LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS
EGIDIJUS KASIULEVIČIUS
DIDESNIO FERMENTUOTOS PAŠARINĖS ŽALIAVOS
KIEKIO LESALUOSE ĮTAKA VIŠTŲ DĖSLUMUI IR
KIAUŠINIŲ KOKYBEI
Magistro baigiamasis darbasDarbo vadovas
Prof. habil. dr. Romas Gružauskas
DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Didesnio fermentuotos pašarinės žaliavos kiekio lesaluose įtaka vištų dėslumui ir kiaušinių kokybei“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas,
pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas: (data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas,
pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)
TURINYS
SANTRAUKA ... 4
SUMMARY ... 5
ĮVADAS ... 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Fermentacijos būdu gautų priedų įtaka paukščių produktyvumui ... 9
1.2. Fermentacijos būdu gautų priedų įtaka kiaušinių kokybei ... 16
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 20
3. TYRIMO REZULTATAI ... 24
3.1. Fermentuotos pašarinės žaliavos maistinė vertės analizė ... 24
3.2. Dėsliųjų vištų produktyvumo tyrimų rezultatai ... 27
3.3. Kiaušinių kokybiniai tyrimų rezultatai ... 30
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38
IŠVADOS ... 40
PASIŪLYMAI ... 41
SANTRAUKA
Autorius: Egidijus Kasiulevičius
Darbo vadovas: Prof. habil. dr. Romas Gružauskas
Darbo tema: Didesnio fermentuotos pašarinės žaliavos kiekio lesale įtaka vištų dedeklių produktyvumui ir kiaušinio kokybei
Raktažodžiai: vištos dedeklės, fermentuota pašarinė žaliava, kiaušinių kokybė.
Tyrimo metodika: Tyrimas buvo atliktas LSMU Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto. Paukščiai buvo laikomi pilnai kontroliuojamoje aplinkoje, kurioje temperatūra buvo palaikoma 20 iki 22 °C, šviesos režimas padidintas nuo 18 savaitės 12 h / dieną iki 14,5 h / dieną, šviesos režimą pakeliant po 1h per savaitę. Lesinimo bandymas truko 56 dienas ir atliktas su 30 savaičių amžiaus Isa Brown linijų derinio 36 vnt. dėsliųjų vištų. Paukščiai suskirstyti į 3 grupes, kiekvienoje po 12 vištų. Tyrimui buvo pasirinkta pienarūgštę bakteriją produkuojanti padermė Pediococcus acidilactici., I grupėje buvo terpiama 6 proc. fermentuoto pašarinio priedo, o II grupėje – 8 proc. Dedeklėms vanduo buvo tiekiamas stacionariose talpose, tarp narvelių pertvaros, užtikrinančios, kad gretimos grupės dedeklės nelestų lesalų. Kiaušinių surinkimas ant juostų, taip pat buvo atskirtas tarp narvų. Tyrimo metu kas 14 dienų fiksuojami lesalų sudėties tyrimai, taip pat dedeklių svoris, dėslumo intensyvumas, lesalų konversija, kiaušinio dydis, kiaušinio lukšto kokybė. Tai pat lyginami kontrolinės ir tiriamų grupių rodikliai.
Atliktų tyrimų rezultatais galime daryti išvadas, kad didesnio fermentuotos pašarinės žaliavos kiekio lesaluose turėjo įtakos vištų dėslumui ir kiaušinių kokybei:
Fermentuota pašarinė žaliava esminės įtakos vištų išsaugojimui neturėjo.
Fermentuota pašarinė žaliava mažino tiriamųjų vištų kūno svorį 5–7 proc., lyginat su kontroline grupe (p<0,05).
Fermentuota pašarinė žaliava , kurios įterpimas vištų lesaluose sudarė 6 proc., mažino vištų dėslumą 2 proc., lesalų konversiją gerino 1 proc. ir pagerino švarių kiaušinių išeigą 1 proc. (p>0,05).
Fermentuota pašarinė žaliava, kurios įterpimas vištų lesaluose sudarė 8 proc. padidino vištų dėslumą 2 proc, lesalų konversiją pagerino 1 proc. sumažino 1 proc. nešvarių kiaušinių, taip pat ir dūžio kiekį 2 proc. (p>0,05).
Fermentuotos pašarinės žaliavos terpimas I grupėje sumažino kiaušinių svorį, lukšto storį bei stiprumą vidutiniškai 1 proc., tačiau įtakos trynio spalvos pigmentacijai neturėjo (p>0,05).
SUMMARY
Author: Egidijus Kasiulevičius
Academic superwisor: Prof. habil. dr. Romas Gružauskas
Master thesis: The influence of fermented raw material in compound feed, on hens productivity and egg quality.
Keywords: Layer hens, fermented feed, egg quality.
Methodology of research: The research was carried out in 2013–2014 at the Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Faculty of Animal husbandry, Institute of animal rearing technologies . ISA Brown Layer hens which were 30 weeks old were assigned to 3 groups, where I group was control group, the rest groups were experimentals. 12 hens in each group and fed with experimental diets for 8 weeks: I (control) group – standart compound feed, II (experimental) group 6 % of fermented raw material in compound feed, and the last group (experimental) – 8 % of fermented raw material. All hens were kept under the same condition. All diets were formulated to meet or exceed the nutritional requirements of birds as suggested by NRC (1994). The hens were fed with 125 g compound feed per day and kept at the same holding conditions. The eggs were colected daily and weighted. During the trial, eggs were analysed every 14 days. Egg weight, albumen high, Haugh unit, intensity of egg yolk color are established by multifunctional automatic egg characteristics analyzer „Egg Multi-Tester EMT-5200“, hardness of eggshell – by „Egg Shell Force Gauge MODEL–II“ device, and thickness of eggshell – by electronic micrometer „MITUTOYO“. The hens were weighted at the experimental start and at the end.
The following conclusions can be drawn based on the results of the research, based on hens laying persistency and egg quality:
The inclusion of fermented raw material had no negative effect on layers liveability
The inclusion of fermented feed raw material decresed layer hen body weight during the trial period 5- 7 percent., comparing to control group(P<0.05).
The inclusion of fermented feed raw matetrial at 6 percent, decreased hen laying persistency 2 percent, feed conversion increased 1 percent, and decreased soiled and broken eggs by 1 percent (P>0.05).
The inclusion of fermented feed raw material at 8 percent, increased hen laying persistency 2 percent, FCR increased at 1 percent, soiled egg production decreased at 1 percent and broken eggs were reduced at 2 percent, comparing to control group (P>0.05).
The inclusion of fermented feed additive in The I group, decreased egg weight, egg shell thickness at 1 percent, but there wero no effect in both experimental groups comparing egg yolk color to control group (P>0.05).
ĮVADAS
Pastaraisiais metais vartotojai tampa išrankesni, tuo pačiu keičiasi jų požiūris į paukštininkystės produktus bei jų kokybę. Kasmet išauga vartotojų poreikis natūraliomis sąlygomis išaugintų paukščių mėsos ar kiaušinių. Lesinimas bene labiausiai įtakoja paukštienos kokybę. Be to, lesalai bene labiausiai įtakoja paukštienos gamybos savikainą ir gali sudaryti net iki 70 proc. bendros produkcijos kainos. Paukščių augintojų tikslas – optimizuoti lesalų receptūras taip, kad galėtų pasiekti kokybinius rodiklius tam panaudojant mažiausias pinigines sąnaudas. Paukštininkyste užsiimantys asmenys naudoja įvairias pašarines žaliavas. Todėl paukščių mityboje naudojamos įvairios maistinės vertės pašarinės žaliavos. Šių pašarinių žaliavų maistinės medžiagos yra rezorbuojamos endogeninių arba egzogeninių fermentų pagalba[19]. Paukščiai savo virškinamajame trakte neturi tokių fermentų, kurie suskaldytų pašarines skaidulas, nekrakmolo polisacharidus, todėl reikalinga lesalus papildyti ksilanaziniais, beta-gliukanaziniais ir celiulaziniais endogeniniais fermentais [2;19;14]. Didesnis fermentuotos pašarinės žaliavos kiekis lesaluose įtakoja vištų dėslumą ir kiaušinių kokybę [4].
Fermentai – tai biologiniai katalizatoriai, kuriuos sudaro amino rūgštys. Fermentai turi teigiamą poveikį, kadangi dėka jų galima pagerinti paukščių produktyvumą ir lesalų konversiją. Tuo pačiu mažinamos aplinkos taršos problemos, kadangi yra sumažinamas azoto ir fosforo kiekis paukščių ekskrementuose [4;5;19;28].
Fermentinių preparatų panaudojimas pašarų pramonėje leidžia naudoti pažangias technologijas, kryptingai reguliuoti biocheminius ir mikrobiologinius procesus pašarų gamybos ir jų naudojimo metu, paspartinti virškinamumo procesus ir kt.[10]. Tuo tikslu plačiai vartojami nekrakmolingus polisacharidus skaldantys fermentiniai preparatai, atliekami moksliniai tyrimai, siekiant nustatyti šių fermentų poveikį pašarų įsisavinimui, biocheminių procesų eigai ir intensyvumui. Tačiau naudojant fermentinius preparatus paukščiams lesinti, svarbu žinoti, kurios jų dozės bus veiksmingos bei palankiausiai veiks paukščių augimą ir produktyvumą. Mokslininkai, atsižvelgdami į fermentuotos pašarinės žaliavos klausimų aktualumą, nuolat atlieka tyrimus apie tai, kaip panaudoti paukščių lesaluose įvairias biologiškai aktyvias medžiagas (fermentus ir fermentinius preparatus, pašarinius antibiotikus, amino rūgštis, pienarūgštės bakterijas, ir kt.), kurių dėka pagerėtų lesalų biologinė vertė bei padidėtų paukščių produktyvumas [5].
