Embriono ir vaisiaus vystymasis priklausomai nuo karvių amţiaus

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Olesios Stepanko

Embriono ir vaisiaus vystymasis priklausomai nuo

karvių amţiaus

The development of embryo and fetus, depending on a

cow’s age

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: Prof. dr. Vytuolis Ţilaitis

DARBAS ATLIKTAS NEUŢKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Embriono ir vaisiaus vystymasis priklausomai nuo karvių amţiaus“.

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

TURINYS SANTRAUKA ... 3 SUMMERY ... 4 SANTRUMPOS ... 5 ĮVADAS... 6 1. DARBO TIKSLAS ... 7 2. DARBO UŢDAVINIAI ... 7 3. LITERATŪROS APŢVALGA ... 8 3.1 Karvių veršingumas ... 8

3.2 Motininis veršingumo pripaţinimas ... 8

3.3 Hormoniniai modeliai... 9

3.4 Embriono ir vaisiaus vystymasis ... 10

3.5 Veiksniai turintys įtakos reprodukcijai... 12

3.6 Karvių reprodukcinės funkcijos optimizavimas ... 16

3.7 Karvių veršingumo nustatymas ultragarso prietaisu ... 21

4. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAIMAS ... 24

4.1 Ūkio charakteristika ... 24

4.2 Gyvulių parinkimas tyrimams ... 25

4.3 Atlikti tyrimai ... 25

5. REZULTATAI ... 27

6. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38

IŠVADOS ... 39

SANTRAUKA

Embriono ir vaisiaus vystymasis priklausomai nuo karvių amţiaus Olesia Stepanko, Prof. dr. Vytuolis Ţilaitis.

Magistro baigiamajam darbe yra 41 puslapis, 3 lentelės ir 15 paveikslų, bei 30 naudotų literatūros šaltinių.

Baigiamojo darbo tikslas nustatyti embrionų ir vaisių dydį, matoma ultrasonografu, ankstyvosios veršingumo diagnostikos metu, priklausomai nuo karvių amţiaus ir laktacijos fazės.

Šiame magistro baigiamajame darbe aprašomi įvairus veiksniai, kurie turi įtakos embriono ir vaisiaus vystymuisi bei ištirta jo priklausomybę nuo amţiaus ir laktacijos fazės. Tam tikslui buvo išrinkti tiriamieji gyvūnai atsiţvelgiant į laikotarpį, praėjusį po apsėklinimo. Tokiu būdu, buvo atrinktos karvės, kurių veršingumo dienos buvo nuo 32 iki 53 (n = 59), laktacijos nuo 1 iki 4 (1 laktacijos n = 18, 2 laktacijos n = 11, 3 laktacijos n = 17, 4 laktacijos n = 13), skirtingų laktacijos fazių (iki 150 laktacijos dienos n = 28, nuo 150 laktacijos dienos n = 31). Šie gyvuliai buvo atrinkti tam, kad ištirtumėme embriono/vaisiaus vystymosi skirtumą tarp 1-2 (jaunesnių – 1oji grupė) ir 3-4 (vyresnių – 2oji grupė) laktacijos karvių. Laktacijos fazių grupės buvo sudaromos atsiţvelgiant į tai, jog pirmoje laktacijos fazėje karvės duoda daugiau pieno, tačiau pasisavina maţiau maisto medţiagų, o antros laktacijos fazėje pieno produkcija maţėja, tokių būdu daugiau maisto medţiagų turėtų atitekti vaisiui/embrionui. Šių karvių laikymo sąlygos visiškai nesiskyrė nuo likusių ūkyje laikomų gyvulių. Tyrimai buvo atliekami karves tiriant ultragarso aparatu, naudojant Lenkišką ultragarso prietaisą „iScan Draminski“. Buvo ieškomas embrionas/vaisius gimdos raguose, padaryta keletas jo nuotraukų, išsirenkama kokybiškiausia, kurioje embrionas/vaisius geriausiai matosi, išmatuojamas jo dydis: faktinis plotas, ilgis ir plotis. Dydis buvo matuojamas tuo pačių prietaisų – „iScan Draminski“. Tyrimo metu gautiems duomenims apskaičiuoti ir atlikti statistinį įvertinimą buvo naudojama Microsoft Office Excel programa. Tiriamojo darbo metu buvo nustatyta, kad priklausomai nuo karvių amţiaus, 1-osios tiriamosios grupės embriono/vaisiaus faktinio ploto dydţio vidurkis 42,16 proc., ilgio 17,96 proc. ir plotis 16,29 proc. buvo aukštesnis negu 2 grupės (p<0,05). O priklausomai nuo laktacijos fazės 1-osios tiriamosios grupės embriono/vaisiaus ilgio vidurkis 3,97 proc. aukštesnis negu 2 grupės, tačiau 2 grupės faktinio ploto dydţio vidurkis 1,55 proc. ir pločio vidurkis 2,93 proc. aukštesnis negu 1 grupės (p<0,05). Tai leidţia mums teigti, kad vaisiaus ir embriono vystymasis gali priklausyti nuo amţiaus, o laktacijos fazė įtakos neturi.

SUMMERY

The development of embryo and fetus, depending on a cow’s age

Olesia Stepanko, Prof. Dr. Vytuolis Ţilaitis. The article includes 42 pages, 15 pictures and 3 tables, 30 literature sources.

The aim of this research is to determine the apparent size of the embryo and fetus in early pregnancy, depending on cow’s age and phase of lactation, using abdominal ultrasound technology. In this article various factors which affect embryonic and fetal development were described, also the relationship between age and phase of lactation was explored. Animals for research were selected according to the post insemination period. The selected cows were between 32nd and 53rd day of gestation (1 lactation n = 18, 2 lactation n = 11, 3 lactation n = 17, 4 lactation n = 13), between 1st and 4th lactation and in different lactation phases (ante 150th day of lactation n = 28,

post 150th day of lactation n = 31).The evaluation of difference in development of embryo/fetus was

between cows in 1-2 (jounger – I gruop) and 3-4 (older – II group) lactation.Lactation phase groups were created based on the fact that lactation in the first phase is heavier, thus leaving cow malnutritioned, while in the second phase decreases due to quick fetus growth. The examination was performed using polish ultrasonic device “iScan Dramiński”. During the examination the embryo/fetus was searched in the horns of the uterus and pictured. The pictures of the best quality were used for the measurements of the embryo/fetus surface, length and width. For the calculation, performance and statistical evaluation of obtained data Microsoft Office Excel was used. Summarizing, it was found that depending on the age of the cows of the 1st test group embryo/ fetus actual size of the surface average was 42.16 percent, length 17.96 percent and width 16.29 percent higher than in the 2nd group (p <0.05).Depending on the phase of lactation 1st test group embryo/fetal length average was 3.97 percent higher than in the 2nd group. In the 2nd group the actual size of the surface average was 1.55 percent and average width 2.93 percent higher than in 1st group (p <0.05). In the end we can state that the fetal and embryonic development may depend on the age of the cow but at the same time the phase of lactation does not affect it.

SANTRUMPOS

PGE – prostaglandinas E PGF2α – prostaglandinas F2α

LH – liuteinizuojantis hormonas

PGFM – prostaglandinas F2α metabolitas

DUMPS – monofosfato sintezės deficitas BLAD – leukocitarinės adhezijos deficitas FSH – folikulus stimuliuojantis hormonas LTH – liuteotropinis hormonas arba prolaktinas TTH – tireotropinis hormonas

AKTH – adrenokortikotropinis hormonas STH – somatotropinis hormonas

ĮVADAS

Remiantis 2013 m. sausio mėnesio duomenimis, Lietuvos Respublikoje buvo įregistruota viso 70,6 tūkst. ūkių, kurie laiko melţiamas karves. Tyrimo atlikimo metu, nustatyta, jog ataskaitinei dienai šiuose ūkiuose buvo laikoma 316,4 tūkst. melţiamų karvių. Atsiţvelgiant į šiuos rodiklius, akivaizdu, jog pienininkystė yra bene pagrindinė ţemės ūkio šaka Lietuvos Respublikoje. Vertinant šios ūkio šakos svarbą, pienininkystei yra skiriamas nemaţas dėmesys gyvulių saugos, higienos ir naujų techninių priemonių klausimais. Ne ką maţiau svarbesnis dėmesys yra skiriamas plėtojant naujas pieno gavybos bei apvaisinimo technologijas, kurios padeda galvijų augintojams pasiekti kaip tik įmanoma didesnės produkcijos, stengiantis išnaudoti visus gyvulio genetinius resursus bei sumaţinant nuostolius, gaunamus dėl sutrikusios gyvulių reprodukcijos ir kitų sveikatos sutrikimų. Ūkio pelną ir plėtrą, nesvarbu ar tai mėsinių galvijų ar pieno ūkis, lemia pastoviai veršiuojamos karvės. Tačiau tai ne vienintelis ūkio sėkmės faktorius, didţiulę svarbą turi ir sveikas, gyvybingas veršelis, kuris gali gerai išnaudoti pašarus, greitam augimui, tokiu būdu uţauginama geriausios fiziologinės būklės pakaitinės telyčios. Tokiam sveikų pakaitinių karvių uţauginimui didėlę įtaką turi vaisiaus ir embriono vystymasis. Stambėjant ūkiams, gerinant karvių genetiką ir siekiant išnaudoti genetinį potencialą, sukuriamos labai produktyvios karvės, per laktaciją duodančios daugiau kaip 10 t pieno. Tačiau tokios produktyvios karvės daţnai sunkiai apsivaisina. Daţnai pasitaiko ankstyvi abortai, o dėl to pailgėja servis periodas. Todėl reikia, kas būtų tinkamai įvertinta karvės fiziologine būkle, racionas ir taip pat didelį dėmesį skirti reprodukciniai sistemai, vertinant embriono ir vaisiaus vystymąsi priklausomai nuo karvių amţiaus ir laktacijos fazės.

