1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Rūta Čepšienė
BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJŲ DARBO REORGANIZAVIMO POVEIKIS
ONKOLOGINIŲ LIGŲ PROFILAKTINIŲ PROGRAMŲ ATLIKIMUI
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė: dr. Ida Liseckienė
2
TURINYS
SANTRAUKA...3 SUMMARY...5 SATNRUMPOS...7 ĮVADAS...8 1. LITERATŪROS APŽVALGA...111.1. Profilaktinių programų sąvokos ir apibrėžtys...11
1.2. Onkologinių profilaktinių programų vykdymas Lietuvoje...12
1.3. Sėkmingą onkologinių ligų profilaktikos vykdymą lemiantys veiksniai...19
1.4. Bendruomenės slaugytojų kompetencijų apibrėžtys...21
1.5. Bendruomenės slaugytojų ir šeimos gydytojo atliekamų funkcijųdarbo organizavimas...23
1.6. Bendruomenės slaugytojas – lygiavertis komandos narys...26
1.7. Būtinos kompetencijos, savarankiškam bendruomenės slaugytojų darbui vykdant profilakyines programas...28
2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI...32
2.1. Tyrimo metodika ir organizavimas...32
2.2. Šeimos mendicinos klinikos 2013 metų onkologinių ligų profilaktinių programų rodiklių analizė...34
2.3. Pirmas intervencijos etapas...34
2.4. Antras intervencijos etapas...37
3. REZULTATAI...42
3.1. Onkologinių ligų profilaktinių programų vykdymo rodikliai iki intervencijos...42
3.2. Darbo reorganizavimo poveikis onkologinių ligų profilaktinių programų vykdymo rodikliams...52
3.3. Gimdos kaklelio ir krūties vėžio profilaktinių programų vykdymo palyginimas tarp pirmosios ir antrosios intervencijų...61
3.4. Gimdos kaklelio ir krūties vėžio profilaktinių programų vykdymo palyginimas su 2013m pirmosios ir antrosios intervencijų...69
4. REZULTATŲ APTARIMAS...71
IŠVADOS...74
REKOMENDACIJOS...75
LITERATŪRA...76
3
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
Bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikis onkologinių ligų profilaktinių programų atlikimui
Rūta Čepšienė
Darbo vadovė dr. Ida Liseckienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas, 2015. 83p.
Darbo tikslas: įvertinti bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikį onkologinių ligų profilaktikos programų (OLPP) atlikimo dažniui.
Tyrimo metodai ir tiriamieji:
Tyrimo tipas: eksperimentinis tyrimo metodas.
Tyrimo imtis. 11 atrankos kriterijus atitinkančių Šeimos medicinos klinikos (ŠMK) apylinkių (viso 12679 pacientų apylinkėse) dalyvavusių OLPP, statistiniai duomenys. Profilaktiniuose tyrimuose dalyvavo 10 bendruomenės slaugytojų.
Tyrimo organizavimas: tyrimo trukmė 1 metai (2014). Atlikus ir įvertinus OLPP vykdymo rezultatus, nuspręsta dviem etapais įdiegti savarankiškos slaugytojos darbo reorganizavimą ir OLPP vykdymo tvarką;
I etapas – bendruomenės slaugytojų savarankiškas OLPP vykdymas - naudojant OLPP atlikimo suvestines - kalendorius.
II etapas – „aktyvus pacientų kvietimas“ - atlikti gimdos kaklelio ir/ar krūties vėžio profilaktines programas, bendradarbiaujant su kitais sveikatos priežiūros specialistais, sudarant „ žalią koridorių“ - t.y. sudaryti sąlygas pacientei, be išankstinės registracijos, nustačius patologinius pakitimus išsitirti per mėnesį.
Tyrimo objektas – ŠMK bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikis OLPP atlikimo dažniui.
Rezultatai. Atlikus 2013 metų onkologinių ligų profilaktinių programų vykdymo analizę Šeimos medicinos klinikoje (iki darbo reorganizavimo ir diegiamų pokyčių), nustatytas žemas jų atlikimo dažnis.
4
Nuo 2014 metų sausio men. įdiegus I darbo reoganizavimo etapą - slaugytojoms savarankiškai atliekant profilaktines programas, visų onkologinių ligų profilaktikos programų (vienuolikoje tyrime dalyvaujančių apylinkių), atlikimo dinamika didėjo.
2014 metų rugsėjį, pradėjus vykdyti II intervenciją, su gimdos kaklelio ir krūties vėžio profilaktinėmis programomis (5 tyrime sutikusiose dalyvauti apylinkėse), patikrų dažnis buvo statistškai reikšmingai didesnis nei dirbančių pagal I intervencijos reikalavimus tik atliekant gimdos kaklelio profilaktines programas. Krūties vėžio profilaktinės programos vykdymas tarp I ir II intervencijų tiriamuoju laikotarpiu beveik nesiskyrė.
Šeimos medicinos klinikai reorganizavus onkologinių ligų profilaktikos programų atlikimą jis buvo nustatytas ženkliai didesnis lyginant su 2013 metais.
Tyrimo išvados:
1. Atlikus ŠMK rodiklių analizę iki darbo reorganizavimo, nustatyti nepakankami OLPP atlikimo rerultatai (nuo planuojamų atlikti pacientų per 2013 metus): gimdos kaklelio vėžio profilaktinės programos (GKVPP) - 14,54 proc.; krūties vėžio profilaktinės programos (KVPP) -19,31 proc.; priešinės liaukos vėžio profilaktinės programos (PLVPP) - 19,50 proc.; storosios žarnos vėžio profilaktinės programos (SŽVPP) - 11.09 proc.
2. Įvertinus darbo reorganizavimo poveikį OLPP rodikliams nustatyta: visose apylinkėse OLPP atlikimo dažnis reikšmingai padidėjo lyginant su jų atlikimu iki reorganizavimo: GKVPP – 2,8 karto: KVPP – 1,2 karto; PLVPP - 1,5 karto.; SŽVPP – 2,6 karto.
3. Palyginus I ir II intervencijų poveikį gimdos kaklelio ir krūties vėžio profilaktinių programų vykdymui nustatyta, kad:
3.1. II intervencijos poveikis GKVPP padidėjo 1,4 karto lyginant su I intervencijos poveikiu 3.2. Lyginant I ir II intervencijas KVPP rezultatyvumas reikšmingai nekito.
4. Palyginus 2014 metų trijų mėnesių su tuo pačiu 2013 metų laikotarpiu, nustatyta, kad I ir II intervencijos reikšmingai didino GKVPP ir KVPP programų atlikimą:
GKVPP I intervencija – 3,8 karto; II intervencija – 4,8 karto; KVPP I intervencija – 1,5 karto; II intervencija – 1,4 karto.
5
SUMMARY
Management of Public HealthThe Impact of Community Nurses’ Work towards the Performance of Cancer Prevention Programs
Rūta Čepšienė
Supervisor Ida Liseckienė, Dr.
Departament of Health Management, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2015. 83 p.
The aim of the research: to evaluate the impact of the reorganization of community nurses‘ work towards the performance of cancer prevention programs (CPP).
The method and subject of the research:
The type of the research: experimental research method.
The sample of the research: 11 corresponding districts (from total 12679 patients) from the Family Clinic, which participated in CPP research, and 10 community nurses.
The organization of the research: 1 year period (2014). After carrying out and assessing the results of CPP, the community nurse‘s work and CPP has been reorganized in two stages:
1st stage – the independent performance of CPP done by community nurses using the execution summaries – calendars of CPP.
2nd stage – “patients’ active invitation” to do preventive cervical cancer and / or breast cancer programs in collaboration with other health care specialists. In such a way to build up “a green tunnel”, i.e. to establish conditions under which a patient in cases of pathological lesion, would be able to get examination within a month.
The object of the research: the performance of the reorganization of community nurses‘ work in the Family Clinic and its effects on the frequency of the CPP research.
The results: a low-level performance of cancer prevention programs in the Family Clinic has been determined after carrying out (year 2013 before reorganization) the analysis of its performance. Since January 2014, when the first reorganizational stage was established, the level of performance of cancer prevention programs in 11 districts has increased
6
In September 2014, when the second stage was applied in 5 districts, the frequency of examination has increased significantly in comparison with those working according to the first stage requirements there were no significant differencis among 1st and 2nd stages during implementation the breast cancer program.
The performance of cancer prevention programs has increased in comparison to the year 2013 when the Family Clinic reorganized its execution.
The conclusions of the research:
1. Before the research, in the year 2013, the results of CPP performance were low: cervical CPP – 14.54 %.; breast CPP – 19.31 %.; prostatic CPP – 19.50 %.; colon CPP - 11.09 % from planned number of patients.
2. After the reorganization, the performance of all CPP has significantly increased: cervical cancer – 2.8 times; breast cancer – 1.2; prostatic cancer – 1.5 and colon cancer – 2.6 times. 3. After comparison of two interventions in the performance of cervical and breast cancer,
the following has been assessed:
3.1. The impact of the 2nd intervention of cervical cancer has increased 1.4 times in comparison with the impact of the 1st intervention.
3.2. There has been no significant change in comparison of 1st and 2nd interventions of breast cancer.
4.
