ŠERNŲ KAUKOLIŲ IR PIRMOJO KRŪMINIO DANTIES MORFOMETRIJA MORPHOMETRY OF SCULL AND FIRST MOLAR TEETH OF WILD BOARS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Gintarė Maurušataitė

ŠERNŲ KAUKOLIŲ IR PIRMOJO KRŪMINIO DANTIES

MORFOMETRIJA

MORPHOMETRY OF SCULL AND FIRST MOLAR TEETH OF

WILD BOARS

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Dr. Snieguolė Malakauskienė

2 DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šernų kaukolių ir pirmojo krūminio danties morfometrija“.

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. Gintarė Maurušataitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Gintarė Maurušataitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

Snieguolė Malakauskienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE Judita Žymantienė

(aprobacijos data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

3

TURINYS

1.2. Šerno kaukolės anatomija ... 11

1.3. Danties struktūra ... 13

1.4. Šerno dantys ... 14

1.5. Šernų amžiaus nustatymas ... 15

1.5.1. Dantų kaita ... 15

1.5.2. Dantų cemento sluoksniai ... 16

1.5.3. Amžiaus nustatymas pagal iltinį dantį ... 17

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 19

2.1. Kraniometrija ... 19

2.2. Danties histologinio preparato gamyba ... 24

2.3. Pirmojo krūminio danties matavimas ... 24

2.4. Danties cemento sluoksnių skaičiavimas ... 24

2.5. Statistinis duomenų apdorojimas ... 24

3. REZULTATAI ... 25

3.1. Morfometrija ... 25

3.2. Pirmojo krūminio danties aukštis ... 28

3.3. Pirmojo krūminio danties histologija ... 29

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31

IŠVADOS ... 34

PADĖKA ... 35

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 36

4

SANTRAUKA

Darbo tema: Šernų kaukolių ir pirmojo krūminio danties morfometrija.

Darbo tikslas: įvertinti šernų lyties ir amžiaus įtaką kaukolės morfometriniams ir pirmojo krūminio danties histologiniams ir morfometriniams parametrams.

Darbo uždaviniai: atlikti šernų kraniometriją; išmatuoti apatinio žandikaulio pirmąjį krūminį dantį; atlikti pirmojo krūminio danties histologinį tyrimą; įvertinti lyties ir amžiaus įtaką šiems morfometriniams parametrams.

Metodika: surinkta 11 šernų kaukolių su apatiniais žandikauliais. Jos suskirstytos į dvi grupes pagal lytį ir amžių: šernų patinų iki 12 mėnesių 2 kaukolės, šernų patinų iki 18 mėnesių 4 kaukolės, patelių iki 12 mėnesių 2 kaukolės ir patelių iki 18 mėnesių 3 kaukolės. Kraniometrija atlikta slankmačiu, matuojant centimentrais (0,1 cm tikslumu), remiantis Driesch A. V. D. (1976 m.). Pirmasis krūminis dantis buvo išmatuotas milimetrais (0,1 mm tikslumu) ir ištirtas histologiškai. Rezultatai palyginti pagal mokslinių straipsnių duomenis.

Rezultatai: dauguma kaukolės morfometrinių išmatavimų buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05), tačiau statistiškai patikimi (p<0,05) buvo akiduobės skersmens, aukščio tarp pakauškaulio ir pakaušio angos matavimai. Išmatavus apatinį žandikaulį rezultatai buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05). Krūminių dantų matavimai buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05).

Raktažodžiai: Šernas, kaukolės, pirmasis krūminis dantis, morfometrija, amžius.

5

SUMMARY

The main topic of the work: Morphometry of skull and first molar teeth of wild boars.

The aim of the work: to evaluate wild boar sex and age influence on the skull morphometry and first molar tooth histological and morphometrical parameters.

Tasks of the work: to perform the craniometric measurements of the wild boar; to perform morphometric measurements of the wild boar jaw bone; to perform a histological analysis of the species first molar tooth; to evaluate the influence of age and sex on morphometrical parameters.

Methodology: 11 wild boar skulls together with jaw bones were collected and investigated. The samples were divided into two groups according to gender and age: 2 skulls of 12 months wild boarmales, 4 skulls of 18 months wild boar males, 2 skulls of 12 months wild boar females, 3 skulls of 18 months wild boar females, The craniometric measurement was performed with a slider, measured in centimeters (0.1 cm accuracy), based on Driesch A. V. D (1976) and the methodology of scientific articles. The first molar tooth was measured in millimeters (0.1 mm accuracy) and histological examed. The results were compared to the scientific articles.

Results: the most of the morphometric measurements of the skull were statistically significant (p> 0.05), but the diameter of the orbit and the height of supra occipitale bone were statistically significant (p <0.05). The measurements of the jaw bone were not statistically significant (p> 0.05). The first molar morphometric measurements were not statistically significant (p> 0.05).

Key words: wild boar, skull, first molar teeth, morphometry, age.

6

SANTRUMPOS

P - Op Kaukolės ilgis nuo pakaušio gumburų iki tarpinio žandikaulio kranialinio krašto P - A Kaukolės ilgis nuo pakauškaulio kaudalinio krašto iki tarpinio žandikaulio kranialinio

krašto

P - B Kaukolės ilgis nuo didžiosios pakaušio angos iki tarpinio žandikaulio kranialinio krašto

B - Pm Atstumas tarp didžiosios pakaušio angos ir kaplių kranialinio krašto

P - Pm Atstumas tarpinio žandikaulio kranialinio krašto ir kaplių kranialinio krašto B - H Atstumas tarp pleištakaulio ir didžiosios pakaušio angos krašto

P - H Atstumas tarp pleištakaulio ir tarpinio žandikaulio kranialinio krašto B - N Atstumas tarp didžiosios pakaušio angos ir nosikaulio kaudalinio krašto A - N Atstumas tarp pakauškaulio kaudalinio krašto ir nosikaulio kaudalino krašto

P - N Atstumas tarp kranialinio tarpinio žandikaulio krašto ir nosikaulio kaudalinio krašto Sp - A Atstumas nuo antakiduobinių angų iki pakauškaukio kaudalinio krašto

Sp - P Atstumas tarp antakiduobinių angų ir tarpinio žandikaulio kranialinio krašto Br - A Atstumas tarp kaktikaulio kaudalinio krašto ir pakauškaulio kaudalinio krašto Br - N Atstumas tarp nosikaulio ir pakauškaulio kaudalinio krašto

N - Rh Nosikaulio ilgis

St - B Atstumas tarp gomurikaulio ir didžiosios pakaušio angos

St - P Atstumas tarp gomurikaulio ir tarpinio žandikaulio kranialinio krašto

Pd - P Atstumas tarp krūminių dantų kaudalinio krašto ir tarpinio žandikaulio kranialinio krašto

In - Ent Atstumas tarp poakinės angos ir ašarikaulio angos

In - P Atstumas tarp poakinės angos ir tarpinio žandikaulio kranialinio krašto N - Ent Ašarikaulio ilgis

Ni - P Tarpinio žandikaulio ilgis Ent - Ect Akiduobės skersmuo

C - M3 Atstumas tarp ilties kaudalinio krašto ir krūminių dantų kaudalinio krašto P3- I1 Atstumas tarp kaplių kranialinio krašto ir pirmo priekinio danties

7 I1 Viršutinio žandikaulio ilties skersmuo

Ot -Ot Atstumas tarp išorinių ausies landų O - B Pakaušio skylės aukštis

Zy - Zy Atsumas tarp smilkinkaulio skruostinių ataugų B - A Aukštis tarp pakaušio angos ir viršugalvio Id - Goc Apatinio žandikaulio ilgis

M3 -Goc Apatinio žandikaulio šakos plotis

Id-M3 Atstumas nuo žandikaulio kaudalinio kandžių krašto iki trečio moliarinio danties kaudalinio krašto

I1 - M3 Atstumas nuo ilties kaudalinio krašto iki krūminių dantų kaudalinio krašto M1 - M3 Krūminių dantų linijos ilgis

P1 - P4 Kaplių linijos ilgis

P2 - I1 Atstumas tarp antro kaplio iki iltinio danties

8

ĮVADAS

Šernas (Sus scrofa) visaėdis gyvūnas, gausiai paplitęs visoje Lietuvoje. 2016 metų apskaitos duomenimis Lietuvoje buvo beveik 20 tūkst. (19 699) šernų, o 2017 metų duomenimis pastebimas jų sumažėjimas - 19 141 šernas (37). Šernas yra naminės kiaulės protėvis. Žmogus jį prisijaukino Europoje akmens amžiuje. Šis gyvūnas puikiai prisitaikęs gyventi kultūrinio landšafto sąlygomis ir iki šiol yra svarbus kaip medžiojamasis žvėris (5).

Dantų patvarumas ir ilgaamžiškumas leidžia sukaupti didelius kiekius mėginių, kurių matavimai ir tyrimai atskleidžia daug informacijos apie populiacijas (2).

Dantų matmenys yra ypač svarbūs antropologijoje, nustatant gyvūnų lytinį dimorfizmą (14). Šiuo metu, amžiaus nustatymas pagal dantų cemento augimo sluoksnių skaičių tampa įprastiniu metodu kai kurioms jūrų ir sausumos žinduolių grupėms (19).

Temos aktualumas: atlikus kraniometriją ir pirmojo krūminio danties histologiją galime nustatyti gyvūno lytį, amžių, gyvenimo būdą ir mitybos įpročius. Tai naudinga ne tik veterinarijos gydytojams, biologams, zooarcheologams, bet ir medžiotojams.

Darbo tikslas: įvertinti šernų lyties ir amžiaus įtaką pagal kaukolės morfometrinius ir pirmojo krūminio danties histologinius ir morfometrinius parametrus.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti šernų kraniometriją.

