FARMACIJOS FAKULTETAS
MONIKA ŽIŽYTĖ
VISUOMENĖS VAISTINĖS PACIENTŲ NUOMONĖ APIE VAISTŲ
TARPUSAVIO SĄVEIKAS BEI JŲ SVARBĄ LĖTINIŲ LIGŲ GYDYME
Magistro baigiamasis darbas
Vientisųjų studijų programa „Farmacija“, valstybinis kodas 6011GX003
Studijų kryptis „Farmacija“
Darbo vadovas
Doc. Dr. Vaidas Skyrius
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė Prof. Dr. Ramunė Morkūnienė ___________________________________
Parašas, data (metai, mėnuo, diena)
VISUOMENĖS VAISTINĖS PACIENTŲ NUOMONĖ APIE VAISTŲ
TARPUSAVIO SĄVEIKAS BEI JŲ SVARBĄ LĖTINIŲ LIGŲ GYDYME
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
TURINYS
SANTRAUKA...4 SUMMARY...6 SANTRUMPOS...8 SĄVOKOS...9 ĮVADAS...10DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...11
1. LITERATŪROS APŽVALGA...12
1.1. Vaistų tarpusavio sąveikų aktualumas, problematika ir klasifikacija...12
1.2. Vaistų suvartojimas Lietuvoje...13
1.3. Farmacinės paslaugos teikimo ypatumai...15
1.4. Vaistininko – gydytojo bendradarbiavimas...16
1.5. Polifarmacija...17
1.6. Gretutinių lėtinių ligų gydymo specifika...18
1.7. Vaistų tarpusavio sąveikų tyrimai Lietuvoje...19
1.8. Vaistų tarpusavio sąveikų tyrimai užsienio valstybėse...21
1.9. Apibendrinimas...21
2. TYRIMO METODIKA...23
2.1. Tyrimo planavimas...23
2.2. Tyrimo objektas...23
2.3. Tyrimo metodai...23
2.4 Tiriamųjų atranka, imties nustatymas...24
2.5. Duomenų analizės metodai...25
3. REZULTATAI...26
3.1. Tiriamųjų demografinės charakteristikos...26
3.2. Tiriamųjų lankymosi vaistinėje dažnis...27
3.3. Tiriamųjų sergamumas lėtinėmis ligomis...28
3.4. Tiriamųjų žinios apie vaistų sąveiką...30
3.5. Tiriamųjų vaistų vartojimo ypatumai...32
3.6. Tiriamųjų nuomonė bei patirtis...35
4. REZULTATŲ APTARIMAS...39
5. IŠVADOS...42
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...43
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS...44
SANTRAUKA
M. Žižytės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. V. Skyrius; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir Socialinės farmacijos katedra – Kaunas.
Magistrinio darbo tema: „Visuomenės vaistinės pacientų nuomonė apie vaistų tarpusavio sąveikas bei jų svarbą lėtinių ligų gydyme”.
Tyrimo tikslas: Įvertinti pacientų nuomonę apie vaistų tarpusavio sąveikas bei jų svarbą gydant lėtines ligas.
Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti pacientų suvokimą apie vaistų tarpusavio sąveikas. 2. Įvertinti pacientų supratimą apie vaistų tarpusavio sąveikų svarbą gydant lėtines ligas. 3.Nustatyti pacientų gaunamos informacijos apie vartojamų vaistų tarpusavio sąveikas dažnį.
Metodika: tyrimo pradžioje buvo sudarytas individualus planas, apžvelgta bei aprašyta su magistrinio darbo tema susijusi mokslinė literatūra. Tyrimui atlikti paruošta anketinė apklausa, kurioje buvo pateikta 23 klausimai. Gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-FF-22. Iš Kauno mieste esančios „Nemuno vaistinė“ vaistinės pacientų buvo surinkta 144 anketos. Duomenų analizei naudota IBM SPSS programos 26.0 versija. Diagramos atvaizduotos naudojantis Microsoft Word 2010 ir Microsoft Office Excel 2010 programomis.
Tyrimo dalyviai: UAB „Nemuno vaistinė“ vaistinės pacientai.
Tyrimo rezultatai: tyrime iš viso dalyvavo 144 pacientai: 90 (62,5%) moterų ir 54 (37,5%) vyrai. Beveik du trečdaliai (n=85; 59,0%) tyrimo dalyvių sirgo lėtinėmis ligomis. Nustatyta, jog 66,7% (n=96) respondentų žinojo apie galimą vaistų sąveiką, o dažniausiai pacientus apie ši reiškinį informavo gydytojai arba vaistininkai. Puse iš tų, kurie žinojo apie galimą vaistų sąveiką, taip pat žinojo, kad šis reiškinys gali daryti neigiamą įtaką gydant lėtines ligas (n=55; 57,3%).68,8% apklaustųjų pripažįsta vaistų derinimo būtinybę siekiant išvengti vaistų tarpusavio sąveikų lėtinių lygų gydyme. 63 (43,7%) tiriamieji mano, jog apie galimas vartojamų vaistų sąveikas juos turėtų informuoti ir gydytojas ir vaistininkas. Daugiau nei puse vaistinės pacientų niekada nepasiteirauja farmacijos specialisto apie galimas įsigyjamų vaistų sąveikas (n=85; 59,0%). Pacientai, kurie sirgo lėtinėmis ligomis, dažniau teiraudavosi vaistininko apie galimas vartojamų vaistų tarpusavio sąveikas. 74 (51,4%) vaistinės lankytojai nurodė, jog vaistinėje informaciją apie vaistų suderinamumą gauna labai retai arba niekada jos negauna. Pacientams trūksta žinių apie jų vartojamus vaistinius preparatus, todėl vaistininko konsultacijos metu norėtų gauti daugiau informacijos.
1. Pacientai geriausiai žino apie vaisto – vaisto sąveiką, o apie šį reiškinį juos dažniausiai informuoja gydytojas arba vaistininkas, tačiau trečdalis apklaustųjų nėra girdėję vaistų tarpusavio sąveikos sąvokos. Pacientų žinių trūkumas sukelia riziką nepasiekti norimo gydymo rezultato bei sukelti dar didesnę žalą, o ne naudą žmogaus organizmui.
2. Daugiau nei puse vaistinės pacientų, kurie žino apie vaistų sąveikos reiškinį, taip pat žinojo ir apie galimą vaistų sąveikos neigiamą įtaką gydant lėtines ligas, o du trečdaliai pacientų pripažįsta vaistų derinimo būtinybę gydant lėtines ligas. Todėl svarbu, jog vaistinėje pacientai gautų visą reikalingą informacija kaip vartoti vaistus, siekiant išvengti galimų sąveikų, kurios darytų neigiamą įtaką lėtinių ligų gydymui.
SUMMARY
The master’s thesis by M. Žižytė/ scientific supervisor associate professor V. Skyrius; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy cathedral – Kaunas.
The topic of the master’s thesis: „Community pharmacy patients opinions about drug interactions and their importance in the treatment of chronic diseases“.
The aim of the research: to evaluate patients opinions about drug interactions and their importance in the treatment of chronic diseases.
Tasks of the work: 1. To elucidate patients perceptions of drug interactions. 2. To evaluate patients understanding of the importance of drug interactions in the treatment of chronic diseases. 3. To determine the frequency of information received from patients about drug interactions.
Methodology: at the beginning of the research, a plan was drawn up, scientific publications related to the topic of the master's thesis were reviewed and described. A questionnaire was prepared for the research, in which 23 questions were asked. LSMU Bioethics Center Permission Nr. BEC-FF-22. 144 questionnaires were collected from the clients of “Nemuno vaistinė” in Kaunas. IBM SPSS version 26.0 was used for data analysis. The charts are displayed using Microsoft Word 2010 and Microsoft Office Excel 2010.
Participants of the research: patients of UAB „Nemuno vaistinė“ pharmacy.
Results of the study: a total of 144 patients participated in the study: 90 (62.5%) women and 54 (37.5%) men. Almost two thirds (n = 85; 59.0%) of the study participants had chronic diseases. It was found that 66.7% (n = 96) of the respondents were aware of possible drug interactions, and patients were most often informed about this phenomenon by doctors or pharmacists. Half of those who were aware of possible drug interactions were also aware that this phenomenon could have a negative impact on the treatment of chronic diseases (n = 55; 57.3%). 68.8% of respondents acknowledge the need for drug combination to avoid drug interactions in the treatment of chronic leagues. 63 (43.7%) respondents believe that both the doctor and the pharmacist should inform them about possible drug interactions. More than half of pharmacy patients never consult a pharmacist about possible drug interactions (n = 85; 59.0%). Patients with chronic diseases were more likely to ask their pharmacist about possible drug-drug interactions. 74 (51.4%) pharmacy visitors indicated that they receive information on drug compatibility at the pharmacy very rarely or never. Patients lack knowledge of the medicines they are taking and would like more information during a pharmacist consultation.
1. Patients know best about drug-drug interactions, and this phenomenon is usually reported by a doctor or pharmacist, but one third of the respondents have not heard of the concept of drug-drug interactions. Lack of patient knowledge carries the risk of not achieving the desired treatment result and causing even greater harm rather than benefit to the human body.
2. More than half of pharmacy patients who are aware of the phenomenon of drug interactions were also aware of the potential adverse effects of drug interactions in the treatment of chronic diseases, and two-thirds of patients acknowledge the need for drug combination in the treatment of chronic diseases. It is therefore important that patients receive all the necessary information on how to take their medicines at the pharmacy in order to avoid possible interactions that could have a negative impact on the treatment of chronic diseases.
