ASMENŲ, SERGANČIŲ ŠIZOFRENIJA, VALIOS IR GYVENIMO KOKYBĖS KAITA TAIKANT ERGOTERAPIJĄ, PRIKLAUSOMAI NUO SIMPTOMŲ IŠREIKŠTUMO

SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA

RITA JUŠKAITĖ

ASMENŲ, SERGANČIŲ ŠIZOFRENIJA, VALIOS IR GYVENIMO

KOKYBĖS KAITA TAIKANT ERGOTERAPIJĄ, PRIKLAUSOMAI

NUO SIMPTOMŲ IŠREIKŠTUMO

Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ baigiamasis darbas

Darbo vadovas dr. Sigitas Mingaila

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanė prof. dr. Jūratė Macijauskienė Data

ASMENŲ, SERGANČIŲ ŠIZOFRENIJA, VALIOS IR GYVENIMO

KOKYBĖS KAITA TAIKANT ERGOTERAPIJĄ, PRIKLAUSOMAI

NUO SIMPTOMŲ IŠREIKŠTUMO

Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ baigiamasis darbas

Darbo vadovas dr. Sigitas Mingaila Data

Recenzentė Darbą atliko

lekt. dr. Vilma Mauricienė Magistrantė Rita Juškaitė

Data Data

TURINYS

SANTRUMPOS ... 4

SANTRAUKA ... 5

ABSTRACT ... 7

ĮVADAS ... 10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

1.1. Šizofrenijos samprata ... 13

1.1.1. Šizofrenijai būdingi simptomai ... 15

1.1.2. Šizofrenijos gydymas ... 16

1.2. Gyvenimo kokybės samprata ... 17

1.2.1 Asmenų, sergančių šizofrenija, gyvenimo kokybė ... 18

1.3. Ergoterapijos taikymas psichiatrijoje ... 19

2. TYRIMO METODAI ... 21

2.1 Tyrimo kontingentas ... 21

2.2. Ergoterapijos programa ... 22

2.3. Tyrimo metodai ... 22

2.4. Statistinė duomenų analizė ... 24

3. REZULTATAI ... 25

3.1. Šizofrenijos simptomų įvertinimas prieš ir po ergoterapijos ... 25

3.2. Asmenų, sergančių šizofrenija, valios įvertinimas prieš ir po ergoterapijos ... 29

3.3. Asmenų, sergančių šizofrenija, gyvenimo kokybės įvertinimas prieš ir po ergoterapijos ... 39

3.4. Asmenų, sergančių šizofrenija, valios ir gyvenimo kokybės pokytis priklausomai nuo šizofrenijos simptomų išreikštumo ... 45

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 48

IŠVADOS ... 49

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 50

PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 51

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 52

SANTRUMPOS

FS – fizinė sveikata PS – psichinė sveikata

SANTRAUKA

Juškaitė R. Asmenų, sergančių šizofrenija, valios ir gyvenimo kokybės kaita taikant ergoterapiją, priklausomai nuo simptomų išreikštumo, magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas dr. S. Mingaila; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. – Kaunas, 2016 – 56 p.

Darbo tikslas: įvertinti asmenų, sergančių šizofreniją, valią bei gyvenimo kokybę taikant

ergoterapiją, priklausomai nuo šizofrenijos simptomų išreikštumo.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti asmenų, sergančių šizofrenija, šizofrenijos simptomų išreikštumą prieš ir po ergoterapijos.

2. Įvertinti asmenų, sergančių šizofrenija, valią bei gyvenimo kokybę prieš ir po ergoterapijos. 3. Nustatyti valios ir gyvenimo kokybės pokytį priklausomai nuo šizofrenijos simptomų

išreikštumo.

Tyrimo metodai.Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ

Kauno klinikose, Psichiatrijos klinikoje 2015 m. spalio – 2016 m. kovo mėnesiais. Tyrime dalyvavo 31 tiriamasis, sergantis šizofrenija, neūmiu ligos periodu ir neturintys gretutinių simptomų, kurie gali turėti įtakos rezultatams. Ergoterapijos programa buvo taikyta 5 kartus per savaitę po 30 – 40 min. Kiekvienas pacientas turėjo 5 grupinius ir 5 individualius ergoterapijos užsiėmimus. Vertinimas buvo atliekamas prieš pradedant ergoterapijos programą ir po 10 ergoterapijos užsiėmimų. Taip pat, pacientai turėjo terapijos užsiėmimus nustatyta Psichiatrijos klinikos tvarka bei medikamentinį gydymą. Šizofrenijos simptomų išreikštumui nustatyti buvo naudota Pozityvių ir Negatyvių simptomų skalė. Asmenų, sergančių šizofrenija, valiai matuoti pasirinktas Valios klausimynas. Gyvenimo kokybė buvo įvertinama sutrumpintu SF – 12 Gyvenimo kokybės klausimynu.

Išvados:

1. Prieš ergoterapiją tiriamiesiems dažniausiai buvo nustatytas sunkus ir vidutinio sunkumo šizofrenijos simptomų išreikštumas. Po ergoterapijos sumažėjo pacientų, turinčių labai sunkų ir sunkų simptomų išreikštumą ir daugiau nei pusė pacientų turėjo vidutinį šizofrenijos simptomų išreikštumą. Įvertinus asmenų, sergančių šizofrenija, šizofrenijos simptomų išreikštumo pokytį, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p<0,05).

2. Vertinant asmenų, sergančių šizofrenija, valią tyrimo pradžioje nustatyta, kad daugiausiai tiriamųjų buvo abejojančių, o mažiausiai savanoriškų. Po taikytos ergoterapijos nustatyta, kad didžioji dalis pacientų buvo įtakojančių, o mažiausiai buvo pasyvių tiriamųjų. Valios ir gyvenimo kokybės pokytis po taikytos ergoterapijos statistiškai reikšmingai pagerėjo (p<0,05).

3. Asmenų, sergančių šizofrenija, valia bei gyvenimo kokybė priklauso nuo šizofrenijos simptomų išreikštumo (p<0,05). Nustatyta, kad asmenims turintiems vidutinį šizofrenijos simptomų išreikštumą bei šizofrenijos remisijos laikotarpį valios ir gyvenimo kokybės pokytis yra didesnis, nei asmenims turintiems labai sunkų ir sunkų šizofrenijos simptomų išreikštumą.

ABSTRACT

Juškaitė R. Changes in volitional and life quality using occupational therapy which depends on symptoms manifestation for people with schizophrenia / supervisor d. S. Mingaila; Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of Nursing, Rehabilitation Clinic. – Kaunas, 2016, – s. 56

Aim of research: To evaluate volitional and quality of life while applying occupational

therapy which depends on manifestation of schizophrenia’s symptoms for patients with schizophrenia

Goals of research:

1. To evaluate manifestation of schizophrenia’s symptoms for patients with schizophrenia before and after occupational therapy.

2. To evaluate volitional and quality of life for patients with schizophrenia before and after occupational therapy.

3. To establish changes in volitional and quality of life depending on manifestation of schizophrenia’s symptoms.

Methods of research.The study was conducted Lithuanian University of Health Sciences

Kaunas Public hospital clinics, Psychiatric clinic in 2015 October - 2016 March. The study involved 31 patients with schizophrenia, neuman disease period and no related symptoms that may affect the results. Occupational therapy program was applied 5 times a week for 30–40 min. Each patient had a 5 group and 5 individual occupational therapy sessions. The assessment was carried out before the start of the occupational therapy program and 10 occupational therapy sessions. Also, patients had therapy sessions established order of Psychiatry and medical treatment. Schizophrenia symptoms of expression has been used to identify Positive and negative symptom scale (PANSS). Individuals suffering from schizophrenia, volitional measure the selected Volitional Questionnaire. Quality of life was assessed abbreviated SF - 12 Quality of life questionnaire.

Conclusions:

1. Before occupational therapy subjects were mostly severe and moderate symptoms of schizophrenia of expression. After occupational therapy decreased in patients with very severe and serious manifestation of symptoms, and more than half of the patients had an average manifestation of symptoms of schizophrenia. The evaluation of individuals with schizophrenia, schizophrenia symptoms of expression of a change in a statistically significant improvement (p <0.05).

2. The assessment of people with schizophrenia volitional of the beginning of the study showed that most of the patients had doubters, but at least voluntary. After occupational therapy found that the majority of patients had influence, but at least the passive subjects. Volitional and

quality of life after the change applied to occupational therapy a statistically significant improvement (p <0.05).

3. List of persons suffering from schizophrenia, and quality of life volitional depend on the expression of schizophrenia symptoms (p <0.05). It was found that individuals with moderate symptoms of schizophrenia and the manifestation of schizophrenia in remission period and volitional change the quality of life is higher than subjects with a very serious and severe symptoms of schizophrenia manifestation.

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos vadovei prof. dr. Virginijai Adomaitienei už suteiktą leidimą atlikti tyrimą Psichiatrijos klinikoje.

ĮVADAS

Šizofrenija yra lėtinis ir sunkus neuropsichinis sutrikimas, sukeliantis tiek teigiamus tiek neigiamus simptomus, įskaitant haliucinacijas, kliedesius, pažinimo sutrikimus, motyvacijos ir valios praradimą, susilpninantis gebėjimą valdyti emocijas ir socialinius santykius bei pažeidžiantis gyvenimo kokybę[39]. Šizofrenija serga beveik 1 proc. visos populiacijos pausaulyje [41].

Asmenų, sergančių šizofrenija gyvenimo kokybę sudaro daugelis kintamųjų – pasitenkinimas darbu ir laisvalaikio veikla, finansinės galimybės, esama gyvenimo situacija, saugumo jausmas, šeimos ir socialiniai santykiai bei fizinė sveikata. Taigi, gyvenimo kokybę sudaro psichinės, socialinės ir fizinės gerovės visuma [16].

