LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Justina Skorupskytė
Dažniausiai pasitaikančios klaidos diagnozuojant ir
diferencijuojant trachėjos patologijas šunims ir katėms
The most common mistakes in the diagnosis and
differentiation of tracheal pathologies for dogs and cats
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: Vet
.
gydytojas, asistentas Andrius Kavaliauskas2 DARBAS ATLIKTAS L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Dažniausiai pasitaikančios klaidos diagnozuojant ir diferencijuojant trachėjos patologijas šunims ir katėms“:
1. yra atliktas mano paties (pačios)
.
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje
.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą
.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe
.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
Santrumpos ... 5 Santrauka ... 6 Summary ... 7 Įvadas ... 8 1. Literatūros apžvalga ... 10 1.1. Trachėjos kolapsas ... 101.1.1. Klinikiniai požymiai ir diferencinė diagnostika ... 10
1.1.2. Vaizdinė diagnostika ... 11
1.2. Tracheitas ir tracheobrochitas ... 12
1.2.1. Klinikiniai požymiai ir diferencinė diagnostika ... 12
1.2.2. Vaizdinė diagnostika ... 12
1.3. Trachėjos hipoplazija ... 13
1.3.1. Klinikiniai požymiai ir diferencinė diagnostika ... 13
1.3.2. Vaizdinė diagnostika ... 13
1.4. Trachėjos traumos ... 14
1.4.1. Klinikiniai požymiai ir diferencinė diagnostika ... 15
1.4.2. Vaizdinė diagnostika ... 15
1.5. Trachėjos obstrukcija ... 16
1.5.1. Klinikiniai simptomai ir diferencinė diagnozė ... 16
1.5.2. Vaizdinė diagnostika ... 17
1.6. Trachėjos ir aplinka trachėją esančios masės/navikai ... 17
1.6.1. Klinikiniai simptomai ir diferencinė diagnozė ... 18
1.6.2. Vaizdinė diagnostika ... 18
1.7. Rentgenologinio tyrimo subtilybės ... 19
2. Tyrimo metodai ir medžiaga ... 24
3. Rezultatai ... 27
4 5. Išvados ... 41 6. Literatūros sąrašas ... 42
5
SANTRUMPOS
DV – dorsoventralinė LL – laterolateralinė VD – ventrodorsalinė t.y. – tai yra
proc. – procentai pav. – paveikslėlis
6
SANTRAUKA
DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIOS KLAIDOS DIAGNOZUOJANT IR DIFERENCIJUOJANT TRACHĖJOS PATOLOGIJAS ŠUNIMS IR KATĖMS
Justina Skorupskytė Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas – išanalizuoti dažniausiai daromas klaidas diagnozuojant ir diferencijuojant trachėjos patologijas šunims ir katėms. Analizuoti duomenys rinkti „X“ ir „Y“ klinikose, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 sausio 1 d. Tirti duomenys apie 119 šunų ir 15 kačių, kuriems buvo įtariamos trachėjos patologijos. Iš ligos anamnezės buvo kreiptas didžiausias dėmesys į paciento amžių, kiek laiko kosėjo gyvūnas, kokio tipo kosulys pasireiškė. Atlikus pilną klinikinį tyrimą kreiptas dėmesys į kvėpavimo takų garsus auskultuojant, regioninių limfinių mazgų pakitimus, trachėjos kaklinės dalies palpaciją, taip pat kūno temperatūrą. Tuomet nustačius galimas diferencines diagnozes jei reikia pasirinkti specialieji tyrimai priklausomai nuo gyvūno būklės ir informatyvumo. Klinikose „X“ ir „Y“ įtariant trachėjos patologijas buvo skiriamas kraujo morfologinis tyrimas, rentgenologinis ir endoskopinis tyrimai. Vertinamos atliktos rentgenogramos.
Daugiausia klinikoje „X“ buvo nustatytas tracheitas 45 proc., tuo tarpu klinikoje „Y“ tracheitas nustatytas 25 proc. pacientų. Klinikoje „Y“ daugiausiai diagnozuota trachėjos kolapsų 44 proc. gyvūnams, o klinikoje „X“ šių pacientų buvo 25 proc. Klinikoje „X“ daugiausiai lankėsi gyvūnai, kuriems įtariamos trachėjos patologijos, iki trijų metų amžiaus – 39 proc., o klinikoje „Y“ daugiausiai apsilankė gyvūnų kurių amžius buvo virš aštuonerių metų – 43 proc. Priklausomai nuo kosulio trukmės daugiausiai gyvūnų trumpiausią laiką (iki 7 d.) kosėjo tiek produktyviu tiek neproduktyviu kosuliu, kuriems buvo diagnozuotas tracheitas, pacientai kurie kosėjo neproduktyviu kosuliu daugiau negu 90 d. dažniausiai buvo įtariamas trachėjos kolpasas (p<0,05). Pakilusi kūno temperatūra ir sureagavę regioniniai limfiniai mazgai daugiausiai buvo tracheitu sergantiems gyvūnams (p<0,05). Esant trachėjos patologijoms trachėja dažniausiai būna jautri palpacijai (p<0,05). Kvėpavimo takų auskultacijos metu girdimi garsai nepriklauso nuo trachėjos patologijos (p>0,05). Klinikose „X“ ir „Y“ nustatant trachėjos patologijas dažniausiai buvo atliekamas rentgenologinis tyrimas. Dėl netinkamo gyvūno pozicionavimo galimai klaidinga diagnozė buvo nustatyta ketvirtadaliui pacientų kuriems buvo atliktas rentgenologinis tyrimas (p>0,05). Tai pat klaidos galėjo įsivelti ir interpretuojant rentgeno nuotraukas, dėl nežinomos kvėpavimo fazės, dėl trachėjos dorsalinės membranos atsipalaidavimo.
7
SUMMARY
THE MOST COMMON MISTAKES IN THE DIAGNOSIS AND DIFFERENTIATION OF TRACHEAL PATHOLOGIES FOR DOGS AND CATS
Justina Skorupskytė Master’s thesis
The aim of the study is to discover the most common mistakes in the diagnosis and differentiation of tracheal pathologies for dogs and cats. The data was collected in “X” and “Y” veterinary clinics specializing in small animal treatment between 1st of January, 2016 and 1st of January, 2018. The material from 119 dogs and 15 cats suspected of tracheal pathology was analyzed. The analysis of the case-history of the disease focused on the age of the patient, the length of cough as well as the type of cough. After a physical examination, attention was drawn to the sounds heard during auscultation, changes in regional lymph nodes, palpation of the trachea and body temperature. Then, when possible differential diagnoses are made, special tests should be selected depending on the condition of the animal and informativeness of the test. In “X” and “Y” small animal veterinary clinics upon suspicion of tracheal pathologies morphological blood tests, endoscopic and radiographic examinations were performed, the radiographs of which were evaluated.
Tracheitis was found in 45% of the clinic “X” patients, while in the clinic “Y” tracheitis was found in 25% of the patients. At the clinic “Y” tracheal collapses were diagnosed the most at 44% whereas in the clinic “X” patients with tracheal collapse were at 25%. In the clinic “X” the largest percentage of animals that were suspected of having tracheal pathologies was 39% who on average were aged three. In the “Y” clinic most patients suspected of tracheal pathologies on average were aged eight years and consisted of 43% of the total patients for that clinic. When analyzing the length of cough most of the animals who were diagnosed with tracheitis had the shortest (up to 7 days) coughing of both productive and non-productive cough, whereas patients who have coughed with non-productive cough for more than 90 days most often were suspected tracheal collapse (p <0.05). Elevated body temperature and reactive regional lymph nodes were predominantly found in animals with tracheitis (p <0.05). In cases of tracheal pathologies, the trachea was usually sensitive to palpation (p <0.05). During auscultation of the respiratory tract, the sounds did not depend on the pathology of the trachea (p> 0.05). In “X” and “Y” clinics, tracheal pathologies were most often diagnosed by radiographic examination. Due to wrong animal positioning a potential misdiagnosis was found in a quarter of patients which have been diagnosed by radiographic examination (p> 0.05). Similarly, misdiagnosis could occur when interpreting radiographs, due to the unknown breathing phase, caused by the loosening of the tracheal dorsal membrane.
8
ĮVADAS
Trachėja – tai kvėpavimo takų dalis, kitaip tariant vamzdelis, kuris kranialiniame gale susijungia su gerklų žiedine kremzle, o kaudaliniame gale pereina į bronchus
.
Tai svarbi kvėpavimo sistemos organų dalis, kurios patologijos turi stiprų poveikį gyvūno gyvenimo kokybei ir būklei.
Trachėjos ligas diagnozuoti kartais gali būti rimtas iššūkis, nes visos kvėpavimo sistemos ligos pasireiškia labai panašiai, todėl jas diferencijuoti ir diagnozuoti gali būti iš ties sudėtinga
.
Jas reikėtų diferencijuoti nuo apatinių kvėpavimo takų ligų, širdies patologijų, o tarpusavyje nuo tracheito, tracheobronchito, trachėjos kolapso, hipoplazijos, trachėjos obstrukcijos, įvairių masių esančiu pačioje trachėjoje ar aplink ją, trachėjos traumų (1).
Atsiradus trachėjos patologijoms dažniausiai pasireiškia dusimas, kosėjimas, tai pirmas simptomas, kurį pastebi gyvūno savininkai
.
Tačiau kosulys gali pasireikšti ne tik prie kvėpavimo sistemos ligų, bet ir prie širdies patologijų.
Todėl būtina kruopščiai surinkti anamnezę apie gyvūną, atlikti pilną klinikinį tyrimą.