2. Išmatuoti apatinio žandikaulio pirmąjį krūminį dantį. 3. Atlikti krūminio danties histologinį tyrimą.

9

1.LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Šerno biologija

Šernas (Sus scrofa) priklausantis porakanopių (Artiodanctyla) būriui, neatrajojančiųjų (Nonruminantia) pobūriui. Lietuvoje gyvenantis šernas yra kilęs iš Europoje, Azijoje ir Amerikoje paleoceno laikais gyvenusių pirminiakanopių. Išsivystė iš vienos gupės – penkiapirščių. pusiau kanopinių gvūnų. Dabartinių porakanopių prisitaikymas iliustruoja evoliucijos raidą - yra susiformavę net 32 porūšiai. Lietuvoje gyvenantis šernas priklauso Vidurio Europos šernams (6).

Manoma, kad laukinės kiaulės iš Pietryčių Azijos paplito į Centrinę Aziją, Afriką ir Europą. Šios šeimos atstovų skrandis yra sudėtinis, taip pat jie yra visaėdžiai. Šiai šeimai priklauso 15 rūšių, sugrupuotų į keletą genčių. (25).

Maždaug prieš septyniasdešimt tūkstančių metų Centrinės Azijos žmonės persikėlė į Europą, kartu atsinešdami naminius gyvūnus ir augalus. Manoma, jog atsivežtiniai gyvūnai, susidūrę su vietinėmis gyvenančiomis rūšimis, galėjo turėti įtakos formuotis dabar egzistuojančioms naminių kiaulių ir laukinių šernų rūšims. Šie žinduoliai prisitaikę gyventi įvairaus dydžio ir formos miškuose, teritorijose nuo 1 iki 4 km2_{, prie vandens telkinių ir pelkėtų vietovių, kur gausu}

plačialapių lapuočių ir spygliuočių medžių. (27).

Šernai yra visaėdžiai, minta žolinių augalų šaknimis, šakniastiebiais, sėklomis, uogomis, grybais, vaisiais, samanomis ir kerpėmis, kultūriniais augalais, bei bestuburiais gyvūnais. Taip pat ir varliagyviais, ropliais, smulkiais graužikais ir paukščiais. Žiemos metu nusilpusius kanopinius žvėris pribaigia ir suėda. Maitinasi prieblandoje ir naktį, ramesnėse vietovėse - dieną (5);

10 2 savaičių), šernė būna agresyvi ir net pavojinga žmogui. Šerniukai gyvena kartu su mamomis iki 1-2 metų. Šernų amžius siekia 9-10 metų (1-29).

1 pav. Šerno patinas (39)

11 2 pav. Šerno patelė su jaunikliais (40)

1.2. Šerno kaukolės anatomija

Kaukolė skirstoma į 2 dalis: kiaušą (neurocranium) ir snukį (splanchnocranium). Kiaušu vadinama ta galvos skeleto dalis, kuri sudaro sienas smegenų ertmei. Snukis - tai visceralinė galvos skeleto dalis, t.y. burnos ir nosies ertmių sienas sudaranti dalis, tai 8 poriniai kaulai (viršutinis žandikaulis, ašarikaulis, gomurikaulis, skruostakaulis, nosikaulis ir apatinis žandikaulis) ir 3 neporiniai (žagrikaulis, poliežuvinis kaulas ir knyslės kaulas). Kiaušą sudaro 4 neporiniai (pakauškaulis, tarpinis viršugalvio kaulas, pleištakaulis, akytkaulis) ir 3 poriniai (viršugalvio kaulas, smilkinkaulis, kaktikaulis) kaulai (22).

Skirtingų žinduolių rūšių morfologinės struktūros ir kraniometriniai matavimai, kaukolių savybės yra aprašytos daugelyje literatūros straipsnių. Dauguma šių straipsnių yra susiję su mėsėdžių ar graužikų morfometriniais matavimais, todėl šernų duomenų trūksta. (7).

Laukinių kiaulių protėvių kaukolės yra daugiau mažiau piramidės formos, bet kintant veislei, kaukolės išgaubimas didėja (34).

12 Kraniometriniai matavimai gali būti naudojami šiuolaikinių šernų veislių tyrimams, taip pat naminių gyvūnų veislių kilmės aiškinimuisi (28).

3 pav. 18 mėnesių šerno kaukolė su apatiniu žandikauliu (Asmeninė nuotrauka)

Šerno kaukolė ištįsusi, pleišto formos. Ilgas snukis, kaktikauliai, viršugalvio ir viršutiniai pakaušio kaulai akyti. Knyslė disko formos. Akys išsidėstę kaukolės šonuose, todėl šernai turi gerą periferinį matymą (6).

Apatinis žandikaulis yra porinis kaulas, kiaulių žandikaulio abi pusės yra tvirtai suaugusios (22). Apatinio žandikaulio šaka turi aukštą krumplinę ataugą ir žemą vainikinę ataugą (30).

Gyvo organizmo kaulinės struktūros yra ivardinamos kaip kiekvieno individo gyvenimo istorijos įrašas, tai kaip garsai muzikiniame įraše ar kimografo užrašytos bangos. Literatūroje naudojami straipsnių pavadinimai „Biologiniai garsai apie aplinkos pokyčius“ ir „Skeletas - biologinis įrašas kompaktinėje plokštelėje (15).

Atliktų kaukolių tyrimų, kai kurių kaukolės kaulų proporcijos tarp skirtingų veislių individų parodo atsiradusius evoliucinius pakitimus ir tai yra istorija (23).

13

1.3. Danties struktūra

Dantis, kaip indikatorius, parodantis augančio ir gyvenančio gyvūno amžių buvo panaudotas jau 1771m. Džono Hunterio, teigia Isaac Shour (32).

Archiologijoje taksonomiškai informatyviausi žinduolių dantų likučiai, dėl to juos verta išsaugoti (3).

Dantys - kiečiausi virškinamojo trakto organai, pagal formą ir padėtį žandikaulyje skirstomi į nuolatinius ir pieninius dantis. Pieniniai dantys (dentes decidui) su amžiumi yra pakeičiami nuolatiniais dantimis. Krūminių pieninių dantų nebūna. Dantys priklausomai nuo padėties žandikaulyje ir formą skirstomi į:

1. kandžius (dentes incisivi); 2. iltinius (dentes canini); 3. kaplius (dentes premolares); 4. krūminius (dentes molares) (22).

Dantys turi tris anatomines struktūras: vainiką (corona dentis), danties kaklelį (cervix dentis) ir šaknį (radix dentis). Dantis įsitvirtinęs danties alveolėje. Alveolės yra apgaubtos minkštųjų audinių struktūromis - dantenomis. Kiekvienas dantis yra prilaikomas apydančio (periodontinum), esančio tarp alveolės ir dantenų. Kiekvienas dantis sudarytas iš trijų skuoksnių: dentino (dentinum), emalio (emalium) ir cemento (cementum). Cementas dengia danties šaknį, o emalis dengia danties vainiką (22).

Dentinas (dentinum) - danties minštimas apgaubtas dentino sluoksniu, kuris sudarytas iš gausiai mineralizuoto audinio. Dentiną sudaro 70% neorganinės medžiagos ir 30% organinės medžiagos ir vanduo. Jį sudaro specifinės ląstelės dentinoblastai, kurie suformuoja dentinovamzdelius (22).

Emalis (emalium) - tvirčiausias danties sluoksnis, sudarytas iš 96% neorganinių medžiagų ir 4% organinių medžiagų ir vandens. Neorganines medžiagas sudaro hidroksiapetito kristalai ir magnio jonai, švinas ir fluoridas (22).

Cementas (cementum) - mineralizuotas sluoksnis dengiantis šaknį, savo sudėtyje turintis nuo 45 iki 50% neorganinių kalcio ir fosforo medžiagų, 50-55% organinių medžiagų ir vandens - kolageno skaidulų ir baltymų polisacharidų. Cemento sluoksnis turi savybę kaupti floridą (22).

14 4 pav. Šerno dantų schema (1)

1.4. Šerno dantys

Šernas visaėdis gyvūnas, mėgstantis ne tik rinkti maistą, bet knisti viršutinį žemės sluoksnį. Jo racioną sudaro ne tik augalai, bet ir smulkūs graužikai bei kritę gyvūnai. Šerno dantų formulė yra - I 3/3, C 1/1, P 4/4, M 3/3 = 44. (36).

Krūminiai dantys būna tik vienos rūšies - pastovieji. Jie išdygsta pirmaisiais bei antraisiais žvėrių gyvenimo metais (1).

Šernai ir hipopotamai turi trynimui, šlifavimui skirtus dantis, tai dantys su plokščiomis karūnėlėmis ir iškeltais apvaliais gumbeliais (20).

Hipsodontija yra plačiai paplitęs žinduolių odontologijos reiškinys. Terminas "hipsodontija" apibūdina tuos dantis, kurių emaliu padengtas vainikas yra aukštesnis, nei danties plotis ar ilgis (33).

Hipsodonontiniai dantys yra krūminiai dantys, jų karūnėlėse daugiau vagelių. Šie dantys sluoksniuoti plonyčiu cemento sluoksniu su aštriais emalio stulpelių perėjimais (17).

15 5 pav. Šerno dantys (1)

1.5. Šernų amžiaus nustatymas

Šernų amžiaus nustatymas yra svarbus ne tik gamtos mylėtojams, biologams, bet ir profesionaliems medžiotojams, veterinarams, zooarcheologams.

Nustatyti amžių galima pagal:

1. Pieninių ir nuolatinių dantų skaičių (1); 2. Krūminių dantų cemento augimo liniją (12); 3. Ilties ilgio ir pločio santykį (1);

1.5.1. Dantų kaita

16 išaugusių dantų, kurių 20 yra pieniniai. Šernui pasiekus 18 mėnesių amžių, pasikeičia I1 kandis ir P2, P3, P4 kapliai, pilnai išauga M2 krūminis dantis, nepasikeitę lieka tik 4 pieniniai dantys, kurie pasikeičia šernui pasiekus dviejų metų amžių. Išdygsta treti krūminiai dantys. Viso šernui išdygsta 44 dantys. Šernui toliau augant auga ir jo iltiniai dantys, šie dantys auga visą jo gyvenimą (24).