After comparison of the three months results in 2014 with the same period of time in 2013, the 1st and 2nd interventions increased the performance of cervical CPP and breast CPP as follows:
cervical CPP 1st intervention – 3.8; 2nd intervention – 4.8 times;
breast CPP 2nd intervention – 1.5 times; 2nd intervention – 1.4 times.7
SANTRUMPOS
GKVPP – Gimdos kaklelio vėžio profilaktinė programa KK – Kauno klinikos
KVPP – Krūties vėžio profilaktinė programa
LSMUL – Lietuvos sveikatos mokslų universitetinė ligoninė LSSO – Lietuvos slaugos specialistų organizacija
MN – Medicinos norma n – Respondentų skaičius
OLPP – Onkologinių ligų profilaktinė programa PASPĮ – Pirminė asmens sveikatos įstaiga
PLVPP – Priešinės liaukos vėžio profilaktinė programa PPKT – Profilaktinių paslaugų koordinavimo tarnyba Proc. – Procentai
P
SO - Pasaulio Sveikatos Organizacija PSP – Pirminė sveikatos priežiūraPSPC – Pirminės sveikatos priežiūros centras
SŽVPP – Storosios žarnos vėžio profilaktinė programa ŠMK – Šeimos medicinos klinika
8
ĮVADAS
Sveikatos priežiūros sistemos orientavimas į Pirminę Sveikatos Priežiūrą (PSP) yra pagrindas siekiant užtikrinti prieinamą ir kokybišką sveikatos priežiūrą (PSO, 2003).
Šeimos gydytojas ir slaugytoja – tai skirtingų sveikatos specialistų grupė, kurią sieja bendri tikslai [33] siekiant užtikrinti visapusiškai veiksmingą pagalbą pacientui. Lietuvos ir užsienio atlikti tyrimai vienareikšmiškai byloja, kad vienas esminių veiksnių lemiančių sėkmingą slaugytojų ir gydytojų bendradarbiavimą, yra aiškus funkcijų ir atsakomybių pasidalinimas, o aiškumo stoka, kas konkrečiais atvejais privalo imtis jo kompetencijas atitinkančių funkcijų, sudaro sąlygas jų neatlikti arba jas dubliuoti [33].
Įgyvendinant Lietuvos sveikatos priežiūros reformą, pertvarkant sveikatos priežiūros sektorių ir gerinant teikiamų paslaugų kokybę, siekiama pagerinti šalies gyventojų sveikatą bei išvengti ligų [56]. 2004 metais profilaktinės programos Lietuvoje buvo integruotos į pirminės asmens sveikatos priežiūros (PAASP) paslaugų teikimo sistemą: (atrankinės asmenų amžiaus grupės informavimo ir pirminės) [55].
Lėtinių ligų profilaktika bei dalyvavimas atskirose profilaktikos programose bendruomenės slaugytojai turi būti svarbia veiklos sritimi [59], nes jos veiklos kryptys remiasi holistine asmens gerovės samprata [11].
Per pastaruosius kelis dešimtmečius mokslinėje literatūroje nurodoma, kad siekiant pritraukti kuo daugiau žmonių į profilaktines programas, labai svarbu įvertinti jų nusiteikimą tikrintis sveikatą, ir po to juos tinkamai motyvuoti [13]. Ligų profilaktikoje ir lėtinių ligų kontrolėje bendruomenės slaugytojų vaidmuo yra ypatingai svarbus. Pagal autorių L.E. Goldman ir kt., pacientas tikrai sutiks dalyvauti profilaktikos programoje, jeigu bus įsitikinęs, kad taip išvengs ligos, neigiamų jos pasekmių, tikės, kad jam pasiseks atlikti reikiamus tyrimus [25]. Visą tai turi svarbų vaidmenį stiprinant paciento motyvaciją keisti gyvenseną ar išlaikyti jau padarytus pokyčius.
Temos aktualumas: gana daug iniciatyvių projektų plėtojančių profilaktines programas buvo pristatyta Europos Sąjungoje [22]. Lietuvoje, profilaktinių programų atlikimo strategija pradėta plėtoti gydymo įstaigose, tačiau praktinis įgyvendinimas dar atsilieka, tiek dėl netolygaus finansavimo, tiek dėl organizavimo stokos [22; 34], minėtų programų vykdymas Lietuvoje yra neproduktyvus. Viena pagrindinių to priežasčių, nėra sudaryto profilaktinių programų tikslaus aprašo, kuris nurodytų jų atlikimo tvarką ir paskirstytų sveikatos priežiūros specialistų atsakomybes. Lietuvos Respublikos įstatymai nurodo profilaktinių programų finansavimo šaltinius, atlikimo reikalavimus, bet nenurodo proceso ir kas turi jas turi vykdyti.
Bendruomenės slaugytojų požiūris į visuomenės sveikatos būklę, bei noras prisidėti prie tos būklės gerinimo, yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis naujausių moksliškai pagrįstų žinių bei
9
nuolatinės priežiūros [62]. Į visuomenės informavimo apie profilaktinių programų procesą slaugytojos įsitraukia savarankiškai ir motyvuotai [67; 70], tačiau jų įsitraukimas ir savarankiškumas nėra pilnai įgyvendintas praktikoje.
Darbo naujumas. Perorganizuojant pirminę sveikatos priežiūros grandį, įdiegta nauja kvalifikacinė kategorija - bendruomenės slaugytojas, kurio svarba PSP sistemoje yra akivaizdi, bet jam yra skiriama nedaug dėmesio. Užsienio autoriai daugelį metų nagrinėja [5; 22; 34; 44; 45; 57; 62], kaip bendruomenės slaugytojos vykdo įvairaus amžiaus asmenų slaugymą bei rūpinasi ligų profilaktika gydymo įstaigose ir pacientų namuose tačiau, slaugytojų iniciatyvumo skatinimui vykdant profilaktines programas Lietuvoje dėmesys nepakankamas. Taigi šio darbo naujumą pabrėžia tai, kad Lietuvoje pirmą kartą išanalizuotas bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikis profilaktinių programų rezultatyvumui.
Bendruomenės slaugos darbo organizavimo problema nauja ir ypač aktuali todėl, kad ne daugelyje PSP centrų Lietuvoje, slaugytojas - savarankiškas specialistas, kuris atsako už profilaktinių paslaugų teikimą ir jų kokybę ir yra ne tik gydytojo pagalbininkas.
Sveikatos priežiūroje [57], vyrauja dėmesys ligų gydymui, o ne jų profilaktikai. Asmens sveikatos priežiūros sektoriuje atliekama daug mokslinių tyrimų įvairiomis sveikatos priežiūros organizacijų vadybos temomis [1; 8; 71], taip pat plačiai Lietuvos mokslo literatūroje nagrinėjamos slaugytojų darbo motyvacijos [43; 64]. Problemos apie bendruomenės slaugytojų motyvavimo tikslingai dirbti su prevencinėmis programomis, vienaip arba kitaip paliestos užsienio autorių: GP. Young et all., (2003); C Jorgensen et all., (2003); C. Taylor et all., (2007).
Lietuvoje atliktuose tyrimuose ir publikacijose profilaktinių programų atlikimo rezultatyvumui įtakos turinčio bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikio analizuojamas tik fragmentiškai.
Praktinė magistrinio darbo reikšmė: šiame magistro baigiamajame darbe, vertinama bendruomenės slaugytojų darbo veiklos aktyvumas, turintis įtakos profilaktinių programų vykdymo efektyvumui. Tyrimas turėtų būti pratęstas ilgesnį laikotarpį ir su didesne imtimi. Tyrimo organizavimo modelis gali būti realiai pritaikytas praktikoje ir kitose įstaigose.
Gauti tyrimo rezultatai, galėtų padėti asmens sveikatos priežiūros (ASP) politikams, darbdaviams, tobulinti sveikatos reformos kryptis susijusias su bendruomenės slaugytojų gebėjimais savarankiškai prisidėti prie ligų profilaktinių programų vykdymo, bei tęstinumo.
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: įvertinti bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikį onkologinių ligų profilaktikos programų (OLPP) atlikimo dažniui.
Uždaviniai:
1. Nustatyti OLPP vykdymo rodiklius iki pokyčio.
2. Įvertinti darbo reorganizavimo poveikį OLPP vykdymo rodikliams.
3. Palyginti I ir II etapo intervencijų poveikį gimdos kaklelio ir krūties vėžio profilaktinių programų vykdymui.
4. Palyginti I ir II etapo intervencijų poveikį gimdos kaklelio ir krūties vėžio profilaktinių programų vykdymo dažnį su 2013 metų tų pačių OLPP vykdymo dažniu.
Darbo rašymo pagrindiniai etapai būtų šie:
1. Surinkti literatūrą (knygas, straipsnius, informaciją internete), kurioje būtų aprašoma bendruomenės slaugytojų savarankiška veikla vykdanti profilaktines programas.
2. Atlikti eksperimentinį tyrimą ir jo rezultatų analizę; 3. Suformuluoti išvadas bei pateikti rekomendacijas
4. Nustatyti OLPP vykdymo rodiklius iki darbo reorganizavimo. 5. Įvertinti darbo reorganizavimo poveikį OLPP vykdymo rodikliams.
6. Palyginti I-os intervencijos poveikį su II-os intervencijų poveikiu, gimdos kaklelio ir krūties vėžio profilaktinių programų atlikimo dažniui.
7. Palyginti I ir II etapo intervencijų poveikį gimdos kaklelio ir krūties vėžio profilaktinių programų vykdymo dažnį su tų pačių OLPP vykdymu iki reorganizavimo.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.
Profilaktikos programų sąvokos ir apibrėžtys
Daugelis autorių [34; 35; 57; 62], profilaktiką apibrėžia, kaip priemonių, padedančių saugoti, stiprinti ir atkurti sveikatą bei išvengti ligų, o profilaktikos tikslą, kaip sumažinti rizikos faktorius, kurie prisideda prie psichikos sveikatos problemų, ir didinti apsauginių veiksnių, susijusių su gera psichikos sveikata, įtaką.
