Darbo vadovas:

Mantas Kubilius

5 kursas, 9 grupė

IMPLANTO PAVIRŠIAUS ŠIURKŠTUMO ĮTAKA

KRAŠTINIO KAULO REZORBCIJAI: MOKSLINĖS

LITERATŪROS SISTEMINĖ APŢVALGA

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas:

Prof. dr. Gintaras Juodţbalys

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

VEIDO IR ŢANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA

IMPLANTO PAVIRŠIAUS ŠIURKŠTUMO ĮTAKA KRAŠTINIO KAULO

REZORBCIJAI: MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖ APŢVALGA

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

Magistrantas ... Darbo vadovas ...

(parašas) (parašas) Mantas Kubilius, 5 kursas, 9grupė Prof. dr. Gintaras Juodţbalis

20...m... 20...m. ...

(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŢVALGOS VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ...

Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)

Recenzavimo data: ...

Eil. Nr.

Mokslinio

darbo dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai

Darbo reikalavimų

atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo

turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0 3 Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0 4

Įvadas, tikslas, uţdaviniai (1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

tikslas ir uţdaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)

Ar yra sisteminės apţvalgos protokolas? 0,6 0,3 0

8

Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai,

kalba, publikavimo būklė ir pan.) 0,4 0,2 0

9

Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais ir paskutinės paieškos data?

0,2 0,1 0

10

Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktaţodţiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktaţodţių derinius)?

0,4 0,1 0

11

Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apţvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?

12

Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?

0,4 0,2 0

13

Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?

0,4 0,2 0

14

Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?

0,2 0,1 0

15

Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)

Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus prieţastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?

0,6 0,3 0

17

Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?

0,6 0,3 0

18

Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų arţalingų rezultatų įvertinimai: a)apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b)nustatyti įverčiai ir pasiklautinumo intervalai?

0,4 0,2 0

19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys _{lentelėse pagal atskirus uţdavinius?} 0,6 0,3 0

20

Rezultatų aptarimas (1,4balo)

Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir

nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0 21 Ar aptarti atliktos sisteminės apţvalgos

trūkumai? 0,6 0,3 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą,

iškeltus tikslus ir uţdavinius? 0,2 0,1 0 24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medţiaga? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

26 _Literatūros

sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

27

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

29

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne maţiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų- ne maţiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti

nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0

31

Praktinės rekomendacij os

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos

ir ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

32

Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija?

+1 +0,5 0

33

Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?

+2 +1 0

34

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl. (-2balai) <15 psl. (-5 balai)

35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta?

-2 balai

-1 balas

36 Ar darbo struktūra atitinka mokslinio

darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas

38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų?

-2 balai

-1 balas

39

Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių subalansuotumas?

-0,2 balo -0,5 balo

40 Plagiato kiekis darbe

>20% (nevert. )

41

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 -0,5

42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinkatekstą;

ir poskyrių pavadinimai?

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų

ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 -0,5

44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medţiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 -0,5

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos:

TURINYS

STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 13

1.1 Paieškos metodai ... 13

1.2 Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai ... 13

1.3 Paieškos metodika ... 14

1.4 Duomenų kaupimas ... 15

DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 16

2.1 Duomenų paieškos rezultatai ... 16

2.2 Tyrimų metodikos charakteristikos ... 17

2.3 Tiriamųjų populiacijos charakteristikos ... 17

2.4 Intervencijų charakteristikos ... 17

2.5 Tyrimų pateiktų rezultatų apţvalga ... 18

2.5.1 Kraštinio kaulo aukščio pokyčiai lyginant šiurkštų implanto paviršių, vidutiniškai šiurkštų ir švelnų ... 18

REZULTATŲ APTARIMAS ... 21

3.1 Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos ... 21

3.2 Sisteminės apţvalgos trūkumai ... 23

IŠVADOS ... 25

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 26

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 27

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Pastaraisiais metais vienas svarbiausių akcentų dantų

implantacijoje yra kraštinio kaulo tirpimo modelių studijavimas, kad būtų galima pasiekti ilgalaikius estetinius rezultatus. Kaulo rezorbcija aplink implantus priklauso nuo daugelio etiologinių faktorių, vienas iš jų - implanto paviršiaus šiurkštumas. Darbo tikslas yra atlikti sisteminę mokslinės literatūros apţvalgą ir įvertinti ar yra sąsaja tarp implanto paviršiaus šiurkštumo ir kraštinio kaulo rezorbcijos.

Medţiaga ir metodai: Mokslinės literatūros sisteminei apţvalgai mokslinių straipsnių paieška buvo

atlikta nuo 2014 m. vasario 28 dienos iki 2019 m. vasario 28 dienos. Straipsniai buvo atrinkti naudojant PRISMA atrankos sistemą iš Pubmed-Medline ir PMC duomenų bazių. Į literatūros apţvalgą buvo įtrauktos publikacijos anglų kalba, klinikiniai tyrimai, atlikti su ţmonėmis, kurių metu buvo vertinamas implanto paviršiaus šiurkštumas, kaulo rezorbcijos lygis.

Rezultatai: Iš viso išanalizuoti 8 tyrimai, atrinkti pagal kriterijus, tyrimuose dalyvavo 555 pacientai,

kuriems buvo įsriegti 1378 implantai, visi dalyviai buvo sveiki. Atlikus analizę 4 tyrimai parodė, jog implanto paviršiaus šiurkštumas turi įtakos kaulo rezorbcijai. Likę keturi tyrimai neparodė statistiškai reikšmingų sąsajų tarp kaulo rezorbcijos ir implanto paviršiaus.

Išvados: Maţesnė kraštinio kaulo aukščio rezorbcija pastebėta įsriegus implantus su švelnesniais

paviršiais (Sa<1.0 µm). Kai implanto paviršius šiurkštesnis (Sa>1.0 µm) stebimas didesnis kaulo tirpimas aplink implantus.

