LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS Aplinkos ir darbo medicinos katedra
VAIDA KIZNYTĖ
KAUNO MIESTO TRIUKŠMO VALDYMO 2006 – 2013 M. POLITIKOS
IR TAIKYTŲ PRIEMONIŲ EFEKTYVUMO VERTINIMAS
Magistro diplominis darbas
Visuomenės sveikata, sveikatos ekologija
Darbo vadovas ______________
Lekt. dr. Rita Raškevičienė.
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata – sveikatos ekologija
KAUNO MIESTO TRIUKŠMO VALDYMO 2006–2013 M. POLITIKOS IR TAIKYTŲ PRIEMONIŲ EFEKTYVUMO VERTINIMAS
Vaida Kiznytė
Mokslinė vadovė: Lekt. dr. Rita Raškevičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra.- Kaunas, 2014. - 78 p.
Darbo tikslas – Įvertinti ar Kauno miesto triukšmo valdymo politika ir taikytos priemonės 2006 – 2013 m. buvo įgyvendintos pakankamai efektyviai, kad apsaugotų gyventojus nuo
triukšmo. Uţdaviniai:
1. Išanalizuoti triukšmo taršos pokytį Kauno mieste 2006 – 2013 m.
2. Įvertinti Kauno miesto savivaldybės triukšmo valdymo politikos veiksmų ir taikytų priemonių efektyvumą 2006 – 2013 m.
Darbo metodai. Teisinių ir operatyvinių dokumentų (vykdytų priemonių planai, Kauno miesto gyventojų skundai, valstybinio audito ataskaitos ir kt.) bei Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų analizė, pusiau struktūruotas interviu. Antrinių duomenų analizės pagalba išanalizuotas triukšmo pokytis Kauno mieste 2006 – 2013 m. ir įgyvendintų triukšmą maţinančių priemonių efektyvumas. Nustačius esmines problemas ir kompetencijas Kauno miesto savivaldybėje, buvo parengtas pusiau struktūruoto ekspertinio interviu klausimynas, kurio pagalba apklausti specifinės srities ekspertai, darbe tiesiogiai susiduriantys su triukšmo valdymo politikos įgyvendinimu, dirbantys Kauno miesto savivaldybės administracijoje.
Rezultatai. Pagrindinė Kauno miesto savivaldybės triukšmo valdymo politikos problema – nepakankamas vietos valdţios dėmesys triukšmo taršai, ši sritis nėra prioritetinė savivaldybės politikos sritis, neįtraukta į Kauno miesto savivaldybės strateginį veiklos planą. 2006 – 2013 m. Kauno miesto savivaldybė triukšmo valdymo įgyvendinimo politikai skyrė 112 tūkst. Lt., 100 tūkst. Lt. buvo skirtos iš Sveikatos apsaugos skyriaus specialiosisos programos lėšų, o 2013 m. Kauno miesto savivaldybės taryba 12 tūkst. Lt. skyrė 2013 m. triukšmo kartografavimo ţemėlapio pabaigimo darbams. Teisės aktų nustatyta tvarka pirmenybė įgyvendinant triukšmo valdymo politiką savivaldos institucijose yra teikiama Aplinkos
3
apsaugos skyriui. Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius parengė Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų planą 2009 – 2013 m., bet jo neįgyvendino. Politiniu sprendimu 2010 m kovo 1d. triukšmo valdymo kompetencijos buvo perduotos Sveikatos apsaugos skyriui, o tai lėmė LR triukšmo valdymo įstatymo nuostatų paţeidimus.
Išvados. Nuo 2006 m. iki 2013 m. triukšmo lygis Kauno mieste padidėjo 2,8 karto, kai kur net iki 89 dBA dienos metu. 2013 m. didesnis nei 50 decibelų lygis buvo uţfiksuotas 83,11 % Kauno miesto bendro ploto. Triukšmo zonos viršijančios maksimalų leistiną 65 dBA lygį sudaro net apie penktadalį miesto ploto. Kauno miesto savivaldybei per 2006 – 2013 m. buvo pavesta įgyvendinti 19 Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo kompetencijų, 2 iš jų neįgyvendintos, neįvykdytos 7 iš pavestų 17 Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos įgyvendinimo priemonių planų, neįgyvendintos 3 iš 9 Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007 – 2013 metų programos priemonių. Pagrindinės prieţastys – politinio prioriteto, finansinių ir ţmogiškųjų išteklių nepakankamumas. Kauno miesto savivaldybė 2008 – 2011 m. iš 600 tūkst. Lt. dotacijos nepanaudojo ir į valstybės biudţetą sugrąţino 59 % lėšų. Kauno miesto savivaldybė nepakankamai efektyviai vykdė triukšmo valdymo politiką, kad apsaugotų miesto gyventojų sveikatą nuo neigiamo triukšmo poveikio.
4
SUMMARY
Public health – ecology of healthEVALUATION OF NOISE CONTROL POLITICS IMPLEMENTATION AND USED MEASURES PERFORMANCE OF KAUNAS CITY IN 2006 – 2013
Vaida Kiznytė
Supervisor: Lekt. Dr. Rita Raškevičienė. Lithuanian University of Health Sciences. Faculty of public health, Department of Environmental and Occupational medicine. Kaunas, 2014.- 78 p.
Aim of this thesis – to evaluate noise control politics implementation and used measures performance in Kaunas city during the year of 2006 – 2013 in order to ensure healthy environment without noise pollution.
Main objectives:
1. To analyze the alteration of noise pollution in Kaunas city in 2006 – 2013
2. To evaluate performance of noise control politics and used measures in municipality of Kaunas city in 2006 – 2013
Work methods. This thesis is based on analysis of European Union and Lithuanian legislation acts, operational documents (strategic planning documents, complaints of the citizens, reports of national audit, etc.). Also a qualitative research method of semi structured interview was used in this thesis. The interview was based on communication (certain questionnaire) with experts who are directly working on noise politics implementation in municipality of Kaunas city.
Results and conclusions. The goal of this thesis was reached by combining research of science sources what helped to structure and highlight the main problems such as low level supervision of municipality policy from national governance institutions, no strategic approach to the noise control politics in municipality of Kaunas city, ineffectively used (or even unused) donations. The interview with experts empowered to analyze the situation from the inside of the organization and it showed that noise pollution control in not a subject of priority in municipality of Kaunas city. Inability to prioritize caused that many commitments of European Union directive on noise evaluation and control weren‘t implemented or partly implement. This was due to the lack of knowledge and lack of human resource, noise control measures performance was very poor and ineffective - noise pollution in Kaunas city had increased 2,8 times comparing data from 2006 to 2013.
TURINYS
SANTRAUKA ... 1 SUMMARY ... 4 TURINYS ... 5 SĄVOKOS IR SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 8DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10
1. Triukšmo sąvoka ir poveikis ţmogaus sveikatai ... 11
1.1. Triukšmo charakteristikos ... 11
1.2 Triukšmo šaltiniai ... 13
1.3. Triukšmo poveikis sveikatai... 15
1.3.1. Triukšmo poveikis klausai ... 16
1.3.2. Triukšmo poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai ... 18
1.3.3. Triukšmo poveikis miegui ... 20
2. TRIUKŠMO VALDYMAS EUROPOS SĄJUNGOJE ... 22
3. TRIUKŠMO VALDYMO TEISINIS REGLAMENTAVIMAS IR TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE ... 25
3.1. Triukšmo valdymo teisinis reglamentavimas Lietuvoje ... 25
3.2. Triukšmo normatyvinės ribinės vertės ir kontrolė ... 31
3.3. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB įgyvendinimas Lietuvoje ... 34
4. KAUNO MIESTO TRIUKŠMO VALDYMO POLITIKOS 2006 – 2013 M. IR TAIKYTŲ PRIEMONIŲ ANALIZĖ ... 37
4.1. Triukšmo taršos pokyčio analizė Kauno mieste 2006–2013 m. ... 37
4.2. Tyrimo metodologija ... 45
4.3. Interviu respondentų aprašas ... 48
4.4. Kauno miesto triukšmo valdymo politikos įgyvendinimo ir taikytų priemonių efektyvumo vertinimas 2006 – 2013 m ... 49
TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 58
IŠVADOS ... 61
REKOMENDACIJOS ... 62
LITERATŪRA ... 63
6
LENTELĖS
1 lentelė. Įvairių triukšmo šaltinių vertės decibelais...12
2 lentelė. Triukšmo poveikio įvertinimas...18
3 lentelė. Direktyvoje valstybėms narėms numatyti triukšmo valdymo reikalavimai ir jų įgyvendinimas Lietuvoje...25
4 lentelė. Didţiausi leidţiami triukšmo ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje...32
5 lentelė. Didţiausi leidţiami triukšmo ribiniai dydţiai, naudojami triukšmo strateginio kartografavimo rezultatams įvertinti...33
6 lentelė. Strateginių triukšmo ţemėlapių parengimas...35
7 lentelė. Savivaldybėms 2008–2011 m. skirtų lėšų strateginiams triukšmo ţemėlapiams sudaryti panaudojimas (tūkst. Lt)...36
8 lentelė. Triukšmo veikiamų gyventojų skaičiaus pasiskirstymas Kaune 2013 m...40
9 lentelė. Pagrindiniai keliai Kauno aglomeracijoje...42
10 lentelė. Didesnio nei 65 dBA triukšmo veikiamų švietimo ir sveikatos prieţiūros įstaigų skaičiaus pasiskirstymas, 2013 m...43
