LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
IEVA BRADULSKIENĖ
PACIENTŲ SRAUTO BEI SLAUGYTOJŲ DARBO
KRŪVIO SANTYKIS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ
UNIVERSITETO KAUNO KLINIKŲ SKUBIOS PAGALBOS
SKYRIUJE
Išplėstinės slaugos praktikos baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Dr. Kęstutis Stašaitis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanas
Prof. Jūratė Macijauskienė
PACIENTŲ SRAUTO BEI SLAUGYTOJŲ DARBO
KRŪVIO SANTYKIS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ
UNIVERSITETO KAUNO KLINIKŲ SKUBIOS PAGALBOS
SKYRIUJE
Išplėstinės slaugos praktikos baigiamas
Recenzentas Dr. V. Raškelienė
2017 m. gegužės mėn. ___d.
Darbo vadovas
Dr. Kęstutis Stašaitis
Darbą atliko magistrantė
Ieva Bradulskienė
2017 m. gegužės mėn. 29 d.
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 PADĖKA ... 9 SANTRUMPOS ... 10 SĄVOKOS ... 11 LENTELĖS ... 12 PAVEIKSLAI ... 13 ĮVADAS ... 14DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 17
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 18
1.1. Skubi pagalba ... 18
1.1.1. Skubiosios medicinos pagalbos apibrėžimas, struktūra, kategorijos ... 18
1.1.2. Skubios pagalbos organizacija ... 19
1.1.3. Skubios pagalbos kokybė ... 20
1.2. Darbo krūvis ... 21
1.2.1. Darbo krūvio samprata ... 21
1.2.2. Darbo krūvio pasikeitimas ... 21
1.2.3. Bendros praktikos slaugytojų patiriamo darbo krūvio optimizavimo poreikis ir tobulinimo galimybės ... 22
1.2.4. Slaugytojų darbo veiklos samprata. Veiklų grupavimas ... 25
1.3. Pamaininis darbas ... 27
1.3.1. Darbo medicinoje specifiškumas, neigiami veiksniai darbe ... 27
1.3.2. Pamaininis darbas ir jo įtaka personalui ... 27
1.4. Sveikatos priežiūros žmogiškieji ištekliai ... 30
1.4.1.Sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių planavimas ... 30
1.4.3. Pacientų srautų pasiskirstymas ... 32
1.4.4. Personalo kiekis atsižvelgiant į pacientų srautą ... 33
2. TYRIMO METODIKA ... 35
2.1 Tyrimo organizavimas ir metodai ... 35
2.2. Tyrimo imtis ... 36
2.3 Tyrimo etika ... 36
2.4. Statistinės duomenų analizės metodai ... 37
3. REZULTATAI ... 38
3.1. Pacientų srauto kitimo vertinimas ... 38
3.2. Slaugytojų srauto kitimo vertinimas ... 44
3.3. Pacientų srauto ir slaugytojų skaičiaus palyginimo vertinimas ... 49
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 58
5. IŠVADOS ... 62
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 63
7. PUBLIKACIJOS ... 64
8. LITERATŪRA ... 65
SANTRAUKA
Bradulskienė I. Pacientų srauto bei slaugytojų darbo krūvio santykis Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikųskubios pagalbos skyriuje, magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas dr. K. Stašaitis; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Skubios medicinos katedra.– Kaunas, 2017, –70 p.
Tikslas. Ištirti pacientų srauto bei slaugytojų darbo krūvio santykį skubios pagalbos skyriuje. Uždaviniai. 1.Išanalizuoti pacientų srauto kitimo dėsningumus paros laikotarpyje LSMU KK
skubios pagalbos skyriuje. 2.Nustatyti pacientų srauto kitimo dėsningumus savaitės laikotarpyje.3.Palyginti pacientų srauto kitimą su slaugytojų darbo grafiku paros laikotarpyje.
Tyrimo metodai. Buvo atlikta retrospektyvinė pacientų srautų analizė LSMU KK skubios
pagalbos skyriuje 2016/01/01 – 2017/01/01 kalendoriniais metais. Taip pat analizuoti to pačio laikotarpio slaugytojų darbo grafikai. Gauti duomenys apdoroti SPSS20.0 programos paketu ir Microsoft Office Excel 2010 programa.Atlikta palyginamoji analizė su literatūros duomenimis, lyginant paties tipo skubios pagalbos skyrių darbą Europos Sąjungos valstybėse.
Rezultatai. Mažiausias aptarnautų pacientų kiekis per parą pagal valandas nustatytas nuo
4:00 iki 7:00 val. - vidutiniškai 2 pacientai per val., didžiausiasnuo 12:00 iki 12:59 val. - vidutiniškai 12 pacientų per val.Analizuojant pacientų srautus savaitės bėgyje mažiausiasaptarnautų pacientų kiekisnustatytas trečiadieniais - vidutiniškai 157 pacientai, didžiausias pirmadieniais - vidutiniškai 182 pacientai. Pacientų srautai mėnesių laikotarpiais skiriasi. Mažiausias aptarnautų pacientų kiekis per parą yra sausio mėnesį - vidutiniškai 155 pacientai, didžiausias liepos bei rugpjūčio mėnesiais - vidutiniškai 181 pacientai.Palyginus pacientų-slaugytojų santykį nustatyta, kad nuo 2 iki 4 kartų daugiau slaugytojų nei pacientų buvo nuo 0:00 iki 8:59 min., apie 1,2 karto nuo 22:00 iki 0:00 min. Nuo 10:00 iki 21:59 pacientų nuo 1,2 iki 1,5 karto buvo daugiau, nei slaugytojų.
Išvados. 1.LSMU KK SPS vidutiniškai per parą aptarnauja 170 pacientų. Atskiromis paros
valandomis pacientų srautas kinta. Mažiausias aptarnautų pacientų vidutinis kiekis nuo 0:00 iki 7:00 val., didžiausias vidutinis pacientų srautas paroje nuo 10:00 iki 20:00 val. 2.Atskiromis savaitės dienomis pacientų srautai skiriasi. Mažiausias aptarnautų pacientų per parą vidutinis kiekis trečiadienį - 157 pacientai, didžiausias pirmadienį - 181 pacientas. 3.Slaugytojų - pacientų santykis(darbo intensyvumas) reikšmingai kinta visomis analizuotomis paros valandomis. Nuo 0:00 iki 8:59 min. slaugytojų – pacientų santykis 2-4:1 , nuo 22:00 iki 0:00 min. 1,2:1. Likusiomis paros valandomis slaugytojų - pacientų santykis 1:1,2-1,5. Rezultatai rodo, jog slaugytojoms, dirbančioms nuo 9:00 iki 21:59, darbo krūvis yra reikšmingai didesnis (1,2 - 1,5 karto) lyginant su slaugytojomis, dirbančiomis nuo 22:00 iki 8:59.
Rekomendacijos. 1.Vertinant netolygų pasiskirstymą tarp pacientų ir slaugytojų paros bėgyje
galima būtų keisti slaugytojų pasiskirstymą koreguojant grafikus. Nuo 0:00 iki 7:00 reikėtų mažesnio kiekio slaugytojų nei yra šiuo metu, tačiau nuo 10:00 iki 22:00 siūlytume padidinti jų kiekį. 2.Atlikus detalesnius tyrimus, galima formuoti prognostinius darbo grafikus, suteikiant darbuotojams daugiau laisvo laiko tada, kai krūviai yra mažesni(atostogos ir t.t) arba tuo metu planuoti profesinius mokymus.
SUMMARY
Bradulskienė I. Relation between patient flow and nurses worklad in the Emergency Department in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences, Master's thesis / research leader Dr. K. Stašaitis; Lithuanian University of Health Sciences, emergency medical cathedral.- Kaunas, 2017 - 70 p.
Object.To investigate the flow of patients and nurses' workload ratio emergency section. Tasks. 1. Analise patient flow patterns change day period LSMU KK emergency
departament. 2. Identify patient flow patterns change weekly.3. Compare flow changes in patients with nurses working hours per day during the period.
Research methods. A retrospective analysis of patients flow was made analysis LSMU KK
emergency section 01.01.2016 - 01.01.2017 calendar year. Also nurses work schedules are analysed in the same period. The obtained data were processed using SPSS 20.0 software package for Microsoft Office Excel 2010 program. The comparative analysis of the literature data, luginantto same type of work in the emergency department of the European Union.
Results. The minimum number of patients served per day by the hour set from 4:00 to 7:00. -
an average of 2 patients per hour., The highest from 12:00 to 12:59 hours. - an average of 12 patients per hour. The analysis of patient flows within a week minimum set of patients served Wednesdays - an average of 157 patients, the largest lead times - an average of 182 patients. Patient flow-month periods are different.The minimum number of patients served per day is in January - an average of 155 patients, the highest in July and August - an average of 181 patients. A comparison of patient-nurses ratio found that from 2 to 4 times there were more nurses than the patients from 0:00 to 8:59 min. From 22:00 to 12:00 min. and from 10:00 to 21:59 there was 1.2 more patients than nurses.
Conclusions. 1.LSMU KK ED serves the average of 170 patients per day. Individual daily
hours of patient flow changes. Minimum average quantity of patients are served from 0:00 to 7:00., The maximum average day flow of patients is from 10:00 to 20:00.2. Separately weekdays patient flow is different. Minimum patient flow points on Wednesday - average of 157 patients, the highest is on Monday - 181 patients. 3. Nurse - patient relationship (work intensity) significant changes in all analyzed in daily hours. From 0:00 to 8:59 min. nurses - patient ratio is 2-4: 1, from 22:00 to 0:00 min. 1.2: 1.All the other hours the ratio is 1: 1.2-1.5. The results show that nurses who work from 9:00 to 21:59 have significantly higher workload (1.2 - by 1.5 times) compared to nurses working from 22:00 to 8:59.