Pagrindinis ergoterapeutų dėmesys yra nukreiptas į asmens veiklą ir kaip ją sutrigdo liga, trauma ar apsigimimas. Veiklos pagalba žmogus gali patenkinti savo ekonominius poreikius. Veikla tampa efektinga tik tada, kai asmuo įtraukiamas į veiklą, užduočių ar socialinių funkcijų atlikimą, siekiant numatyto tikslo[6].

Ergoterapija (seniau vadinama darbo terapija) pirmiausiai buvo taikoma sergantiems psichikos ligomis, kol neatsirado veiksmingi medikamentai. Šis mokslas patyrė kilimo ir kritimo laikotarpius[5]. O ergoterapija apima veiklą, kuri susijusi su žmogaus fizinių, ekonominių ir socialinių poreikių tenkinimu. Ergoterapija taikoma pacientams, sergantiems šizofrenija, padeda struktūrizuoti jų laiką bei gali sugrąžinti pasitenkinimą atliekama veikla ir jos rezultatais taip motyvuodama pacientą veikti ir gerindama jo socialinius santykius. Motyvuota ir tikslinga veikla ir socialinių santykių gerėjimas asmenims, sergantiems šizofrenija, gali sumažinti neigiamus šizofrenijos simptomus, o to pasekoje sumažėja teigiamų simptomų išreikštumas bei dezintegracijos grėsmė[16].

Darbo naujumas ir aktualumas. Ergoterapijos poveikis sergantiems psichikos sutrikimais

nepakankamai analizuojamas mokslinėje literatūroje, ergoterapija nepakankamai diegiama į praktiką psichiatrijos skyriuose. Užsienio mokslininkų ir praktikų patirtis leidžia teigti, kad asmenys, baigę ergoterapijos studijas, psichiatrijos skyriuose galėtų padėti sergantiems psichikos liga išmokti dalyvauti bendruomenės gyvenime, tapti jos nariais[26]. Sergantysis šizofrenija susiduria su kasdieninės ruošos ir pasirūpinimo savimi sunkumais. Tokiais atvejais nukenčia asmens gyvenimo kokybė bei valia, sergantysis tampa apatiškas jį supančiam pasauliui. Su ergoterapeuto pagalba sergantysis atlikdamas įvairias užduotis, gali susigrąžinti savarankiškumą, prisiminti senus ir išlavinti naujus įgūdžius, kurie jam gali padėti kokybiškai gyventi[29].

Ergoterapiją tikslinga taikyti asmenims, sergantiems šizofrenija, o jos efektyvumą būtina tyrinėti ir įrodyti, kad ergoterapijos metodai būtų diegiami į praktiką ir pagerėtų šizofrenija sergančių žmonių funkcionavimas visuomenėje.

Šio darbo tikslas yra įvertinti asmenų, sergančių šizofrenija, valią bei gyvenimo kokybę, priklausomai nuo šizofrenijos simptomų išreikštumo.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: įvertinti asmenų, sergančių šizofrenija, valią bei gyvenimo kokybę taikant

ergoterapiją, priklausomai nuo šizofrenijos simptomų išreikštumo.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti asmenų, sergančių šizofrenija, šizofrenijos simptomų išreikštumą prieš ir po ergoterapijos.

2. Įvertinti asmenų, sergančių šizofrenija, valią bei gyvenimo kokybę prieš ir po ergoterapijos. 3. Nustatyti valios ir gyvenimo kokybės pokytį priklausomai nuo šizofrenijos simptomų

išreikštumo.

Subjektas: asmenys, sergantys šizofrenija

1.

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Šizofrenijos samprata

Šizofrenija apibrėžiama, kaip lėtinė psichikos liga, pasižyminti pažintiniu, emociniu, valios funkcijų pažeidimu, progresuojančia asmenybės dezintegracija, būdinga jauname ir vidutiniame amžiuje bei paliekanti prisitaikymo sutrikimus. Tai sutrikimas pasižymintis skirtinga ligos eiga ir įvairiomis klinikinėmis formomis [21]. Stengiamasi identifikuoti faktorius, pagal kuriuos stengiamasi sugrupuoti simptomus, pagal kuriuos ištirtų simptomų klinikinius, eigos ir gydymo bei neurobiologinius procesus [9]. Šizofrenijai būdingas trijų psichikos sferų sutrikimas, kitaip dar vadinamas šizofrenijos triada – tai mąstymo, valios bei emocijų sutrikimai.

Emocijų sutrikimai. Emocijos yra skirtos reaguoti į aplinkos dirgiklius ir iššūkius.

Emocijomis galime išreikšti tarpasmeninius santykius ir vidaus išgyvenimus. Sergantysis šizofrenija yra mažiau išraiškingas (veido emocijos). Pacientai negali išgyventi teigiamų ar neigiamų emocijų, pasireiškia emocijų skurdumas. Sergantieji jaučia abejingumą aplinkiniams, artimiesiems, laikui bėgant ir sau. To pasekoje vystosi emocijų neadekvatiškumas ir anhedonija [30].

Mąstymo sutrikimai. Asmenį, sergantį šizofrenija kamuoja įkyrios idėjos, nesveikas

fantazavimas, pervertinimas. Tokie simptomai perauga į kliedesius. Kliedesiai yra skirstomi į somatinius, religinius, santykio, didybės, persekiojimo. Kliedesius patiria apie 90% asmenų, sergančių šizofrenija savo ligos eigoje. Pacientai teigia jaučiantys nerealius ar paranormalius faktus ar įvykius. Pacientų kalba monotoniška, skurdi, nenuosekli, padrika. Mąstymo sutrikimai taip pat apima minčių šuolius, trūkius, dėmesio koncentracijos sutrikimus. Taip pat pasitaiko simbolinis mąstymas, kurio metu akcentuoja nerealūs, abstraktūs dalykai, vaizdiniai pakeičia mintis. Asmenys sergantys šizofrenija nebemoka panaudoti turėtų įgūdžių spręsti naujoms problemoms[18].

Valios sutrikimai. Asmenims, sergantiems šizofrenija valia silpnėjimas pastebimas

palaipsniui. Valios sutrikimas pasireiškia asmens higienos stoka – sunku tinkamai apsirengti, nusiprausti, susišukuoti, kartoja aplinkinių žodžius ir judesius. Pasireiškiantys poelgiai gali būti impulsyvūs ir nemotyvuoti. Pacientai būna apatiški tiek aplinkiniams, tiek aplink juos supančiam pasauliui [47]. Valios sutrikimų metu vyrauja šaltos ir neadekvačios emocijos. Ligoniai gali žaloti save, tačiau skausmo jie nejaučia. Pasireiškia stereotipiškumas – judesių, veiklos ar veiksmų. Taip pat pasireiškia negatyvizmas, kuris gali būti pasyvus ar aktyvus [1].

Literatūroje išskiriamos penkios šizofrenijos formos:

• Paranoidinė šizofrenija. Paranoidiniai simptomai yra vieni ryškiausių psichiatrijoje. Dažniausiai paranoidiniai simptomai suskirstomi:

1. Persekiojimo, poveikio, ypatingos paskirties, pavydo kliedesiai, aukštos kilmės, kūno padėties pasikeitimo.

2. Verbalinės klausos haliucinacijos, kurios gąsdina ir baugina ligonį, imperatyvinės arba neverbalinės klausos haliucinacijos, kurios pasireiškia švilpimu, ūžimu, juoku.

3. Uoslės, regos ir skonio haliucinacijos, seksualiniai ar kiti kūno pojūčiai[35].

• Hebefreninė šizofrenijos formos afektiniai sutrikimai yra ryškūs, haliucinacijos ir kliedesiai yra trumpalaikiai ir fragmentiški. Pacientų elgesys neprognuozuojamas ir neatsakingas. Pasireiškia manieringumas, grimasos, pokštavimas, hipochondriniai nusiskundimai, pasikartoja vienodos frazės. Pacientai kalba padrikai, nori būti vieni. Ryški motyvacijos stoka, elgesys betikslis. Tai yra sunki šizofrenijos forma, nes greitai atsiranda negatyvių simptomų – valios, mąstymo sutrikimai. Gali pasireikšti haliucinacijos ir kliedesiai, tačiau jie nebus labai ryškūs[4].

• Katatoninė šizofrenija. Katatonija apibūdinana kaip sindromas, kurį sudaro vaškinis lankstumas (vienoje pozoje pacientai gali išbūti keletą valandų, ar net dienų), raumenų rigidiškumas, negatyvizmas, sujaudinimas ir stuporas. Asmenims, sergantiems katatonine šizofrenija pasireiškia automatinis paklusnumas nurodymams, judamojo aparato nejudrumas (atsisakymas pakeisti kūno pozą), spontaniški judesiai, mutizmas, impulsyvūs ir agresyvūs veiksmai. Vėliau pasireiškia ir motyvacijos trūkumas. Vystantis katatoniniam stuporui, ligoniai gali atsisakyti valgyti, yra nekalbūs [51].

• Paprastoji šizofrenija. Viena iš rečiausių šizofrenijos formų, kuri atsiranda nepastebimai progresuojant elgesio keistumams. Ji pasireiškia nesugebėjimu vygdyti visuomenės keliamų reikalavimų, taip pat darbingumo sumažėjimu. Labai ryški motyvacijos stoka. Pasireiškia pasyvumas aplinkiniams, nenoras bendrauti, apsileidimas, sumažėja dėmesio koncentracija, valios praradimas, tikslo neturėjimas. Formuojasi autistiška mąstymo forma – įmantrumas, polinkis filosofuoti [52].

• Rezidualinė (liekamoji šizofrenija) - lėtinė šizofreninio sutrikimo stadija, progresavusi iš ankstyvosios stadijos (kurios metu buvo vienas ar keli epizodai su psichoziniais sutrikimais, atitinkančiais bendruosius šizofrenijos kriterijus) iki vėlyvosios stadijos, kuriai būdingi ilgalaikiai, nors nebūtinai negrįžtami, negatyvūs šizofrenijos simptomai [17].

