Silvija Bagdonaitė
5 kursas, 5 grupė
IMPLANTO – PROTEZINĖS ATRAMOS JUNGTIES
TIPAI, JŲ ĮTAKA KRAŠTINIO KAULO REZORBCIJAI.
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖ APŢVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Asist. Rimantas Oţiūnas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŢANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
IMPLANTO – PROTEZINĖS ATRAMOS JUNGTIES TIPAI, JŲ ĮTAKA KRAŠTINIO KAULO REZORBCIJAI. MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖ APŢVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... (parašas)
Silvija Bagdonaitė, 5 kursas, 5 grupė (vardas pavardė, kursas, grupė) 20... m. ... (mėnuo, diena)
Darbo vadovas ... (parašas)
Asist. Rimantas Oţiūnas
(mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20... m. ... (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŢVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas) Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai
Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uţdaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
tikslas ir uţdaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apţvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktaţodţiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktaţodţių derinius)?
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apţvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo
rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0
16
Duomenų sisteminimas
bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus prieţastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar ţalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys
lentelėse pagal atskirus uţdavinius? 0,6 0,3 0 20 Rezultatų
aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apţvalgos
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą,
iškeltus tikslus ir uţdavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medţiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne maţiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
31 Praktinės rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?
+1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai -1 balas
rengimo reikalavimus?
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų?
-2
balai -1 balas 39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo
-0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert)
41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medţiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
Recenzento pastabos: _________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________ __________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA SUMMARY
ĮVADAS ... 11
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA .. 14
1.1 Paieškos protokolas ... 14
1.1.1 Informacijos šaltiniai ir paieškos ţodţiai ... 14
1.1.2 Publikacijų ir tyrimų tipai ... 15
1.1.3 Publikacijų pasirinkimas ... 16
1.1.4 Straipsnių įtraukimo kriterijai ... 16
1.1.5 Straipsnių atmetimo kriterijai ... 16
1.1.6 Nuosekli paieškos strategija ... 17
1.2 Duomenų kaupimas ... 19
1.3 Atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizikos vertinimas ... 19
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 21
2.1 Duomenų paieškos rezultatai ... 21
2.2 Tyrimo metodų charakteristikos ... 21
2.3 Tiriamųjų populiacijos charakteristikos ... 22
2.4 Autorių pateiktų rezultatų apţvalga ... 22
2.4.1 Vidinės ir išorinės implanto – protezinės atramos jungčių įtaka kraštinio kaulo rezorbcijai 22 2.4.2 Siauresnio skersmens implanto atramos jungties įtaka kraštinio kaulo rezorbcijai ... 23
3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29
IŠVADOS ... 31
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 32
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 33
IMPLANTO – PROTEZINĖS ATRAMOS JUNGTIES TIPAI, JŲ ĮTAKA
KRAŠTINIO KAULO REZORBCIJAI. MOKSLINĖS LITERATŪROS
SISTEMINĖ APŢVALGA
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Esminis dantų implantų ilgaamţiškumo kriterijus – kuo maţesnė kraštinio kaulo rezorbcija. Buvo pastebėta, kad kraštinio kaulo netekimui lemiamos įtakos gali turėti implanto – protezinės atramos jungties tipas. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti skirtingų jungties tipų bei siauresnio skersmens implanto atramos jungties (angl. platform switching) daromą įtaką kraštinio kaulo aplink dantų implantus tirpimui.
Medžiaga ir metodai: Išplėstinė mokslinių straipsnių paieška atlikta elektroninėse duomenų bazėse: PubMed/MEDLINE, ScienceDirect, Wiley Online Library, Google Scholar. Buvo įtraukiami klinikiniai tyrimai su ţmonėmis, publikuoti anglų kalba nuo 2008m. iki 2018m. vasario 9d., straipsnių atranka atlikta taikant PRISMA reikalavimus.
Rezultatai: Iš viso į literatūros apţvalgą įtraukti 15 mokslinių straipsnių: 9 iš jų – tiriama vidinės ir išorinės jungčių, kituose 6 - siauresnio skersmens implanto atramos jungties įtaka kraštinio kaulo rezorbcijai. Studijose radiologiškai tiriami skirtingas jungtis su protezinėmis atramomis turintys implantai ir lyginamas kaulo rezorbcijos laipsnis aplink juos. Daugumoje mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad statistiškai reikšmingai maţesnis kraštinio kaulo tirpimas yra stebimas aplink implantus su vidine jungtimi (7 iš 9), dantų implantai su siauresnio skersmens implanto atramos jungtimi taip pat parodė statistiškai reikšmingai maţesnę kaulo rezorbciją (5 iš 6).
Išvados: Nepaisant šios mokslinės literatūros apţvalgos trūkumų, galima teigti, kad kraštinio kaulo rezorbcija maţesnė aplink implantus su vidine jungtimi ir platform switching lyginant su išorine jungtimi ir standartine platforma.
Raktiniai ţodţiai: „implant abutment“; „internal connection“; „external connection“; „platform switching“; „marginal bone loss“.
IMPLANT – PROSTHETIC ABUTMENT CONNECTION TYPES
INFLUENCE ON MARGINAL BONE LOSS. SYSTEMATIC LITERATURE
REVIEW
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: The main success criteria of dental implants is low marginal bone loss, which can be associated with implant – prosthetic abutment connection type. The aim of this work is to evaluate the influence of different implant – abutment connections on marginal bone resorption and effectiveness of platform switching concept.
Material and methods: The advanced search of PubMed/MEDLINE, ScienceDirect, Wiley Online Library, Google Scholar databases was performed for clinical trials in humans published in English language between January 1st, 2008and Fabruary 9th, 2018. The search was conducted following the criteria defined by the PRISMA Statement.
Results: 15 articles were selected for this review, where radiographic analysis were made for evaluateing marginal bone levels around dental implants. Among them, 9 studies compared groups of implants with different connection types and 6 studies analyzed the method of platform switching. Most studies (7 of 9) showed significantly lower marginal bone loss values for internal connection implants, the platform switching concept also showed a positive impact on reducing marginal bone resorption (5 of 6).
Conclusions: Within the limitations of this study, a conlusion can be made, that internal connection and platform switching showed less marginal bone loss compared to external connection and platform matching.
Keywords: „implant abutment“; „internal connection“; „external connection“; „platform switching“; „marginal bone loss“.
11
ĮVADAS
Ţmogaus stomatognatinės sistemos funkcijos atkūrimas panaudojant dantų implantus per pastaruosius 60 metų nuo osteointegracijos teorijos atradimo (1952 m. Per-Ingvar Brånemark) labai išaugo. Dantų implantų panaudojimo galimybės augo nuo bedančių ţandikaulių atkūrimo išimamais protezais panaudojant implantus kaip atramą iki visapusiško dantų eilių defektų atstatymo neišimamais fiksuotais ant implantų protezais [1]. Šiuo metu protezai ant dantų implantų plačiai naudojami kokybiškai atstatyti ribotiems ir neribotiems dantų eilių defektams.
Tradiciškai gydymo dantų implantais sėkmė nustatoma atlikus klinikinį ir radiologinį ištyrimą. Albrektsson ir kt. (1986 m.) pasiūlė, kad dantų implantas gali būti laikomas sėkmingu, jei alveolinio kaulo praradimas aplink implantą per pirmuosius metus yra maţiau nei 1,5mm, o vėliau maţiau nei 0,2mm per metus [2]. Kliniškai periodonto kišenių gylis aplink implantus negali būti didesnis nei 5-7 mm, zonduojant dantenos neturėtų kraujuoti (Khammissa ir kt, 2012m.). Taip pat labai svarbus ir estetinis vaizdas, todėl būtina atsiţvelgti ir į minkštųjų audinių būklę – dantenų kraštą, tarpdantinius spenelius, jų padėtį restauracijos atţvilgiu. Visgi kraštinių dantenų aukštis priklauso nuo kraštinio kaulo aukščio, todėl kaulo išsaugojimas yra būtina sąlyga norint pasiekti maksimaliai estetišką ir funkciškai stabilų rezultatą [3]. Pastaruoju metu yra atlikta nemaţai tyrimų, įrodančių, kad endosalinių dantų implantų įsriegimas daţniausiai yra susijęs su fiziologine alveolinio kaulo remodeliacija. Ruošiant loţę implantui, preparuojant alveolinį kaulą, susidaro paţeisto kaulo sluoksnis, kurį kaulinės ląstelės osteoklastai naikina išskirdami fermentą kolagenazę, šis procesas vadinamas kaulo rezorbcija. Vėliau kitos kaulinės ląstelės - osteoblastai pradeda gaminti naują kaulinį audinį, kuris įauga į implanto sriegius ir jo paviršių, taip vyksta kaulo remodeliacijos procesas [4]. Kraštinio kaulo netekimui aplink dantų implantus įtakos gali turėti chirurginė trauma implantacijos metu, neteisingas implanto pozicionavimas alveoliniame kaule (pvz.: neteisinga įsriegimo kryptis, atstumo tarp implanto ir gretimų dantų šaknų arba kitų dantų implantų nesilaikymas, per maţas kaulo storis aplink implantą skruostiniame/lūpiniame paviršiuje), okliuzinė perkrova arba netinkama okliuzinių jėgų veikimo kryptis, minkštųjų audinių storis [5]. Literatūroje buvo apibūdinti įvairūs metodai siekiant uţkirsti kelią kraštinio kaulo rezorbcijai, įskaitant siauresnio skersmens implanto atramos jungtį, implantų dizaino modifikacijas (pvz.: forma, dydis, sriegių skaičius ir agresyvumas), vienmomentę implantaciją [6]. Lemiamos įtakos kaulo tirpimui taip pat gali turėti implanto išorinio paviršiaus paruošimas, nuo kurio priklauso osteointegracijos greitis, mechaninio ryšio stiprumas. Implantų paviršiai gali būti apdorojami mechaniškai (pvz.: staklėmis, smėliasrove), chemiškai (rūgštimis), elektrochemiškai, lazeriu, taip pat implantai gali būti dengiami tam tikromis medţiagomis (pvz.: hidroksiapatitais, titano plazma),
12 taip sukuriamas didesnis implanto paviršiaus plotas ir geresnės sąlygos įaugti osteoblastams. Skirtingos implantų kaklelių konfigūracijos, paviršiaus struktūros buvo siejamos su sumaţėjusia kraštinio kaulo aplink implantus rezorbcija [7].