11 lentelė. Ekspertinio interviu respondentai...49
PAVEIKSLAI
1 pav. Valstybinį triukšmo valdymą įgyvendinančios institucijos ir jų kompetencijos...292 pav. Triukšmo taršos zonos Kauno mieste, 2006 m...38
3 pav. Triukšmo taršos zonos Kauno mieste, 2013 m...39
4 pav. Kauno m. gatvių triukšmo lygio pokytis 2006–2013 m...41
5 pav. Triukšmo šaltiniai: pagrindiniai keliai 2013 m...42
6 pav. Triukšmo šaltiniai: pramonės ir verslo zonos 2013 m...42
7 pav. Triukšmo šaltiniai: geleţinkeliai, 2013 m...44
8 pav. Sveikatos apsaugos skyriuje 2012–2013 m. gautų gyventojų skundų pokytis...55
PRIEDAI
1. PRIEDAS...69 2. PRIEDAS...72 3. PRIEDAS...73 4. PRIEDAS...74 5. PRIEDAS...75 6. PRIEDAS...76 7. PRIEDAS...77 8. PRIEDAS...787
SĄVOKOS IR SANTRUMPOS
Aglomeracija – teritorija, kurioje gyvena daugiau kaip 100 tūkstančių ţmonių ir gyventojų tankumas atitinka urbanizuotos teritorijos gyventojų tankumą;
Aplinkos triukšmas – nepageidaujami arba ţmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria ţmonių veikla, įskaitant transporto priemonių, kelių eismo, geleţinkelių eismo, oro eismo skleidţiamątriukšmą ir triukšmą iš pramoninės veiklos;
dB – decibelas (garso stiprumo vienetas);
Dienos triukšmo rodiklis (Ldienos) – dienos metu triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų dienos laikotarpiui;
Dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis (Ldvn) (paros triukšmo rodiklis) – triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t.y. triukšmo lygis Ldvn decibelais (dB), apskaičiuojamas pagal formulę;
Nakties triukšmo rodiklis (Lnakties) – nakties metu triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t.y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų nakties laikotarpiui;
PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija;
Strateginis triukšmo ţemėlapis – ţemėlapis, skirtas apibendrintam įvairių triukšmo šaltinių triukšmo poveikio vertinimui tam tikroje zonoje atlikti arba apibendrintai prognozei pateikti;
Tylioji aglomeracijos zona – zona, kurioje bet kurio šaltinio skleidţiamo triukšmo Ldvn ar kito triukšmo rodiklis neviršija nustatyto dydţio;
Tylioji gamtos zona – zona, netrikdoma transporto, pramonės ar kitų mechanizmų keliamo triukšmo ir buitinės veiklos, kaimynų ar lankytojų keliamo triukšmo ar rekreacinės veiklos triukšmo;
Tylioji viešoji zona – urbanizuotų teritorijų zona, netrikdoma transporto, pramonės ar komercinės ir gamybinės veiklos;
ES – Europos Sąjunga;
8
ĮVADAS
Temos aktualumas ir naujumas. Per paskutinius tris dešimtmečius aplinkos taršai skiriamas ypatingas pasaulinis dėmesys, o triukšmo tarša pasaulio miestuose pripaţįstama kaip viena iš pagrindinių ekologinių problemų. Tai galima laikyti globalizacijos padariniu, kai didėjanti gamyba, transporto srautai, sparčiai besiplečianti urbanizacija ir kasmet didėjantis gyventojų skaičius daro įtaką ekologinei pusiausvyrai [6].
Ţodis triukšmas yra kildinamas iš lotynų kalbos ţodţio „nausea“, kurio reikšmė yra nepageidautinas stiprus garsas, kuris paveikia ţmogaus girdimąją aplinką ir yra potencialus pavojus ţmogaus sveikatai [58]. Manoma, kad beveik 20 proc. Europos Sąjungos gyventojų yra veikiami tokio triukšmo lygio, kuris laikomas nepriimtinu. Tai gali turėti įtakos sveikatai ir gyvenimo kokybei, sukelti didelį stresą, miego sutrikimus ir turėti neigiamų padarinių sveikatai. Direktyvoje 2002/49/EB aplinkos triukšmas apibrėţiamas kaip nepageidaujami arba ţmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria ţmonių veikla, įskaitant transporto priemonių, kelių eismo, geleţinkelio eismo, oro eismo skleidţiamą triukšmą ir triukšmą, iš pramonės veiklos zonų [17].
Ţaliojoje knygoje dėl ateities triukšmo strategijos Europos Komisija paskelbė aplinkos triukšmą viena pagrindinių Europos aplinkos problemų. Pasaulio sveikatos organizacija konstatavo, kad dėl eismo sukeliamo triukšmo Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose šalyse kasmet gali būti prarandama daugiau kaip 1 mln. sveikų gyvenimo metų. Pagal apskaičiuotą aplinkos keliamo triukšmo rodiklį DALYs (ligos įtakoti sveiko gyvenimo metai), nustatyta, jog Europos sąjungos šalyse – narėse ir kitose vakarų Europos šalyse dėl išeminės širdies ligos buvo prarasti 61 000 metų, dėl vaikų paţinimo funkcijų sutrikimų - 45 000 metų, dėl miego sutrikimų - 903 000 metų, dėl spengimo ausyse - 22 000 metų ir dėl susierzinimo - 654 000 metų [8].
Neigiamas pasekmes sveikatai sukeliantis aplinkos triukšmo poveikis kelia vis didesnį Europos visuomenės ir politikų susirūpinimą. Triukšmo poveikis kenkia nervų, kraujotakos, virškinimo sistemoms ir silpnina imunitetą. Akustinis triukšmas – antras daţniausias mirtinų ligų išsivystymą lemiantis aplinkos veiksnys po oro uţterštumo. Dėl reikšmingos triukšmo įtakos ţmonių sveikatai, siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą ir aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio, Lietuva kaip ir kitos Europos Sąjungos narės įsipareigojo iki 2013 metų įvykdyti Europos Parlamento ir Komisijos direktyvos dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo reikalavimus [10].
9
Problematika. Gyventojai patenkantys į viršnorminio triukšmo poveikio zonas vis daţniau reiškia nepasitenkinimą dėl neigiamo triukšmo poveikio. Su triukšmu susijusias problemas patvirtino Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės metu atlikta gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo 500 respondentų. Net 68 proc. jų patvirtino, kad susiduria su triukšmo problemomis, 76 proc. nurodė, kad apie esamą triukšmo situaciją ir problemas visuomenė informuojama nepakankamai [43].
Visuomenės sveikatos centrų duomenimis, aplinkos triukšmas yra rimta problema Lietuvoje. Kasmet vidutiniškai 10 – 15 proc. daugėja gyventojų skundų dėl ramybės drumstimo [67]. Kauno mieste atliktame tyrime „Triukšmo Kauno mieste ir gyventojų subjektyvių sveikatos nusiskundimų sąsajos― teigiama, kad daugiau nei pusė (54,9 proc.) gyventojų subjektyviai įvertino, kad gyvena triukšmingoje aplinkoje. Šios grupės gyventojai prasčiau vertino savo sveikatą, jautė didesnį susirūpinimą ir intensyvesnį susierzinimą, daţniau pasikartojo neigiamos emocijos [61]. Strateginio kartografavimo, atlikto Kauno mieste 2010 metais, rezultatai parodė, jog dėl kelių transporto triukšmo dirginimą jautė 39,8 proc. gyventojų (4,87 proc. – stipriai dirginami, 12,04 proc. – vidutiniškai dirginami ir 22,93 proc. – silpnai dirginami), o miegas buvo sutrikdytas net 20,2 proc. gyventojų (2,63 proc. gyventojų nakties metu patyrė stiprų miego trikdymą, 5,96 proc. – vidutinišką miego trikdymą ir 11,59 proc. – silpną miego trikdymą) [2]. Taigi, triukšmo įtaka ţmonių gyvenimo kokybei ir sveikatai Lietuvoje yra didelė.
Aplinkos triukšmo valdymas yra svarbi politikos dalis visame Europos Sąjungos politikos kontekste. Dabartinė Europos Sąjungos politika orientuota į transporto keliamo triukšmo lygio maţinimą. Tai atsispindi ir priimtoje direktyvoje 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo. Direktyva įpareigojo ES valstybes nares parengti strateginius triukšmo ţemėlapius, apibūdinančius esamą triukšmo lygį didţiuosiuose miestuose ir teikiančius duomenų apie būtinas priemones būklei gerinti. Vietovėse, kur triukšmo lygis viršija leidţiamas ribas, būtina parengti triukšmo maţinimo planus ir imtis atitinkamų priemonių. Triukšmas turi būti maţinamas naudojant efektyvias prevencijos priemones, jį identifikuojant ir sudarant triukšmo lygių ţemėlapius, įvertinant riziką gyventojų sveikatai, sudarant veiksmų planus jo sumaţinimui [14]. Šias priemones padeda įgyvendinti Lietuvoje galiojantys įstatymai, teisės aktai ir programos. Yra svarbu išanalizuoti ir įvertinti kaip savivaldybės lygmeniu Kauno mieste buvo įgyvendinami Europos Parlamento ir Komisijos direktyvos dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo reikalavimai. Todėl buvo iškeltas probleminis klausimas – ar Kauno mieste buvo vykdoma efektyvi triukšmo valdymo politika 2006 – 2013 m.
10
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas – Įvertinti ar Kauno miesto triukšmo valdymo politika ir taikytos priemonės 2006 – 2013 m. buvo įgyvendintos pakankamai efektyviai, kad apsaugotų gyventojus nuo triukšmo.
Uţdaviniai:
1. Išanalizuoti triukšmo taršos pokytį Kauno mieste 2006 – 2013 m.
2. Įvertinti Kauno miesto savivaldybės triukšmo valdymo politikos veiksmų ir taikytų priemonių efektyvumą 2006 – 2013 m.
