Medicinos akademija Visuomenės sveikatos fakultetas
Lina Vaitasė
KAUNO ŠILAINIŲ POLIKLINIKOS E. SVEIKATOS SISTEMOS VERTINIMAS TAIKANT SUBALANSUOTŲ VEIKLOS EFEKTYVUMO RODIKLIŲ SISTEMĄ (SVERS)
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentė Mokslinė vadovė
(parašas) Lina Vaitasė (parašas) lekt. dr. Snieguolė Kaselienė
2018-05-16 2018-05-16
KAUNAS, 2018
Visuomenės sveikatos vadyba
KAUNO ŠILAINIŲ POLIKLINIKOS E. SVEIKATOS SISTEMOS VERTINIMAS TAIKANT SUBALANSUOTŲ VEIKLOS EFEKTYVUMO RODIKLIŲ SISTEMĄ (SVERS)
Lina Vaitasė
Mokslinė vadovė lekt. dr. Snieguolė Kaselienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas Kaunas; 2018. 66 p.
Darbo tikslas. Taikant SVERS įvertinti vartotojų požiūrį į Šilainių poliklinikos e. sveikatos sistemos vidinius procesus, novatoriškumą ir tobulėjimą bei informuotumą apie e. sveikatos paslaugas ir naudojimosi jomis galimybes.
Metodika: Apklausa buvo vykdyta 2017 m. gruodžio mėn. Šilainių poliklinikoje. Medicinos darbuotojams iš viso išdalinta 150 anketų, į analizę įtraukta – 102 anketos, atsako dažnis – 68,0 proc. Pacientams iš viso išdalinta 300 anketų, į analizę įtraukta 216 anketų, atsako dažnis – 72,0 proc. Statistinei duomenų analizei naudota IBM SPSS Statistics 20.0 programa. Rezultatai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
Rezultatai: Nors dauguma pacientų žinojo, kad gali įsigyti vaistų su e. receptu, užsiregistruoti pas gydytoją internetu bei gauti priminimą apie vizitą SMS žinute, tačiau net 59,9 proc. pacientų nesinaudojo e. sveikatos paslaugomis, nes nemoka naudotis sistema, sunku rasti reikiamą informaciją bei sistema yra nepatogi. Dažniausiai darbuotojai buvo susipažinę su e. recepto ir kitomis pagrindinėmis e. sveikatos paslaugomis, tačiau savo darbe jas naudojo rečiau. Dauguma pacientų bei darbuotojų buvo nepatenkinti SPĮ teikiamomis e. sveikatos paslaugomis. Dažniausiai naudojantis e. sveikatos paslaugomis pacientai susidūrė su sistemos sutrikimais ir gedimais, nesuvesta asmens sveikatos informacija bei su e. sveikatos paslaugomis iškilusiais naudojimo sunkumais. Darbuotojų nuomone, diegiant ir naudojant IS jų įstaigoje trūksta finansavimo užtikrinimo, naujos IS nesuderintos su turimomis IS, technologijos nepajėgios patenkinti darbuotojų poreikius bei nepakankamai sklandus e. sveikatos sistemos veikimas. Specialistai teigė, kad įdiegus e. sveikatos sistemą padidėjo darbo krūvis, sutrumpėjo laikas pacientams, kaupiama informacija dažnai dubliuojama, bet pagerėjo prieinamumas prie informacijos bei pagreitėjo informacijos gavimas ir perdavimas. Tik 17,8 proc. darbuotojų savo kompiuterinį raštingumą vertino puikiai.
48,5 proc. darbuotojų norėtų kelti profesinę kvalifikaciją dirbant su e. sveikata, labiausiai telemedicinos, imunoprofilaktikos ir paciento stacionarinio gydymo e. paslaugų srityse.
Išvados: 1. Dauguma pacientų nesinaudojo e. sveikatos paslaugomis. Pacientai ir sveikatos priežiūros specialistai geriau buvo informuoti apie e. sveikatos paslaugas nei jomis naudojosi. 2.
Įdiegus e. sveikatos sistemą pacientai ir darbuotojai įžvelgė mažai teigiamų pokyčių, o naudojantis.
e. sveikatos paslaugomis susidūrė su problemomis. 3. Tik maža dalis darbuotojų manė, kad turi aukštą kompiuterinį raštingumą. Apie pusė specialistų jautė poreikį tobulinti kvalifikaciją e.
sveikatos paslaugų srityje.
Raktiniai žodžiai: E. sveikata, e. sveikatos sistemos vertinimas, SVERS.
Management of Public Health
KAUNAS SILAINIAI OUTPATIENT DEPARTMENT E-HEALTH SYSTEM’S ASSESSMENT IN ACCORDANCE WITH THE BALANCED SCORECARD, USED TO EVALUATE PERFORMANCE OF THE INSTITUTION.
Lina Vaitase
Scientific supervisor lect. Dr Snieguole Kaseliene
Lithuanian University of Heath Sciences, Medical Academy Faculty of Public Health Kaunas: 2018, 66 pg.
Aim of the paper. To evaluate Silainiai outpatient department e-health system’s internal processes, innovation and development, awareness and consumer attitude towards e-health services, applying balanced scorecard.
Methodology: The survey was carried out in Kaunas Silainiai outpatient department in December 2017. Medical staff received 150 questionnaire forms, 102 forms were correctly filled and returned, response rate – 68.0%. Patients received 300 questionnaires, 216 forms were included in to the analysis, response rate – 72.0%. IBM SPSS Statistics 20.0 program was used to analyze statistics data. Results were considered statistically significant, when p<0.05.
Results: The majority of the patients knew about the possibility to buy medicines with prescription and register for appointment via the Internet and be reminded by an SMS message, but 59% of patients still didn’t use e-health system. Employees were introduced to e-prescription and other basic e-health systems, which they rarely used on daily basis. Most of the patients and employees were unsatisfied about e-health services provided by HCI (health-care institution). While using e- health services, patients came up with problems, like: various system failures, missing patient health data and e-health services usage difficulties. In the opinion of health care specialists, outpatient department is not financially secured and new IS are not reconciled with already existing ones.
Technologies are not able to meet employees needs, e-health system doesn’t work properly.
Specialists noted that after installation of e-health system work load has risen and less time left for the patient needs, accumulated data often duplicated, but access to information has improved. Only 17.8% of medical staff evaluated their computer literacy as perfect. 48.5% of medical staff would like to rise their skill levels working with e-health system, especially in the area of telemedicine, immunoprophylaxis and in-patient treatment services.
Conclusions: 1. The majority of the patients didn‘t use e-health services. Patients and health care specialists were better informed about e-health than used them 2. After installation of e-health system, patients and medical staff noticed less positive aspects and had problems when using e- health services. 3. Minority of medical staff has high computer literacy. Half of the specialists felt need to rise their knowledge level in the area of e-health system.
Key words: E-health, assessment of e-health system, balanced scorecard.
Nuoširdžiai dėkoju šio mokslinio darbo vadovei lekt. dr. Snieguolei Kaselienei už skirtą laiką, pasitikėjimą, prasmingus patarimus, energiją, padrąsinimą bei visapusišką pagalbą rašant magistro baigiamąjį darbą. Ačiū už galimybę dirbti su Jumis.
Dėkoju Kauno Šilainių poliklinikos direktoriui Pauliui Kibišai už suteiktą leidimą atlikti tyrimą. Įstaigos kolektyvui už bendradarbiavimą, naudingus patarimus bei prisidėjimą prie tyrimo įgyvendinimo.
Taip pat dėkoju savo šeimynai – tėveliams Aušrai ir Eugenijui Susviloms bei vyrui Regimantui už Jūsų meilę, nuoširdų palaikymą, supratimą ir tikėjimą manimi.
SANTRUMPOS ... 6
PAGRINDINĖS SĄVOKOS ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Subalansuotų rodiklių sistema ir jos taikymas sveikatos priežiūros sistemoje ... 11
1.2. E. sveikatos kūrimas ir praktinis įgyvendinimas ... 15
1.2.1. E. sveikatos teorinė koncepcija ... 15
1.2.2. Nacionalinės e. sveikatos sistemos kūrimas Lietuvoje ... 18
1.2.3. Medicinos darbuotojų ir pacientų naudojimasis e. sveikatos paslaugomis ... 24
2. TYRIMO METODIKA ... 28
3. REZULTATAI ... 32
3.1. Respondentų charakteristika ... 32
3.2. Pacientų ir medicinos darbuotojų informuotumas apie e. sveikatos paslaugas ir naudojimosi jomis galimybės ... 33
3.3. Pacientų ir medicinos darbuotojų požiūris į e. sveikatos sistemos vidinius procesus ... 43
3.4. Medicinos darbuotojų požiūris į novatoriškumą ir tobulėjimą ... 50
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 56
IŠVADOS ... 60
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 61
LITERATŪRA ... 62
PRIEDAI ... 67
SANTRUMPOS
ASPĮ – Asmens sveikatos priežiūros įstaigos ESI – elektroninė sveikatos istorija
ESPBI IS – elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema
IRT – informacinės ir ryšių technologijos IT – informacinės technologijos
LR – Lietuvos Respublika
NESS – Nacionalinės elektroninės sveikatos sistema (NESS-1 žymimas I etapas – branduolio ir keturių funkcijų kūrimas; NESS-2 žymimas II etapas – vienuolikos funkcijų kūrimas)
PSDF – Privalomojo sveikatos draudimo fondas PSPC – pirminės sveikatos priežiūros centras SAM – Sveikatos apsaugos ministerija SPĮ – sveikatos priežiūros įstaiga SPP – sveikatos priežiūros paslaugos SPS – sveikatos priežiūros sistema SRS – subalansuotų rodiklių sistema
SVEIDRA – Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema SVERS – subalansuotų veiklos efektyvumo rodiklių sistema
VLK – Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
E. sveikata – sveikatos apsaugos, medicinos informatikos ir administracinės veiklos visuma, užtikrinama diegiant informacines ir ryšių technologijas, organizacines veiklos naujoves ir naujus įgūdžius ir skirta sveikatinimo (asmens, visuomenės, farmacijos) paslaugoms tobulinti operatyviai pateikiant išsamią veiklai reikalingą informaciją (1).
