PROFILAKTINIŲ ERGONOMIKOS PRINCIPŲ TAIKYMO DARBO VIETOJE MOKYMO POREIKIS IR GALIMYBĖS „X” ĮMONĖJE

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS SVEIKATOS VADYBOS KATEDRA

Eglė Vizbaraitė

PROFILAKTINIŲ ERGONOMIKOS PRINCIPŲ TAIKYMO DARBO

VIETOJE MOKYMO POREIKIS IR GALIMYBĖS „X” ĮMONĖJE

Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinė vadovė: (parašas) dr. Jolita Kirvaitienė

2013 – 05 -15

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

PROFILAKTINIŲ ERGONOMIKOS PRINCIPŲ TAIKYMO DARBO VIETOJE MOKYMO POREIKIS IR GALIMYBĖS „X“ ĮMONĖJE

Eglė Vizbaraitė

Mokslinė vadovė dr. Jolita Kirvaitienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2013. 77 p.

Darbo tikslas. Įvertinti profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymo poreikį ir galimybes „X“ įmonėje.

Uždaviniai. Įvertinti darbuotojų informatyvumą apie ergonomines darbo padėtis, darbo ir poilsio režimą, specialius akių ir fizinius pratimus ir jų atlikimą per pertraukas „X“ įmonėje. Nustatyti profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymo darbuotojams poreikį ir galimybes „X“ įmonėje.

Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliktas 2012 m. gruodžio – 2013 m. sausio mėn. „X“ įmonėje, kurioje darbuotojai dirba kompiuteriu visą darbo dieną. Anoniminės anketos būdu buvo apklausti 123 darbuotojai. Duomenų analizei buvo apskaičiuotas Chi kvadrato kriterijus, taip pat, z kriterijus. Reikšmingumo lygmuo, kai p<0,05.

Rezultatai. 12,2 proc. darbuotojų, kurie sieja savo sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi, ir 38,8 proc. respondentų, kurie nesieja, sėdi tiesiai naudojantis kompiuteriu (p<0,05). Apie 5 – 10 min. pertraukas yra neinformuota 96,3 proc. nedalyvavusių panašiuose ergonomikos mokymuose, 94,6 proc. respondentų, kurie sieja sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi bei 100 proc., kurių darbo stažas 10 – 20 m. Informuoti apie fizinius ir specialius akių pratimus buvo 1,9 proc. darbuotojų, kurie nedalyvavo panašiuose ergonomikos mokymuose, 5,4 proc. siejantys sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi, labiausiai informuoti buvo dirbantys iki 10 m. tokio pobūdžio darbą (4,8 proc.). 73,1 proc. nedalyvavusių panašiuose mokymuose, 80 proc. dalyvusių ir 81,1 proc. darbuotojų, kurie sieja sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi, bei 100 proc., kai darbo stažas ilgesnis negu 20 m., dalyvautų profilaktiniuose ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymuose. 47,2 proc. darbuotojų susimokėtų už mokymus, esant priimtinai kainai. Darbo baldų sureguliavimo galimybės labiausiai ribotos dėl stalo, nes tik 2,7 proc. yra reguliuojamo aukščio stalai. Naudojama tik 44,6 proc. patogių kėdžių grupėje, kurioje darbuotojai sieja sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi. 70,7 proc. darbuotojai nori specialisto paskaitų ir praktikinių užsiėmimų, kai labiausiai būtų pabrėžiama informacija apie specialias 5 – 10 min. pertraukas (87 proc.) bei fizinius ir specialius akių pratimus (91,9).

Išvados. Dvigubai daugiau darbuotojų sėdi tiesiai, kurie nesieja sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi, lyginant su tais, kurie sieja (p<0,05). Didžioji dauguma darbuotojų, kurie sieja ir nesieja sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi, buvo neinformuoti apie 5 – 10 min. pertraukas. Didžioji dauguma, siejančių sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi, ir visi darbuotojai, kurie nesieja, apie fizinius ir specialius akių pratimus yra neinformuoti (p<0,05). Didžioji dauguma, kurie sieja sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi, ir daugiau negu pusė, kurie nesieja, dalyvautų mokymuose (p<0,05). Beveik pusė respondentų mokėtų už mokymus, esant tinkamai kainai. Didžioji dauguma norėtų specialisto paskaitos ir praktikinių užsiėmimų, daugiau dėmesio skirti informacijai apie 5 – 10 min. pertraukas bei fizinius ir specialius akių pratimus. Didžioji dauguma naudoja nereguliuojamo aukščio stalus. Mažiau negu pusė darbuotojų, kurie sieja, ir didžioji dauguma, kuri nesieja, naudoja patogias kėdes (p<0,05).

SUMMARY

Management of Public Health

TRAINING NEED AND POSSIBILITIES IN APPLICATION OF PREVENTIVE ERGONOMIC PRINCIPLES AT THE WORKPLACE OF THE „X” COMPANY

Eglė Vizbaraitė

Supervisor Jolita Kirvaitienė, Dr. Sc.

Department of Health Management, Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas. 2013.77 p.

Aim of the study. To evaluate training need and possibilities in application of the preventive ergonomic principles at the workplace of the „X” company.

Objectives. To evaluate employees‘ knowledge about an ergonomic work posture, work and rest regimens, the special physical and eye exercises and their performance during breaks at the „X“ company. To determinate training need and possibilities in application of the preventive ergonomic principles at the workplace of the „X“ company.

Methods. The research was carried out during December 2012 - January 2013 period in the „X“ company, where employees work with computers all working day. An anonymous questionnaire was filled out by 123 employees. The Chi-square and z criteria were calculated for data analysis, and the level of significance was when p<0.05.

Results. The rate of the employees, sitting straight in front of a computer, was 12.2% of those, who relate their health complaints with the ergonomic work posture, and 38.8% of the respondents, who do not relate (p<0.05). 96.3% of the employees, who have not participated in similar ergonomic trainings before, 94.6% of the respondents, who relate their health complaints with the ergonomic work posture, and 100%, whose length of employment is from 10 to 20 years, do not know about 5 – 10 min. breaks. About the special physical and eye exercises were informed 1.9% of the employees, who have not participated in similar ergonomic trainings before, 5.4% of the respondents, who relate their health complaints with the ergonomic work posture, and mostly informed were the workers, who have similar job with the length of employment to 10 years (4.8%). Those, who would participate in the trainings of application of the preventive ergonomic principles at the workplaces, were 73.1% of not participated in similar trainings, 80% of participated, 81.1% of the employees, who relate their health complaints with the ergonomic work posture, and 100% with the length of employment longer than 20 years. If the price was acceptable, 47.2% of the employees would pay for the trainings. The adjustment possibilities of office furniture are limited because of a table, as only 2.7% of the tables are with the adjustable height. Only 44.6% of comfortable chairs are used in the group, which employees relate their health complaints with the ergonomic work posture. 70.7% of the employees want to have lectures and practice from the specialist, by emphasizing information about special 5-10 min. breaks (87%), the physical and special eye exercises (91.9%).

Conclusions. Twice as more employees, who do not relate their health complaints with the ergonomic work posture, sit straight, comparing with those, who relate (p<0.05). The majority of the employees, who relate and do not relate their health complaints with the ergonomic work posture, were not informed about 5 – 10 min. breaks. The majority of the employees, who relate their health complaints with the ergonomic work posture, and all respondents, who do not relate, were not informed about the physical and special eye exercises either. The majority of the employees, who relate their health complaints with the ergonomic work posture, and more than a half of the respondents, who do not relate, would participate in the trainings (p<0.05). Almost a half of the respondents would pay for the trainings if the price was acceptable. The majority of employees want to have lectures and practice from the specialist, by emphasizing information about special 5-10 min. breaks, the physical and special eye exercises. The majority uses not height-adjustable tables. Less than a half of the employees, who relate their health complaints with the ergonomic work posture, and the majority of those, who do not relate, use comfortable chairs (p<0.05).

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal demografines ir socialines charakteristikas ... 35 2 lentelė. Dalyvavusių ir nedalyvavusių profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymuose sąsajos su specialių pertraukų informatyvumu ir taikymu ... 42 3 lentelė. Siejančių ir nesiejančių sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi sąsajos su specialių pertraukų informatyvumu ir taikymu ... 42 4 lentelė. Darbo stažo sąsajos su specialių pertraukų informatyvumu ir taikymu ... 43 5 lentelė. Dalyvavusių ir nedalyvavusių profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymuose sąsajos su informatyvumu apie fizinius ir specialius akių pratimus ... 44 6 lentelė. Siejančių ir nesiejančių sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi sąsajos su darbuotojų informatyvumu apie fizinius ir specialius akių pratimus ... 44 7 lentelė. Darbo stažo sąsajos su darbuotojų informatyvumu apie fizinius ir specialius akių pratimus ... 45 8 lentelė. Dalyvavusių ir nedalyvavusių profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymuose sąsajos su fizinių ir specialių akių pratimų atlikimu pertraukų metu... 46 9 lentelė. Siejančių ir nesiejančių sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi sąsajos su fizinių ir specialių akių pratimų atlikimu pertraukų metu ... 46 10 lentelė. Darbo stažo sąsajos su fizinių ir specialių akių pratimų atlikimu pertraukų metu . 47 11 lentelė. Dalyvavusių ir nedalyvavusių profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymuose sąsajos su darbuotojų nuomone apie profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymus ... 51 12 lentelė. Siejančių ir nesiejančių sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi sąsajos su darbuotojų nuomone apie profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymus ... 51 13 lentelė. Darbo stažo sąsajos su darbuotojų nuomone apie profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymus ... 52 14 lentelė. Dalyvavusių ir nedalyvavusių profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymuose sąsajos su fizinių ir specialių akių pratimų atlikimu pertraukų metu... 52 15 lentelė. Siejančių ir nesiejančių sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi sąsajos su fizinių ir specialių akių pratimų atlikimu pertraukų metu ... 53 16 lentelė. Darbo stažo sąsajos su fizinių ir specialių akių pratimų atlikimu pertraukų metu . 53

