LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Rasa Budrikaitė
POŽIŪRIO Į PACIENTŲ SAUGĄ IR GERO VALDYMO PRINCIPŲ
ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS X ASMENS SVEIKATOS
PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOJE
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė
doc. dr. S. Laskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
TVIRTINU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė
prof. habil. dr. R. Kalėdienė 2019 m...mėn...d.
Rasa Budrikaitė
POŽIŪRIO Į PACIENTŲ SAUGĄ IR GERO VALDYMO PRINCIPŲ
ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS X ASMENS SVEIKATOS
PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOJE
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas: ________ doc. dr. S. Laskienė (parašas) 2019 m. ___ mėn. ___ d. Recenzentas: Studentas: ________ ________ R. Budrikaitė (parašas) (parašas) 2019 m. ___ mėn. ___ d. 2019 m. ___ mėn. ___ d. KAUNAS, 2019
TURINYS
SANTRAUKA ……….………4 SUMMARY………..…………6 PADĖKA………..………….8 SANTRUMPOS………9 PAGRINDINĖS SĄVOKOS………...…….……..10 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS………..………..11 LENTELIŲ SĄRAŠAS………...………12 ĮVADAS ……….………14Tyrimo aktualumas ir naujumas………...…...…14
Tyrimo tikslas ir uždaviniai……….16
1. LITERATŪROS APŽVALGA……….17
1.1. Pacientų sauga vadybiniu aspektu………17
1.2. Geras valdymas: svarba, principų įvairovė ir įgyvendinimo ypatumai asmens sveikatos priežiūros įstaigoje………...….23
1.3. Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai, susiję su pacientų sauga ir gero valdymo principų įgyvendinimu asmens sveikatos priežiūroje………...……….30
2.TYRIMO METODIKA ………...…….35
3.REZULTATAI……….41
3.1. Asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į pacientų saugą vertinimas...………… 41
3.2 Asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į gero valdymo principų įgyvendinimą vertinimas...46
3.3 Sąsajų tarp asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į gero valdymo principų įgyvendinimą ir požiūrio į pacientų saugą vertinimas……….………..52
4. REZULTATŲ APTARIMAS………...………..58
IŠVADOS………65
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ………...………..66
LITERATŪRA………...……….67
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
POŽIŪRIO Į PACIENTŲ SAUGĄ IR GERO VALDYMO PRINCIPŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS X ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOJE
Rasa Budrikaitė
Mokslinis vadovas doc. dr. Skaistė Laskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2019. – 84 p.
Darbo tikslas: Įvertinti asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į pacientų saugą ir gero
valdymo principų įgyvendinimą.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į pacientų saugą.
2. Nustatyti asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į gero valdymo principų įgyvendinimą. 3. Nustatyti sąsajas tarp asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į gero valdymo principų įgyvendinimą ir požiūrio į pacientų saugą.
Metodika. Atlikta anoniminė anketinė asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistų apklausa
naudojant kombinuotą Pacientų saugos kultūros (HSOPS) bei Gero valdymo principų įgyvendinimo klausimyną. Vienmomentinis anoniminis tyrimas atliktas 2018 m. sausio – vasario mėnesiais. Išdalinta 538 anketos, tinkamos duomenų analizei - 341 anketa: 57 gydytojų (16,7 proc.), 203 slaugytojų (59,5 proc.), 43 slaugytojų padėjėjų (12,6 proc.) bei 38 kitų specialistų (11,1 proc.). Atsako dažnis – 63,4 proc. Statistinei duomenų analizei naudoti Microsoft Office Excel 2010 bei IBM SPSS 22.0 programiniai paketai. Tyrimas vykdytas gavus X asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo sutikimą ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimą 2017-12-01 Nr. BEC – VSV (M) – 37.
Rezultatai. Beveik pusė asmens sveikatos priežiūros specialistų pacientų saugos lygį įstaigoje vertina
kaip labai gerą. Specialistų nuomone, pacientų saugą lemia komandinis darbas, atsiliepimai ir komunikacija apie klaidas, vadovo lūkesčiai ir veiksmai skatinant saugą. Dirbantys daugiau nei 10 metų dažniau turi teigiamą požiūrį apie vadovybės įtaką pacientų saugai bei pranešimus apie nepageidaujamus įvykius. Dirbantys daugiau nei 40 valandų per savaitę dažniau teigiamai vertina tinkamą pamainos perdavimą ir perėmimą. 72,5 proc. respondentų per pastaruosius vienerius metus nepateikė nei vienos ataskaitos apie nepageidaujamus įvykius. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gero valdymo principų įgyvendinimo vertinimas pasiskirstė taip: efektyvumo/ veiksmingumo (3,88±0,7 balai), skaidrumo (3,81±0,8 balai), dalyvavimo (3,76±0,8 balai), jautraus atsako į paciento poreikius (3,75±0,8 balai), nešališkumo/ teisingumo (3,58±0,8 balai), atskaitomybės (3,40±0,8 balai). Vadovai, skirtingai nuo kitų darbuotojų, akcentuoja skaidrumo bei atskaitomybės gero valdymo
principų įgyvendinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Vertinant sąsajas tarpasmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į gero valdymo principų įgyvendinimą ir požiūrio į pacientų saugą nustatyta, jog nešališkumo, dalyvavimo ir skaidrumo principų įgyvendinimas didina teigiamą sveikatos priežiūros specialistų požiūrį: į pranešimą apie nepageidaujamus įvykius bei jų aptarimą; į komandinio darbo įtaką, vadovybės veiksmus, mokymosi ir tobulinimosi naudą, pamainų perdavimo/perėmimo įtaką, komunikacijos reikšmę bei į paties personalo poveikį užtikrinant pacientų saugą; kaip ir į saugos valdymą užtikrinant šį pacientų poreikį. Tik atskaitomybė vadovybei mažina tyrimo dalyvių teigiamą požiūrį į pranešimą apie nepageidaujamus įvykius bei jų aptarimą; į bendrą pacientų saugos suvokimą. Taip pat nustatytas silpnas teigiamas ryšys tarp gero valdymo principų ir respondentų nuomonės apie pacientų saugos lygį jų darbovietėje.
Išvados. 1. Du trečdaliai asmens sveikatos priežiūros specialistų pacientų saugos lygį savo darbo
vietoje vertina labai teigiamai (kaip labai gerą ar puikų), tačiau nepageidaujamų įvykių valdymas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje vyksta nepakankamai veiksmingai, apie juos einamųjų metų bėgyje pranešė tik 27,5 proc. respondentų. Svarbiausi veiksniai, užtikrinant pacientų saugą, yra specialistų komandinis darbas, atsiliepimai ir komunikacija apie nepageidaujamus įvykius, vadovo lūkesčiai/ veiksmai skatinant saugą. Silpniausios asmens sveikatos priežiūros įstaigos pacientų saugos sritys - neteisingas atsakas į klaidą; komandinis darbas tarp skyrių; komunikacijos atvirumas.
2. Visų, išskyrus atskaitomybės, gero valdymo principų įgyvendinimas asmens sveikatos priežiūros
įstaigoje vertinamas kaip labai geras. Reikšmingiausi gero valdymo principai - efektyvumas ir skaidrumas. 3. Nuo gero valdymo principų įgyvendinimo lygio priklauso asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų pacientų saugos jų padaliniuose vertinimas. Teigiamą sveikatos priežiūros darbuotojų požiūrį į pacientų saugos kultūrą ypač didina tokių gero valdymo principų, kaip nešališkumo, dalyvavimo, skaidrumo įgyvendinimas. Išimtis atskaitomybės principo įgyvendinimas, kuris dvigubai mažina personalo teigiamą požiūrį į įvykusių nepageidaujamų įvykių pranešimą bei jų aptarimą, o kartu ir į bendrą pacientų saugos suvokimą.
Raktiniai žodžiai. pacientų sauga; gero valdymo principų įgyvendinimas; požiūrio vertinimas, asmens
SUMMARY
Public Health Management
EVALUATION OF THE APPROACH TO PATIENT SAFETY AND THE
IMPLEMENTATION OF GOOD GOVERNANCE PRINCIPLES IN PERSONAL HEALTH CARE INSTITUTIONS
Rasa Budrikaitė
Supervisor assoc. prof. dr. Skaistė Laskienė
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Health Management. Kaunas; 2019. – 84 p.
Aim of the study: To evaluate the attitude of personal health care professionals to patient safety and
implementation of principles of good management.
Objectives:
1. Identify personal health care professionals' attitudes towards patient safety.
2. Identify the approach of personal health care professionals to the implementation of principles of good governance.
3. Identify the links between the approach of personal health care professionals to the implementation of the principles of good governance and the approach to patient safety.
Methods. An anonymous questionnaire was conducted by a personal health care institution specialists
using a combined Patient Safety Culture (HSOPS) and Good Governance Principle Questionnaire. The one-minute anonymous study was conducted in 2018. January - February. 538 questionnaires were distributed, suitable for data analysis - 341 questionnaires: 57 doctors (16.7 %), 203 nurses (59.5 %), 43 nurses assistants (12.6 %) and 38 other specialists (11.1 %). Response rate - 63.4 percent. Microsoft Office Excel 2010 and IBM SPSS 22.0 software packages were used for statistical data analysis. The study was conducted with the consent of the head of the X health care institution and the permission of the Bioethics Center of the Lithuanian University of Health Sciences 2017-12-01 Nr. BEC - VSV (M) – 37.