E. sveikatos paslaugos – elektroninės paslaugos sveikatos priežiūros srityje.
Elektroninis receptas (e. receptas) – elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo informacinės sistemos posistemė, užtikrinanti informacijos sveikatinimo veiklą vykdančiam specialistui apie vaistus ir kompensuojamąsias medicininių pagalbos priemonių pateikimą bei duomenų apie išrašytus receptus, paskirtus ir išduotus vaistus perdavimą ir kaupimą (2).
Elektroninė sveikatos istorija (ESI) – elektronine forma kaupiami duomenys apie ankstesnę bei dabartinę paciento fizinę ir psichinę sveikatos būklę, užtikrinantys galimybę lengvai gauti šiuos duomenis teikiant sveikatinimo paslaugas ir kitiems glaudžiai susijusiems tikslams. Profilaktikos ir prevencijos tikslais ESI apima asmens viso gyvenimo sveikatos duomenis (1).
Telemedicina – nuotolinis pacientų konsultavimas ir gydymas pasitelkiant skaitmenines medicininės informacijos išsaugojimo ir persiuntimo priemones (2).
POLIS – informacinė sistema, skirta medicinos įstaigoms, kuri nukreipta į paslaugų pacientams prieinamumo didinimą, kokybės ir gydymo įstaigų procesų optimizavimą. Sistema apima visus įstaigos veiklos vykdomuosius valdymo, koordinavimo ir kontrolės subjektus (3).
ĮVADAS
Šiuolaikinėje visuomenėje sveikatos priežiūros sistemos (SPS) atlieka svarbų vaidmenį – siekia išsaugoti bei pagerinti žmonių sveikatą. Sveikatos priežiūros įstaigos (SPĮ) yra neatsiejama SPS dalis. Siekiant užtikrinti, jog SPĮ veikla efektyviai funkcionuotų, svarbu atlikti jos vertinimą.
Kiekvienai įstaigai būtina gebėti įvertinti savo veiklos rezultatus. Tam dažniausiai yra pasitelkiami tik finansiniai rodikliai, kurie negali atskleisti įstaigos realių pasiekimų, todėl būtina ieškoti efektyvesnių vertinimo priemonių (4). Viena iš vertinimo priemonių, skirtų viešajam sektoriui, yra subalansuotų veiklos efektyvumo rodiklių sistema (SVERS), kuri leidžia atskirai įvertinti kiekvieną veiklą ir atspindi įvairias analizės perspektyvas.
Sparčiai besivystant informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT) sveikatos apsaugos sektorius tampa vis labiau priklausomas nuo modernėjančių technologijų. Panaudojant IRT buvo kuriama sveikatinimo veiklai skirtų priemonių visuma – e. sveikata. Nors atrodo jau nemažai atlikta, kad sveikatos mokslų, informacinių technologijų (IT), ekonomikos, valdymo bei politikos žinios būtų integruotos e. sveikatos sistemai kurti, tačiau Lietuvoje ne visi kūrimo bandymai buvo sėkmingi (5, 6). Tik prisijungus institucijoms su reikiamomis kompetencijomis (konsultacinėms įmonėms bei Registrų centrui), e. sveikatos sistemos kūrimo procesas tapo sklandesnis.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos (LR) Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) projektą
„Sisteminė sveikatos sektoriaus vykdomų reformų analizė siekiant geresnio Europos Sąjungos sveikatos politikos įgyvendinimo“, atliktos e. sveikatos sistemos diegimo analizės rezultatai parodė, jog SAM vykdoma ir koordinuojama e. sveikatos sistema – itin aktuali, savalaikė ir reikalinga visuomenei (7). E. sveikatos sistemos plėtra yra orientuota į gyventojus, siekiant išsaugoti bei stiprinti jų sveikatą, anksti diagnozuoti ligas ir laiku taikyti gydymą, teikiant netiesiogines bei tiesiogines paslaugas. Naujų IT diegimas didina SPĮ darbo efektyvumą, keičia darbo pobūdį, suteikia galimybę pacientų elektroninei sveikatos informacijai pasiekti vartotojus bei judėti tarp organizacijų nacionaliniu lygiu pagal įsigaliojusius standartus (5).
Lietuvoje E. sveikatos sistema buvo diegiama nuo 2005 m. trimis plėtros etapais ir iki šių dienų į jos kūrimą investuota apie 40 mln. Eur. Tačiau pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau galima pastebėti, jog e. sveikatos sistema susiduria su daugybe problemų. Kuriant ir diegiant e.
sveikatos sistemą, suplanuoti jos plėtros projektai nors ir buvo įgyvendinti, bet ne visi rezultatai yra pasiekti, išmatuojami ar atitinka sistemos naudotojų poreikius (8). 2017 m. LR valstybės kontrolės audito rezultatai atskleidė, jog e. sveikatos sistema veikia ne visu pajėgumu ir tik maža dalis vartotojų ja naudojasi, nėra išspręsta IT infrastruktūros trūkumo problema, tarp įstaigų nėra sukurtos visos būtinos e. sveikatos sistemai reikalingos sąsajos ir neužtikrintos ypatingos svarbos asmens duomenų saugumo priemonės (2). Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, jog priežastys,
lėmusios pacientų nesinaudojimą e. sveikatos paslaugomis – susijusios su informavimo stoka, IT priemonių neturėjimu ar jų socialine ir demografine charakteristika (9). Tačiau medicinos darbuotojų vengimas naudotis sistema – susijęs su diegimo procesais. Mažiau e. sveikatos sistema naudojasi vyresni specialistai arba turintys žemesnį kompiuterinį raštingumą (10, 11).
Vyraujančios e. sveikatos problemos yra aktualios ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkams, todėl yra plačiai nagrinėjamos jų darbuose. Pasak N. Menachemi ir T. H. Collum atlikto mokslinio tyrimo duomenų, dažniausiai įvairios šalys diegdamos e. sveikatos sistemą susiduria su finansinėmis problemomis, darbo eigos pokyčiais, laikino produktyvumo praradimu pradedant naudotis e. sveikata, privatumo ir saugumo problemomis bei nenumatytomis pasekmėmis, tokiomis kaip: vartotojų neigiamomis emocijomis, priklausomybe nuo technologijų ar padidėjusių medicininių klaidų (12).
Nors pastaraisiais metais e. sveikata yra dažnai nagrinėjama tema, tačiau iki šiol Lietuvoje nebuvo atlikto tyrimo, kuris plačiai nagrinėtų e. sveikatos sistemą sveikatos priežiūros įstaigos lygmenyje. Todėl pasitelkus subalansuotų veiklos efektyvumo rodiklių sistemą (SVERS) buvo apžvelgti Šilainių poliklinikos e. sveikatos sistemos vidiniai procesai, novatoriškumas ir tobulėjimas bei įstaigos gydytojų, slaugytojų ir pacientų požiūris į e. sveikatos paslaugas.
Gauti tyrimo rezultatai, išvados bei pasiūlymai gali padėti išspręsti vyraujančias e. sveikatos problemas, kurios yra itin aktualios ne tik Šilainių poliklinikos, tačiau ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, medicinos darbuotojams bei pacientams. Pritaikytas SVERS tyrimo modelis leis kitiems mokslininkams plačiai apžvelgti kitas sveikatos priežiūros sistemoje esančias problemas, o pasitelkus gautus tyrimo rezultatus atlikti lyginamąją analizę tolimesniuose tyrimuose.
Autorė dalyvavo visuose mokslinio darbo rengimo etapuose – nuo temos idėjos iki tyrimo atlikimo ir aprašymo. Baigiamasis darbas buvo rengiamas iš naujai sukurtų duomenų, naudojantis naujai sukurtomis anketomis.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas – taikant SVERS įvertinti vartotojų požiūrį į Šilainių poliklinikos e. sveikatos sistemos vidinius procesus, novatoriškumą ir tobulėjimą bei informuotumą apie e. sveikatos paslaugas ir naudojimosi jomis galimybes.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti pacientų ir medicinos darbuotojų informuotumą apie e. sveikatos paslaugas ir naudojimosi jomis galimybes.