Norint efektingai sekti ir vertinti karvių embrionų ar vaisiaus vystymąsi tikslinga karvę ištirti kuo ankščiau ir nustatyti arba paneigti veršingumą. Nustačius neapvaisintą arba abortavusią karvę galima greitai imtis priemonių ir taip sumaţinti nuostolius, atsirandančius dėl perilgo servis periodo. Esant anestrus arba sutrikus kiaušidţių funkcijai karvės gydomos hormoniniais preparatais, leidţiami vitaminai, kurie teigiamai veikia lytines funkcijas. Vaisingom, tačiau nesėkmingai apsivaisinusioms karvėms kartojama dirbtinio apsėklinimo procedūra. Karvių sėklinimas kartojamas tiek kartu kiek tai ekonomiškai pasiteisina bei leidţia karvės amţius, kuris turi didėlę įtaką vaisingumui.

Šiomis dienomis smarkiai plinta „ultragarso“ tyrimai, kurie tampa vis labiau prieinami, bei suteikia galimybe labai tiksliai nustatyti veršingumą, embriono ar vaisiaus dydį, bei gyvybingumą, ištirti šių rodyklių priklausomybė nuo karvių amţiaus ir laktacijos fazės. Tačiau, kartais susiduriama su sunkumais vertinant tyrimo duomenis, nes atskirų karvių ultragarso tyrimo metu matomasis

vaizdas skiriasi. Todėl norint teisingai vertinti duomenis, gautus tyrimo metu, reikia nemaţos patirties dirbant su ultragarso aparatu.

1. DARBO TIKSLAS

Nustatyti embrionų ir vaisių matomąjį ultrasonografu dydį, ankstyvosios veršingumo diagnostikos metu.

2. DARBO UŢDAVINIAI

1. Apibendrinti duomenis apie karvių embriono ir vaisiaus vystymąsi.

2. Įvertinti embriono ir vaisiaus matomąjį ultrasonografu dydį, priklausomai nuo karvių amţiaus.

3. Įvertinti embriono ir vaisiaus matomąjį ultrasonografu dydį, priklausomai nuo laktacijos fazės.

3. LITERATŪROS APŢVALGA

3.1 Karvių veršingumas

Veršingumas – laikotarpis nuo karvės apvaisinimo iki veršio atvedimo. Karvių veršingumo trukmė yra apie 280 dienų, bet šis terminas gali svyruoti ir tarp 270-292 dienų. Toks veršingumo trukmės svyravimas priklauso nuo vaisiaus lyties, vaisių kiekio, veislės, buliaus, gimdos, mitybos ir aplinkos faktorių, o taip pat ir nuo vaisiaus genotipo. Paţymėtina, jog vyriškos lyties vaisius nešiojamas ilgiau negu moteriškos lyties vaisius, tuo tarpu esant vaisiams dvyniams veršingumo trukmė sutrumpėja (Youngquist, Threlfal, 2007).

Jeigu apvaisinimas įvyksta per rujos stadiją, tai progesterono koncentracija pradeda didėti nuo 3 iki 4 dienos, kaip ir esant normaliam ciklui. Vietoj to, kad koncentracija pradėtų maţėti apie 17-18 dieną, ji lieka padidinta viso veršingumo metu. Progesteronas stimuliuoja endometriumo epitelio liaukas išskirti sekretą (gimdos pieną), kuris yra vienintelių maisto medţiagų šaltinių embrionui iki placentos atsiradimo, ar net ilgesniam laikui. Be to, progesteronas maţina gimdos tonusą ir miometriumo susitraukimus, taip didindamas jautrumo slenkstį įvairiems stimuliatoriams, kas leidţia laisvai vystytis embrionui ir placentai. Pabrėţtina, jog netinkama mityba ir šilumos stresas gali sutrumpinti veršingumo laiką, sulėtinti vaisiaus augimą, ko pasėkoje gimsta silpni veršeliai (Youngquist, Threlfal, 2007).

3.2 Motininis veršingumo pripaţinimas

Maţdaug 16 arba 17 dieną embrionas pradeda siųsti signalus gimdai. Tai vadinama motininiu veršingumo pripaţinimu. Buvo pristatytos kelios hipotezės tam, kad būtų paaiškintas mechanizmas, pagal kurį embrionas perduoda signalus, pranešant apie savo buvimą bei apsisaugo nuo liuteolizės. Nuo 13 veršingumo dienos į gimdą embrionas pradeda aktyviai išskirti eilę steroidų, prostaglandinų ir baltymų. Tarp 13 ir 16-17 dienos nėra matomas embrioninis pasikeitimas, susijęs su motinine fiziologija. Šiuo momentu, normalaus ciklo eiga, susijusi su liuteininė regresija, keičiasi, kad būtų sudarytos sąlygos esamam veršingumui. Šie terminai buvo nustatyti eksperimento metu tiriant apsėklintas karves 16-17 dieną ir stebint embrionų implantaciją. Tokiu būdu įvertinant geltonkūnio funkcionavimą (Youngquist, Threlfal, 2007).

Embrionui ţuvus iki 16 dienos, jis yra rezorbuojamas per 18 iki 24 dienas, taip lyg apvaisinimas nebūtų įvykęs. Jeigu embrionas ţūva jau po geltonkūnio išnykimo, tai karvei gali pasireikšti lytinio ciklo vėlavimas (t.y. prailgintas ciklas). Iki to laiko,estrinio ciklo ir veršingumo hormonai yra faktiškai vienodi, ir kiaušintakio bei gimdos aplinkos pasikeitimai vyksta nepriklausomai nuo esamo veršingumo. Nuo šio momento, gyvybingas embrionas gimdoje atlieka svarbų vaidmenį sudarant išgyvenimo sąlygas. Dėl tos prieţasties, geltonkūnio buvimas, kuris yra veršingumo poţymis, atspindi fiziologinius pokyčius gimdoje ir kiaušidėse, kuriems daro įtaką apvaisintas kiaušinėlis ir jo produktai (Youngquist, Threlfal, 2007).

Paminėtina, jog embrionas gali produkuoti antiliuteolitinę medţiagą, kuri tiesiogiai arba netiesiogiai uţkerta kelią liuteolizei, skatinančiai gimdos liuteotropinės medţiagos gaminimą. Prostaglandinas E (PGE), įleistas tiesiogiai į gimdą pradedant nuo liuteininės fazės ilgo estrinio ciklo, kai kurių eksperimentų metu pavėlino liuteolizę. Be to, homogenatų įvedimas į gimdą nuo 10 iki 12 dienos, esant embrionui, taip pat iššaukdavo liuteolizės vėlavimą. Atlikti bandymai įrodė, kad galvijų blastocistos (gautos 13-19 dienomis) gamina progesteroną, testosteroną, estradiolą, PGE ir PGF2α. Apvaisinto galvijų kiaušinėlio gaminamas baltymas-interferonas uţkerta kelia liuteolizei ir

stimuliuoja geltonkūnio buvimą. Taigi, embrionas galimai gamina liuteotropiną, kuris prailgina geltonkūnio veikimo laikotarpį. Maţdaug 10 – 12 veršingumo dieną, suaktyvėja kraujotaka kiaušidėse, tokiu būdu sudaromos sąlygos geresniam geltonkūnio augimui. Geltonkūnis smarkiai padidėja ir lieka padidėjąs viso veršingumo metu (Youngquist, Threlfal, 2007).

Taigi apibendrinant, kiaušidţių įtaka geltonkūniui yra būtina karvės neštumui maţdaug iki 200-osios veršingumo dienos. Viename iš atliktų tyrimų, beveik visoms veršingoms karvėms buvo atliktos abipusės ovarioektomijos. Taigi teigtina, jog veršiavimasis buvo palaikomas tol, kol veršingų karvių antinksčiai nebuvo paţeisti. Padidinti progesterono ir placentinių estrogenų kiekiai veršingumo metu slopina hipofizės LH sekreciją tam, kad uţkirstų kelią prieovuliaciniam LH kiekio kilimui ir ovuliacijai (Youngquist, Threlfal, 2007).

3.3 Hormoniniai modeliai

Trumpai pristatant tam tikrus hormoninius modelius, verta paminėti, jog fetoplacentinis vienetas sekretuoja estroną, kuris tampa sulfatuotu, o tai didėja viso veršingumo metu, kartu su fetoplacentariniu, kuris taipogi tuo metu auga ir vystosi. Estronas ir estradiolis, kuriuos gamina fetoplacentinis vienetas, yra susiję su placentomis, kuriomis yra siekiama išvengti per didelio estrogeninio veikimo motiniams audiniams. Konjuguoti estrogenai (t.y. estrono sulfatas) susijungia

chorioalantojuje, placentos amnione ir motinos kraujyje. Palaipsniui toks didėjimas siejasi ir su laisvu estrogenu (nuo 1 iki 10% susijusių formų), kuris atsiranda veršingumo eigoje, pradedant nuo 60 veršingumo dienos. Be to, paskutinių 2 veršingumo mėnesių metu, placenta palaiko veršišingumą naujų progesterono ir estrogeno sintezių dėka. Estrogeno koncentracija akivaizdţiai padidėja per paskutines 4 veršingumo savaites. Kiti steroidai taip pat gali buti sintetinami placentoje, tačiau jų sumaţėja iškarto po veršiuko atvedimo ir placentos atsidalijimo (Youngquist, Threlfal, 2007).

Paskutinių kelių veršingumo savaičių metu atsiranda įvairūs pakitimai kiaušidėse ir daugėja placentinių išskyrų. Papildomai prie pasikeitimų kiaušidėse ir placentos steroiduose, kurie yra paminėti ankščiau, relaksino koncentracija didėja dėl geltonkūnio arba placentos veikimo, tam, kad paruoštų gimdos kaklelį, gimdą ir dubens raiščius vaisiaus atvedimui. Analogiški pakitimai atsiranda motininiam organizme ir su PGFM bei prolaktino koncentracijomis. Didţiausias prolaktino kiekis, karvės organizme, nustatomas prieš veršiavimąsi, nes prolaktinas inicijuoja laktogenezę (Youngquist, Threlfal, 2007).

3.4 Embriono ir vaisiaus vystymasis

Embrioninis periodas trunka 42 dienas. Nuo 42 dienos pradeda vystytis vidaus organai ir embrionas vadinamas vaisiumi.

Mėnesio gemalo ilgis – 0,9-1,3 cm, masė – 3 g. Matyti burnos ir akių uţuomazgos, turi ţiaunų plyšius. Galūnių uţuomazgos – ant liemens nedideli gumbeliai. Gaurelinio dangalo paviršiuje vos pastebimi gaureliai (E. Aniulis ir kt., 1989).

