Vaistų nuo skausmo naudojimas šunims

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKA

Kamilė Vaičiulytė

Vaistų nuo skausmo naudojimas šunims

Use of analgesics in dogs

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Dr. Marija Ivaškienė

(2)

2 DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ

KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Vaistų nuo skausmo naudojimas šunims“:

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

Kamilė Vaičiulytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Kamilė Vaičiulytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO Dr. Marija Ivaškienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

dr. B. Karvelienė

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas,

pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas,

pavardė)

(3)

3

TURINYS

SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9 1.1. Skausmas ... 9

1.1.1. Gyvūnų elgesys esant skausmui. ... 11

1.2. Vaistai nuo skausmo ... 15

1.2.1. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ... 16

1.2.1.1. NVNU veikimo mechanizmas ... 18

1.2.1.2. Veterinarijoje dažniausiai naudojami NVNU skausmui malšinti ... 19

1.2.1.3. NVNU šalutiniai poveikiai ... 21

1.2.2. Opioidai ... 22

1.2.2.1. Veterinarijoje dažniausiai naudojami opioidai ... 25

1.2.1.3. Opioidų šalutiniai poveikiai ... 26

1.2.3. Adjuvantiniai analgetikai ... 26

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 28

2.1. Statistinė duomenų analizė ... 29

3. TYRIMO REZULTATAI ... 30

3.1. Veterinarinių vaistų registro analizė ... 30

3.2. Anketinio tyrimo analizė ... 36

3.3. Tyrimo „X“ klinikoje analizė ... 47

3.3.1. Šunų skaumo priežasčių analizė ... 47

(4)

4

SANTRAUKA

Vaistų nuo skausmo naudojimas šunims Kamilė Vaičiulytė

Magistro baigiamasis darbas

Skausmas – dažniausias ligos simptomas, verčiantis ieškoti pagalbos. Gydytojo pareiga nustatyti ir gydyti priežastį, sukėlusią skausmą, bei gydyti skausmą, neatsižvelgiant į tai, ar priežastį įmanoma pašalinti. Skausmas išsekina ligonį, sulėtina sveikimą, audinių gijimą, neigiamai veikia psichiką ir fizinį aktyvumą, blogina gyvenimo kokybę.

Darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos akademijoje dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje.

Darbo tikslas: išanalizuoti šunims dažniausiai naudojamus vaistus nuo skausmo pasirinktinėse veterinarijos klinikose.

Darbo apimtis – 60 puslapių, jame pateiktos 2 lentelės ir 16 paveikslų.

Darbe buvo analizuojami Lietuvos veterinarinių vaistų registro duomenys apie vaistus nuo skausmo šunims, atlikta anketinė Lietuvos veterinarijos gydytojų apklausa apie jų praktikoje naudojamus vaistus nuo skausmo, privačioje Kauno „X“ veterinarijos klinikoje atliktas tyrimas su skausmą jaučiančiais šunimis, vertinamas jų skausmo slopinimas.

Rezultatai ir išvados. Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos veterinarijos vaistų registre 2017 m. gruodžio mėnesio duomenimis registruota 55 vaistai nuo skausmo šunims. Didžiausią dalį (60 proc.) sudaro nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), iš kurių daugiausia registruota meloksikamo (51,5 proc.) Atlikus apklausą nustatyta, kad veterinarijos gydytojai šunų skausmo malšinimui dažniausiai naudoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) – karprofeną, metamizolo natrio druską. Kauno “X“ veterinarijos klinikoje šunų dažniausios skausmo priežastys buvo: pooperacinis skausmas, virškinimo organų, burnos ertmės ir ortopediniai skausmai. Šiems skausmams malšinti „X“ veterinarijos klinikoje dažniausiai naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – karprofenas, metamizolo natrio druska, robenakoksibas.

(5)

5

SUMMARY

Use of analgesics in dogs Kamilė Vaičiulytė

Master‘s Thesis

Pain is the most common symptom of the disease, which causes the search for help. The duty of the veterinary doctor is to identify and treat the cause of pain, and to treat the pain, regardless of whether the cause can be eliminated. Pain exhausts the patient, slows down the healing of the tissues, adversely affects the psyche and physical activity, degrades the quality of life.

The research is done at Lithuanian university of health studies Veterinary academy dr. L. Kriauceliunas small animal clinic.

The aim of the work is to analyze dogs the most commonly used analgesics in dogs at selected veterinary clinics.

Thesis consist of 60 pages, it contains 2 tables and 16 figures.

In this work, the data of Lithuanian Register of Veterinary Medicinal Products on analgesics in dogs was analyzed, a questionnaire survey of Lithuanian veterinarians about the pain relief drugs used in their practice was done. At the private “X” veterinary clinics dogs with the symptoms of pain were evaluated and monitored and drugs used for the pain relief were registered.

Results and Conclusions. During the research it was found that at the date of December 2017 y. 55 analgesics were registered in the Lithuanian Register of Veterinary Medicinal Products for use in dogs. The main part (60%) of registered analgesics contains non-steroidal anti-inflammatory drugs (NSAIDs), most of which is meloxicam (51.5%). A questionnaire survey found that usually Lithuanian veterinary doctors use non-steroidal anti-inflammatory drugs (NSAIDs) for the treatment of pain in dogs, such as carprofen, metamizole. In the Kaunas “X” Veterinary Clinic, the most common causes of pain in dogs were: postoperative pain, digestive organs, oral cavity and orthopedic pains. Non-steroidal anti-inflammatory drugs are commonly used in the "X" Veterinary Clinic for such pain relief – carprofen, metamizole, robenacoxib.

(6)

6

SANTRUMPOS

CNS – centrinė nervų sistema COG – ciklooksigenazė COG-1 – ciklooksigenazė-1 COG-2 – ciklooksigenazė-2

G baltymai – GTP prijungiantys baltymai gardž. tabl. – gardžioji tabletė

ger. susp. – geriamoji suspensija inj. tirp. – injekcinis tirpalas n – dažnis

NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo NSAIDs – nonsteroidal anti-inflammatory drugs

NMDA – N-metyl-D-aspartatas (lėtinio skausmo receptoriai) p – reikšmingumo lygmuo, statistinis patikimumas

PGG2 (G2) – prostaglandinas G2 PG – prostaglandinai

PGE1, PGE2, PGF2, PGD2, PGH2 – prostaglandinai: E1,E2, F2, D2, H2 PGI2 – prostaciklinas I2

Proc. – procentai tabl. – tabletė

(7)

7

ĮVADAS

Skausmas – dažniausias ligos simptomas, verčiantis ieškoti pagalbos. Gydytojo pareiga nustatyti ir gydyti priežastį, sukėlusią skausmą, bei gydyti skausmą, neatsižvelgiant į tai, ar priežastį įmanoma pašalinti. Skausmas išsekina ligonį, sulėtina sveikimą, audinių gijimą, neigiamai veikia psichiką ir fizinį aktyvumą, blogina gyvenimo kokybę.

Skausmo kontrole domimasi nuo senų laikų. Su gyvūnų skausmu susiduria veterinarijos gydytojai, gydantys pacientus, mokslininkai, naudojantys gyvus gyvūnus eksperimentuose, dirbantys mokymo laboratorijose. Laisvė nejausti skausmo, nebūti sužalotam, nesirgti yra viena iš penkių gyvūnų laisvių, patvirtintų XX a. pabaigoje Jungtinės Karalystės Ūkinių gyvūnų gerovės tarybos (The Farm Animal Welfare Council, FAWC). Per pastarąjį dešimtmetį skausmo valdymo svarba buvo suvokta bei ištirtos ir paskelbtos įvairios terapinės priemonės ir metodai.

Opioidai ilgai buvo pagrindiniai vaistai nuo skausmo, jų efektyvumas patikrintas daugiametės praktikos. Thomas Syndenham (1624-1689) tvirtino, kad „iš visų vaistų, kuriuos visagalis Dievas davė žmogui kančioms palengvinti, nei vienas nėra toks universalus ir veiksmingas kaip „opijus“. Opioidai nuo seno plačiai naudojami ūminiam ir vėžio sukeltam skausmui gydyti.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) buvo naudojami šimtmečius. Istoriškai taip susiklostė, kad NVNU buvo rekomenduojami tik esant lengvam, lėtiniam skausmui, pabrėžiamas jų netinkamumas vidutinio stiprumo ir stipraus ūminio skausmo slopinimui bei ryšys su sunkiomis virškinimo trakto ir inkstų ligomis. Tačiau, neseniai atsiradus veiksmingiems injekciniams vaistams, buvo nustatyta, kad jie gali slopinti vidutinio stiprumo ir stiprų ūmų skausmą. Neseniai sukurti injekciniai NVNU prilygsta (ir kartais pranašesni) opioidams gydant tiek žmones, tiek ir gyvūnus. Tai labai padėjo valdant skausmą mokslinių tyrimų ir mokymo srityje, kur narkotinių medžiagų kontrolė yra svarbiausia problema.

Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad katės ir šunys yra jautresni nepalankiam nesteroidinių vaistų nuo uždegimo poveikiui, todėl saugūs žmogui analgetikai nebūtinai bus saugūs gyvūnams.

(8)

8 Darbo uždaviniai:

1. Remiantis Lietuvos veterinarinių vaistų registro duomenimis išnagrinėti veterinarijoje registruotus vaistus nuo skausmo šunims.

2. Parengti anketą ir atlikti veterinarijos gydytojų apklausą apie dažniausiai jų praktikoje naudojamus vaistus nuo skausmo šunims.

