LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Laura Jodkaitė
MEDICINOS DARBUOTOJŲ POŽIŪRIO Į GERO VALDYMO
PRINCIPŲ ĮGYVENDINIMĄ IR VADOVUI REIKŠMINGAS
VADYBINES KOMPETENCIJAS VERTINIMAS
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentė Mokslinė vadovė
Laura Jodkaitė doc. dr. Skaistė Laskienė (parašas) (parašas)
(data) (data)
2 DARBAS ATLIKTAS BIOETIKOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „MEDICINOS DARBUOTOJŲ POŽIŪRIO Į GERO VALDYMO PRINCIPŲ ĮGYVENDINIMĄ IR VADOVUI REIKŠMINGAS
VADYBINES KOMPETENCIJAS VERTINIMAS“. 1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS BAIGIAMŲJŲ DARBŲ RENGIMO KVALIFIKACINĖJE KOMISIJOJE
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (komisijos pimininko (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
3 Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(recenzento vardas, pavardė) (parašas)
BAIGIAMŲJŲ DARBŲ GYNIMO KOMISIJOS ĮVERTINIMAS:
4
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
MEDICINOS DARBUOTOJŲ POŽIŪRIO Į GERO VALDYMO PRINCIPŲ
ĮGYVENDINIMĄ IR VADOVUI REIKŠMINGAS VADYBINES KOMPETENCIJAS VERTINIMAS
Laura Jodkaitė
Mokslinis vadovas doc. dr. Skaistė Laskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas Kaunas; 2020. 53p.
Darbo tikslas – įvertinti medicinos darbuotojų požiūrį į gero valdymo principų įgyvendinimą ir vadovui reikšmingas vadybines kompetencijas.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti medicinos darbuotojų požiūrį į gero valdymo principų įgyvendinimą.
2. Nustatyti medicinos darbuotojų požiūrį į vadovui reikšmingas vadybines kompetencijas.
Metodika. Moksliniame darbe taikomas kiekybinis tyrimo tipas, naudojant mokslinės literatūros analizės, metaanalizės, anketavimo (anketinės apklausos) metodus. Magistro baigiamojo darbo tyrimas buvo vykdomas 2019 metų gruodžio - 2020 metų sausio mėnesiais. Buvo naudojamas anketinės apklausos metodas. Tyrimas vyko X ligoninėje, gavus įstaigos vadovo bei LSMU Bioetikos centro leidimą Nr. BEC – VSV(M) – 38. Atliktas vienmomentinis anoniminis tyrimas, kuriame dalyvavo X ligoninės sveikatos priežiūros specialistai (medicinos darbuotojai) tyrimo metu esantys darbo vietoje ir sutikę dalyvauti tyrime (N=150). Respondentams buvo išdalintos 177 anketos, iš kurių negrįžo 16 anketų, netinkamai užpildytos 11 anketų. Teisingai užpildytos ir tinkamos rezultatų analizei buvo 150 anketos. Atsako dažnis 84,7 proc. Tyrimo duomenų analizei ir statistinių duomenų apskaičiavimui buvo naudojama Microsoft Office 365 Excel programa bei IBM SPSS 22.0 programinė įranga.
Rezultatai. Nustatyta, kad medicinos darbuotojų požiūriu į gero valdymo principų įgyvendinimą, aukščiausias bendras procentinis vertinimas siejamas su gero valdymo dimensijomis efektyvumas ir veiksmingumas (83,6 proc.), o mažiausiu bendru procentiniu vertinimu - atskaitomybės dimensija (73,8 proc.). Gero valdymo principų įgyvendinimo vertinimui respondentų amžius, darbo patirtis ir darbo trukmė X įstaigoje reikšmingos įtakos nedarė. Tačiau vertinant gero valdymo principų
5 įgyvendinimą, priklausomai nuo darbo skyriaus ligoninėje, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas „dalyvavimo“ ir „nešališkumo/teisingumo“ principų įgyvendinimo vertinime.
Nustatyta, kad medicinos darbuotojų požiūriu vadybinės kompetencijos: planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė yra reikšmingos. Bendras procentinis vertinimas svyruoja nuo 83,6 iki 87,2 procentų. Vadybinių kompetencijų reikšmingumo vertinimas nepriklausė nuo respondentų amžiaus, darbo patirties ir darbo laiko šioje įstaigoje. Tačiau vertinant vadybinių kompetencijų reikšmingumą, priklausomai nuo darbo skyriaus ligoninėje, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas „planavimo“ vertinime.
Išvados 1. Nustatyta, kad tyrime dalyvavusių medicinos darbuotojų požiūrio į gero valdymo principų įgyvendinimą, aukščiausias bendras procentinis vertinimas yra efektyvumo ir veiksmingumo principų, o žemiausias bendras procentinis vertinimas yra atskaitomybės principo. Atskaitomybės principo įgyvendinimas įvertintas gerai, o dalyvavimo, skaidrumo, nešališkumo/teisingumo, efektyvumo ir veiksmingumo bei jautrus atsako į paciento poreikius principų įgyvendinimas vertinami labai gerai.
2. Nustatyta, kad tyrime dalyvavusių medicinos darbuotojų požiūriu vadybinės kompetencijos: planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė, vadovui yra reikšmingos. Iš keturių vadybinių kompetencijų reikšmingiausia - vadovavimas, o mažiausiai reikšminga - kontrolė.
Raktiniai žodžiai: geras valdymas, asmens sveikatos priežiūra, vadybinės kompetencijos, medicinos darbuotojai.
6
SUMMARY
Public Health Management
ASSESSMENT OF THE ATTITUDE OF MEDICAL STAFF TOWARDS THE IMPLEMENTATION OF THE PRINCIPLES OF GOOD GOVERNANCE AND MANAGERIAL COMPETENCIES RELEVANT TO THE MANAGER
Laura Jodkaitė
Scientific Advisor Assoc. Prof. Dr. Skaistė Laskienė
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences Kaunas; 2020. 53p.
Aim of the thesis – to evaluate the attitude of medical staff to the implementation of the principles of good governance and managerial competencies relevant to the manager.
Objectives of the thesis:
1.To determine the attitude of medical staff to the implementation of the principles of good governance.
2.To determine the attitude of medical staff to managerial competencies relevant to the manager. Methodology. The quantitative type of research is applied in the scientific work, using the methods of analysis of the scientific literature, meta-analysis, questionnaire (questionnaire survey). The research of the Master’s thesis was carried out in December 2019 – January 2020. The questionnaire survey method was used. The research was carried out in X hospital, after receiving the permit No. BEC – VSV(M) – 38 from the head of the institution and the LSMU Bioethics Center. A one-time anonymous research was performed which involved health care specialists (medical staff) of X hospital who were present at the workplace during the research and agreed to participate in the research (N = 150). 177 questionnaires were distributed to the respondents, of which 16 questionnaires did not return and 11 questionnaires were filled in incorrectly. There were 150 questionnaires correctly completed and suitable for the analysis of the results. The response rate was 84.7 per cent. Microsoft Office 365 Excel program and IBM SPSS 22.0 software were used for analysis of the research data and calculation of statistical data.
Results. For medical staff attitudes to the implementation of the principles of good governance, the highest overall percentage is for efficiency and effectiveness (83.6 %) and the lowest overall percentage is for accountability (73.8 %). The assessment of the implementation of the principles of good governance was not significantly influenced by the age, work experience and working time of
7 the respondents in X hospital. However, in assessing the implementation of the principles of good governance, depending on the work department in the hospital, a statistically significant difference was found in the assessment of the implementation of the principles of “participation” and “impartiality/fairness”.
All managerial competencies (planning, organization, leadership and control) were assessed by the medical staff as significant. The overall percentage estimate ranges from 83.6 to 87.2 per cent. The assessment of the significance of managerial competencies did not depend on the age, work experience and working hours of the respondents in this institution. However, when assessing the significance of managerial competencies, depending on the work department in the hospital, a statistically significant difference was found in the assessment of “planning”.
Conclusions. 1. It was found that the highest overall percentage of the attitudes of the medical staff involved in the research to the implementation of the principles of good governance is for efficiency and effectiveness, and the lowest overall percentage is for accountability. Accountability is rated well, and participation, transparency, impartiality/fairness, efficiency and effectiveness, and responsiveness to patient needs are rated very well.
2. It was found that the medical staff participating in the research rated all managerial competencies (planning, organization, leadership and control) as significant for the manager. Of the four managerial competencies, the most significant is leadership, and the least significant is control.
8
PADĖKA
Dėkoju magistro baigiamojo darbo vadovei doc. dr. Skaistei Laskienei už pagalbą rengiant magistro baigiamąjį darbą.
Dėkoju Kristinai Vasiliauskaitei už leidimą naudoti savo autorinį gero valdymo principų klausimyną.
Dėkoju asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, vadovui ir visiems medicinos darbuotojams, sutikusiems dalyvauti tyrime.