Recommendations. In assessing the uneven distribution between patients and nurses during
should be smaller amount of nurses than it is at the moment, but it is recommended to increase the amount of nurses from 10:00 to 22:00.
PADĖKA
Už puikius pasiūlymus ir patarimus rašant darbą ir atliekant tyrimą, už nuoširdų bendradarbiavimą dėkoju savo darbo vadovui Dr. Kęstučiui Stašaičiui.
Dėkoju šeimai už kantrybę, supratingumą ir palaikymą sunkiomis akimirkomis bei tikėjimą mano jėgomis.
Su didžiausia pagarba studentė Ieva Bradulskienė
SANTRUMPOS
SMP-skubioji medicinos pagalbaSPS-skubios pagalbos skyrius
SPŽI-sveikatos priežiūros žmogiškieji ištekliai
SAM-Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija VLK-Valstybinės ligonių kasos
VASPVT-Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos HI SIC-Higienos instituto sveikatos informacijos centras
VSDFV-Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba
LSMU KK-Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos GMP – greitoji medicinos pagalba
LOS – „Length of stay“ – paciento laiko, praleisto gydymo įstaigoje nuo atvykimo iki išvykimo, trukmės apskaičiavimo sistema.
SPSS - (angl. – Statistical Package for the Social Sciences) – vienas labiausiai paplitusių statistinės informacijos apdorojimo programinių paketų
p – statistinis reikšmingumas SN – standartinis nuokrypis Pav. – paveikslas
SĄVOKOS
Skubioji medicinos pagalba - tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba
neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams [14].
Darbo krūvis - slaugytojo aptarnaujamų pacientų skaičius per atitinkamą darbo pamainą arba
darbo valandą. [15].
Sveikatos priežiūros įstaigos – įstaigos, įmonės, organizacijos, Lietuvos Respublikos teisės
aktų nustatyta tvarka akredituotos teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. [12].
Kokybės užtikrinimas – apima visus veiksmus, kuriais siekiama sukurti, saugoti, skatinti ir
gerinti sveikatos priežiūros kokybę [13].
„Protų nutekėjimas“(angl.„brain drain“) - išsilavinusių ar profesionalių žmonių išvykimas
iš vienos šalies, ekonominio sektoriaus ar srities į kitą, paprastai dėl geresnio atlygio ar geresnių darbo sąlygų [36].
LENTELĖS
1 lentelė. Veiksniai ir pasekmės, atsirandančios dėl didelio slaugytojų darbo krūvio ... 23
2lentelė. Darbo pamainomis neigiamas poveikis [83] ... 28
3 lentelė. Pacientų skaičius per mėnesį bei vidurkis per parą ... 36
4 lentelė. Pacientų srauto per parą pasiskirstymas atskirais metų mėnesiais ... 38
5 lentelė. Pacientų srauto per parą pasiskirstymas pagal savaitės dieną ... 39
6 lentelė. Pacientų srauto per parą pasiskirstymas pagal priėmimo valandas ... 39
7 lentelė. Aptarnautų pacientų vidurkis pagal jų priėmimo laiką bei metų dieną ... 40
8 lentelė. Aptarnautų pacientų vidurkis pagal jų priėmimo laiką darbo ir išeiginėmis dienomis ... 42
9 lentelė. Slaugytojų skaičiaus per parą pasiskirstymas atskirais metų mėnesiais ... 44
10 lentelė. Slaugytojų srauto per parą pasiskirstymas pagal savaitės dieną ... 44
11 lentelė. Slaugytojų srauto per parą pasiskirstymas pagal darbo ... 45
12 lentelė. Dirbančių slaugytojų vidurkis pagal darbo laiką bei metų dieną ... 46
13 lentelė. Dirbančių slaugytojų vidurkis pagal darbo laiką darbo bei išeiginėmis dienomis ... 47
14lentelė. Aptarnautų pacientų ir dirbančių slaugytojų vidurkis pagal darbo laiką ... 49
15lentelė. Aptarnautų pacientų ir dirbančių slaugytojų palyginimas ne šventinėmis dienomis ... 51
16 lentelė. Aptarnautų pacientų ir dirbančių slaugytojų palyginimas šventinėmis dienomis ... 53
17 lentelė. Aptarnautų pacientų ir dirbančių slaugytojų palyginimas darbo dienomis ... 54
PAVEIKSLAI
1 pav. Valandinis pacientų skaičiaus vidurkis Kalifornijos ligoninių skubios pagalbos skyriuose. ... 33
2 pav. Valandinis pacientų skaičiaus vidurkis Ispanijos ligoninių skubios pagalbos skyriuose ... 33
3 pav. Darbo eigos etapai ... 35
ĮVADAS
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų pagrindinis tikslas yra teikti prieinamas, kokybiškas ir saugias paslaugas. Siekiant užtikrinti pacientų sveikatos priežiūros kokybę ir minimizuoti riziką, įstaigoje turi dirbti adekvatus medicinos bei aptarnaujančio personalo kiekis. Esant medicinos personalo stokai, didėja darbuotojų krūviai ir klaidų rizika, mažėja pacientų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis. Mokslinėje literatūroje išsamiai aprašomas personalo trūkumo poveikis teikiamų paslaugų saugumui bei jų prieinamumui.[75].
Slaugytojų darbas skubios pagalbos skyriuje yra vienas intensyviausių. Nuo jo efektyvumo priklauso kaip greitai pacientui bus suteikiama reikalinga pagalba. Universitetinėse gydymo įstaigose, kuriose teikiama skubi pagalba , skubios pagalbos skyriaus darbo organizavimas yra vienas sudėtingiausių klausimų. Tai lemia nuolat besikeičiantys pacientų srautai, atvykstančių pacientų kreipimosi priežastys, personalo darbo organizacija ir, be abejo, kvalifikacija. Kaip nurodo literatūra, slaugytojų darbo krūvis yra ypač didelis, reikalaujantis aukštos profesinės kvalifikacijos bei profesinio pasiruošimo dėl kontakto tiek su pacientais, tiek su jų artimaisiais, kurie dėl streso ne visada būna geranoriškai nusiteikę personalo atžvilgiu. Tačiau kaip nurodo man prieinami šaltiniai, vieno būdo, kaip spręsti skubios pagalbos skyrių darbo organizavimą, nėra. Tai lemia: demografiniai rodikliai, sveikatos apsaugos sistemos principai ir skubios pagalbos skyriuje teikiamų paslaugų apimtis. [50].
Nustatyti tinkamą slaugos personalo skaičių darbo vietose labai svarbu, nes nuo to priklauso paslaugų kokybė, pacientų saugumas, racionalus išteklių paskirstymas, personalo darbo sauga ir pasitenkinimas darbu. Esant slaugos personalo trūkumui, atsiranda viena pagrindinių slaugytojų darbo problemų - didžiulis darbo krūvis. Tačiau ar ši problema sprendžiama? Istoriškai sveikatos specialistų poreikis buvo skaičiuojamas tam tikram gyventojų skaičiui. Tai ir nulemdavo personalo darbo krūvius. Vėliau skaičiuoti buvo pradėta atsižvelgiant į institucijos pobūdį, teikiamas paslaugas ir kitus faktorius. Tačiau šis organizavimo principas turi rimtų trūkumų, pavyzdžiui, institucija gali turėti “pakankamai” darbuotojų, bet jei regione yra per mažai institucijų, šiems darbuotojams tenka didelis darbo krūvis [17]. Norint išvengti šios problemos, labai dažnai siekiama nustatyti bent jau minimalų darbuotojų skaičių paslaugų teikimui. Planuojant sveikatos priežiūros darbuotojų skaičių būtina atsižvelgti į priežiūros kokybę ir pacientų saugumą, geras darbo sąlygas bei prieinamus išteklius. Tačiau nereikia pamiršti, jog sveikatos priežiūros sistema kinta: dėl demografinių pokyčių keičiasi pacientų kontingentas, darbuotojų ištekliai, tobulėja medicinos diagnostikos ir gydymo metodai - todėl darbo sąnaudos gali mažėti.[75].
Lietuvoje slaugytojų skaičius tenkantis 10.000 gyventojų yra vienas mažiausių ES ir šiai dienai siekia vos 72 slaugytojus. Europos Sąjungos vidurkis – 80. Nuo 2013 metų slaugytojų skaičius mažėja dėl pensinio amžiaus, migracijos ir neigiamų pokyčių sveikatos sistemoje. Nuo 1996 m. iki 2015 m. slaugytojų skaičiussumažėjo nuo 36 tūkst. iki 16 tūkst. [16].
2000 metais Lietuvos slaugos specialistų organizacija parengė Slaugos specialistų darbo krūvio nustatymo metodiką įvairaus profilio skyrių slaugytojų darbo krūviams nustatyti. Vadovaujantis šia metodika buvo apskaičiuotas ir pateiktas rekomenduojamas skaičius slaugomų (dieną ir naktį) pacientų vienam slaugytojui chirurgijos, terapijos, intensyviosios terapijos, naujagimių patologijos, akušerijos, psichiatrijos skyriuose, slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninėse, ankstyvosios reabilitacijos skyriuose bei pacientų skaičius, kuriuos turėtų prižiūrėti bendruomenės bei vaikų slaugytojai. Deja, tai buvo tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo besivadovaudamos sveikatos priežiūros įstaigos galėjo parengti savo įstaigos skyriaus slaugytojo darbo dienos modelį bei apskaičiuoti slaugytojų poreikį. [75].Tačiau šiame dokumente nebuvo pateiktos rekomendacijos slaugytojų darbo krūviams nustatyti skubios pagalbos skyriuje. Reiktų paminėti, jog informacijos apie šio dokumento diegimą praktikoje nėra.
