Karvių pieno elektrinio laidumo ryšys su produktyvumu ir tešmens sveikatingumu

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Simona Viršilaitė

Karvių pieno elektrinio laidumo ryšys su

produktyvumu ir tešmens sveikatingumu

Cows‘ milk electrical conductivity relationship with

productivity and udder health

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Saulius Tušas

DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Karvių pieno elektrinio laidumo ryšys su produktyvumu ir tešmens sveikatingumu“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) Simona Viršilaitė (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) Simona Viršilaitė (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) Doc. dr. Saulius Tušas (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) Prof. habil. dr. Romas Gružauskas (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

TURINYS

1.1. Lietuvoje auginamų pieninių galvijų populiacija ...11

1.2. Karvių produktyvumas ...11

1.3. Tešmens sveikatingumas ...12

1.3.1. Higienos reikšmė tešmens sveikatingumui ...13

1.3.2. Mastitą sukelianti mikroflora ...14

1.3.3. Somatinės ląstelės karvių piene ...14

1.3.4. Mastito gydymas ...16

1.4. Pieno elektrinis laidumas slapto mastito diagnostikoje ...17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ...19

3. TYRIMO REZULTATAI ...21

3.1. Karvių pieno rodiklių rezultatai ...21

3.2. Karvių pieno rodiklių koreliacijos koeficientų įvertinimas ...28

4. REZULTATŲ APTARIMAS ...30

IŠVADOS ...32

SANTRAUKA

Karvių pieno elektrinio laidumo ryšys su produktyvumu ir tešmens sveikatingumu Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: doc. dr. Saulius Tušas

Darbo apimtis: 37 puslapiai, 4 lentelės, 9 paveikslai, 66 literatūros šaltiniai.

Darbo tikslas: Išanalizuoti pieno elektrinio laidumo nustatymą, kitimus ir ryšį su produktyvumu bei tešmens sveikatingumu.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti ir palyginti pieno elektrinio laidumo įtaką pieno kiekiui ir sudėčiai. 2. Įvertinti pieno elektrinio laidumo įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene.

3. Nustatyti pieno elektrinio laidumo koreliacinius ryšius su produktyvumo rodikliais, bei somatinių ląstelių skaičiumi piene.

Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2014 - 2015 studijų metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakultete, Gyvūnų auginimo technologijų institute bei ,,X“ ūkyje. Tyrimui paimti 232 karvių duomenys.

Tiriamojo darbo metu buvo nustatyta ir apskaičiuota kontrolinio melžimo metu primelžto pieno kiekis (kg), pieno riebumas (proc.), pieno baltymingumas (proc.), somatinių ląstelių skaičius piene (tūkst./ml), pieno elektrinis laidumas (mS/cm). Tiriamieji duomenys buvo grupuojami pagal primelžto pieno kiekį, pieno sudėtį, somatinių ląstelių skaičių piene, pieno elektrinį laidumą, karvių laktacijas.

Atlikus pieno kiekio ir elektrinio laidumo analizę nustatyta, kad daugiausiai pieno iš karvės primelžiama, kai pieno elektrinis laidumas yra 5,01 – 5,8 mS/cm (p<0,01). Pieno elektriniam laidumui viršijus 5,81 mS/cm buvo primelžiama mažiausiai pieno iš karvės.

Nustatyta, kad didėjant pieno elektriniam laidumui pieno riebumas mažėja. Didžiausias pieno riebumas nustatytas, kai elektrinis pieno laidumas buvo 3,4 – 4,2 mS/cm ribose.

Išanalizavus pieno elektrinio laidumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene rezultatus nustatyta, kad didėjant somatinių ląstelių skaičiui piene, didėja ir elektrinis laidumas, bet somatinių ląstelių skaičiui piene viršijus 601 tūkst./ml, pieno elektrinis laidumas pradeda mažėti (p<0,05). Visų laktacijų karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius piene buvo 401 – 600 tūkst./ml, nustatytas didžiausias pieno elektrinis laidumas (p<0,05).

Nustatėme neigiamą statistiškai patikimą koreliaciją tarp pieno kiekio ir elektrinio pieno laidumo (r=-0,3681, p<0,05). Tarp somatinių ląstelių skaičiaus piene ir pieno elektrinio laidumo nustatytas vidutinis teigiamas (r=0,5174) koreliacijos ryšys (p<0,05).

SUMMARY

Cows‘ milk electrical conductivity relationship with productivity and udder health Simona Viršilaitė

Master‘s Thesis

Supervisor: doc. dr. Saulius Tušas

The scope of research paper: 37 pages, 4 tables, 9 pictures, 66 references.

The aim of this research is to analyse the settling of electrical conductivity of milk, its variations and relationship with production and udder‘s health.

The tasks of this research:

1. To evaluate and to compare the influence of electrical conductivity of milk on quantity and composition of milk.

2. To evaluate the influence of electrical conductivity of milk on the number of somatic cells in milk.

3. To set the correlation of electrical conductivity of milk with indicators of productivity and number of somatic cells in milk.

The scientific - research work was carried out at the Institute of Technology of livestock raising and the „X“ farm, Faculty of Animal Husbandry, Veterinary Academy, Lithuanian University of Health Sciences in 2014 – 2015. The research data takes 232 cows.

The quantity of milk (kg) during control milking, fat content of milk (%), milk protein (%), number of somatic cells in milk (thousand./ml), electric conductivity of milk (mS/cm) were determined and calculated during research work. Research data were grouped according to quantity of milk, composition of milk, number of somatic cells in milk, electrical coductivity of milk, lactations of cows.

The analysis of quantity of milk and electrical coductivity of milk showed that the highest amount of milk production during milking, when the electrical conductivity of milk is from 5,01 to 5,8 mS/cm (p<0.01). The least amount of milk was obtained during milking, when electrical conductivity of milk was exceeded by 5,81 mS / cm.

It was found that increasing the electrical conductivity of milk decreases the fat content of milk. The maximum fat content of milk was set, when the electrical conductivity of milk was in the range from 3,4 to 4,2 mS/cm.

After the analysis of the electrical conductivity of milk and number of somatic cells in milk, it was set that increasing the number of somatic cells in milk, the electrical conductivity increases also, but when the number of somatic cells in milk exceeds by 601 thousand./ml, electrical conductivity of

milk decreases (p<0.05). The highest electrical conductivity of milk (p<0.05) was set in all lactations of cows, which had amount of somatic cells in milk from 401 to 600 thousand./ml.

A statistically significant negative correlation was established between the amount of milk and electrical conductivity of milk (r=-0.3681, p<0.05). An average positive (r=0.5174) correlation relationship (p<0.05) was set between the amount of somatic cells in milk and electrical conductivity of milk.

SANTRUMPOS

Cl – chloras;

E. coli - Escherichia coli; K – kalis;

mS/cm – milisiemensas centimetre; Na – natris;

p – patikimumas;

ĮVADAS

Pieno pramonė visame pasaulyje yra didelė ir svarbi ekonomikos dalis. Karvių augintojai nori gauti daugiau ir kokybiškesnio pieno, todėl stengiasi auginti sveikas karves šerdami jas subalansuotais ir maistingais pašarais, laikydamiesi bendrųjų higienos reikalavimų (1). Pienas yra biologiškai labai vertingas maisto produktas (2). O kokybišką pieną nulemia tešmens sveikatingumas (3).

Mastitas yra gyvūnų gerovės, maisto saugos ir didžiausia ekonominė problema pienininkystės ūkiuose. Tešmens uždegimas apibūdinamas fizikinių, cheminių ir bakteriologinių pokyčių visuma piene bei patologiniais pokyčiais tešmens liaukiniame audinyje (4). Deja, didėjant karvių produktyvumui, didėja ir sergamumas mastitu (5). Slaptas mastitas yra 15 – 40 kartų daugiau paplitęs nei klinikinis (6). Karvei susirgus tešmens uždegimu pasikeičia pieno produkcijos kiekis, sudėtis ir technologinis tinkamumas (7). Visos mastito formos gali būti ir karvių nevaisingumo priežastimi (8). Greitas tešmens ligų diagnozavimas yra būtinas ūkininkams bei veterinarijos gydytojams siekiant išlaikyti gyvūnų gerovę, karvių produktyvumą bei pieno kokybę (9). Kompiuterizuotos bandos valdymo programos šiuolaikiniams ūkininkams padeda anksčiau pastebėti karvių sveikatos pokyčius. Programos fiksuoja gyvulio fiziologinius parametrus – kūno masę, produktyvumą, judrumą ir elektrinį laidumą. Visi šie duomenys automatiškai išsaugomi kompiuteryje, apdorojami programa ir pateikiami lentelėse bei grafikuose. Visus senesnius karvių fiziologinius rodmenis galima bet kuriuo metu pasižiūrėti ir iš matomų pokyčių spręsti apie gyvulio sveikatos būklę (10). Labai svarbu, kad veterinarijos gydytojas mokėtų vertinti karvių sveikatingumą iš grafikų, ataskaitų bei lentelėse pateiktų skaičių (11).

Nustatant pieno elektrinį laidumą yra svarbi anijonų ir katijonų koncentracija, ypač natrio, kalio ir chloro. Šių jonų koncentracijos kitimai ir yra fiksuojami melžimų metu (12). Staigiai padidėjus pieno elektriniam laidumui ir sumažėjus duodamo pieno kiekiui galima įtarti slaptą mastitą (11). Ir nors pieno elektrinis laidumas nėra tiesiogiai susietas su somatinių ląstelių skaičiumi (SLS) piene, bet jo matavimas yra vienas iš pagrindinių metodų anksti diagnozuoti mastitą automatizuotose melžimo sistemose (13). Mokslinių tyrimų duomenimis, SLS padidėjus 100 tūkst. viename mililitre, primelžiamo pieno kiekis sumažėja 2,5 proc (6).