17 lentelė. Siejančių ir nesiejančių sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi sąsajos su darbo baldų požymiais ... 62 18 lentelė. Siejančių ir nesiejančių sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi sąsajos su darbo kėdės požymiais ... 63

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Ergonomika – daugiadisciplininė mokslo sritis ... 14

2 pav. a) klūpojimo kėdė b) “aktyvi“ kėdė c) standartinė kėdė be atlošo d) balno formos kėdė ... 17

3 pav. Stati laikysena dirbant su kompiuteriu ... 19

5 pav. Laikysena sėdint kai šlaunys ir sėdmenys yra aukščiau negu kelio sąnariai ... 19

6 pav. Laikysena stovint ... 20

7 pav. Paslaugų – pelno grandinė ... 30

8 pav. Profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymo vykdymo planas 33 9 pav. Darbuotojų kūno padėčių naudojantis kompiuteriu pasiskirstymas (proc.) pagal grupes, kurios sieja ir nesieja sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi ... 38

10 pav. Pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmės pasiskirstymas (proc.) ... 39

11 pav. Pertraukų pailsėti ir pavalgyti dažnis per dieną ... 39

12 pav. Darbuotojų veiklos pasiskirstymas (proc.) pertraukų metu ... 41

13 pav. Anksčiau dalyvavusių panašiuose profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymuose darbuotojų pasiskirstymas (proc.) pagal grupes, kurios sieja ir nesieja sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi ... 49

14 pav. Specialiai pritaikytų darbo vietų pasiskirstymas (proc.) pagal grupes, kurios sieja ir nesieja sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi ... 50

15 pav. Profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymų vedimo pobūdžių pasiskirstymas (proc.) pagal grupes, kurios sieja ir nesieja sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi ... 55

16 pav. Profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymų dažnio pasiskirstymas (proc.) pagal grupes, kurios sieja ir nesieja sveikatos nusiskundimus su ergonomine darbo padėtimi ... 56

17 pav. Temų, apie kurias reikia papildomos informacijos, pasiskirstymas (proc.) ... 57

18 pav. Darbuotojų nuomonių pasiskirstymas (proc.) dėl profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymų apmokėjimo ... 59

19 pav. Darbuotojų nuomonių pasiskirstymas (proc.) dėl jų savarankiško apmokėjimo už profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymus ... 61

20 pav. Profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymų galimybės „X“ įmonėje ... 64

SANTRUMPOS

lls – laisvės laipsnių skaičius m. – metai min. - minutė p – statistinis reikšmingumas pav. - paveikslas proc. – procentai pvz. - pavyzdžiai sn – statistiškai nepatikima sp – statistiškai patikima χ2

TURINYS

ĮVADAS ... 10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

1.1. Ergonominių principų taikymas videoterminalinėje darbo vietoje ... 13

1.1.1. Darbo vietos su videoterminalais reikalavimai ... 16

1.1.2. Kūno padėtys dirbant kompiuteriu ... 18

1.1.3. Darbo ir poilsio režimas ... 20

1.2. Sveikatos sutrikimai susiję su darbu kompiuteriu ... 21

1.3. Ergonominės intervencijos taikymo galimybės ir poreikis įmonėje ... 23

1.4. Poreikis ir pokyčių įgyvendinimo modelis organizacijoje ... 30

2. TYRIMO METODIKA ... 34

2.1. Kontingentas ... 34

2.2. Tyrimo metodas ... 35

2.3. Tyrimo organizavimas ... 36

2.4. Statistinė duomenų analizė ... 36

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 37

3.1. „X“ įmonės darbuotojų informatyvumas apie ergonomines darbo padėtis, darbo ir poilsio režimą, specialius akių ir fizinius pratimus ir jų atlikimą per pertraukas. ... 37

3.2. „X“ įmonės darbuotojų profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymo poreikis. ... 48

3.3. „X“ įmonės profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymo galimybės. ... 58

4. IŠVADOS ... 66

5. PRAKTIKINĖS REKOMENDACIJOS ... 68

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 69

ĮVADAS

Šiais laikais kompiuteris tapo neatsiejama kasdienybės dalis, kuri apima vos ne visas gyvenimo sritis. Esant technikos ir mokslo pažangai, vis spartėjant informacinių technologijų vystymuisi žmogus yra įgalintas praleisti ilgas valandas prie kompiuterio darbe ir laisvalaikiu [9].

Naudojimasis kompiuteriais didėja kiekvienais metais.: Lietuvoje 2001 m. – 80,2 proc. įmonių naudojosi kompiuteriais, 2003 m. – 84,8 proc., 2005 m. – 91,7 proc., 2007 m. – 90,5 proc., o 2009 m. – 96,1 proc. įmonių [41]. Namų ūkiai, turintys kompiuterius, 2004 m. sudarė 25 proc, 2006 m. – 36,5 proc., 2008 m. – 48 proc., 2010 m. – 53,8proc., o 2012 m. sudarė 57 proc. [14].

Informacinėms technologijoms įsitvirtinus darbo vietose, organizacijų duomenų saugojimas, naudojimas bei atliekamos užduotys dažniausiai vykdomos naudojantis kompiuteriais. Tai palengvina bei pagreitina darbus. Tačiau pasikeitus darbo pobūdžiui, darbuotojai vietoje įvairių užduočių yra priversti visą darbo dieną sėdėti ir dirbti kompiuteriu, kuris nuo šiol tapo pagrindiniu darbo įrankiu. Tokia dienotvarkė žymiai sumažina natūralių pertraukų skaičių, kurios leistų darbuotojams trumpam palikti darbo vietą, atlikti kitokio pobūdžio užduotis ir sudarytų galimybę daugiau judėti [30].

Kompiuteris – ne tik pagalbininkas šiomis dienomis, bet ir veiksnys, įtakojantis sveikatos sutrikimus, ypatingai jeigu yra nepaisoma darbo taisyklių – higienos normatyvų, darbo vietos ergonomikos. Tai sukelia tokius padarinius, kaip skeleto – raumenų sistemos sutrikimus, akių negalavimus, taip pat, įvairias lėtines ligas [9,38]. Labiausiai paplitę yra skeleto – raumenų sistemos sutrikimai, 2012 m. Lietuvoje jie sudarė net 64,12 proc. tarp visų profesinių ligų ir įvairių profesijų darbuotojų [39]. Valstybinio aplinkos centro duomenimis darbas kompiuteriu įtakoja 60 proc. skeleto – raumenų sistemos sutrikimų, 40 proc. - regėjimo sutrikimų, likusieji skundžiasi galvos skausmais [38].

Dirbantis žmogus darbe praleidžia trečdalį gyvenimo, o per savo karjerą darbo vietoje išbūna iki 65000 val. [9,40]. Kadangi vidutiniškai dirbama 8 val. kiekvieną dieną, penkias dienas per savaitę ypač svarbu pasirūpinti darbdaviams savo darbuotojų, kurie nuolatos dirba kompiuteriu, sauga ir sveikata. Būtina ne tik užtikrinti, kad visi darbo baldai atitiktų reikalavimus, bet kad būtų sudarytos sąlygos vykdyti profilaktinę veiklą [24], kurios pagrindas yra specialistų konsultacijos darbuotojams apie ergonomikos principus, kūno padėtis dirbant, darbo baldų sureguliavimas pagal normas ir ergonomikos principus , taip pat,

informacijos suteikimas apie pertraukų ir fizinių bei specialiųjų akių pratimų svarbą. Tokia veikla sumažina būdingus sveikatos nusiskundimus, kurie būdingi dirbantiesiems kompiuteriu, gerina bendrą savijautą, darbo produktyvumą bei mažiną stresą.

Lietuvoje yra atlikta tyrimų, kurie nagrinėja dirbančiųjų kompiuteriu fizinį aktyvumą, darbo aplinką bei kompiuterio poveikį sveikatai, tačiau profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymo poreikio nustatymo tyrimo nebuvo atlikta iki šiol. Taigi, galima teigti, kad Lietuvoje ši tema yra aktuali, tačiau jai skiriama nepakankamai dėmesio, o šio mokslinio tiriamojo darbo rezultatai apibūdins esamą situaciją vienoje organizacijoje ir galbūt turės įtakos profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymų įgyvendinimui Lietuvoje.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: įvertinti profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymo poreikį ir galimybes „X“ įmonėje.

Uždaviniai:

1. Įvertinti darbuotojų informatyvumą apie ergonomines darbo padėtis, darbo ir poilsio režimą, specialius akių ir fizinius pratimus ir jų atlikimą per pertraukas „X“ įmonėje.

2. Nustatyti profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymo darbuotojams poreikį „X“ įmonėje.

3. Nustatyti profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymo darbuotojams galimybes „X“ įmonėje.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Kiekvienam darbuotojui būtina garantuoti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: darbo vieta ir aplinka turi būti patogi, saugi bei nekenkti sveikatai, o darbo priemonės turi būti techniškai tvarkingos, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus [40].

Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos prevencinės priemonės, kurios skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai bei gyvybei darbe garantuoti ir tam, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Tai privalo užtikrinti darbdavys arba atsižvelgiant į įmonės dydį, pavojus darbuotojams, jis pats steigia įmonėje arba samdo darbuotojų saugos ir sveikatos atestuotą tarnybą. Be to, darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojai pradėtų darbą įmonėje, jeigu jie nebuvo apmokyti ir (ar) neinstruktuoti saugiai dirbti [40].

Profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymas gali padėti apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos. Profilaktiniai ergonomikos principų taikymo

darbo vietoje mokymai – tai darbuotojų supažindinimas su pagrindiniais profilaktiniais

ergonomikos principais, kuriuos galima taikyti dirbantiesiems kompiuteriu. Tai informavimas apie darbo padėtis, darbo baldų sureguliavimą, specialias 5 – 10 min. pertraukas, kurias reikia atlikti kas valandą naudojantis kompiuteriu, taip pat, informavimas apie fizinių ir specialių akių pratimų atlikimą pertraukų metu bei supažindinimas su sveikatos sutrikimais, kuriuos sukelia darbas kompiuteriu. Praktiškai mokymų metu turėtų vykti darbo baldų sureguliavimas bei fizinių ir specialių akių pratimų apmokymas [40,43,44].

Tam, kad darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimas būtų garantuotas, svarbu įtraukti į tai pačius darbuotojus, sukurti darbovietėje tokią saugos kultūrą, kuri būtų priimtina kiekvienam dirbančiąjam kaip normalus reiškinys. Saugos kultūra organizacijoje – tai visų darbuotojų požiūris, suvokimas, įsitikinimai, apibrėžtos normos ir vertybės, kurios nusako kaip kontroliuoti, reaguoti į riziką, taip pat, pats saugumas suprantamas kaip vertybė [25]. Saugumo kultūra yra sudaryta iš psichologinio, situacijos ir elgesio komponento. Psichologinį komponentą įvertinti naudojami saugumo klimato klausimynai, kurie parodo žmonių vertybes, požiūrius ir suvokimą apie saugumą. Elgesio komponentas nustatomas iš pačių žmonių pranešimų, stebėjimų ir išvadų. O situacijos komponentas apibūdina organizacijos struktūrą: politiką, darbo veiklas, vadybos sistemas [16,37]. Todėl svarbu sukurti bendrą

kultūrą, atmosferą, kurioje saugumas būtų suprantamas bei priimamas kaip prioritetas pirmoje vietoje ir sėkmingai įgyvendinamas [18].

Ergonomika ir jos principai

Darbuotojų saugos ir sveikatos darbo vietoje garantavimas yra neįsivaizduojamas be ergonomikos mokslo. Ergonomika – žodis kilęs iš graikų kalbos. Šis terminas, sudarytas iš dviejų žodžių - ergo (darbas) ir normos (dėsnis) [45]. Tai daugiadisciplininė sritis, kuri apima (1 pav.): fiziologiją, antropometriją, biomechaniką, bendrąją inžineriją, psichologiją bei fiziką.

1 pav. Ergonomika – daugiadisciplininė mokslo sritis [18]

Šios mokslo šakos leidžia išsiaiškinti ir suvokti, kaip fiziniai, pažintiniai žmogaus aspektai reaguoja į darbo aplinką, analizuoti žmogaus kūno atliekamus judesius bei veikiančias jėgas, atliekant kasdieninius darbus ir užduotis darbe. Taip pat apima fizinius darbuotojo matmenis bei parenka tinkamas priemones, įrangą ir jos dizainą [45].

Ergonomika yra mokslo šaka, kuri tyrinėja sąveikas tarp žmonių ir kitų sistemos elementų (technikos, darbo aplinkos), bei kuri taiko teorijas, duomenis, metodus ir

Žmonės Fiziologija Antropometrija Biomechanika Psichologija Bendroji inžinerija Fizika

priemones tam, kad būtų užtikrinta tinkama dirbančiojo gerovė ir darbo sistemos funkcionavimas [10,45].

Pagrindinis ergonomikos principas – darbo įrangą ir aplinką pritaikyti prie darbuotojo, o ne ištreniruoti ar parinkti tokį žmogų, kuris sugebėtų šį darbą atlikti [10].

Projektuojant darbo vietas turi būti atsižvelgiama į kiekvieną darbuotoją (jo ūgį, svorį, apimtis) bei taikomi ergonomikos principai. Darbo vietos įrengimas grindžiamas fiziniais principais:

Viskas - lengvai pasiekiama. Kai tenka siekti daikto, esančio toliau, žmogaus kūnas įsitempia, todėl tai apsunkina darbą ir yra gaištamas laikas.

Tinkamas darbo plokštumos aukštis. Esant netinkamam aukščiui, darbuotojas dirba nepatogioje pozoje, todėl ilgiau daromos poilsio pertraukėlės, sulėtėja darbo tempas. Darbuotojo kūno padėtis tampa natūrali, jeigu darbas atliekamas maždaug alkūnių aukštyje.

Patogi kūno padėtis. Geriausia kūno padėtis dirbant yra, kai nugaros, alkūnių padėtis į šonus, riešo padėtys yra natūralios. Ilgai dirbant vienoje padėtyje nuvargstama, todėl žmogaus kūnas turi keisti padėtį, judėti.

Mažinti per didelę naudojamą jėgą. Būtina įvertinti, kiek fizinių jėgų reikia užduočiai atlikti. Įgyvendinti patobulinimus, kad užduotis būtų atlikta kuo mažesnėmis sąnaudomis.

Mažinti nuovargį. Tinkamai suprojektuota darbo užduotis padeda išvengti nepageidaujamo nuovargio, mažo produktyvumo, prastos kokybės darbo bei nelaimingų sužalojimų.

Mažinti nebūtinus kartojimus. Atliekant pakartotinius judesius yra gaištamas laikas bei kyla rizika išsivystyti skeleto – raumenų sistemos sutrikimams.

Erdvi darbo aplinka. Darbo vieta turi būti suprojektuota taip, kad netrugdytų atlikti užduotis, darbo priemonės būtų lengvai pasiekiamos ir darbuotojo kūno dalys galėtų laisvai judėti.

Sumažinti tiesioginę sąlyčio įtampą. Ji atsiranda atliekant daugelį užduočių, dažniausiai paveikia rankas, plaštakas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Gali sutrikdyti nervų sistemos, kraujotakos ir kitas funkcijas.

Galimybė judėti ir keisti kūno padėtį. Reguliuojami baldai bei įranga neriboja kūno padėties darbo metu, taip išvengiama tiesioginių sąlyčio padarinių ir galima keisti kūno padėtį, išvengti nepatogių padėčių.

Jauki aplinka. Tai sudaro tinkamas apšvietimas, nuolatinė temperatūra bei pašalinių virpesių slopinimas [19].

Europos ergonomikos asociacijos federacija išskiria tris ergonomikos lygmenius: fizinį, pažinimo ir organizacinį. Fizinė ergonomika yra susijusi su anatominių, antropometrinių, fiziologinių ir biomechaninių charakteristikų bei fizinio darbo parametrų suderinamumu. Apima tokias temas, kaip darbo poza, pasikartojantys judesiai, su darbu susiję skeleto – raumenų sistemos sutrikimai, darbo vietos projektavimas, profesinė sauga ir sveikata ir kitos. Pažinimo ergonomika gilinasi į protinius sugebėjimus ir kaip tai siejas su žmogaus ir kitų sistemos elementų sąveika. Nagrinėjami dalykai yra sprendimų priėmimas, žmogaus – kompiuterio sąveika, stresas, apmokymai, protinis krūvis ir t.t. Organizacinė ergonomika siekia optimizuoti darbo sistemas, įtraukiant jų organizacinę struktūrą, politiką ir procesus. Gilinasi į komunikaciją, žmogiškųjų išteklių vadybą, kokybės vadybą, komandos darbą, pamainų sudarymą ir t.t. [19,45].

1.1.1. Darbo vietos su videoterminalais reikalavimai

Videoterminalas – tai darbuotojo terminalas su displėjaus ekranu bei dažniausiai turintis informacijos įvedimo įrenginį – klaviatūrą. Videoterminalo įrenginiams priklauso: vaizduoklis, klaviatūra, pelė, darbo stalas, jo paviršius bei darbo kėdė. Įstaigose turi būti užtikrinta, kad visi naudojami videoterminalo įrenginiai nekelia pavojaus darbuotojų sveikatai bei būtų sureguliuoti pagal kiekvieno darbuotojo antropometrinius duomenis [20].

Vaizduoklyje ženklai turi būti lengvai įskaitomi, ryškūs ir nemirgėti, o ženklų ir fono ryškumas ir (arba) kontrastingumas – lengvai reguliuojamas. Vaizduoklis turi lengvai ir laisvai pasisukti ir pasikreipti pagal darbuotojų poreikius [20], todėl reikia turėti reguliuojamąjį stalą arba vaizduoklį su reguliuojamuoju stovu, kad būtų galima keisti padėtį [38]. Taip pat, svarbu, kad atstumas nuo darbuotojo akių iki vaizduoklio būtų bent 40 cm [20], ir tai priklauso nuo vaizduoklio įstrižainės [38]. Vaizduoklis turi būti tiesiai prieš darbuotoją, o vaizduoklio viršus - akių lygyje arba šiek tiek žemiau [35].

Klaviatūra ir jos klavišai turi būti išdėstyti taip, kad būtų patogu jais naudotis, o klavišų simboliai turi būti įskaitomi. Klaviatūros atstumas nuo stalo krašto turi būti apie 100 – 150 mm, kad būtų darbuotojui pakankamai vietos atremti plaštakas ir dilbius [20]. Pelė turi būti parenkama pagal tai, kuria ranka darbuotojas ją valdo. Be to, ji turi būti tokio jautrumo, kad naudojant mažiausią jėgą būtų galima valdyti pelės žymeklį [51]. Pelė ir klaviatūra turi būti šalia ir viename aukštyje [20,51].

Darbo stalas ir jo paviršius turi būti pakankamai didelis, kad patogiai ir pagal reikalavimus išdėstyti vaizduoklį, klaviatūrą, pelę, dokumentus ir kitus įrenginius [20].

Kadangi darbuotojai yra skirtingo ūgio, stalo aukštis turėtų būti reguliuojamas ir atitikti kėdės aukštį: atstumas nuo kėdės ir stalo viršaus turi būti toks, kad sėdint būtų galima laisvai užkelti koją ant kojos bei dirbant nereikėtų pasilenkti ar kelti rankų [6]. Ne mažesnis nei 38,1cm gylis tuščios vietos po stalu turėtų būti darbuotojo keliams, o 63,5 cm – pėdoms. Rekomenduojamas tuščios vietos plotis – 50,8cm [51].