3. Nustatyti dažniausiai pasitaikančias skausmo priežastis Kauno „X“ veterinarijos klinikoje.

(9)

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Skausmas

„Sedare dolorem divinum est“. Hipocrates. Skausmo malšinimas – dieviškas darbas. Hipokratas

Skausmas (lot. poena – bausmė) – tai fiziologinė organizmo reakcija, normalus biologinis atsakas, kuris apsaugo organizmą nuo aplinkos žalingų veiksnių poveikio ir informuoja apie atsiradusius sveikatos sutrikimus. Tai penktasis organizmo homeostazės ir gyvybės rodiklis. Tai teigiamas skausmo, kaip fenomeno požymis. Lietuvoje vienas svarbiausių žmogaus skausmo gydymo paslaugas reguliuojančių įsakymų yra Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 26 d. Nr. V-608 “Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo pakeitimo” [1]. Kai skausmas tęsiasi, jis pradeda daryti organizmui neigiamą poveikį. Skausmas visuomet yra subjektyvus.

Kaip teigia Europos skausmo federacija, skausmas yra didžiausia sveikatos priežiūros problema Europoje. Nepaisant to, kad ūmus skausmas pagrįstai laikomas ligos arba pažeidimo simptomu, lėtinis ir pasikartojantis skausmas yra specifinė sveikatos priežiūros problema, savarankiška liga.

Skausmo apibrėžimas nusako galimą skausmo kilmę, t. y. audinio pažeidimą (arba ne). Todėl pagal kilmę skausmas skirstomas į:

1. Neuropatinį skausmą – tai skausmas, atsiradęs dėl nervinio audinio pažeidimo, disfunkcijos ar funkcinio sutrikimo. Neuropatinio skausmo pavyzdžiu gali būti ir tarp gyvūnų stebimas fantominis skausmas. Tai skausmo jutimas pašalintoje kūno dalyje, skausmas, kurio neturėtų būti. Manoma, kad fantominis skausmas kyla dėl neurologinių kelių, kuriais plinta nerviniai impulsai į galvos smegenų žievę, bei pačios smegenų žievės atsakingos už jutimo suvokimo persiorganizavimo po galūnės amputacijos. Tarytum ieškodamos galūnės, smegenys interpretuoja praradimą kaip skausmą [2]. Neuropatinis skausmas visada būna patologinis, kaip atsakas į įvairius dirgiklius, arba spontaninis, sukeltas nervų sistemos disfunkcijos ar pažeidimo.

(10)

10 3. Fiziologinį (nocicepcinį) skausmą – tai fiziologinis atsakas į įprastinį skausmą sukeliančius dirgiklius. Tai toks skausmas, kuris pradžioje kyla kaip žalingo stimulo poveikis į audiniuose esančius receptorius (nociceptorius), kur pavirsta skausmo signalu. Skausmo pojūčiui užsitęsus, jis gali tapti lėtiniu nocicepciniu skausmu, t. y. patologiniu skausmu. Pirmieji pajutę skausmą nociceptoriai dirginimą perduoda centrinei nervų sistemai. Dėl sujaudintos galvos smegenų žievės ir simpatinių nervų pakitimų padažnėja širdies darbas ir kvėpavimas, suintensyvėja medžiagų skilimas ir oksidacija. Skausmo dirginimui nesiliovus, centrinė nervų sistema ir simpatiniai nervai slopinami, dėl ko padidėja kraujagyslių pralaidumas, kraujagyslės išsiplečia, širdies darbas susilpnėja, mažėja kraujo spaudimas, gyvūną gali ištikti šokas arba kolapsas.

Fiziologinis skausmas yra skirstomas į dvi kategorijas: somatinis ir visceralinis. Somatinis kūno skausmas, kuris žmonėms buvo apibūdinamas kaip lokalizuoti, aštrūs, skausmai, arba pulsuojantis skausmas, kilęs iš odos ir jungiamojo audinio, įskaitant raumenis, sąnarius ir kaulus [3]. Visceralinį skausmą paprastai sukelia lygiųjų raumenų spazmai, skrandžio, tulžies takų bei žarnyno ligos, inkstų ir šlapimo pūslės uždegimo sukelti šlapimo takų lygiųjų raumenų spazmai. Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų visceraliniai skausmai lydimi neuropatinio ar somatinio skausmo dėl ligos išplitimo vidaus organuose, organų obstrukcijos ar metastazių sukeliamo spaudimo [4].

Pagal trukmę, skiriamos dvi pagrindinės skausmo rūšys:

1. Ūmus skausmas – kyla susižeidus, atliekant operaciją, patyrus nudegimą ar infekciją. Jis gali būti ypač nemalonus, tačiau dažniausiai trunka neilgai ir išnyksta, kuomet sėkmingai įveikiama jo priežastis.

2. Lėtinis skausmas (chroniškas) – ilgalaikis ir atsiranda palengva. Lėtinį skausmą gali nulemti tokios su amžiumi atsirandančios ligos kaip artritas, kaulų ligos ir vėžys. Su tokiu skausmu sudėtinga kovoti, kadangi jis gali tęstis metų metus ar trukti visą gyvūno gyvenimą. Kadangi chroniškas skausmas atsiranda iš lėto, kai kurie gyvūnai įpranta su juo gyventi ir sėkmingai toleruoja. Tačiau veterinarijos gydytojui tokį skausmą nustatyti yra labai sunku.

(11)

11 skyrimas arba laipsniškas terapijos priemonių naudojimo plėtimas. Labai svarbu, naudojant medikamentinį gydymą, ne tik panaikinti ar sumažinti skausmą, bet ir išvengti sunkių vaistinių preparatų sukeliamų nepageidaujamų reakcijų.

1.1.1. Gyvūnų elgesys esant skausmui

Skausmo stebėjimas ir tinkamas jo malšinimas yra svarbus šiuolaikinės veterinarinės medicinos aspektas. Atitinkamas dėmesys esant skausmui, paspartina gyvūno sveikimo procesą tiek nuo sužeidimų, tiek po operacijų ar ligos metu. Adekvati reakcija į skausmą sumažina gyvūno patiriamą stresą, užtikrina tobulesnę jo egzistenciją ir tiesiogiai turi įtakos jo gyvenimo amžiui. Kitaip nei žmonės, gyvūnai instinktyviai skausmą slepia, pvz., katės natūraliai maskuoja skausmo ženklus saugodamos save nuo kitų plėšrūnų. Tačiau skausmo apraiškų nebuvimas nereiškia, kad gyvūnui neskauda. Skausmo atpažinimas ir jo intensyvumo įvertinimas yra būtini veiksmingam jo valdymui. Jei skausmas nėra atpažintas, tai mažai tikėtina, kad jis bus gydomas. Nesugebėjimas įvertinti skausmo intensyvumo trukdo tinkamai parinkti analgetikus, kelia abejonių dėl naudojamos dozės veiksmingumo ir lemia mažiau optimalų gydymą. Gyvūnams, kaip ir žmonėms, kurie negali apie savo skausmą pranešti (pvz., labai jauni ir kognityviai sutrikę) [5, 6], būtina atlikti kitas vertinimo priemones. Daugeliu atvejų skausmas vertinamas atsižvelgiant į gyvūno klinikinę išvaizdą ir bendrą elgesį. Nors šis metodas gali būti nepatikimas, dažniausiai jis veiksmingas daugelio gyvūnų rūšių stipraus skausmo nustatymui. Jis taip pat veiksmingas, kai skausmas yra lokalizuotas į vieną vietą arba į tam tikrą kūno plotą (dėl to pastebimas tam tikras elgesys, jei toje srityje palpuojama) [7].

Nėra jokių visuomenės pripažintų objektyvių kriterijų skausmo laipsnio įvertinimui, kurį patiria gyvūnas. Skirtingų gyvūnų rūšių atsakas į skausmą labai skiriasi, dažnai tos pačios rūšies gyvūnai skirtingai reaguoja į skirtingus skausmo tipus. Svarbu žinoti apie įprastą ir neįprastą atitinkamos rūšies elgesį ir išvaizdą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į stebėtojo poveikį gyvūno elgesiui, pavyzdžiui, kai kurių rūšių gyvūnai, kaip triušiai ir jūrų kiaulytės, gali nustoti judėti, sustingti, ypač jei stebėtojas yra nepažįstamas asmuo.

1-oje lentelėje pateikti keli elgesio požymiai, dažniausiai susiję su skausmu [7]. 1 lentelė. Bendri nuolatinio skausmo elgesio požymiai.

Požymis Reikšmė

(12)

12 Pasikeitusi

išvaizda

Skirtingos gyvūnų rūšys rodo skirtingus išorinės išvaizdos pasikeitimus, tačiau pastebimi ženklai yra akivaizdus judėjimo trūkumas, pasikeitusi laikysena ir pakeista kūno forma. Veislėse, galinčiose tam tikru laipsniu išreikšti snukio emocijas, normali išraiška gali pasikeisti.

Pasikeitęs elgesys Elgesys gali būti slopinamas. Gyvūnai gali likti nemobilūs arba nenorėti stovėti ar judėti, net jei jie yra sutrikę. Jie taip pat gali parodyti nerimą (pvz., atsigulti ir atsikelti, svorio pasikeitimas, sukimasis ar slinkimas ratu ) ar miego sutrikimai. Didelės gyvūnų rūšys gali grumtis, pradėti gesti dantys, sustorėti (ypač avys ir ožkos). Pirminius skausmo požymius dažnai rodo akys. Skausmą jaučiantys gyvūnai taip pat gali rodyti pakeistą socialinę sąveiką su kitais savo grupėje esančiais gyvūnais.

Vokalizacija Gyvūnai gali vokalizuoti (skleisti garsus), kai prie jų prisiartinama ar yra gydomi, arba kai liečiama konkreti kūno dalis.