Net nespecifinis pieno elektrinio laidumo pasikeitimo signalas pastebėtas kelias dienas prie ligos diagnozavimą leidžia atkreipti dėmesį į atskirus gyvūnus ar jų grupes. Šiuo laikotarpiu nesudėtingos priemonės padeda sumažinti neigiamus aplinkos poveikius gyvūno organizmui bei produkcijos kokybei (14).

Darbo tikslas:

Išanalizuoti pieno elektrinio laidumo nustatymą, kitimus ir ryšį su produktyvumu bei tešmens sveikatingumu.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti ir palyginti pieno elektrinio laidumo įtaką pieno kiekiui ir sudėčiai. 2. Įvertinti pieno elektrinio laidumo įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene.

3. Nustatyti pieno elektrinio laidumo koreliacinius ryšius su produktyvumo rodikliais, bei somatinių ląstelių skaičiumi piene.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Lietuvoje auginamų pieninių galvijų populiacija

Šalyje labiausiai paplitusios šios pieninių galvijų populiacijos: juodmargių ir žalųjų – žalmargių. Apie 73 proc. visų Lietuvoje laikomų galvijų sudaro juodmargiai, iš kurių populiariausi Lietuvos juodmargiai, Olandijos juodmargiai, Vokietijos juodmargiai, Danijos juodmargiai, Švedijos juodmargiai, Britų fryzai, Amerikos ir Kanados holšteinai, Vokietijos holšteinai, Olandijos holšteinai. Žalųjų – žalmargių pieninių galvijų yra apie 27 proc. iš kurių maždaug ketvirtadalį sudaro Lietuvos žalųjų veislės galvijai (15).

2014-04-01 Lietuvoje buvo laikoma 312,8 tūkst. karvių. 2014 m. pradžioje karvių skaičius išliko stabilus, pastebima augimo tendencija. Tačiau, palyginti su 2014-04-01, karvių sumažėjo 1,2 proc. (3,8 tūkst.). Ūkių, laikančių karves, 2014-04-01 buvo 63,5 tūkst., palyginti su 2013-04-01, jų sumažėjo 8,6 proc. (5,9 tūkst.). Šį sumažėjimą nulėmė 1–2 karvių laikytojai. Minėtu laikotarpiu jų sumažėjo 5,5 tūkst. 2014 m. stebimos superkamo pieno kiekio augimo tendencijos. Per 2013 m. Lietuvoje primelžta 1 723 100 tonų pieno, o supirkta 1 339 500 tonų pieno (4,16 proc. riebumo ir 3,25 proc. baltymingumo). O per 2014 m. sausio – kovo mėn. buvo supirkta 289,46 tūkst. t natūralaus pieno, t. y. 6,4 proc. daugiau negu 2013 m. sausio – kovo mėn. (271,99 tūkst. t). Apie 75 proc. pieno ūkių, parduodančių pieną, laiko 1–5 karves, tačiau šių gamintojų parduodamas pieno kiekis sudaro tik 16,4 proc. šalyje supirkto pieno kiekio. Eksporto geografija labai plati: didžioji dalis pieno produkcijos – 63 proc. – tenka ES šalims, 27 proc. – Rusijai. Lietuviški produktai taip pat iškeliauja į Aziją, Vidurio Rytus, JAV bei Kanadą (16).

1.2. Karvių produktyvumas

Mokslininkų teigimu, karvių duodamas pieno kiekis ir kokybė priklauso nuo pirmosios laktacijos. Jeigu pirmosios laktacijos primilžis didelis, tada dar daugiau pieno galima gauti per kitas laktacijas (17).

Nors yra padaryta didelė pažanga karvių veisime, šėrimo sistemose, laikymo ir melžimo sąlygose, dauguma didelio produktyvumo karvių bandų serga vadinamomis produktyvumo ir gamybos ligomis. Iš šių ligų ekonomiškai svarbiausia tebėra mastitas dėl drastiškų pieno nuostolių, ankstyvo genetiškai geresnių karvių išbrokavimo, vaistų kainos, veterinarinių išlaidų, padidėjusio darbo krūvio ir pieno išlaukos po gydymo (9). Lietuvoje paskutiniais metais didėja sergamumas slaptuoju mastitu ir siekia 56 proc. tarp laktuojančių karvių. Šis sergančiųjų kiekis ūkiuose svyruoja nuo 5 iki 85 proc. Susirgusios karvės pradeda duoti mažiau pieno ir tai tiesiogiai siejama su SLS

padidėjimu. Mokslininkų atliktų tyrimų metu pastebėta, kad kai SLS piene yra 1000 tūkst./ml, karvių produktyvumas iš vieno tešmens ketvirčio per dieną sumažėja 25 – 35 proc., per visą laktaciją – 10 – 15 proc. Vidutiniškai per laktaciją iš sergančios karvės negaunama apie 650 kg pieno (18). Persirgę gyvūnai visą savo likusį gyvenimą duoda mažiau pieno (19).

Karvių pienas vidutiniškai susideda iš 87,5 proc. vandens, 9,3 – 17,3 proc. sausųjų medžiagų, 3,3 proc. baltymų ir 3,8 proc. riebalų (20). Visame pasaulyje pieno ūkiuose yra svarbiausias pieno kiekis, baltymingumas ir riebumas (21).

Pieno baltymai karvių organizme sintetinami iš azoto junginių, kuriuos gyvulys gauna su pašaru. Baltymų atsargų organizme nėra, todėl į virškinamąjį traktą patekusios azotinės medžiagos keliauja į kraują. Kraujyje yra laisvųjų aminorūgščių, polipeptidų ir kraujo baltymų, kurie patenka į tešmens liaukinį audinį ir jame susintetinami pieno baltymai (22). 75 – 80 proc. baltymų piene sudaro kazeinas (23). Baltymų sudėtis piene daug lemia maistinę vertę ir technologines savybes. Sudėtis gali pasikeisti dėl genetikos, šėrimo, metų laiko, laktacijos ir karvės sveikatos būklės (24). Tešmens uždegimo metu suaktyvinama baltymų fermentacija, piene pasikeičia mineralų ir mikroelementų kiekis, o tai lemia pieno maistinę vertę bei perdirbimo galimybes (18). Bet baltymų kiekis piene pradeda kisti SLS pasiekus 1000 tūkst./ml (25).

Pieno riebalai yra emulsijos pavidalo ir dėl šių savybių yra lengviau pasisavinami. Sudėtis – sočiosios (apie 60 proc.) ir nesočiosios (apie 40 proc.) riebalų rūgštys. Taip pat yra ergosterolio, kuris, veikiamas ultravioletinių spindulių, virsta vitaminu D. Pieno riebumas kiekvienais metų laikasi šiek tiek skiriasi. Rudenį riebalų piene būna daugiausia, o vasarą mažiausia (26). Taip pat pieno riebalų kiekis kinta ir melžimo metu: melžimo pradžioje riebalų kiekis piene būna apie 1 proc., o paskutinėse pieno čiurkšlėse – 8 ar net 12 proc (27). Karvėms susirgus tešmens uždegimu pasikeičia riebalų sudėtis, nes padaugėja nesočiųjų riebalų rūgščių ir tai skatina lipidozės vystymąsi, blogina pieno produktų kokybę (18).

1.3. Tešmens sveikatingumas

Mastitas – pieno liaukos uždegimas – visų pienininkystės ūkių problema (28). Uždegimas susijęs ne tik su tešmens audiniais, bet ir su pieno alveolėmis, latakais, speniais. Šis susirgimas dar vadinamas intramamine uždegimine reakcija, kurią sukelia patogenas (29). Pro spenio kanalą patekusi bakterija keliauja į tešmens audinius, kur dauginasi ir gamina toksinus, sukeliančius tešmens uždegimą. Organizmas, reaguodamas į uždegimą, aktyvina leukocitus ir taip paveikiama pieno kokybė. Pienas tampa vandeningas arba sutrauktas, kartais, jeigu infekcija sunki, jame gali būti kraujo (5). Mastitas buvo pripažintas kaip viena pagrindinių ligų stipriai paveikiančių pieno gamybos pramonę, ypač jo subklinikinė forma (30,31). Mastitas turi neigiamą poveikį pieno produktų kokybei,

nes padidėja enzimų aktyvumas. Šis poveikis sumažina pieno ir sviesto išeigą, keičia rūgštingumą fermentuotuose produktuose bei visų pieno gaminių skonį (32,33). Slaptasis mastitas sukelia daug ekonominių nuostolių, nes sumažėja sergančių karvių primilžis, tokio pieno negalima parduoti, taip pat kainuoja gydymo išlaidos (34). Klinikinį mastitą gali pastebėti pats ūkininkas iš akivaizdžiai matomų tešmens uždegimo simptomų, bet slaptasis mastitas gali būti diagnozuojams tik matuojant piene esančius uždegimo komponentus arba patogenus (31). Karvių augintojai dėl mastito turi 43 proc. didesnes išlaidas, nes padidėja SLS, pagaminama mažiau pieno (19).

Ar karvė susirgs mastitu, priklauso nuo patogeno virulentiškumo, tešmens rezistentiškumo ir laktacijos laikotarpio (33). Kiti mokslininkai karvių sergamumui mastitu įtakos turinčius veiksnius skirsto į tokias grupes: patogeniniai mikroorganizmai, aplinkos veiksniai, organizmo imunitetas ir genetinės savybės (18).

1.3.1. Higienos reikšmė tešmens sveikatingumui

Vienas iš svarbiausių veiksnių, sąlygojantis susirgimą mastitu, yra bloga aplinkos higiena ir sanitarija. Dezinfekavimo priemonės prieš ir po melžimo yra veiksmingos kontrolės priemonės prieš ligą sukeliančius patogenus (35). Nešvarios karvės, guoliavietės, grindys, melžimo aparatai ir aikštelės, melžėjų rankos – tokia higienos stoka tvartuose suteikia galimybę daugintis mikroorganizmams (5). Blogos karvių aplinkos sąlygos yra tada, kai 5 proc. ir daugiau karvių tvarte vaikšto užterštomis kojomis, tešmenimis ir speniais (36).

