LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Gintarė Gerlikaitė
Pieno azotinių junginių kiekio priklausomybės nuo
karvių šėrimo
Dependence of milk nitrogen compound content on
feeding of the cows
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. dr. Ingrida Monkevičienė
2
DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pieno azotinių junginių kiekio
priklausomybės nuo karvių šėrimo“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas,
pavardė)
3
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos
vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas,
pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)
4 TURINYS TURINYS ... 4 SUTRUMPINIMAI ... 5 SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 7 ĮVADAS... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1 Pieno azotiniai junginiai ... 9
1.1.1 Urėja ... 9
1.1.2 Pieno baltymai ... 11
1.2 Karvių šėrimo ypatumai Lietuvoje ... 11
1.3 Karvių šėrimo ypatumai ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiu ... 12
2. MEDŽIAGOS IR METODAI ... 14
2.1 Tyrimo laikas, vieta ir sąlygos ... 14
2.2 Karvių grupių sudarymo metodika ... 14
2.3 Karvių urėjos ir baltymų kiekio piene tyrimo metodika ... 14
2.4 Statistinio rezultatų apdorojimo metodika ... 15
3. REZULTATAI ... 16
3.1 Tiriamų karvių pieno kiekio rezultatai ... 16
3.2 Urėjos kiekio tiriamų karvių piene rezultatai ... 17
3.3 Baltymų kiekio tiriamųjų karvių piene rezultatai ... 19
3.4 Pieno azotinių junginių rodiklių rezultatų palyginimas šeriant skirtingais racionais ... 20
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 22
IŠVADOS ... 25
5
SUTRUMPINIMAI
Ca – kalcis; kg – kilogramas; mg – miligramas;
NEL – neto energija laktacijai; P – fosforas;
p – patikimumas; proc. – procentai; SM – sausoji medžiaga.
6
SANTRAUKA
Darbo tema: ,,Pieno azotinių junginių kiekio priklausomybės nuo karvių šėrimo“. Tyrimas atliktas 2012-2013 metų laikotarpiu. Darbo apimtis 31 puslapiai, jame pateiktos 6 lentelės ir 6 paveikslai. Ruošiant darbą panaudoti 36 literatūros šaltiniai.
Raktažodžiai: pienas, urėja, baltymai, racionas, karvė.
Šiuo tyrimu buvo siekiama išsiaiškint azotinių junginių, esančių piene, kiekio priklausomybę nuo karvių šėrimo. Tiriamosios karvės (n=24) buvo šeriamos dviem skirtingais racionais – tvartiniu ir ganykliniu. Buvo ištirti šie pieno rodikliai: pieno baltymai, pieno urėjos koncentracija, pieno kiekis. Statistiškai patikimi rezultatai gauti tarp urėjos koncentracijos piene ir baltymų kiekio piene šeriant ir tvartiniu racionu, ir ganykliniu. Taip pat statistiškai patikimi rezultatai šeriant abiem racionais gauti tarp pieno produkcijos ir urėjos koncentracijos piene. Rezultatai, gauti tarp baltymų kiekio piene ir pieno produkcijos šeriant karves ganykliniu racionu, taip pat statistiškai patikimi.
Nustatytas teigiamas (r=0,3636) koreliacinis ryšys tarp urėjos koncentracijos piene ir jo produkcijos kiekio, ir silpnas teigiamas koreliacijos koeficientas (r= 0,0831) tarp baltymų kiekio piene ir jo produkcijos kiekio, šeriant karves tvartiniu racionu. Teigiamas koreliacijos koeficientas nustatytas tarp urėjos koncentracijos ir baltymų kiekio piene ir ganykliniu (r=0,8773), ir karves šeriant tvartiniu racionu (r=0,3668).
7
SUMMARY
Thesis title: Dependence of milk nitrogen compound content on feeding of the cows. The research was conducted during 2012-2013. The thesis consists of 31 pages and includes 6 tables and 6 figures. 36 sources of literature were referred to in the thesis.
Keywords: milk, urea, proteins, diet, cow.
The goal of the study was to reveal the dependence of nitrogen compound content in milk on feeding of the cows. The researched cows (n=24) were fed with two different diets, i.e. indoor diet and grassland diet. The following milk indicators were researched: milk proteins, milk urea concentration and milk quantity. The obtained results between the urea concentration in milk and protein content in milk have been statistically reliable both in case of feeding with indoor diet and in case of feeding with grassland diet. Furthermore, the obtained results between milk production and urea concentration in milk feeding with both diets have been statistically reliable. The results obtained between protein content in milk and milk production feeding cows with grassland diet also have been statistically reliable.
Positive correlation (r=0,3636) between the urea concentration in milk and its production quantity and weak positive correlation (r=0,0831) between protein content in milk and production quantity feeding cows with indoor diet was established. Positive correlation ratio between urea concentration and protein content in milk feeding cows with grassland diet (r=0,8773) and indoor diet (r=0,3668) was established.
8
ĮVADAS
Pieninė galvijininkystė užima svarbią vietą Lietuvos žemės ūkyje ir sudaro apie penktadalį visos žemės ūkio produkcijos. Kokybiško pieno gamybą lemia ne tik aukštos genetinės vertės karvės, jų laikymo technologijos, bet didelę reikšmę turi tinkamas visavertis jų šėrimas (Pečiulaitienė ir kt. 2006). Melžiamų karvių racionas turi būti subalansuotas ne tik energiniu, baltymų, angliavandenių, ląstelienos, virškinamų medžiagų, bet ir mineralinių medžiagų koncentracijos atžvilgiu (Zableckienė, Butkutė, 2006).
Pieno urėja (karbamidas, šlapalas) – galutinis azoto apykaitos organizme produktas, kuris parodo azoto pusiausvyrą karvių organizme ir ,,apsirūpinimą“ baltyminiais ir energiniais pašarais.
Urėją piene nustatyti ir vertinti yra tikslinga, nes ji parodo urėjos koncentraciją kraujyje ir šlapime, suteikia vertingos informacijos apie bandos mitybos būklę ir šėrimo veiksnius, rodo bendrą prarastą azoto kiekį melžiamų karvių organizme (ypač azoto perteklių didžiajame prieskrandyje), teikia ekonominę naudą, nustato balansą tarp energijos ir proteinų, tinkamų mikroorganizmų augimui didžiajame prieskrandyje, leidžia prognozuoti karvių reprodukcijos bei medžiagų apykaitos sutrikimus ir įtarti subklinikinį mastitą (Savickis ir kt. 2010).
D. Bendelja et al. (2011) teigimu, urėjos koncentracija ir baltymų kiekis piene yra energijos ir baltymų požiūriu gerai subalansuotos mitybos rodikliai. Esant baltymų kiekiui piene normos ribose (3,2-3,8 %), o urėjos koncentracija yra tarp 15-30 mg/%, manoma, kad energijos ir žalių baltymų santykis yra optimalus.
