LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ
UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
Kristina Bubulytė
VI kursas, 12 grupė
Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo paplitimas tarp Lietuvos
Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų šeimos gydytojo
pacientų
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė: Asist. Olga Vasiliauskienė Darbo konsultantas: Prof. Leonas Valius
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY ... 4 3. PADĖKA ... 5 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 55. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
6. SANTRUMPOS IR SĄVOKOS ... 6
7. ĮVADAS ... 7
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
9. LITERATŪROS AP ŽVALGA ... 9
9.1 Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – apibrėžimas, veikimo mechanizmas, klasifikacija. .. 9
9.2 Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo epidemiologija ... 9
9.2 Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo indikacijos. ... 10
9.3 Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo nepageidaujamos reakcijos bei vartojimo rizikos įvertinimas. ... 10
9.3.1 Nepageidaujamos virškinamojo trakto reakcijos bei rizikos faktoriai... 11
9.3.2 Nepageidaujamos kardiovaskulinės reakcijos bei rizikos faktoriai ... 11
9.3.3 Nepageidaujamos reakcijos inkstų funkcijai bei rizikos faktoriai ... 12
9.3.4 Kiti nepageidaujami poveikiai ... 12
9.4 Gastroprotekciniai vaistai. ... 13
10. TYRIMO METODIKA ... 14
10. 1 Tyrimo objektas ... 14
10.2 Tiriamųjų atranka ... 14
10.3 Tyrimo organizavimas ir metodai ... 14
10.3 Duomenų analizės metodai ... 15
11. REZULTATAI ... 16
11.1 Pacientų charakteristika ... 16
11.2 Vaistų nuo skausmo vartojimo ypatumai ... 16
11.3 Nepageidaujamos reakcijos ir pacientų žinios apie jas ... 22
11.4 Gastroprotekciniai vaistai ir nepageidaujamos reakcijos virškinamajam traktui ... 24
12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 25
13. IŠVADOS ... 28
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 29
1. SANTRAUKA
Kristina Bubulytė
Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimo paplitimas tarp LSMUL Kauno klinikų šeimos gydytojo pacientų.
Tyrimo tikslas: nustatyti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo įpročius tarp
LSMUL Kauno klinikų šeimos gydytojo pacientų.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų NVNU vartojimo dažnį bei dažniausias priežastis.
2. Nustatyti dažniausiai pacientų patiriamas nepageidaujamas reakcijas vartojant NVNU. 3. Palyginti NVNU grupių atstovų vartojimo paplitimą tarp pacientų.
Metodai ir tyrimo dalyviai: tyrime dalyvavo 238 LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos
pacientai. Tiriamieji buvo apklausti anoniminiu anketavimo būdu, paaiškinus apklausos tikslą ir gavus sutikimą naudoti gautą informaciją. Duomenys analizuoti statistinės duomenų ,,SPSS 17.0“ programos paketu. Rezultatai statistiškai reikšmingi, jei p <0,05.
Tyrimo rezultatai: NVNU vartoja daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų (73,1 proc.).
Moterys vaistus nuo skausmo vartoja dažniau nei vyrai. NVNU vartojimas su amžiumi yra didesnis. Pacientai patiriantys silpnesnį skausmą, NVNU vartoja dažniau. Dažniausiai vartojamas buvo ibuprofenas (74,7 proc.). Paracetamolio vartojimas mažas (30,5 proc.). Pacientų žinios apie NVNU nepageidaujamas reakcijas yra nepakankamos. 24,1 proc. respondentų teigė nežinantys šių vaistų nepageidaujamų reakcijų, 2,3 proc. manė, jog jie yra saugūs ir šalutinių poveikių neturi. Dažniausiai, pacientų nuomone, pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos buvo virškinamajam traktui (16,7 proc.). Pacientams, vartojantiems NVNU, gastroprotekcija skiriama retai - 26,1 proc. Nevartoję gastroprotekcinių vaistų VT simtomus patyrė dažniau (27,6 proc) nei vartoję juos (6,8 proc.).