SANTRUMPOS
AKF - angiotenziną konvertuojantis fermentas;
DDD/1000 - paros dozių skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų; LNL – lėtinė neinfekcinė liga;
n – tiriamųjų skaičius;
NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo; p – statistinis patikimumas;
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija;
SPSS – Statistical Package for the Social Science – statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa;
VVKT - Valstybinė Vaistų Kontrolės tarnyba; VVP – vaistų vartojimo problemos;
SĄVOKOS
Farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [10].
Farmakoterapija - ligų gydymas farmakologiniais preparatais arba vaistinėmis medžiagomis, įvairių vaistų racionalaus vartojimo ir veikimo tyrimas [44].
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [10].
Naudos ir rizikos santykis – vaistinio preparato palankaus terapinio poveikio ir keliamo pavojaus asmens ir visuomenės sveikatai santykis, nustatytas vertinant to preparato kokybę, saugumą ir veiksmingumą [10].
Nepageidaujama reakcija – nenorimas ir neigiamas organizmo atsakas į vaistinį preparatą, kuris pasireiškia vartojant registruoto vaistinio preparato įprastą dozę, skirtą žmogaus ligos profilaktikai, diagnostikai ar gydymui arba fiziologinei funkcijai grąžinti, koreguoti ar modifikuoti, arba bet kokią tiriamojo vaistinio preparato dozę [10].
ĮVADAS
Lietuvoje gyventojų skaičius kasmet mažėja, tačiau pastebima, jog suvartojamų vaistų skaičius vis auga. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba teigia, jog nuo 2012 m. iki 2018 m. suvartojamų medikamentų skaičius išaugo net 13 proc. [1]. Akivaizdu, jog didėjantis vaistų vartojimas gali iššaukti dažnesnius vaistų tarpusavio sąveikos atvejus. Šis reiškinys gali atsirasti dėl farmakodinaminės arba farmakokinetinės sąveikos. Atsiradusi farmakodinaminė sąveika gali sustiprinti arba susilpninti tam tikro vaisto veikimą, ko pasėkoje gali sumažėti vaisto efektyvumas arba atsirasti nepageidaujama reakcija. Farmakokinetinė sąveika gali atsirasti dėl sutrikusios vaistų absorbcijos, pasiskirstymo, metabolizmo ar eliminacijos [41].
Viena reikšmingiausių išaugusio vaistų vartojimo priežasčių yra staigus lėtinių ligų padažnėjimas. Mokslininkai pripažįsta, kad dažnai pacientai serga ne viena, o keliomis gretutinėmis ligomis, dėl ko tampa sunku išlaikyti naudos ir rizikos santykį gydant keliais skirtingais vaistais [24]. Žmonės, sergantis keliomis lėtinėmis ligomis, dažnai lankosi ne pas vieną, o pas kelis skirtingus gydytojus. Tyrimai rodo, jog pacientai, kurie lankosi ne tik pas šeimos gydytoją, bet ir kitus medicinos specialistus, dažniau susiduria su vaistų tarpusavio sąveikomis [39].
Šveicarijoje buvo nustatyta, jog reikšmingi vaistų sąveikos atvejai yra pakankamai dažni; tirtoms moterims sąveikos dažnis siekė 1,3 proc., o vyrams – 1,2 proc. per pastaruosius 12 mėnesių [29]. Norint sumažinti šio reiškinio dažnį, svarbu išsiaiškinti pacientų nuomonę bei supratimą apie vaistų tarpusavio sąveikas, bei ištirti ar žmonės supranta šio reiškinio svarbą gydant lėtines ligas. Lietuvoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog net 41,5 proc. apklaustų pacientų nežino kas yra vaistų nesuderinamumas, o 12 proc. teigia, jos vaistinių preparatų nebūtina derinti tarpusavyje. Taip pat net 80 proc. respondentų teigė, jog jiems trūksta informacijos apie jų vartojamų vaistinių preparatų suderinamumą [26]. Atlikti tyrimai rodo, jog vaistų sąveikos atvejai yra opi problema, kurią dažnai gali sąlygoti pacientų žinių stygius apie jų vartojamų vaistų derinimą.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti pacientų nuomonę apie vaistų tarpusavio sąveikas bei jų svarbą gydant lėtines ligas.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti pacientų suvokimą apie vaistų tarpusavio sąveikas;
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vaistų tarpusavio sąveikų aktualumas, problematika ir klasifikacija
Vaistas (vaistinis preparatas), tai medžiaga arba jų darinys, turintis pasižymėti savybėmis, kurios būtų tinkamos žmogaus ligoms gydyti arba užtikrinti jų profilaktiką [10]. Kai kartu skiriama daugiau nei vienas vaistinis preparatas (polifarmacija), atsiranda labai didelė vaistų sąveikos tikimybė [14]. Vaisto – vaisto farmakologinės sąveikos dažnai pablogina atskirų organų funkciją, padidina ar sumažina arterinį spaudimą, didina edema. Dažnai keliais skirtingais vaistais yra gydomi vyresnio amžiaus pacientai, todėl dėl įvykusios vaistų sąveikos pablogėja jų gyvenimo kokybė ir prailgėja hospitalizacijos laikas [11]. Vaistų sąveikos rizikos faktoriai priklauso nuo paciento ir vaisto savybių, bei kitų veiksnių (1 lentelė) [12].
1 lentelė. Veiksniai, keliantys vaistų sąveikos pavojų [12]
Paciento savybės Amžius
Genetinis polimorfizmas Gretutinės ligos
Vaisto savybės Siauras terapinis langas Dozė
Kita Polifarmacija
Daugiau nei vienas gydantis gydytojas Savigyda
2 lentelė. Vaistų sąveikos klasifikacija [13]
Pagal naudą ir žalą pacientui
Naudinga sveikatai
Nenaudinga/žalinga sveikatai Pagal mechanizmą Farmacinė sąveika
Farmakodinaminė sąveika Farmakokinetinė sąveika Pagal sąveikos
intensyvumą
Neženkli, kliniškai nereikšminga Ženkli, kliniškai reikšminga Stipri, kliniškai labai reikšminga
Dažnai vaistų tarpusavio sąveikos problema atsiranda vyresnio amžiaus žmonėms – skirtingų autorių duomenimis nuo 26 proc. iki 33 proc. vyresnio amžiaus pacientai galimai vartoja kelis vaistus su potencialia vaisto – vaisto sąveika. Manoma, jog stipriai didėjantis vaistų suvartojimas visame pasaulyje yra viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurios stipriai išauga galimybė atsirasti nepageidaujamai vaistų tarpusavio sąveikai [32;33].
Taigi vaistų tarpusavio sąveika yra labai opi ir aktuali problema šiuolaikinėje visuomenėje. Akivaizdu, jog viena iš rimčiausių priežasčių vaistų sąveikos atsiradimui yra vis didėjantis medikamentų suvartojimas visame pasaulyje, o kartu ir Lietuvoje.
1.2. Vaistų suvartojimas Lietuvoje
1 pav. Vaistų suvartojimas (DDD/1000 gyventojų/per dieną) 2012 m.-2018 m. [1]
2 pav. 2012 m. -2018 m. Parduotų vaistų pakuočių kiekis [1]
Lietuvos valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis 2018 m. kompensuojamų vaistų ir MPP receptų buvo išrašyta daugiau nei 10 mln., o kompensuojamųjų vaistų pardavimo suma sudarė per 271 mln. eurų [2; 3]. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis Lietuvoje dažniausiai vartojami širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai, nervų sistemą veikiantys vaistai, virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys vaistai, raumenų ir skeleto sistemą veikiantys vaistai, bei kvėpavimo sistemą veikiantys vaistai [36].
Taigi, apibendrinant 2012-2018 m. duomenis, galima teigti, jog Lietuvoje suvartojamų vaistinių preparatų skaičius vis auga, o tai įrodo jog lietuviai vartoja labai daug ne tik receptinių (priskirtų gydytojų), bet ir nereceptinių vaistų, todėl svarbu ne tik gydytojų bei pacientų sąmoningas
900 950 1000 1050 1100 1150 2012m. 2013m. 2014m. 2015m. 2016m. 2017m. 2018m. DDD/1 00 0 gy vent oj ų/p er dieną
Vaistų suvartojimas (DDD/1000
gyventojų/per dieną) 2012m.-2018m.
70500000 71000000 71500000 72000000 72500000 73000000 73500000 74000000 74500000 75000000 75500000 2012m. 2013m. 2014m. 2015m. 2016m. 2017m. 2018m. P arduo tų pa kuo čių sk aičiusvaistų paskyrimas ir vartojimas, bet ir farmacijos specialisto kompetentingos ir aiškios farmacinės paslaugos suteikimas.
1.3. Farmacinės paslaugos teikimo ypatumai
Sveikata yra vienas iš svarbiausių žmogaus gyvenimo kokybės faktorių. Sveikas žmogus yra gyvybingas, pajėgus svajoti ir įgyvendinti savo svajones, o pašlijus sveikatai jis tampa nedarbingas, emociškai sužlugdytas, todėl jo gyvenimo kokybė stipriai suprastėja. Greitėjant gyvenimo ritmui, žmogus neturi laiko laukti eilėje pas gydytojus, todėl lengviausiai ir greičiausiai jam prieinamas specialistas yra farmacininkas, kuris gali skubiai suteikti reikalingą pagalbą [4].
