Veterinarijos fakultetas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

AURIMAS ŽEDELIS

ŠINŠILŲ (Chinchilla lanigera) PETIKAULIŲ IR ŠLAUNIKAULIŲ

MORFOMETRIJA

HUMERUS AND FEMUR MORPHOMETRY OF THE CHINCHILLA

(Chinchilla lanigera)

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė : Doc. dr. Vida Babrauskienė

2

DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šinšilų (Chinchilla lanigera) petikaulių ir šlaunikaulių morfometrija“:

1. yra atliktas mano paties;

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Aurimas Žedelis

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Aurimas Žedelis

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)

vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

3

TURINYS

1.3.1. Šinšilų petikaulio ypatumai ...13

1.4. Šlaunikaulis ...14

1.4.1. Šinšilų šlaunikaulio ypatumai ...15

1.5. Lyties ir amžiaus įtaka kaulams ...16

1.5.1. Lyties įtaka šinšilų petikauliui ir šlaunikauliui ...16

1.5.2. Amžiaus įtaka gyvūnų petikauliams ir šlaunikauliams ...16

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ...17

2.1. Tyrimo medžiaga ...17

2.2. Tyrimo metodai ...17

3. TYRIMŲ REZULTATAI ...20

3.1. Petikaulių ir šlaunikaulių matavimų rezultatai ...20

3.2. Kaulų matmenų vidurkių palyginimas priklausomai nuo lyties ...22

3.3. Kairės ir dešinės kojos kaulų matmenų vidurkių palyginimas priklausomai nuo lyties ....24

3.4. Tiriamų kaulų matmenų vidurkių palyginimas priklausomai nuo amžiaus ...26

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ...30

IŠVADOS ...31

PADĖKOS ...32

LITERATŪROS SĄRAŠAS ...33

4

SANTRUMPOS

GL (Greatest length) – ilgiausias ilgis

GLC (Greatest length from caput) – ilgiausias ilgis nuo galvos

Bp (Greatest breadth of the proximal end) – didžiausias proksimalinio galo plotis Dp - Tp (Depth of proximal end) – proksimalinio galo gylis

SD – KD (Smallest breadth of diaphysis) – mažiausias diafizės plotis Bd (Greatest breadth of the distal end) – didžiausias distalinio galo plotis

DC - TC (Greatest depth of the Caput femoris) – didžiausias šlaunikaulio galvos gylis

IUCN (International Union for Conservation of Nature) – tarptautinė gamtos apsaugos organizacija MIN – minimali vertė

MAX – maksimali vertė

5

SANTRAUKA

Darbo tema: Šinšilų (Chinchilla lanigera) petikaulių ir šlaunikaulių morfometrija. Darbo autorius: Aurimas Žedelis

Darbo vadovė: Doc. dr. Vida Babrauskienė

Darbo tikslas: įvertinti lyties ir amžiaus įtaką šinšilų petikaulio ir šlaunikaulio morfologinėms

struktūroms.

Darbo uždaviniai: atlikti šinšilų petikaulių, šlaunikaulių osteometriją. Nustatyti šinšilų petikaulių

ir šlaunikaulių osteometrinius skirtumus, priklausomai nuo šinšilų lyties. Įvertinti amžiaus įtaką šinšilų petikaulių ir šlaunikaulių osteometriniams parametrams.

Darbo apimtis : 40 puslapių, 5 lentelės, 19 paveikslų, 42 literatūros šaltiniai, 10 priedų.

Naudota metodika:

Tiriamoji medžiaga buvo surinkta iš Kauno raj., Šlienavoje esančio šinšilų ūkio. Iš viso gauti 25 petikauliai ir 27 šlaunikauliai, kurie buvo suskirstyti į patinų (9, 6 mėn.) ir patelių (9 mėn., 2 sav.) grupes.

Kaulai išmatuoti laikantis 1976 m. Driesch Karpf A. žinduolių petikaulio ir šlaunikaulio metodais, matuojant juos su „Garant Absolute 41 2601_150“ elektroniniu slankmačiu, 0,1 mm tikslumu.

Rezultatai:

Tinkamiausi rodikliai šinšilų patelių lyčiai nustatyti yra: 1) šlaunikaulio – GL (ilgiausio ilgio), GLC (ilgiausio ilgio nuo galvos), Bd (didžiausio distalinio galo pločio); 2) petikaulio – SD – KD (mažiausio diafizės pločio), Bd (didžiausio distalinio galo pločio).

Atskirti individus pagal lytį yra tinkamiausi šie rodikliai: kairės kojos šlaunikaulio ilgiausias ilgis (GL), dešinės kojos petikaulio mažiausias diafizės plotis (SD – KD), o didžiausias distalinio galo plotis (Bd) yra didesnis abiejų petikaulių. Lyginant to paties amžiaus pateles ir patinus, patelių šie matmenų vidurkiai yra didesni.

Patinų amžių nustatyti leidžia šie statistiškai patikimi rodikliai: 1) 6 mėn. patinams tinka tik abiejų kaulų didžiausio distalinio galo pločio (Bd) rodikliai; 2) 9 mėn. patinams patikimų rodiklių yra daugiau, tai – petikaulio ilgiausio ilgio (GL), šlaunikaulio ilgiausio ilgio nuo galvos (GLC), didžiausio proksimalinio galo pločio (Bp), mažiausio diafizės pločio (SD – KD). 9 mėn. patelių amžių nustatyti pagal daugumą abiejų kaulų rodiklių (išskyrus petikaulio Bd, kurio p > 0,05), o 2 sav. amžiaus patelėms nustatyti amžių pagal petikaulių ir šlaunikaulių osteometrinius rodiklius negalima.

6

SUMMARY

Topic of the study: Humerus and femur morphometry of the chinchilla (chinchilla lanigera). Author of the study: Aurimas Žedelis

Supervisor : Assoc. Prof. Dr. Vida Babrauskienė

The aim of the study: to evaluate the influence of sex and age on the morphological structures of

the chinchilla humerus and femur.

The main tasks of the study: to perform osteometry of chinchillas humeri and femora. Determine

the osteometric differences between chinchillas humeri and femora, depending on the sex of chinchillas. To evaluate the influence of age on osteometric parameters of chinchillas humeri and femora.

Volume of the study: 40 pages, 5 tables, 19 pictures, 42 sources of literature, 10 annexes. Used methodology:

The material of the study was collected from chinchilla farm, which is located in Lithuania, Kaunas region, Šlienava. The total number of 25 humeri and 27 femora were gathered, which were split up to males (9 and 6 months old), females (9 months and 2 weeks old). The bones were gauged using Driesch Karpf A. (1976) mammal humerus and femur measurement methods. Measurements were taken using „Garant Absolute 41 2601_150“ electronic slider with 0.1 mm accuracy.

Results:

The most suitable indicators for determing the sex of chinchilla females are: 1) femur – greatest length (GL), greatest length from caput (GLC), greatest breadth of the distal end (Bd); 2) humerus – smallest breadth of diaphysis (SD – KD), greatest breadth of the distal end (Bd).

The following are the most appropriate indicators to distinguish individuals by sex: left leg femur greatest length (GL), greatest breadth of the distal end (Bd) of both humeri and the right leg humerus smallest breadth of diaphysis (SD – KD). When comparing females and males of the same age, these averages are larger in females.

The following statistically reliable indicators allow the determination of male age: 1) only the greatest breadth of the distal end (Bd) of the humerus and femur is suitable for 6 months old males; 2) for 9 months old males, there are more reliable indicators – humerus greatest length (GL), femur greatest length from caput (GLC), greatest breadth of the proximal end (Bp) and the smallest breadth of diaphysis (SD – KD). 9 months old females were determined by the majority of both bone indicators (except humerus greatest breadth of the distal end, which had p > 0,05). 2 weeks old females cannot be determined by the osteometric parameters of the humerus and femur.