Svarbu, kad darbo kėdė būtų stabili, o tai užtikrina jos pagrindas, kuris būna platus, su penkiais ratukais [38]. Kėdė turi būti su sukimo ir kėlimo mechanizmu, kuris leistų keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo kampą, turėti juosmeninės nugaros dalies atramą bei porankius, kurie yra reguliuojami. Atrama turi būti ne mažesnė nei 35 cm, atlošo pasvirimo kampas nuo 90 iki 1200 [38,20].

Standartinės biuro kėdės yra dažniausiai naudojamos, tačiau galimos ir kitos alternatyvos: „dinaminės“ kėdės (pvz.: klūpojimo kėdė, mankštos kamuolys, „aktyvi“ kėdė – sėdimas paviršius juda aukštyn ir žemyn, į šonus bei pirmyn ir atgal,) ir „statinės“ (balno formos kėdė, standartinė biuro kėdė be atlošo) (2 pav.). Moksliniuose straipsniuose įrodyta, kad balno formos kėdė užtikrina tinkamiausią juosmeninės – kryžkaulinės stuburo dalies linkį, o klūpojimo kėdė ir „aktyvi“ kėdė“ – kaklinės stuburo dalies linkį. Palyginus visas šias keturias kėdės, įrodyta, kad nė viena kėdė neužtikrina pastovių idealių linkių visoms stuburo dalims, tačiau pastebėta, kad balno formos kėdė užtikriną optimaliausią laikyseną [7]. Taigi, rekomenduojama rinktis kėdę ne tik pagal rekomendacijas, bet atsižvelgti visada į darbuotojo individualius poreikius.

2 pav. a) klūpojimo kėdė b)“aktyvi“ kėdė c) standartinė kėdė be atlošo d) balno formos kėdė [7]

Mankštos kamuolys (angl. - stabillity ball, exercise ball) ir mankštos kamuolio kėdė (angl. - stabillity ball chair), taip pat, naudojami vietoj tradicinės kėdės. Teigiama, kad pagerėja laikysena, giliųjų nugaros raumenų aktyvacija bei sumažėja skausmas naudojant mankštos kamuolį ar mankštos kamuolio kėdę vietoje standartinės kėdės [33,58].

Pėdų atrama privaloma darbuotojams [20], kuriems reikia ja naudotis (dažniausiai būtina žemaūgiams darbuotojams, kurių kojos sėdint nesiekia grindų) [38].

1.1.2. Kūno padėtys dirbant kompiuteriu

Darbuotojai dirbdami kompiuteriu yra priversti ilgą laiką sėdėti, nes daugumą darbų galima atlikti savo darbo vietoje: dokumentus galima persiųsti elektroniniu paštu ar naudojantis specialia programa, bendrauti su kolegomis galima, taip pat, per programas. Plintant naujovėms darbuotojams sumažėja galimybė keisti kūno padėtį, o ilgas sėdėjimas gali įtakoti sveikatos sutrikimus. Tokio darbo metu vyrauja statinė raumenų veikla, nes pasirinkta kūno padėtis būna stabili ir trunka ilgą laiką. Esant statinei raumenų veiklai raumenys negauna šviežio kraujo, deguonies ir cukraus, o naudoja atsargas. Trūkumas vis didėja, nes nepašalinami nereikalingi produktai iš kraujo. Dėl šių nereikalingų produktų kaupimosi deguonies ir cukraus trūkumo jaučiamas raumenų skausmas bei nuovargis [19].

Tam išvengti, būtina skatinti darbuotojus daugiau judėti esant galimybei darbe (naudotis kopijavimo aparatu, galimus dokumentus nunešti į kitą skyrių, lipti laiptais, o nesinaudoti liftu), bei dažnai keisti darbo padėtis (dirbti kompiuteriu atsisėdus, vėliau atsistojus. Tokios sąlygos įmanomos esant reguliuojamo aukščio stalui) [30,61].

Tinkamai suprojektuota kompiuterizuota darbo vieta sudaro sąlygas darbuotojui išlaikyti taisyklingą laikyseną dirbant kompiuteriu ir išvengti diskomforto. Dirbant su kompiuteriu galimos trys kūno padėtys sėdint ir viena stovint. Taisyklinga stati padėtis sėdint apibūdinama taip (3 pav.):

o galva sudaro bendrą ištisą liniją su liemeniu arba yra nežymiai pasvirusi į priekį. Regėjimo kampas 15 - 200

[50,51].

o Pečiai yra atpalaiduoti, ranka – normalioje padėtyje, kūno šonuose. Alkūnės sulenktos ir sudaro 90 - 1200 kampą, o dilbis su delnu sudaro tiesią liniją.

o Nugara yra tiesi, juosmeninė nugaros dalis atremta į kėdės juosmeninę atramą. o Keliai yra beveik vienodame lygyje su klubais. Klubai sulenkti 90 - 120° kampu, o kelio sąnariai sudaro kampą 900.

3 pav. Stati laikysena dirbant su kompiuteriu [50]

Laikysena sėdint atsilošus (angl. - reclined sitting postute) skiriasi nuo stačios padėties tuo, kad nugara su šlaunimis sudaro 105 – 1200

kampą (4 pav.).

4 pav. Laikysena sėdint atsilošus [50]

Taip pat galima laikysena sėdint yra kai šlaunys ir sėdmenys yra aukščiau negu kelio sąnariai ir kampas tarp šlaunų ir liemens yra didesnis negu 900

(angl. - declined sitting posture) (5 pav.).

Dirbant su kompiuteriu, taip pat, galima ir stovint (6 pav.), nes viena fiksuota padėtis yra kenksminga, todėl rekomenduojama keisti padėtis darbo metu. Stovint galva, kaklas, nugara ir kojos yra vienoje vertikalioje linijoje. Rankos sulenktos per alkūnės sąnarius ir sudaro 900

kampą, o dilbis su delnu sudaro vieną tiesią liniją. Pėdomis remiamasi pilnai į paviršių, taip pat, galima vieną koją užkelti ant pakylos [50,64].

6 pav. Laikysena stovint [50]

1.1.3. Darbo ir poilsio režimas

Darbo metu poilsis yra svarbus veiksnys, kuris padeda išlaikyti bei pagerinti darbuotojų gerą savijautą ir sveikatą, taip pat, pailsėjus gerėja produktyvumas, susikaupimas atliekant užduotis [27].

Poilsio laikas yra skirstomas į tokias rūšis: pertrauka pailsėti bei pavalgyti, galimos papildomos arba specialios pertraukos darbo laiku, taip pat, paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų, savaitės nepertraukiamasis poilsis bei švenčių dienos, atostogos (kasmetinis poilsio laikas) [40].

Darbuotojams skiriama bent pusės valandos ir ne ilgesnė kaip dviejų valandų pertrauka pailsėti bei pavalgyti. Ši pertrauka dažniausiai taikoma praėjus pusei darbo dienos laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. Darbuotojas šios pertraukos laiką naudoja savo nuožiūra, gali net palikti darbo vietą. Darbdavys privalo garantuoti, kad darbuotojams būtų užtikrintos tinkamos sąlygos per pertrauką pailsėti ir pavalgyti [40].

Atsižvelgiant į darbo sąlygas, galima darbo laiku suteikti ir papildomas pertraukos pailsėti [40]. Darbuotojams, dirbantiems kompiuteriu, darbdavys privalo suplanuoti jų darbą taip, kad, kasdien periodiškai būtų daromos pertraukos, įskaitomos į darbo laiką, arba būtų

keičiama veikla, kad sumažinti darbo krūvį prie vaizduoklio. Lietuvos higienos norma reglamentuoja, kad nepertraukiamai dirbti kompiuteriu galima ne ilgiau kaip 1 val. Dirbant 8 val. per dieną, reglamentuotos 5 -10 min. trukmės (specialios) pertraukos kas valandą nuo darbo su videoterminalu pradžios. Jeigu yra dirbama 12 val. per dieną, taikomos (specialios) pertraukos pirmosioms 8 val. darbo valandoms pagal 8 val. darbo pamainos režimą, likusias 4 val. po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min. pertrauka [20].

1.2. Sveikatos sutrikimai susiję su darbu kompiuteriu

Regėjimo sutrikimai yra viena dažniausių sveikatos problemų tarp asmenų, dirbančių su kompiuteriais. Akių įtampa, nuovargis, dirglumas, jautrumas, deginimas, paraudimas, sausėjimas, neryškus matymas ir dvejinimasis akyse atsirandantis dirbantiesiems kompiuteriu yra apibūdinamas terminu „dirbančiojo su kompiuteriu vizualinis sindromas“ (angl. - computer vision syndrome) arba astenopija [4,53]. Šis sindromas yra nurodytas pirmoje vietoje tarp profesinės rizikos veiksnių XXI amžiuje bei gali pasireikšti net 70 proc. visų dirbančiųjų su kompiuteriais [15,59]. 2007 m. Delyje apklausus 200 dirbančiųjų su kompiuteriu, 76 proc. skundėsi regėjimo sutrikimais. Daugiausia nusiskundimų sudarė akių paraudimas (40,7 proc.), akių deginimas (29,8 proc.), akių skausmas (25,7 proc.), o mažiausiai – akių dirglumas (18,6 proc.) [59]. Įrodymais pagrįsta, kad per minutę žmogus sumirksi 16 – 20 kartų. Dirbant su kompiuteriu šis skaičius sumažėja net iki 6 – 8 sumirksėjimų per minutę, todėl sausėja akys. Be to, akių nuovargis atsiranda dėl įtampos krumplyno raumenyje, dėl ilgalaikio dėmesio sutelkimo [4].

