LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVULININKYSTöS KATEDRA
DOVILö VELIČKIENö
SEZONIŠKUMO ĮTAKA KARVIŲ PIENO SUDöČIAI IR KOKYBEI
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: dr. Ramut÷ Mišeikien÷
2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas - „Sezoniškumo įtaka karvių pieno sud÷čiai ir kokybei“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2012 02 28 Dovil÷ Veličkien÷
(data) (autoriaus vardas ir pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2012 02 28 Dovil÷ Veličkien÷
(data) (autoriaus vardas ir pavard÷) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
2012 02 28 Ramut÷ Mišeikien÷
(data) (darbo vadovo vardas ir pavard÷) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2012 02 28 Romas Gružauskas
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/jos vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SUMMARY...4
ĮVADAS ...5
1. LITERATŪROS APŽVALGA...8
1.1. Karvių š÷rimo ypatumai ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiais...8
1.1.1. Karvių š÷rimas ganykliniu laikotarpiu...8
1.1.2. Karvių š÷rimas tvartiniu laikotarpiu...10
1.2. Įvairių veiksnių įtaka pieno kiekiui ir kokybei...11
1.2.1.Genetinių veiksnių įtaka pieno kiekiui ir kokybei...11
1.2.2. Pašarų ir jų kokyb÷s įtaka pieno kiekiui, sud÷čiai ir kokybei...12
1.2.3. Svarbiausi aplinkos veiksniai, įtakojantys karvių pieno kiekį,sud÷tį ir kokybę...14
1.2.4. Fermos higieninių sąlygų įtaka pieno kiekiui, sud÷čiai ir kokybei...15
1.2.5. Tinkamo melžimo organizavimas – vienas svarbiausių veiksnių kokybiško pieno gamyboje...16
1.2.6. Pieno užšalimo temperatūra...18
1.2.7. Somatinių ląstelių atsiradimo piene priežastys. Pieno bakterinio užterštumo priežastys ...20
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA...26
3. TYRIMŲ REZULTATAI...27
3.1. Tiriamojo ūkio trumpa charakteristika...27
3.2. Laktacijos įtaka karvių bandos produktyvumui...29
3.3. Sezono įtaka pieno sud÷ties rodiklių kitimui...30
3.4. Sezono įtaka pieno kokyb÷s rodiklių kitimui...33
3.5 Ur÷jos kiekis piene – karvių šerimo kokyb÷s rodiklis...34
IŠVADOS...37
LITERATŪROS SĄRAŠAS...38
4
SUMMARY
Master: Dovil÷ Veličkien÷
Topic of Master thesis: Seasonal influence of cows milk composition and quality Master's work tutor of M. Sc: Dr. Ramut÷ Mišeikien÷
Lithuania University of Health Sciences, Veterinary Academy, Department of Animal Science Master's work accomplished in the year 2010-2012, volume of this Master's work 40 pages, 11 tables and 6 pictures.
Object and tasks of work: To analyze and compare the Lithuanian Black and White cows’ milk composition and quality indices and productivity in different months of the year of dairy farm in Kaišiadorys district farmer
1. To evaluate the influence of lactating cow productivity. 2. Assess the season on milk composition and quality indicators.
3. Compared to milk composition and quality of grazing and indoor periods.
Research methodology. The first stage was carried out literature search, the systematization and analysis. The second stage was carried out research herd milk composition in (percent fat., protein percent., lactose percent. urea percent.) And quality parameters (total bacterial contamination of thousands / ml, somatic cell count in thousands / ml of inhibitory substances in milk freezing temperature indicators of change. The studies were based on data from controlled cows, milk composition analysis and quality indicators. It was calculated the following statistical indexes by using the spreadsheet EXEL and R statistical packet. The studies evaluated 71 Lithuanian Black and White cows.
Results and conclusions: 1. On average in 2010. from the farmer's cow after milking herd was 6496 kg and 4.34 percent. fat and 3.66 percent. protein content of milk. 2. Black and White cows productivity increased with each lactation. The highest productivity per cow lactation was III. 6185 kg. It was 34 percent. more than I and 19 percent. higher than in lactation II. 3. Somatic cell count thousands./milion of 14 percent. was higher during the indoor period in comparison with the grazing period. Accordingly, the total bacterial contamination of thousands/milion was 67 percent. higher during the indoor period. 4. Fat content in percent 0,5 (p<0,050) , protein percent 0,1, lactose percent 0,01 , was slightly better during the indoor period. 5. Larger herds of cows in milk urea corresponded zootechnical standards (15-30mg/percent.). The grazing period, about 70 percent. , During the indoor period of about 61 percent. the cows.
5
ĮVADAS
Pieno ir pieno produktų gamintojų pagrindinis uždavinys yra aprūpinti visuomenę kokybiškais ir saugiais žmonių sveikatai maisto produktais, tod÷l jis turi atitikti visus žaliam pienui keliamus reikalavimus. Reikalavimai žalio pieno gamybai apibr÷žti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 852/2004 (EB):
• Bendras bakterijų skaičius, esant 30°C (1 ml) < 100.000 (dviejų m÷nesių geometrinis vidurkis, kas m÷nesį paimant mažiausiai du meginius);
• Somatinių ląstelių kiekis (1 ml) < 400.000 (trijų m÷nesių geometrinis vidurkis, kas m÷nesį paimant mažiausiai vieną m÷ginį);
• Nenugriebto karvių pieno užšalimo taškas, esant 20 °C temperatūrai, turi būti nuo 0,520 °C iki -0560 °C ir tankis ne mažesnis kaip 1028 g/l; http://tau.pieno tyrimai.l t /prodTyr/plsql/VeislTyr
.savRajRink. prieiga per internetą 2011m.balandžio 11d.
Ūkyje ekonominiai nuostoliai atsiranda d÷l sumaž÷jusio produktyvumo, pablog÷jusių pieno technologinių savybių, negautų veršelių, išlaidų diagnozuojant ir gydant mastitus. Persirgus slaptuoju mastitu sumaž÷ja karvių produktyvumas per laktaciją. Dažnai slaptieji mastitai pereina į klinikinius. Vienu pagrindiniu slaptojo mastito požymių yra somatinių ląstelių skaičiaus padid÷jimas piene. Lietuvoje kokybiškas žaliavinis pienas turi atitikti kokyb÷s rodiklius (Staniškien÷ ir kt., 2007).
Pieno ūkiai Lietuvoje restruktūrizuojami ir modernizuojami, gyvuliai pažangiuose ūkiuose laikomi ir šeriami pagal naujausias technologijas. Nors pieno ūkių šalyje maž÷ja, daug÷ja ūkių, didinančių karvių skaičių bandose. Stamb÷jant pieno ūkiams, did÷ja karvių pieningumas, kyla darbo našumas. Gyvulių skaičiaus augimas ir primilžio did÷jimas pasiekiamas gerinant gyvulių genetinį potencialą, š÷rimą ir laikymo sąlygas, garantuojančias gyvulių gerovę. Darbo sąnaudų maž÷jimą ir pieno kokyb÷s gerinimą lemia naši melžimo, pieno tvarkymo, š÷rimo bei m÷šlo tvarkymo technika, tod÷l stambūs pieno ūkiai, galintys tur÷ti naujesnę ir galingesnę techniką, nukonkuruoja smulkiuosius, nes smulkiesiems ūkininkams, neturintiems tinkamos melžimo bei pieno šaldymo įrangos, sunku įgyvendinti pieno kokybei keliamus reikalavimus. http://www.gpk.lt/index.phpt prieiga per internetą 2011m.balandžio 11d.
Norint išlaikyti pieno ūkių konkurencingumą, būtina didinti karvių produktyvumą, gerinti gyvulių laikymo ir priežiūros sąlygas, laikytis pieno gamybos technologijos reikalavimų. Ūkiai, parduodantys pieną valstybei, turi tinkamai prižiūr÷ti gyvulius, pagal veterinarinius higienos ir sanitarijos
6 reikalavimus įrengti karvių laikymo, melžimo, pieno aušinimo, laikymo vietas ir pan.
Karvių produktyvumo didinimas, pieno kokyb÷s gerinimas, veterinarinių higienos bei sanitarinių reikalavimų laikymasis, m÷šlo tvarkymas, atitinkantis gamtosaugos reikalavimus – svarbiausi veiksniai pl÷tojant konkurencingą pieno ūkį (Tacas, Mišeikien÷ 2008).
Žem÷s ūkio ministerija (ŽŪM) skelbia, jog per 2011 metų liepos m÷nesį buvo supirkta 135,1 tūkst. t natūralaus pieno, t. y. 0,3 proc. daugiau negu 2010 metais tuo pačiu metu. 128,4 tūkst. tonų superkamam pienui nebuvo taikyta nuoskaitų. Tai reiškia, jog net 95 proc. viso šalyje pagaminto pieno buvo aukščiausios kokyb÷s.
Aukščiausios rūšies pieno gamyba prad÷jo did÷ti pernai ir did÷ja iki šiol. Kas l÷m÷ šalyje gaminamo pieno did÷jimą? Į šį klausimą geriausiai gal÷tų atsakyti patys ūkininkai.
2011-10-01 Lietuvoje buvo 83,3 tūkst. ūkių, kuriuose laikomos karv÷s. Palyginti su pra÷jusių 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu, pieno ūkių sumaž÷jo 11,6 proc. (10,9 tūkst.). Šį sumaž÷jimą daugiausia nul÷m÷ 1–2 karvių laikytojai. Min÷tuoju laikotarpiu jų sumaž÷jo 10,1 tūkst. Apie 70 proc. pieną parduodančių ūkių sudaro 1–5 karvių laikytojai, tačiau šių gamintojų parduodamas pieno kiekis sudaro tik 15 procentų šalyje supirkto pieno kiekio.
http://www.zum.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/8412/ prieiga per internetą 2011m.balandžio 20d.
Pieno gamyba maž÷jo d÷l sumaž÷jusio melžiamų karvių skaičiaus (2010 m., palyginti su 2009 m., melžiamų karvių skaičius sumaž÷jo 4 proc.). Vidutinis pieno primilžis iš karv÷s 2010 m., palyginti su 2009 m., padid÷jo 90 kg (2 proc.). 2009 m. vidutiniškai iš karv÷s primelžta. 4811 kg, o 2010 m. 4901 kg. pieno (nekontroliuojamose bandose). http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=9049 prieiga per internetą 2011m.balandžio 20d.