7

ĮVADAS

Morfometriniai tyrimai yra svarbūs, nes iš jų gaunami duomenys yra ypatingai reikalinga informacija, norint suprasti įvairius biologinius reiškinius: kintančias asimetrijas, lytinį dimorfizmą, kūno augimą, paveldimumą. (34)

Osteologija yra mokslas apie kaulus, kurio pagalba šie organai yra tyrinėjami skirtingų gyvūnų, norint gauti kuo detalesnių duomenų sudarant jų skeletus. (8)

Kaulų matmenų duomenys reikalingi įvairiuose tyrimuose: tiriant vaistų, procedūrų poveikį, taip pat tiriant ligas, gyvūnų laikymo sąlygas, biologinius procesus. Pamatiniai rodikliai leidžia lyginti šių ir kitų faktorių įtaką, daryti išvadas bei tobulėti sekančiuose moksliniuose darbuose. (37 - 42)

Vieni iš pagrindinių priekinės ir užpakalinės kojos skeleto dalių yra petikaulis ir šlaunikaulis. Šie kaulai savo struktūra yra skirtingi, tačiau tyrimuose yra svarbūs, nes priklausomai nuo savo formos gali suteikti įvairios informacijos apie patį gyvūną. (17)

Ilgųjų kaulų tyrimai net tik atskleidžia daug informacijos apie požymius toje pačioje rūšyje, bet ir tarp kitų rūšių esančius skirtumus. (35)

Šinšilos yra graužikų rūšis, kilusi iš Andų kalnų, kurie šiais laikais dažnai sutinkami kaip naminiai gyvūnai, neįskaitant jų populiarių kailių. Duomenys apie šinšilų anatomija yra renkami dabar, tačiau nors ir egzistuoja informacijos apie jų kaulus, bet detalesnė informacija susijusi su jų skeletu yra ribota. (12)

Temos aktualumas: petikaulio ir šlaunikaulio morfometrija priklausomai nuo gautų rezultatų

mums leidžia nustatyti lytinį dimorfizmą, iš kurio duomenų galime nuspręsti apie lytį iš gyvūno kaulo. Šinšilų kaulai tyrimui pasirinkti todėl, kad trūksta detalesnės informacijos apie jų anatomija, tyrimų susijusių su lytimi, amžiaus įtaka.

Darbo tikslas: įvertinti lyties ir amžiaus įtaką šinšilų petikaulio ir šlaunikaulio

morfologinėms struktūroms.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti šinšilų petikaulių, šlaunikaulių osteometriją.

2. Nustatyti šinšilų petikaulių ir šlaunikaulių osteometrinius skirtumus, priklausomai nuo

šinšilų lyties.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Šinšilų biologija

Šinšilos (Chinchilla spp.) priklauso Chinchillidae šeimai, kurioje yra 3 gentys, tarp kurių yra Lagostomus su 2 rūšimis, Lagidium su 3, bei Chinchilla turinti 2 (C. lanigera, C. brevicaudata), šios visos gentys randamos Pietų Amerikoje. Mokslininkai teigia, kad prijaukintos šinšilos, kurios paplitusios po visą pasaulį yra genetiškai panašios į laukines, nes C. lanigera buvo išvestos iš kelių laukinių individų. (1, 24)

Tyrimais buvo bandyta tirti prijaukintų ir laukinių šinšilų mitochondrijų DNR norint sumažinti egzistuojanti rūšių skaičių, nes įvairiais kitais tyrimais tai buvo bandoma pasiekti jau seniai. Gavus duomenis nustatyta, jog yra ryšys tarp 2 tolimai susijusių rūšių : ilgauodegių (C. lanigera) ir trumpauodegių šinšilų (C. brevicaudata). (2)

1 pav. Šinšila (C. lanigera) (7)

Šinšilos gamtoje randamos kalnuotose vietovėse, didesnės populiacijos yra tokiose šalyse kaip Peru, Argentina, Bolivija bei Čilė. Jų gyvenamoji vieta yra 400 – 5000 metrų aukštyje, kur apsistoja tuneliuose tarp augmenijos šaknų ar uolų plyšiuose, čia gali būti kolonijų susidedančių iš 500 individų. Šiose vietovėse yra daug augalijos, daugiausiai žolių, kuriomis minta šinšilos. Dėl savo kailio gamtoje C. brevicaudata ir C. lanigera buvo beveik išmedžiotos, todėl IUCN nusprendė, kad laisvėje šie gyvūnai priskiriami kritiškai nykstančiais. Nelaisvėje šie gyvūnai yra maitinami geros kokybės šienu, daržovėmis, granulėmis, vaisiais, grūdais, rekomenduojama mityba šinšiloms susideda iš 16 – 20 proc. baltymų, 2 – 5 proc. riebalų ir 15 – 35 proc. skaidulų, o vaisiai, grūdai turėtų sudaryti tik 5 proc. mitybos. (3 - 4, 25)

9 Labiausiai šinšilos būna aktyvios anksti ryte bei vakare ir naktį su pertraukomis, o diena šie gyvūnai miega. Jie yra smalsūs, mėgsta ištirti savo aplinka, joje supančius daiktus, tarpusavyje bendrauja vokališkai, skleidžia įvairius garsus. Šinšilos yra socialiniai gyvūnai, tačiau jos gali kovoti su mažiau pažįstamais savo rūšies atstovais, taipogi veisimosi ar jaunikliu atvedimo metu, patelės yra labiau agresyvesnės negu patinai, todėl jos gali pulti kitų patelių jauniklius, o jaunikliai vieni kitus. Šinšilos kartais būna teritoriškos ir gali ginti savo aplinka, gynimosi atveju gali šlapintis. (2, 4)

Šinšilų svoris vidutiniškai yra tarp 400 – 600 gramų, tačiau gali pasiekti ir iki 800 gramų. Tokio pat amžiaus patelės dažniausiai sveria daugiau negu patinai. (2)

Palyginus su kitomis graužikų rūšimis, šinšilų gyvenimo trukmė yra ilga, galinti pasiekti iki 20 metų, nors vidutiniškai išgyvena 10 – 15 metų. (3, 5)

Šinšilos turi plonas bei ilgas ausis, didelius ūsus bei dideles akis su vertikaliais vyzdžiais ir ryškiai pigmentuotą rainelę. Šie gyvūnai yra praktiškai bekvapiai, kurių priekinės galūnės yra mažos, tačiau jų letenos yra greitos, kurios gali sugriebti mažus daiktus. Galinės galūnės yra didelės, o kulno sritys yra ilgos, su plonu kailiu dorsaliau ir jokio kailio plantarinėje srityje. Šinšilų uodegos ilgos, kurių kailis yra labiau šiurkštesnis lyginant su kitomis kūno vietomis. Kūnas turi tokį kailį, jog iš vieno plauko folikulo išauga nuo 60 iki 90 plaukų, todėl jis yra storas bei blizgus, manoma, kad ši savybė sumažina ektoparazitų, pleiskanų bei alergijų pasireiškimą, tačiau pačio kailio plaukai nėra tvirtai prisitvirtinę, todėl dėl streso, netinkamo laikymo gali jo netekti. (4)

10

1.2. Kaulas

1.2.1. Kaulo morfologija

Kaulas yra sudėtinga hierarchinė struktūra, kurio medžiaga priklauso mineralizuotų jungiamojo audinių šeimai, turinčiai tarpusavyje panašias struktūrines savybes ir gebančiai atlikti įvairias mechanines funkcijas. Sudėtinga hierarchinę struktūrą kaului suteikia mineralizuoto kolageno skaidulos, baltymai bei vanduo. Kaulą galima suskirstyti į 9 skirtingus sluoksnius. (18)

