VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
SVEIKATOS VADYBOS KATEDRA
Donata Norušaitė
BENDRUOMENĖS MEDICINOS PUNKTŲ DARBUOTOJŲ
DARBO ORGANIZAVIMO YPATUMAI BEI
PASITENKINIMAS DARBU
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė:
Doc. dr. Skirmantė Starkuvienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
BENDRUOMENĖS MEDICINOS PUNKTŲ DARBUOTOJŲ DARBO
ORGANIZAVIMO YPATUMAI BEI PASITENKINIMAS DARBU Donata Norušaitė
Mokslinė vadovė doc. dr. Skirmantė Starkuvienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2009. 54 p.
Darbo tikslas. Įvertinti Šiaulių apskrities bendruomenės medicinos punktų darbuotojų nuomonę apie darbo organizavimo ypatumus bei pasitenkinimą darbu.
Tyrimo metodika. Atlikta anoniminė anketinė Šiaulių apskrities bendruomenės medicinos punktų darbuotojų apklausa. Išdalinta 115 anketų, visos anketos buvo uţpildytos ir grąţintos (atsako daţnis 100 proc.).
Rezultatai. Įvertinus Šiaulių apskrities bendruomenių medicinos punktų darbuotojų darbo organizavimo ypatumus, darbuotojų poţiūriu, paaiškėjo, kad dauguma darbuotojų yra susipaţinusios su savo pareigybine instrukcija ir didţioji dauguma (92,1 proc.) ţino savo pareigas, teises, kompetenciją ir atsakomybę. Dauguma respondenčių planuoja savo darbo laiką, nusistato prioritetus ir susidaro dienos planus. Dėl laiko stokos respondentės ne visuomet perduoda svarbią informaciją kitoms bendradarbiaujančioms institucijoms. Daugumoje bendruomenės medicinos punktų (63 proc.) įrengtos darbo vietos nepakankamai atitinka higienos reikalavimus. Daugiau negu pusė (58,3 proc.) respondenčių pasirinktų šią specialybę iš naujo. Darbuotojos turinčios didesnį darbo staţą daţniau informuoja kolegas apie jų padaryta klaidas darbe. Aukštąjį išsilavinimą turinčios respondentės norėtų būti labiau kompetentingos savo darbe ir atlikti daugiau funkcijų. Didţioji dalis (96,5 proc.) respondenčių, dirbančių Šiaulių apskrities bendruomenių medicinos punktuose, yra bendrai patenkintos savo darbu. Pasitenkinimas darbu statistiškai reikšmingai susijęs su: darbo uţmokesčiu, socialinėmis garantijomis, aprūpinimu darbo priemonėmis, santykiais su vadovu, darbo laiko planavimu ir kasmetinių atostogų grafiku.
Išvados. Šiaulių apskrities bendruomenės medicinos punktų darbuotojos planuoja ir organizuoja savo darbą. Tačiau sklandų darbo organizavimą įtakoja laiko stoka, darbo priemonių trūkumas, darbo vieta. Respondentės yra bendrai patenkintos darbu bendruomenės medicinos punktuose ir teigia, kad jų darbas yra reikalaujantis daug pastangų ir atsakomybės. Raktiniai ţodţiai. Bendruomenės medicinos punktai, darbo organizavimas, pasitenkinimas darbu.
SUMMARY
Management of Public Health
PECULIARITIES OF JOB ORGANIZATION AND SATISFACTION WITH THE WORK AMONG EMPLOYEES OF COMMUNITY MEDICAL STATIONS
Donata Norusaite
Supervisor Skirmantė Starkuvienė, Dr. Sc. Assoc. Professor
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2009. 54 p.
Aim of the study. To evaluate opinion of community medical stations’ employees in Siauliai county about peculiarities of work organization and satisfaction with the work.
Methods. Anonymous questionnaire survey of community medical stations’ employees of Siauliai county was performed. There were 115 questionnaires distributed, all questionnaires were completed and returned (the response rate 100%.).
Results. The assessment of opinion of community medical stations’ employees in Siauliai county on work organization revealed that the majority of employees are familiar with their official instruction, and the vast majority (92.1%) know their duties, rights, jurisdiction and responsibility. Majority of the respondents plan their working time, set priorities and plans for the day. Due to lack of time respondents did not always transmit the relevant information to the other collaborating institutions. The majority (63%) of community medical stations do not correspond hygiene requirements. More than half (58.3%) of the respondents would choose this profession again. Workers with higher seniority often inform colleagues of their mistake at work. Respondents with higher education would like to be more competent in their work and to perform more functions. Most of the respondents (96.5%) working in Siauliai county community medical stations are generally satisfied with their work. Satisfaction with the work is statistically significantly associated with: wages, social security, the supply of labour, relations with the supervisor, vacation schedules, work time planning.
Conclusions. Siauliai county community medical stations staff plans to organize its work. However, the smooth functioning of the organization influences the lack of time, lack of equipment, working place. The respondents are generally satisfied with the work in community medical stations, and claim that their work is making a lot of efforts and responsibility.
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. Respondenčių pasiskirstymas pagal socialines ir demografines charakteristikas .... 24
2 lentelė. Darbo poveikis sveikatai pagal amţiaus grupes ... 34
3 lentelė. Darbo poveikis sveikatai pagal darbo krūvį ... 34
4 lentelė. Respondenčių nuomonė įvertinant kai kuriuos darbo aspektus ... 35
5 lentelė. Informacijos, būtinos darbui, gavimo vertinimas pagal išsilavinimą ... 36
6 lentelė. Respondenčių nuomonė įvertinant darbo aspektus, susijusius su pasitenkinimu ... 38
PAVEIKSLŲ SARAŠAS 1 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal darbo laiko planavimą ... 25
2 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal naudojamą transportą ... 26
3 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal tai, ar jaučiasi pakankamai kompetentingos savo darbe ... 27
4 pav. Respondenčių informacijos perdavimas kitoms institucijoms priklausomai nuo išsilavinimo ... 28
5 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal informacijos neperdavimo prieţastis ... 28
6 pav. Respondenčių nuomonė apie darbo vietos patogumą ir atitikimą higieniniams reikalavimams pagal išsilavinimą ... 29
7 pav. Respondenčių nuomonė apie darbo sąlygų elementą, kurį reikėtų pakeisti. ... 30
8 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal tai kaip įsigyja darbo aprangą ... 31
9 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal darbo aprangos skalbimą ... 31
10 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal tai, ar pasirinktų šią profesiją iš naujo priklausomai nuo gaunamo atlyginimo ... 32
11 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal tai, ar pasirinkta profesija atitiko jų lūkesčius priklausomai nuo gaunamo atlyginimo ... 33
12 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal bendrą pasitenkinimą darbu bendruomenės medicinos punktuose ... 39
13 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal bendrą pasitenkinimą darbu priklausomai nuo amţiaus ... 40
14 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal bendrą pasitenkinimą darbu priklausomai nuo gaunamo darbo uţmokesčio ... 41
15 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal, tai kaip jos vertina santykius su darbdaviu ... 42
16 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal bendrą pasitenkinimą darbu priklausomai nuo atostogų grafiko. ... 43
17 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal bendrą pasitenkinimą darbu priklausomai nuo darbo laiko planavimo ... 43
TURINYS
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 10
1.1. Darbo organizavimas ... 10
1.2. Darbo vietos organizavimas ... 12
1.3. Darbo ir poilsio laiko organizavimas ... 13
1.4. Pasitenkinimas darbu bei jį įtakojantys veiksniai ... 14
1.5. Pasitenkinimo darbu pasekmės... 18
2. TYRIMO METODIKA ... 21
2.1. Tyrimo schema ... 21
2.2. Anketos turinys ir struktūra ... 21
2.3. Statistinė duomenų analizė ... 22
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 23
3.1 Respondenčių demografinės ir socialinės charakteristikos ... 23
3.2. Bendruomenių medicinos punktų darbuotojų darbo organizavimo aspektų įvertinimas ... 24
3.3. Bendruomenių medicinos punktų darbuotojų pasitenkinimo darbu įvertinimas 37 IŠVADOS ... 40
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 45
LITERATŪROS SĄRAŠAS... 46
SANTRUMPOS
1. χ 2-Chi kvadrato kriterijus
2. lls-laisvės laipsnių skaičius 3. N–tiriamųjų skaičius 4. p–paklaidos tikimybė 5. PI–pasikliautinieji intervalai 6. proc.-procentai
ĮVADAS
Sveikatos prieţiūros reforma Lietuvoje vyksta jau gan ilgai. Sveikatos prieţiūros sistemoje prioritetine sritimi tapo pirminės sveikatos prieţiūros grandis. Perorganizuojant pirminę sveikatos prieţiūros grandį, buvo įdiegta nauja kvalifikacinė kategorija- bendruomenės slaugytojas. Jo svarba pirminėje sveikatos prieţiūros sistemoje yra akivaizdi, bet jam yra skiriama nedaug dėmesio. Bendruomenės slaugytojai dirba pirminėje sveikatos prieţiūros grandyje. Jie slaugo vaikus ir suaugusiuosius sveikatos prieţiūros įstaigose, šeimose, bendruomenėse, moko sveikos gyvensenos, pataria, kaip saugoti sveikatą ir išvengti ligų, rūpinasi jais gydymo ir reabilitacijos metu (1). Bendruomenės slaugytojo veikla plečiasi: vis labiau rūpinamasi ligų profilaktika ir skatinama bendruomenės atsakomybė uţ savo sveikatą. Slaugytojai turi padėti tiek sveikiems tiek sergantiems - atlikti veiksmus, kuriais stiprinama arba atgaunama sveikatą (2). Palyginti su pasaulio patirtimi, Lietuvoje bendruomenių slaugytojų funkcijos yra siauros ir jų darbo resursai neišnaudojami (3). Pacientų slaugos kokybė priklauso nuo bendruomenės slaugytojų darbo organizavimo (4).