Results. Almost half of the personal health care professionals consider the level of patient safety in the
institution as very good. According to specialists, patient safety is determined by teamwork, feedback and error communication, manager's expectations and actions to promote safety. Specialists, who work for more than 10 years are more likely to have a positive attitude towards the influence of management on patient safety and reports of adverse events. Employees that work more than 40 hours per week more often positively appreciates the handoffs and transitions of a shift. 72.5 percent respondents have not reported any adverse events during the past one year. The evaluation of the principles of good governance implemented in a personal health care facility was distributed as follows: effectiveness/
efficiency (3.88 ± 0.7 points), transparency (3.81 ± 0.8 points), participation (3.76 ± 0.8 points), reporting of patient responses (3.75 ± 0.8 points), impartiality/ equity (3.58 ± 0.8 points), reporting (3.40 ± 0.8 points). Managers, unlike other employees, place more emphasis on the implementation of the principles of transparency and accountability in good health care management. Assessing the links between the approach of personal health care professionals to the implementation of good governance principles and the approach to patient safety, the implementation of the principles of impartiality, participation and transparency enhances the positive attitude of health professionals: the occurrence report and discussion; the impact of teamwork, leadership actions, learning and improvement benefits, shift handoffs and transitions effects, the importance of communication, and the impact of personnel on patient safety; as well as safety management, ensuring this patient need. Only accountability to management reduces the positive attitude of the research participants to the report on adverse events and their discussion; to overall perceptions of patient safety. There was also a weak positive link between the principles of good governance and respondents' opinion of the level of patient safety in their workplace.
Conclusions. 1. Two thirds of health care professionals personal consider the level of patients safety in
their workplace as very positive (very good or excellent), but the management of adverse events in a personal health care facility is not efficient enough, reported by only 27.5 percent of respondents during the current year. The most important factors in ensuring patient safety are specialist teamwork, feedback and communication about adverse events, manager's expectations / actions to promote safety. The weakest areas of patient health care in a personal health care facility are the wrong response to a mistake; teamwork between departments; openness of communication. 2. The implementation of the principles of good governance, except for reporting, is considered very good in a personal health care institution. The most important principles of good governance are efficiency and transparency. 3. The level of implementation of the principles of good governance shall indicate the assessment of the safety of the patients in the personal health care facility in their units. The positive attitude of healthcare workers to a patient safety culture is particularly enhanced by the implementation of good governance principles such as impartiality, participation, and transparency. The exception is the implementation of the principle of accountability, which reduces the positive attitude of the staff twice towards the occurrence of adverse events and the overall perception of patient safety.
Key words. patient safety; implementation of good governance principles; travel assessment, personal
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju magistro baigiamojo darbo vadovei doc. dr. Skaistei Laskienei už visapusišką pagalbą rengiant baigiamąjį darbą, o ypač už nuolatinį pozityvų skatinimą ir palaikymą.
Nuoširdžiai dėkoju Kristinai Vasiliauskaitei už man suteiktą galimybę darbe pasinaudoti jos autoriniu Gero valdymo principų įgyvendinimo klausimynu.
Nuoširdžiai dėkoju asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, vadovybei ir visam personalui, geranoriškai prisidėjusiam atliekant šį tyrimą.
SANTRUMPOS
Chi kvadrato kriterijus - c2
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. Organization for Economic Cooperation and Development) – OECD
Europos Sąjunga (angl. European Union) – EU
Jungtinės Amerikos Valstijos (angl. United States of America) – JAV Jungtinės Tautos (angl. United Nations) – UN
kiti – kt.
koreliacijos statistinis reikšmingumas – p/P koreliacijos stiprumas – r/R
Ligoninės tyrimas dėl pacientų saugos kultūros (angl. Hospital Survey on Patient Safety Culture) - HSOPSC
Mančesterio pacientų saugos vertinimo sistema (angl. Manchester Patient Safety Assessment Framework) – MaPSaF
Nepageidaujami įvykiai - NĮ
Pacientų saugos kultūra sveikatos priežiūros organizacijose (angl. Patient Safety Culture in Healthcare Organisations) – PSCHO
Pasaulio bankas (angl. World Bank) – WB
Pasaulio sveikatos organizacija (angl. World Health Organization) – PSO paveikslas – pav.
pavyzdys – pvz. procentai – proc.
Saugos klimato tyrimas (angl. Safety Climate Survey) - SCS
Saugos požiūrio klausimynas (angl. Safety Attitudes Questionnaire) – SAQ
Sveikatos priežiūros tyrimų ir kokybės agentūra (angl Agency for Healthcare Research and Quality) - AHRQ
valanda – val.
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Raktiniai žodžiai: pacientų sauga; geras valdymas; požiūrio vertinimas; principų įgyvendinimas;
asmens sveikatos priežiūros įstaiga.
Pacientų sauga (angl. patient safety): atsitiktinių sužeidimų medicininės priežiūros metu nebuvimas
(Kohn, 2000); rizikos ir nepageidaujamų įvykių (susijusių su pacientu) atpažinimas, analizė ir valdymas, pasitelkus veiklą, kuri padeda išvengti, užkirsti kelią ar ištaisyti nepageidaujamų įvykių sukeliamą žalą sveikatos priežiūros paslaugos teikimo metu, kad pacientų sveikatos priežiūra taptų saugesnė ir būtų kuo labiau sumažinta pacientams daroma žala (AHA, HRET ir ISMP, 2002; Aspden, NPSA, 2004)(1).
Sauga (angl. safety): kaip pagrindinė kokybės sudedamoji dalis, rodo „atsitiktinių sužalojimų
nebuvimą”. Šis apibrėžimas sukurtas žvelgiant iš paciento perspektyvos.” (Kohn, 2000)(1).
Geras valdymas (angl. good governance): yra sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesas. Tai ne
apie "teisingus" sprendimus, bet apie geriausią šių sprendimų priėmimo procesą (2).
Požiūrio vertinimas (angl. point of view assessment): sąlygiškai pastovios nuomonių, interesų,
pažiūrų išraiškos, atspindinčios asmens individualią patirtį sistemingas vertės, kokybės ar reikšmės nustatymas pagal tam tikrus iš anksto apibrėžtus standartus (3, 4).
Principų įgyvendinimas (angl. implementation of the principles): pradėjimas naudoti ar kaip veiksmo
plano įvedimas - 1) pagrindinių idėjų ar taisyklių, paaiškinančių ar kontroliuojančių, kaip kažkas atsitinka ar veikia; 2) patvirtintų moralinių taisyklių, gero elgesio standartų (5).
