Lukas Zinkevičius
5 kursas, 11 grupėIMPLANTO ĮSRIEGIMO GYLIO IR MINKŠTŲJŲ
AUDINIŲ AUKŠČIO APIE JUOS ĮTAKA MARGINALINIO
KAULO REZORBCIJAI. MOKSLINĖS LITERATŪROS
SISTEMINĖ APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas:
Asist. Mindaugas Pranskūnas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA
IMPLANTO ĮSRIEGIMO GYLIO IR MINKŠTŲJŲ AUDINIŲ AUKŠČIO APIE JUOS ĮTAKA MARGINALINIO KAULO REZORBCIJAI. MOKSLINĖS LITERATŪROS
SISTEMINĖ APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas) Lukas Zinkevičius, 5 kursas, 11 grupė Asist. Mindaugas Pranskūnas
20...m. ... 20...m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil. Nr.
Mokslinio
darbo dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai
Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas, uždaviniai (1
balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai,
kalba, publikavimo būklė ir pan.) 0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15
Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose
aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a)apibendrinti
duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasiklautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys
lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0
20
Rezultatų aptarimas
(1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26 Literatūros
sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų- ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
31
Praktinės rekomendacij
os
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos
ir ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo
analizė, meta-regresija? +1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2balai) <15 psl. (-5 balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta?
-2 balai
-1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka mokslinio
darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų?
-2 balai
-1 balas
39
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5
balo
40 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
)
41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo
struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 -0,5
42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą;
ir poskyrių pavadinimai?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų
ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 -0,5
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 -0,5
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________ _______________________________________ ________________________
TURINYS
SANTRAUKA ... 9 SUMMARY ... 10 SANTRUMPOS ... 11 ĮVADAS... 12 Darbo tikslas ... 13 Darbo uždaviniai ... 13STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA... 14
1.1 Paieškos metodai ... 14
1.2 Straipsnių įtraukimo ir neįtraukimo kriterijai ... 14
1.3 Paieškos metodika ... 15
1.4 Duomenų kaupimas ... 16
DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 17
2.1 Duomenų paieškos rezultatai ... 17
2.2 Tyrimų metodikos charakteristikos ... 18
2.3 Tiriamųjų populiacijos charakteristikos... 18
2.4 Intervencijų charakteristikos ... 18
2.5 Tyrimų pateiktų rezultatų apžvalga ... 19
2.5.1 Marginalinio kaulo aukščio pokyčiai lyginant ploną gleivinės aukštį su storu ... 19
2.5.2 Marginalinio kaulo aukščio pokyčiai lyginant skirtingus implanto gylius ... 21
REZULTATŲ APTARIMAS... 22
3.1 Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos ... 22
3.2 Sisteminės apžvalgos trūkumai ... 23
IŠVADOS ... 25
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 26
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 27
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Kraštinio kaulo apie implantus išsaugojimas vis dar
išlieka vienas iš svarbių veiksnių siekiant ilgalaikės dantų implantų sėkmės. Tarp daugelio faktorių, kurie įtakoja pokyčius marginaliniame kaule apie implantus, galime išskirti gleivinės aukštį
(biotipą) virš žandikaulio alveolės keteros, bei implanto įsriegimo gylį kaule. Darbo tikslas išsiaiškinti ar periimplantinių minkštųjų audinių aukštis ir implanto įsriegimo gylis daro įtaką kraštinio kaulo rezorbcijai po implanto įsriegimo ir protezavimo, metų bėgyje.
Medžiaga ir metodai: Mokslinės literatūros sisteminei apžvalgai mokslinių straipsnių paieška
buvo atlikta nuo 2008 m. kovo 18 dienos iki 2018 m. kovo 15 dienos. Straipsniai buvo atrinkti naudojant PRISMA atrankos sistemą iš Pubmed-Medline ir PMC duomenų bazių. Į literatūros apžvalgą buvo įtrauktos publikacijos anglų kalba, klinikiniai tyrimai atlikti su žmonėmis, kurių metu buvo vertinamas: vertikalus dantenų aukštis, kaulo rezorbcijos lygis, implanto įsriegimo gylis žandikaulyje.
Rezultatai: Analizei atrinktos 18 mokslinės publikacijos, iš jų - analizuoti 6 tyrimai, kuriose
dalyvavo 502 pacientų (amžius nuo 18m.), jiems buvo įsriegti 807 implantai, dalyviai nesirgo ligomis, kurios būtų kontraindikacija implantacijai. Atlikus analizę, didelė dalis (4) nagrinėtų tyrimų rezultatų parodė, kad minkštųjų audinių aukštis turi įtakos kaulo remodeliacijai apie
implantus metų bėgyje. Dvejuose tyrimuose nebuvo pastebėta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp plono ir storo gleivinės aukščio. Taip pat buvo pastebėta, jog implantai įsriegti žandikaulio keteros lygyje turėjo didesnius kaulo rezorbcijos rodiklius lyginant su implanto pozicionavimu virš kaulo keteros, be to pozicionuojant implantą virš kraštinio kaulo, gauti mažesni kaulo rezorbcijos rodikliai esant plonam biotipui.
Išvados: Pastebėtas mažesnis kraštinio kaulo praradimas implantą pozicionuojant virš kraštinio
kaulo. Kai pradinis minkštųjų audinių aukštis buvo plonesnis (≤ 2 mm), vyrauja didesnis kraštinio kaulo praradimas, nei esant storesniam (>2 mm) audinių aukščiui, metų bėgyje.