2. Išsiaiškinti pacientų ir medicinos darbuotojų požiūrį į e. sveikatos sistemos vidinius procesus.
3. Įvertinti medicinos darbuotojų požiūrį į e. sveikatos sistemos novatoriškumą ir tobulėjimo galimybes.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Subalansuotų rodiklių sistema ir jos taikymas sveikatos priežiūros sistemoje
Analizuojant subalansuotų rodiklių sistemą (SRS) (angl. Balanced Scorecard), visų pirma būtina apsibrėžti jos sampratą. Mokslinėje literatūroje ši sąvoka yra apibūdinama gana įvairiai, tačiau dauguma autorių akcentuoja SRS kaip metodinę priemonę, galinčią įvertinti organizacijos atliekamas veiklas visapusiškai. Pirmieji įstaigų ar organizacijų veiklos vertinimą, taikant SRS 1992 m. pasiūlė Harvardo universiteto mokslininkai R. S. Kaplan ir D. P. Norton. Pasak autorių, SRS organizacijos misiją ir strategiją verčia į skirtingas ir išsamias veiklos priemones, kurios padeda matuoti ar įstaigos atliekamos veiklos yra susietos su bendraisiais tikslais vizijos ir strategijos prasme. Analizuojant veiklos efektyvumą tik finansiniais rodikliais negalima užtikrinti įstaigos ekonominės vertės augimo, todėl taikant modernią vertinimo sistemą garantuojami geri rezultatai, kurie užtikrina organizacijos vertės kūrimą (13, 14). Jog SRS yra svarbus strateginio planavimo instrumentas pabrėžė ir kiti užsienio mokslininkai.
Pasak G. Talebnia, subalansuotų rodiklių sistema yra metodologinė priemonė, skirta padėti valdyti įstaigos augimą, tikslus bei planus. Jos paskirtis – suteikti matavimo juostą, pagal kurią galima įvertinti ar nustatyti tikslai buvo įvykdyti (15). J. Gomes, M. Romão, E. Weir ir kitų bendraautorių teigimu, SRS yra ne tik matavimo įrankis, bet ir daugialypio funkcionalumo valdymo sistema, nustatanti veiklos rezultatų lygį organizacijoje. Todėl šis instrumentas parodo, kiek organizacija yra įsitraukusi į nuolatinį kokybės gerinimą (16, 17). Tačiau kiti mokslininkai akcentavo SRS taikymo galimybes.
Anot Subalansuotų rodiklių instituto, M. Vienažindienės ir Ž. Kochanskaitės, taikant SRS organizacijos veikla skirstoma į atskiras veiklos dimensijas ir vykdomas jų vertinimas. SRS yra plačiai naudojama, nes ją galima taikyti įvairiose viešojo sektoriaus institucijose, verslo ir pramonės organizacijose, vyriausybės ir ne pelno siekiančių organizacijų pasauliniu mastu. SRS pagerina vidinę ir išorinę komunikaciją bei kontroliuoja organizacijos veiklą pagal strateginius tikslus.
Tačiau veiklos vertinimo kriterijai turi būti orientuoti į vartotojų pasitenkinimą paslaugomis, personalą, produkto ir proceso kokybę bei mokymąsi ir tobulėjimą (18, 19).
Įdomu tai, jog taikant SRS organizacijos veiklą galima stebėti iš keturių skirtingų perspektyvų. 1.1.1 paveiksle pavaizduota kaip organizacijos vizija ir misija yra transformuojama į finansų, klientų, vidinių procesų bei mokymosi ir augimo perspektyvas (18).
1.1.1 pav. Subalansuotų rodiklių sistemos modelis (18)
Finansinė perspektyva padeda apžvelgti finansinius organizacijos rodiklius, pavyzdžiui, pelningumą, investicijų grąžą bei mokumą. Klientų perspektyva apibrėžia kokybinius ir kiekybinius rodiklius: klientų pasitenkinimą ar išlaikymą. Vertinant vidinių procesų perspektyvą, galima sužinoti kaip gerai veikia verslas ar produktai ir paslaugos atitinka klientų reikalavimus. Vidinės veiklos proceso perspektyvos vertinimo rodikliai apima procesų automatizaciją ar silpnųjų gamybos vietų atradimą. Mokymosi ir augimo perspektyvos yra orientuotos į žmogiškuosius išteklius ir inovacinį potencialą. Analizuojami rodikliai: personalo kaita, darbuotojų pasitenkinimas darbu, tobulėjimo ir mokymosi galimybės (20). Kiekviena iš šių perspektyvų padeda įvertinti, kokie strateginiai pokyčiai turi būti vykdomi atitinkamoms sritimis ir kaip jie galėtų būti tobulinami.
Pasak T. Sudnicko, finansų ir klientų perspektyvos atspinti organizacijos praeitį, nes parodo pasiektus veiklos rezultatus. Vidinės veiklos proceso perspektyvos parodo dabartį per analizuojamą kompanijos veiklą. Galiausiai mokymosi ir augimo perspektyva atspindi organizacijos ateitį, nes yra susijusi su organizacijos galimybėmis ir potencialu (21). SRS yra pripažinta viena veiksmingiausių strateginio valdymo modelių. Atsižvelgus į ,,Brain & Company” atlikto tyrimo rezultatus, SRS naudoja iki 50 proc. JAV kompanijų, kurios patenka į ,,US Fortune 1000” sąrašą, kuriame didžiausios JAV kompanijos yra reitinguojamos pagal pajamas. Europoje šis modelis yra naudojamas apie 40-45 proc. kompanijų, o Australijoje apie 35 proc. kompanijų (22). Nors daugelio šalių kompanijose SRS yra plačiai naudojamas, tačiau tai nėra vertinimo instrumentas, kuris be jokių išimčių tinka visoms organizacijoms ar įstaigoms. Siekiant išsiaiškinti SRS modelio vertinimo galimybes, svarbu akcentuoti šio įrankio privalumus bei trūkumus.
SRS padeda pašalinti atotrūkį tarp strategijos kūrimo ir jos įgyvendinimo. Kadangi veiklos perspektyvos yra tarpusavyje susijusios, tai padeda lengviau įgyvendinti įmonės strategiją ar įvertinti atgalinį poveikį. Kitas privalumas – tai galimybė įvertinti strategiją bei jos tinkamumą. Jei iškyla nesuderinamas poveikis, galima koreguoti esamą strategiją. Veiklos planavimo stadijoje SRS
padeda įvertinti projekto sėkmingumą ir parodo kiek organizacija priartės prie strateginių tikslų pasiekimo. Be to, šis modelis padeda geriau valdyti aplinką, kadangi programos prioritetų ir veiklos rezultatų stebėjimas leidžia vadovams numatyti ,,žalius“ klausimus ir strategiškai spręsti problemas (18, 23).
Tačiau SRS turi keletą trūkumų. Nors šis metodas leidžia įvertinti organizacijos veiklą iš skirtingų perspektyvų, tačiau nepateikia bendros situacijos ir vaizdo. SRS neleidžia sukurti strategijos, o tik padeda įdiegti bei koreguoti egzistuojančią. Strategija turi būti nuolat koreguojama, o kartu turi keistis ir SRS, kuri apibrėžia strategiją kiekybiniais rodikliais. Be to, negalima išstumti tradicinių kontrolės instrumentų, nes SRS metodas yra priedas, kuris padeda patikslinti vystymo parametrų tarpusavio ryšius. Taip pat SRS yra kritikuojama dėl reikiamų specialių poreikių.
Sistemos būdas nėra greitai nustatomas ir įdiegiamas, dėl to, jog reikia tinkamų žinių ir įgūdžių norint ją valdyti (15, 23, 24). Tačiau kiti mokslininkai akcentuoja, jog SRS turi daugiau privalumų ir trūkumų.
Pasak J. Gomes ir M. Romão, SRS subalansuoja vidinius ir išorinius verslo aspektus. Vidiniai procesai yra svarbūs norint pasiekti verslo rezultatų, tačiau vertinant išorinę padėtį galima sužinoti klientų požiūrį ir rinkos padėtį. SRS gali būti taikoma įvairaus dydžio įmonių valdymui, verslo strategijų vertinimui bei operacijos efektyvumo ir informacijos perdavimo stebėjimui apie susijusius procesus. Be to, SRS leidžia vadovams suprasti, kaip matavimo rezultatai yra paveikti jų pačių veiksmų. Kita vertus, daugelis organizacijų gali nesuprasti kas yra SRS ir kaip ją tinkamai panaudoti. Dėl iškylančių problemų įgyvendinant strategiją, gali būti sunku pasiekti pusiausvyrą tarp finansinių ir nefinansinių priemonių. Tačiau vieni pagrindinių subalansuotų rodiklių sistemos trūkumų yra iš anksto nustatytų rodiklių ir priemonių valdymas bei negalėjimas atsakyti į klausimą ,,kaip mūsų konkurentai“? (16).
L. Gudelytė moksliniame tyrime atskleidė, kad subalansuotų rodiklių sistemos problema – praeito laikotarpio strategijos nulemtos veiklos vertinimas. Todėl sistema turi būti tobulinama analizuojant, kokie veiksniai šiuo metu labiausiai lemia įmonės sėkmę ir kaip tarpusavyje sąveikauja įvairios strategijos priemonės (4). Priešingu atveju organizacijos vadovybė nesugebės pritaikyti strategijos atsižvelgdama į ją supančią aplinką, o dėl šių priežasčių organizacijos veikla gali būti nekryptinga arba net beprasmė.
SVERS sveikatos priežiūroje
Sveikatos priežiūros sistemoje R. Kaplan ir D. Norton pasiūlytas SRS modelis negali būti taikomas tokiu pačiu principu, kaip ir verslo organizacijoje. Anot T. Sudnicko, SRS turi būti tinkamai pritaikytas, kad būtų galima jį efektyviau naudoti valdant ne pelno siekiančias organizacijas. Tai lemia viešajam sektoriui priklausiančių organizacijų prigimtis, kuri yra orientuota į misiją, o verslo kompanijų pagrindinis siekis yra pelningumas (21). Todėl visų pirma turėtų būti
akcentuojami klientai, o tobulėjimo ir plėtros galimybes reiktų pakeisti į novatoriškumą bei darbuotojų kompetencijas, kuriuose yra akcentuojama žmogiškųjų išteklių svarba (25).