Dažniausiai į paukščių lesalus yra terpiami nekrakmolo polisacharidus skaidantys fermentai bei fitazės. Vienas iš naujesnių metodų yra paukščių lesaluose naudoti pašarines žaliavas apdorotas mikrobinės kilmės pašarų priedais. Duomenų apie tokių priedų naudojimą yra mažai, nes reikalinga naudoti kitas pašarinių žaliavų apdorojimo technologijas, nėra pilnai ištirta fermentuotų pašarinių žaliavų įtaka vištų dėslumui bei kokybei.
Todėl mano darbo tikslas yra didesnio fermentuotos pašarinės žaliavos kiekio lesaluose įtaka vištų dėslumui ir kiaušinių kokybei.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti fermentuotų pašarų įtaką vištų dėslumui, lesalų konversijai ir jų išsaugojimui; 2. Nustatyti didesnio fermentuotos pašarinės žaliavos kiekio lesaluose įtaką vištų kiaušinių kokybei.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Fermentacijos būdu gautų priedų įtaka paukščių produktyvumui
Vienas svarbiausių veiksnių, sudarant veiksmingą ir pigų rekomenduojamą paukščių lesalo racioną, yra jo komponentų maistinė vertė [21]. Šiandien Lietuvoje paukščių lesalams gaminti dažniausiai naudojamos vietinės žaliavos: kviečiai, kvietrugiai, miežiai, žirniai ir kt. Tačiau šie augalai turi daug nekrakmolinių polisacharidų, daugiausia arabinoksilanų (pentozanų) ir β gliukanų. Padidinti maisto medžiagų įsisavinimą galima pridėjus į paukščių lesalus pramonės gaminamų fermentų (enzimų), kurie ne tik intensyvina maisto medžiagų įsisavinimą, bet ir skatina sunkiai virškinamų medžiagų (ląstelienos, fitininių, pektininių medžiagų ir kt.) hidrolizę. Apie fermentinių preparatų panaudojimą paukštininkystėje pirmieji 1925 m. paskelbė F. H. Clickner ir E. Follwel.
Naminių paukščių organizme prie teigiamų fermentų galima priskirti: aminazės, proteazės ir lipazės fermentus. Pirmais iš fermentų skirtas skaidyti krakmolui, antrasis virškinti baltymams, trečiasis skaidyti riebalus. Kaip „trūkstamą fermentą“ galima įvardinti fermentus, kurie neskaldo esaluose esančių skaidulinių medžiagų . Tiksliau tariant, tokių fermentų negamina pats naminių paukščių organizmas[4;5;11;12]. Dėl šios priežasties, paukščių virškinimą blogina didelis ląstelienos įterpimas į lesalus, kuris neleidžia tinkamai pasisavinti maistinių medžiagų ir taip keičia pačios paukštienos produkcijos kokybę. Tačiau sukeltą neigiamą ląstelienos poveikį galima kompensuoti į lesalus įdedant egzogeninių fermentų, kurių sudėtyje yra ksilanazės, beta-gliukanazės bei celulazės. Taip pat fermentus ir jų įtaką tyrinėjusių mokslininkų [2;15;19] teigimu ir šių fermentų: proteazės, kuri prisideda prie baltymų virškinimo; lipazės, kuri padeda virškinti riebalus; jau minėto beta-gliukanazės fermento, kuris pašalina antimaistinių faktorių negrūdiniuose pašaruose veikimą, aminazės, kuri prisideda prie gyvulių virškinimo ankstyvo atpratinimo nuo krakmolo; fitazės, kuri prisideda prie fitatų fosforo virškinamumo pagerinimo ir vėliau pašalina organinio fosforo patekimą į aplinką [2].
Fermentais yra laikomi sudėtingi baltymai, kurie pasižymi tridimensine molekuline struktūra. Jų veikimas priklauso nuo: temperatūros, drėgmės, pH vertės ir specifinio substrato buvimo. Jie dalyvauja anabolinėse, katabolinėse virškinimo ir metabolizmo reakcijose Fermentai puikiai veikia biologinėse struktūrose ir tampa puikiais biologiniais katalizatoriais. Nuo kitų katalizatorių fermentai skiriasi tuo, kad jiems dalyvaujant fermentinės reakcijos vyksta greičiau, lyginant su reakcijomis, kuriose fermentai nedalyvauja. Todėl fermentai dar vadinami biokatalizatoriais [12;14].
Fermentas sąveikauja su substratu (ar substratais), pakeičia jo struktūrą, t. y., substratą verčia į produktą. Fermentinė reakcija vyksta tik tam tikroje fermento dalyje – aktyviajame centre,
kurį sudaro formuojantis tretiniai baltymo struktūrai iš skirtingų baltymo molekulės vietų suartėjusios aminorūgščių liekanos [10;21]. Aktyvus centras turi substrato jungimo ir katalizinę sritis. (žr. Pav.)
Pav. Fermento veikimo mechanizmas
http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Two_substrates_b.png (prieiga per internetą 2016-01-14)
Fermentams būdingos savybės: fermentai greitina tik tam tikrą cheminę reakciją ir negamina pašalinių junginių; fermentai yra specifiški substratams. Tam tikri fermentai yra griežtai specifiški substratui, tuo tarpu kiti fermentai gali katalizuoti keleto junginių kitimus; fermentai yra jautrūs temperatūros ir terpės rūgštingumo (pH) pokyčiams [5;21]; fermentų aktyvumas yra reguliuojamas, t.y. jis priklauso nuo kitų junginių kiekio ląstelėje .
Tarptautinė fermentų komisija (Enzyme Commision E. C.) 1961 metais fermentus suskirstė į 6 klases pagal reakcijos tipus: hidrolazes, izomerazes, liazes, ligazes, oksidoreduktazes ir transferazes. Kituose šaltiniuose [11;19] virškinimo fermentai yra suskirstyti tik į dvi kategorijas – endogeninius ir egzogeninius. Šio tipo fermentai jau yra paukščio organizme ir yra gaunami su pašaru.
Fermentai, kurie yra naudojami naminių paukščių pramonėje, gaunami iš grybų ir bakterijų, pasitelkiant kietą ar skystą fermentacijas. Mokslinė literatūra [11] pateikia konkrečius bakterijų ir grybų pavadinimus. Taigi fermentų gamyboje yra naudojamos šios bakterijos: Bacillus subtilis, Bacillus lentus, Bacillus amyloliquifaciens and Bacillus stearothermophils ir naudojami šie grybai: Triochoderma longibrachiatum, Asperigillus oryzae and Asperigillus niger bei mielės – S. Cerevisiae [6;9;13;20];.
Remiantis mokslinėje literatūroje nurodytais fermentus sudarančių bakterijų ir grybų pavadinimais galima teigti, kad yra atrasta daug fermentų, tačiau ne visi iš jų gali būti įtraukti į
pašarų sudėtį. Pirmiausia egzogeninio tipo fermentai turi būti atsparūs paukščių virškinamojo trakto pH. Todėl siekiant, kad šio tipo fermentai būtų atsparūs paukščių virškinimo trakto pH juos reikia tinkamai apdoroti, tiksliau tariant tinkamai apdoroti lesalus, į kurių sudėtį įeina šie fermentai. Lesalus gamybos procese galima apdoroti šiais būdais: veikiant aukšta temperatūra ir naudojant sudėtingus technologinius procesus, tokius kaip: kondicionavimas, ekspandavimas, granuliavimas. J. T. Lee et al. (2013) teigimu, fermentai sąveikaudami su substratu yra riboto veikimo, nes pats paukščio žarnų pasažo laikas yra ribotas.
Prie ląstelių sienelių komponentų skaldymo prisideda egzogeninio tipo fermentai, kurie skyla į tirpius ir netirpius arabinoksilanus ir beta-gliukanus, kurie prisideda prie kapsulių pavidalo maistinių medžiagų išlaisvinimo ir skaidulų grandinių, esančių prie ląstelių sienelių, skaidymo į mažesnius fragmentus, taip prisidedant prie virškinimo trakto klampumo sumažinimo ir naminių paukščių produktyvumo pagerinimo [2;11;12].
Gaminant standartinio tipo paukščių lesalus, virškinimo fermentai užtikrina normalų maistinių baltymų, angliavandenių ir riebalų hidrolizės veikimą. Fermentų tyrėjų [19,21;28] teigimu, egzogeninio tipo fermentai prisideda prie: paukščių svorio augimo, palankios žarnyno mikrofloros palaikymo, spartesnio energijos ir maistinių medžiagų pasisavinimo užtikrinimo ir lesalų konversijos pagerinimo bei sumažina: virškinimo trakto dydį, vandens suvartojimą, vandens ir amoniako kiekį, esantį ekskrementuose, paukščio snapo užsikimšimą lesalais ir patį lesamumą. Taip pat galima pažymėti, kad mokslininkai [5;14;19;21;28] užsiimantys fermentų tyrinėjimu, pastebi, kad dažniausiai skaidymui naudojami šie fermentai – ksilanazės, beta-gliukanazės, alfa-galaktozidazės, įskaitant ir NKP skaldančius fermentus. Papildę ksilanazių ir beta-gliukanazių mišiniu, kviečių ir miežių pagrindo lesalus, tai viščiukų broilerių, kurių amžius siekia nuo 1 d. iki 42 d., svorio išaugimas padidėjimų 1,5 proc. karto. Taip pat, 3 proc. pagerėtų lesalų konversija, lyginant ją su kontroline grupe [2].
Paukščių virškinimo trakto klampumą galima sumažinti keliais būdas, vienas iš jų yra ksilano hidrolizės metu, kurioje veikia endoksilanazė, sumažinti nekrakmolo polisacharidų molekulinę masę. Endoksilanazės fermentas naminių paukščių virškinimo trakte padalina į dalis NKP komponentus [15]. Šio proceso dėka yra sumažinamas virškinamojo trakto klampumas, kurį sukelia lesalai. Pasirodo tai, kad virškinamojo trakto klampumas yra proporcingas arabinoksilanų molekulinei masei, kuri yra kviečiuose. Kitas būdas sumažinti virškinamojo trakto klampumą yra, kaip teigia F. M. Khattak (2006), lesalus papildyti dviem fermentais: endo-ksilanazėmis ir beta-gliukanazėmis. Šie fermentai dalina į dalis ilgas arabinoksilanų ir beta-gliukanų grandines, taip prisidėdami prie klampumo sumažinimo [26;19]. Tuo tarpu vidaus organų svoris ir žarnų ilgis liko nepakitęs, ką rodo gauti rezultatai 1 lentelėje.