Dėl blogos ventiliacijos tvarte pakyla temperatūra ir susidaro palankesnės sąlygos daugintis bakterijoms, kurios sukelia mastitą. O dėl skersvėjo atvėsta karvės tešmuo ir susitraukus kraujagyslėms nusilpsta apsauginiai barjerai, padidėja galimybė patogeniniams mikroorganizmams patekti į tešmenį (18). SLS skaičius piene gali padidėti dėl šių aplinkos higienos veiksnių:

1. Per siauri arba per trumpi gardai gali sukelti spenių arba tešmens pažeidimus.

2. Šlapias ir drėgnas kraikas prisideda prie bakterijų dauginimosi, taip pat neapsaugo gyvūno nuo šaltų grindų.

3. Perpildytas tvartas ir blogas mikroklimatas jame.

4. Ganymo laikotarpiu tešmuo yra veikiamas temperatūros pokyčių dieną ir naktį, rudenį karvės guli ant šaltos ir drėgnos žemės.

5. Purvinos maudymosi vietos užteršia tešmenį ir taip prisideda prie infekcijos vystymosi. 6. Melžimo technika – melžikliais perduodamos bakterijos nuo vienos karvės kitai, nuo vieno ketvirčio į kitą. Mechaninis melžimas mažina spenio kanalo atsparumą infekcijoms (37).

Bloga melžimo praktika, kai nėra nuplaunamas tešmuo prieš melžimą, po melžimo neįmerkiami speniai į antiseptinę medžiagą ir likęs neišmelžtas pienas tešmenyje daro įtaką karvės sveikatai. Infekcija taip pat plinta per nešvarią melžimo įrangą bei darbuotojus, kurie nesilaiko higienos ir

nedezinfekuoja rankų prieš melžimą. Netinkami melžimo metodai, kurių metu yra mechaniškai žalojami speniai, gali atverti kelią bakterijų patekimui į tešmenį (5).

1.3.2. Mastitą sukelianti mikroflora

Manoma, kad apie 50 proc. melžiamų karvių turi patogeninių bakterijų dviejuose tešmens ketvirčiuose. Nuo 1 iki 3 proc. karvių nuolat pastebimi mastito simptomai. Tešmens uždegimas yra svarbi liga visuomenės sveikatos požiūriu. Dėl įvairių bakterijų buvimo piene, jis tampa netinkamu žmonių maistui ir padeda plisti ligoms, tokioms kaip tuberkuliozė, bruceliozė, stafilokokinė toksemija, streptokokinė infekcija ir gastroenteritas (5). Ligos prevencijai, diagnozavimui ir gydymui svarbu nustatytį sukėlėją ir perdavimo būdą. Teisingas mastito patogenezės supratimas yra raktas tobulinant ligos diagnostiką (38). Mastitą sukelia mažiausiai 20 skirtingų bakterijų, bet dominuoja Streptococcus spp. ir Staphylococcus spp (39). Dažniausiai pasitaikančios bakterijos: Staphyloccocus aureus, Streptococcus agalactiae, Streptococcus dysgalactiae ir aplinkos bakterijos, E. coli ir Streptococcus uberis (40). Lietuvoje net 58,6 proc. iš visų diagnozuotų mastitų sukėlė Staphylococcus spp (41).

Bakterijų patekimo į pieno liauką būdai:

1. Per atvirą spenio kanalą patenka į pieno cisterną – galaktogeninė infekcija. 2. Per tešmens ir spenių odos pažeidimus – žaizdų infekcija.

3. Per kraują iš kitų organų – hematogeninė infekcija (39,42). Mastitą sukeliančios bakterijos gali būti suskirstytos į dvi grupes:

1. Bakterijos, gyvenančios aplinkoje (kraike, ant žemės, mėšle, vandenyje, pašaruose ir kt.); 2. Su tešmeniu susijusios bakterijos, kurios aplinkoje greit žūva, sveika karvė užsikrečia nuo sergančiosios tešmens.

Dažniausiai mikroorganizmai į tešmenį patenka per spenio kanalą. Pieno liaukos audiniai su išeinančiais kanalais yra suskirstyta į keturis ketvirčius, tešmens abi pusės yra atskirtos palaikančiu raiščiu. Nors nėra matomo anatominio barjero tarp ketvirčių, bet jie yra atskiri, todėl uždegimas tiesiogiai iš vieno ketvirčio į kitą nepersiduoda (43). Bet dėl sudėtingos tešmens uždegimo etiologijos mažinant vieno patogeno infekcijos riziką galima padidinti tikimybę užsikrėsti kitu (44).

1.3.3. Somatinės ląstelės karvių piene

Pieno sudėtis ir maistinė vertė, kuri yra labai svarbi žmonių mityboje, gali pasikeisti nuo sisteminės arba pieno liaukos infekcijos. Vienas iš pagrindinių pieno kokybės rodiklių yra somatinių ląstelių skaičius (6). Somatinės ląstelės yra atplyšusios epitelio ląstelės, eritrocitai, leukocitai, limfocitai. Epitelio ląstelės sudaro apie 25 proc. SLS, o neutrofilai, makrofagai, limfocitai ir eritrocitai – 75 proc. (45). Epitelinės ląstelės piene yra fiziologiškai normalu, nes liaukų ląstelės atsinaujina, bet

infekcijos metu skaičiai gerokai padidėja. Leukocitai yra atsakingi už gynybinį mechanizmą ir kovoja su infekcija bei padeda pažeistiems audiniams atsistatyti. Uždegimo metu tarp somatinių ląstelių labiausiai padaugėja neutrofilų (46). Limfocitai yra vienintelės ląstelės, kurios dėka savo membranos receptorių atpažįsta antigenus (47). Kraujo gynybinės ląstelės migruoja iš kraujo į pieno liauką kovoti su infekcijos sukėlėjais, taip padidindamos somatinių ląstelių skaičių (48).

SLS piene gali svyruoti nuo 10 tūkst./ml iki 10 mln./ml ir daugiau. Sveiko tešmens piene SLS yra mažesnis už 100 tūkst./ml (49). Pagal Europos sąjungoje galiojančius teisės aktus, SLS neturi viršyti 400 tūkst./ml (50). Didelis SLS sumažina pieno ir jo produktų kokybę, turi įtakos skoniui, galiojimo laikui, blogina pieno fizikines ir chemines savybes (43). Patekus į bendrą pieno liniją 5 – 10 proc. pieno iš karvių, sergančių slaptuoju mastitu, toks pienas tampa nebetinkamas sūrių gamybai. (51) Piene sumažėja bendrųjų baltymų (1 proc.), kazeino (6-18 proc.), laktozės (10-20 proc.), riebalų (4-12 proc.) (6). Karvių imunines savybes nusako kintantis somatinių ląstelių skaičius (25).

SLS piene gali padidėti dėl daugybės faktorių: 1. Pavasarį piene SLS yra mažesnis nei rudenį.

2. Rytiniame melžime SLS mažesnis už vakarinio melžimo pieną.

3. Vakuumo svyravimai melžimo metu dirgina tešmenį, kuris reaguoja didindamas SLS tešmenyje. Tokiu atveju nerandama bakteriju ar kitų mikroorganizmų.

4. Neteisingas melžimas.

5. Melžimo higiena – nešvarus tešmuo ir drėgnas jo valymas sudaro palankias sąlygas mikroorganizmams daugintis.

6. Šėrimas ar pašaro pasikeitimas – racionas, kuriame mažai vitamino E ir seleno manoma turi didelę įtaką mastito atsiradimui, kai patogeniniai mikroorganizmai perduodami gyvūnui nuo gyvūno. 7. Stresas dėl pasikeitusių oro sąlygų, gydymas, transportavimas, padidėjusi temperatūra (37). SLS taip pat priklauso nuo individualių gyvūno savybių:

• Karvės amžius – vyresnių karvių piene randama daugiau somatinių ląstelių dėl susilpnėjusios imuninės sistemos ir fizinio atsparumo. Vyresnės ir produktyvesnės karvės yra labiau linkusios sirgti (52).

• Karvės sveikatos būklė – anksčiau persirgtos ligos, tokios kaip pogimdyvinė parezė, placentos užsilaikymas, didina pavojų susirgti mastitu. Taip pat lėtinės ligos.

• Kanopų problemos.

• Karvių augintojai turėtų daugiau dėmesio skirti karvėms, sergančioms chroniniu mastitu, nes joms dažnai padidėja SLS.

• Gydymas antibiotikais. • Užtrūkimo laikotarpis.

• Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje SLS skaičius padidėja (53). • 8 – 14 dieną po veršiavimosi SLS skaičius piene natūraliai padidėja.

• Tešmens ir spenių forma – neteisinga forma, per trumpas spenio kanalas su pažeistu epiteliu, silpnas sfinkteris, didelis ir kabantis tešmuo leidžia mikroorganizmams lengviau patekti mikroorganizmams.

• Genetinės sąvybės – karvių paveldimumas sirgti mastitu yra žemas (1 – 3 proc.), bet SLS paveldimumas siekia 10 – 15 proc.

• Veisimas ir auginimas karvių, kurios yra atsparesnės mastitui.

Pagal mokslininkų atliktus tyrimus karves galima suskirstyti į tris grupes: 1. Sveikos karvės (SLS nuo 50 000 iki 120 000),

2. Karvės, su staiga pasireiškusiu uždegimu,

3. Karvės, sergančios chroniniu mastitu (dideli SLS svyravimai, klinikinis ir slaptas mastitas keičia vienas kitą nuolat) (37).

Karvei susirgus mastitu smarkiai padidėja SLS, kuris gali pasiekti net milijoną viename mililitre pieno (18). Nuo tada, kai somatinių ląstelių skaičiaus piene padidėjimas buvo pripažintas kaip vienas iš slapto mastito požymių, imta mažinti SLS kiekį (30).