Šio audinio pagrindinė funkcija yra suteikti skeletui stabilumo, tačiau jis gali greitai prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų savo mechaninėmis savybėmis. Kaulinis audinys yra pastoviai kintanti struktūra. Kaulas taip pat geba pakeisti savo struktūra šalinant defektus, t.y. regeneruoti, tačiau šis procesas yra lėtas, kartais neįmanomas, tai įtakoja daug faktorių. (21, 23)

Mineralizuota tarpląstelinė medžiaga yra sudaryta iš: 1) organinės fazės, kuri svarbi kietumui, visko elastingumui bei tvirtumui, ji sudaro 35 proc. sausojo svorio, daugiausiai kolagenas; 2) mineralizė fazė, suteikianti tvirtumo struktūriškumui, standumui ir mineralinių medžiagų homeostazei, jos sandarą sudaro apatito kristalai, kurie užima 65 proc. sausojo svorio 3) baltymai, kurie atsako už ląstelines funkcijas. (19)

Tarpląstelinė medžiaga, ir ypač kolagenas yra svarbu kaului, nes jie atlieka reikalingą vaidmenį struktūros palaikyme bei jėgų pasiskirstyme, ypač esant fizinei veiklai. (20)

Tarpusavyje susijungusi tarpląstelinė mineralizuota medžiaga formuoja kolageno skaidulėlę, kurios jungiasi tarpusavyje ir sudaro skaidulėlių matricą. Viena matrica sudaro kolageno skaidulą, o šios tarpusavyje formuoja įvairias geometrines struktūras, kurios tampa intersticinėmis kaulinėmis plokštelėmis. (27)

2 pav. Daugiasluoksnė kaulo struktūra (27)

11 taipogi randamos sijos, kurios sudaro sudėtinga tarpusavyje susijusią sistemą. Makroskopiškai kaulo sandaroje galima rasti tankiąją ir akytą kaulines medžiagas. (19)

Tankioji kaulo medžiaga yra randama visų kaulų paviršiuje, ji yra kieta, tačiau tiek poringa, kad joje sugeba išsidėstyti kaulinės ląstelės ir kraujagyslės. Akytoji medžiaga yra labai poringa, ji užpildo kaulų vidų. (27)

Kaule taip pat randamos 3 tipų ląstelės : osteocitai, osteoblastocitai, osteoklastocitai. (19)

1.2.2. Ilgieji kaulai

Kaulai gali būti suskirstyti į 5 kategorijas: ilguosius, trumpuosius, plokščiuosius, netaisyklingus ir sezamiškuosius kaulus. Ilgieji kaulai pasižymi tuo, kad jų ilgis žymiai viršija plotį ir storį, o galai paprastai yra storesni. Sąnariniai paviršiai padengti plonu hialino kremzlės sluoksniu, kur prisijungia kiti kaulai formuojant sąnarį. Ašis šių kaulų gali būti vadinama diafizę, galai – epifizėmis, o vietos kur susijungia diafizės ir epifizės – metafizėmis. Galai būna padengti tik plonu tankiosios medžiagos sluoksniu, o daugiausiai jie yra iš akytosios medžiagos. Šiems kaulams yra priskiriami petikaulis, šlaunikaulis ir kt. (22)

12

1.3. Petikaulis

Petikaulis yra viršutinis priekinės kojos ilgasis kaulas, kurio proksimalinė dalis jungiasi su mente ir sudaro peties sąnarį, o distalinė dalis sudaro alkūnės sąnarį jungdamasis su stipinkauliu ir alkūnkauliu. (10)

Petikaulis (humerus) atlieka pagrindinę judėjimo funkciją priekinėje galūnėje, dėl įvairiose vietose raumenų ir sausgyslių prisijungimų šis organas įgauną nelygų paviršių, atsiranda įvairūs iškilimai bei grioveliai. Skirtingų gyvūnų rūšių petikauliai gali būti nevienodi, dėl savo išvaizdos bei atskirų osifikacijos centrų susijungimo vietų. Nepaisant rūšinių skirtumų tarp įvairių gyvūnų, petikaulis gali būti padalintas į 3 pagrindinius segmentus:

• Proksimalinę dalį, kuri turi galvą (caput humeri) bei gumburus (tuberculum majus et minus); • Petikaulio kūną (corpus humeri), savo dalyje turintį deltinį gumburą (tuberositas deltoidea); • Distalinę dalį, kuri turi petikaulio krumplį (condylus humeri).

Proksimalinė petikaulio dalis savo kaudalinėje dalyje (extremitas seu epiphysis proximalis) turi petikaulio galvą, kuri formuoja išgaubtą, apskritą sąnarinį paviršių susijungimui su mente. Petikaulio galva nuo kūno yra atskirta puikiai išreikštu kakleliu (collum humeri). Didysis gumburėlis (tuberculum majus) sudarytas iš kranialinės ir kaudalinės dalies, o jis yra kraniolateralinėje petikaulio galvos pusėje, o mažasis gumburėlis (tuberculum minus) kraniomedialinėje, šie abu gumburėliai yra atskirti tarpgumburėline vaga (sulcus intertubercularis), pro kurį praeina dvigalvio raumens sausgyslė. (8)

Didysis ir mažasis gumburėliai suteikia galimybę prisijungti raumenims, kurie sustiprina ir palaiko peties sąnarį. (9)

13

1.3.1. Šinšilų petikaulio ypatumai

Irimescu I., Bob D., Pop C., ir Damian A. atlikto tyrimo metu buvo palyginti šinšilų (C. Lanigera) ir triušių (O. Cuniculus) petikauliai. Rezultatai parodė, jog abiejų rūšių petikaulio galva yra gerai išsivysčiusi, su puikiu sąnariniu paviršiumi, tačiau didysis ir mažasis gumburėliai yra prasčiau išsivystę. Pas šinšilus nustatyta, kad deltinė šiurkštuma yra sujungta su petikaulio skiautere, kuri turi šiek tiek įlenktą formą. Taip pat aptikta, jog distalinė kaulo dalis turi puikiai išreikštą didelį skridinį, su vienu lateraliniu krumpliu. (11)

Kaulo didysis ir mažasis gumburėliai yra nedideli, jie neišsikiša virš galvos viršutinės dalies. Antkrumpliai esantys distaliau yra blogai išsivystę. Šinšilos turi antskridininę angą (foramen supratrochleare), pro kurią susijungia alkūninė ir vainikinė duobės (fossa coronoidea). (26)

Šinšilų (Chinchilla) petikauliai yra pritaikyti pusiau ribojančiai eisanai, kuri padeda judėti po kalnuotas vietoves ir nereikalauja daug jėgos iš petikaulio, tuo tarpu Lagostomus genties atstovams šio kaulo jėga reikalinga kasant urvus, todėl šių 2 genčių petikauliai yra skirtingi. (28)

14

1.4. Šlaunikaulis

Šlaunikaulis (os femoris) yra ilgasis galinės kojos kaulas, kurio viena iš pagrindinė funkcijų yra dalyvavimas judėjime bei laikysenos palaikymas. Šis kaulas yra pats stipriausias iš ilgųjų kaulų. Šlaunikaulio paviršius yra gana panašus į petikaulio (dėl įvairių iškilimų ir griovelių, raumenų bei sausgyslių prisijungimo vietų). Šlaunikaulis taipogi (kaip ir petikaulis) gali būti padalintas į 3 pagrindinius segmentus:

• Proksimalinį galą, kuris turi galvą (caput ossis femoris); • Šlaunikaulio kūną (corpus ossis femoris);

• Distalinį galą, turinti lateralinį ir medialinį krumplius (condylus lateralis et medialis).