Jau daug metų praėjo tik “kalbant, svarstant, besidomint ir skiriant dėmesį” darbo krūviams analizuoti, bet nebuvo atlikta mokslinė analizė ar pateikiamos rekomendacijos. Pagaliau 2011 metais Lietuvoje (Europos Sąjungos lėšomis) atliktas vienas išsamiausių tyrimų apie medicinos personalo skaičių, poreikį ir darbo krūvius. Buvo nustatyta, kad:
Siekiant užtikrinti pacientų saugumą ir mažinti riziką, įstaigoje turi dirbti adekvatus medicinos bei aptarnaujančio personalo skaičius.
Kiekvienai sveikatos priežiūros įstaigai svarbu turėti gerai motyvuotą, patenkintą darbu ir save gerbiantį personalą. Tokie specialistai jaučia pasitenkinimą darbu, realizuoja save ir gali pasiekti gerų darbo rezultatų. [75].
Šio darbo trūkumas - nebuvo pateikta rekomendacijų, kaip nustatyti darbuotojų poreikį, skaičiuoti darbo krūvius. Todėl ir toliau sveikatos priežiūros specialistų darbo krūviai įstaigose buvo reglamentuojami įstaigų vadovų nuožiūra.
2012 metais išleistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašo“. Jame reglamentuojama slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarką ir rekomenduojamas maksimalus pacientų skaičius vienam slaugytojui [15]. Tačiau šio įsakymo šešioliktame punkte, kaip ir prieš tai buvusiuose įsakymuose, sakoma: “Nustatant slaugytojų darbo krūvius priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, kuriame aptarnaujami pacientai, atvykę dėl hospitalizacijos, būtinosios medicinos pagalbos arba kitos pagalbos, teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ne darbo metu, atsižvelgiama į tai, kad paslaugos intensyviai teikiamos visą parą ir darbo krūvis priklauso nuo per parą priimamų pacientų skaičiaus ir
įstaigoje teikiamų paslaugų pobūdžio“, o tai reiškia, kadnenumatytas maksimalus pacientų skaičius slaugytojai skubios pagalbos skyriuje, motyvuojant tai nereguliuojamu pacientų srautu.
Europos Sąjungoje nėra vieningos asmens sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių planavimo politikos, visuotinai priimtinų darbo krūvių standartų ar normatyvų. Dažniausiai remiamasi rekomendacijomis ir gairėmis, kurias sudaro nacionalinės arba europinės specialybių draugijos bei organizacijos. Esminis slaugos personalo planavimo principas – specialistų skaičius darbo vietose priklauso nuo šių specialistų veiklos savarankiškumo lygio, t.y. kiek ir kokių savarankiškų sprendimų jiems leidžiama priimti. Didinant slaugos specialistų išsilavinimą ir gerinant pasirengimą, proporcingai didėja ir jų atsakomybė už profesinius veiksmus. [50].Tai didina pasitenkinimą darbu , bet taip pat ir darbo krūvį bei nuovargį.
Darbo aktualumas.Asmens sveikatos priežiūros įstaigų pagrindinis tikslas yra teikti
prieinamas, kokybiškas ir saugias paslaugas, tačiau tai įmanoma tik esant adekvačiam darbo krūvių paskirstymui. Lietuvoje priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose slaugytojų darbo krūvio analizė nėra atlikta, todėl nėra pateiktų rekomendacijų, kaip spręsti šią problemą. Dėl per didelių darbo krūvių ir mažo atlygio slaugytojų skaičius Lietuvos gydymo įstaigose dramatiškai mažėja. Dalinai išspręsti šią problemą galima tik pradėjus moksliškai pagrįstai reglamentuoti darbo krūvius. Tačiau prieš tai svarbu ištirti pacientų srauto bei slaugytojų darbo krūvio santykį, mūsų atveju, skubios pagalbos skyriuje.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - Ištirti pacientų srauto bei slaugytojų darbo krūvio santykį skubios pagalbos
skyriuje.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti pacientų srauto kitimo dėsningumus paros laikotarpyje LSMU KK skubios pagalbos skyriuje
2. Nustatyti pacientų srauto kitimo dėsningumus savaitės laikotarpyje
3. Palyginti pacientų srauto kitimą su slaugytojų darbo grafiku paros laikotarpyje
Tyrimo objektas – Pacientų srauto elektroninė duomenų bazė LSMU KK skubios pagalbos
skyriuje bei slaugytojų darbo grafikai.
Hipotezė. Ligonių srautai skubios pagalbos skyriuose Europos Sąjungoje yra netolygūs.
Tokia pati tendencija yra ir Lietuvoje. Tai lemia ne vienodo intensyvumo slaugytojų darbą paros eigoje, mažina pacientų saugumą „piko“ metu.
Raktiniai žodžiai: skubi pagalba, darbo intensyvumas, profesinė atsakomybė, emergency
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Skubi pagalba
1.1.1. Skubiosios medicinos pagalbos apibrėžimas, struktūra, kategorijos
Skubioji medicinos pagalba (SMP) yra tokia pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams [14]. Tai yra daugiaaspektis reiškinys, tarpusavyje jungiantis tokius skubios medicinos sistemos aspektus kaip: skubi medicinos pagalba, skubios medicinos pagalbos paslaugos, skubios medicinos pagalbos valdymas, greitoji medicinos pagalba, pirmoji medicinos pagalba, būtinoji medicinos pagalba, skubioji konsultacinė sveikatos priežiūros pagalba [21]. Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus skubioji medicinos pagalba priskiriama būtinajai medicinos pagalbai. Būtinoji (pirmoji ir skubioji) medicinos pagalba asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiama visiems pacientams. Tai daroma etapais: pirmiausia suteikiama pirmoji medicinos pagalba, po to – skubioji institucinė pagalba. Kai kuriais atvejais tai gali būti vykdoma vienu metu. Skubioji medicinos pagalba teikiama ambulatorinėse ir stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos, kurios tikslas yra kuo skubiau suteikti pirmąją kvalifikuotą medicininę pagalbą, užtikrinti žmogaus organizmo gyvybines funkcijas, užkirsti kelią galimoms komplikacijoms ir, jei reikia, kuo skubiau pristatyti pacientą į ligoninę [14].
Lietuvoje SMP pagal indikacijas skirstoma į keturias kategorijas: esant pirmos kategorijos indikacijoms skubioji medicinos pagalba teikiama nedelsiant, antros – gydymas pradedamas ne vėliau kaip per 10 min. nuo atvykimo į ligoninę, trečios – ne vėliau kaip per 30 min. nuo atvykimo į ligoninę, o ketvirtos – ne vėliau kaip per valandą nuo atvykimo į ligoninę. SMP teikiama tol, kol paciento būklė tampa stabili ir tos būklės nebegalima priskirti nė vienai iš keturių kategorijų arba kol pradedamas ilgalaikis paciento gyvybinių funkcijų palaikymas ir tokią būklę konstatuoja ne mažiau kaip trijų skirtingų specialybių gydytojų konsiliumas kartu su asmens sveikatos priežiūros įstaigos administracijos atstovu [14]. Pastarasis įsakymo teiginys tik patvirtina, jog skubioji medicinos pagalba labiau orientuota į stacionarinių nei į ambulatorinių paslaugų teikimą.
Skubiosios medicinos pagalbos paslaugų sistema susideda iš kvalifikuoto medicinos personalo ir modernios medicinos įrangos, galinčios užtikrinti kokybišką pagalbos teikimą susidarius skubios pagalbos reikalaujančiam atvejui [63]. Tačiau iš tiesų skubios medicinos pagalbos sistema yra
dar platesnė sfera, apimanti viską: nuo iki hospitalinės pagalbos, reaguojant į skubų atvejį, iki skubios pagalbos komandos (medikų, slaugytojų) darbo intensyvios terapijos skyriuose. Remiantis efektyviai valdoma bei gerai organizuota šių pagalbų sistema, laikas nuo nelaimingo atsitikimo iki skubios pagalbos teikimo labai sutrumpėja. Norint to pasiekti, sveikatos sistema nuolat tobulinama, vykdomi sveikatos sistemos regionalizacijos procesai, kurių tikslas, jog visis šalies regionai gautų kiek įmanoma geresnę ir efektyvesnę skubiąją pagalbą. Skubios pagalbos paslaugų organizavimas, planavimas, koordinavimas, nuolatinis personalo mokymasis bei visuomenės švietimas yra būtini komponentai šalies skubios sveikatos priežiūros sistemos kokybiškam bei efektyviam valdymui užtikrinti [70].
1.1.2. Skubios pagalbos organizacija
Pačia bendriausia prasme skubios pagalbos skyriai yra ligoninės padaliniai, į kuriuos pacientai patenka ir juos palieka po paslaugos suteikimo. Skubios pagalbos skyriai ligoninėse vertinami kaip klinikiniai padaliniai, š kuriuos pacientai patenka su ūmiais sveikatos sutrikimais ir iš jų išleidžiami tik tada, kai paciento būklė yra įvertinta, ištirta ir stabilizuota. Tokiu būdu susikuria natūrali pacientų migracijos sistema. Tačiau yra pacientų, kurie iš intensyviosios terapijos skyriaus perkeliami į kitą ligoninės skyrių ar kitą ligoninę. Tokiu būdu pacientų migracija persidengia su kitomis gydymo įstaigomis, vadinasi, pacientas patenka į kitą gydymo ar priežiūros sistemą, kurios tarpusavyje susijusios [26].
