GALVIJŲ NAGŲ LIGŲ POBŪDŽIO IR PAPLITIMO PRIKLAUSOMYBĖS NUO METŲ LAIKO SEZONIŠKUM

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Paulius Kregždė

GALVIJŲ NAGŲ LIGŲ POBŪDŽIO IR PAPLITIMO

PRIKLAUSOMYBĖS NUO METŲ LAIKO SEZONIŠKUMO BEI

LAIKYMO SĄLYGŲ ANALIZĖ

ANALYSIS OF NATURE AND PREVALENCE OF CATTLE HOOF

DISEASES DEPENDANCE ON YEAR SEASON AND KEEPING

CONDITIONS

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Algis Noreika

2

DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Galvijų nagų ligų pobūdžio ir paplitimo

priklausomybės nuo metų laiko sezoniškumo bei laikymo sąlygų analizė“

1. Yra atliktas mano paties.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

(aprobacijos data) (klinikos vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1) 2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.2. Nagos rago formavimasis ir augimas ... 8

1.3. Nagų biomechanika ... 9

1.4. Nagų karpymas ir drožimas ... 9

1.5. Laikymo sąlygų ir aplinkos reikšmė ... 11

1.6. Nagų ligos ... 12

1.6.1. Pirštų odos uždegimas ... 12

1.6.2. Tarpupirščių odos uždegimas ... 13

1.6.3. Pado opa ... 13

1.6.4. Tarpupirščio nekrobaciliozė ... 14

1.6.5. Laminitas ... 15

2. TYRIMO METODIKA ... 16

3. REZULTATAI ... 18

3.1. Nagų ligų paplitimas ... 18

3.1.1. Ligų paplitimas ūkyje X, kai galvijai laikomi ganyklose ... 18

3.1.2. Ligų paplitimas ūkyje X, kai galvijai laikomi tvarte ... 19

3.1.3. Ligų paplitimas ūkyje Y ... 20

3.2. Nagų ligų dažnumo priklausomybė nuo metų laiko ... 21

3.3. Nagų ligų dažnumo priklausomybė nuo laikymo būdo ... 23

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 24

IŠVADOS ... 26

REKOMENDACIJOS ... 27

4

SANTRAUKA

Galvijų nagų ligų pobūdžio ir paplitimo priklausomybės nuo metų laiko sezoniškumo bei laikymo salygų analizė

Paulius Kregždė Magistro baigiamsis darbas

Baigiamojo darbo tikslas: išanalizuoti dažniausias nagų ligas ir jų paplitimą ūkiuose X ir Y. Ištirti kokią įtaką nagų ligoms daro laikymo būdas, metų laikų kaita.

Duomenys buvo renkami iš dviejų ūkių. Iš ūkio X duomenys buvo rinkti 4 kartus. 2 kartus vasarą iš tvarte ir ganyklose laikomų pieninių karvių, 1 kartą rudenį iš ganykloje laikomų karvių ir 1 kartą pavasarį iš tvarte laikomų karvių. Surinkta duomenų apie 474 pienines karves. Ūkyje Y duomenys buvo rinkti 1 kartą žiemą ir 1 kartą vasarą. Surinkta duomenų apie 197 karves.

Gauti duomenys buvo apdoroti “MS EXCEL 2010” programa.

Buvo nustatyta, kad sergamumas nagų ligomis ūkyje X vidutiniškai siekia 24,19 proc. Dažniausiai pasitaikančios ligos buvo tarpupirščio nekrobaciliozė, pado opa, pirštų dermatitas.

Ūkyje Y nagų ligomis vidutiniškai serga 31,03 proc. karvių, o dažniausiai diagnozuojamos nagų ligos yra pirštų dermatitas, tarpupirščio nekrobaciliozė, pado opa.

Buvo nustatyta, kad metų sezoniškumas ūkiuose X ir Y įtakos pasireikšti nagų ligomis neturėjo.

Ūkyje X ganyklose laikomos karvės sirgo 10,16 proc. mažiau negu laikomos tvarte.

5

SUMMARY

Cow hoof disease nature and prevalence dependance from year season and keeping conditions

Paulius Kregždė Master‘s Thesis

Goal of the study: analize most common hoof diseases and they‘re prevalence in farms X and Y. Examine what influence housing conditions and change in seasons have on hoof diseases.

Data was collected from 2 farms. In farm X data was collected 4 times. 2 times in summer, from dairy cows kept in a barn and in pastures. 1 time in autumn from cows kept in pastures and 1 time in spring from cows kept in a barn. Data was collected on 474 dairy cows. In farm Y data was collected one time in summer and one time in winter. Data was collected on 197 cows.

Collected data was processed with “MS EXCEL 2010” program.

It was determined, that hoof disease occurrence in farm X was 24,19% on average. Most common disease was foot rot, sole ulcer and digital dermatitis

In farm Y hoof disease occurrence was 31,03%. Most common disease was digital dermatitis, foot rot and sole ulcer.

It was determined, that seasons of year had no effect for hoof diseases in farms X and Y. In farm X cows that was kept in pastures had 10,16 % less incidence rate than those kept in barns.

6

ĮVADAS

Nagų ligos sukelia didžiulius ekonominius nuostolius dėl ankstyvo paveiktų gyvūnų skerdimo, sumažėjusios pieno produkcijos, svorio netekimo, sumažinto vaisingumo (uždelstas veršingumas ir silpna ruja) ir gydymo išlaidų (1). Neskaitant ekonominių nuostolių, nagų ligos ir jų sukelti šlubavimai turi rimtą poveikį ir gyvūnų gerovei (2).

Didelio pieningumo karvės turi didesnę tikimybę susirgti ir apšlubti. Iš karvių kurios tapo šlubos išgaunama daug mažiau pieno negu iš sveikų. Tai turi didžiulę ekonominę svarbą su dabartiniu didžiuliu šlubavimo paplitimu tarp pieninių galvijų. Paskaičiuota, kad paplitimas Amerikoje yra apie 15 proc. (1999 m.), o Anglijoje – 22 proc. (2002 m.). Paskaičiuotas pieno praradimas, iš vienos karvės, dėl luošumo – 440 kg ankstyvoje laktacijoje ir 270 kg vėlyvoje (Prancūzija, 1996m.) (3).