Proksimalinis šio kaulo galas linksta į medialinę pusę ir baigiasi šlaunikaulio galva, kuri yra kaip atšaka nuo ilgosios kaulo dalies. Galvos sąnarinis paviršius yra apskritas, nes sudaro jungtį su klubaduobę (acetabulum), tačiau savo paviršiuje ji turi duobelę (fovea capitis), kuri reikalinga prisijungti galvos vidukapsulinei sausgyslei. (8)

Palyginus šlaunikaulio ir petikaulio galvas, pirmojo yra mažesnė ir sferinė, o antrojo – didelė bei apvali. (10)

Šlaunikaulio galva nuo kaulo ašies yra atskirta ryškiu kakleliu (collum ossis femoris). Lateraliai nuo galvos yra randama atauga - didysis gūbrys (trochanter major), kuri išsikiša dorsaliau galvos pas didelius gyvūnus, o pas mažus būna panašiame lygmenyje. Ši atauga reikalinga prisijungti strėnų raumenims, taip pat tiesiamiesiams klubo sąnario raumenims. Gūbrinė duobė (fossa trochanterica) skiria didijį gūbrį nuo kaklelio, čia prisijungia gylieji klubo raumenys. Medialinėje šlaunikaulio galvos pusėje yra mažasis gūbrys (trochanter minor), prie kurio prisijungia klubinis juosmens raumuo.

15 yra atskirtos grioveliu, tokia forma padeda su kelio girnele suformuoti šlaunikaulinį girnelės sąnarį (articulatio femoropatellaris). (8 - 10)

1.4.1. Šinšilų šlaunikaulio ypatumai

Chende A. ir kitų atliktame tyrime buvo lyginti prijaukintų triušių (O. Cuniculus) ir šinšilų (C. Lanigera) šlaunikauliai. Buvo aptikta, jog šinšilų šlaunikaulio galva yra puikiai atskirta nuo kaulo epifizės savo plonu kakleliu. Nustatyta, kad abiejų gyvūnų rūšių šlaunikaulių diafizės ir distalinės kaulo epifizės yra panašios, taip pat ir randamus 2 šlaunikaulio sezamiškuosius kaulus. (12)

Palyginus su kitais graužikais, šinšilų šlaunikauliai yra labai ilgi ir ploni. (13, 26)

Naujosios Zelandijos baltųjų triušių (Oryctolagus cuniculus) šlaunikaulio kūno lateralinis kraštas yra žemiau, negu medialinis kraštas. Distalinėje kaulo dalyje krumpliai, antkrumpliai (epicondylus lateralis et medialis), tarpkrumplinė duobė ir linija yra pastebimi. Truputi proksimaliau ir kaudaliau krumplių yra išorinė ir vidinė antkrumplinės šiurkštumos (tuberositas suprancondylaris medialis et lateralis). Taip pat krumplių kaudalinėje dalyje yra randami 2 sezamiškieji kaulai (ossa sesamoidea m. gastrocnemii aut Vesal), kurie leidžia prisijungti dvilypio raumens sausgyslėms. (14)

Šinšilų šlaunikaulio galva yra puikiai išvystyta, sferinės formos. Mažasis gūbrys yra ne didelis, o didysis gūbrys – išsivystęs ir žymiai didesnis bei aukštesnis, negu kaulo galva. Kūnas yra tiesus. (26)

16

1.5. Lyties ir amžiaus įtaka kaulams

1.5.1. Lyties įtaka šinšilų petikauliui ir šlaunikauliui

Özkadif S., Varlik A., Kalayci İ. ir Eken E. atliktas tyrimas su šinšilų kaulų morfometriniais rodikliais, naudojant multidetektorinės kompiuterinės tomografijos nuotraukas, atkurtas „mimics“ programa, padėjo sukurti trimačius modelius. Naudojant trimatės rekonstrukcijos ir fotogrametrinius metodus buvo galima palyginti, ar yra skirtumas tarp lyčių bei skirtingos pusės šlaunikaulių matmenų. Tyrimai parodė, kad buvo rastas statistinis skirtumas tarp dešinės ir kairės pusės kojų kaulų rodiklių tarp skirtingų lyčių, išskyrus šiam tyrimui naudotus šlaunikaulio paviršiaus bei indekso rodiklius. Taipogi nebuvo rasta statistinio skirtumo tarp kairės ir dešinės kojų kaulų pusių matmenų, lyginant tos pačios lyties individus. (16)

Koreliacinio tyrimo metu bandyta nustatyti reikšmes tarp šinšilų kaukolių, priekinės ir užpakalinių galūnių kaulų bei lyties ir jauniklių skaičiaus. Atlikus morfometrinį tyrimą buvo rasta, kad yra didesnė koreliacija tarp kaukolės ir petikaulio bei šlaunikaulio kaulų pas pateles, negu pas šinšilų patinus. Taip pat aptikta, kad lytis ir atvestų jauniklių skaičius yra nesvarbūs rodikliai, tokiems kaulams kaip šlaunikaulis, petikaulis ir kt. (17)

Tirta ar egzistuoja lytinio dimorifizmo įtaka tam tikriems šinšilų kaulams. Rezultatai parodė, jog proksimalinėje ir distalinėje šlaunikaulio dalyje buvo randami didesni koeficientai pas šinšilų pateles (p ≤ 0,01), negu pas patinus, kurie galėtų indikuoti didesnę kaulo masę, o kiti atliktų kaulų matavimai, kaip šlaunikaulio paviršiaus bei šlaunikaulio kūno plotas, distalinės ir proksimalinės dalies paviršiaus plotas, nebuvo statistiškai didesni pas patinus negu pas pateles. (15)

1.5.2. Amžiaus įtaka gyvūnų petikauliams ir šlaunikauliams

Baltųjų Zelandijos triušių (O.cuniculus) patinų vidutinis šlaunikaulių ilgis nedidėja jau nuo 6 mėn. amžiaus, tačiau kitoms struktūroms (pvz: kaulų čiulpams) amžius įtakos turėjo. (30)

Graužikų talų tuco – tuco (Ctenomys talarum) jauniklių kaulai (petikauliai, šlaunikauliai) skiriasi nuo suaugusių tuo, jog yra trumpesni, platesni, petikaulių distaliniai galai rasti platesni, tačiau jaunesnių vidurinės kaulų dalys (ypač proksimaliau) yra ilgesnės, negu suaugusių. (31)

Tiriant amžiaus įtaką šlaunikaulių matmenims tarp skirtingo amžiaus kapibarų (Hydrochoerus hydrochaeris), nebuvo rasta jokių ryškių (statistinių) skirtumų. (32)

Tarp skirtingo amžiaus gundžių (Ctenodactylus gundi) užpakalinių galūnių kaulų nebuvo rasta statistinio skirtumo. (36)

17

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Tyrimo medžiaga

Prijaukintų šinšilų lavonėliai be kailio buvo gauti iš šinšilų ūkio „SEDLITA“ Šlienavoje, Kauno raj. Tyrimas atliktas (laikotarpis 2017 m. spalio mėn. – 2018 m. gegužės mėn.) Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Veterinarijos Akademijos Anatomijos ir Fiziologijos katedroje. Tyrimui reikalingos dalys (petikauliai ir šlaunikauliai) buvo gautos iš gyvūnų lavonėlių, galūnes išskrodus. Audiniai (raumenys, sausgyslės, fascijos) esantys ant kaulų, pirmiausiai kiek buvo įmanoma pašalinti naudojantis skalpeliu bei žirklėmis, tada kaulai pavirinti vandenyje (5 – 15 min., priklausomai nuo amžiaus) ir likusieji audiniai po virinimo, vėl galutinai pašalinti mechaniškai nepažeidžiant organo struktūrų. Iš lavonėlių buvo surinkti 25 petikauliai ir 27 šlaunikauliai:

1 lentelė. Šinšilų kaulų tyriamosios medžiagos skaičius

Kaulas Lytis Amžius Skaičius

Petikaulis ♂ 9 mėn. 11 6 mėn. 2 ♀ 9 mėn. 10 2 sav. 2 Šlaunikaulis ♂ 9 mėn. 12 6 mėn. 2 ♀ 9 mėn. 11 2 sav. 2

2.2 Tyrimo metodai

Gyvūnų petikauliai ir šlaunikauliai buvo išmatuoti „Garant Absolute 41 2601_150“ elektroniniu slankmačiu (0,01 mm. tikslumu) naudojantis Driesch Karpf A. (33) žinduolių petikaulio ir šlaunikaulio matavimo metodais.