Profilaktika skirstoma į bendrąją, atrankinę ir tikslinę profilaktiką [62].
Bendroji profilaktika [1; 39; 62]:
Taikoma jauno amžiaus žmonių grupėms ir orientuojama į visus gyventojus, siekiant užkirsti kelią sveikatos sutrikimų atsiradimui;
Skirta bendram gyventojų sveikatingumui ugdyti ir onkologinių ligų prevencijai vykdyti;
Priemonės yra susijusios su žinių apie onkologinius sutrikimus ir sveikatingumo išsaugojimą.
Atrankinė profilaktika[1; 39; 62]:
Skirta sumažinti rizikos veiksnių įtaką;
Priemonės yra susijusios su sveikos gyvensenos įgūdžių stiprinimu bei psichikos ir elgesio sutrikimų atsiradimo galimybės sumažinimu ateityje.
Tikslinė profilaktika[1; 39; 62]:
Medicininė pagalba ir mokyti išvengti atkryčio; Psichologinė ir socialinė reabilitacija ir reintegracija;
Nustatyti aiškias elgesio taisykles siekiant išvengti atkryčio; Stiprinti tikėjimą savo galimybe ir motyvus keistis (sveikti);
Stiprinti bendravimo įgūdžius ir psichologinių traumų sumažinimas.
Labai svarbu pažymėti kurios profilaktinės programos šiuo metu atliekamos Lietuvoje. Visos profilaktinės programos yra finansuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Visuotinai pripažinta, kad profilaktinės programos yra skirtos tam, jog būtų galima kuo anksčiau diagnozuoti ir sėkmingiau gydyti ligas. Jų efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek žmonių yra ištiriama. Kuo daugiau ištiriama žmonių, tuo efektyvumas didesnis. D. Puliti ir kt., (2008), išreiškia nuomonę, jog visų ligų gydymo efektyvumui, paciento gyvenimo trukmei svarbu, kaip anksti buvo diagnozuota liga ir pradėtas gydymas [44].
Dėl onkologinių ligų profilaktikos ruošiamoje Europos Parlamento rezoliucijoje sakoma, kad Europoje onkologinėmis ligomis kasmet suserga 3 milijonai žmonių, o 1,7 milijono ES piliečių
12
miršta. Onkologiniai susirgimai po širdies ir kraujagyslių ligų yra antroji liga, nuo kurios Europoje miršta daugiausiai žmonių. Šios ligos atima iš valstybių ne tik žmogiškuosius išteklius, bet ir daro didelę ekonominę žalą. PSO Europos regioninis biuras pripažįsta, kad visos šalys, reformuodamos savo sveikatos priežiūros sistemas ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, susiduria su iššūkiais, kaip užtikrinti sveikatos paslaugų prieinamumą, teisumą, saugą, pacientų dalyvavimą profilaktinių ligų programose [54].
1.2. Onkologinių profilaktinių programų vykdymas Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje plačiausiai vykdomos onkologinių ligų profilaktinės programos: Atrankinė mamografinė dėl krūties vėžio programa.
Gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos programa.
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos profilaktikos programa. Storosios žarnos vėžio profilaktikos programa.
PSP centruose vykdomų onkologinių ligų profilaktinių programų atlikimas yra labai svarbus faktorius įtakojantis visuomenės sveikatos rodiklius, tačiau jis nėra pakankamai rezultatyvus:
1. Atrankinė mamografinė dėl krūties vėžio programa.
Programa Lietuvoje sėkmingai vykdoma nuo 2005 m., o Europos sąjungos šalyse nuo 1984 m.
Programa skirta moterims 50-69 m. amžiaus. Programos profilaktinės priemonės taikomas kartą per dvejus metus. Šios programos tikslas – nustatyti, ar yra pakitimų krūtyje, kuo anksčiau nustatyti iki vėžinius krūties pakitimus arba krūties vėžį [30].
Kasmet pasaulyje krūties vėžiu suserga 570 000 moterų: Europos Sąjungos šalyse (iki plėtros) – 157 000, JAV – virš 180 000. Kasmet JAV nuo krūties vėžio miršta 44 000 moterų [2; 16].
Tikslinė Lietuvos moterų populiacija 468.456 prisirašiusiųjų 50-69 m. amžiaus moterų prie PAASPĮ sk. 2013 m.[12]. Vilniaus apskrityje 2013 metais programoje galinčių dalyvauti 50–69 metų moterų skaičius buvo 144426-ios; informuota viso: 28731 moterys, tai sudarė 19,89% [61]. Tai labai maži skaičiai, žinant, jog 1995 m. Lietuvos moterų sergamumas šia liga buvo 57 atvejai 100 000 moterų, 2001 m. – 66,7, o 2005 m. – 72,4 atvejai 100 000 moterų [41].
13
1 pav. Tikslinės amžiaus grupės asmenų pasiskirstymas pagal TLK Šaltinis: 2014-02-26 „SVEIDROS“ duomenys
Ankstyvoji diagnostika pacientei naudinga tik tada, jei gydymas ne tik prieinamas, bet ir suteiktas artimiausiu metu. Atrankinė mamografinė patikra yra rentabili tik tuomet, jei joje dalyvauja dauguma pakviestųjų, o ne tik grupė labai motyvuotų moterų [17].
2 paveiksle pateikiame, kiek per 2005-2013 metus buvo Lietuvoje informuotų moterų apie krūties piktybinių navikų profilaktines programas [12].
2 pav. Viso 2005-2013 m. suteiktos 526 730 informavimo dėl krūties piktybinių navikų profilaktiką ir siuntimo atlikti mamografiją paslaugos
Šaltinis:2014-02-26 „SVEIDROS“ duomenys
3 pav. pateikiame, kiek moterų dalyvavo šioje programoje per 2005- 2013 metus. 32% 25% 15% 15% 13%
Vilniaus TLK
Kauno TLK
Klaipėdos TLK
Šiaulių TLK
Panevėžio TLK
4.792 47.440 46.740 51.923 58.539 60.925 75.910 82.429 80.348 0 10.000 20.000 30.000 40.000 50.000 60.000 70.000 80.000 90.000 2005m. 2006m. 2007m. 2008m. 2009m. 2010m. 2011m. 2012m. 2013m.14
3 pav. Dėl krūties piktybinių navikų profilaktinėje programoje dalyvavusių 50-69 metų amžiaus moterų skaičius 2005- 2013m. Šaltinis: 2014-01-17 „ SVEIDRA“ duomenys.
1 lentelė. pateikiame, kiek moterų dalyvavo šioje programoje per 2012 metus Lietuvos Sveikatos Mokslų Ligoninėje Kauno klinikose Šeimos medicinos kilikoje (LSMUL KK ŠMK) ir santykin visoje Kauno savivaldybėje esančiose PASPĮ. Šaltinis: VLK duomenys.
Paslaugas teikianti įstaiga Paslaugą teikiančioje įstaigoje įregistruotų moterų (50- 69m.) skaičius Planuojama atlikti per ataskaitinį laikotarpį Informavimo paslauga Vnt. % (nuo planuojamų atlikti per ataskaitinį
laikotarpį) % (nuo paslaugą teikiančioje įstaigoje įregistruotų) LSMUL KK ŠMK 2396 1256 434 34,54 18,11 Kauno savivaldybė 49259 25623 11371 44,3 23,08
Atrankinių mamografinių patikrų efektyvumui labai svarbu reguliarūs pakartotiniai tyrimai, kuriuos gali užtikrinti rūpestingas profilaktinės programos planavimas ir nuolatinis valdymas [58].
2. Gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos programa.
Lietuvoje įgyvendinama nuo 2004 m., skirta moterims nuo 25-60 m. amžiaus, taikoma kartą per trejus metus. Šios programos tikslas - sumažinti moterų sergamumą gimdos kaklelio piktybiniais navikais ir mirtingumą nuo jų, anksti aptikti iki vėžines gimdos kaklelio ligas ir taip užkirsti kelią galimybei iš jų išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui [31].
Vykdant gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktinė programa, apmokama iš PSDF 4.792 47.440 46.740 51.923 58.539 60.925 75.910 82.429 80.348 0 10.000 20.000 30.000 40.000 50.000 60.000 70.000 80.000 90.000 2005m. 2006m. 2007m. 2008m. 2009m. 2010m. 2011m. 2012m. 2013m.
15
biudžeto lėšų, finansavimo programų. Kasmet patikrinama vis daugiau moterų: 2007 m. šis skaičius siekė 75,5 tūkst., o 2010 m. – jau šoktelėjo iki 100 tūkst., 2011 m. – daugiau kaip 115 tūkst., 2012 m. – 130 tūkst.
4 pav. pateikiame tikslinės moterų amžiaus grupės pasiskirstymą pagal Teritorines ligonių kasas (TLK) [12];
4 pav. Tikslinės moterų amžiaus grupės pasiskirstymą pagal TLK Šaltinis:2014-02-26 „SVEIDROS“ duomenys
Gimdos kaklelio vėžio atrankinė patikros programa turėjo teigiamą poveikį: Kauno ir Marijampolės apskrityse gimdos kaklelio vėžio sergamumo struktūroje padidėjo ankstyvųjų (I–II stadijų) vėžio stadijų išaiškinimo procentinė dalis tarp 30–60 metų moterų (nuo 57,4 proc. 2001–2003 m. iki 66,3 proc. 2004–2007 m.); pasikeitė santykis tarp nustatytų iki vėžinių susirgimų atvejų skaičiaus ir invazinio gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičiaus: 2003 m. šis santykis buvo 0,18, 2004– 2007 m. – 0,23 [24].
