LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS AKADEMIJA
ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
ERIKA ŢUKAUSKAITĖ
AKTYVAUS KVIETIMO ĮTAKA 65 METŲ IR VYRESNIŲ
ASMENŲ VAKCINACIJAI NUO GRIPO TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo moksliniai vadovai: Prof. Leonas Valius
Jolanta Sauserienė
2
Turinys
SANTRAUKA ... 3
PADĖKA... 6
INTERESŲ KONFLIKTAS ... 6
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 8
1.LITERATŪROS APŢVALGA ... 9
1.1.Gripo etiologija, viruso struktūra ... 9
1.2.Gripo epidemiologija ... 9
1.3.Gripo viruso plitimas ... 10
1.4. Gripo klinika ... 10
1.4.1. Gripas vyresnio amţiaus ţmonėms ... 10
1.4.2. Gripas vaikų amţiuje ... 11
1.4.3. Gripas nėštumo metu ... 11
1.5. Pirminė ir antrinė gripo profilaktika ... 12
1.5.1 Skiepijimasis nuo gripo ir jo nauda vyresnio amţiaus ţmonėms ... 12
1.5.2 Gripo vakcinos ... 13
1.5.3.Pokontaktinė chemoprofilaktika ... 14
1.5.4.Prevencinės priemonės, skatinančios skiepijimąsi nuo gripo ... 14
2. TYRIMO METODIKA ... 17
2.5.Tyrimo metodai ... 17
2.6.Tyrimo organizavimas ... 17
2.7.Tyrimo dalyviai ir apimtis ... 18
2.8.Tyrimo statistinė duomenų analizė ... 18
3.REZULTATAI ... 19
3.1.Respondentų atsakas į kvietimą skiepytis ir informuotumas apie skiepus nuo gripo... 19
3.2.Kvietimo reikšmė apsisprendimui skiepytis ... 19
3.3.Skiepijimosi įpročiai ankstesniais metais ... 20
3.4.Informacijos šaltiniai ir jų reikšmė apsisprendimui skiepytis ... 22
3.5.Prieţastys, lemiančios respondentų apsisprendimą skiepytis nuo gripo ... 23
3.6.Vakcinos kainos įtaka skiepijimuisi ... 23
4.REZULTATŲ APTARIMAS ... 25
IŠVADOS ... 27
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 29
3
SANTRAUKA
Ţukauskaitė E. Aktyvaus kvietimo įtaka 65 metų ir vyresnių asmenų vakcinacijai nuo gripo tyrimas, magistro baigiamasis darbas/mokslinis vadovas prof. Leonas Valius, Jolanta Sauserienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Šeimos medicinos katedra. – Kaunas, 2016, – 35 p.
Tyrimo tikslas: Ištirti aktyvaus kvietimo įtaką bei kitas prieţastis, kurios yra svarbios
apsisprendţiant dėl skiepijimosi nuo gripo 65 metų ir vyresniems ţmonėms.
Tyrimo uţdaviniai: 1.Įvertint aktyvaus kvietimo įtaką atvykimui pasiskiepyti nuo gripo 65
metų ir vyresniems ţmonėms; 2. Nustatyti laiško – kvietimo svarbą informuojant apie skiepus nuo gripo; 3. Apţvelgti prieţastis dėl kurių 65 metų ir vyresni ţmonės nusprendţia pasiskiepyti nuo gripo.
Tyrimo metodai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje atliktas momentinis stebėjimo tyrimas, kuriame dalyvavo 65 metų ir vyresni asmenys. Jiems buvo išsiųsti 3000 laiškų su informacija apie skiepus nuo gripo bei kvietimu pasiskiepyti nuo gripo. Atvykusiems pasiskiepyti nuo gripo pateikta ankteta su 7 uţdaro tipo klausimais. Pasiskiepyti atvyko 182 asmenys, iš kurių tik 158 uţpildė patiektą anketą. Anketavimo metu surinkti duomenys apdoroti ir analizuoti SPSS 20,0 programiniu statistinių duomenų analizė paketu. Rezultatai laikyti statistiškai patikimais, kai patikimumo koeficientas p<0,05.
Tyrimo rezultatai: Iš 3000 išsiųstų kvietimų skiepytis, 182 asmenys atvyko pasiskiepyti nuo
gripo (atsakas 6,067%). Tyrimo metu paaiškėjo, kad 72,8% apklaustųjų ţinojo, kad yra gripo rizikos grupėje ir valstybė jiems skiria nemokamą vakciną, 27,2% apie tokią galimybę suţinojo iš laiško – kvietimo. Po gauto kvietimo pasiskiepyti nusprendė 79,7% respondentų. Atvykusių pasiskiepytii pirmą kartą buvo 56,%. Statistiškai daugiau buvo tų tiriamųjų, kurie gavo kvietimą ir skiepijosi pirmą kartą. Apie galimybę galimybę nemokamai pasiskiepyti nuo gripo iš savo šeimos gydytojo suţinojo 57,6% tiriamųjų, 34,2% iš gauto kvietimo. Analizuojant kieno nuomonė respondentams buvo svarbiausia apsisprendţiant dėl skiepijimosi, šeimos gydytojo nuomonė svarbi net 89,9%, o 69,6% respondentų skiepijasi, nes vakcina patikimai apsaugo nuo gripo. Statistišai reikšmingai daugiau buvo tų respondentų, kurie gavę kvietimą nusprendė pasiskiepyti, tačiau nesiskiepytų, jei reikėtų mokėti uţ vakciną.
Tyrimo išvados: 1. Aktyvus kvietimas neturi didelės reikšmės priimant sprendimą dėl
skiepijimosi nuo gripo. 2. Laiškas - kvietimas yra svarbus informavimo metodas, kurio dėka 65 metų ar vyresni asmenys suţinojo apie kompensuojamus skiepus nuo gripo, pasiskiepijo pirmą kartą. 3. Nenoras susirgti gripu, uţkrėsti artimuosius bei kompensuojama vakcina yra pagrindinės prieţastys kodėl 65 metų ir vyresni asmenys skiepijasi. 4. Daugiausiai patikimos informacijos apie skiepus 65 metų ir vyresni pacientai gauna iš šeimos gydytojo.
4
SUMMARY
Zukauskaite E. Influence of active invitation for vaccinating against the flu in 65 years or older people/ Scientific supervisor Leonas Valius, PhD assoc. prof, Jolanta Sauserienė; Department of Family Medicine, Faculty of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences. – Kaunas, 2016, – s. 35.
Aim of study: To assess the influence of an active invitation and other causes that are
important to decide about getting vaccinated against flu for 65 years or older people
Objectives: 1. To assess the influence of active invitation getting vaccinated against the flu in
65 years or older people. 2. To assess the importance of letter – invitation informing about the vaccination against the flu. 3. To find out about the reasons why 65 years or older people decide to get vaccinated against the flu.
Methods: Quantative research type was chosen for study. 65 years or older patients of Family
Medicine Clinic participated in the study. They all get 3000 letters with information about the flu vaccine and invitations to be vaccinated. Then they came to the clinic they get a questionnaire with 7 closed questions. 182 people came to the clinic to be vaccinated and 158 of them completed the questionnaire. Statistical analysis was performed using SPSS 20.0. P < 0.05 was regarded as statistically significant.
Results: 182 of 3000 people came to the clinic to be vaccinated against flu (response to the
invitations is 6,067%). The results showed that 72,8 % of people know that they belong to risk group of flu and they could get a free vaccine, but 27,8% of people heard this information for the first time from the letter - invitation. 79,7% of people decided to be vaccinated after the invitation. 56,3% of people get vaccinated for the first time. Statistically significant more were those people who received the invitation and been vaccinated for the first time, compared with those who vaccinate annually. During the study, people were asked from where they get the information about free flu vaccine. 57,6% of people get this information from their family doctors, 34,2% from the invitation and the others from the media, family members, neighbours or the other doctors. during the analysis which opinion is the most important to people before taking the decision about getting vaccinated, 89,9% of people said that opinion of family doctor is very important of them and 69,6% of people are getting vaccinated because the flu vaccine could protect against the flu. Moreover, there was statistically more people who decided to get vaccinated because the invitation, but they will not get vaccinated if they have to pay for the flu vaccine.
Study conclusions: 1. Active invitation is not very important before making the decision
about getting vaccinated against flu. 2. A letter – invitation is an important way of information, because about one third of 65 years or older people learned about free flu vaccine and more than a half of people get vaccinated for the first time. 3. To avoid the flu, to infect the family members and free
5 flu vaccine are the most important reasons why 65 years or older people get vaccinated. 4. The most reliable information about vaccines 65 years and older patients receive from their family doctor.
6
PADĖKA
Nuoširdţiai dėkoju savo darbo vadovams prof. Leonui Valiui ir Jolantai Sauserienei, kurie man skyrė laiką, dalinosi ţiniomis, uţ jų palaikymą rašant šį baigiamąjį darbą. Labai malonu rašyti, kai jauti vadovų pritarimą, supratimą ir padrąsinimą.