Pagal metodus buvo pasirinkti šie matmenys:

1) ilgiausias ilgis;

2) ilgiausias ilgis nuo galvos;

3) didžiausias proksimalinio galo plotis; 4) proksimalinio galo gylis;

18

6 pav. Šinšilos petikaulio matmenys nr. 1 (autoriaus nuotrauka)

7 pav. Šinšilos petikaulio matmenys nr. 2 (autoriaus nuotrauka)

Šinšilų petikaulių matavimui buvo pasirinkti šie matmenys (6, 7 pav):

1 – ilgiausias ilgis nuo galvos; 2 – ilgiausias ilgis;

3 – mažiausias diafizės plotis; 4 – proksimalinio galo gylis;

19

8 pav. Šinšilos šlaunikaulio matmenys (autoriaus nuotraka)

Šinšilų šlaunikaulių matavimui buvo pasirinkti šie matmenys (8 pav.):

1 – ilgiausias ilgis;

2 – ilgiausias ilgis nuo galvos; 3 – mažiausias diafizės plotis;

4 – didžiausias proksimalinio galo plotis; 5 – didžiausias distalinio galo plotis; 6 – didžiausias šlaunikaulio galvos gylis.

9 pav. Tyrimo schema (autoriaus nuotrauka)

20

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Petikaulių ir šlaunikaulių matavimų rezultatai

2 – 5 lentelėse petikaulio ir šlaunikaulio duomenys buvo suskirstyti priklausomai nuo: amžiaus, lyties, kojos pusės bei atlikto kaulo matmens.

2 lentelė. Šinšilo patino šlaunikaulio matavimų rezultatai.

Amžius Lytis Kojos pusė Šlaunikaulio matmenys (mm) GL GLC Bp DC SD Bd 9 mėn. ♂ (patinas) Kairė 53,66 51,58 11,89 5,53 3,90 9,16 51,72 49,51 11,09 5,25 3,66 8,64 52,52 50,41 11,77 5,46 3,61 9,09 54,38 51,84 11,80 5,40 4,07 9,25 52,17 49,53 11,53 5,06 3,69 8,74 51,26 51,47 12,15 5,56 3,94 9,08 Dešinė 54,94 52,40 11,74 5,38 4,21 9,15 51,99 49,59 11,51 5,03 3,68 8,67 54,13 52,23 10,92 5,60 3,92 9,29 51,71 50,45 11,08 5,25 3,71 8,71 52,50 50,93 12,42 5,48 3,56 9,03 6 mėn. ♂ (patinas) Kairė 52,29 50,09 11,33 5,39 3,51 9,55 Dešinė 52,14 49,94 11,30 5,35 3,48 9,50

3 lentelė. Šinšilo patelės šlaunikaulio matavimų rezultatai.

21

4 lentelė. Šinšilo patino petikaulio matavimų rezultatai.

Amžius Lytis Kojos pusė Petikaulio matmenys (mm) GL GLC Dp SD Bd 9 mėn. ♂ (patinas) Kairė 33,26 33,15 6,35 2,59 6,08 34,35 34,22 6,94 2,36 6,22 33,55 33,52 6,92 2,82 6,49 33,66 33,46 7,27 2,37 6,51 33,27 33,26 6,54 2,63 6,38 35,52 35,34 6,96 2,48 6,35 Dešinė 33,92 33,06 6,91 2,50 6,10 34,28 33,86 7,14 2,42 6,20 33,55 33,44 6,50 2,57 5,89 33,50 33,45 6,79 2,76 6,50 33,03 32,86 6,63 2,56 6,22 6 mėn. ♂ (patinas) Kairė 32,72 32,49 6,88 2,50 6,59 Dešinė 32,45 32,42 6,94 2,56 6,62

5 lentelė. Šinšilo patelės petikaulio matavimų rezultatai.

Amžius Lytis Kojos pusė Petikaulio matmenys (mm) GL GLC Dp SD Bd 9 mėn. ♀ (patelė) Kairė 33,50 33,41 6,88 2,74 6,44 35,71 35,46 6,90 2,90 6,49 34,48 33,55 7,02 2,67 6,42 34,61 34,21 6,62 2,53 6,59 33,10 33,09 6,52 2,86 6,52 34,53 34,50 7,21 2,60 6,68 Dešinė 35,92 35,83 6,89 2,89 6,49 33,31 32,26 6,62 2,89 6,51 34,57 34,31 6,73 2,69 6,68 34,46 34,44 6,67 2,64 6,52 2 sav. ♀ (patelė) Kairė 17,73 17,72 3,55 1,62 4,54 Dešinė 17,57 17,51 3,49 1,59 4,03

22

3.2. Kaulų matmenų vidurkių palyginimas priklausomai nuo lyties

10 pav. 9 mėn. šinšilų patinų ir patelių šlaunikaulio matmenų vidurkių palyginimas

(*p ≤ 0,05;**p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001)

23

11 pav. 9 mėn. šinšilų patinų ir patelių petikaulio matmenų vidurkių palyginimas

(*p ≤ 0,05;**p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001)

24

3.3. Kairės ir dešinės kojos kaulų matmenų vidurkių palyginimas priklausomai

nuo lyties

12 pav. 9 mėn. šinšilų patino ir patelės kairės kojos šlaunikaulio vidurkių palyginimas

(*p ≤ 0,05;**p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001)

25

13 pav. 9 mėn. šinšilų patino ir patelės dešinės kojos šlaunikaulio vidurkių palyginimas

(*p ≤ 0,05;**p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001)

9 mėn. šinšilų dešinės kojos šlaunikaulio matmenų vidurkiai tarp lyčių skiriasi (13 pav.), tačiau yra statistiškai nereikšmingi (p > 0,05). Bp (11,11±0,64 mm; 11,56±0,59 mm; p > 0,05), DC – TC (5,30±0,12 mm; 5,35±0,22 mm; p > 0,05) vidurkiai didesni patinų. Likusieji matmenų vidurkiai didesni pas pateles: GL (54,21±0,83 mm; 53,05±1,41 mm; p > 0,05), GLC (52,24±1,10 mm; 51,12±1,19 mm; p > 0,05), SD – KD (4,00±0,23 mm; 3,82±0,26 mm; p > 0,05), Bd (9,28±0,14 mm; 8,97±0,27 mm; p > 0,05). (4 priedas)

14 pav. 9 mėn. šinšilų patino ir patelės kairės kojos petikaulio matmenų vidurkių palyginimas

(*p ≤ 0,05;**p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001)

26 – Tp (6,83±0,33 mm; 6,86±0,25 mm; p > 0,05), SD – KD (2,54±0,18 mm; 2,72±0,15 mm; p > 0,05). (5 priedas)

15 pav. 9 mėn. šinšilų patino ir patelės dešinės kojos petikaulio matmenų vidurkių palyginimas

(*p ≤ 0,05;**p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001)