Šernai turi 28 pieninius dantis, o jiems pasikeitus ir suaugus - 44 dantis. Pieninius ir pastoviuosius kaplius galima atpažinti dėl jų mažų matmenų, jie yra 1-2 mm mažesni už pastoviuosius ir savo forma primena pieštuką. Pieninės iltys yra plono pieštuko formos, joms pasikeitus į nuolatines įgauna ilties formą. Pirmasis pieninis kaplys - retai randamas. Dažniausiai šis dantis išdygsta šernui sulaukus 5-6 mėnesių ir yra pastovus. Pastovieji kapliai pastebimi tik iškritus pieniniams dantims (1).

Amžiaus nustatymui pagal dantų kaitą naudoti žinomo amžiaus šerniukai. Stebėta kiekvieno pieninio danties pasikeitimas ir užfiksuotas iki paskutinio iškritusio pieninio danties (24).

1 lent. Šernų amžiaus nustatymas pagal dantų kaitą. (1)

1.5.2. Dantų cemento sluoksniai

Informacijos apie dantų cemento sluoksnių morfologiją ir jų panaudojimą archeologiniams tyrimams sparčiai didėjo dvidešimtame amžiuje. 1960 m. buvo nustatyta, kad skirtingų sisteminių ir

Amžius (mėne siais)

Kapliai Iltiniai Prieškrūminiai Krūminiai

3 - 4 Išorinė pora I3 pieštuko pavidalo Apatinio ir viršutinio žandikaulio iltys pieninės, pieštuko pavidalo Paskutinysis prieškrūminis (pieninis) P4 Dar neišaugę

5 - 10 Pieninių kaplinių I1-2 poros sudaro beveik tiesią liniją, I1 +I2 skersmuo 4-5 mm

P4 trilypis Išaugęs M1

10 - 12 Pieninius keičia vėlyvieji Keičiasi iltiniai

12 -14 I3 jau pastovieji, ne pieštuko pavidalo Ne pieštuko pavidalo, pastovieji

Pieninis P4 trilypis pastebimai susidėvėjęs, artėja jo kaita

Išaugęs M1 ir M2

14 - 16 Keičiasi I1, ryškus dantų aukščio skirtumas Keičiasi P2-4 pastoviaisiais

18 - 20 Keičiasi I2, nebėra tiesios dantų linijos Iškritęs trilypis P4

21 - 24 Pastovusis I2 dar beveik be susidėvėjimo žymių. I1 + I2 skersmuo 6-7 mm.

P2-4 pastovieji Dygsta M3

2 metai Dantų kaita užbaigta Dalis M3 danties

17 ekologinių grupių žinduolių dantyse yra dentino ir dantų cemento. Cemento atsidedantys sluoksniai gali būti naudojami tiksliam amžiaus nustatymui (19).

Danties cementas, tai mineralizuotas audinys būdingas žinduoliams. Prieš prasidedant cementogenezei, Hertvigo epitelinis šaknies apvalkalas suskaidomas, atsiranda mezenchimos ląstelių kontaktas su danties šaknies paviršiumi. Šios ląstelės vėliau diferencijuojasi į cementoblastus ir pradeda formuoti danties cementą (32). Rezultatai, remiantis eksperimentais parodo, jog vainikinį cemento nusėdimą sukelia danties šaknies mezenchiminių ląstelių virtimas į emalį (11).

Cementas yra suformuotas ląstelių - cementoblastų. Šis ląstelių sluoksnis padengia danties šaknies išorę. Cementui formuojantis visą gyvenimą, susiformavusiose linijose išsaugoma augimo informacija, tai nustatyta rastose fosilijose. Cemento jautrumas mechaniniam pažeidimui yra mažesnis nei dentino (19).

Cemento linijos atspindi gyvūno amžių metais, tai matoma ant krūminių dantų pjūviuose (32). Galimybė nustatyti žinduolių amžių pagal histologines dantų struktūras, yra vienas labiausiai panaudojamų metodų laukinių gyvūnų pasaulyje. Dantų cemento metinis prieaugis linijomis buvo atrastas beveik visose žinduolių grupėse, įskaitant ir banginius (18).

Gyvūnų, gimusių pavasarį, linijų formavimosi procesas puikiai užsibaigia suformuodamas cemento liniją gyvūnui nugyvenus vienerius metus. Gyvūnai atvesti rudenį, turi nepilnai suformuotą cemento žiedą (13).

Nustatant amžių skaičiuojant cemento sluoksnius, būtina prisiminti, kad danties amžius gali skirtis nuo vieno ar daugiau metų amžiaus. Kadangi pirmoji cemento linija susidaro per pirmąją gyvenimo žiemą ir yra netoli dentino. Kitose populiacijose ši linija nesusidaro po pirmosios žiemos, o cemento juosta atskiria antrosios žiemos dentino liniją (19).

Kaip nurodyta autoriaus atliktuose tyrimuose, Sus scrofa krūminiams dantims būdingas storas, akytas cemento sluoksnis, netgi šaknies kaklelio dalyje. Storis svyruoja nuo 80 iki 150 μm šaknies kaklelio pusėje, o šiame audinyje gausu cementoblastų. Hematoksilu ir eozinu dažyti preparatai atskleidė cemento ruoželį danties pjūvyje (12).

Cemento sluoksnis išlieka ir užfiksuoja pokyčius geriau nei dentino sluoksnis (19.).

1.5.3. Amžiaus nustatymas pagal iltinį dantį

18 Jaunoms patelėms storiausia ilties vieta būna ties šaknimi, vyresnio amžiaus patelėms plačioji dalis artėja link danties viršūnės (1).

2 lent. Šernų amžiaus nustatymas pagal ilties matmenų santykį. (1)

Šernų amžiaus grupė Amžius metais Santykinis skaičius

Jauniklis apie 1 apie 1,8

Vidurinio amžiaus 2 - 4 1,50 - 1,21

Senas 5 - 7 1,20 - 1,05

19

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

Tyrimai atlikti 2016 m. kovo mėn. - 2017 m. spalio mėn. LSMU VA Anatomijos ir fiziologijos katedroje.

Tyrimui medžiaga buvo renkama Kauno, Alytaus ir Kėdainių rajonų savivaldybėse. Surinkta 11 šernų kaukolių su apatiniais žandikauliais. Jos suskirstytos į dvi grupes pagal lytį ir amžių: šernų patinų iki 12 mėnesių 2 kaukolės, šernų patinų iki 18mėnesių 4 kaukolės, patelių iki 12 mėnesių 2 kaukolės ir patelių iki 18 mėnesių 3 kaukolės.

Tyrimo metu buvo atlikta kraniometrija, išmatuoti pirmi krūminiai dantys ir atliktas jų histologinis tyrimas.

2.1. Kraniometrija

Kaukolės buvo matuotos remiantis Angela Von Den Driesch (9) sukurta gyvūnų kaulų matavimo metodika. Matuota slankmačiu (0,2 mm tikslumu), iš viso išmatuoti 45 kaukolės pagrindinių rodiklių ir 17 apatinio žandikaulio rodiklių.

20 7 pav. Kaukolės ventralinis vaizdas (9)

21 9 pav. Kaukolės kaudalinis vaizdas (9)

22 Kaukolės matavimo rodikliai:

1. Kaukolės ilgis nuo pakaušio gumburų iki tarpinio žandikaulio kranialinio krašto (P - Op); 2. Kaukolės ilgis nuo pakauškaulio kaudalinio krašto iki tarpinio žandikaulio kranialinio krašto (P - A)

3. Kaukolės ilgis nuo didžiosios pakaušio angos iki tarpinio žandikaulio kranialinio krašto (P - B);

4. Atstumas tarp didžiosios pakaušio angos ir kaplių kranialinio krašto (B - Pm);

5. Atstumas tarp tarpinio žandikaulio kranialinio krašto ir kaplių kranialinio krašto (P - Pm); 6. Atstumas tarp pleištakaulio ir didžiosios pakaušio angos krašo (B - H);

7. Atstumas tarp pleištakaulio ir tarpinio žandikaulio kranialinio krašto (P - H); 8. Atstumas tarp didžiosios pakaušio angos ir nosikaulio kaudalinio krašto (B - N); 9. Atstumas tarp pakauškaulio kaudalinio krašto ir nosikaulio kaudalino krašto (A - N);

10. Atstumas nuo kranialinio tarpinio žandikaulio krašto iki nosikaulio kaudalinio krašto (P - N); 11. Atstumas nuo antakiduobinių angų iki pakauškaulio kaudalinio krašto (Sp - A);

12. Atstumas tarp antakiduobinių angų ir tarpinio žandikaulio kranialinio krašto (Sp - P); 13. Atstumas tarp kaktikaulio kaudalinio krašto ir pakauškaulio kaudalinio krašto (Br - A); 14. Atstumas tarp nosikaulio ir pakauškaulio kaudalinio krašto (Br - N);

15. Nosikaulio ilgis (N - Rh);

16. Atstumas tarp gomurikaulio ir didžiosios pakaušio angos (St - B);

17. Atstumas tarp gomurikaulio ir tarpinio žandikaulio kranialinio krašto (St - P);

18. Atstumas tarp krūminių dantų kaudalinio krašto ir tarpinio žandikaulio kranialinio krašto (Pd - P);

19. Atstumas tarp poakinės angos ir ašarikaulio angos (In - Ent);

20. Atstumas tarp poakinės angos ir tarpinio žandikaulio kranialinio krašto (In - P): 21. Ašarikaulio ilgis (N - Ent);

22. Ašarikaulio plotis;

23. Tarpinio žandikaulio ilgis (Ni - P); 24. Akiduobės skersmuo (Ent - Ect);

25. Atstumas tarp ilties kaudalinio krašto ir krūminių dantų kaudalinio krašto (C - M3); 26. Atstumas tarp kaplių kranialinio krašto ir pirmo priekinio danties (P3- I1);

27. Atstumas tarp kaplių kranialinio krašto ir krūminių dantų kaudalinio krašto (P1 - M3); 28. Krūminių dantų augimo linijos ilgis (M1 - M3);