Su pagarba,
studentė Erika Ţukauskaitė
INTERESŲ KONFLIKTAS
Tyrimas buvo vykdomas 2014 – 2015 metų gripo sezono metu vykdant projektą „Klinika be gripo“. Farmacinė kompanija „Sanofi Pasteur“ padengė laiškų spausdinimo ir pašto išlaidas. Tyrimo metodikos ir krypties parinkimui jokia įtaka nebuvo daroma. Tyrėjai negavo jokio materialinio atlygio projekto vykdymo metu, dirbo tik moksliniais tikslais.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
7
ĮVADAS
Gripas yra virusinė infekcija, lengvai plintanti tarp ţmonių oro lašeliniu būdu. Įprasto gripo sezono metu suserga apie 5 – 10% suaugusiųjų ir 20 – 30% vaikų. [46]. Lietuvoje kasmet registruojama 300 - 500 tūkst. susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, iš kurių apie 100 tūkst. susirgimų sudaro gripas [1]. Gripo infekcija ypač pavojinga asmenims, kurie yra rizikos grupėje, tai 65 metų ir vyresnio amţiaus ţmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, lėtinėmis kardiovaskulinėmis ligonis, cukriniu diabetu. Šios rizikos grupės yra išskirtos 2009 metais išleistose Europos tarybos rekomendacijose. 2012 metais Pasaulio Sveikatos Organizacija į savo rekomendacijas įtraukė ir maţus vaikus (6 – 23 mėnesių amţiaus), bei nėščiąsias [2].
Šiuolaikinė gripo kontrolės strategija yra nukreipta į rizikos grupės asmenų sergamumo gripu, jo komplikacijų, hospitalizacijų, mirčių nuo gripo, bei išlaidų, susijusių su gripo gydymu ir pasekmių maţinimą. 2003m. Pasaulio Sveikatos Asamblėjoje priimta rezoliucija, kurios pagrindinis uţdavinys yra padidinti rizikos grupių asmenų vakcinacijos nuo gripo apimtis. Iškeltas tikslas valstybėms narėms - paskiepyti 75% vyresnio amţiaus (65 metų ir vyresnių) ţmonių [3]. Nuo 2007 metų Lietuvoje pradėtos kompensuoti gripo vakcinos rizikos grupės asmenims [4]. Tais metais vyresnio amţiaus asmenų skiepijimo rodiklis siekė 12,5% Nuo 2007 iki 2015 metų 65 metų ir vyresnių asmenų skiepijimosi apimtys padidėjo iki 22,1% [1;5].
Tačiau gyventojai vis abejoja ar verta skiepytis ir labai daţnai tokį ţmonių poţiūrį įtakoja sklandantys gandai ir moksliškai nepagrįstų pasisakymų pasirodymai viešojoje erdvėje. Todėl būtinas visuomenės mokymas ir patikimos informacijos skleidimas, aktyvus pacientų kvietimas skiepytis. Todėl šio tyrimo metu siekiama ištirti aktyvaus kvietimo įtaką 65 metų ir vyresnių ţmonių skiepijimuisi nuo gripo bei prieţastis, kurios yra svarbios apsisprendţiant skiepytis nuo gripo.
8
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
DARBO TIKSLAS
Ištirti aktyvaus kvietimo įtaką bei kitas prieţastis, kurios yra svarbios apsisprendţiant dėl skiepijimosi nuo gripo 65 metų ir vyresniems ţmonėms.
DARBO UŢDAVINIAI
1. Įvertint aktyvaus kvietimo įtaką atvykimui pasiskiepyti nuo gripo 65 metų ir vyresniems ţmonėms;
2. Nustatyti laiško – kvietimo svarbą informuojant apie skiepus nuo gripo;
3. Apţvelgti prieţastis dėl kurių 65 metų ir vyresni ţmonės nusprendţia pasiskiepyti nuo gripo.
9
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Gripo etiologija, viruso struktūra
Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai ir pagal antigeninius, šerdinius ir matrikso baltymus skirstomas į A, B ir C gentis.
Gripo virusas yra sferinės (100nm diametras) arba siūlinės formos (1µm ilgio). Virioną sudaro apvalkalas, matriksas ir šerdis. Gripo viruso apvalkale išsidėstę transmembraniniai baltymai - hemagliutininai (HA), neuraminidazės (NA) , jonų kanalai (M2) ir matrikso baltymai (M1). Matriksas sudarytas iš gausiausio baltymų virionų baltymo M1 ir lipidus surišančio baltymo, kuris jungia apvalkalą ir šerdį. Šerdyje yra genomas, sudarytas iš 7 – 8 segmentų RNR, kuriame koduojami 8 baltymų sintezė. Vieni svarbiausių antigenų yra hemagliutininai, neuraminidazės. Kadangi šie glikoproteinai yra viriono išorėje, todėl patekimo į organizmą metu kontaktuoja su kvėpavimo takų gleivinės ląstelėmis, sukelia humoralinį imuninį atsaką. Hemagliuininas jungiasi su sialo rūgštimi, kuri yra kvėpavimo takų epitelinių ląstelių membranoje. Taip hemagliutininas patenka į ląsteles ir jose vyksta aktyvi viruso replikacija. Kitas svarbus glikoproteinas yra neuraminidazė, kurios fermentinis poveikis leidţia naujai susidariusiems virionams pasišalinti iš ląstelės, o pasišalinus apsaugo virionus nuo agregacijos [7].
Svarbiausios virusų savybės yra kintamumas ir uţkrečiamumas. Virusų antigeninės savybės kinta dėl antigenų dreifo, kai įvyksta paviršiaus antigenų taškinės mutacijos ir susidaro nauji viruso potipiai, arba dėl antigenų poslinkio, kai dėl mutacijų pakinta RNR segmento struktūra. Tokiu būdu susidaro naujus hemagliutininus ar neuraminidazes turintys gripo potipiai, kuriems ţmonės neturi imuniteto.
1.2. Gripo epidemiologija
Europoje sezoninis gripas reguliariai pasireiškia šaltuoju metų laiku, lapkričio – balandţio mėnesiais, o pavieniai susirgimai gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku. Epidemijos sunkumas kiekvieno sezono metu yra skirtingas, priklauso nuo gripo tipų ir potipių paplitimo.
Gripo infekcijos šaltinis yra sergantis ţmogus. Vienodas imlumas infekcijai būdingas visose amţiaus grupėse, ypač pasirodţius naujam viruso potipiui. A tipo virusas gali apkrėsti ţinduolius ir paukščius (ţmones, laukiniu, naminiams vandens paukščiams), sukelia pandemijas ir epidemijas, būdingas didelis vyresnio amţiaus asmenų mirtingumas. B tipo gripo virusas patogeniškas ţmonėms, kas kelerius metus sukelia epidemijas. Rečiausias iš visų yra C tipo gripo virusas, jis sukelia sporadinius nesunkius susirgimus, daţniau vaikams [7].
10
1.3. Gripo viruso plitimas
Egzistuoja keli gripo viruso perdavimo keliai. Virusai į aplinką patenka kosint, čiaudant. Kontaktinis perdavimas gali būti tiesioginis arba netiesioginis. Tiesioginio perdavimo metu virusas perduodamas neinfekuotam asmeniui tiesioginio kontakto metu (sveikinantis, bučiuojantis), o netiesioginiam perdavimui būtinas tarpinis uţterštas objektas (viešojo transporto turėklai, pinigai, durų rankenos, darbo įrankiai). Kiti perdavimo būdai yra oro – lašeliniu, aerozoliniu būdu. Oro lašeliniu būdu perduodamos 10 – 100 μm dydţio dalelės, jos nusėda viršutiniuose kvėpavimo takuose, o aerozoliniu būdu perduodamos maţesnės nei 10 μm dydţio dalelės, pakankamai maţos, kad galėtų būti įkvepiamos į apatinius kvėpavimo takus [8].
1.4. Gripo klinika
Nuo uţsikrėtimo iki pirmųjų gripo simptomų praeina 1 – 4 dienos, tačiau daţniausiai 2 paros. Uţsikrėtus virusų išskyrimas į aplinką prasideda dieną iki simptomų pasireiškimo, pikas 2-3 ligos dieną, o išskyrimas tęsiasi 5-7 dienas nuo simptomų pradţios [9]. Ilgiau virusus išskirti į aplinką gali vaikai, asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, vyresnio amţiaus, imunosupresyvūs asmenys [10].
Gripui būdinga staigi simptomų pasireiškimo pradţia, klinika susideda iš kelių sindromų. Intoksikacinis sindromas pasireiškia šaltkrėčiu, febrilia kūno temperatūra, daţnu širdies plakimu, apetito netekimu. Respiracinio sindromo metu vyrauja viršutinių kvėpavimo takų kataro reiškiniai, sausas kosulys. Skausminio - sąnarių, raumenų, juosmens, galvos skausmai, ypač akių orbitų ir kaktos srityse, fotofobija. Simptomams lengvėjant palaipsniui, karščiavimas ir katariniai reiškiniai gali tęstis iki 7 parų [9]. Patvirtinant gripą visada būtina atsiţvelgti į epidemiologinę situaciją bei buvusį kontaktą su sergančiuoju [8].