Organizaciniu požiūriu skubi pagalba organizuojama trimis skirtingai lygiais:
Pirmasis lygis: skubios pagalbos medikai teikia pagalbą konkrečiam pacientui.
Antrasis lygis: skubios pagalbos medikai teikia pagalbą daugeliui pacientų vienu metu. Šioje vietoje gydytojas ne tik teikia pagalbą, bet ir tam tikra prasme vadovauja bei skirsto prioritetus visam likusiam skubios pagalbos personalui, kokius veiksmus reikėtų atlikti.
Trečiasis lygis: skubios pagalbos skyriaus vyriausiojo gydytojo užduotis organizuoti viso skubios pagalbos skyriaus darbą, pavyzdžiui, išteklių paskirstymą, laiko planavimą ir pan.
Šie lygiai parodo, kad skubios pagalbos medikai bei jų vykdoma veikla susieta su organizacijoje veikiančia sistema. Tokioje sistemoje susitelkiama bendram darbui tiek organizacijos, tiek pacientų naudai [77].
Skubioji medicinos pagalba – svarbus sveikatos priežiūros sistemos komponentas pasauliniu lygiu. Atlikti stebėjimai rodo, jog skubiosios medicinos pagalbos poreikis, nežiūrint vykstančių sveikatos priežiūros reformų, tobulinamų administracinių valdymo modelių, toliau didės. Pastarieji procesai būdingi ir Lietuvai. Šalyje išlieka aukšti mirtingumo rodikliai, nemažėja sužalojimų ir traumų, mirčių dėl savižudybės skaičius, yra nesuderintos veiklos tarp funkcijas dubliuojančių sveikatos
priežiūros specialistų, tinkamai nepanaudojamos techninės galimybės pagalbos teikimui ekstremaliais atvejais. Skubios medicinos pagalbos valdymas paprastai suprantamas kaip sistema, valdanti žmogiškuosius bei medicininius išteklius, siekianti užtikrinti pagalbą ištikus nelaimingam atsitikimui. Skubios pagalbos valdymo esmę sudaro: ligų bei nelaimingų atsitikimų prevencija,pasirengimas veikti nelaimingo atsitikimo ar ligos atveju, greitas reagavimą bei gydymą. Visos skubios pagalbos valdymo esmė – sumažinti mirties bei neįgalumo atvejus. Vienas iš aspektų skubios medicinos pagalbos valdymo – skubios medicinos teikiamos paslaugos[47].
1.1.3. Skubios pagalbos kokybė
Slaugos paslaugos SPS turi būti maksimaliai kokybiškos.Tik tai gali garantuoti paciento saugumą ir SPS darbo efektyvumą. Kalifornijos medicinos institutas kokybišką slaugą apibūdina kaip: saugią, efektyvią, koncentruotą į pacientą, savalaikę ir darnią. [58]. Kokybiška slauga pacientams sukelia didesnį pasitikėjimą teikiamomis paslaugomis bei padidina apsilankymų skaičių skubios pagalbos skyriuje. Tokią slaugą geriau užtikrina slaugytojos su bakalauriniu ir aukštesniu išsilavinimo laipsniu. [42].
Skubios pagalbos skyrių "produktas" yra patenkintas pacientas, tinkamai ir saugiai gydytas, atsižvelgiant į įrodymais pagrįstus principus. Terminas „patenkintas pacientas“ savo ruožtu reiškia savalaikiškumą, skubios pagalbos darbuotojų santykių ir bendravimo kompetencijas, švarią aplinką, paciento privatumą ir kitą aptarnavimą. „Saugiai gydyti“ sąvoka reiškia nuolatinį atitinkamą darbuotojų mokymą, kokybės užtikrinimą, rizikos valdymą ir kitas galimybes. Tačiau, nuosekliai teikti aukštos kokybės paslaugas yra daug sudėtingesnis uždavinys, nei gali iš pradžių pasirodyti esąs.
6 pagrindiniai elementai darniam SPS funkcionavimui:
Skubios pagalbos teikėjai(gydytojai ir gydytojo padėjėjai)
slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai
pagalbinės paslaugos (laboratorija, radiologija, ir taip toliau)
administracijos vadovai, palaikantys skyrių
medicinos darbuotojų konsultavimas ir priėmimas
SPS ir ligoninės kultūra ir jų poveikis
Paslaugų teikėjo grupės gali būti tarp geriausių, bet jei tik vienas kitas elementas bus netobulas, bendras darbo rezultatas taip pat bus netobulas.[79]
1.2. Darbo krūvis
1.2.1. Darbo krūvio samprata
Apibrėžti sąvoką „krūvis darbe“ ir ypač „protinio darbo krūvis“ labai sunku. Paprasčiausias apibrėžimas būtų toks: tai sąnaudos, kurias dirbantieji patiria vykdydami užduotis. Darbo krūvį apibrėžiančiais kriterijais galima laikyti: darbo ir poilsio laiką, darbo funkcijas (t.y. tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos dirbti darbą arba eiti tam tikras pareigas) bei darbo užmokestį, kuris neatsiejamas nuo darbo krūvio. Šiuo aspektu darbo krūvį galima apibrėžti kaip per tam tikrą darbo laiką atliekamų darbo funkcijų apimtis už tai gaunant atitinkamą atlygį. DK 191 straipsnyje yra nenumatyta pareiga darbdaviui užtikrinti normalias darbo sąlygas tam, kad darbuotojas galėtų vykdyti darbo normas [6]. Darbo normos, krūvis, apimtis (mastas) kaip darbo sutarties būtinoji sąlyga, apibrėžianti darbo funkcijas, turi būti aptarta ir nustatyta prieš sudarant darbo sutartį. Paminėtina, jog darbo krūvis paskirstomas vadovaujantis Darbo kodeksu, kitais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, taip pat atsižvelgiant į lokalius teisės aktus bei darbo sutartis. Normalaus, standartinio darbo krūvio nustatymo pavyzdžiu galima laikyti DK 144 straipsnį, kuriame numatyta darbo laiko trukmė: darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę, kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų, maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų [10].
Medikų darbo laiko sureguliavimas valstybės mastu, t.y. diferencijavimas atsižvelgiant į pagrindines sveikatos priežiūros darbuotojų atliekamas funkcijas, jų darbo intensyvumą ir sudėtingumą, patiriamą fizinę ir emocinę įtampą, tebėra aktualus. Tai yra viena iš priemonių užtikrinti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, sumažinti medicininių klaidų riziką ir tinkamai pasirūpinti tiek pačių medikų, tiek jų pacientų sveikata. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas [11] imperatyviai nurodo, kad pacientui turi būti suteiktos kokybiškos paslaugos. Ši sąvoka apima saugias, veiksmingas, šiuolaikiniu mokslu pagrįstas ir tinkamai pacientui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos priežiūros darbuotojų darbo laiko diferencijavimas yra nustatytas tiek nacionaliniais, tiek Europos Sąjungos teisės aktais, pabrėžiant tokio reglamentavimo priežastis [23].
1.2.2. Darbo krūvio pasikeitimas
Darbo ir gamybos procesai yra kintami, dėl ko praktiškai nėra galimybių nustatyti darbuotojams pastovių ir nekintamų darbo sąlygų. Todėl įstatymai leidžia darbdaviui pačiam spręsti, ar jam būtina savo įmonėje keisti darbo organizavimą. Dažnai nutinka taip, kad atliekant vienokį ar kitokį
darbą veiklos rezultatai išlieka pastovūs, bet žmonės patiria padidėjusį darbo krūvį. Kai reikia pastangų ilgalaikei užduočiai atlikti, atsiranda trumpalaikis poveikis savijautai ir ilgalaikis poveikis sveikatai bei darbo atlikimui. Skiriamos keturios darbo rezultatų blogėjimo formos esant dideliam darbo krūviui [4]:
1. Pablogėjęs pagrindinės užduoties vykdymas;
2. Kompensacinės sąnaudos, kai pagrindinė užduotis vykdoma esant dideliam darbo krūviui (hormoniniai, imuniniai pokyčiai);
3. Dirbantysis strategiškai prisitaiko ir pasirenka tokią darbo strategiją, kuriai reikia mažiau pastangų ir mažesnės darbinės atminties;
4. Ilgą laiką trunkančio darbo didelės sąnaudos gali sukelti nuovargį.
Dažniausiai stresoriai dirbantiesiems yra darbo krūvis, darbotvarkė, vaidmenų konfliktas, vaidmenų nevienareikšmiškumas, darbo ir laisvalaikio disbalansas. Be to, dažniausiai minima noro keisti darbą priežastis – per didelis darbo krūvis. Tačiau didėjant amžiui ir darbo stažui darbo krūvis kelia mažiau streso [43].
Narystė Europos Sąjungoje (ES) teikia Lietuvai daug pranašumų – skatina visuomenės demokratizaciją, gerovės didėjimą, ekonomikos augimą, urbanizaciją, komunikacijų plėtrą bei garantuoja didesnį saugumą. Kita vertus, tam tikri šių išvardintų „modernėjimo“ tendencijų bruožai bei globalizacijos, socialinės ir kultūrinės diferenciacijos ypatumai turi daug neigiamų pasekmių, o viena svarbiausių ir prieštaringai nertinamų tokių Lietuvos narystės ES pasekmių yra specialistų emigracija, arba „protų netekėjimas“ (angl. brain dran) [9]. Sveikatos priežiūra yra viena iš augančių darbo sektorių pažangiose visuomenėse. Sveikatos specialistų skaičius irgi turėtų didėti [38]. Tačiau situacija Lietuvoje ir kitose šalyse nėra gera: gydytojų bei slaugytojų vis dar trūksta ir todėl jų darbo krūvis nuolat didėja. Neabejotina, kad Lietuvoje šiuo metu vyksta spartus „protų netekėjimas“, turintis didžiulę neigiamą įtaką Lietuvos mokslo raidai bei bendrajai šalies pažangai [22].