SUMMARY
Aim: Crestal bone loss around dental implants remains one of the important factors for the
long-term success of the implants. Among all the factors that influence changes in the marginal bone of the implants, we can distinguish the vertical soft tissue thickness (biotype) above the alveolar ridge and the implant's depth of insertion in the bone. The aim of this systematical review is whether the vertical periimplant soft tissue thickness and the depth of implant insertion influence the marginal bone loss in one year after implantation and prosthetic treatment.
Materials and methods: An electronic literature search from Pubmed-Medline database published
from March 18th of 2008 to March 15th of 2018 was conducted. Sequential screening at the title, abstract and full text levels were performed. Clinical human studies in the English language that had reported: periimplant soft tissue thickness, marginal bone loss levels, the depth of implant insertion.
Results: The research resulted in 18 articles that were selected, of which 6 studies were analyzed
meeting inclusion criteria with 502 patients (aged 18 years and older) overall, 807 implants were implanted. Participants had no contraindications for implantation. The results of the majority of studies showed that vertical soft tissue thickness affects the bone remodeling of implants over the course of the year. In two studies, there was no statistically significant difference between the thickness of thin and thick mucosa. It was also observed that implants placed at bone-level had higher marginal bone loss compared with supracrestal positioning and the supracrestal placement of the implant obtain lower bone resorption rates at a thin biotype.
Conclusions: According to the evaluated articles, there was less marginal bone loss in the
supracrestal placment of the implant. When the initial periimplant soft tissue thickness was thin (≤ 2 mm), there was a greater marginal bone loss comparing to thick tissue (> 2 mm), during the first year.
SANTRUMPOS
MKA – marginalinis kaulo aukštis MAA – minkštųjų audinių aukštis IĮG – implanto įsriegimo gylis IAJ - implanto-atramos jungtis
ĮVADAS
Kraštinio kaulo apie implantus išsaugojimas vis dar išlieka vienas iš svarbių veiksnių siekiant ilgalaikės dantų implantų sėkmės. Kuo mažesnė kaulo remodeliacijos apimtis, tuo geresnė prognozė ilgalaikiam implanto stabilumui [1]. Pokyčiai marginaliniame kietajame audinyje apie implantus gali priklausyti nuo labai daug etiologinių faktorių, tokių kaip operacinė trauma [2, 3], implanto dizainas, charakteristikos [1, 2, 4, 5, 6], lazeriu modifikuotas implanto paviršius [7, 15], per didelė funkcinė okliuzinė apkrova [3, 6, 8. 9], poliruotas implanto kaklelis [8 - 10], implanto-atramos jungties mikrotarpo lokalizacija [1, 2, 3, 7 - 11], biologinis plotis [1, 2, 3, 11], patologinė mikrofluora [6, 8]. Tarp šių faktorių galime išskirti gleivinės aukštį (biotipą) virš žandikaulio alveolės keteros [1, 3, 5, 7 - 10, 12, 18], kurį analizuosime šioje apžvalgoje. Apie implanto įsriegimo gylį kaule yra įvairių nuomonių, vieni autoriai teigia, jog tai neturi statistiškai
reikšmingos įtakos marginalinio kaulo rezorbcijai [16, 17], tačiau yra pastebimi reikšmingi kaulo rezorbcijos skirtumai pasirinkus skirtingus gylius atskirose gleivinės aukščio grupėse [4, 9]. Biologinis plotis aplink dantis yra įvardinamas kaip minkštųjų audinių visuma susidedanti iš jungties epitelio ir jungiamojo audinio, kurių storis vidutiniškai yra apie 2,04 mm. Dantų implantai yra laikomi danties analogais. Įsriegus implantą pasireiškia kaulo remodeliacija, kuri atkuria biologinį plotį apie jį [1]. Transmukozinė jungtis apie implantą susidaro gyjant žaizdai po implantacijos ir užsukant gyjimo galvutę ar atramą ant implanto. Ši jungtis – biologinis plotis, tarnauja kaip apsauginis sluoksnis apsaugoti periimplantinių audinių kietuosius audinius [12]. Taigi, sveiko ir nepažeisto biologinio pločio išsaugojimas yra labai svarbus ilgalaikiems
rezultatams. Literatūroje yra minima įvairių gleivinės fenotipų, tačiau dažniausiai yra išskiriamos dvi grupės - storas ir plonas gleivinės storis (biotipas) [4, 8, 9, 10, 11, 14].
Teigiama, kad esant 2 mm ir mažesniam dantenų aukščiui, biologinio pločio apie implantus formavimasis bus siejamas su didesniu kaulo praradimu [9]. Nuo implanto sriegimo gylio
pasirinkimo priklauso implanto-atramos mikrotarpo lokalizacija, kuri įtakoja kaulo remodeliacijos procesus. Šis mikrotapras yra įvardinamas kaip dirgiklio šaltinis biologinio pločio formavime arba atsistatyme [1].
Marginalinio kaulo rezorbcija iki 1 - 1,5 mm per pirmus metus dar laikoma kaip priimtina, kadangi kaulo remodeliacija pasireiškia kaip fiziologinis procesas [2, 13]. Dažniausia tikimasi, jog
marginalinis kaulas apie implantą taps stabilus praėjus maždaug metams po funkcinės implanto apkrovos, o vėliau kasmet pasireiškus 0,2 mm ir didesnei rezorbcijai – ji nėra priimtina [13]. Tačiau greitai vystantis naujoms implanto dizaino, paviršių technologijoms, atliekant naujus kaulo remodeliaciją nagrinėjančius tyrimus, šie rodikliai turėtų būti apibrėžti iš naujo.
Darbo tikslas :
Nustatyti kokią įtaką daro periimplantinių minkštųjų audinių aukštis ir implanto įsriegimo gylis kraštinio kaulo rezorbcijai po implanto įsriegimo ir protezavimo, metų bėgyje.