SUMMARY

Aim: In recent years, one of the most important focuses in implant dentistry has been the study of

marginal bone loss patterns to better achieve a predictable longterm esthetic result. Bone resorption around the implant is related with a lot of factors, one of them is implant surface rougness. The aim of this study is to assess whether there is a coherence between the implant roughness and marginal bone loss.

Materials and methods: An electronic literature search from Pubmed-Medline database published

from February 28th of 2014 to February 28th of 2019 was conducted. Sequential screening at the title, abstract and full text levels were performed. Clinical human studies in the English language that had reported: implant surface roughness, marginal bone loss.

Results: The research resulted in 8 articles meeting the inclusion criteria with 555 patients overall,

1378 implants were implanted. All patients healthy, there was no contraindications for implantation. After analysing all articles, significant association between implant surface roughness and marginal bone loss has been found in 4 articles. In another four articles, there was no significant difference.

Conclusions: According to the evaluated articles, the lower marginal bone resorption was detected

with the smooth implant surfaces (Sa< 1.0 µm). When the implant surface is more rough (Sa> 1.0 µm), the marginal bone loss was greater.

SANTRUMPOS

11

ĮVADAS

Pastaraisiais metais vienas svarbiausių akcentų dantų implantacijoje yra kraštinio kaulo tirpimo modelių studijavimas, kad būtų galima pasiekti ilgalaikius estetinius rezultatus [1]. Kaulo rezorbcija aplink implantus priklauso nuo daug etiologinių faktorių, pavyzdţiui, operacinės traumos [2,3], infekcijos, ankstyvo protezavimo, prastos burnos higienos [2], biologinio pločio, implanto-atramos jungties mikrotarpo [3,19], implanto kaklelio skirtingos modifikacijos ir topografijos [4], implanto dizaino ir jo paviršiaus šiurkštumo [3, 5, 19]. Iš visų išvardintų veiksnių, galima išskirti implanto paviršiaus šiurkštumą [3, 5, 19], kurį analizuosiu šioje apţvalgoje. Yra įvairių nuomonių apie tai - yra autorių, kurie teigia, kad implanto paviršiaus šiurkštumas neturi didelės įtakos kraštinio kaulo rezorbcijai, ir maţai kas kalba apie šiurkštumą, kaip etiologinį faktorių [6, 7, 9, 14], kiti sako, jog paviršiaus šiurkštumas turi didelės įtakos marginalinio kaulo tirpimui [3, 5, 18].

Implanto paviršiaus šiurkštumas yra apibūdinamas keliais rodikliais - Ra, kuris apibūdina implanto paviršių dviejose dimensijose ir Sa, kuris vertina paviršių trijose dimensijose [8]. Daţniausiai naudojamas rodiklis Sa, kuris nusako vidutinį analizuoto paviršiaus ploto aukštį mikrometrais. Naudojami rodikliai leidţia suskirstyti implanto paviršiaus šiurkštumą į keturias pagrindines grupes: švelnus paviršius (Sa< 0.5 µm), minimaliai šiurkštus (Sa tarp 0.5 ir 1.0 µm), vidutiniškai šiurkštus (Sa tarp 1.0 ir 2.0 µm) ir šiurkštus (Sa>2.0 µm) [5]. Teigiama, kad šiurkštesni implanto paviršiai turi didesnį paviršiaus plotą osteointegracijai ir skatina didesnę osteoblastų migraciją ir diferenciaciją [9]. Tai didina pirminį implanto stabilumą,tačiau kiti autoriai sako, jog implantai su švelnesniu paviršiumi yra maţiau linkę į periimplantitą, lyginant su šiurkščius paviršius turinčiais implantais [11, 18]. Taigi, kyla klausimas, kuris paviršius geriausiai išlaiko kraštinio kaulo aukštį (KKA) ilgalaikėje implanto perspektyvoje.

Kraštinio kaulo rezorbcija iki 1-2 mm per pirmus metus yra normalus rodiklis, nes šiuo atveju kaulo rezorbcija pasireiškia kaip fiziologinis procesas, o visais kitais metais neturėtų būti didesnė nei 0,2 mm per metus [10, 12, 14, 15]. Tačiau tobulėjant implantų paviršiams ir dizainams, šie rodikliai ateityje turėtų maţėti.

12

Darbo tikslas:

Atlikti sisteminę mokslinės literatūros apţvalgą ir įvertinti ar yra sąsaja tarp implanto paviršiaus šiurkštumo ir kraštinio kaulo rezorbcijos.

Darbo uţdaviniai:

1) Nustatyti, ar implanto paviršiaus šiurkštumas turi įtakos kraštinio kaulo rezorbcijai.

2) Palyginti kraštinio kaulo rezorbcijos rodiklius, esant šiurkščiam, vidutiniškai šiurkščiam ir švelniam implanto paviršiui.

13

STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI

BEI STRATEGIJA

1.1 Paieškos metodai

Mokslinės literatūros sisteminės apţvalgos planavimo ir duomenų analizės metu buvo laikomasi PRISMA atrankos kriterijų (Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) [21] bei Cochrane intervencijų sisteminėms apţvalgoms (Cochrane Handbook for Systematic Reviews of Interventions) metodinių nurodymų [22]. Klinikinis (angl. PICO) klausimas buvo formuluojamas orientuojantis į pacientą, jam taikytą intervenciją, kontrolę ir pasekmes: ar implanto paviršiaus šiurkštumas turi įtakos kraštinio kaulo rezorbcijai?

Mokslinių straipsnių paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse, taikant PubMed paieškos sistemą: MEDLINE, Wolters Kluwer Health, Quintessence, OvidSP, SpringerLink, ScienceDirect, Wiley Online Library, Clinical Key, The Cohrane Library. Buvo nagrinėjamos publikacijos, kurių santraukos buvo pateiktos viešai, o išsamius straipsnius buvo galima atsisiųsti LSMU bibliotekoje.