23 32. Viršutinio žandikaulio ilties skersmuo (I1);

33. Atstumas tarp išorinių ausies landų (Ot -Ot); 34. Atstumas tarp jungo ataugų pagrindo;

35. Pakaušio gumburų plotis kartu su pakaušio anga; 36. Pakaušio angos plotis (B);

37. Pakaušio angos aukštis (O - B);

38. Pakauškaulio plotis plačiausioje vietoje; 39. Pakauškaulio plotis siauriausioje vietoje;

40. Kaktikaulio skiauterės plotis siauriausioje vietoje; 41. Kaktikaulio plotis ties smilkingauliais;

42. Atstumas tarp antakiduobinių angų;

43. Atsumas tarp smilkinkaulio skruostinių ataugų (Zy - Zy); 44. Gomurikaulio plotis;

45. Aukštis tarp pakaušio angos ir viršugalvio (B - A);

Apatinio žandikaulio matavimai: 1. Apatinio žandikaulio ilgis (Id - Goc);

2. Žandikaulio ilgis nuo žandikaulio kaudalinio kandžių krašto iki krumplinės ataugos kaudalinio krašto;

3. Apatinio žandikaulio šakos plotis (M3 - Goc);

4. Atstumas nuo žandikaulio kaudalinio kandžių krašto iki trečio krūminio danties kaudalinio krašto (Id-M3);

5. Atstumas nuo pirmo kaplio iki trečio krūminio danties kaudalinio krašto (P1 - M3); 6. Atstumas nuo ilties kaudalinio krašto iki krūminių dantų kaudalinio krašto (I1 - M3); 7. Krūminių dantų ir kaplių augimo linijos ilgis (P1- M3);

8. Krūminių dantų linijos ilgis (M1 - M3); 9. Kaplių linijos ilgis (P1 - P4);

10. Trečio krūminio danties ilgis (M3);

11. Atstumas tarp antro kaplio iki iltinio danties (P2 - I1);

12. Atstumas nuo kandžių linijos iki žandikaulio šakų sąaugos ventalinėje pusėje; 13. Apatinio žandikaulio šakos aukštis;

14. Apatinio žandikaulio aukštis nuo šakos įlankos iki šakos pagrindo (Gov); 15. Apatinio žandikaulio aukštis nuo vainikinės ataugos iki šakos pagrindo (Gov);

24

2.2. Danties histologinio preparato gamyba

Pirminiame etape dantys buvo ištraukti iš kaukolės, dekalcinuojami naudojant „Shadon TBD-1“ dekalcinatą.

Tada plaunami tekančiu vandeniu parą laiko. Dekalcinuoti dantys dehidratuoti etilo alkoholiu, skaidrinti chloroformu ir impregnuoti parafinu. Naudojant rotacinį mikrotomą „Sakura tissue-Tek® TEC® 5“ iš parafininių blokų atpjauti 5 µm storio danties pjūviai, kurie 37 0C temperatūros vandens vonelėje ištiesinti ir perkelti ant objektinių stiklelių. Danties pjūviai nudažyti hematoksiliniu ir eozinu automatiniu įrenginiu „Sakura tissue-Tek® TEC® 5“.

Preparatai buvo analizuojami ir vertinami „Olympus BX43“ mikroskopu, x4, x10, x40 okuliaro padidinimu. Mikroskopinės nuotraukos darytos „Stream essentials“ programa, naudojant histologinių vaizdų analizatorių „Olympus DP72 BX43“.

2.3. Pirmojo krūminio danties matavimas

Tyrimo metu buvo išmatuoti 11 apatinio žandikaulio pirmų krūminių dantų aukščiai - nuo šaknies iki kramtomojo paviršiaus. Matavimai lyginti pagal lytį ir amžių.

2.4. Danties cemento sluoksnių skaičiavimas

Pagaminti preparatai buvo analizuojami mikroskopu, skaičiuojamos aplink danties šaknį esančios cemento linijos. Šernų amžius buvo vertinamas remiantis linijų skaičiumi preparate.

2.5. Statistinis duomenų apdorojimas

25

3. REZULTATAI

Tyrimo metu buvo išmatuotos 11 šernų kaukolės ir apatiniai žandikauliai, pirmieji apatinio žandikaulio krūminiai dantys. Gauti matavimų ir skaičiavimų rezultatai palyginti su moksliniuose straipsniuose aprašytais amžių ir lytį nustatančiais metodais.

3.1. Morfometrija

Tyrimo metu išmatuoti 45 kaukolės ir 17 apatinio žandikaulio matmenys. Gauti kraniometriniai matavimai suvesti į lenteles pagal amžiaus ir lyties grupes. Apskaičiuota Min ir Max reikšmės, aritmetinis vidurkis bei statistinis nuokrypis. Rezultatams įvertinti buvo pasirinkti 13 kaukolės ir 4 apatinio žandikaulio matmenys, apskaičiuota Min ir Max reikšmės, aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, statistinis patikimumas.

26 11 pav. 12 mėnesių amžiaus šernų kraniometrija. Simboliu „*“ pažymėti statistiškai patikimi rodikliai (p<0,05)

Aštuoniolikos mėnesių šernų kaukolių matavimai buvo palyginti pagal gyvūnų amžių ir lytį. Remiantis skaičiavimų rezultatais, statiškai patikimi (p<0,05) buvo 4 matavimai - atstumas tarp nosikaulio ir pakauškaulio kaudalinio krašto (Br - N), akiduobės skersmuo (Ent - Ect), atstumas tarp išorinių ausies landų (Ot - Ot) ir aukštis nuo pakaušio angos iki viršugalvio (B - A). Likusieji matavimai buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05). 12 paveiksle matome, jog patikimi patinų ir patelių kraniometriniai rodikliai skiriasi atstume tarp nosikaulio ir pakauškaulio kaudalinio krašto (Br - N) patinų 0,9 cm (12,1 cm) didesnis negu patelių (11,2 cm), atstumas tarp išorinių landų (Ot – Ot) patinų 0,7 cm (10,8 cm) ilgesnis negu patelių (10,1 cm), aukštis nuo pakaušio angos iki viršugalvio (B – A) matmenyje patinų 0,9 cm (11 cm) didesni nei patelių (10,1 cm). Akiduobės skersmens matmenys nesiskyrė. 1. P-Op 2. P-A 3. Br-A 4. Br-N 5. Ent-Ect * 6. P3-I1 7. P1-M3 * 8. Ot-Ot 9. Pakau škaulis Max * 10.Pak auškau lis Min * 11. Zy-Zy * 12. Kietojo gomuri o plotis 13. B-A * Patinai (n=2) 36.8 27.7 4.7 10.7 3.3 3.6 6.4 8.7 4.9 4.4 11.9 5.6 8.1 Patelės (n=3) 26.2 25.1 1.8 10.8 3.3 3.1 6.3 8.7 4.8 4.4 11.8 5.6 8.1 0 5 10 15 20 25 30 35 40 M a ta v im a s ,c m

27 12 pav. 18 mėnesių šernų kaukolės kraniometrija. Simboliu „*“ pažymėti statistiškai patikimi rodikliai (p<0,05)

Dvylikos mėnesių šernų apatinių žandikaulių matavimai buvo palyginti pagal gyvūnų amžių ir lytį. Remiantis skaičiavimų rezultatais, statistiškai patikimi (p<0,05) buvo 2 matavimai: apatinio žandikaulio ilgis (Id - Goc) ir krūminių dantų ilgis (P1 - M3). Likusieji matavimai - atstumas tarp antro kaplio iki iltinio danties (P2 - I1) ir apatinio žandikaulio aukštis nuo vainikinės ataugos iki šakos pagrindo (Gov) buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05). 13 paveiksle matome, jog patikimi patinų ir patelių kraniometriniai rodikliai skiriasi. Patinų apatinis žandikaulis (Id - Goc) 3cm ilgesnis (21,6 cm ) negu patelių (18,6 cm), o kaplių ir krūminių dantų ilgis (P1 - M3) - patinų 0,5 cm (7,6 cm) ilgesnis nei patelių (7,1 cm).

13 pav. 12 mėn. šernų žandikaulio morfometrija. Simboliu „*“ pažymėti statistiškai patikimi rodikliai (p<0,05) 1. P-Op 2. P-A 3. Br-A 4. Br-N * 5. Ent-Ect * 6. P3-I1 7. P1-M3 8. Ot-Ot * 9. Pakau škaulis Max 10.Pak auškau lis Min 11. Zy-Zy 12. Kietojo gomuri o plotis 13. B-A * Patinai (n=4) 34.8 31.8 4.9 12.1 3.6 4.2 9.8 10.8 6.2 5.1 14.1 6.5 11 Patelės (n=2) 32.5 30.2 3.9 11.2 3.6 3.9 8.8 10.1 5.7 5 13.2 6.1 10.1 0 2.5 5 7.5 10 12.5 15 17.5 20 22.5 25 27.5 30 32.5 35 37.5 40 M a ta v im a s , c m

18 mėn. šernų kaukolės kraniometrija

1. Id-Goc * 2. P1-M3 * 3.P2-I1 4. Cr-Gov

Patinai (n=2) 21.6 7.6 2.5 9.5 Patelės (n=3) 18.6 7.1 2.7 8.3 0 2.5 5 7.5 10 12.5 15 17.5 20 22.5 25 M a ta v im a s , c m

28 Aštuoliolikos mėnesių amžiaus šernų apatinio žandikaulio matavimai buvo palyginti pagal gyvūnų amžių ir lytį. Remiantis skaičiavimų rezultatais, duomenys buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05). Apatinio žandikaulio ilgis (Id - Goc), buvo patinų 28,1 cm., patelių 23,4 cm., kaplių ir krūminių dantų ilgis (P1 - M3) buvo patinų 9,8 cm., patelių 9,4 cm., atstumas nuo antro kaplio iki iltinio danties (P2 - I1) , patinų 4,1 cm., o patelių 3,5 cm. ir apatinio žandikaulio aukštis nuo vainikinės ataugos iki šakos pagrindo (Gov) buvo 11,1 cm. patinų ir 11 cm. patelių (14 pav.).