Dėl neišsamiai surinktos anamnezės, nepilno klinikinio tyrimo, gali kilti abejonių ar įsivelti klaidų diferencijuojant patologijas. Ko pasėkoje nustatyti tikslią diagnoze gali būti dar sudėtingiau (1-3).Taip pat diagnozavimui svarbūs specialieji tyrimai – kraujo morfologinis ir biocheminis tyrimai, rentgeninis, bronchoskopinis ir kt
.
Kraujo morfologinis tyrimas atliekamas įtarimams patvirtinti arba atmesti dėl bakterinės, virusinės ar alerginės kilmės uždegimo.
Kraujo biocheminis tyrimas atliekamas atmesti kitas galimas ligas.
Dažniausiai norint nustatyti trachėjos patologijas atliekamas rentgeninis tyrimas.
Tačiau tinkamai jį atlikti ir tiksliai patvirtinti diagnozę reikia išmanyti šio tyrimo subtilybes, tokias kaip tinkamas gyvūno pozicionavimas, kada atlikti rentgenogramas – įkvėpimo ar iškvėpimo metu, ir, žinoma, gyvūno anatominę sandarą.
Netinkamai atlikta rentgenograma trachėjos patologijų atžvilgiu gali rodyti tiek klaidingai teigiamus, tiek klaidingai neigiamus rezultatus.
Dėl klaidingai nustatytos diagnozės gali būti skirtas gydymas, kuris nėra efektyvūs ir naudingas (1).
Darbo tikslas: Išanalizuoti dažniausiai daromas klaidas diagnozuojant ir diferencijuojant trachėjos patologijas šunims ir katėms
.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti diagnostikos metodus naudojamus nustatyti trachėjos patologijas „X: ir „Y“ klinikose
.
9 3. Išsiaiškinti kokios klaidos dažniausiai daromos surenkant anamnezę ir atliekant klinikinį
tyrimą.
4. Išsiaiškinti kokios klaidos pasitaiko diagnozuojant trachėjos patologijas šunims ir katėms dėl specialiųjų tyrimų parinkimo.
5. Išanalizuoti ir nustatyti dažniausiai daromas klaidas rentgenologinio tyrimo metu diagnozuojant ir diferencijuojant trachėjos patologijas šunis ir katėms.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Trachėjos kolapsas
Trachėjos kolapsas, tai dažna, progresuojanti patologija vidutinio amžiaus mažų ar nykštukinių veislių šunims, labai retas katėms ir dažniau pasitaikantis kaip antrinis susirgimas ar kitos patologijos pasekmė
.
Veislės predispoziciją ir genetinę priklausomybę turi pomeranijos špicai, miniatiūriniai ir nykštukiniai pudeliai, jorkšyro terjerai, čichuachua ir mopsai (2).
Šunys turintys įgimtą trachėjos kolapsą dažniausiai jau nekartą yra kreipęsi į kliniką dėl chroninių kvėpavimo problemų, tokių kaip apsunkintas kvėpavimas, kosėjimas, kuris kas katrą vis blogėja, ir netgi epilepsijos.
Pasak S.
W.
Tappin pirminį trachėjos dorsoventralinį suplokštėjimą sukelia trachėjos kremzlinių žiedų ląstelių degeneracijos dėl sumažėjusio gliukozaminglikano kiekio ir dorsalinės trachėjos membranos laisvumas.
Tokie pakitimai gali būti židininiai arba generalizuoti (išplitę) iki bronchų ir broncheolių (bronchomaliacija) (2, 3).Pagrindinės priežastys sukeliančios pirminį trachėjos kolapsą yra hialininių kremzlių, iš kurių ir yra sudėta trachėja, sudedamųjų medžiagų, tokių kaip gliukozaminglikanų, gliukoproteinų ir chondrotino sulfato, trūkumas (3, 4)
.
Šis medžiagų trūkumas ir nepasisavinimas yra įgimtas ir tokie šuniukai dažniausiai pirmus klinikinius simptomus parodo per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius, kiti simptomus pradeda rodyti tik vėlyvoje gyvenimo stadijoje, kai pradeda vykti bendri degeneraciniai pakitimai organizme ar suaktyvinti kitų antrinių faktorių (5).
Antriniai faktoriai, tokie kaip kvėpavimo takų sudirginimas (svetimkūniai, lakios medžiagos), chroninis bronchitas, gerklų paralyžius, kvėpavimo trakto infekcijos, taip pat endotrachėjinė intubacja, dažniausiai sutampa su klinikinių požymių atsiradimu (6).1.1.1. Klinikiniai požymiai ir diferencinė diagnostika
Daugumai šunų su trachėjos kolapsu pasireiškia paroksizminis, sausas, šiurkštus kosulys, primenantis „žąsies gagenimą“ – neproduktyvus kosulys (4)
.
Kosulys arba viršutinių kvėpavimo takų stridoras dažniausiai sukeliamas po fizinio krūvio, po susijaudinimo, ėdimo metu, tačiau tai pasireiškia ne visuomet, chroniškai vieną kartą į mėnesį ar savaitę, priklausomai nuo pažeidimo laipsnio.
Klinikinius požymius sustiprina karštis, viršsvoris, širdies ar kitos kvėpavimo takų patologijos (7, 8).
Taip pat klinikiniai požymiai gali skirtis priklausomai nuo kolapso vietos: kakinės dalies trachėjos kolapsas dažniausiai pasireiškia sunkumu įkvepiant, o esant krūtininės dalies kolapsui ir bronchomaliacijai būna apsunkintas iškvėpimas.
Klinikinės apžiūros metu, trachėją reikėtų palpuoti labai švelniai, nes ji būna ypač jautri ir nesunkiai galima sukelti paroksizminį kosėjimo priepuolį.
Auskultuojant gerklų srityje esant kaklinės dalies trachėjos susiaurėjimui bus girdimas11 stridoras (9)
.
Taigi norint patvirtinti diagnozę, net ir esant aiškiems klinikiniams požymiams ir surinkus išsamią anamnezę, reiktų atlikti papildomus tyrimus – kraujo morfologinį bei biocheminį tyrimą, elektrokardiogramą, vaizdinės diagnostikos tyrimus, endoskopinio tyrimo metu paimti mėginius citologiniam ir mikrobiologiniam tyrimui.
Šie diagnostiniai tyrimai padėtų diferianciuoti trachėjos kolapsą nuo širdies patologijų ir kitų kvėpavimo sistemos ligų, tokių kaip brachicefalinis sindromas, gerklų ligos, tracheobronchitas, plaučių ligos, trachėjos stenozė, trachėjos neoplazija, svetimkūniai viršutiniuose kvėpavimo takuose (2).
1.1.2. Vaizdinė diagnostika
Pirminis ir dažniausiai naudojamas tyrimas norint patvirtinti trachėjos kolapsą yra krūtinės ir kaklo lateralinės rentgenograma
.
Tačiau tai labai ribotas tyrimas pasak Tangner CH atlikto tyrimo atlikus teisingą rentgenogramą galima identifikuoti tik 59% patologijos, bet šis tyrimas padeda atmesti kitas kvėpavimo sistemos ir širdies ligas (2, 10).
Trachėjos kolapsas yra dinaminis procesas, todėl būtinos dviejų fazių rentgenogramos – įkvėpimo ir iškvėpimo metu, nes net esant sunkaus laipsnio pažeidimui įkvėpimo fazės metu atliktoje rentgenogramoje trachėja gali atrodyti visiškai normali ir priešingai nesant trachėjos kolapsui iškvėpimo fazės metu atliktoje rentgenogramoje gali pasirodyti, kad trachėjos spindis yra susiaurėjęs.
Kai kurie autoriai taip pat rekomenduoja atlikti rostrokaudalinę (skyline) projekciją (1 pav.).
Šioje projekcijoje nenormaliai suplokštėjusi trachėja matoma kaip C arba pusmėnulio formos (1, 11).
Deja, bet iš rentgenogramos negalima spręsti ir apie trachėjos kolapso laipsnį ir nemažai atvejų nepastebimas susiaurėjimas ties carina (trachėjos perėjimas į bronchus) (7), taip pat klaidingai teigiamus ar neigiamus rezultatus gali duoti ir netinkamas gyvūno pozicionavimas, persidengiantys kaklo raumenys ar stemplė (12).
Kitas būdas nustatyti šiai patologijai yra fluoroskopinis tyrimas
.
Tai labiau patikimas tyrimas už rentgenologinį, nes galima realiu laiku stebėti trachėjos darbą įkvėpimo, iškvėpimo ir kosėjimo metu, taip pat tiksliau nustatyti kolapso vietą.
Pasak Macready atlikto tyrimo 8% pacientų, kuriems rentgenogramoje nebuvo pastebėta kolapso, fluoroskopinio tyrimo metu jis buvo diagnozuotas (7).
Trachėjos ir bronchų endoskopinis tyrimas yra pats informatyviausias, nes juo galimas stebėti ne tik kaip keičiasi trachėja įkvėpimo ir iškvėpimo metu, tačiau ir tiksliai nustatyti patologijos laipsnį, kuri priklausomai nuo trachėjos dydžio ir subliūškimo laipsnio pagal Tangner ir Hobson skirstomas į keturias kategorijas (12)
.
Bronchoskopija leidžia tiksliai įvertinti trachėjos ir bronchų struktūrinius pakitimus, taip pat įtariant kitas kvėpavimo sistemos patologijas atliekant šį tyrimą galima paimti citologinius ir mikrobiologinius mėginius.
Tačiau šiam tyrimui būtina bendra anestezija, kuri gali būti pavojinga kai kuriems gyvūnas su kvėpavimo sunkumais (3).