Dėl nagų ligų prastėja karvių įmitimas. Taip yra todėl, kad karvės nesugeba suvartoti pakankamo kiekio energijos, kurios reikia produkcijai ir svoriui palaikyti. Dėl šlubavimo skerdžiamų karvių svoriai buvo 5,2 proc. mažesni už sveikų ir 3 proc. mažesni neskerdžiamose šlubuojančiose karvėse. (4)

Danijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad krenta, karvių sergančių nagų ligomis, pieno produkcija ir jo kokybė, dėl sumažėjusio baltymingumo ir riebumo. Dėl sumažėjusios produkcijos išbrokuotų karvių pieningumas buvo 11,3 proc., riebumas – 14,1 proc. ir baltymingumas 16,4 proc. mažesnis už sveikų. (5)

Nagų ligos turi įtakos ir kitų ligų pasireiškimui. 12 proc. medžiagų apykaitos sutrikimų gali būti paaiškinti nagų ligomis. Kiek mažiau susijusios ginekologinės ligos. 3 proc. ginekologinių sutrikimų ir 4 proc. užsilaikiusios placentos atvejų yra susiję su nagų ligomis. Be to 8 – 9 dienomis pailgėja karvių sergančių nagų ligomis veršiavimosi periodai. (5)

Tyrimo, kuriame atsižvelgiama į įvairius faktorius (šlubavimo dažnumą, sumažėjusią pieno gamybą, veršingumo dažnį, gydimo kainą ir t.t.), apie įvairių priežasčių šlubavimo ekonominius nuostolius, metu buvo nustatyta, kad vidutinė kaina per ligos atvejį yra: pado opa – 216,07 USD (180,97 €), pirštų dermatitas – 132,96 USD (111,36 €) ir tarpupirščio nekrobaciliozė – 120,7 USD (101,09 €). Didžiausią nuostolių dalį skirtingoms ligoms sudaro nevienodi faktoriai. 38 proc. nuostolių dėl pado opų sudaro pieningumo sumažėjimas, pirštų dermatito 42 proc. nuostolių sudaro gydimo išlaidos, o 50 proc. tarpupirščio nekrobaciliozės nuostolių yra dėl sumažėjusio vaisingumo. (6)

Šlubavimo etiologijai įtakos turi daugybė veiksnių. Tai yra rezultatas sąveikos tarp aplinkos (patalpos, grindų tipas), fermos personalo (higiena ir nagų drožimo dažnumas), mitybos ir gyvūno individualių savybių (6). Kaip rizikos veiksniai įvardijami šiurkštūs ar slidūs paviršiai, per mažos

7 poilsio vietos, staigus hierarchijos pasikeitimas, nepakankamas drenažas bei valymas, prasta patalpų ventiliacija (8).

Darbo tikslas:

Išanalizuoti dažniausias nagų ligas ir jų paplitimą. Ištirti metų laikų kaitos ir karvių laikymo būdo įtaką nagų ligoms kilti.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti dažniausias nagų ligas, jų paplitimą ūkiuose X ir Y. 2. Išanalizuoti metų sezono įtaką nagų ligoms ūkiuose X ir Y. 3. Išanalizuoti laikymo būdo įtaką nagų ligoms kilti ūkyje X.

8

1.

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Nagos anatomija

Galvijo koja distalinėje dalyje baigiasi 4 pirštais, tačiau tik 2 iš jų yra atraminiai: vidinis (medialinis) trečias ir išorinis (lateralinis) ketvirtas. Kiekvienas pirštas baigiasi naga. Galinėse kojose lateralinė naga yra didesnė už medialinę ir jai tenka didžioji atraminio ploto dalis. Priekinėse kojose – atvirkščiai, vidinė naga yra didesnė ir jai tenka didesnis krūvis. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl didžioji pažeidimų dalis tenka išorinei nagai galinėse ir vidinei nagai priekinėse kojose. Kiekviena naga susideda iš trijų audinio komponentų: raginės kapsulės, gyvuonies ir kaulų sudarančių nagos sąnarį (8).

Raginė kapsulė – skirstoma į sieną, baltąją liniją, padą ir užpenčius. Ji nagai suteikia kietą išorinį apvalkalą (8).

Gyvuonis – atlieka maitinamąją funkciją raginei kapsulei ir nagos kaulams. Spenelinis gyvuonies sluoksnis gamina raginę kapsulę. Išskiriamos 5 gyvuonies sritys: briaunos, apynagės, sienelės, pado ir užpenčių. Užpenčių gyvuonis turi daugiau jungiamojo audinio ir atlieka papildomą amortizacinę funkciją (9).

Galvijų nagos sąnarį sudaro 2 pirštakauliai: antrasis, trečiasis ir apatins sezamiškasis kaulas (10).

1.2. Nagos rago formavimasis ir augimas

Bazinės membranos kolagenas ir glikoproteinai (lamininas, fibronektinas, amiloidas P, antactinas ir heparino sulfato proteoglikanas) sudaro sudėtingas groteles. Jos užtikrina prisitvirtinimą ir keratinocitų orientaciją bazinėje membranoje. Keratinocitų proliferaciją ir diferenciaciją kontroliuoja bazinės mebmranos siunčiami signalai. Kaimyniniai keratinocitai yra tvirtai sujungti desmosominių viduląstelinių jungčių bei įterpti lipidais turtingoje tarpląstelinėje matricoje. Patekę į dygliuotąjį sluoksnį, keratinocitai padidėja, tampa daugiakampiais ir suplokštėja. Ląstelių turinys pakeičiamas keratino baltymais (keratinizacija). Paskutinėje keratinizacijos ir diferenciacijos stadijoje šios ląstelės įvykdo užprogramuotą mirtį (suragėjimas). Suragėjusių ląstelių membrana lieka pralaidi vandeniui, tačiau didelių molekulių, tokių kaip baltymai, nepraleidžia (11).

Keratino baltymai (citokeratinai) yra tvirta pluoštinė medžiaga turinti įvairius potipius. Keratino baltymai susideda iš ilgų plonų gijų (tonofilamentai arba mikrofibrilės) kurios ląstelėje išsidėsto paraleliai pagal ilgąją ląstelės ašį. Cisteino – cisteino disulfido jungtis jungia baltymą su viduląsteline matrica (12).

9

1.3. Nagų biomechanika

90 proc. šlubavimo atvejų pieninių galvijų bandose yra susiję su nagomis. Didžioji dalis iš jų – galinėse kojose, ypač išorinėje nagoje. Šis modelis orientuoja į faktą, kad ne tik mityba ir šėrimo paklaidos yra atsakingos už šlubavimą. Vienas iš tikėtinų paaiškinimų kyla iš biomechanikos tyrimų (13).

Galinės kojos prie dubens jungiasi klubo sąnariu. Tai sukuria ganėtinai tvirtą skeleto struktūrą, kuri laiko galinius ketvirčius ir kojas. Karvei stovint vietoje, svoris pasiskirsto tolygiai visoms galinėms nagoms. Tačiau, einant svorio pasiskirstymas tarp nagų ir pačiose nagose keičiasi. Didžiausi pasikeitimai stebimi lateralinėse nagose. Nepaisant judėjimo, svorio pasiskirstymas vidinėse nagose yra vienodesnis. Išorinės nagos automatiškai ir nuolatos perima pasikartojantį krūvio pasikeitimą. Manoma, kad ši nuolatos besikeičiančio krūvio aplinkybė ir yra greičiau augančios nagos bei didelio išorinės nagos sergamumo pagrindinė priežastis (14).

Situacija priekinėse kojose yra kiek kitokia. Visų pirma, yra daugiau lankstumo anatominiame skeleto ir minkštųjų audinių išdėstyme petyje. Priekinės kojos su kūnu sujungtos raiščiais ir sausgyslėmis kurie linkę amortizuoti kintančio svorio pasiskirstymo tarp nagų efektus. To pasekoje, biomechaninės jėgos susijusios su svorio pasiskirstymu yra mažiau išreikštos priekinėse kojose ir sutrikimai lemiantys šlubavimus yra retesni. Tačiau kai sužeidimai pasirodo, jie dažnesni vidinėje nagoje (15).