Kontroliuojamose bandose 2010 m. iš karv÷s vidutiniškai primelžta 6209 kg 4,35 proc. riebumo ir 3,34 proc. baltymingumo pieno (Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2009-2010 m.apyskaita Nr.73).
Taigi, esant pieno gavybos kvotoms ir aukštiems pieno kokyb÷s reikalavimams, būtina ieškoti rezervų pieno sud÷čiai ir jo kokybei gerinti. Tam ir gal÷tų pasitarnauti karvių laktacijų, veršingumo, atskirų periodų bei sezoniškumo tyrimai (Pauliukas ir kt., 2005).
Darbo tikslas: Išanalizuoti ir palyginti Lietuvos juodmargių karvių pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodiklius bei produktyvumą ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiais Kaišiadorių raj. ūkininko pieno ūkyje.
7 Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti laktacijos įtaką karvių produktyvumui.
2. Įvertinti metų sezono įtaką pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodikliams. 3. Palyginti pieno sud÷tį ir kokybę ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiais.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Karvių š÷rimo ypatumai ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiais
Galvijų fermose gali būti taikomos dvi gyvulių laikymo sistemos: 1) tvartin÷- ganyklin÷ (gyvuliai žiemą laikomi tvarte, vasarą - ganykloje): 2) tvartin÷ (gyvuliai žiemą ir vasarą laikomi tvarte).
Norint, kad gyvuliai būtų produktyvūs vasarą, reikia išlaikyti aukštos kokyb÷s ganyklinius žolynus visą ganymo sezoną.Tai galima padaryti laikantis tokių rekomendacijų:
o pavasarį kuo anksčiau prad÷ti ganyti, kai žolynų aukštis- 8- 10 centimetrų; o padalyti visas ganyklas į atskirus aptvarus;
o kiekviename aptvare ganyti 1- 2 dienas; o ganant žol÷s aukštis turi būti 5- 15 centimetrų;
o kai atsiranda daug kupstų, juos būtina nupjauti (idealu- kas 2 nuganymai);
o vasaros viduryje skirti papildomus ganyklų plotus ten, kur pirmoji žol÷ buvo nupjauta silosui arba šienui.
Ganiava musų respublikoje trunka nuo geguž÷s pradžios iki spalio pradžios, t.y. 145 - 155 dienas (Bakutis, 2003).
1.1.1. Karvių š÷rimas ganykliniu laikotarpiu
Pavasar÷jant, rūpestingas šeimininkas pradeda galvoti apie karvių ir veršingų telyčių ganymą, nes šis laikotarpis – didžiausių pieno primilžių metas. Be to, grynas oras, jud÷jimas, saul÷ skatina gyvulių medžiagų apykaitą, stiprina ir grūdina organizmą. Lietuvoje galvijų tvartinis laikotarpis trunka 210 - 220, o ganyklinis – 145 -155 dienas. Tod÷l labai svarbu pereinamuoju iš tvartinio į ganyklinį laikotarpiu karves tinkamai šerti, nes keičiantis š÷rimo tipui gali sumaž÷ti jų pieningumas ir pieno riebumas. Be to, daugiausia karvių apsiveršiuoja baigiantis tvartiniam laikotarpiui ir pirmaisiais laktacijos m÷nesiais jos duoda daugiausia pieno. Kadangi per žiemą yra sunaudojamos sukauptos mineralinių medžiagų ir vitaminų atsargos, o pablog÷ję pašarai arba kai kurių pašarų (ypač stambiųjų ir sultingųjų) stoka išsekina organizmą, net ir menkiausios š÷rimo klaidos gali sumažinti karvių produktyvumą. Ganyklinio laikotarpio pradžia visų pirma priklauso nuo ganyklų našumo. Pavasarį gerai prižiūrimose ir racionaliai tręšiamose kultūrin÷se ganyklose žol÷ auga sparčiai ir galvijus galima prad÷ti ganyti daug anksčiau negu blogai prižiūrimose ir netinkamai tręšiamose pievose. Ūkiuose, kuriuose netrūksta pašarų, karves į ganyklą galima išginti, kai pradžiūsta ganyklos vel÷na, o žol÷
9 paauga iki 10-12 cm aukščio ( Japertas, Japertien÷ 2004).
Kai kurie ūkininkai mano, kad prad÷jus ganyti labiau suž÷lusioje ganykloje, t.y. kai žol÷s aukštis siekia 25-30 cm, karv÷s jos su÷da daugiau, tad ir primelžiama daugiau pieno. Tačiau bandymais nustatyta, kad aukštoje žol÷je ganomos karv÷s nu÷da tik viršutinę (apie 8 cm) žol÷s dalį. Užgriebusios daugiau ir nukandusios 20-25 cm ilgio kuokštą, jos nepaj÷gia viso nuryti, turi pakelti galvą ir papildomai susmulkinti žolę, tod÷l kramtydamos praranda laiko ir žol÷s su÷da mažiau. Jaunos, 10-15 cm aukščio, gero skonio žol÷s karv÷s per parą su÷da 70-80 kg arba apie 14 kg sausųjų medžiagų, o ankštinių 20-25 cm žolių – tik 40-50 kg arba apie 9 kg sausųjų medžiagų. Tod÷l aukštoje žol÷je ganomoms karv÷ms, norint primelžti tiek pat pieno, reikia sušerti daugiau koncentratų. Dažniausiai ganiavos pradžioje sumaž÷ja karvių primilžiai ir net pieno riebumas. Taip atsitinka d÷l to, kad jaunoje žol÷je yra daug tirpiųjų azoto junginių, iš jų apie 40 proc. sudaro nebaltymin÷s medžiagos. Be to, joje yra tik apie 15 proc. ląstelienos ir mažai cukraus. Taigi jaunos žol÷s azoto junginiai d÷l jų netinkamo santykio su ląsteliena ir angliavandeniais karv÷s virškinimo trakte suskyla iki amoniako. Šis kaupiasi karvių organizme, pažeidžia kepenų funkcijas, sutrikdo medžiagų, ypač mineralinių, apykaitą, pablogina vitaminų, ypač vitamino A, sintezę, magnio įsisavinimą. D÷l to magnio kiekis kraujyje sumaž÷ja iki 1,2 mg.proc. (norma 1,7-3,0 mg.proc.) ir karv÷s suserga ganykline tetanija. Prie jaunos žol÷s karv÷s, o ypač veislinis galvijų prieauglis, turi būti pratinamos palaipsniui, stebint, kad pirmomis ganymo dienomis gyvuliai neprisi÷stų per daug žol÷s. Karv÷s, su÷dusioms apie 80 kg per parą jaunos žol÷s, d÷l per didelio azoto junginių ir mažo ląstelienos kiekio racione sutrinka virškinimo trakto veikla ir jos suserga. Gyvuliai darosi neramūs, pradeda gausiai viduriuoti, juos ištinka raumenų traukuliai, kraujyje sumaž÷ja kalcio kiekis (nuo 10 iki 6 mg.proc.), maž÷ja karvių pieningumas ir pieno riebumas. Kad taip neatsitiktų, galvijus prie žol÷s reikia pratinti pamažu. Virškinti jauną žolę prieskrandžių mikroflora pripranta per 10-14 dienų. Pirmą dieną karv÷s į ganyklą išleidžiamos jau pašertos ir ganomos 1-2 val. Kitą dieną laukan genamos irgi pašertos, tačiau ganomos 2-3, o trečią dieną – jau 4-5 val. ir t.t. Žiemos pašarų davinys mažinamas, o ganyklinis laikotarpis ilginamas. Stambieji pašarai (šienas, šiaudai) tur÷tų būti šeriami dar dvi savaites nuo ganymo pradžios. Ganiavos pradžioje karv÷ms reikia duoti geros kokyb÷s šieno, šienainio, siloso. Iš koncentratų geriausiai tinka miežiniai miltai. Nereik÷tų galvijams duoti baltymingų koncentratų, nes jaunoje žol÷je proteinų ir taip apstu (Kulpys, Juraitis, 2004).
Nuo pat ganiavos pradžios galvijus ganykloje geriau ganyti grup÷mis, tada bus mažesn÷s darbo sąnaudos, kiekvienai bandai bus galima skirti normalaus dydžio ganyklos plotą, o ganykla bus gerai nuganoma (Jukna, 1998).
10 1.1.2. Karvių š÷rimas tvartiniu laikotarpiu
Tvartiniu laikotarpiu melžiamų karvių racioną turi sudaryti stambieji, sultingieji ir koncentruoti pašarai.
Iš stambiųjų pašarų karv÷ms svarbiausias yra šienas. Melžiamoms karv÷ms vertingiausias ankštinių (dobilų, liucernos) arba ankštinių ir varpinių žolių mišinio šienas. Tokiame šiene proteinų, mineralinių medžiagų ir vitaminų yra daugiau negu varpinių augalų šiene. Šieno vert÷ daug priklauso nuo augalų vegetacijos faz÷s, paruošimo būdo ir laikymo sąlygų. Vertingiausias šienas būna ankštinių augalų, nupjautų butonizacijos faz÷je bei žyd÷jimo pradžioje, varpinių – plauk÷jimo metu ir baigus juos džiovinti aktyviąja ventiliacija.
Optimalus šieno kiekis karvių racione – 1,5 – 2,5 kg, minimalus – 1 kg -100 kg karv÷s mas÷s. Stokojant šieno, dalį jo galima pakeisti gerais vasarinių javų šiaudais.
Geras šienainis mažo ar vidutinio produktyvumo karvių racionuose gali pakeisti šieną ar silosą. Šienainio, kuriame sausųjų medžiagų yra 38 – 40 proc., karv÷s su÷da vidutiniškai apie 25 kg, jei jame šių medžiagų yra apie 50proc. - maždaug 20 kg, o turinčio 60 proc., sausųjų medžiagų, - apie 15 kg. Nelabai produktyvių karvių racionuose vien šienainio užtenka patenkinti maisto medžiagų reikmę (Bartkevičiūt÷, 2003).
Sultingieji pašarai skirstomi į žaliuosius silosuotus, šakniavaisius, gumbavaisius, bei pramon÷s įmonių sultingąsias atliekas. Karv÷ms daugiausia sušeriama kukurūzų ir kitų augalų siloso. Geriausias yra daugiamečių žolių ir ankštinių vienmečių augalų silosas.