12 Dar vienas būdas ištirti trachėjos darbą yra ultragarsinis tyrimas
.
Jis ne tik leidžia stebėti dinaminius trachėjos judesius, bet ir ne taip kaip rentgenas ir fluoroskopas nekelia radiacijos ir jį galima atlikti be arba su minimalia sedacija.
Ultargarsinis tyrimas atliekamas gyvūnui gulint ant šono ir stovint natūralioje pozicijoje.
Ultragarsu matuojamas pirmo trachėjos žiedo ir paskutinio žiedo prieš įeinat trachėjai į krūtinė spindžiai įkvėpimo ir iškvėpimo metu (13).
1.2. Tracheitas ir tracheobrochitas
Tracheitas tai trachėjos epitelio uždegimas
.
Jis gali būti infekcinis ir neinfekcinis, pirminis bei antrinis.
Neinfekcinis tracheitas dažniausiai būna antrinis dėl pastovaus lojimo, taip pat trachėjos kolapso, chroninių širdies patologijų ir ryklės ligų, pirminis pasitaiko dėl įkvėptų toksinių dirginančių medžiagų ar dūmų.
Infekcinį tracheobronchitą, kitaip dar žinomą kaip šunidžių kosulys ar kvėpavimo sistemos ligų kompleksas, sukelia virusai (šunų adenovirusas (CAV, CAV-2), šunų infuenza virusas (H3N8), šunų parainfluenza virusas, šunų herpes virusas – 1 tipas (CHV), koronavirusas), bakterijos (bordetella bronchiseptica, streprococcus equi, mycoplasma cynos), grybai arba parazitai (1,15).
1.2.1. Klinikiniai požymiai ir diferencinė diagnostikaTiek infekcinio, tiek neinfekcinio tracheito atveju pasireiškia sausas, šiurkštus, paroksizminis kosulys, kartais primenantis „žąsies gagenimą“, kosulys padažnėja po aktyvios veiklos, susijaudinus ar esant šaltam orui
.
Kūno temperatūra pakyla labai retai, taip pat kai kurie gyvūnai gali rodyti bendrą silpnumą, anoreksiją, apsunkintą kvėpavimą.
Taip pat kosulys lengvai sukeliamas palpuojant trachėją, o auskultuojant neturėtų girdėtis jokių pakitimų, nebent dar yra kitų patologijų plaučiuose.
Šie klinikiniai požymiai niekuo nesiskiria nuo kitų viršutinių kvėpavimo takų ligų bei širdies patologijų (1, 15)
.
1.2.2. Vaizdinė diagnostika
Kraujo biocheminiai ir morfologiniai tyrimai dažniausiai būna be pakitimų arba pakitę neženkliai
.
Radiologiniame tyrime specifinių pakitimų nestebima, nebent esant ūmiai patologijai gali būti stebimas trachėjos gleivinės sustorėjimas, kurį sunku diferencijuoti nuo trachėjos hipoplazijos, šie du pakitimai taip pat gali pasitaikyti vienu metu.
Informatyviausias būdas nustatyti šiai patologijai tai atliekant tracheoskopiją – matoma paraudusi gleivinė, šio tyrimo metu paėmus citologinius, mikrobiologinius ir serologinius tyrimus.
Citologijoje turėtų būti stebimas ūmus uždegimas.
Iš serologinių ar mikrobiologinių tyrimų išskyrus patogeną gali būti individuliai parenkamas gydimas ir valdomas protrūkis (1, 15, 16).
13
1.3. Trachėjos hipoplazija
Trachėjos hipoplazija, tai įgimta sindromas, kuris pasireiškia nepakankamu trachėjos žiedų išsivystymu
.
Normaliai trachėja susideda iš C formos kremzlinių žiedų ir dorsalinėje pusėje esančio trachėjos raumens, o esant trachėjos hipoplazijai žiedai yra uždari (17).
Ši patologija dažniausiai sutinkama jauniems bachiocefalinių veislių šunims: Angų buldogams (55%), taip pat pasitaiko ir Bostono terjerams (15%), Prancūzų buldogams, Kavalieriaus Karaliaus Karolio spanieliams, Anglu mastifams (18).
Šunys su įgimta trachėjos hipoplazija dažniausiai turi ir kitų patologijų, dažiausiai susijusių su brachicefaliniu sindromu, tokių kaip išilgėjęs minkštasis gomurys, gerklų stenozė, stenozinės šnervės, taip pat širdies patologijos ar megaesofagus.
Pasak Riecks TW, Birchard SJ, Stephens JA atlikto tyrimo net 12 iš 13 šunų su brachicefaliniu sindromu turėjo ir trachėjos hipoplazija (19).
1.3.1. Klinikiniai požymiai ir diferencinė diagnostika
Daugumai šunų pasireiškia fizinio krūvio metu atsiradusi dispnėja, fizinio krūvio netoleravimas, dažnai besikartojančios ar chroninės kvėpavimo takų infekcijos
.
Kai kuriems šunims ypač turintiems ramesnį gyvenimo būdą, jokie klinikiniai požymiai gali nepasireikšti, arba atvirkščiai dėl fizinio krūvio nebuvimo trachėjos spindis gali dar labiau susiaurėti ir išryškėti pirmieji klinikiniai požymiai.
Trachėjos hipoplaziją būtina diferenciuoti nuo viršutinių kvėpavimo takų obstrkcijos, brachicefalinių šunų sindromo, gerklų ligų (kolapso, paralyžiaus, parezės), trachėjos kolapso, trachėjos obstrukcijos, chroninio bronchito, infekcinio tracheobronchito, plaučių ligų, širdies sistemos ligų, (17, 18).
1.3.2. Vaizdinė diagnostika
Dažniausiai naudojamas tyrimas yra lateralinės projekcijos kaklo ir krūtinės rentgeninis tyrimas
.
Nesant patologijų normaliai trachėjos spindis turėtų būti lygus gerklų spindžiui ties žiedine kremzle, tačiau kadangi trachėjos spindis gali varijuoti priklausomai nuo šuns veislės, amžiaus, tai patologija laikoma tada, kai trachėjos spindis yra per pus mažesnis nei gerklų spindis.
Alternatyvus būdas matuoti trachėjos spindį ten kur ji įeina į krūtinę, jis turėtų būti ne daugiau kaip du kartus mažesnis už trečio šonkaulio spindį ten, kur jis susikerta su trachėja (17).
Trečias būdas nustatyti normalios trachėjos dydi, kuris taip pat koreliuoja su šuns dyžiu, tai kai matuojamas trachėjos spindis ir skersmuo nuo pirmojo krūtinės slankstelio ventralinio kampo iki dorsalinio krūtinkaulio kampo gauti matmenys padalinami vienas iš kito gaunant santykį, kuris turėtu būti didesnis negus 20% (0,2) (1 pav.
) (20,21).
14
1 pav
.
Trachėjos spindis (T), padalinamas iš tarpo tarp pirmo krūtinės slankstelio ventraliniokampo ir krūtinkaulio dorsalinio kampo (I)
.
Santykis pas šunis su normalia trachėja turėtų būti >0,2.
Tačiau diagnozės nustatymą apsunkina faktas, kad brachicefalinių veislių šunų, su ir be kvėpavimo sunkumų, trachėjos ir tarpo tarp pirmojo krūtinės slankstelio ir krūtinkaulio santykis yra ir taip mažesnis (0,16 ± 0,3), kai normalus turėtų būti 0,2 ± 0,3, o buldogų veislių šunis šis santykis normaliai yra 0,13 ± 0,4 (21)
.
Tačiau reikia kritiškai vertinti gautus rezultatus, nes aplink trachėją esančios struktūros, tokios kaip stemplė, riebalai, ilgasis kaklo raumuo, gali duoti klaidingai teigiamus rezultatus.
Taip pat reiktų atkreipti dėmesį ar trachėja yra susiaurėjusi per visą jos spindį, nes esant židininiam susiaurėjimui galima įtarti ne tik trachėjos kolapsą, o ir obstrukciją ar stenozę (17).
Kitas tyrimas padedantis diagnozuoti ir diferencijuoti trachėjos hipoplaziją yra trachėjosbronchoskopija
.
Tyrimas atliekamas gyvūnui taikant bendrąją anesteziją.
Jo metu apžiūrima ne tik trachėja bet ir ryklė, gerklos, bronchai, dėl galimų gretutinių ligų, taip pat realiu laiku yra stebimas trachėjos darbas, esant pakitimams galima tiksliai pasakyti kurioje vietoje ir kokio laipsnio jis yra (17).
1.4. Trachėjos traumos
Trachėjos traumos dažniausiai asocijuojasi su kastinėmis, durtinėmis, šautinėmis žaizdomis kaklo srityje, autoavarijomis, kartu su krūtinės ląstos traumomis, jatrogeninėmis traumoms
.
Iš jų dažniausiai pasitaiko intubacijos metu per daug pripučiant endotrachėjinio vamzdelio manžetę ar pasirenkant per didelius ar per mažus endotrachėjinius vamzdelius.
Pasirenkant per didelį endotrachėjinį vamzdelį gali būti pažeidžiamos vedeginė kremzlė, per giliai jį įvedus dažnai15 užspaudžiamas vienas bronchas, taip sukeliant vienos pusės plaučių kolapsas
.
Per daug pripučiant manžetę sutrikdomas kraujo tekėjimas ir inervacija toje vietoje, to pasekoje sukeliama padidėjusi gleivinės sekrecija, uždegimini ląstelių infiltracija, hiperemija, edema, ar net nekrozė.