9
TURINYS
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ... 10 LENTELIŲ SĄRAŠAS ... 11 SANTRUMPOS ... 12 PAGRINDINĖS SĄVOKOS... 13 ĮVADAS ... 14DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 16
1. LITERATŪROS APŽVALGA... 17
1.1. Geras valdymas ir įgyvendinimo ypatumai asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ... 17
1.2. Vadovo vadybinių kompetencijų ypatumai asmens sveikatos priežiūros įstaigoje... 19
1.3. Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai, susiję su gero valdymo principų įgyvendinimu ir vadovo vadybinių kompetencijų svarba asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ... 23
2. TYRIMO METODAI ... 27
3. REZULTATAI... 30
3.1. Tyrimo dalyviai ir aprašomoji jų charakteristika ... 30
3.2. Medicinos darbuotojų požiūrio į gero valdymo principų įgyvendinimą vertinimas ... 31
3.3. Medicinos darbuotojų požiūrio į vadovui reikšmingas vadybines kompetencijas vertinimas 40 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 47 IŠVADOS ... 50 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 51 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 52 PRIEDAI ... 57
10
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
11
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. Vadybinės veiklos procesų sritys ir kompetencijos raiška ( sudaryta L. Skrickienės) 2 lentelė. Klausimyno ir jo subskalių vidinio nuoseklumo vertinimo rezultatai
3 lentelė. Tiriamųjų charakteristika
4 lentelė. Atsakymų įverčių interpretavimo skalė
5 lentelė. Gero valdymo principą „dalyvavimas“ atspindinčių teiginių vertinimas 6 lentelė. Gero valdymo principą „skaidrumas“ atspindinčių teiginių vertinimas 7 lentelė. Gero valdymo principą „atskaitomybė“ atspindinčių teiginių vertinimas
8 lentelė. Gero valdymo principą „nešališkumas/teisingumas“ atspindinčių teiginių vertinimas 9 lentelė. Gero valdymo principą „efektyvumas ir veiksmingumas“ atspindinčių teiginių vertinimas 10 lentelė. Gero valdymo principą „jautrus atsakas į paciento poreikius“ atspindinčių teiginių vertinimas
11 lentelė. Gero valdymo principų atskirų dalių bendras vertinimas
12 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo vertinimo palyginimas priklausomai nuo respondentų amžiaus
13 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo vertinimo palyginimas priklausomai nuo respondentųdarbo patirties
14 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo vertinimo palyginimas pagal darbo vietą/skyrių ligoninėje
15 lentelė. Vadybinę kompetenciją „planavimas“ atspindinčių teiginių vertinimas 16 lentelė. Vadybinę kompetenciją „organizavimas“ atspindinčių teiginių vertinimas 17 lentelė. Vadybinę kompetenciją „vadovavimas“ atspindinčių teiginių vertinimas 18 lentelė. Vadybinę kompetenciją „kontrolė“ atspindinčių teiginių vertinimas 19 lentelė. Vadybinių kompetencijų atskirų dimensijų bendras vertinimas
20 lentelė. Vadybinių kompetencijų vertinimo palyginimas priklausomai nuo respondentų amžiaus 21 lentelė. Vadybinių kompetencijų vertinimo palyginimas priklausomai nuo respondentų darbo patirties
12
SANTRUMPOS
ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga JT – Jungtinės Tautos
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija ES – Europos sąjunga
13
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga (ASPĮ) (angl. personal health care institution) 1) įstaiga ar įmonė, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka akredituota sveikatos priežiūros paslaugoms ir patarnavimams (toliau – paslaugos) teikti; 2) įstaigos ar įmonės, užsiimančios kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialas ar padalinys, akredituotas sveikatos priežiūros paslaugoms teikti (1).
Geras valdymas (angl. good governance): tai efektyvus ir atsakingas organizacijos, šalies ir kt. institucijos valdymas, įtraukiant visuomenės poreikius (2).
Požiūrio vertinimas (angl. point of view assessment): sąlygiškai pastovios nuomonių, interesų, pažiūrų išraiškos, atspindinčios asmens individualią patirtį sistemingas vertės, kokybės ar reikšmės nustatymas pagal tam tikrus iš anksto apibrėžtus standartus (3,4).
Principų įgyvendinimas (angl. implementation of the principles): pradėjimas naudoti ar kaip veiksmo plano įvedimas - 1) pagrindinių idėjų ar taisyklių, paaiškinančių ar kontroliuojančių, kaip kažkas atsitinka ar veikia; 2) patvirtintų moralinių taisyklių, gero elgesio standartų (5).
Vadovo vadybinės kompetencijos (angl. manager managerial competencies) - tai žinių ir įgūdžių derinys, gebėjimas juos taikyti konkrečiomis aplinkybėmis; tai vadybos funkcijų atlikimas, atsižvelgiant į aplinkos bei situacijos apribojimus; tai savo darbo srities, organizacijos rezultatų užtikrinimas (6).
14
ĮVADAS
.
Lietuvos Sveikatos 2014 – 2025 Strategijos nuostatuose apibrėžiama, jog sveikata yra žmogaus vertybė ir gyvenimo pagrindas, kuris turi būti pakankamai tvirtas, kad būtų sėkmingai sprendžiami kasdienio gyvenimo klausimai, įveikiami socialiniai ir ekonominiai iššūkiai. Visuomenės sveikata yra nacionalinis turtas ir kapitalas, kurio saugojimas ir puoselėjimas yra svarbiausias valstybės tikslas, užtikrinantis šalies socialinę ir ekonominę plėtrą. Sveiki ir darbingi žmonės – šalies ekonomikos augimo ir tvaraus vystymosi garantas (7). Tai parodo, kokia didelė sveikatos reikšmė yra žmogaus ir valstybės gyvenime. Nemažą reikšmę žmogaus sveikatai turi ir vykdoma sveikatos politika, kuri tiesiogiai veikia įstaigas, teikiančias sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau asmeniui, gaunančiam sveikatos priežiūros paslaugas visada bus svarbiausia kokybė. Lietuvos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo programos tikslas - pagerinti šalies gyventojų sveikatą, nuolat tobulinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų administravimą. Šio tikslo vienas iš uždavinių yra tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ASPĮ kokybės vadybą (8).
Gero valdymo sąvoka tiesiogiai siejama su paslaugų kokybės valdymu. Geras valdymas išlieka aktuali tema sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų vadovams. O esamas mažas kiekis mokslinių publikacijų šia tema, parodo temos neišbaigtumą ir poreikį ją analizuoti.
Kad būtų užtikrintas geras valdymas, neabejotinai didžiąją dalį lemia puikus organizacijos vadovas. Tačiau ar siejasi geras valdymas ir vadovo pozicija, bei kokių kompetencijų jam reikia buvo siekiama išsiaiškinti tyrimo metu. Akivaizdu, kad nuo vadovo, bei jo vykdomu valdymu siejama ir paslaugų kokybė, kurias suteikia dirbantys sveikatos priežiūros darbuotojai, esantys pavaldūs vadovui.
Darbo aktualumas. Sveikatos priežiūros sistema išsiskiria kaip bene didžiausių permainų reikalaujantis ir itin inertiškas sektorius. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančių vadovų darbas yra daugiamatis ir reikalaujantis įvairių įgūdžių. Tyrimo metu gauti rezultatai įrodė, kokią didelę reikšmę sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai teikia vadovo vadybinėms kompetencijoms. Tai įrodo, kad sveikatos priežiūros specialistai aiškiai suvokia vadovo kompetencijų svarbą sveikatos sistemos valdymo procese. Analizuojant tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigos lygmeniu, tiek visuomenės sveikatos plačiąją prasme, ypatingą reikšmę turi vadovo pozicija ir jo veiksmai, kurie turėtų pasireikšti profesionalumu ir padėtų spręsti esamas visuomenės sveikatos problemas, grįstas gero valdymo principais, tokiais kaip atskaitomybė, skaidrumas, dalyvavimas, nešališkumas, efektyvumas bei jautrus atsakas.
15 Darbo naujumas. Analizuojant mokslinę literatūrą pasigendama darbų, analizuojančių gero valdymo principų įgyvendinimą ir vadovo vadybinių kompetencijų reikšmingumą medicinos darbuotojų požiūriu asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Savo tyrime pateikiame šiuos du aspektus apimantį klausimyną, kurio pagalba siekėme įvertinti medicinos darbuotojų požiūrį į gero valdymo principų įgyvendinimą vertinimo ir medicinos darbuotojų požiūrio į vadovo vadybines kompetencijas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
16
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti medicinos darbuotojų požiūrį į gero valdymo principų įgyvendinimą ir vadovui reikšmingas vadybines kompetencijas.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti medicinos darbuotojų požiūrį į gero valdymo principų įgyvendinimą.
17
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Geras valdymas ir įgyvendinimo ypatumai asmens sveikatos priežiūros įstaigoje
Analizuojant gero valdymo sąvoką, galima teigti, kad pirmiausia „geras valdymas“ buvo siejamas su liberaliomis institucijomis ir vertybėmis, įskaitant nepriklausomą teismų sistemą, vykdomosios valdžios kontrolę, atskaitomybę, teisės viršenybės principus, rečiau pliuralizmą, žmogaus teises bei pilietinę visuomenę (9).