Bendruomenės slaugytojų darbo organizavimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Nesaugi darbo aplinka paţeidţia slaugytojų fizinę, dvasinę ir socialinę darną. Tai nuolatinis stresas dėl didelių darbo krūvių, ilgų darbo valandų, neadekvataus darbo uţmokesčio.
Darbe bendruomenės slaugytojoms keliama daugybė reikalavimų: reikalauja pacientai, jų šeimos nariai, kolegos, ligoninių vadovybė ir administratoriai. Šie reikalavimai gali tapti nepakeliama našta slaugėms, ir jos gali neatlaikyti susidariusios padėties. Nuo darbo organizavimo priklauso, ar galėsite tinkamai atlikti pavestą darbą, ar sugebėsite pasitikėti savimi, jausti pasitenkinimą savo darbu bei tobulėti savo srityje kaip profesionalas. Darbas turėtų būti organizuojamas taip, kad vadovai savo darbuotojus skatintų ir palaikytų bendruomenės slaugytojų iniciatyvą ir sugebėjimą tinkamai priimti sprendimą. Tik patenkintas savo darbu slaugytojas gali uţtikrinti visapusiškai kokybišką paslaugą.
Šiuo metu vis daţniau diskutuojama apie visuomenės sveikatą ir jos stiprinimą, kurios vienas iš tikslų yra sveikatai palankių sąlygų darbo vietose garantavimas. Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę veikia fizinė aplinka, personalo elgesys ir bendravimas.
Sveikatos prieţiūros reforma Lietuvoje nevyksta sklandţiai kaip norėtųsi, sulaukiama darbuotojų pasipriešinimo ir nesupratimo. Todėl personalo darbą organizuojančiai sistemai turėtų būti skiriamas pakankamas dėmesys. Gerai besijausdamas darbuotojas savo aplinkoje
rodo pasitenkinimą darbu, tuo pačiu vyksta sklandesnis darbo organizavimas, darbas atliekamas kokybiškiau.
Pasitenkinimas darbu yra ir teigiamų ,ir neigiamų ţmogaus pojūčių rinkinys, parodantis jo poţiūrį į darbą. Kiekvienas ţmogus prieš pradėdamas dirbti tikisi darbe patenkinti savo lūkesčius, poreikius ir norus, todėl tinkamų darbo sąlygų sudarymas gali leisti išvengti neigiamų emocijų. Darbuotojų nepasitenkinimas darbu turi įtakos neigiamoms pasekmėms: didėja personalo kaita, blogėja darbo organizavimas. Atsiţvelgiant į bendruomenės medicinos punktų slaugos problemas, siekiant išlaikyti dirbančias slaugytojas darbo vietose bei plėsti bendruomenės slaugytojų ţmoniškųjų išteklių potencialą, verta susirūpinti bendruomenės medicinos punktų slaugytojų darbo organizavimu bei pasitenkinimo darbu būkle. Ţemas pasitenkinimo darbu lygis, parodo tam tikras problemas ir trūkumus. Labai svarbus vienas iš darbo organizavimo uţdavinių- atkreipti ypatingą dėmesį į darbo humanizavimą, darbuotojų atsakomybę ir sugebėjimus.
Šiandien iš slaugytojų kaskart reikalaujama prisiimti vis didesnę atsakomybę, nesudarant saugios ir kokybiškos darbo aplinkos. Ši problema sukelia slaugytojų nepasitenkinimą bei emigraciją. Siekiant gerinti darbo organizavimą, reikia sudaryti optimalias sąlygas maksimaliam darbiniam aktyvumui.
Šio darbo tyrimo objektu pasirinktas bendruomenių medicinos punktų slaugytojų darbo organizavimas bei pasitenkinimas darbu, padės nustatyti kai kurias bendruomenių medicinos punktų slaugytojų darbo organizavimo problemas. Remiantis gautais tyrimo rezultatais, bendruomenių medicinos punkto slaugytojų darbo organizavimo gerinimui sudarytos įstaigų vadovams rekomendacijos.
Lietuvoje yra atlikta darbo organizavimo tyrimų asmens sveikatos prieţiūroje. Tačiau apie bendruomenių medicinos punktų darbuotojų darbo organizavimą, mokslinėje literatūroje duomenų nėra. Tai ir paskatino mane tyrimui pasirinkti bendruomenės medicinos punktų darbuotojus, siekiant išsiaiškinti jų darbo organizavimo ypatumus, poţiūrį į darbą, pasitenkinimą darbu. Atsiţvelgiant į darbuotojų darbo organizavimą veikiančius veiksnius, galima patobulinti darbo organizavimą bei pagerinti jų profesinį pasitenkinimą.
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tikslas: Įvertinti Šiaulių apskrities bendruomenės medicinos punktų darbuotojų nuomonę apie darbo organizavimo ypatumus bei pasitenkinimą darbu.
Uţdaviniai:
1. Įvertinti darbuotojų nuomonę apie darbo organizavimo ypatumus bendruomenės medicinos punktuose.
2. Įvertinti bendruomenės medicinos punktų darbuotojų pasitenkinimą darbu bei su juo susijusius veiksnius.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Darbo organizavimas
Šiuolaikiniame pasaulyje darbas yra vertybė. Daugumai ţmonių darbas yra jo gyvenimo būdas, nes jis ne tik nulemia dienotvarkę, bet ir poilsio laiką.
Darbo, profesijos ir uţsiėmimo apibrėţimai glaudţiai susiję su visuomenės socialinių vertybių visuma. Mėgstamas darbas daţnai yra sveikatą stiprinantis veiksnys. Daugelyje šalių atlikti tyrimai rodo, kad bedarbių sveikata yra kur kas blogesnė negu dirbančiųjų (5).
Organizavimas - tai viską apimanti valdymo funkcija, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys, kuriamos teorijos, jų realizavimo praktikoje būdai. Vieni iš svarbiausių organizavimo elementų yra ţmogus ir jo atliekamas darbas. Organizavimas yra suprantamas dvejopai:
Kaip organizacijos struktūros sukūrimas, numatant darbuotojų tarpusavio ryšius, jų atliekamas funkcijas, tikslus veiklos sritis ir kt.;
Kaip procesą kurio metu veiksmas vyksta pagal numatytą tvarką (6).
Darbo organizavimas- tai ţmonių ir materialinių darbo elementų sistemos leidţiančios įgyvendinti sprendimą sudarymas. Numačius darbus, kuriuos ruošiamasi atlikti, pirmiausia reikia išnagrinėti kiekvieno atliekamo darbo technologiją, apsirūpinti priemonėmis bei medţiagomis (7). Taigi darbo organizavimo paskirtis yra parengti sprendimus ir priemones, kurie garantuotų planų įgyvendinimą.
Darbo organizavimas yra grindţiamas sistemingai diegiamais į mediciną mokslo pasiekimais ir paţangiu patyrimu. Jo dėka darbo procese geriausiai sujungiama medicininė technika, priemonės ir personalas, efektyviausiai naudojami materialiniai ir darbo ištekliai, didėja darbo našumas, apsaugoma darbuotojų sveikata. Optimaliu darbo organizavimu yra sprendţiami uţdaviniai (7):
Darbo pasidalijimas;
Darbo ir poilsio laiko organizavimas; Darbo vietų organizavimas;
Optimalių darbo vietų sukūrimas; Darbo disciplinos palaikymas;
Darbo apmokėjimo organizavimas; Darbo saugos uţtikrinimas;
Techninis darbo normavimas.
Taigi darbo organizavimas yra visuma priemonių, padedančių tikslingai panaudoti darbo jėgą, esant tam tikram proceso organizavimo tobulinimo laipsniui (8).
Labai svarbus darbo organizavimo uţdavinys- atkreipti dėmesį į poţiūrio į personalą pokyčius: darbo humanizavimą, darbuotojų sugebėjimus, pageidavimų įvertinimą, jų atsakomybės ir savarankiškumo laipsnio didėjimą (9).
Norint organizuoti darbą pirmiausia reikia gerai ţinoti savo atliekamo darbo turinį ir pobūdį, įvairius darbo metodus.
Medicinos punktai yra kaimo vietovėse. Pagal MN 57:1998 Bendruomenės slaugytoja (-as) dirba pirminėje sveikatos prieţiūros grandyje. Ji slaugo vaikus ir suaugusiuosius sveikatos prieţiūros įstaigose, šeimose, bendruomenėse, moko sveikos gyvensenos, pataria, kaip saugoti sveikatą ir išvengti ligų, rūpinasi jais gydymo ir reabilitacijos metu. Pagal šią medicinos normą kaimo vietovėse savarankiškai teikiantys paslaugas bendruomenės slaugytojai privalo: esant indikacijų, suteikus ambulatorinę pagalbą, pacientus nukreipti pas bendrosios praktikos gydytoją, apylinkės terapeutą ar pediatrą,
aprūpinti kaimo gyventojus vaistais Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, skirti nereceptinių vaistų ir išrašyti receptinių vaistų ant 1 formos receptinio blanko
pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą vaistų sąrašą (turintys tam teisę), prireikus kviesti kitas specialiąsias tarnybas (1).