Mažiausio diafizės pločio ir didžiausio distalinio galo pločio matmenų vidurkiai dešinės kojos pusės petikaulyje pas pateles yra statistiškai patikimi bei didesni: SD – KD 0,22 mm negu patinų (2,56±0,13 mm) (p ≤ 0,05), o Bd 0,37 mm (patinų: 6,18±0,22 mm) (p ≤ 0,05) (15 pav.). Patinų proksimalinio galo gylio (Dp – Tp) vidurkis yra 0,06 mm didesnis nei patelių (6,73±0,13 mm), tačiau statistiškai nereikšmingas (p > 0,05). Visų kitų matmenų vidurkiai yra didesni pas pateles, bet nepatikimi: GL (34,57±1,07 mm; 33,66±0,47 mm; p > 0,05), GLC (34,21±1,47 mm; 33,33±0,39 mm; p > 0,05). (6 priedas)

3.4. Tiriamų kaulų matmenų vidurkių palyginimas priklausomai nuo amžiaus

16 pav. 9 mėn. ir 6 mėn. šinšilo patino petikaulio matmenų vidurkių palyginimas

27 Petikaulio ilgiausio ilgio, ilgiausio ilgio nuo galvos matmenų vidurkiai pas 9 mėn. patinus yra didesni nei 6 mėn. patinų, duomenys patikimi: GL (33,81±0,70 mm; 32,59±0,19 mm; p ≤ 0,01), GLC (33,60±0,69 mm; 32,46±0,05 mm; p ≤ 0,001). 6 mėn. patinų Bd vidurkis yra 0,34 mm didesnis negu 9 mėn. (6,27±0,20 mm) (p ≤ 0,001) (16 pav.). Dp – Tp vidurkio matmuo yra didesnis 6 mėn. patinų, tačiau statistiškai nereikšmingas (6,91±0,04 mm; 6,81±0,28 mm; p > 0,05), o SD – KD didesnis 9 mėn. ir taip pat nepatikimas (2,55±0,15 mm; 2,53±0,04 mm; p > 0,05). (7 priedas)

17 pav. 9 mėn. ir 2 sav. šinšilo patelės petikaulio matmenų vidurkių palyginimas

(*p ≤ 0,05;**p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001)

28

18 pav. 9 mėn. ir 6 mėn. šinšilo patino šlaunikaulio matmenų vidurkių palyginimas

(*p ≤ 0,05;**p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001)

29

19 pav. 9 mėn. ir 6 mėn. šinšilo patelės šlaunikaulio matmenų vidurkių palyginimas

(*p ≤ 0,05;**p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001)

30

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Pęzińska-Kijak K., Piotr Baranowski P. (17) teigia, kad egzistuoja lytinis dimorfizmas (p ≤ 0,01) tarp šinšilų patelių ir patinų šlaunikaulio, būtent kaulo distalinėje dalyje. Mūsų tyrimo metu tai pavyko patvirtinti, kad būtent didžiausio distalinio galo pločio (Bd) rodiklis pas 9 mėn. pateles yra šiek tiek didesnis nei 9 mėn. patinų (p ≤ 0,05). Taipogi rasti statistiškai reikšmingi šio kaulo ilgiausiojo ilgio (GL) (p ≤ 0,01) bei ilgiausiojo ilgio nuo galvos (GLC) (p ≤ 0,05) vidurkiai pas pateles. Likę mūsų tyrimo matmenys skyrėsi, tačiau nebuvo rastas jų statistinis reikšmingumas tarp lyčių (p > 0,05).

Tyrimų apie tiesioginė lyties įtaką petikauliui nerasta, bet kaip ir šlaunikaulio atveju Bd rodiklis patelių buvo didesnis (p ≤ 0,01). Mažiausio diafizės pločio (SD – KD) rodiklio atveju irgi pasireiškė lytinis dimorfizmas, šiuo atveju jis buvo taip pat didesnis patelių (p ≤ 0,01). Likusieji petikaulio matmenų vidurkiai įvairūs, tačiau neaptiktas duomenų patikimumas (p > 0,05).

Özkadif S., Varlik A., Kalayci İ., Eken E. (16) nurodo, jog šlaunikaulio pusių rodikliai tarp šinšilų lyčių skiriasi. Tyrimo rezultatai parodė, kad vienintelis kairės kojos šlaunikaulio ilgiausiojo ilgio rodiklis buvo didesnis pas pateles ir statistiškai reikšmingas (p ≤ 0,05). Visi likę šio kaulo pusių rodikliai skirėsi įvairiai tarp patinų ir patelių, tačiau jie nebuvo patikimi (p > 0,05).

Apie lyties įtaka šinšilų dešinės ir kairės kojos petikauliams tyrimų nerasta, bet kaip ir lyginant petikaulius tarp patinų ir patelių, Bd matmuo abiejų kojos pusių buvo didesnis pas pateles (p ≤ 0,05), o SD – KD rodiklis patelių buvo didesnis dešinėje kojos pusėje (p ≤ 0,05). Kiti matmenys buvo statistiškai nereikšmingi (p > 0,05), nors yra įvairiai skirtingi.

Palyginus 9 mėn. ir 6 mėn. amžiaus patinus buvo rasta, kad 6 mėn. individai turi didesni didžiausio distalinio galo pločio (Bd) vidurkį (p ≤ 0,001) petikaulyje ir šlaunikaulyje. 9 mėn. patinų petikaulio ilgiausio ilgio (p ≤ 0,01), ilgiausiojo ilgio nuo galvos (p ≤ 0,001), o šlaunikaulio GLC, didžiausio proksimalinio galo gylio (Bp) (p ≤ 0,05), ir mažiausio diafizės pločio (SD – KD) (p ≤ 0,001) matmenys buvo didesni lyginant su 6 mėn. šinšilais. Likusieji kaulų matmenys tarp skirtingo amžiaus patinų buvo nevienodi, tačiau nebuvo patikimi (p > 0,05).

9 mėn. amžiaus patelių abiejų kaulų visu matmenų rodikliai (išskyrus petikaulio Bd, kurio p > 0,05) buvo žymiai didesni palyginus su 2 sav. amžiaus šinšila.

31

5. IŠVADOS

1. Išmatavus šinšilų petikaulius ir šlaunikaulius, nustatyta, kad tinkamiausi rodikliai patelių lyčiai nustatyti yra: šlaunikaulio didžiausias distalinio galo plotis (Bd), ilgiausias ilgis (GL), ilgiausias ilgis nuo šlaunikaulio galvos (GLC), o petikaulio - didžiausias distalinio galo plotis (Bd) ir mažiausias diafizės plotis (SD – KD).

2. Atlikus osteometrinius matavimus nustatyta, kad tinkamiausi rodikliai atskirti individus pagal lytį yra šie: kairės kojos šlaunikaulio ilgiausias ilgis (GL), dešinės kojos petikaulio mažiausias diafizės plotis (SD – KD), o didžiausias distalinio galo plotis (Bd) yra didesnis abiejų petikaulių. Lyginant to paties amžiaus pateles ir patinus, patelių šie matmenų vidurkiai yra didesni.

32

PADĖKOS

33

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Busso J, Ponzio M, Fiol de Cuneo M, Ruiz R. Reproduction in chinchilla (Chinchilla lanigera):

Current status of environmental control of gonadal activity and advances in reproductive techniques. Theriogenology. 2012. Vol.78. Issue 1. P. 2.

2. Suckow M, Stevens K, Wilson R. The Laboratory Rabbit, Guinea Pig, Hamster, and Other

Rodents (American College of Laboratory Animal Medicine Series). 1st ed. Academic Press. 2012. P. 950, 960, 963–964.