1.4.1. Gripas vyresnio amţiaus ţmonėms
Tokių simptomų derinys kaip karščiavimas, kosulys ir/arba staigios pradţia padidina gripo diagnozės tikimybę [11]. Tačiau vyresnio amţiaus asmenims gretutinės patologijos daţnai maskuoja pirminius gripo simptomus, tampa sudėtinga nustatyti diagnozę. Gripo klinika tampa netipiškos eigos: maţdaug pusei atvejų gripo infekcija gali pasireikšti be karščiavimo, ilgesnė ligos trukmė. Esant pavėluotai diagnostikai ir gydymui, liga gali komplikuotis pirmine virusine ir/arba antrine bakterine pneumonija, kurios daţniausi sukelėjai yra Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae arba
Staphylococcus aureus. Rečiau gali susirgti virusiniu perikarditu, miokarditu, meningitu,
11 Vyresnio amţiaus ţmonės turi ne tik didelę riziką susirgti gripu, jo sukeliamomis komplikacijomis, bet ir daţniau stacionarizuojami į gydymo įstaigas. Atlikta retrospektyvinė analizė, kurios metu paaiškėjo, kad vyresni nei 65 metų asmenys ir sergantys gretutinėmis lėtinėmis ligomis, stacionarizuojami daţniau nei tos pačios amţiaus grupės asmenys. Hospitalizavimo rizika gripo sezono metu nepadidėjo sveikų asmenų grupėje nuo 50 iki 64 metų ir 19 – 49 metų asmenims, nepaisant gretutinių ligų buvimo [14].
1.4.2. Gripas vaikų amţiuje
Gripo klinika vaikams yra labai skirtinga, priklauso nuo vaiko amţiaus bei anksčiau persirgto gripo. Maţi vaikai nėra anksčiau susidūrę su gripo virusu, jie neturi susidariusio imuniteto jam, todėl iki 1 metų pradiniai ligos simptomai gali būti labai audringi: būdinga febrili temperatūra, febriliniai traukuliai, gastrointestinaliniai reiškiniai (pykinimas, vėmimas, viduriavimas, maţas apetitas), kitai pusei vaikų būdinga besimptominė gripo forma [16;19;22]. Vaikams nuo 3 iki 5 metų gripas gali pasireikšti mieguistumu, pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, vidurinės ausies uţdegimu. Kuo vyresnis vaikas tuo gripo klinika labiau tipinė, panaši į suaugusiųjų [6]. Tačiau reikia nepamiršti ir tai, kad visi klasikiniai gripo viruso simptomai gali nepasireikšti, vaikams sunku pasakyti kokius simptomus jaučia, pavyzdţiui raumenų ar galvos skausmus, o visa tai apsunkina tiek gripo kliniką, tiek diagnostiką.
1.4.3. Gripas nėštumo metu
Dar viena rizikos grupė yra nėščiosios moterys. Nėščiosios, lyginant su nenėščiomis moterimis, gripo sezono metu dėl ūmių kvėpavimo takų ligų daţniau hospitalizuojamos į gydymo įstaigas [20]. Tik retais atvejais pasitaiko sunkios komplikacijos: intrauterinė vaisiaus ţūtis, kūdikių mirtis, gali sumaţėti naujagimių svoris [17;18;21].
Taip pat 2009 metais, H1N1 gripo pandemijos metu pastebėtas didesnis nėščių moterų mirčių skaičius [20]. Nors nėščios moterys yra labiau paveikiamos gripo infekcijos, tačiau nėra pastebėta, kad nėščiosios turėtų didesnę tikimybę susirgti gripu [21].
12
1.5. Pirminė ir antrinė gripo profilaktika
1.5.1. Skiepijimasis nuo gripo ir jo nauda vyresnio amţiaus ţmonėms
Imunizacija yra gripo profilaktikos kertinis akmuo. 2002 metais atliktoje metaanalizėje vertintas inaktyvuotos gripo vakcinos efektyvumas vyresnio amţiaus ţmonėms. Nustatyta, kad gripo vakcina 35% sumaţino į gripą panašaus susirgimo riziką, 33 % sumaţino stacionarizavimo riziką dėl gripo ir pneumonijos, bei mirtingumą 50% [23]. Kitoje metaanalizėje perţvelgtos studijos, kuriose įtraukti tiek slaugos namuose ir bendruomenėje gyvenantys vyresnio amţiaus ţmonės. Nustatyta, kad gripo vakcinacija sumaţina kvėpavimo takų ligas iki 56%, plaučių uţdegimą – 53%, hospitalizavimą – 50%, mirties riziką iki 68% [24].
Nors ir įdiegus įvairias skiepijimosi strategijas, vis tiek skiepų ištekliai yra riboti, todėl vakcinacija turi būti nukreipta į asmenis, kurie gali platinti gripo virusą ir uţkrėsti kitus asmenis [30]. Būtent tai ir nurodoma 2009 metais išleistos Europos tarybos rekomendacijos, kuriose patariama skiepyti asmenis, kuriems daugiau nei 65 metai, sergančius lėtinėmis ligomis, sveikatos prieţiūros darbuotojus. 2012 metais PSO rekomendacijose papildomai įtraukos nėščiosios ir vaikai, ir iškeltas tikslas valstybėms narėms - paskiepyti 75% 65 metų ir vyresnius asmenis.
Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės zonos valstybėse vyresnio amţiaus limitas skiriasi. Belgijoje ir Airijoje rekomenduojamas skiepijimas nuo 50 metų, Lenkijoje ir Maltoje nuo 55 metų, Vokietijoje, Islandijoje ir Olandijoje, Austrijoje, Vengrijoje nuo 60 metų. Kitose šalyse skiepijimas rekomenduojamas nuo 65 metų, tarp kurių yra ir Baltijos šalys. Siekiamą vyresnio amţiaus skiepijimo 75% slenkstį pasiekia tik kelios šalys. 2012 – 2013 metais šį slenkstį perţengia Olandija, Šiaurės Airija ir Škotija, kai bendras visų šalių vidurkis siekia 45% [2]. Kai 2007 metais Lietuvoje pradėtos kompensuoti gripo vakcinos rizikos grupės asmenims, skiepijimo rodiklis iki 2015 metų pakilo nuo 12,5% iki 22,1% [1; 4; 5].
Pagal skiepijimosi rodiklius Lietuva ţenkliai atsilieka nuo skiepijimo srityje lyderiaujančių šalių, tačiau kreipimosi pas gydytojus dėl gripo rodikliai yra kontraversiški. Tai galima pamatyti 2015 metais paskelbtoje apţvalgoje, kurioje palygintas gripo intensyvumas tarp 28 Europos valstybių ir sezonų. Nagrinėti sezonai nuo 1996-1997 iki 2013-2014 metų, o pateiktuose duomenyse galima palyginti Lietuvą su kitomis valstybėmis. 2010 – 2011 metų gripo sezono piko metu Lietuvoje kreipėsi į gydytojus dėl į gripą panašios ligos 53/100 000 gyventojų, 2011 – 2012 sezono metu buvo 356/100 000 gyv., 2012 – 2013 metais šis rodiklis buvo atitinkamai 16/100 000 gyv. Lyginant su Olandija, kuri yra pasiekusi aukštus skiepijimosi rodiklius, atitinkamais metais kreipimosi daţniai buvo 78/100 000 gyv., 153/100 000 gyv. ir 73/100 000 gyv. [47].
13
1.
5.2. Gripo vakcinos
Egzistuoja dviejų tipų gripo vakcinos: inaktyvuotos ir gyvos – susilpnintos. Abi vakcinos sudarytos iš A ir B virusų komponentų, iš naujo kuriamos bei formuluojamos kasmet, kadangi dėl taškinių paviršiaus antigenų mutacijos susiformuoja nauji viruso potipiai. Skiepai nuo gripo stimuliuoja humoralinį ir ląstelinį imunitetą.
Inaktyvuotos vakcinos sudarytos iš suskaldytų viruso dalelių, kuomet virusas paveikiamas detergentais ir atskiriamas lipidinis komponentas, arba labai išgrynintų atskirų viruso fragmentų (HA, NA). Galimos trivalentės arba keturvalentės vakcinos. Trivalentes vakcinas sudaro A(H1N1), A(H3N2) ir B tipo inaktyvuoti virusai, keturvalentėse dar yra vienas papildomas gripo viruso B tipas.
Gyvas – susilpnintas vakcinas sudaro susilpninti virusai, turintys HA ir NA iš laukinio tipo virusų, ir 6 genų segmentus iš pirminės padermės. Lyginant su inaktyvuotomis vakcinomis, gyvos susilpnintos vakcinos efektyviau indukuoja ląstelinį imuninį atsaką. Jos gali skatinti gleivinių IgA antikūnų atsaką ir stimuliuoti CD8 + T limfocitų imuninį atsaką [25].
Po skiepų susidariusi apsauga koreliuoja su serumo antikūnų titru. Padidėjęs antikūnų titras maţina riziką susirgti gripu. Po skiepijimosi didţiausi antikūnų titrai susidaro sveikiems vaikams ir suaugusiems asmenims [26]. Susidaręs imunitetas yra specifiškas tai viruso padermei, kurios antigenai panaudoti kuriant vakciną ir tai nesuteikia jokios arba ribotą apsaugą nuo kito tipo ar potipio viruso, bei neapsaugo nuo to paties paskiepyto viruso, jei įvyko to viruso antigenų dreifas. Susidarius ląsteliniam imunitetui, sukuriama platesnė kryţminė apsaugą nuo naujų viruso potipių, susiformavusių po taškinių antigenų mutacijų [27].