14 pav. 18 mėn. šernų apatinio žandikaulio morfometrija

3.2. Pirmojo krūminio danties aukštis

Tyrimo metu išmatuoti šernų pirmųjų krūminių dantų aukščiai, matavimai lyginti pagal lytį ir amžių. 15 pav. matomi rezultatai yra statistiškai nepatikimi (p>0,05).

15 pav. Šenų pirmojo krūminio danties aukštis

1. Id-Goc 2. P1-M3 3.P2-I1 4. Cr-Gov

Patinai (n=4) 28.1 9.8 4.1 11.1 Patelės (n=2) 23.4 9.4 3.5 11 0 2.5 5 7.5 10 12.5 15 17.5 20 22.5 25 27.5 30 M a ta v im a s , c m

18mėn. šernų apatinio žandikaulio morfometrija

28.5 30.5 27.6 29.5 26 26.5 27 27.5 28 28.5 29 29.5 30 30.5 31 12 mėn. 18 mėn. M a ta v im a s , m m

Šernų pirmojo krūminio danties aukštis H (mm)

29

3.3. Pirmojo krūminio danties histologija

Iš pirmų krūminių dantų buvo padaryti histologiniai preparatai ir danties pjūvio histologinės nuotraukos. Nustatant gyvūno amžių pagal danties cemento sluoksnius, viena linija prilyginama vieniems individo metams. 16 paveiksle matomas balta linija šaknį juosiantis žiedas. Metodas buvo pasirinktas amžiaus nustatymo patikimumui.

16 pav. 18 mėnesių amžiaus šerno pirmojo krūminio danties cemento žiedų mikroskopinis vaizdas. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x 200;

30 17 pav. 12 mėnesių amžiaus šerno pirmojo krūminio danties mikroskopinis vaizdas. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x 200;

31

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Kraniometrija - kaukolės matavimai, taikomi norint identifikuoti gyvūno rūšį, surasti tarprūšinius ir tarplytinius skirtumus. Dėl rūšinių individų morfologinių skirtumų kraniometrija plačiai naudojama ne tik archeologų, bet ir biologų rate.

Atlikus kraniometrinius šernų matavimus, dalis rezultatų buvo statistiškai patikimi (p<0,05), tačiau didžioji dalis buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05).

Vigne J. D. (34) tyrimui pasirinko kiaules, nes jos visada buvo svarbios žmonių istorijoje ir išlieka pagrindiniu pasauliniu maisto šaltiniu, bei svarbios žmogaus vystymuisi visame pasaulyje. Naminė kiaulė (Sus scrofus) buvo viena iš seniausiai prijaukintų gyvulių rūšių,o jų laukinis protėvis vis dar egzistuoja tarp laukinių gyvūnų.

Palyginus 12 mėnesių šernų kaukolės matavimų rezultatus, statistiškai patikimi (p<0,05) buvo 6 matavimai - akiduobės skersmuo (Ent - Ect) patinų 3,3 cm, patelių 3,3 cm, kaplių ir krūminių dantų ilgis (P1 - M3) patinų 6,4 cm patelių 6,3 cm, pakauškaulio plotis plačiausioje kaulo vietoje (pakauškaulis Max ) patinų 4,9 cm, patelių 4,8 cm, pakauškaulio plotis siauriausioje kaulo vietoje (pakauškaulis Min ) patinų 4,5 cm, patelių 4,5cm , atstumas tarp skruostinių ataugų (Zy - Zy) patinų 11,9 cm, patelių 11,8 cm ir aukštis nuo pakaušio skylės iki viršugalvio (B - A) patinų 8,1 cm, patelių 8,1 cm. Atsižvelgiant į rezultatus, galime daryti prielaidą, kad šie matavimai gali būti naudojami lyties nustatymui.

18 mėnesių šernų matavimai buvo palyginti pagal gyvūnų amžių ir lytį. Remiantis skaičiavimų rezultatais, statistiškai patikimi (p<0,05) buvo 4 matavimai - atstumas tarp nosikaulio ir pakauškaulio kaudalinio krašto (Br - N) patinų 12,1 cm ir patelių 11,2 cm, akiduobės skersmuo (Ent - Ect) patinų 3,6 cm ir patelių 3,6 cm, atstumas tarp išorinių ausies landų (Ot - Ot) ir atstumas nuo pakaušio skylės iki viršugalvio (B - A). Likusieji matavimai buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05).

Remiantis Endo H. (10) požiūriu, turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad gyvūnų elgesio veiksniai, susiję su amžiumi ar lytimi, pvz., poravimasis, skirtingose populiacijose gali turėti įtakos kūno dydžiui.

Dvylikos mėnesių šernų apatinių žandikaulių matavimai buvo palyginti pagal gyvūnų amžių ir lytį. Remiantis skaičiavimų rezultatais, statistiškai patikimi (p<0,05) buvo 2 matavimai: apatinio žandikaulio ilgis (Id - Goc) patinų 21,6 cm ir patelių 18,6 cm ir kaplių ir krūminių dantų ilgis (P1 - M3) patinų 7,6 cm ir patelių 7,1cm. Likusieji matavimai buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05).

32 Pagal Albarella A. (2) atliktus tyrimus, kuriuose buvo matuojama šiuolaikinių šernų (Sus scrofa) griaučiai su kaukolėmis ir palyginti su archiologiniais šernų griaučiais iš viso pasaulio. Duomenys suteikia naudingos informacijos apie istorinių rūšių struktūras. Iki šiol surinkti ir ištirti egzemplioriai akcentuoja didelę rūšių įvairovę. Matoma, kad ne tik kaukolės dydis, bet ir dantų bei šonkaulių forma gali padėti išryškinti šernų kintamumo modelius iš skirtingų rūšių. Daugelyje geografinių regionų, yra aptiktos vietovei būdingų šerno kūno sudėjimo tendencijos. Svarbūs gali būti veiksniai, tokie kaip hibridizacija su vietinėmis veislėmis ir žmonių sukeltas gyvūnų judėjimas. Šiuolailinę medžiagą palyginus su archeologiniais radiniais, pabrėžiamas panašumų egzistavimas, morfologinėje srityje pastebėti kūno dydžio svyravimai.

Tyrimo metu buvo išmatuoti 11 apatinio žandikaulio pirmojo krūminio danties aukščiai - nuo šaknies iki kramtomojo paviršiaus. Atlikti matavimai lyginti pagal lytį ir amžių yra statistiškai nepatikimi (p>0,05).

Reikėtų pažymėti, kad Italijos ir Europos šernų porūšių identifikavimas buvo pagrįstas duomenimis, surinktais iš kelių egzempliorių. Be šio, Apollonio M. (4) paminėjo, kad vertinant suaugusius ir nesubrendusius šernų egzempliorius, patinų kaukolių matavimai rodo, kad jų matmenų kintamumas yra didesnis negu patelių.

Pirmoje amžiaus grupėje, iki 12 mėn., šerno kaukolės ertmės yra šiek tiek didesnės patinų nei patelių. Pagal Kozlo F. G. (21), šerno kaukolės dydis ir forma skiriasi ir priklauso nuo lyties ir amžius. Antroje amžiaus grupėje, iki 24mėn., lyginant su pirmąja grupe - kaukolės ertmės labai aiškiai padidėjo. Tiriant antrąją amžiaus grupę matoma, kad antraisiais šerno gyvenimo metais pasireiškia aiškus lytinis dimorfizmas, gali būti pastebėtas įvertinant kūno dydžiu ir kaukolės forma .

Apollonio M. (4) „Laukinių šernų sistematika“ tyrime buvo matuojamos dvimečių šernų kaukolės. Per 24 mėnesių laikotarpį pastebėtas aiškus lytinis dimorfizmas, pvz. kaukolės dydis, kuris atsispindėjo kraniometriniuose matavimuose, matomi aiškūs skirtumai išmatavus patelių ir patinų bendrajį kaukolės ilgį. Palyginti suaugusių šernų matavimai su jauniklių matavmais, matomas vizualus kaukolių dydžių skirtumas tarp gyvūnų lyčių, nors matavimai vis dar statistiškai nepatikimi.

Pagal Owen J. (28) rezultatus ir padarytas išvadas, galime teigti, kad kaukolės morfologija gali būti naudojama siekiant atskirti laukinę ir vietinę naminę kliaulę (S. Scrofa), laukinių ir naminių kiaulių hibridai gali būti identifikuojami pagal jų morfologiją ir kai kuriose vietinėse (Sus scrofa ) veislėse yra skirtingos morfologinės kaukolių ertmės .

33 Palyginus mūsų gautus rezultatus su autoriaus Ruscillo D (31), galime teigti, jog skirtumai tarp lyčių egzistuoja. Patelių ir patinų, jaunesnių nei 36 mėnesiai dantys yra kur kas smulkesni, nei suaugusių individų .

34

IŠVADOS

1. Atlikus šernų kraniometrinius matavimus, tinkamiausi rodikliai atskirti individus pagal lytį ir amžių: iki 12 mėnesių amžiaus grupėje (p<0,05) rodikliai buvo akiduobės skersmuo (Ent – Ect), kaplių ir krūminių dantų ilgis (P1 - M3), pakauškaulio plotis plačiausioje kaulo vietoje (pakauškaulis Max ), pakauškaulio plotis siauriausioje kaulo vietoje (pakauškaulis Min ), atstumas tarp skruostinių ataugų (Zy - Zy) ir aukštis nuo pakaušio skylės iki viršugalvio (B - A).Atlikus šernų kraniometrinius matavimus iki 18 mėnesių amžiaus grupėje, nustatyta, kad šernų lytį galime nustatyti tik pagal kelis rodiklius: atstumo tarp nosikaulio ir pakauškaulio kaudalinio krašto (Br - N), akiduobės skersmens (Ent - Ect), atstumo tarp išorinių ausies landų (Ot - Ot) ir aukštis nuo pakaušio angos iki viršugalvio (B - A). Likusieji matavimai buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05). Amžiaus grupėse tarp patinų ir patelių buvo pastebėti matavimų skirtumai, patinų matmenys buvo didesni.