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. (Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą) iki 2010 m. spalio 30 d. iš mūsų šalies išvyko 3,6 proc. slaugytojų ir 6 proc. akušerių. [20].
1.2.3. Bendros praktikos slaugytojų patiriamo darbo krūvio optimizavimo poreikis
ir tobulinimo galimybės
Slaugytojai – tai sąsaja tarp paciento ir sveikatos sistemos. Jų atliekamas darbas yra labai svarbus pacientų gerovei ir sveikatos sistemos pasiekiamumui. Slaugytojai daugiausia laiko praleidžia su pacientais ir koordinuoja kitų sveikatos sistemos narių pavestą darbą [10]. Šiandieninėje aplinkoje slaugytojai jaučia didelį spaudimą teikti saugią ir veiksmingą priežiūrą, jų darbo krūvis yra labai didelis, nes jaučiamas slaugos darbuotojų trūkumas [2].Naujų sistemų ir technologijų įvedimas į sveikatos sistemą sumažino slaugytojų darbo krūvį, tačiau tuo pat metu privertė skirti laiko
apmokymams ir pan. Slaugytojai patiria didesnį spaudimą ir turi daugiau darbo užduočių dėl šių pagrindinių užduočių:
1) padidėjusios slaugytojų paklausos; 2) neadekvačios slaugytojų pasiūlos;
3) darbo vietų mažinimo ir darbo valandų didinimo.
Dėl didelio darbo krūvio slaugytojai nuolat susiduria su įvairiais veiksniais, keliančiais stresą, nepasitenkinimą ir bloginančiais darbo kokybę ( žr. 1 lent.) [8].
1 lentelė. Veiksniai ir pasekmės, atsirandančios dėl didelio slaugytojų darbo krūvio Veiksniai,atsirand
antysdėl didelio darbo krūvio
Didelio darbo krūvio pasekmės pagal veiksnius
Laiko stoka
Darbo krūvis lemia slaugytojo darbo laiko paskirstymą. Slaugytojas gali neturėti pakankamai laiko atlikti užduotis. Laiko stoka gali lemti sprendimus dėl kai kurių procedūrų atlikimo, sumažinti bendradarbiavimą tarp darbuotojų arba jo kokybę, pakenkti bendravimui su pacientu ir kt.
Mažėjanti motyvacija
Gali sukelti moralės mažėjimą, pravaikštas, prastus darbo rezultatus, priežiūros kokybės sumažėjimą, sumažinti sveikatos įstaigų efektyvumą.
Slaugos stresas ir išsekimas
Gali sukelti neigiamas emocijas (cinizmą, pyktį, emocinį išsekimą) ir visišką išsekimą. Slaugytojai, nuolat patiriantys stresą, negali veiksmingai atlikti užduočių, fiziniai ir protiniai gebėjimai nusilpsta.
Klaidos Klaidos klasifikuojamos į mieguistumo ir vykdymo klaidas, ir nesusipratimus ir žinių klaidas.
Tyčiniai pažeidimai Nuokrypiai nuo taisyklių, nuostatų, politikos, instrukcijų ir pan.
Sisteminis,organizacinis poveikis
Vieno slaugytojo didelio darbo krūvio pasekmės gali turėti įtakos kitiems sveikatos sistemos darbuotojams, pavyzdžiui, nebelieka laiko padėti kitam slaugytojui arba apmokyti naujus.
Didėjant slaugytojų darbo krūviui blogėja paslaugų kokybė, atsiranda nepasitenkinimas atliekamu darbu. Nuolatinė laiko stoka, daug administracinių užduočių, problematiški pacientai, blogas darbo organizavimas lemia didesnį diagnostinių klaidų kiekį. Siekiant optimizuoti darbo krūvį labai
svarbi profesinė motyvacija, bendradarbiavimas tarp gydytojų ir slaugytojų, pacientų skaičius, tenkantis vienam slaugytojui. Pastebėta, kad nepasitenkinimas darbo krūviu ten, kur dirba mažiau pacientų, yra net 50% didesnis [7]. Todėl reikėtų sukurti tokias priemones, kad darbuotojams būtų optimalios sąlygos maksimaliai gerai atlikti savo darbą. Prie tokių priemonių priskiriama:
Pacientų kiekio, tenkančio vienam slaugytojui, optimizavimas;
Realių ir išpildomų užduočių formulavimas;
Laiko planavimo gerinimas;
Grupinio darbo organizavimas ir gerinimas;
Santykių tarp gydytojų ir slaugytojų stiprinimas;
Veiksmų ir uždavinių įvairovės didinimas;
Mokymų organizavimas;
Psichologinė pagalba;
Darbo organizavimo gerinimas (e-sistemų optimizavimas ir kt.). [28].
Išvardintos priemonės galėtų būti priskiriamos prie tų, kurių turi būti imamasi kiekvienoje sveikatos priežiūros įstaigoje ir valstybės mastu. Labai svarbu yra informuoti visuomenę ir sveikatos sistemos narius apie jų darbą, jo esmę, taip pat reikėtų užsiimti siekiančių tapti medikais asmenų atranka ne tik pagal jų mokymosi rezultatus, tačiau taip pat pagal psichologinį tinkamumą arba pasiruošimą dirbti tokį darbą, ugdyti medikų psichologinį atsparumą stresui, asmeninio ir profesinio gyvenimo atskyrimo gebėjimus, bendradarbiavimo ir bendravimo gebėjimus, stresinių situacijų valdymo gebėjimus ir kt. [28].
Šiuolaikiniu požiūriu slaugytojas turi būti autonomiškas, orientuotas į populiacijos sveikatos poreikius. Jis turi būti atsakingas ne tik už sveikatos stiprinimą, ligų ir neįgalumo prevenciją, reabilitaciją, bet ir spręsti bendruomenės sveikatos problemas, diagnozuoti atsirandančius poreikius [29].Autonomiškumo svarbą vystant slaugytojo kompetenciją pabrėžia ir užsienio autoriai. J. Stewart ir kt. (2004) pastebi, kad slaugytojai autonomiškumą pabrėžia kaip galimybę įgyvendinti pacientų priežiūros tikslus panaudojant turimas žinias ir įgūdžius. Taip pat autonomiškumas suprantamas kaip galimybė suprasti ir savarankiškai įgyvendinti visą slaugos planą, įvertinti pacientų poreikius ir būklę [80].
Lietuvoje vykstantys politiniai, ekonominiai, socialiniai pokyčiai, permainos sveikatos priežiūros sistemoje įtraukia ir slaugytojų grupes. Keičiantis požiūriui į slaugą atsiranda nauji slaugytojų profesinės kompetencijos bei pastarąją sudarančių kompetencijų įėjimo ir nuolatinio vystymo reikalavimai [29].
Slauga, kaip profesinė veikla, nukreipta į žmones ir grindžiama tuo, kaip suteikti pagalbą sergančiam žmogui, o slaugytojo asmenybė turi lemiamos įtakos slaugos kokybei [44]. Pasaulyje
vykstantys technologiniai, socialiniai, politiniai ir ekonominiai pokyčiai daro įtaką ir sveikatos priežiūros sričiai, pateikdami naujų profesinių ir bendrųjų gebėjimų reikalavimų tiek visai sveikatos priežiūros sistemai, tiek ir slaugytojų bendruomenei, kuri yra laikoma sveikatos politikos sistemos dalimi [81]. Atsiranda poreikis įgyti naujus įgūdžius bei kompetencijas ir būti aktyviais sveikatos priežiūros sistemos dalyviais. Dėl konkurencinės ekonominės aplinkos spaudimo ir reikalavimo slaugytojams „daugiau su mažiau“ nebeužtenka būti įvaldžius techninius įgūdžius, o reikalaujama užtikrinti visapusę sveikatos priežiūrą tiek pacientams, tiek jų šeimos nariams [48].
Didžiąją slaugytojų veiklos dalį sudaro eksremalios situacijos, sudėtingos problemos, kurias suvaldyti ar išspręsti nebepakanka techninių, į biomediciną orientuotų kompetencijų bei tradicinės slaugos veiklos, pasižyminčios griežta hierarchija ir paklusnumu [29].Todėl slaugytojų vaidmuo grindžiamas profesinėmis savybėmis, žiniomis, teorija ir praktika bei apima tokius aspektus: bazinį išsilavinimą, kuris sąlygoja multidisciplininių kompetencijų įvaldymą, nuolatinį šių kompetencijų vystymą ir tobulinimą, kuris lemia sveikatos priežiūros sprendimų efektyvumą bei sveikatos priežiūros administravimą ir vadybą [27].
Pasaulyje ir Europoje šiuo metu aktualus slaugytojų darbo krūvio bei slaugytojo – gydytojo, slaugytojo – paciento ar slaugytojo – pagalbinio personalo santykio nustatymas. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose slaugytojai nuolat pralaimi konkurencinę kovą su gydytojais dėl ribotų žmogiškųjų išteklių. Visų pirma tai siejama su ASPĮ suteiktų paslaugų apmokėjimo ypatumas. Esminis slaugos personalo planavimo principas – specialistų skaičius darbovietėse priklauso nuo šių specialistų veiklos savarankiškumo, t.y. kiek ir kokių savarankiškų sprendimų jiems leidžiama priimti.