Šio darbo tikslas - išanalizuoti azotinių junginių piene duomenis bei jų kiekio piene priklausomybę nuo šėrimo.
Darbo uždaviniai:
1. Palyginti tiriamų karvių pieno kiekį, karves šeriant tvartiniu ir ganykliniu racionu.; 2. Palyginti pieno urėjos koncentraciją, karves šeriant tvartiniu ir ganykliniu racionu; 3. Palyginti tiriamų karvių baltymų kiekį piene, karves šeriant tvartiniu ir ganykliniu
racionu;
4. Nustatyti pieno kiekio įtaką urėjos koncentracijos kitimui piene; 5. Nustatyti pieno kiekio įtaką baltymų kiekio kitimui piene;
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1 Pieno azotiniai junginiai
Pagrindinės baltymų frakcijos piene: tikrieji baltymai (tokie kaip kazeinas, serumo albuminas) ir nebaltyminis azotas (didžiąją jo dalį sudaro šlapalo azotas) (Purnomoadi et al., 1999).
E. J. Depeters ir J. D. Ferguson (1992) išskyrė keletą faktorių, lemiančių azotinių junginių kiekį piene – veislė, aplinkos temperatūra, ligos, laktacijos tarpsnis, šėrimas.
1 lentelė.Karvių pieno baltymingumo ir urėjos kiekio analizė (Sederevičius ir kt. 2008) Baltymų kiekis
piene, proc.
Urėjos kiekis piene, mg
<15 15-30 >30 >3,6 Baltymų trūkumas ir energijos perteklius pašare Energijos perteklius pašare Baltymų ir energijos perteklius pašare 3,2-3,6 Baltymų trūkumas ir nedidelis energijos perteklius pašare Baltymų ir energijos balansas pašare Baltymų perteklius ir nedidelis energijos trūkumas pašare <3,2 Energijos ir baltymų trūkumas pašare Energijos trūkumas pašare Baltymų perteklius ir energijos trūkumas pašare 1.1.1 Urėja (NH2)2CO
Urėja – tai maža organinė molekulė, kurią sudaro anglis, azotas, deguonis ir vandenilis (Wood et al., 2003). Ji yra kraujo ir kitų kūno skysčių sudedamoji dalis. Ji randama kraujyje, piene, šlapime ir seilėse. Nors urėja ir labai maža, tačiau svarbi pieno komponento dalis (Sederevičius ir kt., 2008). Urėja sintetinama kepenyse iš amoniako, kuris susidaro skaidant pašarinius baltymus. Amoniako kiekis didžiajame prieskrandyje priklauso nuo baltymų sudėties, jų virškinamumo ir turimos energijos didžiajame prieskrandyje (Bendelja et al., 2011). Perteklinis amoniakas veniniame kraujyje vartų vena patenka į kepenis, kuriose konvertuojamas į urėją, mažiau toksišką organizmui azotinį produktą (Arunvipas et al., 2008). Taigi, pagrindinis urėjos sintezės tikslas – panaikinti azoto perteklių organizme ir pasiekti jo balansą (Bendelja et al, 2011).
Urėja yra svarbiausias azoto apykaitos produktas melžiamų karvių piene. Kiekvienos karvės piene, net jei jos šeriamu tuo pačiu pašaru, urėjos kiekis gali skirtis priklausomai nuo genetinių
10
skirtumų metabolizuojant baltymus (Zhai et al., 2006). Pieno šlapalo azoto kiekis yra tiesiogiai proporcingas kraujo šlapalo kiekiui (Guo et al., 2006). Šlapalo, ekskretuojamo į šlapimą, kiekis yra tiesiogiai proporcingas pieno šlapalo azoto kiekiui (Sederevičius ir kt., 2008).
1 pav. Pieno urėjos ciklas. Modifikuota pagal Wattiaux M.A. (1998)
Literatūroje (Bendelja et al., 2011) pateikiamos nevienodos urėjos koncentracijos fiziologinės normos piene. Pasak N. Bendelja et al., (2011) urėjos norma piene varijuoja nuo 10 iki 30 mg/%, tačiau A. Young (2001) skelbia, kad 12-16 mg/% yra rekomenduojamas urėjos kiekis piene. Energijos ir baltymų požiūriu, urėjos koncentracija ir baltymų kiekis piene, laikomi gerai subalansuotos mitybos rodikliais. Todėl jei baltymų kiekis yra normos ribose (3,2- 3,8%) (Bendelja et al., 2011) ir urėjos koncentracija piene yra tarp 15-30 mg/%, manoma, kad energijos ir žalių baltymų santykis yra optimalus (Savickis ir kt., 2010).
11
Pieno šlapalo kiekis gali būti naudojamas kaip baltymų pakankamumo pašare indikatorius, taip pat nustatant balansą tarp baltymų ir energijos melžiamų karvių racione (Wattiaux et al., 2005). A. Sederevičius ir kt. (2008) teigia, kad urėjos kiekis kinta priklausomai nuo sunaudoto baltymų kiekio. Jei gyvuliai šeriami baltymingu pašaru, pasišalina daugiau šlapalo, o laikantis nebaltyminės dietos, paros šlapime šlapalo gali būti vos keletas gramų.
Norint teisingai interpretuoti rezultatus, reikia atsižvelgti ne tik į mitybos įtaką, bet ir į kitus veiksnius: veislę, laktacijos tarpsnį, sezoną, melžimo laiką, laikymo tipą, kūno svorį, produkciją ir cheminę pieno sudėtį (Bendelja et al., 2011).
1.1.2 Pieno baltymai
Apie 3-4 % galvijų pieno sudaro baltymai. Pieno baltymai didžiaja dalimi (±90 %) susideda iš β-laktoglobulinų, α-laktoalbuminų, αs1-kazeinų, αs2-kazeinų, β-kazeinų ir κ-kazeinų. Likusią
baltymo sudėties dalį sudaro – galvijų serumo albuminai, γ-kazeinai, imunoglobulinai, laktoferinai ir daugelis kitų baltymų mažesnėmis koncentracijomis (Bovenhuis et al., 2013).
Pieno baltymų sintezei reikalingos laisvosios amino rūgštys, kurios gaunamos iš maisto proteinų. Todėl L. Doepel ir H. Lapierre (2006) teigimu, melžiamos karvės racionas turi būti subalansuotas gaunamų amino rūgščių atžvilgiu.