Susižalojimas Gyvūnai gali laižyti, kandžioti, braižyti, purtyti ar trinti skausmingą plotą.

Prakaitavimas Rūšims, kuriems būdingas prakaitas (arkliai). Per daug prakaito dažnai siejama su tam tikromis skausmo formomis (pvz., diegliai).

Apetito praradimas Sergantys gyvūnai dažnai nustoja ėsti ir gerti, arba žymiai sumažina maisto medžiagų suvartojimą, todėl greitai prarandamas svoris.

Su skausmu susijęs pakitęs gyvūnų elgesys ar jo išraiška yra įspėjimo signalas aplinkiniams apie galimą žalą, kad jie būtų pasirengę reaguoti. Tad skausmą patiriančių gyvūnų signalai gali nulemti šalia esančiųjų reakciją. Kai gyvūnams skauda, gyvūnai elgiasi kitaip nei žmonės. Verta nepamiršti, kad jų skausmo slenkstis gali būti ganėtinai aukštas ir jie iš paskutiniųjų stengsis neparodyti, kad kenčia. Dažnai šeimininkai nesupranta, kodėl susirgęs augintinis elgiasi neįprastai, pavyzdžiui, tampa uždaras, nenori bendrauti, grasina įkąsti ar tiesiog bando nueiti ir pasislėpti. Taip pat dažnai šeimininkai linkę pakitusio elgesio priežastis suversti kokiai nors kitai priežasčiai, pvz., „blogai nuotaikai“ ar orų permainoms, kai gyvūnui tuo metu tiesiog skauda.

(13)

13 aktyvumą [9], todėl elgesio pokyčiai po šio vaisto naudojimo operacijos metu galėjo atsirasti dėl veiksmingo skausmo malšinimo ar nespecifinio vaisto poveikio. Priešingai, NVNU turi labai nedidelį poveikį elgesiui sveikiems, nepatiriantiems skausmo gyvūnams, todėl ši problema nėra reikšminga naudojant šiuos analgetikus [10, 11]. Be to, po tam tikrų procedūrų reikšmingi skausmo elgesio požymiai gali pasireikšti praėjus 6 - 8 valandoms [12], taigi šie rezultatai gali būti susiję su analgetikų naudojimu gyvūnams, kurie nepatyrė skausmo. Tokiomis aplinkybėmis šalutiniai poveikiai, tokie kaip sedacija ar pykinimas, gali būti daug reikšmingesni. Be to, ne visada lengva interpretuoti analgetikų įtaką kūno svoriui po operacijos. Kai kuriuose tyrimuose, po pradinio numanomo teigiamo poveikio, gyvūnai, kuriems atlikta chirurgija ir kurie nebuvo gydomi pooperaciniais analgetikais, per 2-3 dienas priaugo svorio [13].

Šunų kai kuriuos skausmo požymius sunku su kuo nors supainioti, pvz., šlubavimą. Šuo tiesiog sėdės įsitempęs, susikūprinęs ir kentės. Šunų skausmas paprastai būna mažiau budrus ir tylesnis nei įprasta, nors mažų veislių šunys paprastai labiau reaguoja į aplinkos pokyčius nei stambių veislių šunys. Esant skausmui šunys gali judėti sunkiai arba visai nejudėti, o jei stiprus skausmas gali pasikeisti laikysena, kad sumažėtų diskomfortas. Esant mažesniam skausmui šunys gali pasirodyti neramūs ir labiau budrūs. Kiti akivaizdūs galimi pasikeitimai yra nepasitenkinimas, drebulys ir padažnėjęs kvėpavimas. Skausmą patiriantys šunys gali kąsti, brėžti apsisaugoti nuo skausmingų sričių, net jei jie yra neįprastai susirūpinę ar agresyvūs. Jų atsakymas į pažįstamą gydantį asmenį gali būti skirtingas, pavyzdžiui, šuo jaučiantis skausmą gali nesugebėti pasukti uodegos. Laižymasis kartais siejamas su lokalizuotu skausmu. Vienos galūnės skausmas paprastai sukelia galūnės susilpnėjimą, todėl šuo patiriantis skausmą nesistengia ja naudotis. Spontaninis lojimas yra mažai tikėtinas. Šunys dažniausiai inkščia, kaukia ypač jei jie be priežiūros, ir gali urgzti be akivaizdžios provokacijos. Tačiau vokalizacijos (lojimas, kaukimas, urzgimas) trūkumas ar pernelyg didelis vokalizavimas nėra patikimas skausmo rodiklis [7].

Perdėta kailio priežiūra. Šunys stengiasi išsivalyti žaizdas, todėl visi įpjovimai, įbrėžimai, nulaužti nagai, abscesai ir kt. būna aktyviai laižomi. Jei šuo dažnai arba nepaliaudamas laižo kurią nors kūno vietą, ten reikia ieškoti problemų.

(14)

14 Skausmingos vietos kandžiojimas. Kai kurie šunys kandžioja skaudamą vietą. Kuo skausmas stipresnis, tuo intensyviau jie tai daro.

Problemos burnos ertmėje. Jei skauda dantis ar yra bėdų su burnos ertme, rijimu – šuo kiša letenas į nasrus, bando graužti kietus daiktus, kasosi, trina snukį į kietus paviršius.

Problemos lyties organuose. Jei yra problemų dėl lyties organų (ypač patinams) gyvūnas aktyviai laižo šią sritį.

Miego sutrikimai. Šuo pradeda daug miegoti arba, atvirkščiai, dažnai prabunda, neįstengia ilgai miegoti. Kuris variantas bus – priklauso nuo skausmo pobūdžio.

Ėdimo ir gėrimo sutrikimai. Jei šuniui skauda burną, gerklę ar pilvą, jis gali atsisakyti ėdalo, o kartais ir vandens. Ėdesio atsisakymas dar gali byloti apie pykinimą, didelius skausmus kitose kūno vietose. Esant kai kuriems uždegiminiams procesams, išgeriama kur kas daugiau vandens.

Dusulys, sunkus ir (arba) paviršinis kvėpavimas – akivaizdus stipraus skausmo požymis. Kartais vienintelis.

Priverstinė poza ir neramumas. Jei šuo nuolat keičia padėtį, gulasi, iškart keliasi, vaikšto, ieško vietos, vėl gulasi, vėl stojasi – vadinasi, jį kažkas kamuoja. Kartais, skausmui pasireiškiant tam tikrose vietose, šunys griebiasi priverstinės pozos, pvz., susikūprinusi nugara rodo pilvo srities skausmus. Kiti neramaus elgesio požymiai gali būti vaikščiojimas ratu, chaotiški judesiai. Šuo gali sunkiai ar nenoriai keltis ar gultis, atsisakyti užšokti ant sofos ir panašiai.

Agresija be priežasties. Dažnas šuo gali išreikšti nepasitenkinimą, jei liečiamasi prie skaudamos vietos. Kartais gali net kandžiotis ar urgzti, kai stipriai liečiama skaudama letena, pilvas ar kita vieta. Prieš pradedant ieškoti psichologinių šuns agresijos priežasčių, būtina įsitikinti, ar jo nekamuoja skausmas ir jis nenori pranešti, jog šios vietos liesti negalima. Taip pat agresija gali pasireikšti dėl nuolatinio sudirgimo nuolat jaučiant skausmą. Tiek žmonėms, tiek gyvūnams skausmas kartais tampa neadekvataus elgesio priežastimi.

Bendravimas. Kiekvienas šuo skirtingai reaguoja į blogą savijautą. Vienas stengsis kuo toliau pasislėpti, kad tik jo niekas neliestų, kitas, atvirkščiai – visą laiką laikysis greta ir kiš skaudamą vietą po rankomis, kad paglostytų (tai tinka ne visoms vietoms ir ne visiems skausmo tipams). Dėmesingas, savo augintinį pažįstantis šeimininkas iš karto pastebės, kad šuns elgesys pasikeitė.

(15)

15 organuose, skausmus stuburo srityje. Tai tinka ir ėjimui kaip medinėmis kojomis, taip pat bet kokiems eisenos pokyčiams.

Neįprastas elgesys šlapinantis ar tuštinantis. Bandymai šlapinimosi ar tuštinimosi metu pereiti į kitą vietą, rasti kitą padėtį, nebūdinga poza, dažnas šlapinimasis ar tuštinimasis, vokalizacija – lojimas, cypimas ar kitokie garsai, lydintys šlapinimosi ar tuštinimosi procesą – ženklai, kad gyvūnas jaučia skausmą.

Kiti skausmo požymiai:

Dažnas ar labai įdėmus skaudančios kūno vietos apžiūrinėjimas. Kartais jį gali lydėti nuostaba ar agresija.

Galvos palenkimas į vieną pusę. Tai gali rodyti neurologines problemas, taip pat ausies skausmą, kurios nors galvos srities skausmą, vidinės ausies uždegimą.

Traukuliai, drebėjimas. Ypač būdinga brachicefalinėms veislėms. Pavyzdžiui, prancūzų buldogams pasireiškiantis drebulys dažnai byloja apie slankstelio patologiją – pleišto formos slankstelį.