2 mėnesių: ilgis 6-7 cm, masė – 17-30 g. Matyti pieno liaukos uţuomazga. Visi organai susiformavę ir embrionas turi stambių galvijų bruoţus (E. Aniulis ir kt., 1989).

3 mėnesių: ilgis 12-14 cm, masė – 135-150 g. Susiformuoja buliukų mašnelė. Prasideda kaulėjimas (E. Aniulis ir kt., 1989).

4 mėnesių: ilgis 20-27 cm, masė –0,8-1 kg. Matyti (ne visada) reti plaukeliai ant viršutinės lūpos ir antakių (E. Aniulis ir kt., 1989).

5 mėnesių: ilgis 30-35 cm, masė 3-4 kg. Yra plaukų ant viršutinės ir apatinės lūpos ir pavieniai plaukeliai ties ausų pakraščiais. Sėklidės nusileidţia į kapšelį (buliukų) ir ryškiai matosi pieno liaukų speneliai (telyčaičių) (E. Aniulis ir kt., 1989).

6 mėnesių: ilgis 40-50 cm, masė 4,5-6 kg. Ant viršutinės ir apatinės lūpų bei antakių plaukai yra tankūs. Uţauga blakstienos, plaukų vainikėliai ragų vietose, plaukeliai iki kulno ir riešo sąnarių (E. Aniulis ir kt., 1989).

7 mėnesių: ilgis 55-65 cm, masė 8-10 kg. Tankūs plaukai ant lūpų, antakių, ausų, apatinės dalies galūnių, uodegos galo ir trumpi reti plaukeliai išilgai nugaros (E. Aniulis ir kt., 1989).

8 mėnesių: ilgis 68-80 cm, masė 16-20 kg. Visas vaisiaus kūno paviršius padengtas trumpais, lygiais (nebanguotais) plaukais (E. Aniulis ir kt., 1989).

9 mėnesių: ilgis 85-100 cm, masė 25-45 kg. Visas vaisiaus kūnas apaugęs banguotais tankiais plaukais, tai rodo jo visišką išsivystymą (E. Aniulis ir kt., 1989).

1 lentelė: Karvių embriono ir vaisiaus vystymasis iki 55 veršiavimosi dienos (pagal Barone 1990; Ginther 1998).

Veršingumo etapas dienomis

Embriono pūsleles

skersinis skersmuo Stebimi

20 2 - 3 mm Širdies plakimas

22 3 - 5 mm Akių pūslelės

25 10 mm Galūnių pumpurai

30 18 - 20 mm Akių branduolys (be vokų)

35 20 - 25 mm Raukšlės aplink akis

Susikuria kaklas

Galima atpaţinti visų keturių galūnių pirštus 40 30 - 35 mm Genitalijų gumbelis (nediferencijuotas etapas)

Embrioninis judėjimas

45 35 - 40 mm

Primityvus vokai

Primityvus ausies kaušelis Pieno liaukos branduolys

Lytėjimo plaukų folikulai (lūpų, vokų)

50 40 - 45 mm Abiejų lyčių lytinių organų gumbelio migracija Lūpų gumbelio atrofija

55 45 - 50 mm Urogenitalinės raukšlės ir lytinių organų gumbelio sintezė

3.5 Veiksniai turintys įtakos reprodukcijai

Gilinantis į karvių veršingumo ypatumus, neabejotinai reikia atkreipti dėmesį ir į veiksnius, kurie gali įtakoti karvės veršingumą. Svarbiausias normalaus embriono vystymosi aspektas yra pilnavertis karvių šėrimas, kadangi embrionas maitinasi ne per gimdos kraujo apytaką, o naudojant motininio liaukinio epitelio sekreciją. Esant blogai mitybai, sąlygojami tam tikri regeneracijos procesai motininiame epitelyje, pavyzdţiui, sulėtėja sekrecija. Nekokybiškas ir nesubalansuotas karvių racionas neigiamai veikia kiaušialąsčių brendimą ir embriono gyvybingumą. Esant vitaminų ir mikroelementų trūkumui racione, atsiranda įvairios pogimdyminės komplikacijos. Energijos balanso sutrikimai silpnina folikulų, oocitų vystymąsi ir sumaţina apvaisinimo kokybę. Šie pakitimai ypač pasireiškia karvėms, pasiţyminčioms didėliu produktyvumu pirmais laktacijos mėnesiais. Reprodukcinės funkcijos sutrikimams taip pat daro įtaką neigiamas energijos balansas ir karvių šėrimas didelį proteinų kiekį turinčiais pašarais. Tokiu atveju, kraujyje didėja ketoninių kūnų koncentracija, kuri blogina gimdos aplinką ir didina embrioninį mirtingumą veršingumo pradţioje. Esant energijos disbalansui, karvėms pasireiškia „tyli“ ruja, tai yra, maţas kiaušidţių aktyvumas ir cistų atsiradimas jose. Taigi darytina išvada, jog labai didelę ţalą galvijų bandos reprodukcijai daro šėrimo, sėklinimo, prieţiūros, laikymo ir naudojimo klaidos, kurios pasireiškia chromosominiais sutrikimais, tešmens ir lytinių organų ligomis (Тихомирова и др., 2013).

Kaip buvo ankščiau minėta, produkcija su sveikata ir reprodukcija itin siejasi didelio produktyvumo bandose (Windig et al., 2005). Pastebėta tendencija, kad, didėjant karvių pieningumui, prastėja karvių reprodukcinės savybės. Produkcijos įtaka karvės sveikatai netiesioginė. Didėjant išmilţiui, didėja karvės poreikiai, kuriuos vis sudėtingiau patenkinti. Maksimalaus reprodukcinio pajėgumo būna 5–7 metų amţiaus karvės. Su karvių amţiumi didėja embrionų mirtingumas ir dėl nevisaverčio kiaušinėlio išsivystymo maţėja apsivaisinimo galimybė. Supratimas apie karvės nevaisingumą grindţiamas ekonominiais skaičiavimais. Natūralu, kad ne visos šiuolaikinių veislių pieninės karvės apsivaisina per tris mėnesius po veršiavimosi. Neapsivaisinimo prieţastis – didelis produktyvumas ir sutrikusi energijos apykaita. Energijos deficitas išnyksta, pasiekus laktacijos piką. Sumaţėjus produktyvumui, susidaro sąlygos reprodukcijos sistemai „įsijungti“. Nevaisingomis laikomos tos karvės, kurios neapsivaisina sėklinant 4–5 kartus (arba iki 160 dienų po apsiveršiavimo) (Buitkuvienė, 2012).

Didėlis produktyvumo lygis sukelia viso gyvūno organizmo pertvarkymus, įvairiausių organų koreliacijų pasikeitimus. Didelė pieno produkcija tiesiogiai susijusi su reprodukcinės sistemos veikimu, kadangi gyvūnų veisimas ir laktacija – tai viena iš biologinių procesų etapų seka (Перфилов, Баймишев, 2008).

Pabrėţtina, jog genetinis karvių bandų gerinimas, norint gauti kuo daugiau pieno, maţina karvių vaisingumą, kelia didesnius mitybos reikalavimus. Šiuolaikinių veislių karvėms būdingi neryškūs rujos poţymiai. Nuo 10 iki 40 proc. karvių apskritai neturi rujos poţymių. Manoma, kad tai neteisingos atrankos ir didelio produktyvumo pasekmė (Buitkuvienė, 2012).

Iki šiol nėra vieningos nuomonės, kaip primilţis veikia reprodukcines funkcijas, tačiau daugelyje tyrimų yra pastebėta, jog tam tikras vislumo sumaţėjimas ir reprodukcinių funkcijų sutrikimas, esant primilţio pakilimams, yra kompleksas priemonių, kurios skirtos produkcijos padidėjimui ir neturi teigiamos įtakos karvių reprodukcinėms funkcijoms. Čia ir prasideda pieno produkcijos sumaţinimas reprodukcinio amţiaus sąskaita. Nėra ryšio tik tarp produktyvumo per pirmą laktaciją, tarp apsiveršiavimo periodų ir pirmo apsiveršiavimo (Перфилов, Баймишев, 2008; Пешук, 2002).

Šie tyrimai parode, kad nepriklausomai nuo karvių amţiaus, didėlis pieno produktyvumas neigiamai veikia produktyvumo rodiklius. Remiantis įvairių mokslininkų tyrimo rezultatais, esant intensyviai pieno produkcijai, nuolatos turi buti vertinama reprodukcijos sistema ir veršelių auginimas. Todėl reikia derinti pieno produkcijos gavimą su gyvybingų ir sveikų veršelių gavimu (Перфилов, Баймишев, 2008).

Didelę reikšmę galvijų dauginimosi intensyvumui turi neproduktyviojo periodo maţinimas motininių galvijų bandose. To galima pasiekti esant intensyviam auginimui bei laiku apsėklinant telyčias. Lytinės funkcijos buvimas ir fiziologinė telyčių branda priklauso nuo augimo intensyvumo ir riebalinio audinio vystymosi. Optimaliausiai šie procesai vyksta telyčių organizme esant vidutiniam masės priaugimui per parą, ne maţesniam negu 650-700 g. Lėtesnis masės augimas iššaukia ne tik lytinės ir fiziologinės brandos vėlavimą, bet ir lytinių organų neišsivystymą. Todėl vyresnių nei 20-24 mėnesiai telyčių įvedimas į bandą yra lydimas maţa apvaisinimo tikimybe, daţnu embrioninių mirtingumu, masiniais patologinių gimdymų pasireiškimais, palikuonių gaišimais ir daţnu telyčių brokavimu (Тихомирова и др., 2013).

Vaisiaus mirtis gali pasireikšti ir vėlesnėje veršingumo stadijoje. Tokiais atvejais atsiranda matomi abortai. Toks vaisiaus mirtingumas nustatytas 5-10 % karvių (Тихомирова и др., 2013).

Svarbus faktorius, kuris lemia embrioninį mirtingumą, yra paveldimumas. Gyvūnų genome gali būti lokalizuoti letaliniai genai. Apie letalinių genų buvimą ankstyvojoje ontogenezėje galima spręsti pagal vaisingumo sumaţėjimą ir atskirų karvių nevaisingumus (Тихомирова и др., 2013).