Ekonominiu požiūriu gimdos kaklelio vėžio profilaktinės programos vykdymas daro teigiamą įtaką PSDF biudžeto lėšų panaudojimui. Skiriant papildomai lėšų, sąlyginai nedideles lėšas profilaktinės programos finansavimui, sutaupoma jų dalis, skirtų stacionariniam užleisto gimdos kaklelio vėžio gydymui [1; 24; 43].
5 paveiksle pateikiame informavimo paslaugos vykdymą (proc.) 2013 m. nuo 100 proc. tikslinės amžiaus grupės moterų [12].
32%
25%
15%
15%
13%
Vilniaus TLK Kauno TLK Klaipėdos TLK Šiaulių TLK Panevėžio TLK16
5 pav. Informavimo paslaugos vykdymą (proc.) 2013 m. nuo 100 proc. Tikslinės amžiaus grupės moterų. Šaltinis:2014-02-26 „SVEIDROS“ duomenys
2 lentelė pateikiame, kiek moterų dalyvavo šioje programoje per 2012 metus LSMUL KK ŠMK ir sanytikinai visoje Kauno savivaldybėje esančiose PASPĮ. Šaltinis: VLK duomenys.
Paslaugas teikianti įstaiga Paslaugą teikiančioje įstaigoje įregistruotų moterų (25- 60m.) skaičius Planuojama atlikti per ataskaitinį laikotarpį
Informavimo paslauga Citologinio
tepinėlio paėmimo paslauga Vnt. % (nuo planuojamų atlikti per ataskaitinį laikotarpį) % (nuo paslaugą teikiančioje įstaigoje įregistruotų) Vnt. % LSMUL KK ŠMK 5324 1376 627 45,57 11,78 205 14,90 Kauno savivaldybė 102478 27759 26984 97,21 26,33 15746 56,72
3. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos profilaktikos programa.
Vykdoma nuo 2006 m. ir yra skirta vyrams nuo 50-75 m. amžiaus, tačiau vyrams, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, programa taikytina nuo 45 m. Ši programa taikoma kartą per dvejus metus [32].
6 pav. pateikti duomenys kiek atlikta biopsijų po patikrinimo sudalyvavus programoje 2006 metais.
32%
25%
15%
15%
13%
Vilniaus TLK
Kauno TLK
Klaipėdos TLK
Šiaulių TLK
Panevėžio TLK
17
6 pav. Atliktų biopsijų skaičius po patikros 2006 metais. Šaltinis:[VLK duomenys]
3 lentelėje pateikiame, kiek vyrų dalyvavo šioje programoje per 2012 metus LSMUL KK ŠMK ir sanytikinai visoje Kauno savivaldybėje esančiose PASPĮ. Šaltinis: VLK duomenys
Paslaugas teikianti įstaiga Paslaugą teikiančioje įstaigoje įregistruotų vyrų (50- 75m.) skaičius Planuojama atlikti per ataskaitinį laikotarpį Informavimo paslauga Vnt. % (nuo planuojamų atlikti per ataskaitinį laikotarpį) % (nuo paslaugą teikiančioje įstaigoje įregistruotų) LSMUL KK ŠMK 1344 727 296 22,02 40,72 Kauno savivaldybė 34256 19500 10283 30 52,73
Prostatos vėžio patikros programose PSA tyrimas yra pagrindinis atrankos tolesniam ištyrimui kriterijus. [4; 43].
Įvertinus vykdomos prevencinės programos rezultatus nustatyta, kad 2007 metais ištirta 28
proc. nuo 50 iki75 metu vyrų. Padaugėjo naujai diagnozuotu prostatos vėžio atvejų. 2007 metais nustatyta daugiau kaip 3500 naujų ligos atvejų, iš jų apie 60 proc. vyrų buvo diagnozuota I–II stadijos. Prostatos vėžio atrankos rezultatai galėtų būti geresni, tačiau pastebėta, kad vyrai mažiau nusiteikę tikrintis sveikatą. Dalis net nežino, kad šiuo metu vykdoma prostatos vėžio ankstyvo diagnozavimo profilaktikos programa ir tuo nesidomi [51].
4. Storosios žarnos vėžio profilaktikos programa.
Biopsijos paslauga Lietuvoje
0 1000 2000 3000 4000 5000 Nebioptuoti 2673 3737 1603 1624 1689 Biopsijos 1443 659 685 528 604
18
1985 metais Europos Sąjungos šalių vadovai vienbalsiai priėmė veiksmų programą “Europa prieš vėžį”. Ja siekta Europoje iki 2000 metų 15 proc. sumažinti mirčių nuo vėžio skaičių [6].
Lietuvoje pradėta įgyvendinti vėliausiai - 2009 m. Skirta gyventojams nuo 50-74 metų ir taikoma kartą per dvejus metus. Šios programos tikslas nustatyti storosios žarnos vėžį ankstyvosiose stadijose, kol gydymas gali būti efektyvus [6; 39; 62].
Ankstyvoji storosios žarnos vėžio diagnostika – viena opiausių problemų tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Europos šalyse, daugiausia dėmesio skiriama pacientų, neturinčių neigiamų nusiskundimų ar kitokių simptomų dėl storosios žarnos, masinėms atrankos programoms, įvairiems jų modeliams, bei naujoms prevencinėms programoms [14].
Nuo 2009 m. liepos 1 d. programos bandomasis projektas vykdomas Vilniaus ir Kauno apskrityse .Nuo 2012 m. sausio 1 d. programa vykdoma Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse. Nuo 2013 m. liepos 1 d. programa vykdoma Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Tauragės apskrityse .Nuo 2014 m. sausio 1 d. programa vykdoma Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Tauragės ir Alytaus apskrityse.
Viso per 3 metus suteikta 271 396 informavimo paslaugos. Gauta 251 941 atvejų slapto kraujavimo testų ( iFOBT) (-) ir 19 455 iFOBT (+). Suteikta 10 190 pacientų siuntimo pas gydytoją specialistą [46].
7 pav. Pateikti duomenys apie informavimo paslaugos vykdymą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse.
7 pav. Informavimo paslaugos vykdymas (procentais) nuo tikslinės amžiaus grupės asmenų. Šaltinis: [52] 42% 34% 35% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 2009m. 2010m. 2011m. informuota žmonių
19
4 lentelėje pateikiame, kiek pacientų dalyvavo šioje programoje per 2012 metus LSMUL KK ŠMK ir sanytikinai visoje Kauno savivaldybėje esančiose PASPĮ. Šaltinis: VLK duomenys
Paslaugas teikianti įstaiga Paslaugą teikiančioje įstaigoje įregistruotų pacientų (50- 74m.) skaičius Planuojama atlikti per ataskaitinį laikotarpį Informavimo paslauga Vnt. % (nuo planuojamų atlikti per ataskaitinį laikotarpį) % (nuo paslaugą teikiančioje įstaigoje įregistruotų) LSMUL KK ŠMK 3954 2145 305 7,71 14.22 Kauno savivaldybė 89835 49189 23773 26,46 48,33
Kasmet pasaulyje daugiau nei 1,2 milijono pacientų diagnozuojamas storosios žarnos vėžys, o daugiau nei 600 000 žmonių miršta nuo šios ligos [5; 6].
1.3. Sėkmingą onkologinių ligų profilaktikos vykdymą lemiantys
veiksniai
Siekiant, jog profilaktinės programos turėtų efektyvius rezultatus ir tęstinumą, būtina [44]: Teikti informaciją apie ligų atsiradimo priežastis ir padarinius;
Formuoti nuostatas ir vertybes, stiprinančias žmogaus pasiryžimą sveikai gyventi; Parodyti sveikos gyvensenos privalumus;
Neapsiriboti vien tik didaktinėmis priemonėmis, bet taikyti įvairius profilaktinius metodus, kombinuoti juos tarpusavyje;
Profilaktines priemones parinkti atsižvelgiant į tikslinės grupės amžių, poreikius ir kitus ypatumus;
Profilaktines priemones planuoti kiek galima anksčiau, skiriant jas rizikos veiksniams bei sukurti prieinamos ir efektyvios pagalbos tinklą.
Vykdant patikros/profilaktikos programas ir diegiant naujas gydymo strategijas, mažėja mirtingumas nuo uždelstų ligų atvejų, todėl tikimasi, jog profilaktinės ligų programos padės sumažinti sunkių ligų atvejus [57].
20
Pokyčiai vykstantys sveikatos apsaugos sistemoje, kuriuos įpareigota vykdyti Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija – įstaigų restruktūrizavimas, besikeičiantys finansavimo principai ir naujų profilaktinių priemonių taikymas, įtakoja medicinos darbuotojų profesinę veiklą, bei jų kvalifikaciją ir motyvaciją dirbti. Tie pokyčiai turi įtakos profilaktinių programų vykdymo efektyvumui [74].