Baltymingas silosas melžiamų karvių racione tur÷tų sudaryti ne mažiau kaip 30 – 40 proc. visų sultingųjų pašarų.
Visų rūšių šakniavaisiai skatina karvių pieno sekreciją. Karv÷ms geriausia tinka pašariniai runkeliai. Taip pat joms duodama puscukrinių ir cukrinių runkelių, griežčių, morkų, bulvių.
Iš koncentruotųjų pašarų karv÷ms dažniausiai duodama miežinių, avižinių, maistui netinkamų kvietinių bei ruginių ir žirnių, peliuškių, vikių, lubinų bei pupų miltų. Labiausiai vertinami daug virškinamųjų proteinų turintys koncentruotieji pašarai: visų rūšių išspaudos, ankštinių augalų miltai, specialūs kombinuotieji pašarai.
Racionui papildyti karv÷ms duodama valgomosios druskos, sumaišytos su koncentruotaisiais pašarais, arba laižomosios druskos. Pieningos karv÷s nepaj÷gia sulaižyti tiek druskos, kiek reikia organizmui, tod÷l jų racionus subalansavus atsižvelgiant į reikalingą valgomosios druskos kiekį, ją reikia sušerti sumaišius su koncentruotais pašarais (Juraitis, Kulpys, 2004).
11
1.2. Įvairių veiksnių įtaka pieno kiekiui ir kokybei
1.2.1. Genetinių veiksnių įtaka pieno kiekiui ir kokybei
Svarbiausieji veiksniai, apsprendžiantys pieno gamybos ekonominį efektyvumą yra gyvulių genetinis potencialas, pašarai ir š÷rimas, laikymo ir priežiūros technologijos. Atskirų šių elementų reikšm÷ nevienoda. Genetiniams faktoriams (amžius, veisl÷) tenka apie 25- 27 proc, o likusi dalis – laikymo ir priežiūros technologijoms. Atrodytų, kad genetinių faktorių įtaka n÷ra didel÷ ir veislininkyst÷s darbo svarba n÷ra tokia didel÷ kaip karvių aprūpinimas kokybiškais pašarais ir tinkamas racionų subalansavimas, atsižvelgiant į gyvulių fiziologinę būklę. Tačiau taip n÷ra. Toks vaizdas gaunamas tada, kai galvijų selekcija vykdoma atitrauktai nuo pašarų baz÷s, kada pašarai ir š÷rimas neužtikrina to genotipo produktyvumo realizavimui reikalingų sąlygų. Tai aiškiai paliudija ir mūsų šalies pienin÷s galvijininkyst÷s raida. Daugelį metų buvo vykdomas nuoseklus veislininkyst÷s darbas, o karvių produktyvumas did÷jo neženkliai, nes pašarų baz÷ neatitiko gyvulių genotipą. (Mokslinis- gamybinis seminaras, 2003).
Juodmargiai galvijai sudaro apie 70 proc. visų šalyje auginamų galvijų.Šiuolaikiniai Lietuvos juodmargiai yra stiprios konstitucijos, jų kūnas proporcingas, bet kartais per daug kompaktiškas. D÷l trumpų kojų, gilios ir plačios krūtin÷s, plačios keteros, nugaros, juosmens, ilgo ir plataus užpakalio bei gerai išsivysčiusių raumenų jie dažnai panašesni į pieninius- m÷sinius galvijus. Šiam tipui jie yra artimi ir pagal pagrindinius kūno sud÷jimo indeksus. Daugumos karvių tešmenys tinka mechanizuotai melžti. Jos per minutę išskiria po 1,5- 1,9 kg, o priekiniuose ketvirčiuose telpa 42- 43 proc. pieno .
Naujas Lietuvos juodmargių genealogin÷s struktūros kūrimo ir veisimo linijomis etapas prasid÷jo, kai veislei gerinti masiškai prad÷ti naudoti Olandijos juodmargiai. Taip pat Lietuvos juodmargių genofondui tobulinti ir produktyvumui didinti dabar naudojami Danijos juodmargių, Vokietijos juodmargių, Holšteinų ir Anglijos fryzų galvijai. Geresnių bandų Danijos ir Vokietijos juodmargių genotipo karv÷s duoda daugiau kaip po 5000 kg 4 proc. ir riebesnio pieno. Jos yra geriau išsivysčiusios, aukštesn÷s ir ilgesn÷s už Olandijos juodmarges.
Lietuvos juodmargių produktyvumą ženkliai gerina Holšteinų buliai. Jie didin Lietuvos juodmargių pieningumą 190- 1030 kg, pieno riebalų kiekis — 17- 40 kg, bet pieno riebumą sumažina 0,15 proc. Tačiau gerų rezultatų gaunama tik tuose ūkiuose, kuriuose galvijai auginami ir šeriami intensyviai. Holšteinų genotipo karv÷s yra gerokai aukštesn÷s, ilgesn÷s ir kaulingesn÷s, bet per krūtinę ir klubus siauresn÷s už Olandijos, Danijos ir Vokietijos juodmargių bulių palikuones. Jos pagal kūno matmenų indeksus artimesn÷s pieniniams galvijams (Jukna, 1998).
12 1.2.2. Pašarų ir jų kokyb÷s įtaka pieno kiekiui, sud÷čiai ir kokybei
Daugelio autorių duomenimis, didžiausią įtaką karvių pieno produkcijai turi pašarai ir š÷rimas. Jie įtakoja apie 50- 60 proc. Š÷rimas turi daugiausia įtakos melžiamų karvių produktyvumui nei kokie nors kiti veiksniai. Darykite tai tinkamai ir gausite gerą primilžį. Darysite tai blogai – ir jūsų karv÷s greitai susirgs. Darysite tai nors šiek tiek blogai – karv÷s bus neproduktyvios, kadangi pašaras naudojamas neveiksmingai. Norint teisingai šerti, reikia subalansuoti š÷rimo racioną, kad karv÷s gautų pagrindines maistingąsias medžiagas reikiamais kiekiais ir santykiais, kurie atitiktų laktacijos laikotarpį. Kiek maisto ir kitų medžiagų reikia karvei priklauso nuo jos amžiaus, laktacijos laikotarpio, pieningumo, aplinkos ir kitų veiksnių (Juškien÷, 2003).
Organizuodami š÷rimą, galime veikti ir riebalų, ir baltymų kiekį piene. Kokybiškas, vertingas pienas gaunamas tuomet, kai racione yra reikiamas pagal normą energijos, maisto ir mineralinių medžiagų, vitaminų kiekis. Jei racione min÷tų medžiagų trūksta, maž÷ja primilžis, blog÷ja karvių sveikata, sutrinka reprodukcija, piene maž÷ja maistingųjų medžiagų, tod÷l būna prastesn÷ pagamintų produktų kokyb÷. Racione pašarai turi būti parinkti taip, kad būtų tinkamas laisvųjų riebalų rūgščių (LRR) tarpusavio santykis didžiajame prieskrandyje (Bartkevičiūt÷, 2007).
Karvių virškinamasis traktas yra labai sud÷tingas fabrikas, kurio veikla priklauso nuo to, kiek ir kiap šeriama, kokios kokyb÷s pašarai ir koks jų santykis. Racione turi būti visų reikalingų medžiagų. Nuo to, kaip sugebama spręsti šiuos klausimus, prikauso karvių pieno produkcija ir produktyvumo genetinių galimybių realizavimas (Czerkawski J. W., 1986).
D÷l didelio lengvai didžiajame prieskrandyje skaidomų proteinų kiekio racione susidaro daug amoniako, kuris nuodija gyvulį, šarmina organizmo skysčius, piene padid÷ja ur÷jos kiekis (Japertas, Japertien÷, 2007).
Sveika karv÷ turi tur÷ti sveiką didįjį prieskrandį. Sveikas didysis prieskrandis – tai daug ląstelieną virškinančių mikroorganizmų. Jei šių mikroorganizmų mažai, karv÷ negali veiksmingai panaudoti žol÷s arba siloso. Karvių, kurios gauna geros kokyb÷s pašarų, priekrandžiai būna sveiki, kadangi žol÷ yra natūralus pašaras, tačiau žiemą atsiranda daug problemų. Jei pažvelgtum÷te į mūsų šalies karvių š÷rimo racionus žiemą, pamatytum÷te, kad jie neatitinka didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų poreikio. Tai reiškia, kad ląsteliena virškinama blogai ir d÷l to karvių produktyvumas žiemą būna mažas (Monkevičien÷, Sederevičius, 2000).
Racionas turi didžiulę įtaką pieno, kurio pagrindin÷s sudedamosios dalys yra riebalai ir baltymai, sud÷čai. Yra sunku daryti įtaką vienai sudedamajai daliai, nedarant įtakos kitai. Šeriant turi
13 būti išlaikytas balansas tarp šių dviejų dalių. Šeriant daug ląstelienos turinčiais pašarais, pavyzdžiui šienu, lengva smarkiai padidinti riebalų kiekį, tačiau šienas sumažina bendrą organizmo aprūpinimą energija. D÷l to sumaž÷ja pieno primilžis ir dažnai – pieno baltymai, kadangi prasta mikrobinių baltymų sintez÷.
Norint išlaikyti pakankamą jų lygį, reikia, kad pašarų davinyje užtektų virškinamosios ląstelienos, kurios gaunama šeriant geros kokyb÷s žol÷s silosu arba cukrinių runkelių griežiniais.
Pieno riebalų gamybą taip pat galima padidinti prid÷jus į racioną riebalų. Didelis riebalų kiekis (daugiau kaip 6 proc. bendro raciono sausųjų medžiagų kiekio) gali sul÷tinti didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų veiklą. Tai reiškia, kad ląsteliena prasčiau virškinama, tod÷l negalima riebalų prid÷ti daugiau kaip 6 proc. sausųjų medžiagų. Kartais, siekiant padidinti energijos kiekį ir pieno riebalų sintezę, yra naudojami vadinamieji „apsaugoti riebalai“, tai yra riebalų ir kalcio druskų mišinys. Tada bendras raciono riebalų kiekis gali būti ir 10 ar net 12 proc.http://www.vet.lt prieiga per internetą 2011
m.balandžio 20d.