Katės, mažiau pastebimai reaguoja į aplinkos pokyčius, nei šunys, bendra nepakankamai gera savijauta yra svarbus skausmo požymis. Esant skausmui katė paprastai būna tyli ir turi baiminančią snukio išraišką (pvz., suraukta kakta) [7]. Gyvūnas gali ašaroti, šnypšti, urzgėti ar mauroti, jei prie jų priartėjama ar tiesiog nori pajudėti. Jie linkę slėptis ar atsiskirti nuo kitų kačių. Jų laikysena tampa standi ir nenormali, skiriasi nuo skausmingos vietos. Jei skausmas yra galvoje ar ausyse, gyvūnas gali nukreipti galvą link nukentėjusios pusės. Katė su apibendrintu skausmu, tiek krūtinės ląstos srityje, tiek pilvo srityje gali susigūžti ar susikūprinti. Jei skausmas yra tik krūtinės ląstoje, galva, kaklas ir kūnas gali būti išplėsti. Katė su pilvo ar nugaros skausmu gali stovėti arba gulėti ant šono, nugarą suapvalinti ar keistai vaikščioti. Laižymasis kartais siejamas su lokalizuotu skausmu. Vienos galūnės skausmas paprastai sukelia susilpnėjusią galūnę, todėl katė jaučianti skausmą, nesistengia ja naudotis. Esant sunkiam ar lėtiniam skausmui katės atrodo sutrikusios ir elgiasi žymiai kitaip nei įprastai. Liečiant ar palpuojant skaudamą vietą, gali kilti neatidėliotina smurtinė reakcija ir bandymas pabėgti. Sumažėjęs maisto ir vandens suvartojimas gali būti skausmo rodiklis.

1.2. Vaistai nuo skausmo

(16)

16 kokį skausmą, stresą ar baimę su kuria susiduria gyvūnai. Vaistų nuo skausmo tinkamas parinkimas gali būti nelengvas ir sudėtingas, todėl labai svarbu sugebėti pritaikyti saugų ir veiksmingą gydymo būdą.

Vaistai nuo skausmo dažnai vadinami analgetikais (gr. analgetos – beskausmis). Analgezija yra terminas, apibūdinantis skausmo jutimo slopinimą, ir jo svarba veterinarijoje vis labiau pripažįstama.

Analgetikai skiriami į: tikruosius analgetikus (opioidiniai – narkotiniai ir neopioidiniai – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) ir adjuvantinius analgetikus (antiepilepsiniai ir kt.)

Veterinarijoje skausmo gydymui dažniausiai naudojamos šios vaistinių preparatų grupės (pagal ATC – anatominę terapinę cheminę klasifikaciją):

• M01A – nesteroidiniai, priešreumatiniai ir priešuždegiminiai vaistai; • N02B – analgetikai, opioidai, kiti analgetikai ir karštį mažinantys vaistai;

• Adjuvantai (papildomi) – (anksiolitikai, vietiniai anestetikai, kortikosteroidai, centrinio poveikio miorelaksantai).

Pagal veikimo mechanizmą naudojamos analgetikų grupės [14]:

 nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – slopina skausmo mediatorius tiek centriniu, tiek periferiniu būdu;

 α2 agonistai – (medetomidinas, ksilazinas) jungiasi su α2 receptoriumi centrinėje ir periferinėje nervų sistemoje, sukeldami sedaciją ir analgeziją;

 opioidiniai analgetikai – slopina aferentinius skausmo kelius tiek centrinėje nervų sistemoje, tiek periferinėje;

 disociatyvūs anestetikai (pvz., ketaminas, bendrasis anestetikas veikiantis skirtingai nei kitos anestezuojančios ar raminančios medžiagos) – veikia visą centrinę nervų sistemą;

 vietiniai anestetikai – blokuoja jutiminių nervinių impulsų perdavimą.

Labai dažnai skausmas yra lydimas karščiavimu, todėl ir šių simptomų malšinimas turėtų būti kompleksinis. Tokiais atvejais turėtų būti naudojami vaistai, turintys platesnį terapinio veikimo spektrą, tokie kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – mažinantys ne tik skausmą, bet ir karščiavimą.

1.2.1. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

(17)

17 proceso tarpininkų, daugiausia prostaglandinų, sintezė, kurie sužadina skausmo receptorius – nociceptorius. Informacija perduodama į nugaros smegenų jutiminius nervus ir apdorojama smegenyse. Jei audinių pažeidimas yra sunkus, padidėja jautrumo būsena, sukelianti lėtinį skausmą. Periferinių audinių nociceptoriai apima įvairius skausmo stimuliatorius ir leidžia nukreipti nociceptinį signalą per pirminius nervinius pluoštus į centrinius nervų sistemos centrus. Yra keturi periferinių nociceptorių tipai: žemo ir aukšto slenksčio mechanoreceptoriai, termoreguliatoriai, polimodaliniai nociceptoriai [14].

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo klasifikuojami [15] į:

1. Analgetines ir antipiretines medžiagas – menkai priešuždegimiškai veikiantys nesteroidiniai vaistai:

1.2. pirazolono junginiai: fenazonas, metamizolio natrio druska, aminofenazonas, propifenazonas, nifenazonas;

1.3. paraaminofenolo junginiai (anilidai): paracetamolis, fenacetinas, bucetinas, propacetamolis;

1.4. heteroarilacto rūgšties junginiai: ketorolakas.

2. Gerai priešuždegimiškai veikiantys nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo: 2.1. Rūgštiniai junginiai:

2.1.1. Karboksilo rūgštys:

2.1.1.1. Salicilo rūgšties dariniai (acetilintos ir neacetilintos karboksilo rūgštys, salicilatai): acetilsalicilo rūgštis, natrio salicilatas, metilo salicilatas, salicilamidas, diflunizalis;

2.1.1.2. Acto rūgštys:

2.1.1.2.1. fenilacto rūgšties dariniai: diklofenakas;

2.1.1.2.2. indolacto rūgšties dariniai: indometacinas, sulindakas, etodolakas, tolmetinas;

2.1.1.3. Fenamo rūgštys:

2.1.1.3.1. antranilo rūgšties junginiai (fenamatai): mefenamo rūgštis, etofenamas, tolfenamo rūgštis, meklofenamo rūgštis;

2.1.1.4. propiono (arilpropiono) rūgšties junginiai: ibuprofenas, naproksenas, ketoprofenas, vedaprofenas, karprofenas, tepoksalinas;

(18)

18 2.1.2.1. pirazolidinų (butilpirazolidinų) junginiai: fenilbutazonas,

mofebutazonas, oksifenbutazonas, klofezonas, kebuzonas, dipironas;

2.1.2.2. oksikamai (enolo rūgšties dariniai): piroksikamas, tenoksikamas, lornoksikamas, meloksikamas, droksikamas;

2.1.3. Nikotino rūgšties dariniai: fluniksino megliuminas.

2.2. Nerūgštiniai junginiai: 2.2.1. alkanonai: nebumetonas;

2.2.2. sulfonamido junginiai (koksibai): nimezulidas, celekoksibas, rofekoksibas, derakoksibas, valdekoksibas, parekoksibas, etorikoksibas, lumirakoksibas, firokoksibas.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo yra vieni dažniausiai klinikinėje praktikoje naudojamų vaistų. Tai pirmojo pasirinkimo vaistai siekiant sumažinti gyvūnui temperatūrą, skausmą, uždegimą.

Kamuojant ūminiam skausmui, analgetikai skiriami laikantis pakopinės analgezijos principo – kuo intensyvesnis skausmas, tuo stipresnis analgetikas skiriamas. Silpnas ir vidutinis skausmas malšinamas paracetamoliu (katėms nerekomenduojamas), vidutinis ir stiprus – NVNU ar silpniausiais opioidiniais analgetikais, nepakeliamas skausmas – stipriais opioidiniais analgetikais. Kiekvienoje pakopoje analgezinis veikimas gali būti sustiprintas kartu skiriant adjuvantinį analgetiką – taip susilpnėja ir nepageidaujamas analgetikų veikimas, nes pastarojo reikia mažesnės dozės. Stipriai priešuždegimiškai veikia įvairių NVNU rūgščių grupės.

1.2.1.1. NVNU veikimo mechanizmas

Dauguma NVNU veikia slopindami prostaglandinų (PG) biosintezę ir tam tikru atveju leukotrienus. Todėl, norint geriau suvokti įvairių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo veikimo mechanizmą, būtina suprasti PG biosintezę ir jų fiziologines funkcijas.

Patologinio proceso – uždegimo metu, kurį lydi paraudimas, tinimas, karštis ir skausmas, susidaro biologiškai aktyvios medžiagos – prostaglandinai (eikosanoidai). Uždegimo metu pažeistos ląstelės sienelės fosfolipidai veikiami fermento fosfolipazės A2

(19)

19 potipių prostaglandinai sukelia tiek vietinius, tiek sisteminius uždegimo požymius: kraujagyslių išsiplėtimą, temperatūros kilimą, padidėjusį kraujagyslių sienelių pralaidumą, audinių tinimą, skausmą bei suintensyvėjusią leukocitų migraciją. Prostaglandinai sustiprina ir kitų uždegimo mediatorių, tokių kaip, histamino, bradikinino, 5-hidroksitriptamino poveikį. NVNU analgetinis ir priešuždegiminis poveikiai aiškinami ciklooksigenazės slopinimu. Tačiau egzistuoja dvi COG izoformos – COG-1 ir COG-2. COG-2 yra svarbi (būtina) aukščiau išvardintų prostaglandinų – uždegimo ir skausmo mediatorių, sintezėje, o COG-1 indukuoja prostaglandinų, būtinų įprastiems fiziologiniams procesams vykti, sintezę. Pastarieji palaiko virškinimo trakto gleivinės vientisumą, apsaugo skrandžio gleivinę nuo “susivirškinimo”, plečia inkstų kraujagysles ir užtikrina inkstų kraujotaką, stimuliuoja gimdos susitraukimus, reguliuoja trombocitų agregaciją ir kt.