Lietuvoje buvo atliktas kokybinis aprašomasis tyrimas, 2008 metais-emocinių sunkumų prieţastys ir jų kontrolės galimybės terminalinės būklės pacientus priţiūrinčių slaugytojų darbe. Šio tyrimo metu buvo panaudotas pusiau struktūruoto interviu metodas. Tyrime dalyvavo 18 slaugytojų, dirbančių keturiose Kauno miesto terminalinės būklės pacientų gydymo ir slaugos institucijose. Šio tyrimo metu ypatingai daug trūkumų nustatyta darbo organizavimo srityje. Tirtose institucijose stokojama aiškios slaugytojų darbo apimties ir funkcijų reglamentacijos, valdymo struktūra remiasi linijiniu darbo organizavimo principu, vyrauja autoritariškas administracijos vadovavimo stilius. Tai riboja komunikacijos ir informavimo galimybes, didina konfliktų tikimybę kolektyve ir neigiamai veikia visų jo narių savijautą bei darbo kokybę. Stokojama dėmesio slaugytojų psichologinei savijautai ir sveikatai, neuţtikrinamos pakankamos trukmės vasaros poilsio galimybės (10).
1.2. Darbo vietos organizavimas
Kiekviena organizacinė struktūra susideda iš didesnio ar maţesnio individualių darbo vietų skaičiaus, todėl ypatingą dėmesį reikia atkreipti į darbo vietų organizavimą.
Darbo vieta- tai erdvė, aprūpinta pagrindine ir pagalbine įranga, kurioje darbuotojas dirba. Jos turi tenkinti saugias ţmogaus darbo sąlygas, ergonominius reikalavimus (9). Jei darbo vieta yra tinkamai suformuota, tuomet visi procesai gali vykti sklandţiai, nes organizacijoje nėra tokios informacijos ar uţduočių, kurie „nepraeitų“ per darbo vietą (11).
Darbo sąlygos tai aplinka kurioje vyksta darbas. Darbo sąlygas veikia įvairūs veiksniai. Jie gali būti :
Psichologiniai veiksniai- tai dirbančiojo fizinis apkrovimas, didelė nervinė ir psichinė įtampa, monotonija, nepatogi kūno padėtis darbo metu, neracionalus darbo ir poilsio rėţimas, per ilga darbo dienos trukmė.
Sanitarinės higienos sąlygos, susijusios su netinkamomis mikroklimato sąlygomis,
Estetinės darbo sąlygos- tai darbo aplinkos ir darbo procesų estetinio organizavimo charakteristikos. Socialinės- psichologinės darbo sąlygos apibūdina kolektyvo narių tarpusavio santykius, jo psichologinį klimatą (12). Skirtingai darbo vietai reikalingi parametrai skiriasi ir priklauso nuo darbo pobūdţio. Kiekviena darbo vieta turi būti darbo poţiūriu saugi, čia būtinos reikiamos apsaugos priemonės. Darbo saugos reikalavimai nustatyti specialiomis instrukcijomis, reikalavimais (13).
Darbo sąlygų optimizavime esminiai momentai yra: darbo sąlygų priartinimas prie namų sąlygų, patogi darbo vieta, psichologinio komforto sukūrimas darbo kolektyve. Laikantis šių principų didėja darbo našumas ir gerėja psichologinis klimatas organizacijoje.
Kadangi medicinos darbuotojai darbe praleidţia iki pusės ar net daugiau viso savo laiko, tai, logiškai mąstant, darbo sąlygos yra ne maţiau svarbios negu namų. Medicinos darbuotojai dirba ir vakarais, naktimis, poilsio ir švenčių dienomis. Todėl darbo sąlygų optimizavimo procesas turėtų būti pastovus ir nenutrūkstamas (11).
Lietuvoje 2005 m. buvo atliktas tyrimas- darbo organizavimo VšĮ Marijampolės ligoninėje vertinimas. Tyrime dalyvavo 330 darbuotojų (203 slaugytojai, 77 slaugytojų padėjėjai ir 50 gydytojų).Tyrimo metu išsiaiškino, kad dauguma. apklaustųjų susipaţinę su individualiu darbo vietos aprašu. 50,0 proc. slaugytojų, mano, kad jų darbo vieta ne visuomet
saugi. Daugiau kaip pusę apklaustųjų mano, kad jų darbo vieta nėra patogi ir neatitinka higieninių reikalavimų. Darbo vietos aprūpinimas ţmogiškaisiais ištekliais bei techninėm priemonėm taip pat nepakankamas (14).
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” Sveikatos apsaugos ministerijos uţsakymu 2004 metais atliko Lietuvos sveikatos prieţiūros sistemos darbuotojų tyrimą, kuriame dalyvavo gydytojai ir slaugytojai. Apklausa vyko visoje šalies teritorijoje pirminės sveikatos prieţiūros centruose ir stacionaruose, taip pat privačiose sveikatos prieţiūros įstaigose. Tyrimo metu iš viso buvo apklausta 1008 respondentai-505 gydytojai ir 503 slaugytojos. Buvo nustatyta, kad daugumą tyrime dalyvavusių slaugytojų tenkina darbo sąlygos bei darbo organizavimas jų gydymo įstaigoje, tačiau jos yra nepatenkintos gaunamu atlyginimu. Kad slaugytojos galėtų geriau atlikti savo darbą, gydymo įstaigoms trūksta lėšų, būtinų medikamentų, tobulesnės kompiuterinės įrangos bei higienos priemonių. Pusė apklaustų slaugytojų mano, kad tik keldamos kvalifikaciją galėtų geriau dirbti savo darbą. Dauguma slaugytojų norėtų ir galėtų savarankiškai atlikti įvairias procedūras, vykdydamos gydytojo paskyrimus (15).
1.3. Darbo ir poilsio laiko organizavimas
Labai svarbus yra darbo ir poilsio laiko organizavimas. Darbo laikas skirstomas į įstaigos ir darbuotojų darbo laiką.
Darbo laikas-tai laikas kai įstaiga dirba; paprastai jis yra ilgesnis nei darbuotojo darbo laikas. Darbuotojo darbo laikas–tai laikas, per kurį jis privalo vykdyti jam pavestą darbinę funkciją. Šis laikas matuojamas darbo valandomis, dienomis, savaitėmis, mėnesiais, metais. Kasdieninė darbo trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų. šešios dienos, prieš poilsio dieną neturi trukti ilgiau kaip 5 val. Išimtiniais atvejais tam tikrų kategorijų (pvz.: gydymo įstaigų) darbuotojams trukmė per parą gali būti ilgesnė negu nustatyta.
Poilsio laikas-tai įstatymo ar darbo kolektyvinės sutarties reglamentuotas laisvas nuo darbinių funkcijų vykdymo laikas. Darbdavys turi rūpintis savo darbuotojų poilsio laiku. Kasdieninio tarp darbo dienų nepertraukiamo poilsio trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 val. iš eilės, o nepilnamečiams– 12-14 val. Savaitės nepertraukiamas poilsis yra šeštadienis ir sekmadienis. Šis poilsis turi trukti ne maţiau kaip 35 val. Švenčių dienomis įstaiga nedirba, išskyrus tuos atvejus kada negalima sustabdyti darbų.
Kasmetinės atostogos–tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, kuris suteikiamas darbuotojui pailsėti ir mokamas vidutinis darbo uţmokestis. Į jas dar įeina
minimalios, pailgintos ir papildomos. Minimalių atostogų trukmė 28 kalendorinės dienos. Pailgintos–35 kalendorinių dienų atostogos (16).
Bendrą darbo ir poilsio laiko trukmę nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Tačiau darbo teisės poţiūriu sveikatos prieţiūros specialistai dėl savo darbo pobūdţio ir sąlygų priskiriami ypatingai darbuotojų kategorijai.
Kiekvienam sveikatos prieţiūros specialistui būtinas jų darbo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ţinojimas. Šių darbuotojų darbo pobūdis daugeliu atţvilgiu skiriasi nuo kitų profesijų darbuotojų, todėl daţnai darbo įstatymuose jiems nurodomos atskiros nuostatos.
Daţnai darbo laikas suprantamas tik kaip tas laikas, kurio metu darbuotojas faktiškai atlieka savo tiesiogines pareigas. Tačiau ši sąvoka yra platesnė. Darbo laikui įstatymas prilygina ir tam tikrus glaudţiai susijusius procesus. Tai yra laikas reikalingas darbo vietai, įrankiams bei saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti, budėjimas ne tik darbe bet ir namuose. Medicinos darbuotojams yra tokie laikotarpiai, kurių metu darbuotojas nedirba, bet dėl savo pobūdţio jie įskaityti į darbo laiką. Tai privalomų medicininių apţiūrų laikas , kvalifikacijos kėlimas darbovietėje arba mokymo centruose.
Sveikatos prieţiūros specialistų darbo laiko savaitė nustatoma nuo trisdešimties iki trisdešimt devynių valandų, priklausomai nuo šių darbuotojų darbo sąlygų.
Visiems be išimties sveikatos prieţiūros specialistams suteikiamos pailgintos kasmetinės atostogos (17).
1.4. Pasitenkinimas darbu bei jį įtakojantys veiksniai
Apie pasitenkinimą darbu kalbėjo daug autorių, savo darbuose sąvoką apibrėţdami labai skirtingai. P.Jucevičienė pasitenkinimą darbu apibūdina, kaip teigiamų ir neigiamų asmens jausmų rinkinį, parodantį, kaip darbuotojas vertina savo darbą (18). Jos nuomone, tai ne kas kitą, kaip malonumą ar nemalonumą keliantys išgyvenimai, jausmai. V. Baršauskienės poţiūriu, pasitenkinimas darbu apibūdinamas kaip poreikių patenkinimas per darbą (19). Pasak jos, pasitenkinimas darbu išreiškia tai, ko ţmogus tikisi ir atlygio, kurį jis gauna dirbdamas organizacijoje. E. Locke pateikė išsamų pasitenkinimo darbu apibrėţimą: tai palankus ar pozityvus emocinis nusistatymas asmens darbinės veiklos atţvilgiu (20).Vadovams skirtoje literatūroje apstu patarimų norintiems tinkamai įvertinti sėkmingą darbuotojų veiklą. Daţniausiai siūloma organizuoti darbo apţvalgos susitikimus, kurių metu aiškiai nustatyti tikslus ir lūkesčius, tačiau niekada nepamiršti darbuotojus pagirti uţ gerą darbą ir išklausyti jiems rūpimus klausimus (21).