Asmenims, sergantiems šizofrenija, yra didesnė tikimybė susirgti ir kitomis ligomis, tokiomis kaip somatinės ir nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių, cukriniu diabetu, yra linkę nutukti. Gretutiniai susirgimai turi didelę įtaką pačios šizofrenijos eigai bei gydymo procesui [11].

1.1.1. Šizofrenijai būdingi simptomai

Asmenims, sergantiems šizofrenija, yra būdingas labai platus pasireiškiančių simptomų spektras. Dažniausiai simptomai yra skirstomi į pozityvius, negatyvius ir bendros psichopatologijos.

Pozityviems simptomams priskiriama:

• Haliucinacijos – tai vienas iš pagrindinių šizofrenijos simptomų, kuris pasireiškia 60–70 proc. sergančiųjų. Haliucinacijos – tai nesamų dalykų jutimas išoriniame pasaulyje, jos gali apimti visus pojūčius ar tik jų dalį. Gali pasireikšti garsų, regos, uoslės ir skonio bei taktilinės arba lietimo haliucinacijos. Klausos haliucinacijos patofiziologija vis dar menkai suprantama, nepaisant to, kad neurologiniai tyrimai per pastaruosius dešimtmečius sparčiai pasistūmėjo į priekį. Asmuo, sergantis šizofrenija gali girdėti balsus galvoje, keistus pranešimus transliuojantis radijo imtuvas ar televizorius, taip pat ir iš aplinkos. Taktilinės arba lietimo haliucinacijos metu jaučiami gyviai ropinėjantys po kūną ar net po oda. Apie uoslės ir skonio haliucinacijas kalbama nedaug, nes yra žmonių, kurie labai jautriai reaguoja į įvairius kvapus ar skonius [28; 46].

• Kliedesiai – tai neadekvačios tikrovės, liguistos mintys, samprotavimai, kurie užvaldo pacientą, gali pakeisti jo gyvenimą. Asmuo, sergantis šizofrenija pradeda gyventi tais įsitikinimais, taip atsiribodamas nuo tikrovės [56].

• Nenuoseklus mąstymas (asociacinio ryšio susilpnėjimas) yra kalbos nerišlumo reiškinys, tarp žodžių, frazių ir sakinių nėra prasminio ryšio. Minčių peršokimas mąstyme, nuo vienos temos iki kitos, kuri visiškai nesusijusi su pirmąja. Asmuo, sergantis šizofrenija, nekreipia dėmesio, kad kalbėjimo temos nėra susijusios [27].

Negatyviems simptomams priskiriama:

• Socialinė izoliacija – blogėja sveikatos būklė, o prasta sveikata riboja socialinius ryšius. Asmuo, sergantis šizofrenija nenori su niekuo bendrauti ir nieko matyti. Taip pat socialinę izoliaciją lemia mažas užimtumas, darbinės veiklos stoka, ribotos galimybės dalyvauti ir tobulinti darbinę veiklą[8].

• Prarandamas ryšys su šeimos nariais. Asmuo, sergantis šizofrenija, dažniausiai praranda ryšį su šeimos nariais, dėl perdėtos kritikos. Jiems yra sunku suprasti pasikeitusi elgesį, suprastėjusią asmens higieną, realistiškiau vertinti paciento galimybes, paremti ir paskatinti sergantįjį šizofrenija. Pacientai jaučia priešiškumą iš savo šeimos narių. Tokiose šeimose pasitaiko daugiau atkryčių, negu šeimose, kuriose emocijos reiškiamos mažiau išraiškingos[45].

• Sumažėjusi motyvacija arba jos nebuvimas. Pacientai nustoja domėtis aplinka, kuri seniau jiems teikdavo malonumą. Jie neturi noro stengtis, ieškoti naujos veiklos, bendrauti su šalia esančiais artimaisiais, draugais, nes jiems atrodo kad tai yra beprasmiška [20]. Motyvacijos sumažėjimas yra susijęs su prasta funkcine būkle. Svarbu suprasti sumažėjusios motyvacijos pobūdį ir priežastis, nes tai padeda tolesniam šizofrenijos gydymui. Sergantysis šizofrenija, nenori dalyvauti gydymo procese ir jo nesilaiko, tiesiog yra pasyvus jį supančiam pasauliui[36].

• Apatija gali pasireikšti emocijų, motyvacijos trūkumais bei abejingumu viskam. Apatijos apimtas, šizofrenija sergantis asmuo, nesirūpina arba jam nesvarbu emociniai, socialiniai ar fiziniai gyvenimo aspektai [48].

Bendros psichopatologijos simptomai:

• Neįprastas minčių (mąstymo) turinys – tai kai mąstymas tampa miglotas, padrikas, simbolinis. Asmenims, sergantiems šizofrenija sutrinka kalba, ji tampa skurdi, padrika, nesuprantama, išryškėja neologizmai. Kitais atvejais būdinga minčių gausa, kurios painiojasi viena su kita, šokinėjama nuo vienos temos prie kitos[7].

• Nerimas pasireiškiantis sergantiems šizofrenija sutrikdo jų kasdieninę ar darbinę veiklą, socialinius santykius. Tokie pacientai yra labiau linkę piknaudžiauti alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, taip įsigyjama priklausomybė. Nerimo simptomas taip pat labai žymiai prisideda prie asmenų, sergančių šizofrenija, gyvenimo kokybės mažėjimo [43].

1.1.2. Šizofrenijos gydymas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžė, kad labai svarbus yra kompleksinis šizofrenijos valdymas, kurį apima:

• Biologiniai gydymo metodai (vaistų vartojimas).

• Psichoterapinės gydymo priemonės (psichoterapija, kognityvinė elgesio terapija, šeimos psichoterapija).

• Psichosocialinė reabilitacija. • Profesinė reabilitacija.

Psichoterapinės gydymo priemonės, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija, tikslas yra ne bandyti įtikinti ar priversti patikėti pacientą, kad jis turi tam tikrus simptomus, susijusius su psichikos

liga. Priešingai, tikslas yra sumažinti pasireiškiančius simptomus, nepriklausomai nuo to, ar pacientas priima savo diagnozę[53].

Labai svarbus faktorius asmens, sergančio šizofrenija, gydymo procese yra mokymasis gyventi kartu su kitais asmenimis (šeimos nariai, medicinos personalu, draugais). Šis mokymasis padeda išvengti konfliktų, mažina emocinę įtampą. Geresnis (ramesnis) bendravimas su medicinos personalu sudaro prielaidas gauti kokybiškesnes medicinines, psichologines ir socialines.

Socialinė reabilitacija – tai socialinio poveikio priemonių visuma, kuri skatina klientų socialinį savarankiškumą, dalyvavimo galimybių didėjimą ir veiklos ribojimo mažėjimą, siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime. Šis atstatymo procesas apima asmenybes, socialines grupes ir funkcijas. Svarbiausias socialinės reabilitacijos elementas yra pagerėjęs socialinis aktyvumas. Taigi, vienas iš esminių psichosocialinės reabilitacijos veiksnių yra individo pasitenkinimas gyvenimu. Psichosocialinė reabilitacija yra neatsiejama nuo gyvenimo kokybės termino[13].

Profesinė reabilitacija apima asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimą. Tai profesinis konsultavimas, profesinis rengimas bei įdarbinimas. Profesinės reabilitacijos paslaugomis siekiama ugdyti neįgaliųjų darbingumą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes, prieš tai atstatant jo buvusius įgūdžius bei sugebėjimus ar suteikiant jam naują kvalifikaciją. Profesinio konsultavimo metu yra parenkamas tinkamas darbas ir planuojama laisvalaikio veikla. Čia reikalinga įvairių specialistų komanda, kurie sudarytų reabilitacijos planą ir padėtų jam kompensuoti ligos sukeltus sutrikimus [13; 2].

Požiūris į psichikos sutrikimus yra stigmatizuotas, manoma, kas jie yra silpnesni žmonės, atskirti nuo visuomenės.

1.2. Gyvenimo kokybės samprata

Gyvenimo kokybės terminą nagrinėja ne tik medikai, sociologai, filosofai, psichologai, bet ir daugelis kitų specialistų. Kiekvienas specialistas pateikia skirtingą gyvenimo kokybės sampratą. Pasak psichologų gyvenimo kokybė yra objektyvi psichinė gerovė, o sociologai teigia, kad gyvenimo kokybė priklauso nuo materialinių ir nematerialinių sąlygų. Medicinos mokslo atstovai pagrindinį dėmesį skiria į sveikatos kriterijus [14]. Siūloma daug gyvenimo kokybės apibrėžimų, tačiau nėra visuotinai priimto gyvenimo kokybės apibrėžimo.

Gyvenimo kokybė ir su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra skirtingos sąvokos. Gyvenimo kokybės sąvoka apima visus žmogaus gyvenimo aspektus. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia, kaip „visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būseną, o ne tik ligos

nebuvimą“. Gyvenimo kokybės ir sveikatos sąsajas siejamos su fiziniais, protiniais ir socialiniais aspektais. Taigi, gyvenimo kokybė nulemta sveikatos yra ypatingas kompleksas. Šis kompleksas įvertina tiek subjektyvius tiek objektyvius veiksnius. Visi šie veiksniai suteikia reikalingos informacijos apie paciento gyvenimą [38].

Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė nukreipia dėmesį į asmens gyvenimo kokybę ir kaip ją keičia ligos buvimas ir jos gydymas [10]. Vertinant su sveikata susijusią gyvenimo kokybę svarbūs veiksniai, tokie kaip fizinė, funkcinė, emocinė ir psichinė gerovė, taip pat įtakos turi socialiniai santykiai su šeima ir draugais, supanti aplinka. Sveikatos sutrikimas atsiranda tada, kai sutrinka kokia nors funkcija, kuri lemia viso organizmo nepilną funkcionavimą. Sutrinka pusiausvyra tarp organizmo ir jį supančios aplinkos.

