ŽINDUOLIŲ RŪŠIES IR LYTIES ĮTAKA KAULO MAKROSKOPINöMS IR MIKROSKOPINöMS STRUKTŪROMS

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDRA

VIOLETA BARTKUTö

ŽINDUOLIŲ RŪŠIES IR LYTIES ĮTAKA KAULO

MAKROSKOPINöMS IR MIKROSKOPINöMS

STRUKTŪROMS

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Asist. I. Alionien÷

(2)

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Žinduolių rūšies ir lyties įtaka kaulo makroskopin÷ms ir mikroskopin÷ms struktūroms“

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ

LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/jos vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3

TURINYS

SANTRUMPOS ...4 SUMMARY...5 ĮVADAS...6 1. LITERATŪROS APŽVALGA...7

1.1. Kiaulių šeimos biologija...7

1.1.1. Šerno biologija...7

1.1.2. Lietuvos baltųjų kiaulių biologija...9

1.1.3. Šernakiaulių biologija...10

1.2. Kiaulių šeimos gyvūnų kaulų palyginimas...11

1.2.1. Kiaul÷s ir šerno skeletų palyginimas ...11

1.2.2. Kiaulių šeimos gyvūnų kaukolių palyginimas ...12

1.3. Kiaulių šeimos žinduolių plaštakos anatominiai ypatumai ...14

1.4. Kiaulių šeimos žinduolių p÷dos anatominiai ypatumai...15

1.5. Vamzdinio kaulo makroskopin÷ ir mikroskopin÷ struktūra ...16

1.5.1. Kaulinio audinio ląstel÷s ...16

1.5.2. Kaulinio audinio tarpląstelin÷ medžiaga ...17

1.5.3. Kaulinio audinio rūšys...17

1.5.4. Osteono sandara...18

2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ...20

2.1. Kaulų osteometrija...20

2.2. Kaulo pjūvių gamyba...22

2.2.1. Kaulo pjūvių dažymas ...22

2.3. Statistinių duomenų apdorojimas ...23

3. TYRIMŲ REZULTATAI ...24

3.1. Šernakiaulių, Lietuvos baltųjų kiaulių ir šernų III, IV plaštakos ir p÷dos kaulų statistin÷ duomenų analiz÷...25

(4)

4

SANTRUMPOS

LB – Lietuvos baltosios kiaul÷s; GL – didžiausias kaulo ilgis;

Bp – didžiausias proksimalin÷s epifiz÷s plotis; B – diafiz÷s vidurio plotis;

(5)

5

SUMMARY

Species and gender influence on macroscopic and microscopic bone

structures in mammals

The aim of this study was to measure third and fourth metacarpal and metatarsal bones of females, males and castrates of wild boar - Lithuanian White pig (the hybrid) and to estimate the applicability of osteometrical method to establish the sex and age of these hybrids. Also to compare hybrid osteometrical findings with the results of Lithuanian White pigs and wild boars those were obtained from other investigations (1, 2).

Methods: a sample of 12 hybrids (wild boar mixed with Lithuanian pig): 3 females, 5 males and 4 castrates of known age and sex were examined. Measurements of third and fourth metacarpal and metatarsal bones were taken in millimeters (0,1 mm absolute accuracy), according to technique described by von den Driesch (1976). The osteometrical findings were compared with the results of Lithuanian White pigs, wild boars obtained by other researchers.

(6)

6

ĮVADAS

Gyvūnų kaulai yra tiesioginis informacijos šaltinis apie visais laikotarpiais žmonių augintus gyvulius. Vakarų pasaulyje gyvūnų kaulais prad÷ta dom÷tis apie 1700 – uosius metus. Makroskopin÷ kaulų analiz÷ suteikia informacijos, kokie gyvuliai ir kokiu tikslu auginti, kokio ūgio jie buvo, kokio amžiaus, lyties, kaip ir kada skersti ar net kokiai veislei priklaus÷ (19).

Pirmosios lyginamosios osteologijos publikacijos pasirod÷ XIX a. antroje pus÷je. Anglijos ir Amerikos mokslininkai osteologinius tyrimus atlieka iš antropologin÷s, socialin÷s perspektyvos, o Centrin÷je ir Rytų Europoje tyrimai paprastai apsiriboja kaulų analize – nustatoma gyvūnų rūšis, biologin÷ charakteristika (19).

Plaštakos (os metacarpale) ir p÷dos (os metatarsale) kaulai yra dažniausiai archeologinių tyrin÷jimų metu randami sveikieji ilgieji kaulai. Jie gali suteikti išsamios informacijos apie gyvulių lytį (18).

Skeleto kaulų osteometrinis metodas taikomas teismo medicinoje, zooarcheologijoje, identifikuojant individo rūšį, lytį ir amžių. Šis metodas yra plačiai taikomas taip pat ir žmogaus lyčiai ir amžiui nustatyti (20, 3). Tačiau gyvūnų rūšių lytinio dimorfizmo tyrimuose osteometrija turi didžiulį, iki šiol neišmatuotą potencialą (22). Tik nedaugelis mokslininkų kaulų osteometriją taik÷ gyvūnų, tokių kaip stumbrų (21), galvijų (5), avių (6), šiaur÷s elnių (22) ir kitų rūšių lyčiai ir amžiui nustatyti.

Temos aktualumas: iš esm÷s n÷ra duomenų, kad osteometriniu metodu, išskyrus kraniometrinį (8) būtų tirti kiaulių šeimos individų, t.y. šernakiaulių tretieji ir ketvirtieji plaštakos ir p÷dos kaulai, nustatant jų lytį ir amžių.

Darbo tikslas: įvertinti rūšies ir lyties įtaką žinduolių kaulų makroskopin÷ms ir mikroskopin÷ms struktūroms.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti šernakiaulių trečiųjų ir ketvirtųjų plaštakos ir p÷dos kaulų osteometrinį tyrimą ir įvertinti, kokią įtaką turi kaulo makroskopin÷ms struktūroms gyvulio rūšis ir lytis.

(7)

7

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kiaulių šeimos biologija

1.1.1. Šerno biologija

Nustatyta, kad laukin÷s kiaul÷s prijaukintos 4900 – 4000 m. pr. m. e. Jų prot÷viai yra Azijos (Sus scrofa vitatus) ir Europos šernas (Sus srofa ferrus). Šie du laukinių kiaulių tipai skiriasi vienas nuo kito. Azijos laukin÷s kiaul÷s yra smulkios, ankščiau subręsta ir greičiau tunka negu europietiškos. Suaugusios sveria 100 – 150 kg. Azijos šernas yra daugelio kiaulių veislių, išvestų šiame žemyne, prot÷vis (23, 10). Jis paplitęs Kinijoje, Indonezijoje, Mongolijoje ir kt. Azijos šernas yra daugelio Azijos naminių kiaulių prot÷vis, kurios tur÷jo įtakos kai kurioms Europos kultūrin÷ms veisl÷ms (10).

1 pav. Kiaulių prot÷vis – Europos šernas (44)

(8)

8

Tautoms keliantis iš Azijos į Europą, azijietiškos kiaul÷s kryžmintos su europietiškomis. Be to, ilgą laiką kiaul÷s iš Azijos į Europą buvo įvežamos sąmoningai norint pagerinti vietines kiaules. Taigi dauguma Europos kiaulių veislių yra maišyto kraujo ir turi bendrus prot÷vius (23).

Taigi iš pradžių šernai gyvenę Europoje, Azijoje, taip pat ir Šiaur÷s Afrikoje, v÷liau indukuoti Australijoje, Amerikoje ir pietų Afrikoje. Europos šernas ir dabar veisiasi Pietų ir Centrin÷s Europos, Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos miškuose. Yra 26 – 28 šernų porūšiai. Lietuvoje sutinkamas Vidurio Europos šernų porūšis (Sus scrofa scrofa) (29, 13). 2 pav. Vidurio Europos šernų porūšio šernai (24) Šernas – tai kiaulių šeimos žinduolis, priklausantis porakanopių (Artiodactyla) būriui. Šernų kūnas iš šonų plokščias, apaugęs juosvais šeriais, po kuriais rudi, švelnūs vilnaplaukiai, kurie būna ypač tankūs žiemą. Šeriai šiurkštūs.

3 pav. Vidurio Europos šerno priekin÷s 4 pav. Vidurio Europos šerno konstitucija (35) kūno dalies išorin÷ išvaizda (39)

(9)

9

Šerno galva didel÷, kūgio formos, ilga, siaura, priekyje baigiasi nusmail÷jusia knysle. Galvos užpakalin÷ dalis su stipriais raumenimis. Snukio profilio linija tiesi. Ausys nedidel÷s, stačios. Akys mažos ir giliai įdubusios (25, 10).