Iš visų sudedamųjų pieno dalių, baltymai turi aukščiausią vertę, vertinant pieno kokybę. Tai lėmė didelį pieno gamintojų susidomėjimą didinti pieno baltymų kiekį. Pieno baltymų kiekis turi tendenciją didėti, kai padidėja energijos suvartojimas iš angliavandenių, tačiau mažėja, kai gana didelis riebalų rūgščių kiekis yra įtraukiamas į racioną (Lock, Amburgh, 2012).
Baltymų sudėtis piene didžiąja dalimi lemia maistinę pieno vertę ir technologines jo savybes. Baltymų sudėtis gali kisti ne tik dėl sezono, laktacijos tarpsnio, karvės sveikatos būklės, genetinių veiksnių, bet ir dėl šėrimo (Heck et al., 2009).
1.2 Karvių šėrimo ypatumai Lietuvoje
Mūsų šalyje tradiciniai tvartiniai galvijų racionai sudaryti iš ūkiuose išaugintų įvairių rūšių pašarų, kurie pasižymi skirtingomis fizinėmis bei cheminėmis savybėmis. Įprasta, kad pašarai išdalijami kaip atskiri komponentai, tačiau dažnai sudarytas davinys neatitinka faktiškai suėsto, nes galvijai gali išsirinkti tik mėgstamus pašarus. Siekiant to išvengti reikia labai gerai išanalizuoti ir įvertinti šėrimo sistemą. Teigiama, kad tikslinga galvijus šerti pašarų mišiniais, tada žolinių ir kitų
12
apėmingųjų pašarų jie suėda 10–12 % daugiau, sumažėja kombinuotųjų pašarų sąnaudos (Tarvydas, 2005).
Z. Bartkevičiūtė ir J. Černauskienė (2004) teigia, kad Lietuvos ūkiuose karvių racionai tvartiniu laikotarpiu dažniausiai sudaromi iš šieno, šiaudų, siloso, šakniavaisių ir ūkiuose išaugintų javų miltų.
1.3 Karvių šėrimo ypatumai ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiu
J. Jatkausko ir kt. (2003) teigimu geriausias laikas doroti ankštinius–varpinius žolynus – plaukėjimo pabaiga ir žydėjimo pradžia. Tuomet jų sausojoje medžiagoje būna 15–18% baltymų ir 24–28 % ląstelienos. Jei žolė labai peraugusi, tai jos sausojoje medžiagoje būna daugiau nei 35% ląstelienos ir mažiau nei 12% baltymų. Toks silosas bus gyvulių nenoriai ėdamas ir menkos energinės vertės.
Pieno urėjos koncentracijos sezoninius svyravimus lemia ganyklinių baltymų ir energijos komponentų svyravimai. Pavasario ganyklose yra gausu baltymų (daugiau nei 20% žaliųjų baltymų), tačiau mažas kiekis tirpių angliavandenių, visa tai įtakoja didesnį baltymų ir energijos santykį, kuris ir lemia didesnę urėjos koncentraciją piene (Doska et al., 2012).
D. Urbšienės (2001) tyrimų rezultatai parodė, kad karvių, gavusių tvartinio laikotarpio racionuose kombinuotuosius pašarus su pašarinių žirnių ir vikių miltais (10,7% ir 9,5%), pienas maistingumu ir biologine verte nesiskyrė nuo sojų rupinius (13,2%) kombinuotuose pašaruose gavusių karvių pieno.
Rekomenduojamame pieninių karvių racione žaliojo baltymo kiekis gali kistis nuo 12% bergždžiai karvei iki 18% ką tik apsiveršiavusiai karvei. Kol karvių, duodančių apie 20-25 kg pieno, racione yra apie 16 proc. žaliųjų baltymų, dauguma pašarų ir koncentratų atitinka baltymų normas. Pašarai, kuriems būdingas greitai pasisavinamas azotas – sojų pupelės, rapsai, ankštiniai augalai ir jauna žolė (Wattiaux, 1998).
Jauna ganyklų žolė yra ypač vertinga ir geros kokybės pagal daugelį rodiklių: ėdamumą, maisto medžiagų organinių ar sausųjų medžiagų virškinamumą, taip pat su didele lapų ir stiebų santykio reikšme, kuri lemia didelį net varpinių žolių baltymingumą, nedidelį ląstelienos kiekį. Žolėms bręstant mažėja žalių baltymų, virškinamų medžiagų kiekis, o ląstelienos padaugėja. Nors atrajojantiems gyvuliams ląsteliena būtina kaip maisto, energijos šaltinis ir balastinė medžiaga, per didelis kiekis jos racione nepageidautinas. Varpinių ir ankštinių žolynų produktyvus ilgaamžiškumas, galimybė juos ganyti ar pjauti įvairiu dažnumu, gera pašaro kokybė, ėdamumas
13
bei biologinio azoto fiksacija atveria plačias perspektyvas taikant ir ekologinį ūkininkavimą. (Zableckienė, Butkutė, 2006).
B. Butkutės ir R. Gaurilčikaitės (2008) tyrimo duomenimis, šeriant karves skirtingos kukurūzų brandos silosu, t. y. kai SM kiekis, priklausantis nuo brandos tarpsnio, buvo 226, 278, 319 ir 357 g/kg, didžiausias dienos pieno primilžis ir baltymų išeiga buvo gauti šeriant silosu, pagamintu iš augalų, pasiekusių brandą su SM kiekiu 319 g/kg.
Tarvydas (2010) savo tyrimo metu kontrolinės grupės karvėms kaip baltymų šaltinį naudojo rapsų rupinius, o tiriamojoje karvių grupėje rapsų rupinius pakeitė rapsų išspaudomis. Karvių produktyvumo tyrimai parodė, kad kombinuotasis pašaras su rapsų išspaudomis turėjo teigiamą poveikį pieno primilžiui. Tiriamosios grupės karvių laktacija buvo stabilesnė, negu kontrolinės grupės karvių, šertų kombinuotuoju pašaru su rapsų rupiniais. Rapsų išspaudų ir rapsų rupinių cheminės sudėties ir energinė vertės skirtumai sąlygojo ir kombinuotųjų pašarų šių rodiklių skirtumus. Kombinuotajame pašare su rapsų išspaudomis buvo 1,72 proc. mažiau žalių baltymų, bet 2,31 proc. daugiau žalių riebalų. Dėl to kombinuotojo pašaro su rapsų išspaudomis energinė vertė buvo 0,23 MJ NEL/kg didesnė.