1 lentelė. Kviečių ir fermentinio priedo įtaka virškinamojo trakto ilgiui ir palyginamajam svoriui (proc. paukščio svorio)
Kviečių ir fermentų įterpimas į lesalus Liaukinis skrandis Raumeninis skrandis Dvylikapirštė žarna Tuščioji žarna
Klubinė žarna Akloji žarna (% PS) (% PS) (% PS) cm ilgio (% PS) cm ilgio (% PS) cm ilgio (% PS) cm ilgio 0 23 46 69 Ksilanazė- Ksilanazė+ β-gliukanazė 0,38 0,37 0,34 0,35 0,35 0,37 1,59 1,62 1,57 1,50 1,56 1,58 0,6 0,64 0,66 0,60 0,63 0,62 23,95 25,50 26,05 24,45 25,05 24,92 1,04 1,01 1,0 1,0 1,03 1,0 44,45 45,5 42,50 46,35 44,35 45,05 0,82 0,81 0,81 0,80 41,02 41,10 40,4 43,2 39,5 41,1 0,83 0,79 0,58 0,58 0,56 0,52 41,02 41,10 14,1 14,1 13,3 13,2 13,45 13,92
Siekiant pagerinti fosforo utilizaciją, padidinti ląstelių sienelių pralaidumą ar suskaidyti fitatus, gali būti naudojamos ksilanazės, kurios, tyrinėtojų [21;41] teigimu, prisideda prie naminių paukščių augimo rodiklių pagerinimo. Prie fosforo emisijos kiekio ekskrementuose sumažinimo net iki 40 proc. prisideda fitazių naudojimas naminių paukščių lesaluose. F. M. Khattak (2006) teigimu, vištų dėslumas ir svoris padidėjo, lesalus papildžius fitaze [19].
Lesaluose pvz., padidintas riebalų arba kukurūzų kiekis, gali padidinti lesalų energinę vertę. Taip pat lesalų energetinę vertę padidina nekrakmolo polisacharidus skaldantys fermentai. Šio tipo fermentų naudojimas lesaluose, kurių pagrindą sudaro kukurūzų sojų pupelės, ženkliai padidina broileriams ir kalakutams apykaitos energiją, net iki +65 proc. kcal/kg. Atlikti tyrimai atskleidė, kad lesalų konvensiją pagerino, pašarus papildant ksilanaze, broilerius lesinant lesalais, pasižyminčiais maža energetine verte [34;5;49].
M. Choct et al. (1994) atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad 24,3 proc. pagerėjo apykaitos energijos (MJ/kg SM) pasisavinamumas, mažiausiai jos turinčiuose kviečiuose, naudojant fermentų papildus. Taip pat pagerėjo net iki 3,41 proc. lesalų konversija. Kvietinės sudėties lesalai turi mažiau apykaitos energijos, todėl jais lesinant viščiukus, tyrimo metu paaiškėjo, kad jų augimas ženkliai blogesnis, negu kontrolinių paukščių. Tačiau abiejose tyrimo grupėse suvartotų lesalų kiekis buvo vienodas. Lesinant paukščius mažai apykaitos energijos turinčiais kvietinės sudėties lesalais, buvo pastebėta, kad jų plonajame žarnyne, žymiai blogiau buvo virškinamas krakmolas ir baltymai, priešingai nei tų paukščių, kurie buvo lesinami standartiniais ar tais, kuriuose vyravo kukurūzų pupelės, lesalais. Siekiant, kad ir mažos apykaitos energijos turinčiuose kvietinės sudėties lesaluose pagerėtų paukščių virškinimas, reikia į juos įtraukti krakmolo, kuris ženkliai pagerina virškinamumą [4;26;46].
Kitų tyrimų duomenimis, energijos pasisavinimą lesaluose gali pagerinti natūralūs fermentai, įterpti į kukurūzų pagrindu pagamintus lesalus. Atlikto tyrimo metu, į lesalus naudojant natūralius fermentus, rezultatai atskleidė, kad jų apykaitos energijos virškinamumas pagerėjo net iki
+100 kcal/kg sausųjų medžiagų [24]. Kuo labiau lesalas yra turtingesnis maistinėmis medžiagomis, tuo labiau jis pagerina intensyvesnį paukščių augimą. Paukščių lesaluose nekrakmolo polisacharidus skaldančių fermentų efektyvumas priklauso nuo jų lesalams naudojamų kviečių ir miežių kokybės. J. Narsimha et al. (2013) siekdamas patvirtinti, kad nekrakmolo polisacharidus skaldančių fermentų efektyvumas priklauso nuo pasirinktų grūdų kokybės, atliko tyrimą, kurio rezultatai patvirtino išsikeltą tikslą ir parodė, kad minėto tipo fermentų kartu su probiotikais naudojimas pagerina: daugumos maistinių medžiagų virškinimą, svorio augimą bei pačią pašarų konvenciją [2;5;7;11;28] Taip pat sumažina E. coli kiekį bei paukščių virškinamojo trakto klampumą ir pH [17]. Taip pat galima pažymėti, kad atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad NKP fermentai naudojami kartu su probiotikais, nedaro jokio poveikio naminių paukščių žarnų gaurelių ilgiui ir išsivystymui bei padidina pelenų kiekį blauzdikauliuose [10].
Nekrakmolo polisacharidai teigiamai veikia ne tik naminius paukščius, bet ir paukštidžių mikroklimatą, nes jie padeda sumažinti paukštidėse kylantį ekskrementų drėgnumo lygį. Sumažintas ekskrementų drėgnumo lygis, veikia ir amoniako kiekį, kuris jų dėka taip pat sumažėja. Sveikesnės aplinkos formavimas paukštidėse pagerina paukščių gyvybiškumą ir sumažina kvėpavimo takų ligų išsivystymą. D. Ziggers (2006) teigimu, palankus mikroklimatas pagerina ne tik paukščių gyvenimą, bet ir jose dirbančių darbuotojų, kuriems savo ruožtu yra užtikrinamos geresnės darbo sąlygos. Tinkamose sąlygose užauginti paukščiai, savo augimo pabaigoje pasižymi geresne skerdienos kokybe. Sausesnis kraikas užtikrina paukščių kojų padų pažeidimų sumažėjimus, o dedeklėms vištoms užtikrina švaresnius kiaušinius. Taip pat, lesaluose naudojant NKP fermentus padaugėjo švaresnių kiaušinių ir ženkliai pagerėjo riebalų virškinimas[4;5;13;28]. Dėl šios priežasties, riebaluose esantys tirpūs pigmentai yra geriau įsisavinami. NKP fermentų naudojimas taip pat prisideda ir prie kiaušinių trynių spalvos, kuri tampa ryškesne (tarp 0,2 ir 1 taškų Roche skalėje). D. Ziggers (2006) teigimu, kai šis faktorius, kai kuriose šalyse yra komerciškai svarbus, nes skatina pašarų augintojus į lesalus dėti mažiau pigmentų į gaminamus pašarus.
2 lentelė. Javų grūdų kiekiai visaverčiuose kombinuotuose lesaluose, naudojant fermentus Javų grūdų kiekis (proc. recepte)
Miežiai Avižos Rugiai Kvietrugiai Kviečiai
Fermentas - + - + - + - + - +
Viščiukų lesalai 10 40 20 b. a. 5 20 20 b. a. 30 b. a. Pakaitinių vištaičių lesalai 30 b. a. 30 b. a. 15 30 30 b. a. 40 b. a. Vištų lesalai 40 b. a. 20 40 20 40 30 b. a. 40 b. a.
Broilerių lesalai 10 20 b. a. 5 20 20 40 20 b. a.
2 lentelėje galima pamatyti, kad pašarinių fermentų dėka, pavieniams pašarų augintojams ir kompanijoms leidžiama pasirinkti alternatyvesnius tiek energijos, tiek baltymų šaltinius, taip padidinat pasirinktų javų įterpimą į gaminamų pašarų racioną [2;5;11;28]
Reikiamų fermentų įtraukimas į paukščių lesalus pagerina produkcijos kokybę. F. M.Khattak (2006) teigimu, tinkamas fermentų įtraukimas į lesalus daro teigiamą poveikį ne tik pašarų konversijai ir paukščių produkcijos pagerėjimui, bet ir padeda sumažinti aplinkos taršos problemas, susijusias su paukščių ekskrementų keliamomis problemomis, nes fermentų naudojimas savaime sumažina ekskrementų kiekius, patenkančius į aplinką [4].