Implanto – protezinės atramos jungties tipas yra laikomas vienu pagrindinių faktorių galinčių lemti kraštinio kaulo netekimą. Tyrimai rodo, kad implanto – atramos jungties tipas gali turėti įtakos stresinės įtampos atsiradimui alveoliniame kaule aplink implantą. Stresinės jėgos susidaro funkcijos metu, kai implanto – protezavimo atramos jungties vietoje atsiranda atramos šoniniai mikro svyravimai, kurių dydis skiriasi priklausomai nuo jungties tipo [8]. Be to implanto – protezo atramos jungties tipai turi įtakos mikrobinės mikrofloros penetracijai į vidinę implanto dalį per mikro plyšį jungties vietoje, taip pat implantai uţteršiami bakterijomis daţnai nusukinėjant atramas nuo implantų, pavyzdţiui, protezavimo metu. Esant bakteriniam pralaidumui, bakterijos kolonizuojasi jungties vidinėje dalyje, inicijuoja uţdegiminio infiltrato gamybą aplink implantą, kuris lemia kraštinio kaulo rezorbciją [11]. Siekiant sumaţinti mikroorganizmų kolonizaciją jungties vietoje, būtina taisyklinga individuali burnos higiena ir periodiškai atliekama profesionali burnos higiena.
Pagrindiniai implanto – atramos jungties tipai: išorinė (kai jungties vieta yra virš vainikinės implanto dalies, implanto išorėje) ir vidinė (kai jungties vieta yra implanto viduje) jungtys (ţr. Priedas Nr. 1). Anksčiau plačiai naudota išorinė jungtis, tačiau pradėjus gaminti prisukamas pavienes restauracijas, pastebėta, kad pagrindinis šios jungties trūkumas – protezinio varţtelio atsipalaidavimas – protezavimo ant dantų implantų komplikacija, pasak atliktų tyrimų pasireiškianti nuo 6% iki 48% atvejų [9]. Dėl šios ir kitų prieţasčių kaip alternatyva pradėta naudoti vidinė jungtis, pasiţyminti geresne estetika, maţesniu mikropralaidumu. Siekiant pagerinti antirotacines jungčių savybes, tiek išorinė tiek vidinė jungtys gali būti šešiakampės, aštuonkampės. Vidinė jungtis gali turėti daugiau modifikacijų – konusinę, cilindrinę šešiakampę, trikampę jungtis, taip pat kartu su vidine jungtimi daţnai taikoma siauresnio skersmens implanto atramos jungtis - platform switching (Lazzara ir Porter, 2006 m.) koncepcija, kai atramos diametras yra siauresnis nei implanto platformos [10] (ţr. Priedas Nr. 2, 3.), tačiau toks jungties tipas gali būti ir kartu su išorine jungtimi. Taigi, šios mokslinės literatūros apţvalgos tikslas yra išsiaiškinti skirtingų implanto – protezinės atramos jungties tipų įtaką kraštinio kaulo aplink implantą rezorbcijai.
13 Darbo tikslas:
Atrinkti, išanalizuoti ir susisteminti mokslinių tyrimų, atliktų nustatyti kraštinio kaulo rezorbciją aplink dantų implantus, panaudojant skirtingus implanto – protezinės atramos jungties tipus, rezultatus.
Darbo uţdaviniai:
1. Išanalizuoti ir palyginti mokslinių straipsnių rezultatus apie išorinės ir vidinės jungties implanto – protezavimo atramos jungties tipų įtaką kraštinio kaulo rezorbcijai.
2. Išsiaiškinti siauresnio skersmens implanto atramos jungties (platform switching) įtaką kraštinio kaulo aplink dantų implantus tirpimui.
14
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
Ši sisteminė mokslinės literatūros apţvalga buvo atlikta taikant PRISMA (Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) reikalavimus [12]. Mokslinių straipsnių paieška atlikta panaudojant raktinius ţodţius ir jų kombinacijas: „implant abutment“; „internal connection“; „external connection“; „platform switching“; „marginal bone loss“. Duomenų bazėse paieška vykdyta nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. vasario mėnesio. Su mokslinių publikacijų autoriais nebuvo susisiekta. Paskutinės paieškos data: 2018m. vasario 9 d. Siekiant atrinkti tinkamas publikacijas sisteminei literatūros apţvalgai, buvo atsiţvelgiama į mokslinių straipsnių atrankos kriterijus.
1.1 Paieškos protokolas
1.1.1 Informacijos šaltiniai ir paieškos ţodţiai
Mokslinių straipsnių paieškai ir atrinkimui buvo naudojamos elektroninės duomenų bazės - PubMed/MEDLINE, ScienceDirect, Wiley Online Library, Google Scholar. Duomenų bazėse vykdyta išplėstinė mokslinių straipsnių paieška. Taip pat paieška papildyta rankiniu būdu moksliniuose ţurnaluose: „International Journal of Implant Dentistry“, „Journal of Oral Implantology“, perţiūrėtas kiekvieno aktualaus mokslinio straipsnio literatūros sąrašas.
Siekiant surinkti visus aktualius mokslinius straipsnius šia tema, buvo naudojamas išplėstinis raktaţodţių pasirinkimas. Atliekant mokslinių publikacijų paiešką duomenų bazėse, naudoti raktaţodţių deriniai: „implant abutment“; „internal connection“; „external connection“; „platform switching“; „marginal bone loss“.
Lentelė Nr. 1. Straipsnių paieška elektroninėse duomenų bazėse. Duomenų bazė Raktiniai ţodţiai
(In All Fields)
Gauti rezultatai (nepritaikius filtrų) Paskutinės paieškos data PUBMED/ MEDLINE „implant abutment“
AND „internal connection“; OR „external connection“; OR „platform switching“;
15 AND „marginal bone loss“.
Science Direct „implant abutment“
AND „internal connection“ OR „external connection“ OR „platform switching“ AND „marginal bone loss“
72 2018-02-09
Wiley Online Library
„implant abutment“
AND „internal connection“ OR „external connection“ OR „platform switching“ AND „marginal bone loss“
6587 2018-02-09
Google Scholar su visais ţodţiais - „implant abutment connection“;
su bent vienu ţodţiu „internal, external, platform switching“;
su tikslia fraze „marginal bone loss“.
4020 2018-02-09
Iš viso rasta: 10792 moksliniai straipsniai. Paskutinė elektroninės paieškos data: 2018 m. vasario 9 d.
1.1.2 Publikacijų ir tyrimų tipai
Į šią mokslinės literatūros sisteminę apţvalgą įtraukti klinikiniai tyrimai atlikti su ţmonėmis, elektroninėse duomenų bazėse publikuoti anglų kalba. Neįtrauktos sisteminės literatūros apţvalgos, pavienių klinikinių atvejų analizės, tyrimų santraukos, meta – analizės.
Pagal tyrimo rūšį įtraukti prospektyviniai ir retrospektyviniai kohortiniai tyrimai, kontroliuojami atsitiktinių imčių tyrimai. Įtraukti moksliniai straipsniai publikuoti nuo 2008 m. sausio 1d. iki 2018 m. vasario 9 d., kuriuose radiologiškai buvo tiriamas kraštinio kaulo aplink dantų implantus netekimas, kai buvo naudojami skirtingi implanto – protezinės atramos jungties tipai.