Išvados: NVNU vartoja daugiau nei du trečdaliai pacientų, dažniau moterys nei vyrai bei
vyresnio amžiaus pacientai. Pacientai patiriantys silpnesnį skausmą, NVNU vartoja statistiškai reikšmingai dažniau, nei patiriantys stipresnį skausmą. Dažniausiai, pacientų nuomone, pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos buvo virškinamajam traktui (pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, pūtimas), AKS sutrikimai (neįprastai padidėjęs AKS ar nepakankama jo korekcija), šalutiniai poveikiai būdingi urogenitalinei sistemai (naujai atsiradę šlapinimosi sutrikimai, pakitusi šlapimo spalva, padažnėjęs ar paretėjęs šlapinimasis), bei kiti bendri simptomai (neįprastas silpnumas, išblyškusi oda). Dažniausiai respondentų vartojamas vaistas – ibuprofenas, kiek rečiau (antras pagal dažnį) – diklofenakas.
4
2. SUMMARY
Kristina Bubulytė
The prevalence of nonsteroidal anti-inflammatory drugs (NSAIDs) usage among Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno klinikos family doctor‘s patients.
Aim and objectives: To determine main habits of NSAIDs usage among Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno klinikos family doctor’s patients.
1. To evaluate the main causes and frequency of taking NSAIDs.
2. To evaluate the frequency of NSAIDs usage depending on a type and intensity of a pain. 3. To determine the most frequent side effects that patients have while using NSAIDs. 4. To compare the prevalence of use of different NSAIDs groups.
Methods and participants of the study: study included 238 Family Medicine clinic patients of
the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics. After explaining the aim of a survey and having participants’ consent on using the collected data, participants were given a questionnaire to complete. Statistical analysis was performed using “SPSS 17.0” software package.
Results: NSAIDs are used by more than two-thirds of participants (73.1%). Women use
NSAIDs more frequently than men. The usage of NSAIDs increases with age. NSAIDs are more frequently taken for less severe types of pain. Ibuprofen is the most commonly used NSAID (74.7%). Paracetamol for pain management is used sparsely (30.5%). Patients' knowledge of adverse drug effects of NSAIDs are poor. 47.1% indicated they knew possible adverse NSAIDs effects, 24.1% indicated they didn’t knew it and 2.3% have stated that NSAIDs are safe and have no adverse reactions at all. More than half (54.6%) of the participants think that they have never experienced any NSAIDs' side effects. The most common adverse effects, according to participants, are gastrointestinal events (16.7%). For those treated with NSAIDs gastroprotective agents were prescribed sparsely (26.1%). Participants that did not use gastroprotective agents complained of gastrointestinal symptoms more frequently (27.6% compared to 6.8% ) (p=0.000).
Conclusions: NSAIDs are used by more than two-thirds of all patients, more frequently by women and people of older age. Patients suffering from less severe type of pain are more likely to treat it with NSAIDs. The most common adverse effects, according to participants, were gastrointestinal events (nausea, vomiting, diarrhea, abdominal pain, bloating), anaemia related symptoms (dizziness, pale skin), urinary tract disorders (new onset urinary disorders, changes in urine color, changes in urination frequency) and blood pressure disorders (unusually high blood pressure or problematic pressure control). The most commonly used NSAID was ibuprofen, followed by diclofenac
3. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju baigiamojo magistrinio darbo vadovei asist. Olgai Vasiliauskienei. Taip pat LSMUL KK Šeimos klinikos vadovui bei darbo konsultantui prof. Leonui Valiui.
Fizikos, matematikos ir biofizikos katedros vedėjui, prof. V. Šaferiui bei lekt. Kristinai Jurėnienei už konsultacijas statistinės duomenų analizės klausimais.