2011 metais UAB Sveikatos ekonomikos centras atliko tyrimą apie profilaktinių programų informavimą visuomenėje. Šio centro ekspertų vertinimu, Lietuvos žmonių informavimas apie ankstyvas diagnostikos programas ir ligų profilaktikos programas buvo tik patenkinamas, tačiau 2013 metais atlikus tokį pat tyrimą, rezultatai pakilo [38; 39]. A. Čiočienės (2003) teigimu, žmonės, apsilankę sveikatos priežiūros institucijoje, dažniausiai jaučia nemenką informacijos poreikį: dėl diagnozės, gydymo ir slaugymo, būsimų tyrimų, procedūrų, reabilitacijos bei vidaus tvarkos. Pacientai ieško sveikatos priežiūros specialisto, kuris ne tik išklausytų, bet ir parodytų laukiamą dėmesį, supratimą ir pagalbą [49]. Tik esant tiksliniam bendravimui, galima daugiau pacientų pritraukti į profilaktinių programų vykdymą. Bendruomenės slaugytojo veikla plečiasi: vis labiau rūpinamasi ligų profilaktika ir skatinama bendruomenės atsakomybė už savo sveikatą. Kaip teigia šaltinis [10] įvedus daugiau skatinamųjų paslaugų ( už kurias papildomai mokama) tiek šeimos gydytojams, tiek slaugytojams, tiek gydymo įstaigoms tikėtina, jog padidėtų motyvacija efektingiau teikti paslaugas prisirašiusiems PSPC pacientams.
Siekiant, kad Lietuvos sveikatos priežiūra būtų veiksminga – pasiektų nustatytus sveikatos gerinimo veiklos tikslus ir rezultatus, ji turi būti kokybiška. Kokybiška sveikatos priežiūra – rezultatyvi, efektyvi, prieinama, priimtina (orientuota į pacientą), saugi, teisingai [65].
Sveikatos priežiūros prieinamumas, priimtinumas ir teisumas Lietuvoje, yra Sveikatos sistemos įstatymu nustatytos būtinosios sveikatos palaikymo veiklos sąlygos. Apskritai vertinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, būtini tam tikri rodikliai – kiekybiškai įvertinamas sveikatos priežiūros proceso ar rezultato matas, kurį teigiamai įtakoją profilaktinių programų vykdymo rezultatai [42].
Išanalizavus profilaktinių programų reikšmingumą, užsienio šalių patirtis rodo kai kurių PAASPĮ priemonių efektyvumą, pavyzdžiui, sėkmingai reorganizavus paslaugų teikimą profilaktinių programų dalyvių apimtys padidėjo iki 68 proc.[19]. Tačiau dar mažai yra dedama pastangų, pacientų pritraukimui į visas profilaktines programas. O tai su laiku atsiliepia visuomenės sveikatai.
21
1.4. Bendruomenės slaugytojų kompetencijų apibrėžtys
Lietuvos nacionaliniai teisės aktai – Slaugos praktikos įstatymas (2001), slaugytoją apibrėžia kaip savarankišką specialistą, lygiavertį asmens sveikatos priežiūros specialistų komandos narį, gebantį identifikuoti slaugos problemas, planuoti veiksmus, numatyti ir vykdyti procedūras, įgyvendinti slaugos kontrolę ir vertinimą [33].
Nepaisant slaugytojų siekio būti savarankiškomis, pilnavertėmis ir lygiateisėmis sveikatos priežiūros darbuotojų komandos narėmis, jos dažnai būna gydytojų sekretorėmis, tarpininkėmis tarp paciento ir gydytojo, privalančiomis glaistyti konfliktus, nepasitenkinimus ir dažnai nepelnytus priekaištus, jos neretai yra žeminamos ne tik pacientų, bet ir pačių gydytojų.[33]
Dažniausiai ambulatorinėje grandyje ypač Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose slaugos specialistai dirba viename kabinete su šeimos gydytoju, o tokioje padėtyje dirbti savarankiškai yra labai sudėtinga.
Pirminės sveikatos priežiūros padaliniuose dirbančios bendruomenės slaugytojos yra kompetentingos dirbti savarankiškai, [33] jos puikiai gali teikti slaugos namuose paslaugas, atlikti diagnostines procedūras, išrašyti vaistus, vykdyti profilaktikos programas, konsultuoti daugeliu kitų klausimų, tačiau dėl nepaskirstytų atsakomybių ir neretai komandinio darbo nebuvimo vengia tai atlikti.
Slaugytojų trūkumas - visame pasaulyje aktuali problema. Ją įtakoja daugelis veiksnių, tokių kaip prastos darbo sąlygos, neadekvatus atlygis už darbą, nepalankus požiūris į slaugos profesiją. Trūkstant darbuotojų, slaugytojų darbo krūviai auga, kyla streso lygis bei nepasitenkinimas darbu.
Smaidžiūnienė (2006), konstatuoja, jog slaugytojas privalo būti stipri asmenybė. Jis turi sugebėti įvairiose situacijose optimaliai organizuoti savo elgesį bei nekonfliktiškai spręsti santykius su kitais žmonėmis, mokėti kontroliuoti emocijas arba jas reikšdamas atvirai neįžeidinėti paciento [22]. Slaugytojas turi mokėti nenuvertinti paciento asmenybės, gebėti žaibiškai priimti reikiamą bet kurioje situacijoje sprendimą, bei gebėti kuo daugiau pritraukti pacientų į įvairiais profilaktines programas [25].
Lietuvos Respublikoje bendruomenės slaugytojo veikla teisiškai apibrėžiama Lietuvos medicinos normoje MN 57- 2011 „Bendruomenės slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintoje 2011 m. Birželio 30 d. Įsakymu Nr. V- 650 (Valstybės žinios, 2011, Nr. : 82- 4015). Pagal minėtą medicinos normą, bendruomenės slaugytojas, tai bendrosios praktikos slaugytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs bendruomenės slaugos specializaciją. Bendruomenės slaugytojo praktika įvardijamos bendruomenėje, paciento namuose ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamos bendruomenės slaugos paslaugos.
22
Reikia pripažinti, kad bendruomenės slaugytojų kompetencijų klausimai yra sulaukę nemažo akademinės bendruomenės dėmesio (ypač rusų mokslininkų) ir mokslinėje literatūroje nagrinėjami gana plačiai. 8 paveiksle pateikiama bendruomenės slaugytojų veiklos kompetencijų aspektų schema.
8 pav. Bendruomenės slaugytojų veiklos kompetencijų pagrindiniai aspektais Sudyta pagal šaltinius: [13; 25; 28; 50; 55]
Dar 2005 metais autorius P. Kloppe ir kt., savo tyrimuose sukūrė bendruomenės slaugytojų kompentensinės veiklos apibrėžimą. Šis apibrėžimas puikiai žinomas ir vertinamas visame pasaulyje nes būtent jis vėliau paskatino leisti įvairius dokumentus bei publikacijas. Jame teigiama, kad „Bendruomenės slaugytojos sąžiningai ir atsakingai padedant gydytojui atlieka savo profesinę veiklą: nuolatos stiprina pacientų sveikatą, vykdo ligų profilaktiką, padedant šeimos gydytojui gydo pacientus, teikia slaugos ir paliatyvaus gydymo paslaugas [57]. Ypač svarbi bendruomenės slaugytojų veiklos proceso dalis, kuriai reikia specifinių žinių ir įgūdžių, – tai pacientų ir jų artimųjų mokymas, konsultavimas [65; 72].
Pakankamai dažnai kontaktuodamas su pacientu bendruomenės slaugytojas yra įvaldęs visas tam reikalingas kompetencijas, jis gali veiksmingai skatinti pacientą dalyvauti profilaktinio patikrinimo programose, kurios nukreiptos į ankstyvą ligų nustatymą [42; 45]. Tačiau atlikdamas tokią veiklą bendruomenės slaugytojas privalo aktyviai bendradarbiauti su kitais komandos nariais.
Bendroji pirminės sveikatos priežiūros asmens slaugos praktika apima visišką slaugytojo atsakomybę už ligonio slaugą, slaugymo planavimą ir organizavimą. Bendruomenės slaugytoja, kaip
Bendruomenės slaugytojų veiklos kompetencijos Ugdyti bendrąsias vertybes bei formuoti profesinės etikos nuostatas Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti komandinėje veikloje Žinoti ir gebėti taikyti darniai dirbančios komandos principus
Žinoti ir gebėti įvertinti motyvaciją veikiančius veiksnius ir motyvacijos stokos priežastis Gebėti integruotis į komandinę visų sveikatos priežiūros lygmenų sveikatos priežiūros veiklą Gebėti sukurti palankią psichologinę aplinką dirbant sveikatos priežiūros komandoje Mokėti įvertinti ir analizuoti bendravimo ypatybes bendradarbiaujant su pacientais
23
šeimos gydytojo komandos narys, padeda rinkti ir analizuoti svarbiausius pacientų duomenis, savarankiškai ar padedant šeimos gydytojui prižiūri pacientus. Ryšys tarp bendruomenės slaugytojų ir jų pacientų labai svarbus [65; 72].
Užsienio autoriai yra analizavę bendruomenės slaugytojų kompetencijas vykdant profilaktines programas. Tačiau šis požiūris daugiau vadybinio pobūdžio, ir kaip mokomosios disciplinos, aprašyme daug dėmesio skiriama bendruomenės slaugytojų motyvacijai sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos klausimais [68; 72].
Įgyvendinant Lietuvos sveikatos priežiūros reformą, pertvarkant sveikatos priežiūros sektorių ir gerinant teikiamų paslaugų kokybę, siekiama pagerinti šalies gyventojų sveikatą bei išvengti ligų [56]. Prie šios programos vykdymo ir prisideda bendruomenės slaugytojo kompetencijų ryšis, nes slaugytojo veikla, kurios metu užtikrinamos pagrindinės paciento gyvybės veiklos, tap pat slaugos poreikiai bei atliekamos įvairios gydymo procedūros ambulatorinėmis sąlygomis yra vienas iš pirminės sveikatos priežiūros prioritetų. Slaugytojas - tai specialistas, pagal profesinės kvalifikacijos ir veiklos srities poreikius įgijęs mokslo žinių įvairių įgūdžių bei kitų įvairių įgūdžių, įvaldęs aukščiausią profesinę kompetenciją [11; 27; 65; 66; 69]. Vyrauja nuomonė, kad bendruomenės slaugytojo kompetencija suprantama kaip puikus atliekamo savo darbo specifikos žinojimas ir darbo organizavimo modelio sukūrimas.