Šis procesas pagreitinamas atliekant dantų tvarkymo procedūras, nes jų metu naudojamas vanduo kuris sėda prieš endrotrachėjinio vamzdelio manžetę.
Trachėją ir jos gleivinę galima nesunkiai pažeisti ir bronchoskopijos metu, ar dirbtinio kvėpavimo metu, kai naudojamas per didelis įpučiamo oro kiekis.
Taip pirmiausia pažeidžiami plaučiai, bet paskui ir trachėja (22-24, 26) 1.4.1. Klinikiniai požymiai ir diferencinė diagnostika
Esant trachėjos traumoms klinikiniai požymiai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo pažeidimo tipo ir sunkumo lygio
.
Gali pasireikšti dispnėja, kosulys, progresinė emfizema, anoreksija, letargija, dehidratacija, tachikardija, tachipnėja, hipertermija, išorinės žaizdos, pneumotoraksas, pneumomediastinumas.
Tačiau klinikiniai požymiai gali pasirodyti tiek po kelių valandų, tiek po kelių parų.
Ypač katės esant dar ir kitiems sužalojimams dažnai užslepia trachėjos traumos simptomus (22, 24).
Kadangi klinikiniai požymiai labai varijuoja priklausomai nuo pažeidimo lygio, tai esant ne kritiniam pažeidimui tuo momentu, bet galimai letaliam jei nesiimama jokių veiksmų ir jei neįmanoma ar sunku surinkti aiškią anamnezę, būtina atlikti ir papildomus tyrimus (26).
Prieš atliekant detalesnes diagnostines procedūras, jei reikia, būtina stabilizuoti paciento būklę (23).
Nesant aiškiai matomoms traumoms ar nežinant tikslios anamnezes, klinikiniai simptomai gali pasirodyti panašūs į gerklų, ryklės ligos, alerginės reakcijos, svetimkūniams trachėjoje, gerklose ar bronchuose, navikai (17).
1.4.2. Vaizdinė diagnostika
Radiologinis tyrimas atliekamas traumatizuotos vietos lateralinė rentgenorama, nustatyti kurioje vietoje ir kokio sunkumo yra pažeidimas, įvertinti pneumomediastiniumo, pneumotorakso, plaučių sumušimo, šonkaulių lūžius ir įvertinti kitas galimas krūtinės ląstos ir kaklo traumas
.
Dažniausiai rentgeninis tyrimas būna pakankamai informatyvus ir parodo tiek trachėjos kremzlinių žiedų pakitimus, tiek tarpusienio audinio patologijas ar trachėjos plyšimus
.
Tačiau, kai kuriais atvejais, nustatyti konkrečią vietą ar patologiją rentenogramose ne visada pavyksta dėl susidariusios emfizemos (17, 22).
Dėl stiprios dispnėjos gyvūna reiktų anestezuoti ir intubuoti, tačiau tai privaloma atlikti ypač atsargiai dėl galimos trachėjos perforacijos ir kiek įmanoma reiktų vengti teigiamo spaudimo ventiliacijos (17).
Trachėjosbronchoskopila, laryngoskopija nerekomeduotina dėl to, kad šiam tyrimui reikalinga anestezija
.
Tačiau tai labai imformatyvus tyrimas padedantis nustatyti tikslią pažeidimo16 vietą ir sunkumo laipsnį
.
Didesniems šunims trachėjobronchoskopija galima atlikti per endotrachėjinį vamzdelį.
Tiek bronchoskopas, tiek endotrachėjinis vamzdelis į ir iš kvėpavimo takų turi būti įvedamas ir pašalintas labai atsargiai, kad nesuketi dar didesnių pažeidimų, būtina viso tyrimo metu kruopščiai sekti gyvūno klinikinius rodmenis (17).
Kai kurie autoriai teigia, kad šio tyrimo reiktų vengti nes jo informatyvumas neatsveria rizikos dėl anestezijos ir galimų pažeidimų tyrimo metu, tačiau jei operacija, anestezija ir intubacija yra būtina, šis tyrimas būtų pirmoje vietoje norint išsiaiškinti pažeidimus (22).
Taip pat diagnozei patvirtinti galima naudoti fluoroskopą ar magnetinį rezonansą ar esan būtinybei diagnostinę operaciją (24)
.
1.5. Trachėjos obstrukcija
Kvėpavimo takų obstrukcija gali būti gyvybei pavojinga patologija
.
Sukeliama stenozės, svetimkūnių, navikinių procesų, trachėjos kolapso pasekoje, išorinės kompresijos, ar kaip komplikacija po tracheostomijos (26).
Trachėjos obstrukcijos atvejų sijusių su svetimkūniais pranešama nedaug, bet dažniausiai pasitaikantys svetimkūniai būna – plaukai, kaulai, augalų dalys, smulkūs namų apyvokos daiktai (sąvaržėlės, adatos, kabliukai) (23,27).
Dažniausiai objektai patekę į trachėją yra pakankamai maži, kad patektų ir į bronchų medį, ir sukeltų apatinių kvėpavimo takų ligas, pavyzdžiui aspiracinę pneumoniją (1).
Pasak T.
L.
Blocker ir B.
K.
Roberts atlikto tyrimo trachėjos obstrukciją gali sukelti ir apsinuodijimas rodenticidais.
Tai nespecifinis patologijų kompleksas pasireiškianti silpnumu, blyškumu, trachėjos kolapsu, paralyžiumi, traukuliais, tachipnėja ir dispnėja, susiaurėja trachėja, gleivinės tynimas, pleuros efuzija (28).
1.5.1. Klinikiniai simptomai ir diferencinė diagnozė
Klinikiniai simptomai priklauso nuo obstrukcijos laipsnio
.
Pacientams su svetimkūniais trachėjoje dažniausiai pasireiškia ūmus kosulys, įkvėpimo stridoras, ir dažnai rinotracheitas.
Didelių svetimkūnių strigimas pasireiškia ūmia dispnėja ir cianoze.
Katėms dažnai stebimas praviros burnos kvėpavimas.
Taip pat viršutinių kvėpavimo obstrukcija, kaip antrinė patologija, sukelia plaučių edemą (23).
Diferencijuoti šia patologiją reikia nuo kitų trachėjos, kvėpavimo takų, širdies patologijų, nes klinikiniai požymiai būna labai panašūs, tik dažniausiai aštresni ir sukeliantys ekstremalias situacijas
.
17 1.5.2. Vaizdinė diagnostika
Radiologinis tyrimas dažnai tiksliai padeda diagnozuoti šią patologiją, ypač esant trachėjos obstrukciją dėl rentgenokontrastinių svetimkūnių
.
Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir įvertinti riziką, jeigu gyvūnui pasireiškia ūmūs kvėpavimo sutrikimai, tai reiktų sukelti kuo mažiau streso.
Atliekama lateralinė kaklo ir krūtinės rentgenograma arba, jei gyvūnas nestresuoja arba nėra stiprių kvėpavimo sutrikimų, atliekama dorsalinė arba ventralinė rentgenogramos, jose, esant trachėjos stenozei, stebimas stenozinis ūmus trachėjos susiaurėjimas ar svetimkūnis, matomas segmentinis trachėjos spindžio susiaurėjimas.
Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai kokioje kvėpavimo fazėje yra atliekama rentgenograma, nes iškvėpimo fazėje atlikta nuotrauka gali rodyti klaidingai teigiamus rezultatus, o įkvėpimo fazėje – klaidingai neigiamus (15, 23).
Taip pat rentgenogramoje esant proksimalinės dalies trachėjos obstrukcijai galima pastebėti plaučių tūrio sumažėjimą, plaučių edemą, aukštą ir kupolinę diafragmą, susiaurėjusius tarpšonkaulinius tarpus, trachėjos susiaurėjimą ar kolapsą, ir gerklų patologijas.
Pacientai su trachėjos obstrukcija distalinėje jos dalyje turi per daug išsiplėtusius plaučius, suplokštėjusią diafragmą ir ryškų plaučių kraujagyslių išsiplėtimą (1, 29).
Trachėjoskopijos tyrimo metu galima lengviau pastebėti esant trachėjos pakitimus ant endotelio, aptikti rentgenogramoje nekostrastuojančius, labai mažus svetimkūnius ar esančius ties trachėjos išsišakojimu į bronchus
.
Tačiau atliekant šį tyrimą reikia atkreipti dėmesį, kad gyvūnas privalo būti seduojamas, o tai yra pavojinga gyvūnams su kvėpavimo sunkumais (15, 23).
1.6. Trachėjos ir aplinka trachėją esančios masės/navikai
Obstrukciniai trachėjos navikai turi įvairią etiologiją
.
Jie gali būti pačioje trachėjoje – endotrachėjiniai arba spaudžiantys trachėją iš išorės – ekstratrachėjiniai (1).
Trachėjos navikai šunims ir katėms pasitaiko retai, bet pasitaiko: ragėjančių ląstelių karcinoma, histiocitine limfosarkoma, limfoblastinė limfosarkoma, osteosarkoma, adenokarcinoma, osteoma, chondroma, osteochondroma, chondrosarkoma, lejomioma, plazmocytoma, putliųjų ląstelių navikai, rhabdomiosarkoma (1, 15, 30-32).
Kitos masės dažniausiai pasitaikančios trachėjos viduje mazgelių gumbelių formos, tai amiloidozės, granuliomos, abscesai, parazitų sudarytos pūslelės, uždegiminiai polipai (1), hemoragijos plaučiuose, krūtinėje po apsinuodijimo rodenticidais (28).