1992m. Pasaulio bankas suformulavo gero valdymo sampratą, kuri išskiriama į keturis aspektus: atskaitomybę, teisės viršenybę, informacijos apie valdžios veiksmus prieinamumą ir skaidrumą (10).
Azijos plėtros bankas (angl. Asian Development Bank) gerą valdymą supranta kaip tikslą, siekiantį sumažinti skurdą ir užtikrinti efektyvų viešųjų finansų išteklių valdymą. Gero valdymo strategijai bankas išskyrė keturis svarbiausius uždavinius: atskaitomybę, dalyvavimą, nuspėjamumą ir skaidrumą. Savo veiklą pagal „gero valdymo“ principą Azijos bankas vykdo viešojo administravimo, antikorupcijos, juridinės ir teisinės reformų, įmonių reguliavimo sistemų, pilietinės visuomenės dalyvavimo sprendimų priėmimo procese, viešųjų finansų ir vietos valdyme (11).
Remiantis Kanados tarptautine plėtros agentūra (angl. Canadian International Development Agency, CIDA), gerą valdymą būtų galima apibrėžti kaip efektyvų ir sąžiningą vyriausybių galių naudojimą. Geras valdymas yra glaudžiai susijęs su žmogaus teisėmis ir demokratizacija bei bendrosiomis vertybėmis: pagarba žmogaus teisėms, teisingumu, nešališkumu, dalyvavimu ir atskaitomybe (9). Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (angl. Office of the United Nations High Commissioner for Human Rights, OHCHR) gero valdymo principai panašūs, tačiau labiau pabrėžiamos diskriminacijos problemos bei akcentuojamos tarptautinių žmogaus teisių priemonės (12).
Pasaulio banko, Azijos plėtros banko, Kanados tarptautinė plėtros agentūros ir Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro pateiktos „gero valdymo“ sąvokos yra skirtingos, tačiau kiekviena iš šių organizacijų gerą valdymą sieja su stipresne demokratija ir ypatingai su žmogaus teisėmis (9).
JT plėtros programa 1997 m. pateikė 9 gero valdymo kriterijus:
1. Dalyvavimas – visi piliečiai turi turėti balsą priimant sprendimus, tiesiogiai ar per atstovus. Svarbūs yra konstruktyvaus dalyvavimo gebėjimai ir jų ugdymas.
2. Teisės viršenybė – teisinis reglamentavimas turi būti teisingas ir nešališkas, paremtas žmogaus teisėmis.
18 3. Skaidrumas – remiasi laisvu informacijos skleidimu. Informacijos turi būti pateikiama pakankamai, kad būtų galima stebėti ir suprasti institucijų veiklą.
4. Jautrus atsakas į klientų pageidavimus – institucijos turi siekti padėti visoms suinteresuotosioms šalims.
5. Orientacija į sutarimą – geras valdymas remiasi susitarimo siekiu ir įvairių interesų derinimu siekiant geriausios politikos ar procedūrų.
6. Nešališkumas – kiekvienam piliečiui sudaromos sąlygos pagerinti ar išlaikyti savo gerovę. 7. Efektyvumas ir veiksmingumas – siekiama poreikius tenkinančių rezultatų, geriausiai panaudojant turimus išteklius.
8. Atskaitomybė – asmenys priimantys sprendimus vyriausybėje, privačiose ir nevyriausybinėse organizacijose, yra atskaitingi visuomenei ir suinteresuotoms šalims.
9. Strateginė vizija – lyderių ir visuomenės ilgalaikis įsivaizdavimas, koks turi būti geras valdymas ir tvirta plėtra. Žinomos istorinės, socialinės ir kultūrinės aplinkybės, kuriomis paremtas šis įsivaizdavimas (9,12).
Lietuvos sveikatos 2014 – 2025 programa numato sveikatinimo veiklos tikslus, uždavinius, siekiamus sveikatos lygio rodiklius, kurie būtini siekiant įgyvendinti Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, todėl suprantama, ypatingas dėmesys skiriamas valstybės gyventojų sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui. Gyventojų sveikata yra tiesioginis darbingumą lemiantis veiksnys. Sveikesnė visuomenė galėtų prisidėti prie darbo našumo, šalies ekonomikos augimo ir konkurencingumo, dėl to mažėtų socialinė atskirtis, sveikatos netolygumai (7). Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono plėtros strateginiu sveikatos politikos dokumentu „Sveikata 2020“ (angl. Health 2020: a European policy framework supporting action across government and society for Health and well being) bei remiantis Europos Sąjungos (ES) šalių gerąją patirtimi, minėtame dokumente išdėstyti principai yra: visuotinės aprėpties, visuomenės solidarumo, socialinės darnos, asmenų lygiateisiškumo, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus, diskriminavimo panaikinimo, orumo visuose sveikatinimo veiklos etapuose, sveikatinimo veiklos kokybės ir prieinamumo, sveikatos priežiūros tęstinumo, sveikatos sistemos tvarumo, atsakingo valdymo, skaidrumo ir objektyvumo priimant ir įgyvendinant sprendimus, atsakingo, racionalaus ir efektyvaus išteklių naudojimo, atskaitomybės. Šie principai pripažįstami ir Konstitucinio Teismo doktrinoje (7). PSO, siekdama Europos šalims suteikti gerosios patirties pavyzdžių įgyvendinant „Sveikata 2020“, 2012 metais atnaujino Sveikų regionų judėjimą. Pagrindiniame Sveikų regionų politiniame dokumente – Goteborgo manifeste atsispindi Sveikų regionų judėjimo išskirtinumas, kuris pasireiškia įvairių dalyvių sutelkimų, ty. įtraukti įvairias institucijas, organizacijas, politikus, specialistus ir visą visuomenę. Taip pat skatinti
19 ir įgalinti dalyvius įsitraukti į regiono plėtrą, taikyti ir generuoti naujus mokslo žiniomis pagrįstus metodus „Žinok kaip“ (Know how)(13,14,15).
Galima daryti prielaidą, kad sveika visuomenė yra tvarios ir įtraukios ekonomikos pagrindas, todėl ypatingai svarbu užtikrinti gero valdymo pagrindą asmens sveikatos priežiūros, bei kitoms institucijoms. Žvelgiant tiek Lietuvos, tiek ES valstybių atžvilgiu teikti integruotas sveikatos priežiūros paslaugas yra prioritetinis siekis. Europos šalyse integruota sveikatos priežiūra suvokiama kaip koncepcija, sujungianti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų komponentus. Integruotų sveikatos priežiūros paslaugų paklausos pokyčius gali lemti daugybė veiksnių, tokie kaip didėjantis lėtinių neužkrečiamų ligų skaičius, senstanti visuomenė, sveikatos paslaugų gavėjų lūkesčiai, taipogi nepakankamai gera užkrečiamųjų kontrolė ir kt. Tuo tarpu integruotų sveikatos priežiūros paslaugų pasiūlos pokyčius gali lemti paslaugų fragmentiškumas, nesusitelkimas į ne pirminę sveikatos priežiūrą ir visuomenės sveikatos paslaugas, nepakankami ištekliai, technologijų pažanga ir kt. (16). Tačiau integracijos procesai yra sudėtingi, reikalaujantys didelių sisteminių pokyčių. Į šį procesą turi įsitraukt sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, sveikatos priežiūros darbuotojai, bei politikai. Skiriami keli integracijos aspektai: funkcinis, apimantis pagrindinių funkcijų ir veiklų integravimą, tokį kaip strateginį planavimą, žmogiškųjų išteklių valdymą ir pan., organizacinis (pvz., tinklų kūrimas), profesinis (pvz., bendradarbiavimas, komandinis darbas) (17,18,19).
Apibendrinant mokslinės literatūros analizę galima teigti, kad siekiant įgyvendinti gero valdymo principus asmens sveikatos priežiūros įstaigoje derėtų numatyti kaip, kokiomis priemonėmis bus įgyvendinamas dalyvavimas, skaidrumas, atskaitomybė, nešališkumas ir teisingumas, efektyvus ir veiksmingumas bei jautrus atsakas į paciento poreikius.