14
2. MEDŽIAGOS IR METODAI 2.1 Tyrimo laikas, vieta ir sąlygos
Tyrimas atliktas 2012-2013 lapkričio mėn., Lietuvos raj. X pieno ūkyje. Iš viso buvo tiriamos 24 Lietuvos Juodmargės karvės, kurios vidutiniškai buvo 6 metų amžiaus (5m - n=8; 6m - n=9; 7m - n=3; 8m – n=4). Tyrimas atliktas tvartiniu (nuo lapkričio iki gegužės mėnesio) ir ganykliniu (nuo birželio iki spalio mėnesio) laikotarpiais. Ganykliniu sezonu karvės ganomos elektriniuose aptvaruose. Tvarte karvės laikomos saitiniu būdu. Pašarai paduodami rankiniu būdu du kartus per dieną, likus valandai iki melžimo. Vandens girdyklos automatizuotos, taigi vandens gauna pagal poreikį. Tiriamos karvės buvo melžiamos du kartus per parą: 5 val. ir 17 val. Melžimas mechanizuotas: ganyklose dvivietėje tandemo tipo mobilioje melžimo aikštelėje, o tvarte įrengtos pieno linijos, kurios sujungtos su pieno šaldytuvais.
2.2 Karvių grupių sudarymo metodika
Tiriamos karvės suskirstytos į dvi grupes pagal šėrimo tipą. 1 grupės karvės (n=24) buvo šeriamos ganykliniu, o 2 grupės karvės (n=24) – tvartiniu racionu. Racionų struktūra ir cheminė sudėtis pateikti prieduose (priedas 1 ir 2).
2.3 Karvių urėjos ir baltymų kiekio piene tyrimo metodika
Tiriamų karvių pieno mėginiai buvo imami kiekvieną mėnesį kontrolinio melžimo metu. Pieno mėginiai imti pagal tarptautinio standarto (LST EN ISO 707:2008 Pienas ir pieno produktai. Mėginių ėmimo nurodymai) reikalavimus, LR ŽŪ Ministro įsakymais patvirtintas Pieno supirkimo taisykles (2001-05-09, Nr. 146) bei VĮ ,,Pieno tyrimai“ laboratorijos parengtą darbo instrukciją (http://www.pieno-tyrimai.lt/index.php?gr=2&id=23).
Urėjos ir baltymų tyrimai buvo atliekami Valstybės įmonėje ,,Pieno tyrimai“. Šie pieno rodikliai mėginiuose buvo nustatomi infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities matuokliu LactoScopeFTIR (FT 1.0.2001; Delta Instruments, Olandija) pagal tarptautinius standartus (LST ISO 9622:2013 Pienas ir skystieji pieno gaminiai. Vidurinės infraraudonosios srities spektrometrijos taikymo gairės) ir duomenų bazėje fiksuojami duomenys.
15
Pieno kiekio duomenys paimti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenų bazės (https://www.nma.lt/).
Iš viso bandyme panaudoti ir apdoroti 864 duomenų įrašai (288 pieno kiekio, 288 urėjos kiekio piene, 288 baltymų kiekio piene).
2.4 Statistinio rezultatų apdorojimo metodika
Naudojant Microsoft Excel 2010 programą buvo apskaičiuoti tiriamųjų požymių aritmetiniai vidurkiai (X), jų paklaidos (mx), standartiniai nuokrypiai. Rezultatai laikomi statistiškai patikimais, kai p<0,05, rezultatai nepatikimi, kai p>0,05.
Statistiniu duomenų paketu IBM SPSS Statistics 22 buvo nustatytas koreliacinis ryšys tarp šių pieno rodiklių skirtingais sezonais (tvartiniu laikotarpiu ir ganykliniu laikotarpiu) tarp:
urėjos piene koncentracijos ir baltymų piene; pieno kiekio ir pieno urėjos koncentracijos; baltymų kiekio piene ir pieno kiekio.
16
3. REZULTATAI
3.1 Tiriamų karvių pieno kiekio rezultatai
Tyrimais nustatyta, kad tiriamų karvių pieno produkcija šeriant tvartiniu racionu (7 mėn.) buvo vidutiniškai 8853,0±738,67 kg. Mažiau pieno primelžta vasario mėnesį – jo kiekis buvo 1204,50 kg (13,61 %) mažesnis už nustatytą vidurkį. Didžiausia pieno produkcija buvo nustatyta gegužės mėnesį – ji buvo 880,6 kg (9,95 %) didesnė nei vidutiniškai tvartiniu laikotarpiu. Tiriamų karvių pieno kiekio rezultatai šeriant jas tvartiniu racionu pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Tiriamų karvių (n=24) pieno kiekis šeriant tvartiniu racionu
Mėnuo Pieno kiekis, kg
Lapkritis 9538,5 Gruodis 9317,1 Sausis 8832,8 Vasaris 7648,5 Kovas 8587,2 Balandis 8313,4 Gegužė 9733,6
Tiriamų karvių pieno produkcija ganymosi laikotarpiu vidutiniškai siekė 17684,30±2384,45 kg. Spalio mėnesį pieno produkcija buvo mažiausia – 3819,7 kg (21,6 %) mažesnė nei vidutiniškai ganykliniu laikotarpiu. Didžiausias pieno kiekis nustatytas rugpjūčio mėnesį, jis buvo 2558,70 kg (14,47 %) didesnis nei vidutiniškai.
17
3 lentelė. Tiriamų karvių (n=24), laikomų ganykloje, pieno kiekis
Mėnuo Pieno kiekis, kg
Birželis 17418,50
Liepa 18877,30
Rugpjūtis 20243,00
Rugsėjis 18018,10
Spalis 13864,60
Vertinant pieno kiekio skirtumą karves šeriant ganykliniu ir tvartiniu racionu – besiganančių karvių primelžto pieno kiekis buvo 26450,40 kg (29,91 %) didesnis negu šeriant tvartiniu racionu.
3.2 Urėjos kiekio tiriamų karvių piene rezultatai
Nustatyta, kad tirtų karvių pieno mėginiuose urėjos kiekis šeriant tvartiniu racionu svyravo normos ribose (15-30 mg/%) (Savickis ir kt., 2010). Urėjos kiekio tiriamų karvių piene, šeriant jas tvartiniu racionu, rezultatai pateikti 2 paveiksle.
2 pav. Urėjos kiekio tiriamų karvių piene tyrimo rezultatai šeriant tvartiniu racionu
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20
Lapkritis Gruodis Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė
20 19 15 18 14 16 18 Ur ėjos k on ce n tr ac ija p iene , m g/ % Mėnuo Urėjos kiekis piene, mg/proc
18
Šeriant tiriamąsias karves tvartiniu racionu pieno urėjos kiekio vidurkis buvo 17,14±1,91 mg/%. Didžiausias urėjos kiekis – 14,30 % didesnis nei vidutiniškai – nustatytas lapkričio mėnesį, mažiausias kovo mėnesį – 18,32 % mažiau už vidurkį.
Tiriant pieno urėjos koncentraciją karvių, šeriamų ganykliniu racionu, nustatyta, kad urėjos koncentracijos vidurkis buvo 23±4,94 mg/%. Urėjos kiekis tiriamų karvių piene, šeriant ganykliniu racionu, pateiktas 3 paveiksle.