Didinant slaugos specialistų išsilavinimą ir gerinant pasirengimą, didėja ir jų atsakomybė už profesinius veiksmus. Svarbiausias tinkamo slaugos personalo skaičiaus darbo vietose tikslas – paslaugų kokybė, paciento saugumas, racionalus išteklių paskirstymas, personalo darbo sauga ir pasitenkinimas darbu. [65].
1.2.4. Slaugytojų darbo veiklos samprata. Veiklų grupavimas
Slaugytojo veikla ir darbo krūvio intensyvumas yra neatsiejami, nes nuo darbo krūvio intensyvumo priklauso, kokią veiklą slaugytojas gali atlikti per nustatytą laiką. Įtakos turi tiek personalo gebėjimai, tiek pacientų sveikatos būklė (fizinė, psichinė). [3].
Slaugos veiklos yra svarbios slaugytojams ir suteikia pozityvių emocijų, susijusių su atliekamu darbu [ 60]. Norint numatyti slaugos personalo poreikį svarbu ištirti slaugytojų atliekamą kasdieninį darbą – veiklas. Mokslinių bendradarbių grupė, atlikusi medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio pilotinės „dienos fotografijos“ analizę ir išanalizavusi literatūrą, pateikia daug
bandymų suklasifikuoti slaugytojų veiklas [17].Pagal D. Allen [31], slaugytojų veiklas galima sugrupuoti į:
Daugybinių veiksnių koordinavimą;
Pacientų pralaidumo užtikrinimą;
Standartų įgyvendinimą;
Vadovavimą kitų darbui;
Darbinių trukdžių šalinimą;
Informacijos administravimą;
Dokumentacijos pildymą;
Priežiūros prioritetų ir išteklių nustatymą.
Pagal A. Squires [78], slaugytojų veiklos klasifikuojamos į:
Autonomiją;
Priežiūros teikimą;
Kultūrinių aspektų administravimą;
Informacijos administravimą;
Lyderystę;
Psichologijos vadybą;
Santykių vadybą.
Tačiau didžioji dalis mokslininkų [68] visas slaugytojų veiklas grupuoja į dvi dideles grupes: tiesioginę priežiūrą ir netiesioginę priežiūrą. Tiesioginei priežiūrai priskiriamos visos veiklos, kurios atliekamos paciento akivaizdoje. Netiesiogine priežiūra pripažįstama ta veikla, kuri nėra tiesiogiai susijusi su pacientu, tačiau skirta pacientui. Bendru susitarimu pripažįstama, kad su pacientu susijusi dokumentacija gali būti priskiriama prie tiesioginės priežiūros [69].
F. Desjardins su kolegomis[40] išskyrė keturias pagrindines kategorijas:
Tiesioginė paciento priežiūra;
Netiesioginė paciento priežiūra;
Su slauga nesusiję veiksmai;
Asmeniniai reikalai.
Remiantis pagrindinėmis slaugytojų veiklų kategorijomis buvo atliktas darbo srauto tyrimas, siekiant nustatyti, kaip slaugytojai leidžia savo darbo laiką. gauti Rezultatai parodė, kad laikas, praleistas atliekant tiesioginės slaugos veiklas, sudaro nuo 30 iki 55 proc. Vidutiniškai 37 proc. darbo laiko slaugytojai praleisdavo prie paciento lovos [17]. Taip pat darbo srauto tyrimas buvo naudojamas norint įvertinti, kaip sumažinti slaugytojų laiko praleidimą ir gerinti nenutrūkstamą darbo srautą. Tiesioginė slauga, kuria įvardijama veikla šalia paciento lovos (medikamentų davimas, gyvybinių
funkcijų matavimas, žaizdų tvarstymas, kasdieninė veikla ir kt.), sudarė nuo 25 iki 57,5 proc. Netiesioginės slaugos veiklos sudarė nuo 7,2 iki 37 proc. Didžioji slaugytojų laiko dalis buvo praleidžiama postuose (37 proc.), skyriuje (35 proc.) ir palatose (24,2 prc.). Slaugytojai gali būti užsiėmę kita pacientų ir komandine veikla, kuri neįtraukiama į pacientų klasifikavimo sistemą, pvz., pacientų/šeimos švietimas, pamainos ataskaita, pacientų transportavimas ir bendravimas su pagalbiniu personalu [66].Skirtingose šalyse įvairių autorių atliktuose tyrimuose gali skirtis veiklų grupavimas ir klasifikavimas, todėl lyginant svarbu atkreipti dėmesį į konkrečias veiklas, o ne į veiklų grupes. [17].
1.3. Pamaininis darbas
1.3.1. Darbo medicinoje specifiškumas, neigiami veiksniai darbe
Skubi medicina yra unikali specialybė, kurios tikslas – savalaikis skubios ir būtinos pagalbos suteikimas. Šis darbas yra gana specifiškas, nes su pacientais ir jų artimaisiais labai dažnai bendraujama ekstremaliomis sąlygomis – ligos, streso metu. Tai ypač sudėtinga, nes ekstremalios situacijos vyksta bet kuriuo paros metu, dieną ir naktį, todėl skubi medicina reikalauja neatidėliotinos ekspertų priežiūros [74]. Tam, kad būtų patenkinti pacientų poreikiai, personalas turi dirbti 24 valandas per parą, 365 dienas per metus. Negana to, sveikatos priežiūros specialistai dažnai negali pilnai kontroliuoti pacientų, nes jie yra įvairaus amžiaus grupių, turi priimti sunkius sprendimus, susijusius su gyvenimu ar mirtimi ir daryti tai labai greitai. Todėl skubios pagalbos skyriuje dažnai vyrauja stresas ir chaosas, triukšminga aplinka. Jei trūksta personalo – situacija blogėja [83].
Slaugytojai – viena iš pažeidžiamiausių medicinos darbuotojų grandžių. Jie betarpiškai bendrauja su pacientais, todėl darbo aplinkoje neretai jaučia psichologinį smurtą ir agresiją iš pacientų ir jų artimųjų. Jų sveikatą taip pat veikia cheminė darbo aplinkos tarša, vyraujantis stresas ir triukšmas [5]. Susidariusi situacija dėl ligos ir žalingi aplinkos faktoriai ne visada leidžia suteikti pacientui tokią pagalbą, kokios jis tikisi ir kokios jam reikia, t.y. aukščiausius kokybės standartus atitinkančią priežiūrą. Būtent tokiais atvejais medicinos darbuotojai ypač patiria stresą, jaučia bejėgiškumą ir moralinį skausmą. Nustatyta, kad nuolat patiriamas stresas medicinos darbuotojų darbe yra susijęs su blogesne fizine ir psichine sveikata, su padidėjusiu sergamumu, dažnesne darbo vietos kaita ir didesne galimybe „perdegti“, palikti darbą [1;25].
1.3.2. Pamaininis darbas ir jo įtaka personalui
Darbas medicinoje, ypač skubios pagalbos skyriuose, yra pamaininis - taip jis organizuojamas visame pasaulyje. Deja, toks darbo pobūdis daro neigiamą poveikį darbuotojams, įstaigoms ir
visuomenei. Manoma, jog tai didina riziką susirgti kai kuriomis ligomis, dėl pablogėjusios sveikatos medikai dažnai palieka savo darbą [76]. Taigi, kyla klausimas: „ koks darbo pamainomis poveikis sveikatos priežiūros specialistams ir pacientams?“
Dėl pamaininio darbo atsiranda didelis išsekimas, nuovargis, skyrybos šeimoje ir didelė trintis bei įtampa tarp pačių darbuotojų[83]. Darbo grafikas turi būti labai gerai apgalvotas, nes nereguliarus grafikas yra minimas kaip pagrindinė priežastis[51], dėl kurios medikai palieka savo specialybę. 2 lentelėje pateikiama darbo pamainomis neigiamas poveikis.
2lentelė. Darbo pamainomis neigiamas poveikis [83]
Problemos Individualus lygis Organizacinis lygis Profesinis lygis
Medicininės
Nuovargis
Sumažėjęs budrumas Išeminė širdies liga Traumos Skrandžio opos Sumažėjęs imunitetas Nevaisingumas Pasunkėjęs cukrinis diabetas Pasunkėjusi epilepsija Padidėjęs surūkyto tabako kiekis Prasta mityba Pravaikštos Nelaimingi atsitikimai Klaidos Sumažėjęs produktyvumas Saugumo problemos Įdarbinimo problemos Pervargimas ir įtampa Psichologinės Irzlumas Depresija Piknaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis Sumažėjusi motyvacija Atminties susilpnėjimas Bendravimo problemos
Blogas komandinis darbas Nesutarimai komandoje Sumažėjęs pacientų pasitenkinimas Sumažėjęs pacientų srautas Pervargimas ir įtampa Socialinės Iššūkiai šeimoje Sumažėjęs lytinis aktyvumas
Izoliacija Sumažėjęs pacientų
Izoliacija Skyrybos
„išsiderinęs miegas“
Dėl pamaininio darbo sukeliamų problemų dažnai atsiranda slaugytojų trūkumas. Tai yra turbūt didžiausia problema, kuri turi tiesioginį poveikį paciento saugumui - paciento slaugos kokybė labai suprastėja. Didėjant atotrūkiui tarp darbo ir personalo kiekio personalo nenaudai, slaugytojos yra priverstos dirbti ilgiau, turi mažiau laiko poilsiui, laiko tarpas tarp pamainų labai sutrumpėja, todėl darbuotojai negali tinkamai pailsėti. Nors 12 valandų pamainos paprastai prasideda 19 val. vakaro ir baigiasi 7 val. ryto, slaugytojoms, dirbančioms tokiuose skyriuose, kaip chirurgijos, dializės ar intensyviosios terapijos reikia būti pasiruošus dirbti ilgiau nei planuota. Dabar ne 8-ų , o 12 valandų pamainų vis daugiau, ypač skubiosios pagalbos skyriuose. Nėra tikslių išvadų, kaip ilgesnės pamainos slaugytojams veikia ir pacientų saugumą, kokia rizika suklysti[59].