2013 metais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – sukurti naują paukščių lesinimo technologiją, išbandyti naujas lesalų receptūras, praturtintas tokiais pašarų priedais, kaip probiotikai, prebiotikai, fitobiotikai, vitaminas E bei organinis ir neorganinis selenas, nustatyti optimalias jų papildymo į lesalus normas. Ištirti minėtų pašarų priedų kombinacijų poveikį viščiukų broilerių ir vištų dedeklių produktyvumui, virškinimo procesams, produkcijos kokybei. Šių tyrimų pagrindu sukurti prielaidas gaminti aukštos biologinės vertės paukštieną ir kiaušinius. Ištirta Macleaya cordata („Sangrovit®“ priedo) bei jo derinių (mananooligosacharidų ir pieno rūgšties bakterijų kamieno Pediococcus acidilactici MA 18/5) įtaka paukščių virškinimo procesams (gliukolitinių fermentų kaip alfa gliukozidazės, beta gliukozidazės, alfa galaktozidazės, beta galaktozidazės, beta gliukuronidazės aktyvumas klubinėje žarnoje, trumpųjų grandinių riebalų rūgščių – acto, propiono, izosviesto, sviesto, izovalerijono, valerijono), paukštienos kokybei (riebalų rūgščių koncentracijai, juslinėms ir tekstūrinėms savybėms). Nustatytas sinergetinis preparato Macleaya cordata (Sangrovit®) ir jo derinių su mananooligosacharidų ir pieno rūgšties bakterijų kamieno Pediococcus acidilactici MA 18/5 poveikis viščiukų broilerių produktyvumui bei išsaugojimui, nurodant konkrečias šių preparatų normas kombinuotuosiuose lesaluose bei jų naudojimo trukmę auginant viščiukus (Gružauskas, 2013). Tradiciškai paukštininkystėje plačiau yra naudojami fermentiniai preparatai. Tyrimai susiję su fermentinių preparatų pasisavinimu, apima metabolitų, esančių fermentuotoje žaliavoje ir lemiančių pasisavinimą ir jų identifikavimą [26]. Lesalo maistinės medžiagos (riebalai, baltymai, angliavandeniai) įtakojamos mechaninių, biologinių ir cheminių faktorių, žarnyne skaidomos iki smulkesnių junginių, kurie patenka į kraujo ir limfos sistemą ir naudojami organizmo medžiagom sintetinti [41]. Lesalų sudėtis yra pradinė fazė, kuri glaudžiai susijusi su apykaitos procesais [8]. Fermentacijos stimuliatoriams priskiriamos: bakterinės kultūros, fermentacijos enzimai ir substratai [22].
ES reglamentas NR. 2003/1831, maisto papildams priskiriami probiotikai, kurie yra 4 (b) grupėje “žarnyno mikrofloros stabilizatoriai“. Klinikiniais tyrimais paremti moksliniai darbai patvirtino, kad probiotikai teigiamai veikia žarnyno mikroflorą (gastrointestinal metabolites) žmonėse ir žiurkėse [7]. Pienarūgštę bakteriją produkuojančios padermės turi baktericidinių savybių
ir veikia probiotiškai [8;14;15;17]. Prebiotikai yra nevirškinami pašaro ingredientai, kurie yra metabolizuojami tam tikrų žarnyno mikrobiotos narių, kurie suteikia dedeklei sveikatingumo. Fermentuojami oligosacharidai labiausiai žinomi iš prebiotikų, pastaruoju metu ypatingai traukia paukštininkystės specialist dėmesį [37;39;47]. Jų veikimo principas susietas su pašaro praturtinimu tam tikrais elementais, patogenų prevencija, kurio metu jie prisijungia prie patogenų sienelių, veikiant jų imuninę sistemą [20].
Buvo tikimasi, kad papildomas probiotikų terpimas teigiamai veiks sveikatingumą, ir galimai bus panaudoti kaip antibiotikų alternatyva., stiprinanti mikroflorą ir sistemingai skatinanti ligų atsparumą vištose dedeklėse [3;8;18;37].
Skirtingų rūšių mikrobai yra naudojami kaip probiotikai, tai Bacillus, Bifidobacterium, Enterococcus, Lactobacillus, Lactococcus, Streptococcus, ir kelios mielių kultūros. Lactobacillus ir Bifidobacterium rūšys labai plačiai naudojamos žmonių, o kitos rūšys Bacillus, Enterococcus, ir Saccharomyces mielės labai plačiai pritaikytos gyvulininkystėje [40]. Pastaruoju metu sparčiai tiriamos galimybės terpti gyvulių pašare ir paukščių lesaluose pienarūgštę produkuojančią padermę Lactobacillus [6;8;13;15;17;36;].
Kaip ir buvo tikėtasi, probiotikai dėdeklėse pagerino lesalų įsivinamumą, kiaušinio kokybę ir dėslumą [13;16;18;25;27;31;37].
Mineralinių medžiagų įsivinamumą [29;17], mikrofloros moduliavimas [17;20;14;15], patogenų augimo slopinimą [16;37;48;] ir imuno moduliavimą ir žarnyno gleivinės sveikatingumą [3;9;18;20].
Probiotikų praturtinimas lesaluose taip pat esmingai įtakoja lipidų metabolizmą, daugiau nei keli tyrimai parodė, kad probiotikai gali sumažinti cholesterolio kiekį trynyje [27;31;32;33] ir kraujo serume [18].
Probiotiko efektyvumas priklauso nuo faktorių, tokių kaip mikrobinių rūšių kompozicija, gyvybingumo, terpiamo priedo kiekį lesale, terpimo dažnumo ir kiekio. Tai taip pat labai priklauso nuo paukščio lesalų sudėties, dedeklių amžiaus, aplinkos sąlygų [39]. Tyrimai su žmonėmis pastebėta, kad probiotikų kolonijos susiformuoja žarnyne tik laikinai [44;43]. Pastebėta, kad Pediococcus acidilactici, in vitro tyrimuose, išlaiko gyvibingumą žarnyno rųgščioje terpėje ir tulžies druskose [9;17;25]. Pirmi tyrimai, susieti su pašaruose P. acidilactici terpimu ir fermentuojamu angliavandeniu aprašyti (1980) Tanaka et al [42] .
Pediococcus acidilactici priedas, grūdų masei apdoroti, gaminantis bakteriocinus, pieno rūgšties bakterija, (PRB). Ši pienarūgštę bakteriją produkuojanti buvo išskirta iš Lietuviškų spontaninių ruginių raugų, priskirtos Pediococcus acidilactici.
Fermentuotoje pašarinėje žaliavoje vyksta eilė biocheminių procesų, kurie keičia ne tik pirminės žaliavos struktūrą, bet ir skonines savybes. Žaliavoje esantys fenoliniai junginiai yra
augalinės kilmės metabolitai, ir yra integruota ne tik žmonių, bet ir gyvūnų mitybos dalis. Fenoliniai junginiai būna nuo vienos fenolinės mokekulės, iki labai polimerizuotų junginių. Jie tiesiogiai susieti su skoninėmis pašarinės žaliavos savybėmis, spalva. Lesaluose terpiant papildomai fermentuotą pašarinę žaliavą, ši teigiamai veikia žarnyną, kadangi veikia kaip karcirogenai, dėl jų stiprių antioksidantų veikimo savybių (laisvųjų radikalų ir metalų chelato veikimo). Pienarūgštė produkuojanti bakterija gali būti parinkta naudojamos žaliavos fermentavimui, ir natūralioje žaliavoje esantys fenoliniai junginiai gali padėti modeliuoti skonines savybes. Polifenolinis junginys, kaip taninas, yra tradiciškai priskiriamas kaip antimitybinis, nes slopina proteinų įsivinamumą lesale. Literatūroje dažniausiai minima viena grupė fenolių – flavanoidai [23]. Kee Jong (2004) atliktame tyrime, su fermentuotomis sojos pupelėmis pastebėjo, kad po 48h fermentacijos jose padidėjo 10 proc. žalio proteino, lyginant ne su fermentuotomis, ir kad esminių amino rūgščių profilis esmingai nepasikeitė, tačiau tripsino faktorius buvo eliminuotas. Tyrimuose su fermentuotomis pašarinėmis žaliavomis pastebėta, kad labai ribotą laiką pakyla hidrolitinių enzimų veika, kuri įtakoja kai kurių amino rūgščių kitimą, cukrų, B grupės vitaminų, tačiau tai labai įtakojama grūdų rūšies ir kokybės [38]. Lesaluose, augalinėse žaliavose esanti lignoceliuliozė, kurios pagrindą sudaro mono ir disacharidai pienarūgštės produkuojančių organizmų yra suskaldomas [23;38].
Duomenų apie tokių priedų naudojimą yra mažai, nes reikalinga naudoti kitas pašarinių žaliavų apdorojimo technologijas, nėra pilnai ištirta fermentuotų pašarinių žaliavų įtaka vištų dėslumui bei kokybei.
1.2. Fermentacijos būdu gautų priedų įtaka kiaušinių kokybei
Vištų kiaušinius galima laikyti vienais iš n-3 riebalų rūgščių šaltiniais. Vištų kiaušiniai kas dieną naudojami žmonių mityboje arba gali būti daugelio maisto produktų sudėtinė dalis [12].
Kiaušinyje gausu lengvai pasisavinamų amino rūgščių, riebalų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Kiaušinis yra ląstelė, kurioje yra visi komponentai, apvaisinus susiformuoti viščiukui. Taigi, kiaušinis yra galutinis produktas, kurio proporcijos biologiškai apibrėžtos, tačiau galima moduliuoti baltymą, praturtint omega-3 riebiosiomis rūgštimis, mažinant cholesterolio kiekį [1].
Vitaminai ir mineralinės medžiagos. Kiaušinyje randami vitaminai A, D, E, K kurie tirpūs riebaluose ir B grupės vitaminai, kurie tirpūs vandenyje [27]. Kiaušinyje randamas geležis ir fosforas. Jo lukštas sudarytas iki 36 proc. Ca, randamas Mg, nedideli mikro ir makro elementai. Kiaušinio lukšte vidutiniškai 36 proc. Ca.
Riebalai. Trynys kiaušinyje sudaro vidutiniškai 65 proc. sausųjų medžiagų: cholesterolio (5 proc.), laisvųjų riebalų rūgščių (mažiau 1 proc.), fosfolipidų (29 proc.) ir trigliceridų (65 proc.).
Jo sudėtyje daug riebalų, kurių sudėtis priklauso nuo lesalo komponentų (terpiant žuvies miltų, liucernos, linų sėmenų didėja Omega-3 riebiosios rūgštys), ir riebalų sudėtis lengvai pasisavinama žmogaus. Žinant, kad lesalų struktūra yra tradicinės sojos- kukurūzo pagrindu, kiaušinio sudėtyje vyrauja Omega-6 riebiosios rūgštys, kurių žmogaus racione ir taip yra per daug. Randamas cholinas, kuris labai svarbus žmonių smegenų vystymuisi. Fosfolipidai – trynyje daugiau nei tris kartus viršija randamus kiekius sojoje, jų kiekis galimai lengvina Alzhaimerio ligos simptomus[11].