Remiantis R. S. Kaplan ir P. D. Norton sukurtu subalansuotų rodiklių sistemos modeliu (18), D. Jankauskienė 2016 m. konferencijoje ,,Sveikatos sistemos vystymo perspektyvos“ pristatė SVERS modelį, kuriame akcentuojamos skirtingos veiklų perspektyvos, pritaikytos įvertinti sveikatos priežiūros sistemą (1.1.1 lentelė) (26).
1.1.1 lentelė. Subalansuotų veiklos efektyvumo rodiklių sistemos modelis (26) 1. Kliento požiūris
Ką mano klientai apie tai, kaip mums sekasi?
2. Vidinė būklė Kam turėtume skirti dėmesį?
3. Novatoriškumas ir tobulėjimas
Kaip nuolat taikomės prie besikeičiančios aplinkos?
4. Finansinė būklė
Ar veiksmingai naudojame išteklius?
Šiame modelyje pagrindinės R. Norton ir D. Kaplan idėjos išlieka nepakitusios, nes organizacijos strategija apima visas perspektyvas ir tokiu būdu užtikrinamas balansas tarp jų.
Įvairios perspektyvos yra susietos priežasties-pasekmės ryšiais, todėl atspindi sistemos praeitį, dabartį bei ateitį (21).
SVERS modelyje klientų perspektyvos yra vienas svarbiausių kiekybinių ir kokybinių rodiklių, todėl gali turėti įtakos pagrindiniams tikslams ir uždaviniams. Pasak H. Rohm, klientų sąvoka kur kas platesnė, nes pastarieji yra ne tik paslaugų gavėjai, tačiau ir suinteresuoti visuomenės nariai, kurie susiję su viešąja organizacija (25). Todėl klientai yra net tik SPĮ paslaugomis besinaudojantys pacientai, tačiau ir jai priklausantys darbuotojai, kurie užima tam tikras pareigas ir atlieka nustatytas funkcijas. Klientų perspektyva leidžia įvertinti klientų požiūrį apie paslaugų informuotumą bei vartotojiškumą. Vidinės veiklos perspektyvos yra skirtos įvertinti atliekamo darbo kokybę, teikiamą sveikatos sistemos naudą, iškylančias problemas bei kliūtis.
Inovacijų ir tobulėjimo perspektyvos apima darbuotojų mokymo ir tobulinimo analizę. Kadangi šiandieninėje visuomenėje vyksta spartūs technologiniai pokyčiai, todėl SPĮ medicinos darbuotojai turėtų periodiškai tobulinti žinias ir įgūdžius keliant kvalifikaciją. Galiausiai, finansinės perspektyvos padeda įvertinti ar sveikatos priežiūros įstaigoje yra teisingai panaudojamos turimos lėšos, skirtos jos veiklai (27).
SVERS modelis buvo panaudotas ir LR Valstybės kontrolės 2015-2020 m. IT strategijoje, kuomet aukščiausiosios audito institucijos darbo grupė siekė išsiaiškinti ar jų institucijos veiklos tikslai susieti su IT tikslų sąsajomis. Todėl Valstybės kontrolės IT strateginiai tikslai buvo išdėstyti SVERS perspektyvose. Klientų perspektyvai buvo priskirtos vartotojų poreikius tenkinančios IT paslaugos, kurios įvertino jų poreikius ir lūkesčiams (pvz., diegiamos naudotojams aktualios ir
reikalingos IT paslaugos). Vidaus procesų perspektyvai priskirtas IT valdymo tikslas, todėl buvo siekiama, jog IT paslaugos būtų tiekiamos nuolatos, o atsiradę nesklandumai būtų pašalinami.
Mokymosi ir tobulėjimo perspektyva buvo nukreipta į vartotojų žinių, įgūdžius ir kompiuterinio raštingumo tobulinimą. Kadangi plėtojantis IT svarbu užtikrinti aukštą darbuotojų kompetenciją siekiant efektyvaus įstaigos IT ir paslaugų valdymo. Galiausiai, finansinei perspektyvai buvo priskirtas darnios IT plėtros tikslas, nukreiptas į ilgalaikius IT pokyčius, turinčius strateginę ir ekonominę reikšmę (pvz., naujų IT sistemų diegimas ir esamų tobulinimas, kompiuterinės įrangos atnaujinimas) (28).
Apibendrinant mokslininkų pateiktas koncepcijas, galima teigti, jog SRS yra įrankis, kuris organizacijos misiją ir strategiją sujungia su veiklos priemonėmis ir padeda įvertinti užsibrėžtų tikslų vykdymo efektyvumą. Šis modelis yra visapusiškas, nes apima ne tik finansinius rodiklius ir jų vertinimą, tačiau analizuoja ir kitus veiklos rodiklius, kurie yra reikšmingi ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau viešajame sektoriuje SRS negali būti taikoma tokiu pat principu kaip pelno siekiančiose organizacijose, nes prigimtis yra orientuota į misiją, kurioje yra akcentuojami klientai.
Todėl siekiant įvertinti SPĮ IS pasitelkta SVERS, kuri leidžia apžvelgti klientų požiūrį, vidinius procesus, novatoriškumą ir tobulėjimą bei finansinę būklę.
1.2. E. sveikatos kūrimas ir praktinis įgyvendinimas
1.2.1. E. sveikatos teorinė koncepcija
Nemažai sveikatos srities ekspertų ginčijasi ir painiojasi dėl e. sveikatos termino, teigdami, jog tai – IT sveikatos apsaugos sektoriuje sinonimas (angl. HEALTH IT) (29). Kadangi pasaulyje nėra nusistovėjęs vienintelis e. sveikatos terminas, todėl dauguma autorių terminą apibrėžia savaip ir net skirtingai. Pasaulio sveikatos organizacija e. sveikatą apibūdina kaip ekonomišką bei saugią informacijos ir komunikacinių technologijų naudojimą sveikatos srityse, apimančiose sveikatos apsaugą, sveikatos priežiūrą bei sveikatos švietimą, žinias ir mokslinius tyrimus. Tačiau Europos Komisijos informacinės visuomenės portalas e. sveikatą įvardija kaip modernių informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimą, siekiant patenkinti ne tik politikos formuotojų, bet ir piliečių, pacientų, sveikatos priežiūros specialistų bei sveikatos priežiūros paslaugų (SPP) tiekėjų poreikius (29, 30).
E. sveikata yra viena jauniausių sveikatos apsaugos, medicininės informatikos ir administracinės veiklos sričių Lietuvoje (31). E. sveikatos sąvoka pirmą kartą Lietuvoje buvo įteisinta prieš dešimtmetį, kuomet buvęs sveikatos apsaugos ministras R. Turčinskas patvirtino ,,Lietuvos e. sveikatos 2007-2015 metų plėtros strategiją“. Oficialiame teisės akto dokumente
minima, jog e. sveikata yra ,,nauja sveikatos apsaugos, medicininės informatikos ir administracinės veiklos sritis, skirta sveikatinimo (asmens, visuomenės, farmacijos) paslaugoms tobulinti operatyviai pateikiant išsamią veiklai reikalingą informaciją interneto ir panašių skaitmeninių technologijų priemonėmis“ (32). Kiek paprasčiau e. sveikatos sąvoką apibūdina R. Stašys.
Autoriaus teigimu e. sveikata – medicininės informacijos, visuomeninės sveikatos ir verslo tarpusavio ryšiai, kurie yra susiję su sveikatos paslaugomis, informacijos teikimu bei apsikeitimu naudojant internetą ar kitas panašias technologijas (33).
Tačiau 2010 m. įsigaliojus ,,Lietuvos e. sveikatos 2007-2015 metų plėtros strategijos“
pakeitimui, e. sveikatos sąvoką buvo patobulinta ir apibrėžta kaip ,,sveikatos apsaugos, medicinos informatikos ir administracinės veiklos visuma, užtikrinama diegiant informacines ir ryšių technologijas, organizacines veiklos naujoves ir naujus įgūdžius ir skirta sveikatinimo (asmens, visuomenės, farmacijos) paslaugoms tobulinti operatyviai pateikiant išsamią veiklai reikalingą informaciją“ (34). Taigi aptarus skirtingus e. sveikatos apibrėžus, galima daryti prielaidą, jog e.
sveikata – šiuolaikinė informacinė sistema, kuri naudojama sveikatos priežiūros įstaigose, siekiant patenkinti pacientų bei medicinos darbuotojų poreikius.
Europos sveikatos priežiūros telematikos asociacija išskyrė keturis e. sveikatos komponentus:
Klinikinis taikymas – apima telekonsultacijas, elektroninių medicinos įrašų perdavimą, klinikinių sprendimų palaikymo sistemas, teikiančias sveikatos paslaugas vietoje, šiuolaikines medicinos enciklopedijas bei slaugos stebėsenos sistemas.
Sveikatos apsaugos profesinių žinių ir įgūdžių mokymas – apimtų medicinos darbuotojų kompetencijos lygių kėlimą bei geriausius medicinos praktikos pavyzdžių ir standartų taikymą.
Sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimas skirtas sveikatos įrašų kaupimui, jų panaudojimui bei apima pacientų ir profesionalų korteles, išankstinės registracijos sistemas, elektroninio recepto išrašymo sistemas, pažymų išrašymo bei gavimo sistemas ir daugelį kitų.
Viešoji sveikatos informacija – skirta užtikrinti visuomenės informuotumo lygio kėlimą sveikatos klausimais bei atsakomybės prisiėmimą ir didinimą už savo sveikatą (35). Todėl vadovaujantis visuotinai priimtų e. sveikatos komponentų pagrindu – formuojama visa e.
sveikata.