Jauniems pacientams su aktyvia ostiochondrine ostifikacija tikimybe atsirasti osteokartilaginis navikams yra labai didelė, šis ir kiti trachėjoje ir aplink ją atsirandantys navikai dažnai perauga ir į tolimesnius minkštuosius audinius ir linkę metastazuoti (30).
18 1.6.1. Klinikiniai simptomai ir diferencinė diagnozė
Kaip ir dėl trachėjos obstrukcijos, labai klinikiniai simptomai priklauso nuo masės išsivystymo laipsnio ir kurioje vietoje ji yra
.
Jei trachėjos spindis susiaurėjęs mažiau negu puse savo įprasto diametro, klinikinių požymių gyvūnas gali ir nerodyti.
Bet dažniausiai pasitaikantys klinikiniai simptomai yra fizinio krūvio netoleravimas, chroninis kosulys, dispnėja, stridorą hipoventiliacija – įkvepia lėtai, o iškvėpti stengiasi greičiau ir sunkiau, katėms stebimas atviros burnos kvėpavimas, šunims šeimininkai pastebi lojimo pasikeitimus.
Auskultuojant krūtinės sritį girdimas stridoras, kuris siejamas su kvėpavimo takų obstrukciją.
Kaip antriniai simptomai gali atsirasti plaučių edema, aspiracinė pneumonija.
Palpuojant trachėją galima kartasi jausti asimetriškumą ar išsklaidytą šiurkščią masę.
Klinikiniai požymiai yra labai panašūs į kitas trachėjos patologijas, tiek apatinių tie viršutinių kvėpavimo takų ligas, širdies patologijas (1, 15, 30-32).
1.6.2. Vaizdinė diagnostikaĮprastai rentgeninis tyrimas gali padėti įvertinti trachėjos ir aplink ją esančių masių dydį ir vietą
.
Trachėjos navikai geriausiai matomi lateralinėje krūtinės ir kaklo rentgenogramoje.
Mažesni navikai gali likti nepastebėti, tačiau jei jie yra rentgenokontrastiški dažniausiai stebimi realios formos ir lokacijos, dažniausiai įsiterpę į trachėjos spindį.
Didesnių navikų tikslią vieta ir formą rentgenogramoje identifikuoti sunkiau, nes juos spaudžia kitos struktūros.
Kiti navikai stebimi rentgenoramose, ypač tie kurie sukelia trachėjos mineralizaciją, gali būti stebimi kaip tiesiog trachėjos susiaurėjimas arba pati trachėja gali atrodyti labiau rentgenokontrastiškesnė negu įprastai.
Nustatyti tikslią naviko vietą ir struktūrą galima atlikus magnetinį rezonansą arba kompiuterinę tomografiją, tačiau šiems tyrimams gyvūnas turi būti seduotas, o tai turi nemažą riziką jei gyvūnui pasireiškia kvėpavimo sutrikimai (1, 16, 31, 32)
.
Endoskopija gali būti netikslinga ir klaidingai teigiama kitų trachėjos susiaurėjimo atvejais, tokiais kaip trachėjos kolapsas, hipoplazija ar uždegimas, jei navikas yra išorėje trachėjos ir ją tik spaudžia
.
Be to reikalinga gyvūną seduoti prieš procedūrą.
Tačiau jei masė yra trachėjos spindyje tyrimas gali būti labai informatyvus ir jo metu galima paimti biopsijos ar citologijos mėginius (1, 15).
Norint nustatyti tikslia naviko rūšį yra imama biopsija
.
Ją, priklausomai nuo masės vietos, galima atlikti biopsijos adata, būtina dūrius stebėti vaizdiškai, kad nepažeisti svarbių struktūrų esančių krūtinės ertmėje, endoskopijos metu ar atliekant chirurgines procedūras.
Citologinį tyrimą paimti yra lengviau ir jis mažiau invazyvus, tačiau jis gali būti klaidingai teigiamas arba klaidingai neigiamas.
(1, 32).
19 Ultragarsas gali būti labai informatyvus, nes vaizdas matomas realiu laiku
.
Gali padėti nustatyti tiek gana tikslią darinio lokaciją tiek struktūra.
Taip pat vizualine ultragarso pagalba imamas mėginys biopsijai (32).
1.7. Rentgenologinio tyrimo subtilybės
Rentgeninis tyrimas – tai specifinio tyrimo metodas kuris dažniausiai atliekamas nustatyti trachėjos patologijas ar atmesti kitas ligas su panašiais simptomais
.
Tačiau norint padaryti tinkamą vertinimui nuotrauką (pageidautina kelias) reikia žinoti kai kurias subtilybes, dėl kurių galima gauti klaidingai teigiamus arba neigiamus rezultatus trachėjos patologijų atžvilgiu (16).
Tiriant trachėją reikia atlikti kairės ir dešinės pusės LL projekcijos nuotraukas
.
Šiuo atveju VD arba DV projekcijos nuotraukos dažniausiai nėra informatyvios, nes trachėją uždengia krūtinkaulis arba stuburo slanksteliai, tačiau šios projekcijos reikalingos patvirtinti arba atmesti kitas krūtinės patologijas.
Rekomenduojama atliekant rentgenogramą įtraukti visą kaklą nuo gerklų ar 1-2 kaklo slankstelio ir visą krūtinę, keliais centimetrais kaudaliau nuo paskutinio šonkaulio.
Jei gyvūnas yra didelis tai kiekviena atliekama projekcija yra padalinama į kranialinę ir kaudalinę dalis (16, 33).
Vienas svarbiausių dalykų atliekant rentgenologini tyrimą yra gyvūno pozicionavimas
.
Atliekant LL projekcijos nuotrauką gyvūnas turi gulėti ant šono, priekinės galūnės ištemptos kranialiau, idealu jei priekinių kojų kaulai neperdengtu krūtinkaulio kartinė ataugos.
Priekinės kojos gali būti šiek tiek praskiestos (natūralioje pozicijoje), taip gyvūnas guli tiesiau. Galinės kojos gali būti natūralioje pozicijoje (2 pav.).
Gyvūno galva taip pat turi būti natūralioje pozicijoje, nes tai turi didelės įtakos trachėjos išvaizdos vertinime.
Jei gyvūno galva per daug užlenkta, trachėja įsitempia ir gali atrodyti susiaurėjusi, nors tokia nėra (3 pav.), jei gyvūno galva yra nuleista žemyn – trachėja atsipalaiduoja ir gali atrodyti klaidingai nesusiaurėjusi, taip pat pasikeičia trachėjos padėtis krūtininėje dalyje, dėl ko gali būti neteisingai interpretuojama trachėjos lokacijos pasikeitimas dėl masės (4 pav.) (33, 34).
20
2 pav. Teisinga LL projekcija, gyvūno galva natūralioje pozicijoje, priekinės kojos patemptos
21
3 pav. Neteisinga LL projekcija – galva per stipriai užlenkta, todėl gali atrodyti klaidingai
22
4 pav. Neteisinga LL projekcija – galva per stipriai nulenkta, trachėjos lokacija pakitusi, dėl to
gali būti klaidingai suprasta, kad trachėją kelia mediastinumo masė (17).
Kitas svarbus dalykas atliekant trachėjos patologijų diagnostiką rentgenologinio tyrimo metodu yra gyvūno įkvėpimo ir iškvėpimo fazės
.
Įvertinti trachėjos patologijoms rekomenduojama atlikti abiejų fazių, tiek įkvėpimo tiek išvėpimo metu atliktas rentgenogramas.
Įkvėpimo metu atliktoje rentgenogramoje trachėja būna maksimaliai išsiplėtusi, o iškvėpimo metu subliuškusi (5 pav.).
Esant tik vienai rentgeno nuotraukai ir nežinant kokios fazės metu buvo atlikta rentgenograma galima gauti klaidingai neigiamus arba teigiamus rezultatus matuojant trachėjos spindį (33,34).23
5 pav. Trachėjos spindžio priklausomybė nuo kvėpavimo fazės. A nuotrauka atlikta įkvėpimo
metu, trachėja atrodo normalaus diametro, B nuotrauka atlikta iškvėpimo metu trachėjos spindis akivaizdžiai susiaurėjęs.
Pasak K. Alexander kvėpuojant kai kuriems šunims atsipalaiduoja trachėjos dorsalinė membrana. Tai dažniausiai stebima nuo trachėjos kaklinės dalies vidurio iki krūtininės dalies vidurio (6 pav.). Šis dinaminis procesas neduoda jokios klinikinės išraiškos, tačiau nesunkiai gali būti klaidingai interpretuojamas kaip trachėjos kolapsas. Esant trachėjos dorsalinės membranos atsipalaidavimui rentgeno nuotraukoje už trachėjos stebimas šviesesnis ruožas, ko esant trachėjos kolapsui neturėtu būti (16).
6 pav. Dorsalinė trachėjos siena yra normalioje pozicijoje (baltos rodyklės), tačiau trachėjos
24
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tiriamajai daliai duomenys surinkti „X“ ir „Y“ klinikose
.
Duomenys rinkti nuo 2016 m.
sausio 2d.
iki 2018 m.
sausio 2d.
Surinkta medžiaga yra ligos anamnezė, duomenys apie gyvūną, taikytos diagnostikos priemonės, rentgeno nuotraukos.
Buvo ištirti iš viso 134 gyvūnai galimai turintys trachėjos patologijas, 73 gyvūnai „X“ klinikoje ir 61 gyvūnas „Y“ klinikoje. Tyrimas vykdytas pagal schema (7 pav.).
7 pav. Dažniausiai pasitaikančių klaidų diferencijuojant ir diagnozuojant trachėjos patologijas
tyrimo schema.