Birželio mėnesį urėjos koncentracija piene 18,10 % buvo mažiau už vidurkį ganymosi periodu. Pagal turimus duomenis nustatytas 25 % didesnis už vidurkį urėjos koncentracija piene – spalio mėnesį.
3 pav. Urėjos kiekio tiriamų karvių piene tyrimo rezultatai karves šeriant ganykliniu racionu Lyginant pieno urėjos kiekio vidurkius šeriant karves ganykliniu ir tvartiniu racionais pastebima, kad šeriant tvartiniu racionu šio rodiklio buvo 26,09 % mažiau nei ganymosi laikotarpiu.
0 5 10 15 20 25 30 35
Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis
19 20 21 25 31 Ur ėjos k on ce n tr ac ija p iene, m g/% Mėnuo Urėjos kiekis piene, mg/proc
19
3.3 Baltymų kiekio tiriamųjų karvių piene rezultatai
Išanalizavus baltymų kiekį tirtų karvių pieno mėginiuose nustatyta, kad šeriant tvartiniu racionu (7 mėn.) vidutinis baltymų kiekis siekė 3,08 ± 0,16 %. Mažiausias baltymų kiekis gautas gegužės mėnesį – 6,49 % mažiau už vidurkį, daugiausiai - gruodžio mėnesį – 7,14 % daugiau nei vidutiniškai šeriant tvartiniu racionu. Gauti tyrimų rezultatai pateikti 4 paveiksle.
4 pav. . Baltymų kiekio tiriamų karvių piene tyrimo rezultatai šeriant tvartiniu racionu
Šeriant tiriamąsias karves ganykliniu racionu baltymų kiekio piene vidurkis siekė 3,22±0,12 %. Mažiausiai šiuo laikotarpiu nustatyta liepos mėnesį – 4,66 % mažiau nei vidurkis, o spalio mėnesį – 5,28 % daugiau nei vidurkis.
Vertinant baltymų kiekį piene šeriant tiriamąsias karves skirtingais racionais, gauti duomenys, kad šeriant karves tvartiniu racionu, baltymų kiekis piene buvo 4,55 % mažesnis nei ganymosi laikotarpiu. Rezultatai pateikti 5 paveiksle.
2,60 2,70 2,80 2,90 3,00 3,10 3,20 3,30
LAPKRITIS GRUODIS SAUSIS VASARIS KOVAS BALANDIS GEGUŽĖ 3,20 3,30 3,18 3,14 2,97 2,90 2,88 B altym ų k ieki s, % Mėnuo
20
5 pav. Baltymų kiekio tiriamų karvių piene tyrimo rezultatai šeriant ganykliniu racionu 3.4 Pieno azotinių junginių rodiklių rezultatų palyginimas karves šeriant skirtingais
racionais
Atlikus statistinę duomenų analizę ir apskaičiavus koreliaciją (3 lentelė) nustatėme, kad didžiausia teigiama koreliacija šeriant tvartiniu racionu gauta tarp urėjos koncentracijos piene ir baltymų (p<0,05). Tai rodo, kad didėjant vienam rodikliui, proporcingai didėja ir kitas. Teigiama koreliacijos koeficientas taip pat gautas tarp pieno kiekio ir urėjos koncentracijos piene (p<0,05), tačiau koreliacijos ryšys silpnai teigiamas (r=0,3636). Rodikliai, kurie mažiausiai vienas kitą įtakojo – pieno kiekis ir baltymų kiekis piene. Tarp jų nustatytas mažiausias koreliacijos koeficientas (p>0,05). 3,21 3,07 3,15 3,26 3,39 2,90 3,00 3,10 3,20 3,30 3,40 3,50
BIRŽELIS LIEPA RUGPJŪTIS RUGSĖJIS SPALIS
B altym ų k ieis p iene, % Mėnuo
21
4 lentelė. Tiriamų karvių pieno rodiklių tarpusavio koreliacijos (rxy) rezultatai šeriant
tvartiniu racionu
Pieno rodiklis Urėja, mg/% Baltymai, % Kiekis, kg
Urėja, mg/% * 0,3668 0,3636
Baltymai, % 0,3668 * 0,0831
Kiekis, kg 0,3636 0,0831 *
Vertinant pieno rodiklių tarpusavio koreliacijos rezultatus ganymosi laikotarpiu (4 lentelė), gavome stiprų teigiamą koreliacijos koeficientą tarp urėjos kiekio piene ir baltymų kiekio (p<0,05). Stiprus neigiamas ryšys nustatytas tarp urėjos koncentracijos ir pieno kiekio (p<0,05). Tai rodo, kad didėjant vienam rodikliui, proporcingai mažėja kitas, ir atvirkščiai. Panašūs rezultatai – stipri neigiama koreliacija – gauti tarp urėjos kiekio piene ir pieno kiekio (p<0,05).
5 lentelė. Tiriamų karvių pieno rodiklių tarpusavio koreliacijos (rxy) rezultatai ganymosi
laikotarpiu
Pieno rodiklis Urėja, mg/% Baltymai, % Kiekis, kg
Urėja, mg/% * 0,8773 -0,8276
Baltymai, % 0,8773 * -0,8638
Kiekis, kg -0,8276 -0,8638 *
Atlikus statistinę duomenų analizę šeriant karves tvartiniu ir ganykliniu racionais nustatėme, kad gauti rezultatai yra statistiškai patikimi. Didžiausias skirtumas nustatytas tarp baltymų kiekio piene ir pieno produkcijos – šeriant tvartiniu racionu gautas silpnas teigiamas koreliacijos koeficientas, o ganymosi periodu jis pereina į stiprų teigiamą. Iš silpno teigiamo koreliacijos koeficiento šeriant tvartiniu racionu į stiprų neigiamą šeriant ganykliniu racionu pasikeitė tarp urėjos koncentracijos piene ir pieno kiekio. Teigiama koreliacija išliko šeriant abiem racionais tarp urėjos koncentracijos piene ir baltymų kiekio, tik ganiavos periodu koreliacijos koeficientas buvo stiprus, o šeriant tvartiniu - silpnas.
22
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Lietuvoje pieno ūkis – viena svarbiausių žemės ūkio šakų. 2013 metais pieno gamyba sudarė apie penktadalį visos žemės ūkio produkcijos. 2013 metais primelžta 1,72 mln. tonų pieno (3,3 proc. mažiau nei 2012 metais). 2013 m. vidutinis statistinis pieno primilžis iš karvės siekė 5350 kg pieno (padidėjo 2,4 proc. lyginant su 2012 m.). 2012–2013 kontrolės metų kontroliuojamų karvių produktyvumas pasiekė 6766 kg pieno (padidėjo 1,0 proc., palyginti su 2012–2013 kontrolės metais) (www.zum.lt). Mūsų tyrimo metu nustatytas vidutinis pieno primilžis iš tiriamos karvės siekė 6266 kg ir buvo 7,39 proc. mažesnis nei 2012-2013 metų kontroliuojamos bandos vidurkis. Tačiau ganykliniu laikotarpiu pieno produkcija buvo 1,43 karto didesnė nei karves šeriant tvartiniu racionu.