5 pav. Vidurio Europos šerno snukio išorin÷ išvaizda (32)

1.1.2. Lietuvos baltųjų kiaulių biologija.

Po pirmojo pasaulinio karo Lietuvos vietinių kiaulių veisl÷ buvo gerinama su didžiųjų ir vidurinių baltųjų, edelšveinų, berkšyrų ir vietinių danų kiaulių veisl÷mis ir tai dav÷ pradžią Lietuvos baltųjų kiaulių (LB) veisl÷s formavimuisi, kuri patvirtinta tik daug v÷liau 1967 m. balandžio 29 d.

6 pav. Lietuvos baltoji kiaul÷ (34)

(10)

10

Skirtingai nei šernų, kiaulių oda balta, galva vidutinio dydžio, liemuo ilgas, lengvai lenkto profilio, ausys vidutinio dydžio, palinkusios į priekį ir į šalis, kaklas vidutinio ilgio, nugara ilga, plati, vidutinio pločio, krūtin÷ plati ir gili (10, 15).

Lietuvos baltųjų kiaulių veisl÷s struktūrą sudaro trys tipai: 1. Grynaveisl÷s Lietuvos baltosios kiaul÷s;

2. Lietuvos baltųjų veisl÷s m÷sinis tipas (LM - M1); 3. Lietuvos baltųjų veisl÷s bekoninis tipas (LB - B1) (15).

1.1.3.

Šernakiaulių biologija

Šernakiaul÷ yra šerno ir kiaul÷s hibridas, kitaip dar vadinamas ateities kiaule (29). Žmogui prijaukinus laukines kiaules (šernus), pasikeit÷ natūralios jų gyvenimo sąlygos, pakito jų medžiagų apykaita, suplon÷jo kaulai, pasikeit÷ odos ir šerių spalva (13).

7 pav. Šernakiaul÷ (6)

Kadangi laukiniai šernai yra kiaulių prot÷viai, jie gali kryžmintis tarpusavyje ir atvesti gausių palikuonių (13). Daugelyje užsienio šalių, tokių kaip Ispanija, Suomija, Italija, Didžioji Britanija yra populiaru kryžminti šernus su kiaul÷mis, nes tokių hibridų m÷sa yra nepalyginamai geresn÷ ir skanesn÷ nei kiauliena. Taip pat teigiama, kak pagrindinis tikslas d÷l ko kitose šalyse kryžminamos kiaul÷s ir šernai, tai yra šernų populiacijos atkūrimas (29).

(11)

11

1.2. Kiaulių šeimos gyvūnų kaulų palyginimas

1.2.1. Kiaul÷s ir šerno skeletų palyginimas

8 pav. Kiaul÷s skeletas (41)

(12)

12 1.2.2. Kiaulių šeimos gyvūnų kaukolių palyginimas

Šerno kaukol÷ masyvi. Labai gerai išsivystę veido ir nosies kaulai, o prasčiau kaktos ir viršugalvio kaulai. Jiems būdingos labai stambios tribriaun÷s viršutin÷s ir apatin÷s iltys. Šernų patelių iltys yra menkesn÷s (25, 10).

10 pav. Šerno kaukol÷s 11 pav. Šerno kaukol÷s ventralinis vaizdas (31) dorsolateralinis vaizdas (31)

Kiaulių galva vidutinio dydžio, lengvai lenkto profilio. Geriau išsivystę kaktos ir viršugalvio kaulai nei veido ir nosies. Kiaulių iltys lyginant su šernais yra silpnai išsivysčiusios (10).

(13)

13

Šernakiaulių kaukol÷ yra siauresn÷ ir ilgesn÷ nei kiaulių. Lyginant su kiaul÷mis šernakiaulių iltys yra išsivystę geriau.

14 pav. Šernakiaul÷s kaukol÷s

lateralinis vaizdas (43)

15 pav. Šernakiaul÷s kaukol÷s ventralinis vaizdas (43)

Mokslininkai, tyrin÷dami įvairių naminių kiaulių veislių kaukolių formas, pasteb÷jo, kad jos gali būti suskirstytos į dvi grupes:

• Turinčias ilgą ir siaurą kaukolę su tiesiu profiliu ir lygiagret÷mis krūminių dantų eil÷mis. Tokios kiaul÷s, turinčios tokias kaukol÷s formas manoma, kad gali būti kilusios iš Europos šerno.

• Kiaul÷s, turinčios plačią, trumpą ir aukštą kaukolę, su nosies kaulų pakilimu

į viršų (riestanos÷s) ir nelygiagret÷mis krūminių dantų eil÷mis. Šių kiaulių kaukol÷s forma rodo, kad jos yra kilusios iš Azijos šernų.

Mokslininkams tyrin÷jant įvairių Europos kiaulių veislių kaukoles, pavyko nustatyti

(14)

1.3. Kiaulių šeimos žinduolių plaštakos anatominiai ypatumai

Plaštaka ( lot. metacarpus) sudaryta iš 4 kaulų, kurie skaičiuojami iš medialinio į lateralinį kraštą tokia eil÷s tvarka:

1. antrasis plaštakos kaulas ( lot. os metacarpale secundum), ( MC 2);

2. trečiasis plaštakos kaulas ( lot. os metacarpale tertium), (MC 3);

3. ketvirtasis plaštakos kaulas (lot. os metacarpale quartum), (MC 4);

4. penktasis plaštakos kaulas (lot. os metacarpale quintum), (MC 5);

Kiaulių šeimos žinduoliai neturi pirmo plaštakos kaulo (os metacarpale primum). Viduriniai plaštakos kaulai, t.y. 3 ir 4 išsivystę geriausiai, o 2 ir 5 yra trumpesni ir išsivystę silpniau.

Plaštakos kaulai jungiasi tarpusavyje sąnariniais paviršiais, tik proksimaliniame plaštakos gale, o distaliniai plaštakos kaulų galai yra laisvi ir susineria su pirmaisiais pirštų pirštakauliais (P 1) (16).

(15)

15

1.4. Kiaulių šeimos žinduolių p÷dos anatominiai ypatumai

17 pav. Kiaul÷s p÷dos anatominiai ypatumai (33)

P÷da (lot. metatarsus) kaip ir plaštaka yra sudaryta iš 4 p÷dos kaulų kurie skaičiuojami iš medialinio į lateralinį kraštą tokia eil÷s tvarka:

1. antras p÷dos kaulas ( lot. os metatarsale secundum), (MT 2); 2. trečias p÷dos kaulas ( lot. os metatarsale tertium), (MT 3); 3. ketvirtas p÷dos kaulas ( lot. os metatarsale quartum), (MT 4); 4. penktas p÷dos kaulas ( lot. os metatarsale quintum), (MT 5);

Kiaulių šeimos žinduoliai neturi pirmo p÷dos kaulo ( lot. os metatarsale primum)

(16)

16

1.5. Vamzdinio kaulo makroskopin÷ ir mikroskopin÷ struktūra

Kaulą sudaro: kaulinis audinys, antkaulis, sąnarin÷ kremzl÷, tankioji ir akytoji medžiaga, vidinis antkaulis ir kaulų čiulpai.

18 pav. Vamzdinio kaulo struktūros schema (28)

Kaulinis audinys – tai jungiamojo audinio forma, kurią sudaro kaulin÷s ląstel÷s ir mineralizuota tarpląstelin÷ medžiaga (38, 17).

Kaulinį audinį iš išor÷s dengia antkaulis, sudarytas iš netaisyklingojo glaudaus kolageninio jungiamojo audinio, o iš vidaus vidinis antkaulis – endostas, kurį sudaro purusis kolageninis jungiamasis audinys (38).

1.5.1. Kaulinio audinio ląstel÷s

Kaulinio audinio ląstel÷s yra osteoblastocitai, osteocitai ir oateoklastocitai (45).

(17)

17

sintetina ir išskiria šarminę fosfatazę, kuri reikalinga tarpląstelin÷s medžiagos mineralizacijai, dalyvauja kaulo formavimosi, persitvarkymo ir regeneracijos procesuose. Tai jauna osteocitų forma, kuri vienu sluoksniu besiformuojančiame kaule padengia išorinį ir vidinį kaulo paviršių, iškloja kaulų čiulpų ir akytosios medžiagos ertmes.

Osteocitai tai iš osteoblastocitų susiformavusios, gulinčios kaulin÷se ertm÷se, apsuptos kalcifikuota tarpląsteline medžiaga, negalinčios daugintis su ilgomis citoplazmin÷mis ataugomis suplokšt÷jusios ląstel÷s išskiriančios kaulinio audinio pagrindinę medžiagą.

Osteoklastocitai – tai stambios daugiabranduol÷s ląstel÷s gebančios ardyti kaulą ir sukalk÷jusią kremzlę išskirdamos H jonus, kolagenazę ir kitus hidrolizinius fermentus (40).