Siekiant išsiaiškinti tikslesnę e. sveikatos reikšmę visuomenei, J. Griškevičius, J. R. Kizlaitis, R. Richardson ir kiti bendraautoriai akcentuoja e. sveikatą apimančias paslaugas. Autorių teigimu, elektroniniai medicinos įrašai užtikrina paprastesnę paciento duomenų komunikaciją tarp skirtingų sveikatos priežiūros specialistų. Telemedicinos paslauga apima daugybę medicinos sričių. Tai SPP paskirstymo metodas, kurio metu panaudojamas nuotolis ryšys. Sveikatos priežiūros specialistai
šiomis paslaugomis naudojasi norėdami apžvelgti reikalingą informaciją, taikydami diagnostiką, gydymą bei pasitelkiant profilaktikai. Įrodymais pagrįstos medicinos sistema suteikia galimybę analizuoti informaciją ar paciento, sergančio tam tikra liga, diagnozė sutampa su moksliniais tyrimais. Tokiu būtu sistema suteikia informaciją apie tinkamą gydymą. Sveikatos žinių valdymas apima naujausių medicinos žurnalų apžvalgą, kuriuose pateikta epidemiologinė raida ar įvairios praktikos gairės. Vartotojo sveikatos informatika skirta pacientų informavimui apie vyraujančią medicinos problematiką. Galiausiai virtualios sveikatos priežiūros komanda apima skirtingus sveikatos priežiūros specialistus, kurie skaitmeninės įrangos pagalba bendradarbiauja ir dalinasi informacija apie pacientus (36, 37). Apibendrinus galima teigti, jog e. sveikatos sąvoka apima sritį paslaugų, kurios yra sveikatos priežiūros ir IT sandūroje.
Svarbu pabrėžti, jog e. sveikatos bei e. sveikatos paslaugų samprata skiriasi. 2010 m.
sveikatos apsaugos ministras R. Šukys patvirtino ,,E. sveikatos sistemos 2009-2015 m. plėtros programos“ pakeitimus, kuriuose e. sveikatos paslaugų sąvoką apibūdino kaip elektronines paslaugas sveikatos priežiūros srityje (1). Kadangi e. sveikatos paslaugos yra vienas iš e. sveikatos sudedamųjų elementų, todėl apima įvairias paslaugas susijusias su IRT: elektroninę sveikatos istoriją, išankstinės registracijos internetu sistemą, elektroninę medicininę istoriją, elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, elektroninį receptą bei kitas sveikatos priežiūros paslaugas.
Mokslinėje literatūroje minima, jog e. sveikatos sąvokoje raidė ,,e“ turi daugiau prasmių.
Nors dažniausiai tai suvokiama kaip elektroninės paslaugos, tačiau apima kitus aspektus, tokius kaip: efektyvumo didinimą (efficiency), priežiūros kokybės gerinimą (enhancing quality of care), įrodymais pagrįsta praktiką (evidence based), pacientų ir vartotojų įgalinimą (empowerment of consumers and patients), naujų tarpusavio santykių tarp paciento ir sveikatos priežiūros specialisto skatinimą (encouragement), mokymą (education), informacijos mainų ir komunikacijos tarp sveikatos priežiūros įstaigų įgalinimą (enabling), sveikatos priežiūros apimties išplėtimą už jos įprastinių ribų (extending), etiką (ethics) bei lygiateisiškumą (equity) (33).
Anot B. Kelly, e. sveikata turi didžiulį potencialą pagerinti pacientų priežiūrą. Vartotojai, besinaudojantys e. sveikatos sistema turi galimybę prieiti prie e. sveikatos paslaugų ir susipažinti su asmenine sveikatos informacija, įvairiomis gydymo priemonėmis bei naujausiais medicinos pasiekimais (38). Tai tik įrodo, jog modernių IRT naudojimas skirtinguose sveikatos priežiūros įstaigose gali padėti patenkinti pacientų, sveikatos priežiūros specialistų bei administratorių lūkesčius ir poreikius.
Apibendrinant išanalizuotą mokslinę medžiagą, galima teigti, kad nėra nustatyta sutarto e.
sveikatos apibrėžimo mokslinėje literatūroje. E. sveikatos terminas nusako šiuolaikinių informacijos ir ryšių technologijų panaudojimą tenkinat vartotojų poreikius. E. sveikata simbolizuoja naują
požiūrį į sveikatos priežiūros sistemą ir užtikrina, kad visi gyventojai turėtų lygias galimybes pasiekti sveikatos priežiūros paslaugas.
1.2.2. Nacionalinės e. sveikatos sistemos kūrimas Lietuvoje
Nors strateginis sveikatos priežiūros sistemos reorganizavimas pradėtas vykdyti neseniai, tačiau pagrindinės priežastys, dėl ko didėja valstybių susidomėjimas e. sveikatos sistema, yra susijusios su globalizacijos tendencijomis, šalių bendradarbiavimo sveikatos apsaugos srityje būtinybe, gyventojų migracija, demografine padėtimi, socialinės atskirties mažinimo poreikiais, augančiu lėtinėmis ligomis sergančių pacientų skaičiumi, papildomų paslaugų poreikiais, intensyvia IT plėtra, didėjančiomis išlaidomis, skirtoms sveikatos apsaugai, ar netolygiu sveikatos priežiūros specialistų pasiskirstymu (5). Todėl e. sveikatos plėtra yra orientuota į gyventojus siekiant išsaugoti ir stiprinti jų sveikatą, užtikrinti ankstyvą ligų diagnostiką bei laiku taikyti gydymą teikiant tiesiogines ir netiesiogines paslaugas.
Vienas geriausių valstybių bendradarbiavimo pavyzdžių sveikatos priežiūros sistemoje – 2004 m. ES priimtas pirmasis e. sveikatos veiksmų planas, kuris paskatino Europos Komisiją rengti konkretesnes politikos iniciatyvas, siekiant užtikrinti sklandų e. sveikatos technologijų diegimą ES šalyse. 2012 m. paskelbtame Europos Komisijos 2012-2020 m. E. sveikatos veiksmų plane teigiama, jog e. sveikata gali būti naudinga visuomenei: pacientams, sveikatos priežiūros specialistams, sveikatos organizacijoms bei viešosioms institucijoms. Efektyviai taikoma e. sveikata užtikrintų tikslingesnę bei našesnę sveikatos priežiūrą, patenkintų piliečių ir pacientų poreikius, sumažintų klaidų skaičių bei gulėjimo ligoninėje trukmę. Pastebima, jog veiklos tikslai skirti užtikrinti didesnį e. sveikatos paslaugų sąveikumą, lengvinti pritaikymą bei užtikrinti platesnį diegimą, skatinti pasaulio lygmeniu tarptautinį bendradarbiavimą kuriant e. sveikatos politiką, remti e. sveikatos mokslinius tyrimus, plėtrą bei inovacijas, kurios padėtų išspręsti vartotojams patogių priemonių ir paslaugų trūkumo problemą (39).
LR SAM formuojanti ir įgyvendinanti valstybės politiką e. sveikatos srityje nuo 2005 m.
trimis plėtros etapais ir skirtingais lygiais diegė sistemą (2). Pirmasis NESS kūrimo pagrindas buvo nustatytas vadovaujantis Vyriausybės nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (40). NESS-1 žymimas I etapas, kurio užduotis buvo NESS – branduolio ir keturių funkcijų sukūrimas: sveikatos priežiūros įvykių ir sveikatos problemų registracija, apsikeitimas administraciniais ir klinikiniais duomenis, siuntimų konsultacijai ar gydymui sukūrimas ir išsiuntimas, atsakymų išrašymas bei gavimas, registracijos konsultacijai, gydymui ar tyrimui vykdymas, siuntimų diagnostikai išsiuntimas ir rezultatų saugojimas (41).
2008 m. LR valstybės kontrolė atliko auditą, kuriuo metu nustatė, jog LR SAM kurdama informacines sistemas, nesilaikė reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. NESS buvo kuriama nedalyvaujant pagrindiniams vartotojams, projekte nebuvo aiškūs vykdomi darbų prioritetai ir rezultatų vertinimo kriterijai, numatytų etapų įgyvendinimo terminai vėlavo, o dalis rezultatų net nebuvo pasiekti. Be to, nebuvo parengti NESS duomenų saugos nuostatai, o skirtos lėšos panaudotos nepakankamai rezultatyviai, nes planuotas NESS-1 funkcionalumas nebuvo pasiektas ir sistema neveikė planuota apimtimi (42). Valstybinė ligonių kasa (VLK) buvo paskirta pagrindine tvarkytoja ir įpareigota perimti NESS-1 rezultatus. Tačiau projektui žlugus, nebuvo sukurta pilna teisinė bazė, kuri užtikrintų projektų tęstinumą, todėl nebuvo teisinio pagrindo perduoti NESS-1 rezultatą valdyti VLK (43). Nors NESS-1 kūrimas susidūrė su daugybę nesklandumų, tačiau tai nesustabdė LR SAM vystyti tolimesnę sukurtą sistemą papildant ją naujomis funkcijomis.