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga (ASPĮ) (angl. personal health care institution)(6):
1) įstaiga ar įmonė, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka akredituota sveikatos priežiūros paslaugoms ir patarnavimams (toliau – paslaugos) teikti;
2) įstaiga ar įmonė, užsiimanti kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialas ar padalinys, akredituotas sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. Pacientų sauga – integruota sistema (sudaryta autorės pagal Comprehensive Accreditation Manual for Hospitals, 2017)(7) ………...………...………....19 2 pav. Gero valdymo veiksniai (sudaryta pagal Viešosios politikos ir vadybos instituto atstovus, 2013)(8) ………...………...………..26 3 pav. Gero valdymo veiksnių raiška (sudaryta autorės pagal Petrauskienę, Predkelytę, 2014)(8) ………...……...………..29 4 pav. Subjektyvus tyrimo dalyvių pacientų saugos lygio jų darbovietėje vertinimas (proc.)(N=341) ………...………...41
5 pav. Ataskaitų skaičiaus apie NĮ, pateiktų per 12 mėnesių, pasiskirstymas (proc.)(N=341) …...45 6 pav. Bendras gero valdymo principų vertinimas balais (m±SN) ……...46 7 pav. Bendro gero valdymo principų vertinimo palyginimas pagal tyrimo dalyvių darbo savaitės trukmę (balai (m±SN)) ………...………...………..51
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. Saugos kultūros vertinimo dimensijos ir instrumentai pagal Weawer ir kt. (2013)(9)
………...………...20
2 lentelė. Klausimyno vidinio nuoseklumo rodikliai…...………...37
3 lentelė. Tyrimo dalyvių sociodemografinės charakteristikos (N=341) ………...………...37
4 lentelė. Įverčių interpretavimo skalė………...39
5 lentelė. Bendras pacientų saugos kultūros dimensijų vertinimas (proc.) ………...42
6 lentelė. Pacientų saugos kultūros dimensijų vertinimas (proc.) pagal pareigas………...43
7 lentelė. Pacientų saugos kultūros dimensijų vertinimas (proc.) pagal tyrimo dalyvių bendrą darbo stažą ………...44
8 lentelė. Pacientų saugos kultūros dimensijų vertinimas (proc.) pagal tyrimo dalyvių darbo savaitės trukmę ………...45
9 lentelė. Bendras gero valdymo principą “Dalyvavimas” atspindinčių teiginių vertinimas ... 47
10 lentelė. Bendras gero valdymo principą “Skaidrumas” atspindinčių teiginių vertinimas ...48
11 lentelė. Bendras gero valdymo principą “Atskaitomybė” atspindinčių teiginių vertinimas ...48
12 lentelė. Bendras gero valdymo principą “Nešališkumas/ teisingumas” atspindinčių teiginių vertinimas ………...49
13 lentelė. Bendras gero valdymo principą “Efektyvumas/ veiksmingumas” atspindinčių teiginių vertinimas ………...49
14 lentelė. Bendras gero valdymo principą “Jautrus atsakas į paciento poreikius” atspindinčių teiginių vertinimas ………...50
15 lentelė. Bendro gero valdymo principų vertinimo palyginimas pagal tyrimo dalyvių pareigas (balai (m±SN)) ………...50
16 lentelė. Tyrimo dalyvių nuomonės apie gero valdymo principų įtaką pacientų saugos lygiui pasiskirstymas………...51
17 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo įtakos tyrimo dalyvių požiūriui į komandinį darbą pacientų saugos užtikrinimui vertinimas (binarinė logistinė regresija) ...52
18 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo įtakos tyrimo dalyvių požiūriui į vadovo lūkesčius ir veiksmus skatinant pacientų saugą vertinimas (binarinė logistinė regresija) ...53
19 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo įtakos tyrimo dalyvių požiūriui į organizacinį mokymąsi, nuolatinį tobulinimąsi užtikrinant pacientų saugą vertinimas (binarinė logistinė regresija) ………...53
20 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo įtakos tyrimo dalyvių požiūriui į pacientų saugos valdymą vertinimas (binarinė logistinė regresija) ...53
21 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo įtakos tyrimo dalyvių požiūriui į atsliepimus ir komunikaciją apie klaidas vertinimas (binarinė logistinė regresija) ...54 22 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo įtakos tyrimo dalyvių požiūriui į bendrą pacientų saugos suvokimą vertinimas (binarinė logistinė regresija) ...54 23 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo įtakos tyrimo dalyvių požiūriui į komunikacijos atvirumą užtikrinant pacientų saugą vertinimas (binarinė logistinė regresija) ...54 24 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo įtakos tyrimo dalyvių požiūriui į pranešimų apie įvykius dažnumą vertinimas (binarinė logistinė regresija)...55 25 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo įtakos tyrimo dalyvių požiūriui į komandinį darbą tarp skyrių vertinimas (binarinė logistinė regresija) ...55 26 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo įtakos tyrimo dalyvių požiūriui į darbuotojų poveikį pacientų saugai vertinimas (binarinė logistinė regresija) ...55 27 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo įtakos tyrimo dalyvių požiūriui į pamainų perdavimą ir perėmimą vertinimas (binarinė logistinė regresija) ...56 28 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo įtakos tyrimo dalyvių požiūriui į neteisingą atsaką į klaidas vertinimas (binarinė logistinė regresija) ...56 29 lentelė. Gero valdymo principų ir tyrimo dalyvių kompetencijos užtikrinti paciento saugą sąsajos (Spearman koreliacija) ...56 30 lentelė. Gero valdymo principų ir subjektyvus tyrimo dalyvių pacientų saugos lygio jų darbovietėje vertinimo sąsajos (Spearman koreliacija) ...57
ĮVADAS
Geras valdymas sveikatos priežiūros sistemoje skatina efektyviai teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir įgyvendinti gyventojų sveikatos priežiūros programas. Kickbusch ir Gleicher (10) teigia, kad patobulintas valdymas galėtų beveik padvigubinti individualių intervencijų veiksmingumą, labiau integruotas požiūris į valdymo plėtrą lemtų norminių lūkesčių pokytį ir viešojo tikrinimo kokybę. Šiuo atžvilgiu, didesnį dėmesį derėtų skirti konsultacijoms ir visuomenės informavimui. Geresnis visuomenės informavimas padidintų tikimybę, kad nevyriausybinės organizacijos ir pilietinė bendruomenė aktyviau įsitrauktų ir tiesiogiai dayvautų valdyme (11).
Žala pacientui yra ne tik rimta visuomenės sveikatos problema, bet ir didelė ekonominė našta, kurią patiria šalys narės, ypač turinčios ribotus sveikatos išteklius (12). Todėl paskutinius du dešimtmečius daug dėmesio skiriama pacientų saugos problemos sprendimui, pasitelkus teorinius bei empirinius tyrimus praktikoje. Sveikatos priežiūros organizacijų valdybos turi pagrindinę patikėtinę atsakomybę užtikrinti savo pacientams kokybę ir saugumą (13), o kartu tai gyvybiškai svarbu sveikatos priežiūros organizacijoms, nes garantuoja finansinę sėkmę (14). Tačiau įvairių autorių žiniomis, vis dar didelis srautas pranešimų apie nepageidaujamus įvykius bei pacientų patiriamą žalą, rodo, kad tai daroma nepakankamai. Viešojo sektoriaus pertvarkos, diegiant gero valdymo praktiką neaplenkė ir sveikatos priežiūros sektoriaus, kuris dėl daugybinių pokyčių sveikatos priežiūroje įpareigotas iš naujo apibrėžti gero asmens sveikatos priežiūros įstaigos valdymo reikšmę ir sugalvoti, kaip tokį valdymą įgyvendinti sveikatos priežiūros įstaigose. Geras valdymas yra ypatingai svarbus efektyvioms viešosioms paslaugoms bei geresniems socialinio pobūdžio rezultatams pasiekti. Taigi, nors gero valdymo praktine nauda neabejojama, bendroji įmonių valdymo principų sistema gali būti tik pavyzdžiu, kuriant ligoninių gero valdymo sistemą, kuri apimtų strategijos formavimą, naudojamų viešųjų lėšų priežiūrą; sąžiningumo ir skaidrumo užtikrinimą, skiriant, stebint ir palaikant aukščiausiąjį vadovavimą (15).
Temos aktualumas. Kad tema aktuali neleidžia abejoti didelės finansinės ir išteklių išlaidos,
susijusios su žala pacientams. Manoma, kad maždaug 15 proc. ligoninių veiklos ir išlaidų suvartoja tiesioginės paciento žalos pasekmės. Tai patvirtina ir visame pasaulyje atliekami tyrimai. Ekonominė našta dėl nepageidaujamų reiškinių, susijusių su ūmaus gydymo ar ligonių priežiūra (kaip viešųjų ligoninių išlaidų dalis): Naujoji Zelandija (Brown, 2002) – 32 proc.; Australia/Victoria (Ehsani ir kt., 2006) - 16,7 proc.; Australia (Health Policy Analysis: Australia, 2013) – 12-16,5 proc.; Kanada (Jackson, 2009) – 14 proc.; Kanada (Etchells ir kt., 2012) – 4,2 proc.; Airija (Rafter ir kt., 2016) – 4 proc.; Olandija (Hoonhout ir kt., 2009) – 1,8 proc. Europoje (Zsifkovits ir kt., 2016) ji siekia 0,2-6 proc., kai tiesioginės viešosios priežiūros sektoriaus išlaidos svyravo nuo 2,8 milijardo eurų iki 84,6 milijardo eurų (16).
Išvengiami nepageidaujami įvykiai taip pat sukelia finansines išlaidas, to pavyzdžiai: Olandija (Hoonhout ir kt., 2009) nepageidaujami reiškiniai kainavo 161 mln. eur.; Kanada (Etchells ir kt., 2012) 2009-2010 m. buvo įvertinti 397 mln. Kanados dolerių; Jungtinė Karalystė (Frontiers Economic, 2014) svyruoja nuo 1 mlrd. svarų, taikant konservatyvius įverčius iki 3,8 svarų pagal alternatyvius scenarijus (įskaitant bylinėjimosi išlaidas)(16). O kur dar pacientų dėl žalos patiriami moraliniai ir materialiniai nuostoliai.
Tiriamos problemos naujumas. Pacientų saugos tema, kaip ir gero valdymo principų
įgyvendinimo tema nėra naujos. Tačiau šių temų sugretinimas, ieškant atsakymo, ką įstaiga galėtų patobulinti savo veikloje, siekiant geriausio kokybės, saugos, efektyvaus išteklių panaudojimo (nepatiriant finansinių ir kt. nuostolių) rezultato, nauja tema. Analogiško tyrimo nepavyko rasti nei Lietuvos nei užsienio publikuotų tyrimų sraute, sutinkami tik atskiri pacientų saugos ir gero valdymo principų įgyvendinimo, tiriamieji darbai, nors šių dviejų vertingų praktikų taikymas sveikatos priežiūros įstaigų veikloje užtikrina sveikatos priežiūros bei organizacijos valdymo kokybę.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į pacientų saugą ir gero
valdymo principų įgyvendinimą.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į pacientų saugą.