Darbo uždaviniai :
1) Nustatyti ar pariimpantinių minkštųjų audinių storis turi įtakos kraštinio kaulo rezorbcijai. Palyginti kraštinio kaulo rezorbcijos rodiklius esant plonam ir storam periimplantinių minkštųjų audinių aukščiui.
2) Nustatyti ir palyginti implanto įsriegimo gylių įtaką kraštinio kaulo rezorbcijai esant skirtingam periimplantinių minkštųjų audinių aukščiui.
STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
1.1 Paieškos metodai
Mokslinės literatūros sisteminės apžvalgos planavimo ir duomenų analizės bei aptarimo metu buvo laikomasi PRISMA atrankos sistemos principo (Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) bei Cochrane intervencijų sisteminėms apžvalgoms (Cochrane Handbook for Systematic Reviews of Interventions) metodinių nurodymų.
Straipsnių paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse, taikant PubMed paieškos sistemą: MEDLINE, OvidSP, SpringerLink, Cambridge Journals, ScienceDirect, Wiley Online Library, Clinical Key, The Cohrane Library. Buvo nagrinėjamos publikacijos, kurių santraukos buvo pateiktos viešai ir pilnus straipsnius buvo galima parsisiųsti LSMU bibliotekoje. Prieš pradedant analizę buvo paruoštas publikacijų analizės ir duomenų rinkimo protokolas, pagal kurį buvo atrenkami ir analizuojami straipsniai apie dantų implantų pozicionavimo kaule ir minkštųjų audinių storio įtaką kraštinio kaulo rezorbcijai. Buvo ieškoma informacijos apie periimplantinių audinių poveikį kaulo rezorbcijai, MAA ir IĮG kaule ir ar tai turi įtakos kaulo rezorbcijai apie implantus, praėjus bent 1 metams po implantacijos ir protezavimo.
1.2 Straipsnių įtraukimo ir neįtraukimo kriterijai
Į mokslinės literatūros sisteminę analizę buvo įtraukti tyrimų, tyrimų dalyvių, gydymo, rezultatų matavimo tipams iškeltiems reikalavimams atitinkantys moksliniai straipsniai.
Tyrimų tipai: nagrinėjamos klinikinės prospektyvinės randomizuotos, nerandomizuotos ir
kohortinės studijos, kurių metu buvo vertinami: periimplantinių MAA (biotipas), IĮG, radiologiniai kraštinio kaulo apie implantą rezorbcijos rodikliai metų bėgyje. Klinikinių tyrimų apimtis >10 pacientų.
Tyrimų dalyviai: suaugę pacientai (>18 metų), kuriems po dantų ekstrakcijos praėjo bent 4 mėn. ir jiems buvo įsriegtas 1 arba daugiau implantų į sveiką kaulą, pagal standartinį implantacijos
protokolą, ir atliktas dantų protezavimas. Sveiki pacientai, nesergantys jokiomis bendrinėmis ligomis, neturintys žalingų įpročių.
Rezultatų matavimo tipai: prie implantų esančių kaulo aukščio išmatavimas 1 metų bėgyje, dantenų vertikalaus aukščio matavimas prieš implantaciją, matmenys skaičiuojami milimetrais su
standartiniu nuokrypiu ar mažiausia ir didžiausia imties reikšmėmis arba tyrimai skiriantys periimplantinių minkštųjų audinių aukštį į ploną ir storą grupes.
Neįtraukimo kriterijai: 1. Tyrimai atlikti su gyvūnais. 2. Vieno atvejo analizės
3. Tiriamiesiems taikoma vienmomentės implantacijos operacija.
4. Tiriamiesiems atliktas minkšųjų audinių storinimas pasitelkiant transplantantus.
5. Tiriamiesiems atliktas kraštinio kaulo audinių augmentacija pasitelkiant kaulo transplantantus. 6. Tiriamieji buvo sergantys alkoholizmu, rūkantys, turintys onkologinių bei bendrinių,
periodontologinių ligų.
1.3 Paieškos metodika
Straipsnių mokslinei literatūros sisteminei analizei buvo ieškoma Nacionalinėje medicinos duomenų bazėje Medline, naudojantis internetiniu tinklalapiu „Pubmed“ ir ,,PMC“. Atliekant straipsnių paiešką duomenų bazėse, naudota raktažodžių formuluotė: dental implant, mucosa OR soft tissue, crestal bone OR alveolar bone, thickness OR margin OR radiography. Paieškos
algoritmas: (((dental implant) AND (((soft) OR mucosa) AND tissue)) AND ((crestal OR alveolar) AND bone)) AND (((thickness) OR margin) OR radiography).
Paieškos kriterijai: tyrimai atlikti su žmonėmis, publikacijos anglų kalba, publikacijos nuo 2008 metų kovo 18 dienos iki 2018 metų kovo 15 dienos. Taip pat buvo analizuoti atrinktų mokslinių straipsnių literatūros šaltiniai, ieškant kriterijus atitinkančių straipsnių.
1.4 Duomenų kaupimas
Duomenys buvo kaupiami pildant iš anksto paruoštas formas, parengtas pagal Cochrane vadovėlio metodines rekomendacijas. Kiekvieno tyrimo kaupiami duomenys:
1. Pagrindinis autorius. 2. Publikacijos metai. 3. Tyrimo tipas.
4. Minkštųjų ir kietųjų audinių rodiklių matavimo būdai.
5. Dantenų storio matavimas prieš implantaciją ir išskyrimas į grupes. 6. Implanto pozicija kaule.
7. Periimplantinio kaulinio audinio pokyčiai po implantacijos praėjus 1 metams. 8. Rezultatai po implantacijos ir protezavimo restauracijomis.
DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1 Duomenų paieškos rezultatai
Atliekant straipsnių paiešką „Pubmed“ iš viso buvo identifikuoti 581 straipsniai. Aktyvavus filtrus atrinkti 327 straipsniai. Santraukų peržiūros metu buvo atrinkti 35 straipsniai, iš kurių peržiūrėtas pilnas tekstas ir pritaikius atrankos kriterijus galutinei analizei buvo atrinkta 6 mokslinės
publikacijos [4, 8, 9, 10, 11, 14], dar 12 straipsnių buvo panaudoti įvade [1 - 3, 5 - 7, 12, 13, 15 - 18]. Išsami literatūros atrankos procedūra:
2.2 Tyrimų metodikos charakteristikos
Gydymo rezultatų kontrolės terminas – bent 1 metai. Atrinktuose tyrimuose buvo vertinti MKA pasikeitimai esant skirtingam MAA, bei IĮG kaule. Pradinis kaulinio audinio aukštis ir praradimas buvo matuotas (milimetrais) rentgeno nuotraukose skaitmeniniu būdu, dantenų pradinis aukštis pamatuotas kliniškai periodontologiniu zondu (milimetrais) arba buvo atlikta biopsija – tiriama histologiškai (milimetrais). Kietųjų audinių rodikliai buvo nustatomi prieš procedūrą ir po jos praėjus bent 1 metams.
2.3 Tiriamųjų populiacijos charakteristikos
Iš viso analizuotuose mokslinuose tyrimuose dalyvavo 502 pacientų, amžius svyravo nuo 18 iki 85m., kuriems buvo įsriegti 807 implantai. Visi ištirti dalyviai nesirgo nekontroliuojamu cukriniu diabetu, periodonto, sisteminėmis ar kitomis ligomis, kurios būtų kontraindikacija implantacijai, buvo atsižvelgiama, kad atliktuose tyrimuose tyriamieji neturėtų žalingų įpročių (rūkymas, alkoholio vartojimas).
Prieš procedūras visų pacientų burnos būklė būdavo ištiriama, padarytos ortopantogramos arba dentalinės rentgeno nuotraukos prieš procedūras, ir pakartotos tyrimų eigoje gydymo rezultatų kontrolei. Tyrimuose buvo tirtas MKA sumažėjimas.
2.4 Intervencijų charakteristikos
Analizuotuose moksliniuose tyrimuose buvo atlikta atidėtoji implantacija. Implantacijos metu nebuvo naudojami kaulo arba minkštųjų audinių transplantantai ar pakaitalai. Atkėlus gleivinės-antkaulio lopą buvo matuojamas MAA periodontologiniu zondu (milimetrais) būsimo implanto vietoje [4, 8, 9, 10] arba atlikta gleivinės „punch“ biopsija implanto vietoje ir storis matuojamas laboratorijoje, tiriant histologiškai [11, 14]. Pamatavus tiriamųjų minkštųjų audinių storį, buvo iškirtos dvi grupės: storas ir plonas audinių aukštis. Implantas žandikaulyje buvo pozicionuojamas kraštinio kaulo keteros lygmenyje arba 0,5 – 2,5 mm virš keteros. Ant įsriegtų implantų užsuktos gyjimo galvutės ir žaizda susiuvama. Ant implantų protezavimas atliktas dantų restauracijomis po 2 - 4 mėn. Praėjus metams po procedūros ar protezavimo pacientams buvo atlikti radiologiniai
tyrimai ir matuojamas MKA. Pagal tai, kas buvo tirta ir siekta palyginti: MKA pokytis, atsižvelgiant į implanto pozicionavimą kaule ir MAA.
2.5 Tyrimų pateiktų rezultatų apžvalga
Lentelė su autorių gautais rezultatais pateikta priede (žr. priedą Nr.1). Gleivinės aukščiai (mm), pamatuoti prieš implantų įsriegimą, ir išskirtos jų grupės. Radiologiniai MKA pokyčiai praėjus metams po implantacijos ir protezavimo, bei pateiktas implanto įsriegimo gylis skirtingose grupėse.
2.5.1 Marginalinio kaulo aukščio pokyčiai lyginant ploną gleivinės aukštį su storu
Tomo Linkevičiaus ir ir bendraautorių tyrime [9] buvo tirtas MKA pokytis praėjus metams po implanto protezavimo. Buvo tiriamos dvi grupės: implantai įsriegti į ploną (≤2 mm) ir storą (>2 mm) žandikaulio gleivinės aukštį. Atkeltas gleivinės- antkaulio lopas, pamatuotas MAA implanto vietoje periodontologiniu zondu. Iš viso įsriegta 46 implantai 19-kai pacientų. Vienoje grupėje IAJ 2 mm virš alveolės keteros, kitoje - alveolės keteros lygyje. Rezultatai praėjus metams parodė, jog pirmosios grupės, su plonu gleivinės storiu, MKA apie implantus sumažėjo 1.45 ± 0.55 mm. Antrosios grupės su storu gleivinės aukščiu MKA sumažėjo 0.17 ± 0.19 mm. Gauti duomenys rodo, jog esant plonam pradiniam gleivinės storiui galime tikėtis didesnės marginalinio kaulo rezorbcijos.