Daugelis tyrėjų (Frand et al., 2003; Arunvipas et al. 2004) nustatė didesnę urėjos koncentraciją piene, karves ganant ganykloje nei karves šeriant tvartiniu racionu. Ir sieja tai su didesniu lengvai virškinamų žalių baltymų ir energijos santykiu šviežioje žolėje.
S. Savickis ir kt. (2010) didžiausią urėjos koncentraciją piene (22,60–24,80 mg/%) nustatė rugpjūčio - spalio mėnesiais, o mažiausią kovo – gegužės mėnesiais (17,20-17,80 mg/%). Didesnį urėjos kiekį ganyklinio sezono pabaigoje galėjo įtakoti iškrentantis didesnis kritulių kiekis, kuris skatina ganyklinės žolės augimą (Arunvipas et al., 2004). M. A. Wattiaux su grupe mokslininkų (2005) nustatė kiek mažesnį urėjos koncentracijos kiekį kovo mėnesį (11,70±0,02 mg/%).
Tiriamas karves ganant ganykloje, urėjos koncentracija piene buvo 23 mg/%, o šeriant tvartiniu racionu – 25,46 % mažesnė. Pieno baltymų kiekis ganykliniu laikotarpiu buvo 4,35 % didesnis nei tvartiniu laikotarpiu.
Mūsų tyrimo metu nustatyta, kad karves ganant ganykloje, kai vyravo daugiamečių svidrių žolė, o energetinė vertė buvo 96,80 MJ – urėjos kiekis buvo didesnis (23 mg/%). Tvartiniu laikotarpiu tiriamų karvių racione vyravo daugiamečių žolių mišinio šienainis, su racionu tiriamosios karvės gavo 87,32 MJ energetinės vertės, todėl nustatyta mažesnė urėjos koncentracija piene (17,14 mg/%).
Manome, kad dėl raciono struktūros ganykliniu laikotarpiu buvo gauta didesnė pieno produkcija. Kadangi ląsteliena yra pagrindinis acto rūgšties, apsprendžiančios pieno kiekį, šaltinis (Kulpys ir kt., 2004), tai ganykliniu laikotarpiu gautą didesnę pieno produkciją galėjo įtakoti didesnis ląstelienos kiekis (vienai karvei tenkantis ląstelienos kiekis – 3240 g). Tvartiniu laikotarpiu su racionu gautas mažesnis ląstelienos kiekis (vienai karvei - 2766,90 g per dieną) lėmė mažesnę pieno produkciją. J. Kulpys (1997) savo tyrimais nustatė, kad NEL karvės daugiausiai gauna, kai
23
šeriamos krakmolingais grūdiniais koncentratais bei baltyminga žole, o mažesnis kiekis gautas karves šeriant kvietinėmis sėlenomis, baltymingais rupiniais ir žole arba šiaudais.
Tvartiniu laikotarpiu NEL trūkumas pakinta į nedidelį perteklių (vienai karvei tenkantis NEL kiekis 13,42 MJ didesnis už normą), o baltymų perteklius, lyginant su ganykliniu laikotarpiu ženkliai sumažėja (vienai karvei tenkantis žaliųjų baltymų kiekis 20,10 g). Atsižvelgiant į tvartiniu laikotarpiu gautą urėjos koncentracijos piene vidurkį, kuris buvo normos ribose (15-30%) (Savickis ir kt. 2010) galime teigti, kad racionu šeriamos karvės gavo optimalų baltymų ir energijos kiekį.
Išanalizavus keletą tyrimų skirtinguose regionuose, gauti šie urėjos koncentracijos duomenys: Švedijoje - 11,20 ± 2,10 mg/%, Norvegijoje - 13,20 ± 3,36 mg/% ir Čilėje - 13,16 ± 3,64 mg/% (Arunvipas et al., 2004). Mūsų tyrimo metu gautos urėjos koncentracijos vidurkis siekė 20 mg/%. Žemą urėjos koncentraciją Čilėje gali įtakoti mažas kritulių kiekis, kurio stoka lemia mažą žolės augimą ir aukšta temperatūra, dėl kurios karvės suėda mažiau stambiųjų pašarų.
K. Guo et al. (2004) ir P. Arunvipo et al. (2004) teigimu, dėl didesnės pašaro įvairovės ganykliniu laikotarpiu urėjos koncentracijos svyravimo ribos yra didesnės vasarą nei žiemą. Mūsų tyrimo metu didesnės svyravimo ribos nustatytos tvartiniu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tiriamųjų karvių tvartinio laikotarpio racioną tokius svyravimus galėjo lemti daugiamečių žolių mišinio šienainio silosavimo, laikymo klaidos, kurios ir įtakojo kintančias maistines ir energetinis šienainio vertes.
M. C. Doska et al. (2012) ir D. Hojman et al. (2004) nustatė vidutinę teigiamą koreliaciją (r=0,34) tarp pieno urėjos koncentracijos ir pieno kiekio. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai panašūs, nes tvartiniu laikotarpiu taip pat nustatyta vidutinė teigiama koreliacija (r=0,36) tarp šių rodiklių.
Labai stiprus neigiamas ryšys (rxy=-0,8; p>0,05) tyrimo metu gautas tarp urėjos
koncentracijos piene ir pieno kiekio ganykliniu laikotarpiu. Tai rodo, kad didėjant pieno kiekiui, mažėja urėjos koncentracija piene. Panašią tendenciją nustatė ir S. Savickis (2010).
Shewy el A. su mokslininkų komanda (2010) analizavo baltymų kiekį piene ir nustatė, kad žiemą baltymų vidurkis piene buvo 3,06 %, o vasarą – 3,18 %. Mūsų tyrimo rezultatai, tiriant baltymų kiekį piene buvo labai panašūs: žiemą – 3,08 %, vasarą – 3,22 %.
Išanalizavus ganyklinio laikotarpio tiriamųjų karvių racioną, matome, kad racionas nesubalansuotas ir nėra optimalaus santykio tarp energijos ir baltymų – žaliųjų baltymų kiekis, tenkantis vienai karvei buvo 2373 g (229 g viršijo normos ribas), o NEL – 96,80 MJ (9,70 MJ mažiau nei norma). A. Sederevičius ir kt. (2008) teigia, kad esant pertekliui baltymų daugiau azoto šlapalo pavidalu išsiskiria su pienu ir šlapimu, todėl ganykliniu laikotarpiu nustatytas didelis urėjos kiekis.