Prieš pradedant analizę buvo paruoštas publikacijų analizės ir duomenų rinkimo protokolas, pagal kurį buvo atrenkami ir analizuojami straipsniai apie dantų implantų paviršius ir jų šiurkštumo įtaką kraštinio kaulo rezorbcijai. Buvo ieškoma informacijos apie implanto paviršiaus šiurkštumo dydį ir jo poveikį kaulo rezorbcijai, ar nuo šiurkštumo dydţio ir paviršiaus paruošimo priklauso kraštinio kaulo rezorbcija.

1.2 Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai

Į mokslinės literatūros sisteminę analizę buvo įtraukti tyrimai, tyrimų dalyviai, gydymo ar rezultatų matavimai, kurie atitiko iškeltus reikalavimus.

Tyrimų tipai: klinikinės prospektyvinės randomizuotos, nerandomizuotos ir kohortinės studijos, kurių metu vertinamas implantų paviršiaus paruošimas, gautas šiurkštumas ir radiologiniai kraštinio kaulo apie implantą rezorbcijos rodikliai. Tyrimo dalyvių apimtis >10 pacientai.

Tyrimų dalyviai: pacientai, kuriems yra >18 metų. Po dantų ekstrakcijos turi būti praėję bent 3 mėn., kad būtų įsriegtas 1 arba daugiau implantų į sveiką kaulą, pagal standartinį implantacijos protokolą, ir atliktas implantų protezavimas. Sveiki pacientai, nesergantys bendrinėmis ligomis, neturintys ţalingų įpročių.

14

Rezultatų matavimo tipai: radiologinis, prie implantų esančio kaulo aukščio išmatavimas, matmenys skaičiuojami milimetrais su standartiniu nuokrypiu ar maţiausia ir didţiausia imties reikšmėmis.

Neįtraukimo kriterijai: 1. Tyrimai, atlikti su gyvūnais. 2. Vieno atvejo analizės.

3. Tiriamiesiems taikoma vienmomentės implantacijos operacija.

4. Tiriamiesiems atliktas kraštinio kaulo audinių augmentacija, pasitelkiant kaulo transplantantus. 5. Tiriamieji sirgo alkoholizmu, turėjo onkologinių bei bendrinių, periodontologinių ligų.

1.3 Paieškos metodika

Straipsnių mokslinės literatūros sisteminei analizei buvo ieškoma Nacionalinėje medicinos duomenų bazėje Medline, naudojantis internetiniu tinklalapiu „Pubmed“ ir ,,PMC“. Atliekant straipsnių paiešką duomenų bazėse, naudota raktaţodţių formuluotė: dental, implant OR implantation OR implantology, surface OR surfaces, bone loss OR periimplantitis. Paieškos algoritmas: dental AND (implant OR implantation OR implantology) AND (surface OR surfaces) AND (bone loss OR periimplantitis).

Paieškos kriterijai: tyrimai, atlikti su ţmonėmis, publikacijos anglų kalba, publikacijos nuo 2014 metų vasario 28 dienos iki 2019 metų vasario 28 dienos. Taip pat buvo analizuoti atrinktų mokslinių straipsnių literatūros šaltiniai, ieškant kriterijus atitinkančių straipsnių.

15

1.4 Duomenų kaupimas

Duomenys buvo kaupiami pildant iš anksto paruoštas formas, parengtas pagal Cochrane metodines rekomendacijas. Buvo kaupiami kiekvieno tyrimo duomenys:

 Pagrindinis autorius;

 Publikacijos metai;

 Tyrimo tipas;

 Imties dydis;

 Tiriamoji medţiaga;

 Matuoti kriterijai (implanto paviršiaus šiurkštumo dydis, kraštinio kaulo rezorbcijos dydis);

 Įvertinimo metodas;

16

DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

2.1 Duomenų paieškos rezultatai

Atlikus straipsnių paiešką „Pubmed“, iš viso buvo identifikuoti 1610 straipsniai. Aktyvavus filtrus, atrinkti 590 straipsniai. Santraukų perţiūros metu buvo atrinkti 53 straipsniai, iš kurių perţiūrėtas pilnas tekstas ir, pritaikius atrankos kriterijus galutinei analizei, buvo atrinktos 8 mokslinės publikacijos [13 - 20], dar 12 straipsnių buvo panaudoti įvade. Išsami literatūros atrankos procedūra:

17

2.2 Tyrimų metodikos charakteristikos

Gydymo rezultatų kontrolės terminas – bent 1 metai. Atrinktuose tyrimuose buvo vertintas KKA pasikeitimas, esant skirtingiems implanto paviršiaus šiurkštumams. Pradinis kaulinio audinio aukštis ir praradimas buvo matuotas (milimetrais) rentgeno nuotraukose skaitmeniniu būdu. KKA buvo nustatomas iškart po implanto įsukimo arba po protezavimo ir praėjus bent 1 metams arba daugiau.

2.3 Tiriamųjų populiacijos charakteristikos

Atlikus mokslinių tyrimų analizę, iš viso dalyvavo 555 pacientai, kuriems buvo įsukti 1378 implantai. Jų amţius svyravo nuo 18 iki 80m. Visi tirti dalyviai nesirgo cukriniu diabetu, periodonto, sisteminėmis ar kitomis ligomis, kurios būtų kontraindikacija implantacijai. Atsiţvelgta, kad tiriamieji neturėtų ţalingų įpročių.

Prieš procedūras visų pacientų burnos būklė būdavo ištiriama, padarytos ortopantogramos arba dentalinės rentgeno nuotraukos prieš procedūras, ir pakartotos tyrimų eigoje gydymo rezultatų kontrolei. Tyrimuose buvo tirtas KKA sumaţėjimas.