1.3.4. Mastito gydymas

Klinikinė mastito forma nepasireiškia, jeigu tešmens atsparumas yra didelis. Tačiau pasireiškus ligos požymiams, užkrėsti tešmens ketvirčiai yra gydomi antibiotikais (38). Mastitas gali būti gydomas su ilgo veikimo antibiotikais. Jie gali būti sisteminiai arba sušvirkščiami intramaminiu švirkštu per spenio kanalą. Gydomos karvės turėtų būti pažymėtos, kad ūkio darbuotojai žinotų, jog jų pieno melžti į bendrą liniją negalima.

Svarbūs gydymo principai:

• Sergančius gyvūnus atskirti nuo sveikų;

• Pieną iš sveikų tešmens ketvirčių išmelžti pirmiau;

• Kiek įmanoma daugiau išmelžti pieno ar išskyrų iš užkrėstų ketvirčių; • Gydymas antibiotikais turi būti pagrįstas antibiogramos rezultatais;

• Intramaminiai antibiotikai naudojami vietiniam gydymui, o sisteminių antibiotikų terapija taikoma tik esant viso orgnizmo reakcijai į uždegimą;

• Gali būti taikomapalaikomoji terapija parenteraliai naudojant izotoninius tirpalus su gliukoze, priešuždegiminius, antihistamininius vaistus ir kortikosteroidus (5).

Dažnai bakterija grįžta į pažeistą ketvirtį ir retais atvejais yra pagydoma be recidyvo (38). Brokuoti reiktų karves, kurios nepasveiksta po gydymo užtrūkimo laikotarpiu, taip pat karves su

sužeistais speniais, deformuotais ir nukarusiais tešmenimis ir per laktaciją klinikiniu mastitu sirgusias net tris kartus (5).

1.4. Pieno elektrinis laidumas slapto mastito diagnostikoje

Pieno bei jo produktų elektrinis laidumas pradėtas matuoti prieš 50 metų norint nustatyti vandens, baltymų ir riebalų kiekį (54). Šiuolaikinės bandos stebėjimo sistemos, kurios matuoja pieno tekėjimo greitį ir pieno elektrinį laidumą kiekvienos karvės visų melžimų metu, yra svarbus informacijos šaltinis apie gyvūną (14). Melžiamų karvių ūkiams pritaikytos net kelios kompiuterinės sistemos. Šios bandos valdymo programos fiksuoja konkrečius parametrus: pieno atleidimo greitį, kiekį, melžimosi greitį, karvės svorį, aktyvumą, pieno elektrinį laidumą. Visi šitie duomenys keliauja į kompiuterį, kur specialia programa yra apdorojami ir pateikiami grafiškai (1 pav.). Duomenys kaupiami ir saugomi, todėl prireikus galima atkurti ir pasižiūrėti bet kurios karvės užfiksuotus rodiklius (10).

1 pav. Aktyvumo, primilžio ir elektrinio laidumo istorija kompiuterinėje programoje. (GEA Farm Technologies – The right choice, 2011)

Pieno elektrinis laidumas labai greitai pasikeičia pakitus karvės sveikatai. Šie pokyčiai dažnai siejami su mastitu nors gali būti ir dėl įvairių sveikatos problemų (14). Taip pat elektrinis laidumas siejamas su genetiniais bandų skirtumais, laktacija, pieno riebalų kiekiu ir kitomis ligomis (55). Ir nors pieno elektrinis laidumas nėra tiesiogiai susietas su SLS piene, bet jo matavimas yra vienas iš

pagrindinių metodų anksti diagnozuoti mastitą automatizuotose melžimo sistemose (13). Tešmens uždegimu nesergančių karvių elektrinis laidumas yra 4,0 – 5,5 mS/cm, o esant didesniam laidumui nei 6,0 mS/cm galima įtarti tešmens audinių pokyčius bei slaptą mastitą (56). Pieno elektrinis laidumas padidėja, nes pienas pasidaro nevienalytis, atsiranda ,,krešuliai“, kurie sulėtina pieno srautą. Buvo nustatyta, kad 80 proc. karvių, kurių pieno elektrinis laidumas yra didesnis negu 6,5 mS/cm, SLS piene yra padidėjęs. Taip pat buvo patvirtinta, kad 73,7 proc. karvių, kurių pieno elektrinis laidumas tarp ketvirčių skiriasi 1 mS/cm ar daugiau, turi didesnį SLS. Be to, mokslininkai pastebėjo statistiškai reikšmingą ryšį tarp Kalifornijos mastitinio testo ir pieno elektrinio laidumo, todėl abu metodai gali būti naudojami kartu (37).

Nustatant pieno elektrinį laidumą yra svarbi anijonų ir katijonų koncentracija, ypač Na+, K+ ir Cl-. Pieno liaukoje natrio siurbliai yra ant sekrecinių ląstelių membranos. Šie siurbliai Na+ jonus išleidžią į tarpląstelinį skystį, o K+ jonus – į ląsteles. Na+ ir K+ jonai pasyviai juda tarp sekrecinių ląstelių ir pieno. Taip pat Cl- keliauja į pieną, o laktozė į tarpląstelinį skystį. Kai karvė yra veikiama pieno liaukos infekcijos, pieno elektrinis laidumas padidėja, nes padidėja Na+ ir Cl- koncentracija piene. To pasekoje yra pažeidžiamos ląstelės, Na+ ir Cl- keliauja į alveolių spindį, o K+ ir laktozė iš pieno (57,58). Elektrinis laidumas būna išreiškiamas ir kaip natrio chlorido koncentracija (12).

Kompiuterizuotos bandos stebėjimo sistemos gali nustatyti mažus elektrinio laidumo pakitimus, kurie siejami su subklinikiniais susirgimais. Net nespecifinis signalas pastebėtas kelias dienas prie ligos diagnozavimą leidžia atkreipti dėmesį į atskirus gyvūnus ar jų grupes. Šiuo laikotarpiu paprasčiausias gyvūnų pergrupavimas, jų tankumo sumažinimas, poilsio vietų skaičiaus padidinimas gali panaikinti stresą ir tokiu būdu sumažinti neigiamus aplinkos poveikius gyvūno organizmui (14).

Elektrinis laidumas padidėja esant infekcijai, todėl jis taip pat yra vienas iš metodų diagnozuojant slaptą mastitą (59). Slapto mastito aptikimui buvo siūlomi ir kiti būdai, tokie kaip Kalifornijos mastito testas, SLS, kai kurie biocheminiai metodai, patogenų buvimas piene (60). Be tešmens uždegimo diagnostikos, pieno elektrinio laidumo duomenys gali būti panaudojami maisto pramonėje analizuojant sūrio fermentacijos procesus (61).

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakultete, Gyvūnų auginimo technologijų institute bei ,,X“ ūkyje 2014 - 2015 studijų metais. Duomenys analizei imti gegužės ir birželio mėnesiais, nes tuo laikotarpiu produktyvumo rodikliams didelę įtaką daro metų laikas, pašarai, bei kiti juos įtakojantys veiksniai.

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2012 10 03 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. 11 - 2271 (62) reikalavimų.

Šiame ūkyje karvės yra laikomos šalto tipo tvarte, palaidos, vasaros metu neganomos. Ūkyje yra eglutės tipo 2X10 melžimo aikštelė ir įdiegta GEA firmos „Dairy Plan“ bandos valdymo sistema. Darbe analizuojami karvių laktacijos, pieno kiekio, pieno riebumo ir baltymingumo rodikliai, somatinių ląstelių skaičius piene ir pieno elektrinio laidumo pasiskirstymas bandoje.

Pieno kiekis buvo nustatomas karvių melžimo metu GEA firmos elektroniniais pieno matuokliais, kurie yra įdiegti karvių melžimo aikštelėje. Pieno elektrinis laidumas nustatomas pieno matuokliuose įmontuotų elektrodų pagalba. Duomenys apie pieno kiekį ir elektrinį laidumą po melžimo saugomi „Dairy Plan“ bandos valdymo programoje.

Pieno sudėties ir somatinių ląstelių skaičiaus piene tyrimai buvo atlikti kartą per mėnesį, paimant pieno mėginį kontrolinio melžimo metu. Pieno mėginiai tyrimams buvo imami pagal mėginių ėmimo taisykles ir tiriami VĮ „Pieno tyrimai“.

Tyrimui buvo naudojami karvių pieno sudėties ir kokybės duomenys, kurie buvo paimti iš VĮ „Pieno tyrimai“, kur buvo tikrinama pieno sudėtis ir kokybė (63). Pieno riebalai ir baltymai buvo nustatomi infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities spindulių absorbcijos metodu (LST ISO 9622), prietaisu „LactoScope FTIR“ (FT1.0. 2001; Delta Instruments, Olandija). Somatinių ląstelių skaičius buvo nustatomas prietaisu „Somascop MK2“ („Delta Instruments“, Olandija). Prietaisas „Somascop MK2“ veikia fluoreoptoelektroniniu metodu. Tiriamas pienas pirmiausia sumaišomas su dažomuoju tirpalu. Toks mišinys patenka į prietaiso dalį – kiuvetę, kuri apšviečiama specialios ultravioletinės lempos spinduliais. Kiekviena nudažyta ląstelė švyti, o speciali kompiuterio programa registruoja gautus signalus ir taip suskaičiuoja somatines ląsteles.

Pieno sudėties ir somatinių ląstelių skaičius piene duomenys iš VĮ „Pieno tyrimai“ duomenų bazės perkeliami į Dairy Plan bandos valdymo programą

Darbas buvo suskirstytas į du etapus:

Pirmame etape buvo atlikta specialiosios literatūros paieška, surinktos informacijos sisteminimas ir analizė.