Kiekvienos organizacijos vadovai galvoja, kaip pakelti darbo našumą, o darbo našumas gali padidėti tik tada kai bus patenkinti darbuotojai. Taigi jiems tenka atkreipti dėmesį į darbuotojų lūkesčius ir jų pasitenkinimą darbu. Didelę įtaką turi ir tai, kad Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, nes labai daug ţmonių, kurie buvo nepatenkinti darbo sąlygomis ir uţdarbiu, išvyko iš šalies. Išvyko didelė dauguma gerų specialistų, todėl dabar vadovai puikiai supranta, kad reikia pasirūpinti tinkamomis darbo sąlygomis, atlygiu uţ atliekamą darbą ir kad darbuotojai jaustu pasitenkinimą atlikdami savo darbą. Visa tai yra labai svarbu, kad išlaikyti savo organizacijoje kvalifikuotus specialistus.
Kiekvienas ţmogus pradėjęs dirbti organizacijoje, netrukus suformuoja poţiūrį į veiklą. Kaip poţiūris, pasitenkinimas darbu susidaro iš emocinių, paţintinių elgesio elementų, ir gali įtakoti asmens veiklą (22).
Darbuotojų pasitenkinimą darbu lemia jo turimos nuostatos į jo darbą. Darbas tai ne vien tiesioginės darbuotojui keliamos uţduotys, bet ir santykiai su bendradarbiais, viršininkais, organizacijoje nustatytos taisyklės ir tradicijos, darbo atlikimo standartai, daţnai ne idealios darbo sąlygos ir panašiai.
Savirealizacijos poreikis. Darbuotojai linkę teikti pirmenybę darbams, kurie suteikia galimybę panaudoti savo įgūdţius bei sugebėjimus, siūlo kūrybinę ir sprendimų laisvę bei grįţtamąjį ryšį apie tai, kaip darbuotojams sekasi. Daţna prieţastis, dėl kurios aukšto lygio specialistai nori keisti darbą - atsiradusi monotonija, kuomet darbas tampa įprastas ir puikiai ţinomas, nebelieka naujumo jausmo ir darbuotojas jaučiasi "sustojęs vietoje", nebetobulėjantis. Svarbu laiku pastebėti ir įvertinti darbuotojo augimą. Darbdavys, ţinantis, kad jo darbuotojui norisi daugiau uţduočių ar atsakingesnio darbo, gali iš anksto suplanuoti darbuotojo kilimą karjeros laiptais, ir taip išsaugoti gerą specialistą savo įmonėje, uţsiauginti aukštesnio lygio vadovą, kuris būtų lojalus įmonei. Darbai, teikiantys per maţai iššūkių, kelia nuobodulį, tačiau per daug iššūkių gali lemti kitą kraštutinumą- nerimą ir nesėkmės jausmą (23).
Teisingas atlygis. Darbuotojai nori turėti tokią apmokėjimo sistemą, kuri būtų teisinga, nedviprasmiška ir atitiktų jų lūkesčius. Prekyboje dirbantys ţmonės paprastai nori turėti atlyginimo dalį, priklausančią nuo jų indėlio ar rezultato. Tokiu būdu jie tarsi nori kontroliuoti situaciją ir kartu jaučia stimulą siekti daugiau, pasiekti kuo aukštesnių rezultatų.
2005 metais buvo atliktas bendruomenės slaugytojų pasitenkinimo darbu tyrimas, Kauno miesto pirminės sveikatos prieţiūros įstaigose. Atlikus tyrimą paaiškėjo pasitenkinimui darbu svarbiausi veiksniai buvo geras darbo uţmokestis, buvimas uţtikrintu dėl ateities, įdomus ir mėgstamas darbas (24).
Geranoriška atmosfera. Darbe ţmonės praleidţia didţiąją dalį savo laiko. Daugumai ţmonių draugiškas ir supratingas kolektyvas yra pasitenkinimą darbu stiprinantis veiksnys. Nemaţiau svarbus yra santykis su tiesioginiu vadovu. Tiesioginio vadovo pagyrimas uţ gerai atliktą darbą, darbuotojo nuomonės išklausymas, draugiškumas, asmeninis susidomėjimas darbuotojais lemia tai, kad darbuotojai geriau jaučiasi darbe.
D. Golubevienė tyrė gydytojų, slaugytojų ir pacientų poţiūris į slaugytoją. Tyrimo metu įvertino slaugytojų pasitenkinimą darbu ir jo sąsajas su poţiūriu į slaugytojos profesiją. Šiuo tyrimu nustatė, kad slaugytojų pasitenkinimas darbu susijęs su galimybėmis tobulėti darbe, darbo sąlygomis, savarankiškumu darbe, galimybėmis pasinaudoti savo sugebėjimus bei santykiais su bendradarbiais. Nustatytai tai jog pasitenkinimas darbu yra susijęs su pasitenkinimu profesija ir kuo slaugytoja yra maţiau patenkinta savo profesija, tuo daţniau nori keisti darbą (25).
Jei nuolat pasiekiami planuoti veiklos rezultatai, jei dirbama“ su ugnele“, jei ţmonės noriai bendradarbiauja spręsdami problemas ir prisiima atsakomybę, reiškia pasitenkinimas darbu yra (26).
Taigi maţindami darbuotojų nepasitenkinimą lemiančius veiksnius, neturite pamiršti, jog darbuotojų pasitenkinimas darbu–tai ne vien nuo darbdavio, bet ir nuo paties darbuotojo priklausantis veiksnys (23).
Vadybininkai ţino, koks svarbus skatinimų vaidmuo dirbantiems ţmonėms. Paskatinimų dėka darbuotojas pajunta, kad jo darbas pastebimas, jam pritariama ir jis vertinamas kaip specialistas. Paskatinus darbuotoją, labai daţnai pagerėja ir jo darbo kokybė (27).
Šiuolaikinės organizacijos daug dėmesio skiria darbuotojų nuostatoms įvertinti ir keisti. Ţmogaus nuostatos darbo atţvilgiu (pvz., ţmogus sakydamas „man patinka mano darbas“ išreiškia savo nuostatą darbo atţvilgiu) ir emocinės reakcijos į darbo situacijas būtent kyla iš pasitenkinimo darbu. Svarbu tai, kad šis reiškinys daug svarbesnis yra pačiam darbuotojui, o ne organizacijai, nes labai daţnai atsitinka taip, kad darbas tampa būtinybe, kuri neturi nieko bendra su pasitenkinimu.
Bandant įtakoti darbuotojų pasitenkinimą darbu, būtina ţinoti, kad jis atsiranda išorinių ir vidinių veiksnių sandūroje. Tyrimais nustatyti svarbiausi išoriniai veiksniai, lemiantys pasitenkinimą darbu, yra šie:
Darbo pobūdis. Paprastai ţmonės teikia pirmenybę darbams, kurie duoda galimybę panaudoti visas savo ţinias ir įgūdţius, siūlo įvairias uţduotis, veiklos laisvę bei aiškius darbo įvertinimo kriterijus.
Tinkamos darbo sąlygos. Darbuotojai teikia pirmenybę aplinkai, kuri yra saugi, patogi, švari ir minimaliai blaško dėmesį. Tokia aplinka vertinama dėl galimybių gerai dirbti ir komforto.
Teisingas darbo uţmokestis. Darbuotojai nori tokios atlygio sistemos, kuri, jų nuomone, yra teisinga, nedviprasmiška ir atitinka lūkesčius.
Palaikantys bendradarbiai. Draugiški, palaikantys, vienas kitam padedantys kolegos labai daţnai duoda kur kas daugiau nei vien tik atlygis ir apčiuopiami laimėjimai (23).
Vis dėlto, kai kuriems ţmonėms pasitenkinimas ar nepasitenkinimas darbu yra pastovus bruoţas. Tai susiję su vidiniais veiksniais-darbuotojų asmeninėmis charakteristikomis,-kuriuos kontroliuoti beveik neįmanoma. Tai:
Amţius. Paprastai su amţiumi pasitenkinimas darbu kyla; maţiausias pasitenkinimo lygis nustatomas tarp jaunų darbuotojų. Jie tikisi didesnio asmeninio pasitenkinimo ir daţniausiai nurodo, kad jiems darbe svarbūs iššūkiai, savirealizacija, sprendimų laisvė, galimybė siekti karjeros. Paprastai nurodomos trys prieţastys, siekiant paaiškinti pasitenkinimo augimą su amţiumi. Visų pirma, kuo daugiau vyresni ţmonės mokosi, tuo maţesnis būna nepasitenkinimas. Antra, galimybė būti atleistam iš darbo didėja su amţiumi. Vyresni darbuotojai skirtingai nei jauni, nebeieško naujų išbandymų ir atsakomybės, labiau vertina turimą darbą. Trečia, vyresni darbuotojai, lyginant su ką tik pradėjusiais dirbti, turi daugiau galimybių savęs aktualizacijai bei pasitenkinimui, nes yra labiau įsitvirtinę, kompetentingesni, gerbiami, jais labiau pasitikima.
Lytis. Tyrimų rezultatai, vertinantys pasitenkinimo darbu lygio priklausomybę nuo lyties, yra prieštaringi.
Darbo staţas. Santykis tarp pasitenkinimo darbu ir darbo staţo yra sudėtingas. Paprastai nauji darbuotojai būna labiau patenkinti darbu, todėl, kad ankstyvuoju periodu darbuotojas yra labiau skatinamas, jis įgyja naujų įgūdţių, atsiranda naujų galimybių. Be to, darbas gali pasirodyti patrauklus dėlto, kad jis naujas.