2.4 Intervencijų charakteristikos

Analizuotuose moksliniuose tyrimuose buvo atlikta atidėtoji implantacija. Implantacijos metu nebuvo naudojami kaulo arba minkštųjų audinių transplantantai ar pakaitalai. Visos operacijos buvo atliktos laikantis gamintojo nurodyto protokolo. Ant įsriegtų implantų uţsuktos gyjimo galvutės ir ţaizda susiuvama. Ant implantų protezavimas atliktas dantų restauracijomis po 2 - 4 mėn. Praėjus metams po procedūros ar protezavimo, pacientams buvo atlikti radiologiniai tyrimai ir matuojamas KKA. Buvo tirta ir siekta palyginti KKA pokytis, atsiţvelgiant į implanto paviršių.

18

2.5 Tyrimų pateiktų rezultatų apţvalga

Lentelė su autorių gautais rezultatais pateikta priede (ţr. priedą Nr.1). Implantai pagal savo paviršiaus šiurkštumą išskirti į grupes. Radiologiniai KKA pokyčiai praėjus metams ir daugiau po implantacijos ir protezavimo pateikti lentelėje.

2.5.1 Kraštinio kaulo aukščio pokyčiai lyginant šiurkštų implanto paviršių, vidutiniškai šiurkštų ir švelnų

Mendonça ir bendraautorių tyrime [14] dalyvavo dvi implantų paviršiaus grupės. Pirmoji grupė buvo šiurkštus implanto paviršius (Sa 1.35 µm), antroji - švelnus paviršius (Sa 0.9 µm). Buvo tirtas KKA pirmosios grupės vidutiniškai po 4.4 ± 0.9 metų, antrosios - 4.7 ± 0.8 metų. Iš viso buvo įsriegta 118 šiurkštaus paviršiaus implantų 70 pacientų ir 113 švelnaus paviršiaus implantų 68 pacientams. Rezultatai parodė, jog pirmosios grupės su šiurkščiu implanto paviršiumi KKA apie implantus sumaţėjo 1.23 ± 0.65 mm. Antrosios grupės su švelniu implanto paviršiumi KKA sumaţėjo 1.48 ± 0.92 mm. Gauti duomenys rodo, jog esant švelniam implanto paviršiui galima tikėtis didesnės kraštinio kaulo rezorbcijos.

Ibañez ir kitų bendraautorių tyrime [15] buvo tirtas KKA pokytis praėjus vidutiniškai 9.32 ± 4.09 metų po implantacijos. Klinikiniame tyrime tiriamos dvi grupės: implantai su šiurkščiu (Sa >2.0 µm) ir su švelniu (Sa 0.9 µm) paviršiumi. Iš viso įsriegta 97 implantai su šiurkščiu paviršiumi ir 461 implantas su švelniu paviršiumi 172-iems pacientams. Rezultatai, praėjus minėtam laikotarpiui, parodė, jog grupė su šiurkščiu implanto paviršiumi turėjo KKA sumaţėjimą 0.82 ± 0.88 mm. Antrosios grupės su švelniu implanto paviršiumi KKA sumaţėjo 0.75 ± 1.09 mm. Tyrime nebuvo rasta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp abiejų grupių.

Glibert ir bendraautorių tyrime [18] buvo tirtas KKA pokytis praėjus metams po implanto protezavimo. Tiriamos dvi grupės: implantai su vidutiniškai šiurkščiu paviršiumi (Sa 1.3 µm) ir implantai su švelniu paviršiumi kaklelio srityje (Sa 0.9 µm), o likusiame paviršiuje vidutinis šiurkštumas (Sa 1.3 µm). Kiekvienam pacientui buvo įsriegta po vieną kiekvienos grupės implantą. Iš viso buvo tiriama 21 implantas pirmos grupės ir 21 implantas antros grupės. Dalyvavo 21 pacientas. Rezultatai praėjus metams parodė, jog pirmosios grupės su vidutiniškai šiurkščiu paviršiumi KKA apie implantus sumaţėjo 0.32 ± 0.68 mm. Antrosios grupės KKA pokytis buvo 0.37 ± 0.50 mm. Gauti duomenys parodė, jog nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp paviršių.

19

Lee ir kitų autorių tyrime [19] buvo stebėtas KKA pokytis praėjus penkeriems metams po implanto protezavimo. Tiriamosios dvi grupės: implantai su šiurkščiu paviršiumi (Sa 1.35 µm) ir implantai su švelniu paviršiumi vainikinėje dalyje (Sa 0.9 µm), o likęs implanto paviršius vidutiniškai šiurkštus (Sa 1.12 µm). Iš viso tyrime dalyvavo 21 pacientas ir buvo įsriegti 32 implantai su šiurkščiu paviršiumi ir 25 implantai su švelniu paviršiumi vainikinėje implanto dalyje. Rezultatai, praėjus penkeriems metams po restauracijos uţdėjimo, parodė, kad pirmosios grupės su šiurkščiu paviršiumi KKA apie implantus sumaţėjo 0.99 ± 0.38 mm. Antrosios grupės su švelniu paviršiumi implanto vainikinėje dalyje KKA sumaţėjo 1.06 ± 0.39 mm. Rezultatai rodo, jog implantai su šiurkščiu paviršiumi ilgalaikėje perspektyvoje labiau išsaugo kraštinį kaulo aukštį aplink implantą.

Spinato ir bendraautorių tyrime [20] buvo tirtas KKA pokytis praėjus vieneriems metams po protezavimo. Klinikiniame tyrime buvo tiriamos dvi grupės: implantai su šiurkščiu paviršiumi (Sa 1.3 µm) ir implantai su vidutiniškiai šiurkščiu paviršiumi (Sa 0.9 µm) vainikinėje implanto dalyje, o likęs paviršius šiurkštus (Sa 1.3 µm). Iš viso tyrime dalyvavo 75 pacientai. Pirmai tiriamajai grupei implantuoti 37 implantai, antrai – 38 implantai. Rezultatai parodė, jog pirmosios grupės su šiurkščiu implanto paviršiumi KKA sumaţėjo medialiai implanto 0.35 ± 0.24 mm, o distaliai - 0.41 ± 0.35 mm. Antrosios grupės medialiai - 0.29 ± 0.23 mm, distaliai - 0.35 ± 0.27 mm. Gauti duomenys rodo, kad esant šiurkščiam paviršiui galima tikėtis didesnio KKA pokyčio.