Kiaušinio baltymas. Kiaušinyje esantys baltymai geba prisijungti katijonus, o tai leidžia kiaušinius praturtinti mineralinėmis medžiagomis (pvz., selenu). Daugiausia šioje linkmėje dirba japonai ir kiniečiai, kurie modeliuodami kiaušinio baltyma formuoja skirtingas kiaušinio rinkas: kiaušiniai praturtinti Omega-3, Selenu, kiaušiniai virimui su žuvies prieskoniu (padidinus racione žuvies miltų kiekį arba žuvies taukus) ir t.t. Kiaušinio baltymas gausus lisozimais, kurie pasižymi antimikrobiniu veikimu, kuris stabdo patogenų plitimą kurios jautrios jo veikimui. Polukštinėje plėvelėje ranfamas gliukozaminas naudojamas žmonių sąnarių regenerecijai, malšina skausmą [12].
Vidinė kiaušinio kokybė: apibrėžiama kaip estetinė, funkcinė ir mikrobiologinė visuma, kuri susieta tarp baltymo ir trynio [22]. Šviežio kiaušinio sudėtyje: baltymo 58 proc., trynio 32 proc. ir kiaušinio lukšto 10 proc..
Tik padėto kiaušinio trynys yra tvirtas ir apvalus. Jo pH apie 6. Ilgiau ir šiltai llaikant jo pH didėja iki 6,4–6,9. Kiaušiniu senstant, trynys ima vandenį iš baltymo, jo membrana susilpnėja ir trynys didėja. Trynys pasidaro didesnis ir ne toks tvirtas. Kiaušinio vidiniai parametrai keičiasi, tačiau cheminė sudėtis lieka pastovi. Kiaušinio baltymas padėtame kiaušinyje būna 7,6–8,5. Tačiau laikant šiltai ir ilgesnį laiką, baltymo pH didėja iki 9,7.
Kiaušinio pigmento skalė – preferencija, susiklosčiusi rinkoje. Kiaušinio trynio spalva susiformuoja nuo maistinėse medžiagose esančių karotenoidų, kurie pasižymi antimikrobiniu veikimu. Pirmiausia nustatoma pigmentinių medžiagų koncentracija lesaluose, po to trūkstamas pigmento kiekis papildomai terpiamas į premiksą [12].
Išorinė kiaušinio kokybė. Didžiausi netekimai: silpnu lukštu kiaušiniai, sudužę kiaušiniai arba nešvarūs kiaušiniai. Plonu lukštu kiaušiniai koreliuoja su žemesniu lukšto stiprumu. Kiaušiniai, kurių lukštas storesnis, jie kietesni, jų poringumas lukšte yra aukštesnis. Kiaušiniai taip pat analizuojami ovoskopu, laboratorijoje nustatant mikro įtrūkimus. Tai padeda greitai nustatyti dūžio kilmę: transportinis ar produkcinis dūžis. Terpiant pienarūgštę bakteriją, kiaušinio lukštas stiprėja, kadangi ši bakterija padeda geresniam kalcio įsivinamumui [27].
Kiaušiniai turi būti vienodos formos, svorio, spalvos. Fiziologiškai, dedeklių kiaušiniai virš 20 savaitės būna tvirtu lukštu, kiaušinio svoris mažas (S), virš 60 savaičių (L, XL, XXL) kiaušinio lukštas silpnėja. Pagrindiniai kiaušinių išoriniai pažeidimai: įtrūkimai nuo spaudimo /
transportavimo / rūšiavimo, smulkus lukštas, kiaušiniai pažeisti dedeklės dėjimo metu (stresas), nesuformuotas lukštas. Būtinas dėmesys tinkamam Ca ir P kiekiui, Vitaminui D3 .
Lewio et al. (2000) atlikto tyrimo metu, kuriame buvo nustatinėjama linų sėmenų aliejaus įtaka vištų lesalams, buvo gautos išvados, kuriose buvo teigiama, jeigu vištų lesalai yra papildomi 70 g/kg linų sėmenų aliejumi, tai linų sėmenų aliejuje esančių rūgščių, vištos kiaušinyje padaugėja 1,2–7,8 proc. karto, visų kiaušinyje esančių rūgščių kiekio. Paukštininkystės ūkuose vienas iš svarbiausių klausimų yra vištų kiaušinių lukštų kokybė, nes didelė dalis kiaušinių produkcijos yra prarandama ją transportuojant ir sandėliuojant. Transportavimo ir sandėliavimo metu yra pažeidžiami silpni vištų kiaušinių lukštai, taip nukenčia produkcija. Todėl siekiant išvengti didelio produkcijos kiekio praradimo, atliekami tyrimai, kuriais siekiama padidinti kiaušinių lukštų svorį ir pagerinti atsparumą aplinkos keliamiems poveikiams. Atliktų tyrimų metu paaiškėjo, kad kiaušinių lukštų plonumui įtakos turi kalcio trūkumas vištų lesaluose. Taip pat tyrimų duomenys parodė, kad neigiamą kalcio pasisavinimą lemia grūduose esantys biologiškai aktyvios, junginių grupės, tokios kaip: fitatai ir oksalatai. Oksalatai susijungę su kalciu, sudaro mažai tirpius junginius, todėl sumažėja kalcio pasisavinimas, panaši situacija yra ir su fitatais, kurių vištos iš augalinių produktų, šiuo atveju grūdų, negali pasisavinti, taip užkertant kelia pasisavinant kitas naudingas medžiagas, pavyzdžiui kalcį. Kalcio pasisavinimą galima padidinti, padidinus egzogeninių fermentų skaidymą paukščio organizme [10;36]. Kiaušinio svorį lemia šie veiksniai: paukščio amžius, veislė, rūšis bei mikroklimato ir lesinimo sąlygos [12].
Dažniausiai bandymai su kiaušiniais yra atliekami, norint padidinti jų svorį ir produktyvumo rodiklius, kad nebūtų sumažinta jų maistinė vertė. Stebint daugelio šalių tyrimus pastaraisiais metais pastebimas augimas tuose tyrimuose, kuriuose į vištų lesalus buvo įtraukiami fermentiniai preparatai. Šių tyrimų duomenys atskleidė, kad fermentinių preparatų dėka, lesalai į kuriuos jie buvo įtraukiami yra geriau virškinami ir lengviau yra pasisavinamos maisto medžiagos. Mohan et al. tik patvirtina tą faktą, kad buvo atlikta daug tyrimų, susijusių su fermentiniais preparatais, kuriais buvo siekiama padidinti vištų produktyvumą ir kiaušinių svorį, siekiant užtikrinti, kad nebūtų sumažinta jų maistinė vertė [27]. Taip pat buvo atlikti tyrimai, kuriuose buvo naudojamos multifermentines kompozicijos, sudarytos iš fitazino, celiuliazino, beta-gliukanazino, proteolitino bei ksilanazino fermentinių aktyvumų. Šiais tyrimais buvo siekima įvertinti kiaušinių morfologinius ir koktybinius rodiklius – kiaušinio sudedamųjų dalių (lukšto, baltymo, trynių) masių kitimus. Multifermentinių kompozicijų vartojimas, padidino kiaušinio lukšto svorį, trynio ir baltymo masę. Prie kiaušinio masės padidėjimo prisidėjo fitazės naudojimas [27].
Javų grūdai, kurie yra dedami į paukščių lesalus, savo sudėtyse turi fosforo, kurio du trečdaliai yra sujungti į fitino fosforą. Tokios formos medžiaga yra paukščių sunkiai virškinama, nes virškinamajame trakte nėra pakankamai fermento fitazės, kuris pagerintų tokių medžiagų formų
įsisavinimą. Dėl šios priežasties, didelė dalis fosforo junginių yra pašalinama kartu su ekskrementais, taip teršiant aplinką. Siekiant pagerinti fitatų skaidymą, pastaruoju metu yra naudojamos mikrobiologiniu būdu pagamintos fitazės. Atlikus tyrimus, kuriuose buvo naudojamos multienziminės kompozicijos, pasižyminčios: fitaziniu, celiulaziniu, beta-gliukanaziniu, proteolitiniu bei ksinalaziniu fermentiniais aktyvumais, siekiant nustatyti kaip šios medžiagos lemia kiaušinio lukšto kokybę bei kalcio pasisavinimą vištų dedeklių organizme, jas lesinant 10 proc. kalcio ir 20 proc. bendrojo fosforo mažesnio kiekio lesalais [14;19;27;21]. Šio tyrimo metu gauti duomenys atskleidė, kad naudojant multienzimines kompozicijas padidėjo kalcio pasisavinimas vištų organizme bei pati kaulų mineralizacija. Taip pat buvo pastebėta, kad kalcio kiekis padidėjo kiaušinių lukštuose, pagerėjo kiaušinių lukšto kokybiniai rodikliai ir pati lukšto masė [14;19].
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Tyrimas buvo atliktas LSMU Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto. Paukščiai buvo laikomi pilnai kontroliuojamoje aplinkoje, kurioje temperatūra buvo palaikoma 20 iki 22°C, šviesos režimas padidintas nuo 18 savaitės 12 h / dieną iki 14,5 h / dieną, šviesos režimą pakeliant po 1h per savaitę.
Lesinimo bandymas truko 56 dienas ir atliktas su 30 savaičių amžiaus ISA Brown linijų derinio 36 vnt. dėsliųjų vištų.
Lesinimo bandymo schema pateikta 3 lentelėje. I grupės dėsliosios vištos lesintos standartiniais rupaus malimo kombinuotaisiais lesalais be priedo (kontrolinė grupė); į II grupės lesalus įterpta 6 proc. fermentuotų skirtingų grūdų produktų gamybos šalutinių produktų, naudojant bakteriocinus produkuojančias pienarūgštes bakterijas Pediococcus acidilactici priedas (I tiriamoji grupė), į III grupės lesalus – 8 proc. fermentuotų skirtingų grūdų produktų gamybos šalutinių produktų, naudojant bakteriocinus produkuojančias pienarūgštes bakterijas Pediococcus acidilactici priedas. Standartinių kombinuotųjų lesalų sudėtis ir maistingumas pateiktas 4 lentelėje.