3. Michel M, Tully JR. T. Manual of exotic pet practice. 1st ed. Saunders; 2009. P. 474–475. 4. Saunders R. Veterinary care of chinchillas. In Practice. 2009. Volume 31. Issue 6. P. 282 - 283. 5. Varga M, Lumbis R, Gott L. Bsava manual of exotic pet and wildlife nursing. 1st ed.

Quedgeley: British Small Animal Veterinary Association. 2012. P. 41.

6. Fox J, Anderson L, Otto G, Pritchett-Corning K, Whary M. Laboratory animal medicine. 3rd

ed. Elsevier Inc. 2015. P. 391–392 .

7. petplace. The IHC Group. Chinchilla [Internetas]. 2015 [cituotas 13 rūgpjučio 2018]. Galimas

iš: https://www.petplace.com/article/small-mammals/general/choosing-a-chinchilla/

8. Konig H, Liebich H, Bragulla H. Veterinary anatomy of domestic mammals. 4th ed. Stuttgart:

Schattauer; 2009. P. 8, 149–153, 225-227.

9. Aspinall V, Cappello M. Introduction to veterinary anatomy and physiology textbook. 3rd ed.

Edinburgh: Butterworth-Heinemann. 2015. P. 39, 42.

10. Colville T, Bassert J. Clinical anatomy and physiology for veterinary technicians. 3rd ed. St.

Louis (Missouri, Estados Unidos): Elsevier. 2016. P. 193-194, 200-201.

11. Irimescu I, Bob D, Pop C, Damian A. Comparative Anatomical Study of the Thoracic Limb

Skeleton in the Chinchilla (C. Lanigera) and in the Domestic Rabbit (O. Cuniculus). Bulletin of University of Agricultural Sciences and Veterinary Medicine Cluj-Napoca Veterinary Medicine. 2014. Vol. 71. Issue 2. P. 503-504.

12. Chende A, Irimescu I, Ghiurco F, Damian A. Comparative Anatomical Study of the Pelvic

Limb Skeleton in the Chinchilla (C. Lanigera) and in the Domestic Rabbit (O. Cuniculus). Bulletin of University of Agricultural Sciences and Veterinary Medicine Cluj-Napoca Veterinary Medicine. 2014. Vol. 71. Issue 2. P. 505-506.

13. Girling S. Veterinary nursing of exotic pets. 2nd ed. Chichester: Wiley-Blackwell. 2013. P. 15. 14. Ajayi I, Shawulu J, Zachariya T, Ahmed S, B.M.J. A. Osteomorphometry of the bones of the

34

15. Baranowski P, Pęzińska-Kijak K, Nowak P. The impact of sexual dimorphism on the metric

traits of selected bones in the long tailed chinchilla. Wiadomości Zootechniczne. 2016. Issue 2. P. 53.

16. Özkadif S, Varlik A, Kalayci İ, Eken E. Morphometric Evaluation of Chinchillas (Chinchilla

lanigera) Femur with Different Modelling Techniques. Kafkas Universitesi Veteriner Fakultesi Dergisi. 2016. P. 1-7.

17. Pęzinska-Kijak K, Piotr Baranowski P. Correlation between selected metric traits of the head

skeleton and the bone elements of the thoracic and pelvic limbs and sex and litter size in long-tailed chinchilla (Chinchilla laniger, molina 1782). Univ Technol Stetin, Agric, Aliment, Pisc, Zootech. 2015 Vol. 322. Issue 36. P. 91-102.

18. Reznikov N, Shahar R, Weiner S. Bone hierarchical structure in three dimensions. Acta

Biomaterialia. 2014 Vol. 10. Issue 9. P. 3815-3816.

19. Henkel J, Woodruff M, Epari D, Steck R, Glatt V, Dickinson I et al. Bone Regeneration Based

on Tissue Engineering Conceptions — A 21st Century Perspective. Bone Research. 2013 Vol. 1. Issue 3. P. 216-248.

20. Tzaphlidou M. Bone Architecture: Collagen Structure and Calcium/Phosphorus Maps. Journal

of Biological Physics. 2008 Vol. 34. Issue 1-2. P. 39.

21. Müller R. Hierarchical microimaging of bone structure and function. Nature Reviews

Rheumatology. 2009 Vol. 5. Issue 7. P. 373-381.

22. Akers R, Denbow M. Anatomy and physiology of domestic animals. 2nd ed. Ames, Iowa:

Wiley-Blackwell. 2013. P. 139-140 .

23. Li Y, Chen S, Li L, Qin L, Wang X, Lai Y. Bone defect animal models for testing efficacy of

bone substitute biomaterials. Journal of Orthopaedic Translation. 2015. Vol. 3. Issue 3. P. 96.

24. Valladares F P, Spotorno Á, Cortes M A, Zuleta R C. Chinchilla chinchilla (Rodentia:

Chinchillidae). Mammalian Species. 2018. Vol. 50. Issue 960. P. 51-52.

25. Valladares Faundez P, Spotorno Oyarzun Á, Zuleta Ramos C. Natural history of the Chinchilla

genus (Bennett 1829): Considerations of their ecology, taxonomy and conservation status. Gayana (Concepción). 2014. Vol. 78. Issue 2. P.136-137.

26. Gasse C. Contribution radiologique et ostéologique à la connaissance du Chinchilla (Chinchilla

lanigera) [Doctoral dissertation]. Ecole Nationale Vétérinaire de Toulouse. 2008. P. 69-71, 86.

27. Ritchie R, Buehler M, Hansma P. Plasticity and toughness in bone. Physics Today [Internetas].

2009 [cituotas 29 rugsėjo 2018]. Vol. 62. Issue 6. P. 42. Galimas iš: https://dspace.mit.edu/openaccess-disseminate/1721.1/58725

28. Morgan C, Álvarez A. The humerus of South American caviomorph rodents: shape, function

35

29. PocketDentistry. Features of long bone [Internetas]. 2015 [cituotas 30 Spalio 2018]. Galimas iš:

https://pocketdentistry.com/1-general-concepts/

30. Pazzaglia U, Sibilia V, Congiu T, Pagani F, Ravanelli M, Zarattini G. Setup of a bone aging

experimental model in the rabbit comparing changes in cortical and trabecular bone: Morphological and morphometric study in the femur. Journal of Morphology. 2015. Vol. 276. Issue 7. P. 733.

31. Echeverría A, Becerra F, Vassallo A. Postnatal ontogeny of limb proportions and functional

indices in the subterranean rodent Ctenomys talarum (Rodentia: Ctenomyidae). Journal of Morphology. 2014. Vol. 275. Issue 8. P. 902-913.

32. Gorosábel A, Corriale M, Loponte D. Methodology for the estimation of the age categories of

Hydrochoerus hydrochaeris (Rodentia, Hydrochoeridae) through the cranial and femur morphometry. Mammalia. 2017. Vol. 81. Issue 1. P. 1.

33. Driesch Karpf A. A guide to the measurement of animal bones from archaeological sites. 1st

ed. Munich: Institut für Palaeoanatomie, Domestikationsforschung und Geschichte der Tiermedizin of the University of Munich. 1976. P. 76 – 77, 84 – 85.

34. Muñoz-Muñoz F, Perpiñán D. Measurement Error in Morphometric Studies: Comparison

between Manual and Computerized Methods. Annales Zoologici Fennici. 2010. Vol. 47. Issue 1. P. 46.

35. Alpak H, Onar V, Mutus R. The relationship between morphometric and long bone

measurements of the Morkaraman sheep. Turk. J. Vet. Anim. Sci. 2009. Vol. 33. Issue. 3. P. 200.

36. Meddour S, Sekour M, Mlik R, Souttou K. Biometric characterization of the Atlas Goundi

(Ctenodactylus gundi) (Rothman, 1776) (Rodentia, Ctenodactylidae) in eastern Algeria. World Journal of Environmental Biosciences. 2014. Vol. 7. Issue 2. P. 91.