1.2. Vadovo vadybinių kompetencijų ypatumai asmens sveikatos priežiūros įstaigoje Analizuojant mokslinius darbus daugiausiai randama slaugytojų, gydytojų, visuomenes sveikatos priežiūros specialistų, švietimo vadovų ir kt. kompetencijos reikšmė. Tuo tarpu Lietuvoje stokojama tyrimų, kurie analizuotų būtent vadovų vadybines kompetencijas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Dažniausiai asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra išskaidytos į filialus, kuriuose įprastai yra kelių rangų vadovai: padalinio ir esančių skyrių vadovai. Organizacijos vadovo vadybinės kompetencijos dažnai yra vienas iš veiksnių, lemiančių organizacijos veiklos sėkmę. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančių vadovų darbas yra daugiamatis ir reikalaujantis įvairių
20 įgūdžių. Vadovo veiklą galima apibūdinti naudojant pamatines valdymo funkcijas, kurios yra neatsiejamos viena nuo kitos ir sudaro vientisą procesą:
• Planavimas – tikslų formulavimo bei jų įgyvendinimui tinkamos veiksmų eigos nustatymo procesas;
• Organizavimas – darbo, valdžios ir išteklių paskirstymo tarp organizacijos narių ir jų suderinimo procesas;
• Vadovavimas – vadovui pavaldžios darbuotojų grupės ar visos organizacijos narių veiklos nukreipimo, įtakos jiems darymo procesas;
• Kontrolė – procesas, užtikrinantis, kad reali veikla atitiktų planuojamą (20).
1 pav. Vadovo vadybinių funkcijų komponentai (pav. sudarytas autorės)
Valdymas sveikatos priežiūros įstaigoje yra sudėtingas procesas, kur planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės funkcijos yra glaudžiai susijusios, todėl tikslinga atskleisti sveikatos priežiūros įstaigos vadovo vadybinių kompetencijų struktūrą (6).
Vadybinių kompetencijų pagrindimas tapo naudingu darbo instrumentu daugeliui organizacijų, kurio pagalba galima įvertinti savo darbuotojų veiklą. Vadybinių kompetencijų teorinė analizė yra reikšminga, nes teikia galimybę nustatyti, kokie kompetencijos elementai yra svarbūs vadovaujant organizacijai (6). Vadovo vadybinių funkcijų komponentai
Planavimas
Vadovavimas
Kontrolė
Organizavimas
21 Lietuvišką terminą „vadyba“, kaip angliško (tarptautinio) termino „management“ atitikmenį, pasiūlė lietuvių mokslininkas V. Graičiūnas. Siekdamas lietuvinti terminologiją, jis pasiūlė terminą „vadyba“. V. Graičiūno logika buvo tokia: kadangi viena iš pagrindinių termino „management“ prasmių yra vadovavimas, o vadovauja vadas, tai visiškai logiška šią veiklą vadinti „vadyba“. Pagrindinis valdymo tikslas – reguliuoti organizacijos veiklą taip, kad šios veiklos rezultatai būtų optimalūs, o pagrindinio tikslo realizavimas vyksta įgyvendinat žemesnio lygio tikslus (21).
Tuo tarpu kompetencija (iš lot. competentia – priklausomybė pagal teisę) Tarptautinių žodžių žodyne apibrėžiama kaip:
1. klausimų ar reiškinių sritis, su kuria kas gerai susipažinęs;
2. visuma kurio nors organo arba pareigūno teisių ir pareigų, nustatytų to organo statuto ar nuostatų (22).
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, žodį „kompetencija“ apibrėžia kaip gebėjimą atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybių nuostatų visuma (23).
L. Skrickienė (2017), tyrinėdama sveikatos priežiūros įstaigos padalinio vadovo vadybinių kompetencijų struktūrą, pateikė vadybinių veiklos sričių ir kompetencijos raiškos lentelę (6)(1 lentelė).
22 1 lentelė. Vadybinės veiklos procesų sritys ir kompetencijos raiška ( sudaryta L. Skrickienės)
23 Apibendrinant mokslinės literatūros analizę galima teigti, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui reikšmingos vadybinės kompetencijos tiesiogiai siejasi su jo vadybinės veiklos sritimis.
1.3. Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai, susiję su gero valdymo principų įgyvendinimu ir vadovo vadybinių kompetencijų svarba asmens sveikatos priežiūros
įstaigoje
Mokslinės literatūros, susijusios su asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo vadybinėmis kompetencijomis ir gero valdymo principų įgyvendinimu, paieška atlikta duomenų bazėse: PSO duomenų bazė (WHOSIS), biomedicinos srities duomenų bazė PubMed, Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka eLABa, naudojant raktinius žodžius kompetencija (angl. competence), sveikatos priežiūra (angl. health care), vadovas (angl. manager), vadybinės kompetencijos (angl. managerial competencies), geras valdymas (angl.good governance).
R. Petrauskienė ir E. Predkelytė gerą valdymą viešosiose institucijose pateikia kaip reikalavimą, kuris keliamas visiems viešojo administravimo subjektams ir yra įgyvendinamas per piliečių ir valdžios atstovų santykius. Geras valdymas turi sudaryti prielaidas racionaliai tvarkyti viešuosius reikalus, efektyviai naudojant išteklius ir siekiant visuomenės gerovės, garantuojant žmogaus teises. Geras valdymas yra efektyvaus valdymo sinonimas, kuriam labiausiai būdingas piliečių įtraukimas, skaidrumas ir atskaitingumas (24).
K. Vasiliauskaitė nagrinėdama gero valdymo principų įgyvendinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nustatė, jog gydytojai rečiausiai įvertino atskaitomybės principą atspindinčius teiginius, tuo tarpu slaugytojai rečiausiai įvertino nešališkumo/ teisingumo ir atskaitomybės principus apibūdinančius teiginius. Gydytojai mano, kad skaidrumo bei efektyvumo ir veiksmingumo principai yra įgyvendinami aukštu lygiu, o visi likę – vidutiniu lygiu, tuo tarpu slaugos darbuotojai visų gero valdymo principų įgyvendinimą vertino vidutiniškai (25).
E. Radavičiūtė savo tyrime analizavo gero valdymo principų įgyvendinimą Šiaulių miesto pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimo metu nustatyta, kad gero valdymo principų įgyvendinimas Šiaulių pirminės sveikatos priežiūros įstaigose yra vertinamas aukštai ir vidutiniškai. Daugiau dėmesio reikia skirti „Dalyvavimo“, „Efektyvumo ir veiksmingumo“ ir „Orientacijos į susitarimą “ principų įgyvendinimui (26).
W. Mutale su bendraautoriais nagrinėjo kokie gero valdymo teiginiai yra patikimi ir taikytini pirminės sveikatos priežiūros praktikoje. Tyrimas atskleidė, kad vyravo penki pagrindiniai gero
24 valdymo principai: dalyvavimas, intelektas, skaidrumas ir vizija, atskaitomybė, kontrolė ir planavimas (27).
L. Skrisckienė savo tyrime analizuodama sveikatos priežiūros įstaigos padalinio vadovo vadybines kompetencijas, pateikia apibendrintas įvairių autorių vadybinių kompetencijų sampratas. Autorė teigia, jog padalinio vadovo vadybinių kompetencijų struktūrą sudaro profesinės, socialinės ir asmeninės kompetencijos. Sveikatos priežiūros organizacijos padalinio vadovo vadybinės kompetencijos priklauso nuo vadybinės veiklos srities ir apima specialiuosius gebėjimus, komunikacinius gebėjimus, techninius įgūdžius, psichologinius ir elgsenos sugebėjimus (6). Apibūdinant kompetencijos sąvoką plačiąją prasme J.Bowden, F. Marton pateikia kompetencijos ir kompetentingumo sampratas kaip individo (grupės) ir situacijos santykio holistinę savybę (28).
Horton, Hondeghem, Farham vadybos literatūroje išskyrė vadybinę kompetenciją nusakančius gebėjimus: lyderiauti, dirbti komandoje, vesti derybas, gebėti spręsti konfliktines situacijas, vesti susirinkimus, koordinuoti organizacijos veiklą, strategiškai mąstyti, planuoti, deleguoti atsakomybę, priimti sprendimus, efektyviai komunikuoti (29).
Martinkienė J. vadybinės kompetencijos sampratą pateikia kaip daugiadimensinį asmens gebėjimą kvalifikuotai atlikti vadybinę operaciją ar užduotį realioje ar imituojamoje veikloje, kurią lemia asmens įgytos profesinės žinios, įgūdžiai, asmeninės savybės, patirtis vadybos srityje (29).
R. Jucevičius, J. Ilonienė pateikia vadybinių kompetencijų tipologiją, apimančią tokias kompetencijas, kaip: tobulėjimo, lyderystės, multikultūriškumo, intelegentiškumo, veiklos efektyvumo ir komunikacinę kompetencijas(30).
Autoriai pateikia, kad tobulėjimo, arba dar kitaip, tobulinimosi kompetencija gali būti individo ir organizacijos lygmenyse. Tobulinimasis organizacijos lygmenyje turi pasižymėti motyvacija, gebėjimu skatinti, formuoti, vystyti, kurti ir palaikyti mokymosi partnerystės tinklus, pasitelkiant technologijas(30).
Tuo tarpu lyderystės kompetencijai reikalingi gebėjimai motyvuoti, sudominti žmones, pasižymėti komandinio darbo gebėjimais, bei komandų partneryste(30).