Tačiau reikia paminėti ir tai, jog dirbti skirtingu paros laiku ir ne tomis pačiomis valandomis ne visada yra blogai[53;71;76].Ilgesnės darbo valandos leidžia geriau planuoti laiką, vakarinės ir naktinės pamainos suteikia daugiau laisvo laiko dienos metu sau pačiam ar šeimai, atsiranda daugiau laisvo laiko tarp pamainų[72].
Kai kurie autoriai nurodo dvylikos valandų pamaininio darbo privalumus:
1. Trumpesnė darbo savaitė. Sutrumpinamas bendras kelionės į darbą laikas, sumažinamas mokestis auklei už vaikų priežiūrą
2. Balansas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Turint daugiau laisvo laiko tarp pamainų padidėja pasitenkinimo jausmas savo asmeniniu gyvenimu, dažniau ar daugiau laiko praleidžiama su šeima. Kai kurie tyrimai rodo, kad tai savo ruožtu reiškia geresnę darbuotojų moralę, mažesnę darbuotojų kaitą ir sumažintas pravaikštas.
3. Lankstumas. Laisvas laikas tarp pamainų suteikia galimybę dirbti antrą darbą, mokytis, savanoriauti.
4. Kokybiškesnė paciento slauga bei priežiūros tęstinumas[49].
Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdienio darbo pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo grafikus tvirtina administracija, suderinusi su darbuotojų atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka [24]. 2012 metais išleistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašo“. Jame reglamentuojama slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarka ir rekomenduojamas maksimalus pacientų skaičius vienam slaugytojui[15].Tačiau šio įsakymo šešioliktame punkte, kaip ir prieš tai buvusiuose įsakymuose, sakoma: “Nustatant slaugytojų darbo krūvius priėmimo-skubios pagalbos skyriuje,
kuriame aptarnaujami pacientai, atvykę dėl hospitalizacijos, būtinosios medicinos pagalbos arba kitos pagalbos, teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ne darbo metu, atsižvelgiama į tai, kad paslaugos intensyviai teikiamos visą parą ir darbo krūvis priklauso nuo per parą priimamų pacientų skaičiaus ir įstaigoje teikiamų paslaugų pobūdžio“, o tai reiškia, kad nenumatytas maksimalus pacientų skaičius slaugytojai skubios pagalbos skyriuje, motyvuojant tai nereguliuojamu pacientų srautu.
Europos Sąjungoje nėra vieningos asmens sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių planavimo politikos, visuotinai priimtinų darbo krūvių standartų ar normatyvų. Dažniausiai remiamasi rekomendacijomis ir gairėmis, kurias sudaro nacionalinės arba europinės specialybių draugijos bei organizacijos. Esminis slaugos personalo planavimo principas – specialistų skaičius darbo vietose priklausomai nuo šių specialistų veiklos savarankiškumo lygio, t.y. kiek ir kokių savarankiškų sprendimų jiems leidžiama priimti. Didinant slaugos specialistų išsilavinimą ir gerinant pasirengimą, lygiagrečiai didėja ir jų atsakomybė už profesinius veiksmus [50]. Tai didina pasitenkinimą darbu , bet didina ir darbo krūvį bei nuovargį.
Taigi, norint išspręsti kai kurias problemas, tokias kaip stresą, pacientų saugumą, kvalifikuotos pagalbos teikimą darbo medicinoje, skubios pagalbos skyriuje reikalinga darbo krūvio analizė, jos sąsajos su su darbo grafikų sudarymu. Nežiūrint gerėjančių darbo sąlygų medicinos darbuotojų fizines ir psichologines darbo sąlygas Lietuvoje taip pat dar reikia tobulinti[8].
1.4. Sveikatos priežiūros žmogiškieji ištekliai
1.4.1.Sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių planavimas
Sveikatos priežiūros žmogiškieji ištekliai (SPŽI) – tai specialistai, dirbantys tiek viešajame, tiek privačiame sveikatos priežiūros sektoriuje [52]. SPŽI pasiūlos ir poreikio planavimas yra sėkmingos sveikatos priežiūros sistemos reformos sudėtinė dalis, kuriai ilgą laiką visame pasaulyje buvo skiriamas nepakankamas dėmesys [41]. Pabrėžiant šios temos aktualumą, 2006 metais Pasaulinė sveikatos diena bei Pasaulinės sveikatos organizacijos metinė ataskaita buvo skirta sveikatos priežiūros specialistams [84].
Pirmajame nepriklausomybės dešimtmetyje ir Lietuvos SPŽI pasiūlos ir poreikio planavimui nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys. 1994-1996 m. tarptautiniai ir vietiniai ekspertai atliko keletą tyrimų, tačiau jų rekomendacijos nebūdavo įgyvendintos praktikoje [19].
Sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių klausimams pradėta skirti daugiau dėmesio tik pradedant Lietuvos sveikatos programą (1998 m.), kurioje pažymima, kad turi būti siekiama racionalaus finansinių, personalo, technologijų ir kitų išteklių panaudojimo [18].
2011 m. atliktame tyrime „Medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio pilotinės „dienos fotografijos“ analizė“ pateikiama ne tik išsami ir naujausia SPŽI situacijos analizė, bet ir moksliškai pagrįstos ateities prognozės. Šis tyrimas yra itin glaudaus ir sėkmingo tarpinstitucinio ir tarpsektorinio bendradarbiavimo pavyzdys – duomenys buvo gauti ne tik iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir jai pavaldžių įstaigų (Valstybinės ligonių kasos (VLK), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT), švietimo įstaigų (3 universitetų ir 6 kolegijų), Higienos instituto sveikatos informacijos centro (HI SIC)), tačiau ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VSDFV). Atliekant tyrimą pirmą kartą buvo panaudoti student ir sveikatos priežiūros specialistų sąrašų, duomenų bazių ir informacinių sistemų apjungimai, leidžaintys apibendrinti visa informaciją apie specialist faktinius įdarbinimus ir jų pasitraukimą iš profesijos (dėl pensijos, mirties, emigracijos, laikino nedarbingumo (vaiko priežiūros atostogų) ir t.t. [17].
Atsižvelgiant į „dienos fotografijos“ tyrimo rezultatus, ekspertų diskusijas ir kitų šalių gerąsias patirtis bei jose esančius rodiklius buvo nustatyta, kad slaugytojų poreikis Lietuvoje bus didesnis nei šiuo metu esamas skaičius, tačiau akivaizdus trūkumas kol kas nestebimas dėl dviejų pagrindinių veiksnių:
1. Ankstesnio gausaus priėmimo į slaugos studijas, kuris prieš dešimtmetį buvo ženkliai sumažintas ir ko pasekoje net neužtikrinama natūrali slaugytojų kaita;
2. Ženklaus lovų skaičiaus mažėjimo sveikatos priežiūros įstaigose 2001-2009 m. ir paslaugų bendruomenėje stokos.
Dalinai slaugytojų skaičiaus mažėjimas kompensuojamas mažėjančio Lietuvos gyventojų skaičiaus, tačiau, deja vis didėja vyresnio amžiaus asmenų dalis, kuriems tenka ne maža sveikatos priežiūros paslaugų, o ypač slaugos, dalis. Todėl teigiama, kad esamas slaugytojų skaičius neatitinka esamo, o juo labiau, ateities poreikio.
1.4.2. SPS personalo perorganizavimas
Ligoninės skubios pagalbos skyrius yra sudėtinga sistema, atnešanti didelę naudą visuomenei, tačiau sistemos priežiūrai reikalingos didelės išlaidos. Siekiant jas sumažinti taupoma, dažnai mažinant darbuotojų skaičių ir didinant darbo intensyvumą. To pasekmės – skubios pagalbos personalo perkrova ir užsitesęs pacientų priežiūros laikas. [39]. Tuo tarpu tyrimai rodo, jog didesnis ligoninės slaugytojų skaičius koreliuoja su sumažintomis nepageidaujamomis pasekmėmis ir komplikacijomis. [56]. Nepakankamas darbuotojų skaičius ne tik daro neigiamą poveikį pacientų priežiūrai ir saugos kokybei, bet mažina slaugytojų saugumą ir pasitenkinimą darbu, lemia dažnesnę personalo kaitą, pervargimo pasekoje atsirandančias ligas. [61].
Kaip rodo analizė atlikta Barselonos(Ispanija) gydymo įstaigose, tinkamai perorganizavus sistemą ir susikoncentravus tik ties medicinos ir slaugos problemomis buvo stebimi dideli pokyčiai. Svarbiausia - pacientų kiekis vienam slaugytojui sumažėjo nuo 5,8 iki 2,5 per valandą. Tai pagerino paciento saugumą teikiant paslaugas. [67]. Ir daugiau atliktų SPS darbo analizių rodo kaip svarbu išsiaiškinti pacientų srautų duomenis, veiklos rezultatus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir didinant pacientų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis. [33].
1.4.3. Pacientų srautų pasiskirstymas
Skubios pagalbos skyrius įvardijamas kaip vartai į gydymo įstaigą, todėl pacientų srautai jame turi būti kruopščiai tiriami, tiek akademiniu lygiu, tiek ir praktikoje. Tik kruopšti analizė gali padėti optimizuoti SPS darbą. [73;85].