16 1.1.3 Publikacijų pasirinkimas
Vykdant šios mokslinės literatūros sisteminė apţvalgos mokslinių straipsnių atranką įtraukti moksliniai straipsniai publikuoti anglų kalba, paskelbti ne seniau nei prieš 10 metų. Taip pat atsiţvelgta į tyrimų tipą – įtraukti prospektyviniai kohortiniai, retrospektyviniai medicininių įrašų tyrimai, kontroliuojami atsitiktinių imčių tyrimai. Visų tyrimų pavadinimai ir santraukos buvo perţvelgtos, atmesti neatitinkantys temos moksliniai straipsniai. Galutinė straipsnių atranka buvo atlikta taikant straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijus, perskaičius visą straipsnių tekstą.
1.1.4 Straipsnių įtraukimo kriterijai
1. Moksliniai straipsniai anglų kalba;
2. Įtraukiami tik tie moksliniai straipsniai, kurių publikacijos laikas - ne senesni nei 10 metų (2008 m. – 2018 m.).
3. Įtraukiami kohortiniai (prospektyviniai ir retrospektyviniai), kontroliuojami atsitiktinių imčių tyrimai.
4. Įtraukiami tik tie moksliniai straipsniai, kuriuose nagrinėjami ţmonių kraštinio kaulo pokyčiai aplink dantų implantus.
5. Įtraukiami moksliniai tyrimai, kuriuose kraštinio kaulo aukštis matuojamas rentgenologiškai. 6. Įtraukiami tik tie moksliniai straipsniai, kuriuose aiškiai nurodytas implanto – protezinės atramos jungties tipas, tiriama jų sąsaja su kraštinio kaulo remodeliacija aplink implantą.
1.1.5 Straipsnių atmetimo kriterijai
1. Atmetami moksliniai straipsniai publikuoti ne anglų kalba; 2. Atmetami moksliniai straipsniai senesni nei 10 metų.
3. Atmetami tyrimai, kuriuose nebuvo tiriamas kraštinio kaulo aukštis radiologiškai.
4. Atmetami klinikiniai tyrimai, kuriuose tiriamas kraštinio kaulo netekimas aplink implantus, kurie buvo įsriegti panaudojant kaulo augmentaciją.
17 5. Atmetami tyrimai, kuriuose tiriami kraštinio kaulo pakitimai aplink implantus, naudojamus plokštelinių protezų atramai ir fiksacijai.
6. Atmetami moksliniai straipsniai, kuriuose nenurodytas implanto – protezinės atramos jungties tipas.
7. Atmetamos sisteminės literatūros apţvalgos, tyrimų santraukos, pavienių klinikinių atvejų analizė, in vitro arba su gyvūnais atliekami tyrimai.
1.1.6 Nuosekli paieškos strategija
Atliekant straipsnių paiešką duomenų bazėse buvo naudojami raktiniai ţodţiai ir jų deriniai, pritaikyti filtrai: ieškoti straipsnių tik anglų kalba, ne senesnių nei 10 metų, atmesti straipsnius kuriuose tiriami gyvūnai. Vėliau atliekant pirminę atranką, perţvelgus straipsnių pavadinimus, atmesti su apţvalgos tema nesusiję straipsniai. Taip pat atmesti straipsniai susiję su šia tema, bet neatitinkantys įtraukiamų publikacijų tipo. Toliau buvo perţvelgtos anksčiau atrinktų straipsnių santraukos ir atmesti atitinkantys atmetimo kriterijus straipsniai. Galutinai įtraukiamų i sisteminę apţvalgą straipsnių dalis buvo atrinkta perskaičius pilnus publikacijų tekstus ir pritaikius įtraukimo/atmetimo kriterijus. Išsami mokslinės literatūros straipsnių atranka pavaizduota 1 pav.
18 1 pav. Tyrimų atrankos schema
T ink am u m as Straipsniai tinkami tolimesnei atrankai (n =64) Pašalinti straipsniai (n = 48)
Pašalinti straipsniai išanalizavus pilnus straipsnius (n =48)
Tyrimai, kuriuose nepakanka informacijos pagal nagrinėjamą temą (n=15);
Studijos, kuriose tiriami kraštinio kaulo pokyčiai aplink implantus, įsriegtus panaudojant kaulo augmentaciją (n=11);
Tyrimai, kuriuose stebimi alveolinio kaulo aplink implantus, naudojamus išimamų protezų fiksacijai, pakitimai (n=8);
Straipsniai, kuriuose nenurodytas implanto – protezinės atramos jungties tipas (n= 10);
Studijos, kuriose tiriama kraštinio kaulo aukščio priklausomybė nuo implanto įsriegimo gylio (n=5); Straipsniai pasirinkti pagal tinkamumą (n =15) Įtr au k imas
Visi įtraukti straipsniai (n =15) At ran k a Pateikti straipsniai (n =3283)
Pašalinti straipsniai (išanalizavus pavadinimą ir santrauką ) (n =3219)
Netinkamas pavadinimas (n=2193)
Rekomendacinio pobūdţio straipsniai, straipsnių komentarai (n=127);
Santraukos turinys neaktualus, atsiţvelgiant į nagrinėjamą temą (n=213)
Literatūros apţvalgos (n=406) ir meta-analizės (n=117)
Tyrimai, analizuojantys vieną klinikinį atvejį (n=135)
In vitro tyrimai (n=28) Pašalinti straipsniai (n =3219)
Išplėstinė straipsnių paieška duomenų bazėse: PubMed/Medline (113), ScienceDirect (72), Willey
Online Library (6587), Google Scholar (4020) Paieškos terminai:„implant abutment“ AND „internal connection“ OR „external connection“ OR „platform switching“AND „marginal bone loss“
(n =10792) Id en tif ik avimas Aktyvuoti filtrai:
Straipsniai ne senesni nei 10 metų (n=7292)
Tyrimai su ţmonėmis (n=6984)
Publikacijos anglų kalba (n=6537) (n =6537)
Pašalinti besidubliuojantys straipsniai (n=3254)
19 1.2 Duomenų kaupimas
Kiekvieno tyrimo kaupiami duomenys pagal Cochrane metodines rekomendacijas:
Straipsnio autoriai;
Paskelbimo data;
Tyrimo vykdymo šalis;
Tyrimo tipas;
Tyrimo populiacijos imtis, įsriegtų implantų skaičius;
Tiriami implanto – atramos jungties tipai;
Stebėjimo laikotarpis;
Naudoti kaulo rezorbcijos matavimo rodikliai;
Tyrimo rezultatai.
1.3 Atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizikos vertinimas
Įtrauktų tyrimų metodologinė kokybė šališkumo rizikos veiksniams įvertinti buvo nustatyta pasitelkus Cohrane sistematinių klaidų įvertinimo lentelę [13]. Lentelėje pateikiami 7 klausimai, į kuriuos atsakoma „+“ arba „-“ ţenklu atitinkamai reiškiančiu „taip“ arba „ne“. Rizika vertinama kaip maţa, kai visi klausimai atsakomi „+“, tai reiškia, kad šaltinis patikimas. Vidutinė – 1 ir daugiau „–“, vadinasi tikėtinas šališkumas, gali kilti abejonių dėl rezultatų tikslumo. Didelė – jei visi „-“, tyrimas kelia rimtų abejonių dėl šališkumo. Iš analizuojamų 15 tyrimų – 10 pasiţymėjo maţa sisteminių klaidų rizika, 5 – vidutine (Lentelė Nr.2.).
20 Lentelė Nr. 2.Tyrimų sisteminių klaidų rizika.
Nr. Ar adekvačiai įvykdyta atsitiktinių sekų atranka? Ar yra paskirstymo intervencijoms nuspėjimo slaptumas? Ar dalyvių ir vertintojų atranka atlikta „aklai“? Ar rezultatai vertinami nepriklausomai ? Ar rezultatai pateikti išsamiai? Ar pateikti visi tyrimo rezultatai? Nėra kitų aplinkybių, galinčių lemti rezultatus. Rizikos vertinimas 1. [14] + + + + + + + Maža 2. [15] + + + + + + - Vidutinė 3. [16] + + + + + + + Maža 4. [17] + + + + + + + Maža 5. [18] + + + + + + + Maža 6. [19] + + + + + + + Maža 7. [20] + + - + + + - Vidutinė 8. [21] + + + + - + - Vidutinė 9. [22] + + + + + + + Maža 10. [23] + + + + + + + Maža 11. [24] + + + + + + + Maža 12. [25] + + + + - + + Vidutinė 13. [26] + + + + + + + Maža 14. [27] + + + + + + + Maža 15. [28] + - + + - + + Vidutinė
21
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1 Duomenų paieškos rezultatai
Atliekant mokslinių straipsnių paiešką elektroninėse duomenų bazėse, išvis buvo rasti 10792 straipsniai. Aktyvavus filtrus, liko 6537 publikacijos. Naudojant „Mendeley“ kompiuterinę programą, buvo pašalinti besidubliuojantys straipsniai. Tolimesnei atrankai pateikti 3283 straipsniai. Perţvelgus šių straipsnių pavadinimus ir santraukas, atmesti 3219 mokslinių straipsnių. Likę 64 straipsniai išanalizuoti perskaičius pilnus tekstus, pritaikius įtraukimo ir atmetimo kriterijus, į sisteminę mokslinės literatūros apţvalgą įtraukti 15 mokslinių straipsnių. Išsami publikacijų atranka pavaizduota 1 pav.