1.5.2. Kaulinio audinio tarpląstelin÷ medžiaga

Tarpląstelinę medžiagą sudaro pagrindin÷ medžiaga ir kolagenin÷s skaidulos, kurios išsid÷sto skirtingai priklausomai nuo kaulinio audinio rūšies.

1.5.3. Kaulinio audinio rūšys:

• Tinklinis skaidulinis kaulinis audinys; • Plokštelinis kaulinis audinys;

Tinklinis skaidulinis kaulinis audinys – tai pirminis, nesubrendęs kaulinis audinys v÷liau pakeičiamas plokšteliniu kauliniu audiniu. Suaugusio gyvūno organizme jis lieka tik fascijų, sausgyslių, raiščių prisitvirtinimo prie kaulų vietose, šalia kaukol÷s kaulų siūlių, žandikaulių alveol÷se, vidin÷s ausies kauliniame labirinte (38).

(18)

18 1.5.4. Osteono sandara

Osteocitai ir tarpląstelin÷ medžiaga sudaro cilindrines ir plokščias kaulines plokšteles. Keliolika cilindrinių kaulinių plokštelių išsid÷sto koncentriškai did÷damos apie jų centre esantį centrinį kanalą ir taip sudaro kaulo struktūrinį vienetą – osteoną. Kiekvieną plokštelę sudaro lygiagrečiai išsid÷sčiusios kolagenin÷s skaidulos ir kalcifikuota pagrindin÷ medžiaga. Gretimų skaidulų kryptis skirtinga ir sudaro beveik statų kampą viena kitos atžvilgiu. Tai suteikia kaului tvirtumo (40, 17).

19 pav. Osteono struktūros schema (30)

Osteono centriniu kanalu eina kraujagysl÷s ir nervai (40).

Centriniai kanalai statmenais kanalais jungiasi su antkauliu kaulo išor÷je ir vidiniu antkauliu išklojančiu kaulo tuštumas. Osteonai suteikia atsparumą gniuždymui.

(19)

19

Kiekvieną osteoną gaubia ir nuo gretimų osteonų bei intersticinių plokštelių skiria mažai kolageninių skaidulų turinti cementin÷ linija (22)

20 pav. Vamzdinio kaulo skerspjūvio mikrostruktūra (46)

(20)

20

2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1. Kaulų osteometrija

Darbas atliktas 2011 – 2013 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos Anatomijos ir fiziologijos katedroje.

Buvo išmatuoti devyniasdešimt šeši, dvylikos Lietuvos baltųjų kiaulių kryžmintų su šernais tretieji ir ketvirtieji plaštakos ir p÷dos kaulai ir atlikta šių kaulų osteometrin÷ analiz÷, norint įvertinti šio tyrimo metodo galimybę šių hibridų lyčiai nustatyti. Kaulai buvo matuojami pagal von den Driesch (1976) metodiką, naudojant 0,1 mm tikslumo slankmatį (Žr.10 priedą).

Naudojant šią metodiką buvo matuojamas: • didžiausias kaulo ilgis (GL), (23 pav.);

• kaulo ilgis be plantarinio paviršiaus (LeP, tik p÷dai), (23 pav.); • didžiausias kaulo proksimalin÷s epifiz÷s plotis (Bp), (21, 22 pav.); • kaulo diafiz÷s vidurio plotis (B), (23 pav.);

• didžiausias kaulo distalin÷s epifiz÷s plotis (Bd), (23 pav.).

(21)

21

22 pav. P÷dos (sl÷snos) III ir IV kaulų matavimo taškai, proksimalinis vaizdas (vaizdas iš viršaus), (7).

(22)

22

2.2. Kaulo pjūvių gamyba

Prieš kaulinio audinio dažymą pjūkleliu buvo išpjautos 3 – 5 mm. storio trys skersin÷s kaulinių plokštelių išpjovos iš III plaštakos kaulo diafiz÷s vidurio. Išpjautos kaulinių plokštelių išpjovos buvo veriamos ant baltų medvilninių siūlų ir kabinamos dekalcinuojančiame Richmano tirpale santykiu 10:1, kad skystis prieidamas iš visų pusių, tolygiai jas dekalcinuotų. Dekalcinavimas truko 3 dienas. Dekalcinuojant naudotos organin÷s rūgštys, nes jos mažiau pažeidžia kaulo mikrostruktūrą, negu neorganin÷s rūgštys.

Po dekalcinavimo, kad kaulinis audinys neišbrinktų, kaulin÷s plokštel÷s buvo laikomos 12 val. 5% kalio-aliuminio alūno tirpale, o v÷liau 24 val. plaunamos tekančiame vandentiekio vandenyje.

Vandens pašalinimui buvo atlikta kaulinių plokštelių išpjovų dehidratacija. Kaulin÷s plokštel÷s buvo merkiamos į 70%, 80%, 96%, 100% spiritą laikant po vieną valandą kiekviename spirite.

Išimtos iš 100℅ spirito kaulinių plokštelių išpjovos 0,5 val. buvo laikomos 100% spirito ir chloroformo 1:1 mišinyje. Tuomet 45 min. buvo laikomos chloroformo ir chloroformo - parafino (1:1) mišinyje, kambario temperatūroje.

Iš÷mus iš chloroformo ir chloroformo – parafino mišinio buvo atliktas infiltravimas parafinu 560 C termostate, I ir II parafino porcijose. I-je buvo laikoma 1 val., II-oje – 2 val.

Užlietos parafinu, kaulinių plokštelių išpjovos buvo pjaustomos rotaciniu mikrotomu 1510 Leitz Wetzlar 10 µm storio pjūviais. Parafinu sustandinti audiniai šiek tiek susitraukia, tod÷l prieš dažymą parafinas pašalinamas iš audinio ant objektinių stiklelių priklijuotus pjūvius merkiant į ksilolą.

Iš ksilolo kaulinių plokštelių išpjovos buvo merkiamos į 100%, 96%, 70% spiritus, kad būtų nuskaidrintos (7).

2.2.1. Kaulo pjūvių dažymas

Prieš dažymą kaulinių plokštelių išpjovos perplautos distiliuotame vandenyje. Kaulinių plokštelių išpjovų dažymas buvo atliekamas remiantis Šmorlio metodika.

Dažymo eiga pagal Šmorlį (14).

1. Dažoma 5 – 20 min. tionino tirpale.

(23)

23

3. Perkeliama į fosfomolibdeno rūgšties tirpalą kelioms sekund÷ms, kol pjūviai nusidažo tamsiai violetine spalva.

4. Plaunama vandeniu.

5. Praplaunama 70, 96 bei 100% spirituose.

6. Skaidrinama ksilole kelias minutes. V÷liau užd÷jus lašą Kanados balzamo uždengiama dengiamuoju stikleliu ir mikroskopuojama „Olimpus CX 31“ mikroskopu naudojant x4, x10, x40 objektyvus bei x10 okuliarą ir fotografuojami „Olimpus Digital camera CAMEDIA C-3040ZOOM“ naudojant adapterį „Olympus C2000Z – ADP“.

2.3. Statistinis duomenų apdorojimas

(24)

24

3. TYRIMŲ REZULTATAI

Iš viso buvo išmatuoti devyniasdešimt šeši, dvylikos šernakiaulių tretieji ir ketvirtieji plaštakos ir p÷dos kaulai, priklausę 4 meit÷liams, 5 patinams ir 3 patel÷ms.

0 1 2 3 4 5

Tirtų šernakiaulių skaičius pagal lytį

šernakiaulių skaičius 3 5 4 Patel÷s Patinai Meit÷liai

24 pav. Tirti individai

(25)

25 88,7 27,3 28,7 33 95 34 30,2 29,2 86,5 31,8 29 26,5 GL Bp B Bd P la št a k o s k a u lų m a tm en ys

Kaulo matmenų vidurkiai, mm

Meit÷liai Patinai Patel÷s

3.1. Šernakiaulių, Lietuvos baltųjų kiaulių, šernų III, IV plaštakos ir

p÷dos kaulų statistin÷ duomenų analiz÷

25 pav. Šernakiaulių dešin÷s kojos, III plaštakos kaulo matmenų vidurkiai, mm (šernakiaulių skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5, patel÷s – 3).

(26)

26 93 29 26,6 26,3 90,2 29 27 28,8 83 28 23,8 32,8 GL Bp B Bd P la št a k o s k a u lų m a tm en ys

26 pav. Šernakiaulių dešin÷s kojos, IV plaštakos kaulo matmenų vidurkiai, mm (šernakiaulių skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5, patel÷s – 3).