Seung-Mi Jeong ir ir kitų autorių tyrime [14] buvo tirtas MKA pokytis praėjus metams po
implantacijos. Klinikiniame tyrime tiriamos dvi grupės: implantai įsriegti į ploną (<3 mm) ir storą (≥3 mm) žandikaulio gleivinės aukštį. Atlikta gleivinės „punch“ biopsija būsimo implanto vietoje, pamatuotas MAA periodontologiniu zondu. Iš viso įsriegta 432 implantai 241-nam pacientui. IAJ su lyg žandikaulio alveolės ketera. Rezultatai praėjus metams parodė, jog grupė su plonu gleivinės storiu, MKA apie implantus sumažėjo 0,3 ± 0,6 mm. Antrosios grupės su storu gleivinės aukščiu MKA sumažėjo 0,3 ± 0,2 mm. Tyrime nebuvo rasta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp abiejų grupių.
Tomo Linkevičiaus ir ir bendraautorių tyrime [8] buvo tirtas MKA pokytis praėjus metams po implanto protezavimo. Tiriamos trys grupės: implantai įsriegti į ploną (≤2 mm), storą (>2 mm) žandikaulio gleivinės aukštį, bei ploną (≤2 mm), tačiau gleivinė buvo pastorinta panaudojant alogeninę membraną. Atkeltas gleivinės- antkaulio lopas, pamatuotas MAA implanto vietoje su periodontologiniu zondu. Iš viso įsriegta 103 implantai 103-m pacientams. IAJ gylis varijuoja tarp 0,5-1 mm virš alveolės keteros. Rezultatai praėjus metams parodė, jog pirmosios grupės, su plonu gleivinės storiu, MKA apie implantus sumažėjo 1,73 ± 0.07 mm. Antrosios grupės su storu gleivinės aukščiu MKA sumažėjo 0,46 ± 0.07 mm. Trečia grupė, su plonu aukščiu ir pastorintu
alogenine membrana: 0,33 ± 0.05 mm. Gauti duomenys rodo, kad esant plonam gleivinės biotipui, marginalinio kaulo rezorbcija buvo didžiausia.
Tomo Linkevičiaus ir ir bendraautorių tyrime [10] stebėtas MKA pokytis praėjus vieniems metams po implanto protezavimo. Tiriamosios dvi grupės: implantai įsriegti į ploną (≤2 mm) ir storą (>2 mm) žandikaulio MAA. Buvo atkeltas gleivinės- antkaulio lopas ir pamatuotas gleivinės aukštis būsimo implanto vietoje periodontologiniu zondu. Iš viso įsriegta 80 implantų 80-čiai pacientų. IAJ – su lyg žandikaulio alveolės ketera. Rezultatai praėjus vieneriems metams po restauracijos
uždėjimo parodė, kad pirmosios grupės, su plonu gleivinės storiu, MKA apie implantus sumažėjo 1.18 mm. Antrosios grupės su storu gleivinės aukščiu MKA sumažėjo 0.22 mm. Rezultatai rodo, jog plonas MAA yra labai svarbus etiologinis faktorius ankstyvajame kraštinio kaulo praradime, kuriame rezorbcijos rodikliai buvo didžiausi.
Paul van Eekeren ir ir kitų autorių tyrime [4] buvo tirtas MKA pokytis praėjus bent vieniems metams. Klinikiniame tyrime buvo tiriamos keturios grupės:
1. Implantai įsriegti į ploną (≤2 mm) MMA ir IAJ su lyg žandikaulio alveolės ketera; 2. Į storą (>2 mm) MAA ir IAJ su lyg žandikaulio alveolės ketera;
3. Į ploną (≤2 mm) žandikaulio MAA ir IAJ 2,5 mm virš žandikaulio alveolės keteros; 4. Į storą (>2 mm) MAA ir IAJ 2,5 mm virš žandikaulio alveolės keteros;
Atkeltas gleivinės- antkaulio lopas, pamatuotas MAA implanto vietoje periodontologiniu zondu. Iš viso įsriegta 78 implantai 33-m pacientui. Rezultatai praėjus metams parodė:
1. Grupė MKA apie implantus sumažėjo 0.6 ± 0.5 mm. 2. Grupė MKA sumažėjo 0.2 ± 0.4 mm.
3. Grupė MKA sumažėjo 0.1 ± 0.5 mm. 4. Grupė MKA sumažėjo 0.2 ± 0.4 mm.
Tyrimo rezultatai rodo, jog statistiškai reikšmingas skirtumas pastebimas implantuose, kurie buvo įsriegti su lyg alveolės kaulo ketera – esant plonam gleivinės storiui, kur MKA pokyčiai buvo didesni.
Luigi Canullo ir ir kitų autorių tyrime [11] buvo tirtas MKA pokytis praėjus 3 metams po implanto įsriegimo. Buvo tiriamos dvi grupės: implantai įsriegti į ploną (≤2 mm) ir storą (>2 mm)
žandikaulio gleivinės aukštį. Operacijos metu atlikta gleivinės „punch“ biopsija būsimo implanto vietoje, minkštųjų audinių mėginys buvo atraumatiškai atkeltas nuo žandikaulio ir pamerktas į 4% buferinį paraformaldehido tirpalą bei priduotas laboratorijai. Joje atlikti audinių storio skaičiavimai histologiniu būdu. Iš viso įsriegta 68 implantai 26-iems pacientams. IAJ aukštis varijuoja 0,5 - 1 mm virš žandikaulio alveolės keteros. Rezultatai praėjus metams parodė, jog pirmosios grupės, su plonu gleivinės storiu, MKA apie implantus sumažėjo 0,27 mm. Antrosios grupės su storu
gleivinės aukščiu MKA sumažėjo 0,17 mm. Gauti duomenys rodo, jog nėra pastebimas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp skirtingų grupių.