2.2 Tyrimo metodų charakteristikos
Iš viso buvo analizuojami 15 mokslinių straipsnių. Pagal studijų rūšį tarp analizuojamų straipsnių buvo 7 kontroliuojami atsitiktinių imčių tyrimai, 6 prospektyviniai kohortiniai tyrimai, 2 retrospektyviniai kohortiniai tyrimai. Visuose tyrimuose kraštinio kaulo rezorbcija aplink dantų implantus buvo tiriama radiologiškai – daţniausiai paraleline technika atliekant periapikalines radiogramas, tik dviejuose tyrimuose buvo atliekamos kompiuterinės tomogramos arba ortopantomogramos (ţr. Priedas Nr. 4.). Vertikalus kraštinio kaulo aukštis rentgenogramose buvo matuojamas nuo implanto – atramos susijungimo vietos (implanto platformos) iki pirmojo matomo implanto – alveolinio kaulo kontakto, daugumoje tyrimų - medialiai ir distaliai, panaudojant specialias kompiuterines programas, buvo apskaičiuoti rezultatų vidurkiai ir statistinis patikimumas. Visuose tyrimuose buvo pasirinktas tam tikras stebėjimo laikotarpis: viename tyrime – 6 mėnesiai, devyniuose - laikotarpis buvo 1 metai, viename – 1,5 metų, trijuose – 3 metai, viename – 5 metai. Visose studijose radiogramos buvo daromos prieš ir iš karto po implantacijos, daugumoje po protezo uţdėjimo, ir po tyrimuose numatyto laikotarpio.
Devyniuose tyrimuose [14-22] buvo analizuojama skirtingų implanto – protezinės atramos jungties tipų įtaka kaulo rezorbcijai – lyginami išorinės ir vidinės jungčių rezultatai. Kituose šešiuose [23-28] tyrimuose buvo vertinama siauresnio skersmens implanto atramos jungtis, lyginant su konservatyvia vienodo skersmens implanto atramos jungtimi.
22 2.3 Tiriamųjų populiacijos charakteristikos
Iš viso analizuojamuose tyrimuose dalyvavo 802 ţmonės, kuriems buvo reikalingi pavieniai arba tiltiniai fiksuoti protezai ant implantų, iš viso įsriegti 14 skirtingų gamintojų (Priedas Nr. 2), 1468 implantai, iš kurių - 1030 su vidine jungtimi ir 438 su išorine jungtimi. Pagal regioną tyrimai buvo atliekami penkiuose ţemynuose – Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje; dvylikoje šalių - 3 tyrimai buvo atlikti Italijoje, 2 - Brazilijoje, 2 - Vokietijoje, 2 – Pietų Korėjoje, po vieną – Austrijoje, Kinijoje, Ispanijoje, Turkijoje, Olandijoje, JAV, Kolumbijoje, Egipte (Lentelė Nr. 3,4).
Visų tyrimų dalyviai buvo vyresni nei 18 metų, nesergantys sisteminėmis ligomis, galinčiomis turėti įtakos dantų implantų osteointegracijai, nerūkantys, taip pat galintys atvykti pakartotiniams vizitams sekimo laikotarpiu.
2.4 Autorių pateiktų rezultatų apţvalga
2.4.1 Vidinės ir išorinės implanto – protezinės atramos jungčių įtaka kraštinio kaulo rezorbcijai
Kaip jau minėta, pagrindiniai implanto – atramos jungties tipai yra vidinė ir išorinė jungtys. Jos dar gali būti skirstomos į potipius pagal jungties formą – trikampės, šešiakampės, aštuonkampės, konusinės. Visuose į sisteminę literatūros apţvalgą įtrauktuose tyrimuose nurodytas jungties tipas, daugumoje ir potipis, pagal tai ir bus apţvelgti tyrimų reultatai (Lentelė Nr. 3).
Lee su bendraautoriais [14] atliko radiografinę kaulo rezorbcijos aplink dantų implantus analizę, siekdami išsiaiškinti išorinės ir vidinės aštuonkampių jungčių įtaką kraštinio kaulo remodeliacijai. Gauti rezultatai parodė, kad kaulo rezorbcija statistiškai reikšmingai maţesnė aplink implantus su vidine jungtimi, nei išorine (P*<0,05).
Arnhart su bendraautoriais [15] taip pat tyrė kraštinio kaulo pokyčius aplink dantų implantus po betarpiško protezavimo. Tirti 3 rūšių implantai – su vidine konusine, vidine trikampe ir išorine šešiakampe jungtimis. Po 3 metų nuo implantų apkrovos, atlikus radiologinius tyrimus, autoriai padarė išvadą, kad maţiausiai kraštinio kaulo prarasta aplink implantus su išorine jungtimi (P*=0,041, kai P*<0,05), vidinių trikampės ir konusinės jungčių rezultatai panašūs.
23 Lin ir kt. atliktame tyrime [16] buvo lyginamos išorinė šešiakampė, vidinė konusinė ir vidinė aštuonkampė jungtys. Po 6 mėnesių nuo protezavimo ant implantų gauti rezultatai parodė, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp kaulo pokyčių prie skirtingų jungties tipų implantų (P=0,35, kai P*<0,05), tačiau buvo reikšmingas skirtumas tarp tiriamų laiko fazių – gijimo fazėje kaulo rezorbcija intensyvesnė nei implanto apkrovos fazėje (P*=0,001).
Pozzi su bendraautoriais siekė palyginti vidinės konusinės ir išorinės šešiakampės jungčių klinikinius ir radiologinius parametrus po 1 metų sekimo. Implantai protezuoti pavieniais metalo keramikos vainikėliais po 4 mėnesių nuo operacijos dienos. Lyginant laikotarpio nuo protezo uţdėjimo iki 1 metų po apkrovos rezultatus, statistiškai reikšmingai maţesnė kaulo rezorbcija stebima aplink implantus su vidine konusine jungtimi negu išorine (P*=0,000, kai P*<0,05).Tas pats tyrimas buvo tęsiamas ir dar kartą atliktos periapikalinės rentgenogramos po 2 metų (išvis po 3 metų nuo protezavimo), tačiau įvertinę rezultatus autoriai padarė tokią pačią išvadą [17]. Tokias pačias implantų – atramų jungtis savo tyrimuose lygino ir Telleman su bendraautoriais [18] bei Duque ir kt. [19]. Po 1 metų stebėjimo laikotarpio abiejų tyrimų rezultatai parodė reikšmingus skirtumus tarp tiriamų grupių – išvadose autoriai teigė, kad maţiau kraštinio kaulo prarandama aplink implantus su vidine konusine jungtimi negu su išorine šešiakampe jungtimi (Telleman et al. - P*<0,005; Duque et al. - P*=0,030, kai P*<0.05).
Panašų prospektyvinį tyrimą 2016 m. atliko ir Esposito su bendraautoriais [20], kurie taip pat vertino vertikalią kaulo rezorbciją aplink vienodo dizaino implantus, išskyrus jų ir atramų jungtis – buvo ištirti 107 implantai su vidine konusine jungtimi ir 96 implantai su išorine šešiakampe jungtimi. Pacientai buvo sekami net 5 metus, tačiau galutiniai rezultatai parodė, kad nėra reikšmingo skirtumo tarp tiriamų grupių (P=0,505, kai P*<0,001).
Galindo – Moreno ir kt. [21] siekė palyginti vidinės konusinės ir išorinės šešiakampės jungčių rezultatus po 1,5 metų nuo implantų apkrovos. Gauti rezultatai parodė, kad kraštinio kaulo daugiau netenkama aplink implantus su išorine šešiakampe jungtimi (0,714 mm/per metus) negu su vidine konusine jungtimi (0,516mm/per metus) (P*<0,05). Panašius rezultatus 2017 m. paskelbė ir Pessoa su bendraautoriais [22], tyrę tas pačias implanto – atramos jungtis.