11
1. TRIUKŠMO SĄVOKA IR POVEIKIS ŢMOGAUS SVEIKATAI
Nagrinėjant triukšmo sąvokos reikšmę bei jo daromą poveikį ţmogaus sveikatai, svarbu išsiaiškinti, kas yra triukšmas, triukšmo tarša ir kokios jo charakteristikos, kokie veiksniai daro įtaką nuolat vis didėjančiam triukšmo lygiui šiandieniniame pasaulyje.
1.1. Triukšmo charakteristikos
Didėjant globalizacijai, mechanizavus pramonės ir ţemės ūkio gamybą, didėjant transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja ir triukšmas. Daugelyje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai laikomas viena svarbiausių ekologinių problemų. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia ţmonių sveikatą. Norint įvertinti triukšmo neigiamą poveiki aplinkai bei nustatyti triukšmo valdymo priemones, pirmiausia reikia įvardinti pagrindines sąvokas kas yra triukšmas ir kokiu būdu jis yra išmatuojamas. Triukšmo jutimas, supratimas priklauso nuo garso stiprumo ir garso bangų virpesių daţnio: kuo didesnis garso stiprumas ir virpesių daţnis, tuo garsas juntamas stipriau, t. y. didesnis jo garsumas. Triukšmo garsumas priklauso ir nuo akustinių patalpų savybių, kurias nulemia jų tūris, forma, apstatymas baldais ar įrenginiais, grindų, sienų, lubų danga [59].
Lietuvių kalbos ţodyne nurodyta triukšmo sąvoka – „nedarnūs smarkūs garsai, šauksmas, bildesys― [60]. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme triukšmas apibrėţiamas kaip „nepageidaujami arba ţmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria ţmonių veikla― [71]. M. Kučinovas teigia, kad „triukšmas – tai dirbtinai sukelti įvairaus stiprumo ir daţnio garsai, kurie trukdo dirbti, poilsiauti ir kenkia sveikatai― [42]. V. Obelenis nurodo, kad „triukšmu vadiname netvarkingą, įvairaus stiprumo ir daţnio garso bangų mišinį, neįprastą ţmogaus klausai, sukeliantį nemalonius pojūčius [30]. Natūralus gamtinis triukšmas – jūros ošimas, paukščių čiulbėjimas pasiţymi kitokiomis akustinėmis charakteristikomis – nesukelia neigiamų emocijų bei pasekmių sveikatai. Priešingai, natūralus gamtinis triukšmas veikia ţmogų raminančiai, gerina nuotaiką, praturtina emocinę sferą― [62]. Įvairių triukšmo šaltinių vertės pateiktos 1 lentelėje.
12
1 lentelė. Įvairių triukšmo šaltinių vertės decibelais [63] Eil.
Nr. Triukšmo šaltiniai Decibelai (dB)
1. Savos širdies plakimas 10 dB
2. Kišeninio laikrodţio tiksėjimas 20 dB
3. Lapų šlamėjimas 30 dB
4. Ţmonių šnabţdesys 40 dB
5. Miesto ir buitinis triukšmo lygis 100 dB
Taigi, apibendrinant pateiktas sąvokas, triukšmu vadinamas netvarkingas, įvairaus stiprumo ir daţnio garsų bangų mišinys, neįprastas ţmogaus klausai, sukeliantis malonius ir nemalonius pojūčius [4]. Triukšmą skleidţia virpantys kietieji ir dujiniai kūnaiю Jie sukelia garso bangas, kurios patekusios į ausį virpina būgnelį [24]. Būgnelio virpesiai būna perduodami plaktukui, priekalui ir kilpai. Kilpa virpesius perduoda vidinės ausies skysčiui, kuris virpina pagrindinę plokštelę ir ant jos esančias spiralinio organo juntamąsias neuroepitelines ląsteles. Neuroepitelinių ląstelių plaukeliai uţgauna membraną ir taip generuojamas klausos nervinis impulsas, kuris klausos nervu plinta į galvos smegenų pusrutulių ţievę – klausos analizatoriaus centrinę dalį, esančią viršutiniame smilkinio vingyje, kur garsas įvertinamas [3]. Dėl didelio triukšmo poveikio šis mechanizmas sutrinka, todėl paţeidţiama klausa.
Triukšmas gali būti skirstomas pagal įvairias charakteristikas. Pagal spektrą išskiriami plačiajuosčiai – turintys tolygesnį spektrą ir toniniai, kurių spektre išskiriami atskiri tonai. Pagal laiko charakteristikas triukšmas skirstomas į pastovų ir nepastovų [72]. Pastovaus triukšmo lygis kinta ne daugiau 5 dB laiko eigoje ir gali būti plačiajuostis arba toninis. Nepastovus triukšmas dar išskirstomas į svyruojantį, nenutrūkstantį ir impulsinį, kuris labiausiai ţaloja klausą [72, 73]. Triukšmas pagal daţnį yra skiriamas į ţemo (16 – 350 Hz), vidutinio (350 – 800 Hz) ir aukšto daţnio (800 – 20000 Hz) [3]. Pagal kilmę triukšmas suskirstytas į mechaninį (smūgių ar trinties kilmės), aerodinaminį (sukėlėjas – suspaustas oras) ir elektromagnetinį (sukėlėjas – elektros mašinos) [72]. Ši klasifikacija ypatingai svarbi tada, kai reikia įvertinti triukšmo poveikį ţmogaus sveikatai.
Garso pajautimas priklauso nuo virpesių amplitudės (kuo virpesių amplitudė yra didesnė, tuo stipresnis garsas), garso stiprumo ir bangų virpesių daţnio, matuojamo hercais (kuo didesnis virpesių daţnis, tuo stipriau juntamas garsas) [24]. Juntamo triukšmo garsumas taip pat priklauso ir nuo patalpų akustinių savybių, kurias nulemia jų tūris, forma, baldų ir
13
įrenginių išdėstymas, grindų, sienų ir lubų danga bei kitos sąlygos, turinčios įtakos garso bangų reverberacijai [3]. Kad garsą galėtume pajusti, jis turi turėti tam tikrą jėgą, tačiau nei jėgos, nei daţnio sąvokomis negalime tinkamai įvertinti subjektyvaus garso jutimo. Šiam tikslui įvesta garso slėgio lygio sąvoka [72]. Decibelas – tai garso stiprumo vienetas, išreikštas ne absoliučiais vienetais, bet garsų stiprumo santykio logaritmu. Jis apskaičiuojamas pagal šią lygtį:
L – garso stiprumas (dB); P – matuojamas garso slėgis, N/m2; P0 – garso slėgis priimtas už etaloną, t. y. garso jutimo slenkstis – 2*10-5
N/m2 [27].
Vertinant triukšmą higieniniu poţiūriu naudojamas apibendrintas rodiklis, vadinamas A – svertiniu triukšmo lygiu, o jo matavimo vienetai ţymimi dBA. Apibendrintas rodiklis įvertina ţmogaus klausos skirtingą jautrumą skirtingo daţnio garsams [24].
1.2 Triukšmo šaltiniai
Yra skiriami išoriniai ir vidiniai triukšmo šaltiniai. Išorinio triukšmo šaltiniai yra automobilių, geleţinkelių, aviacijos transporto keliamas triukšmas. Vidinis triukšmas pasireiškia pastatų viduje – tai orinis, struktūrinis, smūginis, sklindantis konstrukcijomis. Triukšmas yra susijęs su daugeliu ţmonių veiklos rūšių, tačiau didţiausią poveikį turi kelių, geleţinkelio ir oro eismo triukšmas. Daugiausiai problemų tai sukelia itin urbanizuotose vietovėse. Augant miestams, pramonei, gausėjant transportui vis labiau plečiasi akustinio diskomforto zonos, blogėja gyvenimo kokybė. Vakarų Europos miestuose apie 25 proc. gyventojų skundţiasi transporto keliamu triukšmu [62]. Labiausiai paplitę miesto triukšmo šaltiniai yra: automobilių transportas, geleţinkelio transportas, oro transportas.
Pagrindinis triukšmo šaltinis miestuose yra transportas. Apskritai transporto keliamas triukšmas sudaro 60–80 % miestuose vyraujančio triukšmo. Tačiau yra ir stacionarių triukšmo šaltinių, kurie taip pat daro neigiamą poveikį ţmonių sveikatai – pramonės, prekybos įmonės, ugdymo įstaigos, tansformerinės pastotės, pramonės įmonių įrenginiai, sporto ir ţaidimų aikštelės, stadionai. Pagal garso lygio kaitą, laiko atţvilgiu triukšmo šaltiniai būna pastovūs ir nepastovūs. Per paskutiniuosius 10 metų miesto triukšmas padidėjo vidutiniškai 0,5–1 decibelų per metus ir kai kuriuose miestuose triukšmas gatvėse padidėjo net 10–12 decibelų.
14
Vertinant šiuos pakitimus, reikia pabrėţti, kad garso slėgio lygio padidėjimą 10 decibelų ţmogus suvokia, kaip garsumo padidėjimą 2 kartus [23].