Pacientas, užėjęs į vaistinę, tikisi ne tik nusipirkti reikalingų vaistinių preparatų, bet ir gauti išsamią ir profesionalią farmacijos specialisto konsultaciją, kurios metu žmogus gautų visus atsakymus į jam rūpimus klausimus. Todėl vaistininkas yra atsakingas už suteiktą kokybišką farmacinę paslaugą, nes nuo jo patarimų ir rekomendacijų kokius medikamentus rinktis, priklauso paciento sveikata, bei jo ekonominių išteklių dydis [5]. Jono Grincevičiaus daktaro disertacijoje, kurioje buvo tirta ir vertinama visuomenės vaistinėse teikiama farmacinė paslauga, yra aprašomos pagrindinės farmacinės paslaugos charakteristikos:
Neapčiuopiamumas – pacientas įsigyja ne tik apčiuopiamą realų produktą, bet kartu gauna ir neapčiuomą farmacijos specialisto konsultaciją;
Heterogeniškumas – kiekvienas pacientas yra individualus, todėl ir farmacinė paslauga turi būti suteikta atsižvelgiant į kiekvieno paciento problemas ir poreikius;
Gamybos, pasiskirstymo ir vartojimo vienalaikiškumas – visos šios funkcijos vyksta vienu metu;
Paslaugos teikimas vyksta vartotojo ir vaistininko bendravimo metu, pacientas, priimdamas rekomenduojamą farmacijos specialisto produktą, neretai nežino galimo vaisto poveikio, todėl jis turi pasitikėti vaistininku.
Pacientas yra labai svarbus visame gydimo etape – nuo vartotojo teisingai išsakytų poreikių, problemų, išsamiai apibūdintų nusiskundimų ir simptomų priklauso suteiktos farmacinės paslaugos kokybiškumas;
Nesandeliuojama – farmacinė paslauga nėra apčiuopiamas produktas, todėl ir negali būti sandeliuojamas;
Be tinkamų medikamentų parinkimo, į konsultaciją turi įeiti ir rekomendacijos kaip tinkamai rūpintis sveikata, informuoti apie higienos, kūno priežiūros bei sveiko gyvenimo būdo svarbą. Taip pat farmacijos specialistas privalo informuoti pacientus apie vaistų poveikį, vartojimo ypatumus bei jų sąveiką. Svarbu, kad nacionalinės bei tarptautinės organizacijos užtikrintų aukštos kokybės teikiamą farmacinę paslaugą [7].
Taigi, farmacinės paslaugos teikimo ypatumai yra labai svarbūs paciento gydymo etape; farmacijos specialistas privalo ne tik suteikti išsamią ir aiškią informaciją apie vartojamus vaistus, bet ir prireikus bendradarbiauti su gydytoju, siekiant užtikrinti aukščiausios kokybės farmacinę paslaugą.
1.4. Vaistininko – gydytojo bendradarbiavimas
Kaip specialistai, vaistininkai ir gydytojai turi skirtingų žinių apie vaistus, todėl atsiranda galimybė šių dviejų profesijos specialybių bendradarbiavimui. Vaistininko ir gydytojo bendradarbiavimo idėja sugalvojo ir išskyrė Tarptautinė farmacijos federacija „Geros vaistinių praktikos nuostatuose“ (International Pharmaceutical Federation, 1997), kuriuose buvo nustatyta vaistininko bei gydytojo sąveikos būtinybė [5]. V. Peičius ir S. Grincevičienė atliko tyrimą, kuriame buvo siekta atskleisti vaistininko, teikiančio farmacinę paslaugą, ir gydytojo bendradarbiavimo aspektus. Šiame tyrime buvo nustatyta, jog vaistininko ir gydytojo bendradarbiavimas įgyja vis didesnę reikšmę kokybiškos ir profesionalios sveikatos priežiūros paslaugos teikimui [8]. Taip pat 2015 m. buvo atliktas tyrimas, norint nustatyti Panevėžio miesto gydytojų požiūrį į farmacijos specialisto ir gydytojo bendradarbiavimą. Rezultatai parodė, jog 77 proc. respondentų teigė, jog vaistininkų bei gydytojų bendradarbiavimas yra naudingas ir sudaro galimybes užtikrinti saugų vaistų vartojimą, o 66 proc. apklaustųjų pripažino, kad tai galėtų būti pagrindinis veiksnys, užtikrinantis saugią farmakoterapiją. Tyrimo išvados atskleidė, jog dauguma apklaustų gydytojų pripažįsta, jog bendradarbiavimas tarp medikų ir vaistininkų yra pagrindinis veiksnys, užtikrinantis saugų paciento gydymą [9].
1.5. Polifarmacija
Polifarmacija apibūdinama kaip reiškinys, kuomet yra vartojami keli skirtingi vaistai vienu metu. Atlikti tyrimai rodo, jog šis reiškinys pasireiškia 20-70 proc. pacientų, kurie dažniausiai yra vyresnio amžiaus [18]. L.V. Veehofas aprašė tris polifarmacijos laipsnius (lengva, vidutinė ir sunki polifarmacija), kurie priklauso nuo suvartojamų medikamentų skaičiaus (3 pav.) [34]. Šiuolaikinėje visuomenėje vis didėjantis suvartojamų medikamentų skaičius kelią susirūpinimą dėl dažnėjančios vaistų sąveikos žalos žmogui [15]. Yra įrodyta, jog vyresnio amžiaus žmonėms vienu metu vartojantiems kelius skirtingus vaistus yra sunku išlaikyti gydymo naudos ir žalos santykį [16]. Tyrimo, kuriame buvo tirta 1995 m. ir 2010 m. polifarmacijos ir nepageidaujamų vaistų sąveikų atvejų pokyčiai, rezultatai atskleidė, jog 2010 m. vaistų sąveikos skaičius padidėjo net 13%, o tam daugiausiai įtakos turėjo per didelis paskirtų vartoti vaistų skaičius [15].
3 pav. Polifarmacijos laipsniai [34]
Sparčiai daugėjant atskirų medicinos mokslo šakų ir gydytojams vis aktyviau ieškant naujų specializacijų, pacientas dažnai gydomas „dalimis“, t.y. gydytojas skirdamas vaistą nuo vienos ligos neatsižvelgia į kito gydytojo skirtą medikamentą. Pacientas, klausydamas abiejų gydytojų rekomendacijų vartoja abu paskirtus vaistus. Tokiu būdu pacientas dažnai atsiduria polipragmazijos, t. y. penkių ar daugiau receptinių vaistų reguliaraus vartojimo gniaužtuose [19]. 2010 m. Lietuvos ligoninėje buvo atliktas tyrimas siekiant įvertinti vyresnio amžiaus pacientų vaistų vartojimo valdymą. Šio tyrimo rezultatuose akcentuojama, jos dažniausiai daugybinės ligos vargina vyresnio amžiaus pacientus, ko pasėkoje didėja suvartojamų vaistų skaičius – respondentai atsakė, kad gauna vidutiniškai apie 11 – 12 vaistų per dieną - pastebima stipri polifarmacija [17].
Taigi, aiškiai matome, kad polifarmacija turi labai didelę įtaką vaistų sąveikos nepageidaujamiems atvejams – kuo daugiau yra vartojama skirtingų medikamentų, tuo didesnė tikimybė paciento sveikatai sukelti žalą, o ne naudą, tačiau kartu ir akivaizdu, kad su polifarmacija dažniausiai susiduria vyresnio amžiaus pacientai, kurie serga ne viena, bet keliomis gretutinėmis lėtinėmis ligomis.
1.6. Gretutinių lėtinių ligų gydymo specifika
Viena iš didžiausių šio meto išsivysčiusių pasaulio šalių problemų yra lėtinės neinfekcinės ligos (toliau – LNL): širdies ir kraujagyslių, onkologinės bei lėtinės kvėpavimo sistemos ligos, nutukimas ir kitos [20]. Lietuvoje atlikto tyrimo metu, kurio tikslas buvo atskleisti 65 metų ir vyresnių Vilniaus gyventojų sveikatos problemas bei vaistų vartojimo ypatumus, nustatyta, jog dažniausiai pacientai susiduria su tokiomis ligomis kaip arterinė hipertenzija, širdies nepakankamumas, taip pat juos kamuoja stuburo ir sąnarių, psichikos bei plaučių ligos, piktybiniai navikai [35]. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) 2016 m. tyrimo duomenimis, pagrindinių LNL išsivystymą iš esmės lemia gyvensenos sąlygoti 8 rizikos veiksniai (3 pav.) [21]. Visos pasaulio šalys, neatsižvelgiant į jų išsivystymo lygį, dėl staigaus LNL plitimo nebegali pasipriešinti staigiems visuomenės sveikatos pokyčiams ir garantuoti lengvai prieinamų naujų medicinos technologijų, todėl PSO skatina šalis didinti sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumą bei vykdyti sveikatos priežiūros sistemos reformas [22;23].
4 pav. LNL rizikos veiksniai [21]
Kenksmingas alkoholio vartojimas
Fizinės veiklos stoka
Per didelis druskos vartojimas
Rūkimas
Padidėjęs kraujo spaudimas Diabetas
Nutukimas
Sveikatos priežiūros sistemos specialistai pripažįsta, jog susiduria su nauju iššūkiu: vis daugėja asmenų, kurie serga keliomis gretutinėmis lėtinėmis ligomis [24]. Akivaizdu, kad veiksmingai poliligotumo kontrolei, diagnostikos, gydymo bei rekomendacijų gairės turi būti nukreiptos ne į vienos specifinės ligos kontrolę, bet ir į kitų, gretutinių ligų valdymą [25]. Todėl labai svarbu teisingas ir atsakingas paciento gydymas:
Parinkti mažiausia veiksminga vaisto dozė;
Būtina stebėti pacientą dėl galimų nepageidaujamų vaistų poveikių (kartu ir vaistų sąveikų);
Atlikti visų paciento vartojamų vaistų (paskirtų gydytojo ir vartojamu savo nuožiūra) tikrinimą ir stebėjimą;
Informuoti ne tik pacientą bet ir jo artimuosius apie galimus nepageidaujamus reiškinius, naudos bei rizikos santykį, suteikti informaciją kaip išvengti nepageidaujamų vaistų sąveikų [37].