2.4.2 Siauresnio skersmens implanto atramos jungties įtaka kraštinio kaulo rezorbcijai
Išvis į sisteminę literatūros apţvalgą įtraukti 6 tyrimai, kuriuose vertinama siauresnio skersmens implanto atramos jungtis. Visuose atrinktuose tyrimuose lyginami implantai su vidinėmis jungtimis, kai kuriuose tyrimuose skiriasi jų potipiai, tačiau visur implantai suskirstyti į
24 tiriamąją (su siauresnio skersmens jungtimi) ir kontrolinę (su vienodo skersmens implanto atramos jungtimi) grupes (Lentelė Nr. 4).
Gultekin ir bendraautorių atliktame tyrime [23] buvo nagrinėjama siauresnio skersmens implanto atramos jungties įtaka kraštinio kaulo rezorbcijai. Tiriamojoje grupėje buvo vidinės konusinės jungties implantai kartu su maţesnio diametro atramomis, o kontrolinėje grupėje - implantai su vidine trikampe jungtimi ir atramomis, atitinkančiomis implantų platformų diametrus. Sekimo laikotarpiu pacientams darytos kompiuterinės tomografijos implantų srityse, todėl kaulo aukštis buvo išmatuotas ne tik distaliai ir medialiai, bet ir bukaliai bei lingvaliai. Išvedus šių tyrimų vidurkius ir apibendrinus rezultatus, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių – kraštinio kaulo maţiau prarasta aplink implantus su siauresnio skersmens implanto atramos jungtimi (P*<0.01).
Net trijuose iš šešių atrinktų tyrimų [24,25,26] autoriai lygino vidinės šešiakampės jungties implantus tarpusavyje, siekdami patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad siauresnio skersmens implanto atramos jungtis turi teigiamos įtakos kraštinio kaulo aplink implantus pokyčiams. Sesma [24] ir Ahmed [25] su bendraautoriais po 1 metų stebėjimo įvertinę tyrimų rezultatus, padarė išvadas, kad kraštinio kaulo aukštis buvo statistiškai reikšmingai didesnis aplink implantus su vidine šešiakampe jungtimi ir platform switching negu aplink tuos pačius implantus netaikant šios koncepcijos (P*<0,05). Enkling su bendraautoriais [26] tokias pačias implantų grupes stebėjo ir vertino 3 metus. Jų gauti rezultatai ir padaryta išvada skyrėsi nuo anksčiau minėtų – tyrimas parodė, kad kraštinio kaulo pokyčiai labiau priklausė nuo laiko (P*<0,001) negu nuo implantų platformos tipo (P=0,363, kai P*<0,05).
Implantai su vidine konusine jungtimi ir skirtingais protezavimo platformų tipais buvo vertinami dviejuose įtrauktuose tyrimuose [27, 28]. Tyrimų autorių tikslas buvo įvertinti kraštinio kaulo atsaką į implantus su siauresnio skersmens implanto atramos jungtimi. Po 1 metų stebėjimo autoriai padarė išvadas, kad nepaisant vienodo implanto – atramos jungties tipo, siauresnio skersmens implanto atramos jungties metodas parodė teigiamą efektą kraštinio kaulo lygiui, lyginant su kontroline grupe (Guerra et al. - P*=0,004, kai P*<0,05; Wang et al.- P*=0,041, kai P*<0,05).
25
Nr. Pagrindinis autorius, šalis, metai
Studijų rūšis Tiriamųjų,
implantų skaičius
Implanto – protezinės atramos jungties tipas; Stebėjimo laikotarpis Tyrimo rezultatai: MBL±SD (mm); P Protezavimo laikas, restauracijos rūšis 1. Lee, Koo, Kim, et al. 2012m. Pietų Korėja [14] Prospektyvinis kohortinis tyrimas 40 pacientų 40 implantų
Vidinė aštuonkampė (20 impl.) Išorinė aštuonkampė (20 impl.) 1 metai Po impl.: EO (0,25±0,38) IO (0,24±0,30); IO < EO Po 3-6 mėn.: EO (0,85±0,40) IO (0,31±0,36); IO < EO Po 1 metų: EO (1,14±0,54) IO (0,24±0,29); IO<EO; P*<0,05 Po 3-6 mėn.; Pavieniai vainikėliai; MK. 2. Arnhart et al. 2012 m. Austrija [15] Kontroliuojamas atsitiktinių imčių tyrimas 127 pacientai 236 implantai
Vidinė konusinė (84 impl.) Išorinė šešiakampė (66 impl.) Vidinė trikampė (86 impl.) 3 metai Po impl.: IC (0,60±0,83) EH (1,01±1,02) IT (0,84±1,09); IC < IT < EH Po 1 metų: IC (1,48±1,26) EH (1,66±1,04) IT (1,49±0,96); IC < IT < EH Po 3 metų: IC (1,41±1,54) EH (1,18±0,91) IT (1,71±1,28); EH < IC < IT Po 3 metų – po impl.: IC (0,89±1,65) EH(0,16±1,06) IT (0,85±1,32); EH<IT<IC; P*=0,041 (P*<0,05) Betarpiškas protezavimas; Pavieniai vainikėliai, tiltiniai protezai; Plastmasiniai. 3. Lin et al. 2013 m. Kinija [16] Retrospektyvinis kohortinis tyrimas 63 pacientai 103 implantai
Išorinė šešiakampė (33 impl.) Vidinė aštuonkampė (33 impl.) Vidinė konusinė (37 impl.) 6 mėnesiai Po impl.: EH (0,45±0,0,19) IO (0,44±0,15) IC (0,38±0,14); IC < IO < EH Po 4 mėn.: EH (0,21±0,13) IO (0,18±0,12) IC (0,19±0,11); IO < IC < EH Po 6 mėn.: EH (0,32±0,19) IO (0,38±0,22) IC (0,32±0,14); EH = IC < IO; P=0,35 (P*<0,05) Po 4 mėn.; Pavieniai vainikėliai, tiltiniai protezai; MK. 4. Pozzi et al. 2014 m. Italija [17] Kontroliuojamas atsitiktinių imčių tyrimas 34 pacientai 68 implantai
Vidinė konusinė (34 impl.) Išorinė šešiakampė (34 impl.) 3 metai Po impl.: IC (0,16±0,28) EH (0,05±0,30); EH<IC Po 4 mėn.: IC (0,54±0,28) EH (0,99±0,38); IC<EH Po 1 metų: IC (0,68±0,34) EH (1,15±0,34); IC<EH Po 3 metų: IC (0,83±0,27) EH (1,29±0,42); IC < EH; P*=0,000 (P*<0,05) Po 4 mėn.; Pavieniai vainikėliai; MK. Lentelė Nr. 3. Vidinės ir išorinės implantų – protezinių atramų jungties tipų palyginimas.
26 Po impl. – po implantacijos;
MBL (angl. marginal bone loss) – kraštinio kaulo rezorbcija; SD (angl. standard deviation) – standartinis nuokrypis;
IO (angl. internal octagonal) – vidinė aštuonkampė; IC (angl. internal conical) – vidinė konusinė; IT (angl. internal tri – channel) – vidinė trikampė; EO (angl. external octagonal) – išorinė aštuonkampė; EH (angl. external hexagonal) – išorinė šešiakampė;
MK- metalo keramika;
P (angl. significance level) –statistinis patikimumas; P* - statistiškai reikšmingas rezultatas 5. Telleman et al. 2013 m. Olandija [18] Kontroliuojamas atsitiktinių imčių tyrimas 92 pacientai 149 implantai
Vidinė konusinė (73 impl.) Išorinė šešiakampė (76 impl.) 1 metai Po 1 metų.: IC (0,50±0,53) EH (0,74±0,61) IC < EH P*<0,005 Po 4 mėn.; Pavieniai vainikėliai; MK. 6. Duque et al. 2015 m. Kolumbija [19] Prospektyvinis kohortinis tyrimas 25 pacientai 64 implantai
Vidinė konusinė (31 impl.) Išorinė šešiakampė (33 impl.) 1 metai Po 1 metų: IC (1,48±0,81) EH (1,97±0,90) IC < EH P*=0,030 (p*<0.05) Pavieniai vainikėliai, tiltiniai protezai; 7. Esposito et al. 2016 m. Italija, Pietų Korėja [20] Kontroliuojamas atsitiktinių imčių tyrimas 120 pacientų 203 implantai
Vidinė konusinė (107 impl.) Išorinė šešiakampė (96 impl.) 5 metai Po impl.: IC (0,10±0,24) EH (0,21±0,45); IC<EH Po 3 mėn.: IC (0,65±0,73) EH (0,79±0,62); IC<EH Po 1 metų: IC (1,03±0,87) EH (1,23±0,93); IC<EH Po 5 metų: IC (1,28±1,11) EH (1,36±1,04); IC < EH; P=0,505 (P*<0,001) Po 3 mėn. Pavieniai vainikėliai, tiltiniai protezai; MK 8. Galindo – Moreno et al. 2015 m. Ispanija [21] Retrospektyvinis kohortinis tyrimas 101 pacientas 246 implantai
Vidinė konusinė (156 impl.) Išorinė šešiakampė (90 impl.) 1,5 metų Po 6 mėn.: IC (0,44±0,03) EH (0,69±0,04); IC<EH Po 1 metų: IC (0,95±0,04) EH (1,41±0,055) IC < EH; P*<0,05 Po 3 mėn.; Tiltiniai protezai; MK 9. Pessoa et al. 2017 m. Brazilija [22] Kontroliuojamas atsitiktinių imčių tyrimas 12 pacientų 48 implantai
Vidinė konusinė (24 impl.) Išorinė šešiakampė (24 impl.) 1 metai Po 1 metų: IC (0,17±0,54) EH (1,17±0,44) IC < EH P*<0,001 (P*<0,05) Betarpiškas protezavimas; All – on - 4