Laikymas ant betono ar kitų kietų paviršių padidina per didelės apkrovos fizinį efektą kojoms. Tuo tarpu laikymas ant minkštesnės žemės šiuos efektus sumažina. Šie fiziniai efektai dar labiau komplikuojasi dėl kietų grindų polinkio dirginti gyvuonį ir taip greitinti nagų augimą. Per greitas nagų augimas (ypač išorinių galinių) veda prie nagų peraugimo ir galiausiai paveiktų nagų perkrovimo. Galutinis rezultatas – didesnė tikimybė išsivystyti nagų ligoms (13).

Laikymas ant kietų paviršių yra pakankamas, kad sukeltų mechaninę laminito formą, kuri su vėlesniu nagos perkrovimu galėtų vesti prie nagų ligos. Prie šito pridėjus metabolinių ar sisteminių ligų komplikacijas, laminito bei nagų ligų sunkumas bei dažnumas padidėja dramatiškai (13).

1.4. Nagų karpymas ir drožimas

Sveikoje nagoje galvijo svoris tenka raginei sienai, baltajai linijai, užpenčiams ir padui. Padas į žemę remiasi beveik visu paviršiumi, išskyrus ties galine tarpupirščio plyšio dalimi, kur yra nuolydis. Tyrimais įrodyta, kad padą nudrožus plokščiai reikšmingai padidėja pado paviršiaus plotas, tiek lateralinėje tiek medialinėje nagose, kontaktuojančiose su žeme. Tuo pačiu, vidutinis svorio krūvis nagoje sumažėja (15).

10 Nagos kapsulės paskirtis yra išlaikyti karvės svorį ir apsaugoti gyvuonį bei kitas susijusias struktūras. Pado ragas gali tapti per plonas dėl netinkamo nagų apdrožimo arba, kai dėl laikymo sąlygų, stipriai dėvisi naga. Tada, dėl kapsulės nesugebėjimo apsaugoti gyvuonį, galimas jo sumušimas ir trauma. Tai ypač svarbu, kai karvės laikomos ant kietos dangos (pvz., betonas). Tačiau laikymas, kai normalus nagos susidėvėjimas yra sumažėjęs gali privesti prie peraugimo ir perkrovimo. Tai didina tikimybę susirgti nagų ligomis. Todėl rekomenduojamos kojų priežiūros programos kuriose įtraukiamas nagų vertinimas du kartus per metus, tam, kad jo metu būtų nuspręsta ar reikalingas nagų karpymas (16).

Nagų karpymo ir drožimo metodai:

 Kadangi vidinė galinių kojų naga labiau atspindi normalią nagą (paprastai mažiau peraugusi), tai ši naga yra naudojama kaip modelis labiau peraugusiai išorinei nagai. Pradžioje pagrindinis tikslas yra atstatyti pakankamą paviršiaus plotą kuriam tenka svoris. Tam, kad būtų pakankamas svorio pasiskirstymas nagoje ir tinkamai apsaugotas pado gyvuonis, idealiu priekinės sienos ilgiu, vidutinio dydžio Holšteinų veislės karvei, laikoma 7,5 cm. Tikslus sienos ilgio nustatymas įmanomas tik tada, kai raginė kapsulė yra normalios formos. Tada turėtų būti tvarkomas krūvį gaunantis medialinės nagos paviršius (siena ir padas, bet ne užpenčiai). Peraugusi naga drožiama tol, kol pado storis ties pirštais pasiekia apie 7 mm. Nudrožta naga turėtų sudaryti plokščią atraminį paviršių (11).

 Pagal nudrožtą vidinę nagą drožiama lateralinė naga iki ji bus tokio pat ilgio kaip medialinė naga. Pjaustyti galima pradėti ir nuo užpenčio, nes lateralinių nagų užpenčiai beveik visada perauga lyginant su medialinėmis. Nagų pjaustymui naudojant peilį turėtų būti naudojami ilgi mostai nuo užpenčių iki pirštų ir skersai pado, kad būtų sukurtas plokščias atraminis paviršius (11).

 Padas ties tarpupirščiu turi natūralų nuožulnumą, kuris yra linkęs peraugti, ypač išorinėje nagoje. Nagose, nuožulnumas turėtų vesti nagų centro link. Plačiausioje vietoje nuožulni zona turėtų apimti apie trečdalį nagos pločio. Per didelis nuolydis gali vesti prie karvės nestabilumo ir per plono pado (11).

 Nagos svorio pasiskirstymo biomechanika, kartu su kai kuriomis nagų ligomis, gali vesti prie nagos rago peraugimo. Tai ypač dažnai pasitaiko išorinei galinių kojų nagai. Peraugusi naga lemia šlubavimą, galimi nagos sužalojimai, baltosios linijos liga ir pado opa. Atraminis nagos paviršius turėtų būti plokščias abejose nagose. Galinių kojų vidinės nagos pado drožimo reikėtų stengtis vengti, nebent jis yra peraugęs. Norint pasiekti gero rezultato, turėtų būti galimybė gerai apžiūrėti nagą, ypač iš viršaus ir apačios (11).

11

 Pažeista naga turėtų būti nudrožta šiek tiek daugiau už sveikąją. Tokiu būdu jai teks mažesnis krūvis ir spartės gijimas. Kartais ant sveikos nagos reikia klijuoti specialius padus, kurie pašalina beveik visą sužalotai pėdai tenkantį krūvį 11).

 Visas nekrozinis ragas turėtų būti šalinamas, nepriklausomai nuo to, koks platus pažeidimas. Turi likti tik sveikas ragas (11).

1.5. Laikymo sąlygų ir aplinkos reikšmė

Pieniniai galvijai nėra prisitaikę stovėti ant šiurkščių ir kietų paviršių. Šiuolaikinėse, judėjimą ribojančiose laikymo sistemose, karvės didžiąją laiko dalį praleidžia stovėdamos ant betono. Betoninių paviršių pobūdis tiesiogiai ir netiesiogiai skatina šlubavimo atsiradimą galvijuose per laminitą ir kitas nagų ligas. Judėjimo ribojimas varžo mankštas. Galimybė pailsėti taip pat suvaržyta iki laisvos guoliavietės arba praėjimo tako. Atsižvelgiant į tai kas būtų natūralu karvėms, nesunku pamatyti kodėl dėl laikymo tvartuose išauga nagų ir kojų problemos (13).

Laikui, kurį karvės praleidžia stovėdamos arba gulėdamos ir ilsėdamosis, įtaką daro daugybė laikymo ir valdymo faktorių. Akivaizdžiausią reikšmę turi guoliaviečių prieinamumas ir suprojektavimas bei pakratų kiekis. Ištyrus grupę pirmaveršių telyčių, buvo nustatyta, kad tos telyčios kurios praleidžia 10 ar daugiau valandų per dieną gulėdamos turi žymiai sveikesnes nagas negu tos kurios gulėdamos praleidžia 5 valandas. Telyčios gali būti lėtesnės atsigulti laisvose guoliavietėse dėl keleto priežasčių. Jos gali bijoti suaugusių karvių agresijos, nesusipažinusios su guoliavietėmis, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į laisvų guoliaviečių skaičių. Kai guoliaviečių skaičius yra lygus arba mažesnis už gyvūnų skaičių tvarte, tai baikštesnės telyčios turi mažesnes galimybes pailsėti. Rekomenduojama, kad pieniniai galvijai turėtų 10 proc. daugiau guoliaviečių negu yra karvių (17).