1.5. Bendruomenės slaugytojo ir šeimos gydytojo atliekamų
funkcijų ir darbo organizavimas
Svarbiausias PSP grandyje laikomi šeimos gydytojai - tai medicinos gydytojai, įgiję šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją. Jie yra atsakingi už visapusišką ir tęstinę kiekvieno asmens sveikatos priežiūrą, kurią teikia nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties ir ligos pobūdžio. Šeimos gydytojai profesinį vaidmenį atlieka gerindami savo pacientų sveikatą, apsaugodami nuo ligų ir suteikdami reikalingą priežiūrą ir gydymą [7]. Taip pat jie koordinuoja paciento sveikatos priežiūros procesą, vykstantį visuose sveikatos sistemos lygiuose. Šis sveikatos priežiūros koordinatoriaus vaidmuo svarbus ne tik pacientams, bet ir valstybei, siekiančiai kuo efektyviau panaudoti sveikatos priežiūrai skiriamus resursus ir garantuoti geresnę visuomenės sveikatą [20].
Šeimos gydytojo darbo veiklą reglamentuoja 2005 m. gruodžio 22 dieną LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1013 patvirtinta medicinos norma MN 14:2005 Šiuo metu 75 proc. Lietuvos gyventojų prisrašę PSPC ir aptarnaujami šeimos gydytojų, nors dėl netinkamo jų darbo organizavimo, nesuformuotų efektyviai dirbančių komandų, nebuvimo tarpinstitucinio bendradarbiavimo bei paslaugų integracijos tarp sektorių trūkumo šeimos gydytojai pirminėje grandyje sveikatos problemų išsprendžiama mažiau nei būtų galima (siekiamybė – 80%) [3].
24
Siekiant optimaliai padidinti šeimos gydytojo kompetencijas, jiems priskirta daugiau pareigybių, duodama didesnė gydymo interpretavimo laisvė. PSP teikiamų paslaugų praplėtimas daro teigiamą įtaką aptarnavimo sferoje, tačiau anot šaltinio [9] 2010 – 2011 atlikto gydytojų darbo audito išvados parodė, kad 22 proc. šeimos gydytojo darbo dienos sugaištama funkcijoms, kurioms atlikti gydytojo kompetencija nereikalinga. Laikas naudojamas neproduktyviai, o visas šeimos gydytojo normoje nurodytas funkcijas atlieka vos tik trečdalis šeimos gydytojų. Pacientai siunčiami pas kitus specialistus nesuteikus tinkamos kvalifikuotos pagalbos ir ištyrimo [9].
Anot Lietuvoje atliktų tyrimų analizavusių šeimos gydytojų darbo organizavimą atliekant aktyvią ligų profilaktiką, nors gydytojai ir gyventojai ją vertina palankiai, tik du trečdaliai (72,7 proc.) gyventojų yra informuoti apie onkologines ir širdies kraujagyskių profilaktines programas vykdomas PSP, tačiau beveik pusė (47,7 proc.) gyventojų, nors ir žimodami jose nedalyvavo [9]. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tokio rezultatyvumo išvada : trys ketvirtadaliai gydytojų neplanuoja kiek žmonių pakviesti per tam tikrą laikotarpį, o pacientų ištyrimų duomenys pateikiami tik pacientams apsilankius pakartotinoje šeimos gydytojo konsultacijoje [9]. Visą tai leidžia daryti išvadą, kad gerai organizavus šeimos gydytojo darbą ir pagerinus paslaugų teikimą, galimą būtų pasiekti geresnių rezultatų vykdant profilaktines programas.
Šeimos gydytojai privalo įdėti daug pastangų motyvuodami pacientus dalyvauti profilaktikos programose, nors šioje srityje bendruomenės slaugytojas galėtų padėti šeimos gydytojui [9] ir aktyviai bei savarankiškai vykdyti profilaktines programas. Turbūt galima būtų teigti, kad pacientus už vis labiau motyvuotų geresnis paslaugų prieinamumas ir greitas bei kokybiškas aptarnavimas.
Anot [10] atlikto tyrimo vien šeimos gydytojo pastangomis maksimaliai geras rezultatas nebus pasiektas, jei slaugytojos nebus integruotos į bendrą profilaktikos ir gydymo procesą. Slaugytojoms privalu skirti daugiau funkcijų ir reikalauti vykdyti MN 28:2011 nurodytus gebėjimus [10].
Po sveikatos priežiūros reformos slaugytojos kaip teigia Obelenytė (2013) darosi vis savarankiškesnės tampa lygiaverčiais komandos nariais su gydytojais, kai kuriose srityse slaugytojų vaidmuo net tampa didesnis už gydytojų: dirbant profilaktinį darbą, nors neretai darbe jaučiasi nevertinamos, vis dar išlieka nuomonė visuomenėje, jog slaugytojai yra gydytojų padėjėjai [40].
D. Obelenytės (2013) atliktas tyrimas byloja, kad bendruomenės slaugytojos profilaktiniam darbui skiria 26 proc. – viešosiose ir 29 proc. – privačiose darbo laiko, PSP įstaigose. Didžioji dalis tyrime dalyvavusių bendruomenės slaugytojų nurodė, jog apie Lietuvoje vykdomas profilaktines programas savo pacientus informuoja dažnai, tai patvirtina atlikti tyrimo statistiškai reikšmingi rezultatai: apie 80 proc. bendruomenės slaugytojų informuoja apie profilaktines programas iš kurių: 84 proc. širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką; 84 proc. gimdos kaklelio vėžio profilaktinė programa ; 83proc. krūties vėžio profilaktinė programa; 84 proc. prostatos; 84 proc.
25
storosios žarnos vėžio profilaktikos programas [40]. Tačiau VLK duomenys tokių rezultatų neparodo. Profilaktinės programos Lietuvoje vykdomos ypač vangiai, kai kurios vos tesiekia 20 proc. nuo kvietimų amžiaus grupių. Tai kad slaugytojos atliktame tyrime teigia aktyviai vykdančios profilaktines programas leidžia daryti išvadą, kad slaugytojos darbo krūvis yra labai didelis, ji turi daug kitų veiktų, tokių kaip pacientų slauga, o gydytojų „sekretorės“ ir „ kurjerės“ pareigos užima didelę dalį laiko. Slaugytojoms tiesiog pritrūksta laiko atlikti tai, ką jos privalėtų atlikti. Galima teigti, kad Lietuvoje šiuo metu slaugytojų funkcijos yra per siauros, didelį dėmesį kreipiančios į sergančių pacientų slaugymą, o per mažai į sveikų asmenų ligų prevenciją bei sveikos gyvensenos modelio formavimą [10].
Dar viena mažo rezultatyvumo priežastis netinkamai organizuojamas darbas ir komandinio darbo nebuvimas. Kaip pažymi E. Galgauskienė (2014) komandinio darbo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo atliekamų darbų komandoje ir atsakomybės prisiėmimo už juos. Siekdami padėti paciento kartu dirba tiek gydytojas, tiek slaugytojas papildydami vienas kito darbą. Kur tarpusavio pagarba ir bendradarbiavimas bei atsakomybių pasidalinimas neatsiejami veiksmingumo garantai [10].
E. Galgauskienės (2014) atliktas tyrimas nustatė, kad šeimos gydytojas konsultuodamas pacientą dėl ūmių nusiskundimų užtrunka maždaug nuo 14 iki 19min. o tu tarpu konsultacija tiek dėl lėtinių ligų, tiek dėl profilaktinių ligų trunka beveik vienodai apie 10 min. [10]. Tai leidžia daryti išvadą, jei būtų tinkamai organizuotas darbas ir pasidalinta funkcijomis, slaugytoja savarankiškai atlikdama konsultacijas dėl profilaktinių programų galėtų sutaupyti laiką šeimos gydytojui, kuris tuo metu pakonsultuotų tuos ligos atvejus, kuriems ir būtina jo kompetencija. Tas pats tyrimas pateikia gydytojų nuomonės vertinimą ar pakankama slaugytojų pagalba šeimos gydytojui, rezultatai parodė kad net 33proc. pažymėjo , kad pagalba nepakankama, o priešingai teigė tik apie 15proc. [10]. Rezultatai nedžiugina, bet kaip šeimos gydytojas interpretavo šį klausimą lieka neaišku, gal būt jie vertino ir slaugytojos kaip „ sekretorės“ paslaugas, o ne tik slaugytojo funkcijas patvirtintas pareiginiuose įstatuose.
Atlikto E. Galgauskienė (2014) tyrimo metu nustatyti, kokios atliekamos šeimos gydytojo ar slaugytojo manipuliacijos ir funkcijos dubliuojasi. Duomenys parodė, kad dubliuojasi dauguma manipuliacijų bei kai kurių dokumentų pildymas, slaugytojos išskirtinai ruošia instrumentus sterilizacijai, paima kraujo mėginius ir paruošia tvarsliavą [10].