Palyginti su baltymais, laktoz÷ mažai keičiasi, tod÷l didžiausias d÷mesys yra skiriamas pieno baltymų kiekiui padidinti. Tai yra daroma tod÷l, kad laktoz÷s sintez÷ yra pagrindinis veiksnys, nulemiantis primilžį. Jeigu karv÷s sintezuoja daugiau laktoz÷s d÷l to, kad yra geriau šeriama, ji taip pat pasisavina daugiau vandens iš kraujo (osmozo metu) ir primilžis padid÷ja. Taigi laktoz÷s sintez÷ ir su ja susijęs primilžis priklauso nuo gero š÷rimo, ypač nuo aprūpinimo energija. Norint ankstyvuoju laktacijos laikotarpiu išlaikyti didelius primilžius, reikia labai didel÷s laktoz÷s gamybos. Idealiai tam tinka didžiajame prieskrandyje skylantis grūdų krakmolas. Ankstyvuoju laktacijos laikotarpiu idealus pašaras yra kukurūzų silosas, kurio krakmolas taip pat suskyla dižiajame prieskrandyje ( Tarptautin÷ konferencija „Gyvulių mitybos ind÷lis įprastin÷s ir ekologin÷s gyvulininkyst÷s vystymui Lietuvoje“, LVA, Kaunas, 2004).
Apibendrinant galima pasakyti, kad š÷rimas turi didelę reikšmę pieno sud÷čiai. Kad pienas būtų riebus, reikia karves pakankamai aprūpinti virškinamąja ląsteliena. Gerą baltymingumą lemia tinkamas aprūpinimas energija. Siekiant padidinti laktoz÷s kiekį piene karves reikia šerti pašarais, turinčiais daugiau energijos bei baltymų. Norint didelių primilžių, pieno baltymų sintezei neužtenka mikrobinių, o reikia papildomų, didžiajame prieskrandyje neskaidomų baltymų.
14 1.2.3. Svarbiausi aplinkos veiksniai, įtakojantys karvių pieno kiekį, sud÷tį
ir kokybę
Metų laikas. Galima išskirti du ryškesnius sezoninius pieno chemin÷s sud÷ties pakitimus: kovo– birželio ir rugs÷jo – vasario m÷nesiais.
Pirmuoju periodu cheminių medžiagų piene sumaž÷ja. Tai dažniausiai sąlygoja dvi priežastys: 1) šiuo periodu, ypač jo pabaigoje, racionuose trūksta geros kokyb÷s pašarų ir 2) veršiavimosi sezoniškumas (kovą – balandį). Reikia siekti, kad karv÷s veršiuotųsi nuosekliai ištisus metus.
Antruoju periodu pieno chemin÷s sud÷ties rodikliai padid÷ja.
Labiausiai per metus (sezoniškai) svyruoja bendro (surinkto) pieno baltymai ir riebalai, o mažiausi – laktoz÷ ir chloridai.
Be to, pieno chemin÷s sud÷ties pakitimai skirtingu metų laiku priklauso ir nuo saul÷tų dienų skaičiaus, aplinkos temperatūros, vitamino D sintez÷s intensyvumo galvijų organizme, gyvulio fiziologin÷s būkl÷s (š÷rimosi periodas) ir kt.
Vasarą pieno riebumas truputį sumaž÷ja. Tai priklauso nuo aukštos oro temperatūros, padid÷jusios dr÷gm÷s ir kt. Nuolat karves išleidžiant pasivaikščioti, pager÷ja ir jų medžiagų apykaita, padid÷ja ir pieno riebumas. Taip pat pieno riebumą mažina blogos melžimo sąlygos (pašaliniai asmenys, triukšmas, grubus elgesys su galvijais), melžimo laiko keitimas, nekvalifikuotas melžimas ir kt.(Yeamkong et al., 2010).
Klimato sąlygos. Giedrą dieną karvių melžimosi greitis būna didesnis (2–2,5 kg/min), o blogu oru, staiga krintant atmosferos sl÷giui išmilžiai sumaž÷ja 12–15 proc. ir melžimo greitis sul÷t÷ja (iki 1,2–1,5 kg/min). Tai paaiškinama organizmo oksidacijos procesų sul÷t÷jimu sumaž÷jus atmosferiniam sl÷giui. Vasarą, per didelius karščius, padid÷jus santykinei oro dr÷gmei, dažnai griaudžiant perkūnijoms, sumaž÷ja pieno primilžiai ir pieno riebumas. Karv÷s geriau pakenčia žemą temperatūrą (0 °C) negu karštį. Pvz., Holšteino fryzų ir juodmargių pieningumas sumaž÷ja esant 24°C. Pieno riebumas paprastai krinta oro temperatūrai pakilus iki 21–23 °C (Sederevičius, 2004).
Pereinant iš ganyklų į tvartinį periodą pirmiausia galvijus reikia apsaugoti nuo šaltų darganotų orų, ypač naktimis, ir kiek tik galima duoti žaliųjų pašarų – tik tokiomis sąlygomis primilžiai nesumaž÷ja. Produktyvios karv÷s yra jautresn÷s šaltam lietingam orui. Tokiu oru ganomos, nemažai pašarų jos sunaudoja normaliai kūno temperatūrai palaikyti. Tyrimais nustatyta, kad rudenį primilžių sumaž÷jimą nulemia ne žol÷s stoka, o nepalankios oro sąlygos (Žakas, 2002).
15 Vakarinio melžimo pienas sudaro apie 42 proc., o rytinio melžimo – 58 proc. per parą primelžto pieno.
Laikymas ir priežiūra. Karv÷s per parą gauna iki 60–100 kg įvairaus pašaro ir jį suvirškinti turi optimaliomis sąlygomis, kad būtų gaunama maksimali pieno produkcija.
Galvijų laikymo sąlygų sąvoka pirmiausia suprantama kaip gyvulininkyst÷s pastatų mikroklimatas, jo svarbiausi parametrai (patalpų temperatūra °C, santykinis oro dr÷gnumas proc., oro jud÷jimo greitis m/s, apšvietimas, patalpų oro sud÷tis, ventiliacija, kanalizacija ir kt.). Gerokai pakilus aplinkos temperatūrai, padid÷jus oro dr÷gnumui, karvių pieno produktyvumas maž÷ja. Žema gyvulininkyst÷s patalpų temperatūra sumažina pieno primilžius ir truputį padidina pieno riebumą. Norint gauti kuo daugiau ir geros kokyb÷s pieno, fermų patalpose oro temperatūra turi būti 8 – 12 °C, santykinis oro dr÷gnumas 60 – 75 proc. (Michell et all., 2005).
Apšvietimui intensyvinti naudojamas dirbtinis patalpų apšvietimas kaitrin÷mis arba liuminescencin÷mis lempomis. Kad karvių tešmenys būtų geriau apšviesti, šviestuvai išd÷stomi virš melž÷jų tako. Šviestuvai įjungiami kartu su vakuumo siurbliu ir naudojami tik melžiant karves (Laugalis ir kt., 2004).
Svarbus galvijų laikymo elementas yra jud÷jimas (mocionas). Karv÷s kasdien turi pavaikščioti po 2 – 3 kartus 1 – 2 h. Tuomet padid÷ja jų pieno riebumas (Patarimai pieno gamintojams, 2004).
1.2.4. Fermos higieninių - sąlygų įtaka pieno kiekiui, sud÷čiai ir kokybei
Pamelžti sterilų pieną be mikroorganizmų yra neįmanoma. Pačiame tešmenyje randama mikroorganizmų prisitaikiusių ten gyventi, kurie pastoviai išmelžiami su pirmosiomis pieno porcijomis. Nedidelis šių mikroorganizmų kiekis pieno negadina. Jei pienas po melžimo neužteršiamas, tai atv÷sinus jo 1-ame ml randama apie 10 000 bakterijų. Jei pienas užteršiamas ir jame nustatoma 3 milijonai bakterijų 1ml – piene atsiranda ydos, sumaž÷ja pieno laikymo trukm÷ ir panaudojimo galimyb÷s.
Pagrindiniai pieno užteršimo šaltiniai yra karv÷s tešmuo, spenio kanalas, oda ir plaukai, pieno fermos oras, pieno indai, melžimo įrenginiai bei melžtuvai, pašarai, pakratai, aptarnaujantis personalas, mus÷s.
Pieno fermos ore visada yra mikroorganizmų, kurie atsiranda gyvuliams kv÷puojant, kosint ir čiaudant. Taip į aplinką patenka smulkūs seilių ir dr÷gm÷s lašeliai. Mikroorganizmų padaug÷ja dalinant pašarus (šieną, silosą), šalinant m÷šlą. Tad karves reikia šerti 1-1,5 h prieš melžimą arba iš karto po melžimo. Mikroorganizmų kiekis ore nuolat kinta ir tai priklauso nuo paros laiko bei sezono, nuo
16 gyvulių laikymo būdo.
Gyvulių laikymo patalpose yra gausu įvairių rūšių dulkių. Dulkių sud÷tis labia įvairi: be pašarų ir išdžiūvusių m÷šlo dalelių, surag÷jusių odos epitelio ląstelių, jose būna kombinuotųjų pašarų sud÷tinių dalių, mikroorganizmų, grybų ir jų veiklos produktų (endotoksinų, mikotoksinų). Oro dulk÷tumas labai padid÷ja šeriant gyvulius sausais pašarais. Dulkių dalel÷s perneša dujas, mikroorganizmus, endotoksinus, odos ląsteles ir m÷šlo daleles. Kai šeriama supelijusiu šienu, grūdais arba kreikiama, viename galvijų tvarto ore gali susidaryti apie 10 mln. dulkių dalelių. Šeriant geros kokyb÷s pašarais, įprastai viename oro litre randama 1-2 mln. dalelių.
Pakratuose dažnai esti įvairių bakterijų, pel÷sių, mielių ir kt., kurie į pieną patenka su kraiko dalel÷mis, dulk÷mis. Be to, nepakankamai kreikiant, karvių oda ir tešmuo užteršia m÷šlu ir kitokiais nešvarumais, kurie sunkiai nusivalo. Kreikti švariais, geros kokyb÷s šiaudais ir v÷dinti patalpas reikia ne v÷liau kaip 1 h iki melžimo pradžios (Tacas, 2004).