Betonas, priklausomai nuo to, kaip buvo sumaišytas ir suformuotas, gali sukurti nepaprastai šiurkštų paviršių karvių nagoms. Naujai išlietas betonas yra daug šiurkštesnis už seną, o ant šlapio betono beveik dvigubai greičiau dyla nagų ragas negu ant sauso. Taip yra ne tik todėl, kad šlapias betonas yra šiurkštesnis, bet ir dėl to, kad nuo drėgmės suminkštėja nagos ragas. Nagos rago susidėvėjimas dar labiau padidėja, kai karvėms reikia grūstis arba kai jos skubinamos ir raginamos eiti greičiau (13).

Siekiant sumažinti betono daromą žalą nagoms, daugumoje tvartų naudojami guminiai kilimai, kurie būna ištiesiami ant praėjimo takų. Tačiau jeigu guoliavietės nėra patogios karvėms ilsėtis, karvės gulsis ant guminių kilimėlių ir užtvers praėjimus. Taip pat guminiai kilimai gali būti slidūs, ypač, kai šlapi. Griovelių išdrožimas gumoje padeda sumažinti susižalojimų susijusių su paslydimais skaičių. Nepaisant kelių nedidelių trūkumų, guminiai kilimai gali stipriai pagerinti karvių ir jų nagų komfortą. Deja guminiai kilimai nėra prastai suprojektuotų guoliaviečių sprendimo

12 būdas ir šiuo atveju mažai padės. Bandose kuriose guminiai kilimai nėra labai veiksmingi dažniausiai būna neišspręstos kitos karvių komforto problemos (13).

1.6. Nagų ligos

1.6.1. Pirštų odos uždegimas

Pirštų dermatitas – tai daug faktorių ir sukėlėjų turinti liga. Tipiniai nagos pažeidimai matomi plantariniame paviršiuje, dažniausiai galinėse kojose. Pažeidimai pasireiškia kaip ūmus arba chroniškas, skausmingas, opėjantis uždegiminis procesas, kuris gali būti įvairaus sunkumo. Ligos metu matoma ribota, drėgna erozinė masė ties apynage (1 pav.). Yra tikėtinas šlubavimas, nes pažeidimai palpuojant yra skausmingi ir linkę kraujuoti. Histologiškai stebima epidermio hiperplazija ir raginio sluoksnio netekimas. Nors tiksli etiologija nėra nustatyta, panašu, kad pagrindinės patogeninės bakterijos aptinkamos segančių galvijų nagose yra

treponema genties (18).

Pirštų dermatitas – labai užkrečiama liga. Ligos platinimas priklauso nuo keleto faktorių: amžiaus, tvarto švaros, nagų drožimo, imuniteto būklės ir t.t. (1).

Apie ligą pirmą kartą buvo pranešta Italijoje (Cheli and Mortellaro 1974). Dažniausiai liga diagnozuojama tvartuose laikomoms karvėms, ypač šiaurės pusrutulyje. Daug rečiau pasitaiko ganyklose, ypač Australijoje ir Naujojoje Zealandijoje (19).

Užtrūkintoms karvėms dažnai matomas silpno laipsnio pažeidimas, pasireiškiantis ragėjančia oda ties pirštų prasiskyrimu. Nors tai nesukelia šlubavimo užtrūkimo laikotarpiu, šie pažeidimai išsivysto į

žaizdas laktacijos pradžioje ir sukelia tipinius klinikinius simptomus. Todėl pirštų dermatito kontrolė turėtų būti paremta šių subklinikinių pažeidimų prevencija. Tai gali būti pasiekta taikant tinkamą kojų higieną, įtraukiant reguliarią nagų dezinfekciją. Nustatyta, kad pirštų dermatitas drastiškai padidėja po apsivaisinimo. Tikėtina, kad tai yra dėl imunosupresijos prieš veršiavimąsi ir ilgesnio laiko praleidžiamo stovint. (20).

1 pav. Pirštų dermatitas. (Autoriaus

13 Akivaizdi bakterinės infekcijos svarba ligos patogenezėje reiškia, kad gydymo tikslas turėtų būti bakterinės infekcijos mažinimas. Tam dažniausiai naudojami 3 metodai: 1) sisteminiai antibiotikai; 2) vietinis gydymas; 3) grupinės kojų vonelės (21).

Nors sisteminių antibiotikų naudojimas ganėtinai kontraversiškas, yra keletas jų efektyvumo įrodymų. Tyrimo metu buvo nustatytas galvijų gijimas (apibūdinamas, kaip pasikeitimas nuo šlapio skausmingo pažeidimo iki sauso neskausmingo) gydytų prokaino penicilinu arba ceftiofuru suleistu į raumenis (22).

Dėl leidžiamų antibiotikų kontraversiško efektyvumo, kartu su jų kaina ir išlaukos reikalavimu pienui ir mėsai, daug dažniau pirštų dermatitui gydyti pasirenkamas vietinis antibakterinis gydymas su licenzijuotais produktais. Jungtinėje karalystėje oksitetraciklinas aerozolio forma yra įteisintas vietinėms infekcijoms gydyti. Eksperimentinis tyrimas, naudojant oksitetracikliną vietiškai, parodė reikšmingą pranašumą lyginant su kontroline grupe (23).

Kojų vonioms naudojama nemažai cheminių preparatų. Kiekvienas jų turi savo privalumų ir trūkumų. Formalinas yra pigus ir aplinkoje greitai suirsta, tačiau jį labai nemalonu naudoti.

Vario sulfatas malonesnis, tačiau ilgai išlieka aplinkoje, be to apsinuodijimas variu yra didėjanti problema pieninėms karvėms.

Cinko sulfatas, organinės rūgštys ir kiti dezinfektantai taip pat efektyvūs. Už naudojamus chemikalus daug svarbesnis yra jų panaudojimo dažnumas, būdas ir aplinkos švara. Kai kuriose šalyse leidžiamos vonios su antibiotikais, tačiau tokia galimybė turėtų būti labiau taikoma gydymo, o ne prevencijos tikslais (9).

1.6.2. Tarpupirščių odos uždegimas

Tarpupirščio odos uždegimas – tai ūmus arba lėtinis odos esančios tarp pirštų uždegimas. Manoma, kad jį sukelia Dichelobacter nodosus. Dažnai tarpupirščių uždegimas išsiplečia iki

užpenčių rago. Infekcija sukelia lengvą sudirgimą, o iš to seka odos hipertrofija. Tarpupirščio dermatitas tiesiogiai šlubavimo nesukelia, tačiau užpenčių erozijos gali išbalansuoti svorio pasiskirstymą pade, o tai gali privesti prie pado opų ar kitų nagos rago ligų (24).

Uždegimas apsiriboja epidermiu. Daugumoje lėtinių atvejų matoma hiperkeratozė, kuri tarpupirščių odai sukuria šiurkščią išvaizdą. Kartais matomas pilkas dvokiantis eksudatas ir atsiranda silpnas jautrumas spaudimui. Ši būklė dažnai lydima užpenčių rago erozijų (25).

1.6.3. Pado opa

Nors karvių sergamumas pado opa nėra labai didelis, ši liga turi aukštą prioritetą tarp mokslininkų nes jos gydymas ir trukmė yra ganėtinai ilgi, brangūs ir paprastai karvėms sukelia šlubavimus (26).