Vaitkaitienė ir kt. (2007) nurodo, tokius H. Schipper ir kt. apibrėžtus gyvenimo kokybės pagrindinius sudedamuosius komponentus:

1. Fizinė ir psichologinė būsena. 2. Supanti aplinka.

3. Visuomeninis bendravimas.

4. Somatinė būsena (problemos, susijusios su simptomais).

Kiekvienas žmogus yra unikalus ir skirtingas. Keli žmonės sirgdami ta pačia liga turės skirtingus ligos simptomus, kurie bus mažiau ar daugiau išreikšti kiekvienam atskirai. Gyvenimo kokybė ir su sveikata susijusi gyvenimo kokybė taip pat priklauso ir nuo to, kaip žmogus susitaiko ir priima ligą, kokie su liga susiję pasireiškia simptomai.

1.2.1 Asmenų, sergančių šizofrenija, gyvenimo kokybė

Gyvenimo kokybės samprata yra labai plati. Ši sąvoka gali būti apibrėžiama, kaip asmens gerovė, pasitenkinimo gyvenimo aplinkybėmis bei sveikatos būkle ir socialinis funkcionavimas. Asmenų, sergančių šizofrenija gyvenimo kokybės gerinimas yra susijęs su konkrečiais sistemingais gydymo bei reabilitacijos veiksmais.

Veiksniai, darantys įtaką pacientų gyvenimo kokybei, sergant šizofrenija, nėra gerai žinomi. Tačiau vienas veiksnys parodė, kad gyvenimo kokybė yra neigiamai susijusi su pasireiškiančiais simptomais, sergant šizofrenija. Sunku nustatyti kokie psichikos simptomai yra labiausiai susiję su prasta gyvenimo kokybe. Aiškinantis santykį tarp pasireiškiančių simptomų, sergant šizofrenija, ir gyvenimo kokybės yra labai svarbus žingsnis efektyvios gydymo programos sudaryme. Atlikti tyrimai rodo, kad pasireiškiantys neigiami simptomai ir bendra psichopatologija turi neigiamą ryšį su

gyvenimo kokybe. Pasireiškiantys teigiami šizofrenijos simptomai lemia geresnę gyvenimo kokybę asmenims, sergantiems šizofrenija [23].

Asmenų, sergančių šizofrenija, gyvenimo kokybė apibrėžiama kaip objektyvi ir subjektyvi. Subjektyvi gyvenimo kokybė tai pasitenkinimas gyvenimu, o objektyvi – dalyvavimas kasdieninėje veikloje ir gerų santykių plėtojimas su šeima ir draugais. Atliktame tyrime, kuriame dalyvavo asmenys, sergantys šizofrenija ir šizoafektiniu sutrikimu, buvo gauti rezultatai, kad neigiami šizofrenijos simptomai yra labiau susijusi su objektyvia gyvenimo kokybe, nei su subjektyvia [40].

A. A. Acil ir kt. (2008) atliko tyrimą, kuriame buvo taikyta fizinių pratimų programa ir tiriama gyvenimo kokybė prieš ir po gydymo asmenims, sergantiems šizofrenija. Apibendrinus gautus rezultatus, buvo nustatyta, kad lengvi ir vidutiniai aerobikos pratimai yra veiksminga programa, kuri mažina pasireiškiančius neigiamus simptomus ir padidina gyvenimo kokybę pacientams su šizofrenija. Taip pat labai svarbus veiksnys, šizofrenija sergančių, gyvenimo kokybei yra artimųjų palaikymas ir supratimas. Kinijoje atliktas tyrimas, kuris nagrinėjo šeimų, besirūpinančių šizofrenija sergančiuoju bei paties sergančiojo gyvenimo kokybė. Buvo gauti rezultatai, kad artimųjų gyvenimo kokybė yra žymiai mažesnė, nei tų, kurių tarpe nėra asmens, sergančio šizofrenija. Taip pat šizofrenija sergančiojo gyvenimo kokybė priklauso nuo jį supančių žmonių gyvenimo kokybės. Didelė koreliacija buvo pastebėta tarp gyvenimo kokybės ir fizinės bei psichinės sveikatos ir šeimos pajamų. Kartu pablogėja ir socialiniai santykiai su aplinkiniais – šizofrenija sergantieji žmonės yra uždari, nepasitikintys kitais, visur matantys vien negatyvius dalykus. Gyvenimo kokybei taip pat svari ir psichologinė sveikata. Pacientus kamuoja dėmesio ir atminties sutrikimai, svyruojanti nuotaika, kliedesiai ir haliucinacijos [34].

Informacija apie socialinį funkcionavimą ir gyvenimo kokybę yra būtina vertinant ilgalaikius gydymo rezultatus asmenims, sergantiems šizofrenija. Sergantiems šizofrenija ir kitomis sunkiomis psichikos ligomis didelę įtaką gyvenimo kokybei turi tokie veiksniai, kaip socialinė parama, nepatenkinti poreikiai ir vaistų šalutinis poveikis. Tačiau dauguma tyrimų nagrinėja santykius, tarp pasireiškiančių simptomų ir gyvenimo kokybės kitimo.

1.3. Ergoterapijos taikymas psichiatrijoje

Pacientai, kurie serga šizofrenija, negali gyventi savarankiškai. Pirmiausia ergoterapeutas turėtų pacientus išmokyti savarankiškam gyvenimui reikalingų įgūdžių. Kadangi, ligos priepuoliai gali pasikartoti, norint jų išvengti reikia pacientą išmokyti streso įveikos būdų. Pacientai, sergantys psichikos liga, nesugeba ir nenori gyventi pagal išorės pasaulio keliamus reikalavimus. Todėl reikia ligoniui padėti atkurti ryšį su tikrove. Šis tikslas gali būti pasiekiamas struktūruojant atliekamą veiklą.

Su ergoterapeuto pagalba pacientas toliau laikosi dienos rėžimo ir supranta, kokių įgūdžių jam trūksta[12].

Konkrečių užduočių atlikimo grupės yra naudingos šizofrenija sergantiems pacientams. Šių grupių pagalba galima atskleisti paciento funkcinius sugebėjimus. Pacientai supranta, kad jų mąstymas ir veiksmai lemia jų veiklą, išmoksta priimti bendrus sprendimus ir naujų veiklos atlikimo būdus. Taip pat pacientai suvokia priežasties ir padarinio dėsnius. Kadangi, sergančiųjų šizofrenja asmenų, yra sutrikęs dėmesys, jaučiama socialinė izoliacija – darbas šioje grupėje padės susikoncentruoti į užduoties atlikimą ir skatinti bendravimą, o kartu ir bendradarbiavimą. Veikla, kuri yra parinkta pacientui, turi jam patikti. Šis būdas skatins jo motyvaciją darbui[31].

Kiekvienam pacientui, sergančiam šizofrenija, pasireiškia skirtingi simptomai – mąstymo, dėmesio ar atminties sutrikimai. Asmenims, kuriems yra sutrikęs mąstymas, pasireiškia haliucinacijos ir kliedesiai. Reikia pacientą stengtis grąžinti į tikrovę, paaiškinti, kad jo matomi ar girdimi vaizdiniai ar garsai yra tik jam realūs. Kiti žmonės jų negirdi ir nemato. Reikia parodyti pacientui, kad jį suprantate, taip pacientas pasijus, jog yra ne vienas [44]. Esant dėmesio sutrikimams, aplinka kurioje dirba ergoterapeutas ir šizofrenija sergantysis, neturi būti šalutinių dirgiklių. Sutelktą dėmesį padeda išlaikyti pacientui įdomios ir prasmingos užduotys. Dėmesio koncentraciją skatina stalo žaidimai, įvairios dėlionės, strateginiai žaidimai. Pacientams, kuriems yra atminties sutrikimai, yra naudojami ergoterapijos pratimai. Šie pratimai yra konkrečios užduotys. Galima naudoti simbolių paveikslėlius, vaizdo gaires, instrukcijas, nuotraukas. Šios priemonės skatina ir lavina atmintį.

Ergoterapeutai dirbdami su pacientais, kurie turi proto negalią, turi pastoviai konsultuotis su kitų sričių specialistais (reabilitacijos komanda). Tokiu būdu, ergoterapeutas galės naudoti tuos paciento gebėjimus, kurie yra likę, siekdamas atstatyti pažeistas funkcines galimybes. Yra nustatyta, kad pacientai esantys psichiškai nesveiki, dažniausiai negali patenkinti kasdieninių apsitarnavimo įgūdžių [3].

45% 55%

Vyrai Moterys

2.

TYRIMO METODAI

Tyrimas buvo atliekamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikose, Psichiatrijos klinikoje 2015 m. spalio – 2016 m. kovo mėnesiais. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-FMR(M)-30), (1 priedas). Prieš pradedant tyrimą tiriamieji supažindinti su tyrimo eiga, bei pasirašoma tiriamojo asmens sutikimo forma.

2.1 Tyrimo kontingentas

Tyrime dalyvavo 31 pacientas, besigydantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikose, Psichiatrijos klinikoje 2015 m. spalio – 2016 m. kovo mėnesiais. Tyrime dalyvavo tiek vyrai, tiek moterys nuo 18 metų amžiaus, sergantys įvairiomis šizofrenijos formomis, neūmiu ligos periodu. Taip pat tyrime dalyvavo tik tie tyriamieji, kurie neturi gretutinių simptomų, dėl galimos įtakos rezultatams. Daugumą tiriamųjų sudarė moterys t.y. 17 (55 proc.) ir 14 vyrų (45 proc.). Kontingento pasiskirstymas pagal lytį pavaizduotas 1 paveiksle.