2.5.2 Marginalinio kaulo aukščio pokyčiai lyginant skirtingus implanto įsriegimo gylius kaule
Tomo Linkevičiaus ir kitų autorių [9] teigimu, reikšminga marginalinio kaulo recesija galėtų būti išvengta, jei IAJ būtų pozicionuojama apytiksliai 2 mm virš kaulo keteros; atsirastų nereikšmingas kaulo kiekio praradimas.
Paul van Eekeren ir bendraautorių teigimu [4], jei pradinis MAA apie implantus, įsriegtus kaulo keteros lygyje, yra 2 mm ir daugiau, pastebime statistiškai reikšmingus mažesnius kraštinio kaulo pokyčius lyginant su implantais, įsriegtais žandikaulio keteros lygyje, kurių pradinis gleivinės storis yra 2 mm ar mažesnis. Toks pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas, kai gleivinės-lygio implantai ar IAJ buvo 2,5 mm virš žandikaulio keteros krašto, kas rodo jog pacientams su 2 mm ir mažesniu MAA, renkantis gleivinės-lygio implantus, kuriuose IAJ yra 2,5mm virš kaulo keteros lygio, galėtų užkirsti kelią didensiam kraštinio kaulo praradimui.
REZULTATŲ APTARIMAS
3.1 Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos
Daugelio nagrinėtų mokslinių straipsnių medžiaga ir tyrimų rezultatai parodė, kad MAA turi įtakos kaulo remodeliacijai apie implantus [4, 8, 9, 10]. Kaip ir minėjome ankščiau, MKA rezorbcija priklauso ir nuo daug kitų etiologinių faktorių, tačiau labai nedidelė dalis mokslinių straipsnių lygina skirtingų gleivinės aukščių įtaką arba tirdami kitų etiologinių faktorių įtaką, nenustato pradinių MAA matmenų, kas gali stipriai įtakoti galutinius rezultatus.
Taigi, buvo pastebėta, kad vertikalus gleivinės audinių aukštis yra labai svarbus faktorius ankstyvojo kraštinio kaulo rezorbcijos etiologijoje ir kai implantavimo metu minkštieji audiniai buvo plonesni (<2), kraštinio kaulo praradimas buvo akivaizdžiausias [4, 8, 9, 10].
Nagrinėtų tyrimų, kuriuose nebuvo rasta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp plono ir storo MAA [11, 14], buvo atliktas ne gleivinės-antkaulio lopo atkėlimas, kaip prieš tai minėtuose tyrimuose [4, 8, 9, 10], o pasitelkta gleivinės „punch“ biopsijos metodika. Tyrimų autoriai teigia, jog ši metodika yra pranašesnė siekiant geresnės kraštinio kaulo ir gleivinės būklės apie implantus, bei ilgalaikės implanto sėkmės [11]. Tačiau Seung-Mi Jeong ir ir kitų autorių tyrime [14], buvo pasirinkti kitokie gleivinės storio grupių matmenys (<3 mm ir ≥3 mm), kai daugelis mokslinių studijų nagrinėja grupes, kuriose atitinkamai: iki 2 mm ir virš 2 mm gleivinės storio [4, 8, 9, 10, 11]. Tai galėjo turėti svarios įtakos gautiems rezultatams.
Luigi Canullo ir bendraautorių teigimu [11], gleivinės matavimo metodika lėmė jų gautus
rezultatus, kadangi kiti tyrimai [4, 8, 9, 10], matavimus atliko periodontologinio zondo pagalba. To pasekoje galima paklaida, kurią gali įtakoti šie netikslumai: gali būti palinkęs ir netiesus zondas, atkelto gleivinės-antkaulio lopo mobilumas, lopo pjūvis atliktas įstrižu kampu į kaulą ir taip pat yra tiriama tik gleivinės kiekis (aukštis), tačiau ne kokybė, kadangi histologiškai galime matuoti
epitelinio ir jungiamojo audinio storį atskirai. Todėl reikalingi tolimesni tyrimai pasitelkiant šią matavimo metodiką.
Visgi, mokslinių duomenų ir tyrimų vis dar trūksta, siekiat išsiaiškinti implanto įsriegimo gylio įtaką esant skirtingam MAA. Tačiau buvo pastebėta, jog implantai, įsriegti žandikaulio keteros lygyje turėjo didesnius kaulo rezorbcijos rodiklius lyginant su implantais, IAJ buvo
pozicionuojama virš kaulo keteros [9]. Paul van Eekeren ir bendraautorių teigimu [4], esant plonam MAA ir pasirenkant gleivinės-lygio implantus, kai IAJ virš kraštinio kaulo, gaunami mažesni MKA rezorbcijos rodikliai.
3.2 Sisteminės apžvalgos trūkumai
Didžioji dalis į tyrimą įtrauktų studijų parodė didelį tendencingumą pagal Cochrane intervencijų sisteminės apžvalgos metodinius nurodymus (žr. lentelę nr.1).
Autorius ir metai Atsitiktinė seka Pasiskirstymo maskavimas Aklas rezultatų vertinimas Nepilni duomenys Selektyvus rezultatai Kitos paklaidos Linkevičius T., 2009m. [9] ? ? + ? + + Jeong S., 2011m. [14] + ? + - + ? Linkevičius T., 2013m. [8] ? ? + + + + Linkevičius T., 2014m. [10] ? ? + - + ? Van Eerken P., 2015m. [4] + - ? + + ? Canullo L., 2017m. [11] + + + + + ? Lentelė nr. 1
Pagal šiuos nurodymus, didelė proporcinė dalis informacijos darbe, naudojama su aukštu tendencingumu, kas yra pakankamai reikšminga rezultatų interpretacijai. Taip pat, atliekant implantavimo procedūrą, įtakos galutiniams rezultatams galėjo turėti gydytojo patirtis ir manualiniai įgudžiai, kurie gali įtakoti darbų tendencingumą, tačiau nei viename nagrinėtame tyrime nebuvo atmestų implantų, kurie neprigijo. Taip pat nei viename iš tyrimų nebuvo nustatytas minimalus pacientų imties skaičius prieš tyrimą. Daugelyje tyrimų nebuvo nagrinėtos procedūros atskirai viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose. Ši mokslinė literatūros analizė neturėjo siekio visapusiškai išnagrinėti skirtingų protezuojamų restauracijų ant tiriamųjų implantų, tačiau ateityje būtų įdomu ir tikslinga įvertinti konkretaus protezavimo protezo tipo (laikinas ar galutinis), protezo konstrukcijos ir konstrukcinės medžiagos poveikį žandikaulių kaulo remodeliacijai ir gydymo sėkmei.