Įvairių šalių mokslininkų atliktuose tyrimuose nustatyta, kad apsilankymų ligoninių skubios pagalbos skyriuose vidurkis per metus yra 50.000 -71.000, dienos vidurkis 137 -194 pacientai atitinkamai. [54;67].
Pacientų atvykimas pagal valandas pasiskirstęs ne vienodai,o tai tam tikromis valandomis sukelia didelį skyriaus apkrovimą. Kaip rodo 1 ir 2 paveikslai daugiau pacientų atvyksta tarp 10 ir 22 valandos, vėliau jų srautas mažesnis. [33]. Kyla klausimas, kas daro įtaką pacientų srautui tam tikromis valandomis ir kaip ligoninė tokį srautą galėtų paversti sau naudingu? [35]. Tiksliai nėra nustatyta, kas lemia didesnį ar mažesnį pacientų srautą skirtingomis valandomis, tačiau yra nustatyta, kad dauguma į SP skyrių atvykusių pacientų nenori laukti eilėse. Personalas negali tiesiogiai paveikti laukimo laiko SPS, tačiau vis dėl to gali labai paveikti pacientų emocinę būklę ir nuotaiką įspėjant pacientus apie numatomą jų laukimo laiką. [57]. Kaip gydymo įstaiga galėtų padaryti įtaką pacientų atvykimo į SPS laiko pasirinkimui? Medicinos įstaigos iš tiesų labai mažai veikia šiuos faktorius. Tyrimai, atlikti Izraelyje [35] nustatė ryšį su šeimos gydytojų darbo grafikais. Kadangi pirminės sveikatos priežiūros srityje dirbantys šeimos gydytojai pradeda konsultuoti savo pacientus nuo 8 valandos ryto, tai jų pacientai į SPS pradeda rinktis apie 10 val., o tai reiškia, kad apie 9-10 valandą ryto žmonių bus labai daug (grūstis). Šiuo konkrečiu atveju sprendimas būtų toks: jei pacientai geriau susiplanuotų ir pasirinktų tinkamą laiką atvykimui, jiems pavyktų išvengti eilių.
1 pav. Valandinis pacientų skaičiaus vidurkis Kalifornijos ligoninių skubios pagalbos
skyriuose.
2 pav. Valandinis pacientų skaičiaus vidurkis Ispanijos ligoninių skubios pagalbos skyriuose
1.4.4. Personalo kiekis atsižvelgiant į pacientų srautą
Prieš 21 metus Amerikos skubios pagalbos lyginamosios analizės aljansas pradėjo kurti sistemą „Lenght of stay“(LOS), siekiančią tinkamai reguliuoti personalo kiekį atsižvelgiant į pacientų srautą. Šios sistemos įdiegimas sąlygojo glaudesnį darbą tarp gydytojo ir slaugytojo, dėl ko sutrumpėjo pacientų praleistas laikas skubios pagalbos skyriuje. Tyrinėjimai atskleidė įdomius faktus, susijusius su pacientų atvykimu, išvykimu ir laiku, praleistu gydymo įstaigoje. [64].
Amerikos skubios pagalbos lyginamosios analizės aljanso duomenimis optimaliausias paciento-slaugytojo santykis yra 5:1. [45]. Kalifornijos medicinos instituto mokslininkai nurodo kiek mažesnį paciento – slaugytojo santykį - 4:1. Jų nuomone, tai pats optimaliausias santykis siekiant
kokybiškos slaugos. Jie taip pat nustatė, kad pradėjus reguliuoti paciento-slaugytojo santykį neabejotinai sutrumpėjo paciento praleisto skubios pagalbos skyriuje laikas [37]. Kalifornija yra viena iš JAV valstijų, numatanti taisykles ir reikalaujanti minimalaus paciento-slaugytojo santykio. 2004 metais Kalifornijoje išleistas įsakymas, kuris reglamentuoja paciento-slaugytojo santykį SPS 4:1, o kiekvienam trauminiam pacientui - 1:1. [30].
LOS sistema vykdoma ir Korėjos ligoninėse. Atsižvelgus į tai, kaip laikas taupomas tose įstaigose, galima teigti, kad sistema veikia, o gebėjimas tinkamai susidėlioti laiką visiškai pasiteisina. [62].
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo organizavimas ir metodai
Tyrimo objektas – Pacientų srauto elektroninė iaem.lt duomenų bazė LSMU KK skubios
pagalbos skyriuje (https://iaem.lt/component/users/?view=login) bei slaugytojų darbo grafikai nuo 2016-01-01 0.00 val. iki 2017-01-01 0.00 val. (vieni kalendoriniai metai).
Tyrimo metodas - buvo atlikta retrospektyvinė pacientų srautų analizė LSMU KK skubios
pagalbos skyriuje 2016/01/01 – 2017/01/01 kalendoriniais metais. Analizė atlikta renkant kiekvienos paros valandinį skyriuje gydomų pacientų skaičių. Taip pat analizuoti to pačio laikotarpio slaugytojų darbo grafikai. Šventiniai laikotarpiai į bendrą skaičiavimą neįtraukti. Šventinių dienų analizė atlikta atskirai renkant tų dienų duomenis. Gauti duomenys analizuoti atsižvelgiant į pacientų srauto intensyvumą ir slaugytojų darbo grafiką. Atlikta palyginamoji analizė su literatūros duomenimis, lyginant to paties tipo skubios pagalbos skyrių darbą Europos Sąjungos valstybėse.
Darbo organizavimas. Darbas sugrupuotas į atskirus etapus (3 pav.).
Pirmas etapas buvo skirtas mokslinės literatūros paieškai, kuri tęsėsi visą laiką, kol vyko tyrimas. Mokslinės literatūros paieška vyko LSMU MA bibliotekoje esančiuose informacijos ištekliuose, duomenų bazėse – Medline (PubMed), BMJ Journals Online, ir kt. Paieškai buvo naudojami šie raktiniai žodžiai: skubi pagalba, darbo intensyvumas, profesinė atsakomybė, emergency department, darbo pamaina, darbo sauga.
Antras etapas buvo skirtas tyrimo instrumentui. Duomenys rinkti LSMU KK skubios pagalbos skyriaus internetinėje duomenų bazėje ieam.lt (https://iaem.lt/component/users/?view=login). Slaugytojų duomenys rinkti pasitelkiant grafikus ir tabelius.
Trečias etapas buvo skirtas duomenų rinkimui ir statistinei analizei.
Ketvirtas etapas buvo skirtas rezultatams, rezultatų aptarimui ir išvadų parengimui.
3 pav. Darbo eigos etapai
I ETAPAS Mokslinės literatūros paieška II ETAPAS Tyrimo instrumentas III ETAPAS Duomenų rinkimas ir statistinė analizė IV ETAPAS Rezultatai, jų aptarimas ir išvados
2.2. Tyrimo imtis
Tyrime dalyvavo visi pacientai, atvykę į LSMU KK SPS ir užregistruoti iaem.lt sistemoje nuo 2016-01-01 0:00 val. iki 2017-01-01 0:00 val. Tyrime taip pat dalyvavo visi slaugytojai, esantys darbo grafike nuo 2016-01-01 0:00 val. iki 2017-01-01 0:00 val.
3 lentelė. Pacientų skaičius per mėnesį bei vidurkis per parą
Mėnuo Pacientai Pacientų vidurkis
per parą Sausis 4801 154,87 Vasaris 4596 162,86 Kovas 4550 164,42 Balandis 4912 163,73 Gegužė 5458 176,06 Birželis 5355 178,50 Liepa 5621 181,32 Rugpjūtis 5615 181,13 Rugsėjis 5215 173,83 Spalis 5387 173,84 Lapkritis 5003 166,77 Gruodis 5263 169,77 Viso: 61618 170
2.3 Tyrimo etika
Tyrimui atlikti 2016-12-09 gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr.BEC-ISP(M)-128 (priedas Nr.1). Planuojant atlikti duomenų rinkimą, LSMU KK vadovui buvo pateiktas prašymas leisti atlikti tyrimą. Prašyme nurodytas darbo temos pavadinimas, tikslas, uždaviniai bei tyrėjo ir jo darbo vadovo kontaktiniai duomenys. Tyrimas buvo atliekamas gavus raštišką leidimą ir laikantis etikos reikalavimų bei tiriamųjų duomenų saugumo užtikrinimo.
2.4. Statistinės duomenų analizės metodai
Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės IBM SPSS 20.0 (Statistical Package for Social Sciences 20 for Windows) programų paketus ir Microsoft Office Excel 2010.
Darbe pateikta aprašomoji statistika (vidurkiai, standartinis nuokrypis, vidurkio 95 proc. pasikliautinis intervalas, medianos).
Tolydžiųjų kintamųjų skirstinių normalumas buvo tikrinamas Kolmogorovo–Smirnovotestu. Kiekybinių duomenų vertinimui buvo naudota ANOVA analizė su Danett pataisa (post hoc).Kiekybiniai duomenys, neturėję normaliojo skirstinio, lyginti neparametrinių dydžių lyginamaisiais testais. Skirtumams tarp dviejų nepriklausomų grupių nustatyti taikytas Mano–Withney (U) testas, atlikta duomenų ranginė analizė (vertinti rangų vidurkiai, sumos). Skirtumams tarp kelių skirtingų grupių nustatyti taikytas Kruskalio-Walio (H) testas.
Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikti lentelėse ir grafikuose. Pateikiant rezultatus nurodytas statistinių hipotezių reikšmingumas. Statistinių hipotezių išvadų reikšmingumo lygiai: p < 0,05 ‒ reikšmingi statistiniai ryšiai.