Išsilavinimo lygis. Kuo aukštesnis išsilavinimo arba padėties darbe lygis, tuo didesnė autonomija ir atsakomybė bei galimybė patenkinti poreikius. Todėl ir pasitenkinimas darbu yra didesnis (27).
E. Dambrauskas 2007 metais ištyrė anglijos slaugos namuose dirbančių slaugytojų pasitenkinimą darbu. Remiantis tyrimo rezultatais galime teigti, kad slaugytojas geriau dirbti skatintų didesnis atlyginimas, vadovų įvertinimas ir pagyrimas (28).
A. Blaţevičienė ir S. Kaselienė 2006 metais atliko Kauno apskrities ligoninėje vienmomentinį tyrimą. Buvo ištirtos apskrities ligoninės slaugytojos, dirbančios stacionare. Daugiau kaip pusė (55,3 proc.) tyrime dalyvavusių slaugytojų buvo patenkintos savo profesine veikla. Svarbiausiais darbo veiksniais respondentės įvardijo gerą atlyginimą, darbo saugumą ir patogų darbo laiką. Veiksniai „darbo saugumas“ ir „ilgos atostogos“ statistiškai patikimai padidino galimybę būti patenkintam profesine veikla (29).
V. Gerikienė įvertino bendruomenės slaugytojų pasitenkinimą darbu ir jo sąsajas su suteiktu savarankiškumu bei profesiniais santykiais. Buvo atlikta anoniminė anketinė bendruomenės slaugytojų apklausa atrinktose Lietuvos pirminės sveikatos prieţiūros įstaigose. Dauguma Lietuvos bendruomenės slaugytojų patenkinti savo darbu. Buvo nustatyta, kad didėjant bendruomenės slaugytojų amţiui, didėja ir pasitenkinimas darbu. Labiausiai slaugytojai patenkinti tarpusavio santykiais, o maţiausiai-suteiktu savarankiškumu. Lietuvos bendruomenės slaugytojų pasitenkinimas darbu statistiškai reikšmingai susijęs su suteiktu savarankiškumu, bendravimu su slaugytojais, vadovais ir gydytojais (30).
1.5. Pasitenkinimo darbu pasekmės
Organizacijų vadovams tenka vis daugiau dėmesio skirti personalo valdymui. Pasitenkinimo darbu pasekmės yra taip pat svarbios, kaip ir prieţastys, sukeliančios pasitenkinimą ar nepasitenkinimą darbu.
V. Ţydţiūnaitė interviu metodu apklausė dešimt slaugytojų praktikų. Tyrimo tikslas buvo- slaugos poţiūriu atskleisti slaugytojų išgyvenamas patirtis, siekiant suvokti slaugytojo darbo situacijos niuansus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad slaugytojų nepasitenkinimas darbu yra susijęs su kompetencijos nuvertinimu, bejėgiškumo dėl atliekamos veiklos „ siaurumo“ ir neadekvatumo tarp atliekamo darbo ir turimo išsilavinimo (31).
D. Ţevcovienė ir D. Kriukelytė įvertino antrinio sveikatos prieţiūros lygmens slaugytojų profesinę kompetenciją. Tyrimo rezultatai parodė, kad svarbiausi slaugytojų poreikiai darbe yra materialiniai; darbo sąlygų pritaikymas, kompetencijos vystymas, pagarba. Daţniausi nusiskundimai buvo dėl didelio fizinio, emocinio ir protinio nuovargio darbe (32).
Pasitenkinimas darbu ir darbuotojų kaita. Ar darbuotojų pasitenkinimas darbu įtakoja darbuotojų kaitą? Taip pat, kaip ir tarp pasitenkinimo darbu bei produktyvumo, tyrinėtojai neatskleidė tiesioginio ryšio tarp pasitenkinimo ir savanoriškos darbuotojų kaitos.
Viena grupė tyrinėtojų nustatė, kad 18-25 metų moterų pasitenkinimas darbu išsilaiko vienodame lygyje joms keičiant darbus. Kita vertus, kuo ilgiau jos dirba viename darbe, tuo maţesnė savanoriško išėjimo iš darbo galimybė. Didesnis darbo staţas vienoje organizacijoje maţina nepasitenkinimą darbu ir tarp dirbančių vyrų.
Šiuo atveju atsiranda dar vienas faktorius- įsipareigojimas organizacijai, kuris uţima svarbią vietą pasitenkinimo darbu ir savanoriškos darbuotojų kaitos sąryšyje.
Pasitenkinimas darbu ir pravaikštos. Tyrimai rodo, kad egzistuoja atvirkštinis ryšys tarp pasitenkinimo darbu ir pravaikštų. Kai pasitenkinimo darbu lygis ţemas, pravaikštų skaičius didėja, kai ţmonės patenkinti darbu ir pravaikštų nedaug.
Ţinoma, kaip ir kitais atvejais, nustatant pasitenkinimo darbu ir kitų faktorių ryšį, situacija priklauso ir nuo kitų veiksnių. Kaip gana svarbų veiksnį galima paminėti ir negalėjimą atvykti į darbą, kurį lemia liga, susisiekimo problemos, nelaimingi atsitikimai ar tiesiog šeimyninės pareigos. Tačiau, ţinoma, svarbu atsiminti ir tai, kad tais atvejais, kai pasitenkinimas darbu nėra svarbiausia ţemo pravaikštų lygio prieţastis, šis faktorius vis tiek įtakoja situaciją.
Nagrinėjant pravaikštas, taip pat galima paminėti ir kitą nepasitenkinimo darbu išraiškos formą–vėlavimus: atvykimas vėliau į darbą, ilgiau uţtrunkančios kavos pertraukėlės ir pan. Tokius vėlavimus taip pat galima laikyti trumpai trunkančiomis pravaikštomis, nes darbuotojai atitraukiami nuo tiesioginės savo darbo veiklos.
Neskaitant išvardintų aspektų, egzistuoja daugybė faktorių, susijusių su pasitenkinimo darbu vertinimu. Tyrimai rodo, kad ţmonių, patenkintų savo darbu, psichinė ir fizinė sveikata stipresnė, jie greičiau įsisavina darbe diegiamas naujoves, lengviau susitvarko su problemomis ir turi maţiau nusiskundimų.
Derama darbo drausmė taip pat atsiranda tik palankioje darbo aplinkoje, palankaus organizacijos klimato sąlygomis, esant stipriam savitarpio atsakomybės jausmui ir nuoširdţiam bendradarbiavimui, tuomet pasireiškia ir aukšta darbuotojų moralė bei savikontrolė.
Dauguma pritaria nuomonei, jog kiekvienai organizacijai svarbu, kad darbuotojai būtų patenkinti savo darbu. Bet kai kurie kritikai tam nepritaria, jie remiasi tuo, kad kol kas yra įrodytas visiškai nedidelis tiesioginis teigiamas efektas.
Kita vertus, kai ţmonės nepatenkinti savo darbu, neigiamas efektas visai organizacijai yra neginčijamas. Taigi iš vienos pusės pasitenkinimas darbu reikalauja uţtikrinti minimalius
reikalavimus, iš kitos pusės atneša organizacijai naudą ir veiklos efektyvumą, todėl šis procesas tampa vis svarbesnis organizacijų veikloje.
Galima teigti, kad, dirbti ar nedirbti, kokį darbą pasirinkti, kaip sąţiningai, įtemptai ar atsakingai dirbti, priklauso nuo darbuotojų subjektyvaus savo atliekamo darbo vertinimo. Tad ypač aktualūs tampa ir pasitenkinimo darbu tyrimai. Šie tyrimai suteikia darbuotojams galimybę išsakyti savo nuomonę apie darbą, organizaciją bei pačius vadovus. O tai atitinkamai leidţia atskleisti aktualiausias personalo problemas, apibrėţti pasitenkinimo darbu didinimo priemones (33).
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo schema
Atliktas Šiaulių apskrities bendruomenių medicinos punktų darbuotojų darbo organizavimo bei darbuotojų pasitenkinimo darbu, darbuotojų poţiūriu, tyrimas. Tyrime dalyvavo visos Šiaulių apskrities medicinos punktų darbuotojos (n=115).
Anketinė bendruomenių medicinos punktų darbuotojų apklausa buvo atlikta 2008 m. spalio mėnesį. Anketos buvo išdalintos rajonų pirminių sveikatos prieţiūros centrų vyr. gydytojams, kurie gamybinio susirinkimo metu išdalino anketas bendruomenių medicinos punktų darbuotojoms. Atvykusios į sekantį gamybinį susirinkimą bendruomenių medicinos punktų darbuotojos pristatė uţpildytas anketas pirminių sveikatos prieţiūros centrų vyr. gydytojams. Grąţintos visos uţpildytos 115 anketos, atsako daţnis 100,0 proc.
2.2. Anketos turinys ir struktūra
Tyrimo anketa buvo sudaryta iš 29 klausimų. Klausimai sugrupuoti ir suskirstyti į 6 klausimų blokus.
1-6 klausimai skirti respondenčių demografiniams duomenims nustatyti (amţius, šeiminė padėtis, išsilavinimas, darbo staţas, darbo krūvis, gaunamas į „rankas“ atlyginimas).
7-23 klausimai skirti išsiaiškinti informacijai apie bendruomenių medicinos punktų darbuotojų darbo organizavimą.
24-26 klausimai skirti išsiaiškinti darbuotojų poţiūrį į darbą.
27 klausimas skirtas išsiaiškinti darbo poveikį sveikatai. Jis sudarytas taikant 5 balų skalę, kur 1 reiškė „niekada“, o 5 „visada“.
28 klausimo blokas sudarytas iš 15 klausimų, ranginės skalės būdu prašo įvertinti klausimus, siekiant išsiaiškinti respondenčių poţiūrį vertinant darbo aspektus, sudarytas taikant 5 balų skalę, kur 1 reiškė „niekada“, o 5 „visada“.