2. Nustatyti asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į gero valdymo principų įgyvendinimą.
3. Nustatyti sąsajas tarp asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į gero valdymo principų įgyvendinimą ir požiūrio į pacientų saugą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Pacientų sauga vadybiniu aspektu
Vienu svarbiausių sveikatos priežiūros kokybės komponentų yra laikoma sveikatos priežiūros sauga (saugumas). Sparti medicinos mokslo, praktikos ir technologijų, informacinių technologijų plėtra bei nuolatinė kaita daro sveikatos priežiūrą sudėtingesne (17). Susirūpinimas tokiomis problemomis, kaip prasta kokybė ir pacientų sauga sveikatos priežiūros įstaigoje neatsitiktinai šiandien susilaukia daug dėmesio, tiek pasauliniu, tiek ir nacionaliniu lygmeniu (14). Tai susiję su sveikatos priežiūros sistemoje pacientų patiriama žala. Šią problemą galima įvardinti “sena”, nes jos pradžia siejama su medicinos moklo atsiradimu (18). Daugelis autorių (19, 20, 21) kalbėdami apie saugos problemą, mini, jog dar XVII amžiuje prieš Kristų už klaidas gydytojai buvo žiauriai baudžiami, o Hipokrato laikais įsigalėjo imperatyva „primum non nocere“ – pirmiausia nepakenk! Nors sveikatos priežiūra yra didelės rizikos industrija, tačiau jos žalos mastai pradėti suvokti tik pastarąjį dvidešimtmetį (18). Pacientų saugumas, kaip savarankiškas terminas pirmą kartą buvo panaudotas 1980-aisiais (22). O apie tai pradėta garsiai kalbėti tik po 1999 m. Amerikos medicinos instituto (angl. „American Medicine Institute“) publikacijos „Klysti yra žmogiška: saugesnė sveikatos priežiūra“, atkreipiant dėmesį, kad dėl medikų klaidų JAV kasmet miršta nuo 40 000 iki 98 000 žmonių (23). Situacija Jungtinėje Karalystėje yra tokia pati, gal net geresnė, lyginant su kitomis Vakarų šalimis. Tačiau tarptautinės studijos rodo, kad 10 proc. visų pacientų, patiriančių nepageidaujamą incidentą, atvejai yra panašūs į Jungtinės Karalystės. Taigi, nepageidaujami reiškiniai gali sukelti mirtį kasmet daugiau kaip 30 000 pacientų, kurie naudojasi nacionalinės sveikatos priežiūros paslaugomis. (18).
Kohn pranešimas tapo iššūkiu sveikatos priežiūros sistemai bei „kaltinimo ir bausmių kultūrai“, egzistuojančiai tiek JAV, tiek kitų šalių sveikatos priežiūros sistemose (23). Visų dėmesys nukrypo į pacientų saugą ir bandymus atsakyti, kaip šitos problemos išvengti. Schreiber ir kt. (2016) detaliai išanalizavę pasaulines pacientų saugos publikacijų tendencijas, pastebėjo, jog 1960-1980 m. buvo publikuojami tik 1-4 straipsniai apie pacientų saugą, o po publikacijos „Klysti yra žmogiška” prasidėjo straipsnių bumas (1 pav., 3 priedas). 2013 m. jų skaičius pasiekė 516 straipsnius, tačiau 2014 m. sumažėjo iki 348. Pirmaujančios šalys pagal nacionalinį straipsnių skaičių yra JAV (2068 publikacijų), Jungtinė Karalystė (556 publikacijų), Kanada (221 publikacijų), Vokietija (148) ir Australija (145), tačiau lyginant nacionalinį leidinių skaičiaus ir gyventojų skaičiaus santykį, Šveicarija turi geriausią santykį (91 publikacijų) (1 lentelė, 3 priedas). Nors, autorių teigimu, tyrimo rezultatai neatspindi realių skirtingų tautų pacientų saugos poreikių, tačiau juos galima tapatinti su finansinėmis galimybėmis tirti pacientų saugą, kartu vertinant ir pacientų saugos publikacijų pokyčius, nedidelį sumažėjimą (22).
Kalbant apie pacientų saugą sutinkama labai daug sąvokos apibrėžimų. Paškevičius (2017) savo disertacijoje pateikia jų net 15 (2 lentelė, 3 priedas). Autoriaus teigimu, pacientų saugos sąvokų
apibrėžimui turėtų būti keliami ypač aukšti reikalavimai, nes netikslus ar nevienodas šių sąvokų interpretavimas bei taikymas priimant klinikinius ir vadybinius sprendimus gali suponuoti žalos pacientų sveikatai atsiradimą (20). Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programoje, pacientų sauga įvardijama, kaip sveikatos priežiūros struktūros ir procesai, kurių taikymas sumažina nepageidaujamų įvykių, atsirandančių dėl sveikatos priežiūros sistemos poveikio, tikėtinumą (17). Šis apibrėžimas būdingas to laikotarpio pozicijai, mat ši sąvoka itin kito 2000 – 2015 m. laikotarpiu.
Dauguma tyrėjų 2000 - 2010 m. saugą apibrėžė, kaip: 1) laisvę nuo žalos, sužalojimo, rizikos; 2) žalos užkirtimo, nesaugių veiksmų mažinimo; 3) nepageidaujamų įvykių nustatymo, švelninimo; 4) būklę, kai rizikos laipsnis priimtinas (laipsnio, kuriuo sumažėjo patiriama rizika) iki saugos įvykių nebuvimo. Kita dalis akcentavo: 1) rizikų ir atsitiktinumų nustatymą valdymą; 2) operacinių sistemų įrengimą ir procesus; 3) įrodymais pagrįstų sprendimų priėmimą; 4) atskirų asmenų ar organizacijų veiksmus siekint apsaugoti. Visa tai panaudojant maksimaliai sumažinti neigiamą poveikį pacientui. 2010-2018 m. laikotarpiu sutinkamas jau kitoks pacientų saugos sąvokos apibrėžimas. Paškevičiaus (2017) teigimu, “Hollnagel, 2014; Hollnagel, Wears, Braithwaite, 2015, ją apibėžia, kaip tinkamą (teisingą) paslaugų teikimą arba sąlygas, kuriomis pasiekiama kuo daugiau priimtinų (lauktinų) rezultatų”. Būtent pastaroji, II pacientų saugos koncepcija, kurioje sąvoka suprantama plačiau, t.y. į ją be „nesaugių įvykių nebuvimo“ (Pacientų saugos I koncepcija) įtraukiama ir visuma asmens sveikatos priežiūros įstaigų sukurtų veiklos sąlygų, didinančių šių įstaigų atsparumą, gebėjimą veikti tinkamai (saugiai teikti saugias paslaugas) įprastomis, kintančiomis ar neapibrėžtomis sąlygomis, pasiekiant kuo aukštesnį planuojamų rezultatų (sėkmės atvejų) lygį (20) šiandien yra aktualesnė.
Nagrinėjant pacientų saugos problemą bei su ja susijusių tyrimų specifiką dažniausiai susiduriama su nepageidaujamų įvykių arba su pacientų saugos kultūros tyrimų klausimynais bei tokio pobūdžio tyrimais. Literatūroje minimi net 24 saugos kultūros tyrimams skirti klausimynai, iš kurių geriausiai žinomi 5 (SAQ; PSCHO; HSOPSC; SCS; MaPSaF) (24). Natūraliai kyla klausimas, kodėl vertinant pacientų saugą yra tiriama pacientų saugos kultūra?
Tai daroma neatsitiktinai. "Saugumo kultūra" plačiai apibrėžiama kaip pasaulinis reiškinys apimantis visas organizacijos normas, vertybes ir pagrindines prielaidas. Tai visos organizacijos kultūros dalis. Terminas pirmą kartą tapo populiarus po Černobylio branduolinės katastrofos, kai buvo pasiūlyta, kad organizacijos galėtų sumažinti nelaimingų atsitikimų ir saugumo incidentus, sukuriant "teigiamą saugumo kultūrą"(24). Pasak Jerdiakovos ir kt. (2015), pacientų saugos kultūra – viena sudėtinių pacientų saugos dalių, užimanti bene pamatinę vietą pacientų saugoje (21). O kartu ji neatsiejama nuo nepageidaujamų įvykių, mat pastarųjų dažnis ir yra vienas iš įstaigos pacientų saugos kultūrą atspindinčių rodiklių (25).
Taigi atsakymų reikia ieškoti kiekvienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atskirai. Sveikatos priežiūros organizacijų valdybos turi pagrindinę patikėtinę atsakomybę užtikrinti savo
pacientams kokybę ir saugumą (14), nes teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių (26). Todėl pacientų patiriamos žalos yra pakankamai gana, kad saugumas būtų pagrindine visų nacionalinių sveikatos priežiūros paslaugų valdybų pareiga (18). Atsižvelgiant į šias tendencijas, valdybos privalo teikti prioritetus kokybiškai sveikatos priežiūrai ir pacientų saugai, siekdamos užtikrinti savo organizacijų sėkmę (14). Saugumo, kaip prioriteto kėlimas taip pat duoda unikalią abipusę naudą, tiek sveikatos priežiūros įstaigoms, tiek pacientams (18). Todėl šiandien kalbėdami apie pacientų saugą reikia pabrėžti, jog tai yra integruotos asmens sveikatos priežiūros sistemos dalis (1 pav.).
1 pav. Pacientų sauga – integruota sistema (sudaryta autorės, pagal Comprehensive Accreditation Manual for Hospitals 2017)(7)
Pacientas pakliūdamas į sudėtingą ligoninės aplinką, tampa priklausomas nuo šios sistemos veiklos darnos ir kokybės. Todėl šių keturių veiksnių (saugos kultūros; patikrintų procesų ir sistemos tobulinimo metodų; standartizuotų būdų tarpdisciplininėms komandoms bendrauti ir bendradarbiauti; saugių integruotų technologijų) suvaldymo sėkmė labai priklauso nuo stipraus vadovavimo (7). Tačiau čia reikalingos specifinės žinios, ne tik apie pacientų saugos kultūrą, bet ir jos raiškos, matavimo pobūdžio niuansus asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (1 lentelė).