Diagramoje matome, kad didžiausias kaulo ilgis (GL) yra didžiausias patelių (93,0 mm), o meit÷lių GL yra 10 mm mažesnis (83,0 mm). Patinų GL yra 2,8 mm mažesnis nei patelių, bet 7,2 mm didesnis nei meit÷lių. Didžiausias proksimalin÷s epifiz÷s plotis (Bp) yra mažiausias meit÷lių (28,0 mm), o patinų ir patelių Bp yra 1 mm didesnis (29,0 mm). Diafiz÷s vidurio plotis (B) yra didesnis patinų (27,0 mm), nei patelių (26,6 mm), o mažiausias meit÷lių (23,8 mm). Didžiausias distalin÷s epifiz÷s plotis (Bd) yra didžiausias meit÷lių (32,8 mm), o patinų 2,5 mm didesnis nei patelių. Mažiausias Bd yra patelių (26,3 mm), (26 pav.).

88 30,3 24,3 30,7 92,8 26 24,2 30 82,5 32 19,3 27 GL Bp B Bd P la št a k o s k a u lų m a tm en ys

27 pav. Šernakiaulių kair÷s kojos, III plaštakos kaulo matmenų vidurkiai, mm (šernakiaulių skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5, patel÷s – 3).

(27)

27

meit÷lių (32,0 mm). Diafiz÷s vidurio plotis (B) yra didžiausias patelių (24,3 mm), o mažiausias meit÷lių (19,3 mm). Didžiausias distalin÷s epifiz÷s plotis (Bd) yra didesnis patelių nei patinų, o mažiausias meit÷lių (27,0 mm), (27 pav.).

94,3 29,6 28,3 23,6 85,4 31,2 23,2 28,6 83,3 28,3 25,8 30,8 GL Bp B Bd P la št a k o s k a u lų m a tm en ys

28 pav. Šernakiaulių kair÷s kojos, IV plaštakos kaulo matmenų vidurkiai, mm (šernakiaulių skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5, patel÷s – 3).

(28)

28 97,2 25,4 28,8 95,3 94 30,3 25,3 25,6 93,2 29,8 95 96 32 25 27,8 GL LeP Bp B Bd P ÷d o s k a u lų m a tm en ys

29 pav. Šernakiaulių dešin÷s kojos, III p÷dos kaulo matmenų vidurkiai, mm (šernakiaulių skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5, patel÷s – 3).

Pagal pateiktus duomenis matome, kad didžiausias kaulo ilgis (GL) yra nežymiai didesnis patelių nei meit÷lių. Patelių jis siekia 95,3 mm, o meit÷lių – 95,0 mm. GL mažiausias yra patinų (93,2 mm). Kaulo ilgis be planetarinio paviršiaus (LeP) yra didesnis patinų nei patelių. Patinų jis siekia 97,2 mm, o patelių 94,0 mm. Patelių LeP yra 2 mm mažesnis nei meit÷lių. Didžiausias proksimalin÷s epifiz÷s plotis (Bp) yra didžiausias meit÷lių (32,0 mm). Diafiz÷s vidurio plotis (B) yra didžiausias patinų (25,4 mm). Didžiausias distalin÷s epifiz÷s plotis (Bd) yra patinų (28,8 mm). Patelių Bd yra mažesnis už meit÷lių (29 pav.).

109,3 100,6 27,6 32 29,6 104,8 102,6 31,6 28,2 27,4 99 96 32,4 25 33,3 GL LeP Bp B Bd P ÷d o s k a u lų m a tm en ys

30 pav. Šernakiaulių dešin÷s kojos, IV p÷dos kaulo matmenų vidurkiai, mm (šernakiaulių skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5, patel÷s – 3).

(29)

29 97,8 31 29,4 97 97,6 29,6 26 26,3 94,2 28,6 90 91,8 31,5 27,5 29,5 GL LeP Bp B Bd P ÷d o s k a u lų m a tm en ys

Meit÷lis Patinas Patel÷

be plantarinio paviršiaus (LeP) yra didesnis patinų (102,6 mm), nei patelių (100,6 mm). Mažiausias LeP yra meit÷lių (96,0 mm). Didžiausias proksimalin÷s epifiz÷s plotis (Bp) yra didžiausias meit÷lių (32,4 mm), o mažiausias patelių (27,6 mm). Diafiz÷s vidurio plotis (B) didžiausias patelių (32,0 mm), o mažiausias meit÷lių (25,0 mm). Didžiausias distalin÷s epifiz÷s plotis (Bd) yra didesnis patelių nei patinų. Patelių Bd siekia 29,6 mm, o patinų 27,4 mm. Didžiausias Bd yra meit÷lių (33,3 mm), (30 pav.).

31 pav. Šernakiaulių kair÷s kojos, III p÷dos kaulo matmenų vidurkiai, mm (šernakiaulių skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5, patel÷s – 3).

(30)

30 107 101 31,2 105,3 100 27,3 29,6 32,6 29,8 33,4 102,3 99,8 29,3 30 31,3 GL LeP Bp B Bd P ÷d o s k a u lų m a tm en ys

32 pav. Šernakiaulių kair÷s kojos, IV p÷dos kaulo matmenų vidurkiai, mm (šernakiaulių skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5, patel÷s – 3).

Diagramoje matome, kad didžiausias kaulo ilgis (GL) yra didžiausias patinų (107 mm). Patelių GL yra didesnis nei meit÷lių. Patelių GL yra 105,3 mm, o meit÷lių 102,3 mm. Kaulo ilgis be plantarinio paviršiaus (LeP) yra patinų didesnis nei patelių. Patinų LeP yra 101,0 mm, o patelių 100,0 mm. Didžiausias proksimalin÷s epifiz÷s plotis (Bp) yra didesnis patinų nei patelių, o meit÷lių Bp yra didesnis nei patelių. Diafiz÷s vidurio plotis (B) yra didžiausias meit÷lių (30,0 mm). Didžiausias distalin÷s epifiz÷s plotis (Bd) yra patinų didesnis nei patelių, o meit÷lių mažiausias (31, 3 mm), (32 pav.). 66,57 19,84 14,72 18,08 49,14 14,81 10,51 13,77 GL Bp B Bd P la št a k o s k a u lų m a tm en ys

Meit÷liai Patel÷s

33 pav. Lietuvos baltųjų kiaulių, kair÷s kojos III plaštakos kaulo matmenų vidurkiai, mm (Lietuvos baltųjų kiaulių skaičius: meit÷liai – 28, patel÷s – 36).

(31)

31 74,43 73,28 17,48 14,09 17,73 54,6 54,27 13,51 10,38 13,65 GL LeP Bp B Bd P ÷d o s k a u lų m a tm en ys

Meit÷liai Patel÷s

(Bp), diafiz÷s vidurio pločio (B) ir didžiausio distalin÷s epifiz÷s pločio (Bd) visi vidurkiai yra didesni patelių nei meit÷lių (33 pav.).

67,9 17,46 13,65 17,74 50,06 13,04 10,11 13,51 GL Bp B Bd P la št a k o s k a u lų m a tm en ys

Meit÷liai Patel÷s

34 pav. Lietuvos baltųjų kiaulių, kair÷s kojos, IV plaštakos kaulo matmenų vidurkiai, mm (Lietuvos baltųjų kiaulių skaičius: meit÷liai – 28, patel÷s – 36).

Pagal pateiktus duomenis diagramoje matome, kad Lietuvos baltųjų kiaulių, kair÷s kojos IV plaštakos kaulo matmenų: didžiausio kaulo ilgio (GL), didžiausio proksimalin÷s epifiz÷s pločio (Bp), diafiz÷s vidurio pločio (B) ir didžiausio distalin÷s epifiz÷s pločio (Bd) visi vidurkiai yra didesni patelių nei meit÷lių (34 pav.).

35 pav. Lietuvos baltųjų kiaulių, kair÷s kojos, III p÷dos kaulo matmenų vidurkiai, mm (Lietuvos baltųjų kiaulių skaičius: meit÷liai – 28, patel÷s – 36).

(32)

32

didžiausio proksimalin÷s epifiz÷s pločio (Bp), diafiz÷s vidurio pločio (B) ir didžiausio distalin÷s epifiz÷s pločio (Bd) visi vidurkiai yra didesni patelių nei meit÷lių (35 pav.).

79,88 76,73 17,68 14,2 18,85 58,63 56,8 14,01 10,61 14,21 GL LeP Bp B Bd P ÷d o s k a u lų m a tm en ys

Meit÷liai Patel÷s

36 pav. Lietuvos baltųjų kiaulių, kair÷s kojos, IV p÷dos kaulo matmenų vidurkiai, mm (Lietuvos baltųjų kiaulių skaičius: meit÷liai – 28, patel÷s – 36).

Pagal pateiktus duomenis diagramoje matome, kad Lietuvos baltųjų kiaulių, kair÷s kojos IV p÷dos kaulo matmenų: didžiausio kaulo ilgio (GL), kaulo ilgio be plantarinio paviršiaus (LeP), didžiausio proksimalin÷s epifiz÷s pločio (Bp), diafiz÷s vidurio pločio (B) ir didžiausio distalin÷s epifiz÷s pločio (Bd) visi vidurkiai yra didesni patelių nei meit÷lių (36 pav.).