24
Atlikus statistinę tyrimo duomenų analizę, nustatyta teigiama koreliacija tarp pieno šlapalo koncentracijos ir pieno baltymų kiekio. B. Roy et al. (2005) nustatė silpną teigiamą koreliacijos ryšį tarp pieno urėjos koncentracijos ir baltymų kiekio. Nors D. Hojman et al. (2004) rezultatai buvo priešingi – nustatė neigiamą ryšį tarp šių pieno rodiklių.
25
IŠVADOS
1. Tiriamų karvių vidutinis pieno primilžis ganymosi laikotarpiu buvo 29,91 % didesnis, nei jas šeriant tvartiniu racionu. Nustatyta vidutinė pieno produkcija siekė 13268,70 kg.
2. Nustatyta urėjos koncentracija tiriamų karvių piene vidutiniškai buvo 20,10 mg/%. Šeriant karves ganykliniu racionu ji buvo 26,09 % didesnė, nei šeriant tvartiniu racionu.
3. Vertinant baltymų kiekio piene rezultatus nustatyta, kad tiriamąsias karves šeriant tvartiniu racionu baltymų kiekis buvo 4,55 % mažesnis, nei ganymosi laikotarpiu.
4. Nustatytas teigiamas (r=0,3636) koreliacinis ryšys tarp urėjos koncentracijos piene ir jo produkcijos kiekio ir silpnas teigiamas koreliacijos koeficientas (r=0,0831) tarp baltymų kiekio piene ir produkcijos kiekio, šeriant karves tvartiniu racionu.
5. Teigiamas koreliacijos koeficientas nustatytas tarp urėjos koncentracijos ir baltymų kiekio piene ir ganykliniu (r=0,8773), ir karves šeriant tvartiniu racionu (r=0,3668).
26
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Arunvipas P., VanLeeuwen A. J., Dohoo R. I., Keefe P. G. Bulk tank milk urea nitrogen: Seasonal patterns and relationships to invidual cow milkurea nitrogen values. The Canadian Journal of Veterinary Research. 2004. Vol. 68. P.169-174.
2. Arunvipas P., VanLeeuwen A. J., Dohoo R. I., Keefe P. G., Burton A. S., Lissemore D. K. Relationships among milk urea-nitrogen, dietary parameters, and fecal nitrogen in commercial dairy herds. The Canadian Journal of Veterinary Research. 2008. Vol. 72. P.449-453.
3. Bartkevičiūte Z., Černauskienė J. Pieninių karvių produktyvumo kaita šeriant racionu su papildais. Veterinarija ir zootechnika. 2004. T.27(49). P.47-51.
4. Bendelja D., Prpic Z., Mikulec N., Ivkic Z., Havranek J., Antunac N. Milk urea concentration in Holstein and Simmental cows. Mljekarstvo. 2011. Vol. 61(1). P.45-55.
5. Bovenhuis H., Visker M. H. P. W., Lunden A. Selection for milk fat and milk protein composition. Advances in animal biosciences. 2013. T.4:3. P. 612-617.
6. Butkutė B., Gaurilčikaitė R. Lietuvos ūkiuose gaminamo kukurūzų siloso pašarinė vertė ir kokybę lemiantys veiksniai. Veterinarija ir zootechnika. 2008. T.41(63). P.32-41.
7. Depeters E. J., Ferguson J. D. Nonprotein nitrogen andprotein distribution in the milk of cows. Journal of dairy science. 1992. T. 75. P. 3192-3209.
8. Doepel L., Lapierre H. Challenges in protein nutrition for dairy cows. WCDS advances in dairy technology. 2006. Vol.18. P.57-67.
9. Doska C. M., Silva da F. F. D., Horst A. J., Valloto A. V., Junior R. P., Almeida de R. Sources of variation in milk urea nitrogen in Paraná dairy cows. R. Bras. Zootec. 2012. Vol. 41(3). P.692-697.
10. Frand X., Froidmont E., Bartiuax-Thill N., Decruyenaere V., Reusel van A., Fabry J. Utilization of milk urea concentration as a tool evaluate dairy herd management. Anim. Res. Vol. 52. P.543-551.
11. Guo K., Russek-Cohen E., Varner M. A. and Kohn R. A. Effects of milk urea nitrogen and other factors on probability of conception of dairy cows. J. Dairy Sci. 2004. Vol. 87(6). P.1878-1885.
12. Heck J. M. L., Schennink A., Valenberg van H. J. F., Bovenhuis H., Visker M. H. P. W., Arendonk van J. A. M., Hooijdonk van A. C. M. Effects of milk protein variants on the protein composition of bovine milk. J. Dairy Sci. 2009. Vol. 92. P. 1192-1202.
13. Heck J. M. L., Valenberg van H. J. F., Dijkstra J., Hooidonk van A. C. M. Seasonal variation in the Dutch bovine raw milk composition. Journal of dairy science. 2009. Vol. 92. P.4745-4755.
27
14. Hojman D., Kroll O., Adin G., Gips M., Hanochi B., Ezra E. Relationships between milk urea and production, nutrition and fertility traits in israeli dairy herds. J.Dairy Sci. 2004. Vol. 87. P.1001-1011.
15. Young, A. (2001): Milk urea nitrogen (MUN). Utah State University extension. www.extension.usu.edu/files/publications/publication/AG_Dairy-01.pdf
16. Jatkauskas J., Vrotniakienė V., Kulpys J. Žolinių pašarų konservavimo kryptys ir silosavimo priedų efektyvumas. Veterinarija ir zootechnika. 2003. T. 22(44). P.35-39.
17. Kulpys J. Karvių pašarų vertinimas laktacijai suvartojamos energijos požiūriu. Veterinarija ir zootechnika. 1997. T.3 (25).
18. Kulpys J., Stepaniukas A., Stankevičius R. Galvijų racionų sudėties optimizavimas angliavandenių kiekio ir struktūros požiūriu. Veterinarija ir zootechnika. 2004. T.26(48). P.37-39. 19. Lock L.A., Amburgh van E. M. Feeding for milk components. WCDS Advances in Dairy Technology. 2012. Vol. 24. P.265-277.
20. Pečiulaitienė N., Miceikienė I., Mišeikienė R. Pieno baltymų alfas1- kapa kazeinų genotipų
derinių paplitimas ir ryšys su Lietuvos pieninių galvijų veislių produktyvumu. Veterinarija ir zootechnika. 2006. T.34(56). P.56-61.