1 lentelė. Saugos kultūros vertinimo dimensijos ir instrumentai, pagal Weawer ir kt. (2013)(9)
Organizacija, darbuotojų savijauta ir elgesys iš esmės tampa lemiančiais pacientų saugos rodikliais. Integruotoje pacientų saugos sistemoje darbuotojai ir lyderiai dirba kartu, kad pašalintų nepasitenkinimą, skatintų kolektyvinį sąmoningumą, elgtųsi vienas su kitu pagarbiai ir gailestingai, mokytųsi iš savo pacientų saugos įvykių, įskaitant uždarus skambučius ir kitus sistemos gedimus, kurie dar nepadarė paciento žalos (7). Neatsitiktinai, klaidų supratimas ir jų priežasčių sprendimas yra langas į visos sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumą ir efektyvumą. Prevencinis pacientų saugos įvykių valdymas, suformuojant mechanizmus, stiprinančius įstaigos gebėjimus diegti mokslo ir gerosios (saugios) praktikos pasiekimus bei mokytis iš blogosios (nesaugios) savo ir kitų praktikos (20), būtinas.
Organizacijos kultūra neatsiejama nuo kiekvieno dirbančio darbuotojo sąmoningo suvokimo, kad galima suklysti, nors to galima ir išvengti. Tai kasdieninio darbo rutininė dalis, nes visos struktūros ir procesai organizacijoje, visos darbo vietos ir priemonės, darbuotojų kvalifikacija ir jų tarpusavio santykiai yra apibrėžti (9).
Kokia saugos kultūra tinkamiausia organizacijai? Atsakant į šį klausimą randama įvairių nuomonių ir pozicijų. Kanados pacientų saugos instituto (2016) teigimu, labai svarbu suprasti, kad paciento saugos kultūra yra daugialypė. Ją sudaro tokios sudedamosios dalys, kaip (27):
§ informuota kultūra (angl. informed culture) - atitinkama saugos informacija yra renkama, analizuojama ir aktyviai skleidžiama;
§ ataskaitų teikimo kultūra (angl. reporting culture) - atmosfera, kurioje žmonės turi pasitikėjimą ir jaučiasi saugūs pranešdami apie saugos problemas, nebijodami kaltinimo, ir jie tiki, kad bus atsižvelgta į susirūpinimą. Kitaip tariant, darbuotojai pasitiki įstaigos nepageidaujamų įvykių pranešimo sistema, informuoja vadovus apie įvykusius ar vos neįvykusius incidentus (9);
§ mokymosi kultūra (angl. learning culture) - išvengiami pacientų saugumo incidentai yra laikomi mokymosi galimybėms ir pokyčiams, kaip rezultatui sukurti. Būtent ji padeda praktiškai
įdiegti išmoktas saugos pamokas, dalytis gerąja praktika, analizuojant nesėkmės atvejus ir jų galimas rizikas ateityje (9);
§ teisinga kultūra (angl. just culture) - teisingos pusiausvyros svarba, sistemos gedimus suprantant su profesine atskaitomybe, t.y. darbuotojų, pacientų ir artimųjų sąveika yra pagrįsta empatija ir sąžiningumu, kartu sprendžiami klausimai, susiję su nepageidautinais įvykiais (9);
§ lanksti kultūra (angl. flexible culture) - žmonės sugeba efektyviai prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių. O kartu jie sulaukia administracijos palaikymo registruojant nepageidautinus įvykius, konfidencialumo užtikrinimo bei kaltinimo vengimo, skatinant darbuotojų asmeninės naudos supratimą (9).
Neatsitiktinai, praktiniame lygmenyje, siekiant palengvinti sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų bendradarbiavimą bei pagerinti pacientų saugumą, sveikatos priežiūros įstaigoms rekomenduojama (26): Įgyvendinti darbo vietų projektus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama pacientų saugai ir sukurti atvirą kultūrą, kad būtų galima veiksmingiau spręsti klaidas ir neveikimą; Inicijuoti pacientų bei jų artimųjų ir sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimą, kad pacientai, jų artimieji žinotų apie netinkamus dalykus ir nepageidaujamus reiškinius. Kanados Pacientų saugos institutas dar 2008 m. parengė Saugumo kompetencijų (šešių pagrindinių gebėjimų sričių) sistemą, kuria naudojasi visi sveikatos priežiūros specialistai, užtikrinant saugesnę pacientų priežiūrą (28):
1 sritis: prisidėti prie pacientų saugos kultūros. Įsipareigoja taikyti pagrindines paciento saugos žinias, įgūdžius ir požiūrį į kasdienį darbą.
2 sritis: darbas komandoje pacientų saugumui. Darbas tarpprofesinėse komandose, siekiant optimizuoti paciento saugumą ir kokybę.
3 sritis: veiksmingai bendrauti su pacientais. Pacientų saugumo skatinamas, veiksmingai informuojant apie sveikatos priežiūrą.
4 sritis: valdyti saugos riziką. Numatyti, pripažinti ir valdyti situacijas, kuriose pacientai patiria riziką.
5 sritis: optimizuoti žmogiškuosius ir aplinkosaugos veiksnius. Tvarkyti ryšį tarp individualių ir aplinkosauginių savybių, siekiant optimizuoti pacientų saugą.
6 sritis: pripažinti, reaguoti ir informuoti apie nepageidaujamus įvykius. Pripažįstant nepageidaujamą įvykį ar skambutį ir veiksmingai reaguojant į jį sušvelninama žala pacientui, užtikrinamas informacijos atskleidimas ir užkertamas kelias pasikartojimui.
Kompetencijos (lot. competere “sutapti”), t.y. gebėjimo atlikti tam tikrą konkretų darbą ,kuris apima patirtį, įgūdžius ir žinias, dažnai ir tam tikras asmenines savybes, sveikatos priežiūros specialistų mokymas prisideda prie saugos proceso. Tačiau dabartinė asmens sveikatos priežiūros įstaigos valdybos struktūra ir medicinos darbuotojų santykiai nepalaiko ir neskatina kokybiškos į
pacientą orientuotos priežiūros. Problema glūdi tame, kad tarpusavyje priklausomi santykiai tarp sveikatos priežiūros įstaigos valdymo organų ir medicinos personalo, dažnai yra nepriklausomi ir nesuderinami. Šie santykiai taip pat yra apibūdinami kaip kultūra ir susideda iš trijų atskirai veikiančių skyrių: organizacinio ("struktūrinis skyrius"); profesionalaus ("profesionalus skyrius", įskaitant "kaltės kultūrą"); ir suskaidytos kokybės informacijos skyriaus ("informacinis skyrius"). Teisiškai už pacientų priežiūros kokybę atsakingos valdybos deleguoja šias funkcijas medicinos darbuotojams, neturėdamos pakankamai informacijos, kad įvertintų ir kontroliuotų kokybę, o tai lemia priežiūros trūkumą bei reikalavimų nesilaikymą (29). Taigi, šiandieninė situacija išlieka vis dar tokia, kad reikia daugiau dėmesio skirti saugumo kontrolei nei spręsti šią svarbią visuomenės sveikatos problemą (18), nors asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra tas mikrolygis, kuriame turi būti įgyvendinti nacionalinės pacientų saugos strategijos nuostatai, kaip integruotos Europos sąjungos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) strategijos dalis.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2002 0518 priėmė rezoliuciją WHA 55.18, kuria kreipėsi į šalis nares ragindama: sukurti moksliškai pagrįstas sistemas, reikalingas pacientų saugos ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti. Remti pacientų saugos plėtrą sveikatos priežiūros įstaigose per akreditavimą ar kitas vertinimo sistemas. Nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rodiklius, tobulinant pacientų saugą (30). Šiuo pagrindu buvo sukurta Lietuvos Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005–2010 m. programa, kuri ypatingą dėmesį skyrė sveikatos priežiūros saugumui, akcentuojant saugios sveikatos priežiūros bei aplinkos užtikrinimą tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros darbuotojams. Buvo numatyta įdiegti vieningą nepageidaujamų įvykių registravimo, stebėsenos ir prevencijos sistemą, formuoti naujovišką specialistų požiūrį į nepageidaujamus įvykius, jų valdymą (17). Tačiau tik 2015 m Higienos instituto metodinėse rekomendacijose pristatomas bandomasis “Nepageidaujamų įvykių registravimo, stebėsenos ir prevencijos sistemos” modelis ir jo rezultatai. Taip pat akcentuojama, jog Lietuvoje vis dar egzistuoja “kaltinimų kultūra”. Tadiciškai visuomenė laiko, jog padaryta žala yra individuali profesinė mediko klaida dėl kompetencijos ar atidumo stokos, todėl „suklydusio“ mediko siuntimas į tobulinimosi kursus ar nušalinimas nuo pareigų – tinkamiausi sprendimai, padėsiantys užtikrinti, kad panaši klaida ateityje nepasikartotų (9). Nors dar 2004 m., siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros saugumą, veiksmingumą bei efektyvumą, buvo numatyta pasitelkti naujos sveikatos priežiūros organizavimo bei teikimo žinias ir įgūdžius (17), iki šiol tai padaryti sekasi sunkiai. Lietuvos aukštųjų mokyklų sveikatos priežiūros specialistų profesinio rengimo ir tęstinio tobulinimosi programose per mažai dėmesio skiriama mokslui apie pacientų saugą, nepageidaujamų įvykių analizei, klinikinės rizikos valdymui, skatinimui mokytis iš klaidų medicinoje. Nuolat platinamos, su pacientų sauga susijusios, informacijos trūksta ne tik specialistams, bet ir pacientams, plačiajai visuomenei. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos itin retai dalijasi informacija su kitomis įstaigomis apie įvykusias nesėkmes, gerąją patirtį užtikrinant pacientų saugą bei įdiegtas
prevencines priemones. Be to, nors visuotinai pasauliniame lygmenyje, klaidos yra įvardijamos, kaip organizacinių ir sisteminių veiksnių bei prielaidų, o ne individualaus neprofesionalumo ar aplaidumo pasekmė, vis dar visuotinai priimtinesnė asmens kaltės pozicija (9).