1 pav. Kontingento pasiskirstymas pagal lytį

Tyrimo pradžioje įvertinus tiriamųjų šizofrenijos simptomų išreikštumą, valią bei gyvenimo kokybę, jie buvo suskirstyti į dvi grupes pagal šizofrenijos simptomų išreikštumą. Pacientai turintys labai sunkų ir sunkų šizofrenijos simptomų išreikštumą sudarė I grupę. II grupę sudarė pacientai, kurie turėjo vidutinį šizofrenijos simptomų išreikštumą bei šizofrenijos remisijos laikotarpį. Tyrimo pabaigoje buvo atliekamas pakartotinis vertinimas.

2.2. Ergoterapijos programa

Tiriamiesiems taikytos ergoterapijos programos 5 kartus per savaitę po 30 – 40 min. Kiekvienas pacientas turėjo po 5 grupinius ir 5 individualius ergoterapijos užsiėmimus (viso 10 užsiėmimų). Pirminis pacientų vertinimas atliekamas jiem atvykus į Psichiatrijos kliniką. Pakartotinis įvertinimas atliekamas baigus ergoterapijos programą, t. y. po 10 ergoterapijos užsiėmimo. Taip pat, pacientai turėjo užimtumo terapijas nustatyta Psichiatrijos klinikos tvarka bei medikamentinį gydymą.

Grupiniuose užsiėmimuose tiriamieji pasidalina savo problemomis su kuriomis susiduria, bei jas aptaria, rasdami šių aktualių problemų sprendimo būdus (kiekvienam grupės nariui buvo pateikta užduotis, pasiruošti vieną problemą bei ją apibūdinti). Taip pat grupinių užsiėmimų metu buvo pasitelkti stalo žaidimai (UNO, ALIAS) bei įvairios dėlionės. Įšsikelti grupės tikslai: lankyti grupinius užsiėmimus bei nepertraukti ir išklausyti kitus grupės narius.

Individualių užsiėmimų metu pacientai atlikdavo įvairias imitacines užduotis:

1. Asmeninė priežiūra (rengimasis, valgymas, higiena). Kartu sudarytos instrukcijos, kurių pagalba pacientas gali atlikti kasdieninės veiklos veiksmus. Jei pacientas užmiršta tam tikrą veiksmą, jis gali pažiūrėti į instrukciją ir toliau vygdyti tam tikrą veiklą.

2. Visuomeninis gyvenimas - transportas, finansai. Buvo pateikiamos užduotys, susijusios su viešuoju transportu. Pacientams buvo pateikiami įvairūs viešojo transporto tvarkaraščiai bei Kauno miesto žemėlapis. Pradžioje pacientams buvo parodoma, kaip atlikti užduotį. Pacientai turėjo įsivaizduoti, kaip nuvykti iš vienos vietos į kitą, pasirenkant tinkamą viešąjį transportą. Finansų srityje buvo nurodoma tam tikra suma pinigų, su kuriais pacientai turėjo „išgyventi“ tam tikrą laiką bei sudėlioti prioritetine tvarka, kuriems svarbiausiems dalykam pirmiausiai skirtų dėmesį, o kas galėtų palaukti.

2.3. Tyrimo metodai

Pozityvių ir negatyvių simptomų skalė (PANSS)

Tyrimo metu norint įvertinti asmenų, sergančių šizofrenija, simptomų išreikštumą buvo naudojama Pozityvių ir negatyvių simptomų skalė (2 priedas). Ši simptomų skalė sudaryta iš trijų pagrindinių dalių:

• Pozityvios skalės simptomai – kliedesiai, nenuoseklus mąstymas, haliucinacinis elgesys, sujaudinimas, didybė, įtarumas, priešiškumas.

• Negatyvios skalės simptomai – blankus afektas, emocinis atsiribojimas, skurdus raportas, pasyvus/apatiškas socialinis atsiribojimas, abstraktaus mąstymo sunkumai, spontaniškumo trūkumas, pokalbio sklandumas, stereotipinis mąstymas.

• Bendros psichopatologijos simptomai – susirūpinimas somatine veikla, nerimas, kaltės jausmai, įtampa, manieringumas ir įmantrios pozos, depresija, motorinis slopinimas, nenoras bendradarbiauti, neįprastas minčių (mąstymo) turinys, dezorientacija, silpnas dėmesys, galėjimo spręsti bei ligos supratimo stoka, valios sutrikimas, silpna impulsų kontrolė, įsigalinimas, bendras vengimas.

PANSS vertinama objektyviai – remiantis psichiatro ir slaugančiojo personalo stebėjimais. Kiekvienas simptomas vertinamas 7 balų sistema: nėra – 1; minimalu – 2; lengvas – 3; vidutinis – 4; vidutinio sunkumo – 5; sunkus – 6; ypatingai sunkus – 7. Bendras pozityvių ir negatyvių simptomų skalės balas gaunamas sudėjus visų trijų poskalių balus. Gauti rezultatai interpretuojami, kad šizofrenijos simptomų išreikštumas yra:

• Labai sunkus (> 120 balų). • Sunkus (101–120 balų).

• Vidutinio sunkumo (60–100 balų ). • Remisiją (< 60), [42;33].

Valios anketa

Tiriamųjų, sergančių šizofrenija, valiai vertinti pasirinktas Valios klausimynas (3 priedas). Ši anketa taip pat yra taikytina sergant depresija, įvairaus laipsnio dimensija, patyrus galvos traumą ar insultą. Klausimynas yra sudarytas iš 16 klausimų, kurie atspindi smalsumo rodymą, veiksmų atlikimą, naujienų išbandymą, pasididžiavimą, iššūkių ieškojimą, ieškojimą papildomos atsakomybės, bandymą taisyti klaidas bei spręsti problemas, mėginimą paremti kitus, pirmumo rodymą, kitų įtraukimą, veiklos svarbumą, įsitraukimą ir užbaigimą, tikslų nustatymą ir energingumą. Vertinamas paciento savaiminis ir stimuliuojamas elgesys. Ergoterapeutas kaupia duomenis ir juos vertina atsižvelgdamas į klausimyne pateiktus klausimus, kai tiriamasis bendrauja ir sąveikauja su kitais atlikdamas įvairias veiklas. Vertinimą sudaro 4 balų sistema: 1 – pasyvus; 2 – neryžtingas; 3 – sudėtingas; 4 – spontaniškas [24;37].

SF-12 gyvenimo kokybės klausimynas

Asmenų, sergančių šizofrenija, gyvenimo kokybė buvo vertinama SF – 12 gyvenimo kokybės klausimynu (4 priedas). Klausimyną sudaro 12 klausimų, kurie atspindi aštuonias gyvenimo sritis:

fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių ir emocinių problemų, skausmą, bendrą sveikatos vertinimą, energingumą ir gyvybingumą, socialinius ryšius bei emocinę būklę. Šios gyvenimo sritys yra jungiamos į dvi sveikatos kategorijas – fizinę ir psichinę. Fizinei sveikatai vertinti skirtos fizinio aktyvumo, veiklos apribojimo dėl fizinių problemų, skausmo, bendro sveikatos vertinimo sritys. Veiklos apribojimo dėl emocinės būklės, socialinių ryšių, energingumo ir gyvybingumo sritys skirtos psichinei sveikatai vertinti. Atsakymai į klausimus vertinami balais. Gyvenimo kokybės įverčiai balais analizuotoms sritims apskaičiuojami pagal specialų skaičiavimo algoritmą. Didesnis suminis balas reiškia geresnę gyvenimo kokybę [25; 55; 50].

2.4. Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 20 ir Excel 2007 programų paketus.Buvo skaičiuoti imties vidurkiai, procentai. Duomenų normalumo hipotezė tikrinta Kolmogorovo-Smirnovo testu.Priklausomų imčių vidurkių lygybei tikrinti esant normaliam skirstiniui taikyta Stjudento (t) poriniu kriterijumi. Esant nenormaliam skirstiniui priklausomoms imtims taikytas Wilcoxon. Nepriklausomų imčių, esant normaliam skirstiniui vidurkių lygybei tikrinti taikytas Stjudento (t). Esant nenormaliam skistiniui ir nepriklausomoms imtims taikytas Mann-Whitney testas. Hipotezei apie požymių tarpusavio priklausomybę tikrinti taikytas „Chi – kvadrato“ testas. Duomenys laikomi patikimais, kai p<0,05.

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Labai sunkus Sunkus Vidutinio sunkumo Remisija Po Prieš

3.

REZULTATAI

3.1. Šizofrenijos simptomų įvertinimas prieš ir po ergoterapijos

Pacientų, sergančių šizofrenija, pasireiškiantys simptomai buvo vertinami naudojant Pozityvių ir negatyvių simptomų skalę (PANSS). Šių simptomų išreikštumas buvo vertinamas tyrimo pradžioje ir pabaigoje.

Įvertinus visų tiriamųjų šizofrenijos simptomų išreikštumą, nustatyta, kad daugiausiai pacientams buvo vidutinio (42 proc.) ir sunkaus (32 proc.) šizofrenijos simptomų išreikštumas. Mažiausiai pacientų (7 proc.) nustatytas remisijos laikotarpis (2 pav.). Pakartotinio įvertinimo tyrimo pabaigoje duomenimis, viso kontingento šizofrenijos simptomų išreikštumas statistiškai reikšmingai pagerėjo (p=0,006, χ2=11,454), mažiausiai išreikštas buvo labai sunkus (3 proc.), o daugiau nei pusė pacientų (52 proc.) turėjo vidutinio sunkumo šizofrenijos simptomų išreikštumą.