Įvertinus išanalizuotus duomenis, galima teigti, jog šios mokslinės literatūros sisteminės analizės rezultatai yra vidutinio reikšmingumo, dėl įtrauktų darbų metodikų skirtumų ir trūkumų.
IŠVADOS
1) Pradinis periimplantinių minkštųjų audinių aukštis turi įtakos marginalinio kaulo rezorbcijai. Kai minkštieji audiniai buvo plonesni (≤ 2 mm), buvo pastebėtas didesnis kraštinio kaulo praradimas, nei esant storesniam (>2 mm) audinių aukščiui, metų bėgyje.
2) Implantai, įsriegti žandikaulio keteros lygyje turėjo didesnius kaulo rezorbcijos rodiklius
lyginant su implantais, kurių implanto-atramos jungtis buvo pozicionuojama virš kaulo keteros. Kai implanto-atramos jungtis pozicionuojama virš kraštinio kaulo ir minkštųjų audinių aukštis buvo plonas (≤ 2 mm), pastebėtas mažesnis kraštinio kaulo praradimas lyginant su implanto-atramos jungties pozicionavimu su lyg žandikaulio alveolės ketera.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Kaip ir teigiama išvadose, esant plonam MAA kaulo rezorbcijos rodikliai pastebėti didžiausi. Taigi, patartina sukti implantus į kaulą su >2 mm vertikalaus aukščio supančia gleivinę. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į pradinę gleivinės būklę, o esant 2 mm ir mažesniam MAA apsvarstyti galimybę atlikti audinių storinimą pasitelkus minkštųjų audinių transplantantus iš paciento donorinių vietų arba panaudojant alogeninę membraną [8].
2. Sriegiant implantą taip pat svarbu nuspręsti kokiame gylyje jį pozicionuoti. Estetinėje zonoje, implanto sriegimas su lyg kaulo ketera tikriausiai yra neišvengiamas, norint pasiekti geriausių estetinių rezultatų. Tačiau galiniuose dantyse vertėtų atkreipti dėmesį ir rinktis poziciją, kai IAJ yra bent 0,5mm virš kraštinio kaulo, kas turėtų teigiamos įtakos mažesnei kaulo remodeliacijai, ko pasekoje - implanto sėkmei ir ilgaamžiškumui.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Paul van Eekeren Pieter van Elsas Ali Tahmaseb Daniel Wismeijer. The influence of initial mucosal thickness on crestal bone change in similar macrogeometrical implants: a
prospective randomized clinical trial. Clin. Oral Impl. Res. 00, 2016, 1–5. doi: 10.1111/clr.12784.
2. Calvo-Guirado JL, Lopez-Lopez PJ, Perez-Albacete Martínez C, Javed F, Granero-Marín JM, Mate Sanchez de Val JE, Ramirez Fernandez MP. Peri-implant bone loss clinical and radiographic evaluation around rough neck and microthread implants: a 5-year study. Clin Oral Implants Res. 2016 Jan 7. doi: 10.1111/clr.12775.
3. Kaminaka A, Nakano T, Ono S, Kato T, Yatani H. Cone-Beam Computed Tomography Evaluation of Horizontal and Vertical Dimensional Changes in Buccal Peri-Implant Alveolar Bone and Soft Tissue: A 1-Year Prospective Clinical Study. Clin Implant Dent Relat Res. 2015 Oct;17 Suppl 2:e576-85. doi: 10.1111/cid.12286.
4. van Eekeren, P., Tahmaseb, A., Wismeijer, D. (2015) Crestal bone changes in
macrogeometrically similar implants with the implant-abutment connection at the crestal bone level or 2.5 mm above: a prospective randomized clinical trial. Clinical Oral Implants Research. doi: 10.1111/ clr.12581.
5. Hehn J, Schwenk T, Striegel M, Schlee M.The effect of PRF (platelet-rich fibrin) inserted with a split-flap technique on soft tissue thickening and initial marginal bone loss around implants: results of a randomized, controlled clinical trial. Int J Implant Dent. 2016 Dec;2(1):13.
6. Torkzaban P, Arabi SR, Roshanaei G, Rostami M, Soheilifar S. A Comparative Study of Clinical Parameters in Submerged and Non submerged Implants. J Clin Diagn Res. 2015 Mar;9(3):ZC26-9. doi: 10.7860/JCDR/2015/11317.5653.
7. Linkevicius T, Puisys A, Svediene O, Linkevicius R, Linkeviciene L. Radiological
comparison of laser-microtextured and platform-switched implants in thin mucosal biotype. Clin Oral Implants Res. 2015 May;26(5):599-605. doi: 10.1111/clr.12544.
8. Linkevicius T, Puisys A, Linkeviciene L, Peciuliene V, Schlee M. Crestal Bone Stability around Implants with Horizontally Matching Connection after Soft Tissue Thickening: A Prospective Clinical Trial. Clin Implant Dent Relat Res. 2015 Jun;17(3):497-508. doi: 10.1111/cid.12155.