Pagrindiniai triukšmo šaltiniai šiuo metu yra gamyba, transportas, buitis, oro transportas [72]. Pramoniniai šaltiniai gali būti mechaniniai, oriniai, dujiniai, hidrodinaminiai, elektromagnetiniai nestacionarieji procesai, charakterizuojami greičiu ir vibracijų pulsavimu. Akustinis tokių šaltinių fonas papildomas perkrovimo – transportavimo procesų triukšmu, kylančiu iš pramoninių zonų bei kelių [25]. Prie pagrindinių gamybinių intensyvaus triukšmo šaltinių priskiriama mašinų gamyba, kur pagrindinis metalo apdirbimo būdas – pjovimas (80 – 100 dB), o išbandant galingus dyzelinius ir elektros variklius, generuojamas net 100 – 135 dB triukšmas. Aukštas triukšmo lygis yra pasiekiamas medţio apdirbimo pramonėje (lentpjūvėse pjovimo ir obliavimo staklės skleidţia 85 – 105 dB triukšmą) [72]. Prie akustinio diskomforto šaltinių gyvenamosiose zonose priskiriamos komunalinio ir buitinio aptarnavimo įstaigos, sporto ir poilsio aikštelės, techniniai inţineriniai įrengimai, miesto ūkio ir prekybos objektų aptarnavimo vietos [25]. Galima teigti, kad prie gamybinio triukšmo prisideda ne tik įrenginių keliamas triukšmas, bet ir pačių ţmonių veikla.
Automobilių transportas – tai vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių aukštą triukšmo lygį miesto gyvenamojoje teritorijoje. Autotransportas priskiriamas prie nestacionarių triukšmo šaltinių, nes jo skleidţiamas triukšmas dėl transporto srautų yra netolygaus judėjimo ir nuolat kinta laike. Paţymėtina, kad skirtingai nei stacionariniai šaltiniai arba išmetamųjų dujų šaltiniai (pramonės įmonės, energetikos, komunalinio ūkio subjektai), transportas negali būti atskirtas sanitarinėmis apsaugos zonomis, nes ţmonės būna per arti šio triukšmo taršos šaltinio (1,5 – 7,5 metrai) [29]. Transporto keliamo triukšmo lygis priklauso nuo daugelio veiksnių: vaţiavimo greičio (triukšmo lygis kyla didėjant transporto priemonės greičiui), techninės transporto priemonių būklės, eismo intensyvumo, padangų ir kelio dangos (didinant kelio dangos šiurkštumą, didėja ir automobilių padangų keliamas triukšmas) [25]. Triukšmo lygiui taip pat gali turėti įtakos magistralinės gatvės srauto struktūra, t.y. sunkveţimių, lengvųjų automobilių, motociklų, mopedų skaičių santykis. Didţiausią triukšmą kelia sunkveţimiai ir mopedai (100 – 102 dB). Be to, esant įvairiarūšiam transportui, atsiranda papildomas transporto priemonių manevravimas, t.y. aplenkimas, greičio skirtumai, sustojimai stotelėse, sankryţose, todėl dar pakyla triukšmo lygis [50]. Didţiausias autotransporto keliamo triukšmo lygis nustatomas automobilių koncentravimosi vietose: greitkelių prieigose, prie pagrindinių gatvių sankryţų, automobilių stovėjimo aikštelėse [25]. Pagal geometrinį dydį, lyginant su miesto objektais, skiriami taškiniai (atskiri automobiliai, malūnsparniai), linijiniai (transporto srautai miesto gatvėse, traukiniai) ir plotiniai (autobusų ir
15
geleţinkelio stotys, didelės stovėjimo aikštelės, transporto įmonės) automobilinio triukšmo šaltiniai [29]. Automobilių transporto apimtys kasmet didėja, todėl sumaţinti triukšmo lygį šioje sferoje yra ypač sudėtinga.
Geleţinkelių eismo sukeliamą triukšmą generuoja judančios varančiojo mechanizmo dalys ir pagalbiniai įrenginiai (oro kompresoriai, radiatorių aušinimo ventiliatoriai, apšildymo ir oro kondicionavimo įranga) [7]. Traukinių keliamo triukšmo lygį lemia daugybė veiksnių. Prie šių veiksnių galima priskirti traukinio (ratų tipo ir būklės, stabdţių sistemos tipo, vagonų sukabinimo būdo ir ašinio apkrovimo), bėgių (bėgių sujungimo būdas, bėgių kokybė ir jų paviršiaus nusidėvėjimo laipsnis) technines charakteristikas [25]. Atliktų tyrimų duomenimis, traukinių keliamo triukšmo lygį taip pat sąlygoja traukinio tipas. Krovininiai traukiniai kelia didesnį triukšmą negu keleiviniai ar elektriniai (7,5 metrų atstumu nuo automobilių kelių ir geleţinkelio sankirtos krovininių traukinių keliamas triukšmas siekia 86 dB, keleivinių – 79 dB, elektrinių – 76 dB) [76]. Tiek automobilių, tiek geleţinkelio transporto triukšmo lygį lemia transporto priemonės greitis. Traukinio greičiui padidėjus nuo 40 km/h iki 90 km/h, triukšmo lygis padidėja nuo 44 iki 77 dB. Gyvenamosiose teritorijose arti geleţinkelio yra nustatyta 100 metrų pločio sanitarinė apsauginė kelio juosta, kurioje statyti gyvenamuosius namus, mokyklas ir ligonines yra draudţiama [7].
1.3. Triukšmo poveikis sveikatai
Triukšmo poveikis ţmogaus organizmui priklauso nuo triukšmo pobūdţio (stiprumo, daţnių spektro ir kt), poveikio laiko ir trukmės bei nuo individualių organizmo savybių: amţiaus, sveikatos, jautrumo triukšmui. Pirmiausia triukšmo dirginantis efektas priklauso nuo individualaus garso vertinimo kaip nepageidaujamo, t.y. dirginančio ir trikdančio. Triukšmo ţalą sveikatai lemia individualios reakcijos, psichologinis atsakas ir asmens sugebėjimas įveikti įtampą [40], todėl poveikis kiekvienam ţmogui pasireiškia skirtingai. Vakarų Europoje grėsminga mirčių ir negalių prieţastimi vis daţniau tampa per didelis aplinkos triukšmingumas. Akustinis triukšmas yra antras pagal daţnį mirtinų ligų išsivystymą lemiantis aplinkos veiksnys po oro uţterštumo. Tokios sukrečiančios išvados pateikiamos išsamioje Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro ataskaitoje apie triukšmo poveikį ţmonių sveikatai. Ataskaitoje pateikti rezultatai įrodo, jog Vakarų Europoje kasmet dėl akustinio triukšmo sveikatą praranda maţiausiai milijonas (o kai kuriais atvejais – ir 1,6 milijono) vakarų europiečių. Dėl oro taršos kasmet
16
suluošinama 4,5 mln. vakarų europiečių sveikata. „Aukščiau minėtos ataskaitos duomenimis, rimčiausią įtaką akustinis triukšmas daro kardiovaskulinės sistemos sveikatai. Triukšmo sukeliami širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimai kasmet nusineša 3 tūkst. gyvybių, o maţdaug 61 tūkstančiams Vakarų Europos gyventojų triukšmo sukeltos širdies ligos rimtai suluošina sveikatą. Statistiškai įrodyta, jog dėl triukšmo neigiamo poveikio kyla kraujospūdis, streso hormonų bei riebalų koncentracija – net ir miego metu. Rimčiausia triukšmo sukeliama sveikatos problema yra širdies smūgis, daţnai tampantis mirties prieţastimi, tačiau daugiausiai vakarų europiečiai kenčia dėl triukšmo sukeliamų miego sutrikimų. Tokių kasmet uţregistruojama apie 903 tūkstančiai [12].
Triukšmas sukelia tiek specifinius (klausos), tiek ir nespecifiniius patologinius pakitimus beveik visose ţmogaus organizmo sistemose [3]. Triukšmo nespecifinis poveikis organizmui pasireiškia funkciniu centrinės ir vegetacinės nervų sistemos pakenkimu, todėl atsiranda galvos skausmai, sumaţėja raumenų jėga, sutrinka judesių koordinacija, blogėja miegas, silpsta dėmesys. Šie pakitimai atsiranda anksčiau negu pablogėja klausa [24]. Triukšmas neigiamai veikia ir kitas funkcijas: blogėja akių šviesinė adaptacija, regos ir klausos sensomotorinės reakcijos, vibracinis jautrumas, judesių koordinacija ir raumenų jėga. Blogėja ryškaus matymo pastovumo funkcija, informacijos apdorojimo greitis bei dauguma kitų psichofiziologinių funkcijų [3]. Triukšmingoje aplinkoje sunku bendrauti, susikaupti, girdėti garsinius signalus, įsiminti reikšmingą informaciją. Triukšmas net slopina norą suteikti pagalbą, gali padidinti agresyvaus elgesio tikimybę [15]. Dėl triukšmo 10–25 proc. sumaţėja fizinis bei protinis darbingumas, pablogėja ţmogaus klausos ir regos sensomotorinių reakcijų greitis, vibracinis jautrumas, judesių koordinacija [70]. Dauguma autorių triukšmo įtaką sveikatai susieja su klausos sutrikimais, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad mokslinių tyrimų duomenys patvirtina poveikį ir kitoms organizmo sistemoms.
1.3.1. Triukšmo poveikis klausai
Daţniausia triukšmo sąlygota sveikatos problema – klausos pablogėjimas [72]. Smulkūs klausos paţeidimai, veikiant abi ausis 10 dB triukšmo lygiu, 2000 – 4000 Hz daţniu, gali daryti įtaką kalbos supratimui [33]. Kalba suvokiama kaip svarbiausia ţmonių bendravimo forma, todėl klausos praradimas priskiriamas prie sunkiausių socialinių kliūčių [16]. Taigi triukšmas turi įtakos socialiniam ţmogaus vaidmeniui visuomenėje.