Verta paminėti, jog paskutiniais metais galvijų organizme buvo rastos dvi mutacijos: DUMPS (monofosfato sintezės deficitas) ir BLAD (leukocitarinės adhezijos deficitas). Pirma mutacija smarkiai padidina embrioninio mirtingumo lygį. Esant BLAD mutacijai, veršelių augimas sulėtėja,

jų atsparumas staigiai sumaţėja, dauguma jų nugaišta sulaukus vos 3-7 mėnesių amţiaus (Тихомирова и др., 2013).

Karvėms, daţniausiai pasitaikantys chromosominiai sutrikimai yra translokacinio tipo mutacijos, kai vyksta nehomologinių chromosomų mainai. Galvijai - translokacijų nešiotojai, beveik nesiskiria nuo sveikų gyvūnų, kadangi šios mutacijos išoriškai nepasireiškia, jos randamos darant citogeninius patikrinimus. Esant tokioms mutacijoms, didėja ankstyvas embrionų mirtingumas, vaisingumas maţėja 4-15%. Embrioninis mirtingumas veršingumo laikotarpiu, gali būti iššauktas, visišku hormoninio balanso nebuvimu, tarp embriono ir motinos organizmo. Taip pat esant labai produktyviai bandai abortų daugėja (Тихомирова и др., 2013).

Ankstyvas karvių apsėklinimas taip pat didina abortus veršingumo metu. Tam, kad karvės galėtų būti apvaisintos, būtina kad kuo greičiau atsistatytų gimda ir ciklins kiaušidţių aktyvumas. Daugumą karvių verta sėklinti po apsiveršiavimo praėjus 40-60 dienų. Ilgesnis periodas tarp apsiveršiavimo ir apsėklinimo gali iššaukti embriono mirtingumą, cistų atsiradimą bei kitus sutrikimus (Тихомирова и др., 2013).

Infekcinių faktorių įtaka atitinka iki 30% visų embrionų vystymosi sutrikimų ankstyvose stadijose. Daţniausios vaisiaus netekimo prieţastys, bet kurioje veršingumo, stadijoje yra bakterinės kilmės infekcinės ligos, paţeidţiančios gimdą, arba virusinės kilmės infekcija, dėl kurios paţeidţiamas embrionas ar vaisius. Kartais gyvulys nerodo ryškių ligos poţymių, pavyzdţiui leptospirozės atveju, bet vistiek įvyksta abortai. Esant normaliai bandos reprodukcijai, apie 1 % karvių abortuoja dėl vienokių ar kitokių prieţasčių. Jei abortų lygis bandoje pasiekia 2 % ir daugiau, yra tikimybė, kad tai infekcinių ligų pasekmė. Embrioninio mirtingumo ir abortų prieţastimi daţnai būna bakterijų (bruceliozė, leptospirozė, salmoneliozė, kampilobakteriozė), virusų (virusinė galvijų diarėja, infekcinis galvijų rinotracheitas) arba pirmuonių (trichomonozė, neosporozės) sukeliamos ligos (Тихомирова и др., 2013; Kutra ir kt., 2013).

Verta paminėti ir toksinų poveikį. Toksinai (daţniausiai – mikotoksinai) į gyvulio organizmą patenka su supelijusiais pašarais. Pavyzdţiui, mikotoksinas zearalenonas, patekęs į karvės organizmą, slopina hormono progesterono išskyrimą, o tai sąlygoja abortus. Abortus taip pat gali sukelti augaluose esantys alkaloidai. Atskiros cheminės medţiagos, pavyzdţiui, nitratai gali sukelti abortus, jei jų koncentracija pašaro sausojoje medţiagoje viršija 0,005 % (Kutra ir kt., 2013).

Įvairus fiziniai veiksniai taip pat gali paveikti veršingumą. Veršingumą paveikti gali ir aplinka, tarkime karščio stresas. Nustatyta, kad karvių, patyrusių karščio stresą 8-16 dienomis po apvaisinimo, organizme buvo sumaţėjusi progesterono ir padidėjusi prostaglandinų sekrecija. Karščio streso sąvoka nėra pilnai apibrėţta, tačiau priimta laikyti, kad jo poveikis pasireiškia, kai aplinkos temperatūra pakyla iki 32-43 ºC, o santykinis drėgnumas viršija 40 %. Nustatyta, kad

trumpalaikiai stresai apsėklinimo metu ir 1 savaitę po apsėklinimo, gali nutrūkti embriono ryšį su motinos organizmu. Abortai kartais įvyksta transportuojant gyvulius dideliais atstumais, kai veršingos karvės ar telyčios patiria mechanines traumas, laiku nepagirdomos. Fizinės traumos prieţastis gali būti ir neatsargi ar nepatyrusio specialisto atlikta rektinė gimdos palpacija (Kutra ir kt., 2013).

Karvės, kurios yra neapsėklintos per tris mėnesius nuo veršiavimosi, laikomos nevaisingomis. Laikotarpis esantis nuo 90 dienos po veršiavimosi laikomas nevaisiniu periodu (Тихомирова и др., 2013).

Ypač svarbus motininių karvių ir telyčių bandos vaisingumo rodiklis yra apvaisinimas – moteriškos lyties gyvulių procentas, kuris buvo apvaisintas po pirmojo apsėklinimo. Jis priklauso nuo sveikatos būklės, laikymo sąlygų, raciono, karvių amţiaus, sėklinimo terminų ir laiko, imuninės pusiausvyros sutrikimo organizme, apsėklintojo sėklinimo jėgos, technikų kvalifikacijos ir kitų. Apvaisinimas nuo pirmo sėklinimo laikomas teigiamu, kai toks rodiklis siekia 55-60 % visoje bandoje (Тихомирова и др., 2013).

Vienu svarbiausiu dauginimosi etapu laikomas uţtrukimo periodas. Uţtrukimo periodo metu vyksta greitas vaisiaus augimas, todėl svarbu skirti tokį racioną, kuriame butų visos reikalingos medţiagos, uţtikrinančios visavertį vaisiaus vystymąsi. Kuriame yra visi reikalingi baltymai, ir mineralinės medţiagos kaulų augimui. Šiuo laikotarpiu pieno liaukos atsinaujina ir karvės organizmas prikaupia maisto medţiagų atsargas reikalingas kitai laktacijai. Esant per trumpam uţtrukimo periodui, pieno liauka nespėja atsinaujinti, o karvės organizmas nesugeba prikaupti maisto medţiagų ateinančiai laktacijai. Esant per ilgam uţtrukimo periodo laikotarpiui, sutrumpėja laktacijos dienų skaičius, o tai maţina karvių naudojimo intensyvumą. Laikoma, kad tarp optimalaus karvių poilsio ir sekančios laktacijos, turi būti 45-60 dienų skirtumas (Тихомирова и др., 2013).

Paminėtina, jog laktacijos stadijos gali būti skirstomos į ankstyvas, vidurinis, vėlyvas ir uţtrukimo laikotarpis. Taigi kiekvienas etapas turi skirtingus tikslus, dėl to yra reikalingi skirtingi racionai. Kol karvėms keičiasi laktacijos stadijos, jose vyksta keli pakitimai. Pavyzdţiui, primelţių maţėjimas, energijos sunaudojimas ir veršingumas. Nors karvės išlaikymo reikalavimai nesikeistų, intensyvėjant pieno gamybai, jai reiktų daugiau energijos ir baltymų, o maţėjant primilţiams - maţiau. Atgaunant įprastas kūno energijos sąnaudas vėlyvesnėje laktacijos stadijoje, karvei yra reikalinga papildoma energija (Moran, 2005).

Jeigu karvė neapsivaisina, veršingumo metu jai nereikės papildomos energijos ir baltymų. Kai tik ji tampa veršinga, atsiranda poreikis gauti didesnį kiekį energijos ir baltymų. Tačiau, vaisiaus masė reikšmingai nedidėja tik iki šešto mėnesio, kuomet energijos poreikis tampa reikšmingas.

Veršiukas dvigubina savo dydį devintą mėnesį, tokiu būdu šioje stadijoje yra būtinas aukštos maitinės vertės pašaras, kad išsilaikytų jo vystymąsis (Moran, 2005).

Po atsivedimo karvės, apytiksliai 12 savaičių, naudoja kūno energiją fiziologinėms pokyčiams ir laktacijai patenkinti. Sukaupta energija yra panaudojama, pieno pagaminimui, o tai leidţia pasiekti aukštesnę maksimalią pieno gamybą, negu būtų galima pasiekti vien tik su pašarų. Tam, kad tai būtų įmanoma vėlyvoje laktacijoje ir uţtrukimo periode karvės turi sukaupti pakankamas kūno energijos atsargas (Moran, 2005).

Veršingumo pabaigoje pašaro suėdimas siekia vos 50-70% suėdamumo, kurį karvė turi laktacijos metu ar veršingumo pradţioje. Tai yra todėl, kad uţtrūkimo periodo metu, augantis veršiukas uţima tam tikrą erdvę pilvo ertmėje, maţindamas prieskrandţio apimtį, to pasėkoje didţiojo prieskrandţio dydis sumaţėja. Laktacijos pradţioje, karvių apetitas palaipsniui didėja, tačiau kol neatsistato prieskrandţių tūris, jos negali įsisavinti visų maistingų medţiagų, reikalingų pieno gamybai, nors pašaras yra aukštos kokybės (Moran, 2005).

Antro laktacijos tarpsnio metu energija vis dar reikalinga pieno gamybai, tačiau šio periodo metu energijos poreikis yra maţesnis dėl pieno gamybos sumaţėjimo. Tačiau energijos poreikis išauga veršingumui ir prarastų kūno energijos sąnaudų atstatymui (Moran, 2005).

Uţtrukimo periodo metu kūno energijos atsargų kaupimas, sekančiai laktacijai, yra esminis dalykas. Kadangi karvės turi sukaupti tinkama kiekį kūno energijos atsargų laktacijai. Jei karvės veršiuojasi sukaupusios tinkamą kūno atsargų kiekį, galima planuoti jų apsėklinimą, artimiausių 2 mėnesių laikotarpyje. Jei karvės veršiuojasi nesukaupusios pakankamai energijos, tuomet laktacijos pradţioje sumaţėja primilţiai, nes trūksta energijos pieno gamybai. Dėl šios prieţasties net ir gerai subalansuoti racionai laktacijos pradţioje negali kompensuoti prarastos energijos kiekio (Moran, 2005).