Taigi, pacientai vis dažniau kenčia nuo kelių gretutinių ligų, ko pasėkoje padidėja rizika atsirasti nepageidaujamai vaistų sąveikai, dėl kelių vartojamų medikamentų. Todėl vaistininko intervencija yra labai svarbus veiksnys, siekiant užtikrinti ne žalingą, o naudingą gydymą pacientui, kuris ne visada turi pakankamai informacijos apie vartojamų vaistų derinimą.
1.7. Vaistų tarpusavio sąveikų tyrimai Lietuvoje
Vaistų tarpusavio sąveikos problema yra labai aktuali šiuolaikinėje visuomenėje, todėl yra atlikta daug tyrimu norit išsiaiškinti pacientų žinias apie šį nepageidaujamą reiškinį. 2018 m. R. Rupšienė atliko polifarmacijos paplitimo tyrimą, o kartu ir domėjosi pacientų žiniomis apie vaistų nesuderinamumą. Buvo apklausta 383 respondentai. Nustatyta, jog 58,5 proc. respondentų yra girdėję tokią sąvoką kaip vaistų nesuderinamumas, o 41,5 proc. nėra girdėję šios sąvokos. Taip pat išsiaiškinta, jog 36 proc. apklaustųjų apie vaistų nesuderinamumą yra išgirdę iš vaistininkų, 22,8 proc. atsakė kad apie tai sužinojo iš gydytojų, 9,9 proc. šią informaciją girdėjo per televiziją, o 6,3 proc. apie vaistų nesuderinamumą sužinojo iš kaimynų. Didžioji dalis 59 proc. apklaustųjų mano, kad vaistinius preparatus yra svarbu derinti tarpusavyje, 20,6 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu, o 12 proc galvoja, kad nebūtina derinti vaistų tarpusavyje. Iš visų apklaustųjų respondentų daugiau nei 80 proc. teigė, jog apie vaistų suderinamumą trūksta informacijos, todėl norėtu apie tai sužinoti daugiau [26].
pacientams ar juos gydantiems artimiesiems, kad būtų užtikrintas saugus pasirinktų vaistų vartojimas. Anketos su klausimais buvo išdalintos 123 vaikų tėvams ir 82 farmacijos specialistams. Tik 6,5 proc. apklaustų tėvų teigė, jog prieš išduodant nereceptinį vaistinį preparatą, skirtą vaikui, vaistininkas įspėja apie galimas sąveikas su kitais vaistais, 16,2 proc. teigė, jog tokią informaciją gauna dažnai, 54,5 proc. sakė, jog įspėja tik kartais, o 22,8 proc. nurodė, jog niekada negauna informacijos apie galimą vaistų sąveiką. Tėvų taip pat buvo teiraujamasi, kokios informacijos norėtų gauti daugiau apie vartojamą vaistą. Daugiau nei puse apklaustųjų (54,5%) nurodė, jog norėtų daugiau sužinoti apie sąveikas su kitais vaistiniais preparatais [38]. Taigi, šie tyrimai parodo, jog pacientai gauna per mažai informacijos apie jų vartojamų vaistų suderinamumą ir pripažįsta, jog norėtų įgauti daugiau žinių apie šį reiškinį.
2016 m. G. Pačkauskaitės atliktame vaistų sąveikų tyrime respondentų buvo klausiama ar atleidžiant kalio preparatus farmacijos specialistas pasiteirauja paciento apie kitų preparatų vartojimą. 59 proc. teigė, jog teiraujasi, o likusioji dalis atskleidė, kad nepasiteirauja. Taip pat respondentų, vartojančių statinus, buvo klausiama apie vaistininko teiravimąsi dėl paciento kitų vaistų vartojimo. 50,7 proc. atsakė, kad farmacijos specialistas nesiteirauja apie kitus vartojamus medikamentus, o 49,3 proc. pripažino, kad teiraujasi. Taip pat pacientų, naudojančių AKF inhibitorius, pasiteirauta, ar jie apskritai žino apie galimas vaistų sąveikas. 50 proc. apklaustųjų teigė kad žino, o likę 50 proc. tvirtino, kad nežino [27]. Taigi, tyrimuose matoma, kad puse farmacijos specialistų nesidomi kitais paciento vartojamais vaistais, todėl galima daryti prielaidą, jog pacientai dažnai negauna reikiamos informacijos apie jo vaistų nesuderinamumą.
2019 m. D.Mockutė vykdė tyrimą, kurio metu aiškinosi acetilsalicilo rūgšties kaip antiagreganto vartojimo ypatumus vyresnio amžiaus pacientų grupėje. Pacientų buvo teiraujamasi, ar vaistininkas įspėja apie įsigyjamų vaistų galimas sąveikas su kitais vaistais. Du trečdaliai apklaustųjų (65,8%) tvirtino, jog yra įspėjami apie galimas sąveikas, o likusia respondentu dalis teigė, jog vaistininkas apie tai visai neinformuoja, arba tai daro tik kartais. Tyrimo rezultatuose pažymima, jog pacientai, sergantys keliomis gretutinėmis ligomis, turi didesnę galimybę patirti acetilsalicilo rūgšties ir kito vartojamo preparato sąveiką, todėl svarbu, jog pats pacientas informuotų gydytoją ar vaistininką apie jau vartojamą preparatą [40].
1.8. Vaistų tarpusavio sąveikų tyrimai užsienio valstybėse
Vaistų sąveikos problema yra aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose Europos sąjungos šalyse, kuriose taip pat atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurių metu siekta įrodyti šios problemos svarbą. 2010 m. Graikijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu siekta nustatyti galimas įvykusias vaistų sąveikas nagrinėjant pacientų receptus. Įrodyta, jog 213 atveju įvyko viena arba daugiau nepageidaujamų vaistų sąveikų. Daugiausiai galimų vaistų sąveikų buvo nustatyta žmonėms, kurie serga lėtine liga. 287 atvejų sąveikos buvo reikšmingos ir labai reikšmingos [28]. Dar vienas platus receptų nagrinėjimo tyrimas buvo atliktas 2016 m. Šveicarijos šalyje, kurio metu buvo atskleista, jog reikšmingos vaistų sąveikos yra labai dažnos paciento gydymo etape. Tirtoms 1607233 moterims vaistų sąveikos dažnis siekė 1,3 proc., o 1525307 vyrams – 1,2 proc. per pastaruosius 12 mėnesių[29].
2010 metais Kroatijoje buvo vykdomas tyrimas, kurio metu siekta išsiaiškinti visuomenės vaistinės pacientų vartojamų vaistų tarpusavio sąveikas. Tyrime dalyvavo 265 vyresnio amžiaus pacientai, kurie per dieną vidutiniškai vartodavo po 3 vaistinius preparatus. Reikšmingos vaistų tarpusavio sąveikos buvo nustatytos 90,6% respondentų. Dažniausiai nustatytos vaistų tarpusavio sąveikos buvo tarp nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (toliau – NVNU) ir antihipertenzinių vaistų (n=149) [31]. Norvegijos šalyje atlikto tyrimo metu nustatyta, jog pacientams, kurie NVNU vartojo su kitais jiems priskirtais vaistais, vaistų tarpusavio sąveika pasireiškė net 59,5 proc. apklaustųjų [30].
Skirtingose pasaulio šalyse atliekami vaistų vartojimo problemų (toliau – VVP) tyrimai, rodo, jog viena iš dažniausiai pasireiškiančiu problemų yra būtent vaistų sąveikos atvejai. VVP tyrimas buvo atliktas Libano sostinės Beiruto ligoninėje. Tyrimas truko 6 mėnesius; rezultatai parodė, jog iš 572 pacientų VVP pasireiškė 90, o dažniausiai pasireiškusi problema buvo vaistų sąveika (37%) [41]. Panašus tyrimas buvo atliktas 2011 m. Indijos ligoninėje. Šio tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, jog labiausiai paplitusios VVP tarp tiriamųjų pacientų buvo vaistų tarpusavio sąveikos (25%) [42]. Dar vienas tyrimas buvo atliktas Vokietijos ligoninės gastroenterologijos, urologijos bei neurologijos skyriuose. Jo metu buvo tirti 306 pacientai. Šio tyrimo rezultatai taip pat parodė, jog dažniausiai pasireiškusios VVP buvo vaistų tarpusavio sąveikų problemos (34,6%) [43].
1.9. Apibendrinimas
dažnai padidintina sąveikų dažnį. Tokie veiksniai kaip polifarmacija, keli gydantys gydytojai bei paciento savigyda taip pat padidina vaistų tarpusavio sąveikų pavojų [12].