17
Klausą gali paţeisti trumpas labai stiprus garsas, ilgalaikis arba nuolatinis buvimas triukšme. Labai didelio stiprumo garsą (140 dBA) lydi didelio slėgio banga, dėl kurios plyšta būgnelis [24], sukeliami mechaniniai vidinės ausies paţeidimai (kraujo išsiliejimas, Kortijaus organo mechanizmo suţalojimas, neuroepitelinių ląstelių atitrūkimas nuo pagrindinės plokštelės), ţmogus staigiai apkursta, juntamas skausmas ausyse, galimas galvos svaigimas [4]. Kelias valandas veikiant 120 dBA triukšmui atsiranda klausos nuovargis – laikinas klausos jautrumo pablogėjimas [4, 24]. Pakankamai pailsėjus klausos analizatoriui, klausos nuovargis praeina ir klausos funkcijos atsistato. Jei klausa perdirginama ir klausos nuovargis kartojasi kasdien, tai ilgainiui gali išsivystyti progresuojantis klausos pablogėjimas [4]. Lėtinį klausos pablogėjimą paprastai sukelia didesnis kaip 85 dB triukšmas [30], tačiau esant maţesniam triukšmo lygiui, yra, nors ir nedidelė, klausos paţeidimo rizika.
Dėl triukšmo poveikio gali atsirasti spengimas ausyse (tinitas) [56]. Atsiţvelgiant į klausos gebėjimus, spengimą ausyse galima apibūdinti kaip nesugebėjimą suvokti tylą. Manoma, kad lengvos ir ūmios formos spengimą ausyse yra patyrę visi, bet daugumai ši problema išsisprendţia savaime [10]. Šis klausos sutrikimas daţniausiai atsiranda ţmonėms, kurie lankosi koncertuose ir diskotekose. Spengimo ausyse jausmas gali išlikti iki dvidešimt keturių valandų po triukšmo poveikio [56]. Dėl spengimo ausyse gali atsirasti miego sutrikimai, nerimas, dirglumas, psichologinis distresas, įtampa, depresija, maţesnis aktyvumas, bendravimo problemos, koncentracijos ir dėmesio sutrikimai, ribojamas dalyvavimas socialiniame gyvenime [10]. Pagal pateiktus sutrikimus galime priskirti tinito reiškinį prie aplinkos stresorių.
Triukšmo poveikis klausai gali būti įvertintas atsiţvelgiant į triukšmo šaltinį, atstumą iki jo ir apytikslį šio šaltinio garso lygį (2 lentelė) [78].
18
2 lentelė. Triukšmo poveikio įvertinimas [78]
Triukšmo šaltinis ir atstumas iki jo
Apytikslis garso lygis, dB
Ilgalaikio poveikio efektas
Šūvis iš ginklo( iš artimo atstumo) 160 Kontūzija
Kosminės raketos startas (100 m.) 150 Ausies būgnelio plyšimas Reaktyvinio lėktuvo kilimas (25 m.) 140 Skausmo slenkstis
Griaustinis, roko muzika 120 Klausos netekimas, fiziologiniai pokyčiai
Triukšminga gamyba 110
Klausos paţeidimo rizika, funkciniai paţeidimai Automobilio signalas (1 m.), oro transportas
(po trasa), kompresinė stotis 100 Miesto magistralė (7,5 m.), geleţinkelio
transportas (20 m.)
90
Dirginanamasis poveikis
Ţadintuvo skambėjimas (1 m.) 80
Lengvojo automobilio triukšmas (7,5 m.) 70
Mašinraščio biuras, įprastas biuras 60 Intensyvus poveikis klausai Pokalbis gyvenamajame kambaryje 50 Silpnas poveikis klausai Biblioteka, mokymosi auditorija 40 Natūralus triukšmo fonas
Klausos netekimui reikšmingą įtaką turi triukšmo pobūdis, garso slėgio lygis, daţnis, poveikio trukmė, asmeniniai veiksniai (amţius, lytis, esamos ir persirgtos ligos, individualios savybės, psichologiniai faktoriai) ir sinergistiškai į klausos nervą veikiantys veiksniai (vibracija, cheminės neurotoksinės medţiagos) [53]. Rūkymas, aukštas kraujospūdis ir vibracija veikdami kartu didina klausos pakenkimo riziką [73], todėl vertinant triukšmo poveikį, svarbu atsiţvelgti į visų rizikos veiksnių tarpusavio sąveikas.
1.3.2. Triukšmo poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai
Daugelis atliktų tyrimų parodė, kad triukšmas sukelia laikinus pakitimus širdies ir kraujagyslių sistemoje. Šių tyrimų rezultatai paskatino tirti galimą ilgalaikį poveikį šiai sistemai (streso sąlygoti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai) [56]. Nuolatinis triukšmas veikia kaip nervinę įtampą ir stresą sukeliantis veiksnys, tokiu būdu sąlygodamas įvairių psichosocialinių (nerimas, miego sutrikimai, kasdienės veiklos trikdymai) ir fizinių (klausos
19
silpnėjimas, arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga) sutrikimų atsiradimą [26]. Per ilgesnį laikotarpį triukšmas gali lemti ligos vystymąsi ir progresavimą.
Dėl triukšmo poveikio organizmui, kai akustiniai dirgikliai yra kritinių lygių, prasideda centrinės nervų sistemos ir specifinių receptorių patologiniai pokyčiai, t.y. kai lygiai viršija organizmo adaptacines galimybes, įvyksta funkcinis centrinės nervų sistemos mechanizmų paţeidimas, tuomet šie dirgikliai ir tampa stresą sukeliančiais veiksniais [14]. Ilgalaikis triukšmas, kaip stresorius, aktyvuoja centrinę ir vegetacinę nervų sistemą, sukelia sutrikimus biocheminiame lygmenyje, didina širdies susitraukimų daţnį, skatina periferinę vazokonstrikciją [54]. Triukšmas taip pat skatina streso hormonų (adrenalinas, noradrenalinas, katecholaminai, kortizolis) išsiskyrimą. Berlyne atlikto tyrimo duomenimis katecholaminų – epinefrino ir norepinefrino kiekiai organizme buvo ţenkliai didesni aplinkoje, kurioje pastebimas aukštesnis triukšmo lygis, t.y arčiau judrių gatvių [53, 56]. Šie pokyčiai gali sąlygoti įvairių ligų – hipertoninės ir išeminės širdies ligos, aterosklerozės, skrandţio ir dvylikapirštės ţarnos lėtinių uţdegimų, opaligės bei įvairių neurozių išsivystymą [70]. Triukšmo sukeltas lėtinis stresas pagreitina senėjimo procesus, taip didindamas miokardo infarkto riziką. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad triukšmas darbo aplinkoje sąlygoja arterinio kraujospūdţio padidėjimą, kuris didina išeminės širdies ligos riziką. Švedijos mokslininkai nustatė, kad 55 dBA triukšmas šalia tarptautinio Stokholmo oro uosto 60 proc. didino aplinkinių gyventojų arterinės hipertenzijos riziką, o viršijantis 72 dBA triukšmas – net 80 proc. [14]. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, triukšmingame mikrorajone gyvenę vyrai turėjo 13 proc. didesnę arterinės hipertenzijos tikimybę, negu vyrai, priskyrę savo gyvenamąjį mikrorajoną netriukšmingų rajonų grupei, o triukšmas darbe ir gyvenamojoje vietoje vienas iš pagrindinių miokardo infarkto rizikos veiksniu darbingo amţiaus vyrų populiacijoje [22, 47]. Taigi atliktų tyrimų rezultatai patvirtina ryšį tarp triukšmo, streso ir ligos.
Šiam procesui paaiškinti tinka triukšmo – streso modelis, kurį galima pavaizduoti poveikio grandine, pradedančia nuo garso, kurio kritinis lygis gali sąlygoti susierzinimą [5]. Susierzinimas – nepasitenkinimo, pasipiktinimo jausmas, kuris atsiranda tada, kai triukšmas jaučiamas mintyse ir kasdieninėje veikloje [49]. Galime teigti, kad susierzinimas, tai tam tikras stresorius, kurio buvimą organizme identifikuoja streso indikatoriai – streso hormonai, kurie per tam tikrą laiką gali sąlygoti biologinių rizikos veiksnių (kraujo lipidai, arterinis kraujo spaudimas, gliukozės kiekis kraujyje, kraujo krešėjimo faktoriai, kraujo klampumas), o dar vėliau ir ligos (miokardo infarktas, hipertenzija, išeminė širdies liga, aterosklerozė) atsiradimą [5, 49]. Šis modelis parodo, kad triukšmas yra vienas iš išorinės aplinkos stresorių.
20
Olandijos sveikatos tarybos pasiūlytame modelyje pripaţįstama, kad triukšmo poveikį sveikatai apsprendţia vidinių ir išorinių veiksnių (fizinė ir socialinė aplinka, gyvensena) derinys. Triukšmas yra tik vienas iš daugelio išorės veiksnių. Palanki socialinė, kultūrinė, ekonominė, technologinė aplinka gali sumaţinti triukšmo sukelto streso poveikį sveikatai [48]. Tinkamą aplinką, kaip ir asmenines savybes, galima priskirti prie veiksnių, kurie gali lemti specifinį triukšmo sukeltų sveikatos pakenkimų pasireiškimo daţnį.
1.3.3. Triukšmo poveikis miegui
Miegas – svarbi ţmogaus gyvenimo dalis, daranti įtaką jo veiklos ir mąstymo funkcionavimo kokybę. Geras miegas labai svarbus fiziologinei ir psichinei sveikatai, todėl aplinkos triukšmas kelia vis didesnį visuomenės susirūpinimą [25]. Atlikti epidemiologiniai tyrimai patvirtina, kad triukšmas yra labiausiai erzinantis aplinkos veiksnys, tačiau sumaţinti erzinantį triukšmo poveikį sudėtinga, ypač miestuose, kuriuose visą parą girdimas pastovus mašinų ir gamyklų gaudesys [37, 63]. Miesto keliamo triukšmo sumaţinti beveik neįmanoma, todėl ţmogus ir jo miegas yra veikiami nuolat.