21. Purnomoadi A., Batajoo K. K., Nonaka I., Higuchi K., Ueda K., Enishi O., Nishida T., Kurihara M., Terada F. Milk nitrogenous components as measured by near infrared spectroscopy-study on the repeatability for predicting different population samples. Journal of animal science. 1999. Vol. 70(5). P.343-348.
22. Roy B., Mehla K. R., Sirohi K. S. Effect of dietary feeding regimens on urea and protein concentration of milk in Murahh Buffaloes. J. Anim. Sci. 2005. Vol. 18(7). P.973-979.
23. Savickis S., Juozaitienė V., Juozaitis A., Žilaitis V., Sederevičius A., Sauliūnas G. Negenetinių ir genetinių veiksnių įtakos urėjos kiekiui karvių piene tyrimai. Veterinarija ir zootechnika. 2010. T.50(72). P.81-87.
24. Sederevičius A., Kabašinskienė A., Savickis S., Švedaitė V., Makauskas S. Pieno šlapalo azotas – svarbus melžiamų karvių mitybos indikatorius. Literatūros apžvalga. Veterinarija ir zootechnika. 2008. T.44(66). P. 23-30.
25. Shewy el A., Kholif S., Morsy T. Determination of milk urea nitrogen for the Egyptian cattle fed the summer and winter diets. Journal of American Science. 2010. Vol. 6(12). P.382-384.
26. Tarvydas V. Galvijams ruošiamų pašarų konversijos gerinimas. Konferencijos “ Žemės ūkio taikomųjų tyrimų praktinis pritaikymas” medžiaga. Žemės ūkio rūmai. 2005. P.35 – 36.
28
27. Tarvydas V., Uchockis V., Bliznikas S., Bendikas P. Azotinių medžiagų ir angliavandenių fermentacija karvių didžiajame prieskrandyje ir produktyvumas šeriant rapsų išspaudomis. Veterinarija ir zootechnika. 2010. T.49(71).
28. Urbšienė D. Pieno cheminė sudėtis ir technologinės savybės, karves šeriant racionais su ankštinių grūdais kombinuotuose pašaruose. Veterinarija ir zootechnika. 2001. T.15(37). P. 16-20. 29. Wattiaux A. M., Nordheim V. E., Crump P. Statistical evaluation of factors and interactions affecting dairy herd. J. Dairy Sci. 2005. Vol. 88(8). P.3020-3035.
30. Wattiaux, M. A. Protein metabolism in dairy cows. Dairy Essentials chapter 5. 1998.
31. Wood G. M., Boettcher P. J., Jamrozik J., Jansen G. B., Kelton D. F. Estimation of genetic parameters for concentrations of milk urea nitrogen. Journal ofdairy science. 2003. Vol. 86. P. 2462-2469
32. Zableckienė D., Butkutė B. Skirtingos botaninės sudėties ganyklinių žolynų derlius ir jo pašarinė vertė. Veterinarija ir zootechnika. 2006. T.36(58). P.84-90.
33. Zhai S. W., Liu J. X., Wu Y. M., Ye J.A., Xu Y. N. Responses of milk urea nitrogen content to dietary crude protein level and degradability in lactating Holstein dairy cows. Czech J.Anim. Sci. 2006. T.51. P.518-522.
34. Interneto puslapis. Lietuvos žemės ūkio ministerija (Žiūrėta 2014-11-09) http://www.zum.lt/index.php?-769340664
35. Interneto puslapis. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. (Žiūrėta 2014-11-10). https://www.nma.lt/
36. Interneto puslapis. Pieno tyrimai. (Žiūrėta 2014-09-20) (http://www.pieno-tyrimai.lt/index.php?gr=2&id=23).
29
30
1 priedas. Ganyklinis racionas
PAŠARAI SM, kg NEL, MJ Ž.baltymai, g Ląsteliena,
g Cukrus, g Riebalai, g Ca, g P, g
Karotinas, mg
Natūralaus pašaro, kg
Kultūrinių pievų žolių
žydėjimo pradžios šienas 3 14,6 291 903 252 60 15,3 6,9 57 3,5
Gauta su stambiaisiais pašarais 3 14,6 291 903 252 60 15,3 6,9 57 3,5 Daugiametės svidrės 9 61,3 1719 1989 972 387 60,3 39,6 15,5 50 Gauta su sultingaisiais pašarais 9 61,3 1719 1989 972 387 60,3 39,6 15,5 50 Gauta su visais apėmingais pašarais 12 75,9 2010 2892 1224 447 75,6 46,5 72,5 53,5 Avižos 3 20,9 363 348 48 159 4,2 9,9 - 3,4 Gauta su koncentratais 3 20,9 363 348 48 159 4,2 9,9 - 3,4 Gauta mineralinių elementų ir vitaminų su pašarais 79,8 56,4 72,5
Racione yra iš viso 15 96,8 2373 3240 1272 606 79,8 56,4 72,5 56,9
NORMA (REIKMĖ) 15 106,5 2144 3300 1200 600 75 52,5 300 -
Skirtumai, lyginant su
31
1 priedas. Tvartinis racionas.
PAŠARAI SM, kg NEL, MJ Ž.baltymai, g Ląsteliena,
g Cukrus, g Riebalai, g Ca, g P, g
Karotinas, mg
Natūralaus pašaro, kg
Kultūrinių pievų žolių,
žydėjimo pradžioje šienas 2,76 13,39 267,7 830,8 231,8 55,2 14,08 6,35 52,44 3,21
Gauta su stambiaisiais
pašarais 2,76 13,39 267,7 830,8 231,8 55,2 14,08 6,35 52,44 3,21
Daugiamečių žolių mišinio
šienainis 6,21 34,78 732,8 1751,2 260,8 167,7 38,5 8,1 484,4 13,8 Gauta su silosuotais pašarais 6,21 34,78 732,8 1751,2 260,8 167,7 38,5 8,1 484,4 13,8 Pašariniai runkeliai 1,38 10,45 106,3 88,32 847,3 9,66 2,76 3,45 - 9,2 Gauta su šakniavaisiais 1,38 10,45 106,3 88,32 847,3 9,66 2,76 3,45 - 9,2 Gauta su visais apėmingais pašarais 10,3 5 58,62 1106,8 2670,3 1339,9 229,6 55,3 17,9 536,8 26,2 Kvietrugiai 3,45 28,7 500,3 96,6 138 62 4,5 13,1 - 3,92 Gauta su koncentratais 3,45 28,7 500,3 96,6 138 62 4,5 13,1 - 3,92
Gauta min. elementų ir
vit. su pašarais - - - 59,8 31 536,8 -
Racione yra iš viso 13,8 87,32 1607,1 2766,9 1477,9 291,6 59,8 31 536,8 30,12
NORMA (REIKMĖ) 13,8 73,9 1587 2760 1380 414 69 48,3 300 -
Skirtumai, lyginant su