Kai kurie klinikiniai tyrimai rodo, kad apsauga nuo virusų, kurie buvo antigeniškai panašūs į vakcinoje buvusiu antigenus, tęsiasi apie 6-8 mėnesius, ypač jaunų ţmonių populiacijoje. Kai kuriais atvejais, imuniteto trukmė gali būti ilgesnė, jei cirkuliuojančių gripo virusų padermės lieka antigeniškai panašios kelis sezonus [28]. Skirtingo amţiaus ţmonių imuninė sistema reaguoja kitaip į gripo vakcinaciją. Tyrimai rodo kad, vyresnio amţiaus ţmonių antikūnų atsakas į vakcinaciją yra sumaţęs. Tikėtina, kad tai yra susiję su imuninės sistemos senėjimu [29].
Skiepijantis kasmet galima sumaţinti mirtingumo riziką. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad vyresnio amţiaus asmenų grupėje po pirmos vakcinacijos nuo gripo metu pastebimas nereikšmingas mirtingumo sumaţėjimas, tačiau pakartotinė vakcinacija buvo susijusi su 24 % sumaţėjusia mirtingumo rizika [31].
Nors ir pasiskiepiję nuo gripo, vyresnio amţiaus asmenys gali susirgti gripu. Viena iš strategijų, pagerinti atsaką į skiepią, padidinti antigeno kiekį vakcinoje. Tai atskleidė dvigubai aklas kontroliuojamas tyrimas, kurio metu lygintos didelės dozės (60 μg hemagliutinino kiekvienai padermei) ir standartinės dozės (15 μg) trivalentės inaktyvuotos gripo vakcinos. Didelių dozių
14 vakcinos sukėlė ţymiai didesnį antikūnų atsaką nei standartinių dozių vakcinos, todėl buvo gauta geresnė apsaugą nuo laboratoriškai patvirtinto gripo [32].
Europoje naudojamos tiek gyvos susilpnintos, tiek inaktyvuotos vakcinos. Gyva susilpninta vakcina vartojama intranasaline forma ir rekomenduojama šią vakciną skirti nuo 24 mėnesių iki 17 metų amţiaus asmenims. Inaktyvuotos vakcinos skiriamos nuo 6 mėnesių amţiaus poodinėmis ar raumeninėmis injekcijomis [32]. Lietuvoje naudojamos trys vakcinos, kurios yra registruotos Bendrijos vaistinių preparatų registre. Tai Aflunov® (Novartis Vaccines Influenza S.r.l., Italija), Prepandemic Influenza vaccine® (Novartis Vaccines and Diagnostics S.r.l., Italija) ir Vepacel® (Nanotherapeutics Bohumil, s.r.o., Čekija). Tai yra inaktyvuotos vakcinos. Aflunov® ir Prepandemic Influenza vaccine® sudaro gripo viruso paviršiniai antigenai, į A/Vietnam/1194/2004 (H5N1) panašios padermės, o Vepacel® - gripo virusas iš neskaldytų virionų, turintis antigenus A/Vietnam/1203/2004 (H5N1).
1.5.2. Pokontaktinė chemoprofilaktika
Gripo prevencijai ir gydymui skiriami licenzijuoti antivirusiniai vaistai. Tai – neuraminidazės inhibitoriai (oseltamiviras, zinamiviras). Gripo epidemijos metu gydymas antivirusiniais vaistais yra reikšmingas vyresnio amţiaus asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat tiems, kuriems gali išsivystyti sunki liga arba komplikacijos, kadangi sutrumpėja ligos trukmė 1–2 dienomis, palengvėja ligos eiga, sumaţėja komplikacijoms galimybė [34; 48]. Todėl epidemijų metu ankstyvas antivirusinių vaistų vartojimas gali labai apriboti viruso plitimą [35]. Chemoprofikaltika skiriama tiems, kurie turėjo kontaktą su infekuotu asmeniu (24 valandas iki simptomų pasireiškimo arba iki 24 valandų po karščiavimo pabaigos) ir turi didelę gripo komplikacijų riziką (sergantiems lėtinėmis ligomis, jaunesniems nei 5 metai, vyresniems nei 65 metų amţiaus pacientams, nėščioms moterims) [36;37].
1.5.3. Prevencinės priemonės, skatinančios skiepijimąsi nuo gripo
Nors gripo vakcina yra labai svarbi apsisaugant nuo gripo ir jos sukeliamų komplikacijų, tačiau labai daţnai pacientai neatvyksta pasiskiepyti. Todėl siekiant didesnių skiepijimosi apimčių, imamasi įvairių priemonių. Atlikta sisteminė randomizuotų tyrimų apţvalga, kurios metu vertintos priemonės, skatinančios 60 metų ir vyresnio amţiaus asmenų skiepijimąsi nuo gripo. Efektyvios priemonės buvo išskirtos į kelias grupes [38]:
Didinančios bendruomenės paklausą vakcinacijai: laiškai su brošiūromis/atvirukais; vaistininkai ir bendruomenės slaugytojai, kurie uţsiima mokymu ir skiepijimu; skambinimas telefonu ir kvietimas skiepytis vyresniems asmenims.
15 Didinančios vakcinacijos prieinamumą: apsilankymai namuose, kvietimai pasilankyti klinikoje, nemokamos gripo vakcinos, grupiniai vizitai pas gydytojus.
Gerinančios sąlygos sveikatos prieţiūros sistemoje: didesni atlyginimai gydytojams, priminimai apie pacientus, įvairūs plakatai su atvirukais, grafikų apţvalgos, mokomoji informacija.
Asmenys, besinaudojantys sveikatos prieţiūros sistemos paslaugomis ir besirūpinantys savo asmenine sveikata pasiskiepija daţniau. 84% pasiskiepijusių asmenų per paskutiniuosius metus lankėsi pas gydytoją nors vieną kartą. Tie, kurie nebuvo pas gydytoją per paskutiniuosius metus, pasiskiepijimas daţnis siekė 28% Sergantys lėtinėmis ligomis (LOPL, astma, širdies nepakankamumas, arterinė hipertenzija) pasiskiepijo daţnis siekė 75-80%, lyginant su lėtinėmis ligomis nesergančiaisiais [39].
Vokietijoje atlikta studija, kurios metu stebėtas kaip papildomas priminimas veikia skiepijimąsi. Tyrimas atliktas trijuose centruose: Bremene, Hamburge, Hanoveryje. Visi dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmoji grupė negavo jokio priminimo, antroji grupė gavo priminimą kartu su apsilankymo laiku, trečioji – atskirą priminimą 4 dienas prieš apsilankymą. Rezultatai skyrėsi centruose: Hamburge ţymiai daugiau skiepų sertifikatų buvo įteikti tai grupei, kuri priminimą gavo 4 dienas prieš tyrimą. Priešingai nei Hamburge, Hanoveryje dauguma sertifikatai buvo pateikti tiems, kurie priminimą gavo kartu su apsilankymo laišku. Nors priminimo naudojimas turėjo teigiamą poveikį, tačiau jis nebuvo labai reikšmingas (89%) lyginant su jokio priminimo negavusiais dalyviais (81%) [40].
Anglijoje atliktas randomizuotas kontroliuojamas tyrimas, kurio metu palygintos skirtingos kvietimo skiepytis. Tyrime dalyvavo pacientai, kuriems daugiau nei 75 metai ir negyvenantys slaugos ar globos namuose. Trečdalis pacientų pasiūlymą skiepytis gavo namuose sveikatos patikrinimo metu iš slaugytojo, o du trečdaliai pacientų gavo laišką-kvietimą pasiskiepyti klinikoje. Skaičiavimai atskleidė, kad abiejose grupėse rezultatai skyrėsi 6,4% Grupėje, kuri gavo asmeninį laišką, pasiskiepijo 67,9%, kitoje grupėje, kuri gavo pasiūlymą pasiskiepyti namie - 74.3%. Nors daugiau asmenų pasiskiepijo kombinuoto susitikimo metu, šis metodas yra brangus ir rezultatai nedaug skiriasi nuo laiškų- kvietimų. Taip pat šio tyrimo metu pastebėta ir tai, kad abu būdai pagerino skiepijimosi rodiklius, lyginant su ankstesniais metais [41].
Vykdant gripo vakcinos imunizacijas, šeimos gydytojai, slaugytojai turi didelę reikšmę. Tai galima įţvelgti keliose atliktose studijose. Viena iš jų 2002-2003, 2003-2004, 2004-2005 metų gripo sezonų metu atlikta apklausa penkiose Europos šalyse (Ispanijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje), siekiant suprasti pagrindines skiepijimosi nuo gripo prieţastis ir kliūtis. Daţniausia pasiskiepijimo prieţastis yra noras apsisaugoti nuo sunkios ligos, šeimos gydytojo ar slaugytojo patarimas bei noras neuţkrėsti šeimos narių ir draugų. Niekada nesiskiepiję asmenys mano, kad pasiskiepijus gali susirgti gripu, niekada negavo pasiūlymo pasiskiepyti iš šeimos gydytojo, todėl net
16 nesvarstė galimybės. Prieinamą informaciją apie gripą, jos vakcinos efektyvumą ir toleranciją, pacientai gauna iš šeimos gydytojo ar slaugytojo [42].