Gallego ir kitų autorių tyrime [17] buvo tirtas KKA pokytis praėjus trejiems metams. Klinikiniame tyrime buvo tiriamos trys grupės:

1. Implantai su švelniu paviršiumi (Sa 0.4 µm).

2. Implantai su maţai šiurkščiu paviršiumi (Sa 0.9 µm). 3. Implantai su vidutiniškai šiurkščiu paviršiumi (Sa 1.3 µm).

Iš viso įsriegti 8 implantai su švelniu paviršiumi, 27 implantai su maţai šiurkščiu paviršiumi ir 144 implantai su vidutinio šiurkštumo paviršiumi. Tyrime dalyvavo 51 pacientas. Rezultatai praėjus trejiems metams parodė:

1. Pirmos tiriamosios grupės KKA apie implantus sumaţėjo 0.96 ± 0.49 mm. 2. Antrosios grupės KKA sumaţėjo 0.77 ± 0.60 mm.

3. Trečiosios grupės KKA sumaţėjo 1.48 ± 1.09 mm.

Tyrimo rezultatai rodo, kad vidutiniškai šiurkštus implanto paviršius daro didţiausią ţalą marginaliniam kaulo aukščiui, o maţai šiurkštus paviršius - maţiausią ţalą.

20

Donati ir bendraautorių tyrime [16] buvo tirtas KKA pokytis praėjus 20 metų. Buvo tiriamos dvi grupės: implantai su švelniu paviršiumi (Sa 0.9 µm) ir implantai su vidutiniškai šiurkščiu paviršiumi (Sa 1.1 µm). Iš viso įsriegti 64 implantai 25-iems pacientams. Rezultatai, praėjus dvidešimčiai metų, parodė, jog pirmosios grupės su švelniu implanto paviršiumi KKA pokytis buvo 0.41 ± 1.25 mm, o antrosios grupės su vidutiniškai šiurkščiu paviršiumi KKA pokytis buvo 0.83 ± 1.59 mm. Duomenys rodo, kad ilgalaikiam rezultatui implantai su švelniu paviršiumi labiau išsaugo kraštinį kaulą, negu implantai su šiurkštesniu paviršiumi.

Sener-Yamaner ir bendraautorių tyrime [13] buvo tirtas KKA pokytis praėjus vidutiniškai 8.75 metams. Buvo tiriamos dvi grupės:

1. Implantai su vidutinio šiurkštumo (Sa 1.78 µm) paviršiumi ir SLA padengimu.

2. Implantai su vidutinio šiurkštumo (Sa 1.75 µm) paviršiumi ir SLActive padengimu.

Tyrime dalyvavo 52 pacientai ir šiems buvo sunaudoti 106 implantai, priklausantys pirmai tiriamajai grupei, bei 66 implantai – antrai grupei. Rezultatai parodė, jog KKA sumaţėjimas pirmoje

grupėje buvo 0.71 ± 0.35 mm, o antroje - 0.53 ± 0.28 mm. Gauti duomenys rodo, kad SLActive

21

REZULTATŲ APTARIMAS

3.1 Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos

Nemaţa dalis išanalizuotų mokslinių straipsnių ir tyrimų rezultatai parodė, kad implanto paviršiaus modifikacijos ir jo šiurkštumas turi įtakos kaulo rezorbcijai apie implantus [15, 16, 17, 19]. Kaip ir minėjau anksčiau, KKA rezorbcija priklauso ir nuo daugelio kitų etiologinių faktorių, tačiau nedidelė dalis mokslinių straipsnių lygina skirtingų implanto paviršių įtaką.

Galima teigti, kad implanto paviršiaus charakteristika yra svarbus faktorius kraštinio kaulo rezorbcijos etiologijoje. Pastebėta, jog, kai būdavo sriegiamas implantas su maţai šiurkščiu paviršiumi (Sa < 0.9 µm), kraštinio kaulo praradimas buvo maţiausias [15, 16, 17, 20].

Išanalizuotuose tyrimuose, kuriuose nebuvo rasta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp šiurkštaus ir švelnaus implanto paviršiaus [13, 14, 18, 20], daţniausiai buvo parinkta per maţa pacientų imtis [18], per maţas sekimo laikotarpis [18, 20] arba buvo lyginami implantai maţai besiskiriantys savo šiurkštumu [13]. Autoriai, gavę statististiškai reikšmingus rezultatus, naudojo implantus su didesniu šiurkštumo skirtumu [15, 17, 19]. Luis Gallego ir kitų autorių tyrime [17], Cristina Ibañez ir bendraautorių tyrime [15] buvo pasirinkti implantai su kitokiais šiurkštumo vienetais (Sa 0.4 - 1.35 µm) ir (Sa 0.9 - >2 µm). Tai galėjo padaryti įtaką gautiems rezultatams.

Maarten Glibert ir bendraautorių teigimu [18], vienerių metų sekimo periodas yra per trumpas ir tai lėmė jų gautus rezultatus, kadangi daugelis kitų tyrėjų [13, 15, 16, 19] pasirinko sekimo periodą, ilgesnį nei 5 metai.

Buvo pastebėta, jog implantai su švelnesniu paviršiumi (Sa 0.8 - 0.9 µm) turėjo maţesnius kraštinio kaulo rezorbcijos rodiklius, lyginant su šiurkščiais implanto paviršiais (Sa >1.1 µm) [15, 16, 17, 20]. Keletas tyrimų parodė, jog implantai su šiurkščiu paviršiumi (Sa >1.3 µm) turėjo maţesnius KKA rezorbcijos rodiklius [14, 18, 19], tačiau daugelis tyrimų nebuvo statistiškai reikšmingi ir neturėjo ilgo sekimo periodo.