Multikultūriškumo kompetencijos raiška pasireiškia per ryšius su kitomis šalimis ir tarptautine veikla, globaliu mąstymu, kultūrinės įvairovės tolerancija, geografinio mobilumo nuostata, gebėjimu pasiekti kultūrinę sinergiją, mokėjimu veikti multikultūrinėse komandose; gebėjimu valdyti įvairovę, vystyti ir keisti multikultūrinę organizaciją kultūros prasme(30).
inėti autoriai inteligentiškumo kompetencijai nurodo būtinus gebėjimus, kurie pasireiškia mokėjimu informacijos gausoje pamatyti kontekstą ir sugebėti atsirinkti esminę informaciją. Gebėti naudotis esmine informacija priimant sprendimus, integruoti įvairių sričių šaltinių informaciją ir žinias, įžvelgti įvairias alternatyvas. Taipogi mokėti integruoti naują informaciją su jau turimomis žiniomis ir taip išgryninti žinojimo kokybę, veiklos vizijos platumas ir ribų suvokimus(30).
25 Analizuojant autorių minimą veiklos efektyvumo kompetenciją, pastebime, kad jos apima daugelį gebėjimų bei žinių, tačiau svarbiausiomis išlieka problemų sprendimo ir valdymo organizavimo kompetencijos raiškos. Tampa svarbu gebėti analizuoti, taikyti efektyvius sprendimo metodus, mokėti išsikelti prioritetus, suprasti vadybos proceso funkcijas, gebėti valdyti virtualias ir judrias sistemas; sekti veiklos eigą, laikytis veiklos standartų(30).
Komunikacinę kompetenciją autoriai apibūdina, kaip nuostatą būti patikimu partneriu; galėti kooperuotis ir įsipareigoti, turėti tinklinės komunikacijos gebėjimus (30).
Anwari Z., Shukla M., Maseed BA. tyrė 11 Afganistano provincijų ir 3 šalies rajonus, siekdami nustatyti į žmones orientuotos sveikatos sistemos valdymo įgyvendinimą. Šio atvejo analize buvo siekta praktiškai pažvelgti į sveikatos sistemos valdymo gerinimą itin pažeidžiamoje ir konfliktų paveiktoje šalies aplinkoje. Nustatyta, kad taikytas metodas gali pagerinti sveikatos sistemos valdymą, ugdant atskaitomybę, bendraujant su suinteresuotosiomis šalimis, nustatant bendrą strateginę kryptį ir atsakingai valdant išteklius(31). Afganistano sveikatos sistemos valdymo situacija nagrinėjęs Shukla M. pabrėžia, kad norint gerinti sveikatos sistemos valdymą svarbu atsižvelgti į mažas pajamas gaunančios šalies situaciją, kur silpnas sveikatos sistemos valdymas yra didelė kliūtis kovojant su epidemijomis ir teikti aukštos kokybės sveikatos paslaugas (32).
Chauvin J., Shukla M., Rice J., Rispel L. tyrė Nacionalinės visuomenės sveikatos asociacijos narių gero valdymo suvokimą ir kompetenciją. Svarbiausi veiksniai, palaikantys valdymo efektyvumą, buvo įvardinti kaip, vadovų sąžiningumas, etiškas elgesys ir kompetencija. Finansinių išteklių trūkumas buvo laikomas svarbiausiu veiksniu, kuris turėjo neigiamos įtakos organizacijos valdymo efektyvumui (33).
Heerdegen, Aikins, Amon ir kt. autoriai tyrė sveikatos priežiūros vadovų valdymo sugebėjimus ir jų ryšius su sveikatos sistemos veikla šešiuose Ganos rytinio regiono rajonuose. Buvo nustatyta, kad Ganos sveikatos sistemos vadovų silpni vadybos gebėjimai yra pagrindinė kliūtis efektingai teikti sveikatos priežiūros paslaugas (34).
Mutale, Kachemba, Mukendi ir kt.autorių tyrimas atskleidė, kad vadovavimo ir valdymo būdai gali turėti didelės įtakos sveikatos priežiūros rezultatams. Siekiant pagerinti sveikatos priežiūros kokybę, Zambijos sveikatos ministerija sukūrė valdymo ir valdymo gebėjimų stiprinimo strateginį planą (2012–2016 m.), kurio pagrindinis tikslas buvo pagerinti sveikatos sektoriaus valdymą, kuris būtų orientuotas į tikslą, būtų atskaitingas ir skaidrus (35).
Pasak Pidgeon K. kiekvieno vadovo profesinis tobulėjimas yra būtina sąlyga keliant kompetencijos lygį. Norint būti sėkmingu vadovu reikia nuolat gerinti šias vadybines kompetencijas: strateginį mąstymą, organizacinius įgūdžius, laiko valdymą, sprendimų priėmimo ir vadovavimo įgūdžius, konfliktų sprendimus ir strategijas, skirtas tobulinti veiklos efektyvumą (36).
26 Hahn, Gil Lapetra ir kt. savo moksliniame darbe atskleidė, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sritis tampa vis sudėtingesnė ir svarbesnė. Kinijos, Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos sveikatos priežiūros vadybininkai sukūrė nacionalines asociacijas, kad keistųsi žiniomis, informacija ir patirtimi. Prie šios iniciatyvos nuolat jungiasi ir kitos pasaulio šalys. O Kanadoje, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje sveikatos vadyba yra išskirta kaip atskira profesija, tačiau skurdesnėse šalyse sveikatos priežiūros vadybos tobulinimas dar nėra išplėtotas arba yra pradiniame vystymosi etape. Daugelis mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių neturi oficialių mokymo programų ar profesinių asociacijų, kurios padėtų nustatyti ir apibrėžti būtiniausius profesijos standartus ir kompetencijas, skirtas sveikatos priežiūros valdymui (37).
Apibendrinant mokslinės literatūros analizę galima teigti, kad Lietuvoje gero valdymo principų įgyvendinimas dažniausiai aptariamas teoriniame lygmenyje arba tyrimai vykdomi konkrečiame sektoriuje ar viešojo sektoriaus padalinyje(38,39). Mokslinių tyrimų, kurie būtų nagrinėję gero valdymo principų įgyvendinimą ir medicinos darbuotojų požiūrį į vadovo vadybines kompetencijas, neaptikome.
27
2. TYRIMO METODAI
Tyrimo objektas. Medicinos darbuotojų požiūrio į gero valdymo principų įgyvendinimą ir vadovui reikšmingas vadybines kompetencijas vertinimas.
Tyrimo rūšis. Moksliniame darbe taikomas kiekybinis tyrimo tipas, naudojant mokslinės literatūros analizės, metaanalizės bei anketavimo (anketinės apklausos) metodus.
Tyrimo organizavimas. Magistro baigiamojo darbo tyrimas buvo vykdomas 2019 metų gruodžio - 2020 metų sausio mėnesiais. Buvo naudojamas anketinės apklausos metodas. Tyrimas atliktas X ligoninėje, gavus įstaigos vadovo bei LSMU Bioetikos centro leidimą Nr. BEC – VSV(M) – 38. Apklausa buvo vykdoma laikantis laisvanoriškumo, anonimiškumo ir konfidencialumo principų. Kiekviename įstaigos skyriuje, kuriame vyko apklausa, buvo atsiklausta skyriaus vedėjo, ar tuo metu dirbančio administratoriaus, dėl tyrimo vykdymo sutikimo. Gavus sutikimą, skyriaus vedėjas nurodydavo skyriuje dirbančių darbuotojų skaičių, pagal kurį buvo atsižvelgta, kiek anketų palikti tyrimui vykdyti. Tyrimo dalyviai apie tyrimo apklausą buvo supažindinami anketos preambulėje.
Respondentams buvo išdalintos 177 anketos, iš kurių negrįžo 16 anketų, o netinkamai užpilytos buvo 11 anketų. Teisingai užpildytos ir tinkamos rezulatatų analizei buvo 150 anketos. Atsako dažnis 84,7 proc.
Tiriamasis kontingentas. X asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantys medicinos darbuotojai.
Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas. Atliktas vienmomentinis anoniminis tyrimas, kuriame dalyvavo X ligoninės sveikatos priežiūros specialistai (medicinos darbuotojai) tyrimo metu esantys darbo vietoje ir sutikę dalyvauti tyrime (N=150).
Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai. Tyrimui buvo naudojama anketinės apklausos forma. Klausimynas sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoji, skirta gero valdymo principų vertinimui. Ją sudaro 6 klausimų blokai, kurie atskleidžia gero valdymo principų (dalyvavimo, skaidrumo, nešališkumo/teisingumo, efektyvumo ir veiksmingumo bei jautraus atsako į pacientų poreikius) įgyvendinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Klausimynas sudarytas K. Vasiliauskaitės (25). Leidimas, naudoti klausimyną savo tyrime, yra gautas iš autorės.
Antroji klausimyno dalis skirta vadovo vadybinių kompetencijų vertinimui. Ši dalis sukonstruota magistro baigiamojo darbo autorės, pratęsus gero valdymo klausimyną pagal teoriškai pagrįstas valdymo funkcijas. Vadybinių kompetencijų vertinimas sudarytas iš 4 blokų, kurie atskleidžia 4 valdymo funkcijas: planavimą, organizavimą, vadovavimą ir kontrolę (6, 26–28).