Pirmiausia nustatyti trachėjos patologija buvo surenkama anamnezė tiek apie gyvūno gyvenimo būdą, tiek apie ligą, užduodant gyvūno šeimininkus specifinius klausimus
.
Jų tikslas yra išsiaiškinti klinikinius simptomus, kiek laiko jie tęsiasi, kaip stipriai pasireiškia, taip pat ar buvo galimas kontaktas su kitais galimai sergančiais gyvūnais.
Įvertinama kokio tipo kosulys pasireiškė (produktyvus ar neproduktyvus) ir kiek laiko gyvūnas kosėjo ar pasireiškė dusimo priepuolių.
Buvo atliktas klinikinis tyrimas, auskultuojami kvėpavimo takai, palpuojami regioninius limfiniai mazgai, trachėja, matuojama temperatūra.
Auskultuojama ne tik trachėja bet plaučiai ir širdis darbas norintĮtariamai trachėjos patologijas turintys
gyvūnai
Anamnezė Klinikinis tyrimas
Diferencinės diagnozės
Specialieji tyrimai
Galutinė diagnozė Galimai klaidinga diagnozė
25 atmesti kitas galimas patologijas
.
Trachėja auskultuojama trijose zonose: prie gerklų, vidurinėje dalyje ir prie įėjimo į krūtinkaulį, taip optimaliai nustatomas koks garsas girdimas įkvėpimo ir iškvėpimo metu.
Kuris gali būti be pakitimu – negirdima jokių pašalinių garsų, su pakitimais tai kriokimo, švokštimo, traškėjimo garsai, taip pat apsunkintas iškvėpimas ir (ar) įkvėpimas.
Priklausomai nuo patologijos pasireiškia skirtingi klinikiniai požymiai. Deja, bet ir esant tai pačiai patologijai individualiam gyvūnui gali pareikšti skirtingi klinikiniai simptomai, dėl užsitęsusios, progresavusios ligos, todėl prie kai kurių patologijų ar esant abejonėms buvo atlikti specialieji tyrimai.
„X“ ir „Y“ klinikose priklausomai nuo įtariamos ligos buvo atlikti tokie specialieji tyrimai kaip: rentgeninis tyrimas, kraujo morfologija, endoskopinis tyrimas (2 lentelė). Tačiau ne visiems pacientams buvo įmanoma atlikti norimus tyrimus, dėl jų būklės arba šeimininko atsisakymo atlikti papildomus tyrimus.
Kraujo morfologinis tyrimas
Rentgeninis tyrimas Endoskopinis tyrimas
Trachėjos kolapsas - + + Tracheitas + - + Trachėjos hipoplazija - + + Trachėjos traumos - + - Trachėjos obstrukcijos - + + Trachėjos navikai + + +/-*
2 lentelė. Rekomenduojami atlikti specialieji tyrimai esant tam tikroms trachėjos patologijoms.
*jeigu įtariama, kad navikas yra pačioje trachėjoje, tuomet tyrimą atrikti rekomenduojama.
Atliekant kraujo morfologinį tyrimą klinikoje „X“ naudojamas „Mythic18Vet“ kraujo morfologijos aparatu, o klinikoje „Y“ naudojamas „Idexx LaserCyte“ aparatas
.
Iš šių tyrimų galima įtarti ar atsiradusi patologija yra bakterinės, virusinės ar alerginės kilmės. Šis tyrimas nėra pagrindinis norint identifikuoti trachėjos ligas, jis skirtas atmesti kitas patologijas su panašia klinikine išraiška, todėl ir nebuvo atliekamas visiems pacientams.Įtariamai trachėjos patologijų diagnozės patvirtinimui klinikoje „X“ buvo naudojamas skaitmeninis rentgeno aparatas „PCMAX-20H-PLUS“, o klinikoje „Y“ – „MRX-30R“
.
Rentgeninis tyrimas buvo atliekamas tiek seduotiems, tiek neseduotiems gyvūnams.
Neseduotus gyvūnus tyrimo metu fiksavo šeimininkas arba klinikos personalas apsirengę specialiais nuo rentgeno spindulių apsaugančiais drabužiais: švininė prijuostė, apykaklė ir pirštinės.
Rentgeno tyrimo metu galėjo26 dalyvauti ir savo gyvūną fiksuoti tik tie šeimininkai, kurie neserga onkologinėmis, skydliaukės ir širdies ligomis, kuriems yra pilnamečiai, moterys kurios nesilaukia
.
Tiek seduoti, tiek neseduoti gyvūnai esant reikalui dar būdavo fiksuojami specialiais smėlio maišais ar raiščiais.
Kaklo ir krūtinės rentgenogramai gyvūnai buvo pozicionuojami ant dešinio šono LL projekcijai išgauti, kojos patempiamos kranialiau, kai kurie gyvūnai buvo pozicionuojami ir DV ar VD projekcija.
Guldant juos arba ant pilvo, arba ant nugaros, priekines galūnes patempiant kranialiau.Gautos rentgeno nuotraukos vertinamos naudojant specialias programas
.
Jose vertinamas gyvūno pozicionavimo taisyklingumas. Klaidomis buvo laikoma per stipriai užlenkta, nulenkta galva – esanti akivaizdžiai nenatūralioje padėtyje. Taip pat esant trachėjos dorsalinės membranos atsipalaidavimui, kai atlikta tik viena rentgenograma.Trachėjos spindis matuojamas dviem būdais
.
Pirmas būdas yra apskaičiuojant trachėjos ir trečiojo šonkaulio proksimalinio trečdalio pločio santykį, kuri turėtu būti ne mažesnis kaip 3:1.
Antras būdas – vertinamas trachėjos spindžio ir tarpo tarp pirmojo krūtinės slankstelio ventralinio kampo ir krūtinkaulio dorsalinio kampo santykis, jis neturėtų būti mažesnis negu 20%.
Endoskopinis tyrimas atliekamas gyvūną narkotizavus
.
Gyvūnas guldomas ant krūtinės, pražiodomas, o liežuvis ištraukiamas.
Endoskopas įvedamas į snukio ertme kur prispaudžiamas antgerklis ir taip endoskopas įvedamas į kvėpavimo takus.
Tyrimo metu apžiūrima trachėjos gleivinė, ar nėra paraudimų, edemos, opų, padidėjusios sekrecijos, taip pat žiūrima kaip kvėpavimo metu juda trachėja ir kaip stipriai ji susiaurėja, kurioje vietoje ir kokio ilgio yra susiaurėjimai.
Tyrimo duomenys buvo apdorojami „Microsoft Office Excel 365“ ir „Microsoft Office Word 365“. Duomenys laikomi statistiškai patikimais, kai p<0,05.
27
3. REZULTATAI
2016 – 2018 metais klinikoje „X“ apsitaikė 73 atvejai kuriems buvo galima įtarti trachėjos patologijas, klinikoje „Y“ – 61 atvejis.
8 pav
.
Įtariamai trachėjos ligomis sirgusių gyvūnų pasiskirstymas „X“ ir „Y“ klinikose 2016 –2018 m
.
Analizuojant gyvūnų pasiskirstymą pagal rūšį, matome, kad „X“ klinikoje kačių įtariamai sirgusių trachėjos ligomis buvo 10, o „Y“ klinikoje – 5
.
Šunų įtarimai sirgusių trachėjos ligomis „X“ klinikoje buvo 63, o „Y“ klinikoje – 56.
„X“ klinikoje kačių įtariamai sirgusių trachėjos ligomis tiriamuoju laikotarpiu buvo 2,0 kartais daugiau nei „Y“ klinikoje.
O šunų „X“ klinikoje buvo 1,1 karto daugiau negu „Y“ klinikoje (8 pav.
)9 pav
.
Nustatytų diagnozių pasiskirstymas „X“ ir „Y“ klinikose 2016 – 2018 m.
14% 86% 8% 92% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Katės Šunys Gy vūnų ska ičius, proc . Gyvūno rūšis X klinika Y klinika 45% 29% 5% 1% 3% 5% 11% 25% 44% 16% 2% 3% 0% 10% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50% Gy vūnų ska ičius proc . Nustatytos diagnozės
28 2016-2018 metais klinikoje „X“ iš 73 pacientų 33 buvo nustatytas tracheitas, tuo tarpu klinikoje „Y“ iš 61 paciento tracheitas nustatytas tik 15 pacientų. Klinikoje „Y“ daugiausiai diagnozuota trachėjos kolapsų 27 gyvūnams, o klinikoje „X“ šių pacientų buvo 21
.
Tiek klinikoje „X“, tiek klinikoje „Y“ mažiausiai diagnozuota trachėjos traumų po vieną atvejį ir neidentifikuotų masių, kurios gali paveikti trachėjos poziciją – po 2 atvejus kiekvienoje klinikoje.
Klinikoje „Y“ per 2 metus nepasitaikė nei vieno trachėjos obstrukcijos atvejo (9 pav.).Iš kiekvieno tirto paciento šeimininko buvo surinkta anamnezė, kreipiant dėmesį į tai kokio amžiaus gyvūnas, kiek laiko kosėja ir kokios rūšies kosulys (produktyvus, neproduktyvus). Visiems tirtiems gyvūnams buvo atliktas pilnas klinikinis tyrimas. Tikrintos akių ir burnos gleivinės, apčiuopiami limfiniai mazgai, didžiausiais dėmesys kreipiamas į pažandinius limfinius mazgus. Palpuojmos gerklos, trachėja, pilvas. Auskultuojami ne tik kvėpavimo takai, bet ir širdis. Matuojama rektali temperatūra. Pagal tai kokie klinikiniai simptomai pasireiškė ir kokie pakitimai buvo rasti klinikinio tyrimo metu galima diferencijuoti patologijas (1 lentelė).