77,97 20,11 14,76 19,31 77,87 19,37 14,66 18,87 GL Bp B Bd P la št a k o s k a u lų m a ts en ys

Patel÷s Patinai

37 pav. Šernų kair÷s kojos, III plaštakos kaulo matmenų vidurkiai, mm (šernų skaičius: patinai – 35, patel÷s – 19).

(33)

33

vidurio pločio (B) ir didžiausio distalin÷s epifiz÷s pločio (Bd) visi vidurkiai nežymiai yra didesni patinų nei patelių (37 pav.).

80,01 18 14,76 19,31 79,94 17,62 14,66 18,87 GL Bp B Bd P la št a k o s k a u lų m a tm en ys

Patel÷s Patinai

38 pav. Šernų kair÷s kojos, IV plaštakos kaulo matmenų vidurkiai, mm (šernų skaičius: patinai – 35, patel÷s – 19).

Pagal pateiktus duomenis diagramoje matome, kad šernų kair÷s kojos IV plaštakos kaulo matmenų: didžiausio kaulo ilgio (GL), didžiausio proksimalin÷s epifiz÷s pločio (Bp), diafiz÷s vidurio pločio (B) ir didžiausio distalin÷s epifiz÷s pločio (Bd) visi vidurkiai nežymiai yra didesni patinų nei patelių (38 pav.).

89,03 85,25 16,56 13,97 18,99 87,55 84,22 15,94 13,64 18,24 GL LeP Bp B Bd P ÷d o s k a u lų m a tm en ys

Patel÷s Patinai

39 pav. Šernų kair÷s kojos III p÷dos kaulo matmenų vidurkiai, mm (šernų skaičius: patinai – 35, patel÷s – 19).

(34)

34 96,02 91,21 17,92 13,77 19,19 94,91 90,24 17,23 13,42 18,61 GL LeP Bp B Bd P ÷d o s k a u lų m a tm en ys

Patel÷s Patinai

40 pav. Šernų kair÷s kojos IV p÷dos kaulo matmenų vidurkiai, mm (šernų skaičius: patinai – 35, patel÷s – 19).

(35)

35

3.2. Lietuvos baltųjų kiaulių, šernų ir šernakiaulių kaulų skerspjūvių

mikrostruktūros palyginimas

Kiaul÷s plaštakos kaulo skerspjūvio tankiojoje medžiagoje matomi išsid÷stę osteonai. Vizualiai žiūrint osteonai ir jų centriniai kanalai n÷ra dideli ir jų kaulo tankiojoje medžiagoje n÷ra daug, daugiau vyrauja intersticinių plokštelių sistema (41 pav.).

41 pav. Lietuvos Baltosios kiaul÷s III plaštakos kaulo mikrostruktūra, padidinimas x100 1 – 2 – 4 – osteonai; 3 – centrinis kanalas; 5 – intersticinių plokštelių sistema; 6 – cementin÷ linija.

Kiekvieną osteoną gaubia ir nuo gretimų osteonų bei intersticinių plokštelių skiria mažai kolageninių skaidulų turinti cementin÷ linija. Kiaulių kaulo tankiojoje medžiagoje osteonus gaubianti cementin÷ linija n÷ra ryški, tod÷l ir osteonai matomi neryškiai (41 pav.).

(36)

36

Tuo tarpu šerno plaštakos kaulo skerspjūvio tankiojoje medžiagoje matomi ryškūs ir tankiai išsid÷stę osteonai. Osteonų centriniai kanalai lyginant su kiaul÷s osteonų centriniais kanalais matomi ryškesni ir didesni. Šernų plaštakos kaulo tankiojoje medžiagoje lyginant su kiaul÷s kaulo mikrostruktūra intersticinių plokštelių išsid÷sčiusių tarp osteonų yra labai nedaug (42 pav.).

43 pav. Šernakiaul÷s III plaštakos kaulo mikrostruktūra, padidinimas x100 1 – 2 – 3 – osteonai; 4 – 5 – 6 – centriniai kanalai; 7 – 8 – 9 – intersticin÷s plokštel÷s;

10 – cementin÷ linija.

(37)

37

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Iki XIX a. vidurio rašytiniai šaltiniai apie žem÷s ūkį, juo labiau – gyvulininkystę, yra skurdūs. Daugiausiai vertingos informacijos suteikia archeologinių tyrin÷jimų metu randami gyvulių kaulai. Vertingiausių ir išsamiausių žinių suteikia pilni praeityje gyvenusių gyvulių skeletai. Skeleto ypatumai gali nusakyti gyvulio tipą, amžių, veislę ir lytį (9, 11). Deja, visų laikotarpių archeologin÷je medžiagoje tik pavieniai atvejai suteikia galimybę dirbti su visu skeletu ar didesniąja jo dalimi, tod÷l dažniausiai išvadas tenka daryti iš pavienių kaulų ir jų dalių.

Plaštakos (os metacarpale) ir p÷dos (os metatarsale) kaulai yra dažniausiai archeologinių tyrin÷jimų metu randami sveiki ilgieji kaulai (4). Jie gali suteikti išsamios informacijos apie gyvulių lytį.

Atlikus šernakiaulių trečiųjų ir ketvirtųjų plaštakos ir p÷dos kaulų osteometrinius matavimus ir pagal gautus rezultatus apskaičiavus statistinį patikimumą (P), buvo nustatyta, kad šernakiaulių lytį pagal atliktus kaulų matavimus nustatyti yra sunku, nes beveik visi gauti duomenys yra statistiškai nereikšmingi, t.y. p ≥ 0,05, išskyrus plaštakos ir p÷dos kaulų diafiz÷s vidurio plotį (B). Tai vienintelis matmuo, kuris geriausiai tiktų hibridų lyčiai nustatyti, nes gauti duomenys yra statistiškai reikšmingi t.y. p ≤ 0,05 (Žr. 9 priedą).

Lyginant šiame darbe gautus rezultatus (Žr. 9 priedą) su Lietuvos baltųjų kiaulių (LB), t.y. patelių ir meit÷lių plaštakos ir p÷dos kaulų osteometrine analize (1) buvo taip pat nustatyta, kad LB lyties nustatyti neįmanoma, tik plaštakos trečiojo kaulo diafiz÷s vidurio plotis - vienintelis matmuo, kurio vidurkis skiriasi statistiškai reikšmingai (p ≤ 0,05).

Kiti autoriai taip pat teigia, kad daugumos žinduolių lytinis dimorfizmas atsispindi kauluose, patinų jie paprastai būna didesni, tačiau d÷l prijaukinimo naminių gyvulių lytinis dimorfizmas žymiai sumaž÷jo (20).

Atlikus šernakiaulių trečiųjų ir ketvirtųjų plaštakos ir p÷dos kaulų statistinę duomenų analizę (25 – 32 pav.) pagal išmatuotų kaulų apskaičiuotą matmenų vidurkį (Žr. 1 – 4 priedą) buvo nustatyta, kad apie šernakiaulių kaulų dydį galime spręsti tik iš dižiausio kaulo ilgio (GL) matmens plaštakai ir kaulo ilgio be plantarinio paviršiaus (LeP) matmens p÷dai, nes kiti matmenys sprendžiant apie šių individų kaulų dydį n÷ra informatyvūs (25 – 32 pav.). Tat vertinant šernakiaulių (patinų ir patelių) III dešinijį ir kairijį plaštakos kaulus pagal GL matmenį, buvo nustatyta, kad patinų kaulai yra nežymiai ilgesni nei patelių (25 ir 27 pav.), o IV dešinysis ir kairysis plaštakos kaulai, yra priešingai ilgesni patelių nei patinų (26 ir 28 pav.).

(38)

38

Lyginant šernakiaulių tirtų kaulų matmenų vidurkius su LB (1) ir šernų (2) matmenų vidurkiais buvo nustatyta, kad apie LB ir šernų kaulų dydį galima spręsti ne tik iš GL ir LeP matmenų, bet taip pat ir iš Bp, B, bei Bd matmenų plaštakai ir p÷dai. (33 – 40 pav.).

Taigi pagal LB kiaulių GL, LeP, Bp, B ir Bd matmenų vidurkius buvo nustatyta, kad patelių tretieji ir ketvirtieji plaštakos ir p÷dos kaulai yra didesni patelių nei meit÷lių (33 – 36 pav.). Tačiau šernų skirtingai nei LB tretieji ir ketvirtieji plaštakos ir p÷dos kaulai yra didesni patinų nei patelių. (37 – 40 pav.).