27 Lentelė Nr. 4. Siauresnio skersmens implanto atramos jungties vertinimas.
Nr. Pagrindinis autorius, šalis, metai
Studijų rūšis Tiriamųjų,
implantų skaičius
Implanto – protezinės atramos jungties tipas; Stebėjimo laikotarpis Tyrimo rezultatai: MBL±SD (mm); P Protezavimo laikas, restauracijos rūšis 10. Gultekin et al. 2013 m. Turkija [23] Prospektyvinis kohortinis tyrimas 25 pacientai 93 implantai
Vidinė konusinė + platform switching(43 impl.)
Vidinė trikampė (50 impl.) 1 metai Po 3 mėn.: IC+PS (0,22±0,11) IT (0,24±0,14); IC+PS <IT Po 1 metų: IC+PS (0,35±0,13) IT (0,83±0,16) IC+PS <IT P*<0,01 Po 3 mėn.; Pavieniai vainikėliai, tiltiniai protezai; MK. 11. Sesma et al. 2016 m. Brazilija [24] Prospektyvus kohortinis tyrimas 40 pacientų 40 implantų
Vidinė šešiakampė + platform switching (20 impl.)
Vidinė šešiakampė (20 impl.) 1 metai Po impl.: IH+PS (0,34±0,16) IH (0,20±0,21); IH<IH+PS Po 3 mėn.: IH+PS (0,83±0,19) IH (0,79±0,18); IH<IH+PS Po 1 metų: IH+PS (1,15±0,24) IH (1,18±0,21); IH+PS<IH Po 1 metų – po impl.: IH+PS (0,82±0,20) IH (0,99±0,21) IH+PS<IH; P*<0,05 Po 3 mėn.; Pavieniai vainikėliai; MK. 12. Ahmed et al. 2016 m. Egiptas [25] Prospektyvus kohortinis tyrimas 11 pacientų
20 implantų Vidinė šešiakampė + platform switching (10 impl.) Vidinė šešiakampė (10 impl.) 1 metai Po 1 metų: IH+PS (0,95±0,205) IH (1,405±0,305); IH+PS <IH P*<0,05 Po 4 mėn.; Pavieniai vainikėliai; MK. 13. Enkling et al. 2013 m. Vokietija [26] Kontroliuojamas atsitiktinių imčių tyrimas 25 pacientai 50 implantų
Vidinė šešiakampė + platform switching (25 impl.)
Vidinė šešiakampė (25 impl.) 3 metai Po 3 mėn.: IH+PS (0,33±0,52) IH (0,38±0,43); IH+PS < IH Po 4 mėn.: IH+PS (0,44±0,42) IH (0,46±0,55); IH+PS < IH Po 12 mėn.: IH+PS (0,53±0,35) IH (0,58±0,55); IH+PS < IH Po 25 mėn.:IH+PS (0,56±0,35) IH (0,63±0,57); IH+PS < IH Po 3 metų: IH+PS (0,69±0,43) IH (0,74±0,57) IH+PS < IH; P=0,363 (P*<0,05) Po 4 mėn.; Pavieniai vainikėliai; MK.
28 14. Guerra et al. 2014 m. Vokietija [27] Kontroliuojamas atsitiktinių imčių tyrimas 68 pacientai 146 implantai
Vidinė konusinė + platform switching (74 impl.)
Vidinė konusinė (72 impl.) 1 metai Po 1 metų: IC+PS (0,40±0,46) IC (0,69±0,68) IC+PS <IC P*=0,004 (P*<0,05) Po 4 mėn.; Pavieniai vainikėliai; MK. 15. Wang et al. 2015 m. JAV [28] Prospektyvinis kohortinis tyrimas 19 pacientų 30 implantų
Vidinė konusinė + platform switching (15 impl.)
Vidinė konusinė (15 impl.) 1 metai
Po impl.: IC+PS (0) IC (0); IC+PS = IC
Po 3 mėn.: IC+PS (0,08±0,19) IC (0,05±0,07); IC< IC+PS Po 6 mėn.: IC+PS (0,10±0,17) IC (0,17±0,19); IC+PS <IC Po 1 metų: IC+PS (0,04±0,08) IC (0,19±0,16); IC+PS <IC P*=0,041 (P*<0,05) Po 3 mėn.; Pavieniai vainikėliai; MK. Po impl. – po implantacijos
MBL (angl. marginal bone loss) – kraštinio kaulo rezorbcija; SD (angl. standard deviation) – standartinis nuokrypis; IC (angl. internal conical) – vidinė konusinė; IT (angl. internal tri – channel) – vidinė trikampė;
PS (angl. platform switching) – siauresnio skersmens implanto atramos jungtis;
29
3. REZULTATŲ APTARIMAS
Šios mokslinės literatūros apţvalgos tikslas buvo palyginti kraštinio kaulo pokyčius aplink implantus su skirtingomis implanto – protezinės atramos jungtimis, taip pat įvertinti siauresnio skersmens implanto atramos jungties panaudojimo efektyvumą.
Daugumoje tyrimų (9 iš 15) pasirinktas stebėjimo laikotarpis buvo 1 metai nuo implantų apkrovos, šio laiko uţtenka įvertinti dantų implantų „sėkmės“ kriterijų – nei vienoje studijoje po 1 metų vidutinis kaulo netekimas nebuvo didesnis nei 1,5mm. Į sisteminę mokslinės literatūros apţvalgą įtraukti 9 straipsniai, kuriuose lyginama vidinės ir išorinės implanto – protezo atramos jungčių tipų įtaka kraštinio kaulo rezorbcijai. Septyniose [14,15,17,18,19,21,22] iš šių mokslinių publikacijų skelbiama, kad kraštinio kaulo rezorbcija yra reikšmingai maţesnė aplink implantus su vidine jungtimi negu su išorine, visgi kituose dviejuose tyrimuose [16,20] gauti rezultatai nėra statistiškai reikšmingi.
Kiti 6 moksliniai straipsniai įtraukti į sisteminę apţvalgą, siekiant išsiaiškinti vidinės jungties modifikacijos – siauresnio skersmens implanto atramos jungties – poveikį kraštinio kaulo pokyčiams aplink dantų implantus. Penkiuose iš jų [23,24,25,27,28] pateikiami rezultatai, leidţia teigti, kad platform switching koncepcija gali būti siejama su maţesniu kraštinio kaulo aplink implantus tirpimu, šių tyrimų stebėjimo laikotarpis buvo 1 metai. Tik Enkling ir kt. [26] atliktame tyrime trukusiame 3 metus gauti rezultatai parodė, kad šis metodas neturi reikšmės kaulo remodeliacijai.
Kraštinio kaulo rezorbcija yra siejama su patogeniškų bakterijų kolonizacija implanto – atramos jungties vietoje, sukeliančia minkštųjų audinių uţdegiminį atsaką, kuris inicijuoja osteoklastų aktyvumą kraštiniame kaule aplink implantus. Nors nei vienas implanto – atramos jungties tipas negali uţtikrinti visiško sandarumo jungties vietoje, vidinė konusinė jungtis yra pranašesnė uţ kitas, maţinant bakterinį pralaidumą [29]. Kai kurie autoriai teigia, kad bakterijos į mikroplyšį tarp implanto ir atramos patenka dėl mechaninių mikrojudesių jungties vietoje funkcijos metu. Iš tikrųjų vidinės ir išorinės jungčių funkcijos mechaniniai principai skiriasi. Išorinė šešiakampė jungtis neabsorbuoja jokių šoninių jėgų, nesuformuoja uţrakto, o vidinėje konusinėje jungtyje – priešingai – šoninę apkrovą sugeria kūgio formos vidinė sienelė, taip neleisdama atramai svyruoti. Atlikti tyrimai rodo, kad vidinės konusinės jungties stabilumas padeda sumaţinti „siurbimo“ efektą tarp implanto ir atramos, taip sumaţindama bakterijų kolonizaciją ir apsaugodama minkštuosius ir kietuosius audinius aplink dantų implantus [30].