2pav. Šizofrenijos simptomų išreiktumo pasiskirstymas prieš ir po ergoterapijos

Analizuojant atskirų šizofrenijos simptomų pasireiškimą (Pozityvi PANSS skalė) tyrimo pradžioje (1 lentelė) nustatyta, kad stipriausiai buvo išreikšti nenuoseklaus mąstymo (vidutinis simptomų stiprumas 42 proc.), haliucinacinio elgesio (lengvas simptomų stiprumas 36 proc.) ir priešiškumo (lengvas simptomų stiprumas 36 proc.) simptomai. Mažiausiai buvo išreikštas kliedesių simptomas, jo neturėjo 42 proc. tiriamųjų. Tyrimo pabaigoje, tiriamiesiems labiausiai vyravo minimalus simptomų stiprumas šiuose simptomuose: kliedesiai (39 proc.), nenuoseklus mąstymas (39 proc.), sujaudinimas (42 proc.) bei priešiškumas (48 proc.). Vertinant simptomų stiprumą tyrimo pradžioje ir pabaigoje, statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) pastebimas nenuoseklaus mąstymo, haliucinaciniame elgesyje ir sujaudinimo simptomuose.

1 lentelė. Viso kontingento Pozityvios skalės simptomų stiprumas prieš ir po ergoterapijos

SIMPTOMAI

Simptomų stiprumas procentais

p

reikšmė (prieš ir po ET)

Nėra

Mini-malus Lengvas Vidutinis

Viduti-nio sunku-mo Sun-kus P ri eš P o P ri eš P o P ri eš P o P ri eš P o P ri eš P o P ri eš P o Kliedesiai 42 55 23 39 32 6 4 0 - - - - 0,076 Nenuoseklus mąstymas 0 3 29 39 26 52 42 6 3 0 - - 0,000 Haliucinacinis elgesys 19 36 13 35 36 26 32 6 - - - - 0,001 Sujaudinimas 0 3 32 42 32 35 20 16 13 3 6 0 0,003 Didybė 19 3 16 19 23 26 32 36 10 3 - - 0,625 Įtarumas 19 7 23 19 32 48 16 10 10 7 - - 1,000 Priešiškumas 10 10 35 48 39 36 16 6 - - - - 0,092

Vertinant PANSS Negatyvios skalės simptomų stiprumą (2 lentelė) tyrimo pradžioje, labiausiai buvo išreikšti vidutinio stiprumo blankaus afekto (48 proc.), abstraktaus mąstymo sunkumai (45 proc.) ir stereotipinio mąstymo (55 proc.), bei vidutinio sunkumo pasyvaus/apatiško socialinio atsiribojimo (36 proc.) simptomai. Mažiausiai tiriamųjų turėjo sunkų simptomų stiprumą emocinio atsiribojimo (6 proc.) ir pasyvaus/apatiško socialinio atsiribojimo (6 proc.) simptomuose. Analizuojant gautus duomenis po ergoterapijos programos, didžiausias simptomų stiprumo pasikeitimas pastebimas lengvo stiprumo emocinio atsiribojimo (45 proc.) ir vidutinio stiprumo stereotipinio mąstymo simptomuose (48 proc.). Vertinant duomenis tyrimo pradžioje ir pabaigoje, vidutinio stiprumo blankaus afekto ir abstraktaus mąstymo sunkumų bei lengvo stiprumo spontaniškumo trūkumo ir pokalbio sklandumo, tiriamųjų pasiskirstymas išliko nepakitęs. Tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas prieš ir po ergoterapijos (p<0,05) nustatytas emocinio ir pasyvaus/apatiško socialinio atsiribojimo simptomuose.

2 lentelė. Viso kontingento negatyvios skalės simptomų simptomų stiprumas prieš ir po ergoterapijos

SIMPTOMAI

Simptomų stiprumas procentais

p

reikšmė (prieš ir po ET) Nėra Minimalu Lengvas Vidutinis Vidutinio

sunkumo Sunkus P ri eš P o P ri eš P o P ri eš P o P ri eš P o P ri eš P o P ri eš P o Blankus afektas 7 7 26 19 19 26 48 48 - - - - 0,625 Emocinis atsiribojimas - 3 13 32 36 45 13 13 32 7 6 - 0,000 Skurdus raportas - - 20 26 32 32 32 29 16 13 - - 0,188 Pasyvus/apatiškas socialinis atsiribojimas - 3 16 29 26 32 13 26 36 10 6 - 0,000 Abstraktaus mąstymo sunkumai - - 26 29 29 26 45 45 - - - - 1,000 Spontaniškumo trūkumas ir pokalbio sklandumas - - 16 16 48 48 23 29 13 7 - - 0,625 Stereotipinis mąstymas - - 16 19 29 32 55 49 - - - - 0,375

Nagrinėjant PANSS Bendros psichopatologijos skalės simptomų stiprumo pasiskirstymą (3 lentelė) prieš ergoterapiją buvo nustatyta, kad labiausiai buvo išreikšti legvo stiprumo nenoro bendradarbiauti (48 proc.), neįprasto minčių (mąstymo) turinio (55 proc.), silpno dėmesio (45 proc.), galėjimo spręsti bei ligos supratimo stokos (45 proc.) bei įsigalinimo (48 proc.) simptomai. Taip pat vidutinio stiprumo kaltės jausmų, dezorientacijos ir valios sutrikimo simptomai (po 42 proc.). Mažiausias simptomų stiprumas nustatytas vidutinio sunkumo manieringumo ir įmantrių pozų (3 proc.) bei lengvo stiprumo susirūpinimo somatine veikla (6 proc.) simptomuose. Įvertinus simptomus tyrimo pabaigoje, daugiausiai tiriamųjų turėjo lengvą simptomų stiprumą nenoro bendradarbiauti (45 proc.), galėjimo spręsti ir ligos supratimo stokos (42 proc.), įsigalinimo (45 proc.) bei vidutinio stiprumo manieringumo ir įmantrios pozos (42 proc.) simptomuose. Po ergoterapijos programos 16 proc. tiriamųjų neturėjo bendravimo vengimo problemų. Tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas pastebėtas (p<0,05) susirūpinimo somatine veikla, nerimo, kaltės jausmų, įtampos, depresijos, silpno dėmesio bei valios sutrikimo simptomuose.

3 lentelė. Viso kontingento bendros psichopatologijos skalės simptomų stiprumas prieš ir po ergoterapijos

SIMPTOMAI

Simptomų stiprumas procentais

p

reikšmė (prieš ir po ET) Nėra Minimalu Lengvas Vidutinis Vidutinio

sunkumo Sunkus P ri eš P o P ri eš P o P ri eš P o P ri eš P o P ri eš P o P ri eš P o Susirūpinimas somatine veikla 6 10 26 29 6 32 39 19 23 10 - - 0,003 Nerimas - 3 19 26 10 35 36 23 29 13 6 - 0,000 Kaltės jausmai 3 6 23 26 16 36 42 26 16 6 - 0,005 Įtampa - 3 19 35 23 23 19 26 36 13 3 - 0,000 Manieringumas ir įmantrios pozos - - 16 19 32 39 49 42 3 - - - 0,188 Depresija 3 6 13 16 23 29 35 39 26 10 - - 0,004 Motorinis slopinimas 3 3 13 16 36 39 29 29 19 13 - - 0,188 Nenoras bendradarbiauti - - 7 10 48 45 45 45 - - - - 1,000 Neįprastas minčių (mąstymo) turinys - - 19 19 55 55 23 23 3 3 - - 1,000 Dezorientacija 6 6 16 16 36 39 42 39 - - - - 1,000 Silpnas dėmesys - - 6 42 45 29 26 23 23 6 - - 0,001 Galėjimo spręsti bei ligos supratimo stoka - - 32 32 45 42 16 19 7 7 - - 1,000 Valios sutrikimas - 3 - 35 16 29 42 23 39 10 3 0,000 Silpna impulsų kontrolė - - 42 42 29 29 29 29 - - - - 1,000 Isigalinimas 10 6 36 36 48 45 3 10 3 3 - - 0,250 Bendravimo vengimas 7 16 32 35 16 23 39 26 6 - - - 0,018

0% 20% 40% 60% 80% 100% Pasyvus Abejojantis Įtakojantis Savanoriškas Prieš Po

3.2. Asmenų, sergančių šizofrenija, valios įvertinimas prieš ir po ergoterapijos

Pirmasis asmenų, sergančių šizofrenija, vertintas valios požymis yra „Rodo žingeidumą“ (3 pav.), kuris nusako kaip individas siekia naujovių esant tam tikrai aplinkai bei pateikus užduotį. Daugiausiai tyrimo pradžioje buvo abejojančių pacientų (42 proc.), mažiausiai - savanoriškų (7 proc.). Atlikus pakartotinį įvertinimą po ergoterapijos programos pasyvių tyriamųjų liko tik 3 proc., o įtakojančių tiriamųjų (49 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,004, χ2=13,258).

3 pav. Valios požymio „Rodo žingeidumą“ kaita prieš ir po ergoterapijos

Pasitikėjimą įgūdžiais ir vidinę kontrolę nusako Valios klausimyno požymis „Inicijuoja veiksmus/užduotis“ (4 pav.). Vertinant šį požymį prieš ergoterapiją daugiausiai buvo abejojančių (42 proc.), mažiausiai savanoriškų (7 proc.) tiriamųjų. Po ergoterapijos programos daugiausiai nustatyta abejojančių (39 proc), o mažiausiai liko pasyvių (6 proc). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,035, χ2=8,355).

0% 20% 40% 60% 80% Pasyvus Abejojantis Įtakojantis Savanoriškas Prieš Po

4 pav. Valios požymio „Inicijuoja veiksmus/užduotis“ kaita prieš ir po ergoterapijos

Pasitikėjimas įgūdžiais ir vylimasis sėkme vertinamas „Bando daryti kažką naujo“ požymiu (5 pav.). Prieš ergoterapiją 39 proc. tiriamųjų buvo abejojantys, o tik 10 proc. pacientų buvo savanoriški. Analizuojant pakartotinio įvertinimo duomenis, daugiausiai buvo įtakojančių tiriamųjų (58 proc.). Pasyvūs ir įtakojantys pacientai pasiskirstė vienodai (13 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,000, χ2=18,161).