Švedijoje, Vastra Gotlandijos regione siekiant padidinti skiepijimosi daţnį lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, pradėta ligoninių personalo švietimo programa. Vykdytą gydytojų ir slaugytojų mokymo metu pateikta vieša informacija apie skiepus internete ir patarimai skiepijimo klausimais. Po mokymų stebėti vakcinacijos rodikliai. Skiepijimasis padidėjo nuo 33,6 iki 54,6%. Pacientų, kuriems yra 20-65 metai ir sergantys lėtinėmis ligomis, skiepijimosi daţnis padidėjo nuo 23,8 iki 34,0 %. Ši studija atskleidţia koks svarbus sveikatos prieţiūros personalo paruošimas siekiant išvengti gripo pandemijų[43].
17
1. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo metodai
Atliekant magistro darbą, buvo taikyti analizės metodai:
Teorinis analizės metodas. Apţvelgtos ir nagrinėtos su magistro darbo tema susiję moksliniai straipsniai, publikacijos, tyrimai;
Empirinis analizės metodas. Atliktas kokybinis tyrimas. Pasirinktas anketinės apklausos metodas. Tyrimui atlikti naudota anoniminė anketa;
Atlikta tyrimo statistinė duomenų analizė.
Moksliniam tyrimui atlikti pasirinktas kiekybinis tyrimo tipas. Naudota anketinė apklausa, kadangi tokios apklausos metu galima išsiaiškinti informuotumą, įvairias vyraujančias nuomones ir poţiūrius bei per trumpą laiką apklausti didelį respondentų kiekį. Siekiant didesnio respondentų atsakymų skaičiaus, anketoje pateikti 7 uţdaro tipo klausimai ir jie turėjo pasirinkti vieną atsakymo variantą, kuris labiausiai atitinka jo nuomonę. Anketą sudarė kelios dalys:
1. Įţanginė dalis, kurioje tiriamasis supaţindamas su tyrimu ir paaiškinama anketos pildymo instrukcija.
2. Klausimai apie nemokamą skiepijimąsi ir kvietimo įtaką apsisprendţiant dėl skiepijimosi. 3. Klausimai apie skiepijimąsi ankstesniais metais ir prieţastis, kodėl nusprendė
pasiskiepyti.
4. Klausimai apie tai iš kur suţinojo apie galimybę pasiskiepyti ir kieno nuomonė labiausiai įtakoja apsisprendimą skiepytis.
5. Klausimas apie vakcinos kainos įtaką apsisprendimui skiepytis.
2.2. Tyrimo organizavimas
Prieš pradedant tyrimą buvo sudarytas tyrimo planas – išsikeltas tikslas, suformuluoti uţdaviniai, nustatyti metodai. Tyrimui atlikti buvo gautas leidimas iš LSMU Bioetikos centro komiteto. Nr. BEC – LSMU (R) – 29.
Suformuluotas laiškas – kvietimas, kuris prieš prasidedant gripo sezonui 2014 metų lapkričio mėnesį, išsiųstas 65 metų ir vyresnio amţiaus asmenims, kurie yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje pacientai. Laiške - kvietime išdėstyta informacija, kad asmuo priklauso gripo rizikos grupei ir turi galimybę pasiskiepyti valstybės kompensuojama gripo vakcina. Taip pat nurodyta informacija kur ir kada gali pasiskiepyti. Siekiant, kad laiškai – kvietimai būtų priimami asmeniškai, į asmenis kreipiamasi vardu ir pavarde, po kvietimu gydytojas pasirašo savo ranka.
18 Tiriamieji turėjo ateiti pasiskiepyti nuo gripo bei kartu su savimi atsinešti gautą laišką – kvietimą. Pasirinkta tyrimo vieta LSMUL KK Šeimos medicinos klinika. Tyrimo metu laikytasi visų tyrimo etikos principų. Respondentams prieš dalyvaujant tyrime pateikta išsami informacija apie norimą atlikti tyrimą. Tik gavus jų ţodinį sutikimą jiems pateiktos anketos savanoriškam uţpildymui. Respondentai anketą pildė pagal nurodymus. respondentų buvo prašoma uţpildyti anketą. Analizuojamos buvo tik pilnai uţpildytos anketos.
2.3. Tyrimo dalyviai ir apimtis
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje atlikto momentinio stebėjimo metu dalyvavo 65 metų ir vyresni asmenys. Jiems išsiųsta 3000 laiškų – kvietimų. Su šiais laiškais – kvietimais pasiskiepyti atėjo 182 asmenys, iš kurių tik 158 sutiko uţpildyti pateiktą anoniminę anketą. Tyrimas vyko LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje, tyrime dalyvavo tik savarankiški asmenys. Kadangi nebuvo prašoma nurodyti asmeninių duomenų anketoje, anonimiškumas buvo uţtikrinamas.
2.4. Tyrimo statistinė duomenų analizė
Anketavimo metu surinkti duomenys apdoroti ir analizuoti SPSS 20,0 programiniu statistinių duomenų analizė paketu. Dviejų poţymių nepriklausomumo hipotezės tikrinamos pagal chi kvadrato (χ2 ) kriterijų. Hipotezės apie dviejų nepriklausomų imčių proporcijų lygybės tikrinamos naudojant Z - kriterijų ir 95% pasikliautinuosius intervalus (PI). Gauti rezultatuose skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, jei klaidos tikimybė (p) maţesnė uţ 0,05. Pagal gautus duomenis sudarytos lentelės naudojant Microsoft Office Excel 2010 programą.
19
3. REZULTATAI
3.1.
Respondentų atsakas į kvietimą skiepytis ir informuotumas
apie skiepus nuo gripo
Iš 3000 išsiųstų kvietimų skiepytis, 182 asmenys atvyko pasiskiepyti nuo gripo, o pateiktą anketą uţpildė 158 asmenys. Atsakas į pakvietimą siekė 6,067%.
Siekiant išsiaiškinti tiriamųjų ţinias apie valstybės kompensuojamą gripo vakcinos programą, paaiškėjo, kad 72,8% apklaustųjų ţinojo, kad yra gripo rizikos grupėje ir valstybė jiems skiria nemokamą vakciną, 27,2% apie tokią galimybę suţinojo iš laiško – kvietimo (1 pav.).
1 paveikslas. Tiriamųjų žinojimas apie rizikos grupę ir valstybės kompensuojamą vakciną
3.2.
Kvietimo reikšmė apsisprendimui skiepytis
Anketoje pateiktas klausimas apie tai, kaip kvietimas įtakojo apklaustųjų apsisprendimą skiepytis. Po gauto kvietimo pasiskiepyti nusprendė 79,7% respondentų, 20,3% jau buvo nusprendę pasiskiepyti (2 pav.). 0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 80,00% 100,00%
Žinojo apie rizikos grupę ir nemokamą vakciną
Sužinojoa apie rizikos grupę ir nemokamą vakciną iš kvietimo
Pr
o
ce
n
20
2 paveikslas. Respondentų pasiskirstymas pagal kvietimo įtaką apsisprendimui skiepytis
Tiriant respondentų pasiskirstymą pagal ţinojimą apie rizikos grupę, nemokamą vakciną ir kvietimo įtaką apsisprendimui skiepytis statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. (1lentelė)
1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal žinojimą apie rizikos grupę, nemokamą vakciną ir kvietimo įtaką apsisprendimui skiepytis
Gavę kvietimą
nusprendė pasiskiepyti (N,%)
Jau buvo nusprendę pasiskiepyti (N,%)
Ţinojo apie rizikos grupę ir nemokamą vakciną
89 (77,4) 26 (22,6)
Neţinojo apie rizikos grupę ir nemokamą vakciną
37 (86) 6 (14)
(p>0,05, χ2 =1,452, lls=1)
3.3.
Skiepijimosi įpročiai ankstesniais metais
Apklausoje respondentų klausta apie skiepus ankstesniais metais. Atvykusių pasiskiepyti nuo gripo 56,3% sudarė tie, kurie skiepijasi pirmą kartą, 39,9% skiepijasi kasmet. Tik nedidelę dalį apklaustųjų sudarė neţinojusių nei apie gripo vakcinos kompensavimą, nei apie pačias gripo vakcinas (3 pav.). 79,70% 20,30% Nusprendė pasiskiepyti gavęs kvietimą
Jau buvo nusprendę pasiskiepyto
21
3 paveikslas. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal skiepijimosi įpročius ankstesniais metais
Gauti statistiškai reikšmingi skirtumai toje respondentų grupėje, kurie po kvietimo gavimo nusprendė pasiskiepyti. Statistiškai daugiau buvo tų tiriamųjų, kurie gavo kvietimą ir skiepijosi pirmą kartą, lyginant su tais, kurie skiepijasi kasmet. Taip pat statistiškai reikšmingai rezultatai guti jau apsisprendusių skiepytis tiriamųjų grupėje. Reikšmingai daugiau tų respondentų, kurie jau buvo apsisprendę pasiskiepyti nuo gripo ir skiepijasi kasmet, lyginant su tais, kurie skiepijasi pirmą kartą (2 lent.)