KKA priklauso ne tik nuo implanto paviršiaus, bet ir nuo minkštųjų audinių storio aplink implantus. Fernando Suárez-López del Amo ir bendraautorių teigimu [23], įsukti implantai, kai aplinkiniai audiniai buvo storesni (>2mm), rodė maţesnius kraštinio kaulo rezorbcijos rodiklius. Norintiems išvengti kaulo rezorbcijos, esant ploniems audiniams (<2mm) aplink implantą, autorius rekomenduoja naudoti minkštųjų audinių transplantatą. Yang Liu ir kitų autorių teigimu [24], kraštinio kaulo rezorbciją galima sumaţinti, pasirenkant implantus su kuginiu uţraktu (angl. Morse taper) ir turinčius platformos pasikeitimo (angl. Platform switching) funkciją. Taip ne tik uţtikrinamas

22

maţesnis bakterijų dauginimasis ir endotoksinų išskyrimas, bet ir atitolinama kenksminga mikroaplinka nuo implanto-atramos jungties. Taip pat, norint pasiekti ilgalaikių rezultatų, rekomenduojama naudoti chlorheksidino tirpalą ar gelį, kaskart atsukus implanto atramą. Ibañez ir kiti bendraautoriai teigia [15], kad KKA rezorbcijai taip pat turi įtakos implanto plotis. Siauresni implantai rodo maţesnius rezorbcijos rodiklius, kiekvienas papildomas implanto milimetras į plotį padidina kraštinio kaulo rezorbciją 0,0326 mm per metus. Implanto ilgis taip pat turi įtakos. Sener-Yamaner ir

bendraautoriai [13] įrodė, jog implantai, ilgesni nei 10mm, turi maţesnius kraštinio kaulo rezorbcijos

rodiklius.

Atsiţvelgiant į implantų protezavimo aspektus, galima sakyti, jog įtakos turi protezo retencinė sistema. Cleidiel Aparecido Araujo Lemos ir bendraautoriai [25] atliko analizę ir jos rezultatai rodė, jog cementu fiksuojami vainikėliai ant implantų sukelia maţiau komplikacijų ir maţesnę KKA rezorbciją nei prisukami vainikėliai ant implantų. Taip pat Christian Mehl ir bendraautoriai [26] teigia, jog medţiaga, iš kurios pagaminta protezavimo atrama, neturi įtakos nei kaulo rezorbcijai, nei minkštųjų audinių pokyčiams aplink implantą. Kalbant apie implantų apkrovimą, šis faktorius irgi gali turėti įtakos KKA. Siekdami greito rezultato, nemaţai gydytojų stengiasi vienmomentiškai apkrauti implantus, taip iškart atstatydami dalinius ar pilnus dantų defektus. Georgios E. Romanos ir bendraautoriai [27] sako, jog nėra skirtumo, ar implantai bus apkrauti vienmomentiškai ar bus atidėtas implanto apkrovimas, jei pasiektas geras pirminis stabilumas. Rezultatai taip pat parodė, jog vienmomentiškai apkrauti implantai turi maţesnį kraštinio kaulo tirpimą, tačiau rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi. Kaip išsiaiškinome, KKA aplink implantus kinta dėl daugelio faktorių, susijusių tiek su pačiu implantu, tiek su jų protezavimu, todėl reikia dar nemaţai tyrimų, kad būtų galima išsiaiškinti visus rizikos veiksnius ir minimalizuoti kraštinio kaulo tirpimą ilgalaikiams rezultatams.

23

3.2 Sisteminės apţvalgos trūkumai

Perţvelgus įtrauktus tyrimus, nemaţa dalis parodė vidutinį tendencingumą pagal Cochrane intervencijų sisteminės apţvalgos metodinius nurodymus [22] (ţr. Lentelė nr.1).

1 lentelė Straipsnių tendencingumo įvertinimas

Autorius ir metai Atsitiktinė seka Pasiskirstymo maskavimas Aklas rezultatų vertinimas Nepilni duomenys Selektyvūs rezultatai Kitos paklaidos Sener-Yamaner et al., 2017m. [13] ? ? ? + ? + Mendonça et al., 2017m. [14] + ? + ? ? ? Ibañez et al., 2016m. [15] ? ? + - + + Donati et al., 2018m. [16] + + + + ? + Gallego et al., 2018m. [17] ? ? ? ? + + Glibert et al., 2018m. [18] + ? ? + ? + Lee et al., 2016m. [19] + ? ? + ? + Spinato et al., 2017m. [20] ? ? + + ? ?

24

Ţvelgiant į lentelę, galima pastebėti, kad daugelis studijų šiame tyrime turi didelę paklaidos tikimybę, kas turi įtakos rezultatų reikšmingumui. Implantuojant įtakos galutiniams rezultatams taip pat galėjo turėti gydytojo patirtis ir manualiniai įgudţiai, kurie gali daryti įtaką darbų galutiniams rezultatams. Nei viename iš tyrimų nebuvo nustatytas minimalus pacientų imties skaičius prieš tyrimą. Daugelyje tyrimų nebuvo nagrinėtos procedūros atskirai viršutiniame ir apatiniame ţandikauliuose. Ši mokslinė literatūros analizė visapusiškai nenagrinėjo sriegiamo implanto gylio, minkštųjų audinių storio ir skirtingų protezuojamų restauracijų ant tiriamųjų implantų įtakos ţandikaulių kaulo rezorbcijai. Ateityje būtų naudinga bei tikslinga įvertinti šiuos veiksnius, siekiant geresnės gydymo kokybės.

25

IŠVADOS

1) Nustatyta, kad skirtingas implanto paviršiaus šiurkštumas turi įtakos kraštinio kaulo rezorbcijos rodikliams.

2) Implantai, kurių paviršiaus šiurkštumas buvo minimaliai šiurkštus (Sa 0.8-0.9 µm), parodė maţesnius kraštinio kaulo rezorbcijos rodiklius, lyginant su implantais, kurie sriegti su šiurkštesniu paviršiumi (Sa >1.1 µm). Buvo pastebėta, jog pirmaisiais metais po implantacijos maţesnius kaulo rezorbcijos rodiklius rodė implantai su šiurkštesniais paviršiais (Sa >1.3 µm), tačiau ilgalaikėje perspektyvoje aplink švelnesnio paviršiaus implantus kaulo rezorbcija buvo maţesnė.