Pieno bakterinis užterštumas labai priklauso nuo mechaninių dalelių, patenkančių į pieną melžimo metu ir pamelžus. Tod÷l karv÷s tešmuo prieš melžimą turi būti nuplaunamas, dezinfekuojamas ir sausai nušluostomas. Tešmens ir spenių nuvalymas dezinfekuotomis šluost÷mis ar apiplovimas šiltu vandeniu, kuriame yra pridedama dezinfekavimo medžiagų (chloramino, dezmolio ir kt.), žymiai sumažina pieno bakterinį užterštumą (Klimait÷, 2005).
Spenio kanale tarpuose tarp melžimų susikaupia įvairūs mikroorganizmai, sudarydami taip vadinamą bakterinį kamštį. Tod÷l pirmose pieno čiurkšl÷se yra daug daugiau mikroorganizmų negu paskutin÷se. Pirmąsias pieno čiurkšles reikia numelžti į specialų indelį. Negalima jų numelžti ant grindų, nes taip sudaromos palankios sąlygos bakterijoms daugintis tvarte.
Galvijų laikymo patalpos turi būti gerai apšviestos. Jei melžiant karv÷s tešmuo nepakankamai apšviestas, melž÷jai sunku jį švariai nuplauti ir nešvarumai patenka į pieną, o numelžus pirmąsias pieno čiurkšles sunku pasteb÷ti pieno pokyčius. Toks pienas gali užteršti visą talpoje esantį pieną. Be to sunku nustatyti melžimo pabaigą, kai iš spenių nustoja tek÷ti pienas. Tod÷l melžikliai neretai perlaikomi ir taip gadinami speniai (Stankūnien÷, Tacas, 2003).
1.2.5. Tinkamo melžimo organizavimas – vienas svarbiausių veiksnių kokybiško pieno gamyboje
Vienas svarbiausių veiksnių kokybiško pieno gamyboje yra melžimo technologija. Ji lemia apie 60 - 80 proc. visų pienin÷s galvijininkyst÷s darbų.
17 Pienas yra biologiškai labai vertingas produktas. Tačiau nesilaikant karvių melžimo, jų laikymo bei pieno inventoriaus sanitarinių- higieninių reikalavimų, pienas gali tapti nekokybiškas ir net pavojingas žmonių sveikatai produktas.
Pagrindin÷ pieno kokyb÷s pablog÷jimo priežastis - mikroorganizmai. Patekus į pieną daug ligų sukeliantiems arba nuodus gaminantiems mikroorganizmams galima apsinuodyti. Daug mikroorganizmų yra ant karv÷s tešmens ir odos, spenio kanale, karvidžių ore, pašaruose, pakratuose, gali būti pieno induose ir melžimo įrenginiuose bei kt. Net ir laikantis visų higienos reikalavimų, praktiškai neįmanoma išvengti, kad karves melžiant bei apdorojant pieną, į jį nepatektų mikroorganizmai. Daug mikroorganizmų aplinkoje, ant tešmens odos ir tešmenyje esti sergant karv÷ms mastitu, metritu, enteritu. Blogai nuplovus ir nuvalius karv÷s tešmenį prieš melžimą, daug bakterijų patenka į pieną.
Tod÷l prieš melžimą ypač kruopščiai reikia ruošti tešmenį melžimui ir jį tinkamai prižiūr÷ti pamelžus. Kaip sumaž÷ja pieno užterštumas bakterijomis tinkamai paruošiant tešmenį melžimui parodyta lentel÷je (Aniulis, Japertas 2001).
Jeigu prieš melžimą iš spenių išmelžiamos ir patikrinamos pirmosios pieno čiurkšl÷s, tešmuo plaunamas ir dezinfekuojamas, tai ne tik mažiau mikroorganizmų patenka į pieną, bet ir skatinamas aktyvus pieno atleidimas.
Dabartiniu metu karvių tešmenų valymui prieš melžimą siūloma visa eil÷ priemonių.
Tešmenims valyti prieš melžimą siūlomos vienkartin÷s tvirtos struktūros popierin÷s servet÷l÷s, kurias galima dr÷kinti. Taip pat gali būti naudojamos daugkartinio naudojimo servet÷l÷s individualiai kiekvienai karvei.
Nešvarius karvių tešmenis galima plauti dviem būdais: tiesiog iš kibiro arba vandens srove. Tešmuo melžimui ruošiamas sekančiai:
1) išmelžiamos pirmosios pieno čiurkšl÷s; 2) nuplaunamas tešmuo ir speniai;
3) sausai nušluostomas tešmuo ir speniai.
Jeigu karvių tešmenys ir speniai labai nešvarūs, tuomet tešmuo pirmiausiai plaunamas, nušluostomas dezinfekuojančiu rankšluosčiu arba servet÷le ir tik po to išmelžiamos pirmosios pieno čiurkšl÷s. Taip sužadinamas aktyvus pieno atleidimas ir karvę tenka melžti, nors ir nustatomas kurio nors tešmens ketvirčio susirgimas. Susidaro palankios sąlygos ligos suk÷l÷ją pernešti sveikoms karv÷ms.
18 sveikatingumas. Jeigu yra pieno pakitimas bet kuriame tešmens ketvirtyje, karv÷ paliekama melžimui paskutin÷, pamelžus sveikąsias. Pieno atleidimas pilnai esti nesužadintas. Visas paruošiamasis darbas melžimui turi trukti ne ilgiau 1 min ir ne trumpiau kaip 30 s.
Ruošiant karv÷s tešmenį ilgiau negu 2- 5 min, pieno primelžiama iki 16 % mažiau. Jeigu tešmens paruošimas melžimui trunka 5- 8 s, tai pieno gali būti primelžiama iki 30 % mažiau. Automatizuotuose melžimo įrenginiuose, kuriuose po tešmens ir spenių nuvalymo melžikliai papildomai masažuoja apie 1 min spenius, galutinai sužadinamas pieno atleidimas.
Tačiau tenka atkreipti d÷mesį į tai, kad melžiant melžtuvais būtina tur÷ti karves labia švariais tešmenimis. Priešingu atveju, jeigu prieš melžimą tenka ilgiau negu 1 min plauti karv÷s tešmenį ir spenius, o po to melžikliai juos dar masažuoja 1 min laiko, iki normalaus melžimo proceso praeina 3- 4 min, o kartais ir daugiau laiko. Prarandamas oksitocino, skatinančio pieno išskyrimą, laikas. Tai atsiliepia į bendrą išmelžiamą pieno kiekį ir jo riebumą. Nuolatos tai kartojantis trump÷ja karvių laktacija. Užsienio fermeriai teigia, kad ir laikantis visų melžimo taisyklių, d÷l melž÷jų meistriškumo, per laktaciją iš karv÷s galima primelžti 300- 900 kg. daugiau ar mažiau pieno.
http://www.lva.lt/mmc/files/karviu-melzimas.pdf. prieiga per internetą 2010 m.balandžio 20 d.
Melžimo metu atsiradus pašaliniams dirgikliams, gali visiškai nutrūkti pieno atleidimas. Karv÷ ne visiškai išmelžiama ir tešmenyje lieka pieno.
Liekamasis pienas – tai pieno dalis, liekanti tešmens liaukin÷je dalyje po melžimo, pasibaigus oksitocino veikimo laikui.
Didelis neigiamas dirgiklis yra gyvulių š÷rimas arba pašarų vežimas į tvartą prieš pat melžimą arba melžiant. Mažiausiai pieno lieka tešmenyje tuomet, kai karv÷s pašeriamos prieš melžimą.
Jeigu gyvulių laikymas, melžimas atitinka biologinius organizmo reikalavimus, tešmuo visiškai išmelžiamas ir liekamojo pieno beveik nelieka (Stankūnien÷, Tacas, 1999).
1.2.6. Pieno užšalimo temperatūra
Pieno užšalimo temperatūrą lemia sausosios medžiagos, ypač laktoz÷s bei mineralinių medžiagų kiekis, nes jos yra ištirpusios pieno vandenyje. Kuo šių medžiagų piene daugiau, tuo užšalimo temperatūra žemesn÷ Priklausomai nuo pieno chemin÷s sud÷ties, pieno užšalimo temperatūra gali svyruoti nuo -0,515 iki -0,560 °C. Pieno užšalimo temperatūra padid÷ja:
• kai karvių š÷rimo racione trūksta maisto medžiagų, reikalingų pienui gaminti; kai racione netinkamas santykis tarp angliavandenių ir baltymų, trūksta lengvai virškinamų
19 angliavandenių;
• kai pašaro davinyje trūksta mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, natrio, kobalto, mangano ir kitų);
• kai karvių šeriamos prastos kokyb÷s silosu, šienainiu ar kitais silosuotais pašarais, kuriuose yra daug sviesto ar kitų organinių rūgščių;
• sumaž÷jus pieno liaukos sintez÷s aktyvumui - karv÷s sergant tešmens uždegimu ar jas užtrūkinant;
• d÷l įvairių virškinimo organų, ypač kepenų, ligų;
• d÷l per aukštos aplinkos temperatūros ir didelio oro dr÷gnumo; • d÷l iš dalies užšaldyto pieno;
• į pieną patekus pieno linijos plovimo vandens likučiui (Staniškien÷ ir kt., 2007).
Pieno užšalimo temperatūra labiausiai priklauso nuo karvių mitybos. Prastai šeriamų karvių pieno užšalimo temperatūra būna net aukštesn÷ kaip -0,483 °C. Tod÷l labai svarbu, kad karv÷s būtų šeriamos pašarais, užtikrinančiais reikalingą energijos, baltymų ir mineralinių medžiagų kiekį. Ar karv÷ tinkamai pašerta, galime spręsti ir iš pieno sud÷ties rodiklių. Pavyzdžiui, jei piene laktoz÷s mažiau kaip 4,7 proc., baltymų - mažiau negu 3,1 proc., ur÷jos kiekis – mažesnis kaip 15 mg.proc., natrio jonų – mažiau negu 350 mg/l, vadinasi, karvių pašare trūksta energijos, baltymų ir mineralinių medžiagų. D÷l to žalias pienas užšąla, esant aukštesnei negu -0,520 °C temperatūrai.