Antrame etape buvo atlikta pieno kiekio, sudėties, somatinių ląstelių skaičiaus piene ir pieno elektrinio laidumo rodiklių analizė X ūkyje. Tyrimui paimti 232 karvių duomenys. (1 lentelę).

1 lentelė. Karvių pasiskirstymas pagal laktacijas

Laktacija 1 2 3 4 5 6

Karvių

skaičius, vnt. 101 47 35 31 11 7

Karvių

skaičius, proc. 43,53 20,26 15,09 13,36 4,74 3,02

Tiriamojo darbo metu buvo nustatyta ir apskaičiuota kontrolinio melžimo metu primelžto pieno kiekis (kg), pieno riebumas (proc.), pieno baltymingumas (proc.), somatinių ląstelių skaičius piene (tūkst./ml), pieno elektrinis laidumas (mS/cm).

Tiriamieji duomenys buvo grupuojami pagal primelžto pieno kiekį, pieno sudėtį, somatinių ląstelių skaičių piene, pieno elektrinį laidumą, karvių laktacijas.

Tyrimų statistinės analizės metodai:

 Naudojama programinė įranga: Microsoft Office Word ir Excel.

 Skaičiuojami statistiniai rodikliai: aritmetinis vidurkis (X), aritmetinio vidurkio paklaida (mx), duomenų statistinis patikimumas (p), koreliacijos koeficientas pagal Pearsoną (r). Rezultatai patikimi, kai p<0,05.

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Karvių pieno rodiklių rezultatai

Atlikus tiriamų karvių pieno rodiklių analizę (2 lentelė) nustatyta, kad birželio mėnesį iš tiriamų karvių per vieną melžimą buvo primelžta 5,03 kg daugiau nei gegužės mėnesį (p<0,001).

Gegužės mėnesį karvių piene buvo nustatyta 0,58 proc. (p<0,01) daugiau riebalų ir 0,11 proc. daugiau baltymų nei birželio mėnesį.

Somatinių ląstelių skaičius piene gegužės mėnesį buvo nustatytas 3,98 tūkst./ml didesnis, nei birželio mėnesį.

Pieno elektrinis laidumas birželio mėnesi buvo nustatytas 0,15 mS/cm didesnis, nei gegužės mėnesį.

2 lentelė. Karvių pieno rodikliai.

Mėnuo Pienas, kg Pieno riebumas, proc. Pieno baltymingumas, proc. Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml Pieno elektrinis laidumas, mS/cm Gegužė 7,08±0,157*** 4,99±0,057** 3,39±0,024 500,33±67,889 4,91±0,025*** Birželis 12,11±0,283*** 4,41±0,055** 3,28±0,023 496,35±65,399 5,05±0,024*** * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Tirtų karvių laktacijos įtaka pieno elektriniam laidumui pateikta 2 paveiksle. Nustatyta, kad visų laktacijų karvių pieno elektrinis laidumas birželio mėnesį buvo 2,96 proc. didesnis nei gegužės.

Gegužės mėnesį didžiausias pieno elektrinis laidumas užfiksuotas šeštos laktacijos karvių piene ir jis buvo 5,10 mS/cm, arba 0,81 proc. didesnis už mėnesio vidutinį elektrinį pieno laidumą. Mažiausias elektrinis pieno laidumas gegužės mėnesį nustatytas pirmos laktacijos karvių piene ir jis buvo tik 4,87 mS/cm.

Birželio mėnesio pieno elektrinis laidumas buvo nustatytas 5,05±0,024 mS/cm. Birželio mėnesį nustatytas statistiškai patikimas (p<0,01) pieno elektrinio laidumo padidėjimas šeštos laktacijos karvių piene ir buvo 0,10 mS/cm didesnis už mėnesio vidurkį. Birželį 0,08 mS/cm mažesnis už vidurkį pieno elektrinis laidumas nustatytas penktos laktacijos karvių piene.

Didžiausias pieno elektrinio laidumo skirtumas nustatytas pirmos laktacijos karvių piene - birželio mėnesį jis buvo 0,22 mS/cm didesnis, nei gegužės mėnesį. Mažiausias skirtumas nustatytas penktos laktacijos karvių piene – birželio mėnesį elektrinis laidumas buvo 0,08 mS/cm didesnis nei gegužės mėnesį.

2 pav. Karvių pieno elektrinio laidumo rezultatai skirtingų laktacijų metu.

Išanalizavus pieno elektrinio laidumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene rezultatus nustatyta, kad didėjant somatinių ląstelių skaičiui piene, didėja ir elektrinis laidumas, bet somatinių ląstelių skaičiui piene viršijus 601 tūkst./ml pieno elektrinis laidumas pradeda mažėti (p<0,05). Gauti tyrimų rezultatai pateikti 3 paveiksle.

3 pav. Pieno elektrinio laidumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene ryšys skirtingais mėnesiai. 4,75 4,80 4,85 4,90 4,95 5,00 5,05 5,10 1 2 3 4 5 6 Pie n o ele kt rin is laid u m as, m S/cm Laktacija Gegužė Birželis 4,75 4,80 4,85 4,90 4,95 5,00 5,05 5,10 5,15 Gegužė Birželis Pie n o ele kt rin is laid u m as, m S/cm

Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml

Gegužės ir birželio mėnesių pieno elektrinio laidumo vidurkis buvo 4,98±0.025 mS/cm. Gegužės ir birželio mėnesiais pieno elektrinis laidumas buvo aukščiausias tų karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius piene siekia 401 – 600 tūkst./ml. Birželio mėnesį elektrinis laidumas yra 0,78 proc. didesnis, gegužės – 1,02 proc. didesnis už mėnesio vidurkį.

Nustatyta, kad karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius piene neviršija 200 tūkst./ml, buvo mažiausias elektrinis laidumas. Gegužės mėnesį jis buvo 0,61 proc. mažesnis už mėnesio vidurkį, o birželio mėnesį – 0,59 proc. mažesnis.

Didžiausias pieno elektrinio laidumo skirtumas gegužės ir birželio mėnesiais nustatytas tarp karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius piene buvo nuo 201 tūkst./ml iki 400 tūkst./ml. Šioje grupėje birželio mėnesio pieno elektrinis laidumas buvo 0,23 mS/cm didesnis už gegužės mėnesio pieno elektrinį laidumą. Mažiausias pieno elektrinio laidumo skirtumas nustatytas somatinių ląstelių skaičiui piene viršijus 601 tūkst./ml, birželio mėnesį jis buvo 2,77 proc. (0,15 mS/cm) didesnis nei gegužės mėnesį.

Atlikus somatinių ląstelių skaičiaus piene ir skirtingų laktacijų analizę gegužės ir birželio mėnesiais (4 paveikslas) nustatyta, kad su kiekviena karvių laktacija somatinių ląstelių skaičius piene didėja statistiškai patikimai (p<0,01) ir penktos laktacijos metu pasiekia piką. Didžiausias somatinių ląstelių skaičius piene nustatytas penktoje laktacijoje ir siekė 1039±75,799 tūkst./ml gegužės mėnesį bei 947,45±71,224 tūkst./ml birželio mėnesį.

4 pav. Tirtų karvių somatinių ląstelių skaičiaus kitimo kreivės skirtingų laktacijų metu.

Tyrimo laikotarpiu vidutinis somatinių ląstelių skaičius piene buvo 498,34±57,657 tūkst./ml. (p<0,05). Paveiksle matyti, kad mažiausias somatinių ląstelių skaičius piene gegužės mėnesį

0 200 400 600 800 1000 1200 1 2 3 4 5 6 So mati n ių ląs te lių s kai či u s, tū ks t./ml Laktacija Gegužė Birželis

nustatytas pirmos laktacijos karvių grupėje ir buvo 208,24 tūkst./ml mažesnis už vidurkį. Birželio mėnesį trečios laktacijos karvių piene somatinių ląstelių skaičius piene už vidurkį mažesnis net 55,87 proc. (278,4 tūkst./ml).

Didžiausias somatinių ląstelių skaičiaus piene skirtumas tarp tos pačios laktacijos karvių nustatytas antros laktacijos metu ir birželio mėnesį buvo 1,67 karto didesnis už gegužės mėnesį. Mažiausias somatinių ląstelių skaičiaus piene skirtumas nustatytas šeštos laktacijos karvių piene – gegužės mėnesį somatinių ląstelių skaičius piene 35,25 tūkst./ml didesnis už birželio mėnesį.

Išanalizavus pieno elektrinio laidumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene kitimą priklausomai nuo laktacijos (5 paveikslas) nustatyta, kad visų laktacijų karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius piene buvo 401 – 600 tūkst./ml, buvo didžiausias pieno elektrinis laidumas (p<0,05). Penktos laktacijos karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius piene buvo 401 - 600 tūkst./ml, pieno elektrinis laidumas 7,14 proc. didesnis už vidurkį. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad ketvirtos laktacijos karvių, kurių piene somatinių ląstelių skaičius buvo virš 601 tūkst./ml, pieno elektrinis laidumas buvo mažesnis už vidurkį 10,64 proc.

5 pav. Karvių pieno elektrinio laidumo ir somatinių ląstelių skaičiaus kitimas skitingų laktacijų metu.

Išanalizavus pieno kiekio ir somatinių ląstelių skaičiaus piene duomenis nustatyta, kad visose somatinių ląstelių skaičiaus grupėse primelžto pieno kiekis buvo didžiausias birželio mėnesį (p<0,001). Duomenys pateikti 6 paveiksle. Vidutiniškai birželio mėnesį pieno gauta 41,54 proc. daugiau, nei gegužės mėnesį.

4 4,2 4,4 4,6 4,8 5 5,2 5,4 1 2 3 4 5 6 Pie n o ele kt rin is laid u m as, m S/cm Laktacija SLS iki 200 tūkst./ml SLS 201-400 tūkst./ml SLS 401-600 tūkst./ml SLS virš 601 tūkst./ml

6 pav. Pieno kiekio ir somatinių ląstelių skaičiaus rezultatai.