26

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Nagrinėti tyrimai įrodo, kad yra sąsaja tarp kraštinio kaulo rezorbcijos ir implanto paviršiaus šiurkštumo. Ţvelgiant iš implanto ilgaamţiškumo perspektyvos, jeigu tolimesni tyrimai taip pat rodys švelnesnių implantų maţesnius kaulo rezorbcijos rodiklius, būtų patartina naudoti tokius implantus odontologinėje praktikoje. Ţinoma, implanto paviršiaus šiurkštumas nėra pagrindinis etiologinis veiksnys kraštinio kaulo rezorbcijai, tačiau, be abejo, turi įtakos kaulo rezorbcijai. Norint pasiekti minimalią kraštinio kaulo rezorbciją aplink implantus, būtina atsiţvelgti ir į implanto įsriegimo gylį, minkštųjų audinių storį, implanto formą ir protezavimo aspektus.

27

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Iorio-Siciliano, V., Matarasso, R., Guarnieri, R., Nicolò, M., Farronato, D. and Matarasso, S. (2014). Soft tissue conditions and marginal bone levels of implants with a laser-microtextured collar: a 5-year, retrospective, controlled study. Clinical Oral Implants Research, 26(3), pp.257-262.

2. Doornewaard, R., Christiaens, V., De Bruyn, H., Jacobsson, M., Cosyn, J., Vervaeke, S. and Jacquet, W. (2016). Long-Term Effect of Surface Roughness and Patients' Factors on Crestal Bone Loss at Dental Implants. A Systematic Review and Meta-Analysis. Clinical Implant

Dentistry and Related Research, 19(2), pp.372-399.

3. Calvo-Guirado, J., López-López, P., Pérez-Albacete Martínez, C., Javed, F., Granero-Marín, J., Maté Sánchez de Val, J. and Ramírez Fernández, M. (2016). Peri-implant bone loss clinical and radiographic evaluation around rough neck and microthread implants: a 5-year study. Clinical

Oral Implants Research, 29(6), pp.635-643.

4. Chen, Z., Zhang, Y., Li, J., Wang, H. and Yu, H. (2017). Influence of Laser-Microtextured Surface Collar on Marginal Bone Loss and Peri-Implant Soft Tissue Response: A Systematic Review and Meta-Analysis. Journal of Periodontology, 88(7), pp.651-662.

5. Jordana, F., Susbielles, L. and Colat-Parros, J. (2018). Periimplantitis and Implant Body Roughness. Implant Dentistry, 27(6), pp.672-681.

6. Guarnieri, R., Grande, M., Zuffetti, F. and Testori, T. (2018). Incidence of Peri-implant Diseases on Implants With and Without Laser-Microgrooved Collar: A 5-Year Retrospective Study Carried Out in Private Practice Patients. The International Journal of Oral & Maxillofacial Implants, 33(2), pp.457-465.

7. Karl, M. and Albrektsson, T. (2017). Clinical Performance of Dental Implants with a Moderately Rough (TiUnite) Surface: A Meta-Analysis of Prospective Clinical Studies. The International

Journal of Oral & Maxillofacial Implants, 32(4), pp.717-734.

8. De Bruyn, H., Christiaens, V., Doornewaard, R., Jacobsson, M., Cosyn, J., Jacquet, W. and Vervaeke, S. (2016). Implant surface roughness and patient factors on long-term peri-implant bone loss. Periodontology 2000, 73(1), pp.218-227.

9. Rupp, F., Liang, L., Geis-Gerstorfer, J., Scheideler, L. and Hüttig, F. (2018). Surface characteristics of dental implants: A review. Dental Materials, 34(1), pp.40-57.

28

10. van Oirschot, B., Bronkhorst, E., van den Beucken, J., Meijer, G., Jansen, J. and Junker, R. (2016). A systematic review on the long-term success of calcium phosphate plasma-spray-coated dental implants. Odontology, 104(3), pp.347-356.

11. Dank, A., Aartman, I., Wismeijer, D. and Tahmaseb, A. (2019). Effect of dental implant surface roughness in patients with a history of periodontal disease: a systematic review and meta-analysis. International Journal of Implant Dentistry, 5(1).

12. Koodaryan, R. and Hafezeqoran, A. (2016). Evaluation of Implant Collar Surfaces for Marginal Bone Loss: A Systematic Review and Meta-Analysis. BioMed Research International, 2016, pp.1-10.

13. Şener-Yamaner, I., Yamaner, G., Sertgöz, A., Çanakçi, C. and Özcan, M. (2017). Marginal Bone Loss Around Early-Loaded SLA and SLActive Implants. Implant Dentistry, 26(4), pp.592-599. 14. Mendonça, J., Senna, P., Francischone, C., Francischone Junior, C., de Souza Picorelli Assis, N.

and Sotto-Maior, B. (2017). Retrospective Evaluation of the Influence of the Collar Surface Topography on Peri-implant Bone Preservation. The International Journal of Oral &

Maxillofacial Implants, 32(4), pp.858-863.

15. Ibañez, C., Catena, A., Galindo-Moreno, P., Noguerol, B., Magán-Fernández, A. and Mesa, F. (2016). Relationship Between Long-Term Marginal Bone Loss and Bone Quality, Implant Width, and Surface. The International Journal of Oral & Maxillofacial Implants, pp.398-405.

16. Donati, M., Ekestubbe, A., Lindhe, J. and Wennström, J. (2018). Marginal bone loss at implants with different surface characteristics - A 20-year follow-up of a randomized controlled clinical trial. Clinical Oral Implants Research, 29(5), pp.480-487.