Be regėjimo sutrikimų, labiausiai paplitę yra skeleto – raumenų sistemos sutrikimai darbuotojams, dirbantiems kompiuteriu. Su darbu susiję skeleto – raumenų sistemos sutrikimai gali pažeisti pečius, rankas, alkūnes, riešus, plaštakas, nugarą, kojas bei pėdas. Jų atsiradimą įtakoją pakartotiniai judesiai arba netaisyklinga darbo padėtis [41]. Būdingi simptomai, kaip skausmas, dilgčiojimas, sustingimas, patinimas, nejautra ir nuovargis [3,41]. Viršutinės ir apatinės nugaros dalies skausmas ir raumenų spazmai galimi dėl netaisyklingos padėties sėdint, bei gali įtakoti kaklo slankstelių ir kaklo raumenų skausmą [3].

2006 m. apklausus 750 Kuveito banko darbuotojus, dirbančius su kompiuteriu, 53,5 proc. skundėsi kaklo, 51,1 proc. apatinės nugaros dalies ir 49,2 proc. pečių skausmais per praėjusius metus. 13,3 proc. pažymėjo klubų ir 16,8 proc. pėdų skausmus [3].

Pečių juostos nusiskundimams būdingas maudžiantis, bukas skausmas, kuris sustiprėja nuo rankos judesių, kūno posūkių. Tai gali apriboti judesius per šiuos sąnarius,

įtakoti raumenų spazmus [3]. Tam įtakos turi kompiuterinės pelės, klaviatūros naudojimas, netinkama kompiuterinės pelės padėtis bei netinkamas klaviatūros aukštis [12]. Minėtame tyrime, 18,5 proc. banko darbuotojų patyrė dešinio peties skausmą, 7,6 proc. - kairio peties, o 23,1 proc. - skaudėjo abu pečius [3].

Kitas vyraujantis nusiskundimas yra kaklo sritis. Būdingi šie simptomai: skausmas sprando srityje, stuburo judesio segmento funkcinis blokas, paravertebralinė raumenų fiksacija. Skausmas būna įvairaus stiprumo bei gali iradijuoti į pečius, galvą, rankas bei šalia stuburo esančią odą, paodį, kitus audinius. Paravertebralinė raumenų fiksacija apima ne tik kaklo sritį, bet ir viršutinį krūtinės lygį [48]. Tyrimuose teigiama, kad šie simptomai atsiranda kai stuburo kaklinė dalis yra sulenkta 200 _{kampu ir tokioje padėtyje darbuotojas išbūna} daugiau nei 60 proc. darbo laiko. Apklausus 102 darbuotojus, visi skundėsi kaklo skausmais (2008 m. Gazoje). Iš jų 34,3 proc. nuolatos, o likę 65,7 proc. dažnai. Dažniausiai darbuotojai jausdavo raumenų spazmus (69,6 proc.) ir nejautrą (13,7 proc.). Daugiau nei pusė (58,8 proc.) skausmą apibūdino kaip vidutinio stiprumo, 26,5 proc. - silpną, o 12,7 proc. - stiprų skausmą [31].

Juosmeninės stuburo dalies skausmas būna įvairaus pobūdžio, gali iradijuoti į sritis aplink stuburą, dažnai pasireiškia ir skausmo plitimas į kojas. Būdinga paravertebralinių raumenų spazmai, riboti bei skausmingi judesiai [48]. 2009 m. publikuotame tyrime buvo apklausti 477 respondentai Varšuvoje ir Katovice, 50,1 proc. iš jų skundėsi juosmeninės stuburo dalies skausmu. Be to, buvo pastebėtas ryšys tarp kėdės pritaikymo, klaviatūros padėties ir juosmeninės dalies skausmo. Darbuotojo padėtis sėdint, taip pat, turėjo įtakos [65]. Tunelinis riešo sindromas (angl. - carpal tunnel syndrome) – tai klinikinis sutrikimas atsirandantis, dėl vidurinio nervo, einančio per tunelinį kanalą, suspaudimo [21]. Tai įtakoja pasikartojantys rankos, riešo judesiai, esant šiems sąnariams ištiestiems ar sulenktiems. Taip pat esant rankos, plaštakos vibracijai bei atliekant griebimo funkciją, kai naudojama daug jėgos [23]. Pastaraisiais metais, didėjant kompiuterių vartotojų skaičiui, domėtąsi ar klaviatūros ir pelės naudojimas gali įtakoti tunelinį riešo sidnromą. Apžvelgus atliktus tyrimus, ar darbas su kompiuteriu turi ryšio tunelinio riešo sindromo paplitimui, yra prieštaringas, tačiau keliuose tyrimuose pastebėta, kad dirbant kompiuteriu daugiau nei 20 val. per savaitę rizika susirgti padidėja net trigubai palyginus su tais asmenimis, kurie su kompiuteriu nedirba [60]. Taip pat rizika padidėja jeigu darbo metu riešas ištiestas didesniu nei 200 kampu [63]. Tuomet jaučiamas skausmas, nejautra, dilgčiojimas delne, nykštyje, smiliuje, didžiajame pirštuose. Simptomus galima justi visuose minėtuose pirštuose (bei bevardyje ) arba kombinuotai [14].

Veido ir kaklo odos pažeidimai nėra labai dažni dirbant kompiuteriu, tačiau dalis darbuotojų skundžiasi veido paraudimais, sausumu, niežėjimu. Tai siejama su darbo aplinkos mažesniu drėgnumu, elektrostatiniu krūviu bei elektromagnetiniais laukais, tarša ozonu (išsiskiriančio iš kopijavimo aparatų) [62].

Dirbant kompiuteriu beveik visas darbo laikas praleidžiamas sėdint. Visuomenės sveikatos tyrimai rodo, kad sėdimas darbas įtakoja lėtines ligas, tokias kaip: nutukimas, hipertenzija, antro tipo cukrinis diabetas, venų trombozė bei didina mirtingumo riziką [6].

Veiksniai, įtakojantys nusiskundimus sveikata

Skeleto – raumenų sistemos sutrikimai yra rimta problema, jų vis didėjantis paplitimas ir prevencijos veiksmų netaikymas gali įtakoti trumpalaikę ar ilgalaikę negalią, judėjimo funkcijos ribotumą ir finansines išlaidas skirtas jų gydymui. Siekiant mažinti bei išvengti šių sutrikimų svarbu išsiaiškinti jų atsiradimo priežastis ir tuomet taikyti priemones šiai problemai spręsti [1].

Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos skeleto – raumenų sistemos sutrikimų vystymuisi gali būti individualūs, organizaciniai ir ergonominiai veiksniai.

Individualūs veiksniai: antropometriniai duomenys (amžius, lytis, kūno masė), psichologiniai veiksniai (stresas, padidėjęs psichinis jautrumas) ir kiti veiksniai (rūkymas, akiniai).

Organizaciniai veiksniai: laiko planavimas: nėra galimybės savarankiškai planuoti darbo laiką, individualių darbo pauzių galimybės nebuvimas. Darbo pobūdis: monotoniškas darbas, izoliuota darbo vieta, nėra kontakto su bendradarbiais, griežta darbo kontrolė. Darbo krūvis: viršvalandžiai.

Ergonominiai veiksniai: darbo poza: rankų atramų nebuvimas, nepatogi rankų padėtis, netaisyklinga kūno poza. Kėdė ir stalas: erdvės kojoms apribojimas, per mažas stalo darbinis paviršius, nepatogi kėdė, per plati darbo zona, nereguliuojamas stalo aukštis. Judesiai: monotoniški plaštakų ir rankų judesiai. Kompiuterio priedai: netinkamas kompiuterio priedų aukštis ir padėtys [12,62].

1.3. Ergonominės intervencijos taikymo galimybės ir poreikis įmonėje

Nuovargiui ir įtampai mažinti rekomenduojama atlikti fizinius ir specialius akių pratimus darbo vietoje ar poilsio patalpoje pertraukų metu bei pasibaigus darbui [20].

Tyrimai rodo, kad mobilizacija, tempimo, atsipalaidavimo, aerobiniai ir jėgos pratimai mažina skeleto – raumenų sistemos sutrikimų simptomus. Pratimai stiprina raumenis, raiščius, kaulus, gerėja sąnarių judesių amplitudė, lėčiau nuvargstama, mažėja skausmas, taip pat, mažina riziką susirgti chroninėmis ligomis (nutukimas, cukrinis diabetas, širdies ligos ir kt.), gerėja kardiovaskuliarinės ir kvėpavimo sistemų funkciniai rodikliai, gerėja lankstumas, laikysenos kontrolė ir t.t. Pratimų teigiamas poveikis yra akivaizdus, tačiau kai kurie reikalauja specialaus pasiruošimo. Jėgos pratimams reikia specialių priemonių (svarelių, elastinio pasipriešinimo juostų ar net treniruoklių), aerobinei veiklai reikia daugiau vietos, sportinės aprangos ir laiko. Tam įgyvendinti įstaigoje turi būti reikiamos priemonės, įrengta atskira patalpa, ilgesnės pertraukos. Visa tai reikalauja didesnių sąnaudų, todėl rekomeduojama tokia fizine veikla labiau užsiimti laisvalaikiu [11,17,52].

Tempimo pratimai yra tinkamiausi atlikti darbe pertraukų metu bei esant užsitęsusiam fiziniui neaktyvumui. Jiems atlikti nereikia specialių priemonių, daug vietos ir laiko. Atliekant reguliariai tempimo pratimus: mažėja raumenų įsitempimas, sužeidimų rizika, pagerėja kraujotaka, taip pat, mažina nerimą, stresą, nuovargį, gerina budrumą ir jaučiamasi geriau. Atliekant tempimo pratimus būtina atsipalaiduoti, ramiai kvėpuoti, susikoncentruoti į tuos raumenis, kurie yra tempiami. Tempimas turi būti lėtas, švelnus, nespyruokliuojantis, nesukeliantis skausmo ir išlaikomas 15 - 60 s. Kadangi šie pratimai yra nesudėtingi, juos galima atlikti ne tik pertraukų metu, bet ir kalbant telefonu, naudojantis kopijavimo aparatu ar laukiant kol kompiuteris įvykdys užduotį [6].