14 Pado opa yra nuolatinis pado rago atsivėrimas kuris apnuogina gyvuonį. Dažniausiai pasitaiko pado viduryje. Pado opų patogenezė priklauso nuo žalos ragą gaminančiam audiniui ir bendros nagos būklės. Pagrindinė priežastis – gyvuonies sumušimas, kuris sukelia kraujavimą ir veda prie susilpnėjusio rago. Vidutinis pado storis yra 10 mm, o ragas auga apie 5 mm per mėnesį, todėl kraujavimo paviršiuje nesimato apie 2–3 mėnesius. Kartais spaudimas ir gyvuonies sužalojimas gali būti toksai stiprus, kad visiškai sutrikdomas rago formavimasis ir susidaro ertmė (9).

Pado opa skirtingų autorių apibūdinama kaip sumušimas kuris veda prie sutrūkinėjusio pado ir specifinio pado rago pažeidimo. Dėl dažno ligos pasikartojimo ir tokių kaip septinis tenosinovitas ir artritas komplikacijų, palyginti didelis procentas karvių su pado opa yra brokuojamos. Pado opos prognozė dažniausiai būna atsargi ir bloga. Pado opos dažniausiai pasireiškia lateralinėje užpakalinėje nagoje (2 pav.) (29).

Gydymas susideda iš viso pažeisto rago pašalinimo, ir svorio tenkančio pažeistai vietai sumažinimo. Rekomenduojama dėti kaladėlę. Tyrimai parodė, kad krūvio sumažinimas naudojant kaladėles dvigubai paspartina gijimo trukmę (27).

1.6.4. Tarpupirščio nekrobaciliozė

Tarpupirščio nekrobaciliozė dažna liga tarp galvijų, kuri sukelia šlubavimus, dėl jos mažėja priesvoriai. Liga yra bakterinės kilmės. Dėl jos atsiranda miręs audinys tarp pirštų ir tarpupirščio srities. Atvejai dažniausiai sporadiški, bet pasitaiko ir protrūkių kai sergamumas siekia iki 25 proc. ir daugiau. Paskaičiuota, kad tarpupirščio nekrobaciliozė atsakinga už 75 proc. mėsinių galvijų visų šlubavimo atvejų. Nekrobaciliozė yra ekonomiškai svarbi liga ne tik dėl mažėjančio priesvorio, bet ir gydymo kainos (28).

Tarpupirščio nekrobaciliozė – ūmi nekrozinė infekcija, kuri pasireiškia kai sužeidžiama tarpupirščio oda ir patenka sukėlėjas. Pagrindinis etiologinis veiksnys - Fusobacterium

necrophorum, tačiau tikima, kad ir kiti bakteriniai patogenai yra svarbūs ligos procese (29).

Tarpupirščio nekrobaciliozė sukelia suskilinėjimus ir kazeozinę nekrozę tarpupirščių srities poodyje. Liga pasireiškia vidutinio ir didelio sunkumo šlubavimu, patinimu, pakilusia kūno

2 pav. Pado opa tipinėje vietoje, lateralinėje

15 temperatūra. Gyvuliai mažiau ėda, mažėja primilžis. Dažniau pasireiškia vienoje galinėje kojoje (25).

Galvijų gyvenamoji aplinka būna užkrėsta F. necroforum nuo mėšlo bei sergančių galvijų nagų. F. necroforum aplinkoje gali išgyventi nuo 1 iki 10 mėn. Drėgnoje aplinkoje F. necroforum gali išgyventi ir ilgiau. Problemiškiausios vietos būna ten kur kaupiasi purvas ir yra didelis galvijų srautas (prie išėjimo vartų, gertuvių, mineralinių laižalų) (28).

Ligos prevencijai be geros higienos dar taikoma kojų vonios su dezinfekuojančiais arba antibiotikų tirpalais. Prevencija ir ankstyvas gydymas padeda sumažinti ekonominius nuostolius (24).

1.6.5. Laminitas

Laminitas apibūdinamas kaip nagoje esančių dermos sluoksnių uždegimas (30). Šis sutrikimas paplitęs tarp pieninių karvių laktacijos pradžioje ir intensyviai šeriamų mėsinių galvijų. Šis faktas leidžia daryti prielaidą, kad šėrimas koncentruotais pašarais arba sparčiai didinamas koncentratų kiekis racione yra susijęs su laminitu. Tačiau tikslus laminito išsivystymo mechanizmas pieninėms karvėms dar nėra tikslus ir manoma, kad jį įtakoja daug faktorių (31).

Manoma, kad laminito patogenezė siejasi su kraujo mikrocirkuliacijos sutrikimais gyvuonyje. Prieskrandžio acidozė laikoma pagrindine predisponuojančia laminito priežastimi. Acidozė veikia per įvairias kraujagyslių skersmenį veikiančias medžiagas. Šios medžiagos pradeda kaskadą veiksnių gyvuonies kraujagyslėse, įskaitant padidėjusį kraujo pratekėjimą, trombozę, išemiją, hipoksiją. Šių veiksnių galutinis rezultatas yra edema, kraujosrūvos ir gyvuonies nekrozė (13).

16

2.

TYRIMO METODIKA

Tyrimas buvo atliktas 2016–2017 metais dviejuose ūkiuose Lietuvoje. Abiejuose ūkiuose duomenys buvo renkami atliekant periodinį nagų tvarkymą, buvo fiksuojami būdingi klinikiniai požymiai ir jais remiantis nustatoma konkreti nagų liga.

Ūkyje X karvės laikomos tvarte, palaidu būdu. Takai tarp guoliaviečių betoniniai, per juos važinėja skreperis. Guoliavietės betoninės, pakreiktos šiaudais. Užtrūkusios karvės šiltuoju metų laiku išleidžiamos į ganyklas, kur praleidžia apie 2 mėnesius. Tyrimo duomenys šiame ūkyje buvo rinkti 4 kartus:

 Pirmą kartą duomenys buvo paimti iš 145 karvių, spalio pabaigoje, karvėms grįžusioms iš ganyklų.

 Antrą kartą – iš 128 karvių balandžio mėn., prieš išleidžiant jas į ganyklas.

 Trečią kartą – duomenys buvo paimti iš 107 karvių laikytų tvarte, vasaros metu.

 Ketvirtą kartą – vasaros metu, iš 94 karvių kurios buvo tik parvestos iš ganyklų.

Ūkyje Y karvės ištisus metus laikomos tvarte, palaidu būdu. Tarp guoliaviečių yra betoninės grindys, jomis važinėja skreperis. Guoliavietės betoninės, dengtos guminiais kilimėliais. Takai vedantys iki melžimo aikštelės ir pati melžimo aikštelė dengti guma. Iš šio ūkio buvo surinkta duomenų apie 197 karves. Duomenys buvo rinkti 2 kartus, atitinkamai žiemą ištirtos 106 ir vasarą – 91 karvės.

Abiejuose ūkiuose rutininis nagų tvarkymas atliekamas reguliariai, vieną kartą per metus. Nagos tvarkomos fiksavus gyvulį staklėse. X ūkyje karvei pakeliamas pilvas, tada kojos keliamos po vieną, naudojant virves ir rankinę gervę, o Y ūkyje – elektrinę gervę (3 pav.). Rutininiam nagų karpymui abiejuose ūkiuose naudojami diskiniai šlifuokliai su specialiais peiliais. Esant reikalui naudojami specialūs rankiniai peiliai ir nagų karpymo žirklės. X ūkyje sergančiom nagom gydyti, priklausomai nuo ligos, taikomi specialūs batukai, amoksiciklino milteliai, purškalai, aprišamos nagos. Y ūkyje pasikliaunama „Klausol“ dezinfekciniu

3 pav. Fiksavimo stakles su elektrine gerve.