2. Atlikus apatinio žandikaulio morfometriją, dauguma rodiklių buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05). Pagal šiuos matavimus identifikuoti individo amžiaus negalime.

3. Išmatavus pirmąjį krūminį dantį, rodikliai buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05), todėl galime manyti, jog šio tyrimo rodiklių neužtenka įrodyti danties ryšiui su gyvūno lytimi ar amžiumi.

4. Atlikus krūminio danties histologinį tyrimą, matomi cemento žiedai leido nustatyti individo amžių. Šis metodas gali būti taikomas norint įvertinti šerno amžių.

35

PADĖKA

36

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Abraitytė L. Medžiotojo vadovas. 1980. P. 192-200.

2. Albarella U. Size and shape of the Eurasian wild boar (Sus scrofa), with a view to the reconstruction of its Holocene history. Association for Enviromental Archaelogy. 2009. Vol. 14. P. 103-136.

3. Allowen E. The long and winding road: identifying pig domestication through molar size and shape. Journal of Archaeological Science. 2013. Vol. 40. P. 735-743.

4. Apollonio M. The systematics of the wild boar (Sus scrofa L.) in Italy. Bolletino di zoologia. 2009. Vol. 55. P. 213-221.

5. Beleišis R. Didžioji Lietuvos medžioklės knyga. 2012. P. 34-35. 6. Beleišis R. Lietuvos kanopiniai žvėrys. 1987. P. 8-23.

7. Brudnicki W. Comparison of Craniometric Features and Cranial Cavity Volume in Domestic Pig (Sus scrofa forma domestica) and Wild Boar (Sus scrofa) in View of Development. Folia Biologica. 2005. Vol 53. P. 25 - 30.

8. Dyce. K. Textbook of Veterinary Anatomy. 4th edition. 2010. P. 213 -421.

9. Driesch A. V. D. A Guide to the mesurement of animal bones from archiological sites. 1976. P. 21-45.

10. Endo H. Geographical Variation of Mandible Size and Shape in the Wild pig (Sus scrofa) from Taiwan and Japan. Zoological Studies. 2002. Vol. 41(4). P. 452-460.

11. Feidhamer G. A. Wild Mammals of North America - Biology, Management, and conservation. 2003. Second edition. P. 874

12. Foster L. B. Methods for studying tooth root cementum by light microscopy. IJOS. 2012. Vol. 4. P. 119-128.

13. Grue H. Review of the Formation of Incremental Lines in Tooth Cementum of Terretrial Mammals. Danish review of game biology. 1979. Vol. 11. P. 10 - 48.

14. Hilson S. Alternative Dental Measurements: Proposals and Relationships With Other Measurements. American Journal of psychical anthropology. 2005. Vol.126. P. 413-426.

15. Ioannidou E. Taphonomy of Animal Bones: Species, Sex, Age and Breed. Variability of Sheep, Cattle and Pig bone Density. Journal of Archeological Science. 2003.Vol. 30. P. 355-365.

16. Ježek M. Reproductive and morphometric characteristics of wild boar (Sus scrofa) in Czech Republic. Journal of forest science. 2011. Vol. 11. P. 285-292.

37 18. Kleinenberg S. E. Age determination of mammals from annual layers in teeth and bones. 1967. P.

128.

19. Klevezal G. A. Recording structures of mammals. 1996. P. 1-39.

20. Koenigswald W.V. Diversity of hypsodont teeth in mammalian dentitions - construction and classification. Palaentographica. 2011. Vol. 294. P. 63-94.

21. Kozlo F. G. Wild Boar. Minsk. Morphological variability of the skull and body weight of the Red Deer. Acta theriol. 1975. Vol. 11 P. 129-194.

22. König E.H. Veterinary Anatomy of Domestic Mammals. 2007. P. 18-321

23. Lieberman D.E. A geometric morphometric analysis of heterochony in the cranium of chimpanzees and bonobos. Journal of Human Evolution. 2007. Vol. 52. P. 647663.

24. Matschke G. H. Aging European wild hogs by dentition. The journal of Wildlife Management. Vol. 31. 1967. P. 109 -113.

25. Miceikienė I. Kiaulių veisimas ir genetika. Kaunas. 2007. P. 32-40.

26. Navasaitis A. Miško žvėrys. 2008 P. 70-73.

27. Nelson S. M. Ancestors for the pigs. Pigs in prehistory. 1998. P. 42-54.

28. Owen J. The zooarchaeological appkication of quantifying cranial shape differences in wild boar and domestic pigs (Sus scrofa) using 3D geometric morphometrics. Journal of archeological Science. 2014. Vol. 43. P. 159 - 167.

29. Pėtelis K. Medžioklė. 1998. P. 74-77; 232-234.

30. Reynolds S. H. The Vertebrate skeleton. 2013. P. 467 - 482

31. Ruscillo D. Recent Advances in Aeing and Sexing Animal Bones. 2006. P. 191-207.

32. Schour I. Studies of tooth development. 1939. Journal of Dental Research. Vol. 18. P. 161-175. 33. Van Valen L. A functional index of hypsodonty. Evo- lution 14. 1960. P. 531-532.

34. Vigne J.D. The origins of animal domestication and husbandry: a major change in the history of humanity and the biosphere. C. R. Biol., Vol. 334 (3). 2011. P. 171-181.

38

PRIEDAI

1 priedas. Šernų patinų (n=2) 12 mėn. kaukolių ir apatinių žandikaulių matavimai (cm)

MATAVIMAS 1 2 MIN MAX VIDURKIS

1. (P - Op); 26,6 27,1 26,6 27,1 36,85±0,35 2. (P - A) 24,5 25 24,5 25 27,75±0,35 3. (P - B); 23,4 22,7 22,7 23,4 23,05±0,49 4. (B - Pm); 16,2 17,3 16,2 17,3 16,75±0,77 5. (P - Pm); 6,4 6,6 6,4 6,6 6,5±0,14 6. (B - H); 2,4 2,5 2,4 2,5 2,45±0,07 7. (P - H); 18,2 19,9 18,2 19,9 19,05±1,20 8. (B - N); 12,9 13,2 12,9 13,2 13,05±0,21 9. (A - N); 13,6 14,1 13,6 14,1 13,85±0,35 10. (N - P); 12,6 13 12,6 13 12,8±0,28 11. (Sp - A); 10,1 10,1 10,1 10,1 10,1±0 12. (Sp - P); 16,1 16,6 16,1 16,6 16,35±0,35 13. (Br - A); 4,7 4,8 4,7 4,8 4,75±0,07 14. (Br - N); 10,6 10,8 10,6 10,8 10,7±0,14 15. (N - Rh); 12,3 12,5 12,3 12,5 12,4±0,14 16. (St - B); 6,4 6,6 6,4 6,6 6,5±0,14 17. (St - P); 15,2 15,9 15,2 15,9 15,55±0,49 18. (Pd - P); 13,4 13,5 13,4 13,5 13,45±0,07 19. (In - Ent); 6,8 7,2 6,8 7,2 7±0,28 20. (In - P): 8,9 9,5 8,9 9,5 9,2±0,42 21. (N - Ent); 3,8 3,7 3,7 3,8 3,75±0,07 22. Ašarikaulio plotis; 2 1,9 1,9 1,9 1,95±0,07 23. (Ni - P); 9 9,3 9 9,3 9,15±0,21 24. (Ent - Ect); 3,3 3,3 3,3 3,3 3,3±0 25. (C - M3); 9,5 9,5 9,5 9,5 9,5±0 26. (P3- I1); 3,8 3,5 3,5 3,8 3,65±0,21 27. (P1 - M3); 6,2 6,6 6,2 6,6 6,4±0,28 28. (M1 - M3); 1,8 1,8 1,8 1,8 1,8±0 29. (P1 - P4); 1,8 3,2 1,8 3,2 2,5±0,98

30. (M3); N/A N/A N/A N/A N/A

31. (M3); N/A N/A N/A N/A N/A

32. (I1); 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3±0

33. (Ot -Ot); 8,7 8,8 8,7 8,8 8,75±0,70

34. Atstumas tarp jungo ataugų pagrindo;

5,2 5,4 5,2 5,4 5,3±0,14 35.Pakaušio gumburų plotis

kartu su pakaušio skyle;

6,6 6,6 6,6 6,6 6,6±0

36. (B); 1,9 1,9 1,9 1,9 1,9±0

37. (O - B); 1,9 2,1 1,9 2,1 2±0,14

38. Pakaušio kaulo plotis plačiausioje vietoje;

4,8 5 4,8 5 4,9±0,14 39. Pakaušio kaulo plotis

siauriausioje vietoje;

4,4 4,5 4,4 4,5 4,45±0,07 40.Kaktikaulio plotis

siauriausioje vietoje;

39 ketera; 42. Atstumas tarp supraorbitalinių skylių; 2,6 3,4 2,6 3,4 3±0,56 43. (Zy - Zy); 11,3 11,4 11,3 11,4 11,4±0,14

44.Kietojo gomurio plotis; 5,6 5,7 5,6 5,7 5,65±0,07

45. (B - A); 8 8,2 8 8,2 8,1±0,14

Apatinis žandikaulis

1. (Id - Goc); 21,2 22,1 21,2 22,1 21,65±0,63 2. Žandikaulio ilgis nuo

žandikaulio kaudalinio kandžių krašto iki sąnarinės ataugos kaudalinio krašto; 20,9 21,8 20,9 21,8 21,35±0,63 3. (M3 - Goc); 5,5 5,7 5,5 5,7 5,6±0,14 4. (Id-M3); 11,2 11,8 11,2 11,8 11,5±0,42 5. (P1 - M3); 13,8 14,4 13,8 14,4 14,1±0,42 6. (I1 - M3); 7,4 7,8 7,4 7,8 7,6±0,28 7. (P1- M3); 7 8,2 7 8,2 7,6±0,84 8. (M1 - M3); 1,6 1,6 1,6 1,6 1,6±0 9. (P1 - P4); 3,8 4 3,8 4 3,9±0,14