Specialieji pratimai akims yra nesudėtingi, skirti stiprinti akių raumenis bei juos atpalaiduoti. Rekomenduojama atlikti akių judesius visomis kryptimis nejudinant galvos: žiūrėti aukštyn, žemyn, į kairę, vėliau į dešinę pusę, įstrižai. Darbuotojams būtina nepamiršti mirksėti žiūrint į vaizduoklį darbo metu, nes tai apsaugo akis nuo išsausėjimo, nemalonių pojūčių. Be to, akims būtina pailsėti, tam tinka „ horizonto skenavimas“ (angl. - horizon scanning)- tai žiūrėjimas į tolimą tašką. Reikia sukoncentruoti žvilgsnį į objektą, nutolusį 3 m. nuo akių (pvz.: žiūrėti pro langą, į paveikslą ant sienos ir kt.). Žvilgsnį vėl nukreipti į vaizduoklį ir vėl žiūrėti į tolį [4,15].

Užsienyje taikomos ergonomikos intervencijos

Geriausia pirminė strategija siekiant išvengti su darbu susijusių sveikatos sutrikimų ar sužalojimų yra darbuotojų informavimas apie ergonomikos principus. Įvairūs informavimo metodai turi teigiamą poveikį tiek gerinant darbuotojų supratimą, žinias apie ergonomiką,

žalingus įpročius, susijusius su kūno padėtimi, higienos normų nesilaikymu, tiek mažinant skeleto – raumenų sistemos sutrikimų paplitimą. Tyrimuose taikyti metodai:

Paskaitos, lankstinukai apie ergonomikos principus bei darbo vietos baldų įvertinimas ir sureguliavimas.

 Paskaitos apie darbo vietos ergonomiką ir praktikinis užsiėmimas.

Paskaitų metu darbuotojai supažindinami, kaip darbo vietos ergonomika įtakoja skeleto – raumenų sistemos sutrikimų atsiradimą, taip pat, kaip pagerinti ir tinkamai sureguliuoti darbo baldus bei pertraukų darymo ir tempimo pratimų atlikimo svarba.

Praktikos metu įvertinama darbo vieta, pateikiami pasiūlymai kaip ją pakoreguoti. Kartu su darbuotojais tinkamai sureguliuojami jų darbo baldai esant koregavimo būtinybei. Pastebėta, kad tinkamai sureguliuoti darbo vietą dažniausiai trugdo netinkami darbo baldai, įrengimai, vietos trūkumas.

 Lankstinukų platinimas organizacijoje [43,44].

 Lankstinukų, elektroninių laiškų, paveikslėlių su tempimo pratimais platinimas darbuotojams [43].

Lankstinukuose teikiama informacija apie darbo vietos ergonomiką, patarimai kada daryti pertraukas, tempimo pratimus, kaip sumažinti darbo krūvį [43,44].

Buvo atliekami tokio pobūdžio tyrimai, vienas iš tyrimų vyko 2010 m. Sidnėjuje. Dalyvavo 43 darbuotojai, kurie dalyvavo paskaitose apie darbo vietos ergonomiką ir praktikiniuose užsiėmimuose.

Pradžioje tyrimo, užpildžius klausimynus apie skeleto – raumenų sistemos sutrikimus, 51,2 proc. darbuotojų skundėsi nemaloniais pojūčiais kakle, 48,8 proc. – dešinės pusės petyje, 25,6 proc. – apatinėje nugaros dalyje ir 18,6 proc. – kairėje kojoje bei 23,3 proc. – dešinėje kojoje. Pakartotinis įvertinimas buvo atliktas praėjus 6 mėn. po šių užsiėmimų. Gauti duomenys rodė nusiskundimų sumažėjimą: 23,3 proc. darbuotojų pažymėjo nusiskundimus kaklo srityje, dešinės pusės petyje – 25,6 proc., apatinės nugaros dalyje – 16,3 proc., kairėje kojoje – 4,6 proc., o dešinėje kojoje - 6,9 proc. darbuotojų.

Be to, stebėti darbuotojų įpročiai darbo vietoje ir nustatyta taisyklingesnis naudojimasis vaizduokliu, kompiuterine pele, klaviatūra, kėde ir stalu jau po dviejų savaičių [43].

Tame pačiame tyrime tik kitoje grupėje (n=55), kur buvo dalinami tik lankstinukai, prieš tyrimą nusiskundimai pasiskirstė taip: nemalonius pojūčius kaklo srityje jautė 63,6 proc. darbuotojų, dešinės pusės petyje – 58,2 proc., apatinėjė nugaros dalyje – 32,7 proc., kairėje kojoje – 31 proc. ir 34,5 proc. dešinėjė kojoje. Praėjus 6 mėn. po to, kai buvo išplatinti

lankstinukai, nustatyta, kad nusiskundimų paplitimas žymiai nekito: 65,5 proc. darbuotojų pažymėjo nemalonius pojūčius kakle, 56,4 proc. - dešinės pusės petyje, 38,2 proc. – apatinėje nugaros dalyje, 32,7 proc. – kairėje kojoje ir 32,7 proc. dešinėje kojoje. Be to, pastebėta, kad pasikeitė darbuotojų įpročiai: patogiau išdėstomi daiktai ant stalo, daugiau vietos kojoms po stalu, taisyklingesnis vaizduoklio sureguliavimas [43].

Taigi, lyginant šias dvi intervencijas, galima teigti, kad efektyvesnis yra teorijos ir praktikos taikymas, bendradarbiavimas ir diskusijos kartu su mokytoju ir darbuotojais.

 Paskaitos apie darbo vietos ergonomiką ir mokymas sureguliuoti kėdę.

Paskaitų metu rodoma filmuota medžiaga, paveikslėliai, supažindinama su pagrindiniais ergonomikos aspektais, diskutuojama. Taip pat kiekvienam dalyviui yra skiriama kėdė, kurią mokoma sureguliuoti tinkamai su mokytojo pagalba, patarimais. Taip siekiama įtraukti darbuotojus, kad jie gautas žinias pritaikytų vertindami esamą savo darbo vietą bei suprastų to svarbą, mokėtų patys koreguoti darbo baldus pagal poreikį, žinotų taisyklingos laikysenos naudojantis kompiuteriu aspektus ir kt. [5,56].

Šio metodo naudingumui įvertinti buvo atliktas tyrimas (2003 m. Teksase), kuriame darbuotojai buvo suskirstyti į tris grupes: 1 grupė (dalyvavo paskaitose ir išmoko sureguliuoti kėdę. n=87), 2 grupė (dalyvavo tik mokymuose. n=52) ir 3 grupė (kontrolinė grupė, nedalyvavo niekur. n=53). Visi dalyviai pradžioje tyrimo vertino skeleto – raumenų sistemos dalių skausmą ar nemalonius pojūčius nuo 0 (jokio skausmo) iki 10 (labai stiprus skausmas) balų. Stebint pojūčių įvertinimus darbo dienos pradžioje, viduryje ir pabaigoje nustatyta, kad daugiausia šių nemalonių pojūčių paplitimo sumažėjimas vyrauja 1 grupėje palyginus su 2 ir 3 grupėmis. Didžiausias šių pojūčių sumažėjimas nustatytas kaklo ir pečių srityse, po to viršutinėje ir apatinėje nugaros dalyse. Lyginant rezultatus (pateikiama balų vidurkis) prieš tyrimą ir po, darbo dienos pradžioje nurodomas pojūčių sumažėjimas 0,98 balais - 1 grupėje, 1 balu - 2 grupėjė, o - 0,56 balo (tai rodo nežymų nemalonių pojūčių padidėjimą) 3 grupėje. Tokiu pačiu būdu rezultatai buvo palyginami ir darbo dienos pabaigoje, 1 grupėje nustatytas sumažėjimas 4,3 balais, 2 grupėje tik 2,2 balais, o 3 grupėje 1,2 balais.

Taigi, palyginus visas tris grupes, paskaitos apie darbo vietos ergonomiką ir mokymas sureguliuoti kėdę naudingiausias [5].

 Paskaita ir savarankiškas darbo vietos įvertinimas.

Paskaitos turinį sudaro informacija apie ergonomikos principus dirbant kompiuteriu. Be to, darbuotojams yra išdalinami lapai, skirti įvertinti darbo vietą ir baldus. Savo darbo vietos įvertinimas atliekamas kiekvieno darbuotojo savarankiškai, reikia nurodyti ir reikiamus pokyčius, naują įrangą, baldus esant būtinumui. Taip pat darbuotojai yra instruktuojami apie

pertraukas darbo metu naudojantis kompiuteriu bei supažindinama su darbo padėtimis, kurios sumažina krūvį, įtampą [32].

Šio metodo taikymas tyrime (1998 -1999 m. Suomijoje) parodė, kad tokiuose užsiėmimuose dalyvavę darbuotojai po 2 mėn. mažiau skundėsi skausmais kakle, srityje tarp pečių, taip pat, dešiniame petyje ir rankoje, bei viršutinėje nugaros dalyje lyginant su grupe, kuri gavo tik lankstinukus apie ergonomikos principus darbo vietoje. Atlikus įvertinimus po 10 mėn., skausmo paplitimo tendecijos išliko panašios.

Nuo tyrimo pradžios praėjus 10 mėn., grupėje, kuri pati vertino savo darbo vietą (n=35), pokytis reguliuojant darbo baldus įvertintas 35 proc., o grupėje, kuri gavo tik lankstinukus (n=32), – 56 proc. Tačiau svarbu paminėti, kad autoriai pabrėžia, kad šis pokytis nėra apibūdinamas nei kaip teigiamas , nei neigiamas [32].