Duomenų analizės metodai. Tyrimo duomenų analizei ir statistinių duomenų apskaičiavimui buvo naudojama Microsoft Office 365 Excel programa bei IBM SPSS 22.0 programinė įranga.
28 Kokybiniai duomenys pateikiami procentais. Normalumo prielaidai patikrinti taikytas Kolmogorovo-Smirnovo ir Shapiro-Vilko testas. Kiekybiniai duomenys pateikiami kaip aritmetinis vidurkis (x̅ ) ir standartinis nuokrypis (SD) - x̅±SD. Trijų ir daugiau nepriklausomų imčių palyginimui buvo taikytas neparametrinis Kruskalo-Voliso kriterijus. Tyrimo rezultatų skirtumai vertinami kaip statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
Atsakymai į klausimus buvo koduojami, duomenys suvesti į statistinio duomenų analizės paketo programos lenteles statistiniam duomenų apdorojimui bei analizei. Koduojant duomenis buvo laikomasi šio principo: klausimyne apie gero valdymo principų įgyvendinimą medicinos darbuotojo atsakymas „visiškai sutinku“ koduojamas – 5, „sutinku“ – 4, „nei sutinku, nei nesutinku“ – 3, „nesutinku“ – 2 ir „visiškai nesutinku“ – 1. Klausimyne apie vadovui reikšmingas vadybines kompetencijas medicinos darbuotojo atsakymas „ypatingai reikšminga“ koduojamas – 5, „reikšminga“ – 4, „neturiu nuomonės“ – 3, „nereikšminga“ – 2 ir „visiškai nereikšminga“ – 1.
Su darbu susijusi tiriamųjų charakteristikos analizė naudojama siekiant išsiaiškinti tyrimo metu gautų rezultatų pasiskirstymą amžiaus, profesijos, darbo patirties asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, darbo pagal specialybę aspektu.
Atlikta klausimyno vidinio nuoseklumo analizė nustatant Cronbacho alfa reikšmes. Aukštesnės Cronbacho alfa rodiklio reikšmės rodo didesnį skalės vidinį nuoseklumą: iki 0,60 – žemas; 0,60 - 0,70 – pakankamas, >0,70 – aukštas. Bendras visą klausimyną sudarančių klausimų homogeniškumas aukštas – Cronbacho alfa 0,962. Atliktas ir atskirų klausimyno dalių – gero valdymo principų ir vadybinių kompetencijų vidinio nuoseklumo patikrinimas, kuris parodė, kad abi klausimų grupės taip pat pasižymi aukštu vidiniu nuoseklumu. Kiekvienos klausimyno subskalės vidinio nuoseklumo vertinimo rezultatai pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Klausimyno ir jo subskalių vidinio nuoseklumo vertinimo rezultatai
Skalės pavadinimas Cronbacho alfa Homogeniškumo lygis
Gero valdymo principai 0,953 Aukštas
Dalyvavimas 0,870 Aukštas
Skaidrumas 0,885 Aukštas
Atskaitomybė 0,881 Aukštas
Nešališkumas/teisingumas 0,875 Aukštas
Efektyvumas ir veiksmingumas 0,878 Aukštas
Jautrus atsakas į paciento poreikius 0,832 Aukštas
29
Planavimas 0,919 Aukštas
Organizavimas 0,889 Aukštas
Vadovavimas 0,944 Aukštas
Kontrolė 0,880 Aukštas
viso klausimyno 0,962 Aukštas
Tyrimo etika. Tyrimui atlikti buvo gautas X asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo leidimas ir LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC – VSV(M) – 38. Leidimų kopijos yra pateiktos prieduose (2,3 priedai). Tyrime respondentai dalyvauti buvo kviečiami laisvanoriškai, savo valia. Tyrimo apklausoje renkami tik nuasmeninti duomenys, tiesioginio ryšio su tiriamaisiais nebuvo, todėl anonimiškumas buvo garantuotas. Gauti tyrimo duomenys buvo naudojami tik rezultatams apskaičiuoti ir apibendrinti. Iš respondentų užpildytos anketos buvo paimtos iš anksto sutartu laiku, laikant anketas viename segtuve. Baigus tiriamąjį darbą anketinės apklausos bus sunaikinamos automatiniu duomenų naikikliu.
30
3. REZULTATAI
3.1. Tyrimo dalyviai ir aprašomoji jų charakteristika
Tyrime iš viso dalyvavo 150 tiriamųjų, iš kurių 139 (92,7 proc.) buvo moterys ir 11 (7,3 proc.) vyrai. Dauguma tyrimo dalyvių (60,7 proc.) buvo nuo 41 iki 60 metų amžiaus. Pagal užimamas pareigas daugiausia buvo slaugytojų (48 proc.). Visi tiriamieji gana tolygiai pasiskirstę po visus ligoninės skyrius. Dauguma tiriamųjų buvo ilgą darbo patirtį turintys asmenys – net 60 proc. pagal specialybę dirba daugiau nei 15 metų. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį, amžių, pareigas, skyrių, darbo pagal specialybę patirtį bei darbo laiką ligoninėje pateiktas žemiau esančioje lentelėje (3 lentelė).
3 lentelė. Tiriamųjų charakteristika
n proc. Lytis Moterys 139 92,7 Vyrai 11 7,3 Amžius Mažiau nei 30 m. 15 10 30-40 m. 29 19,3 41-50 m. 46 30,7 51-60 m. 45 30 daugiau nei 60 m. 15 10 Užimamos pareigos Gydytojas (-a) 22 14,7 Administracijos darbuotojas 1 0,7 Slaugytoja (-as) 72 48
Slaugytojos o) padėjėja
(-as) 18 12
Ergoterapeutas (-ė) 2 1,3
Kineziterapeutas (-ė) 7 4,7
Akušerė (-is) 12 8
Laborantas (-ė) 16 10,7
Darbo vieta/skyrius ligoninėje
Daugelis ligoninės skyrių 12 8
Vidaus ligų 21 14
Reanimacijos 18 12
Akušerijos-ginekologijos 16 10,7
Reabilitacijos 20 13,3
31
Laboratorija 18 12
Neurologijos 20 13,3
Konsultacinė poliklinika 13 8,7
Darbo patirtis pagal specialybę
Mažiau nei metai 6 4
1-5 metai 11 7,3
6-10 metų 22 14,7
11-15 metų 21 14
16-20 metų 39 26
daugiau nei 21 metus 51 34
Darbo laikas šioje įstaigoje
Mažiau nei metai 8 5,3
1-5 metai 27 18
6-10 metų 25 16,7
11-15 metų 32 21,3
16-20 metų 22 14,7
daugiau nei 21 metus 36 24
3.2. Medicinos darbuotojų požiūrio į gero valdymo principų įgyvendinimą vertinimas
Analizuojant tyrimo rezultatus, susijusius su medicinos darbuotojų požiūriu į gero valdymo principų įgyvendinimą X asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, buvo vertinami šeši gero valdymo principai: dalyvavimas, skaidrumas, atskaitomybė, nešališkumas/teisingumas, efektyvumas ir veiksmingumas, jautrus atsakas į paciento poreikius.
Gero valdymo principų įgyvendinimo vertinimo analizė atlikta nustatant įverčio vidurkį bei standartinį nuokrypį ir vertinant vidurkio procentinę dalį nuo maksimalaus įverčio – 5 balų. Procentinė dalis prilyginta žodiniam įvertinimui, kuris galėjo būti „puikiai“, „labai gerai“, „gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“.
Atsakymų įverčiai interpretuojami jau ankstesniuose darbuose panaudota autorių Čingienės, Laskienės ir Raipos atlikto tyrimo skale (38) (4 lentelė).
32 4 lentelė. Atsakymų įverčių interpretavimo skalė
Analizuojant gero valdymo principą „dalyvavimas“ nustatyta, kad medicinos darbuotojai žemiausiai įvertino teiginį „pacientai dalyvauja sprendimų priėmime dėl jų gydymo“ (3,8±0,85 balo), o aukščiausiai – „bendravimas su pacientu padeda išsiaiškinti jo lūkesčius ir poreikius“ (4,43±0,56 balo). Dalyvavimo principas sveikatos priežiūros įstaigoje yra įgyvendinamas labai gerai (visi teiginiai įvertinti aukščiau nei 75 proc.). Bendras procentinis įvertinimas – 81 proc., kuris patvirtina labai gerą dalyvavimo principo vertinimą (5 lentelė).
5 lentelė. Gero valdymo principą „dalyvavimas“ atspindinčių teiginių vertinimas Gero valdymo principas
DALYVAVIMAS
Nr. Teiginys x̅±SD Santykinė
dalis (proc.) Įvertinimas 1. Sveikatos paslaugų teikėjai ir jų gavėjai
yra lygiateisiai partneriai 3,92±0,85 78,4 Labai gerai
2. Pacientai supažindinami su gydymo
planu 4,26±0,65 85,2 Labai gerai
3. Pacientai dalyvauja sprendimų priėmime dėl jų gydymo 3,8±0,85 76 Labai gerai 4. Pacientai aktyviai įtraukiami į gydymą 3,89±0,85 77,8 Labai gerai 5.