17 tirpalu. Prieš pradedant nagos kirpimą, koja nuplaunama tekančiu vandeniu, jeigu reikia – nešvarumai valomi peiliu. Įvertinus nagos būklę į žurnalą įrašomas karvės numeris ir diagnozė, nurodant kurioje kojoje aptikta liga.

Tyrimai atlikti prisilaikant gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių reikalavimų. Žurnalo duomenys buvo perkelti į „Microsoft Excel“ programą, kurios pagalba buvo apdoroti ir analizuoti. Buvo įvertintas duomenų patikimumas, nubraižyti grafikai.

18

3.

REZULTATAI

3.1. Nagų ligų paplitimas

Tiriamuoju laikotarpiu įvairiu metų laiku abiejuose ūkiuose apžiūrėjome ir ištyrėme viso 474 melžiamas karves. Joms diagnozavome tokias nagų ligas: laminitą, pado opą, pirštų dermatitą, tarpupirščio dermatitą, tarpupirščio nekrobaciliozę. Šios ligos diagnozuotos skirtingu dažnumu ūkio, karvių laikymo būdo ir metų sezono požiūriu.

3.1.1. Ligų paplitimas ūkyje X, kai galvijai laikomi ganyklose

Rudenį šiame ūkyje bendras karvių sergamumas nagų ligomis siekė 20 proc. Dažniausiai pasitaikanti liga buvo tarpupirščio nekrobaciliozė, antros pagal dažnumą - pado opos, užfiksuota keliais atvejais mažiau. Mažiausias sergamumas diagnozuotas laminitu (1 lentelė).

1 lentelė. Ūkyje X dažniausiai rudenį diagnozuotos ligos, kai laikoma ganyklose

n=145 Atvejų skaičius Procentai

Pado opa 8 5,52

Pirštų dermatitas 5 3,45

Tarpupirščio nekrobaciliozė 10 6,90

Tarpupirščio dermatitas 4 2,76

Laminitas 2 1,38

Vasarą bendras sergamumas nagų ligomis siekė 19,63 proc. Šiuo laikotarpiu karves ganant ganyklose sergamumas nagų ligomis ūkyje X buvo mažiausias. Dažniausiai pasitaikanti nagų liga buvo tarpupirščio nekrobaciliozė, antra pagal dažnumą - pado opa. Laminito užfiksuotas tik vienas atvejis (2 lentelė).

2 lentelė. Ūkyje X dažniausiai vasarą diagnozuotos ligos, kai laikoma ganyklose

n=107 Atvejų skaičius Procentai

Pado opa 7 6,54

Pirštų dermatitas 3 2,80

Tarpupirščio nekrobaciliozė 8 7,48

Tarpupirščio dermatitas 2 1,87

19

3.1.2. Ligų paplitimas ūkyje X, kai galvijai laikomi tvarte

Pavasarį karvių sergamumas nagų ligomis buvo 27,34 proc. Dažniausiai pasitaikanti nagų liga buvo tarpupirščio nekrobaciliozė. Ja sirgo kiek daugiau nei kas dešimta karvė. Pado opa buvo antra dažniausiai diagnozuota nagų liga. Mažiausiai diagnozuota laminito atvejų (3 lentelė).

3 lentelė. Ūkyje X dažniausiai pavasarį diagnozuotos ligos, kai laikoma tvarte

n=128 Atvejų skaičius Procentai

Pado opa 9 7,03

Pirštų dermatitas 7 5,47

Tarpupirščio nekrobaciliozė 14 10,94

Tarpupirščio dermatitas 3 2,34

Laminitas 2 1,56

Vasarą bendras karvių sergamumas nagų ligomis buvo 29,79 proc. Tai didžiausias sergamumas tyrimo metu ūkyje X. Dažniausiai diagnozuota liga - tarpupirščio nekrobaciliozė, rečiausiai – laminitas (4 lentelė).

4 lentelė. Ūkyje X dažniausiai vasarą diagnozuotos ligos, kai laikoma tvarte

n=94 Atvejų skaičius Procentai

Pado opa 6 6,38

Pirštų dermatitas 5 5,32

Tarpupirščio nekrobaciliozė 11 11,70

Tarpupirščio dermatitas 4 4,26

20

3.1.3. Ligų paplitimas ūkyje Y

Ūkyje Y žiemos laikotarpiu tvarte laikomų galvijų sergamumas nagų ligomis buvo 30,19 proc. Daugiausiai galvijų sirgo pirštų dermatitu. Tarpupirščio nekrobaciliozė ir pado opos diagnozuotos vienodam skaičiui galvijų. Mažiausiai nustatyta laminito atvejų. Juo sirgo tik dvi karvės (5 lentelė).

5 lentelė. Ūkyje Y dažniausiai žiemą diagnozuotos ligos, kai laikoma tvarte

n=106 Atvejų skaičius Procentai

Pado opa 7 6,60

Pirštų dermatitas 11 10,38

Tarpupirščio nekrobaciliozė 7 6,60

Tarpupirščio dermatitas 5 4,72

Laminitas 2 1,89

Vasaros laikotarpiu bendras karvių sergamumas nagų ligomis buvo 31,87 proc. Dažniausiai diagnozuota liga – pirštų dermatitas. Mažiausiai – laminitas, juo sirgo tik 1 karvė (6 lentelė).

6 lentelė. Ūkyje Y dažniausiai vasarą diagnozuotos ligos, kai laikoma tvarte

n=91 Atvejų skaičius Procentai

Pado opa 7 7,69

Pirštų dermatitas 10 10,99

Tarpupirščio nekrobaciliozė 8 8,79

Tarpupirščio dermatitas 3 3,30

21

3.2. Nagų ligų dažnumo priklausomybė nuo metų laiko

Palyginus ūkyje X vasarą ir rudenį ganyklose laikomas karves matome, kad bendras sergamumas nagų ligomis skiriasi tik 0,37 proc. (sergamumas rudenį – 20 proc., vasarą – 19,63 proc.) Šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Reikšmingo skirtumo tarp atskirų nagų ligų taip pat nebuvo (4 pav.).

4 pav. Rudenį ir vasarą ganyklose laikomų karvių nagų ligų sergamumo palyginimas ūkyje X

Pavasarį ir vasarą tvarte laikomų karvių sergamumas nagų ligomis ūkyje X buvo panašus ir skyrėsi tik 2,44 proc. (pavasarį – 27,34 proc., vasarą – 29,79 proc.). Šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp atskirų nagų ligų taip pat nenustatėme (5 pav.).

22 Ūkyje Y karvių sergamumas nagų ligomis žiemą (30,9 proc.) buvo 1,68 proc. mažesnis už sergamumą vasarą (31,87 proc.) Šis skirtumas yra statistiškai nereikšmingas. Atskirų nagų ligų skirtumai taip pat nebuvo statistiškai reikšmingi (6 pav.).