 Paskaita ir darbuotojų savarankiškas nuotraukų vertinimas.

Paskaitoje supažindinama su ergonomikos pagrindais dirbant kompiuteriu, vyksta diskusijos, demonstruojama baldų sureguliavimo principai. Be to, patys darbuotojai turi išanalizuoti savo pačių nuotraukas (darbo baldus, laikyseną), kurios buvo atliktos prieš paskaitas jų darbo vietoje naudojantis jiems kompiuteriu. Po dviejų savaičių, darbuotojams įsisavinus paskaitų medžiagą, vykdomas susitikimas su mokytojais. Pateikiami iškilę klausimai, diskutuojama ir aptariama įgyta patirtis, iškilę nesklandumai [13].

Taikant tokį metodą, tyrimo (1994 – 1996 m. Kanada) rezultatai rodo, kad tokiuose užsiėmimuose dalyvavo 92 darbuotojai, ne vyresni nei 40 m. amžiaus: pradžioje tyrimo 29,3 proc. klausimynuose pažymėjo, kad skundžiasi skeleto – raumenų sistemos sutrikimais, o po tyrimo praėjus 6 mėn. – 13,4 proc. darbuotojų. Kontrolinėje grupėje (n=110), kuri nedalyvavo jokiuose užsiėmimuose, pradžioje tyrimo pažymėjo – 23,6 proc., o pabaigoje – 14,7 proc. Abiejose grupėse nustatytas nusiskundimų mažėjimas, tačiau kontrolinėje grupėje jis – nereikšmingas. Užsiėmimus lankančioje grupėje vertinant netinkamą vaizduoklio aukštį, perkreiptą darbuotojo kaklo padėtį bei netiesią delno – riešo padėtį buvo nustatyta, kad po užsiėmimų visų šių veiksnių paplitimas turėjo polinkį mažėti. Kontrolinėjė grupėje nemažėjo netinkamai sureguliuoto vaizduoklio aukščio paplitimas, o kitų veiksnių paplitimas turėjo nežymų polinkį mažėti. Tyrime nurodyti visi stebėti rezultatai, kurie teigia, kad labiau efektyvesnis metodas yra paskaitos ir galimybė darbuotojams vertinti patiems savo nuotraukas, kuriose matyti jų darbo padėtis naudojantis kompiuteriu [13].

Fizinių pratimų ir papildomų pertraukų taikymas.

Darbuotojams vykdoma 10 min. trukmės pratimų programa, kurią sudaro tempimas (pečių, šlaunų, nugaros, šlaunų), sąnarių mobilizacija (riešo, pečių, klubo, kelių, čiurnų ir stuburo) bei relaksacija [34].

2010 m. publikuotame tyrime San Paule, darbo metu vykdant tokią pratimų programą 4 kartus per savaitę ir iš viso 10 savaičių (n=32), nustatytas kūno dalių skausmo, nemalonių pojūčių sumažėjimas lyginant su tais darbuotojais, kurie nedalyvavo programoje (n=32). Be to, pagerėjo darbuotojų koncentracija, atmintis, mažiau pastebėta klaidų bei mažesnis nuovargio jausmas [34].

 Dažnos pertraukos ir tempimo pratimų atlikimas.

Organizuojamos pertraukos po kiekvienos 5 min. ir 35 min. trukmės darbo kompiuteriu. Po 5 min. trukmės naudojantis kompiuteriu skiriama pertrauka 7 s., o po 35 min. trukmės – 5 min. Apie pertraukas informuoja signalas vaizduoklyje, taip pat, sudaryta galimybė atidėti pertrauką vieną kartą 15 min. Pertraukos metu vaizduoklyje vaizduojami keturi tempimo pratimai (kiekvieno trukmė 45 s.), kuriuos darbuotojai skatinami atlikti [29].

Toks metodas 2003 m. Nyderlanduose atliktame tyrime palyginamas su grupe, kuriai buvo skirtos tokios pat trukmės pertraukos, bei buvo kontrolinė grupė, kuri dirbo įprastai darbo metu. Po 8 savaičių, 55 proc. darbuotojų (pertraukų ir tempimo pratimų atlikimo grupė, n=66) nurodė skeleto – raumenų sistemos nusiskundimų sumažėjimą, 38 proc. - nejautė pasikeitimų ir 7 proc. darbuotojų nusiskundimų padaugėjo. Pertraukų taikymo grupėje (n=79): 54 proc. darbuotojai nurodė nusiskundimų sumažėjimą, 1 proc. - nusiskundimų padaugėjimą, o likusieji pasikeitimų nepatyrė. Kontrolinėjė grupėje (n=74) 34 proc. nurodė nusiskundimų sumažėjimą, 25 proc. - padaugėjimą, likusieji – jokio pokyčio.

Taigi, dažnos pertraukos ir tempimo pratimų atlikimas jų metu yra efektyviausias, taip pat, vien dažnų pertraukų darymas turi teigiamos įtakos mažinant nemalonius pojūčius susijusius su skeleto – raumenų sistema [29].

 Papildomų pertraukų organizavimas ir tempimo pratimų atlikimas jų metu. Darbuotojams organizuojamos papildomos keturios pertraukos kiekvieną valandą (kas 15 min.) bei skiriama įprastinė pertrauka pavalgyti ir pailsėti. Pirmų trijų papildomų pertraukų trukmė 30 s., o ketvirtos pertraukos trukmė 3 min. Pertraukos metu užsidega vaizduoklyje raudona šviesa, kuri neleidžia dirbti kompiuteriu ir praneša apie pertrauką. Trumposios pertraukos metu (trukmė 3s.) darbuotojai turi atlikti vieną tempimo pratimą, o ketvirtosios pertraukos metu (jos trukmė 3 min.) – bent du tempimo pratimus, kuriuos galima pasirinkti pagal savo norą. Tempimo pratimai šioje programoje suskirstyti į 6 grupes: (1) pirštai, delnai, dilbis; (2) pirštai ir riešai; (3) krūtinė, pečiai ir viršutinė nugaros dalis; (4)

pečiai ir kaklas; (5) liemuo; (6) apatinė nugaros dalis. Pratimai greitai išmokstami, paprasti, maža tikimybė patirti traumą ir rekomenduojama išlaikyti tempimą tik 15 s.

 Papildomų pertraukų organizavimas.

Be įprastinės pertraukos pavalgyti ir pailsėti, organizuojamos keturios pertraukos kiekvienos valandos bėgyje. Visų pertraukų trukmė 30s., tačiau ketvirta – paskutinioji pertrauka – 3 min. trukmės. Trumpųjų pertraukų metu darbuotojams buvo nurodyta nežiūrėti į vaizduoklį, nelaikyti rankų ant klaviatūros, o sėdėti savo kėdėje ir atsipalaiduoti. Per ilgąją pertrauką – atlikti kitus darbus, kuriems nereikia naudoti kompiuterio, bendrauti, konsultuotis su kolegomis, naudotis kopijavimo aparatu ir kitos veiklos [27].

Lyginant papildomų pertraukų grupę (kontrolinę grupę) su papildomų pertraukų ir tempimo pratimų atlikimo grupe (eksperimentine grupe), gauti rezultatai rodė efektyvumą abiejose grupėse, tačiau didesnis efektyvumas nustatytas eksperimentinėje grupėje. Eksperimentinėje grupėje akyse ir kojose juntami nelamonūs pojūčiai reikšmingai sumažėjo eksperimentinėje grupėje po tyrimo. O kontrolinėje grupėje irgi pastebėtas nemalonių pojūčių mažėjimas, tačiau jis nebuvo reikšmingas. Stebint darbuotojų produktyvumą eksperimentinėje grupėje, jis pagerėjo 15 proc., o kontrolinėje – tik 5 proc. ir buvo nereikšmingas [27].

Ergonomikos intervencijų nauda organizacijai

Apžvelgus užsienyje vykdytus tyrimus susijusius su darbo vietos ergonomikos gerinimu, pertraukų ir pratimų taikymu, galima padaryti išvadą, kad šie taikyti metodai yra efektyvūs mažinant darbuotojų skeleto – raumenų sistemos sutrikimus, stresą, gerinant bendrą savijautą, produktyvumą bei darbo baldų tinkamą sureguliavimą ir taisyklingesnę kūno pozą naudojantis kompiuteriu.

Tai ne tik užtikriną darbuotojų sveikatą ir saugumą darbe, tačiau ir turi naudos pačiai organizacijai ir net jos pelnui. Dėmesys ir rūpinimąsis kiekvienu darbuotoju įtakoja jų pasitenkinimo jausmą. Šis darbuotojų pasitenkinimas darbu priklauso nuo vidinės paslaugų kokybės, už kurią yra atsakingi darbdaviai. Vidinė paslauga – tai rūpinimąsis savo darbuotojais kaip svarbiausiais savo organizacijos klientais. Šių paslaugų kokybę gali sudaryti darbo įrankiai, apdovanojimai, mokymai, tam tikros procedūros, darbo vietos suprojektavimas ir kt.

Straipsnių apžvalgose pastebėta, kad vidinė paslaugų kokybė turi įtakos ne tik darbuotojų pasitenkinimui jų darbu, bet ir darbuotojų lojalumui tai organizacijai (7 pav.) [2,28].

7 pav. Paslaugų – pelno grandinė [28]

Patenkintas ir lojalus darbuotojas, kuris teikia paslaugas ir bendrauja su klientais, yra organizacijos ašis. Tai paslaugas teikiantis asmuo yra neatsiejama paslaugos kokybės dalis. Be to, patenkintas ir ilgametis darbuotojas bendrauja su klientais operatyviau, jau yra susiformavę įgūdžiai, kurie leidžia numatyti iš anksto ir įgyvendinti kliento poreikius greičiau. Toks aptarnavimas įtakoja klientų pasitenkinimą ir lojalumą, kuris skatina juos naudotis įmonės paslaugomis ateityje bei perduoti teigiamus atsiliepimus kitiems ir pritraukti daugiau klientų naudotis šios įstaigos paslaugomis. Visa tai padidina pajamas ir pelną [2,28].