Vaistų suvartojimas Lietuvoje kasmet vis didėja, todėl svarbu, jog vaistininkas, kaip kvalifikuotas asmuo, suteiktų profesionalią konsultaciją kaip atsakingai vartoti medikamentus, atsakytų į visus pacientui kylančius klausimus bei stengtųsi, jog vaistų tarpusavio sąveikų atvejų skaičius mažėtų. Siekiant geriausių rezultatų, labai svarbus veiksnys yra vaistininko ir gydytojo komunikavimas. Kelias gretutines ligas dažnai gydo keli skirtingi gydytojai, todėl vaistininkas gali būti jų tarpininkas, kuris identifikavęs galimas kelių skirtingų paskirtų vaistų tarpusavio sąveikas, informuotų gydytoją bei padėtų jam išspręsti pasireiškusią potencialią vaistų vartojimo problemą.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo planavimas
Magistrinio darbo pradžioje pirmiausia buvo analizuojami mokslinės literatūros šaltiniai, pasirinkti tyrimo metodai, sudarytas tyrimo planas bei suformuluoti tikslai ir uždaviniai.
Vėliau buvo atliekamas empirinis tyrimas, prieš tai gavus leidimą iš LSMU Bioetikos centro Nr. BEC-FF-22 (žr. 1 priedas). Taip pat buvo gautas UAB „Nemuno vaistinė“ 465 fil., V. Krėvės pr. 97A, Kaune, direktorės leidimas atlikti tyrimą vaistinėje (žr. 2 priedas). Parengtas instrumentas – anoniminė anketinė apklausa, norint išsiaiškinti pacientų nuomonę apie vaistų tarpusavio sąveikas bei jų svarbą gydant lėtines ligas (žr. 3 priedas). Tyrimo dalyviai: Kauno mieste esančios „Camelia“ vaistinės pacientai. Respondentai apklausas pildė savarankiškai, kiekvienas iš jų prieš tai buvo informuotas, jog surinkti duomenys anoniminiai ir bus naudojami tik rengiant mokslinį darbą.
2.2. Tyrimo objektas
Tyrimo objektas – Kauno miesto visuomenės vaistinės klientų nuomonė bei patirtis. Tyrimo atlikimui parengta apklausa sudaryta iš 23 klausimų (žr. 3 priedas).
Anketos pradžioje respondentas yra supažindinamas su vykdomo magistrinio darbo tema, anketos pildymo tikslu, taip pat yra nurodoma, jog jokie asmeniniai duomenys nebus viešinami, o rezultatai skelbiami tik apibendrinti. Pirmoje anketos dalyje respondentas turi atsakyti į sociodemografinius klausimus, tokius kaip lytis ir amžius. Toliau anketą sudaro klausimai apie vaistinės lankymo dažnį, pacientų sergamą lėtinėmis ligomis, tiriamųjų žinias apie vaistų sąveiką, vartojamus vaistinius preparatus, bei tiriamųjų nuomonę bei patirtį. Anketa pateikiama prieduose (žr. 3 priedą).
2.3. Tyrimo metodai
1. Teorinis analizės metodas. Analizuota ir aprašyta mokslinė literatūra, susijusi su magistrinio darbo tematika.
2. Empirinis analizės metodas. Tyrimo metu buvo naudojamas anoniminės anketinės apklausos metodas. Tyrimo metu respondentai savarankiškai atsako į anketoje pateikiamus klausimus. Anketoje buvo pateikti 22 uždaro tipo ir 1 atviro tipo klausimai. Respondentai, atsakydami į klausimus, gali pasirinkti vieną arba kelis jiems tinkamiausius atsakymus . Tyrimas atliktas visuomenės vaistinėje. Anketos buvo dalinamos atsitiktinai pasirinktu vaistinės darbo metu.
3. Statistiniai tyrimo metodai. Anketinės apklausos metu gauti duomenys apdoroti ir susisteminti IBM SPSS 26.0 versijos programiniu paketu. Statistiniams ryšiams įvertinti naudotas chi – kvadrato (toliau - χ2) kriterijus. Gauti skirtumai rezultatuose laikyti statistiškai reikšmingais, kai statistinis patikimumas (toliau - p) - mažiau nei 0,05. Darbe pateikiami grafikai ir lentelės sudaryti Microsoft Word 2010 ir Microsoft Office Excel 2010 programomis.
2.4 Tiriamųjų atranka, imties nustatymas
Tyrimas buvo atliekamas 2020 m. gruodžio – 2021 m. vasario mėnesiais visuomenės tinklinėje vaistinėje Kauno mieste. Skaičiuojant tyrimo imtį buvo naudojamasi skaičiumi, kiek per mėnesį vaistinė išspausdina čekių. Vidutiniškai per mėnesį atspausdinta 2743 čekių. Remiantis šiais duomenimis, apskaičiuojame imties dydį taikant Paniotto formule:
Kur:
n – imties dydis;
∆ – imties paklaidos dydis, kai paklaida ±5 proc. (∆ = 0,05); N – generalinis visumos dydis.
Imtį taip pat galima nustatyti ir pasinaudojant lentele (žr. 3 lentelę).
Iš viso išdalinta anketų – 349, pilnai užpildytų grįžo – 144. Vadinasi, anketų grįžtamumas siekia 41,3 proc.
3 lentelė. Imties dydžio nustatymas, atsižvelgiant į tiriamosios populiacijos dydį bei imties paklaidą [49]
Populiacijos dydis Imties paklaida
±3% ±5% ±10%
Rekomenduojamas imties dydis
100 92 80 49 250 203 152 70 500 341 217 81 750 441 254 85 1 000 516 278 88 2 500 748 333 93 5 000 880 357 94 10 000 964 370 95 25 000 1023 378 96 50 000 1045 381 96 100 000 1056 383 96 1 000 000 1066 384 96 100 000 000 1067 384 96
2.5. Duomenų analizės metodai
3.
REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų demografinės charakteristikos
Iš viso buvo apklausti 144 respondentai. Gauti rezultatai susisteminti bei išreikšti procentine dalimi.Anketos pradžioje buvo užduodami sociodemografiniai klausimai, kuriais siekiama išsiaiškinti respondentų lytį bei amžių. Išsamūs rezultatai pavaizduoti 3 lentelėje.
3 lentelė. Tiriamųjų sociodemografinė charakteristika (n = 144)
Požymis Grupė Respondentų skaičius Respondentų kiekis
(%) Lytis Vyras 54 37,5 Moteris 90 62,5 Iš viso 144 100,0 Amžius 18-44 36 25,0 45-59 47 32,6 60-75 38 26,4 >75 23 16,0 Iš viso 144 100,0
Respondentų buvo paprašyta nurodyti savo lytį. Didesnę apklaustųjų dalį sudarė moterys – 90 (62,5%), likusią dalį sudarė vyrai - 54 (37,5%) (5 pav.).
5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį (n = 144)
Antrajame klausime respondentų buvo paprašyta nurodyti savo amžių. Tiriamieji rinkosi iš keturių pateiktų amžiaus grupių. Didžiausią dalį sudarė 45 – 59 metų amžiaus respondentai – 47 pacientai (32,6%). 38 (26,4%) apklaustieji nurodė esantys 60 – 75 metų amžiaus, o 36 (25,0%) respondentai teigė, jog yra 18 - 44 metų amžiaus. Mažiausią apklaustųjų dalį sudarė vyresni nei 75 metų amžiaus žmonės – 23 (16,0%) (6 pav.).
6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių (n = 144)
3.2. Tiriamųjų lankymosi vaistinėje dažnis
7 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lankymosi vaistinėje dažnį (n = 144)
3.3. Tiriamųjų sergamumas lėtinėmis ligomis
Siekiant nustatyti respondentų sveikatos būklę, buvo klausiama, ar respondentai serga lėtinėmis ligomis. Iš 144 apklaustųjų 85 (59,0%) nurodė, jog serga lėtinėmis ligomis. 37 (25,7%) pacientai serga viena lėtine liga, o 48 (33,3%) tiriamieji serga keliomis lėtinėmis ligomis. 59 (41,0%) respondentai neserga lėtinėmis ligomis. Rezultatai parodė, jog nors viena lėtine liga serga 55 tyrime dalyvavusios moterys ir 30 vyrų.
Nurodydami, kokiomis lėtinėmis ligomis serga, vaistinės pacientai (n=85) galėjo rinktis iš pateiktų lėtinių ligų grupių sąrašo (sergantys keliomis lėtinėmis ligomis galėjo rinktis kelis pasirinkimo variantus) – širdies ir kraujagyslių ligos – 40 (47,1%); cerebrovaskulinės ligos – 10 (11,8%); kvėpavimo sistemos ligos – 15 (17,6%); virškinimo sistemos ligos – 23 (27,1%); akių ligos – 15 (17,6%); ausų ligos – 4 (4,7%); kepenų ligos – 2 (2,4%); tulžies pūslės ligos – 3 (3,5%); inkstų ligos – 5 (5,9%); prostatos ligos – 3 (3,5%); sąnarių ligos – 14 (16,5%); stuburo ligos – 11 (12,9%); diabetas – 9 (10,6%); onkologinės ligos – 4 (4,7%); kitos ligos – 12 (14,1%) (8 pav.).
8,30% 21,50% 34,70% 30,60% 0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00% 40,00%
Kelis kartus per savaitę
Vieną kartą per savaitę
Viena kartą per mėnesį
8 pav. Tiriamųjų, sergančių lėtinėmis ligomis, pasiskirstymas pagal ligas (n = 85)
Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp paciento amžiaus bei sergamumo lėtinėmis ligomis (χ2=36,966; p<0,05). Jaunesni pacientai dažniausiai nesirgo lėtinėmis ligomis, viena lėtine liga dažniau sirgo 45 – 59 amžiaus pacientai, o vyresni nei 60 metų amžiaus apklaustieji dažniausiai sirgo keliomis gretutinėmis lėtinėmis ligomis (9 pav.).