LR SAM NESS-2 etapo projektą pradėjo įgyvendinti 2006 m., kurio metu turėjo būti sukurtos vienuolika NESS funkcijų bei Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionų SPĮ vidaus procesų automatizavimo e. sveikatos sistemos (44). Siekiant įgyvendinti ,,E. sveikatos paslaugos“ projekto paramos sutartį buvo numatyta sukurti bendrai visą Lietuvą apimančią e. sveikatos bei sveikatos priežiūros įrašų sistemą, kuri būtų paremta tarptautiniais standartais. 2007 m. SAM pasirašė sutartį su UAB „Etnomedijos intercentras“, kurioje numatytas pilotinės nacionalinio lygmens vienuolikos funkcijų el. sveikatos informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas. Šios funkcijos apėmė pacientų atvykimo į SPĮ registravimą; mėginių registravimą ir identifikavimą; medicininių vaizdų archyvavimą ir apsikeitimą; e. receptų sukūrimą ir išsiuntimą; šablonų naudojimą, formuojant medicininius dokumentus; metodinę pagalbą gydymo procese; statistinių, visuomenės sveikatos stebėsenos, ataskaitų paruošimą ir išsiuntimą VLK; automatinį informacijos pateikimą į ,,SVEIDRA“ apie kompensuojamas paslaugas; sukauptos informacijos analizę; greitąją medicinos pagalbą bei telemediciną (41, 43).
NESS-2 projekto rezultate universitetinių gydymo įstaigų kūrimui bei medicinos darbuotojų darbo vietų aprūpinimui buvo skirta 15,288 mln. Lt. Be to, buvo skirta 3,5 mln. valstybės lėšų tolimesnei sistemos funkcionalumo plėtotei. 2009 m. atsiradus nesutarimams dėl NESS-2 funkcijų kūrimo tarp ministerijos ir paslaugų tiekėjo, ginčas buvo sprendžiamas teisme, o projekto vykdymas sustabdytas. Galiausiai, lėšos, skirtos projektui, buvo perkeltos į SAM biudžetą (28, 42, 43). NESS kūrimo, įrangos pirkimo ir konsultavimo paslaugoms įsigyti iki 2008 m. buvo panaudota 17,036 mln. Lt. Nors sukurtam produktui NESS-1 išleista 8,866 mln. Lt, tačiau jis nebuvo naudojamas pagal paskirtį, dėl kurio buvo įsigytas. SAM neįsigijo techninės įrangos, reikalingos instaliuoti NESS ir 2007-2009 m. nuomojo tarnybines stotis už 262 tūkst. Lt, nors el. sveikatos IS nebuvo naudojama. Be to, atliktus auditą 2008 m. Valstybės kontrolė nustatė, jog NESS-1 techninė įranga, kuriai buvo skirta 5,306 mln. Lt, buvo naudojama ne pagal paskirtį, dėl ko buvo įsigyta (44).
Įstaigos kurdamos ir plėtodamos turimas informacines sistemas, neturėjo galimybės įvertinti jų suderinamumo su NESS, kadangi nebuvo reikalingų NESS dokumentų – nuostatų bei specifikacijų.
Jau 2010 m. Valstybės kontrolė konstatavo, jog vėliau kuriant bendrą nacionalinę elektroninė sveikatos sistemą, anksčiau sukurtoms sistemoms adaptuoti ir integruoti su NESS prireiks papildomų lėšų (45). Todėl apžvelgus lėšas skirtas e. sveikatos sistemos kūrimui, galima teigti, jog vykdyti kūrimo ir plėtros darbai buvo neefektyvūs, o skirtos lėšos panaudotos nerezultatyviai.
SAM neįvykdė Valstybės kontrolieriaus sprendimo ir 2010 m. LR SAM ministro patvirtintoje e. sveikatos sistemos 2009-2015 m. programoje numatė kurti kitą e. sveikatos sistemą – E.
sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI IS) ir išplėtoti anksčiau buvusias funkcijas (1). SAM teigimu, NESS techninės įrangos sąranka neatitiko aukštų veikimo ir saugos poreikių, todėl negalėjo tenkinti nacionalinio lygmens sprendimui keliamų reikalavimų. 2011 m. LR valstybės audito ataskaitoje minima, jog NESS-2 projekto rezultatai nepasekė planuotos apimties, e. sveikatos funkcijas realizuoja kitos neįteisintos IS, o daugelis funkcijų negali būti naudojamos dėl techninių trūkumų ar poreikio nebuvimo (44).
Įdomu tai, jog 2011 m. e. sveikatos sistema pradėta kurti iš naujo. Patvirtintame LR sveikatos apsaugos ministro 2011 m. įsakyme „Dėl Lietuvos e. sveikatos sistemos funkcinės, techninės ir programinės įrangos architektūros modelio patvirtinimo“ numatyta sujungti įvairius duomenų registrus, naudotis e. receptu, kaupti el. pacientų sveikatos įrašus, saugoti ir naudoti medicininių vaizdų duomenų baze (46). Įgyvendinant ESPBI IS kūrimą buvo parengta e. sveikatos sistemos 2009-2015 m. plėtros programa bei jos priemonių įgyvendinimo planas (1, 47). Programoje iškelti tikslai buvo orientuoti į e. sveikatos sistemos klientus – sveikatos priežiūros specialistus, pacientus bei įstaigas. Tikslams įgyvendinti iškelti uždaviniai, kuriais buvo siekiama diegti SPĮ IS, plėtoti ir integruoti į ESPBI, medicininių vaizdų valdymą, diegti telemedicinos priemones bei gerinti SPP pasiekiamumą. Apibrėžus sistemos įsteigimą bei patvirtinus ESPBI IS nuostatus, buvo paskirtas sistemos valdytojas – SAM bei tvarkytojas – Registrų centas. Svarbu pabrėžti, jog ESPBI IS kūrimui buvo skirta ES parama (24,250 mln. Eur), valstybės biudžeto (4,245 mln. Eur), Norvegijos (1,770 mln. Eur), Šveicarijos (578 tūkst. Eur) paramos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) (122 tūkst. Eur) lėšos (2). Iš viso ESPBI IS kūrimui skirta daugiau nei 30 mln. Eur.
Analizuojant Lietuvoje vykdomus e. sveikatos projektus, sveikatos priežiūros sistemos analizės ir vertinimo ataskaitoje minima, jog 2013 m. birželio mėn. Lietuvoje buvo vykdomi 29 e.
sveikatos sistemos plėtros projektai, iš kurių 16 nacionalinių ir 13 regioninių projektų. Projektus buvo numatoma užbaigti iki 2015 m., o bendras projektų ES paramos biudžetas – 92 mln. Lt, o iš jų SAM vykdomų projektų biudžetas – 22 mln. Lt. Regioniniai projektai vystė gydymo įstaigų IS, kurios teiktų duomenis į ESPBI IS. Nacionaliniai projektai vystė respublikinio lygmens ir universitetinių ligoninių IS, išankstinės pacientų registracijos sistemos plėtrą, medicinos darbuotojų
bei sveikatos priežiūros įstaigų licencijų ir vaistų registrus, kurie užtikrintų kokybišką el. paslaugų plėtrą SPĮ. Be to, buvo vykdomi 3 stambūs IS ir posistemių sukūrimo projektai, t.y. ESPBI IS, e.
receptas bei medicininių vaizdų posistemės (43).
2015 m. patvirtintas ESPBI IS naudojimo tvarkos aprašas. Dokumente tvirtinama, kad ASPĮ, dalyvavusios e. sveikatos sistemos plėtros projektuose, kurie finansuojami iš ES finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, duomenis apie pacientų sveikatą ir jos priežiūrą privalo tvarkyti ne vėliau kaip nuo 2015 m. lapkričio 2 d. Visose ASPĮ duomenys, susiję su paciento sveikata ir jos priežiūra, turi būti tvarkomi el. būdu nuo 2018 m. kovo 1 d. (48). Toliau analizuojant pasiektus rezultatus e. sveikatos sistemoje, 2017 m. LR Valstybinės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje
„Elektroninės sveikatos sistemos kūrimas“ bei 2017 m. SAM dokumente „E. sveikatos apžvalga“
rašoma, jog sukurtos e. sveikatos sistemos veikimo apimtys ir veikiančią e. sveikatos sistemą sudaro:
Išplėtotos 25-ios SPĮ IS;
Projektuose dalyvavo tik ketvirtadalis viešų SPĮ, t.y. 150 iš 600 panašaus profilio viešų SPĮ;
Teikiami į ESPBI IS 20-ies apskaitos dokumentų;
Sukurta centrinė informacinė sistema – ESPBI IS, kurią sudaro el. medicinos istorijos saugykla ir jos posistemė – e. receptas ir MedVAIS;
Sukurti sveikatos sektoriaus pagrindinės IS bei registrai: medicininių terminų IS, vaistinių preparatų IS, įstaigų licencijavimo IS bei sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registras;
Sukurta prieiga e. sveikatos portalas (www.esveikata.lt);
Sukurta išankstinė pacientų registracijos internetu sistema (www.sergu.lt);
Sukurta telekardiologijos informacinė sistema (2, 49).
2015 m. birželio 1 d. pradėjo veikti centralizuotas e. sveikatos portalas www.esveikata.lt. Jei įstaiga neturi savo IS, tai sveikatos priežiūros bei farmacijos specialistai jungiasi prie e. sveikatos portalo sveikatinimo specialistų srities, o pacientai – prie pacientų srities. Priešingu atveju, sveikatos priežiūros specialistai jungiasi per SPĮ IS, o farmacijos specialistai per vaistinių IS į ESPBI IS duomenų mainų posistemę. E. sveikatos portale sveikatinimo specialistas, prisijungęs prie paciento elektroninės sveikatos istorijos (ESI), gali atlikti šiuos veiksmus:
1. Peržiūrėti ir pildyti paciento ESI, siuntimo, skiepo bei vaisto ar medicininės pagalbos skyrimą.
2. Išrašyti e. receptą, siuntimą, užregistruoti skiepo faktą.
3. Peržiūrėti ir valdyti gautus iš pacientų, farmacijos ir kitų specialistų pranešimus bei su ligų prevencija ir sveikatos priežiūra susijusius pranešimus.