1.4. Poreikis ir pokyčių įgyvendinimo modelis organizacijoje

Analizuojant tam tikrų paslaugų ar produktų poreikį, ekonomistai išskiria efektyvaus poreikio ir norų sąvokas. Noras yra apibrėžiamas, kaip troškimas ką nors įsigyti, gauti ar tiesiog trūkumo jausmas [47,54]. Efektyvus poreikis – tai noras, kuris yra paremtas pasiryžimu ir galimybe už šį norą susimokėti [47]. Poreikiai dar skirstomi į racionalius (pripažįstami po apsvarstymo bei padeda pasiekti organizacijos ar individo tikslus) ir emocionalius (kylantys iš jausmų ir dažnai tai susiję su iš stipraus jausmo kilusio to poreikio tenkinimu).

Kintant technologijoms, ekonomikos bei kultūros raidai kartu keičiasi ir poreikiai, todėl šiais laikais visuomenei galima pasiūlyti naujų paslaugų, produktų, kurie turi įtakos

neegzistavusiems anksčiau poreikiams atsirasti [54]. Naujienos dažniausiai yra neatsiejamos ir nuo pokyčių, kurie yra aktualūs ir šiame darbe, kai norima pradėti profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymus organizacijoje.

Norint organizacijoje pradėti vykdyti profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymus (papildomų pertraukų ir fizinių bei specialiųjų akių pratimų propogavimą, individualų darbo vietų pritaikymą) yra svarbu šiai naujovei ir būsimiems pokyčiams paruošti visą organizaciją.

Pirmiausia, direktoriui, vadybininkui ar kitam paskirtam asmeniui reikia bendrauti su darbuotojais, ypač būtina kalbėtis, papasakoti ką žadama daryti: kodėl, kokia to nauda, kokia yra dabartinė situacija ir kokia ji bus po įgyvendintų inovacijų. Taip personalas greičiau pasiruošia būsimiems pokyčiams, jiems nesipriešina ir būna labiau motyvuotas. Tai yra reikalinga siekiant pokyčių, nes galima organizacijoje pakeisti tvarką, įdiegti naujas procedūras, veiklas susijusias su pokyčiu, tačiau taip greitai pakeisti personalo požiūrio yra neįmanoma, todėl svarbus veiksnys – bendravimas.

Be bendravimo, taip pat, svarbu laikytis pagrindinių veiksmų, kurie padeda sėkmingai įgyvendinti pokyčius organizacijoje.

Taigi, veiksmų planas, įtakojantis sėkmingą pokyčių įgyvendinimą organizacijoje:

 Nustatyti pokyčio poreikį. Šviesti apie pokyčio būtinumą, apibūdinant esamą padėtį ir apie padėties pasikeitimą ateityje, informuoti kaip bus vykdomą, kokia iš to nauda [46,55].

 Sukurti strategiją pokyčiui įgyvendinti.

 Sukurti įtakingą koaliciją dirbti su labiausiai besipriešinančiais pokyčiams darbuotojams.

 Drąsinti darbuotojus siekti pokyčio, sukurti trumpalaikių laimėjimų, pasiekimų planą ir pagirti (siūloma ir apdovanoti darbuotojus).

 Organizacijos lyderių parama ir pavyzdys darbuotojams [46,55].

 Nuolatos aptarti vykdomą pokytį, matuoti pokyčius bei gauti grįžtamąjį ryšį.

 Supažindinti su pokyčio suteikta nauda, rezultatais nustatytu laikotarpiu po pradėtų taikyti profilaktinių ergonomikos principų [55].

Ergonomika dažnai ragina žmones priimti pokyčius, kurie veikia jų žinias, požiūrį, įsitikinimus bei elgesį. Todėl šiame procese svarbus yra darbuotojų elgesio keitimo modelis iš kelių stadijų:

 Prekontempliacija (negalvojama keisti elgesio): darbuotojai negalvoja apie ergonomikos intervencijas darbo vietoje, nežino, kad sveikatos nusiskundimų galima išvengti ar sumažinti įgyvendinant šias intervencijas.

 Kontempliacija (galvojama apie elgesio keitimą): suteikta informacija apie profilaktinius ergonomikos principus, praktiškas pritaikymas darbe bei to moksliškai pagrįstas efektyvumas įtakoja darbuotojų požiūrį apie elgesio ketimą, kuris susijęs su profilaktinių ergonomikos principų taikymu.

 Pasiruošimas (sudaromas elgesio keitimo planas): darbuotojai planuoja kaip taikys darbo metu profilaktinius ergonomikos principus, tarpusavyje diskutuoja.

 Veikimas (bandoma keisti elgesį): darbuotojai taiko profilaktinius ergonomikos principus darbe, su kuriais buvo supažindinti.

 Palaikymas (siekiama užkirsti kelią atkritimui bei sustiprinti elgesio keitimo procesą). Svarbus palaikymas, padrąsinimas, kad darbuotojai nenustotų taikyti profilaktinius ergonomikos principus darbe ir neįvyktų atkritimas [26].

Teigiami pokyčiai (jeigu jie priklauso nuo darbuotojų, kurių darbo baldai perreguliuoti ar taikomi pokyčiai įprastinėje darbo veikloje) taikant ergonomikos intervencijas yra pasiekiami tik tuomet, kai darbuotojai turi noro keistis, yra palaikomi bei kartu mokomi, padrąsinami, taiko praktiškai ir išreiškia atgalinį ryšį. Apibendrinant šį skyrių ir remiantis šia informacija sukūrėme profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymo vykdymo planą.

Prieš pradedant pačius mokymus, nustatomas poreikis, sukuriama strategija, kaip pasiekti išsikeltus tikslus. Tuomet apie tai yra informuojami darbuotojai, jiems aiškinama kodėl to reikia, kas pasikeis, kokia nauda. Taip pat diskutuojama su jais, laukiama jų pastabų šia tema, galimi klausimynų pildymai, pokalbiai apie nusiskundimus šioje srityje, apie mokymų būtinumą. Tada atliekami pakoregavimai planuose pagal darbuotojų išsakytas idėjas ir vėliau pereinama prie antro etapo (8 pav.).

8 pav. Profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymo vykdymo planas [46,54]

Pradėjus vykdyti profilaktinių ergonomikos principų taikymo darbo vietoje mokymus, darbuotojai supažindinami su pagrindiniais ergonomikos aspektais, kurie aktualūs dirbant kompiuteriu, bei jų taikymu darbo vietoje ir metu. Tai darbuotojai turi pradėti taikyti praktiškai darbe, po nustatyto laikotarpio dar kartą įvertinama esama situacija (pokalbiai, klausimynai ar net darbuotojų nuotraukų ir filmuotos medžiagos analizė darbe). Esant teigiamam pokyčiui, siekiama jį išlaikyti nuolatos ir reguliariai vis vėl įvertinti esamą situaciją, ar ji toliau gerėja, yra stabili ar blogėja. Esant teigiamui pokyčiui svarbu tuos darbuotojus pagirti, kartais net apdovanoti esant galimybėms bei sukurti palaikomąją atmosferą. Po mokymų darbuotojai pradeda taikyti praktiškai principus darbe, tačiau juos įvertinus galima susidurti su neigiamu pokyčiu (nemažėja nusiskundimai su ergonomine padėtimi, netaiko ką išmoko). Tuomet reikia nustatyti, ar darbuotojai taiko praktiškai tai ką išmoko. Jeigu taiko ir tai priveda prie neigiamų padarinių, tuomet siūloma ieškoti alternatyvių būdų tam išspręsti (kiti metodai, ar gal buvo netiksliai suprasta informacija mokymų metu) ir vėliau vėl vis įvertinti situaciją. Jeigu darbuotojai darbo vietoje netaiko, ką išmoko mokymuose, būtina su jais bendrauti ir siūloma juos nukreipti į sukurtą koaliciją, kuri bendrauja su besipriešinančiais pokyčiams darbuotojais. Po koalicijos vėl pradėti jiems profilaktinių ergonomikos principų taikymą darbo vietoje ir vėl reguliariai įvertinti. Besipriešinančius darbuotojus būtina padrąsinti, rodyti jiems pavyzdį, kalbėti apie naudą. Nustatytu laikotarpiu parodyti mokymų naudingumą, rezultatus.

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Kontingentas

Tyrime dalyvavo 123 darbuotojai, kurie darbe nuolatos dirba kompiuteriu. Iš jų, 48 (39 proc.) buvo vyrai ir 75 (61 proc.) moterys. Respondentų amžiaus vidurkis buvo 37,62±0,979 metai. Jauniausias darbuotojas, kuris dalyvavo tyrime, buvo 23 metų, o vyriausias – 63 metų.

Visi tiriamieji dirbo „X“ įmonėje, tačiau skirtinguose skyriuose. Apklaustieji buvo iš penkių skyrių: finansų ir apskaitos, administracijos, rinkodaros ir rinkotyros, informacinių technologijų bei klientų aptarnavimo skyrių.

Pagal išsilavinimą respondentai buvo suskirstyti į keturias grupes: su viduriniu išsilavinimu, aukštesniuoju, aukštuoju universitetiniu ar kitu išsilavinimu. Pagal darbo stažą: dirbantys tokio pobūdžio darbą iki 10 metų (mažas darbo stažas), nuo 10 iki 20 metų (vidutinis darbo stažas) ir daugiau negu 20 metų (didelis darbo stažas). Taip pat buvo suskirstyta pagal tai, kiek valandų darbuotojai dirba per dieną: dirba iki 4 val., nuo 4 iki 8 val., dirba daugiau negu 8 val.

Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą, skyrių, kuriame dirba, bei darbo stažą ir darbo valandas per dieną yra pateikta lentelėje (1 lentelė).