23

3.3. Nagų ligų dažnumo priklausomybė nuo laikymo būdo

Ūkyje X bendras sergamumas nagų ligomis vasarą tvarte laikomoms karvėms buvo 10,16 proc. didesnis negu laikomoms ganyklose (29,79 proc. tvarte ir 19,63 proc. ganyklose) (p<0,05). Labiausiai skyrėsi sergamumas tarpupirščio nekrobacilioze (4,2 proc.). Ganyklose laikyti galvijai pirštų dermatitu sirgo 2,5 proc. mažiau už laikytus tvarte (7 pav.). Sergamumas tarpupirščio dermatitu ir laminitu ganykloje laikytiems galvijams buvo diagnozuotas daugiau nei dvigubai rečiau, tačiau kadangi šių ligų atvejai buvo pavieniai, tai duomenys nėra patikimi (p>0,05).

24

4.

REZULTATŲ APTARIMAS

Apibendrinus ūkyje X ir Y atlikto tyrimo rezultatus nustatėme, jog šiuose ūkiuose laikomų karvių nagų ligos yra diagnozuojamos dažnai, pasireiškia šlubavimu ir ūkiams neša reikšmingus ekonominius nuostolius. Pastebime, jog abiejuose ūkiuose vyrauja užkrečiamo pobūdžio infekcinės nagų ligos – tarpupirščio nekrobaciliozė, pirštų dermatitas, tarpupirščio dermatitas.

Ištyrus ūkyje X bei Y vasarą tvarte laikytų karvių sergamumą nagų ligomis (atitinkamai 29,8 proc. ir 31,9 proc.) matome, kad sergamumas šiuose ūkiuose vasaros metu yra didesnis, lyginant su kitų mokslininkų pateikiama informacija. Pavyzdžiui L. A. Espejo, M. I. Endres, ir J. A. Salfer atliktas platus 5626 karvių tyrimas JAV parodė, jog nagų ligomis sirgo 24,6 proc. karvių (32).

Ūkyje X karvių susirgimai pado opomis svyruoja nuo 5,52 proc. iki 7,02 proc., ūkyje Y – nuo 6,6 proc. iki 7,69 proc. Norvegijoje pieninės krypties ūkiuose atlikę tyrimą A. M. Sogstad, T. Fjeldaas, O. Østera, K. Plym Forshell (33) nustatė, jog priklausomai nuo karvių laikymo būdo, šia liga serga nuo 2,8 proc. iki 3,2 proc. bandos karvių. Tai parodo, kad sergamumas pado opomis Lietuvoje tirtuose ūkiuose yra šiek tiek didesnis lyginant su Norvegijoje atliktu tyrimu.

Pirštų dermatito paplitimas ūkyje X kito nuo 2,8 proc. iki 5,47 proc. Norvegijoje (31) buvo gauti panašūs duomenys, W. Ouweltjes, M. Holzhauer, P. P. J. van der Tol, ir J. van der Werf pateiktais duomenimis (34) liga paplitusi apie 6 proc. karvių.

Ūkyje Y ši liga paplitusi nuo 10,38 proc. iki 10,99 proc. karvių. Šiame ūkyje, tai labiausiai paplitusi liga ir sudaro daugiau negu trečdalį visų nagų ligų. Toks didelis sergamumas gali būti dėl švaros stokos tvarte. Taip pat derėtų pasvarstyti kitokius nagų tvarkymo metodus, nes šiuo metu vienintelis gydymui naudojamas preparatas yra „Klausol“ tirpalas.

Tarpupirščio nekrobaciliozė ūkyje X karvėms pasireiškė nuo 6,9 proc. iki 7,48 proc. laikytoms ganyklose ir nuo 10,94 proc. iki 11,70 proc. laikytoms tvarte. Ūkyje Y karvėms laikomoms tvarte tarpupirščio nekrobaciliozė pasireiškė kiek rečiau – nuo 6,6 proc. iki 8,79 proc.

Tarpupirščio dermatitas buvo viena rečiausiai pasireiškusių ligų. Jos paplitimas karvių nagose buvo nuo 1,87 proc. iki 4,26 proc. ūkyje X ir nuo 3,3 proc. iki 4,72 proc. ūkyje Y. Olandijoje atlikto tyrimo duomenimis (35) šios ligos paplitimas buvo ganėtinai didesnis – 10,2 proc. Šį skirtumą butų galima paaiškinti skirtingomis laikymo sąlygomis kurios daro įtaką higienos būklei. Ūkiuose X ir Y buvo betonas su skreperiu, Olandijoje – paprastos betoninės grindys be skreperio.

Laminitas buvo diagnozuotas visose duomenų imtyse, tačiau jo pasireiškimo atvejai buvo pavieniai. Norint tinkamai išanalizuoti laikymo būdo ir metų laiko daroma įtaką šiai ligai reikėtų sudaryti daug didesnę atvejų imtį.

25 Metų laikas pasireikšti nagų ligoms reikšmingos įtakos neturėjo nei ūkyje X, nei ūkyje Y. Tirti priklausomybę nuo metų laiko buvo pasirinkti tvartuose laikomi gyvuliai. Galima daryti prielaidą, kad tvartai pakankamai gerai apsaugojo gyvulius nuo besikeičiančių oro sąlygų.

Lyginant susirgimus, užregistruotus skirtingomis laikymo sąlygomis, ūkyje X pastebimas ryškus sergamumo sumažėjimas išleidus galvijus į ganyklas. Tyrimu, atliktu Airijoje (2009 m.) (4) buvo nustatyta, kad ganyklose laikomi pieniniai galvijai turi daug mažesnius šansus susirgti nagų ligomis.

26

IŠVADOS

1. Abiejų ūkių karvių sergamumas nagų ligomis yra didelis. Ūkyje X nagų ligomis vidutiniškai serga 24,19 proc. karvių, o dažniausiai diagnozuojamos nagų ligos yra tarpupirščio nekrobaciliozė, pado opa, pirštų dermatitas.

Ūkyje Y nagų ligomis vidutiniškai serga 31,03 proc. karvių, o dažniausiai diagnozuojamos nagų ligos yra pirštų dermatitas, tarpupirščio nekrobaciliozė, pado opa.

2. Metų sezonas ūkiuose X ir Y įtakos karvių nagų ligoms pasireikšti neturi.

3. Ganyklinis laikotarpis turi teigiamą įtaką nagų sveikatingumui. Vasarą ganykloje laikomos karvės ūkyje X sirgo 10,16 proc. mažiau negu tuo pačiu metu laikomos tvarte.

27

REKOMENDACIJOS

 Siekiant sumažinti karvių sergamumą nagų ligomis ūkyje X rekomenduotina betoninius takus užkloti guminiais kilimėliais, kad karvės mažiau žalotų pirštų srities odą ir tarpupirščio nekrobaciliozės bei pirštų dermatito sukėlėjai neturėtų sąlygų ir galimybės implantuotis ir daugintis pirštų odoje.

 Karves nuolat laikant tvarte, jo patalpose susiformuoja pastovi tvarto infekcija, todėl ūkyje Y, kuriame karvės taip laikomos, derėtų bent kartą metuose atlaisvinti tvartą ir atlikti patalpų dezinfekciją. Tą rekomenduojame atlikti vasarą, karves išginus į ganyklą.

28

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju vet. gydytojui Algirdui Pranckūnui už suteiktą galimybę rinkti tyrimo duomenis.