2 lentelė. Statistiškai reikšmingas tiriamųjų pasiskirstymas pagal apsisprendimą skiepytis ir skiepijimosi įpročius ankstesniais metais
Skiepijasi kasmet (N, %)
Skiepijasi pirmą kartą (N, %)
Gavę kvietimą nusprendė pasiskiepyti 35 (27,8) 85 (67,5) *
Jau buvo nusprendę pasiskiepyti 28 (87,5) ** 4 (12,5) (p<0,05, χ2 =38,035, lls=3)
* - p<0,05, lyginant su tais, kurie skiepijasi kasmet;
* *- p<0,05, lyginant su tais, kurie skiepijasi pirmą kartą.
39,90% 56,30% 3,20% 0,60% 0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 80,00% 100,00%
Skiepijasi kasmet Skiepijasi pirmą kartą
Neţinojo apie kompensavimą
Neţinojo apie skiepus
22
3.4. Informacijos šaltiniai ir jų reikšmė apsisprendimui skiepytis
Tyrimo metu respondentų klausta iš kur jie suţinojo apie galimybę nemokamai pasiskiepyti nuo gripo. Apie tokią galimybę iš savo šeimos gydytojo suţinojo 57,6% tiriamųjų, 34,2% iš gauto kvietimo, ir maţesnę dalį sudarė tie, kurie suţinojo iš ţiniasklaidos, artimųjų, kaimynų ar kitų gydytojų (4 pav.).
4 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal informaciją apie skiepus šaltinius
Analizuojant kieno nuomonė respondentams buvo svarbiausia apsisprendţiant dėl skiepijimosi, šeimos gydytojo nuomonė svarbi net 89,9%, 5,1% svarbi artimųjų ir paţįstamų nuomonė, 2,5% ţiniasklaidos, 2,5% kitų gydytojų nuomonė (5 pav.).
5 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal nuomonės apie vakciną svarbumą
57,60% 34,20% 6,30% 0,60% 0,60% 0,60% Šeimos gydytojas Gauto kvietimo Žiniasklaida Artimieji, kaimynai Kiti gydytojai Kita 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00% 89,90% 5,10% 2,50% 2,50% 0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 80,00% 100,00% Šeimos gydytojo Artimųjų, pažįstamųjų Žiniasklaidos Kitų gydytojų
23
3.5. Prieţastys, lemiančios respondentų apsisprendimą skiepytis nuo gripo
Vertinant respondentų skiepijimąsi nuo gripo, tyrime siekiama išsiaiškinti prieţastis, kurios skatina tiriamuosius skiepytis nuo gripo. Didţiausią dalį atvykusiųjų pasiskiepyti nuo gripo sudarė tie asmenys, kurie mano, kad vakcina patikimai apsaugo nuo gripo, t.y. 69,6% 18,4% apklaustųjų bijo, kad susirgę gali apkrėsti artimuosius, 6,3% skiepijasi, nes vakcina yra kompensuojama valstybės ir 5,7% anksčiau yra sirgę gripu ir po to skiepijasi kasmet (6 pav.).
6 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal skiepijimosi priežastis
3.6. Vakcinos kainos įtaka skiepijimuisi
Tyrimo metu norėta išsiaiškinti ar vakcinos kaina turi įtakos skiepijimuisi. 55,7% teigė, kad skiepytųsi mokama vakcina, o 44,3% respondentų nesiskiepytų, jei uţ skiepą reikėtų mokėti (7 pav.).
7 paveikslas. Tiriamųjų pasiskiprstymas pagal skiepijimąsi mokama vakcina
69,60% 5,70%
18,40%
6,30%
Patikimai apsaugo nuo gripo
Anksčiau sirgo gripu ir po to skiepijasi kasmet Baimė uţkrėsti
artimuosius
Kompensuojama vakcina
55,70%
44,30% Skiepytųsi mokamavakcina Nesiskiepytų mokama vakcina
24 Gavusių kvietimą ir nuspresdusių pasiskiepyti nuo gripo grupėje gauti statistiškai reikšmingi rezultatai. Statistišai reikšmingai daugiau buvo tų respondentų, kurie gavę kvietimą nusprendė pasiskiepyti, tačiau nesiskiepytų, jei reikėtų mokėti uţ vakciną. Taip pat reikšmingai daugiau buvo tų respondentų, kurie jau buvo apsisprendę skiepytis nuo gripo ir jei reikėtų, mokėtų pinigus uţ ją (3 lent.).
3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal apsisprendimą skiepytis ir skiepijimąsi mokama vakcina
Skiepytųsi mokama vakcina (N,%)
Nesiskiepytų mokama vakcina (N,%)
Gavę kvietimą nusprendė pasiskiepyti
60 (47,6) 66 (52,4)*
Jau buvo nusprendę pasiskiepyti
28 (87,5)** 4 (12,5)
(p<0,05, χ2 =16,449, lls=1)
* - p<0,05, lyginant su tais, kurie skiepytųsi mokama vakcina; * *- p<0,05, lyginant su tais, kurie nesiskiepytų mokama vakcina..
Statistiškai reikšmingi rezultatai gauti kasmet pasiskiepijančių asmenų grupėje. Statistiškai reikšmingai daugiau tų respondentų, kurie skiepijasi kasmet ir pirktų vakciną, lyginant si tais kurie skiepijasi kasmet ir nemokėtų uţ vakciną. Taip pat statistiškai reikšmingai daugiau tų respondentų, kurie skiepijasi pirmą kartą ir nemokėtų pinigų uţ vakciną, lyginant su tais, kurie skiepijasi pirma kartą ir mokėtų uţ vakciną (4 lent.).
4 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal skiepijimosi įpročius ir skiepijimąsi mokama vakcina
Skiepytųsi mokama vakcina (N,%)
Nesiskiepytų mokama vakcina (N,%)
Skiepijasi kasmet 46 (73)* 17 (27)
Skiepijasi pirmą kartą 40 (44,9) 49 (55,1)**
(p<0,05, χ2 =13,585, lls=1)
* - p<0,05, lyginant su tais, kurie skiepytųsi mokama vakcina; * *- p<0,05, lyginant su tais, kurie nesiskiepytų mokama vakcina.
25
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Gripo skiepijimo programos įvykdymas priklauso nuo visuomenės ţinių apie skiepus, skiepijimo galimybių, o aktyvaus kvietimo įtaką apsisprendimui skiepytis Lietuvoje anksčiau nebuvo tyrinėta.
Atlikus tyrimą, nustatyta, kad laiškas – kvietimas neturėjo reikšmingos įtakos pasiskiepijimo nuo gripo daţnio didinimui, nes iš visų gavusių kvietimą, atvyko tik 6,067% 65 metų ir vyresnio amţiaus asmenų. Toks ţemas atsakas į kvietimą skiepytis gali būti dėl kelių prieţasčių, tokių kaip pasiekiamumo problema (laiškas nepasiekė adresato), asmens išankstinės nuomonės, taip pat gali būti, kad pacientas pasiskiepijo kitoje įstaigoje.
Tyrimo metu paaiškėjo, jog pacientams vis dar trūksta ţinių apie vykdomą gripo prevencijos programą. Nors du trečdaliai tiriamųjų ţinojo, kad priklauso rizikos grupei ir jiems skiriama nemokama gripo vakcina, tačiau trečdalis apie tai suţinojo iš laiško – kvietimo. Po gauto kvietimo 79,7% nusprendė pasiskiepyti, 20,3% jau buvo nusprendęs skiepytis ir kvietimas jokios įtakos neturėjo. 2008 metais Kanadoje atliktas tyrimas, kuriame nagrinėtas laiško – kvietimo naudingumas 65 metų ir vyresnio amţiaus ţmonėms. 89,1% atsakė, kad kvietimas informavo juos apie skiepijimą nuo gripo, 77,3% tiriamiesiems laiškas – kvietimas buvo naudingas ir 31,3% apklaustųjų šis kvietimas turėjo teigiamos įtakos apsisprendimui skiepytis [44].
Apklausus pacientus paaiškėjo, kad laiškas - kvietimas yra svarbus informacijos šaltinis. Pusė 65 metų ir vyresnių atvykusių pasiskiepyti skiepijosi pirmą kartą, o 39,9% skiepijasi kasmet. Taip pat dauguma respondentų, kurie gavę kvietimą nusprendė pasiskiepyti, skiepijosi pirmą kartą. Tie, kurie jau buvo nusprendę skiepytis, skiepijasi kasmet.