3.6 Karvių reprodukcinės funkcijos optimizavimas

Nepaisant įvairių prieţasčių, iššaukiančių reprodukcijos sutrikimus pas gyvūnus, visi jie veikia kiaušidţių ir gimdos funkcijas. Todėl kliniškai tiriant nevaisingus gyvūnus, kurie pasiţymi įvairiomis nevaisingumo formomis, veterinarų yra nustatomos gimdos ir kiaušidţių hipofunkcijos, telyčių kiaušidţių hipoplazija, lytinių liaukų depresinė būsena, daţniausiai susijusi su alimentine kilme pas pirmą kartą gimdančias pateles, nesant jokiems klinikiniams patologinių procesų pasireiškimams lytiniame aparate. Turint omenyje platų funkcinių lytinių organų negalavimų paplitimą, lydimą hormoninių organizmo disbalansu, mokslininkai siūlo daugybę stimuliuojančių

preparatų, kurie gali būti praktiškai pritaikyti malšinant nevaisingumą. Pagrindinę vieta tarp esamų lytinių funkcijų stimuliatorių uţima hormonai ir jų sintetiniai analogai, kurie turi platų veikimo spektrą gyvūno organizmui, taip veikdami stimuliuojančiai lytines liaukas i gimdą (Тореханов, 2005; Заманбеков, 2005).

Gyvulininkystėje yra naudojami gonadotropinai – priekinės hipofizės dalies hormonai. Šiais laikais yra pakankamai ištirti 6 priekinės hipofizės dalies hormonai: folikulus stimuliuojantis (FSH), liuteinizuojantis (LH), liuteotropinis arba prolaktinas (LTH), tireotropinis (TTH), adrenokortikotropinis (AKTH), somatotropinis (STH). Hormonų veikimas organizme labai įvairus ir pasireiškia net esant labai maţoms koncentracijoms kraujyje. Primintina, jog hormonai dalyvauja visose medţiagų apykaitos procesuose, reguliuoja daugelio organų funkcijas, tuo pačiu palaikant organizmo homeostazę ir adaptaciją prie besikeičiančių aplinkos sąlygų. Gonadotropinai yra pagrindiniai visų endokrininių liaukų sekretorinių funkcijų reguliatoriai. Be to, jie veikia fermentų sintezę ir aktyvumą, per kurį fermentinės sistemos kontroliuoja medţiagų apykaitą ir vidaus organų funkcijas. Gonadotropinų sekrecija ir patekimas į kraują reguliuojami veikiant nervų sistemai naudojant hipotalamuso relizing-hormonus. Hipotolamuso hormonai kontroliuoja visų likusių endokrininių liaukų funkcijas (skydliaukės, antinksčių, kiaušidţių ir sėklidţių), suteikiant hormoninės koncentracijos stabilumą organizmui. Stimuliuojantis gonadotropinų veikimas pasireiškia esant funkciniams kiaušidţių sutrikimams, bet ne esant patologiniams procesams jose. Gonadotropinių hormonų naudojimą galima derinti su neurotropiniais preparatais, vitaminais, progesteronu (Джуланов, 2006; Безруков, 1982; Мамаев, 2005).

Steroidai tai yra hormonai, sintetinami kiaušidėse, sėklidėse, antinksčių ţievėje ir placentoje. Prasidėjus lytiniam brendimui, patelių kiaušidėse prasideda intensyvus folikulų augimas, kuriuose vyksta estrogenų biosintezė – estradiolio, estrono ir estriolio gamyba, sudarančius vieno tipo moteriškus hormonus. Antro tipo hormonas yra progesteronas, kuris produkuojamas geltonkūnio medţiagoje. Progesteronas, be kiaušidţių, gali būti sintetinamas placentoje, antinksčiuose, sėklidėse, taip pat gaminamas kepenyse iš kitų steroidų, todėl jo koncentracija kraujyje nėra pastovi. Patelių organizme progesterono veikimas skirtas lytinių ciklų reguliavimui, ovuliacijos procesams ir apvaisinimui, veršiavimosi išlaikymui ir gimdymui. Jis padeda išsaugoti zigotos gyvybingumą, kai ji juda kiaušintakiais į gimdą ir jos implantacijai. Veikiant progesteronui, endometriume aktyvuojasi išskiriamieji pakitimai, skirti embrioninio vystymosi optimalių sąlygų išlaikymui. Veikiant šiam hormonui, endometriumas tampa ypatingai jautrus mechaniniams ir cheminiams dirginimams. Taip pat jis padidina miometrijo ląstelių membraninį potencialą ir gimdos fermentų aktyvumą. Antinksčių ţievėje sintetinami kortikosteroidai – aldosteronas, kortikosteronas ir hidrokortizonas, kurie daro įtaką angliavandenių, baltymų, mineralų ir vandens apykaitą gyvūnų organizme.

Kortikosteroidai dalyvauja organizmo prisitaikyme, homeostazės išsaugojime ir didina gyvūnų atsparumą streso veikimui. Sintetiniai kortikosteroidų analogai (prednizolonas, prednizonas, deksametazonas ir kiti) naudojami veterinarinėje praktikoje kaip gydomieji preparatai. Testosteronas – vyriškas lytinis hormonas, gaminamas sėklidėse, stimuliuoja patinų lytinį brendimą, lytinių refleksų atsiradimą ir spermatogenezę. Sintetinis testestorono analogas gali būti naudojamas kaip gydomasis preparatas prie sumaţintos lytinės potencijos ir spermatogenezės sutrikimų (Заманбеков, 2005; Торехано, 2005; Дедов, 1988; Туребеков, Койбагаров, 2003).

Po daugelio tyrimų, kaip steroidų veikimo mechanizmai veikia gyvūnų organizmą, progesteroną pradėjo naudoti karvių, telyčių, avių bei kiaulių embrioninio mirtingumo profilaktikai. Esant silpniems rujos poţymiams, nedidelės hormonų dozės pagreitina folikulų brendimą ir ovuliaciją, todėl gyvūnų apsėklinimas pirmajame lytiniame cikle po stimuliacijos daţniausiai yra ţemas. Kadangi progesterono ir jo sintetinių analogų naudojimas yra platus, mokslininkų buvo pasiūlyti įvairūs hormoninių preparatų naudojimo keliai: parenteralinis kelių dienų įvedimas, arba su vienos-dviejų dienų intervalu; kompleksinis progesterono panaudojimas kartu su kitais hormoniniais arba vitamininiais preparatais parenteraliai; oralinis progesterono arba jo analogų naudojimas; intravaginalinis progesterono naudojimas (Тореханов, 2005; Чамаев, Колодиев, 2003).

Svarbiausias faktorius karvių vaisingumo padidinime yra teisingas optimalių apvaisinimo laikotarpių pasirinkimas, kuomet yra supratimas apie lytinių ciklų eigą. Hormoninių, neurotropinių, vitamininių ir kitų farmakologinių preparatų naudojimas veikia ne tik dauginimosi organus, bet ir visą gyvūno organizmą. Stimuliuojančių preparatų efektyvumo negalima suţinoti vien iš rujojančių gyvūnų kiekio, reikia išskaičiuoti lytinio ciklo charakteristiką, jos pasireiškimo laiką ir apvaisinimo rodiklius. Lytinio ciklo dinamikos ţinojimas, mokėjimas bandomuoju buliumi ir zootechnikais teisingai atpaţint rują, ţymiai padidina karvių apvaisinimą ir bendrą bandos produkciją (Студенцов и др., 2000).

Prostaglandinai buvo rasti prostatos liaukos sekrete, todėl taip ir buvo pavadinti. Prostaglandinai – tai gipotetinės prostanos rūgšties analogai, turintys 20 anglies atomų. Prostaglandinai atlieka svarbų veikimą muskulatūros susitraukime, gimdoje, skrandyje, kraujagyslėse ir kitose vietose. Prostaglandinų yra ne tik lytinėje sistemoje, bet ir daugelyje kitų organų. Nustatyta, kad yra keturios prostaglandinų klasės: F, E, A ir B. Tiriant prostaglandinų savybes buvo atrasta tokia savybė: prostaglandinai F2α, E ir E2α siaurina venas, bet ir tuo pačiu metu

turi poveikį arterijų sienelėms. Prostaglandinas F2α turi išreikštą liuteilitinį veikimą pas kai kuriuos

gyvūnus, taip perpus sutrumpinant geltonkūnio egzistavimą. Tuo metu paţymimas progesterono kiekio sumaţėjimas kraujyje ir atitinkamas kitų steroidų padidėjimas. Taip pat nustatyta, kad

prostaglandinas F2α iššaukia gimdymo pradţią, o tai gali iššaukti karvėms ir telyčioms abortus.

Tokius veiksnius gali paaiškinti progesterono lygio sumaţėjimas, susijęs su geltonkūnio liuteolize (Сергеев, Шихов, 1983; Абдрахманов Касеинов, 2006).

Sintetiniai prostaglandinų analogai daug aktyvesni negu natūralūs. Šiuo metu veterinarinėje praktikoje plačiai naudojamas estrumatas, estrofanas, enzaprostasF ir kiti. Turint stiprias liuteolitines savybes, sintetiniai analogai prostaglandino F2α stimuliuoja karvių ir telyčių lytinio

ciklo susijaudinimo stadijos pasireiškimą esant kiaušidţių hipofunkcijai, cistom ir geltonkūnio persistencijai. Be to, jie didina miometriumo susitraukimo galimybes ir yra skiriami karvėms gydyti, turinčioms gimdos subinvoliucijas arba gimdos atoniją. Taip pat karvių gimdymo skatinimui esant patologiniam veršiavimuisi. Įskaitant prostaglandinų platų veikimo spektrą, prieš kiekvieną vaisto įleidimą reikia įdėmiai atlikti klinikinius tyrimus gyvūnams, tiksliai nustatant gimdos ir kiaušidţių fiziologinę būseną. Pagrindinis dėmesys turi būti skirtas neštumo diagnostikai pirmomis savaitėmis, kadangi įleidus preparatą įvyksta embriono išmetimas (t.y. abortas). Taip pat veterinarinėje praktikoje yra naudojami galinės hipofizės dalies hormonai. Labiausiai naudojami du hormonai – oksitacinas ir pituitrinas. Oksitocinas stimuliuoja lygiųjų raumeninių skaidulų susitraukimus. Oksitocinas naudojamas esant gimdos atonijai ir subinvoliucijai, endometritams ir placentos uţsilaikymui, vaisiaus maceracijai ir mumifikacijai, piometrai ir kitoms patologijoms, susijusioms su miometriumo tonuso sumaţėjimu. Miometriumo jautrumas oksitocinui priklauso nuo estrogenų ir progesterono koncentracijos kraujyje. Paţymėtina, jog pituitrinas stimuliuoja silpniau negu oksitocinas (Тореханов, 2005; Абдрахманов Касеинов, 2006; Суббочева, Кузнецов, 1999).