Abejonių, kad slaugytojas ypatingai daug dirba nekyla, bet klausimas ar visus darbus jis privalo atlikti pats. Galima padalinti ir perduoti dalį šeimos gydytojo funkcijų slaugytojoms, kitaip sakant padalinti gydytojo darbą, bet ar tuomet slaugytojos darbas taps kokybiškesnis, ji privalo atlikti savo funkcijas, o ir dar dalį jai paskirtų gydytojo. Labai svarbu padalinti ne tik gydytojo
26
atliekamus darbus ir pavesti juos atlikti slaugytojai, bet ir darbus kuriems nereikalinga slaugytojo kompetencija pavesti atlikti kitam personalui: socialiniam darbuotojam, atvejo vadybininkam , kurjeriam, sekretorėms, pagalbiniam personalui. Klausimas tik kyla, iš kur to personalo tiek gauti?...
1.6. Bendruomenės slaugytojas - lygiavertis komandos narys
Lietuvos Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje – pagrindiniame dokumente, atspindinčiame šalies sveikatos ateitį, pabrėžiama būtinybė įgyvendinti aktyvią ir į pirminę sveikatos priežiūrą bei ligų profilaktiką orientuotą sveikatos politiką. Esant funkcionaliai pirminei sveikatos priežiūros sistemai, galima užtikrinti šalies sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą ir racionaliai naudoti ribotas lėšas, skiriamas sveiktos priežiūrai, o efektyvi PSP gali padėti išspręsti iki 80 proc.visų šalies gyventojų problemų [37]. Didelis šeimos gydytojų krūvis ryškėja kaip viena didžiausių PSP sistemos problemų [60]. Bene efektyviausias PSP darbo reorganizavimo problemų sprendimo būdų – komandinio darbo organizavimas.
Sveikatos priežiūroje komandinis darbas – tai skirtingų sveikatos priežiūros specialistų grupė, kurią sieja bendri tikslai ir bendra atsakomybė už gautus vykdomo poveikio rezultatus [7]. Jo tikslas yra suderinti komandos narių veiklą. Komandinio darbo privalumai tokie kaip geresni darbo rezultatai, didėjantis pasitenkinimas darbu, gerėjantis paslaugų prieinamumas [33] galimi turint bendrą tikslą ir kryptingai jo siekiant. Anot šaltinio [33] veiksmingo komandinio darbo principai yra pasidalinimas atsakomybės, pagal kompetenciją aiškiai išdėstytos funkcijos, gebėjimas dirbti savarankiškai neperžengiant savo kompetencijos, tarpusavio pagarba, kitų komandos narių nuomonių paisymas ir galiausiai bendradarbiavimas.
Kanadoje ir JAV diegiami komandinio darbo principai skatina atkreipti dėmesį į tai, kad šeimos gydytojo funkcijos yra taip išsiplėtę, kad vienas specialistas tiesiog nebegali jų visų aprėpti. Atsiranda įvairių kitų specialistų ( slaugytojo, psichinės sveikatos priežiūros, socialinio darbuotojo) tarpusavio bendradarbiavimo būtinybė [19; 48]. Kiti autoriai taip pat pabrėžia, kad siekiant užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą pacientams, turi būti suburta specialistų komanda, kuri dirbtų komandiniu principu, nes tokiu būdu organizuojamas darbas yra vienas veiksnių įtakojančių visos sveikatos priežiūros organizacijos efektyvumą [18]. Komandinio darbo principų diegimo PSP svarba pabrėžiama ir visose šalyse, turinčiose tvirtą PSP grandį. Toks daugiafunkcinės komandos veiklos pagrindinis tikslas – pagerinti bendruomenės sveikatą, užtikrinant visavertę, į paciento poreikius oretuotą sveikatos priežiūrą [36].
Siekiant reorganizuoti bendruomenės slaugytojos darbinę veiklą labai svarbu motyvuoti pačias slaugytojas. Slaugos specialistai privalo suvokti savo indėlį į sveikatos priežiūros sistemą, nenuvertinti savo gebėjimų ir kompetencijos, jausti sveiką konkurenciją skatinančią tobulėti ir siekti
27
užsibrėžtų tikslų. Bendruomenės slaugytojos veikla plečiasi: skatinama bendruomenės atsakomybė už savo sveikatą bei motyvuojama rūpintis ligų profilaktika. Slaugytojos turi padėti tiek sveikiems, tiek sergantiems – atlikti veiksmus, kuriais stiprinama arba atgaunama sveikata [47].
Vis dažniau pripažįstama, kad kai kurios šeimos gydytojo funkcijos gali būti pavestos slaugytojoms. Dauguma (80proc.) apklaustų specialistų ir Lietuvos slaugos specialistų organizacija yra tos nuomonės, kad ligų profilaktiką rekėtų pavesti slaugytojoms. Trys ketvirtadaliai šeimos gydytojų, slaugytojų ir gydymo įstaigų vadovų yra už tai, kad profilaktinių ligų programas vykdytų bendruomenės slaugytojos. Anot Lietuvos slaugos specialistų nuomonės, slaugytojų kompetencija nepanaudojama ir tai yra didžiausias šeimos gydytojo darbo organizavimo trūkumas. Šios organizacijos teigimu kai kuriose įstaigose slaugytojos dirba kurjerio ar sekretorės darbą. Dalį atliekamų šeimos gydytojų funkcijų atidavus slaugytojoms, sumažėtų šeimos gydytojo darbo krūviai. Pasiskirstytų pacientų srautai, pagerėtų paslaugų prieinamumas. Lietuvos sveikatos sistemos 2011 – 2020 metų plėtros matmenyse numatyta persvarstyti slaugytojų funkcijas [15].
Bendruomenės slaugytojų svarba sveikatos stiprinimo klausimais bei ligų profilaktikos srityse akcentuojama daugelyje publikacijų ir tampa įvairių darbo grupių veiklos pagrindu visame pasaulyje [30], kadangi įvairios ligų kontrolės programos yra orientuotos į specifines žmonių grupes ir tik programos įgyvendinimo laikotarpiu.
Aukšta bendruomenės slaugytojų kompetencija yra svarbiausias veiksnys teikiant veiksmingą bendradarbiavimą ir komandinį darbą su šeimos gydytoju. Į visuomenę orientuota pirminės sveikatos priežiūros veikla reikalauja aukštos praktikos kompetencijos, daugiausia sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos srityse. Gaunami puikus rezultatai bendruomenės slaugytojų surinkti statistiniai duomenys apie rūkančiuosius pacientus, pacientus su padidėjusiu kraujo spaudimu ir kitais ligų rizikos veiksniais. Tačiau čia jau yra bendruomenės slaugytojų kompetencijų ir motyvacijos dirbti profilaktinį darbą esmė [5; 63; 65; 69].
Užsienio mokslininkai [8; 34; 35; 38; 43] teigia, kad dauguma ligų priežasčių bei sveikatos problemų kyla jau ne sveikatos sektoriaus kontroliuojamose sferose, dėl to privalo būti naudojamas platus ligų profilaktikos taikymas.
Įprasta ambulatorinė pagalba orientuojasi į ligą ir ribotai dėmesį telkia į jos gydymo epizodą – ryšys su pacientu nutrūksta, pastarąjam išėjus iš gydymo įstaigos, todėl be šeimos gydytojo, slaugytojas turi lemiamos įtakos teikiamoms sveikatos priežiūros paslaugoms [6; 35; 45].
Daugelis autorių tikina, jog geras slaugytojas - būtina organizacijos dalis, nes jis atsakingas už pacientų priežiūrą ir kokybiškų paslaugų teikimą. Tačiau dėl didelio darbo krūvio slaugytojai negali pilnai patenkinti visų pacientų poreikių, didelis krūvis sąlygoja streso atsiradimą [31; 72].
Ne tik šeimos gydytojo gebėjimas įvairiuose lygmenyse stiprinti sveikatą ir dalyvauti ligų profilaktikoje teigiamai veikia visuomenės sveikatą, tačiau ir kompetentingas, atsakingas, motyvuotas
28
slaugytojas padeda kontroliuoti sveikatos priežiūros sistemos išlaidas bei pacientų srautą [38; 44], o tinkamai pasidalintas darbas ir atsakomybės komandoje garantuoja puikius darbo rezultatus.
Dėl šių priežasčių didėja Lietuvos bendruomenės slaugytojų poreikis ne tik vystyti kompetencijas, bet ir suvienodinti jas, kad sumažėtų skirtumai tarp sveikatos priežiūros sistemų darbuotojų kompetencijų Europoje [29].
1.7. Būtinosios kompetencijos, savarankiškam bendruomenės
slaugytojoms savarankiškai atliekant profilaktines programas
Kadangi kompetencija yra apibūdinama kaip žinių bei įgūdžių ir požiūrių derinys, tai šie trys aspektai atskleidžia kompetencijos klausimo platumą ir sudėtingumą. Būti kompetentingu - reškia atlikti tam tikrą užduotį, žinoti, ką daryti (žinios), sugebėti tai daryti (įgūdžiai) ir turėti vidinę motyvaciją tai atlikti, kylančią iš asmeninių įsitikinimų ir jausmų (požiūris, žiūrėti 1 priedas). Kompetentingas slaugytojas nevengia atsakomybės ir savarankiškumo, tokie specialistai lankstūs pokyčiams, kupini idėjų, kaip tinkamai ir optimaliai organizuoti darbą siekiant geriausio rezultato[26].
Pokyčių valdymo procesas susideda iš tam tikrų fazių, reikalaujančių atitinkamų veiksmų [53]:
Inicijavimas
Esamos ir pageidaujamos situacijų nustatymas;
Organizacijos gebėjimo keistis įvertinimas - rizikos ir galimybės; Suinteresuotųjų šalių analizė.