Nustačius, kad pieno užšalimo temperatūra aukštesn÷ -0,515 °C , pirmiausia reikia suskubti karves papildomai pašerti. Nepamirškite, kad koncentruotų pašarų kiekis šviežiapien÷ms karv÷ms turi siekti iki 400 g/l pieno, o v÷lesniu laktacijos laikotarpiu – 200-300 g/l pieno. Taip pat karv÷ms būtinai reikia duoti mineralų ir vitaminų papildų: šviežiapien÷ms – 300-350 g, o v÷lesniu laikotarpiu po veršiavimosi – 150-250 g. karvei per parą, priklausomai nuo karv÷s produktyvumo. Be to, melžiamai karvei per parą reik÷tų duoti 65-165 g. valgomosios druskos. Atlikti tyrimai parod÷ kad karvių, kurios negauna mineralų ir vitaminų papildų bei valgomosios druskos, pieno užšalimo temperatūra būna net 0,005 °C aukštesn÷.
Pieno užšalimo temperatūrai turi įtakos ir karvių girdymas. Jei karves girdoma vieną ar du kartus per dieną, būtina girdyti pamelžus, o ne prieš melžimą. Tai svarbu tod÷l, kad išgertas vanduo greitai patenka į kraują, o iš jo į tešmenį. Atlikus tyrimus nustatyta, kad po girdymo net 2,5 valandas pieno užšalimo temperatūra būna aukštesn÷.
20 automatin÷s girdyklos ir karv÷s gali atsigerti kada tik nori, tai aukštesn÷ būna rytinio melžimo pieno užšalimo temperatūra ( Japertas, Japertien÷ 2004).
1.2.7. Somatinių ląstelių atsiradimo piene priežastys. Pieno bakterinio užterštumo priežastys
Svarbiausias veiksnys, turintis įtakos somatinių ląstelių skaičiaus padid÷jimui piene, yra į pieno liauką patekusi uždegimą sukelanti infekcija. Uždegimą sukelia į ją patekę ir besidauginantys patogeniniai mikroorganizmai. Uždegimo metu sumaž÷ja pieno sintez÷s aktyvumas, pakinta pieno sud÷tis, padid÷ja somatinių ląstelių skaičius (SLS). Uždegimo intensyvumas priklauso nuo karvių š÷rimo, kitų biologinių veiksnių ir uždegimą suk÷lusio patogeno. Padid÷jęs SLS rodo pieno liaukos uždegimą.
Karvių sergamumui tešmens uždegimu (mastitu) turi įtakos: 1) aplinkos veiksniai:
• pastatai;
• stov÷jimo vietų išplanavimas; • karvių laikymo sąlygos; • š÷rimas;
• mežimo įranga; • melžimo higiena ir kt.
2) karv÷s organizmo atsparumas nepalankiems veiksniams:
Silpstant organizmui, silpsta visi apsauginiai organizmo barjerai, taip pat ir tešmens. Nusilpustešmens apsauginiam barjerui, per spenio sfinkterį lengvai patenka patogenai, kurie daugindamiesi sukelia tešmens uždegimą;
3) karvių aplinkoje esantys patogenai ir jų savyb÷s: • patogenų rūšis;
• kiekis;
• virulentiškumas ir kt.
Mastitas – viena iš brangiausių pieninio tipo karvių ligų. 60–70 proc. visų nuostolių, patiriamų d÷l karvių ligų, tenka mastitui.
Ekonominiai nuostoliai susidaro:
21 • gydymo išlaidos - 20–25 proc.,
• išlaidos, atsiradusios d÷l karvių išbrokavimo - 30–35 proc.
Slaptuoju mastitu Lietuvoje serga apie 50 proc. laktuojančių karvių. Karvei sergant slaptuoju mastitu, d÷l pieno produkcijos sumaž÷jimo per laktaciją patiriama apie 400 litų nuostolio (Japertas, 2004).
Mastitu dažniau serga pirmaverš÷s (17 proc.) negu vyresnio amžiaus karv÷s (12 proc.). Pirmąjį laktacijos m÷nesį pirmaveršës karv÷s mastitu serga penkis kartus dažniau negu vyresn÷s. Pirmuosius 3 laktacijos m÷nesius mastitu serga apie 60 proc. pirmaveršių (visų sergančių karvių), o vyresnio amžiaus karvių serga du kartus mažiau 32 proc. Pirmaveršių pieno liaukos atsparumas mechanizuotam melžimui yra gerokai mažesnis negu vyresnio amžiaus karvių. D÷l to kiekvienais metais išbrokuojama apie 20–28 proc. pirmaveršių karvių.
1 lentel÷. Pieno nuostoliai (kilogramais per laktaciją), susiję su somatinių ląstelių skaičiaus padid÷jimu karv÷s piene
Pieno produkcijos nuostoliai (kg per laktaciją) SLS vidurkis, tūkst./ ml
per pirmą laktaciją per antrą laktaciją
50 - - 100 -91 -181 200 -181 -363 400 -272 -544 800 -363 -762 1600 -454 -907
Didelę įtaką karvių sergamumui tešmens uždegimu turi karvių š÷rimas. Trūkstant pašaruose seleno ir vitamino E, padid÷ja karvių sergamumas tešmens uždegimu. Papildžius pašarus seleno ir vitamino E priedais, turinčiais antioksidacinių savybių, klinikiniu mastitu sergama rečiau bei trumpiau. Be to, kai pašaruose trūksta vitamino A ar karotino, d÷l netinkamo angliavandenių ir baltymų santykio karv÷s dažniau serga mastitu.
Somatinių ląstelių skaičius piene padid÷ja, kai: 1) nekontroliuojamos pirmosios pieno čiurkšl÷s;
2) tešmens paruošimui nenaudojamos individualios pašluost÷s; 3) po melžimo nedezinfekuojami speniai;
22 5) tešmens uždegimu sergančios karv÷s melžiamos iš eil÷s;
6) neišbrokuojamos l÷tiniu tešmens uždegimu sergančios karv÷s;
7) neatliekami tešmens uždegimu sergančių karvių pieno bandinių bakteriologiniai tyrimai;
8) netikrinamas melžimo sistemos darbas;
9) laiku nekeičiamos melžiklių gumos ir kitos melžimo sistemos gumin÷s dalys; 10) tinkamai neįrengtos karvių guoliaviet÷s;
11) blogas tvarto mikroklimatas (Japertas, 2004).
Pieno maistin÷ vert÷ yra optimali, kai karv÷s yra sveikos, gerai šeriamos ir transportuojant pienas apsaugomas nuo nepalankių sąlygų. Labai svarbi yra šviežio pieno mikrobiologin÷ kokyb÷.
Bendras bakterinis užterštumas parodo pieno užteršimą bakterijomis. Optimaliomis sąlygomis dauguma bakterijų gali pasidauginti kas 20 minučių. Vadinasi, iš vienos bakterijos per 8 valandas gali atsirasti net 16 mln. bakterijų. Gauti sterilų pieną praktiškai neįmanoma. Sveikos karv÷s tešmenyje gali būti nedaug baktericidin÷ms medžiagoms atsparių bakterijų. Bakterijos laikosi spenio kanal÷lyje ir spenio cisternoje, o gilesn÷se tešmens dalyse (alveol÷se) paprastai jų nebūna, nes jų dauginimąsi slopina baktericidin÷s pieno medžiagos.
Pienas užteršiamas melžiant: • iš melžimo įrangos;
• iš aplinkos.
Bakterijos į pieną patenka nesilaikant melžimo higienos:
• blogai melžimui paruoštas tešmuo (nustatyta, jog vandens lašelyje ant karv÷s tešmens gali būti iki 30 bilijonų bakterijų);
• nenumelžiamos pirmosios pieno čiurkšl÷s;
• nešvariai išplautos pieno linijos ar pienui skirti indai; • nešvari melžimo aikštel÷ ir kt.
Šis užteršimas vadinamas pirminiu bakteriniu užterštumu. Spenio kanale mikrofloros kiekis ir rūšin÷ sud÷tis labai skiriasi. Tipiški ligų suk÷l÷jai yra mikrokokai, korinebakterijos, streptokokai, stafilokokai, bacilos, enterobakterijos ir pseudomonai. Pirminis užteršimas yra 100–10000 bakterijų viename mililitre pieno. Mechanizuotai melžiant pienas ištisai kontaktuoja su spenio oda ir bakterijos patenka į pieną. Tvartiniu laikotarpiu į pieną tiesiog iš karvių patenka 5–10 kartų daugiau bakterijų nei per ganiavą. Spenių dezinfekcija po melžimo gerokai sumažina streptokokų ir stafilokokų kiekį.
23 2 lentel÷. Pieno užterštumas mikroorganizmais priklausomai nuo spenių paruošimo
Panaudota priemon÷ Sumaž÷ja pieno užterštumas bakterijomis, proc.
Nušluoščius sausu rankšluosčiu 4
Nušluosčius šlapiu rankšluosčiu 40
Nušluosčius šlapiu, po to sausu rankšluosčiu 77 Nušluosčius rankšluosčiu, suvilgytu spec.
dezifektantu, o veliau sausu rankšluosčiu 87 Spenių pamirkymas spec. dezifektante prieš
melžimą ir v÷liau nušluostant sausu rankšluosčiu (ypač spenių galus)
85
Vidinis melžimo įrangos ir pieno cisternos paviršius yra didelis ir gali išlaikyti dideles bakterijų populiacijas, užteršiančias pieną. Kai 1 ml nuoplovų, paimtų nuo 5 m² paviršiaus, randama 100 mln. bakterijų, bendras pieno bakterinis užterštumas padid÷ja 1000 bakterijų 1ml. 1 ml nuos÷dų, rastų melžimo įrangoje, yra tūkstantis - 100 milijardų bakterijų. Jas sudaro mikrokokai (6–20 proc.), korinebakterijos (10–16 proc.), enterobakterijos (0,8–30 proc.), kitos gramneigiamos (11–27 proc.) ir sporas gaminančios aerobin÷s bakterijos (0,5–3,6 proc.). Melžiant mechanizuotai, pirminis užterštumas yra apie 10 tūkst. bakterijų 1 ml. Vidutiniškai pus÷ jų yra patekusios iš tešmens. Karvių, kurių piene daug somatinių ląstelių (sergančių tešmens uždegimu), randamas ir didelis bendras bakterinis užterštumas. Be to, tokių karvių piene yra ir bakterijų pagamintų toksinų. Toksinai yra atsparūs temperatūrai ir nesuyra pieną pasterizuojant.