29 klausime ranginės skalės principu siekiama išsiaiškinti darbo veiksnius, susijusius su pasitenkinimu darbu taikant 5 balų skalę, kur 1 reiškė „visiškai nepatenkinta“, o 5 ,,visiškai patenkinta“.
2.3. Statistinė duomenų analizė
Duomenys buvo analizuojami naudojant kompiuterinį SPSS 10.03 versijos statistinį paketą ir MS Excel. Atliekant duomenų analizę, buvo apskaičiuoti imties poţymių vidurkiai, standartinės paklaidos (SN), bei 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI). Nepriklausomų dviejų imčių kintamųjų vidurkiams palyginti buvo naudotas Stjudento (t) kriterijus, o trijų ir keturių imčių vidurkiams palyginti-dispersinė analizė (ANOVA). Poţymių skirstinių priklausomumui nustatyti naudotas χ² kriterijus. Dviejų proporcijų lygybė buvo tikrinama naudojant Z kriterijų. Ryšiai buvo laikomi statistikai reikšmingais, kai paklaidos tikimybė (p)<0,05.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 Respondenčių demografinės ir socialinės charakteristikos
Bendruomenių medicinos punktų darbuotojų darbo organizavimo bei darbuotojų pasitenkinimo darbu tyrime dalyvavo 115 tiriamųjų:100,0 proc. moterys.
Respondentės pagal amţių buvo suskirstytos į keturias grupes: 20-39m., 40-49 m., 50-59 m., 60-69 m. Pagal darbo staţą į tris grupes:1-20 m., 21-30 m., 31-48 m. Pagal išsilavinimą: su aukštuoju ir aukštesniuoju. Pagal darbo krūvį: į dirbančias maţiau 1 etato, dirbančias 1 etatu ir daugiau. Pagal šeiminę padėtį: gyvenančias santuokoje ir vienišas. Pagal gaunamą atlyginimą į „rankas“: iki 1000 Lt ir daugiau negu 1000 Lt. Respondenčių pasiskirstymas pagal amţių, šeiminę padėtį, darbo staţą, darbo krūvį, išsilavinimą ir gaunamą atlyginimą pateiktas 1 lentelėje.
Respondentės savo amţių ir staţą klausimyne turėjo įrašyti pačios. Pagal amţių Šiaulių apskrities bendruomenių medicinos punktuose didţiausią dalį (38,3 proc.) sudarė 50-59 m. amţiaus bendruomenės slaugytojos, maţiausią dalį (10,4 proc.)-60-69 m. amţiaus slaugytojos. Didţiausią dalį (83,5 proc.) sudarė respondentės, gyvenančios santuokoje. Analizuojant duomenis pagal darbo staţą, bendruomenės slaugytojų vidutinis darbo staţas buvo 26 m. (95 proc.PI 25,37-28,56). Šiaulių apskrityje bendruomenių medicinos punktuose dirba darbuotojos, turinčios maţiausią 2 metų ir didţiausią 48 metų darbo staţą. Pagal išsilavinimą pastebima, kad beveik dešimtadalis (8,7 proc.) turi aukštąjį išsilavinimą, o dauguma (91,3 proc.) respondenčių - aukštesnįjį išsilavinimą. Didţiausią dalį (82,6 proc.) sudarė respondentės, dirbančios vienu ir daugiau etato, taip pat gaunančios iki 1000 Lt į rankas (62,5 proc.).
1 lentelė. Respondenčių pasiskirstymas pagal socialines ir demografines charakteristikas
Demografinė ir socialinė charakteristika n proc. Amţiaus grupės: 20-39 m. 40 – 49 m. 50- 59 m. 60- 69 m. 17 42 44 12 14,8 36,5 38,3 10,4 Šeiminė padėtis: Susituokusios Vienišos 96 19 83,5 16,5 Išsilavinimas: Aukštasis Aukštesnysis 10 105 8,7 91,3 Darbo staţas: 1- 20 m. 21- 30 m. 31- 48 m. 28 42 45 24,3 36,5 39,1 Atlyginimas: Iki 1000 Lt 1001 Lt ir daugiau 72 43 62,6 37,4 Darbo krūvis: Iki 1 etato 1 ir daugiau 20 95 17,4 82,6
Apibendrinant šiuos rezultatus galima daryti prielaidą, kad bendruomenės medicinos punktuose dirba vyresnės, turinčios žemesnį išsilavinimą bei ilgesnį darbo stažą turinčios darbuotojos.
3.2. Bendruomenių medicinos punktų darbuotojų darbo organizavimo aspektų įvertinimas
Pareigybinės instrukcijos- tai pagrindinis normatyvinis dokumentas, apibūdinantis kiekvieno valdymo darbuotojo pareigybinį statusą (pareigas, teises, atsakomybę);
Į klausimą „Ar esate susipažinusi su savo pareigybine instrukcija?” apklaustosios atsakė: „visiškai susipaţinusios”-88,7 proc. (n=102), „dalinai susipaţinusios“-11,3 proc. (n=13).
Palyginimui, J. Lukoševičiūtės atliktame tyrime buvo apklausiami VŠĮ Marijampolės ligoninės bendrosios praktikos slaugytojai, slaugytojų padėjėjai ir gydytojai, tyrimo atsakymai pasiskirstė taip:99,1 proc. respondentų buvo susipaţinę su pareigybine instrukcija ir 0,9 proc. buvo nesusipaţinę (16). Mūsų atliktame tyrime nesusipaţinusių su pareigybine instrukcija respondenčių nėra.
Atlikus šio klausimo išsamesnę analizę, statistiškai reikšmingo ryšio tarp darbuotojų informuotumo apie pareigybines instrukcijas ir išsilavinimo, darbo krūvio, atlyginimo, darbo staţo ir šeiminės padėties nenustatyta.
Siekiant išsiaiškinti, ar darbuotojos susipaţinusios su savo darbo funkcijomis, pareigomis, teise, atsakomybe, buvo pateiktas klausimas: „Ar esate susipažinusi su medicinos norma MN 57:1998 „Bendruomenės slaugytoja (slaugytojas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė?“. Respondenčių atsakymai pasiskirstė sekančiai: „visiškai susipaţinusios“ buvo 77,4 proc. (n=89), “dalinai susipaţinusios“-20,9 proc. (n=24), ”nesusipaţinusios“-1,7 proc.(n=2) respondenčių.
Atlikus šio klausimo analizę gauti duomenys rodo, kad statistiškai reikšmingas ryšys tarp darbuotojų informuotumo apie savo darbo funkcijas, pareigas teises, atsakomybę ir išsilavinimo, darbo krūvio, atlyginimo, darbo staţo, šeiminės padėties, amţiaus neišryškėjo.
Laikas yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant darbo sėkmės. Veiksmingas laiko išnaudojimas duoda geresnių darbo rezultatų.
Siekiant išsiaiškinti, ar bendruomenės medicinos punktų darbuotojos planuoja savo darbo laiką, anketoje buvo paprašyta įvertinti kaip daţnai respondentės planuoja savo darbo laiką. Atsakymai į klausimą apie darbo laiko planavimą pateikti 1 pav.
47,8 proc. 0,9 proc. 6,1 proc. 0,9 proc. 44,3 proc. niekada retai kartais dažnai visada
1 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal darbo laiko planavimą
Klausimus apie darbo laiko planavimą tiriamosios vertino 5 balų skalėje, kur 1 reiškė „niekada“, o 5 „visada”. Buvo apskaičiuoti ir įvertinti šių balų vidurkiai. Respondenčių darbo laiko planavimo vertinimo balų vidurkis buvo aukštas-4,34 (95 proc. PI 4,21-4,47).
Tam, kad gerai susidarytų dienos planus ir susiplanuotų laiką reikia nusistatyti darbo prioritetus, o nustačius prioritetus lengviau rasti galimybių greitai pasiekti tikslą. Analizuojant šį klausimą pastebėta, kad bendruomenių medicinos punktų darbuotojos daţnai nusistato prioritetus. Balų vidurkis taip pat buvo gana aukštas-4,04 (95 proc. PI 3,90-4,18).
Dienos planai padeda efektyviai organizuoti darbą bei laiką. Veikla yra planuojama kasdien, tačiau jos negalima numatyti iš anksto. Nemaţai respondenčių naudoja dienos planus. Atlikus klausimo apie dienos planų naudojimą analizę, nustatytas balų vidurkis buvo 3,80( 95 proc. PI 3,62-3,98).
Šiame tyrime nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo ryšio tarp respondenčių darbo laiko planavimo ir amţiaus, darbo staţo, išsilavinimo bei darbo krūvio.
Apibendrinant šiuos rezultatus, galima daryti prielaidą, kad visos tiriamosios darbuotojos yra susipažinusios su savo pareigybine instrukcija. Dauguma darbuotojų žino savo pareigas, teises, kompetenciją ir atsakomybę. Dauguma darbuotojų planuoja savo darbo laiką, nusistato prioritetus ir susidaro dienos planus, nors kartais jų veiklos numatyti iš anksto negalima.
Tam kad sklandţiai būtų galima organizuoti darbą, reikia turėti visas reikalingas priemones, kurios pagerintų darbo organizavimą. Viena iš darbo organizavimo priemonių yra transportas, kuriuo bendruomenių medicinos punktų darbuotojos vyksta pas pacientus į namus. Pateikus klausimą „Kokiu transportu aplankote pacientus namuose?“, daugiau negu pusė (80,0 proc.) apklaustųjų atsakė, kad naudojasi asmeniniu transportu ir tik nedidelė dalis naudojasi darbo suteiktu transportu (2 pav.).