Planavimas
Pokyčių strategijos parinkimas; Kelių žemėlapio kūrimas; Veiksmų planas;
Komunikavimo planas, žinučių kūrimas; Vadovų palaikymas.
Diegimas
Vadovavimas projektui/programai;
Proceso įgyvendinimas ar vadovavimas jam; Aprūpinimas ištekliais;
Dialogas su vadovais ir darbuotojais.
29
Remiantis skirtingų užsienio šalių bendruomenės slaugytojų mokymo poreikių apžvalga, buvo pasiūlytas bendras sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos modelis, kurį tiesiogiai lemia ir šeimos gydytojo ir savarankiškai dirbančios bendruomenės slaugytojos veiklą. Jį sudaro trys pagrindinės sritys: mokymosi, klinikinės ir organizacinės kompetencijos [43; 72].
Egzistuoja veiksniai, leidžiantys teigti, kad bendruomenės slaugytojų vaidmuo ir toliau išliks labai svarbus, gerinant ir organizuojant ligų profilaktiką [68].
Labai svarbu, kad motyvuotos bendruomenės slaugytojos noriai imasi iniciatyvos vykdant krūties, gimdos kaklelio vėžio, tiesiosios žarnos, prostatos profilaktines.
Didžioji dalis šių programų jau taikomos nacionaliniu lygmeniu daugumoje Europos valstybių. Tačiau labai svarbi ir bendruomenės slaugytojų noras vystyti ir kurti profilaktinių programų struktūrą [6; 44].
Daugelyje šalių bendruomenės slaugytojos savarankiškai stengiasi kuo daugiau vykdyti profilaktinių programų, atskirai nuo šeimos gydytojo [72].
Paciento kelias per sveikatos priežiūros sistemą dažnai prasideda šeimos gydytojo kabinete. Atsižvelgdamas į darbo krūvį jis turi dažnai labai ribotą, tam tikrą laiką intervalą, susitikti su pacientu, suteikti jam pagalbą ar patarimą. Todėl darosi akivaizdu, kad viena dažniausių pacientų nusiskundimų priežasčių, nesugebėjimas užmegzti optimalaus kontakto su pacientu. Iš tiesų daugelio pacientų skundai yra susiję su nepakankamu bendravimu, o ne su gydytojo kompetentingumu ar įgūdžiais [57; 71]. Tokių kasdieninių situacijų nesunkiai galima išvengti, pasiskirsčius darbus ir skatinant slaugytojas dirbti savarankiškai, imtis iniciatyvos ir atsakomybės už atliekamą veiklą. Klaidinga samprata, kad slaugytoja yra besąlyginis gydytojo nurodymų vykdytoja, tik apsunkina darbo ir atsakomybių pasidalinimo galimybę.
Pokyčių įgyvendinimas kiekvienai organizacijai dažnai skirtingas ir priklausantis nuo pokyčių būtinumo, skubos juos įgyvendinant, veiklos srities ir kitų veiksnių. Siekdama užtikrinti svarbiausių pokyčių sėkmę, organizacija privalo aktyviai veikti, dažnai sunkiai prognozuojamoje ar net nenuspėjamoje aplinkoje. Dalyvavimas darbo rinkoje yra viena pagrindinių charakteristikų, pagal kurią sprendžiama apie individo padėtį visuomenėje. Bendruomenės slaugytojos stengiasi kuo daugiau padaryti visuomenės sveikatos labui. Tai dažnai įtakoja ne tik gaunamas didesnis atlygis, tačiau ir švari konkurencija, aptaria rusų mokslininkas Г. В.Сыч (2005).[73]
Bendruomenės slaugytojui, kaip darbuotojo tikslams pasiekti, svarbu numatyti uždavinius, funkcijas, atsakomybę rengiant bei atliekant savo darbą taip pat ir profilaktines programas.
Pateikiamos savarankiško darbo organizavimo gairės [23]: Nepriklausomybė;
Savivalda;
30
Pagristas noras dirbti remiantis savo kompetencija, atsakomybe ir galimybėmis.
Savo darbo puikus organizavimas, kaip savybė, nusako sudarančių elementų visumos bendrumą, pasižymintį griežta tvarka, drausmingumu ir veiksmų sklandumu [23; 44].
Bendruomenės slaugytojų darbo organizavimo veiklos pokyčių priemonės pasireiškia [49; 70]:
1. Bendrosios slaugytojų darbų atlikimo detalizuotoms ir reglamentuotoms procedūroms atlikti numatymas, parinkimas;
2. Plano realizavimas, kontrolės sistemos kūrimas naudojant svarbiausius valdymo mechanizmus (procedūras, taisykles ir hierarchiją);
3. Plane numatytų veiksmų reglamentavimas, detalizavimas bei konkretinimas;
4. Darbų suskirstymas pagal geografinį išdėstymą, laiką, numanomus vartotojus, procesus bei funkcijas.
K. Kerlikowske ir kt., bendruomenės slaugytojų darbo organizavimo pobūdžio reikšmę onkologinių ligų profilaktikai, įvardija, kaip svarbų objektą, nes slaugytoja turi surasti raciolalų vadovavimo stilių ir užsitarnauti autoritetą, būtiną sėkmingai atliekant profilaktines programas. To negali gerai atlikti slaugytojas, netenkinantis tam tikrų reikalavimų [14; 25].
Bendruomenės slaugytojų organizaciniai savo darbo atlikimo gebėjimai apima gebėjimą formuluoti užduotis bei šeimos gydytojo nurodymus, gebėjimą ne tik operatyviai priimti sprendimus, bet ir juos įgyvendinti, o taip pat gebėjimą vykdyti efektyvią savo veiklos kontrolę [72].
Kaip mano autorius L.E, Goldman (2008), jei bendruomenės slaugytojas geba organizuoti teisingą atsakomybės ir darbų pasiskirstymą dėl pacientų pritraukimo į profilaktines programas, tai turėdamas tęstinį ryšį su pacientais, slaugytojas tikrai žinos sveikatos būklės pablogėjimą sukeliančius veiksnius, pacientą supančią socialinę, psichologinę bei fizinę aplinką, kokia paciento reakcija į ligos paūmėjus. Tas pats autorius teigia, kad geras paciento ir slaugytojo santykis bei veiksmingas bendravimas gali būti motyvacijos savarankiškai vykdyti profilaktines programas [14].
Tapo aišku, kad slaugytojo ir paciento santykiai turi įtakos ligų profilaktikai ir gydymui. Bendradarbiavimas sveikatos stiprinimo bei ligų profilaktikos sektoriuje yra be galo svarbus gerai pacientų sveikatai. Santykių paremtų pasitikėjimu su pacientu kūrimas bei išlaikymas nėra vien gydytojų pareiga ir darbas, iniciatyvos, įtraukiančios ir pacientus bei bendruomenes, visuomenę yra labai svarbios sveikatos stiprinimui bei ligų profilaktikai [8; 14; 71].
Dauguma sveikatą stiprinančių ir ligų profilaktikos metodų reikalauja paties paciento gyvensenos pokyčių. Tam dažniausiai būtinos žinios ir įgūdžiai psichologijos ir edukologijos srityse, o tam jog jų gyvensenos pokyčiai būtų veiksmingi, būtinos pakartotinos ir nuoseklios intervencijos.
Dėl itin didelio užimtumo ir darbo krūvių šeimos gydytojai nebegali patys vykdyti šių užduočių,todėl siekiant geriausių rezultatų, juos turi paremti įvairių sričių kitas sveikatos priežiūros
31
personalas, ypač šioje veikloje dalyvaujantis bendruomenės slaugytojos. Būtinas veiksmingas komandinis darbas tarp gydytojo ir bendruomenės slaugytojo, daugiau vertinat pastarojo veiklą. Remiantis užsienio patirtimi [33] naująjį savarankiško slaugytojo vaidmenį palankiai vertina ne tik pacientai, bet ir kitų sveikatos priežiūros specialistai. Labai svarbu neskubant ir periodiškai diegti naujoves, skatinti slaugytojų iniciatyvumą ir atsakomybę.
Aptariant ir apibendrinant išnagrinėtą mokslinę literatūrą galima teigti, kad bendruomenės slaugytojos turėtų būti pagrindiniai sveikatos priežiūros atstovai, taikantys prevencines priemones siekiant padėti išvengti ligos, taip pat detaliai išaiškinantys įvairius elgsenos aspektus sergant lėtinėmis ligomis. Savarankiškas ir atsakingai organizuotas bendruomenės slaugytojos darbas sumažina apsilankymų pas gydytoją skaičių, gerina pacientų aptarnavimo kokybę.
Bendruomenės slaugytojų darbo reorganizavimo poveikis, keičia pačių slaugytojų padėtį: nuo valdomo kolektyvo nario į žmogų gebančio tinkamai organizuoti savo veiklą ir prisiimti atsakomybę už jos rezultatus, poziciją. Kitas aspektas, kuris neatsiejamas nuo profesinės veiklos pokyčių, tai glaudus ryšys tarp bendruomenės slaugytojų ir organizacijos kurioje jos dirba ryšio bei požiūrio į bendruomenės slaugytojų motyvaciją. Bendruomenės slaugytojų profesinis mobilumas –tai gebėjimas greitai ir lengva prisitaikyti prie kintančių darbo sąlygų, keisti joje savo vietą bei įgyti ekonominių, socialinio gyvenimo pokyčių reikalaujamas kvalifikacijas. Visą tai įvaldęs, bendruomenės slaugytojas, daro poveikį visuomenės sveikatos lygmeniui.