Antras labai svarbus veiksnys, turintis įtakos pieno bendram bakteriniam užterštumui, yra greitas ir kokybiškas pieno atšaldymas. Jeigu pienas neatšaldomas iki +4, -6 °C, susidaro palankios sąlygos į jį patekusioms bakterijoms daugintis (tai vadinama antriniu pieno užterštumu). Bakterijos pakeičia šviežio pieno kvapą, skonį ir kokybę. Besidaugindamos bakterijos ardo pieno baltymus ir riebalus. Nors dauguma bakterijų yra „užmušamos“ pasterizuojant, nepageidaujamas jų poveikis išlieka. Tod÷l sumaž÷ja pieno produktų išeiga, sutrump÷ja jų laikymo periodas ir kt. Pamelžtame piene tam tikrą laiką bakterijos nesidaugina, nes jame yra medžiagų, kurios naikina į pieną patekusias bakterijas ir neleidžia joms daugintis. Laikotarpis, kai pienas išlaiko šias savybes, vadinamas baktericidine faze. Pieno baktericidin÷ faz÷ priklauso nuo pirminio pieno užteršimo ir jo laikymo temperatūros. Kai pienas atšaldomas iki +4 °C temperatūros ir esant nedideliam pirminiam užterštumui, pirmas 48 val. bendras bakterijų skaičius nedid÷ja. Net ir žemoje temperatūroje laikomo labai užteršto pieno baktericidin÷ faz÷ trunka tik 3–5 valandas, o aukštoje temperatūroje jos visai
24 nelieka. Tod÷l labai svarbu tik ką pamelžtą pieną tuojau kuo labiau atšaldyti (Japertas, 2004).
3 lentel÷. Pieno bendro bakterinio užterštumo priklausomyb÷ nuo tešmens paruošimo melžti būdų (Japertas, 2004) Pieno bakterinio užterštumo pasikeitimas, proc. Plaunant vandeniu Šluostant dr÷gna servet÷le Plaunant specialiomis, tam tikslui skirtomis priemon÷mis Nusausinant rankomis +13 iki -4 + -3 iki -10 + + -39 + + -49 + + + -27 + -30 + + -63 + + -68 + + +
* pieno bendro bakterinio užterštumo kitimas lygintas su karvių pienu, kurių tešmuo prieš melžimą nevalytas.
4 lentel÷. Bakterijų skaičiaus (tūkst./ ml) kitimas, laikant pieną įvairiose temperatūrose Temperatūra, °C 3-5 8-10 13-15 Pieno laikymas, val. Pienas nelabai užterštas Labai užterštas pienas Pienas nelabai užterštas Labai užterštas pienas Pienas nelabai užterštas Labai užterštas pienas Tuoj pamelžus 44 1200 44 1200 44 1200 3 45 1700 32 1700 73 1900 6 55 2300 35 2300 64 2900 9 25 2100 56 4300 1500 4100 12 37 2500 47 5600 1600 6000 15 67 4400 45 6000 3200 1000 18 62 6200 290 10000 4600 Pieną sutr. 21 66 10000 1300 Pieną sutr. - - 24 45 Pieną sutr. 16500 - - -
Pamelžtame piene tam tikrą laiką bakterijos nesidaugina, nes jame yra medžiagų, kurios naikina į pieną patekusias bakterijas ir neleidžia joms daugintis. Laikotarpis, kai pienas išlaiko šias savybes,
25 vadinamas baktericidine faze. Pieno baktericidin÷ faz÷ priklauso nuo pirminio pieno užteršimo ir jo laikymo temperatūros. Kai pienas atšaldomas iki +4 °C temperatūros ir esant nedideliam pirminiam užterštumui, pirmas 48 val. bendras bakterijų skaičius nedid÷ja. Net ir žemoje temperatūroje laikomo labai užteršto pieno baktericidin÷ faz÷ trunka tik 3–5 valandas, o aukštoje temperatūroje jos visai nelieka. Tod÷l labai svarbu tik ką pamelžtą pieną tuojau kuo labiau atšaldyti. 4 lentel÷je parodyta laikomo pieno bendro bakterinio užterštumo priklausomyb÷ nuo jo atšaldymo temperatūros ir pirminio bakterinio užterštumo (Patarimai pieno gamintojams, 2004).
26
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Magistrinis darbas atliktas LSMU Veterinarijos akademijoje, Gyvulininkyst÷s katedroje, Josifo Taco melžimo mokymo centre ir Kaišiadorių rajono ūkininko karvių fermoje 2010-2012 metais.
Pirmajame tyrimų etape buvo atlikta specialiosios literatūros paieška, jos sisteminimas ir analiz÷.
Antrajame tyrimų etape buvo atliktas tiriamosios karvių bandos pieno sud÷ties (riebalų proc., baltymų proc., laktoz÷s proc., ur÷jos mg.proc.) ir kokyb÷s rodiklių (bendro bakterinio užterštumo tūkst/ml, somatinių ląstelių skaičiaus tūkst/ml, inhibitorinių medžiagų, pieno užšalimo temperatūros) rodiklių kitimas. Taip pat buvo lyginami ganyklinis ir tvartinis laikotarpiai, jų įtaka tiriamiems rodikliams.
Tyrimams buvo naudojami:
• Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo apyskaitos 2010-2011 m. duomenys iš VĮ „Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ duomenys.
• Pieno sud÷ties ir kokyb÷s duomenys iš VĮ „Pieno tyrimai“
• VĮ “Gyvulių produktyvumo kontrol÷“ (GPK) apyskaitos duomenys.
• Naudojama Valstybin÷s gyvulių priežiūros tarnybos prie ŽŪM informacija. • Naudojami pieno ūkio apskaitos žurnalai.
Tyrimų metu buvo remtasi kontroliuojamų karvių produktyvumo duomenimis, analizuoti pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodikliai.
Statistin÷ duomenų analiz÷ buvo atlikta skaičiuokle EXCEL ir R statistiniu paketu. Buvo paskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai (X), jų paklaidos (mx) bei sklaidos charakteristikos – vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai (δ).Rezultatai patikimi, kai p<0,05, rezultatai nepatikimi, kaip>0,05
27
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Tiriamojo ūkio trumpa charakteristika
Vidutinis karvių skaičius ūkyje – 62, Lietuvos Juodmargių veisl÷s karv÷s, taip pat auginamaa 17 telyčių (iki 6 m÷n.: 1, nuo 6 iki 12 m÷n.: 9, nuo 12 iki 24 m÷n.: 7). Gyvuliai laikomi rekonstruotoje fermoje, melžiama į pieno liniją, taip pat įrengtas modernus pieno blokas su melžimo, 2 šaldytuvų pieno ataušinimui bei plovimo sistema (1 pav.). Naudojama moderni DeLaval (Švedija) firmos įranga.
1 pav. Pieno blokas su pieno aušinimo įranga
Ūkis taip pat turi ir šiuolaikišką pašarų ruošimo techniką, gyvuliai šeriami subalansuotais pilnaverčiais pašarais. Pagrindinis tikslas šiame ūkyje – kokybiško pieno gamyba. 2011 m. iš karv÷s buvo primelžta vidutiniškai po 6496 kg, 4,34 proc. riebumo ir 3,66 proc. baltymingumo pieno. Ūkininkai paj÷gūs konkuruoti su kitais pieno gamintojais ir s÷kmingai dirbti toliau. Taip pat sudarytos geros zootechnin÷s-veterinarin÷s gyvulių laikymo ir priežiūros sąlygos, kruopščiai vedama visa apskaita apie gyvulius. Šioje bandoje kontrolinius melžimus atlieka ir tvarko apskaitą, ženklina gyvulius gyvulių produktyvumo kontrol÷s tarnybos kontrol÷s asistent÷.
https://is.vic.lt/Public/Login.aspx?ReturnUrl=%2fVgis%2fKm.aspx prieiga per internetą 2011m.
lapkričio 30d.
Visos pajamos, kurias gauna ūkininkai yra iš galvijininkyst÷s – tai yra pajamos, gautos už pieną. Šiuo metu pieną pristato UAB "Marijampol÷s pieno konservai". Pristatomo pieno kiekis siekia apie 320tonų per metus.
28 kombinuotais pašarais. Didžioji dalis pašarų pagaminama ūkyje, kiti – kombinuoti pašarai, baltyminiai, mineraliniai-vitamininiai papildai, melasa ir pieno pakaitalai veršeliams yra perkami.
Galvijų fermoje pas ūkininką taikoma tvartin÷-ganyklin÷ laikymo sistemos, kai gyvuliai žiemą laikomi tvarte, o šiltuoju metų laiku – ganykloje (2 pav.). Tvartin÷-ganyklin÷ sistema pranašesn÷ tuo, kad ganymo metu sumaž÷ja darbų ūkyje, didžiąją dalį pašarų gyvuliai gauna iš kultūrin÷s ganyklos, sumaž÷ja papildomai gaminamų pašarų kiekis. Be to, grynas oras, saul÷ teigiamai veikia galvijų, ypač prieauglio organizmą – skeleto, virškinamojo trakto ir kitų organų vystymąsi.
2 pav. Karv÷s ganomos ganykloje
Ganykliniu laikotarpiu karv÷s ganomos elektriniuose aptvaruose, o melžiamos kilnojamoje keturviet÷je tandemo tipo melžimo aikštel÷je (2 pav.). Ūkininkas savo ūkyje žiemos laikotarpiu taiko saitinį laikymo būdą, t.y trumpas pririšimas, kai galvijai gul÷dami galvą laiko virš š÷rimo stalo. Tvarte guoliaviet÷s įrengtos tinkamai: sausos, šiltos, pakankamai minkštos. Tokiose guoliaviet÷se karv÷ per parą guli 12-14 val. Jei guoliaviet÷ šlapia, karv÷ gali visai nesigulti. Netinkama guoliaviet÷ neigiamai veikia karv÷s virškinimo procesus, apetitą ir produktyvumą.. Taikant šį laikymo būdą, karv÷s tvartuose yra rišamos. Taip laikomos karv÷s šeriamos ir melžiamos stov÷jimo vietose, tod÷l galima taupyti pašarus tiksliai normuojant pagal kiekvieno gyvulio produktyvumą. Be to, kiekviena karv÷ per visą tvartinį laikotarpį turi pastovią, ramią š÷rimo ir gul÷jimo vietą bei tas pačias kaimynes ir d÷l to mažiau patiria stresų. Iš karvių primelžiama daugiau pieno, sumaž÷ja pašarų poreikis, tačiau padid÷ja pieno gamybos darbo sąnaudos.