37. Zhang R, Gong H, Zhu D, Ma R, Fang J, Fan Y. Multi-level femoral morphology and

mechanical properties of rats of different ages. Bone. 2015. Vol.76. P. 76-87.

38. Cosman M, Sparrow L, Rolian C. Changes in shape and cross-sectional geometry in the tibia of

mice selectively bred for increases in relative bone length. Journal of Anatomy. 2016. Vol. 228. Issue 6. P. 940-951.

39. Fajardo R, Karim L, Calley V, Bouxsein M. A Review of Rodent Models of Type 2 Diabetic

Skeletal Fragility. Journal of Bone and Mineral Research. 2014. Vol.29. Issue 5. P. 1025-1040.

40. Tou J, Foley A, Yuan Y, Arnaud S, Wade C, Brown M. The effect of ovariectomy combined

36

41. Brun L, Pera L, Rigalli A. Bone morphometry and differences in bone fluorine containing

compounds in rats treated with NaF and MFP. Biomedicine & Pharmacotherapy. 2010. Vol. 64. Issue 1. P. 1-6.

42. Lambers F, Schulte F, Kuhn G, Webster D, Müller R. Mouse tail vertebrae adapt to cyclic

37

PRIEDAI

1 priedas. 9 mėn. šinšilų patinų ir patelų šlaunikaulio matmenų duomenys

Šlaunikaulio matmenys

„Excel“ matmuo

MIN MAX AVERAGE STDEV

Patinas Patelė Patinas Patelė Patinas Patelė Patinas Patelė

GL** 51.26 52.37 54.94 55.44 52.82 54.19 1.25 0.90 GLC* 49.51 50.46 52.40 53.94 50.90 52.16 1.08 1.05 Bp 10.92 10.42 12.42 12.35 11.63 11.37 0.46 0.70 DC - TC 5.03 5.15 5.60 5.63 5.36 5.36 0.19 0.16 SD - KD 3.56 3.71 4.21 4.41 3.81 3.99 0.21 0.22 Bd* 8.64 8.90 9.29 9.46 8.98 9.21 0.24 0.18 *p ≤ 0,05;**p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

2 priedas. 9 mėn. šinšilų patinų ir patelų šlaunikaulio matmenų duomenys

Petikaulio matmenys

„Excel“ matmuo

MIN MAX AVERAGE STDEV

Patinas Patelė Patinas Patelė Patinas Patelė Patinas Patelė

GL 33.03 33.10 35.52 35.92 33.81 34.42 0.70 0.93 GLC 32.86 32.26 35.34 35.83 33.60 34.11 0.69 1.07 Dp - Tp 6.35 6.52 7.27 7.21 6.81 6.81 0.28 0.21 SD - KD** 2.36 2.53 2.82 2.90 2.55 2.74 0.15 0.14 Bd** 5.89 6.42 6.51 6.68 6.27 6.53 0.20 0.09 *p ≤ 0,05;**p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

3 priedas. 9 mėn. šinšilų patinų ir patelių kairės kojos šlaunikaulio matmenų duomenys

Kairės kojos šlaunikaulio matmenys

„Excel“ matmuo

MIN MAX AVERAGE STDEV

Patinas Patelė Patinas Patelė Patinas Patelė Patinas Patelė

38

4 priedas. 9 mėn. šinšilų patinų ir patelių dešinės kojos šlaunikaulio matmenų duomenys

Dešinės kojos šlaunikaulio

matmenys

„Excel“ matmuo

MIN MAX AVERAGE STDEV

Patinas Patelė Patinas Patelė Patinas Patelė Patinas Patelė

GL 51.71 52.63 54.94 54.79 53.05 54.21 1.41 0.83 GLC 49.59 50.63 52.40 53.94 51.12 52.24 1.19 1.10 Bp 10.92 10.56 12.42 11.99 11.53 11.11 0.59 0.64 DC - TC 5.03 5.21 5.60 5.53 5.35 5.30 0.22 0.12 SD - KD 3.56 3.78 4.21 4.41 3.82 4.00 0.26 0.23 Bd 8.67 9.10 9.29 9.46 8.97 9.28 0.27 0.14 *p ≤ 0,05;**p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

5 priedas. 9 mėn. šinšilų patinų ir patelių kairės kojos petikaulio matmenų duomenys

Kairės kojos petikaulio matmenys

„Excel“ matmuo

MIN MAX AVERAGE STDEV

Patinas Patelė Patinas Patelė Patinas Patelė Patinas Patelė

GL 33.26 33.10 35.52 35.71 33.94 34.32 0.87 0.92 GLC 33.15 33.09 35.34 35.46 33.83 34.04 0.83 0.87 Dp - Tp 6.35 6.52 7.27 7.21 6.83 6.86 0.33 0.25 SD - KD 2.36 2.53 2.82 2.90 2.54 2.72 0.18 0.15 Bd* 6.08 6.42 6.51 6.68 6.34 6.52 0.16 0.10 *p ≤ 0,05;**p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

6 priedas. 9 mėn. šinšilų patinų ir patelių dešinės kojos petikaulio matmenų duomenys

Dešinės kojos petikaulio matmenys

„Excel“ matmuo

MIN MAX AVERAGE STDEV

Patinas Patelė Patinas Patelė Patinas Patelė Patinas Patelė

39

7 priedas. 9 mėn. ir 6 mėn. šinšilų patinų petikaulio matmenų duomenys

Petikaulio matmenys

„Excel“ matmuo

MIN MAX AVERAGE STDEV

9 mėn. 6 mėn. 9 mėn. 6 mėn. 9 mėn. 6 mėn. 9 mėn. 6 mėn. GL** 33.03 32.45 35.52 32.72 33.81 32.59 0.70 0.19 GLC*** 32.86 32.42 35.34 32.49 33.60 32.46 0.69 0.05 Dp - Tp 6.35 6.88 7.27 6.94 6.81 6.91 0.28 0.04 SD - KD 2.36 2.50 2.82 2.56 2.55 2.53 0.15 0.04 Bd*** 5.89 6.59 6.51 6.62 6.27 6.61 0.20 0.02 *p ≤ 0,05;**p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

8 priedas. 9 mėn. ir 2 sav. šinšilų patelių petikaulio matmenų duomenys

Petikaulio matmenys

„Excel“ matmuo

MIN MAX AVERAGE STDEV

9 mėn. 2 sav. 9 mėn. 2 sav. 9 mėn. 2 sav. 9 mėn. 6 mėn.

GL*** 33.10 17.57 35.92 17.73 34.42 17.65 0.93 0.11 GLC*** 32.26 17.51 35.83 17.72 34.11 17.62 1.07 0.15 Dp - Tp*** 6.52 3.49 7.21 3.55 6.81 3.52 0.21 0.04 SD - KD*** 2.53 1.59 2.90 1.62 2.74 1.61 0.14 0.02 Bd 6.42 4.03 6.68 4.54 6.53 4.29 0.09 0.36 *p ≤ 0,05;**p ≤ 0,01; ***p ≤ 0,001

9 priedas. 9 mėn. ir 6 mėn. šinšilų patinų šlaunikaulio matmenų duomenys

Šlaunikaulio matmenys

„Excel“ matmuo

MIN MAX AVERAGE STDEV

40

10 priedas. 9 mėn. ir 6 mėn. šinšilų patinų šlaunikaulio matmenų duomenys

Šlaunikaulio matmenys

„Excel“ matmuo

MIN MAX AVERAGE STDEV

9 mėn. 2 sav. 9 mėn. 2 sav. 9 mėn. 2 sav. 9 mėn. 2 sav.