Svarbu suprasti, kokiu būdu kultūra daro tiesioginę ar netiesioginę įtaką paciento saugai. Todėl vertinama žmonių, sistemos ir kultūros sąsaja ir tai, kiek daug dėmesio skiriama sistemos tobulinimui ir mokymuisi, o ne atskiriems veiklos rezultatams. Jei tiesioginė kultūros įtaka pacientų saugai daroma nustatant priimtinas normas ir praktiką, tai netiesiogis jos poveikis gali būti dvejopas: kliūtis ar veiksnys priimant intervencijas, skirtas pacientų saugai skatinti (27).
Apibendrinant galima teigti, kad pacientų saugos problema atsirado kartu su pačios medicinos atsiradimu. Tačiau dėmesys į šią problemą atkreiptas tik 1999 m., atskleidžiant jos daromos žalos pacientams mastus, ekonominių nuostolių dydį bei organizacijų neveiklumą (“kaltinimų kultūra”), sprendžiant šią problemą. Nors ekonomiškai stiprios šalys daug dėmesio ir lėšų skiria moksliniams tyrimams ir publikacijoms šia tema, tačiau pastarosios neparodo tikrojo pacientų saugos poreikio. Netinkamas pacientų saugos sąvokos interpretavimas, taikant klinikinius ir vadybinius sprendimus gali suponuoti žalos pacientų sveikatai atsiradimą, todėl pastaruoju metu akcentuojama II-oji pacientų saugos koncepcija, kuri apima asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos sąlygų lygį, kuriant pacientų saugą. Įvykę nepageidaujami įvykiai yra organizacijos pacientų saugos kultūrą, kaip pacientų saugos pagrindą, atspindintis rodiklis, o kartu yra ir įstaigų organizacinių, sisteminių veiksnių bei prielaidų pasekmė. Todėl neatsitiktinai, labai daug dėmesio skiriama, kad būtų įgyvendinti darbo vietų projektai skirti pacientų saugai, kuriantys atvirą kultūrą, padedančią veiksmingiau spręsti klaidas ir neveikimą; inicijuojamas pacientų bei jų artimųjų ir sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas. O kartu vertinama žmonių, sistemos ir kultūros sąsaja ir tai, kiek daug dėmesio skiriama sistemos tobulinimui ir mokymuisi, o ne atskiriems veiklos rezultatams.
1.2. Geras valdymas: jo nauda, principų įvairovė ir įgyvendinimo ypatumai
sveikatos priežiūros įstaigoje
Valdymas yra gyvybiškai svarbi visų viešųjų, privačių ir ne pelno siekiančių organizacijų veikimo ir atsakomybės darbotvarkėje dalis. Nors dažnai valdymą norima sieti su valdymo sistema ar struktūra, kuria grindžiamas procesas – t.y. susitarimai, procedūros, konvencijos ar politikos, pagal kurias nustatoma, kas gauna galią, kaip priimami sprendimai ir kaip taikoma atskaitomybė, bet valdymas kartu yra susijęs ir su strateginiais valdymo aspektais, didesniais sprendimais dėl krypties ir vaidmenų – t.y. ne tik apie tai, kur eiti, bet ir apie tai, kas turėtų dalyvauti sprendžiant, kokiais gebėjimais (31).
Geras valdymas yra sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesas. Tai ne apie "teisingus" sprendimus, bet apie geriausią šių sprendimų priėmimo procesą (2).
Visuose sektoriuose, neatsižvelgiant į jų paskirtį, vis dažniau stengiamasi parodyti, kaip gerai jie valdomi (32). Tiek valstybiniame sektoriuje, tiek visuomenėje plačiai vartojamos sąvokos Geras valdymas (angl. „Good Governance“), Naujasis viešasis valdymas (angl. New Public Governance), Naujoji viešoji vadyba (angl. New Public Management), Naujasis valdymas (angl. „New Governance“), Sumanus viešasis valdymas (angl. „Smart Public Governance“), skirtos pabrėžti valdymo gerumą, išskirtinumą. Valdymas, jo principai grindžiami gerąja valdymo praktika tampa svarbūs daugeliui valdymo organų (32). Gero valdymo sąvoka galima laikyti pirmine, iš kurios kilo visos kitos sąvokos skirtos valdymui apibrėžti. Todėl svarbu apibrėžti šios sąvokos koncepciją, reikšmę ir poreikio kaitą besikeičiančiame socialiniame kontekste.
Terminas Geras valdymas, atsiradęs Naujojoje Zelandijoje ir paplitęs anglosaksų kilmės šalyse
(Jungtinė Karalystė, Australija, JAV ir Kanada) pirmą kartą pasirodė Jungtinių Tautų Organizacijos ir Pasaulio Banko dokumentuose XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje. Pasaulio Bankas, kaip tarptautinė finansinė institucija vykdydama plačias finansinės ir ekonominės pagalbos programas besivystančiose Azijos, Afrikos šalyse siekė šalių administracinio potencialo vystymo, makroekonominių rodiklių gerinimo, socialinės atskirties ir vargo mažinimo, visuomenės ir jos grupių įtraukimo į viešojo sektoriaus institucijų valdymą (33). Pagrindinis argumentas buvo, kad besivystančios šalys susiduria su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis dėl gero valdymo stokos. Taigi, gero valdymo sąvoka vartojama nurodant, kaip šalys turėtų tvarkytis ir plėtotis, valdant ekonominius ir socialinius išteklius (34).
Gero valdymo koncepcija buvo ir yra naudojama praktiniam taikymui, tačiau trečiojo pasaulio šalių patirtis rodo, kad viešojo valdymo reformos, taikant gero valdymo principus, taip pat nėra lengvai įgyvendinamos (33). Su tuo sutinka ir Buškevičiutė (2014) teigdama, kad principai atspindi tik tai, koks valdymas gali būti laikomas geru, tačiau nėra aiškiai nurodoma, kaip juos reikėtų įgyvendinti (34). Nepaisant to, ši koncepcija rado savo nišą ekonominio vystymo kontekste. 1978 m. JAV išleistas pirmas Gero valdymo kodeksas, kaip geriausios praktikos rekomendacijų rinkinys, direktorių valdybos elgsenai ir struktūrai apibrėžti. Nors iki 1992 m. tebuvo išleisti tik 2 kodeksai, 1992 - 2008 m. laikotarpiu net 64 šalys išleido 196 skirtingų gero valdymo kodeksų. Į šį skaičių neįskaičiuojama daugybė kodų emitentų, kurie apima ne tik vertybinių popierių rinkas, jų reguliavimo institucijas, bet ir investuotojų asociacijas, darbdavių asociacijas, profesines asociacijas ir net vyriausybes (35).
Kai yra veiksminga valdyba, užtikrinamas geras valdymas ir lyderystė: suprantamas vaidmuo; užtikrinamas organizacinis tikslas; veiksmingai dirbama tiek asmeniškai, tiek kaip komanda; vykdoma veiksminga kontrolė; elgiamasi sąžiningai (32). Išleisti kodeksai pakankamai veiksmingai pagerino esamą bendrovių valdymo praktiką visose šalyse, nes sprendžia aktualius įmonių atskaitomybės ir
skaidrumo klausimus (35). Ir būtent tai neleidžia suabejoti gero valdymo koncepcijos, jo principų praktine svarba ir nauda.
Tačiau gero valdymo principų nustatymas yra sudėtingas ir prieštaringas procesas (31). Kiekvienas autorius ar organizacija bando išryškinti jų manymu svarbiausius principus, kurie dažnai skiriasi, stokoja bendrumo. Tai galima pastebėti atliekant lyginamąją analizę.