Dėl šio skirtumo pagal veikimo mechanizmą ir slopinamąjį fermentą visi NVNU skirstomi į selektyviuosius ir neselektyviuosius COG-1 bei COG-2 inhibitorius. Dauguma naudojamų NVNU yra neselektyvūs COG-1 ir COG-2 inhibitoriai – vienodai slopina abi COG izoformas. Tai reiškia, kad slopinant prostaglandinus-uždegimo mediatorius, kartu slopinami ir fiziologiniams procesams vykti būtini prostaglandinai. To pasėkoje gali būti pažeistas virškinimo traktas, susidaro skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, dėl pablogėjusios kraujotakos vystosi inkstų nepakankamumas, sutrinka krešėjimo sistema. Selektyvūs COG-2 inhibitoriai, pvz. koksibai, veikia tik uždegimo mediatorius. Etorikoksibas yra selektyviausias COG-2 inhibitorius, nes 106 kartus labiau veikia COG-2 nei COG-1 fermentą. Celekoksibas COG-2 stipriau veikia tik 8 kartus.

1.2.1.2. Veterinarijoje dažniausiai naudojami NVNU skausmui malšinti

(20)

20 Pirazolidinų junginiai (Fenilbutazonas, Metamizolo natrio druska)

Slopindami prostaglandinų sintezę, mažina uždegimą, skausmą ir karščiavimą. Naudojami arkliams ir poniams, sergantiems raumenų ir kaulų ligomis, pvz., esant šlubavimui susijusiam su osteoartritu, sergant ūmiu ar lėtiniu laminitu, bursitu, karpitu, norint sumažinti minkštųjų audinių reakcijas po operacijos. Metamizolas pasižymi analgetiniu, antispazminiu, antipiretiniu bei priešuždegiminiu (mažiau) poveikiu. Lyginant su kitais nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, metamizolo natrio druską labai gerai toleruoja viškinimo traktas. Naudojamas arkliams, galvijams, kiaulėms ir šunims skausmingiems spazmams, karščiavimui ir uždegimui malšinti.

Oksikamai (Meloksikamas)

Tai selektyvieji COG-2 inhibitoriai. Slopindami prostaglandinų sintezę, mažina uždegimą, skausmą, eksudaciją ir karščiavimą. Nežymiai slopina kolageno sukeltą trombocitų agregaciją. Meloksikamas patvirtintas naudoti šunims ir katėms lėtinio skausmo ir uždegimo, susijusio su osteoartritu, gydymui. Jis veiksmingai kontroliuoja pooperacinį skausmą. Efektyvesnė analgezija pastebėta šunims, kuriems buvo skiriamas meloksikamo ir epidurinio morfino-mepivakaino derinys.

Nikotino rūgštys (Fluniksino megliuminas)

Tai stiprūs analgetikai, malšinantys skausmą, karščiavimą ir turintys priešuždegiminį poveikį. Fluniksinas dažniausiai naudojamas kaip priešuždegiminis preparatas, skirtas skausmingoms akių ligoms gydyti, įskaitant ragenos opą, uveitą, konjunktyvitą, naudojamas prieš ir po akių operacijų. Lietuvoje naudojamas kiaulėms kaip papildoma priemonė aseptiniam artritui gydyti, arkliams skeleto raumenų uždegimui ir skausmui malšinti, žarnyno skausmui dėl dieglių malšinti. Lietuvoje registruoti vaistai tik galvijams, arkliams ir kiaulėms.

Koksibai (Firokoksibas, Mavakoksibas, Robenakoksibas)

(21)

21 Šių naujųjų vaistų saugumas netiesiogiai lemia ir jų geresnį efektyvumą. Nustatyta, kad gydant šunis koksibų grupės preparatais vėmimas ir viduriavimas pasireiškia retai (1–10 gyvūnų iš 10 000). Mavakoksibas iš gyvūno organizmo eliminuojamas lėtai, daugiau nei 80 dienų, dėl to būtina vengti gydyti gyvūnus, kurie gali netoleruoti ilgalaikio NVNU poveikio. Rekomenduotina gydyti ne ilgiau kaip 6,5 mėn., kad gyvūnų su sulėtėjusia eliminacija kraujo plazmoje būtų galima kontroliuoti mavakoksibo kiekį. Prieš pradedant gydyti koksibais, gyvūnus būtina kruopščiai apžiūrėti kliniškai ir rekomenduojama atitinkamais laboratoriniais tyrimais sekti hematologinius ir klinikinius cheminius rodiklius. Gyvūnų su sutrikusia inkstų ar kepenų funkcija ar esant enteropatijai, kurios metu prarandami baltymai ar kraujas, gydyti koksibais negalima. Mavakoksibas išsiskiria su tulžimi, todėl iš šunų su sutrikusia kepenų funkcija organizmo jis gali išsiskirti lėčiau ir imti kauptis. Dėl to šunų su sutrikusia kepenų funkcija gydyti negalima.

1.2.1.3. NVNU Šalutiniai poveikiai

Kaip ir visi vaistiniai preparatai, taip ir skausmą malšinantys vaistai gali sukelti šalutinius poveikius, tačiau jie gali būti kontroliuojami. Nors NVNU palankus naudos ir rizikos santykis gydant silpno ir vidutinio stiprumo skausmą įrodytas daugelio klinikinių tyrimų, tačiau šių vaistų naudojimas yra susijęs su gana dažnais nepageidaujamais poveikiais, kurie dažniausiai yra lengvi ir greitai pareina.

NVNU, kurie dažniausiai naudojami žmonių medicinoje, gali sukelti apsinuodijimą gyvūnams, pavyzdžiui, aspirinas, acetaminofenas, ibuprofenas, indometacinas ir naproksenas. NVNU šalutiniai poveikiai katėms ir šunims yra labiau išreikši, lyginant su žmonėmis.

Visi NVNU gali sukelti neigiamą poveikį, ypač jei jie naudojami didelėmis dozėmis ir ilgą laiką. Todėl labai svarbu gyvūnui parinkti tinkamą gydymą su atitinkamomis dozėmis.

Neigiamas NVNU poveikis gyvūnams pasireiškia vėmimu, viduriavimu, dispepsija, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų išsivystymu ar jų komplikacijomis, skrandžio erozijomis, padidėjusia kepenų transaminazių koncentracija, hiperkalemija, intersticiniu nefritu, lėtiniu inkstų nepakankamumu,hipertenzija ir širdies nepakankamumu, tromboziniais širdies ir kraujagyslių sutrikimais, galvos skausmais, CNS slopinimu, kraujotakos sutrikimu, mieguistumu. Šalutinis poveikis, susijęs su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, gali sustiprėti esant kepenų, inkstų, širdies susirgimams [16].

(22)

22 prasideda virškinamojo trakto kraujavimas, opų susidarymas ir perforacija. Sumažėjęs trombocitų aktyvumas gali sukelti stiprius skrandžio ir žarnyno gleivinės kraujavimus.

Slopindami prostaglandinų sintezę, NVNU slopina inkstų veiklą, blogėja kraujotaka, didėja inkstų nepakankamumo rizika. Dėl nepageidaujamo poveikio inkstų kraujotakai, atsiranda rizika širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms vystytis, kaupiasi skysčiai ir

elektrolitai, kurie apsunkina širdies darbą, gali sukelti hiponatremiją [17].

Tuo pačiu metu negalima naudoti kelių grupių NVNU, negalima jų derinti su kortikosteroidais, nes gali padidėti virškinimo trakto opų atsiradimo rizika. Dehidratuotiems ar silpniems gyvūnams gali būti padidėjusi inkstų nepakankamumo rizika.

1.2.2. Opioidai

Jau seniai žinoma, kad morfinas, prototipinis opioidinis agonistas, labai veiksmingai malšina skausmą [18]. Daržinė aguona (Papaver somniferum) yra opiumo žaliavos šaltinis, iš kurio vokiečių kilmės vaistininkas Sertiurneris 1803 m. išskyrė gryną alkaloidą morfiną ir pavadino graikų miego ir sapnų dievo Morfėjaus vardu. Tai buvo pirmas alkaloidas, kurį pavyko gauti gryną. Įpjovus aguonos sėkladėžę, sunkiasi balta medžiaga, kuri virsta ruda guma – opiumo žaliava. Opiume yra daug alkaloidų, tačiau pagrindinis - morfinas, kurio koncentracija yra apie 10%. Jis yra standartas, su kuriuo lyginami visi stipraus nuskausminamojo poveikio vaistai. Vaistai vadinami „opioidiniais analgetikais“, yra ne tik natūralių ir pusiau sintetinių pakaitalų, bet ir kitų į opioidus panašių vaistų, kurių veikimą blokuoja neselektyvus antagonistas naloksonas, ir keletas endogeninių peptidų, sąveikaujančių su opioidinių potipių receptoriais [18].

Narkotiniai (opioidiniai) analgetikai pagal veikimo mechanizmą klasifikuojami į:

 grynus agonistus (aktyvatoriai),

 dalinius agonistus (daliniai aktyvatoriai)

 antagonistus (inaktyvatoriai-blokatoriai). Pagal poveikio stiprumą klasifikuojami į:

 stipraus poveikio (morfinas, petidinas, fentanilis, alfentanilis, remifentanilis, sufentanilis);

 vidutinio stiprumo (buprenorfinas, pentazocinas, butorfanolis, nalbufinas);

(23)

23

 naturalūs (morfinas, kodeinas, papaverinas);

 pusiau sintetiniai (diamorfinas, dihidrokodeinas, buprenorfinas);

 sintetiniai (Fenilpiperidinai: petidinas, fentanilis, alfentanilis, sufentanilis; Difenilpropilaminai: metadonas, dekstropropoksifenas; Morfinanai: butorfanolis, levorfanolis; Benzomorphanai: pentazocinas).