Vidutinis pieno kiekis vieno melžimo metu gegužės mėnesį siekė 7,08±0,157 kg, o birželį – 12,11±0,283 kg. Tiriamuoju laikotarpiu mažiausias primilžis nustytas karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius piene viršijo 601 tūkst./ml. Gegužės mėnesį nustatytas 3,28 proc. mažesnis pieno kiekis už mėnesio vidurkį, birželį 12,57 proc. mažesnis vidutinis primilžis lyginant su mėnesio vidurkiu.

Paveiksle matyti, kad gegužės mėnesį karvių, kurių piene nustatytas somatinių ląstelių skaičius buvo 401 – 600 tūkst./ml, duoto pieno kiekis buvo 3,7 proc. didesnis, o birželio mėnesį 16,27 proc. daugiau primelžta iš karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius piene nustatytas intervale nuo 201 tūkst./ml iki 400 tūkst./ml.

Tyrimo metu didžiausias pieno kiekio skirtumas nustatytas 201 – 400 tūkst./ml somatinių ląstelių skaičiaus piene grupėje, birželio mėnesį 1,88 karto didesnis primilžis nei gegužės mėnesį. Mažiausiai primilžis skyrėsi karvių piene, kuriame somatinių ląstelių skaičius buvo 401 – 600 tūkst./ml, čia birželio mėnesį pieno kiekis buvo didesnis 2,42 kg.

Atlikus pieno kiekio ir elektrinio laidumo analizę (7 paveikslas) nustatytas didžiausias pieno kiekis, kai elektrinis laidumas yra ties 5,01 – 5,8 mS/cm (p<0,01), gegužės mėnesį – 19,87 proc. didesnis už vidurkį (7,08±0,157 kg), birželio mėnesį 5,7 proc. didesnis nei vidutinis birželio primilžis (12,11±0.283 kg). Nustatyta, kad pieno elektriniam laidumui viršijus 5,81 mS/cm buvo mažiausias pieningumas. Gegužę mažiausias pieno kiekis – 48,41 proc. mažesnis už gegužės mėnesio vidurkį, birželio mėnesį 5,36 proc. mažesnis pieno kiekis.

Didžiausias pieno kiekio skirtumas nustatytas pieno elektriniam laidumui viršijus 5,81 mS/cm. Tada birželio mėnesio pieno kiekis yra 8,21 kg didesnis už gegužės. Mažiausias primilžio skirtumas

0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 14,00 iki 200 201-400 401-600 virš 601 Pie n o k ie kis , kg

Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml

tarp mėnesių buvo kai elektrinis laidumas nustatytas 4,21 – 5,0 mS/cm ribose ir birželio mėnesį pieno kiekis 4,36 kg didesnis už gegužės mėnesio.

7 pav. Pieno kiekio ir elektrinio laidumo rezultatai.

8 pav. Pieno riebalų ir elektrinio laidumo kitimas.

8 paveiksle matoma pieno riebumo priklausomybė nuo pieno elektrinio laidumo. Didėjant pieno elektriniam laidumui pieno riebumas mažėja (p<0,05) ir viršijus 5,81 mS/cm pastebimas mažiausias pieno riebumas. Šioje grupėje gegužės mėnesį pieno riebumas buvo 2,02 proc. mažesnis

0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 14,00 3,4 - 4,2 4,21 - 5,0 5,01 - 5,8 virš 5,81 Pie n o k ie kis , kg

Pieno elektrinis laidumas, mS/cm

Gegužė Birželis 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 3,4 - 4,2 4,21 - 5,0 5,01 - 5,8 virš 5,81 Pie n o rie b u m as , %

Pieno elektrinis laidumas, mS/cm

už viso tyrimo laikotarpio vidurkį, kuris buvo 4,7±0,056 proc., o birželį šis skirtumas ne toks didelis ir riebumas mažesnis tik 0,41 proc. už vidutinį pieno riebumą.

Išanalizavus gautus duomenis didžiausias pieno riebumas nustatytas, kai pieno elektrinis laidumas buvo 3,4 – 4,2 mS/cm ribose. Pieno riebumas gegužę – 0,77 proc., o birželį – 0,11 proc. didesnis už vidurkį.

Mažiausiai pieno riebumas skiriasi pieno elektriniam laidumui esant nuo 4,21 mS/cm iki 5,0 mS/cm ir tada gegužės mėnesio pieno riebumas 0,57 proc. didesnis už birželio mėnesio pieno riebumą.

Atlikus visų duomenų analizę nustatyta, kad gegužės mėnesį riebalų kiekis piene buvo 0,58 proc. didesnis už birželio mėnesį.

Nustatyta, kad baltymingumas piene mažesnis, kai pieno elektrinis laidumas buvo 3,4 – 4,2 mS/cm ir virš 5,81 mS/cm, bei didesnis baltymingumas pieno elektriniam laidumui esant 4,21 – 5,8 mS/cm, tai matome 9 paveiksle.

9 pav. Pieno baltymų ir elektrinio laidumo kitimas.

Didžiausias pieno baltymingumas pasiekiamas 4,21 – 5,0 mS/cm pieno elektrinio laidumo ribose ir gegužės mėnesį buvo 0,23 proc. didesnis už tyrimo laikotarpio vidurkį (3,19 proc.). Birželio mėnesį didžiausias baltymingumas šiek tiek mažiau viršijo vidurkį – 0,13 proc.

Gegužės mėnesį baltymų kiekis piene buvo 0,23 proc. mažesnis už vidurkį, kai pieno elektrinis laidumas nustatytas virš 5,81 mS/cm. Birželį mažiausias baltymingumas nustatytas 3,4 – 4,2 mS/cm elektrinio laidumo ribose ir buvo 0,32 proc. mažesnis už vidutinį kiekį.

2,5 2,6 2,7 2,8 2,9 3 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,4 - 4,2 4,21 - 5,0 5,01 - 5,8 virš 5,81 Pie n o b alt ym in gu m as, %

Pieno elektrinis laidumas, mS/cm

Labiausiai pieno baltymingumas tarp mėnesių skiriasi pieno elektriniam laidumui viršijus 5,81 mS/cm. Birželį baltymingumas buvo 0,46 proc. didesnis nei gegužę. Pieno elektriniam laidumui esant 5,01 – 5,8 mS/cm ribose pieno baltymingumas skiriasi labai nežymiai, gegužės mėnesį jis didesnis 0,09 proc.

3.2. Karvių pieno rodiklių koreliacijos koeficientų įvertinimas

Atlikus statistinę analizę ir apskaičiavus koreliacijos koeficientus (3 lentelė) nustatyta, kad silpnas neigiamas ryšys gautas tarp pieno kiekio bei pieno elektrinio laidumo (p<0,05) ir tai reiškia, kad didėjant vienam rodikliui, proporcingai mažėja kitas, ir atvirkščiai. Teigiami koreliacijos koeficientai gauti tarp pieno elektrinio laidumo ir pieno riebumo bei pieno elektrinio laidumo ir pieno baltymingumo. Vidutinis teigiamas (r=0,5254) ryšys gautas tarp somatinių ląstelių skaičiaus piene ir pieno elektrinio laidumo (p<0,05) rodo, kad didėjant vienam rodikliui proporcingai didėja ir kitas.

3 lentelė. Karvių pieno elektrinio laidumo koreliacija (rxy) su produktyvumo rodikliais ir

somatinių ląstelių skaičiumi gegužės mėnesį.

Rodikliai Koreliacijos koeficientas

Pienas, kg -0,3595*

Pieno riebumas, proc. 0,0964 Pieno baltymingumas, proc. 0,0518 Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml 0,5254* * - p<0,05; ** - p<0,01

4 lentelė. Karvių pieno elektrinio laidumo koreliacija (rxy) su produktyvumo rodikliais ir

somatinių ląstelių skaičiumi birželio mėnesį.

Rodikliai Koreliacijos koeficientas

Pienas, kg -0,3766*

Pieno riebumas, proc. 0,0411 Pieno baltymingumas, proc. -0,0085 Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml 0,5094* * - p<0,05; ** - p<0,01

Vertinant pieno rodiklių tarpusavio koreliacijos rezultatus birželio mėnesį (4 lentelė), gauti panašūs rezultatai. Tarp pieno elektrinio laidumo ir pieningumo (p<0,05) nustatytas silpnas neigiamas ryšys. Teigiamas koreliacijos koeficientas nustatytas tarp pieno elektrinio laidumo ir pieno riebumo, neigiamas koreliacijos koeficientas apskaičiuotas tarp pieno elektrinio laidumo ir pieno baltymingumo. Nustatytas vidutinis teigiamas ryšys tarp somatinių ląstelių skaičiaus piene ir pieno elektrinio laidumo (p<0,05).

Išanalizavus pieno rodiklių tarpusavio koreliacijas gegužės ir birželio mėnesiais tarp pieno elektrinio laidumo ir pieno kiekio nustatytas silpnas neigiamas ryšys, bet birželio mėnesį koreliacijos koeficientas buvo šiek tiek didesnis. Taip pat abiem mėnesiais gautas vidutinis teigiamas ryšys tarp somatinių ląstelių skaičiaus piene ir pieno elektrinio laidumo. Šis ryšys gegužės mėnesį buvo stipresnis.

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Daugelis tyrėjų (37,64) nustatė, kad statistiškai reikšmingas patikimas (p<0,01) ryšys buvo tarp visų tešmens ketvirčių pieno elektrinio laidumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene. Tai reiškia, kad didėjant pieno elektriniam laidumui, pieno somatinių ląstelių skaičius esmingai didėjo ir todėl galima teigti, kad šis rodiklis gali būti naudojamas mastitui prognozuoti. Tyrimo metu ,,X“ ūkyje nustatyta, kad pieno elektrinis laidumas ir somatinių ląstelių skaičius didėja, kol somatinių ląstelių skaičius piene pasiekia 600 tūkst./ml, o tada pieno elektrinis laidumas mažėja.