Lesinimo bandymo metu dėsliosios vištos buvo laikomos individualiuose narveliuose (40 x 50 cm) su stacionaria girdytuve ir lesaline, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Paukščiai buvo lesinami granuliuotais kombinuotaisiais lesalais po 120 g. per parą. Lesinimo ir priežiūros sąlygos visose vištų grupėse buvo vienodos ir atitiko ISA Brown linijų derinio vištų auginimo rekomendacijas (www.isapoultry.com).
Pašarinis priedas, grūdų masei apdoroti, gaminantis bakteriocinus, pieno rūgšties bakterija, (PRB). Ši pienarūgštę bakteriją produkuojanti buvo išskirta iš Lietuviškų spontaninių ruginių raugų, priskirtos Pediococcus acidilactici.
Grupėms II ir III, pašarinis priedas buvo terpiamas taip, kad jo kiekis lesale suteiktų reikiamą probiotiko koncentraciją. Siekiant užtikrinti tinkamą priedo išmaišymą lesale, fermentuotų skirtingų grūdų produktų gamybos šalutinių produktų kiekis buvo terptas paskutinis, ir išmaišytas 5 minutes. Eksperimentinės dietos lesalai buvo paruošiami kas savaitę, ir laikomi vėsioje temperatūroje. Lesalų mėginiai, vienas tik paruošus, o antras po septynių dienų buvo tikrinami dėl mikrobiologinės taršos. Kontrolinės grupės lesalai prieš paduodant paukščiams, taip pat buvo tikrinami, ar nėra kontaminuoti Pediococcus acidilactici. Lesalai buvo papildomi kas dieną iš aiškiai suženklintų maišų su lesalais.
Fermentuotos pašarinės medžiagos tyrimų metodai. Sausosios medžiagos nustatytos kaip skirtumas tarp drėgnojo ir sausojo mėginių, džiovinant 3 val. 105 °C temperatūroje; žali baltymai – tirti pagal Kjeldalio metodą, mėginyje nustatant azoto kiekį; žali riebalai – apskaičiuoti, mėginius išekstrahavus eteriu; žali pelenai – apskaičiuoti pagal mėginio, kurio organinės medžiagos
sudegintos 550 °C temperatūroje, likutį; kalcio kiekis nustatytas atominės absorbcijos metodu su spektrometru Perkin Elmer 603 (JAV); suminio fosforo kiekis nustatytas taikant vanado-molibdato fotometrinį metodą; NEM = sausų medžiagų kiekis – žalių baltymų kiekis – žalių riebalų kiekis – žalios ląstelienos kiekis – žalių pelenų kiekis; žalia ląsteliena nustatyta, kaip rūgštyse ir šarmuose netirpių neazotinių medžiagų likutis; NDF, ADF ir ADL nustatytos naudojant analizatorių ANKOM 200 Fiber Analyzer (Ankom Technology, Macedon, USA)
Fenolinės rūgštys (vanilino, p-kumaro, ferulo, sinapo, p-hidroksibenzenkarboksi) nustatytos skysčių chromatografijos metodu, HPLC system (Varian Inc., USA); aminorūgštys nustatytos efektyviosios skysčių chromatografijos metodu naudojant AccQ Tag (Waters inc., JAV) technologiją; riebalų rūgščių kiekis, cis ir trans izomerai nustatyti dujų chromotografu GC – 2010 Shimadzu su vandenilio liepsnos detektoriumi, prieš tai jas ekstrahuojant pagal Folčio metodą (Folch et al., 1957) ir metilinant pagal Christopherson S. W. ir Glass R. L. (Christopherson and Glass, 1969); Aterogeniškumo (AI) ir trombogeniškumo (TI) indeksai apskaičiuoti pagal Ulbricht ir Southgate (1991):
AI = [C12:0+(4×C14:0) + C16:0]/[n-6 PUFA + n-3 PUFA + MUFA];
TI = [C14:0 + C16:0 + C18:0]/[(0.5 × MUFA) + (0.5 × n-6 PUFA) + (3 × n-3 PUFA) + + n-3/n-6 PUFA].
Hypocholesterolemijos/Hypercholesterolemijos indeksas (h/H) buvo apskaičiuotas pagal Fernández ir kt., (2007):
h/H=(C18:1+C18:2+C18:3+C20:3+C20:4+C20:5+C22:4+C22:5+C22:6)/(C14:0+C16:0).
Mikroelementai nustatyti atomo absorbcijos spektrometriniu metodu.
3 lentelė. Lesinimo bandymo schema
Rodiklis Grupė
Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji
Standartiniai kombinuotieji lesalai +
Standartiniai kombinuotieji lesalai + fermentuotų skirtingų grūdų produktų gamybos šalutiniai produktai, naudojant bakteriocinus produkuojančias pienarūgštes bakterijas Pediococcus acidilactici (6 proc.)
–
Standartiniai kombinuotieji lesalai + fermentuotų skirtingų grūdų produktų gamybos šalutiniai produktai, naudojant bakteriocinus produkuojančias pienarūgštes bakterijas Pediococcus acidilactici (8 proc.)
Vištos buvo lesinamos lesalais, kurių kokybiniai rodikliai atitiko NRC reikalavimus.
4 lentelė. Standartinio kombinuotojo lesalo sudėtis, proc.
Komponentai Sudėtis, proc.
Kviečiai 60,38 Sojų rupiniai 12,89 Kvietiniai miltai 10,00 Pašarinis kalkakmenis 8,22 Saulėgrąžų rupiniai 5,00 Monokalcio fosfatas 0,98
Premiksas vištoms dedeklėms HENS 0,50
Druska 0,21
Metioninas 0,16
Pentacid liquid 0,10
Natrio sulfatas 0,06
L-Lizinas Sulfatas 0,04
Lesalų kokybiniai rodikliai, 1kg
Apykaitos energija MJ/kg 11,40 Baltymingumas* 17,07 Žali riebalai* 3,12 Žalia ląsteliena* 3,28 Žali pelenai* 11,95 Kalcis* 3,45 Fosforas (bendr.)* 0,67 Fosforas (įsisav.) 0,42 Natris 0,13 Magnis 0,12 Kalis 0,72 Chloras 0,17 NaCl 0,22 Lizinas 0,71 Metioninas 0,39 Metioninas+cistinas 0,70 Triptofanas 0,22 Treoninas 0,55 * Analizuotos vertės
Premikso sudėtis: Ca – 3,45 proc., P – 0,67 proc., Na – 0,13 proc., Mg – 0,12 proc., lizinas – 0,71 proc.,
metioninas – 0,39 proc., metioninas+cisternas – 0,70 proc., triptofanas – 0,22 proc., treoninas – 0,55 proc., vit. E – 40,00mg/kg, vit. A – 11,000 TV, vit. D3 – 2,500 TV, vit. K3 – 2,50 mg/kg, vit. B1 – 2,50 mg/kg, vit. B2 – 7,00 mg/kg, vit. B6 – 4,00 mg/kg, vit. B12 – 25 μg/ kg, nikotino rūgštis – 55,00 mg/kg, pantoteno rūgštis – 15 15,00 mg/kg, folinė rūgštis – 1,75 mg/kg, biotinas -100,00 μg/kg, cholino chloridas – 399,00 mg/kg, Fe – 70,00 mg/kg, Mn – 100,00 mg/kg, Zn – 60,00 mg/kg, Cu – 6,00 mg/kg, I – 0,50 mg/kg, Se – 0,20 mg/kg, Co – 0,10 mg/kg.
Kombinuotų lesalų analizė ir metodai: Lesaluose nustatyta kokybinė žaliavų analizė sekančiais metodais:
- Žali baltymai pagal Kjeldalio metodą, nustatant azoto kiekį. - Žali riebalai skaičiuojami, išeksruhavus eteriu.
- Žali pelenai nustatyti kaitinant mufelinėje krosnelėje 500–600 C (AOAC, 1990).
- Ca. Kalcio junginiai apdoroti druskos rūgštimi. Susidaręs Ca nusodintas Kalcio oksalo pavidalu, nuosėdos ištirpintos sieros rūgštyje. Susidariusi oksalo rūgštis titruojama kalio permanganato tirpalu.
- P. Bendras fosforas nustatytas fotometriniu metodu.
Tyrimo, su skirtingais padidinto fermentuotų pašarinių žaliavų priedais, fiksuoti parametrai:
- Kasdieną skaičiuojami ir sveriam viso bandymo metu dėsliųjų vištų kiaušiniai ir paskaičiuojamas grupės kiaušinių svoris, kiaušiniai suskirstyti pagal svorio kategorijas.
- Kasdien sverti lesalų likučiai ir apskaičiuotos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti tarpsniais kas 14 dienų.
- Tyrimo pradžioje ir pabaigoje nustatytas vištos svoris.
- Apskaičiuota vištų kiaušinių skaičiaus dinamika bei dėjimo intensyvumas tarpsniais kas 14 dienų.
- Stebimas sveikatingumas ir fiksuoti kritimai ( neužfiksuotas, lentelės nepateiktos).
Kiaušinių kokybės tyrimų metodai. Viso bandymo metu dėsliųjų vištų kiaušiniai buvo skaičiuojami, sveriami ir paskaičiuojamas grupės kiaušinių svoris, kiaušiniai suskirstyti pagal svorio kategorijas. Visi kiaušiniai, priklausomai nuo jų svorio skirstyti į kategorijas (Europos Sąjungos kiaušinių reglamentą, Nr. 589/2008): ekstra dideli (>73 g), dideli (73–63 g), vidutiniai (63–53 g) ir maži (<53 g). Apskaičiuota vištų kiaušinių skaičiaus dinamika bei dėjimo intensyvumas tarpsniais kas 14 dienų. Kasdien sverti lesalų likučiai ir apskaičiuotos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti tarpsniais kas 14 dienų. Dėsliųjų vištų kūno svoris nustatytas bandymo pradžioje ir pabaigoje.
Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos
Kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas nustatyti daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“, kiaušinio lukšto tvirtumas – aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL–II“, o lukšto storis – elektroniniu mikrometru „MITUTOYO“. Kiaušinių kokybė vertinta bandymo tarpsniais kas 14 dienų.
Statistinis duomenų įvertinimas
Tyrimų rezultatai įvertinti statistine duomenų programa Statistica 5,5. Statistiškai patikimi skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių nustatyti Duncan testu. Skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Fermentuotos pašarinės žaliavos maistinė vertės analizė
Fermentuotoje pašarinėje žaliavoje vyksta eilė biocheminių procesų, kurie keičia ne tik pirminės žaliavos struktūrą, bet ir maistines savybes. Kaip matome (5–9 lentelė) esmingai mažėjo žalių baltymų kiekis, riebalai, fosforas., kito amino rūgščių proporcijos (esmingai sumažėjo lizino amino rūgštis). Abiejuose fermentacijose (KFF ir TF) didėjo ląstelienos kiekis, ADF ir NDF.
Iš fermentinio priedo pašarinės žaliavos maistinės žaliavos analizės galime daryti išvadą, kad Pediococcus acidilactici fermentacijos būdu padidino žaliavos ląstelienos kieki, sumažino žalio baltymo kiekį (esmingai sumažėjo lizino amino rūgštis). Fenolio rūgščių sudėties proporcijos kito ir tendencingai mažėjo, tuo gerindamos lesalo įsavinamumą ir pakeitė fermentuotos pašarinės žaliavos skonines savybes., rūgščioje terpėje KFF fenolio junginiuose susiformavę chelatai pakeitė metalų proporcijas, per oksidacijos- redukcijos procesą rastas didesnis geležies ir mangano kiekis.
5 lentelė. Sausųjų medžiagų, žalių baltymų, žalių riebalų, žalių pelenų, žalios ląstelienos ir jos sudedamųjų dalių: NDF, ADF ir ADL sudėtis nefermentuotuose, kietos fazės ir tradicinės fermentacijos žaliavose (proc.)
Rodikliai Žaliava (nefermentuoti miltai) 24 val. KFF 24 val. TF Sausosios medžiagos 99,65 99,47 99,12 Žali baltymai (N x 6,25) 16,73 11,81 12,23 Žali riebalai 4,20 2,54 2,70 Žalia ląsteliena 12,34 15,14 14,13 NEM 61,16 64,96 65,46 Žali pelenai 5,22 5,02 4,60 Kalcis 0,36 0,29 0,33 Fosforas 1,65 1,05 0,92 ADL 4,10 5,15 5,57 ADF 17,58 20,10 21,87 NDF 37,72 45,77 42,25
KFF – kietos fazės fermentacija TF – tradicinės fermentacijos
Analizuojant riebalų rūgščių sudėtį nefermentuotose, kietos fazės (KFF) ir tradicinės fermentacijos žaliavose (TF), pastebima tendencija (6 lentelė), kad KFF turėjo tendenciją mažėti linolo riebalų rūgščių, didėjo palmetino ir oleino rūgščių kiekis (6 lentelė), o TF mažėjo Palmitino rūgšties ir didėjo Oleino riebalų rūgšties kiekis (p<0,05).
6 lentelė. Riebalų rūgščių sudėtis nefermentuotuose, kietos fazės ir tradicinės fermentacijos žaliavose (proc.)
Rodikliai Žaliava (nefermentuoti
miltai) 24 val. KFF 24 val. TF Miristino 0,26 0,34 0,19 Palmitino 20,36 23,30 18,75 Heksadekaeno 0,30 0,22 0,17 Margarino 0,00 0,00 0,00 Stearino 1,40 1,94 1,40 Oleino 14,85 20,42 16,50 Vakeno 0,28 0,37 0,30 Linolo 54,89 45,49 54,96 Linoleno 5,28 4,09 4,63 Arachido 0,22 0,36 0,30 Eikozoeno 0,69 0,85 0,75 Eikozodieno 0,11 0,14 0,13 Arachidono 0,00 0,10 0,12 Eikozopentaeno 0,17 0,36 0,26 Neidintifikuota 0,24 0,31 0,21 Begeno 0,23 0,44 0,31 Eruko 0,14 0,17 0,14 Dokozodieno 0,15 0,19 0,20 Neidentifikuota 0,06 0,05 0,00 Lignocerino 0,16 0,27 0,24 Nervono 0,10 0,14 0,12 Neidentifikuota 0,06 0,37 0,17 trans-izomerai 0,00 0,00 0,00 Apskaičiuoti rodikliai SRR 22,62 26,64 21,20 MNRR 16,36 22,17 17,98 PNRR 60,60 50,37 60,29 PNRR/SRR 2,68 1,89 2,84 n-3 5,45 4,45 4,89 n-6 55,15 45,92 55,41 n-6/n-3 10,12 10,33 11,33 AI 0,28 0,34 0,25 TI 0,42 0,54 0,40 h/H 3,66 3,00 4,05
KFF – kietos fazės fermentacija TF – tradicinės fermentacijos
Analizuojant amino rūgščių sudėtį nefermentuotose, kietos fazės ir tradicinės fermentacijos žaliavose (7 lentelė), KFF ir TF žaliavose lyginant su kontroline, esmingai sumažėjo lizino, arginino amino rūgšties kiekis žaliavose, o TF metionino kiekis padidėjo, lyginant su kontroline (P<0,05).
7 lentelė. Amino rūgščių sudėtis nefermentuotuose, kietos fazės ir tradicinės fermentacijos žaliavose (proc. SM) Aminorūgštis Žaliava (nefermentuoti miltai) 24 val. KFF 24 val. TF Asparto r. 9,45±0,65 6,93±0,01 6,64±0,05 Treoninas 5,08±0,06 3,90±0,02 3,57±0,08 Serinas 5,87±0,40 4,53±0,04 4,09±0,07 Glutamo r. 29,33±0,89 23,34±0,19 22,92±0,28 Prolinas 11,47±0,79 9,10±0,03 9,05±0,00 Glicinas 6,76±0,07 5,83±0,05 5,27±0,39 Alaninas 6,27±0,12 5,06±0,14 4,81±0,03 Valinas 6,87±0,20 5,42±0,27 5,28±0,03 Metioninas 1,33±0,01 1,19±0,29 1,56±0,17 Izoleucinas 4,91±0,17 3,87±0,08 3,66±0,03 Leucinas 9,86±0,21 7,84±0,16 7,36±0,03 Tirozinas 3,47±0,11 3,05±0,65 2,41±0,03 Fenilalaninas 6,06±0,21 4,60±0,05 4,37±0,08 Histidinas 4,14±0,19 3,38±0,15 3,09±0,07 Lizinas 5,24±0,12 2,92±0,09 2,86±0,08 Argininas 9,27±0,33 6,51±0,22 5,95±0,14
KFF – kietos fazės fermentacija TF – tradicinės fermentacijos
Analizuojant fenolinių rūgščių sudėtis nefermentuotose, kietos fazės ir tradicinės fermentacijos žaliavose (8 lentelė), fiksuota p-kumaro ir 3,4-hidroksibenzenkarboksi rūgščių kiekio sumažėjimas KFF ir TF žaliavose ir Sinapo rūgšties padidėjimas TF (p<0,05). Pasikeitusi fenolinių rūgščių sudėtis esmingai pakeitė fermentuotos žaliavos skonines savybes.
8 lentelė. Fenolinių rūgščių sudėtis nefermentuotuose, kietos fazės ir tradicinės fermentacijos žaliavose (μg/g SM) Fenolinė rūgštis Žaliava (nefermentuoti miltai) 24 val. KFF 24 val. TF Vanilino 7,85 6,11 8,71 p-kumaro 83,11 26,65 28,73 Ferulo 547,49 326,41 376,05 Sinapo 12,77 11,21 22,66 p-hidroksibenzenkarboksi 4,26 6,18 6,49 3,4-hidroksibenzenkarboksi 6,45 3,73 3,03 Ferulo 82,71 85,83 84,38
KFF – kietos fazės fermentacija TF – tradicinės fermentacijos
Analizuojant mikroelementus nefermentuotose, kietos fazės ir tradicinės fermentacijos žaliavose (9 lentelė), fiksuotas vario ir cinko KFF ir TF žaliavose sumažėjimas, ir mangano ir geležies KFF padidėjimas (p<0,05).
9 lentelė. Mikroelementai nefermentuotuose, kietos fazės ir tradicinės fermentacijos žaliavose (mg/kg SM)
Mikroelementai Žaliava
(nefermentuoti miltai) 24 val. KFF
24 val. TF Varis 5,12 2,87 2,70 Manganas 16,78 20,81 17,42 Cinkas 41,88 27,77 25,95 Geležis 110,60 136,82 101,82
KTF – kietos fazės fermentacija TF – tradicinės fermentacijos
KFF fermentacijoje galimai biocheminės reakcijos metu Vario ir Cinko junginiai perėjo į kitus junginius, o fenoliniai junginiai chelatu pavidalu atpalaidavo geležį ir manganą, kurio kiekiai padidėjo (p<0,05).
3.2. Dėsliųjų vištų produktyvumo tyrimų rezultatai
Tiriamų grupių vištų dedeklių svoriai tyrimo metu atitiko ISA Brown rekomenduojamus svorius amžiaus grupėms.