Šiek tiek daugiau nei pusė tiriamųjų skiepytųsi ir 44,3% nesiskiepytų nuo gripo, jei uţ vakcina reikėtų mokėti. Didţioji dalis tų, kurie gavo kvietimą ir nusprendė pasiskiepyti, ir skiepijosi pirmą kartą, nemokėtų patys uţ vakciną. Tie, kurie jau buvo apsisprendę pasiskiepyti ir ankstesniais metais skiepijosi nuo gripo sutiktų mokėti uţ vakciną.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad apie pusę apklaustųjų informaciją apie skiepus gavo iš savo šeimos gydytojo, trečdalis – iš kvietimo. Tik nedidelė dalis apie skiepus suţinojo iš ţiniasklaidos, artimųjų, kaimynų, kitų gydytojų. Didţioji dauguma apklaustųjų pasitiki gaunama informacija iš savo šeimos gydytojo, o 10% apklaustųjų pasitiki gaunama informacija iš savo artimųjų, kaimynų, ţiniasklaidos, kitų gydytojų. Panašūs rezultatai gauti ir 2011 - 2012 metais, kuomet Lietuvos vaistinėse atlikta apklausa, siekiant išsiaiškinti iš kur pacientai gauna informaciją apie skiepus. 72,96% apklaustųjų nurodė, kad daugiausiai informacijos apie skiepus suteikia gydytojas, 38,31% nurodo televiziją. Kas penktam apklaustajam pagrindiniai šaltiniai yra internetas, ţurnalai, laikraščiai, radijas, reklaminiai lankstinukai, šeima arba draugai, 10,14% nurodė ir vaistininką [45].
26 Anketinės apklausos metu išsiaiškinta, kad du trečdaliai tiriamųjų skiepijasi, nes vakcina patikimai apsaugo nuo gripo, penktadalis skiepijasi todėl, kad bijo uţkrėsti artimuosius. Nedidelė dalis skiepijasi todėl, kad vakcina yra kompensuojama arba ankstesniais metais sirgo gripu. Panašius rezultatus galima įţvelgti studijoje, kuri atlikta 2002-2003, 2003-2004, 2004-2005 metų gripo sezonų metu, pateikta apklausa penkiose Europos šalyse (Ispanijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje), siekiant suprasti pagrindines skiepijimosi nuo gripo prieţastis. 49-55% skiepijasi, nes nori apsisaugoti nuo sunkios ligos, 50 – 55% pasitiki šeimos gydytojo ar slaugytojo patarimu, 32 – 36% nenori uţkrėsti šeimos narių ar draugų, o 24 – 28% skiepijasi todėl, kad vakcina yra nemokama [43].
27
IŠVADOS
1. Aktyvus kvietimas neturi didelės reikšmės skiepijimosi nuo gripo apimčių didinimui. 2. Laiškas - kvietimas yra svarbus informavimo metodas, dėl kurio 65 metų ar vyresni asmenys suţinojo apie kompensuojamus skiepus nuo gripo, pasiskiepijo pirmą kartą.
3. Nenoras susirgti gripu, uţkrėsti artimuosius bei kompensuojama vakcina yra pagrindinės prieţastys, dėl kurių 65 metų ir vyresni asmenys skiepijasi
4. Daugiausiai patikimos informacijos apie skiepus 65 metų ir vyresni pacientai gauna iš šeimos gydytojo.
28
REKOMENDACIJOS
Atsiţvelgiant į tyrimo rezultatus, jų aptarimą ir suformuotas išvadas, siūlomos šios rekomendacijos:
Uţkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Imunoprofilaktikos skyriui:
Siekiant maţinti Lietuvos gyventojų gripo sergamumą, mirštamumą, vykdant uţkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, į skiepijimo procesą būtina įtraukti kuo didesnę visuomenės dalį. Tam reikalinga pakankama patikimos informacijos sklaida apie gripo infekciją, skiepų programas, jų teikiamą naudą ir galimą riziką jų vengiant. Reikalingos priemonės, kurios pasiektų didesnę visuomenės dalį. Tam galima pasitelkti tiek ţiniasklaidos priemones (televizijos, lauko reklamas), tiek vaistinių tinklus, kadangi jų yra platus išsidėstymas valstybės teritorijoje, palankus darbo laikas.
Sveikatos apsaugos ministerijai:
Sudaryti palankias sąlygas tiek gydytojams, tiek pacientams naudotis elektroninio recepto sistema, susieti šią sistemą su elektroniniu paštu arba mobiliais telefonais. Tokiu būdu sukurti automatinę trumpųjų telefono ţinučių ar elektroninių laiškų siuntimo funkciją, periodiškai siųsti informaciją apie gripo infekciją, pacientams priklausančias skiepų programas.
Pirminės sveikatos prieţiūros įstaigoms:
Gydytojams aktyviai skleisti informaciją apie gripo infekciją, skiepų programas, jų teikiamą naudą ir galimą riziką jų vengiant.
Registratūros personalui pacientų apsilankymo metu aktyviai tikrinti dokumentinę dalį (telefono numerį, gyvenamąją vietą, jei turi elektroninį paštą), jog esant reikalui būtų galima susisiekti su pacientu ir jį informuoti apie jam priklausančią profilaktikos programą.
29
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Belskij A, Čaplinskienė I, Liausėdienė R, Razmuvienė D, Korabliovienė J, Zagrebnevienė G. Sergamumo uţkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje 2014 m. apţvalga. Uţkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2016 kovo 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/apzvalgos
2. Penttinen P. National seasonal influenza vaccination programmes in Europe. [elektroninis išteklius] Brussels: European Centre for Disease Prevention and Control; 2015. [ţiurėta 2016 kovo 17d.]. Prieiga per internetą: http://eswi.org/flusummit/wp-content/uploads/04-Influenza-vaccination-programmes-EU_BRX_Oct_2015.pdf
3. Prevention and control of influenza pandemics and annual epidemics [elektroninis išteklius] Brussels: The Fifty-sixth World Health Assembly; 2003. [ţiūrėta 2016 kovo 17 d.]. Prieiga
per internetą:
http://www.who.int/immunization/sage/1_WHA56_19_Prevention_and_control_of_influenza_pandem ics.pdf
4. Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos 2006–2008 metų programos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. V-682 pakeitimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr V-1004 2006 lapkričio 28d, Valstybės ţinios, 2007-01-13, Nr. 5-241.
5. Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos 2014-2018 metų programos patvirtinimo. . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr V-8. 2014, TAR, 2014-01-07, Nr. 61.
6. Chertow DS, Memoli MJ. Bacterial coinfection in influenza: a grand rounds review. JAMA. 2013;309(3):275-82.
7. Webster, Robert G., Monto, Arnold S., and Braciale, Thomas J.. Textbook of Influenza (2). Somerset, GB: Wiley, 2013.
8. Committee on Personal Protective Equipment for Healthcare Personnel to Prevent Transmission of Pandemic Influenza and Other Viral Respiratory Infections: Current Research Issues. Preventing Transmission of Pandemic Influenza and Other Viral Respiratory Diseases : Personal Protective Equipment for Healthcare Workers (2010). Washington, US: National Academies Press, 2014.
9. Dėl sezoninio gripo bei gripo, sukelto naujo viruso potipio (pandeminio gripo), diagnostikos, gydymo ir profilaktikos antivirusiniais vaistais metodikų patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas V-536 2009-07-01. Valstybės ţinios, 2009-07-14, Nr. 83-3455.
10. Lee N, Chan S, Hui D, Rainer T, Wong E, Choi K et al. Viral Loads and Duration of Viral Shedding in Adult Patients Hospitalized with Influenza. J Infect Dis. 2009; 200 (4): 492-500
30 11. Call SA, Vollenweider MA, Hornung CA, Simel DL, McKinney WP. Does this patient have influenza? JAMA. 2005 Feb 23;293(8):987-97.
12. Goenka A, Michael BD, Ledger E, Hart IJ, Absoud M, Chow G et al. Neurological manifestations of influenza infection in children and adults: results of a National British Surveillance Study. Clin Infect Dis. 2014;58(6):775-84.
13. Mamas MA, Fraser D, Neyses L. Cardiovascular manifestations associated with influenza virus infection. Int J Cardiol. 2008;130(3):304-9.
14. Mullooly JP, Bridges CB, Thompson WW, Chen J, Weintraub E, Jackson LA et al. Influenza- and RSV-associated hospitalizations among adults. Vaccine. 2007;25(5):846-55.
15. Thompson WW, Shay DK, Weintraub E, Brammer L, Cox N, Anderson LJ, Fukuda K. Mortality associated with influenza and respiratory syncytial virus in the United States. JAMA. 2003 Jan 8;289(2):179-86.
16. Ambrozaitis A, Laiškonis A, Morkūnas B, Ţagminas K. Ţmogaus gripo etiologija, epidemiologija, klinika, diagnostika, gydymas ir profilaktika (Metodinės rekomendacijos) [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2016 m. kovo 17 d.] Prieiga per internetą http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/grip_m1.pdf
17. Siston AM, Rasmussen SA, Honein MA, Fry AM, Seib K, Callaghan WM et al. Pandemic 2009 influenza A(H1N1) virus illness among pregnant women in the United States. JAMA. 2010;303(15):1517-25.
18. Hewagama S, Walker SP, Stuart RL, Gordon C, Johnson PD, Friedman ND et al. 2009 H1N1 influenza A and pregnancy outcomes in Victoria, Australia. Clin Infect Dis. 2010 Mar 1;50(5):686-90.
19. Schrag SJ, Shay DK, Gershman K, Thomas A, Craig AS, Schaffner W, et al. Multistate surveillance for laboratory-confirmed, influenza-associated hospitalizations in children: 2003-2004. Pediatr Infect Dis J. 2006;25(5):395-400
20. Dodds L, McNeil SA, Fell DB, Allen VM, Coombs A, Scott J, MacDonald N. Impact of influenza exposure on rates of hospital admissions and physician visits because of respiratory illness among pregnant women. CMAJ. 2007;176(4):463-8.