Labai ryškus pavyzdys, van Doeveren (2011) pateikti bendri gero valdymo principai. Jie remiasi septynių šios koncepcijos veikimo, aprašymų analize, kuomet įvardijama keletas savybių/ principų, susijusių su taisyklių nustatymo, taikymo ir vykdymo procesu. Kadangi keturios pirmosios tarptautinės institucijos ((Europos Sąjunga - (angl. European Union – EU (2001 m.); Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos - (angl. Organization for Economic Cooperation and Development – OECD (2007 m.), Pasaulio bankas - (angl. World Bank – WB (2008 m.) ir Jungtinės Tautos (angl. United Nations – UN (1997, 2009)) nustato gero valdymo principų visame pasaulyje standartą, likusios trys remiasi moslininkų Hyden, Court ir Mease (2001), Smith (2007) ir Weiss (2000) gero valdymo apibrėžimais. Autorius pastebi, kad bendrosios ypatybės, jų konvergencija pasireiškia tik tarp penkių gero valdymo principų - atskaitomybės, veiksmingumo ir efektyvumo, atvirumo/ skaidrumo, dalyvavimo ir teisės viršenybės principų (3 lentelė, 3 priedas) (36). Taigi gero valdymo koncepciją vienija bendrieji viešojo valdymo principai (34). Tačiau lentelės turinys taip pat atspindi didžiulę painiavą, susijusią su koncepcija. Mat esama daug principų, kurie iš esmės skiriasi ir traktuojami skirtingai. Tai dar labiau išryškėja išsamiau analizuojant keturių pirmųjų tarptautinių organizacijų (EU, OECD, WB, UN) gero valdymo principų aprašymus (4 lentelė, 3 priedas). Nors iš esmės pateikiami tie patys principai, kurie panašūs, tačiau skirtingos institucijos išskiria skirtingą jų reikšmę. Ir tai dar labiau padidina painiavą ieškant principų bendrumo (36).
Gero valdymo koncepcijai ir jos realizavimui viešojo sektoriaus praktinėje veikloje pritaria Europos Komisijos struktūros. Kadangi geras viešasis valdymas suprantamas pirmiausia kaip dalyvavimu grįstas valdymas, gerą valdymą siūloma taikyti ir išsivysčiusių Europos Sąjungos, kitų Vakarų šalių administracinių sistemų efektyvumo, demokratijos, piliečių dalyvavimo bei atskirų šalių realizuojamų sprendimų integravimo į bendrą Europos Sąjungos veiklą užtikrinimui (33). Taigi, geras valdymas, jo koncepcijos, bruožai, principai yra susiję su viešojo administravimo bei valdymo tobulinimu. Apjungus bruožus, kurie išskiria gero valdymo modelį iš kitų viešojo administravimo teorinių modelių, ir svarbiausius principus, kuriuos galima pritaikyti ir įgyvendinti praktikoje, gaunama vientisa gero valdymo modelio sistema. Šią sistemą suformuoja trys pagrindiniai veiksniai (viešosios institucijos plėtra; administracinių gebėjimų stiprinimas bei veiklos optimizavimas), darantys įtaką viešosios institucijos veiklai bei gero valdymo modelio įgyvendinimui, funkcionavimui viešojoje institucijoje (2 pav.)(8).
2 pav. Gero valdymo veiksniai (sudaryta pagal Viešosios politikos ir vadybos instituto atstovus, 2013)(8)
Viešojo sektoriaus pertvarkos neaplenkė ir Sveikatos priežiūros sistemos. Šių pertvarkų priežastimi tapo: 1) ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė, augantys pacientų sveikatos priežiūros poreikiai ir lūkesčiai, keliantys sunkiai valdomą sveikatos priežiūros išlaidų augimą; 2) sparti medicinos mokslo ir praktikos pažanga, sveikatos priežiūros technologijų inovacijų bei plėtros, teisinės bazės kaita, didėjantis sveikatos priežiūros specialistų trūkumas, nuolat vykstančių sveikatos sektoriaus reformų keliama didelė įtampa, daranti sveikatos priežiūrą vis sudėtingesnę ir rizikingesnę tiek pacientams, tiek darbuotojams; 3) visuomenė, žiniasklaida, politikai ir sveikatos priežiūros vadybininkai mokslinių tyrimų sveikatos priežiūros srityje rezultatų dėka pamatę didelius sveikatos priežiūros sektoriaus organizacijų vadybos ir veiklos kokybės trūkumus, kurie lemia žemą efektyvumą, didelį nepageidaujamų įvykių skaičių bei dėl to patiriamus nuostolius; 4) globalizacijos procesai, apėmę sveikatos priežiūros paslaugų rinką (pvz., medicinos turizmas), kurie kelia naujus saugos ir kokybės reikalavimus šalių nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms. Todėl uždaras Sveikatos priežiūros sektorius turėjo keistis link atvirumo, nuolatinio kokybės gerinimo bei pacientų saugos užtikrinimo (37). Taip pat svarbiais tapo kainos ir kokybės, pacientų pasitenkinimo klausimai.
Šie sveikatos priežiūros sistemos politikos pokyčiai lėmė tai, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų administratoriai, politikos formuotojai ir mokslininkai susidūrė su sunkumais nusakant asmens sveikatos priežiūros įstaigos gero valdymo reikšmę bei jo įgyvendinimo galimybes sveikatos priežiūros organizacijose (15, 38). Verslo nišoje sukurti valdymo modeliai, įmonių valdymo principai negali būti tiesiogiai taikomi asmens sveikatos priežiūros įstaigų sektoriui be konkrečių pakeitimų, dėl pastarųjų unikalios visuomeninės padėties, daug įvairių suinteresuotųjų šalių, įvairios aukšto profesionalumo grupių autonomijos bei aiškių verslo tikslų stokos. Nepaisant to, įmonių valdymo modeliai yra "pagrindų sistema", kuria ligoninių sektorius gali savarankiškai vadovautis, formuojant valdymo struktūrą, valdymo subjektų sudėtį, kompetencijų pasidalijimą ir vadovybės bei medicinos personalo santykius (38).
aukštų rezultatų reikėtų laikyti: žinojimą, kas yra valdymas; tikslų įgyvendinimą; vieningą kryptį; vieningą vadovavimą; vieningą atskaitomybę bei atsakomybę; asmeninį tobulėjimą; kokybės valdymą ir valdymo kaštų supratimą (15), tačiau tarptautinės organizacijos pateikia atskirą Sveikatos sistemos valdymui sukurtą vertinimo sistemą. Joje pritaikytas Jungtinių Tautų apibrėžimas ir valdymo principai, įtraukti pagrindiniai PSO valdymo srityse nurodyti parametrai, PAHO pagrindinės visuomenės sveikatos funkcijos ir Pasaulio banko valdymo aspektai. Taip pat buvo pasiūlyta 10 principų analitiniam sveikatos sistemos valdymo vertinimui (39): 1) strateginė vizija; 2) dalyvavimas ir konsensusas; 3) teisės viršenybė; 4) skaidrumas; 5) jautrus atsakas; 6) nuosavybė ir įtrauktis; 7) veiksmingumas ir efektyvumas; 8) atskaitomybė; 9) žvalgybos ir informacijos; 10) etika.
Strateginė vizija. Lyderiai turi turėti strateginę kryptį bei plačią ir ilgalaikę perspektyvą, susijusią su sveikata ir žmonių vystymusi. Taip pat suvokti istorinį, kultūrinį ir socialinį šios perspektyvos kompleksiškumą (39). Labai svarbu, kad vadovai suprastų savo misijos svarbą bei susitelkę siektų užsibrėžto tikslo (15).
Dalyvavimas ir sutarimas dėl orientavimo. Visi piliečiai turi turėti balsą priimant sprendimus tiesiogiai ar per atstovus. Svarbūs yra konstruktyvaus dalyvavimo gebėjimai ir jų ugdymas. Sveikatos priežiūroje taip pat turi būti suteikta galimybė priimti sprendimus dėl sveikatos, tiesiogiai arba per teisėtas tarpines institucijas, atstovaujančias jų interesams. Toks platus dalyvavimas yra pagrįstas asociacijų ir kalbos laisve taip pat konstruktyviu dalyvavimu. Taigi geras sveikatos sistemos valdymas skatina skirtingus interesus, kad būtų pasiektas bendras sutarimas dėl to, kas geriausiai atitinkamai grupei, ir jei tik yra įmanoma siekiama susitarimo, dėl sveikatos politikos ir procedūrų (39).
Teisės viršenybė. Teisinis reglamentavimas turi būti teisingas ir nešališkas, paremtas žmogaus teisėmis. Teisingumas organizacijoje apibrėžia socialinės sąveikos kokybę darbe, kuris apima tris aspektus: procedūrinį teisingumą (sprendimų priėmimo tvarkos teisingumą), teisingumą (rezultatų teisingumą) ir santykinį teisingumą (teisingumą ir sąžiningumą, kaip priežiūros institucijos taiko asmeninį elgesį su asmenimis) (40). Sveikatos teisinių klausimų pagrindai turi būti sąžiningi, o su žmogaus sveikata susiję įstatymai vykdoma nešališkai (39).
Skaidrumas. Atvirumas ir skaidrumas remiasi atviru informacijos skleidimu. Informacijos turi būti pateikiama pakankamai, kad būtų galima stebėti ir suprasti institucijų veiklą. Sveikatos priežiūros srityje galioja ta pati taisyklė - laisvas informacijos srautas visais sveikatos klausimais (39). Kachalia (2013) teigimu, skaidrumas sveikatos priežiūros sistemoje - ypač kai viskas vyksta negerai - vis labiau laikoma būtina gerinant sveikatos priežiūros kokybę (41). Todėl procesai ir informacija institucijoje turėtų būti tiesiogiai prieinami su jais susijusiems asmenims, kaip ir pateikiama pakankamai informacijos, kad būtų galima suprasti ir stebėti sveikatos klausimus (39).