30 Platform switching koncepcija yra ganėtinai naujas būdas skirtas sumaţinti ir kontroliuoti horizontalų kaulo rezorbcijos komponentą. Kaip minėta anksčiau, ji pasireiškia maţesnio skersmens atramos ant platesnės implanto platformos panaudojimu. Pasak Lopez ir kt. [31] tokiu būdu implanto ir atramos sąlyčio zona yra perkeliama į vidų link implanto centro ašies – padidinamas horizontalus biologinis plotis - ir lateralinių jėgų sukelta įtampa jungties vietoje yra atitolinama nuo kraštinio kaulo. Kartu su jungties vieta nuo kaulo atitolsta ir uţdegiminis infiltratas, susidarantis implanto – atramos susijungimo vietoje, taip sumaţinama kraštinio kaulo rezorbcijos rizika bei pagerinama minkštųjų audinių atrama ir estetika. Baffone su bendraautoriais [32] atliko eksperimentinį tyrimą su šunimis, kurio rezultatai parodė, kad kuo didesnis horizontalus atramos ir implanto platformos diametrų neatitikimas, tuo maţesni kraštinio kaulo pokyčiai buvo pastebėti.
Ţinoma, šioje mokslinės literatūros apţvalgoje yra keletas trūkumų, galinčių iškreipti rezultatus. Beveik visuose iš nagrinėjamų mokslinių tyrimų (13 iš 15) rezultatai buvo vertinami periapikalinėse radiogramose (likusiuose - ortopantomogramose arba kompiuterinėse tomogramose). Ši metodika yra plačiai naudojama, tačiau turi trūkumų – jose galima įvertinti tik kaulo aukštį medialiai ir distaliai, kaulo pokyčiai bukalinėje ir lingvalinėje pusėse nematomi. Panoraminėse rengenogramose atlikti matavimai maţiau tikslūs nei dentalinėse. Taigi, reikalingi tolimesni tyrimai, kaulo rezorbcijos vertinimui panaudojant 3D kompiuterinę tomografiją. Pusėje iš analizuojamų tyrimų buvo vertinami skirtingų gamintojų ir dizaino implantai. Taip pat lyginami implantai buvo sriegiami skirtingose ţandikaulių vietose, buvo apkraunami po nevienodo laiko tarpo ir protezuojami įvairių rūšių pavieniais, daliniais arba pilnais fiksuotais ant implantų protezais (ţr. Priede Nr. 4). Įvardinti veiksniai gali būti traktuojami kaip šios literatūros apţvalgos trūkumai.
Be jau minėtų, yra ir kitų veiksnių, galinčių lemti kaulo remodeliaciją aplink dantų implantus – tai pacientų dantenų biotipas, gyvenimo būdas, genetinis polinkis, chirurgų klinikinė darbo patirtis, atramos nuo implanto nuėmimo daţnis, implanto atstumas nuo gretimų dantų ar implantų, protezavimo ir apkrovos protokolai [33]. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas minkštųjų audinių storiui implantacijos zonoje. Linkevičius ir kt. [34] paskelbė, kad ploni minkštieji audiniai (<2mm) gali pakenkti kraštinio kaulo remodeliacijai: tyrime po 1 metų sekimo gauti rezultatai, kad vidutinis MBL= 1,17 mm, kai minkštieji audiniai buvo ploni (<2mm), o, kai minkštųjų audinių storis ≥2mm, MBL = 0,21mm.
Nors dauguma tyrimų parodė, kad kaulo maţiau netenkama aplink implantus su vidine jungtimi, o siauresnio skersmens implanto atramos jungtis yra efektyvus būdas apsaugoti kraštinį kaulą nuo rezorbcijos, norint pasiekti dar tikslesnius rezultatus, reikalingi papildomi, kontroliuojami, ilgesnės trukmės, didesnės apimties prospektyviniai tyrimai. Taip pat tyrimai turėtų būti labiau standartizuoti – adekvačiai vykdoma pacientų ir vertintojų atranka, naudojami tos pačios rūšies ir dizaino implantai, implantacijos sritys, protezų rūšys ir kt.
31
IŠVADOS
1. Implanto - protezinės atramos jungties tipas daro įtaką kraštinio kaulo aplink dantų implantus rezorbcijai. Reikšmingai maţesnis kaulo netekimas yra stebimas aplink implantus su vidine jungtimi, lyginant su išorine.
2. Siauresnio skersmens implanto atramos jungtis pasiţymi efektyvumu apsaugant kraštinį kaulą nuo rezorbcijos, kai naudojama kartu su vidine jungtimi.
32
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Remiantis išanalizuotų mokslinių tyrimų rezultatais rekomenduojama:
1. Renkantis implantus, geriausias pasirinkimas – dantų implantai su vidine jungtimi.
2. Iš vidinės jungties modifikacijų - konusinė jungtis pasiţymi maţiausiu mikropralaidumu bakterijoms, tai gali sumaţinti kaulo rezorbcijos riziką.
3. Jei yra galimybė, geriau rinktis maţesnio skersmens atramą ant platesnės implanto platformos – tai padidins horizontalų biologinį plotį, padės išvengti kaulo praradimo ir pagerins estetiką.
33
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. O’Neill JE, Yeung SC. Do dental implants preserve and maintain alveolar bone? Journal of Investigative and Clinical Dentistry. 2011; 2: 229–235.
2. Albrektsson T, Zarb G, Worthington P, Eriksson AR. The long-term efficacy of currently used dental implants: a review and proposed criteria of success. Int J Oral Maxillofac Implants. 1986; 1(1):11-25.
3. Buser D, Sennerby L, De Bruyn H. Modern implant dentistry based on osseointegration: 50 years of progress, current trends and open questions. Periodontology 2000. 2017; 73(1):7-21.
4. Schwarz F, Hegewald A, Becker J. Impact of implant-abutment connection and positioning of the machined collar/microgap on crestal bone level changes: a systematic review. Clinical Oral Implants Research. 2014; 25(4): 417–425.
5. Hof M, Pommer B, Zukic N, Vasak C, Lorenzoni M, Zechner W. Influence of Prosthetic Parameters on Peri-Implant Bone Resorption in the First Year of Loading: A Multi-Factorial Analysis. Clinical implant dentistry. 2015; 17(S1):183-191.
6. Medeiros RA, Pellizzer EP, Vechiato AJ, Dos Santos DM, da Silva EV, Goiato MC. Evaluation of marginal bone loss of dental implants with internal or external connections and its association with other variables: A systematic review. J Prosthet Dent. 2016; 116(4): 501-506.
7. Niu W, Wang P, Zhu S, Liu Z, Jie P. Marginal bone loss around dental implants with and without microthreads in the neck: A systematic review and meta-analysis. J Prosthet Dent. 2017;117(1):34-40.
8. Nishioka RS, de Vasconcellos LG, de Melo Nishioka GN. Comparative strain gauge analysis of external and internal hexagon, Morse taper, and influence of straight and offset implant configuration. Implant Dent. 2011; 20(2):24-32.
9. Hossam IN, Mohamed FA. Bacterial leakage of different internal implant/abutment connection. Future Dental Journal. 2015; 1(1):1-5.
10. Pardal-Peláez B, Montero J. Preload loss of abutment screws after dynamic fatigue in single implant-supported restorations. A systematic review. J Clin Exp Dent. 2017; 9(11):1355–1361. 11. Muley N, Prithviraj DR, Gupta V. Evolution of external and internal implant to abutment
connection. Review article. Int J Oral Implantol Clin Res. 2012; 3(3):122-129.
12. Liberati A, Altman D, Tetzlaff J, Mulrow C, Gotzsche P, Ioannidis J. The PRISMA statement for reporting systematic reviews and meta-analyses of studies that evaluate healthcare interventions: explanation and elaboration. BMJ 2009; 339:b2700.
13. Assessing Risk of Bias in Included Studies.
34 14. Koo KT, Lee EJ, Kim JY, Seol YJ, Han JS, Kim TI, Lee YM, Ku Y, Ulf ME Wikesjo, Rhyu IC. The Effect of Internal Versus External Abutment Connection Modes on Crestal Bone Changes Around Dental Implants: A Radiographic Analysis. J Periodontol 2012; 83(9):1104-1109.