Pacientų aktyvus dalyvavimas gydyme pagerina sveikatos priežiūros paslaugų kokybę
4,07±0,83 81,4 Labai gerai
6. Pacientai gauna visą su jų gydymu
susijusią informaciją 4,13±0,76 82,6 Labai gerai
7.
Dalyvavimas gydyme didina pacientų pasitikėjimą ir pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis
4,15±0,68 83 Labai gerai
8. Pacientų įtraukimas į gydymą sumažina
jų nerimą ir neigiamas emocijas 4,18±0,73 83,6 Labai gerai 9. Bendravimas su pacientu padeda išsiaiškinti jo lūkesčius ir poreikius 4,43±0,56 88,6 Labai gerai 10. Pacientų įtraukimas į gydymą padeda 3,8±0,96 76 Labai gerai
33 užmegzti gerus ilgalaikius santykius
11. Pacientų įtraukimas į gydymą pagerina jų gyvenimo kokybę 4,07±0,71 81,4 Labai gerai 12.
Sveikatos priežiūros įstaigoje organizuojami renginiai susiję su sveikatos gerinimu
3,86±0,9 77,2 Labai gerai
Vidurkis 4,05±0,5 81 Labai gerai
Kito gero valdymo principo „skaidrumas“ bendras procentinis vertinimas neženkliai žemesnis – 79,8 proc., tačiau tai taip pat prilyginama vertinimui labai gerai. Teiginių, atspindinčių principą „skaidrumas“ grupėje, du teiginiai buvo įvertinami gerai, o likusieji labai gerai (6 lentelė). Įvertinimu „gerai“ priskiriami teiginiai „viešai skelbiami įstaigos veiklą reglamentuojantys dokumentai“ ir „skelbiami vykdomi ir įgyvendinti projektai, šių projektų sąmatos“. Žemiausias vertinimas (3,65±1,05 balo) priskiriamas teiginiui „skelbiami vykdomi ir įgyvendinti projektai, šių projektų sąmatos“, aukščiausiai (4,34±0,84 balo) – „įstaiga turi internetinę svetainę, kurioje skelbiama visa būtinoji informacija“.
6 lentelė. Gero valdymo principą „skaidrumas“ atspindinčių teiginių vertinimas Gero valdymo principas
SKAIDRUMAS
Nr. Teiginys x̅±SD Santykinė
dalis (proc.) Įvertinimas 1. Aiškiai suformuluoti įstaigos vizija ir
tikslai 3,9±0,87 78 Labai gerai
2. Įstaigoje vykdoma kokybės politika 3,95±0,83 79 Labai gerai 3. Viešai skelbiami įstaigos veiklą
reglamentuojantys dokumentai 3,72±0,86 74,4 Gerai
4. Viešai skelbiamos metinės veiklos
ataskaitos 3,83±0,94 76,6 Labai gerai
5. Aiškiai nurodytos kainos už paslaugas 4,22±0,72 84,4 Labai gerai 6. Įstaigoje vykdoma korupcijos prevencija 3,85±1,06 77 Labai gerai 7. Skelbiami vykdomi ir įgyvendinti
projektai, šių projektų sąmatos 3,65±1,05 73 Gerai
8. Pacientų informacija yra konfidenciali 4,41±0,7 88,2 Labai gerai 9. Įstaiga turi internetinę svetainę, kurioje skelbiama visa būtinoji informacija 4,34±0,84 86,8 Labai gerai 10. Paslaugų vartotojai informuojami apie pasikeitimus įstaigoje 4,01±0,99 80,2 Labai gerai
Vidurkis 3,99±0,63 79,8 Labai gerai
Gero valdymo principą „atskaitomybė“ atspindinčių teiginių bendras procentinis vertinimas žemiausias – 73,8 proc., kuris patvirtina šio principo įgyvendinimo vertinimą kaip gerą. Keturi iš
34 devynių teiginių įvertinti gerai: „veiklos ataskaitos yra viešai prieinamos“, „finansinės ataskaitos yra viešai prieinamos“, „viešai skelbiami įstaigos darbuotojų atlyginimai“ ir „planuojant biudžetą nustatomi prioritetai“. Tik 54,8 proc. (2,74±1,39 balo) įvertintas teiginys „viešai skelbiami įstaigos darbuotojų atlyginimai“. Likusieji penki iš devynių teiginių vertinami labai gerai. Aukščiausiai įvertintas teiginys „įstaigoje įsteigta vidaus medicininio audito grupė“, kuris vidutiniškai surinko 4,28±0,69 balo. Visų teiginių, atspindinčių gero valdymo principo „atskaitomybė“, detalus vertinimas pateiktas žemiau esančioje lentelėje (7 lentelė).
7 lentelė. Gero valdymo principą „atskaitomybė“ atspindinčių teiginių vertinimas Gero valdymo principas
ATSKAITOMYBĖ
Nr. Teiginys x̅±SD Santykinė
dalis (proc.) Įvertinimas 1. Veiklos ataskaitos yra viešai prieinamos 3,49±1,08 69,8 Gerai 2. Finansinės ataskaitos yra viešai
prieinamos 3,41±1,15 68,2 Gerai
3. Valstybė tiesiogiai kontroliuoja įstaigos
veiklą 3,92±0,93 78,4 Labai gerai
4. Viešai skelbiami įstaigos darbuotojų
atlyginimai 2,74±1,39 54,8 Gerai
5. Atsakoma į pacientams rūpimus
klausimus 4,03±0,75 80,6 Labai gerai
6. Kuriami sveikatos priežiūros
įgyvendinimo planai 3,81±0,74 76,2 Labai gerai
7. Planuojant biudžetą nustatomi prioritetai 3,65±0,9 73 Gerai 8. Pacientai vertina sveikatos priežiūros
paslaugų kokybę 3,88±0,87 77,6 Labai gerai
9. Įstaigoje įsteigta vidaus medicininio
audito grupė 4,28±0,69 85,6 Labai gerai
Vidurkis 3,69±0,69 73,8 Gerai
Gero valdymo principo „nešališkumas/teisingumas“ įgyvendinimas bendrai įvertintas labai gerai – 81 proc. Visi teiginiai vertinami labai gerai, išskyrus vieną – „priimant sprendimus dėl darbuotojų skyrimo į pareigas vengiama asmeniškumo“, kuris vertintas gerai (3,74±1,08 balo). Net 4,47±0,6 balo įvertintas teiginys „įstaiga dirba pacientų ir visuomenės labui“. Likusių „nešališkumo/teisingumo“ principą atspindinčių teiginių vertinimas pateiktas lentelėje (8 lentelė).
35 8 lentelė. Gero valdymo principą „nešališkumas/teisingumas“ atspindinčių teiginių vertinimas
Gero valdymo principas NEŠALIŠKUMAS/TEISINGUMAS
Nr. Teiginys x̅±SD Santykinė
dalis (proc.) Įvertinimas 1. Įstaiga dirba pacientų ir visuomenės
labui. 4,47±0,6 89,4 Labai gerai
2.
Konfliktinėse situacijose elgiamasi nešališkai, išklausomi visų pusių argumentai, ieškoma objektyvaus sprendimo
3,91±0,75 78,2 Labai gerai
3. Priimami teisingi ir pagrįsti sprendimai, vadovaujamasi viešaisiais interesais 3,95±0,76 79 Labai gerai 4. Sprendimai priimami neturint išankstinio
nusistatymo 3,83±0,91 76,6 Labai gerai
5.
Vienodai elgiamasi su visais pacientais nepaisant jų asmeninių savybių, tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, turtinės ar socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų
3,97±0,93 79,4 Labai gerai
6.
Įstaiga ir jos darbuotojai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų, veikia tik pagal suteiktus įgaliojimus
4,24±0,77 84,8 Labai gerai
7.
Priimant sprendimus dėl darbuotojų skyrimo į pareigas vengiama
asmeniškumo
3,74±1,08 74,8 Gerai
8. Suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas,
nesiekiama naudos sau 4,27±0,76 85,4 Labai gerai
9. Nepagrįsti pacientų prašymai taktiškai
atmetami 3,86±0,84 77,2 Labai gerai
10.
Netoleruojami neteisėti darbuotojų veiksmai, nedelsiant imamasi priemonių jiems nutraukti
4,28±0,65 85,6 Labai gerai
Vidurkis 4,05±0,56 81 Labai gerai
Analizuojant gero valdymo principo „efektyvumas ir veiksmingumas“ įgyvendinimą nustatyta, kad medicinos darbuotojai žemiausiai įvertino teiginį „teikiama pirmenybė ligų profilaktikai“ (3,76±0,94 balo), o aukščiausiai – „medicinos personalas nuolat mokosi ir tobulėja“ (4,39±0,57 balo). Efektyvumo ir veiksmingumo principas sveikatos priežiūros įstaigoje yra įgyvendinamas labai gerai (visi teiginiai įvertinti aukščiau nei 75 proc.). Bendras procentinis įvertinimas – 83,6 proc., patvirtina labai gerą efektyvumo ir veiksmingumo principo įgyvendinimo vertinimą (9 lentelė).