Recenzentui lekt. Gediminui Railai už pastabas ir komentarus.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Interesų konflikto tyrimo metu neiškilo.5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Atlikti tyrimui gautas leidimas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (LSMU BEC) Nr. BEC-MF-5
6
6. SANTRUMPOS IR SĄVOKOS
AKS – arterinis kraujo spaudimas; COX – ciklooksigenazė;
COX-1 – pirmojo tipo ciklooksigenazė; COX-2 – antrojo tipo ciklooksigenazė; COX-3 – trečiojo tipo ciklooksigenazė; GERL – gastroezofaginis refliuksas; H2 receptoriai– histamino -2 receptoriai;
LSMUL – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė; NRV – nepageidaujama reakcija į vaistą;
NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo;
SPSS (angl. Statistical Package for the Social Sciences) – statistinė duomenų analizės programa; ŠT – šlapimo takai;
7. ĮVADAS
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) tai vaistų grupė, kuri veikia, slopindama ciklooksigenazės (COX) fermentus. Šie vaistai turi priešuždegiminį, skausmą malšinantį ir antipiretinį poveikį [1]. Dėl mažos piktnaudžiavimo tikimybės, didelio veiksmingumo ir ilgalaikio klinikinio vartojimo, siekiant sumažinti įvairių tipų skausmus, NVNU yra vieni dažniausiai vartojamų medikamentų, naudojamų pirminėje sveikatos priežiūros sistemoje visame pasaulyje [2]. NVNU paprastai skiriami esant nugaros skausmui, kelio ir pečių osteoartritui, raumenų uždegimams ir traumoms, reumatologiniams atvejams, dismenorėjai, pilvo skausmui, galvos skausmui ir dideliam karščiavimui [3]. Tyrimai, kuriuose lyginamas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo poveikis su paracetamoliu esant dismenorėjai, parodė, kad NVNU yra pranašesni už paracetamolį, tačiau turi daugiau nepageidaujamų reiškinių per pirmąsias dvi naudojimo savaites [4]. NVNU yra veiksmingi analgetikai bei antipiretikai, tačiau yra gerai žinoma, kad jie veikia virškinimo trakto, inkstų, kepenų ir širdies ir kraujagyslių sistemą [5]. Be to, jie sąveikauja su įvairiais vaistais, pvz., varfarinu ir aspirinu [4]. Šio tyrimo tikslas - nustatyti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo paplitimą tarp LSMUL Kauno klinikų šeimos gydytojo pacientų bei dažniausiai pasireiškiančias nepageidaujamas reakcijas ir jų ryšį su gastroprotekcinių vaistų vartojimu.
8
8.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas:
Nustatyti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo įpročius tarp LSMUL Kauno klinikų šeimos gydytojo pacientų.
Uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų NVNU vartojimo dažnį bei dažniausias priežastis.
2. Įvertinti NVNU vartojimo dažnį priklausomai nuo skausmo pobūdžio ir intensyvumo. 3. Nustatyti dažniausiai pacientų patiriamas nepageidaujamas reakcijas vartojant NVNU. 4. Palyginti NVNU grupių atstovų vartojimo paplitimą tarp pacientų.
9. LITERATŪROS APŽVALGA
9.1 Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – apibrėžimas, veikimo
mechanizmas, klasifikacija.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo tai vaistų grupė, kurios pagrindinis veikimo mechanizmas – slopinti ciklooksigenazės (COX) fermentus, neleidžiant arachidono rūgščiai virsti prostaglandinais, prostaciklinais ir tromboksanais. Literatūroje aprašomos trys COX rūšys – COX-1, COX-2, COX-3, tačiau klinikinė COX-3 reikšmė dar nėra visiškai aiški. COX-1 yra randama didžiojoje dalyje organizmo audinių. Ji atsakinga už skrandžio ląstelių protekciją, dalyvauja kraujagyslių homeostazėje, veikia trombocitų agregaciją, inkstų funkciją. COX-2 gamyba padidėja esant uždegimui ir skausmui, esant fiziologinei normai, audiniuose nėra aptinkama [6].
Pagal tai, kurią COX slopina, NVNU yra skirstomi į keturias grupes – selektyviai COX-1 veikiantys vaistai, selektyviai COX-2 veikiantys vaistai, iš dalies selektyvūs COX-2 inhibitoriai, kurie daugiau veikia 2 nei 1 bei neselektyviai veikiantys vaistai, kurie vienodai slopina ir 1, ir COX-2 [COX-2]. NVNU klasifikacija pagal selektyvumą COX, jų veikimo principas bei atstovai pateikti 1-oje lentelėje.