Yra nustatytos trys pagrindinės įvairių nervų sistemos vietų ir kitų audinių opioidinių receptorių klasės [18]:

μ – supraspinalinis ir spinalinis nuskausminimas, sedacija, kvėpavimo slopinimas, skrandžio ir žarnyno ištuštinimo lėtėjimas, moduliuojamas hormono ir neurotransmiterio išskyrimas;

ẟ – supraspinalinis ir spinalinis nuskausminimas, moduliuojamas hormono ir neurotransmiterio išskyrimas;

κ – supraspinalinis ir spinalinis nuskausminimas, psichotomimeziniai poveikiai, lėtesnis skrandžio ir žarnyno ištuštinimas.

Pagal šiuos opioidinių receptorių potipius morfinas yra visiškas μ opioidinio receptoriaus agonistas. Remiantis farmakologiniais kriterijais pasiūlyta daug receptorių potipių, tačiau iki šiol išskirti ir apibūdinti tik po vieną šių receptorių šeimų potipį koduojantys genai. Opioidiniai agonistai nuskausmina prisijungę prie specifinių su G baltymais sukibusių receptorių, kurių daugiausia yra galvos ir nugaros smegenų dalyse, kuriose vyksta skausmo transmisija ir moduliavimas.

Opioidų pasisavinimą įvairiuose organuose [18] ir audiniuose lemia cheminiai ir fiziologiniai veiksniai. Nors opioidų jungimosi su plazmos baltymais trauka įvairuoja, vaistai greitai patenka į kraują ir didžiausios jų koncentracijos susikaupia labai gerai krauju aprūpinamuose audiniuose, pvz., smegenyse, plaučiuose, kepenyse, inkstuose ir blužnyje. Koncentracijos griaučių raumenyse gali būti daug mažesnės, bet šis audinys dėl didelės masės yra pagrindinė vaisto talpykla. Riebalinio audinio kraujotaka yra menka, bet opioidų kaupimasis jame gali turėti didelės įtakos, ypač jei dažnai skiriamos didelės labai lipofiliškų, lėtai metabolizuojamų opioidų, pvz., fentanilio, dozės.

(24)

24 Didesnė dalis dabartinių opioidinių analgetikų veikia μ receptorius. Nuskausminimas, euforinės, kvėpavimą slopinančios ir fizinę priklausomybę sukeliančios morfino savybės yra daugiausia poveikio μ receptoriams padarinys. Opioidų receptorių jungimosi vietos nustatytos autoradiografiškai pagal stiprios traukos radioligandų jungimąsi su antikūnais prie unikalios kiekvieno potipio receptoriaus peptidinės sekos. Visų trijų pagrindinių receptorių gausu nugaros smegenų dorzaliniuose raguose. Receptorių yra ir ant nugaros smegenų skausmo transmisijos neuronų, ir ant pirminių aferenčių, perduodančių jiems skausmo pranešimą. Opioidiniai agonistai slopina jaudinančių transmiterių išskyrimą iš šių pirminių aferenčių ir tiesiogiai slopina dorzalinių ragų skausmo transmisijos neuronus. Taigi opioidai nugaros smegenis smarkiai nuskausminamai veikia tiesiogiai. Spinaliniu veikimu naudojamasi klinikinėje praktikoje, ir opioidinių agonistų skiriama tiesiai į nugaros smegenis, taip užtikrinamas regioninis nuskausminimas ir sumažinamas nepageidaujamas kvėpavimo slopinimas, pykinimas bei vėmimas ir sedacija, galintys pasireikšti dėl supraspinalinio sistemiškai paskirtų vaistų veikimo. Dažnai opioidų skiriama sistemiškai, todėl jie veikia spinalines ir supraspinalines vietas. Sąveika šiose vietose paprastai sustiprina bendrą nuskausminimo veiksmingumą.

Iš dalies skausmą malšinantis egzogeninių opioidų veikimas apima endogeninių opioidinių peptidų išsiskyrimą. Egzogeninis opioidinis agonistas (pvz., morfinas) daugiausia ir tiesiogiai veikia μ receptorius, bet jo veikimas gali paskatinti išsiskirti ir endogeninių opioidų, kurie papildomai veikia ẟ ir κ receptorius. Taigi net receptoriui selektyvus ligandas gali pradėti sudėtingą įvykių seką, plintančią per daugybę sinapsių, transmiterių ir receptorių tipų.

Klinikiniai tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis parodė, kad endogeniniai ir egzogeniniai opioidai gali sukelti nuo opioidų priklausomą nuskausminimą ir už CNS ribų. Uždegimo keliamas skausmas yra ypač jautrus šiam periferiniam opioidų veikimui. Jei būtų sukurti periferinei vietai selektyvūs opioidai, jie būtų naudingas papildas uždegiminiam skausmui malšinti. Be to, nauji periferinio veikimo dinorfinai gali tapti nauja priemone visceraliniam skausmui malšinti.

(25)

25 pastebėta, kad, be pripratimo raidos, nuolat skiriant opioidinių analgetikų sustiprėja skausmo jutimas.

Skausmas yra jutiminio ir afektinio (emocinio) pobūdžio. Opioidiniai analgetikai unikalūs tuo, kad gali malšinti abiejų pobūdžių skausmą, ypač afektinį. Apsnūdimas ir sąmonės užtemimas yra dažni opioidinio veikimo palydovai. Morfino derinys su kitais centrinio slopinimo vaistais, pvz., raminamaisiais migdomaisiais, gali sukelti labai gilų miegą.

Daugelio rūšių gyvūnai (katės, arkliai, karvės, kiaulės) kitaip nei žmonės nuo opioidų gali patirti ne sedaciją, o sujaudinimą. Šiuos paradoksalius poveikius bent jau iš dalies lemia dozė. Visi opioidiniai analgetikai gali smarkiai slopinti kvėpavimą, nes slopina smegenų kamieno kvėpavimo mechanizmus. Taip pat, beveik nuo visų opioidinių agonistų pasireiškia miozė (vyzdžių susitraukimas). Opioidiniai analgetikai gali aktyvinti smegenų kamieno chemoreceptorių paleidžiamąją zoną ir sukelti pykinimą bei vėmimą [18].

1.2.2.1. Veterinarijoje dažniausiai naudojami opioidai Morfinanai (Butorfanolis)

Tai sintetinis centrinio veikimo opioidas. Naudojamas šunims ir katėms vidutinio stiprumo pilvo skausmams malšinti prieš operaciją derinyje su acepromazinu/ketaminu ar ksilazinu/ketaminu, po smulkių chirurginių operacijų; sedacijai – gyvūnams nuraminti derinyje su tam tikrais α2-adrenoceptorių agonistais (medetomidinu); preanestezijai – naudojamas vienas arba derinyje su acepromazinu; nejautrai sukelti derinyje su medetomidinu ir ketaminu.

Oripavino dariniai (Buprenorfinas)

Tai yra tebaino darinys, turintis struktūrą, panašią į morfino. Jis yra labai lipofiliškas, lėtai prisijungia ir lėtai atsijungia nuo opioidų receptorių. Tai lemia lėtą pradžią ir ilgą veikimo laiką (Bailey and Stanley 1994). Todėl buprenorfinas yra stipriai ir ilgai veikiantis analgetikas. Buprenorfinas gali stiprinti kitų CNS veikiančių medžiagų poveikį, tačiau skirtingai nuo daugelio opiatų, terapinėmis dozėmis pats savaime turi ribotą sedacinį poveikį. Dažniausiai naudojamas šunims ir katėms analgezijai po operacijų, sedaciniam CNS veikiančių medžiagų poveikiui sustiprinti.

Difenilpropilamino dariniai (Metadono hidrochloridas)

(26)

26 receptorių agonistas. Skiriami du porūšiai – µ1 ir µ2. Manoma, kad analgezinį metadono poveikį sukelia ir µ1, ir µ2 porūšio medžiaga, o µ2 porūšio medžiaga, atrodo, slopina kvėpavimą ir virškinimo trakto judesius. µ1 porūšio medžiaga sukelia supraspinalinę, o µ2 receptoriai – spinalinę analgeziją. Metadono analgezinis poveikis gali būti labai stiprus. Jį galima naudoti premedikacijai ir, skiriant kartu su trankviliantais arba raminamaisiais, sedacijai sukelti. Poveikis gali trukti nuo 1,5 iki 6,5 valandų. Vaistai naudojami šunims ir katėms analgezijai sukelti, bendrosios anestezijos ar neuroleptanalgezijos premedikacijai derinyje su neuroleptiniais vaistais.

1.2.2.2. Opioidų šalutiniai poveikiai

Naudojant opioidus galimi šalutiniai poveikiai yra:

 pykinimas ir vėmimas;

 vyzdžių susiaurėjimas – miozė;

 mieguistumas;

 euforija / susijaudinimas naudojant opioidus didelėmis dozėmis;

 kvėpavimo slopinimas ir kosulio reflekso slopinimas;

 nuotaikos pokyčiai – paprastai euforija, bet kartais ir disforija;

 šlapimo susilaikymas ir vidurių užkietėjimas;

 temperatūros sumažėjimas [14];

 perdozavus buprenorfino šunims gali pasireikšti letargija;

 labai didelės dozės gali sukelti bradikardiją;

 skausminga vaisto švirkštimo vieta.

1.2.3. Adjuvantiniai analgetikai

Adjuvantiniai (papildomi) analgetikai yra vaistai, kuriuose nėra acetaminofeno ir kurie nėra klasifikuojami kaip NVNU ar opioidiniai vaistai, tačiau yra naudingi lėtinio skausmo gydymui. Jie turi kitas indikacijas, bet esant specifinėms aplinkybėms veikia kaip analgetikai. Jų skiriama kartu su kitu analgetiku, nors gali būti skiriama ir monoterapija.