15. Arnhart C, Kielbassa AM, Martinez-de Fuentes R, Goldstein M, Jackowski J, Lorenzoni M, Maiorana C, Mericske-Stern R, Pozzi A, Rompen E, Sanz M, Strub JR. Comparison of variable-thread tapered implant designs to a standard tapered implant design after immediate loading. A 3-year multicentre randomised controlled trial. Eur J Oral Implantol. 2012; 5(2):123-136.
16. Lin MI, Shen YW, Huang HL, Hsu JT, Fuh LJ. A retrospective study of implant-abutment connections on crestal bone level. J Dent Res. 2013; 92(12): 202-207.
17. Pozzi A, Tallarico M, Moy PK. Three-year post-loading results of a randomised, controlled, split-mouth trial comparing implants with different prosthetic interfaces and design in partially posterior edentulous mandibles. Eur J Oral Implantol. 2014; 7(1):47-61.
18. Telleman G, Meijer HJA, Vissink A, Raghoebar GM. Short implants with a nanometer-sized CaP surface provided with either a platform-switched or platform-matched abutment connection in the posterior region: a randomized clinical trial. Clin. Oral Impl. Res. 2013; 24(12):1316–1324.
19. Duque A, Aristizabal A, Londoño S, Castro L, Alvarez LG. Prevalence of peri-implant disease on platform switching implants: a cross-sectional pilot study. Braz Oral Res. 2016; 30(1):e5.
20. Esposito M, Maghaireh H, Pistilli R, Grusovin MG, Lee ST, Trullenque-Eriksson A, Gualini F. Dental implants with internal versus external connections: 5-year post-loading results from a pragmatic multicenter randomised controlled trial. Eur J Oral Implantol 2016;9(2):129–141.
21. Galindo-Moreno P, Fernández-Jiménez A, O'Valle F, Monje A, Silvestre FJ, Juodzbalys G, Sánchez-Fernández E, Catena A. Influence of the crown-implant connection on the preservation of peri-implant bone: a retrospective multifactorial analysis. Int J Oral Maxillofac Implants. 2015; 30(2):384-390.
22. Pessoa RS, Sousa RM, Pereira LM, Neves FD, Bezerra FJB, Jaecques SVN, Sloten JV, Quirynen M, Teughels W, Spin-Neto R.. Bone Remodeling Around Implants with External Hexagon and Morse-Taper Connections: A Randomized, Controlled, Split-Mouth, Clinical Trial. Clinical Implant Dentistry and Related Research 2017; 19(1):97-110.
23. Gultekin BA, Gultekin P, Leblebicioglu B, Basegmez C, Yalcin S. Clinical evaluation of marginal bone loss and stability in two types of submerged dental implants. Int J Oral Maxillofac Implants.2013; 28(3):815-823.
24. Sesma N, Garaicoa-Pazmino C, Zanardi PR, Chun EP, Lagana DC. Assessment of Marginal Bone Loss around Platform-Matched and Platform-Switched Implants - A Prospective Study. Brazilian Dental Journal. 2016; 27(6): 712-716.
35 25. Ahmed KM, Elfatah SA, Mohamed Abd El-Mageed Katamish. Crestal bone loss of standard implant versus platform switch implant design using minimal invasive technique. Future Dental Journal. 2016; 2(2):74-79.
26. Enkling N, Jöhren P, Katsoulis J, Bayer S, Jervøe-Storm PM, Mericske-Stern R, Jepsen S. Influence of Platform Switching on Bone-level Alterations: A Three-year Randomized Clinical Trial. J Dent Res. 2013; 92(2):139-145.
27. Guerra F, Wagner W, Wiltfang J, Rocha S, Moergel M, Behrens E, Nicolau P. Platform switch versus platform match in the posterior mandible –1-year results of a multicentre randomized clinical trial. J Clin Periodontol 2014; 41:521–529.
28. Wang YC, Kan JYK, Rungcharassaeng K, Roe P, Lozada JL. Marginal bone response of implants with platform switching and non-platform switching abutments in posterior healed sites: a 1-year prospective study. Clin. Oral Impl. Res. 2015; 26(2):220–227.
29. Romanos GE, Biltucci MT, Kokaras A, Paster BJ. Bacterial Composition at the Implant-Abutment Connection under Loading in vivo. Clin Implant Dent Relat Res. 2016;18(1):138-145.
30. Koutouzis T, Mesia R, Calderon N, Wong F, Wallet S. The effect of dynamic loading on bacterial colonization of the dental implant fixture-abutment interface: an in vitro study. J Oral Implantol 2014; 40:432–437.
31. López-Marí L, Calvo-Guirado JL, Martín-Castellote B, Comez-Moreno G, López-Marí M. Implant platform switching concept: an updated review. Med Oral Patol Oral Cir Bucal 2009; 14(9):450– 454.
32. Baffone GM, Botticelli D, Pantani F, Cardoso LC, Schweikert MT, Lang NP. Influence of various implant platform configurations on peri-implant tissue dimensions: an experimental study in dog. Clin Oral Implants Res. 2011; 22(4):438-444.
33. Schwarz F, Hegewald A, Becker J. Impact of implant–abutment connection and positioning of the machined collar/microgap on crestal bone level changes. A systematic review. Clin Oral Implants Res 2014; 25:417–425.
34. Linkevicius T, Puisys A, Steigmann M, Vindasiute E, Linkeviciene L. Influence of Vertical Soft Tissue Thickness on Crestal Bone Changes Around Implants with Platform Switching: A Comparative Clinical Study. Clin Implant Dent Relat Res. 2015;17(6):1228-1236.
36
PRIEDAI
Priedas Nr. 1. Vidinė ir išorinė implanto – protezinės atramos jungtys.
(https://pocketdentistry.com/esthetics-and-implant-prosthetics/)
Kairėje – išorinė šešiakampė, dešinėje – vidinė šešiakampė jungtys.
Priedas Nr. 2. Siauresnio skersmens implanto atramos jungtis.
37 Priedas Nr. 3.Vienodo skersmens (kairėje) ir siauresnio skersmens (dešinėje) implanto - atramos jungtys.
(
38 Priedas Nr. 4.
Nr. Implantų pavadinimas Implantacijos sritis Radiogramos
tipas
Implantų makrodizainas (tarp tiriamų grupių) 1. [14] Oneplant, Warantec, Korea – vidinė ir išorinė jungtys V/ţ ir a/ţ šoniniai segmentai Periapikalinė Identiški
2. [15] Nobel Active – vidinė j.;
Nobel Replace tapered groovy – išorinė j.; Nobel Biocare, Sweden
V/ţ, a/ţ priekiniai, šoniniai segmentai
Periapikalinė Skirtingi
3. [16] Branemark System TMMK IV, Nobel Biocare, Sweden – išorinė j.;
Submerged Atlas, Korea – vidinė j.;
Ankylos Plus Implant, Germany - vidinė j.;
V/ţ ir a/ţ šoniniai segmentai Periapikalinė Skirtingi
4. [17] Nobel Active– vidinė j.
Nobel Speedy Groovy– išorinė j.
A/ţ šoniniai segmentai Periapikalinė Skirtingi 5. [18] NanoTite Certain Prevail – vidinė j.
NanoTite XP Certain – išorinė j. Biomet 3i, USA
V/ţ ir a/ţ šoniniai segmentai Periapikalinė Skirtingi
6. [19] Certain Prevail Implant – vidinė j.
Osseotite Certain Implant – išorinė j. Biomet 3i, USA
V/ţ ir a/ţ šoniniai segmentai Periapikalinė Skirtingi
7. [20] EZ Plus, MegaGen, South Korea – vidinė ir išorinė j. V/ţ, a/ţ šoniniai segmentai Periapikalinė Identiški 8. [21] Astra Tech/Denstply - vidinė j.
Microdent Implant Systems – išorinė j.
V/ţ šoniniai segmentai Ortopantomograma Skirtingi
9. [22] UNITITE, Brazil. – vidinė ir išorinė j. A/ţ Periapikalinė Identiški
10.[23] Nobel Active - vidinė j.
Nobel Replace Tapered Groovy–vidinė j.
V/ţ, a/ţ priekiniai, šoniniai segmentai
Kompiuterinė tomografija
Skirtingi 11.[24] Conect AR, Brasil. – vidinė j. A/ţ šoniniai segmentai Periapikalinė Identiški 12.[25] ScrewPlant, USA. – vidinė j. V/ţ šoniniai segmentai Periapikalinė Identiški 13.[26] SICace, Switzerland. – vidinė j. A/ţ šoniniai segmentai Periapikalinė Identiški 14.[27] CAMLOG SCREW-LINE, Switzerland.- vidinė j. A/ţ šoniniai segmentai Periapikalinė Identiški 15.[28] Superline, USA. – vidinė j. V/ţ ir a/ţ šoniniai segmentai Periapikalinė Identiški