29

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Takaaki Ando, Hiroki Fujiwara, Masayuki Kohimuiraki, Tomohito Hayashi. Peripheral Blood Leukocyte Subpopulation of Dairy Cows with Digital Dermatitis. J. Vet. Med. Sci. 2009 Spalis; 71(4).

2. M. Holzhauer, C. Hardenberg, C.J.M. Bartels. Herd and cow-level prevalence of sole ulcers in The Netherlands and associated-risk factors. Preventive Veterinary Medicine. 2008 Birželis; 85(1-2).

3. J.R. Amory, Z.E. Barker, J.L. Wright, S.A. Mason, R.W. Blowey, L.E. Green. Associations between sole ulcer, white line disease and digital dermatitis and the milk yield of 1824 dairy cows on 30 dairy cow farms in England and Wales from February 2003–November 2004. Preventive Veterinary Medicine. 2008 Kovas; 83(3-4).

4. J.A.M. Van Arendonk, P.E. Stokvisch, S. Korver, J.K. Oldenbroek. Factors determining the carcass value of culled dairy cows. Livestock Production Science. 1984 Liepa; 11(4).

5. H. Enting, D. Kooij, A. A. Dijkhuizen,R.B.M. Huirne, E.N. Noordhuizen-Stassen. Economic losses due to clinical lameness in dairy cattle. Livestock Production Science. 1997 Rugsėjis; 49(3).

6. E. Chaa, J.A. Hertla, D. Barb, Y.T. Gröhna. The cost of different types of lameness in dairy cows calculated by dynamic programming. Preventive Veterinary Medicine. 20120 Spalis; 97(1).

7. Gabriela Olmos, Laura Boyle, Alison Hanlon, Joe Patton, John J. Murphy, John F. Mee. Hoof disorders, locomotion ability and lying times of cubicle-housed compared to pasture-based dairy cows. Livestock Science. 2009 Lapkritis; 125(2-3).

8. Blowey, Roger. Factors associated with lameness. In Practice. 2005 Kovas;(27).

9. Roger Blowey, Seifollah Dehghani Nazhvani. Lameness in dairy Cows. IRANIAN JOURNAL OF VETERINARY SURGERY (IJVS). 2007; 2(4).

10. H. Bragulla, K.-D. Budras, C. Cerveny, H. E. Konig, H.-G. Liebich, J. Maier!, Chr. Mulling, S. Reese, J. Ruberte, J. Soutet. Veterinary Anatomy of Domestic Mammals H. E. Konig HGL, editor. Austria: Schattauer; 2004.

11. Sarel van Amstel, Jan Shearer. Manual for Treatment and Control of Lameness in Cattle. 1st ed. Ames: Blackwell publishing; 2006.

12. Bertram, J.E.A., J.M. Gosline. Functional design of horse hoof keratin: The modulation. J. Exp. Biol. 1987.;(130).

30 13. Shearer, J.K. LAMENESS OF DAIRY CATTLE: CONSEQUENCES AND CAUSES. In

University of Minnesota Digital Conservancy; 1997; Minnesota.

14. Toussaint Raven, D.J. Peterse, R.T. Haalstra. Cattle Footcare and Claw Trimming Lurvink A, editor. Ipswich: Farming Press; 2002.

15. Mair A, DiebschlagW, Distl O, Krausslich H. Measuring. Device for the analysis of pressure distribution on the foot soles of cattle. J Vet Med. 1988;(35).

16. DE P. Growth and wear rates in hoof horn inAyrshire cattle. ResVet Sci. 1973;(14).

17. Leonard F. Effect of overcrowded housing conditions on foot lesion development in frrst-calved Friesian heifers. In Proceedings of the International Conference on Bovine Lameness; 1994; Banff. p. 299-300.

18. Wilson-Welder JH, Alt DP, Nally JE. The etiology of digital dermatitis in ruminants: recent perspectives. Veterinary Medicine: Research and Reports. 2015 Gegužė; 2015(6).

19. N. J. Evans, R. W. Blowey, D. Timofte, D. R. Isherwood, J. M. Brown, R. Murray, R. J. Paton, S. D. Carter. Association between bovine digital dermatitis treponemes and a range of ‘non-healing’ bovine hoof disorders. Veterinary record. 2011 Vasaris; 168(8)(214).

20. Laven, R., Demirkan, I., Carter, S.D., Blowey, R.W. Relationship of antibodies to spirochaetes and the prevalence and severity of digital dermatitis. In Proceedings of the 11th International symposium on; 2000; Parma. p. 173–178.

21. R.A. Laven, D.N. Logue. Treatment strategies for digital dermatitis for the UK. The Veterinary Journal. 2006 Sausis; 171(1).

22. D.H., Walker. Comparison of papillomatous. In Proceedings of the 10th International; 1998; Lucerne. p. 268–269.

23. Britt, J.S., McClure, S. Field trials with antibiotic and nonantibiotic. Bovine Practitioner. 1998;(32).

24. A. G. V. Teixeira, V. S. Machado , L. S. Caixeta , R. V. Pereira , R. C. Bicalho. Efficacy of formalin, copper sulfate, and a commercial footbath. Journal of Dairy Science. 2010 Rugpjūtis; 93(8).

25. Berry, Steven L. Diseases of the Digital Soft Tissues. Veterinary Clinics of North America: Food Animal Practice. 2001; 17(1).

26. Minna Kujala, Ian R. Dohoo, Minna Laakso. Sole ulcers in Finnish dairy cattle. Preventive Veterinary Medicine. 2009 Vasaris; 89(3-4).

31 the 9th International Symposium on Disorders of the Ruminant Digit; 1996; Jerusalem. p. 29-32.

28. Currin. J. F, Whittier. W.D & Currin. N. Foot Rot in Beef Cattle. Virginia cooperative extension. 2009.

29. Thomas J. Divers, Simon F. Peek. Rebhun's Diseases of Dairy Cattle. Second Edition ed. Merchant T, editor. St. Louis: Elsevier Inc.; 2008.

30. Nocek, J.E. Bovine acidosis: implications on laminitis. Journal ofDairy Science. 1997 Gegužė; 80(5).

31. J.C.Plaizier, O.Krause, G.N. Gozho, W.McBride. Subacute ruminal acidosis in dairy cows: The physiological causes, incidence and consequences. The Veterinary Journal. 2008 Balandis; 176(1).

32. L. A. Espejo MIEJAS. Prevalence of Lameness in High-Producing Holstein Cows Housed in Freestall Barns in Minnesota. J. Dairy Sci. 2006 Rugpjūtis; 89(8).

33. A.M. Sogstad, T. Fjeldaas, O. Østera, K. Plym Forshell. Prevalence of claw lesions in Norwegian dairy cattle housed in tie stalls and free stalls. Preventive Veterinary Medicine. 2005 Rugsėjis; 70(3-4).

34. Ouweltjes MHPPJvdTiJvdW. Effects of two trimming methods of dairy cattle on concrete or rubber-covered slatted floors. J. Dairy Sci. 2009 Kovas; 92(3).

35. J. G. C. J. Somers, K. Frankena, E. N. Noordhuizen-Stassen, J. H. M. Metz. Prevalence of Claw Disorders in Dutch Dairy Cows Exposed to Several Floor Systems. Journal of Dairy Science. 2003 Birželis; 86(6).