Jautrus atsakas. Sveikatos priežiūros institucijos ir jų procesai turi tarnauti visiems suinteresuotiesiems subjektams, siekiant užtikrinti, kad politika ir programos atitiktų jų vartotojų sveikatos ir nesveikatos poreikius (39).
Nuosavybė ir įtrauktis. Visi turi turėti galimybę gerinti ar išlaikyti savo sveikatą ir gerovę (39). Efektyvumas ir veiksmingumas. Siekiama poreikius tenkinančių rezultatų, geriausiai panaudojant turimus išteklius. Sveikatos priežiūros srityje procesai ir institucijos taip pat turi pateikti rezultatus, atitinkančius gyventojų poreikius ir daryti įtaką sveikatos rezultatams, kuo geriau panaudojant išteklius (39). Todėl našiam asmens sveikatos priežiūros įstaigų valdymui būtini: efektyvus ir atsakingas lėšų naudojimas, profesionalus vadovavimas ir kompetentingo valdymo struktūra. Būtinos veiklos efektyvumo, stebėjimo ir ataskaitų teikimo sistemos, kurios padeda susidaryti išsamų vaizdą apie klinikinę veiklą bei veiklos efektyvumą. Tokiu būdu visos nepageidaujamos tendencijos greitai nustatomos ir pataisomos. Jei asmens sveikatos priežiūros įstaigos administratoriai sugeba užsitarnauti ir išlaikyti visuomenės pasitikėjimą, gerai prižiūrėti bendruomenės išteklių paskirstymą ir užtikrinti aukštos kokybės priežiūrą, jie gali tapti labai svarbiu valdybos turtu (15).
Atskaitomybė. Asmenys, priimantys sprendimus vyriausybėje, privačiose ir nevyriausybinėse organizacijose, yra atskaitingi visuomenei ir suinteresuotosioms šalims. Tai tradicinių ir naujai atsirandančių suinteresuotųjų šalių ir subjektų supratimas bei organizacijos veiklos skaidrumo skatinimas (15). Ši atskaitomybė skiriasi priklausomai nuo organizacijos ir ar sprendimas yra vidinis ar išorinis (39).
Žvalgyba ir informacija. Jos yra labai svarbios norint gerai suprasti sveikatos sistemą, be jų neįmanoma pateikti pagrįstų įrodymais sprendimų, kurie įtakoja skirtingų interesų grupių elgesį, palaikant ar bent jau neprieštaraujant strateginei sveikatos vizijai (39).
Etika. Visuotinai pripažinti sveikatos priežiūros etikos principai yra pagarba, savarankiškumas, neliečiamumas, gerovė ir teisingumas. Sveikatos priežiūros etika, apimanti etikos aspektus sveikatos bei sveikatos tyrimų srityje, yra svarbi siekiant apsaugoti pacientus ir jų teises (39). Todėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovai turi įkūnyti ir išreikšti organizacijos vertybes bei etiką, jie taip pat privalo sugebėti priimti teisingus sprendimus įvairiose situacijose (15).
Tačiau šie tarptautinių organizacijų suformuoti sveikatos priežiūros sektoriui skirti gero valdymo principai dar negarantuoja jų įgyvendinimo sėkmės. Šiame sektoriuje, kaip ir bet kurioje kitoje viešojoje institucijoje turi būti taikomas gero valdymo modelis, užtikrinantis kokybišką šios institucijos veiklą bei galimybę ją tobulinti nacionaliniame, regioniniame ar vietos savivaldos lygmenyse. Todėl labai svarbu identifikuoti jau anksčiau minėtų pagrindinių gero valdymo veiksnių požymius (3 pav.)(8).
3 pav. Gero valdymo veiksnių raiška (sudaryta autorės pagal Petrauskienę, Predkelytę, 2014)(8)
Galiausiai įgyvendinant gero valdymo modelius asmens sveikatos priežiūros įstaigose svarbu suprasti apie tai, kas yra valdymas, tikslų įgyvendinimas, vykdomosios valdymo komandos santykiai, vieninga kryptis, vieningas vadovavimas, atskaitomybė, atsakomybė, asmeninis tobulėjimas ir valdymo kaštų supratimas. Nuo to, kaip gerai valdoma, reikšmingai įtakojamos sveikatos priežiūros organizacijos, šių organizacijų aptarnaujamos bendruomenės, taip pat pacientai, medicinos personalas bei kiti darbuotojai. Pagrindinės kliūtys, trukdančios pasiekti gero valdymo sveikatos priežiūros įstaigose yra nenoras priimti iššūkius; prastų veiklos rezultatų toleravimas ir nenoras klausyti, ką sako kiti (15).
Apibendrinant galima teigti, kad vien valdymo šiandien nebeužtenka. Prieš du dešimtmečius atsiradusi gero valdymo teorija pradėta plačiai taikyti praktiškai, siekiant pagerinti valdymo sistemą. Dėl teorijų ir principų įvairovės, neapibrėžtumo ir painiavos, tai sunkiai sekasi, tačiau sėkmės atveju pastebima nenuneigiama nauda. Su geru valdymu susijusios pertvarkos neaplenkė ne tik viešojo, bet ir sveikatos priežiūros sistemos sektoriaus. Nors ir susiduriant su specifinėmis valdymo gerinimo dilemomis, tačiau ir čia buvo ieškoma gero valdymo sukūrimo būdų. Indentifikavus geram sveikatos priežiūros sistemos valdymui skirtus principus, bruožus bei juos apjungus su gero valdymo veiksniais, sukuriamas funkcionuojantis gero valdymo modelis, užtikrinantis kokybišką sveikatos priežiūros įstaigos veiklą bei tobulinimo galimybes nacionaliniame, regioniniame ar vietos savivaldos lygmenyje.
Tačiau valdymas negali virsti geru valdymu, jei nenorima prisiimti iššūkių, toleruojami prasti rezultatai, neįsiklausoma į kitų teikiamus siūlymus.
1.3. Gero valdymo principų įgyvendinimo ir pacientų saugos sąsajos sveikatos
priežiūros įstaigoje: mokslinių tyrimų analizė
Ryšio tarp gero valdymo principų įgyvendinimo ir pacientų saugos nustatymas, palengvintų šių dviejų praktikų taikymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Tačiau šiandien šios temos vis dar dažnai nagrinėjamos atskirai ir daugiau teoriniame lygmenyje. Mokslinių tyrimų negausu, arba jie yra atliekami bakalauro, magistro, doktorantūros studijų metu, nefinansuojami valstybės. Taip pat mažai sutinkama ir akademinių publikacijų. Tik JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės pateikiamose publikacijose sutinkami empiriniai valstybiniu lygiu atlikti tyrimai, kurie naudojami visos pacientų saugos ir valdymo sistemos tobulinimui. Tačiau ir šios šalys nuogastauja ir kelia tyrimų rezultatų palyginimo su kitomis šalimis, organizacijomis problemą.
Ar yra ryšys tarp efektyvios valdybos kontrolės ir priežiūros kokybės? Kanados pacientų saugos instituto (2010) duomenimis, empiriniai įrodymai, patvirtinantys šį argumentą, sutinkami tik dviejuose JAV atliktuose tyrimuose, kuomet nustatyti ryšiai tarp valdybos, vyresniojo vadovo veiklos bei aukštesnės priežiūros kokybės. Pirmasis Vaughn ir jo kolegų atliktas tyrimas 2006 m. panaudojant 413 asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų iš aštuonių valstijų apklausą apie kokybės gerinimo iniciatyvų įgyvendinimą: vadovybės įsitraukimas į jų sveikatos priežiūros įstaigos priežiūros kokybę; išorės veiksnių turinčių didelį poveikį lyderystės dalyvavimui kokybėje (pvz., Vyriausybės ir akreditacijos organizacijų); atsakymai į klausimą "Koks vienas pakeitimas leistų pasiekti didžiausią kokybę jūsų sveikatos priežiūros įstaigoje?"; ryšys tarp lyderio dalyvavimo kokybės įgyvendinime ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos klinikinės veiklos rezultatų. Šie duomenys buvo susieti su kokybiniais rodikliais, pagrįstais rizika konkretiems sergamumo, moralės ir komplikacijų rodikliams. Autoriai taip pat nustatė, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose vadyba ir medicininis personalas glaudžiai bendradarbiavo nustatant kokybės strategiją, turėjo geresnius klinikinius rezultatus. Geresnius klinikinius rezultatus turėjo ir sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose vyresniųjų vadovų atlyginimai iš dalies priklausė nuo kokybės.
Antrasis tyrimas, Jiang ir jo kolegų 2009 m. buvo atliktas analizuojant valdybų praktikos kokybę, lyginant priežiūros procesų duomenimis su širdies priepuolių, širdies nepakankamumų ir pneumonijų duomenų rezultatais. Autoriai nustatė statistiškai reikšmingą koreliaciją tarp priežiūros proceso priemonių ir mirtingumo bei valdybos kokybės komiteto veiklos priemonių (strateginių tikslų nustatymo valdybos kokybės gerinimui; klinikinės kokybės rodiklių naudojimo ir pacientų saugos;