Janzekovic M. su mokslininkų grupe (37) nustatė, kad 80 proc. karvių piene su padidėjusiu somatinių ląstelių skaičiumi nustatytas ir didesnis nei 6,5 mS/cm elektrinis laidumas. Kai kurių mokslininkų teigimu (59,56) sveikų karvių somatinių ląstelių skaičius piene yra iki 500 tūkst./ml., o pieno elektrinis laidumas yra nuo 4,0 mS/cm iki 5,5 mS/cm. Jeigu pieno elektrinis laidumas viršija 5,6 mS/cm, galima įtarti tešmens uždegimą. Mūsų tyrimo laikotarpiu vidutinis somatinių ląstelių skaičius piene buvo 498,34±57,657 tūkst./ml. (p<0,05), o pieno elektrinis laidumas neviršijo 5,13 mS/cm. Norberg E. (58) teigia, kad sveikų karvių pieno elektrinis laidumas yra iki 4,87 mS/cm, sergančių slaptu mastitu – iki 5,37 mS/cm, o sergančių klinikiniu mastitu – iki 6,44 mS/cm ir daugiau. Somatinių ląstelių skaičius piene ir pieno elektrinis laidumas taip pat labai priklauso nuo amžiaus, laktacijos, metų laiko, streso, pašaro, melžimų dažnumo ir aplinkos veiksnių.

Tyrėjai nustatė (65) tarp karvių produktyvumo ir pieno elektrinio laidumo neigiamą statistiškai reikšmingą koreliaciją, kuri reiškia, kad didėjant elektriniam laidumui pieno kiekis mažėja ir atvirkščiai. Taip pat vasarą nustatytas didesnis karvių pieno elektrinis laidumas (p<0,001). Mūsų tyrimo metu nustatytas silpnas neigiamas ryšys (gegužės mėnesį 0,3595, birželio mėnesį r=-0,3766) tarp pieno kiekio bei pieno elektrinio laidumo (p<0,05). Taip pat pieno elektrinis laidumas birželio mėnesį nustatytas 2,96 proc. didesnis nei gegužės mėnesį. Pagrindinės padidėjusio pieno laidumo priežastys – tešmens reakcija, padidėjusi aplinkos temperatūra, pasikeitęs pašaras. Tyrėjas L. Weber (66) teigia, kad karvei susirgus mastitu sumažėja pieno kiekis ir padidėja elektrinis pieno laidumas. E. Norberg (58) nustatė labai glaudžią koreliaciją tarp pieno elektrinio laidumo ir sergamumo mastitais. Pieno elektrinis laidumas siejamas su karvės sveikatos būkle ir gali būti naudojamas kaip papildomas karvių sveikatos vertinimo rodiklis atsižvelgiant į pieno kiekį ir sezoną. Lukas J. M su grupe tyrėjų (14) nustatė, kad pieno elektrinis laidumas didėja 0,18 mS/cm su kiekviena laktacijos diena (p<0,001) ir pirmos laktacijos karvių elektrinis laidumas mažiausias. Atlikto tyrimo rezultatai buvo labai panašūs, nes vyriausių (šeštos laktacijos) karvių pieno elektrinis laidumas buvo didžiausias ir viršijo mėnesio vidurkį beveik 1 proc. Tačiau mažiausias pieno elektrinis laidumas tyrimo mėnesiais skyrėsi ir gegužę mažiausias buvo pirmos laktacijos karvių pieno

rezultatuose – 0,82 proc. mažesnis už vidurkį, o birželį - 1,19 proc. mažesnis už vidurkį pieno elektrinis laidumas nustatytas pas penktos laktacijos karves.

Tyrėjų nuomone (14), mažėjant pieno riebumui didėja pieno elektrinis laidumas. Mūsų tyrimo metu taip pat didėjant pieno elektriniam laidumui pieno riebumas mažėjo. Didžiausias pieno riebumas gegužę buvo – 0,77 proc., o birželį – 0,11 proc. didesnis už vidurkį, kai elektrinis laidumas buvo 3,4 – 4,2 mS/cm ribose. Mažiausias pieno riebumas nustatytas elektrinam pieno laidumui viršijus 5,81 tūkst./ml ir gegužės mėnesį jis buvo 2,02 proc., o birželio mėnesį 0,41 proc. mažesnis už pieno riebumo vidurkį.

Pieno baltymingumas didėja didėjant pieno elektriniam laidumui iki 5,0 mS/cm, o tada didėjant elektriniam laidumui baltymingumas mažėja abiem tyrimo mėnesiais. Gegužės mėnesį baltymų kiekis piene mažiausias (2,96 proc.), kai pieno elektrinis laidumas viršija 5,81 mS/cm. Birželį mažiausias pieno baltymingumas nustatytas 3,4 – 4,2±0,035 mS/cm pieno elektrinio laidumo ribose ir yra 2,87 proc.

Nors pieno elektrinis laidumas gali būti naudingas karvės tešmens sveikatos pokyčių rodiklis, bet vienas pats jis nėra jautrus ir patikimas būdas nustatyti diagnozę (33). Pieno elektrinis laidumas priklauso nuo daugybės jonų ir jų koncentracija piene keičiasi daug lėčiau nei kiti pieno rodikliai (56).

IŠVADOS

1. Birželio mėnesį iš tiriamų karvių per vieną melžimą buvo primelžta 5,03 kg, arba atitinkamai 41,54 proc. pieno daugiau, nei gegužės mėnesį (p<0,001).

2. Atlikus pieno kiekio ir elektrinio laidumo analizę nustatyta, kad daugiausiai pieno iš karvės primelžiama, kai pieno elektrinis laidumas yra 5,01 – 5,8 mS/cm (p<0,01). Pieno elektriniam laidumui viršijus 5,81 mS/cm buvo primelžiama mažiausiai pieno iš karvės.

3. Išanalizavus pieno elektrinio laidumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene rezultatus nustatyta, kad didėjant somatinių ląstelių skaičiui piene, didėja ir elektrinis laidumas, bet somatinių ląstelių skaičiui piene viršijus 601 tūkst./ml pieno elektrinis laidumas pradeda mažėti (p<0,05).

4. Visų laktacijų karvių, kurių somatinių ląstelių skaičius piene buvo 401 – 600 tūkst./ml, nustatytas didžiausias pieno elektrinis laidumas (p<0,05).

5. Nustatyta, kad didėjant pieno elektriniam laidumui pieno riebumas mažėja (p<0,05). Didžiausias pieno riebumas nustatytas, kai elektrinis pieno laidumas buvo 3,4 – 4,2 mS/cm ribose.

6. Didžiausias pieno baltymingumas nustatytas kai elektrinis pieno laidumas buvo 4,21 – 5,0 mS/cm. Pieno baltymingumas daugiausiai tarp mėnesių skiriasi pieno elektriniam laidumui viršijus 5,81 mS/cm.

7. Nustatėme neigiamą statistiškai patikimą koreliaciją tarp pieno kiekio ir elektrinio pieno laidumo (r=-0,3681, p<0,05).

8. Tarp somatinių ląstelių skaičiaus piene ir pieno elektrinio laidumo nustatytas vidutinis teigiamas (r=0,5174) koreliacijos ryšys (p<0,05).

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Japertienė R., Japertas S. Pieno kokybė. 2011;4,35-36.

2. Pečiulaitienė N, Miceikienė I, Mišeikienė R. Pieno baltymų alfas1-kapa kazeinų genotipų derinių paplitimas ir ryšys su Lietuvos pieninių galvijų veislių produktyvumu. Veterinarija ir zootechnika. 2006;34(56):22-27.

3. VanBaale MJ. Milking parlor management making the ringt choice. Copyringht by Ecolab Inc. 2000;1-18.

4. Sharma N. Alternative approach to control intramammary infection in dairy cows. Asian J. Anim. Vet. 2007;2(2):50-62.

5. Bhosale RR, Osmani RA, Ghodake PP, Sa Shaikh SM, Chavan SR. Mastitis: an intensive crisis in veterinary science. International Journal of Pharma Research and Health Sciences. 2014;2(2):96-103. 6. Rudejevienė J. Karvių slaptasis mastitas. VšĮ „ Terra Publica“. Kaunas. 2007;11-45.

7. Ogola H, Shitandi A, Nanua J. Effect of mastitis on raw milk compositional quality. J. Vet. Sci. 2007;8(3):237-242.

8. Klimienė I, Mockeliūnas R, Špakauskas V,Gintautas J. Apsiveršiavusių karvių susirgimų įtaka kraujo biocheminiams rodikliams, reprodukcijai ir produktyvumui. Vet. Med. Zoot. 2011;53(75):14-22.

9. Batavani RA, Asri S, Naebzadeh H. The effect of subclinical mastitis on milkcomposition in dairy cows. Iranian Vet. J. 2007;8(3):205-211.

10. Žilaitis V, Antanaitis R. Melžiamų karvių bandos kompiuterinis valdymas. Mano ūkis. 2008. 11. Rutkauskas A. Bandos valdymo programa – prabanga ar būtinybė. Mano ūkis. 2011.

12. Mansor R. Proteomic and metabolomic studies on milk during bovine mastitis. Submitted in fulfilment of the requirements for the degree of doctor of philosophy. Glasgow. 2012;33-72.

13. Berth K. Detection of tissue demages caused by milking machines using conductivity measurement. Automatic Milking - A Better Understanding. Lelystad the Netherlands. Wageningen Acad. Publ. Wageningen, the Netherlands. 2004;243.

14. Lukas JM, Reneau JK, Wallace R, Hawkins D, Munoz-Zanzi CA. Novel method of analyzing daily milk production and electrical conductivity to predict disease onset. American Dairy Science Association. 2009;92:5964–5976.