21. Jamieson DJ1, Honein MA, Rasmussen SA, Williams JL, Swerdlow DL, Biggerstaff MS, Lindstrom S et al. H1N1 2009 influenza virus infection during pregnancy in the USA. Lancet. 2009;374(9688):451-8.
22. Neuzil KM, Wright PF, Mitchel EF Jr, Griffin MR. The burden of influenza illness in children with asthma and other chronic medical conditions. J Pediatr. 2000;137(6):856-64.
23. Vu T, Farish S, Jenkins M, Kelly H. A meta-analysis of effectiveness of influenza vaccine in persons aged 65 years and over living in the community. Vaccine. 2002;20(13-14):1831-6.
31 24. Gross PA, Hermogenes AW, Sacks HS, Lau J, Levandowski RA. The efficacy of influenza vaccine in elderly persons. A meta-analysis and review of the literature. Ann Intern Med. 1995;123(7):518-27.
25. Hoft DF, Babusis E, Worku S, et al. Live and Inactivated Influenza Vaccines Induce Similar Humoral Responses, but Only Live Vaccines Induce Diverse T-Cell Responses in Young Children. The Journal of Infectious Diseases. 2011;204(6):845-853.
26. Tabor, Edward. Emerging Viruses in Human Populations. Amsterdam, GB: Elsevier Science, 2006.
27. Subbramanian RA1, Basha S, Shata MT, Brady RC, Bernstein DI. Pandemic and seasonal H1N1 influenza hemagglutinin-specific T cell responses elicited by seasonal influenza vaccination. Vaccine. 2010;28(52): 8258-67.
28. Talaat KR, Luke CJ, Khurana S, et al. A Live Attenuated Influenza A(H5N1) Vaccine Induces Long-Term Immunity in the Absence of a Primary Antibody Response. The Journal of Infectious Diseases. 2014;209(12):1860-1869.
29. Reber AJ, Chirkova T, Kim JH, Cao W, Biber R, Shay DK, Sambhara S. Immunosenescence and Challenges of Vaccination against Influenza in the Aging Population. Aging Dis. 2012;3(1):68-90.
30. Reyes-Silveyra J, Mikler AR. Modeling immune response and its effect on infectious disease outbreak dynamics. Theoretical Biology & Medical Modelling. 2016;13:10.
31. Voordouw AC, Sturkenboom MC, Dieleman JP, Stijnen T, Smith DJ et al. Annual revaccination against influenza and mortality risk in community-dwelling elderly persons. JAMA. 2004;292(17):2089-95.
32. DiazGranados CA, Dunning AJ, Kimmel M, Kirby D, Treanor J, Collins A, Pollak R, Christoff J et al. Efficacy of high-dose versus standard-dose influenza vaccine in older adults. N Engl J Med. 2014;371(7):635-45.
33. Influenza vaccination [internetini išteklius] [ţiūtėta 2016, kovo 27d] prieiga per internetą:
http://ecdc.europa.eu/en/healthtopics/seasonal_influenza/vaccines/Pages/influenza_vaccination.aspx 34. Stiver G. The treatment of influenza with antiviral drugs. CMAJ. 2003;168(1):49-56. 35. Longini IM Jr1, Halloran ME, Nizam A, Yang Y. Containing pandemic influenza with antiviral agents . Am J Epidemiol. 2004;159(7):623-33.
36. Dėl sezoninio gripo bei gripo, sukelto naujo viruso potipio (pandeminio gripo), diagnostikos, gydymo ir profilaktikos antivirusiniais vaistais metodikų patvirtinimo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr V-536. 2009, Valstybės ţinios, 2009, Nr. 83-3455.
32 37. Fiore AE, Fry A, Shay D, Gubareva L, Bresee JS, Uyeki TM; Centers for Disease Control and Prevention. Antiviral agents for the treatment and chemoprophylaxis of influenza recommendations of the Advisory Committee on Immunization Practices (ACIP). MMWR Recomm Rep. 2011;60(1):1-24.
38. Thomas RE, Lorenzetti DL. Interventions to increase influenza vaccination rates of those 60 years and older in the community. Cochrane Database Syst Rev, 2014; 7 CD005188.
39. Lochner KA, Wynne M. Flu shots and the characteristics of unvaccinated elderly Medicare beneficiaries. Medicare & Medicaid Research Review. 2011;1(4):001.04.
40. Schultze A, Akmatov MK, Castell S, et al. Collection of vaccination data in the German National Cohort: Findings of a feasibility study in three study centers. Bundesgesundheitsblatt, Gesundheitsforschung, Gesundheitsschutz. 2014;57(11):1292-1299.
41. Arthur AJ, Matthews RJ, Jagger C, Clarke M, Hipkin A, Bennison DP. Improving uptake of influenza vaccination among older people: a randomised controlled trial. The British Journal of General Practice. 2002;52(482):717-722.
42. Müller D, Szucs TD. Influenza Vaccination Coverage Rates in 5 European Countries: a Population-Based Cross-Sectional Analysis of the Seasons 02/03, 03/04 and 04/05. Infection. 2007; 35(5):308-319.
43. Stenqvista K,, Andersson Hellvina M, Hellkec P, Höglunda D, Sydowc H. Influenza work on the regional level in Sweden: An integrated program for vaccination of risk groups, surveillance and pandemic planning which focuses on the role of the health care worker. Vaccine. 2006, 24(44–46):6712–6716.
44. Anderson KK, Sebaldt RJ, Lohfeld L, Karwalajtys T, Ismaila AS, Goeree R et al. Patient views on reminder letters for influenza vaccinations in an older primary care patient population: a mixed methods study. Can J Public Health. 2008;99(2):133-6.
45. Dambrauskas L. Visuomenės vaistinės pacientų poţiūrio į skiepus ir jų atlikimą vaistinėse tyrimas ir vertinimas. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2012. [ţiūrėta 2016m. kovo 17 d.]. Prieiga per internetą: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120618_084052-27918/DS.005.0.01.ETD .
46. WHO. Vaccines against influenza WHO position paper – November 2012. Wkly Epidemiol Rec.2012;87:461–476.
47. Vega T, Lozano JE, Meerhoff T, et al. Influenza surveillance in Europe: comparing intensity levels calculated using the moving epidemic method. Influenza and Other Respiratory Viruses. 2015;9(5):234-246.
33 48. Hayden F.G., Osterhaus A.D., Treanor J.J., Fleming D.M., Aoki F.Y., Nicholson K.G., et al. Efficacy and safety of the neuraminidase inhibitor zanamivir in the treatment of influenza virus infections. N. EngI. J. Med. 1997; 337:874-80.
34
PRIEDAI
ANKETA ATVYKUSIAM PASISKIEPYTI NUO GRIPO PACIENTUI
Mielas paciente, dėkojame, kad atvykote skiepytis nuo gripo. Maloniai prašome sudalyvauti Šeimos medicinos klinikos vykdomoje anoniminėje apklausoje. Anketoje nėra nurodomi jokie asmeniniai duomenys, todėl Jūsų tapatybė nebus identifikuota. Jūsų pateikta informacija bus naudojama tik moksliniais tikslais. Atsakydami į klausimus pasirinkite vieną, labiausiai Jūsų nuomonę atitinkantį atsakymą ir jį paţymėkite „O“.
1. Ar Jus ţinot, kad esate rizikos grupėje ir, saugodama Jus, valstybė skiria nemokamą vakciną nuo gripo?
Taip. Ne.
Suţinojau gavęs ( -usi) kvietimą skiepytis.
2. Ar gautas kvietimas skiepytis bei lankstinuke pateikta informacija apie gripą ir skiepą nuo jo turėjo įtakos jūsų apsisprendimui dėl vakcinacijos nuo gripo?
Taip, gavęs(-usi) kvietimą, nusprendţiau pasiskiepyti nuo gripo. Ne, jau buvau apsisprendęs(-usi) pasiskiepyti nuo gripo.
3. Ar ankstesniais metais skiepydavotės nuo gripo? Taip, skiepijuosi kasmet.
Ne, skiepijuosi pirmą kartą.
Ne, neţinojau, kad yra skiepai nuo gripo.
Ne, nes neţinojau, kad man vakciną kompensuoja valstybė. 4. Apie galimybę skiepytis nuo gripo suţinojote iš:
Jūsų Šeimos gydytojo. Kitų gydytojų. Ţiniasklaidos. Kaimynų ir paţįstamų. Gauto laiško. Kiti (įrašyti)...
35 5. Nusprendėte skiepytis nuo gripo, nes: (paţymėkite vieną, tinkamiausią teiginį)
Manote, jog vakcina patikimai apsaugo nuo gripo.
Anksčiau sirgote gripu (sirgo šeimos narys) ir po to skiepijatės kasmet. Baiminatės, jog susirgęs uţkrėsite artimuosius.
Vakcina kompensuojama valstybės. 6. Kieno nuomone apie vakcinacija Jums yra svarbiausia?
Jūsų šeimos gydytojo. Kitų gydytojų.
Ţiniasklaidos.
Visuomenės, aplinkinių, kaimynų.
7. Ar skiepytumėtės nuo gripo, jeigu vakciną reikėtų pirkti (kaina ~ 30Lt) Taip.