Fizinio krūvio netolera vimas Dusimas Neproduktyvus kosulys Sunkumas įkvėpiant / iškvėpiant Kosėjimo laikas Trachėjos jautrumas palpacijai Sureagavę limfiniai mazgai Aukštesnė nei normali kūno temperatūra Trachėjos kolapsas + + + + 30 - 90< +/- - - Tracheitas + + + - 1 - 14 d. + +/- +/- Trachėjos hipoplazija + +/- +/- - 30 - 90< - - - Trachėjos traumos + +/- +/- +/- 1 - 7 d. +/- - - Trachėjos obstrukcijos + +/- +/- +/- 1 - 7 d. - - +/- Trachėjos navikai + +/- +/- + 1 - 90< - - -
1 lentelė Dažniausiai pasitaikantys klinikiniai simptomai esant trachėjos patologijoms
Pagal amžių gyvūnai suskirstyti į tris amžiaus grupes – jauni iki 3-jų metų amžiaus, suaugę – nuo 3-jų iki 8-erių metų amžiaus ir senyvi – nuo 8-erių metų amžiaus.
29
10 pav. Tirtų gyvūnų pasiskirstymas klinikoje „X“ ir „Y“ 2016 – 2018 m. pagal amžiaus
grupes
Klinikoje „X“ daugiausiai lankėsi jaunų gyvūnų – 28, o mažiausiai pagyvenusių gyvūnų – 19. Klinikoje „Y“ situacija priešinga – daugiausiai buvo senų gyvūnų – 26, o mažiausiai jaunų gyvūnų – 13 (10 pav.).
Iš tirtų gyvūnų tik vienas pacientas nekosėjo, kuriam buvo nustatyta trachėjos trauma. Pagal kosėjimo trukmę pacientai buvo suskirstyti į 5 grupes ( iki 7 dienų, nuo 8 iki 14 dienų, nuo 15 iki 30 dienų, nuo 31 iki 90 dienų ir kosėję daugiau negu 90 dienų). Priklausomai nuo kosulio trukmės tirtas pasiskirstymas tarp ligų.
11 pav. „X“ ir „Y“ klinikose 2016 – 2018 m. pacientų kosėjimo trukmes ir diagnozių
pasiskirstymas 39% 34% 27% 21% 36% 43% 0% 10% 20% 30% 40% 50% <3 m. 3 - 8 m. 8< m. Gy vūnų ska ičius proc .
Gyvūnų amžius metais
Klinika "X" Klinika "Y"
22% 4% 2% 1% 0% 3% 3% 7% 7% 0% 0% 1% 0% 2% 4% 4% 2% 0% 0% 0% 1% 4% 7% 2% 0% 2% 0% 3% 0% 15% 5% 0% 1% 0% 2% Gy vūnų ska ičius proc . Nustatyta diagnozė 1 - 7 d. 8 - 14 d. 15 - 30 d. 31 - 90 d. 90< d.
30 Analizuojant 2016 – 2018 m. duomenis trumpiausiai kosėjusiems gyvūnams dažniausiai buvo nustatomas tracheitas – 29 pacientams, iki dviejų savaičių kosintiems gyvūnams dažniausiai diagnozuotas tracheitas ir trachėjos kolapsas – 9, iki 30 dienų kosintiems gyvūnams diagnozuota daugiausia taip pat trachėjos kolapsų ir tracheitų po 5 atvejus. Nuo mėnesio iki trijų menesių kostintiems pacientams daugiausiai buvo nustatomas trachėjos kolapsas – 9 atvejai. O virš trijų mėnesių kosintiems gyvūnams taip pat dažiausiai diagnozuotas trachėjos kolapsas – 20 atvejų, p<0,05 (11 pav.)
Taip pat norint tinkamai diferencijuoti trachėjos patologijas yra svarbu išsiaiškinti ir kokios rūšies kosuliu pacientai kosėja. Tai gyvūnai buvo suskirstyti į grupes kuriose buvo tirta ar gyvūnas kosėja produktyviu ar neproduktyviu kosuliu. Produktyviu kosuliu laikyta, kai gyvūnas atsikosėja, po kosulio bando nuryti, o pats kosulys šiurkštus. Neproduktyvus kosulys yra kai gyvūnas nieko neatkosėja, kosėjimas primena „žąsies gagenimą“, po kosulio nečepsi, nebando kažko nuryti.
12 pav. Pacientų kosulio rūšies ir diagnozių pasiskirstymas „X“ ir „Y“ klinikose 2016 – 2018 m.
Taigi 24 gyvūnai kuriems buvo diagnozuotas tracheitas kosėjo tiek produktyviu tiek neproduktyviu kosuliu. Pacientams, kuriems diagnozuotas trachėjos kolapsas daugiausiai kosėjo neproduktyviu kosuliu – 39 pacientai, o produktyviu – 9. Visiems kitiems gyvūnams, kuriems buvo įtartos ir diagnozuotos trachėjos patologijos daugiau pasireiškė neproduktyvus kosulys (p<0,05), (12 pav.).
Sergant trachėjos ligomis aukštesnė negu normali temperatūra (šunims - >39,0⁰C, katėms - >39,2⁰C), pasitaiko gana retai, dažniausiai ji kyla ne kiek dėl pačios trachėjos patologijų bet dėl komplikacijų. 18% 7% 2% 1% 0% 0% 2% 18% 29% 9% 0% 3% 3% 8% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% Gy vūnų ska ičius proc . Nustatyta diagnozė
31
13 pav. Pacientų pasiskirstymas tarp tų, kurie turėjo aukštesnę negu normalią kūno temperatūrą ir
diagnozuotos patologijos klinikose „X“ ir „Y“ 2016 – 2018 m.
Analizuojant tyrimo duomenis daugiausiai pacientų buvo aukštesnė negu normali kūno temperatūra sirgusiems tracheitu – 20 pacientų, tai 1,4 kartais mažiau nei neturėjusiems temperatūros, ir diagnozavus kitas ne trachėjos patologijas 5 pacientai. Įtariant kitas trachėjos patologijas daugiausiai gyvūnai neturėjo temperatūros ir tik 3 pacientai kuriems buvo nustatytas trachėjos kolapsas ir vienas pacientas, kuriam nustatyta trachėjos hipoplazija (p<0,05) (13 pav.)
14 pav. Pacientų pažandinių limfinių mazgų ir diagnozių pasiskirstymas „X“ ir „Y“ klinikose 2016
– 2018 m. 15% 2% 1% 0% 0% 0% 4% 21% 34% 10% 1% 3% 3% 7% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% Gy vūnų ska ičius proc . Diagnozuotos patologijos
Aukštesnė nei normali kūno temperatūra Normali kūno temperatūra
18% 7% 1% 0% 2% 2% 4% 18% 29% 10% 1% 1% 1% 6% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% Gy vūnų ska ičius proc . Diagnozuotos patologijos
32 Tiriant pažandinius limfinius mazgus, jie daugiausiai buvo sureagavę pas gyvūnus kuriems buvo diagnozuotas tracheitas – 24 pacientam, tiek pat pacientų su šia patologija pažandiniai limfiniai mazgai nebuvo sureagvę. 9 gyvūnams sureagavo limfiniai, kuriems diagnozuotas trachėjos kolapsas, tačiau jų buvo 4,3 karto mažiau negu su nesureagavusiais limfiniais mazgais. Nustačius kitas, ne trachėjos patologijas gyvūnams kuriems sureagavo limfiniai mazgai buvo 3. Tai yra 1,3 karto mažiau pacientų negu nesureagavus pažandiniams limfiniams mazgams (p<0,05), (14 pav.).
Visiems tirtiems pacientams „X“ ir „Y“ 2016 – 2018 m. klinikose buvo palpuota trachėja ir tikrinama ar ji jautri ar ne. Jei jautri palpuojant trachėją iššaukiamas kosulys, krenkštimas, seilių rijimas.
15 pav. Pacientų kuriems jautri trachėja palpacijai ir diagnozių pasiskirstymas „X“ ir „Y“
klinikose 2016 – 2018 m.
Analizuojant tyrimo duomenis nustatyta, kad trachėja jautri palpacijai buvo beveik visiems pacientams kuriems buvo diagnozuotras tracheitas – 46 gyvūnams, nejautri buvo tik 2 pacientams, taipogi nustačius trachėjos kolapsą trachėja jautri palpuojant buvo 40 pacientų, o nejautri 5 kartus mažiau pacientų –8 (p<0,05), (15 pav.).
Tirtiems pacientams buvo auskultuojami kvėpavimo takai, didžiausias dėmesys kreiptas į tai ar girdimas traškėjimas, švokštimas trachėjoje ir ar girdimas pasunkintas kvėpavimas iškvėpimo ir įkvėpimo metu. 34% 30% 9% 1% 2% 1% 7% 1% 6% 1% 0% 1% 1% 4% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% Gy vūnų ska ičius proc . Diagnozuotos patologijos
33
16 pav. Pacientų auskultacijos metu girdėtų pakitimų ir diagnozių pasiskirstymas „X“ ir „Y“
klinikose 2016 – 2018 m.
Tracheito atveju 28 pacientams girdėtas traškėjimo garsas, 12 pacientų negirdėta jokių pakitimų, kitiems 8 girdimas apsunkintas įkvėpimas arba iškvėpimas. Gyvūnams kuriems buvo diagnozuotas trachėjos kolapsas trečdaliui – 15 negirdėti jokių pakitimų, 14 girdėtas traškesys, o proc. 19 apsunkintas kvėpavimas. Esant trachėjos patologijoms, kitoms ligoms, panašiam pacientų kiekiui buvo girdimas tiek traškesys, tiek apsunkintas kvėpavimas, tiek negirdėta jokių pašalinių garsų (p>0,05), (16 pav.).