10. (M3); N/A N/A N/A N/A N/A

11. (P2 - I3); 2,4 2,6 2,4 2,6 2,5±0,14

12. Atstumas nuo kandžių linijos iki žandikaulio kūno kranialinio kampo;

5,7 5,7 5,7 5,7 5,7±0

13. Žandikaulio aukštis pagal šakos kaudalinį kraštą;

7,9 8,1 7,9 8,1 8±0,14 14. Žandikaulio aukštis nuo

šakos įlankos iki šakos pagrindo (Gov);

7,8 7,7 7,7 7,8 7,75±0,07

15. Žandikaulio aukštis nuo vainikinės ataugos iki šakos pagrindo (Gov);

9,4 9,6 9,4 9,6 9,5±0,14

16. Vidurkis atstumų nuo dantų alveolių iki šakos pagrindo (Cr-Gov);

3 3,1 3 3,1 3,05±0,07

40 2 priedas. Šernų patelių (n=3) iki 12 mėn. kaukolių ir apatinių žandikaulių matavimai (cm)

MATAVIMAS 1 2 3 MIN MAX VIDURKIS

1. (P - Op); 26,8 26,4 25,5 25,5 26,8 26,23±0,66 2. (P - A) 25,5 25,2 24,6 24,6 25,5 25,1±0,54 3. (P - B); 23,6 23,8 23,5 23,5 23,8 23,6±0,15 4. (B - Pm); 17,2 17,3 17,4 17,2 17,4 17,3±0,1 5. (P - Pm); 6,1 5,9 5,4 5,4 6,1 5,8±0,36 6. (B - H); 2,4 2,4 2,4 2,4 2,4 2,4±0 7. (P - H); 19,1 18,9 18,3 18,3 19,1 18,7±0,41 8. (B - N); 12,7 12,7 11,5 11,5 12,7 12,3±0,69 9. (A - N); 13,2 13,2 12,1 12,1 13,2 12,8±0,63 10. (N - P); 11,6 11,4 11,7 11,4 11,7 11,56±0,15 11. (Sp - A); 12 12,2 10,9 10,9 12,2 11,7±0,7 12. (Sp - P); 16,2 13,4 12,2 12,2 16,2 13,93±2,05 13. (Br - A); 1,9 1,9 1,6 1,6 1,9 1,8±0,17 14. (Br - N); 11,2 10,6 10,6 11,3 11,8 10,8±0,34 15. (N - Rh); 9,6 9,4 9,1 9,1 9,6 11,53±0,25 16. (St - B); 7,3 7,3 7,1 7,1 7,3 9,36±0,25 17. (St - P); 15,8 15,6 15,5 15,5 15,8 7,23±0,11 18. (Pd - P); 12,8 12,2 11,8 11,8 12,8 15,6±0,15 19. (In - Ent); 6,2 6,2 6,1 6,1 6,2 12,26±0,50 20. (In - P): 9,8 9,7 8,7 8,7 9,8 6,16±0,05 21. (N - Ent); 4 3,8 3,8 3,8 4 9,4±0,60 22. Ašarikaulio plotis; 2,5 1,9 1,9 1,9 2,5 3,86±0,11 23. (Ni - P); 8,2 8,1 7,8 7,8 8,2 2,1±0,34 24. (Ent - Ect); 3,3 3,3 3,3 3,3 3,3 3,3±0 25. (C - M3); 8,3 8,2 8,2 8,2 8,3 8,03±0,20 26. (P3- I1); 3,2 3,2 3 3 3,2 3,13±0,11 27. (P1 - M3); 7,2 6,6 5,2 5,2 7,2 6,33±1,02 28. (M1 - M3); 3,6 1,4 1,4 1,4 3,6 2,13±1,27 29. (P1 - P4); 4,7 2,2 1,9 1,9 4,7 2,93±1,53

30. (M3); N/A N/A N/A N/A N/A N/A

31. (M3); N/A N/A N/A N/A N/A N/A

32. (I1); 1,5 0,3 0,3 0,3 1,5 0,7±0,69

33. (Ot -Ot); 9,1 8,2 8,9 8,2 9,1 8,73±0,47

34. Atstumas tarp jungo ataugų pagrindo;

5,3 5,3 5,4 5,3 5,4 5,33±0,05 35.Pakaušio gumburų plotis kartu

su pakaušio skyle;

6 6 5,7 5,7 6 5,9±0,17

36. (B); 2 2,1 1,9 1,9 2,1 2±0,1

37. (O - B); 2,4 2,2 2,1 2,1 2,4 2,23±0,15

38. Pakaušio kaulo plotis plačiausioje vietoje;

4,8 4,8 4,9 4,8 4,9 39. Pakaušio kaulo plotis

siauriausioje vietoje;

4,5 4,4 4,5 4,4 4,5 4,83±0,05 40.Kaktikaulio plotis siauriausioje

vietoje;

2,3 2,5 2,7 2,3 2,7 4,46±0,05 41. Plotis ties kaktikaulio ketera; 8,8 8,6 8,2 8,2 8,8 2,5±0,2 42. Atstumas tarp supraorbitalinių

skylių;

41

43. (Zy - Zy); 11,2 12,6 11,6 11,2 12,6 11,8±0,72

44.Kietojo gomurio plotis; 5,8 5,4 5,6 5,4 5,8 5,6±0,2

45. (B - A); 8,2 8 8,1 8 8,2 8,1±0,1

Apatinis žandikaulis

1. (Id - Goc); 19 18,8 18,1 18,1 19 18,63±0,47

2. Žandikaulio ilgis nuo žandikaulio kaudalinio kandžių krašto iki sąnarinės ataugos kaudalinio krašto; 20 19,6 19 19 20 19,53±0,50 3. (M3 - Goc); 5,8 5,6 5,2 5,2 5,8 5,53±0,30 4. (Id-M3); 11,1 11 10,7 10,7 11,1 10,93±0,20 5. (P1 - M3); 13,6 13,4 12,8 12,8 13,6 13,26±0,41 6. (I1 - M3); 8,1 7,9 7,2 7,2 8,1 7,73±0,47 7. (P1- M3); 7,4 7,4 6,4 6,4 7,4 7,06±0,57 8. (M1 - M3); 1,4 1,4 1,4 1,4 1,4 1,4±0 9. (P1 - P4); 4,1 3,9 3,6 3,6 4,1 3,86±0,25

10. (M3); N/A N/A N/A N/A N/A N/A

11. (P2 - I3); 3,1 2,9 2,2 2,2 3,1 2,73±0,47

12. Atstumas nuo kandžių linijos iki žandikaulio kūno kranialinio

kampo;

4 4 3,6 3,6 4 3,86±0,23

13. Žandikaulio aukštis pagal šakos kaudalinį kraštą;

8,5 8,5 7,8 7,8 8,5 8,26±0,40 14. Žandikaulio aukštis nuo šakos

įlankos iki šakos pagrindo (Gov);

7,7 7,4 6,2 6,2 7,7 7,1±0,79 15. Žandikaulio aukštis nuo

vainikinės ataugos iki šakos pagrindo (Gov);

8,9 8,5 7,6 7,6 8,9 8,33±0,66

16. Vidurkis atstumų nuo dantų alveolių iki šakos pagrindo (Cr-Gov);

3,3 3,3 3 3 3,3 3,2±0,17

42 3 priedas. Šernų patinų (n=4) iki 18 mėn. kaukolių ir apatinių žandikaulių matavimai (cm)

MATAVIMAS 1 2 3 4 MIN MAX VIDURKIS

1. (P - Op); 30,2 35,3 36,1 37,9 30,2 37,9 34,8±3,30 2. (P - A) 26,4 31,9 33,6 35,6 26,4 35,6 31,8±3,95 3. (P - B); 24,8 30,2 32,2 34,2 24,8 34,2 30,3±4,04 4. (B - Pm); 19 21,5 21,9 23,2 19 23,2 21,4±1,75 5. (P - Pm); 6,6 9,5 8,8 10,6 66 106 8,8±1,68 6. (B - H); 2,7 3,6 4,7 3,1 2,7 4,7 3,52±0,86 7. (P - H); 21,4 27 27,6 29,1 21,4 29,1 26,27±3,36 8. (B - N); 15,8 13,7 13,9 13,3 13,9 15,8 14,17±1,11 9. (A - N); 16,1 17,2 16,9 17,4 16,1 17,4 16,9±0,57 10. (N - P); 16,2 18.0 17,8 20,3 16,2 20,3 18,1±2,06 11. (Sp - A); 9,9 13 12,9 13,3 9,9 13,3 12,27±1,59 12. (Sp - P); 19,2 22,5 18,2 24,7 18,2 24,7 21,15±2,99 13. (Br - A); 5,2 5,9 2,7 5,9 2,7 5,9 4,92±1,51 14. (Br - N); 11,1 11,7 14,2 11,6 11,1 14,2 12,15±1,39 15. (N - Rh); 12,1 17,2 16,3 20,2 12,1 20,2 16,45±3,34 16. (St - B); 6,8 9,6 9,4 9,3 6,8 9,6 8,77±1,32 17. (St - P); 17,4 20,5 21 24,4 17,4 24,4 20,85±2,86 18. (Pd - P); 14,6 18,8 18,7 21,6 14,6 21,6 18,42±2,88 19. (In - Ent); 7,5 8,6 7,8 9,2 7,5 9,2 8,27±0,77 20. (In - P): 9,7 13,2 14,1 14,1 9,7 14,1 12,77±2,09 21. (N - Ent); 4,7 4,5 4,5 4,8 4,5 4,8 4,62±0,15 22. Ašarikaulio plotis; 2 2,1 2,4 2,1 2 2,4 2,15±0,17 23. (Ni - P); 9,2 12,3 13,6 11,5 9,2 13,6 11,65±1,84 24. (Ent - Ect); 3,5 3,6 3,7 3,7 3,5 3,7 3,62±0,09 25. (C - M3); 9,5 10,4 10,2 12,6 9,5 12,6 10,67±1,34 26. (P3- I1); 3,9 4,6 3,8 4,8 3,8 4,8 4,27±0,49 27. (P1 - M3); 8,9 9,2 9,5 11,9 8,9 11,9 9,87±1,37 28. (M1 - M3); 4,1 4,2 4,5 6,5 4,1 6,5 4,82±1,12 29. (P1 - P4); 3,6 3,4 4,9 5,2 3,4 5,2 4,25±0,90