36 9 lentelė. Gero valdymo principą „efektyvumas ir veiksmingumas“ atspindinčių teiginių vertinimas
Gero valdymo principas
EFEKTYVUMAS IR VEIKSMINGUMAS
Nr. Teiginys x̅±SD Santykinė
dalis (proc.) Įvertinimas 1. Paslaugos orientuotos į pacientų
poreikius 4,32±0,71 86,4 Labai gerai
2. Teikiamos įrodymais pagrįstos sveikatos priežiūros paslaugos 4,31±0,67 86,2 Labai gerai 3. Teikiama pirmenybė ligų profilaktikai 3,76±0,94 75,2 Labai gerai 4. Parenkamas geriausias (tinkamiausias)
gydymo būdas 4,2±0,71 84 Labai gerai
5. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė
nuolat gerinama 4,1±0,76 82 Labai gerai
6. Skatinama pacientų atsakomybė už savo sveikatą 4,03±0,72 80,6 Labai gerai 7. Pacientui taikomos tik jam būtinos
procedūros 4,24±0,63 84,8 Labai gerai
8. Sveikatos priežiūros paslaugos
prieinamos visiems pacientams 4,2±0,84 84 Labai gerai
9. Medicinos personalas nuolat mokosi ir tobulėja 4,39±0,57 87,8 Labai gerai 10. Atliekama sveikatos priežiūros paslaugų kontrolė 4,22±0,65 84,4 Labai gerai
Vidurkis 4,18±0,5 83,6 Labai gerai
Analizuojant gero valdymo principo „jautrus atsakas į paciento poreikius“ įgyvendinimą nustatyta, kad tiek vertinant bendrą balą (80,8 proc.), tiek atskirai kiekvieną teiginį (76,4-88 proc.) vertinamas labai gerai. Labai aukštu balu vertintas teiginys „pacientas gali atsisakyti gydymo“ (4,4±0,63 balo), o žemiausiai vertintas „pacientas informuojamas apie alternatyvius gydymo būdus“ (3,82±0,78 balo) (10 lentelė).
10 lentelė. Gero valdymo principą „jautrus atsakas į paciento poreikius“ atspindinčių teiginių vertinimas
Gero valdymo principas
JAUTRUS ATSAKAS Į PACIENTO POREIKIUS
Nr. Teiginys x̅±SD Santykinė
dalis (proc.) Įvertinimas
1.
Suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atsižvelgiama į socialinius pacientų poreikius
3,89±0,85 77,8 Labai gerai
2. Pacientas gali laisvai pasirinkti gydytoją 3,92±0,92 78,4 Labai gerai 3. Greitai reaguojama į paciento poreikius 3,99±0,88 79,8 Labai gerai 4. Pacientas konsultuojamas privačiai, be 3,83±0,94 76,6 Labai gerai
37 pašalinių asmenų
5. Į kiekvieno paciento poreikius
reaguojama individualiai 4,23±0,73 84,6 Labai gerai
6. Pacientas gali atsisakyti gydymo 4,4±0,63 88 Labai gerai
7. Pacientas informuojamas apie
alternatyvius gydymo būdus 3,82±0,78 76,4 Labai gerai
8. Į kiekvieną pacientą žiūrima pagarbiai 4,16±0,8 83,2 Labai gerai 9.
Pacientams su jų gydymu susijusi informacija pateikiama aiškiai ir suprantamai
4,14±0,73 82,8 Labai gerai
Vidurkis 4,04±0,53 80,8 Labai gerai
Apibendrinant medicinos darbuotojų požiūrio į gero valdymo principų įgyvendinimo vertinimą, galima teigti, kad aukščiausias bendras procentinis vertinimas yra tokių principų kaip efektyvumas ir veiksmingumas (83,6 proc.), o žemiausias bendras procentinis vertinimas yra principo atskaitomybė (73,8 proc.). Tik atskaitomybė įgyvendinimas įvertintas gerai, o dalyvavimo, skaidrumo, nešališkumo/teisingumo, efektyvumo ir veiksmingumo bei jautraus atsako į paciento poreikius įgyvendinimas vertinami labai gerai (11 lentelė).
11 lentelė. Gero valdymo principų atskirų dalių bendras vertinimas
Principas Dalyvavim as S k aid ru m as At sk ait om yb ė Ne šali šk u m as / te is in gu m as E fe k tyvu m as ir ve ik sm in gu m as Jau tr u s at sak as į p ac ient o p or eik iu s Įvertinimas (proc.) 81 79,8 73,8 81 83,6 80,8
Įvertinimas Labai gerai Labai gerai Gerai Labai gerai Labai gerai Labai gerai
Siekiant nustatyti tyrimo metu gautų rezultatų skirtumus priklausomai nuo jų pasiskirstymo į grupes pagal amžių ir su darbu susijusias charakteristikas, taikyta skirstinių palyginimo analizė pasitelkiant neparametrinį Kruskalo-Voliso kriterijų dėl didelio duomenų išsibarstymo esant numatytam respondentų skaičiui ne daugiau 150 tiriamųjų (LSMU Bioetikos centro leidimas).
Atliekant tyrimo metu gautų rezultatų, susijusių su bendru gero valdymo principų vertinimu, analizę pagal respondentų pasiskirstymą į grupes pagal amžių, statistiškai reikšmingų skirtumų nustatyti nepavyko (12 lentelė).
38 12 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo vertinimo palyginimas priklausomai nuo
respondentų amžiaus Nr. Gero valdymo principai x̅±SD Skirtumas <30 m. 30-40 m. 41-50 m. 51-60 m. >60 m. 1. Dalyvavimas 4,1±0,42 4,08±0,49 3,99±0,5 4,11±0,5 3,9±0,61 H=3,156; p=0,532 2. Skaidrumas 3,95±0,49 3,99±0,52 3,98±0,65 4,04±0,69 3,86±0,74 H=1,155; p=0,886 3. Atskaitomybė 3,73±0,63 3,71±0,61 3,61±0,67 3,76±0,74 3,64±0,9 H=1,832; p=0,767 4. Nešališkumas/ teisingumas 3,91±0,43 3,98±0,49 4,1±0,61 4,09±0,58 4,11±0,66 H=2,671; p=0,614 5. Efektyvumas ir veiksmingumas 4,05±0,49 4,21±0,36 4,16±0,57 4,21±0,43 4,21±0,75 H=1,545; p=0,819 6. Jautrus atsakas į paciento poreikius 3,81±0,54 4,07±0,49 3,99±0,55 4,16±0,43 4±0,78 H=6,544; p=0,162
Atlikus tyrimo metu gautų rezultatų, susijusių su bendru gero valdymo principų vertinimu, analizę priklausomai nuo respondentų pasiskirstymą į grupes pagal medicinos darbuotojų darbo patirtį, statistiškai reikšmingų skirtumų nustatyti nepavyko (13 lentelė).
13 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo vertinimo palyginimas priklausomai nuo respondentų darbo patirties
Nr. Gero valdymo principai x̅±SD Skirtumas <1 m. 1-5 m. 6-10 m. 11-15 m. 16-20 m. 21< m. 1. Dalyvavimas 4,21±0,53 4,13±0,34 4,16±0,51 4,09±0,41 4,16±0,44 3,86±0,56 H=7,402; p=0,192 2. Skaidrumas 4,2±0,38 3,82±0,49 4,23±0,42 3,91±0,66 4,03±0,65 3,9±0,7 H=6,79; p=0,237 3. Atskaitomybė 3,65±0,65 3,82±0,63 3,91±0,67 3,7±0,54 3,65±0,65 3,6±0,81 H=2,337; p=0,801 4. Nešališkumas/ teisingumas 4±0,23 3,9±0,55 4,35±0,31 3,91±0,53 4,05±0,51 4,03±0,69 H=8,24; p=0,144 5. Efektyvumas ir veiksmingumas 4,23±0,34 3,87±0,48 4,32±0,31 4,25±0,36 4,19±0,45 4,14±0,64 H=7,414; p=0,192 6. Jautrus atsakas į paciento poreikius 3,87±0,32 3,84±0,62 4,09±0,49 4,12±0,48 4,13±0,43 3,98±0,63 H=4,589; p=0,468
Skirtinguose skyriuose dirbančių respondentų požiūris į gero valdymo principų įgyvendinimą skyrėsi. Reikšmingi skirtumai nustatyti tarp „dalyvavimo“ (H=17,189; p=0,028) ir „nešališkumo/teisingumo“ (H=18,889; p=0,015) principų įgyvendinimo vertinimo.