Pagal tai kokie pakitimai aptikti surenkant anamnezę ir atlikus klinikini tyrimą, taip pat priklausomai nuo gyvūno būklės buvo paskirti specialieji tyrimai, informatyviausi ir dažniausiai naudojami buvo kraujo morfologinis tyrimas, rentgeninis tyrimas ir endoskopinis tyrimas. Klinikoje „X“ jokie specialieji tyrimai nebuvo paskirti 37 proc. (n=27) gyvūnų, o daugiau negu vienas specialusis tyrimas buvo paskirtas 12 proc. (n=9). Klinikoje „Y“ neatliktas nei vienas specialusis buvo 7 proc. (n=4) pacientams, o daugiau negu vienas specialusis tyrimas buvo taikytas 23 proc. (n=14) pacientų. 9% 11% 4% 0% 1% 1% 2% 21% 10% 2% 0% 1% 0% 4% 6% 14% 4% 1% 1% 1% 4% 0% 5% 10% 15% 20% 25% Gy vūnų ska ičius proc . Diagnozuotos patologijos Auskultacija be pakitinų Girdimas traškėjimas
34
17 pav. Taikytų specialiųjų tyrimų pasiskirstymas įtariant trachėjos patologijas klinikose
„X“ ir „Y“ 2016-2018 m.
Taigi klinikoje „X“ kraujo morfologinis tyrimas taikytas 15 tos klinikos pacientų, tuo tarpu klinikoje „Y“ šis tyrimas buvo atliktas 18 pacientų. Tiek klinikoje „X“ tiek klinikoje „Y“ dažniausiai diagnozuoti trachėjos patologijas buvo taikomas rentgeninis tyrimas, klinikoje „X“ jis buvo taikytas 37 gyvūnams, o klinikoje „Y“ 52 pacientams. Mažiausiai kartų naudotas buvo endoskopinis tyrimas, klinikoje „X“ – 4 pacientams, o klinikoje „Y“ – 1 (17 pav.).
Kadangi įtariant trachėjos patologijas daugiausiai buvo atklikta rentgeninių specialiųjų tyrimų ir jį atliekant dėl tam tikrų priežasčių galima suklysti nustatant diagnozę, tai šis tyrimas buvo daugiausiai analizuotas. Pirmiausia analizuota gyvūno pozicijos tinkamumas atliekant LL projekcijos rentgenogramą (galva turi būti natūralioje padėtyje, priekinės kojos šiek tiek patemptos kranialiau). Klaidingai atliktomis rentgeno nuotraukomis dėl paciento pozicionavimo buvo laikyta, kai gyvūno galva akivaizdžiai nenatūralioje padėtyje – per daug užlenkta arba labai nuleista ir buvo atlikta tik viena rentgenograma LL projekcijoje (18 pav.)
21% 51% 5% 30% 85% 2% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% Kr aujo morf ologi nis tyrim as Re ntge ninis tyrim as Endoskopini s tyrim as K ra ujo morf ologi nis tyrim as R entgeninis tyrim as Endoskopini s tyrim as
Klinika "X" Klinika "Y"
Gy
vūnų
ska
ičius proc
.
35
18 pav. LL projekcijos rentgenogramos. A nuotraukoje stebimas nuleistas gyvūno kaklas ir galva,
trachėja taip pat įlinkusi, galimai dėl nuleisto kaklo, dėl to galima klaidingai interpretuoti mediastinumo darinį, kuris galbūt kelia trachėją. B nuotraukoje stebimas per daug užlenktas kaklas, trachėja įsitempusi arti stuburo slankstelių, todėl gali būti klaidingai teigiamai susiaurėjęs
trachėjos spindis.
19 pav. Įtariant trachėjos patologijas dėl netinkamo gyvūno poziocionavimo rentgenologinio tyrimo
metu gautos galimai klaidintai teigiamos arba neigiamos diagnozės klinikose „X“ ir „Y“ 2016 – 2018 m.
Analizuojant tyrimo duomenis 2016 – 2018 m. įtariant trachėjos patologijas ir atlikus rentgeninį tyrimą klinikoje „X“ iš 37 pacientų buvo netinkamai pozicionuoti 9 gyvūnai, o klinikoje „Y“ iš 52 pacientų, kuriems buvo taikytas rentgeninis tyrimo metodas netinkamai pozicionuoti 13 pacientų. Dėl šios priežasties galimai buvo gautos klaidingai teigiamos arba klaidingai neigiamos trachėjos kolapso, hipoplazijos ar darinių aplink trachėją arba joje diagnozės. Taigi klaidingai teigiama diagnozė galėjo būti nustatyta klinikoje „X“ 8 pacientams, o klinikoje „Y“ – 12 pacientų.
22% 8% 23% 19% 0% 5% 10% 15% 20% 25%
Klaidingai teigiama diagnozė Klaidingai neigiama
diagnozė Gy vūnų ska ičius proc .
36 Taip pat klaidingai neigiama diagnozė galimai buvo nustatyta klinikoje „X“ – 3, o klinikoje „Y“ 10 pacientų (p>0,05) (19 pav.).
2016 – 2018 m. atlikto tyrimo metu, rentgenogramos buvo vertinamos nežinant kokios kvėpavimo fazės metu buvo atklikta rentgenograma. Dėl to nemažai atvejų galima klaidingai interpretuoti matomą vaizdą, kai yra atlikta tik vienos kvėpavimo fazės rentgenograma. Todėl dar papildomai galimos klaidos buvo vertinamos pagal dorsalinės membranos padėtį, kas galėjo taip pat duoti klaidingai teigiamus rezultatus. (18 pav.).
18 pav. Kvėpavimo metu atsipalaidavusi dorsalinė trachėjos membrana, tačiau trachėjos siena yra
normalioje padėtyje (baltos rodyklės).
19 pav. Atlikus rentgenologini tyrimą ir nežinant kokios kvėpavimo fazės metu atlikta
rentgenograma gautos galimai klaidintai teigiamos arba neigiamos diagnozės klinikose „X“ ir „Y“ 2016 – 2018 m. 49% 27% 40% 35% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Klaidingai teigiama diagnozė Klaidingai neigiama diagnozė
GY
vūnų ska
ičius
proc
.
37 Analizuojant tyrimo duomenis dėl to, kad atlikta vienos kvėpavimo fazės rentgeno nuotrauka ir kai nežinoma kurios fazės, taip pat esant dorsalinės membranos atsipalaidavimui, galėjo būti nustatyta klaidingai teigiama arba klaidingai neigiama diagnozė. Taigi dėl šių priežasčių klaidingai teigiama diagnozė klinikoje „X“ galėjo būti nustatyta 18 pacientų, kuriems buvo taikytas radiologinis specialiosios diagnostikos metodas, tuo tarpu klinikoje „Y“ klaidingai teigiama diagnozė galima buvo nustatyta 21 pacientui. Klaidingai neigiama diagnozė galima „X“ klinikoje galimai buvo nustatyta 10 gyvūnų, o klinikoje „Y“ – 18 (p>0,05), (19 pav.).
38
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Iš viso per 2016 – 2018 metus „X“ ir „Y“ klinikose išanalizuota 134, kuriems buvo įtartos trachėjos patologijos
.
„X“ klinikoje buvo 73 atvejai, „Y“ klinikoje 61 atvejis.
Kaip ir teigiama literatūroje šunims trachėjos patologijos pasitaiko dažniau (1).
Abejose klinikose katės sudarė 11,2 proc.
(n= 15) pacientų, kai šunų tuo tarpu buvo 8 kartus daugiau, tai yra 88,8 proc.
(n=119).
Klinikoje „Y“ katėms buvo nustatytas tik tracheitas (n=4), o klinikoje „X“ – tracheitas (n=7), pora atvejų pasitaikė su neatpažintomis masėmis/navikais ir abejuose klinikose buvo patvirtinta ne trachėjos patologija.
Kaip ir teigia literatūroje katėms labai retai pasitaiko trachėjos patologijų, kurios dažniausios būna infekciniai susirgimai arba navikiniai procesai (23).
2016 – 2018 metais klinikoje „X“ daugiausiai pasitaikė tracheito atvejų – 45 proc. (n=33), o klinikoje „Y“ daugiausiai buvo trachėjos kolapso atvejų 44 proc. (n=27). Kaip teigi moksliniai straipsniai infekcinis tracheitas, tai viena dažniausiai pasitaikančių trachėjos patologijų tiek šunims tiek katėms (14, 35). Šunims taip pat dažnai pasitaiko trachėjos kolapso atvejų, o kitų trachėjos ligų stebima gana retai (6, 7, 15).
Iš surinktų anamnezė duomenų stebima, kad klinikoje “X” daugiausiai lankėsi jaunesni gyvūnai, tai yra iki trijų metų amžiaus 39 proc. (n=28), o klinikoje “Y” daugiausiai buvo fiksuojama senyvo amžiaus gyvūnų tai yra virš aštuonerių metų amžiaus 43 proc. (n=26). Todėl ir ligų pasiskirstymas klinikose “X” ir “Y” skiriasi. Klinikoje “X” daugiau pasitaikė tracheito atvejų, o klinikoje “Y” daugiau buvo trachėjos kolapso atvejų. Kaip ir teigia literatūroje tracheitas pasireiškia daugiau jaunesnio amžiaus gyvūnams, o trachėjos kolapsas daugiausiai pasireiškia suaugusiems ir senyvo amžiaus šunims (9,14)