17. Gallego, L., Sicilia, A., Sicilia, P., Mallo, C., Cuesta, S. and Sanz, M. (2018). A retrospective study on the crestal bone loss associated with different implant surfaces in chronic periodontitis patients under maintenance. Clinical Oral Implants Research, 29(6), pp.557-567.

18. Glibert, M., Matthys, C., Maat, R., De Bruyn, H. and Vervaeke, S. (2018). A randomized controlled clinical trial assessing initial crestal bone remodeling of implants with a different surface roughness. Clinical Implant Dentistry and Related Research, 20(5), pp.824-828.

19. Lee, S., Koak, J., Kim, S., Rhyu, I., Ku, Y., Heo, S. and Han, C. (2016). A Long-Term Prospective Evaluation of Marginal Bone Level Change Around Different Implant Systems. The International

29

20. Spinato, S., Bernardello, F., Sassatelli, P. and Zaffe, D. (2017). Hybrid and fully-etched surface implants in periodontally healthy patients: A comparative retrospective study on marginal bone loss. Clinical Implant Dentistry and Related Research, 19(4), pp.663-670.

21. Liberati A, Altman D, Tetzlaff J, Mulrow C, Gotzsche P, Ioannidis J et al. The PRISMA statement for reporting systematic reviews and meta-analyses of studies that evaluate healthcare interventions: explanation and elaboration. BMJ. 2009;339(jul21 1):b2700-b2700.

22. Higgins, J. and Green, S. (2008). Cochrane handbook of systematic reviews of interventions. Chichester: Wiley.

23. Suárez-López del Amo F, Lin G, Monje A, Galindo-Moreno P, Wang H. Influence of Soft Tissue Thickness on Peri-Implant Marginal Bone Loss: A Systematic Review and Meta-Analysis. Journal of Periodontology. 2016;87(6):690-699.

24. Liu Y, Wang J. Influences of microgap and micromotion of implant–abutment interface on marginal bone loss around implant neck. Archives of Oral Biology. 2017;83:153-160.

25. Lemos C, de Souza Batista V, Almeida D, Santiago Júnior J, Verri F, Pellizzer E. Evaluation of cement-retained versus screw-retained implant-supported restorations for marginal bone loss. The Journal of Prosthetic Dentistry. 2016;115(4):419-427.

26. Mehl C, Gaβling V, Schultz-Langerhans S, Açil Y, Bähr T, Wiltfang J et al. Influence of Four Different Abutment Materials and the Adhesive Joint of Two-Piece Abutments on Cervical Implant Bone and Soft Tissue. The International Journal of Oral & Maxillofacial Implants. 2016;31(6):1264-1272.

27. Romanos G, Aydin E, Locher K, Nentwig G. Immediate vs. delayed loading in the posterior mandible: a split-mouth study with up to 15 years of follow-up. Clinical Oral Implants Research. 2014;27(2):e74-e79.

30

PRIEDAI

Priedas nr.1 Rezultatų lentelė

Nr . Pagrindinis autorius ir metai Sekimo laikotarpis (metais) Pacientų imtis Implant ų skaičius Implanto paviršius Paviršiaus šiurkštuma s (Sa, µm) Radiologiniai KKA pokyčiai (mm ± SD) 1. Mendonça et al., 2017 4.4 ± 0.9 70 118 Oksiduotas anijonais Šiurkštus (Sa 1.35) 1.23 ± 0.65 4.7 ± 0.8 68 113 Švelnus (Sa 0.9) 1.48 ± 0.92 2. Ibañez et al., 2016 9.32 ± 4.09 172 97 TPS Šiurkštus (Sa >2.0) 0.82 ± 0.88 461 Poliruotas Švelnus (Sa 0.9) 0.75 ± 1.09 3. Glibert et al., 2018 1 21 21 Apdirbtas smėliasrove Vidutiniškai šiurkštus (Sa 1.3) 0.32 ± 0.68 21 Hibridinis, apdirbtas smėliasrove Švelnus vainikinėje implanto dalyje (Sa 0.9); Vidutiniškai šiurkštus vidurinėje ir viršūninėje dalyje (Sa 1.3) 0.37 ± 0.50 4. Lee et al., 2016 5 21 32 Oksiduotas anijonais Šiurkštus (Sa 1.35) 0.99 ± 0.38 25 Poliruotas vainikinėje implanto dalyje ir RBM vidurinėje ir viršūninėje dalyje Švelnus vainikinėje implanto dalyje (Sa 0.9); Vidutiniškai šiurkštus vidurinėje ir viršūninėje dalyje (Sa 1.12) 1.06 ± 0.39

31 5. Spinato et al., 2017 1 75 37 SDE Šiurkštus Medialiai 0.35 ± 0.24 Distaliai 0.41 ± 0.35 38 Hibridinis, poliruotas vainikinėje implanto dalyje ir SDE vidurinėje ir viršūninėje dalyje Vidutiniškai šiurkštus vainikinėje implanto dalyje (Sa 0.9) Šiurkštus vidurinėje ir viršūninėje dalyje Medialiai 0.29 ± 0.23 Distaliai 0.35 ± 0.27 6. Sener-Yamaner et al., 2017 8.75 52 106 SLA Vidutiniškai šiurkštus (Sa 1.78) 0.71 ± 0.35 66 SLActive (modSLA) Vidutiniškai šiurkštus (Sa 1.75) 0.53 ± 0.28 7. Donati et al., 2018 20 25 64 Nemodifiku otas, poliruotas Maţai šiurkštus (Sa 0.9) 0.41 ± 1.25 TiOblast Vidutiniškai šiurkštus (Sa 1.1) 0.83 ± 1.59 8. Gallego et al., 2018 3 51 8 Poliruotas Švelnus (Sa 0.4) 0.96 ± 0.49 27 Hibridinis: apdirbtas rūgštimi ir poliruotas Maţai šiurkštus (Sa 0.8) 0.77 ± 0.60 144 Oksiduotas anijonais Vidutiniškai šiurkštus (Sa 1.3) 1.48 ± 1.09