Kitų mokslininkų tyrimų atliktų šia tema nepavyko rasti, tod÷l manau, kad n÷ra duomenų, kad osteometriniu metodu, išskyrus kraniometrinį (12), būtų tirti kiaulių šeimos individų, t.y. Lietuvos baltųjų kiaulių kryžmintų su šernais tretieji ir ketvirtieji plaštakos ir p÷dos kaulai, nustatant jų lytį.

(39)

39

IŠVADOS

1. Šernakiaulių plaštakos ir p÷dos kaulų diafiz÷s vidurio plotis (B) yra vienintelis matmuo, kuris geriausiai tiktų hibridų lyčiai nustatyti, nes gauti duomenys statistiškai yra reikšmingi (p ≤ 0,05).

2. Apie šernakiaulių kaulų dydį galime spręsti tik iš dižiausio kaulo ilgio (GL) matmens

plaštakai ir kaulo ilgio be plantarinio paviršiaus (LeP) matmens p÷dai, nes kiti matmenys sprendžiant apie šių individų kaulų dydį n÷ra informatyvūs.

3. Lyginant šernakiaulių tirtų kaulų matmenų vidurkius su LB (1) ir šernų (2) matmenų

vidurkiais yra nustatyta, kad apie LB ir šernų kaulų dydį galima spręsti ne tik iš GL ir LeP matmenų, bet taip pat ir iš Bp, B, bei Bd matmenų plaštakai ir p÷dai.

4. Vertinant šernakiaulių (patinų ir patelių) III dešinį ir III kairįjį patinų ir patelių plaštakos kaulus pagal GL matmenį, yra nustatyta, kad patinų kaulai yra nežymiai ilgesni nei patelių o IV dešinysis ir kairysis plaštakos kaulai, yra priešingai ilgesni patelių nei patinų. Pagal LeP matmenį yra nustatyta, kad III ir IV p÷dos kaulai yra ilgesni patinų nei patelių.

5. Vertinant šernakiaulių III ir IV (patelių ir meit÷lių) plaštakos ir p÷dos kaulų GL yra nustatyta, kad patelių kaulai yra ilgesni nei meit÷lių.

6. Pagal LB kiaulių GL, LeP, Bp, B ir Bd matmenų vidurkius yra nustatyta, kad patelių tretieji ir ketvirtieji plaštakos ir p÷dos kaulai yra didesni patelių nei meit÷lių.

7. Šernų tretieji ir ketvirtieji plaštakos ir p÷dos kaulai yra didesni patinų nei patelių.

(40)

40

PADöKA

(41)

41

LITERATŪRA

1. Alionien÷ I., Janilionis V. Lietuvos baltųjų kiaulių plaštakos ir p÷dos kaulų osteometrinis įvertinimas. 2005. Veterinarija ir zootechnika. T. 30 (52). P. 9 – 13.

2. Alionien÷ I., Janilionis V. Sexing of wild boar on the basis of the osteometry of metapodial bones. 2004. Veterinarmedicinas raksti. P. 17 – 20.

3. Burrows A. M., Zanella V. P. and Brown T. M. Testing the validity of metacarpal use in sex assessment of human skeletal remais. J. Forensic Sci. 2003. Vol. 48, No. 1. P. 17 – 20. 4. Daugnora L., Piličiauskien÷ G. XIV – XVII a. osteologin÷s medžiagos, 1988 – 1990 m.

iškastos Vilniaus žemutin÷s pilies teritorijoje, analiz÷. Lietuvos archeologija. 2005. T. 28. P. 207 – 216.

5. Daugnora L.,Vervečka V. Galvijų 3,5 – 7,0 m÷sinių amžiaus vaisiaus kojų kaulų osteometrija. Veterinarija ir zootechnika. 2001. T. 16 (38). P. 31 – 37.

6. Davis S. J. M. The Effect of Castration and Age on Development of the Shetland Sheep Skeleton and Metric Comparison Between of Males, Females and Castrates. Journal of Archaelogical Science. 2000. 27. P. 373 – 390.

7. Driesch A. von den. A. quide to the measurement of animal bones from archaeological sites. 1976. Peabody Museum Bulletin 1. Harvard University Press. P. 94.

8. Endo H., Hayashi Y., Yamazaki K., Motokawa M., Kurtis P. J. – Ch., Lin L. – K., Chou Ch. – H. amd Oshida T. Geographical Variation of Mandible Size and Shape in the Wild Pig (Sus Scrofa) from Taiwan and Japan. Zoological Studies. 2002. 41(4). P. 452 – 460.

9. Grigson C. Sex and age determination of some bones and teeth of domestic cattle: a review of the literature. Aging and sexing animal bones from archaeological sites. Ed Wilson B. Grigson C. and Payne S. 1982.

10. Jančien÷ I. Kiaulininkyst÷. Kaunas. Terra Publica. 2005. P. 14 – 34.

11. Jewell P. Cattle from British Archaeological Sites. Man and Cattle. Occasional paper of Royal Antropological Institute. 1963. Vol.18. P. 80 – 101.

12. Klimas R., Klimien÷ A., Rinkevičius S. Pokyčiai Lietuvos baltųjų kiaulių selekcijoje. Gyvulininkyst÷: Mokslo darbai / LGI. 2003. T. 43. P. 107 – 117.

13. Klimas R., Klimien÷ A. Some biological characteristics of Hybrids (Sus domesticus X Sus scrofa L.). 2010. T. 10 (1). P. 31 – 36.

14. Leiggi P., May P (eds.) Vertebrate paleontological techniques. Cambridge University Press. 1994. Vol. 1. P. 205 – 226.

15. Miceikien÷ I., Kriauzien÷ J., Pečiulaitien÷ N., Baltr÷nait÷ L. Kiaulių veisimas ir genetika. Kaunas. 2007. P. 7.

(42)

42

17. Padaiga A., Vitkus A. Bendroji histologija. 2002. P. 134 – 144.

18. Piličiauskien÷ G., Baublien÷ J., Daugnora L. Galvijų lyties nustatymas pagal XIV – XVII A. plaštakų kaulų osteometrinius duomenis. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 2006. T. 34 (56). P. 40 – 45.

19. Piličiauskien÷ G., Galvijų kaulų iš Vilniaus žemutin÷s pilies teritorijos osteologin÷ analiz÷ ir amžiaus nustatymas pagal dantų struktūrą. 2008. P. 6 – 9.

20. Reno P. L., Meindl R. S., McCollum M. A. and Lovejoy C. O. Sexual dimorphism in Australopithecus afarensis was similar to that of modern humans. PNAS. 2003. Vol. 100, No. 16. P. 9404 – 9409.

21. Szara T., Kobrynczuk F., Kobryn H., Bartyzel B., Nowicka A. Sex dimorphism of the scapula in the European Bison (Bison Bonasus L). Veterinarija ir zootechnika. 2003. T. 23 (45). P. 60 – 62.

22. Weinstock J. Osteometry as a source of refined demographic information: sex-ratios reindeer, hunting strategies, and herd control in the Late Glacial site of Stellmoor, Northern Germany. Journal of archaeological science. 2001. P. 1187 – 1195.

23. Zakarauskas A. Patarimai gyvulių augintojams. Vilnius. Mokslo ir Enciklopedijų leidykla. 1995. P. 101 – 103.

24.

http://s3.amazonaws.com/greenwala- attachments/production/attachments/19642/original/capt.photo_1302277598200-1-0.jpg?1302286668. Prieiga per internetą 2012 08 21.

25. http://www.animal.lt/lt/informacija/idomus-straipsniai/pazinkime-lietuvoje-gyvenancius-laukinius-gyvunus. Prieiga per internetą 2012 08 21.

26. http://www.aps.uoguelph.ca/~swatland/ch2_1.htm. Prieiga per internetą 2012 08 22. 27. http://www.asu.lt/file.doc?id=23443. Prieiga per internetą 2012 09 15.

28. http://classes.midlandstech.edu/carterp/Courses/bio210/chap06/Slide3.JPG. Prieiga per internetą 2012 09 22.

29. http://elniai.lt/wp-content/uploads/2010/11/Virginija-Rubikyte_Gyvunu-laikymo-voljeruose-ekologiniai-ir-socialiniai-aspektai.pdf. Prieiga per internetą 2012 09 22. 30. http://www.engin.umich.edu/class/bme456/bonestructure/plywood1.jpg. Prieiga per

internetą 2012 09 22.

(43)

43

35. http://www.lifeinabruzzo.com/wp-content/uploads/2010/11/wild-boar.jpg. Prieiga per internetą 2013 01 08.

36. http://www.maremmaguide.com/wild-boar-facts.html. Prieiga per internetą 2012 07 09. 37. http://www.miske.lt/wp-content/uploads/2013/01/sernakiaule-615x340.jpg. Prieiga per

internetą 2012 08 17.