9. Linkevicius T, Apse P, Grybauskas S, Puisys A. The influence of soft tissue thickness on crestal bone changes around implants: a 1-year prospective controlled clinical trial. Int J Oral Maxillofac Implants. 2009 Jul-Aug;24(4):712-9.
10. Linkevicius T, Puisys A, Steigmann M, Vindasiute E, Linkeviciene L. Influence of Vertical Soft Tissue Thickness on Crestal Bone Changes Around Implants with Platform Switching: A Comparative Clinical Study. Clin Implant Dent Relat Res. 2015 Dec;17(6):1228-36. doi: 10.1111/cid.12222.
11. Canullo L, Camacho-Alonso F, Tallarico M, Meloni SM, Xhanari E, Penarrocha-Oltra D. Mucosa Thickness and Peri-implant Crestal Bone Stability: A Clinical and Histologic Prospective Cohort Trial. Int J Oral Maxillofac Implants. 2017 May/June;32(5):675–681. doi: 10.11607/jomi.5349.
12. Lindhe, J., Wennstrom, J.L. & Berglundh, T. (2015) The mucosa at teeth and implants. In: Lang, N.P. & Lindhe, J., eds. Clinical Periodontology and Implant Dentistry, 6th edition, p. 1020. Oxford: Blackwell Munksgaard.
13. Misch CE, Perel ML, Wang HL, Sammartino G, Galindo-Moreno P, Trisi P, Steigmann M, Rebaudi A, Palti A, Pikos MA, Schwartz-Arad D, Choukroun J, Gutierrez-Perez JL, Marenzi G, Valavanis DK. Implant success, survival, and failure: the International Congress of Oral Implantologists (ICOI) Pisa Consensus Conference. Implant Dent. 2008 Mar;17(1):5-15. doi: 10.1097/ID.0b013e3181676059.
14. Jeong SM, Choi BH, Kim J, Xuan F, Lee DH, Mo DY, Lee CU. A 1-year prospective clinical study of soft tissue conditions and marginal bone changes around dental implants after flapless implant surgery. Oral Surg Oral Med Oral Pathol Oral Radiol Endod. 2011 Jan;111(1):41-6. doi: 10.1016/j.tripleo.2010.03.037.
15. Iorio-Siciliano V, Matarasso R, Guarnieri R, Nicolò M, Farronato D, Matarasso S. Soft tissue conditions and marginal bone levels of implants with a laser-microtextured collar: a 5-year, retrospective, controlled study. Clin Oral Implants Res. 2015 Mar;26(3):257-62. doi: 10.1111/clr.12518.
16. Tan WC, Lang NP, Schmidlin K, Zwahlen M, Pjetursson BE. The effect of different implant neck configurations on soft and hard tissue healing: a randomized-controlled clinical trial. Clin Oral Implants Res. 2011 Jan;22(1):14-9. doi: 10.1111/j.1600-0501.2010.01982.x.
17. de Siqueira RAC, Fontão FNGK, Sartori IAM, Santos PGF, Bernardes SR, Tiossi R. Effect of different implant placement depths on crestal bone levels and soft tissue behavior: a randomized clinical trial. Clin Oral Implants Res. 2017 Oct;28(10):1227-1233. doi: 10.1111/clr.12946.
18. Vervaeke S, Matthys C, Nassar R, Christiaens V, Cosyn J, De Bruyn H. Adapting the vertical position of implants with a conical connection in relation to soft tissue thickness prevents early implant surface exposure: A 2-year prospective intra-subject comparison. J Clin Periodontol. 2018 Jan 23. doi: 10.1111/jcpe.12871.
PRIEDAI
Autorius ir metai MMA grupės, matmenys (mm) Radiologiniai MKA pokyčiaiImplanto įsriegimo gylis
Linkevičius T., 2009m. [9]
Plonas 1.95 ±0.3 mm 1.
1.45 ± 0.55 mm 1. Implanto-atramos jungtis 2
mm virš kaulo keteros;
2. implanto-atramos jungtis kaulo keteros krašto lygyje
Storas 3.32 ±0.76 mm 0.17 ± 0.19 mm Jeong S., 2011m. [14] 1. Plonas <3 mm 1. 2. 0,3 ± 0,6 mm 2.
3. IAJ kaulo keteros krašto lygyje
Storas ≥3 mm 0,3 ± 0,2 mm Linkevičius T., 2013m. [8] 1. Plonas 1.51 ±0.09 mm 1. 1,73 ± 0.07 mm 2.
3. IAJ 0,5 - 1 mm virš kaulo keteros Storas 2.98 ±0.08 mm 0,46 ± 0.07 mm Linkevičius T., 2014m. [10] 1. Plonas 1.53 ±0.07 mm 1. 2. 1.18 mm
IAJ kaulo keteros krašto lygyje
Storas 2.98 ±0.03 mm 0.22 mm Van Eerken P., 2015m. [4] 1. Plonas ≤2 mm 1. 2. 0.6 ± 0.5 mm
IAJ kaulo keteros krašto lygyje
Storas >2 mm 3. 0.2 ± 0.4 mm
Plonas ≤2 mm 4. 0.1 ± 0.5 mm
IAJ 2,5 mm virš kaulo keteros Storas >2 mm 5. 0.2 ± 0.4 mm Canullo L., 2017m. [11] 1. Plonas ≤2 mm 1. 2. 0,27 mm 2.
3. IAJ 0,5 - 1 mm virš kaulo keteros
Storas >2 mm 0,17 mm