Miego proceso metu ţmogus ţymiai stipriau reaguoja į triukšmą (netikėtus, neįprastus garsus, netolygų triukšmo lygį), todėl nakties metu garso lygiai turėtų būti ţemesni negu dienos metu [37]. Miegas sutrikdomas, kai triukšmo lygis patalpoje yra didesnis nei 40 dB [27], tačiau asmenys skirtingai reaguoja į kritinį garso lygį [53]. Ši reakcija priklauso nuo asmeninio jautrumo, amţiaus, lyties, sveikatos būklės, socioekonominės padėties, bei sveikatos problemų [65]. Atlikti tyrimai rodo, kad jauni vyrai daţniau skundţiasi miego sutrikimais negu jaunos moterys, tačiau perţengus trisdešimties metų ribą, moterys tampa jautresnės triukšmui miego metu negu to paties amţiaus vyrai. Vaikai ir pagyvenę asmenys stipriau reaguoja į triukšmą, tačiau pagyvenę – daţniau prabunda miego metu [37]. Taip pat pastebėta, kad esant tam tikram triukšmo lygiui, ţmonės skirtingai reaguoja į tam tikros triukšmo rūšies šaltinį. Olandijoje atliktoje studijoje buvo tiriama triukšmo šaltinių įtaka miego sutrikimams. Paaiškėjo, kad miego sutrikimams pasireikšti didţiausią įtaką turi automobilių transportas (automobilis – 7 proc., sunkveţimis – 6 proc., mopedas – 10 proc.) ir kaimynystė. Kiek maţesnę įtaką turėjo lėktuvai (4 proc.), traukiniai (2 proc.) ir pramonė (1
21
proc.) [63]. Iš pateiktų rezultatų galima daryti išvadą, kad daţniausiai miegui įtaką daro tie šaltiniai, kurie yra nuolat jaučiami ţmonių aplinkoje.
Triukšmo poveikis miegui turi būti vertinamas visapusiškai, naudojant įvairius rodiklius, miego metu, po miego praėjus trumpam ir ilgam laikui [65]. Šie rodikliai gali būti susiję su miegu (miego kokybė, miego modelis, dėmesio ir nuotaikos testai) ir triukšmu (stiprumas, trukmė, pobūdis) [49, 65]. Taip pat svarbu atsiţvelgti į fizines problemos, tokios kaip miego apnėja ir metaboliniai sindromai bei profesinius rodiklius, prie kurių priskiriamas darbo pobūdis ir stresas darbe [65]. Šie profesiniai rodikliai dėl miego sutrikdymo ir prasto miego poţymių atsibudus veikia ne tik darbuotojo sveikatą, bet ir atliekamo darbo kokybę.
Miego trūkumas pasireiškia fiziniu poveikiu (mieguistumas, nuovargis, hipertenzija), kognityvinių funkcijų (dėmesio ir motyvacijos trūkumas, didėja nelaimingų atsitikimų tikimybė) ir psichinės sveikatos sutrikimais [77]. Reakcija į nakties triukšmą pasireiškia sumaţėjusiu miego intensyvumu, suţadinimu bei padidėjusia streso hormonų sekrecija (adrenalinas, noradrenalinas, kortizolis). Organizmas patiria suţadinimą, kai jaučia nenutrūkstantį arba vieno įvykio sukeltą triukšmą [65]. Ţmogus atpaţįsta, įvertina ir reaguoja į triukšmą net tada, kai jis miega. Ši reakcija yra organizmo aktyvacijos proceso dalis, kuri pasireiškia per miego struktūros pokyčius arba padidėjusį širdies susitraukimų daţnį. Nustatyta, kad triukšmo poveikį miegui galima suskirstyti į pirminius poveikius (suţadinimo reakcija, miego stadijos pokyčiai, prabudimai, bendras prabudimų laikas, kūno judesiai), poveikius pabudus (mieguistumas, kognityvių funkcijų blogėjimas) ir ilgalaikius poveikius (lėtiniai miego sutrikimai) [10]. Šių poveikių pasireiškimo mechanizmas taip pat siejasi su triukšmo, kaip stresoriaus, veikimu.
Apibendrinant apžvelgtą triukšmo sampratą, teorinius aspektus ir jo daromą poveikį žmonių sveikatai, galima teigti, jog moksliniais tyrimais įrodyta, kad triukšmas daro reikšmingą įtaką žmogaus sveikatos blogėjimui, ligų progresavimui. Triukšmas yra įvardinamas kaip aplinkos stresorius. Skirtingas triukšmo lygis, jo veikimo laikas ir kitos triukšmo charakteristikos gali skirtingai veikti žmogaus organizmą. Poveikis gali pasireikšti nuo paprasčiausio susierzinimo, miego sutrikimų ar streso reakcijų iki rimtų sveikatos problemų – klausos sutrikimų, širdies ir kraujagyslių ligų, mirties. Taigi galima daryti išvadą, kad miestuose aplinkos triukšmo lygis didėja, o tai daugiausia lemia intensyvesnė transporto, pramoninė ir pramoginė veikla. Galima teigti, jog triukšmas – tai šio amžiaus pasaulinė problema, dėl kurios Europos regiono gyventojai kasmet praranda ne mažiau kaip 1 mln. sveiko gyvenimo metų. Aplinkos triukšmo lemiama ligų našta pagal savo mastus yra antra po oro taršos.
22
2. TRIUKŠMO VALDYMAS EUROPOS SĄJUNGOJE
Europos Sąjungos triukšmo politika šiuo metu yra įgavusi didesnę svarbą, nei kitos ekologinės problemos, tokios kaip vandens ar oro tarša, kadangi pasikeitė nuostata, kad triukšmo valdymas efektyviausias nacionaliniu lygmeniu. Atlikti tyrimai parodė, kad apie 20 proc. Europos Sąjungos gyventojų arba beveik 80 milijonų ţmonių kenčia nuo didesnio nei 65 dBA Ldn triukšmo lygio, todėl buvo imtasi kurti bendrą Europos Sąjungos triukšmo valdymo politiką. Pirmasis ţingsnis buvo 1993 m. Penktoji aplinkos veiksmų programa
(COM(95)647), kuria buvo nustatyti preliminarūs ateities triukšmo taršos valdymo veiksmai,
kurie turėjo būti įgyvendinti 2000 m.[13].
Pirmuoju apčiuopiamu šios programos rezultatu yra laikoma 1996 m, ES Žalioji knyga
dėl ateities triukšmo politikos (COM(96) 540), kuri paskatino viešas diskusijas ir atkreipė
dėmesį į triukšmo politikos įgyvendinimą, aplinkos triukšmas buvo priskirtas prie pagrindinių Europos aplinkos problemų. Joje buvo nustatytos trys pagrindinės aplinkos triukšmo maţinimo politikos kryptys:
1. Maţinti triukšmą ribojant jo šaltinius t.y. ribojant mechaninių prietaisų, variklių, automobilių greičio, srauto, industrinės įrangos keliamą triukšmą.
2. Maţinti triukšmo šaltinių keliamos triukšmo taršos stiprumą, sudarant kliūtis tarp šaltinio ir triukšmo veikiamų gyventojų (pvz. apsauginės sienelės).
3. Maţinti triukšmo veikiamo objekto pralaidumą (pvz. maţinti pastatų pralaidumą triukšmui) [15].
Kuriant bendrą ES triukšmo politiką, kuri padėtų narėms suvienodinti veiksmus ir juos pritaikyti nacionaliniu mastu, Europos Parlamentas ir Taryba 2002 m. priėmė direktyvą
2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (toliau – aplinkos triukšmo
direktyva). Šios direktyvos tikslas – suvienodinti aplinkos triukšmui taikomus rodiklius ir jų įvertinimo metodus, įpareigoti valstybes nares kas penkerius metus atlikti triukšmo strateginį kartografavimą ir įvertinti skirtingo triukšmo lygio veikiamų ţmonių skaičių, rengti triukšmo prevencijos veiksmų planus. Triukšmo strateginio kartografavimo metu naudojamas Ldvn (dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis, atspindintis triukšmo sukeliamo dirginimo reakciją) ir Lnakties (nakties). 2002 m. priimta Aplinkos triukšmo direktyva suteikia bendrą pagrindą kovoti su triukšmu visoje Europos Sąjungoje. Šios direktyvos tikslas – vengti ir apsaugoti nuo ţalingo triukšmo poveikio ir jį maţinti. Transporto priemonių ir mašinų skleidţiamas triukšmas ES reglamentuojamas jau kelis dešimtmečius. Tačiau tik praėjusio amţiaus paskutiniame dešimtmetyje pradėta reglamentuoti triukšmo poveikį ţmogui [33].
23
Svarbu paminėti, kad aplinkos triukšmo direktyvos nuostatos yra orientuotos į tai, kad daţniausiai triukšmo kilmė nėra vietinės kilmės ir ne visos priemonės turėtų būti taikomos vien tik vietiniu lygmeniu, tačiau tai turėtų būti reguliuojama platesniu mastu. Tačiau negalima nepaisyti, kad triukšmo valdymo politikos efektyvumas priklauso nuo tikslingai suformuotos ir įgyvendinamos politikos nacionaliniame ir savivaldos lygmenyje, kurios gaires Europos Sąjungos narėms nustato ES bendruomenė. Šiame kontekste yra įgalinamas ES narių bendradarbiavimas dalijantis gerąja patirtimi, metodais, taip prisidedant prie ekologinių problemų, tokių kaip triukšmo tarša, sprendimo [19].