38. http://mokytojas.lt/biblioteka/ziureti/kaulinis-audinys-apibrezimas-49406.html. Prieiga per internetą 2012 06 15.

39. http://www.naturephoto.lt/img/photos/pictures/zinduoliai/0375_20100822_1474945641.jpg. Prieiga per internetą 2012 07 09.

40. http://nemokamai.moksliniaidarbai.lt/rasto-darbas/691/kaulinio-audinio-struktura-ir-rusys.html. Prieiga per internetą 2012 06 15.

41. http://nomeatballs.files.wordpress.com/2012/02/pig-skeleton.jpg?w=450&h=233. Prieiga per internetą 2011 05 07.

42. http://www.skullsite.co.uk/Pig/pigdom.htm. Prieiga per internetą 2012 01 16. 43. http://www.skullsite.co.uk/Pig/wbhybrid.htm. Prieiga per internetą 2013 01 16. 44. http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/8/8b/Wild_boar.jpg. 2012 07 03 45.

http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050518_082130-82562/DS.005.0.02.ETD. Prieiga per internetą 2011 06 04.

(44)

44

1. priedas. Šernakiaulių plaštakos kaulų matmenų (mm) aprašomoji statistika pagal lytį (dešin÷s pus÷s, Ш, IV plaštakos kaulų statistika, individų skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5, patel÷s – 3).

Matmenys Kaulas Lytis Min Max Vidurkis SD Didžiausias kaulo ilgis III Meit÷lis 7,7 9,1 8,65 0,66

(GL) Patinas 9 10 9,5 0,43 Patel÷ 8,6 9,1 8,87 0,25 IV Meit÷lis 7,6 9,7 8,3 0,95 Patinas 8,1 10,2 9,02 0,8 Patel÷ 8,7 10 9,3 0,66 Didžiausias

proksimalin÷s III Meit÷lis 2,9 3,4 3,18 0,22 epifiz÷s plotis (Bp) Patinas 3,2 3,5 3,4 0,14 Patel÷ 2,7 2,8 2,73 0,06

IV Meit÷lis 1,9 3,8 2,8 0,94 Patinas 2,5 3,3 2,9 0,34 Patel÷ 2,1 3,3 2,9 0,69

Diafiz÷s vidurio plotis III Meit÷lis 1,9 3,3 2,9 0,67

(B) Patinas 2,2 3,7 3,02 0,64

Patel÷ 2 3,5 2,87 0,78

IV Meit÷lis 2 2,8 2,38 0,33 Patinas 2,3 3,4 2,7 0,43 Patel÷ 2,3 2,9 2,66 0,32

Didžiausias distalin÷s III Meit÷lis 2,3 3 2,65 0,29 epifiz÷s plotis (Bd) Patinas 2 3,6 2,92 0,76 Patel÷ 2,9 3,7 3,3 0,4

(45)

45

2 priedas. Šernakiaulių plaštakos kaulų matmenų (mm) aprašomoji statistika pagal lytį (kair÷s pus÷s, Ш, IV plaštakos kaulų statistika, individų skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5, patel÷s – 3).

Matmenys. Kaulas Lytis Min Max Vidurkis SD Didžiausias kaulo ilgis III Meit÷lis 7 9,2 8,25 1,08

(GL) Patinas 8,9 9,6 9,28 0,29

Patel÷ 8,4 9,5 8,8 0,61

IV Meit÷lis 7,6 9,7 8,33 0,95 Patinas 8 9,2 8,54 0,47 Patel÷ 8,5 10,2 9,43 0,86

Didžiausias proksimalin÷s III Meit÷lis 2,1 3,7 3,2 0,81 epifiz÷s plotis (Bp) Patinas 2,3 3,1 2,6 0,34 Patel÷ 2,5 3,4 3,03 0,47

(B) Patinas 2 3,6 2,42 0,68

Patel÷ 2 3 2,43 0,51

Didžiausias distalin÷s III Meit÷lis 2,4 3,3 2,7 0,41 epifiz÷s plotis (Bd) Patinas 2,5 3,5 3 0,41 Patel÷ 2,7 3,5 3,07 0,4

(46)

46

3 priedas. Šernakiaulių p÷dos kaulų matmenų (mm) aprašomoji statistika pagal lytį (dešin÷s pus÷s, Ш, IV p÷dos kaulų statistika, individų skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5, patel÷s – 3).

Matmenys. Kaulas Lytis Min Max Vidurkis SD Didžiausias kaulo ilgis III Meit÷lis 9,1 10 9,5 0,37

(GL) Patinas 8,7 9,9 9,32 0,5

Patel÷ 9 10,4 9,53 0,56

Kaulo ilgis be plantarinio III Meit÷lis 8,9 10,3 9,6 0,59 paviršiaus (LeP) Patinas 9,1 10,7 9,72 0,66 Patel÷ 8,8 10,2 9,4 0,72

IV Meit÷lis 8,7 10,3 9,6 0,74 Patinas 9,1 11 10,26 0,7

Patel÷ 9,6 10,4 10,06 0,42

Didžiausias proksimalin÷s III Meit÷lis 2,1 3,9 3,2 0,81 epifiz÷s plotis (Bp) Patinas 2,5 3,6 2,98 0,42 Patel÷ 2,4 4 3,03 0,85

Diafiz÷s vidurio plotis III Meit÷lis 2 3 2,5 0,42

(B) Patinas 2,1 3 2,54 0,36

Patel÷ 2,3 2,8 2,53 0,25

Didžiausias distalin÷s III Meit÷lis 1,8 3,4 2,78 0,69 epifiz÷s plotis (Bd) Patinas 2,3 3,8 2,88 0,56 Patel÷ 2,1 3,5 2,56 0,81

(47)

47

4 priedas. Šernakiaulių p÷dos kaulų matmenų (mm) aprašomoji statistika pagal lytį (kair÷s pus÷s, Ш, IV p÷dos kaulų statistika, individų skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5, patel÷s – 3).

Matmenys. Kaulas Lytis Min Max Vidurkis SD Didžiausias kaulo ilgis III Meit÷lis 8,3 9,4 9 0,48

(GL) Patinas 9 10 9,42 0,4 Patel÷ 8,8 10,2 9,7 0,78 IV Meit÷lis 9,4 10,6 10,23 0,56 Patinas 10,1 12 10,7 0,79 Patel÷ 10,2 11 10,53 0,42 Kaulo ilgis be

plantarinio III Meit÷lis 8,7 9,6 9,18 0,37 paviršiaus (LeP) Patinas 9,1 10,4 9,78 0,65 Patel÷ 9,5 10,1 9,76 0,31

IV Meit÷lis 9,4 10,8 9,98 0,62 Patinas 9,5 10,7 10,1 0,46 Patel÷ 9,3 10,7 10 0,7 Didžiausias

proksimalin÷s III Meit÷lis 2,6 3,9 3,15 0,54 epifiz÷s plotis (Bp) Patinas 2,4 3,9 3,1 0,6

Patel÷ 2,4 3,8 2,96 0,74

(B) Patinas 2,3 3,1 2,86 0,32

Patel÷ 2,5 2,7 2,6 0,1

IV Meit÷lis 2,4 3,6 3 0,64 Patinas 2,3 3,5 2,98 0,48 Patel÷ 2,7 3,4 2,96 0,38

Didžiausias distalin÷s III Meit÷lis 2 3,8 2,95 0,75 epifiz÷s plotis (Bd) Patinas 1,9 3,6 2,94 0,71 Patel÷ 1,9 3,9 2,63 1,1

(48)

48

5 priedas. Lietuvos baltųjų kiaulių plaštakos kaulų matmenų (mm) aprašomoji statistika pagal lytį (individų skaičius : meit÷lių - 28, patelių - 36 ), (Alionien÷, Janilionis, 2005).

Matmenys Kaulas Lytis Min Max Vidurkis SD Didžiausias kaulo ilgis III Meit÷lis 26,2 76,4 49,14 17,43

(GL) Patel÷ 34,7 87,8 66,57 18,11 IV Meit÷lis 27,1 79,4 50,06 17,82

Patel÷ 35,4 91 67,9 18,53

Didžiausias proksimalin÷s III Meit÷lis 7,1 23,2 14,81 5,07 epifiz÷s plotis (Bp) Patel÷ 10,3 27,2 19,84 5,35

IV Meit÷lis 6,9 20,7 13,04 4,86

Patel÷ 8,7 23,3 17,46 4,76

Diafiz÷s vidurio plotis III Meit÷lis 6,2 17 10,51 3,57

(B) Patel÷ 7,7 21,8 14,72 4,42

IV Meit÷lis 6,3 15,4 10,11 3,18

Patel÷ 7,7 19,3 13,65 3,7

Didžiausias distalin÷s III Meit÷lis 7,8 20,9 13,77 4,67 epifiz÷s plotis (Bd) Patel÷ 9,7 25,2 18,08 4,84 IV Meit÷lis 7,9 20,7 13,51 4,59

Patel÷ 9,5 24,7 17,74 4,76

6 priedas. Lietuvos baltųjų kiaulių p÷dos kaulų matmenų (mm) aprašomoji statistika pagal lytį (individų skaičius: meit÷lių - 28, patelių - 36), (Alionien÷, Janilionis, 2005).