30. (M3); N/A N/A N/A N/A N/A N/A N/A

31. (M3); N/A N/A N/A N/A N/A N/A N/A

32. (I1); 1,5 1,5 1,6 1,9 1,5 1,9 0,6±0,51

33. (Ot -Ot); 10,6 10,4 11,1 11,4 10,4 11,4 10,85±0,45 34. Atstumas tarp jungo

ataugų pagrindo;

5,8 5,8 6 6,2 5,8 6,2 5,95±0,19 35.Pakaušio gumburų plotis

kartu su pakaušio skyle;

7,6 7,4 8 8,9 7,4 8,9 7,97±0,66

36. (B); 2 2,2 2,2 2,1 2 2,2 2,12±0,09

37. (O - B); 2,4 3,4 3,4 2,4 2,4 3,4 2,9±0,57

38. Pakaušio kaulo plotis plačiausioje vietoje;

5,5 6 6,2 7,1 5,5 7,1 6,2±0,66 39. Pakaušio kaulo plotis

siauriausioje vietoje;

4,5 5,1 5,5 5,5 4,5 5,5 5,15±0,47 40.Kaktikaulio plotis

siauriausioje vietoje;

2,9 4 3,8 2,2 2,2 4 3,22±0,83

41. Plotis ties kaktikaulio ketera;

8,6 9,8 9,9 10,1 8,6 10,1 9,6±0,67

43 supraorbitalinių

skylių;

43. (Zy - Zy); 12,8 13,4 14,8 15,4 12,8 15,4 14,1±1,2 44.Kietojo gomurio plotis; 5,8 6,7 6,7 6,9 5,8 6,9 6,52±0,49

45. (B - A); 9,8 11 11,2 12 9,8 12 11±0,9

Apatinis žandikaulis

1. (Id - Goc); 25,6 28,6 29,3 29,1 25,6 29,3 28,15±1,72 2. Žandikaulio ilgis nuo

žandikaulio kaudalinio kandžių krašto iki sąnarinės ataugos kaudalinio krašto; 27,9 30,9 31,8 34,6 27,9 34,6 31,3±2,6 3. (M3 - Goc); 6,9 7,6 8,1 8,3 6,9 8,3 7,7±0,62 4. (Id-M3); 14,3 18,1 20,1 20,2 14,3 20,2 18,17±2,75 5. (P1 - M3); 15,6 17,2 18,4 19,6 15,6 19,6 17,7±1,7 6. (I1 - M3); 7,4 8,6 10,4 12,2 7,4 12,2 9,65±2,1 7. (P1- M3); 8,7 10 8,4 12,1 8,4 12,1 9,8±1,68 8. (M1 - M3); 1,6 4,2 1,6 5,4 1,6 5,4 3,2±1,91 9. (P1 - P4); 3,8 3,8 4 6,3 3,8 6,3 4,47±1,22

10. (M3); N/A N/A N/A N/A N/A N/A N/A

11. (P2 - I3); 3,1 4,2 4,3 5,1 3,1 5,1 4,17±0,82

12. Atstumas nuo kandžių linijos iki žandikaulio kūno kranialinio kampo;

7,7 7,8 7,7 9,4 7,7 9,4 8,15±0,83

13. Žandikaulio aukštis pagal šakos kaudalinį kraštą;

8,1 9,1 8,6 11,4 8,1 11,4 9,3±1,45

14. Žandikaulio aukštis nuo šakos įlankos iki šakos pagrindo (Gov);

8,2 9,2 8,4 10,4 8,2 10,4 9,05±0,99

15. Žandikaulio aukštis nuo vainikinės ataugos iki šakos pagrindo (Gov);

10,2 10,7 11,6 12 10,2 12 11.12±0,82

16. Vidurkis atstumų nuo dantų alveolių iki šakos pagrindo (Cr-Gov);

3 3,2 3,1 4,4 3 4,4 3,42±0,65

17.(21) Ilties alveolės skersmuo;

44 4 priedas. Šernų patelių (n=2) iki 18 mėn. kaukolių ir apatinių žandikaulių matavimai (cm)

MATAVIMAS 1 2 MIN MAX VIDURKIS

1. (P - Op); 31 34 31 34 32,5±2,1 2. (P - A) 29,2 31,2 29,2 31,2 30,2±1,4 3. (P - B); 27,4 29,2 27,4 29,2 28,3±1,27 4. (B - Pm); 18,1 20,4 18,1 20,4 19,25±1,62 5. (P - Pm); 8 8,6 8 8,6 8,3±0,42 6. (B - H); 2,7 2,8 2,7 2,8 2,75±0,07 7. (P - H); 23,5 25,6 23,5 25,6 24,55±1,48 8. (B - N); 13,8 12,4 12,4 13,8 13,1±0,98 9. (A - N); 16,1 15,4 15,4 16,1 15,75±0,49 10. (N - P); 16,1 17,6 16,1 17,6 16,85±1,06 11. (Sp - A); 11,8 12,3 11,8 12,3 12,05±0,35 12. (Sp - P); 20 19,5 19,5 20 19,75±0,35 13. (Br - A); 3 4,9 3 4,9 3,95±1,34 14. (Br - N); 12,2 10,3 10,3 12,2 11,25±1,34 15. (N - Rh); 14,9 17 14,9 17 15,95±1,48 16. (St - B); 7,9 9,2 7,9 9,2 8,55±0,91 17. (St - P); 19,4 21,3 19,4 21,3 20,35±1,34 18. (Pd - P); 17,6 17,4 17,6 17,4 17,5±0,14 19. (In - Ent); 7,4 8,2 7,4 8,2 7,8±0,56 20. (In - P): 11,6 11,7 11,6 11,7 11,65±0,07 21. (N - Ent); 4,5 5,1 4,5 5,1 4,8±0,42 22. Ašarikaulio plotis; 2,1 2,3 2,1 2,3 2,2±0,14 23. (Ni - P); 9,6 9,7 9,6 9,7 9,65±0,07 24. (Ent - Ect); 3,6 3,6 3,6 3,6 3,6±0 25. (C - M3); 10,3 9,8 9,8 10,3 10,05±0,35 26. (P3- I1); 3,8 4 3,8 4 3,9±0,14 27. (P1 - M3); 8,6 9 8,6 9 88±0,28 28. (M1 - M3); 3,9 4,2 3,9 4,2 4,05±0,21 29. (P1 - P4); 4,6 4,7 4,6 4,7 4,65±0,07

30. (M3); N/A N/A N/A N/A N/A

31. (M3); N/A N/A N/A N/A N/A

32. (I1); 1,7 1,6 1,6 1,7 1,65±0,07

33. (Ot -Ot); 10,2 10,1 10,1 10,2 10,15±0,07

34. Atstumas tarp jungo ataugų pagrindo;

5,6 6 5,6 6 5,8±0,28

35.Pakaušio gumburų plotis kartu su pakaušio skyle;

8 8,1 8 8,1 8,05±0,07

36. (B); 2 2,2 2 2,2 2,1±0,14

37. (O - B); 2,9 2 2 2,9 2,45±0,63

38. Pakaušio kaulo plotis plačiausioje vietoje;

5,8 5,7 5,7 5,8 5,75±0,07 39. Pakaušio kaulo plotis

siauriausioje vietoje;

5 5 5 5 5,0±0

40.Kaktikaulio plotis siauriausioje vietoje;

2,2 2,9 2,2 2,9 2,55±0,49 41. Plotis ties kaktikaulio ketera; 8,9 9,6 8,9 9,6 9,25±0,49 42. Atstumas tarp

supraorbitalinių skylių;

45

43. (Zy - Zy); 13,3 13,2 13,2 13,3 13,25±0,07

44.Kietojo gomurio plotis; 6,2 6 6 6,2 6,1±0,14

45. (B - A); 10,2 9,9 9,9 10,2 10,05±0,21

Apatinis žandikaulis

1. (Id - Goc); 22,5 24,4 22,5 24,4 23,45±1,34

2. Žandikaulio ilgis nuo

žandikaulio kaudalinio kandžių krašto iki sąnarinės ataugos kaudalinio krašto; 25,4 26,4 25,4 26,4 25,9±0,07 3. (M3 - Goc); 8,3 7 7 8,3 7,65±0,91 4. (Id-M3); 14,9 15,1 14,9 15,1 15±0,14 5. (P1 - M3); 15,8 18,2 15,8 18,2 17±1,69 6. (I1 - M3); 10,7 10,5 10,5 10,7 10,6±0,14 7. (P1- M3); 9,1 9,8 9,1 9,8 9,45±0,49 8. (M1 - M3); 3,7 4,1 3,7 4,1 3,9±0,28 9. (P1 - P4); 6,1 3,9 3,9 6,1 5±1,55

10. (M3); N,A N/A N,A N/A N/A

11. (P2 - I3); 2,9 4,2 2,9 4,2 3,55±0,91

12. Atstumas nuo kandžių linijos iki žandikaulio kūno kranialinio kampo;

6,4 6,9 6,4 6,9 6,65±0,35

13. Žandikaulio aukštis pagal šakos kaudalinį kraštą;

9,3 10,2 9,3 10,2 9,75±0,63 14. Žandikaulio aukštis nuo šakos

įlankos iki šakos pagrindo (Gov);

8,8 9,7 8,8 9,7 9,25±0,63 15. Žandikaulio aukštis nuo

vainikinės ataugos iki šakos pagrindo (Gov);

10,5 11,5 10,5 11,5 11±0,70

16. Vidurkis atstumų nuo dantų alveolių iki šakos pagrindo (Cr-Gov);

3,4 3,8 3,4 3,8 3,6±0,28