ES direktyva 2002/49/EB buvo nustatytos ateities triukšmo vertinimo ir valdymo tikslai: a) visose valstybėse narėse laikantis bendrų įvertinimo metodų kartografavimo būdu nustatomas aplinkos triukšmo paplitimas;
b) informacija apie aplinkos triukšmą ir jo poveikį pateikiama visuomenei;
c) pagal triukšmo kartografavimo rezultatus valstybės narės patvirtina veiksmų planus, kaip uţkirsti kelią aplinkos triukšmui ar prireikus bent jį sumaţinti atitinkamose vietovėse, o ypač ten, kur poveikio lygiai gali pakenkti ţmonių sveikatai, ir kaip išlaikyti tinkamą aplinkos triukšmo lygį ten, kur jis toks yra [61].
ES valstybėse kas penkeri metai didţiuosiuose miestuose ir apie didţiausio eismo intensyvumo automobilių kelius, geleţinkelius, oro uostus sudaromi strateginiai triukšmo ţemėlapiai. Triukšmo strateginių ţemėlapių ataskaitos teikiamos Europos Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai. Paskutinis ataskaitų pateikimo terminas baigėsi 2012 m. gruodţio 30 d., tačiau visų privalomų triukšmo strateginių ţemėlapių duomenų dar nebuvo pateikusios dauguma ES valstybių. Paţymėtina, kad iš 27 ES valstybių (išskyrus 2013 m. į ES įstojusią Kroatiją) tik viena Lietuva pateikė visus reikalaujamus triukšmo strateginio kartografavimo duomenis. Triukšmo strateginis kartografavimas ir veiksmų planavimas yra nuolatinis, kas penkerius metus atliekamas darbas. Triukšmo strateginiai ţemėlapiai turės būti atnaujinti 2017 m. birţelio 30 d., triukšmo prevencijos veiksmų planai – iki 2018 m. liepos 18 d. Aplinkos triukšmo direktyva ES valstybes įpareigoja sudarius triukšmo strateginius ţemėlapius, per metus sudaryti veiksmų planus triukšmo problemoms ir poveikiui valdyti. Europos Komisijos statistikos agentūra Eurostat kasmet atlieka gyventojų apklausas apie nusiskundimus triukšmu. Pagal apklausų duomenis, 2012 m. 13,3 proc. Lietuvos gyventojų paţymėjo, kad kenčia dėl kaimynų ar dėl iš gatvės sklindančio triukšmo. Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, triukšmu maţiau nei Lietuvoje skundėsi Kroatijos (9,8 proc.), Norvegijos (10,8 proc.), Islandijos (11,1 proc.), Belgijos (11,5 proc.), Bulgarijos (12,0 proc.),
24
Estijos (12,8 proc.), Švedijos (13,0 proc.) gyventojai. Europos Sąjungos (ES-28) vidurkis – 18,8 proc [73].
Kalbant apie gerąją šalių praktiką galima išskirti kelis pavyzdţius, kuriose valstybėse direktyvos įgyvendinimas pasiekęs tikrai aukštą lygį, kai kitose šalyse - tik pradiniame etape. Pavyzdţiui, greičio apribojimas sumaţina auto transporto variklių ir padangų keliamą triukšmą. Austrijos mieste Grace buvo parengtas projektas, kurio metu kai kuriose gyvenamosiose vietovėse buvo sumaţintas leistinas greitis nuo 60 km/h iki 30 km/h, tai sumaţino auto transporto keliamą triukšmą 2,5 dB, gyventojų nusiskundimų sumaţėjo 50 %. Dar viena iš priemonių triukšmo maţinimui miestuose – tylesnis viešasis transportas. Ispanijos mieste Barselonoje 2001 m. buvo pradėta naudoti suslėgtas gamtines dujas autobusuose, kurių maršrutai išsidėstę triukšmingiausiose miesto vietose (apie 70 autobusų), tai sulaukė itin didelio keleivių susidomėjimo ir palaikymo ir 2005 m. tokių autobusų skaičius buvo padidintas iki 160, o keleivių padaugėjo 25 %, o tai prisideda ne tik prie triukšmo, bet ir prie oro taršos problemos sprendimo. Vieni iš triukšmo valdymo lyderių ES yra Nyderlandai, kur daug dėmesio yra skiriama krovininiams automobiliams, pristatinėjantiems krovinius tamsiuoju paros metu. Buvo sukurtos gairės, kokio garso lygio negali viršyti prekes iškraunami ir pakraunami sunkveţimiai: gyvenamuosiuose rajonuose negali viršyti 60 Lamax tarp 23:00 ir 07:00 valandos ir 65 Lamax tarp 19:00 ir 23:00 valandos. Šie ribojimai paskatino ieškoti naujų technologijų, kurios padėtų sumaţinti auto transporto keliamą triukšmą – taip buvo sukurtas „tylusis sunkveţimis― (Fluistertruck), kurio keliamo garsas neviršija nustatytų normų [20].
25
3. TRIUKŠMO VALDYMO TEISINIS REGLAMENTAVIMAS IR
TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE
Pagrindinis teisės aktas, kurio nuostatomis Lietuva turi vadovautis rengdama teisinę bazę triukšmo valdymui reglamentuoti – ankstesniame skyriuje aptarta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo. Nacionaliniu lygmeniu pagrindinis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas.
3.1. Triukšmo valdymo teisinis reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. spalio 26 d. priėmė Triukšmo valdymo įstatymą [45] – šio įstatymo nuostatos įgyvendina 2002 m. birţelio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo reikalavimus. Jei valstybė narė laiku neperkelia ar neįgyvendina tam tikros direktyvos nacionalinėje teisėje arba tai padaro tik iš dalies ar netinkamai, vėluojant Europos Komisija gali inicijuoti Europos Sąjungos teisės paţeidimo procedūrą [43]. Direktyvoje valstybėms narėms numatyti reikalavimai, kurie turi būti įgyvendinti numatytu laiku (3 lentelė).
3 lentelė. Direktyvoje valstybėms narėms numatyti triukšmo valdymo reikalavimai ir jų įgyvendinimas Lietuvoje [43]
Parengti strateginius
triukšmo ţemėlapius Parengti veiksmų planus Rengėjai
I etapas ne vėliau kaip 2007 m. birţelio
30 d. privalo pateikti aglomeracijų, kuriose gyvena daugiau kaip 250 tūkst. gyventojų, ir visų pagrindinių kelių, kuriais per metus pravaţiuoja daugiau kaip 6 mln. transporto priemonių, pagrindinių geleţinkelių, kuriais per metus pravaţiuoja daugiau kaip 60 tūkst. traukinių, ir stambių oro uostų strateginius triukšmo ţemėlapius.
ne vėliau kaip 2008 m. liepos 18 d. parengia triukšmo problemoms valdyti skitus veiksmų planus, įskaitant triukšmui maţinti, jei tai būtina:
a) arti pagrindinių kelių, kurias per metus pravaţiuoja 6 mln. Transporto priemonių, pagrindinių geleţinkelių, kuriais per metus pravaţiuoja daugiau kaip 60 tūkst. traukinių, ir stambių oro uosto esančioms zonoms.
b) aglomeracijoms, kuriose gyvena daugiau kaip 250 tūkst. gyventojų.
Vilniaus ir Kauno savivaldybės,
Lietuvos automobilių direkcija
26
3 lentelės tęsinys II etapas
ne vėliau kaip 2012 m. birţelio 30 d., o vėliau – kas penkerius metus, sudaro visų jų teritorijose esančių aglomeracijų,
pagrindinių kelių ir pagrindinių geleţinkelių, strateginius triukšmo ţemėlapius.
ne vėliau kaip 2013 m. liepos 18 d. kompetentingos institucijos parengia jų teritorijose esančioms aglomeracijoms pagrindiniams keliams ir pagrindiniams geleţinkeliams skirtus veiksmų planus.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėţio miestų savivaldybės, Lietuvos automobilių ir kelių direkcija, Valstybinė geleţinkelio inspekcija.
Šie ţemėlapiai perţiūrimi ir, jei reikia, pataisomi ne rečiau kaip kas penkerius metus nuo jų parengimo datos.
Šie planai perţiūrimi ir jei reikia, pataisomi, kai ţymiai pasikeičia esamos triukšmo aplinkybės, bet ne rečiau, kaip kas penkerius metus nuo jų patvirtinimo datos.
Triukšmo valdymo įstatymas yra pagrindinis ir reikšmingiausias triukšmą reglamentuojantis teisės aktas Lietuvoje, kuris su poįstatyminiais aktais tame tarpe ir Valstybinė triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 m. programa [69], uţtikrina veiklos, kurią vykdant skleidţiamas triukšmas, valdymą, taip pat priemonių, kurios padėtų valdyti aplinkos triukšmą ir maţinti jo neigiamą poveikį gyventojų sveikatai, nustatymą bei įgyvendinimą [46]. Šis įstatymas reglamentuoja triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos tvarką. Jame išskiriami pagrindiniai triukšmo valdymo principai: „ţmogaus apsauga nuo triukšmo – joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai―; „ţmogaus gyvenimo kokybės uţtikrinimas―; „visuomenės informavimas―; „veiklos, kuria siekiama, kad triukšmo problema būtų visuotinai suprasta, rėmimas ir valstybės parama valdant triukšmą― [71]. Triukšmo valdymo įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai susideda iš:
Visuomenės sveikatos prieţiūros įstatymo;
Lietuvos higienos normos „HN 33:2011 Triukšmo ribiniai dydţiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje―;
Statybos techninių reglamentų: „Apsauga nuo triukšmo― ir „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo―.