Matmenys Kaulas Lytis Min Max Vidurkis SD Didžiausias kaulo ilgis III Meit÷lis 29 84,1 54,6 19,9

(GL) Patel÷ 38,4 101,9 74,43 20,67 IV Meit÷lis 30,2 91 58,63 21,28 Patel÷ 42,2 108,6 79,88 22 Kaulo ilgis be plantarinio III Meit÷lis 28,6 83,3 54,27 19,38

paviršiaus (LeP) Patel÷ 38,5 97 73,28 19,72 IV Meit÷lis 29,7 87 56,8 20,55 Patel÷ 40,1 103,2 76,73 20,49 Didžiausias proksimalin÷s III Meit÷lis 7,7 20,5 13,51 4,52

epifiz÷s plotis (Bp) Patel÷ 9,4 23,3 17,48 4,26 IV Meit÷lis 7,4 22 14,01 4,81 Patel÷ 9,8 23,7 17,68 3,97 Diafiz÷s vidurio plotis III Meit÷lis 5,9 16,1 10,38 3,59

(B) Patel÷ 7,5 20,6 14,09 3,89

IV Meit÷lis 5,8 17,1 10,61 3,8 Patel÷ 7,5 20,2 14,2 4,07 Didžiausias distalin÷s III Meit÷lis 8,1 21 13,65 4,55 epifiz÷s plotis (Bd) Patel÷ 9,4 23,9 17,73 4,57 IV Meit÷lis 7,5 22,5 14,21 5,2

(49)

49

7 priedas. Šernų plaštakos kaulų matmenų (mm) aprašomoji statistika pagal lytį (individų skaičius : patinų - 35, patelių - 19 ), (Alionien÷, Janilionis 2004).

Matmenys Kaulas Lytis Min Max Vidurkis SD Didžiausias kaulo ilgis III Patinas 58,8 92,6 77,97 8,69

(GL) Patel÷ 65,8 87,2 77,87 7,33

IV Patinas 60,5 94,7 80,01 9,11

Patel÷ 68,4 89,1 79,94 7,79

Didžiausias proksimalin÷s III Patinas 16,4 23,3 20,11 1,86 epifiz÷s plotis (Bp) Patel÷ 16,9 21,8 19,37 1,39

IV Patinas 14,4 22,3 18 1,77

Patel÷ 14,9 19,8 17,62 1,4

Diafiz÷s vidurio plotis III Patinas 10,9 18,7 14,76 1,9

(B) Patel÷ 12,1 17,4 14,66 1,7

IV Patinas 10,1 16,7 13,23 1,69

Patel÷ 10,8 15,5 13,17 1,47

Didžiausias distalin÷s III Patinas 15,8 23,1 19,31 1,75 epifiz÷s plotis (Bd) Patel÷ 16,4 21,6 18,87 1,46

IV Patinas 15,3 23,5 19,03 1,78

Patel÷ 15,9 20,1 18,4 1,26

8 priedas. Šernų p÷dos kaulų matmenų (mm) aprašomoji statistika pagal lytį (individų skaičius : patinų (M) - 35, patelių (P) - 19 ), (Alionien÷, Janilionis 2004).

Matmenys Kaulas Lytis Min Max Vidurkis SD Didžiausias kaulo ilgis III Patinas 65,8 104,8 89,03 9,65

(GL) Patel÷ 76,1 96,8 87,55 7,97

IV Patinas 70,5 113,3 96,02 10,56 Patel÷ 81,4 105 94,91 8,74 Kaulo ilgis be plantarinio III Patinas 64,9 100,6 85,25 8,84 paviršiaus LeP Patel÷ 73 92,5 84,22 6,98 IV Patinas 68,7 107,9 91,21 9,67 Patel÷ 78,3 99,3 90,24 7,85 Didžiausias proksimalin÷s III Patinas 14 20 16,56 1,37 epifiz÷s plotis (Bp) Patel÷ 14,2 19,5 15,94 1,48 IV Patinas 14,9 21,3 17,92 1,38 Patel÷ 14,8 19,4 17,23 1,16 Diafiz÷s vidurio plotis III Patinas 10,9 16,6 13,97 1,56

(B) Patel÷ 11,6 16 13,64 1,46

(50)

50

9 priedas. Šernakiaulių plaštakos ir p÷dos kaulų matmenų (mm) patikimumo įvertinimas.

Plaštakos kaulai (III, IV) P÷dos kaulai (III, IV) Matmenys Kaulas Dešin÷ koja Kair÷ koja P Dešin÷ koja Kair÷ koja P

Didžiausias

kaulo ilgis III

Meit÷lis 1 9,1 9,2 9,4 9,1 Meit÷lis 2 9,1 9,1 9,5 9,4 Meit÷lis 3 8,7 7,7 10 9,2 Meit÷lis 4 7,7 7 9,1 8,3 Patinas 1 9,1 9,1 8,9 9,1 Patinas 2 9,7 9,3 8,7 10 Patinas 3 9,7 8,9 9,6 9,6 Patinas 4 9 9,6 9,9 9 Patinas 5 10 9,5 9,5 9,4 Patel÷ 1 8,6 8,5 9,2 10,1 Patel÷ 2 8,9 9,5 10,4 10,2 Patel÷ 3 9,1 8,4 9 8,8 0,14 0,67 IV Meit÷lis 1 9,7 9,7 9,7 10,4 Meit÷lis 2 7,9 8,2 9,5 9,4 Meit÷lis 3 8 7,8 10,9 10,5 Meit÷lis 4 7,6 7,6 9,5 10,6 Patinas 1 8,5 8 10,3 10,3 Patinas 2 8,1 8,8 10,9 10,9 Patinas 3 9 8,4 9,6 10,1 Patinas 4 9,3 9,2 11,6 10,2 Patinas 5 10,2 8,3 10 12 Patel÷ 1 10 10,2 11 11 Patel÷ 2 8,7 8,5 11,1 10,4 Patel÷ 3 9,2 9,6 10,7 10,2 0,42 0,7 Didžiausias proksimalin÷s

epifiz÷s plotis III

(51)

51 Meit÷lis 1 3,8 3,8 3,2 3 Meit÷lis 2 3,4 2,4 3,8 3,4 Meit÷lis 3 1,9 3 3,1 2,9 Meit÷lis 4 2,1 2,1 2,8 2,4 Patinas 1 3,3 2,9 3 3,4 Patinas 2 2,5 2,1 2,4 2,7 Patinas 3 3,1 3,3 3,2 3,6 Patinas 4 3 3,8 3,4 2,6 Patinas 5 2,6 3,5 3,8 3,3 Patel÷ 1 3,3 2,6 2,5 2,8 Patel÷ 2 3,3 2,7 3,4 3,2 Patel÷ 3 2,1 3,6 2,4 2,2 0,62 0,29 Diafiz÷s vidurio plotis III Meit÷lis 1 3,2 2,1 2,4 2,8 Meit÷lis 2 3,2 2,1 3 3,4 Meit÷lis 3 3,3 1,4 2 2,2 Meit÷lis 4 1,9 2,1 2,6 2,6 Patinas 1 3,7 3,6 3 3 Patinas 2 2,5 2,4 2,8 3 Patinas 3 2,2 2 2,1 2,3 Patinas 4 3,3 2 2,3 2,9 Patinas 5 3,4 2,1 2,5 3,1 Patel÷ 1 3,5 3 2,3 2,7 Patel÷ 2 3,1 2,3 2,8 2,6 Patel÷ 3 2 2 2,5 2,5 0,004 0,008 IV Meit÷lis 1 2,3 3,4 2 3,6 Meit÷lis 2 2,4 2 3,5 3,5 Meit÷lis 3 2,8 2,9 2,5 2,5 Meit÷lis 4 2 2 2 2,4 Patinas 1 2,3 1,9 3,6 3,1 Patinas 2 2,4 2,4 2,3 2,3 Patinas 3 3,4 1,9 2,7 3,3 Patinas 4 2,7 2,9 3,6 2,7 Patinas 5 2,7 2,5 1,9 3,5 Patel÷ 1 2,8 3,2 3,4 2,7 Patel÷ 2 2,9 2,5 3,4 3,4 Patel÷ 3 2,3 2,8 2,8 2,8 0,79 0,46 Didžiausias distalin÷s

epifiz÷s plotis III

(52)

(53)

53 10 priedas. Slankmatis.