4. Naudotis apskaitos duomenų teikimo VLK įrankiais.
5. Naudotis „Vieno langelio“ principo prieiga prie IPR, NKSPS, SNOMED IS per e.
sveikatos portale pateiktas nuorodas.
Pacientas e. sveikatos portale gali atlikti šiuos veiksmus:
1. Peržiūrėti ESI, siuntimus, vaistų ar medicininės pagalbos skyrimus ir e. receptus, skiepų kalendorių.
2. Peržiūrėti gautus su ligų prevencija ir sveikatos priežiūra susijusius pranešimus bei ESPBI IS priemonėmis išduotas savo užsakytas pažymas.
3. Naudotis išankstinės pacientų registracijos paslaugomis bei pažymų užsakymo priemonėmis
4. Valdyti įgaliojimus kitiems asmenims prieiti prie jo ESI, specialistų prieigos teises prie jo ESI bei savo kontaktinius duomenis (50). Tačiau ESI bus matomi tik tada, kai sveikatos priežiūros bei farmacijos paslaugas teikiančios įstaigos įrašus perduos į ESPBI IS.
Analizuojant e. sveikatos sistemos naudojimosi mąstą, pasak 2017 m. SAM atliktos e.
sveikatos apžvalgos, iš viso prie e. sveikatos sistemos prisijungė apie 400 SPĮ (su VLK sutartis turi 850 SPĮ), o apie 90 proc. prisijungė vaistinių veiklos vietų (49). Tačiau ASPĮ naudojimasis e.
sveikatos portalu išlieka pasyvus. Ateityje tikėtina, jog ESPBI IS naudojimas išliks santykinai mažas, nes vietoj jo kuriamos integracinės sąsajos su gydymo įstaigų IS. Pavyzdžiui, iš Šeškinės poliklinikos vykdomo projekto pasitraukė visos planavusios dalyvauti poliklinikos (Karoliniškių, Antakalnio, Kauno Dainavos bei Naujosios Vilnios) ir naudoja už savo lėšas įsigytas ir išlaikomas IS – MedIS, POLIS. Kitas pavyzdys, Lazdynų poliklinika pradėjo naudotis ESPBI IS, tačiau įstaigos netenkino sukurtos funkcijos, todėl išrašant e. receptus naudojasi įsigytu komerciniu sprendimu „IC med“. Nors e. sveikatos sistema Lietuvoje sukurta 2015 m. pabaigoje, tačiau 2017 m. Valstybės audito ataskaitoje teigiama, jog e. sveikatos sistemos strateginis valdymas turi trūkumų (2). Išnagrinėjus e. sveikatos sistemos įgyvendinimo ir siekiamų rezultatų dokumentus, nustatyta:
1. E. sveikatos sistemos plėtros strateginiam valdymui nepakanka koordinavimo:
Šios sistemos strateginio planavimo dokumentai parengti ir patvirtinti, tačiau tarpusavyje buvo nesuderinti – skyrėsi nustatyti kriterijai. E. sveikatos sistemos 2009-2015 m. plėtros programos įgyvendinimas nebuvo rezultatyvus. Iš 25-ių užsibrėžtų rezultatų, tik 8 buvo įgyvendinti, 11 iš dalies įgyvendinti, o 6-ių rezultatų neįmanoma pamatuoti, nes kaupiami ne visi duomenys, reikalingi apskaičiuojant rodiklius. Sprendimai kurti IS buvo priimami atsiradus finansavimo galimybėms visais sistemos plėtros etapais, o ne nustačius veiklos poreikius. Be to, 2015-2025 m.
programoje kartojamos ankstesnio laikotarpio klaidos.
2. E. sveikatos sistemos projektų kokybės ir rizikų suvaldymą taikyti projektų valdymo principai užtikrino nepakankamai:
Neužtikrintas nacionalinių ir regioninių projektų koordinavimas bei nesudarytas integruotas šios sistemos projektų valdymo planas, todėl projektų terminai buvo pratęsti net kelis kartus.
Sistemos plėtros projektai buvo vykdomi nesilaikant visų IS gyvavimo ciklo valdymo metodikoje numatytų etapų. Galiausiai finansavimas buvo paskirstytas netinkamai: įsigytos identiškos paslaugos, besidubliuojantys IT sprendimai, lėšos panaudotos neracionaliai.
3. E. sveikatos sistema veikia ne visu pajėgumu, o ja naudojasi minimaliai:
Ne visos vaistinės ir ASPĮ teikia duomenis į ESPBI IS, o pacientų prisijungusių prie sistemos portalo skaičius yra santykinai mažas. Ne visos ESPBI IS numatytos integracinės sąsajos yra sukurtos, o jei sukurtos – dalis neveikia. Be to, teikiant e. sveikatos paslaugas nėra užtikrinamos LR teisės aktuose apibrėžtos asmens duomenų organizacinės ir techninės saugumo priemonės.
2015 m. buvo patvirtinta Lietuvos e. sveikatos sistemos 2015-2025 m. plėtros programa ir jos priemonių planas, kurių pagrindu ir panaudojant 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos fondų lėšas yra planuojama toliau vystyti sukurtas IS ir kurti naujas (51). Tačiau 2017 m. Sveikatos apsaugos ministras – A. Veryga patvirtino Lietuvos e. sveikatos sistemos 2017-2025 m. plėtros programą ir pripažino, jog 2015-2025 m. programa neteko galios. Naujoje programoje siekiama subalansuoti esamus ir naujai atsiradusius IRT sprendimų diegimo poreikius, galimybes ir jų pritaikymą sveikatos priežiūroje, kad būtų nuosekliai užtikrina Lietuvos e. sveikatos sistemos plėtra, gerinant SPP kokybę ir prieinamumą. Siekiant sėkmingai įgyvendinti šią programą, planuojama įkurti nacionalinį kontaktinį e. sveikatos centrą, dalyvauti ES projektuose dėl tarpvalstybinių e.
sveikatos duomenų mainų bei pasinaudoti pagrindinių finansavimo šaltinių lėšomis (52). Tačiau jau dabar žinoma, jog tobulinant e. sveikatos sistemą Lietuvoje – planuojamos ES investicijos kartu su valstybės biudžeto ir kitų finansavimo lėšomis per 2014-2020 m. siektų daugiau nei 20 mln. Eur (2). Nors vienai didžiausių sveikatos priežiūros el. platformų išleista dešimtys mln. eurų, tačiau e.
sveikatos sistema vis dar turi trūkumų, o bandymai tobulinti – ne itin sėkmingi.
Apibendrinant galima teigti, jog NESS diegimo etapais bandymai sveikatos apsaugos paslaugas perkelti į elektroninę erdvę neatnešė planuotų rezultatų. Skirtos lėšos panaudotos nerezultatyviai, o kūrimo ir plėtros darbai buvo pripažinti neefektyviais. Todėl SAM nusprendė jų atsisakyti ir gavus paramą buvo pradėta kurti centralizuota informacinė sistema – ESPBI. Šiam tikslui pasiekti buvo parengta e. sveikatos sistemos 2009-2015 m. plėtros programa bei jos priemonių įgyvendinimo planas. Tik įgyvendintus 16 nacionalinio ir 13 regioninio lygmens projektus, 2015 m. pabaigoje buvo sukurta Lietuvos e. sveikatos sistema. Nors į ESPBI-IS investuota bene daugiausiai lėšų iš visų kūrimo etapų, tačiau 2017 m. paskelbtoje valstybės audito ataskaitoje minima, jog e. sveikatos sistemos plėtros strateginiam valdymui nepakanka
koordinavimo, projektų valdymo principai neužtikrino pakankamai projektų kokybės ir rizikos suvaldymo, o pati sistema veikia ne visu pajėgumu ir vartotojai ja naudojasi minimaliai.
1.2.3. Medicinos darbuotojų ir pacientų naudojimasis e. sveikatos paslaugomis
Dauguma šalių diegiasi e. sveikatos sistemas ir skatina tai daryti kitoms ES šalis, tačiau pažanga labai skirtinga, o įvairių funkcijų naudojimo spektras labai įvairus. Nagrinėjant 2013 m.
Europos Komisijos pateiktus duomenis, geriausiai išvystytas e. receptas buvo Estijoje, Danijoje, Kroatijoje, Švedijoje, Islandijoje bei Olandijoje. Lietuvoje 2013 m. e. receptą naudojo tik 0,5 proc.
sveikatos priežiūros specialistų (1.2.3.1 pav.) (53). Itin mažas naudojimas vyravo dėl to, jog sukūrus visus Registro centro reikalavimus atitinkantį e. receptą, kurį laiką buvo testuojamas ir tik 2015 m.
buvo pradėta bendroji eksploatacija.
1.2.3.1 pav. Sveikatos priežiūros specialistai, naudojantys e-receptą Europoje 2013 m. (53)
2017 m. Sveikatos apsaugos ministerijos skelbiamais duomenimis, išrašomų kompensuojamų e. receptų procentas nuo 2017 m. kovo iki spalio mėn. išaugo 30 proc. ir šiuo metu sudaro 41 proc.