Neurotropiniai preparatai didina lytinių organų tonusą, gerinant proliferacinius ir apykaitos procesus juose, taip veikiant jų rezistentiškumą. Šie preparatai naudojami esant endometritams, placentos uţsilaikymui, gimdos subinvoliucijai ir atonijai, miometriumo susitraukimų funkcijos stimuliacijai (Мамаев, 2005; Чамаев, Колодиев, 2003; Варнавский, 2000; Кожебеков и др., 1993).

Avitaminozės – ligos, atsirandančios dėl nepakankamo kiekio vitaminų organizme. Vitamininės apykaitos būsena karvių organizme turi didelę įtaką produktyvumo didinimui, gyvybės išsaugojimui ir reprodukcinei galiai. Vitaminų vaidmenį bendroje apykaitoje sunku pervertinti, todėl, kad esant sudėtyje kofermentų, jie yra svarbūs struktūriniai katalizatorių elementai, dalyvaujančių baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų medţiagų vertime. Vitaminų kiekis organizme priklauso nuo virškinimo galimybių ir nuo jų buvimo pašare bei sąveikos tarpusavyje. Jautriausios laktojančios karvės kenčia nuo vitamino A arba komplekso A, D, E trūkumo. Karotino konvertavimas į vitaminą A priklauso nuo organizmo funkcionalinės būsenos, o daugiausiai nuo

endokrininės sistemos. Taip pat karotino pasisavinimas kinta priklausomai nuo baltymų, riebalų, angliavandenių, makro ir mikroelementų ir vitaminų kiekio racione. Esant vitamino A trūkumui, karvėms pasireiškia gimdos kaklelio gleivinės metaplastinė hiperkeratozė, padidintas jautrumas infekcijoms viso organizmo gleivinėse, kiaušidţių hipoplazija bei atrofija, lytinio cikliškumo sutrikimas bei priešlaikinis veršiavimasis, negyvų veršelių atvedimas, placentos uţsilaikymas, laktacijos sutrikimai ir kiti pakitimai. Vitaminų trūkumus daţniausiai yra kompensuojamas vitamininiais papildais, injekcijomis, kartais papildų ir mociono deriniais. Vitamino D papildymas racione teigiamai veikia vaisingumą – ruja tampa labiau matoma, sutrumpėja servisperiodas. Tai gali būti dėl tiesioginio vitamino veikimo, arba dėl jo poveikio mineralinei apykaitai. Paţymėtina, jog gyvūnai kaupia nedidelius vitamino kiekius savo organizmo audiniuose. Vitamino E veikimas reprodukcijai jau seniai ţinomas, be to, jis veikia nukleorūgščių metabolizmą, kaip antioksidantas ir kaip fosforilinimo aktyvatorius. Taigi dėl šių prieţasčių, vitamino E ir seleno kombinacijos padidina gyvūnų vaisingumą iki 25% (Туребеков, Койбагаров, 2003; Сергеев, Шихов, 1983; Абдрахманов Касеинов, 2006; Громыко, 2005; Нежданов, Лободин, 2005).

Stebimas glaudus ryšys tarp mineralinės, vitamininės, baltyminės, angliavandenių ir lipidų apykaitos. Atsiradus vieno iš medţiagų apykaitos grandinės dalių sutrikimui, sutrinka ir kitos. Augimo, veršiavimosi metu ir esant dideliam produktyvumui kalcio poreikis didėja. Kalcis yra nepakeičiamas dantų ir kaulų komponentas, jis būtinas normaliam nervinių audinių funkcionavimui, turi įtaką hormonų efektyvumui, dalyvauja protrombino perdirbime į trombiną, kraujo krešėjime ir palaiko normalias sąlygas ląstelėse kuriant ląstelinio paviršiaus bioelektrinį potencialą. Kalcio apykaita glaudţiai susijusi su fosforo apykaita. Fosforas reikalingas normaliai baltyminiai, riebaliniai ir angliavandeniu apykaitai. Fosforo-kalcio apykaitą veikia laktacijos periodas. Laktacijos pradţioje karvės nesugeba pasisavint tiek kalcio ir fosforo iš pašaro, kiek išskiria su pienu, todėl naudoja elementus iš kaulinio audinio. Uţtrukimo laikotarpyje fosforo-kalcio balansas tampa teigiamu, vyksta šių elementų atsidėjimas į kaulinį audinį, atsargoms. Todėl bendras fosforo kiekis kraujyje po apsiveršiavimo staigiai didėja, o laktacijos metu maţėja. Iš kitų makroelementų svarbu vaidmenį organizme atlieka kalis, natris, siera, kurių kiekis pašare turi būti pakankamas. Mikroelementų vaidmuo labai svarbus dėl jų sąveikos su baltymais, fermentais ir hormonais, kaip specifiniais organizmo aktyvatoriais. Esant mikroelementų deficitui medţiagų apykaitos reguliatorių aktyvumas staigiai sumaţėja. Be to, mikroelementai yra biologinių procesų dalyviai, stimuliuojantys normalią medţiagų apykaitą, dalyvauja kraujo apytakoje, teigiamai veikia augimą veisimą, imunobiologinį organizmo aktyvumą ir gyvūno gyvenimo trukmę. Iš mikroelementų svarbiausią reikšmę turi cinkas, manganas, kobaltas, Cu ir jodas (Buitkuvienė, 2012).

3.7 Karvių veršingumo nustatymas ultragarso prietaisu

Ultragarso tyrimas – vidinių organizmų struktūrų įvertinimas, remiantis didelio daţnio garso fizikinėmis savybėmis. Kai kurios šių bangų savybės (atspindys, difrakcija, sugertis, daţnio kitimas) siejasi su objektyvia vidinių organų būklė ir gali buti papildomas klinikinis poţymis vertinant organizmo būklę ir funkcionalumą. Stambių gyvulių klinikinis tyrimas yra neatsiejamas nuo rektinės palpacijos. Pabrėţtina, jog tokio pobūdţio tyrimas yra plačiai paplitęs, kadangi karvių ir kumelių anatominės ypatybės leidţia jį lengvai taikyti praktikinėje veikloje. Primintina, jog atlikti rektinę palpaciją nesudėtinga, bet būtina tam tikra individuali patirtis, antraip objektyviai nustatant gyvulio būklę gali būti skirtingai interpretuojama. Tačiau specialiais tyrimais galima apibūdinti ne tik kokybinius poţymius, bet ir išreikšti juos kiekybiškai. Tai ypač svarbu dokumentuojant klinikinius atvejus, juos apibendrinant ir analizuojant. Be abejo, reali veterinarinė pagalba negali būti atsieta nuo ekonomikos. Taigi labiau diskretiški tyrimo metodai tampa priimtini ne tik veterinarijos specialistui, bet ir gyvulio augintojui (Ţilaitis ir kt., 2013).

Neabejotinai svarbu įsigilinti ir į pačio prietaiso struktūrą ir sudėtį. Ultragarso prietaisas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: kompiuterio, kuris priima, apdoroja ir verčia į vaizdą, bei zondo, kuris siunčia, o vėliau gaudo tam tikrą atspindėjusio signalo aidą. Kompiuterio sugeneruojamas vaizdinys būna nespalvotas. Pats ultragarso vaizdinio gavimo principas pasiţymi dvejais etapais: ultragarsinių impulsų siuntimo tiriamo organo linkme bei ultragarso bangų priėmimas zondu ir tiriamojo organo vaizdo formavimas. Vaizdo formavimo galimybės priklauso nuo bangų priėmimo, ko pasėkoje tai priklauso nuo audinių gabumo atspindėti ultragarso bangas, kurios matosi ekrane kaip hiper-, hipo- ir anechogeninės struktūros. Vaizdo kokybė smarkiai priklauso nuo specialisto klinikinės patirties šioje sferoje, kuris turi pasiţymėti puikiomis lytinių organų anatominės topografijos ţiniomis, be kurių nebūtų galima greitai identifikuoti tiriamojo organo, rasti tinkamo stebėjimo lauko, tam, kad būtų gautas kokybiškas vaizdas (Сушко, Байкенов, 2013).

Tyrimai ultragarsu atliekami šiais būdais. Gyvulys fiksuojamas staklėse, iš jo tiesiosios ţarnos pašalinamos fekalinės masės, tada įvedamas zondas, suteptas akustinių gelių. Paprastai prieš įkišant zondą, stengiamasi palpuojant įvertinti lytinių organų topografiją. Palpacija padeda surasti lytinių organus ir teisingą zondo padėtį, tai lemia greitą ir tikslų tyrimą. Išmatas ir išmatų gabaliukus reikia šalinti, nes jos trikdo bangų praeinamumą. Garso bangų absorbcija sukeltų juoda vaizdą. Zondas vedamas ir reguliuojamas manipuliuojant specialisto ranka ir pirštais (Ţilaitis ir kt., 2013; Семиволос, 2012; Volkmann, Kenney, 2004).

Karvių reprodukcinė sistema daţniausiai skenuojama 5 MHz daţniu. Didesnis daţnis naudojamas tiriant maţas struktūras arba norint išryškinti tam tikras detales. Pirmiausiai skenuojama gimda ir kiaušidės, o jeigu reikia, gimdos kaklelis ir makštis. Tiriant gimda daţnis nustatomas nuo 5 MHz iki 7,5 MHz, praėjimo gylis kiekvienam gyvuliui buvo parenkamas individualiai nuo 10 iki 15 cm, tiriant kiaušidės naudojome nuo 7,5 iki 9,0 MHz, ultragarso praėjimo gylis 15-20 cm (Сушко, Байкенов, 2013; Ţilaitis ir kt., 2013).