5 pav. Valios požymio „Bando daryti kažką naujo“ kaita prieš ir po ergoterapijos

Paciento tikėjimą sugebėjimais ir sugebėjimų veiksmingumu nusako „Rodo pasididžiavimą“ požymis (6 pav.). Vertinant šį požymį prieš ergoterapiją, beveik pusė pacientų (45 proc.) buvo

0% 20% 40% 60% 80% 100% Pasyvus Abejojantis Įtakojantis Savanoriškas Prieš Po

0% 20% 40% 60% 80% Pasyvus Abejojantis Įtakojantis Savanoriškas Prieš Po 0% 20% 40% 60% 80% Pasyvus Abejojantis Įtakojantis Savanoriškas Prieš Po

pasyvūs, o tik nedidelė dalis tiriamųjų savanoriški (3 proc.). Po ergoterapijos abejojančių ir įtakojančių pacientų buvo po 39 proc., mažiausiai liko pasyvių (6 proc.) tiriamųjų. Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,019, χ2=9,903).

6 pav. Valios požymio „Rodo pasididžiavimą“ kaita prieš ir po ergoterapijos

Pasitikėjimą savo gabumais ir tikėjimą gebėjimų efektyvumu atspindi „Meta iššūkius“ požymis (7 pav.). Daugiausiai prieš ergoterapiją buvo abejojančių tiriamųjų (39 proc.), o savanoriškų pacientų sudarė tik 3 proc. tiriamųjų. Po taikytos ergoterapijos programos daugiausiai tiriamųjų buvo įtakojantys (49 proc.), o pasyvių pacientų liko 3 proc. Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,003, χ2=14,290).

Vertinant Valios klausimyno „Siekia papildomos atsakomybės“ požymį (8 pav.) prieš ergoterapiją, nustatyta, kad daugiau nei pusė pacientų buvo pasyvūs (61 proc.), o įtakojančių – 16 proc. Po ergoterapijos programos pasyvių pacientų nebeliko, o didžioji dalis pacientų buvo abejojantys (52 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,030, χ2=7,032).

8 pav. Valios požymio „Siekia papildomos atsakomybės“ kaita prieš ir po ergoterapijos

Paciento turimais įgūdžiais pasitikėjimas įvertinamas „Bando taisyti klaidas“ požymiu (9 pav.). Vertinant šį požymį prieš ergoterapiją, daugiausiai buvo abejojančių (39 proc.) pacientų. Savanoriškų pacientų tyrimo pradžioje buvo mažiausiai (3 proc.). Įvertinus šį požymį tyrimo pabaigoje buvo nustatyta, kad daugiausiai pacientų buvo įtakojančių (39 proc.), mažiausiai – pasyvių (3 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,022, χ2=9,645). 0% 20% 40% 60% 80% Pasyvus Abejojantis Įtakojantis Savanoriškas Prieš Po

9 pav. Požymio „Bando taisyti klaidas“ kaita prieš ir po ergoterapijos

Požymiu „Bando spręsti problemas“ parodomas paciento kaip individas ieško skirtingų būdų sprendžiant problemas(10 pav.). Tyrimo pradžioje didžioji dalis pacienų buvo abejojantys (42 proc.). Savanoriškų pacientų tyrimo pradžioje buvo mažiausiai (13 proc.). Pakartotinio įvertinimo metu po ergoterapijos programos daugiausiai buvo įtakojančių pacientų (52 proc.), mažiausiai liko pasyvių pacientų (3 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,002, χ2=14,806).

10 pav. Požymio „Bando spręsti problemas“ kaita prieš ir po ergoterapijos

0% 20% 40% 60% 80% Pasyvus Abejojantis Įtakojantis Savanoriškas Prieš Po 0% 20% 40% 60% 80% Pasyvus Abejojantis Įtakojantis Savanoriškas Prieš Po

0% 20% 40% 60% 80% Pasyvus Abejojantis Įtakojantis Savanoriškas Prieš Po 0% 20% 40% 60% 80% 100% Pasyvus Abejojantis Įtakojantis Savanoriškas Prieš Po

Paciento padėjimas išspręsti problemas kitiems asmenims atspindi „Bando palaikyti kitus“ požymis (11 pav.). Tyrimo pradžioje net 39 proc. pacientų buvo abejojantys, o savanoriškų pacientų nustatyta 13 proc. Po ergoterapijos programos abejojančių tiriamųjų nustatyta daugiausiai (42 proc.), mažiausiai – pasyvių (3 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,005, χ2=12,742).

11 pav. Požymio „Bando palaikyti kitus“ kaita prieš ir po ergoterapijos

Nevienodą veiklos susidomėjimo traktavimą atspindi „Teikia pirmenybę“ aspektas (12 pav.). Tyrimo pradžioje įtakojančių ir savanoriškų pacientų pasiskirstymas buvo vienodas, po 29 proc. Po ergoterapijos programos daugiausiai buvo savanoriškų pacientų (42 proc.). Tiek tyrimo pradžioje, tiek pabaigoje nustatyta, kad mažiausiai buvo pasyvių pacientų. Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,005, χ2=12,742).

0% 20% 40% 60% 80% 100% Pasyvus Abejojantis Įtakojantis Savanoriškas Prieš Po

Paciento kvietimas atlikti tą pačią veiklą ar pakvietimas atlikti kitą veiklą vertinamas „Kitų itraukimas“ kriterijumi (13 pav.). Savanoriškų pacientų tyrimo pradžioje buvo mažiausiai (3 proc.), o abejojančių pacientų tiek tyrimo pradžioje, tiek tyrimo pabaigoje liko tiek pat (42 proc.). Taip pat lyginant duomenis tyrimo pabaigoje, įtakojančių pacientų buvo 42 proc. Mažiausiai liko pasyvių pacientų (3 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, statistiškai reikšmingo pagerėjimo nenustatyta (p=0,0,053, χ2_=5,871).

13 pav. Požymio „Kitų įtraukimas“ kaitą prieš ir po ergoterapijos

Paciento įsitraukimas į veiklą ar užduotį ir ar yra pasiruošęs veikti iki tol, kol užduotis bus įvykdyta, vertinama „Deda pastangas, siekiant įvykdyti/užbaigti veiklą“ kriterijumi (14 pav.). Prieš ergoterapijos programą nustatyta, kad pasyvių ir abejojančių pacientų buvo vienodai(po 29 proc.). Mažiausia dalis tiriamųjų buvo savanoriškų (16 proc.). Po ergoterapijos daugiausiai pacientų buvo įtakojančių (45 proc.), o mažiausiai pasyvių (10 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,044, χ2_=8,097).

0% 20% 40% 60% 80% Pasyvus Abejojantis Įtakojantis Savanoriška s Prieš Po 0% 20% 40% 60% 80% Pasyvus Abejojantis Įtakojantis Savanoriškas Prieš Po

14 pav. Požymio „Deda pastangas, siekiant įvykdyti/užbaigti veiklą“ kata prieš ir po ergoterapijos

Individo sugebėjimas dalyvauti ir būti įtraukiamas į visą veiklos periodą vertinamas „Dalyvavimas veikloje“ požymiu (15 pav.). Vertinant tiriamuosius prieš ergoterapiją, 35 proc. pacientų buvo abejojantys, 29 proc., o tik 10 proc. savanoriškų. Po ergoterapijos programos įtakojančių pacientų padaugėjo iki 45 proc., o pasyvių ir įtakojančių pasiskirstymas pastebėtas vienodas (po 13 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,031, χ2=8,871).

0% 20% 40% 60% 80% Pasyvus Abejojantis Įtakojantis Savanoriškas Prieš Po

Šis „Yra guvus/energingas“ elgesio kriterijus (16 pav.) įvertina individo psichinius, pažinimo ir/ar emocinius aspektus, kuomet dalyvaujama tam tikroje veikloje. Tyrimo pradžioje mažiausiai buvo savanoriškų pacientų (7 proc.), o pasyvių ir abejojančių pacientų pasiskirstė vienodai, po 32 proc. Tyrimo pabaigoje daugiausiai nustatyta abejojančių pacientų (42 proc.), o mažiausiai savanoriškų (19 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, statistiškai reikšmingo pagerėjimo nenustatyta (p=0,250, χ2_=2,774).

16 pav. Požymio „Yra guvus/energingas“ kata prieš ir po ergoterapijos

Paciento vykdoma veikla pagal iškeltus tikslus nusakoma „Nurodo tikslus“ požymiu (17 pav.). Tyrimo pradžioje daugiausiai pacientų buvo abejojantys (48 proc.), o savanoriškų tik 3 proc. tiriamųjų. Po taikytos ergoterapijos programos nustatyta, kad 36 proc. tiriamųjų buvo įtakojantys, tačiau pasyvūs ir savanoriški pacientai pasiskirstė po lygiai (po 16 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, statistiškai reikšmingo pagerėjimo nenustatyta (p=0,265, χ2=3,968).

17 pav. Požymio „Nurodo tikslus“ kaita prieš ir po ergoterapijos

Veiklos svarba pačiam pacientui vertinama „Parodo, kad veikla yra speciali ir svarbi“ požymiu (18 pav.). Išanalizavus turimus duomenis tyrimo pradžioje gauta, kad daugiausiai tiriamųjų buvo pasyvūs (32 proc.), o mažiausiai savanoriškų (13 proc.). Pakartotinio įvertinimo metu nustatyta, kad didžioji dalis pacientų buvo įtakojančių (36 proc.), o mažoji dalis pasyvių pacientų (16 proc.). Įvertinus šio požymio duomenis tyrimo pabaigoje, statistiškai reikšmingo pagerėjimo nenustatyta (p=0,402, χ2=2,935).