15. Lietuvoje veisiamų gyvūnų veislės. LVA Gyvulininkystės institutas. Baisogala. 2007;19-20. 16. Pienininkystė. Parengė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Vilnius. 2013 - 2014. In.

17. Norman HD, Powell RL, Wright JR, Pearsont RE. Phenotypic relationship of yield and type scores from first lactation with herd life and profitability. J. Dairy Sci. 1996;79:689 – 701.

18. Japertas S, Japertienė R. Somatinės ląstelės piene. Mano ūkis. 2010;1:1-5.

19. Bastan A, Kaymaz M, Findik M, Erünal N. The use of electrical conductivity, somatic cell count and california mastitis test in diagnosis of subclinical mastitis in dairy cows. Ank. Univ. Vet. Fak. Derg. 1997;44:1-6.

20. Japertas S, Minkevičius V. Pienas ir jo kokybė. Valstybės įmonė. „Pieno tyrimai“. 2005.

21. Klaas IC, Enevoldsen C, Ersbøll AK, Tölle U. Cow–Related Risk Factors for Milk Leakage American Dairy Science Association, J. Dairy Sci. 2005;88:128–136.

22. Bartkevičiūtė Z. Pieno riebumą ir baltymingumą didinantys pašarai. Mano ūkis. 2009;12:46-48. 23. Staniškienė B, Šernienė L, Šiugždaitė J, Tušas S. Pieno ir jo produktų kokybės įvertinimas. Kaunas. 2007;12-128.

24. Heck JML, Valenberg van HJF, Dijkstra J, Hooidonk van ACM. Seasonal variation in the Dutch bovine raw milk composition. Journal of dairy science. 2009;92:4745-4755.

25. Juozaitienė V, Šlyžius E, Žymantienė J., Oberauskas V, Čukauskas V, Tušas S, Januškevičius A. Skirtingų laktacijų karvių hematologinių ir pieno sudėties rodiklių fenotipinių ryšių tyrimai. Vet. med. Zoot. ISSN 1392-2130. 2008;44(66):50-54.

26. Dabašinskienė A. Įvairių veiksnių įtaka karvių pieningumui ir pieno sudėčiai. Ferma. 2009;2(16):26-29.

27. Urbienė S. Pieno sudėtis ir savybės. Žaliava produktų gamybai. Akademija. 2005;88,91-93. 28. Paulauskas E. Mastito profilaktika. Agroakademija. 2013.

29. Conteras GA, Rodrigues JM. Mastitis: comparative etiology and epidemiology. J. Mammary Gland Biol. Neoplasia. 2011;16:339-341.

30. Dürr JW, Cue RI, Monardes HG, Moro-Méndez J, Wade KM. Milk losses associated with somatic cell counts per breed, parity and stage of lactation in Canadian dairy cattle. Livestock Sci. 2008;117:225-232.

31. Nielen M, Schukken YH, Van De Broek J, Brand A, Deluyker HA, Maatje K. Relations Between On-Line Electrical Conductivity and Daily Milk Production on a Low Somatic Cell Count Farm. J. Dairy Sci. 1993;76:2589-2596.

32. Ferrero FJ, Valledor M, Campo JC. Screening method for early detection of mastitis in cows. International Measurement Confederation. 2014;47:855-860.

33. Viguier C, Arora S, Gilmartin N, Welbeck K, O’Kennedy R. Mastitis detection: current trends and future perspectives. Trends Biotechnol. 2009;27(8):486-493.

34. Atasever S, Erdem H. Association between subclinical mastitis markers and body condition scores of Holstein cows in the Black Sea region, Turkey. J. Anim. Vet. Adv. 2009;8:476-480.

35. Sharif A, Muhammad G. Mastitis control ir dairy animals. Pakistan Vet. J. 2009;29(3):145-148. 36. Kiiman H, Parna E, Leola A, Kaart T. Effect of milking procedures on milk somatic cell count. Estonian University of Life Sciences. 2005;90-95.

37. Janzekovič M, Brus M, Mursec B, Vinis P, Stajnko D, Cus F. Mastitis detection based on electric conductivity of milk. Journal of Achievements in Materials and Manufacturing Engineering. 2009;34(1):39-46.

38. Viguier C, Sushrut A, Gilmartin N, Welbeck K, O’Kennedy R. Mastitis detection: current trends and future perspectives. Trends in Biotechnology. 2009;27.

39. Janžekovic M, Brus M, Mužerlin L. Quality and delivery of milk in Slovenia. Dairying. 2007;57:275-288.

40. Kudi AC, Bray MP, Niba AT. Mastitis causing pathogens within the dairy cattle environment. International journal of biology. 2009;1(1):3-7.

41. Klimienė I, Mockeliūnas R, Butrimaitė-Ambrozevičienė Č, Sakalauskienė R. Karvių mastitas. Tyrimai Lietuvoje. Veterinarija ir zootechnika. 2005;31(53):67-76.

42. Janzekovic M, Brus M, Mursec B, Cus F. Accuracy of calculation of body mass on the basis of measurements. Journal of Achievements in Materials and Manufacturing Engineering. 2007;23(1):47-50.

43. Skrzypek R, Wójtowski J, Fahr RD. Factors aff ecting somatic cell count in cow bulk tank milk – a case study from Poland. J. Vet. Med. Series A. 2004;51:127-131.

44. Green MJ, Leach KA, Breen JE, Green LE, Bradley AJ. National intervention study of mastitis control in dairy herds in England and Wales. Veterinary Record. 2007;287-293.

45. Gudonis A. Pieno kokybė. 2007;56.

46. Sharma N, Singh NK, Bhadwal MS. Relationship of somatic cell count and mastitis. Asian–Aust. J Anim Sci. 2011;24(3):429-438.

47. Boyso JO, Alrcōn JJV, Juārez MC, Zarzosa AO, Meza JEL, Patino AB, Aguirre VMB. Innate immune response of bovine mammary gland to pathogenic bacteria responsible for mastitis. J. Infect. 2007;54:399-409.

48. Rainard P, Riollet C. Innate immunity of the bovine mammary gland. Vet. Res. 2006;37:369-400. 49. Bytyqi H, Sherifi K, Hamidi A, Gjonbalaj M, Muji S, Mehmeti H. Influence of management and physiological factors on somatic cell count in raw milk in Kosova. Veterinarski Archiv. 2010;80(2):173-183.

50. LR žemės ūkio ministro įsakymas “Dėl pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo”. Teisės aktų registras. 2007; Nr. 66-2569.

51. Staniškienė B, Tušas S, Šernienė L, Šiugždaitė J. Pieno ir jo produktų kokybės ir saugos žmonių sveikatingumui įvertinti: mokomoji knyga. Lietuvos veterinarijos akademija. 2007;256.

52. Bhosale RR, Osmani RA, Ghodake PP, Shaikh SM, Chavan SR. Mastitis: An Intensive Crisis in Veterinary Science. International Journal of Pharma Research and Health Sciences. 2014;2(2):96-103.

53. Riekerink RGMO, Barkema HW, Stryhn H. The effect of season on somatic cell count and the incidente of clinical mastitis. Journal of Dairy Science. 2007;90:1704-1715.

54. Banach JK, Zywica R, Szpendowski J, Kielczewska K. Possibilities of using elecrtical parameters of milk for assessing its adulteration with water. International Jurnal of Food Properties. 2012;15(2):247-280.

55. Juozaitienė V, Šlapkauskaitė J, Tušas S, Brazauskas A, Japertienė R. Kintančio elektrinio pieno laidumo melžimo fazėse tyrimai ir ryšys su karvių produktyvumu ir somatinių ląstelių skaičiumi piene. Vet Med Zoot. 2010;51(73):23-28.

56. Špakauskas V, Klimienė I, Matusevičius A. A comparison of indirect methods for diagnosis of subclinical mastitis in lactating dairy cows. Vet. arhiv. 2006;76(2):101-109.

57. Sloth MN, Lovendahl P. Electrical Conductivity of Milk: Ability to Predict Mastitis Status. Journal of Dairy Science. 2004;87:1099-1107.

58. Norberg E. Electrical conductivity of milk as a phenotypic and genetic indicator of bovine mastitis. Livestock Production Science. 2005;96:129-139.

59. Kasikci G,Cetin O, Bingol EB, Gunduz MC. Relations between electrical conductivity, somatic cell count, California mastitis test and some quality parameters in the diagnosis of subclinical mastitis in dairy cows. Turk. J. Vet. Anim. Sci. 2012;36(1):49-55.

60. Lafi SQ. Use of somatic cell counts and California Mastitis Test results from udder halves milk samples to detect subclinical intramammary infection in Awassi sheep. Small Rum. Res. 2006;62:83-86.

61. Paquet J, Lacroix C, Audet P, Thibault J. Electrical conductivity as a tool for analysing fermentation processes for production of cheese starters. International Dairy Journal. 2000;10(5):391- 399.

62. „Valstybės žinios“, 2012 10 20, Nr. 122-6126.

63. Dėl pieninių gyvulių produktyvumo kontrolės organizavimo taisyklių patvirtinimo, ŽŪM įsak. Nr. 3D-88, 2011.

64. Brazauskas A, Juozaitis A, Stankevičius R, Juozaitienė V, Žilaitis V. The influence of pasturable and stall period diets of dairy cows on the electrical conductivity of milk. Zemdirbyste - Agriculture. 2013;100(4):363-368.

65. Antanaitis R, Žilaitis V, Juozaitienė V, Žiogas V. Sveikatos būklės, sezono ir laktacijos įtaka karvių judrumo, masės, produkcijos ir pieno elektrinio laidumo pokyčiams. Vet Med Zoot. 2010;49(71):2-6.

66. Weber L. Personliche Gesprache im Zeitraum Marz bis Juni. Lemmer – Fullwood GmbH, Lohmar. 2007;12–50.