Skenuojant ultragarsu, gimda matoma kaip pilka struktūra ir nepasiţymi dideliu echogeniškumu. Skenuojant išilgai gimdos, vaizdas ne toks ryškus, kaip skenuojant skersai. Skenuojant skersai gimdos ragų, daţnai gimdos struktūra matoma kaip „rozetės“ formos vaizdas. Karvės embrionas skenuojant ultragarsu matomas nuo dvidešimtos veršingumo paros. Nuo 90 veršingumo paros, skenuojant 5 MHz linijiniu keitikliu, viso vaisiaus nematyti (matomos atskiros jo dalys) (Ţilaitis ir kt., 2013).

Ţinant kada karvė buvo sėklinta, embriono maišelį galima bandyti nustatyti 9 – 12 veršingumo parą. Veršingumo, iki šešioliktos paros diagnozės skenuojant ultragarsu tikslumas tesiekia 50 proc. Aštuonioliktą parą veršingumo diagnozės tikslumas padidėja iki 80 proc. o 20 – 22 parą - iki maksimumo. Skenuojant ultragarsu veršingumą tikslinga nustatyti nuo 26 paros (Ţilaitis ir kt., 2013).

Kadangi lytinis karvių ciklas eina cikliškai, skanuojant ultragarsų galima matyti lytinių organų pasikeitimus, kurie priklauso nuo įvairių fiziologinių procesų. Didţiausi pasikeitimai vyksta kiaušidėse ir gimdoje. Telyčių kiaušidės būna dubens ertmėje, gaktos kaulų srityje, o karvių dėl gimdos ir raiščių hipertrofijos sąlygotos veršingumų – arčiau pilvo ertmės arba pačioje pilvo ertmėje. Apsiveršiavusios iki funkcinio aktyvumo pradţios, karvės kiaušidės yra lazdyno riešuto arba pupelės dydţio. Lytinio ciklo metu kiaušidėse folikulai auga bangomis. Augant trimis bangomis folikulai formuojasi kas 7-8 paros. Pimoji folikulų banga kyla lytinio ciklo pradţioje, antroji – apie aštuntą lytinio ciklo parą, trečioji – pasibaigus liuteininei fazei. Ultragarso aparatu nustatyta, kad folikulai per dieną vidutiniškai padidėja 1,5-2,0 mm arba 1,5-2,5 mm (Ţilaitis ir kt., 2013).

Folikulinių bangų skaičius lytinio ciklo metu priklauso nuo luteininės fazės ilgio ir kiekvieno gyvulio yra skirtingas. Folikulai matuojami ultragarso prietaiso aparatu 5 MHz daţniu, kai jie yra 10 mm dydţio. Juos labai lengva atskirti nuo kitų kiaušidėje esančių funkcinių darinių. Ultragarso atvaizde jie matomi kaip juodi, grubiai apibrėţti plotai (Ţilaitis ir kt., 2013).

Ultragarsu gimda tiriama dorsoventraliai ir dorsolateraliai. Visą gimdą, ir jos ragų vingiuotumą, neįmanoma matyti viename vaizde. Todėl naudojant skaitytuvą, daţniausiai, vaizdas skirstomas į kelias dalis, pagal atskiras gimdos struktūras. Būdingi gimdos pokyčiai, susiję su

epitelio vaskuliarizacija, sienelės edema ir skysčio kaupimuisi tiriant ultragarsu. Šie pokyčiai sąlygoja matomo gimdos spindţio pokyčius. Proestrus stadijai būdingas padidėjęs gimdos kūno spindis. Dioestrus stadijoje besikaupiantis skystis iš pradţių nustatomas tik gimdoje, vėliau – gimdos kaklelyje ir makštyje. Rujos metu – priešingai, gimdoje skystis praktiškai nepastebimas. Pastebimas sumaţėjęs gimdos kūno spindis ir gimdos raguose gerai išreikšti vingiai. Rujos metu šie vingiai minimalūs. Dėl netolygiai išreikštos edemos priešrujo ir rujos metu gimdos sienelėje yra kelių tamsių ir šviesių atspalvių (įgauna echostruktūrą) (DesCôteaux et al., 2010; Ţilaitis ir kt., 2013).

Po veršiavimosi gimdos spindyje besikaupiančios lochijos ar pūliai matomi kaip tamsūs dariniai su šviesiais intarpais. 23-27 parą po apsiveršiavimosi sveikos karvės gimda įgauna echostruktūrą kaip prieš veršiavimąsi. Tik apsiveršiavusios karvės gimdos sienelės esti storos ir galima gerai išskirti echogeniškas struktūras – karunkulus (Ţilaitis ir kt., 2013).

4. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAIMAS

Tyrimai buvo atlikti 2013 m. rugsėjo mėnesį, Šakių rajono esančiame X pieno ūkyje.

Moksliniai tyrimai buvo atlikti laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500, bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės tarnybos įsakymų „Dėl laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, prieţiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ ir „Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“, taip pat atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.

4.1 Ūkio charakteristika

Ūkyje buvo laikoma apie 1600 galvijų, iš kurių buvo 670 melţiamų karvių. Ūkio gyvulininkystės tikslas ne tik didinti bandą, bet ir nuolatos gerinti pieno kokybę. Gyvuliai laikomi bandomis, išskyrus reproduktorius, sergančius, arba karvės prieš apsiveršiavimą. Vieta, kur karvės veršiuojasi yra atskirta nuo bendrų tvarto patalpų. Šiltuoju metų laiku, švieţiapienės karvės, porai valandų per dieną, išleidţiamos į lauką. Tvarte, kur buvo laikomos karvės, buvo galima laisvai judėti (karvės laikomos palaidos), kiekviena karvė turi tinkamo dydţio guolį, kuris įklotas specialiu kilimėliu. Guoliavietė kreikiama susmulkintais šiaudais ir kalkėmis. Gyvuliai turi nuolatinį priėjimą prie vandens automatinių girdyklų. Tvarte gyvūnams sudarytos tinkamos sąlygos, kad pakaktų dirbtinės ir natūralios šviesos bei būtų pakankamai tylu. Mėšlas ir srūtos šalinamos skreperiais. Šaltuoju metų laiku karvės apsaugotos nuo šalčių, skersvėjų. Vasaros metu tvartai vėdinami, taip gyvūnai apsaugojami nuo perkaitimo ir šilumos smūgio. Gyvuliai laikomi sudarant optimalų mikroklimatą.

Karvės laikomos atskirai suskirstytos pagal laktacijos tarpsnius: ankstyvas, vidurinis, vėlyvas ir uţtrūkusias. Pagal šį suskirstymą yra sudaryti specialus racionai, kurie tenkina fiziologinius karvių poreikius. Pašaro kokybė pastoviai tikrinama.

Paminėtina, jog karves sėklinamos 40-60 dienų laikotarpyje po apsiveršiavimo. Rujos sinchronizuojamos naudojant hormoninius preparatus, taikant Ovsynch ir Oestrofan sinchronizacijos schemas. Telyčios sėklinamos 18-20 mėn. Telyčias sėklina buliai, o karves – turintys leidimą sėklintojai. Personalas pastoviai kelia kvalifikacijos lygį. Ūkį priţiūri veterinarijos gydytojas.

4.2 Gyvulių parinkimas tyrimams

Tiriamieji gyvūnai buvo pasirenkami atsiţvelgiant į laikotarpį praėjusį po apsėklinimo. Tokiu būdu buvo atrinktos karvės, kurių veršingumo dienos buvo nuo 32 iki 53 (n = 59), laktacijos nuo 1 iki 4 (1 laktacijos n = 18, 2 laktacijos n = 11, 3 laktacijos n = 17, 4 laktacijos n = 13), skirtingų laktacijos fazių (iki 150 laktacijos dienos n = 28, nuo 150 laktacijos dienos n = 31). Šie gyvuliai buvo atrinkti tam, kad ištirtumėme embriono/vaisiaus vystymosi skirtumą tarp 1-2 (jaunesnių) ir 3-4 (vyresnių) laktacijos karvių. Laktacijos fazių grupes buvo sudaromos atsiţvelgiant į tai, kad pirmoje laktacijos fazėje karvės duoda pieno daugiau, tuo tarpu maţiau maisto medţiagų pasisavinama, o antros laktacijos fazėje pieno produkcija maţėja, tokių būdu daugiau maisto medţiagų turėtų atitekti vaisiui/embrionui. Šių karvių laikymo sąlygos visiškai nesiskyrė nuo likusių ūkyje laikomų gyvulių.

4.3 Atlikti tyrimai

Gimdos ir kiaušidţių ultragarsinis tyrimas yra panašus į rektinį tyrimą, tik šiuo atveju atliekama ne palpacija, o skenavimas, todėl šio tyrimo pagalba gaunami tikslesni rezultatai. Tyrimai buvo atliekami karves tiriant ultragarso aparatu, naudojant Lenkišką ultragarso prietaisą „iScan Draminski“. Ultragarso tyrimai buvo atlikti tokia seka: karvė buvo fiksuojama staklėse, iškišant ranką iš jos teisiosios ţarnos – pašalinamos išmatos, tada įvedamas ultragarsinio prietaiso zondas, kuris prieš tai privalo būti suteptas specialiu geliu. Prieš įkišant zondą, palpuojant buvo įvertinta lytinių organų topografiją. Palpacija padėjo surasti lytinius organus ir teisingą zondo padėtį, kas pagreitino tyrimus, bei pagerino tyrimų rezultatus. Zondas buvo vedamas ir reguliuojamas rankos ir pirštų pagalba. Buvo ieškomas embrionas/vaisius gimdos raguose, padaryta keletas jo nuotraukų, išsirenkama kokybiškiausia, kurioje embrionas/vaisius geriausiai matosi, išmatuojamas jo dydis: faktinis plotas, ilgis ir plotis. Dydis buvo matuojamas tuo pačių prietaisų – „iScan Draminski“.

Tiriant gimdą, daţnis buvo nustatomas 5 - 7,5 MHz diapazone, skenavimo gylis kiekvienam gyvuliui buvo parenkamas individualiai 10 - 15 cm tarpe, tiriant kiaušides naudojome nuo 7,5 - 9,0 MHz ultragarso daţnį, skenavimo gylis svyravo nuo 15 iki 20 cm, taip, kaip tai rekomenduojama mokslinėje literatūroje.