Analizuojant fermentuoto pašarinio priedo Pediococcus acidilactici poveikį dedeklių svoriui nustatyta, kad minėti produkto dozavimai skirtingai turėjo įtakos dedeklių vištų svoriui. Analizuodami dėsliųjų vištų kūno svorius (10 lentelė), pastebime, kad kontrolinės grupės, pirmą bandymo dieną, dėsliųjų vištų kūno svoris buvo esmingai 3 proc. didesnis lyginant su I ir II tiriamąja grupe (p>0,005). Į lesalus įterpus fermentuotų skirtingų grūdų produktų gamybos šalutinių produktų, naudojant bakteriocinus produkuojančias pienarūgštes bakterijas Pediococcus acidilactici per visą laikotarpį aukščiausias vištų svoris išliko kontrolinėje grupėje. I grupėje (terpiant 6 proc. pašarinio priedo) sumažėjo dedeklės svoris 7 proc. lyginant su kontroline grupe, o II grupės (terpiant 8 proc. pašarinio priedo) – 5 proc. žemesnis nei kontrolinės grupės. Tyrimų, susietų su dedeklių svorio kitimu terpiant pienarūgštę produkuojančias bakterijas nėra daug, tačiau galima teigti, kad terpiamo priedo kiekis tampriai koreliuoja su dedeklės kūno svorio kitimu (p<0,05).
10 lentelė. Dėsliųjų vištų kūno svoris (kg)
Tarpsnis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė
1-ą bandymo dieną 1,77±0,05 1,72±0,04 1,72±0,03
proc. 100 97 97
56-ą bandymo dieną 1,82±0,05 1,69±0,04 1,73±0,03
proc. 100 93 95
Analizuodami vidutinio kiaušinio svorio duomenis (5 lentelė), nustatyta, kad pirmą bandymo laikotarpį (14 dieną), I ir II grupės kiaušinio svoris buvo mažesnis 5 ir 2 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
II bandymo laikotarpį (14–28 bandymo dieną): kiaušinio svoris turėjo tendenciją didėti I grupėje nuo 5 iki 3 proc. (p>0,05) lyginant su kontroline grupe, o II grupėje viršijo 3 proc. kontrolinę grupę.
III bandymo laikotarpį (28–42 dieną): Analizuodami vidutinio kiaušinio svorio duomenis, nustatyta, kad III bandymo laikotarpį, I grupės kiaušinio svoris turėjo tendenciją mažėti, buvo mažesnis 5 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). II grupės viršijo 1 proc.
IV bandymo laikotarpį (42–56 bandymo dieną): kiaušinio svoris turėjo tendenciją didėti I grupėje iki 4 proc. (p>0,05) lyginant su kontroline grupe, o II grupėje viršijo 2 proc. kontrolinę grupę. Į lesalus įterpus fermentuotų skirtingų grūdų produktų gamybos šalutinių produktų, naudojant bakteriocinus produkuojančias pienarūgštes bakterijas Pediococcus acidilactici per visą laikotarpį vidutinis kiaušinio svoris (g) turėjo tendenciją kisti, skirtingais kiekiais terpiant priedą.
Terpiant I grupėje 6 proc. fermentuoto priedo, vištų kiaušinio vidutinis svoris per visą bandymo laikotarpį buvo žemesnis 4 proc. nei kontrolinės grupės.
Terpiant 8 proc. pašarinio priedo – vištų kiaušinio vidutinis svoris per visą bandymo laikotarpį buvo didesnis 1 proc. nei kontrolinės grupės. Gauti duomenys atitinka tyrimų rezultatus, kad pienarūgštę produkuojantys organizmai gerina įsivinamumą [21], gerėja sveikatingumas, ko pasekoje didėja dedeklių kiaušinių vidutinis svoris [3;6;8 ].
11 lentelė. Vidutinis kiaušinio svoris (g)
Tarpsnis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė
14-ą bandymo dieną 57,8±1,67 54,9±1,10 56,4±1,04 proc. 100 95 98 28-ą bandymo dieną 61,4±1,41 59,5±1,29 63,5±1,10 proc. 100 97 103 42-ą bandymo dieną 63,9±1,48 60,4±1,33 64,5±1,36 proc. 100 95 101 56-ą bandymo dieną 63,9±1,72 61,4±1,63 65,4±1,25 proc. 100 96 102
Per visą bandymo laikotarpį 61,8±1,67 59,1±1,66 62,5±2,37
proc. 100 96 101
Analizuojant kiaušinių dėjimo intensyvumą (12 lentelė), per I periodą, pastebime, kad kiaušinių dėjimo intensyvumas I ir II grupėje buvo 1 proc. žemesnis nei kontrolinės grupės (p>0,05). II periodą, I grupė viršijo kontrolinę grupę 1 proc., o II grupė atsiliko 2 procentais. III periodą (42 dieną) I ir II grupė viršijo 1 ir 2 proc. kontrolinę grupę, o IV periodą – I tiriamoji grupė
nesiskyrė nuo kontrolinės grupės, o II grupė atsiliko 9 proc. Per visą bandymo laikotarpį I tiriamoji grupė išlaikė kiaušinių dėjimo intensyvumą kaip kontrolinės grupės, terpiant 6 kg pašarinio fermentuoto priedo, o II grupės minėtas priedas terpiant 8kg kiaušinių dėslumo intensyvumą sumažino 2 proc. (p>0,05).
12 lentelė. Kiaušinių dėjimo intensyvumas, proc.
Tarpsnis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė
14-ą bandymo dieną 95 94 94
28-ą bandymo dieną 98 99 96
42-ą bandymo dieną 95 96 97
56-ą bandymo dieną 96 96 87
Per visą bandymo laikotarpį 96 96 94
Analizuojant vištų dėslumą per laikotarpį, kuris skaičiuojamas sudėtų kiaušinių suminis skaičius dedeklei per periodą (13 lentelė), matome, kad pirmas dvi savaites dėslumas esmingai nesiskyrė tarp I, II ir kontrolinių grupių (p<0,05). II bandymo periodą (28 dienai), dėslumas visose grupėse pakilo, ir išliko tolygus, tiriamų grupių dėslumas buvo kaip kontrolinės grupės. III bandymo periodą (42 dieną) I grupės dėslumas atitiko kontrolinės, tačiau II grupės dėslumas per laikotarpį pakilo 8 proc. (p>0,05). IV bandymo periodą, paskutinės tiriamos savaitės II tiriamos grupės dėslumas išliko kaip kontrolinės, o terpiant 6 kg priedo I grupėje dėslumas nukrito 8 proc. Lyginant visą laikotarpį, terpiant 6 kg priedo I grupės dėslumas sumažėjo 2 proc., o terpiant priedą 8 kg padidino 2 proc. lyginant su kontroline grupe (p<0,05).
Nustatyta, kad minėti skirtingi fermentuoto pašarinio priedų dozavimai turi įtakos vištų dėslumui, kurie atitinka rezultatus panašiuose tyrimuose, kur terpiamo preparato kiekis tampriai koreliavo su dėslumo parametrais [20;29;30].
13 lentelė. Vištų dėslumas per laikotarpį (vnt.)
Tarpsnis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė
14-ą bandymo dieną 13±0,47 100 13±0,28 100 13±0,25 100 28-ą bandymo dieną 14±0,23 100 14±0,11 100 14±0,24 100 42-ą bandymo dieną 13±0,22 100 13±0,27 100 14±0,28 108 56-ą bandymo dieną 14±0,23 100 13±0,27 92 14±0,28 100 Per visą bandymo laikotarpį 54,0±0,33
100
53,0±0,29 98
55,0±0,29 102
Analizuojant duomenis apie lesalų sunaudojimą (14 lentelė) I periodu (14 dieną ) nustatytas, 1 proc. žemesnis I tiriamojoje grupėje, lyginant su kontroline (p>0,05). II periodą, I grupės sulesimas turėjo tendenciją žemėti iki 2 proc., ir nuo 42 iki 56 dienos (tyrimo pabaigos) išsilaikė 1 proc. žemesnis sulesimas.
Per visą bandymo laikotarpį 1–56 dieną, I grupė, su 6proc fermentuoto pašarinio priedo tiriamose grupėse lesalų sunaudojimas buvo 1 proc. žemesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Šie duomenis atitinka tyrėjų duomenis, kuriuose lesalų sąnaudos sumažėjo, padidėjus lesalų įsivinamumui, terpiant fermentinius priedus [26;27;30;36].
14 lentelė. Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių gauti (kg)
Tarpsnis Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė 14-ą bandymo dieną 2,25±0,06 2,22±0,09 2,24±0,08 proc. 100 99 100 28-ą bandymo dieną 2,01±0,06 1,96±0,06 2,00±0,07 proc. 100 98 100 42-ą bandymo dieną 2,02±0,07 1,99±0,04 2,01±0,07 proc. 100 99 100 56-ą bandymo dieną 1,96±0,06 1,94±0,07 1,96±0,07 proc. 100 99 100
Per visą bandymo laikotarpį 2,06±0,07 2,03±0,08 2,05±0,07
proc. 100 99 99
Analizuojant tyrimo rezultatus, siekiant paskaičiuoti lesalų sąnaudas 1 kg kiaušinių masės pagaminti (15 lentelė), pastebima, kad I grupei lesalų sąnaudos buvo 1 proc. žemesnės lyginant su kontroline, II periodą- 2 proc., III ir IV periodą – 1 procentą. Analizuojant už visą laikotarpį, lesalų sunaudojimas I ir II grupėje terpiant priedus, lesalų sąnaudas 1kg kiaušiniui gauti sumažėjo 1 proc. lyginant su kontroline grupe. Šie duomenis atitinka tyrėjų duomenis, kuriuose lesalų sąnaudos sumažėjo, padidėjus lesalų įsivinamumui, sveikatingumui terpiant fermentinius priedus [26;27;30;36].
3.3. Kiaušinių kokybiniai tyrimų rezultatai
Kiaušinių kokybiniai tyrimai atlikti 4 kartus, kas dvi savaites. Tirtas: vidutinis kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas, lukšto stiprumas ir masė, bei storis lukšto bukajame gale, viduryje ir smailiajame gale.
Tirtas ir kiaušinio dūžis ir švarumas. Jis labai įtakojamas fiziologijos, medžiagų balanso lesale, ligų fono, šviesos režimo, sveikatingumo.