9pav. Tiriamųjų sergamumo lėtinėmis ligomis priklausomybė nuo amžiaus (n = 144)
47,10% 11,80% 17,60% 27,10% 18% 4,70% 2,40% 3,50% 5,90% 3,50% 16,50% 12,90% 10,60% 4,70% 14% 0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00% 40,00% 45,00% 50,00%
Kokiomis ligomis sergate?
3.4. Tiriamųjų žinios apie vaistų sąveiką
Respondentų buvo klausiama ar jie žino kas yra žalingą poveikį sukelianti polifarmacija. Net 106 (73,6%) apklaustieji pripažino, kad nežino kas tai yra ir tik 38 (26,4%) pacientai nurodė, kad žino. Tai rodo, jog toks reiškinys kaip polifarmacija vaistinės klientams nėra žinomas. Apie galimą vaistų sąveika žinojo 96 (66,7%) respondentai, o likusi dalis – 48 (33,3%) apklaustųjų, nežinojo apie tokį reiškinį(10 pav.)
10 pav. Pacientų žinios apie polifamaciją bei vaistų sąveiką (n = 144)
Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp paciento lyties bei žinojimo apie galimą vaistų sąveiką (χ2=6,533; p<0,05). Nustatyta, jog moterys geriau žino apie galimą vaistų sąveiką nei vyrai. Taip pat nustatyta, jog pacientai, kurie nežinojo kas yra žalingą poveikį sukelianti polifarmacija, kartu dažnai nežinojo kas yra galima vaistų sąveika (χ2=25,811; p<0,05).
Pacientų, kurie žinojo apie galimą vaistų sąveiką (n = 96) buvo klausiama iš kokių informacinių šaltinių sužinojo apie šį reiškinį (buvo galima rinktis kelis atsakymo variantus). Gauti duomenys parodė, jog dažniausiai informacija gaunama iš gydytojų – taip atsakė 55 (57,3%) pacientai. Taip pat nemaža dalis apklaustųjų nurodė, jog sužinojo iš vaistininkų – 50 (52,1%) pacientų. 28 (29,2%) respondentai apie vaistų sąveiką girdėjo per televiziją, o mažiausioji apklaustųjų dalis – 17 (17,7%) klientų, sužinojo iš pažįstamo žmogaus (11 pav.). Matoma, jog dažniausias informacijos šaltinis yra kvalifikuoti specialistai – gydytojai bei vaistininkai.
66,70% 26,40%
33,30%
73,60%
0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 80,00% Ar žinote apie galimą vaistų
sąveiką?
Ar žinote kas yra žalingą poveikį sukelianti
polifarmacija?
11 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, iš kur gavo informaciją apie vaistų sąveiką (n = 96)
Kitas anketos klausimas leido išsiaiškinti kokias vaistų sąveikas žino tiriamieji (n = 96). Dažniausiai respondentai žymėjo, jog yra girdėję apie vaisto ir vaisto sąveiką – tai nurodė 67 (69,8%) apklaustieji. 51 (53,1%) pacientas žinojo vaisto ir gėrimo galimas sąveikas, o 28 (29,2%) pažymėjo vaisto ir maisto sąveiką. 10 (10,4%) apklaustųjų nežinojo nei vienos iš paminėtų sąveikų (12pav.).
Paskutiniame klausime, skirtame tik žinantiems apie galimas vaistų sąveikas, buvo klausiama ar pacientai žino, jog vaistų sąveika gali daryti neigiamą įtaką lėtinių ligų gydymui. 55 (57,3%) tiriamieji pažymėjo, jog žino, o 41 (42,7%) – nežinojo.
12 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kokias vaistų sąveikas žino (n = 96)
57,30% 52,10% 29,20% 17,70% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00%
Iš gydytojo Iš vaistininko Girdėjau per televiziją
Iš pažįstamo žmogaus
Iš kur sužinojote apie vaistų sąveiką?
29,20% 69,80% 53,10% 10,40% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00% 80,00%
Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp paciento lyties bei žinojimo apie vaistų sąveikos neigiamą įtaką gydant lėtines ligas (χ2=17,065; p<0,05) (13 pav.). Moterys dažniau žinojo, jog šis reiškinys gali sukelti neigiamą poveikį gydant gretutines ligas.
13 pav. Tiriamųjų žinių apie galimą neigiamą įtaką priklausomybė nuo lyties (n = 96)
3.5. Tiriamųjų vaistų vartojimo ypatumai
Vienuoliktame klausime buvo nagrinėjamas respondentų vartojamų medikamentų skaičius, kuriuos yra priskyręs gydytojas. 51 (35,4%) pacientas pažymėjo, jog gydytojas nėra priskyręs vaistų. 37 (25,7%) apklaustieji paminėjo, jog jiems yra priskirti 3-4 medikamentai. 30 (20,8%) tiriamųjų pažymėjo, jog vartoja 1 - 2 vaistus. Mažiausiai – 26 (18,1%) pacientai nurodė, jog gydytojas yra priskyręs daugiau nei 5 vaistus (14 pav.).
Nurodydami, kokius vaistinius preparatus jiems yra priskyręs gydytojas, vaistinės pacientai (n=93) galėjo rinktis iš pateiktų vaistinių preparatų grupių sąrašo (vartojantys kelis vaistus galėjo rinktis kelis pasirinkimo variantus) – kiti vaistai – 49 (52,7%);širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai – 39 (41,9%);skausmą ir uždegimą mažinantys vaistai – 35 (37,6%); virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys vaistai – 28 (30,1%); raumenų ir skeleto sistemą veikiantys vaistai – 20 (31,5%); kraujo sistemą veikiantys vaistai – 16 (17,2%); kvėpavimo sistemą veikiantys vaistai – 16 (17,2%); kepenų sistemą veikiantys vaistai – 5 (5,4%) (15 pav.).
9,38% 20,83% 47,90% 21,88% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00%
Žinau apie neigiamą įtaką Nežinau apie neigiamą įtaką
14 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kiek vaistinių preparatų yra priskyręs gydytojas (n = 144)
15 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kokius vaistinius preparatus yra priskyręs gydytojas (n = 93)
Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp paciento sergamumo lėtinėmis ligomis bei jam gydytojo priskirtų vaistų skaičiaus (χ2=140,168; p<0,05). Pacientams, kurie nesirgo nei viena lėtine liga, dažniausiai nebuvo priskirta vartoti medikamentų, o pacientai, kurie sirgo keliomis lėtinėmis ligomis, dažniausiai vartojo daugiau nei 5 mediko priskirtus preparatus (16 pav.).
35,40%
20,80% 25,70%
18,10%
Kiek vaistinių preparatų Jums yra priskyręs
gydytojas?
Nei vieno 1 - 2 vaistus 3 - 4 vaistus 5 ir daugiau vaistus 52,70% 41,90% 37,60% 30,10% 17,20% 31,50% 17,20% 5,40% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00%kiti vaistai širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai skausmą ir uždegimą mažinantys vaistai virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys vaistai kraujo sistemą veikiantys vaistai raumenų ir skeleto sistemą veikiantys vaistai kvėpavimo sistemą veikiantys vaistai kepenų sistemą veikiantys vaistai
Kokius vaistinius preparatus Jums yra priskyręs
16 pav. Tiriamųjų vartojamų gydytojo priskirtų vaistų skaičiaus priklausomybė nuo sergamumo lėtinėmis ligomis (n = 144)
Taip pat anketoje buvo domimasi kiek vaistinių preparatų pacientai vartoja savo nuožiūra. Paaiškėjo, jog 66 (45,8%) apklaustieji savarankiškai vartoja 1 – 2 vaistus. 52 (36,1%) respondentai nurodė, jog nevartoja nei vieno vaisto, o 20 (13,9%) pažymėjo, jog vartoja 3 – 4 vaistus. Mažiausia dalis – 6 (4,2%) pacientai, nurodė, jog savo nuožiūra vartoja 5 ir daugiau vaistus (17 pav.).
Pacientų, kurie vartojo vaistus savarankiškai (n=92), buvo paprašyta nurodyti kokius preparatus naudoja. Respondentai galėjo rinktis iš pateiktų vaistinių preparatų grupių sąrašo (vartojantys kelis vaistus galėjo rinktis kelis pasirinkimo variantus) - skausmą ir uždegimą mažinantys vaistai – 51 (55,4%); virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys vaistai – 42 (45,7%); kiti vaistai – 22 (23,9%);širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai – 22 (23,9%); kepenų sistemą veikiantys vaistai – 16 (17,4%); kvėpavimo sistemą veikiantys vaistai – 11 (12,0%); kraujo sistemą veikiantys vaistai – 10 (10,9%); raumenų ir skeleto sistemą veikiantys vaistai – 10 (10,9%) (18 pav.).
17 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kiek vaistinių preparatų vartoja savo nuožiūra (n = 144) 2,10% 0% 33,30% 12,50% 2,10% 6,30% 9,70% 14,60% 1,40% 1,40% 16,70% 0% 0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00% Serga viena lėtine liga Serga keliomis lėtinėmis ligomis Neserga Nei vieno 1 - 2 vaistus 3 - 4 vaistus 5 ir daugiau vaistus 36,10% 45,80% 13,90% 4,20%
Kiek vaistinių preparatų vartojate savo nuožiūra?