Tyrimo metu gautiems duomenims apskaičiuoti ir atlikti statistinį įvertinimą buvo naudojama Microsoft Office Excel programa.

1 paveikslas: Karvių grupių sudarymo schema.

Sėklintos karvės (32 – 53 veršingumo dienos)

n = 59

1 ir 2 laktacijos karvės n = 29

3 ir 4 laktacijos karvės n = 30

Pagal laktacijos fazes n = 59

Iki 150 laktacijos dienos n = 28

Nuo 150 laktacijos dienos n = 31

5. REZULTATAI

Tyrimo metų buvo atliekamos embriono/vaisiaus nuotraukos, o vėliau išmatuoti šie embriono/vaisiaus parametrai: ilgis, plotis, faktinis plotas bei gimdos skersmuo. Parametrai buvo suskirstyti į skirtingas grupes, jų atţvilgiu padarytos lentelės ir grafikai, kuriuose atsispindi laktacijos fazių priklausomybė nuo karvės amţiaus.

Yra nuotraukų, gautų skirtingų laktacijos fazių metų ir įvairaus amţiaus karvių.

2 paveikslas: 1 laktacija, 1 laktacijos fazė (107 laktacijos diena). Faktinis plotas - 7,35 cm, ilgis - 38 mm, plotis - 25 mm, gimdos skersmuo - 59 mm. 45 diena po apsėklinimo. Vaisius paţymėtas 4 rodyklėmis.

3 paveikslas: 1 laktacija, 2 laktacijos fazė (357 laktacijos diena). Faktinis plotas - 6,10 cm, ilgis - 32 mm, plotis 25 mm, gimdos skersmuo - 40 mm. 46 diena po apsėklinimo. Vaisius paţymėtas 4 rodyklėmis.

4 paveikslas: 2 laktacija, 1 laktacijos fazė (111 laktacijos diena). Faktinis plotas - 2,93 cm, ilgis 19 mm, plotis - 15 mm, gimdos skersmuo - 35 mm. 39 diena po apsėklinimo. Embrionas paţymėtas 4 rodyklėmis.

5 paveikslas: 2 laktacija, 2 laktacijos fazė (284 laktacijos diena). Faktinis plotas -7,95 cm, ilgis - 35 mm, plotis 26 mm, gimdos skersmuo - 82 mm. 43 diena po apsėklinimo. Vaisius paţymėtas 4 rodyklėmis.

6 paveikslas: 3 laktacija, 1 laktacijos fazė (128 laktacijos diena). Faktinis plotas - 1,45 cm, ilgis - 18 mm, plotis 13 mm, gimdos skersmuo - 54 mm. 32 diena po apsėklimo. Embrionas paţymėtas 4 rodyklėmis.

7 paveikslas: 3 laktacija, 2 laktacijos fazė (190 laktacijos diena). Faktinis plotas - 2,22 cm, ilgis 19 mm, plotis - 16 mm, gimdos skersmuo - 45 mm. 40 diena po apsėklimo. Embrionas paţymėtas 4 rodyklėmis.

8 paveikslas: 4 laktacija, 1 laktacijos fazė (108 laktacijos diena). Faktinis plotas - 5,74 cm, ilgis - 41 mm, plotis - 19 mm, gimdos skersmuo - 93 mm. 46 diena po apsėklinimo. Vaisius paţymėtas 4 rodyklėmis.

9 paveikslas: 4 laktacija, 2 laktacijos fazė (441 laktacijos diena). Faktinis plotas - 2,47 cm, ilgis - 20 mm, plotis - 12 mm, gimdos skersmuo - 51 mm. 34 diena po apsėklimo. Embrionas paţymėtas 3 rodyklėmis.

Atskirai suvesdami gautus duomenis, priklausomai nuo laktacijos fazės ir karvių amţiaus, ir gavome tokius rezultatus:

2 lentelė: Vaisiaus ir embriono vystymosi parametrai priklausomai nuo karvių laktacijos fazės.

Vidurkis Paklaida Patikimumas

Faktinis Plotas (cm) 1 grupė 4,713 1,2542 p<0,05 2 grupė 4,850 1,0178 Bendras 4,782 1,136 Ilgis (mm) 1 grupė 26,9231 3,31752 p<0,05 2 grupė 25,8750 2,70166 Bendras 26,3448 2,06917 Plotis (mm) 1 grupė 17,231 1,7729 p<0,05 2 grupė 17,750 1,5207 Bendras 17,517 1,1357 Gimdos Skersmuo (mm) 1 grupė 50,923 4,8417 p<0,05 2 grupė 52,000 4,8717 Bendras 51,517 3,3954 Diena 1 grupė 39,00 1,840 p<0,05 2 grupė 39,50 1,378 Bendras 39,28 1,102

3 lentelė: Vaisiaus ir embriono vystymosi parametrai priklausomai nuo karvių laktacijos (amţiaus).

Vidurkis Paklaida Patikimumas

Faktinis Plotas (cm) 1 grupė 5,510 1,0650 p<0,05 2 grupė 3,187 ,6421 Bendras 4,789 ,7801 Ilgis (mm) 1 grupė 27,9000 2,69004 p<0,05 2 grupė 22,8889 2,81585 Bendras 26,3448 2,06917 Plotis (mm) 1 grupė 18,450 1,5260 p<0,05 2 grupė 15,444 1,2146 Bendras 17,517 1,1357 Gimdos Skersmuo (mm) 1 grupė 48,050 3,7350 p<0,05 2 grupė 59,222 6,7552 Bendras 51,517 3,3954 Diena 1 grupė 40,15 1,418 p<0,05 2 grupė 37,33 1,546 Bendras 39,28 1,102

Lyginant lentelių duomenys procentaliai, buvo apskaičiuota, kad priklausomai nuo laktacijos fazės, 1 grupės ir 2 grupės duomenys turėjo tokius embriono/vaisiaus skirtumus:

2 grupes faktinis plotas buvo 1,55% didesnis negu 1 grupes, 1 grupes ilgis buvo 3,97% didesnis negu 2 grupes, 2 grupes plotis buvo 2,93% didesnis negu 1 grupes, taip pat 2 grupes gimdos skersmuo buvo didesnis 2,07%.

Lyginant lentelių duomenys procentaliai, buvo apskaičiuota, kad priklausomai nuo amţiaus, 1 grupės ir 2 grupės duomenys turėjo tokius embriono/vaisiaus skirtumus:

1 grupes faktinis plotas buvo 42,16% didesnis negu 2 grupes, 1 grupes ilgis buvo didesnis 17,96% negu 2 grupes, 1 grupes plotis buvo 16,29% didesnis negu 2 grupes, tačiau 2 grupes gimdos skersmuo buvo didesnis 18,86%.

Remiantis informacija, kuri atsispindi šiose lentelėse, buvo paruošti atitinkami grafikai vaizdiniam palyginimui.

10 paveikslas: Vaisiaus ir embriono vystymosi parametrai priklausomai nuo karvių laktacijos fazės. Faktinis plotas buvo matuojamas cm, ilgis – mm, plotis – mm, gimdos skersmuo – mm.

4,713 4,850 26,9231 _25,8750 17,231 17,750 50,923 52,000 39,00 39,50 1,2542 1,0178 3,31752 2,70166 1,7729 1,5207 4,8417 4,8717 1,840 1,378 1 grupė 2 grupė 1 grupė 2 grupė 1 grupė 2 grupė 1 grupė 2 grupė 1 grupė 2 grupė

Faktinis Plotas Ilgis Plotis Gimdos Skersmuo Diena

Pagal fazę

11 paveikslas: Vaisiaus ir embriono vystymosi parametrai priklausomai nuo karvių laktacijos (amţiaus). Faktinis plotas buvo matuojamas cm, ilgis – mm, plotis – mm, gimdos skersmuo – mm.

5,510 3,187 27,9000 22,8889 18,450 15,444 48,050 59,222 40,15 37,33 1,0650 ,6421 2,69004 2,81585 1,5260 1,2146 3,7350 6,7552 1,418 1,546 1 grupė 2 grupė 1 grupė 2 grupė 1 grupė 2 grupė 1 grupė 2 grupė 1 grupė 2 grupė

Faktinis Plotas Ilgis Plotis Gimdos Skersmuo Diena

Pagal laktaciją

Kadangi skirtingų laktacijos fazių rodikliai yra labai panašus, toliau mes lyginome tik vaisiaus ir embriono vystymąsi priklausomai nuo karvių amţiaus. Tam tikslui mes nubraiţėme atitinkamus grafikus.

12 paveikslas: Vaisiaus ir embriono faktinis plotas, priklausomai nuo karvių amţiaus. Faktinis plotas buvo matuojamas cm.

12 paveiksle pavaizduota pirmos ir antros tiriamosios grupės embriono/vaisiaus faktinio ploto didėjimas priklausomai nuo karvių veršingumo dienos.

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 30 32 34 36 38 40 42 44 46 48 50 52 54 1-2 laktacijos 3-4 laktacijos

13 paveikslas: Vaisiaus ir embriono ilgis, priklausomai nuo karvių amţiaus. Ilgis matuotas mm.

13 paveiksle pavaizduota pirmos ir antros tiriamosios grupės embriono/vaisiaus ilgio didėjimas priklausomai nuo karvių veršingumo dienos.

14 paveikslas: Vaisiaus ir embriono plotis, priklausomai nuo karvių amţiaus. Plotis matuotas mm.

14 paveiksle pavaizduota pirmos ir antros tiriamosios grupės embriono/vaisiaus pločio didėjimas priklausomai nuo karvių veršingumo dienos.

13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 30 32 34 36 38 40 42 44 46 48 50 52 54 1-2 laktacijos 3-4 laktacijos 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 30 32 34 36 38 40 42 44 46 48 50 52 54 1-2 laktacijos 3-4 laktacijos

15 paveikslas: Karvės gimdos spindţio skersmuo, priklausomai nuo karvių amţiaus. Gimdos skersmuo matuotas mm.

15 paveiksle pavaizduota pirmos ir antros tiriamosios grupės gimdos skersmens didėjimas priklausomai nuo karvių veršingumo dienos.

30 35 40 45 50 55 60 65 70 75 80 85 90 95 100 105 110 115 120 125 130 30 32 34 36 38 40 42 44 46 48 50 52 54 1-2 laktacijos 3-4 laktacijos