14,8 proc 5,2 proc. 80,0 proc. Transportu visiškai nesinaudoja Asmeniniu transportu Darbo transportu
Didesnioji dalis (75,0 proc.) apklaustųjų respondenčių mano, jog yra pakankamai kompetentingos savo darbo srityje (3 pav.).
76,5 proc. 3,5 proc. 20,0 proc. Taip Ne Nežinau
3 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal tai, ar jaučiasi pakankamai kompetentingos savo
darbe
Atlikus klausimo apie galimybes tobulinti savo kvalifikaciją analizę, dauguma respondenčių (97,0 proc.) atsakė, kad joms yra suteikiama galimybė tobulinti savo kvalifikaciją ir tik maţuma (2,0 proc.) atsakė priešingai, jog joms nesuteikiama galimybė tobulėti.
Apibendrinant aukščiau pateiktus rezultatus, galima teigti, kad didesnė dalis respondenčių naudojasi asmeniniu transportu pacientų lankymui namuose, mažuma turi vadovo suteiktą darbo transportą. Dauguma darbuotojų jaučiasi kompetentingos savo darbo srityje. Bendruomenių medicinos punktų darbuotojoms yra suteikiama galimybė tobulinti savo kvalifikaciją.
Bendruomenių medicinos punktų darbuotojos turi bendradarbiauti su teritoriniais visuomenės sveikatos centrais, seniūnijomis arba, jei jų nėra, su teritorinių savivaldybių sanitarijos skyriais. Vertinant ar respondentės perduoda reikiamą informaciją atitinkamoms institucijoms, buvo nustatyta, kad informacija ne visada yra perduodama. Analizuojant gautus rezultatus buvo nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp informacijos perdavimo ir išsilavinimo. Nustatyta, kad daţniausiai informaciją perduoda aukštesnįjį išsilavinimą turinčios darbuotojos (4 pav.). Tarp kitų socialinių ir demografinių rodiklių ir informacijos perdavimo statistiškai patikimų ryšių nenustatyta.
3,8 15,2 81,0 50,0 20,0 30,0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
kartais dažnai visada
χ²=11,539; lls=2; p=0,003 proc.
Auštesnysis Aukštasis
4 pav. Respondenčių informacijos perdavimas kitoms institucijoms priklausomai nuo
išsilavinimo
Siekiant išsiaiškinti kodėl ne visuomet buvo perduodama informacija, anketoje buvo pateiktas klausimas „Jei ne visada perduodate reikiamą informaciją, tuomet dėl kokių priežasčių?” respondentės galėjo pasirinkti kelis atsakymų variantus. Didţiausia informacijos neperdavimo prieţastis yra laiko stoka. Atsakymų pasiskirstymas pateiktas 5 pav.
9,7 proc. 4,8 proc.4,8 proc. 80,6 proc. Visada perduoda Nespėja dėl laiko stokos Pamiršta
Nežino, kad reikia perduoti
5pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal informacijos neperdavimo prieţastis
Respondenčių informacijos neperdavimo daţniausia prieţastis yra laiko stoka. Blogai suplanuotas darbo laikas, nusistatyti darbo prioritetai, darbo organizavimui priemonių nebuvimas, visa tai gali privesti prie laiko stokos.
Apibendrinant šiuos rezultatus, galime teigti, kad informacija kitoms institucijoms yra ne visuomet perduodama. Dažniausia neperdavimo priežastis yra laiko stoka, dalis respondenčių pamiršta arba tiesiog nežino, kad informaciją reikia perduoti.
Darbo sąlygos yra vienas iš faktorių, turintis svarbią reikšmę uţtikrinant pasitenkinimą darbu. Jei darbo sąlygos yra geros, darbuotojai lengviau organizuoja ir atlieka darbą. Prastos darbo sąlygos didina nuovargį, sukelia diskomfortą, trukdo pasiekti tikslus bei blogina darbo organizavimą.
Į klausimą „Ar Jūsų darbo vieta patogi ir atitinka higieninius reikalavimus?“ respondenčių nuomonė pasiskirstė sekančiai: „taip“-37,0 proc. (n=43), „iš dalies taip“-53,0 proc. (n=61), „ne“-9,6 proc. (n=11).
V. Gerikienės atliktame tyrime buvo tiriamos Lietuvos bendruomenės slaugytojos ir nustatyta, kad 50 proc. respondentų buvo patenkinti darbo sąlygomis (30). Palyginimui, mūsų atliktame tyrime patenkintų darbo sąlygomis respondenčių buvo tik 37,0 proc.
Analizuojant darbo vietos patogumą ir higieninius reikalavimus, nustatytas, statistiškai reikšmingas ryšys tarp respondenčių išsilavinimo ir darbo vietos atitikties higieniniams reikalavimams. Respondentės, turinčios aukštąjį išsilavinimą, daţniau nurodė patalpų nepatogumą ir neatitikimą higieniniams reikalavimams. Aukštesnįjį išsilavinimą turinčios darbuotojos susikuria aukštesnius poreikius, o esama situacija netenkina jų lūkesčių (6 pav.). Tarp kitų socialinių ir demografinių rodiklių ir darbo vietos patogumo bei higieninių reikalavimų atitikimo patikimų ryšių nenustatyta.
*p<0,05 lyginant su aukštesniuoju išsilavinimu 0 10,5 40,0 49,5 10,0* 90,0* 0 20 40 60 80 100
Taip Iš dalies taip Ne
χ²= 6,065, lls= 2, p= 0,04 proc.
Aukštesnysis Aukštasis
6 pav. Respondenčių nuomonė apie darbo vietos patogumą ir atitikimą higieniniams
Į klausimą, kurį darbo sąlygų elementą reikėtų koreguoti, kad darbo vieta būtų patogi ir atitiktų higienos reikalavimus, respondentės galėjo pasirinkti keletą atsakymų variantų. Didţioji dalis respondenčių siūlo gerinti patalpų šildymą ir interjero estetiką. Bendruomenių medicinos punktai daţniausiai yra įrengti senose patalpose, kurioms yra reikalingas remontas. Atsakymų į šį klausimą pasiskirstymas pavaizduotas 7 pav.
43,5 proc 17,4 roc. 10,4 proc. 14,8 proc 36,5 proc. Šildymą Ventiliaciją Apšvietimą Sanitarines sąlygas Interjero estetiką
7 pav. Respondenčių nuomonė apie darbo sąlygų elementą, kurį reikėtų pakeisti.
Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp respondenčių amţiaus ir jų nuomonės apie darbo vietos apšvietimo gerinimą. Labiausiai nepatenkintos (75,0 proc.) apšvietimu yra 40-49 metų amţiaus grupės darbuotojos, 50-59 m.-16,7 proc., 20-29 m.-8,3 proc. (χ²=8,839, lls=3, p=0,03), 60-69 metų amţiaus grupės respondentės yra patenkintos savo darbo aplinkos apšvietimu. Tarp kitų socialinių ir demografinių rodiklių priklausomybė neišryškėjo.
Atliktame J. Lukoševičiūtės tyrime apklaustųjų bendrosios praktikos slaugytojų, slaugytojų padėjėjų ir gydytojų nuomonė jog darbo sąlygos neatitinka higienos reikalavimų sudarė 26,97 proc., priešingą nuomonę pasirinkę respondentai sudarė 16,06 proc. Nustatyti darbo sąlygų elementai, kuriuos reikia keisti, kad darbo sąlygos atitiktų higieninius reikalavimus: sanitarinės sąlygas-20,0 proc., patalpų ventiliaciją-18,0 proc., interjero estetiką-17,0 proc. (14). Mūsų atliktame tyrime didesnė respondenčių dalis yra patenkintos patalpomis. Svarbiausi elementai, kuriuos respondenčių nuomone reikia modernizuoti-šildymą, interjero estetiką ir sanitarines sąlygas.
Apibendrinus šiuos rezultatus, galima teigti, jog daugumoje bendruomenių medicinos punktų reikia modernizuoti darbo vietas, kad jos būtų patogios ir atitiktų higieninius reikalavimus.
Į klausimą „Kas Jus aprūpina specialia apranga?“ respondenčių nuomonių pasiskirstymas pavaizduotas 8 pav.
J. Lukoševičiūtės atliktame tyrime maţesnė respondentų dalis (14,0 proc.) yra darbdavio aprūpinami darbo rūbais, lyginant su mūsų atliktu tyrimu. Jos tyrime 86,0 proc. darbuotojų perka darbo apranga patys (14). Mūsų atliktame tyrime maţesnė respondenčių dalis (30,4 proc.) darbo aprangą įsigyja pačios.
30,4 proc.
69,6 proc.
Perka darbdavys Perka pati darbuotoja
8 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal tai kaip įsigyja darbo aprangą
Vertinant, kiek komplektų darbo rūbų respondentės turi, atsakymai pasiskirstė sekančiai: 1-2 komplektus turi 48,7 proc. (n=56), 3 ir daugiau komplektų-51,0 proc. (n=59).
Daugiau negu pusė (n=73) apklaustųjų teigia, kad darbo aprangą skalbia pačios namuose, o maţesnioji dalis (n=42) aprangą skalbia centralizuotai (9 pav.).
63,5 proc. 36,5 proc.
Skalbia namuose Skalbiama centralizuotai
Apibendrinant šiuos rezultatus, galima daryti prielaidą, jog dauguma respondenčių darbo aprangą gauna iš darbdavio. Dauguma respondenčių darbo aprangą skalbia pačios namuose.
3.3. Bendruomenių medicinos punktų darbuotojų kai kurių darbo aspektų įvertinimas Bendruomenių medicinos punktų darbuotojų buvo klausiama “Jei reikėtų rinktis iš naujo, ar vėl pasirinktumėte šią specialybę”?. Daugiau nei pusė (n=67, 58,3 proc.) nurodė, kad pasirinktų šią specialybę iš naujo, jei tik reikėtų rinktis. Buvo respondenčių, kurios nesirinktų šios specialybės (n=16, 13,9 proc.) ir beveik trečdalis neţino ar rinktųsi šią specialybę iš naujo ar ne (n=32, 27,8 proc.).