Nei vieno 1 - 2 vaistus 3 - 4 vaistus
18 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kokius vaistinius preparatus vartoja savo nuožiūra (n = 92)
3.6. Tiriamųjų nuomonė bei patirtis
Siekiant išsiaiškinti pacientų nuomonę apie vaistų suderinamumą sergant lėtinėmis ligomis, buvo klausiama, ar svarbu vaistus derinti tarpusavyje. Didžiausia dalis – 99 (68,8%) respondentai, nurodė, jog taip, tai yra svarbu, 40 (27,8%) tiriamųjų nurodė, kad nėra tikri dėl medikamentų derinimo tarpusavyje ir tik 5 (3,5%) atsakymai buvo, jog ne, tai nėra svarbu (19 pav.).
19 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Ar svarbu vaistus derinti tarpusavyje?“ (n = 144) 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00%
kiti vaistai širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai skausmą ir uždegimą mažinantys vaistai virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys vaistai kraujo sistemą veikiantys vaistai raumenų ir skeleto sistemą veikiantys vaistai kvėpavimo sistemą veikiantys vaistai kepenų sistemą veikiantys vaistai
Kokius vaistinius preparatus vartojate savo nuožiūra?
68,80% 3,50%
27,80%
Ar svarbu vaistus derinti tarpasavyje?
Taip pat pacientų buvo klausiama ar jie yra patyrę nepageidaujamą vaistų sąveiką. 91 (63,2%) apklaustasis atsakė, jog nėra patyręs nepageidaujamos vaistų sąveikos, 38 (26,4%) – jog nėra tikri dėl atsakymo, o 14 (9,7%) respondentų nurodė, jog yra patyrę šį reiškinį (20 pav.). Tiriamųjų, kurie patyrė nepageidaujamą vaistų sąveiką (n = 14), buvo paprašyta įvardinti vaistus, kurie sukėlė sąveiką, bei atsiradusius sąveikos požymius. Buvo gauti devyni atsakymai:
1) Gelomyrtol – skrandžio skausmas 2) Vaistas nuo depresijos sukėlė nerimą 3) Neatsimenu
4) Metotreksatas – krėtė drebulys
5) Pykinimas, viduriavimas, galvos svaigimas 6) Svorio kritimas, apetito nebuvimas
7) Kalio chloridas ir Cyclodol – skrandžio kraujavimas 8) Ibuprofenas ir aspirinas – kraujavimas
9) Detralex ir trental – turi priešingus veikimus
20 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Ar esate patyręs(-usi) nepageidaujamą vaistų sąveiką?“ (n = 144)
Respondentų buvo teiraujamasi, kas, jų nuomone, turėtų juos informuoti apie vartojamų vaistų sąveikas. Beveik puse visų apklaustųjų (43,7%; n = 63) pažymėjo, jog informuoti turėtų tiek gydytojas tiek vaistininkas. 41 (28,5%) tiriamasis atsakė, jog turėtų informuoti tik vaistininkas, o 40 (27,8%), kad tik gydytojas.
Pasidomėjus apklausoje dalyvaujančių žmonių, ar jie pirkdami vaistinius preparatus pasiteirauja vaistininko apie galimas vaistų sąveikas, daugiausiai apklaustųjų atsakė „Ne, niekada nesiteirauju“ (59,0%; n=85). 46 (31,9%) respondentai pripažino, jog kartais pasiteirauja, o mažiausia
9,70%
63,90% 26,40%
Ar esate patyręs(-usi) nepageidaujamą vaistų sąveiką?
Taip Ne
dalis – 13 (9,0%) tiriamųjų, atsakė, jog visada pasiteirauja. Taip pat pacientų buvo klausiama, ar kai perka vaistinius preparatus, vaistininkas pasiteirauja pacientų apie kitus jų vartojamus vaistus. 59 (41,0%) respondentai pažymėjo, jog vaistininkas tik kartais pasiteirauja, 46 (31,9%) atsakė, jog taip, visada pasiteirauja, o 39 (27,1%) nurodė, jog vaistininkas niekada nesiteirauja apie kitus vartojamus vaistus (21 pav.).
21 pav. Paciento bei vaistininko komunikacija konsultacijos metu vaistinėje (n = 144)
Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp paciento sergamumo lėtinėmis ligomis bei teiravimosi apie galimas vaistų sąveikas (χ2=10,528; p<0,05). Pacientai, kurie sirgo viena arba keliomis lėtinėmis ligomis, dažnai nurodė, jog kartais pasiteirauja vaistininko apie galimas jų perkamų vaistų sąveikas. Tuo tarpu nesergantys lėtinėmis ligomis dažniausiai apie sąveiką nesiteirauja.
Sekančiu klausimu buvo siekiama išsiaiškinti kaip dažnai vaistinės pacientai gauna informaciją apie vaistų nesuderinamumą. 43 (29,9%) respondentai niekada nėra gavę informacijos, 33 (22,9%) – kiekvieną kartą kai perka kelis vaistus, 31 (21,5%) – labai retai gauna informaciją, 16 (11,1%) – kai pacientas pats pasiteirauja, 11 (7,6%) – kai gydytojas vaistą išrašo pirmą kartą, 10 (6,9%) – kiekvieną kartą kai apsiperka.
Anketos pabaigoje buvo teiraujamasi, ar pacientam pakanka turimų žinių apie jų vartojamų preparatų galimas sąveikas. 66 (45,8%) respondentų pripažino, jog jiems neužtenka turimų žinių, o likusieji pasidalino į dvi lygias dalis - 39 (27,1%) atsakė, jog žinių pakanka, bei kiti 39 (27,1%) tiriamieji pažymėjo, jog nežino atsakymo (22 pav.).
0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 80,00% Kai perkate vaistinius
preparatus, ar vaistininkas pasiteirauja apie kitus jūsų
vartojamus vaistus? Ar perkant vaistinius preparatus pasiteiraujate vaistininko apie galimas vaistų
sąveikas? Niekada
22 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Ar Jums pakanka žinių apie Jūsų vartojamų preparatų galimas sąveikas?“ (n = 144)
Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp paciento lyties bei jo turimų žinių pakankamumo (χ2=7,944; p<0,05). Moterys dažniau nurodė, jog joms pakanka turimų žinių apie vartojamų preparatų galimas sąveikas, nei vyrai.
Pasiteiravus, kokių žinių pacientai norėtų gauti daugiau konsultacijos metu, net 67 (46,5%) respondentai nurodė, jog norėtu daugiau sužinoti apie jų vartojamų vaistų galimas sąveikas, beveik tiek pat respondentų (45,8%; n = 66) pažymėjo, jog norėtų sužinoti su kokiais maisto produktais bei gėrimais negalima vartoti perkamų vaistų. 39 (27,0%) pacientai norėtų sužinoti daugiau apie taisyklingą vaistų vartojimą, o 40 (27,7%) apklaustųjų pažymėjo, jog trūksta informacijos apie tai, kas yra vaistų sąveika. 29 (20,1%) tiriamiesiems gaunamų žinių visiškai pakanka.
27,10%
45,80% 27,10%
Ar Jums pakanka žinių apie Jūsų vartojamų preparatų
galimas sąveikas?
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Vykdytoje anketinėje apklausoje dalyvavo daugiau moterų (62,5%), nei vyrų (37,5%). Kauno miesto savivaldybės duomenimis, 2020 metų pradžioje Kauno mieste moterų gyvena daugiau nei vyrų - moterys sudaro 55,6 proc., o vyrai – 44,4 proc. Kauno gyventojų [46]. Apklausos metu taip pat matoma, jog tarp vaistinės lankytojų vyrauja moterys.
Išanalizavus tyrimo metu gautus duomenis nustatyta, jog 59,0% (n=85) pacientų serga bent viena lėtine liga. Dažniausiai pacientai sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis. Tai sudaro net 47,1% respondentų, kurie atsakė sergantys lėtinėmis ligomis. Lyginant gautus rezultatus su 2020 m. Kaune atliktu vaistų vartojimo problemų identifikavimo tyrimo duomenimis, pastebime, kad rezultatai yra labai panašūs. Vykdytos apklausos rezultatai parodė, jog lėtinėmis ligomis sirgo 66,2% vaistinės lankytojų, o pacientai taip pat dažniausiai sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis [47]. Mūsų tyrimas parodė, jog lėtinėmis ligomis dažniausiai serga vyresnio amžiaus pacientai (χ2=36,966; p<0,05).
Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog net 73,6% respondentų nežino kas yra žalingą poveikį sukelianti polifarmacija. Tuo tarpu apie galimą vaistų sąveiką žinojo 66,7% apklaustųjų. Rezultatai parodė, jog apie galimą vaistų sąveiką geriau žino moterys nei vyrai (χ2=6,533; p<0,05). Didžioji dalis pacientų apie galimą vaistų sąveiką sužinojo iš gydytojo (57,3%) arba vaistininko (52,1%). Ankščiau atliktame tyrime Lietuvoje buvo teiraujamasi pacientų, iš kur yra girdėję apie vaistų (ne)suderinamumą. Pacientai nurodė, jog dažniausiai jų informacijos šaltinis yra vaistininkas (36%), tačiau neretai sužino ir iš gydytojo (22,8%) [26]. Kito tyrimo gauti duomenys parodė, kad apie statinų galimas sąveikas informavo panašus kiekis gydytojų ir vaistininkų, atitinkamai 30 proc. ir 34 proc. [27]. Tai rodo, jog medicinos bei farmacijos specialistų intervencija pacientų švietime atlieka reikšmingą vaidmenį.