18 pav. Požymio „Parodo, kad veikla yra speciali ir svarbi“ kaita prieš ir po ergoterapijos

0% 20% 40% 60% 80% 100% Pasyvus Abejojantis Įtakojantis Savanoriškas Prieš Po 0% 20% 40% 60% 80% Pasyvus Abejojantis Įtakojantis Savanoriškas Prieš Po

0% 20% 40% 60% 80% Puiki Labai gera Gera Patenkinama Bloga Prieš Po

3.3. Asmenų, sergančių šizofrenija, gyvenimo kokybės įvertinimas prieš ir po

ergoterapijos

Pacientų, sergančių šizofrenija, gyvenimo kokybė (GK) buvo vertinama tyrimo pradžioje bei pabaigoje, naudojant sutrumpintą SF – 12 gyvenimo kokybės klausimyną.

Tyrimo pradžioje ir pabaigoje asmenų, sergančių šizofrenija, pirmiausia buvo prašoma įvertinti savo sveikatą (19 pav.). Daugiausia tiriamųjų savo sveikatą įvertino patenkinamai (35 proc.), mažiausiai – puikiai (6 proc.). Pakartotinio įvertinimo metu, didžioji dalis pacientų savo sveikatą įvertino gerai (45 proc.), o blogai vertinančių savo sveikatą nebeliko . Tyrimo pabaigoje nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,039, χ2=8,355).

19 pav. Asmenų, sergančių šizofrenija, savo sveikatos vertinimas prieš ir po ergoterapijos

Antroje klausimų grupėje (20 pav.) pacientų, sergančių šizofrenija, buvo klausiama apie jų atliekamus veiksmus dienos bėgyje: „Ar Jūsų dabartinė sveikata riboja Jus atliekant vidutinės energijos veiksmus (pvz., stalo perstatymas, valymas dulkių siurbliu, darbas sode) bei lipimą laiptais į kelis aukštus? Jei taip, tai kiek?“. Vertinant atsakymus apie vidutinės energijos veiksmus, daugiausiai pacientų (48 proc.) pasirinko atsakymą „Taip, šiek tiek“, mažiausiai pacientų (23 proc.) atsakė „Taip, labai“. Pakartotinai įvertinus šį klausimą tyrimo pabaigoje nustatyta, kad daugiau nei pusei pacientų (61 proc.) dabartinė sveikata riboja vidutinės energijos veiksmų atlikimą. Statistiškai reikšmingo skirtumo lyginant tiriamųjų duomenis prieš ir po ergoterapijos nenustatyta (p=0,209, χ2=1,581). Tyrimo pradžioje didžiąją dalį pacientų (40 proc.) laiptų lipimas į kelis aukštus labai ribojo, o tik mažoji dalis pacientų (33 proc.) pasirinko „Ne, nei kiek“ atsakymo variantą. Tyrimo pabaigoje pastebimas statistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,000, χ2=17,484), daugiau nei pusei pacientų (65

0% 20% 40% 60% 80% Vidutinės energijos veiksmai

PRIEŠ

Vidutinės energijos veiksmai PO

Lipimas laiptais į kelis aukštus PRIEŠ

Lipimas laiptais į kelis aukštus PO

Ne, nei kiek Taip, šiek tiek Taip, labai

proc.) dabartinė sveikata šiek tiek ribojo laiptų lipimą keliais aukštais, o mažiausiai vertintas atsakymas (3 proc.) buvo „Taip, labai“.

20 pav. Klausimo „Ar Jūsų dabartinė sveikata riboja Jus atliekant vidutinės energijos veiksmus bei lipimą laiptais į kelis aukštus?“ vertinimas prieš ir po ergoterapijos

Trečioje klausimų grupėje (21 pav.) buvo klausiama: „Ar patyrėte kokių nors sunkumų atliekant kasdieninius darbus įstaigoje ar namie dėl savo sveikatos būklės praėjusių 2 savaičių laikotarpyje?“. Tyrimo didžioji dalis pacientų (65 proc.) į teiginį „Atlikote mažiau nei planavote“ atsakė teigiamai, tačiau po ergoterapijos programos 84 proc. tiriamųjų į į tą patį teiginį atsakė neigiamai. Su teiginiu „Patyrėte sunkumų atliekant darbą ar kitus veiksmus“ tyrimo pradžioje daugiausiai pacientų (58 proc.) atsakė neigiamai, o pakartotinio įvertinimo duomenis tyrimo pabaigoje mažiausiai pacientų (16 proc.) atsakė teigiamai. Trečio klausimo atsakymai statistiškai reikšmingai skyrėsi (p=0,000, χ2_=14,226).

0% 20% 40% 60% 80% 100% Atlikote mažiau negu planavote

PRIEŠ

Atlikote mažiau negu planavote PO

Patyrėte sunkumų atliekant darbą ar atliekant kitus veiksmus PRIEŠ

Patyrėte sunkumų atliekant darbą ar atliekant kitus veiksmus PO

Ne Taip

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Atlikote mažiau, negu planavote PRIEŠ

Atlikote mažiau, negu planavote PO

Atliekant darbus negalėjote pakankamai susikaupti PRIEŠ

Atliekant darbus negalėjote pakankamai susikaupti PO

Ne Taip

21 pav. Klausimo „Ar patyrėte kokių nors sunkumų atliekant kasdieninius darbus įstaigoje ar namie dėl savo sveikatos būklės praėjusių 2 savaičių laikotarpyje?“ vertinimas prieš ir po

ergoterapijos

Ketvirtoje klausimų grupėje (22 pav.) buvo klausiama: „Ar dėl emocinių problemų (pvz., nerimo) per praėjusias 2 savaites patyrėte sunkumų darbovietėje ar kitur?“. Tyrimo pradžioje nustatyta, kad į teiginį „Atlikote mažiau, nei planavote“ daugiausiai pacientų (84 proc.) atsakė teigiamai, tačiau tyrimo pabaigoje šis teiginys atsakytas neigiamai 55 proc. tiriamųjų. Į teiginį „Atliekant darbus negalėjote pakankamai susikaupti“ tyrimo pradžioje pacientai, sergantys šizofrenija, daugiausiai atsakė teigiamai (74 proc.), o tyrimo pabaigoje neigiamai (52 proc.). Statistiškai reikšmingo skirtumo tyrimo pabaigoje „Atlikote mažiau, nei planavote“ (p=0,590, χ2=0,290) ir „Atliekant darbus negalėjote pakankamai susikaupti“ (p=0,857, χ2=0,32) teiginiuose nepastebėta.

22 pav. Klausimo „Ar dėl emocinių problemų (pvz., nerimo) per praėjusias 2 savaites patyrėte sunkumų darbovietėje ar kitur?“ vertinimas prieš ir po ergoterapijos

0% 20% 40% 60% Nei kiek Šiek tiek Vidutiniškai Labai Ypatingai Po Prieš

Išanalizavus asmenų, sergančių šizofrenija, penktojo klausimo „Kiek skausmas trukdė Jūsų įprastam darbui (įstaigoje, namie) praėjusių 2 savaičių laikotarpyje?“ atsakymus (23 pav.) tyrimo pradžioje nustatyta, kad daugiausiai tiriamųjų (42 proc.) skausmas trukdė vidutiniškai, o mažiausiai pacientų (6 proc.) skausmas trukdė ypatingai. Pakartotinai įvertinus rezultatus po ergoterapijos programos, daugiau nei pusei pacientų (52 proc.) skausmas įprastiniam darbo atlikimui trukdė „Šiek tiek“. Pastebimas statistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,000, χ2_{=24,000) tyrimo pabaigoje.}

23 pav. Klausimo „Kiek skausmas trugdė Jūsų įprastam darbui (įstaigoje, namie) praėjusių 2 savaičių laikotarpyje?“ vertinimas prieš ir po ergoterapijos

Paskutinė klausimų grupė yra susijusi su asmenų, sergančių šizofrenija, emocine būsena praėjusių 2 savaičių laikotarpyje (24 pav.). Buvo prašoma pateikti tokį atsakymą, kuris tiksliausiai apibūdina Jų emocinę būseną. šią klausimų grupę sudaro penki teiginiai.

Tyrimo pradžioje daugiausiai pacientų (52 proc.) ramiai jautėsi mažesnę laiko dalį, o mažiausiai (3 proc.) ramiai jautėsi visą laiką. Tyrimo pabaigoje išanalizavus gautus šio klausimo duomenis nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,005, χ2=16,806), daugiausiai (39 proc.) pacientų jautėsi ramiai didesnę laiko dalį, o 3 proc. tiriamųjų niekada nesijautė ramiai (25 pav.).

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Visą laiką

Beveik visą laiką Didesnę laiko dalį Mažesnę laiko dalį Labai nedidelę laiko dalį Niekada

Po Prieš

24 pav. Teiginio „Jautėsi rami (-us)“ vertinimas prieš ir po ergoterapijos

Įvertinus antrąjį teiginį „Jautėsi energinga (-s)“ tyrimo pradžioje buvo nustatyta, kad didžioji dalis pacientų (48 proc.) mažesnę laiko dalį, o mažoji dalis pacientų (6 proc.) didesnę laiko dalį jautėsi energingai. Pakartotinio įvertinimo metu gauta, kad daugiausiai pacientų (45 proc.) didesnę laiko dalį jautėsi energingai, o mažiausiai (po 6 proc.) tiriamųjų nedidelę laiko dalį bei niekada nesijautė energingai (25 pav.). Vertinant šį teiginį pastebimas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p=0,005, χ2=14,645).

25 pav. Teiginio „Jautėsi energinga (-s)“ vertinimas prieš ir po ergoterapijos

0% 10% 20% 30% 40% 50%

Visą laiką Beveik visą laiką Didesnę laiko dalį Mažesnę laiko dalį Labai nedidelę laiko dalį Niekada

Po Prieš