Analizuojant atsakymus į šį klausimą, nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp gaunamo atlyginimo ir specialybės pasirinkimo. Respondentės, gaunančios didesnį atlyginimą, statistiškai reikšmingai daţniau nurodė, kad pasirinktų šią specialybę iš naujo, lyginant su respondentėmis, gaunančiomis maţesnį atlyginimą. Galima teigti, jog vienas iš didţiausią įtaką darančių veiksnių profesijos pasirinkimui yra atlyginimas (10 pav.).
38,9 51,4 9,7 9,3 20,9 69,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Taip Ne Nežinau χ²= 12,461, lls= 2, p= 0,002 proc. 1-1000 LT >1001 LT
10 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal tai, ar pasirinktų šią profesiją iš naujo priklausomai
nuo gaunamo atlyginimo
Respondenčių buvo pasiteirauta, ar jų pasirinkta profesija atitiko jų lūkesčius. Analizuojant šį klausimą, buvo pastebėtas statistiškai reikšmingas ryšys tarp respondenčių pasirinktos nuomonės ir gaunamo atlyginimo. Respondentės, gaunančios maţesnį atlyginimą, reikšmingai daţniau pasirinko neigiamą atsakymą (63,9 proc.). Galime teigti, jog atlyginimas yra svarbus darbo veiksnys, įtakojantis darbuotojų poţiūrį į darbą (11 pav.).
*p<0,05 lyginant su iki 1000 Lt 2,8 63,9 33,3 11,6 58,1 30,2* 0 10 20 30 40 50 60 70 Taip Ne Nežinau χ²= 13,296, lls= 2, p=0,001 proc. Iki 1000 LT Nuo 1001 LT
11 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal tai, ar pasirinkta profesija atitiko jų lūkesčius
priklausomai nuo gaunamo atlyginimo
Pusė (51,3proc.) apklaustųjų į klausimą , Ar rekomenduotumėte rinktis šią specialybę savo vaikams?” atsakė, kad nerekomenduotų. Tik 18,3 proc. respondenčių rekomenduotų savo vaikams rinktis jų specialybę ir trečdalis apklaustųjų neţinojo ar rekomenduotų.
Apibendrinant šiuos rezultatus galime teigti, kad daugiau nei pusė darbuotojų pasirinktų šią specialybę iš naujo. Didesnis atlyginimas turi įtakos respondenčių nuomonei apie šios specialybės pasirinkimą iš naujo ir profesijos lūkesčių atitikimą. Pusė apklaustųjų respondenčių nerekomenduotų šios specialybės savo vaikams.
Yra daugybė veiksnių, susijusių su pasitenkinimo darbu vertinimu. Tyrimai rodo, kad patenkintų savo darbu ţmonių psichinė ir fizinė sveikata geresnė, jie greičiau įsisavina darbe diegiamas naujoves, lengviau susitvarko su problemomis ir turi maţiau nusiskundimų.
Klausimus apie darbo poveikį sveikatai tiriamosios vertino 5 balų skalėje, kur 1 reiškė „niekada“, o 5 „visada”. Buvo apskaičiuoti ir įvertinti šių balų vidurkiai (2 lentelė).
Analizuojant respondenčių poţiūrį į darbo poveikį sveikatai pagal amţiaus grupes, galime teigti, kad daugiau streso patiria ir po darbo jaučia fizinį nuovargį vyresnio amţiaus darbuotojos, tačiau statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta.
Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp amţiaus ir nemigos, kurios prieţastis darbo problemos. Vyriausios amţiaus grupės respondentės daţniausiai prabunda naktį dėl darbo problemų, vidurkis-3,33 (95 proc. PI 3,02-3,65).
2 lentelė. Darbo poveikis sveikatai pagal amţiaus grupes
Darbo poveikis sveikatai Amţiaus grupė
20-39 m. 40-49 m. 50-59 m. 60-69 m. Po darbo jaučiuosi nervinga Vidurkis/95 proc. PI 2,59/ 2,18-3,00 2,88/ 2,68-3,08 2,80/ 2,57-3,02 2,75/ 1,98-3,52 Patiriu stresą Vidurkis/95
proc. PI 2,53/ 2,01-3,05 2,93/ 2,66-3.20 3,48/ 2,07-4,88 3,08/ 2,66-3,51 Dėl darbo problemų prabundu naktį Vidurkis/95 proc. PI 2,12/ 1,55-2,69 2,48/ 2,21-2,74 2,73/ 2,47-2,98 3,33/ 3,02-3,65 Po darbo jaučiuosi psichologiškai išsekusi Vidurkis/95 proc. PI 2,71/ 2,14-3,27 3,12/ 2,89-3,35 3,00/ 2,74-3,26 2,75/ 2,14-3,36 Po darbo jaučiu fizinį nuovargį Vidurkis/95 proc. PI 2,88/ 2,23-3,53 2,88/ 2,60-3,17 3,02/ 2,71-3,33 3,42/ 2,68-4,16
Analizuojant demografinius ir socialinius rodiklius pagal darbo krūvį, statistiškai reikšmingų ryšių nenustatyta. Daţniau po darbo jaučiasi nervingos, patiria stresą, dėl darbo problemų prabunda naktį, po darbo jaučiasi psichologiškai išsekusios, ir po darbo jaučia fizinį nuovargį vienu etatu ar daugiau dirbančios respondentės, lyginant su maţesniu nei 1 etatu krūviu dirbančiomis, tačiau skirtumas statistiškai nereikšmingas (3 lentelė).
3 lentelė. Darbo poveikis sveikatai pagal darbo krūvį
Darbo poveikis sveikatai Darbo krūvis
Iki 1 etato 1 ar daugiau Po darbo jaučiuosi nervinga Vidurkis/
95 proc. PI
2,75/ 2,3-3,1
2,80/ 2,35-3,13
Patiriu stresą Vidurkis/
95 proc. PI 2,60/ 2,37-3,43 3,20/ 1,87-3,33 Dėl darbo problemų prabundu naktį Vidurkis/ 95 proc. PI 2,35/ 1,59-2,48 2,66/ 1,83-2,86 Po darbo jaučiuosi
psichologiškai išsekusi Vidurkis/ 95 proc. PI
2,80/ 2,16-3,02
3,01/ 2,43-3,17 Po darbo jaučiu fizinį
nuovargį Vidurkis/ 95 proc. PI
2,45/ 1,30-2,61
3,11/ 1,87-3,31
Apibendrinant aukščiau pateiktus rezultatus galime teigti, kad dažniau nuovargį, nervingumą, stresą, psichologinį išsekimą ir neramų miegą jaučia vyresnio amžiaus ir dirbančios daugiau negu 1 etatu darbuotojos.
Atliekant respondenčių darbo aspektų vertinimą, klausimai buvo sudaryti taikant 5 balų skalę, kur 1 reiškė „niekada“, o 5 „visada“. Analizuojant duomenis buvo vertinami balų vidurkiai, kurie pateikti 4 lentelėje.
Remiantis respondenčių nuomonę, jų darbas daţnai reikalauja atsakomybės-balų vidurkis gana aukštas 4,87 (95 proc. PI 4,79-4,95) ir daţnai reikalauja didelių pastangų-balų vidurkis 4,39 (95 proc. PI 4,25-4,53).
Bendruomenės medicinos punktų darbuotojos savo darbe retai kviečia greitąją medicinos pagalbą-balų vidurkis 3,34 (95 proc. PI 3,16-3,52), respondentės retai sprendţia paciento transportavimo į stacionarą klausimą-3,37 (95 proc. PI 3,19-3,56).
4 lentelė. Respondenčių nuomonė įvertinant kai kuriuos darbo aspektus
Darbo aspektas Vidurkis± SN 95 proc. PI
Ar atliekate profilaktinį darbą bendruomenėje? 4,26±0,83 4,11-4,41 Ar bendradarbiaujate su kolegomis? 4,36±0,72 4,22-4,49 Ar gaunate informaciją , būtiną Jūsų darbui? 4,34±0,91 4,17-4,51 Ar pastebėjusi kito sveikatos prieţiūros komandos
nario klaidą nedelsiant apie tai jam pranešate?
3,92±1,22 3,70-4,15
Ar tenka kviesti GMP? 3,34±0,96 3,16-3,52 Ar sudarant darbo grafiką atsiţvelgiama į Jūsų
pageidavimus?
4,18±1,04 3,99-4,37
Ar Jus tenkina Jūsų darbo pareigos? (atliekamos funkcijos)
4,13±0,83 3,98-4,28
Ar sprendţiate paciento transportavimo į stacionarą klausimą?
3,37±1 3,19-3,56
Ar Jūsų darbas vertinamas visuomenėje? 3,85±1,04 3,66-4,04 Ar Jūsų darbas įdomus? 4,23±0,82 4,08-4,39 Ar Jūsų darbas reikalauja daug pastangų? 4,39±0,76 4,25-4,53 Ar Jūsų darbas reikalauja atsakomybės? 4,87±0,43 4,79-4,95 Ar Jūsų darbas sunkus psichologiškai? 4,18±0,83 4,03-4,34 Ar Jūsų darbas sudėtingas? 4,23±0,90 4,07-4,40 Ar didţiuojatės savo darbu ? 3,95±1,16 3,73-4,16
Geri santykiai su bendradarbiais, galimybė bendrauti su organizacijos partneriais, geri darbo santykiai, tai ţmogaus poreikiai, kurie yra reikalingi, kad darbuotojas būtų patenkintas savo darbu. Vertinant atsakymus į klausimą „Ar bendradarbiaujate su kitais pirminės