Tyrimas parodė, jog vaistinės pacientai geriausiai žinojo apie vaisto – vaisto sąveiką (69,8%). Daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė, jog žino, kad vaistų sąveika gali daryti neigiamą įtaką lėtinių ligų gydymui (57,3%). Moterys dažniau žinojo, jog šis nepageidaujamas reiškinys gali sukelti neigiamą poveikį gydant gretutines ligas, nei vyrai (χ2=17,065; p<0,05).
Apklausa atskleidė, jog pacientai vartoja didelius vaistų kiekius. Net 43,8% apklaustųjų vartoja daugiau nei tris gydytojo priskirtus vaistus, o 18,1% respondentų daugiau nei tris medikamentus vartoja savo nuožiūra. Yra įrodyta, jog didėjant vartojamų medikamentų skaičiui, didėja ir sąveikų pasireiškimo rizika: vartojant du vaistus, sąveikos tikimybė siekia 13 proc., keturis vaistus – 38 proc., o vartojant daugiau nei 7 vaistus – 82 proc. [30]. Gauti rezultatai rodo, jog šios vaistinės pacientai susiduria su didele vaistų tarpusavio sąveikos pasireiškimo rizika.
Remiantis anksčiau atliktu tyrimu Lietuvoje galime pastebėti, kad žmonių supratimas, jog vaistus reikia derinti tarpusavyje pagerėjo. 2018 m. atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog 59,0% apklaustųjų pritaria, jog reikia vaistus derinti tarpusavyje [26]. Akivaizdu, jog pacientai supranta, jog gydant lėtines ligas būtina derinti vaistus tarpusavyje ir taip išvengti nepageidaujamų sąveikų.
Gauti rezultatai atskleidė, jog pacientai dažnai nesupranta koks yra skirtumas tarp vaistų sąveikos ir nepageidaujamo reiškinio. 9,7% apklaustųjų nurodė, jog yra patyrę nepageidaują vaistų sąveiką. Tačiau paprašius įvardinti vaistus bei atsiradusios sąveikos pažymius, tik trys pacientai nurodė teisingą vaistų sąveikos atveji. Kiti apklaustieji tik įvardino pasireiškusius požymius (neaišku kas juos sukėlė), o kiti nurodė vieną vaistinį preparatą ir jo sukeltą nepageidaujamą reiškinį. Tai rodo, jog pacientams trūksta informacijos apie šių reiškinių skirtumus.
Mokslininkai pripažįsta, jog ne tik gydytojai, bet ir vaistininkai privalo informuoti pacientą apie vaistų poveikį, vartojimo ypatumus bei jų galimą sąveiką [7]. Mūsų tyrimas atskleidė, jog beveik puse apklaustųjų (43,7%) mano, jog apie galimas vaistų tarpusavio sąveikas juos turi informuoti ir gydytojas ir vaistininkas. Ankščiau atlikto tyrimo metu 97,7% apklaustųjų nurodė, jog pasitiki farmacininko suteikta informacija [27]. Akivaizdu, jog vaistinės lankytojai vertina vaistininko suteiktas žinias taip pat, kaip ir gydytojo ir pasitiki farmacininko kompetencija.
Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti kokia yra paciento bei vaistininko iniciatyva konsultacijoje dėl galimų vaistų tarpusavio sąveikų. Daugiau nei puse apklaustųjų (59,0%) nurodė, jog pirkdami vaistinius preparatus niekada nepasiteirauja apie jų galimas tarpusavio sąveikas. San Franciske atliktame receptinių ir nereceptinių vaistų tyrime buvo nustatyta, jog didžioji dalis pacientų visiškai nesidomi apie jų vartojamus vaistus, dėl ko dažnėja vaistų sąveikos atvejai [48]. Nustatėme, jog pacientai, kurie serga viena ar keliomis lėtinėmis ligomis, kartais pasiteirauja apie galimas jų vartojamų medikamentų sąveikas, o tie kurie neserga - dažniausiai nesiteirauja (χ2=10,528; p<0,05). Tai rodo, jog pacientai supranta, jog vaistų tarpusavio sąveikos gali daryti įtaką jų lėtinių ligų gydymui. Taip pat 41,0% respondentų nurodė, jog vaistininkas konsultacijos metu tik kartais pasiteirauja apie kitus pacientų vartojamus vaistus, o kad specialistas niekada to nedaro, nurodė net 27,1% apklaustųjų. Lyginant su 2016 m. Lietuvoje atlikto tyrimo gautais rezultatais pastebėjome, jog vaistininkas per retai domisi apie kitus paciento vartojamus medikamentus. Anksčiau gauti rezultatai parodė, jog 50,7% respondentų nurodė, jog vaistininkas nesiteirauja apie kitus paciento vartojamus vaistus ar maisto papildus [27].
informaciją apie galimas vaistų tarpusavio sąveikas pacientams teikia skirtingu dažniu – vieni tai daro rečiau nei kiti, todėl ir pacientų žinios apie šį reiškinį yra nevienodos.
5. IŠVADOS
1. Pacientai geriausiai žino apie vaisto – vaisto sąveiką, o apie šį reiškinį juos dažniausiai informuoja gydytojas arba vaistininkas, tačiau trečdalis apklaustųjų (33,3%) nėra girdėję vaistų tarpusavio sąveikos sąvokos. Pacientų žinių trūkumas sukelia riziką nepasiekti norimo gydymo rezultato bei sukelti dar didesnę žalą, o ne naudą žmogaus organizmui.
2. Daugiau nei puse vaistinės pacientų, kurie žino apie vaistų sąveikos reiškinį, taip pat žinojo ir apie galimą vaistų sąveikos neigiamą įtaką gydant lėtines ligas (p<0,05), o du trečdaliai pacientų (68,8%) pripažįsta vaistų derinimo būtinybę gydant lėtines ligas. Todėl svarbu, jog vaistinėje pacientai gautų visą reikalingą informacija kaip vartoti vaistus, siekiant išvengti galimų sąveikų, kurios darytų neigiamą įtaką lėtinių ligų gydymui.
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus ir juos apžvelgiant parengtos ir siūlomos šios praktinės rekomendacijos:
Rekomendacijos farmacijos specialistams:
1) Skirti daugiau laiko paciento konsultacijai, pasiteirauti paciento apie paciento lėtines ligas, bei kitus jo vartojamus preparatus, bei patikrinti ar tarp įsigyjamų paciento preparatų nėra galimų vaistų tarpusavio sąveikų.
2) Informuoti pacientą apie tai kas yra vaistų tarpusavio sąveiką, paaiškinti kodėl reikia vengti šio nepageidaujamo reiškinio bei informuoti pacientą su kokiais vaistiniais preparatais negalima vartoti įsigyjamų medikamentų.
Rekomendacijos vaistinės pacientams:
1) Jeigu manote, jog jums trūksta žinių, susijusių su vaistų tarpusavio sąveikos reiškiniu, teiraukitės apie tai savo gydytojo ar vaistininko.
5. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Vartotojui - tik saugūs ir efektyvūs vaistai! – Ataskaitos. [Žiūrėta 2020 m. sausio 11d.]. Prieiga per internetą: http://www.vvkt.lt/Ataskaitos
2. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Naujienos. [Žiūrėta 2020 m. sausio 11 d.]. Prieiga per internetą: www.vlk.lt/naujienos
3. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Statistika. [Žiūrėta 2020 m. sausio 11 d.]. Prieiga per internetą: www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/kompensuojamieji-vaistai/Statistika 4. Jurgita Daukšienė. Visuomenės vaistinės pacientų gaunamos farmacinės ir sveikatinimo
informacijos tyrimas ir vertinimas. Daktaro disertacija. Kaunas, 2010. [Žiūrėta 2020 m. sausio
17d.]. Prieiga per internetą:
www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/86319/2/Jurgita_Dauksiene_disertacija.pdf
5. Grincevičienė V, Radžiūnas R, Grincevičienė Š, Grincevičius J. Profesinės sąveikos vaistininkas – gydytojas ypatumai: situacijos analizė ir pacientų lūkesčiai. Filosofija. Sociologija 2011; 22(2):207-213.
6. Grincevičius J. Visuomenės vaistinėse teikiamos farmacinės paslaugos tyrimas ir įvertinimas: daktaro disertacija. Kaunas, 2008. [Žiūrėta 2020 m. sausio 17d.]. Prieiga per internetą:
www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/84848/2/disertacija%20v10%20galutinis.pdf
7. Wal P, Wal A, Bhandari A, Pandey U, Rai AK. Pharmacist involvement in the patient care improves outcome in hypertension patients. Journal of research in pharmacy practice. 2013 Jul;2(3):123.
8. Peičius E., Grincevičienė V. Vaistininko ir gydytojo profesinių vaidmenų pokyčiai ir jų bendradarbiavimo galimybės. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2015; 13(11):663-667. 9. Palšauskas G, Daukšienė J, Kizevičienė E, Gaurylienė R. Panevėžio miesto gydytojų požiūris į
farmacijos specialisto ir gydytojo bendradarbiavimą. Sveikatos ekonomika ir vadyba. 2015;25(5):176-9.
10. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas: priimtas Lietuvos respublikos seimo 2006 m. birželio 22 d. Nr.X-790
11. Venturini CD, Engroff P, Ely LS. Gender differences, polypharmacy, and potential pharmacological interactions in the elderly. Clinics. 2011; 66(11): 1867–72.
12. Magro L, Moretti U, Leone R. Epidemiology and characteristics of adverse drug reactions caused by drug–drug interactions. Expert Opinion on Drug Safety. 2011;11(1):83-94.