29 3 pav. Keturviet÷ tandemo tipo aikštel÷
Ūkininko ūkyje karvių raciono pagrindą sudaro stambieji pašarai, o koncentratai – tik nedidelę jo dalį. Ūkyje naudojami pašarai, turintys gerą maistinę vertę, akcentuojama gera pašarų kokyb÷. Galvijai šeriami pašarais, kurie nekenkia pieno kokybei.
Racioną tvartiniu laikotarpiu sudaro vytintas šienainis, šienas, melasa, kombinuoti pašarai, traiškytos grūdin÷s kultūros ir baltyminiai mineraliniai-vitamininiai papildai. Kadangi karvių banda n÷ra maža, yra nelengva išskirti produktyvias karves ir joms papildomai normuoti reikiamus pašarus, tačiau ūkininkas labai stengiasi geriausias karves šerti geriausiai.
Ganykliniu laikotarpiu, karves išgynus į ganyklas, duodama stambiųju pašarų - šieno. V÷liau visą ganymo laikotarpį nuolatos duodama koncentratų, kombinuotojų pašarų, mineralinių-vitamininių priedų. Produktyvioms karv÷ms duodama, pagal poreikį, daugiau.
3.2. Laktacijos įtaka karvių bandos produktyvumui
Lietuvoje kontroliuojamose bandose 2009 – 2010 m. iš karv÷s vidutiniškai primelžta 6209 kg. pieno. Esant subalansuotam racionui, karvių išmilžis did÷ja su kiekviena laktacija. Nors respublikoje kontroliuojamų karvių daugiausia yra 3 ir 5 laktacijos, jos pasiekia produktyvumo piką, tačiau karvių ilgaamžiškumas priklauso nuo daugelio priežasčių – ypač visapusiško jų sveikatingumo.
30 5 lentel÷. Laktacijos įtaka karvių bandos produktyvumui
Pieno sud÷tis Laktacijos Karvių skaičius Karvių produktyvumas, kg Riebalai, proc. Riebalai, kg Baltymai, proc. Baltymai, kg I 20 4036 4,0 172 3,24 139,70 II 21 5025 3,90 195,8 3,35 167,88 III 7 6185 4,92 220,13 3,24 151,07 IV ir > 14 5513 4,14 217,94 3,42 181,34
Analizuojant ūkininko karvių fermoje esančių karvių skaičių pagal laktacijas (5 lentel÷) pasteb÷jome, kad I-os laktacijos karv÷s dav÷ 4036 kg 4,0 (proc.) riebumo ir 3,24 (proc.) baltymingumo pieno. Jau II-oje laktacijoje pieno kiekis padid÷jo ir siek÷ 5025 kg per laktaciją, tačiau pieno riebumas ir baltymingumas buvo mažesni (atitinkamai 3,90 proc. ir 3,35 proc.).
Produktyviausios karv÷s bandoje yra III-oje laktacijoje. Pasiektas geriausias pieno kiekis ir riebumas. Iš jų vidutiniškai primelžta po 6185 kg, 4,92 (proc.) riebumo ir 3,24 (proc.) baltymingumo pieno. Tenka pasteb÷ti, kad bandoje yra karvių, vyresnių kaip IV laktacija (14). Nors jų produktyvumas šiek tiek žemesnis nei III-ios laktacijos karvių (5513 kg.), tačiau tai pakankamai geras karvių produktyvumas.
Pirmaveršių pieno riebumas laktacijos pradžioje būna mažesnis, nes dar nepakankamai išsivysčiusi ir silpniau funkcionuoja pieno liauka, o laktacijos pabaigoje - didesnis. Tai priklauso nuo liaukos ir riebalų sintez÷s, kuri pieno davimo laikotarpiu ger÷ja. Atitinkamai vyresn÷s laktacijos karvių pieno riebumas ir baltymingumas yra aukšti, nes pieno riebumas dažniausiai did÷ja iki šeštos laktacijos. Paskui po truputį maž÷ja, nes gyvulys sensta, sul÷t÷ja pieno riebalų sintez÷.
3.3. Sezono įtaka pieno sud÷ties rodiklių kitimui
Lietuvoje galvijų tvartinis laikotarpis trunka 210-220, o ganyklinis – 145-155 dienas. 2011 m. žiema buvo trumpa, o vasaros ir rudens klimatas leido ūkininkui ganiava džiaugtis daug ilgiau nei įprasta. Analizuojamo ūkininko bandoje tvartinis laikotarpis truko 162, o ganyklinis 203 dienas.
Kaip žinome, pieno sud÷tin÷s dalys ir jų kiekiai piene kinta priklausomai nuo metų laiko, nes skirtingu metų laiku karv÷s šeriamos skirtingos maistin÷s vert÷s pašarais. Analizuojami pagrindinių pieno sud÷tinių dalių (riebalų (proc.), baltymų (proc.) , laktoz÷s (proc.) ) kiekiai ganyliniu ir tvartiniu laikotarpiais pateikti 6 ir 7 lentel÷se.
31 6 lentel÷. Pieno sud÷ties rodikliai ganykliniu laikotarpiu
Ganyklinio laikotarpio m÷n. Rodikliai
Geguž÷ Birželis Rugpjūtis Rugs÷jis Spalis Lapkritis Vidurkiai X Riebalų kiekis, proc. ±m 3,73٭ ±0,1 2,81٭ ±0,14 4,48٭ ±0,17 4,0٭ ±0,23 4,04٭ ±0,17 4,82٭ ±0,12 4,0٭ ±0,31 X Baltymų kiekis, proc. ±m 2,98 ±0,06 3,29 ±0,05 3,24 ±0,04 3,26 ±0,05 3,86 ±0,06 3,76 ±0,06 ±0,15 3,4٭ X Laktoz÷s kiekis, proc. ±m 4,37 ±0,03 4,53 ±0,03 4,36 ±0,02 4,34 ±0,02 4,17 ±0,03 4,18 ±0,03 4,37 ±0,06 Paaiškinimas: p>0,05, ٭p<0,05
Ganiavos laikotarpiu riebalų kiekis (proc.) geguž÷s - birželio m÷nesiais buvo žemiausias per visą ganiavos laikotarpį (atitinkamai 3,7 proc. – 2,81 proc. ) p<0,05. Rugpjūčio m÷nesį riebalų kiekis žymiai padid÷jo (iki 4,48 proc. ), o maksimumą pasiek÷ lapkričio m÷nesį (iki 4,82 proc.) p<0,05.
Baltymų kiekiai (proc.) mažiausi taip pat buvo geguž÷s – birželio m÷nesiais ( 2,98 proc. -3,29 proc.). Aukščiausias baltymingumas (proc.) pasiektas spalio m÷nesį (iki 3,86 proc.). Nežymiai skyr÷si ir lapkričio m÷nesio pieno baltymingumas. Dažniausiai baltymų kiekis piene yra pastovus. Nežymiai jų gali padaug÷ti padidinus raciono maistingumą.
Pakankamai svarbia pieno sud÷tine dalimi laikoma laktoz÷. Didžiausias laktoz÷s kiekis piene buvo birželio m÷nesį (4,53 proc.), o likusiais ganyklinio laikotarpio metų m÷nesiais laktoz÷s kiekis svyravo nuo 4,18 proc. iki 4,37 proc.
7 lentel÷. Pieno sud÷ties rodikliai tvartiniu laikotarpiu Tvartinio laikotarpio m÷n. Rodikliai
Gruodis Sausis Vasaris Kovas Balandis Vidurkiai X Riebalų kiekis, proc. ±m 5,23٭ ±0,11 4,3٭ ±0,15 4,59٭ ±0,2 4,38٭ ±0,15 4,01٭ ±0,12 4,5٭ ±0,31 X Baltymų kiekis, proc. ±m 3,71٭ ±0,48 3,39 ±0,08 3,54٭ ±0,1 3,63٭ ±0,11 3,25 ±0,07 3,5 ±0,09 X Laktoz÷s kiekis, proc. ±m 4,4 ±0,03 4,37 ±0,04 4,38 ±0,04 4,37 ±0,04 4,37 ±0,03 4,38 ±0,01 Paaiškinimas: p>0,05, ٭p<0,05
32 Analizuojant tvartinio laikotarpio pagrindinių pieno sud÷tinių dalių kiekį atskirais metų m÷nesiais nustatyta, jog riebalų kiekis (proc.) piene sausio- balandžio m÷nesiais svyravo nuo 4,01 proc.iki 4,59 proc. p<0,05. Daugiausia riebalų laktuojančių karvių piene buvo tvartinio laikotarpio pirmąjį m÷nesį, t.y gruodį. Pieno riebumas pasiek÷ 5,23 proc. p<0,05. Žemiausias riebumas buvo prieš ganymo pradžią, balandžio m÷nesį (4,01proc.) p<0,05.
Lyginant baltymų kiekio kitimą , aukščiausias baltymingumas buvo taip pat gruodžio m÷nesį (3,71 proc.) p<0,05. Visais kitais tvartinio laikotarpio m÷nesiais, baltymų kiekis piene kito nežymiai ir buvo beveik vienodas.
Paprastai piene laktoz÷s kiekis svyruoja nežymiai. Tirtų karvių laktoz÷s kiekis tvartiniu laikotarpiu buvo normalus ir labai panašus. Jis svyravo nuo 4,37 proc. iki 4,4 proc.
Apibendrinant galime padaryti išvadą, jog šeriant karves pilnaverčiais ir subalansuotais pašarais tvartiniu laikotarpiu, gaunamas riebesnis pienas, negu šeriant prastais. O ganiavos metu pieno riebumas gali truputį sumaž÷ti. Tai priklauso nuo klimato salygų, ganiavos salygų ir kt.
3,4 4 4,33 3,5 4,5 4,38 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 Riebalų kiekis, proc. Baltymų kiekis, proc. Laktoz÷s kiekis, proc. GANYKLINIS TVARTINIS
4 pav. Vidutiniai pieno sud÷ties rodikliai ganykliniu/tvartiniu laikotarpiais
Kaip matome iš 4 pav. duomenų, tvartinio laikotarpio vidutiniai pieno sud÷ties rodikliai, buvo geresni: riebalai 0,5 proc. aukštesni, o baltymai ir laktoze nežymiai, tačiau buvo geresni lyginant su ganykliniu laikotarpiu.