Plačiausiai klinikinėje praktikoje naudojami šių grupių adjuvantiniai analgetikai: 1. sedatyviniai, antidepresantai,

2. antikonvulsantai,

(27)

27 Sedatyviniai, antidepresantai

Antidepresantai veikia slopindami serotoniną ir noradrenaliną centrinėje nervų sistemoje. Tricikliai antidepresantai yra efektyvūs lėtinio skausmo slopintojai. Klinikiniai tyrimai rodo, kad tricikliai antidepresantai žmonėms veiksmingai gydo skausmingą periferinę neuropatiją, poherpetinę neuralgiją, poinsultinį skausmą, lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą, migreną, įtampos galvos skausmą. Veterinarijoje naudojami α2-adrenoreceptorių agonistai (deksmedetomidino hidrochloridas, medetomidino hidrochloridas). Jungdamiesi su α2 receptoriumi centrinėje ir periferinėje nervų sistemoje, sukelia sedaciją ir analgeziją. Deksmedetomidinas yra stiprus ir selektyvus α2-adrenoceptorių agonistas, slopinantis noradrenalino išsiskyrimą iš noradrenerginių neuronų. Dėl to sutrinka simpatinė neurotransmisija ir prislopinama sąmonė. Naudojamas šunims ir katėms judrumui riboti, sedacijai ir analgezijai sukelti, atliekant mažai ar vidutiniškai skausmingas, neinvazines procedūras ar tyrimus.

Antikonvulsantai

Jų poveikis aiškinamas natrio kanalų blokada ir ektopinių iškrūvių slopinimu pažeistoje nervinėje skaiduloje. Antikonvulsantai medicinoje naudojami trišakio nervo neuralgijai gydyti, poherpetinei neuralgijai, diabetinei polineuropatijai gydyti.

Vietinio poveikio anestetikai

Efektyviai gydo įvairios kilmės periferines neuropatijas. Iš vietinių anestetikų dažniausiai naudojamas lidokainas. Taip pat vietiškai naudojami NVNU efektyviai mažina skausmą ir pagerina uždegimo paveiktos srities funkciją [19].

Kortikosteroidai

Kortikosteroidai slopina neuroendokrininį stresą ir uždegimo reakciją, taip pat slopina pykinimą, pasižymi priešalerginėmis ir skausmo malšinamosiomis savybėmis. Pastarąjį dešimtmetį kortikosteroidai, kaip pagalbiniai vaistai pooperaciniam skausmui malšinti, vis plačiau naudojami ir chirurgijoje. Dažniausiai skiriamas deksametazonas [20].

(28)

28

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

Tiriamasis darbas atliktas 2016-2017 metų laikotarpiu. Tyrimas pradėtas organizuoti nuo veterinarinių vaistų registro. Buvo siekiama išanalizuoti Lietuvoje registruotus veterinarinius vaistus nuo skausmo šunims.

Siekiant išanalizuoti dažniausiai sutinkamas skausmo priežastis pasirinktose veterinarijos klinikose bei dažniausiai naudojamus vaistus nuo skausmo šunims buvo vykdoma anoniminė apklausa raštu (priedas Nr.1). Remiantis moksline literatūra buvo sukurta tyrimo anketa, kurią sudarė klausimai apie šunų skausmo priežastis bei vaistus nuo skausmo ir jų naudojimą. Buvo pateikta 17 klausimų, kuriuos sudarė klausimai su vienu pasirinkimu ir klausimai su keliais atsakymų variantais. Tiriamąją imtį sudarė 60 Lietuvos (Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus miestų) veterinarijos gydytojų.

Atliktas tyrimas ir pasirinktoje Kauno „X“ Veterinarijos klinikoje, kurio metu buvo registruojami šunų, atvykusių į „X“ kliniką, anamnezės duomenys, taip pat atliekami klinikiniai bei specialieji tyrimai pagal kuriuos identifikuotas gyvūno jaučiamas skausmas. Surinkus duomenis, nustatyta, kokios dažniausios šunų skausmo priežastys „X“ veterinarijos klinikoje ir kokie dažniausiai skiriami vaistai nuo skausmo. Tiriamąją imtį sudarė 41 šuo. Tyrimui atlikti taikyti metodai:

 Anamnezės duomenų rinkimas. Prieš atliekant klinikinį tyrimą, į kliniką atvykusių augintinių šeimininkams buvo užduodami įvairūs klausimai, kad būtų surinkti kuo išsamesni anamnezės duomenys. Gyvenimo anamnezėje buvo svarbu: gyvūno veislė, amžius, lytis, svoris, kokiomis sąlygomis gyvūnas yra laikomas, kuo šeriamas, kokius klinikinius simptomus pastebėjo ir ar galėjo patirti traumą.

 Klinikinis tyrimas. Išanalizavus anamnezės duomenis, buvo atliekama klinikinė gyvūno apžiūra, kurios metu įvertinama bendra augintinio išvaizda, apžiūrima burnos ertmė (gleivinė, dantys), išoriniai lytiniai organai, palpuojama pilvo sritis, matuojama temperatūra, įvertinamas širdies darbas bei kvėpavimas.

(29)

29

2.1. Statistinė duomenų analizė

Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojamos SPSS (angl. Statistical

Package for Social Science) 17.0 versija ir Microsoft Excel 2010 programos. Prieš atliekant

statistinę analizę duomenys buvo pakartotinai patikrinti. Gautų kintamųjų įvertinimui buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai. Buvo atlikta kiekybinių kintamųjų dažnių analizė. Apskaičiuota tyrimo duomenų dažnis (n), jo procentinė išraiška (proc.), kelių nepriklausomų imčių palyginimui taikoma Chi kvadratų reikšmės ir reikšmingumo lygmuo p (χ² kriterijus).

(30)

30

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Veterinarinių vaistų registro analizė

Lietuvos veterinarinių vaistų registro 2017 m. gruodžio mėn. duomenimis šunų skausmui malšinti yra registruota šių grupių vaistai:

2 lentelė. Lietuvos veterinarinių vaistų registro 2017 m. gruodžio mėn. duomenys apie

vaistus nuo skausmo šunims.

Veteri narinių vaistų grupė Veiklioji medžiaga Vaisto pavadinimas Indikacija NVNU Karprofenas Canicaral Vet 40 mg, 160 mg tabl.

Šunims uždegimui ir skausmui, sukeltam skeleto ir raumenų, ir degeneracinių sąnarių ligų, malšinti

Caprieve 20 mg gardž. tabl.

Šunims skausmui ir lėtiniam uždegimui mažinti, pvz., sergant degeneracinėmis sąnarių ligomis. Galima naudoti pooperaciniam skausmui valdyti.

Carprox flavour 20 mg, 50 mg, 100 mg tabl.

Šunims uždegimui slopinti ir skausmui malšinti, esant skeleto ir raumenų pažeidimams (pvz., degeneracinei sąnarių ligai, tendinitui, raumenų traumoms), skausmui kontroliuoti po minkštųjų audinių ir ortopedinių operacijų.

Rycarfa 50 mg/ml inj. tirp.

Šunims pooperaciniam skausmui ir uždegimui slopinti po ortopedinių bei minkštųjų audinių (įskaitant intraokulinius) operacijų.

Rycarfa flavour 20 mg, 50 mg, 100 mg tabl.

Šunims uždegimui ir skausmui, sukeltam skeleto ir raumenų ir degeneracinių sąnarių ligų, mažinti. Pooperaciniam skausmui malšinti, prieš tai naudojus parenterinius vaistus.

Carprofelica n 50 mg/ml inj. tirp.

Šunims pooperaciniam skausmui ir uždegimui malšinti po ortopedinių ir minkštųjų audinių (įskaitant intraokulinius) operacijų.

Canidryl 20 mg, 50 mg, 100 mg tabl.

(31)

31 Rimadyl 20

mg, 50 mg, 100 mg tabl.

Šunims skausmui ir lėtiniam uždegimui slopinti, pvz., sergant degeneracinėmis sąnarių ligomis. Galima naudoti pooperaciniam skausmui slopinti.

Ketoprofenas Ketofen 1%, 10 mg/ml inj. tirp.

Šunims ir katėms gydyti, esant ūmiai, skausmingai ir uždegiminei būklei dėl osteoartrito ar skeleto-raumenų ligoms, tarp jų, klubo displazijai, artrozei, artritui, esant traumoms, dislokacijoms, patempimams, diskų ligoms, spondiliozei, panosteitui ir patinimui, skausmui po operacijų malšinti, simptomiškai gydyti karščiuojančius gyvūnus.

Meloksikamas Meloxidolor 5 mg/ml inj. tirp.

Šunims uždegimui ir skausmui mažinti, esant ūminėms ir lėtinėms raumenų ir skeleto ligoms; skausmui ir uždegimui mažinti po ortopedinės ar minkštųjų audinių operacijos.

Loxicom 5 mg/ml inj. tirp.

Šunims uždegimui ir skausmui mažinti, esant ūminėms raumenų ir skeleto ligoms; skausmui ir uždegimui mažinti po ortopedinės ar minkštųjų audinių operacijos. Acticam 5

mg/ml inj. tirp.

Meloxidyl 5 mg/ml inj. tirp.

Šunims uždegimui ir skausmui mažinti, esant ūminėms ir lėtinėms raumenų ir skeleto ligoms. Skausmui ir uždegimui mažinti po ortopedinės ar minkštųjų audinių operacijos.

Metacam 5 mg/ml inj. tirp.

Rheumocam 5 mg/ml inj. tirp.

Inflacam 5 mg/ml inj. tirp.

(32)

32 Inflacam 1

mg, 2,5 mg tabl.