27
Netiesiogiai triukšmo valdymą reglamentuoja šie teisės aktai: Statybos įstatymas;
Teritorijų planavimo įstatymas;
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas; Aplinkos apsaugos įstatymas;
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės.
Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą valstybinį triukšmo valdymą yra pavesta įgyvendinti Vyriausybei, penkioms ministerijoms, miestų savivaldybių institucijoms ir Triukšmo prevencijos tarybai, triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinimo schema (1 pav.) Triukšmo valdymo įstatymo 5 str. 1 d. Nuostatose nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama triukšmo prevencijos valstybės politiką, Vyriausybės įgaliotų valstybės institucijų teikimu:
1) Tvirtina Valstybinę triukšmo strateginio kartografavimo programą ir Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą;
2) Priima nutarimus dėl valstybės investicijų programų, skirtų uţtikrinti triukšmo prevenciją gyvenamosiose teritorijose, rengimo ir įgyvendinimo;
3) Koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą įgyvendinant šį įstatymą; 4) Tvirtina Valstybinės triukšmo kontrolės tvarkos aprašą ir įgalioja atitinkamas
valstybės institucijas atlikti triukšmo kontrolę.
Triuškmo valdymo įstatymo 5 str. 2 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama nutarimą dėl valstybės investicijų programų, skirtų uţtikrinti triukšmo prevenciją gyvenamosiose teritorijose, rengimo ir įgyvendinimo, atsiţvelgia į:
1) Teritorijos gyventojų apklausos duomenis;
2) Triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimo duomenis; 3) Triukšmo kartografavimo duomenis;
4) Savivaldybių, kurių teritorijose yra triukšmo prevencijos zonos, institucijų nuomonęir pasiūlymus;
5) Savivaldybių, kurių teritorijos patenka į saugomų teritorijų ribas, saugomų teritorijų administracijų nuomonę ir pasiūlymus.
Vidaus reikalų ministerija įgyvendina triukšmo valdymo įstatymo 6 str. nuostatas, kuriose nurodyta, kad Vidaus reikalų ministerija
1) Įgalioja pavaldţias viešojo administravimo institucijas teisės aktų nustatyta tvarka visą parą atlikti triukšmo kontrolę gyvenamuosiuose pastatuose, privačiose valdose
28
ir viešosiose vietose, t. y. miestų, gyvenviečių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose bei kitose viešose vietose ir bendro naudojimo pastatuose, baruose, diskotekose, kavinėse, pramoginiuose renginiuose;
2) Suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija ir Susisiekimo ministerija, tvirtina garsinės informacijos ir signalizacijos naudojimo ir prieţiūros taisykles;
3) Įtraukia triukšmo prevencijos ir maţinimo priemones į rengiamus regionų plėtros planų projektus.
Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina triukšmo valdymo įstatymo 7 str. nuostatas: 1) Organizuoja ir koordinuoja Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo
programos ir Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos rengimą;
2) Rengia ir, suderinusi su Triukšmo prevencijos taryba, tvirtina triukšmo normas, normatyvus bei triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo norminius dokumentus;
3) Informuoja visuomenę apie aplinkos triukšmą;
4) Organizuoja triukšmo prevencijos specialistų kvalifikacijos tobulinimą;
5) Atlieka kitas triukšmo valdymo funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose.
Aplinkos ministerija įgyvendina triukšmo valdymo įstatymo 8 str. nuostatas: 1) Nustato statinių apsaugos nuo triukšmo reikalavimus;
2) Reglamentuoja lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidţiamą triukšmą;
3) Nustato pavaldţių viešojo administravimo institucijų kompetenciją triukšmo valdymo srityje ir priţiūri, kaip ji įgyvendinama;
4) Įstatymų nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti triukšmą skleidţiančius įrenginius ir vertina, ar šių įrenginių skleidţiamas triukšmas atitinka teisės aktų patvirtintus ribinius dydţius;
5) Teikia informaciją visuomenei apie įmonių ar įrenginių skleidţiamą triukšmą; 6) Atlieka kitas triukšmo valdymo funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose
teisės aktuose.
Susisiekimo ministerijos kompetencija nustatyta triukšmo valdymo įstatymo 9 str.
1) Atlieka pagrindinių kelių, pagrindinių geleţinkelių ir oro transporto keliamo triukšmo valdymą;
2) Sudaro ir tvarko pagrindinių kelių, pagrindinių geleţinkelių ir stambių oro uostų strateginius triukšmo ţemėlapius;
29
3) Nustato pavaldţių viešojo administravimo institucijų kompetenciją triukšmo valdymo srityje ir priţiūri, kaip ji įgyvendinama;
4) Kartu su Aplinkos ministerija rengia ir tvirtina orlaivių triukšmo ribojimo taisykles; 5) Reglamentuoja kelių transporto priemonių ir orlaivių variklių triukšmo ribinius
dydţius, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija;
6) Nustato transporto priemonių ir sudedamųjų transporto priemonių dalių atitikties triukšmo kontrolės teisės norminiams aktams vertinimo ir sertifikavimo tvarkos aprašą;
7) Teikia informaciją triukšmo valdymo klausimais;
8) Atlieka kitas triukšmo valdymo funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose.
Ţemės ūkio ministerija įgyvendina triukšmo valdumo įstatymo 10 str. nuostatas:
1) Nustato triukšmo prevencijos reikalavimus traktorių ir ţemės ūkio technikos atitiktį bei techninę būklę reglamentuojančiuose teisės aktuose;
2) Reglamentuoja pavaldţių organizacijų veiklą triukšmo valdymo srityje;
3) Atlieka kitas triukšmo valdymo funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose [45].
1. Pav. Valstybinį triukšmo valdymą įgyvendinančios institucijos ir jų kompetencijos [43]
Triukšmo prevencijos taryba (kolegiali patariamoji institucija, kurią techniškai aptarnauja valstybinė visuomenės sveikatos prieţiūros tarnyba prie SAM Lietuvos
Vykdo valstybinių triukšmo programų įgyvendinimą, stebėseną; rengia ir kasmet teikia Vyriausybei pranešimus apie gyventojų apsaugos nuo triukšmo būklę ir kt.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė Įgyvendindama triukšmo prevencijos valstybės politiką vyriausybės įgaliotų valstybės institucijų teikimu: priima nutarimus dėl valstybės investicijų programų, skirtų uţtikrinti triuškmo prevenciją gyvenamosiose teritorijose rengimo ir įgyvendinimo; koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą įgyvendinant triukšmo valdymo įstatymą ir kt.
Ministerijos Sveikatos
apsaugos Aplinkos Susisiekimo Vidaus reikalų Ţemės ūkio Organizuoja ir koordinuoja Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos ir Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos rengimą, rengia, Nustato statinių apsaugos nuo triukšmo reikalavimus, išduoda leidimus naudoti triukšmą skleidţiančius įrenginius, reglamentuoja lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidţiamą Atlieka pagrindinių kelių, pagrindinių geleţinkelių, oro transporto keliamo triukšmo valdymą, sudaro, tvarko pagrindinių kelių, pagrindinių geleţinkelių ir stambių oro uosto strateginius Įtraukia triukšmo prevencijos ir maţinimo priemones į regionų plėtros planų projektus, tvirtina garsinės informacijos ir signalizacijos naudojimo ir prieţiūros taisykles ir kt. Reglamentuoja triukšmo prevencijos reikalavimus traktorių ir ţemės ūkio technikai ir kt. Tvirtina tarybos sudėtį
30
Kaip kolegiali patariamoji institucija atskaitinga Lietuvos Respublikos Vyriausybei, buvo įkurta triukšmo prevencijos taryba. Jos pagrindinis uţdavinys – nagrinėti triukšmo prevencijos plėtros klausimus ir teikti pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms, įgyvendinančioms valstybės ir savivaldybių politiką triukšmo prevencijos srityje ir Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą [69]. Ši taryba sudaroma iš valstybės institucijų,
Kaip kolegiali patariamoji institucija atskaitinga Lietuvos Respublikos Vyriausybei, buvo įkurta triukšmo prevencijos taryba. Jos pagrindinis uţdavinys – nagrinėti triukšmo prevencijos plėtros klausimus ir teikti pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms, įgyvendinančioms valstybės ir savivaldybių politiką triukšmo prevencijos srityje ir Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą [69]. Ši taryba sudaroma iš valstybės institucijų, saugomų teritorijų administracijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, mokslo institucijų ir visuomenės atstovų [71], kurie turi kompetencijos triukšmo valdymo srityje.
Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas nustato triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką, 4 straipsnis kartu nustato ir valstybinį triukšmo valdymą vykdančius juridinius asmenis. Pagal kompetenciją valstybinį triukšmo valdymą atlieka miestų savivaldybės institucijos.
Savivaldybių tarybos vadovaujantis triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 d. nuostatomis, yra atsakingos uţ:
Tyliųjų zonų nustatymą;
Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimą; Triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklių tvirtinimą; Aglomeracijų strateginių triukšmo ţemėlapių tvirtinimą; Triukšmo prevencijos zonų patvirtinimą;
tvirtina triukšmo normatyvus ir kt.
triukšmą ir kt. triukšmo
ţemėlapius ir kt.
Savivaldybių institucijos
Tvirtina triukšmo prevencijos planus, taisykles, triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklius, tyliasias zonas; įgyvendina valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą; nustato muzikinių ir kitų masinių renginių trukmę ir kt.