100,0 99,6 98,8 97,3 96,2 94,0 85,7 82,3 78,6 59,8
52,7 28,5
20,5 17,8 16,0 15,4 11,0 9,2 8,1 7,8 6,0 5,0 4,9 4,6 4,4 3,5 3,1 2,2 0,6 0,5 0,0
0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0
Estija Danija Kroatija Švedija Islandija Olandija Norvegija Suomija Turkija Romunija Ispanija Prancūzija Jungtinė KaralystėGraikija Kipras Vokietija Liuksemburgas Italija Australija Čekija Latvija Airija Belgija Bulgarija Lenkija Slovakija Portugalija Vengrija SlovėnijaLietuva Malta
Proc.
(49). Analizuojant absoliučiais skaičiais, išrašomų e. receptų skaičius 2016 m. pirmame pusmetyje buvo gan žemas, sausio mėn. siekė tik 268, tačiau antrame pusmetyje išrašomų e. receptų skaičius išaugo ir gruodžio mėn. siekė 55096. Iš viso per 2016 m. išrašyta 156427 e. receptų. 2017 m.
situacija pasikeitė kardinaliai, nes išrašytų e. receptų skaičius ženkliai padidėjo ir siekė 2794522 (54). Tik praėjus keleriems metams po Europos Komisijos paskelbtų duomenų, pastebima, jog e.
sveikatos paslaugų paklausa Lietuvoje didėja.
Kaip matyti 1.2.3.2 paveiksle, 2013 m. elektroninius pacientų sveikatos įrašus – asmens informaciją, ligos istoriją bei kitus medicininius dokumentus daugiau naudojo tos pačios Europos šalys: Danija, Olandija bei Estija. Lietuvoje šis rodiklis siekė tik 12,2 proc., tačiau pagal pacientų sveikatos įrašų naudojimą Lietuva aplenkė tik Vengriją, Lenkiją, Kroatiją, Bulgariją, Slovakiją ir Slovėniją (53).
1.2.3.2 pav. Sveikatos priežiūros specialistai, perduodantys elektroninius pacientų sveikatos įrašus kitiems specialistams Europoje 2013 m. (53)
Detaliau nagrinėjant elektroninių pacientų sveikatos įrašų naudojimo dažnį Lietuvoje, paaiškėjo, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėn. el. būdu buvo pradėti rašyti vaiko gimimo pažymėjimai.
2017 m. spalio mėn. duomenimis vaiko gimimo pažymėjimai el. būdu buvo išrašomi – 100,0 proc.
91,8 76,2
72,0 66,8 63,6 56,0 52,8 42,9 39,4 39,4 37,0 31,2 28,8 24,0 23,9 23,4 18,0 17,8 16,9 15,9 13,0 12,2 12,0 10,9 10,8 8,7 7,5 5,4
0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0
Danija Olandija Estija Suomija Ispanija Švedija Jungtinė Karalystė Portugalija Belgija Prancūzija Airija Italija Australija Kipras Vokietija Čekija Malta Liuksemburgas Graikija Romunija Latvija Lietuva Vengrija Lenkija Kroatija Bulgarija Slovakija Slovėnija
Proc.
2017 m. el. būdu išrašytų medicininių mirties liudijimų vidutiniškai buvo apie 70,0 proc., o el. būdu išrašomi vairuotojo sveikatos pažymėjimai sudarė tik apie 15,0 proc. (49). Tokie rezultatai tik parodo kaip skirtingai Lietuva ir kitos Europos valstybės yra pažengusios naudojant e. sveikatos paslaugas, o esant tokiai didelei atskirčiai tarp šalių, kurti bendrą e. sveikatos sistemą Europoje yra ženkliai sudėtingiau.
Siekiant geriau suprasti Lietuvos e. sveikatos paslaugų naudojimo tendenciją, galima apžvelgti prof. dr. D. Jankauskienės 2013 m. atliktą tyrimą, kuriame analizuojamas e. sveikatos sistemos naudojimas vartotojų požiūriu. Paaiškėjo, jog didžiuosiuose miestuose dažniausiai sveikatos priežiūros specialistai iš e. sveikatos paslaugų teikė nedarbingumo pažymėjimų pildymą, išankstinę pacientų registraciją el. būdu bei pacientų atvykimo registraciją el. būdu. Dauguma specialistų teigiamai įvertino SPĮ įdiegtas e. sveikatos informacines sistemas, kadangi patogu naudotis, kaupiama tikslesnė informacija, o darbus galima atlikti žymiai greičiu. Tačiau medicinos darbuotojai nurodė, kad daugiau ne pats e. sveikatos sprendimas ar jo diegimas yra vertinamas neigiamai, o dažniausiai su diegimu susiję procesai. Pavyzdžiui, vyresnių darbuotojų vengimas naudoti įdiegta sistema ar nesusikalbėjimas su IT kompanijomis, dėl kurio e. sveikatos IS neatitinka vartotojų poreikių (10). Tačiau neigiamo nusistatymo bei nesinaudojimo priežasčių yra kur kas daugiau.
Pastebėta, jog sveikatos priežiūros specialistų e. sveikatos paslaugų naudojimas priklauso ir nuo jų kompiuterinio raštingumo. Tai puikiai atspindi Kėdainių miesto poliklinikoje atliktas J.
Tylienės tyrimas, kuriame analizuojama sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) bei konsultacinėje poliklinikoje, nuomonė apie įdiegtų IT veiklos pokyčių poveikį e. sveikatos paslaugų teikimui ir naudojimui. Paaiškėjo, jog PSPC labiau reikalaujamas ir skatinamas kompiuterinis raštingumas nei poliklinikoje. Todėl PSPC sveikatos priežiūros darbuotojai, lyginant su konsultacinės poliklinikos, daugiau naudojosi įstaigos informacine sistema, labiau vertino kvalifikacijos tobulinimą, bendradarbiavimą tarp įstaigų kartu diegiant ir valdant IS bei manė, jog tai yra svarbu sėkmingam IS diegimui. Be to, PSPC specialistai buvo labiau linkę manyti, jog e. sveikatos sistema įstaigoje yra reikalinga, būtina bendra e.
sveikatos sistema ir integracija į ES šalių sistemą. Įdomu tai, jog įdiegus išankstinę internetinę pacientų registraciją ir sveikatos draudimo patikrinimą, pagerėjo darbo efektyvumas specialistų, kurie turėjo geresnį kompiuterinį raštingumą (11).
Norint geriau suprasti e. sveikatos paslaugų ,,naudotojo portretą“, kuris atskleidžia būdingus tam tikros tikslinės naudotojų grupės bruožus, galima pastebėti, jog egzistuoja socialiniai ir demografiniai netolygumai tarp e. sveikatos paslaugų naudotojų-pacientų, kurie taip pat parodo vyraujančius netolygumus ir e. sveikatos plėtrą Lietuvoje. E. Caronkutės 2015 m. atlikto tyrimo duomenys atskleidė, jog e. sveikatos paslaugos kokybiškiau veikia dideliuose miestuose, o
kokybiškesnę internetinę prieigą turėjo jaunesni, didesnes pajamas ir aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai (9). Nors kitoms amžiaus grupėms e. sveikatos paslaugų poreikis turėtų būti reikalingesnis. Be to, pastebėta, jog tik maža dalis (28,0 proc.) pacientų, besinaudojančių internetu, yra pasinaudoję e. sveikatos paslaugomis. Dažniau su sveikata susijusios informacijos ieškojo moterys, asmenys, kasdien besinaudojantys internetu, gyvenantys poroje bei turintys geresnę naudojimosi e. sveikatos paslaugomis patirtį. 84,4 proc. respondentų yra ieškoję sveikatos informacijos internete, labiausiai norėdami sužinoti įstaigų darbo laiką, ligų požymius bei gydymą.
Iš e. sveikatos paslaugų labiausiai norėjo el. būdu registruotis pas gydytoją, gauti siuntimą ar konsultaciją internetu, išsirašyti e. receptą bei turėti elektroninį sveikatos įrašą (55). D.
Jankauskienės atliktame tyrime vertinant gyventojų požiūrį, paaiškėjo, jog e. sveikatos paslaugų žinojimas ir naudojimasis jomis priklauso nuo SPP naudojimo dažnio. Be to, gyventojai, neigiamai vertinantys e. sveikatos sistemas, dažniausiai nurodė, jog paslaugų yra per mažai ir jiems trūksta informacijos apie teikiamas e. sveikatos paslaugas (10). Nors pacientai – viena iš e. sveikatos vartotojų grupių, tačiau e. sveikatos paslaugų naudojimas yra glaudžiai susijęs su jų socialine ir demografine charakteristika.
Apibendrinant galima teigti, jog Europos Sąjungoje siekiama užtikrinti visapusišką ir sklandų e. sveikatos veikimą, suteikiant galimybę visuomenės nariams gauti prieinamas ir lanksčias SPP.
Nors Lietuva – Europos Sąjungos narė, bet pagal e. sveikatos paslaugų naudojimą atsilieka nuo daugelio šalių. Per pastaruosius metus pastebima, jog e. sveikatos paslaugų naudojimas Lietuvoje padidėjo, tačiau vartotojai, naudojantys e. sveikatos sistemą, įžvelgė nemažai trūkumų. Sveikatos priežiūros specialistai linkę manyti, jog neigiamai yra vertinami su e. sveikatos sistemos diegimu susiję procesai. Tačiau SPĮ pacientų teigimu, mažos e. sveikatos paslaugų naudojimo priežastys yra susijusios su informacijos stoka bei socialine ir demografine gyventojų charakteristika.