Šunims uždegimui ir skausmui mažinti, esant ūminėms ir lėtinėms skeleto ir raumenų ligoms.

Loxicom 1 mg, 2,5 mg tabl.

Metacam 1 mg, 2,5 mg tabl.

Rheumocam 1 mg, 2,5 mg tabl.

Loxicom 0,5 mg/ml, 1,5 mg/ml ger. susp.

Melosus 0,5 mg/ml, 1,5 mg/ml ger. susp.

Meloxoral 0,5 mg/ml, 1,5 mg/ml ger. susp.

Šunims uždegimui ir skausmui mažinti, esant ūminėms ir lėtinėms skeleto ir raumenų ligoms. Meloxidyl 0,5 mg/ml, 1,5 mg/ml, 5 mg/ml ger. susp.

Šunims: uždegimui ir skausmui mažinti, esant ūminėms ir lėtinėms skeleto ir raumenų ligoms.

Metacam 0,5 mg/ml, 1,5 mg/ml ger. susp.

Rheumocam 1,5 mg/ml ger. susp.

Šunims uždegimui ir skausmui mažinti, esant ūminėms ir lėtinėms skeleto ir raumenų ligoms. Metamizolo natrio druska Biovetalgin 500 mg/ml inj. tirp.

Galvijams, arkliams, kiaulėms ir šunims simptomiškai gydyti, esant skausmui, įskaitant dieglius ir spazminį skausmą, vaistas naudotinas esant ūmioms ir lėtinėms reumatinėms ligoms, nervų, sausgyslių, raumenų, sąnarių, sausgyslių makščių uždegimams.

Pyralgin Biowet 500 mg/ml inj. tirp.

Arkliams, galvijams, kiaulėms ir šunims skausmui, spazmams, karščiavimui ir uždegimui malšinti.

(33)

33 tepalinių makščių uždegimams ar neuralgijai.

Cimikoksibas Cimalgex 8 mg, 30 mg, 80 mg tabl.

Šunims su osteoartritu susijusiam skausmui ir uždegimui malšinti, taip pat perioperaciniam skausmui dėl ortopedinių ar minkštųjų audinių operacijų valdyti.

Robenakoksibas Onsior 20 mg/ml inj. tirp.

Šunims skausmui ir uždegimui, kylančiam dėl ortopedinės ar minkštųjų audinių operacijos, malšinti.

Onsior 5 mg, 6 mg, 10 mg, 20 mg, 40 mg tabl.

Šunims skausmui ir uždegimui, susijusiam su lėtiniu osteoartritu, malšinti.

Mavakoksibas Trocoxil 6 mg, 20 mg, 30 mg, 75 mg, 95 mg tabl.

Šunims skausmui ir uždegimui, susijusiam su degeneracinėmis sąnarių ligomis, malšinti, kuomet vaistą reikia naudoti pastoviai, ilgiau nei vieną mėnesį.

Firokoksibas Previcox 57 mg, 227 mg tabl.

Šunims osteoartrito skausmui ir uždegimui malšinti. Pooperaciniam skausmui ir uždegimui malšinti po minkštųjų audinių, ortopedinių ir dantų operacijų.

Opioid ai Butorfanolis Alvegesic Vet 10 mg/ml inj. tirp.

Šunims. Analgezijai: malšinti vidutinio stiprumo pilvo skausmus. Sedacijai: gyvūnams nuraminti derinyje su tam tikrais α2-adrenoceptorių agonistais (medetomidinu).

Butomidor 10 mg/ml inj. tirp.

Šunims ir katėms. Analgezijai: malšinti vidutinio stiprumo pilvo skausmus (pvz., prieš ar po operacijų, arba po traumų pasireiškusį skausmą).

Morphasol 4 mg/ml inj. tirp.

(34)

34

Torphadine

Vet 10 mg/ml inj. tirp.

Šunims. Analgezijai: malšinti silpnus ir vidutinio stiprumo žarnyno skausmus; Sedacijai: gyvūnui nuraminti, naudojant kartu su tam tikrais alfa2adrenoceptorių agonistais (medetomidinu); Bendros anestezijos premedikacijai: derinyje su acepromazinu, analgezijai ir sedacijai sukelti prieš bendrą anesteziją. Taip pat veterinarinis vaistas priklausomai nuo dozės leidžia sumažinti indukcinės anestezinės medžiagos (propofolio ar tiopentono) kiekį; premedikacijai, skiriant kaip vienintelį priešanestezinį vaistą. Anestezijai: anestezijai, naudojant kartu su medetomidinu ir ketaminu.

Buprenorfinas Bupredine Multidose Vet 0,3 mg/ml inj. tirp.

Šunims ir katėms analgezijai po operacijų.

Bupaq

Multidose 0,3 mg/ml inj. tirp.

Šunims. Analgezijai po operacijų. Sustiprinti sedacinį CNS veikiančių medžiagų poveikį. Metadono hidrochloridas Synthadon 5 mg/ml, 10 mg/ml inj. tirp.

Šunims ir katėms analgezijai sukelti,

bendrosios anestezijos ar

neuroleptanalgezijos premedikacijai derinyje su neuroleptiniais vaistais. Adjuv antiniai analgeti kai Deksmedetomid ino hidrochloridas Dexdomitor 0,1 mg/ml, 0,5 mg/ml inj. tirp.

Šunims ir katėms judrumui riboti, sedacijai ir analgezijai sukelti, atliekant mažai ar vidutiniškai skausmingas, neinvazines procedūras ar tyrimus. Taip pat premedikacijai prieš sukeliant ir palaikant bendrąją nejautrą.

Sedadex 0,1 mg/ml, 0,5 mg/ml inj. tirp.

Šunims ir katėms judrumui riboti, sedacijai ir analgezijai sukelti, atliekant mažai ar vidutiniškai skausmingas, neinvazines procedūras ar tyrimus.

(35)

35 Cepedex 0,1

mg/ml, 0,5 mg/ml inj. tirp.

Šunims ir katėms judrumui riboti, sedacijai ir analgezijai sukelti, atliekant mažai ar vidutiniškai skausmingas, neinvazines procedūras ar tyrimus.

Šunims giliai sedacijai ir analgezijai sukelti kartu naudojant butorfanolį prieš gydomąsias ir nedideles chirurgines procedūras.

Sileo 0,1 mg/ml burnos gleivinės gelis

Šunims triukšmo sukeltam ūminiam nerimui ir baimei malšinti.

Medetomidino hidrochloridas Domitor Vet 1 mg/ml inj. tirp.

Šunims. Judrumui riboti, sedacijai ir analgezijai sukelti klinikinių tyrimų ir procedūrų, nedidelių chirurginių operacijų metu, bei bendrajai anestezijai premedikuoti. Sedacijai ir analgezijai sukelti, derinant su butorfanoliu.

Sedator 1 mg/ml inj. tirp.

Šunims ir katėms nuraminti atliekant įvairias procedūras, bendrajai nejautrai premedikuoti.

Cepetor 1 mg/ml inj. tirp.

Šunims ir katėms nuraminti atliekant įvairias procedūras, bendrajai nejautrai premedikuoti.

Dorbene Vet 1mg/ml inj. tirp.

Šunims ir katėms nuraminti prieš procedūras ir bendros anestezijos premedikacijai.

Medeson 1 mg/ml inj. tirp.

Šunims ir katėms: sedacijai, norint nuraminti prieš procedūras; bendros anestezijos premedikacijai.

Sedin 1

mg/ml inj. tirp.

Šunims ir katėms: nuraminti, siekiant palengvinti gyvūnų fiksavimą per klinikinius tyrimus, bendros anestezijos premedikacijai. Ksilazino

hidrochloridas

Xyla 20

mg/ml inj. tirp.

Galvijams, arkliams, avims, šunims ir katėms: sedacijai, analgezijai sukelti ir raumenims atpalaiduoti visais atvejais, kai reikalinga sedacija (pvz., pervežant, atliekant smulkias akušerines procedūras, atsivedimo metu, atliekant diagnostines procedūras, smulkias chirurgines operacijas).

Sedazin 20 mg/ml inj. tirp.

(36)

36

raumenims atpalaiduoti bei premedikacijai. Sedaxylan 20

mg/ml inj. tirp.

Šunims, katėms, arkliams ir galvijams sedacijai sukelti.

Xylazine 2 % inj. tirp.

Galvijams, arkliams, katėms ir šunims nuraminti, pvz., transportuojant, sunerimus, vaikuojantis arba premedikacijai prieš operacijas.

Xylazin 2 % inj. tirp.

Šunims ir katėms sedacijai sukelti. Derinyje su kitais vaistais analgezijai, anestezijai ir raumenims atpalaiduoti.

Iš viso registruota 55 vaistai nuo skausmo šunims (NVNU, opioidai ir adjuvantiniai analgetikai), iš kurių 13 tabletėmis, 1 gardžiosiomis tabletėmis, 34 injekciniai tirpalai, 6 geriamosiomis suspensijomis ir 1 burnos gleivinės gelis.

Iš visų registruotų skausmą malšinančių vaistų NVNU sudaro 60 proc. (n=33). Pagal veikliąją medžiagą daugiausiai registruota meloksikamo 51,5 proc. (n=17) ir karprofeno 24,2 proc. (n=8).

Opioidiniai analgetikai sudaro 12,7 proc. (n=7) visų registruotų skausmą malšinančių vaistų. Pagal veikliąją medžiagą daugiausiai registruota butorfanolio 57,1 proc. (n=4).

Iš visų registruotų vaistų nuo skausmo šunims adjuvantiniai analgetikai sudaro 27,3 proc. (n=15), iš kurių pagal veikliąją medžiagą daugiausiai – medetomidino hidrochlorido 40,0 proc. (n=6).