NVNU
COX–1 selektyvūs Neselektyvūs Iš dalies COX–2 selektyvūs
COX–2 selektyvūs
Slopina COX–1, neslopina arba silpnai veikia COX-2
Vienodai slopina COX–1 ir COX–2
Stipriau slopina COX–2, negu COX–1 Slopina COX–2 ir neslopina ar labai silpnai slopina COX–1 Mažos acetilsalicilo rūgšties dozės (75 - 100 mg) Didelės dozės (>100mg) acetilsalicilio rūgšties Ibuprofenas Indometacinas Diklofenakas Meloksikamas Piroksikamas Nimesulidas Rofekoksibas Valdekoksibas Celekoksibas
1-oji lentelė. NVNU klasifikacija pagal selektyvumą COX.
9.2 Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo epidemiologija
1 0
skausmo suvartojimas padidėjo 31,8 procentų [7]. 2017 metais atliktame tyrime paaiškėjo, jog pusė respondentų vaistus skausmui malšinti vartojo savo nuožiūra, nepasitarę su gydytoju. Tačiau tame pačiame tyrime 68,6 procentai dalyvavusių respondentų pažymėjo, jog dėl nereceptinių vaistų nuo skausmo vartojimo tarėsi su farmacijos specialistu [8]. Lėtinį skausmą NVNU malšinantys pacientai geriau žino apie šiuos vaistus ir juos vartodami kreipia didesnį dėmesį gydytojų rekomendacijoms, lyginant su bendrąja populiacija [9]. Norvegų studija parodė, jog NVNU, išskyrus aspiriną, vartojimas su amžiumi mažėja, o paracetamolio suvartojimui įtakos amžius neturi. Ta pati studija pastebėjo, jog moterys nereceptinius NVNU vartoja dažniau nei vyrai [10]. 2016 metais Lenkijoje atliktame tyrime nustatyta, jog beveik 91 procentas apklaustųjų vartojo nereceptinius vaistus nuo skausmo iš kurių 1,3 procento šiuos vaistus vartojo kasdien. Pacientai šiuos vaistus vartojo ne tik skausmo malšinimui tačiau ir subjektyviais tikslais – esant nuovargiui (7 proc.), stresui (5,4 proc.), diskomforto jausmui (18,4 proc.) [11]. Jungtinėse Amerikos valstijose atliktame tyrime stebėta, jog nereceptinius NVNU vartoja 76 procentai suaugusiųjų populiacijos, o vaistus su receptu perka 9 procentai. Taip pat stebėta, jog vyresni pacientai dažniau vartojo receptinius NVNU , o moterys vaistus nuo skausmo vartojo statistiškai reikšmingai dažniau nei vyrai [12].
9.2 Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo indikacijos.
Dėl savo priešuždegiminio, antipiretinio ir skausmą malšinančio poveikio bei lengvo prieinamumo NVNU yra itin mėgiami pacientų. Mažos NVNU dozės efektyviai malšina nestiprų ūminį skausmą, tokį kaip galvos, dantų, nugaros, pilvo, menstruacinį, raumenų skausmą. Taip pat šie vaistai tinkamomis dozėmis gali būti efektyvūs mažinant lėtinio skausmo paūmėjimo epizodus [13]. NVNU dažnai vartojami ne tik pirminėje sveikatos priežiūroje, bet ir lėtinių uždegiminių ligų gydymui bei skausmo kontrolei stacionaruose, postoperacinio skausmo malšinimui chirurgijos ir ginekologijos skyriuose. NVNU išlieka vieni dažniausiai vartojamų medikamentų, pirminėje sveikatos priežiūros sistemoje visame pasaulyje [2].
9.3 Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo nepageidaujamos reakcijos bei
vartojimo rizikos įvertinimas.
NVNU vartojimas turi riziką nepageidaujamoms reakcijoms (NRV) pasireikšti nepriklausomai nuo to ar pacientas turi ar neturi rizikos veiksnių [14]. Peroralinių NVNU vartojimas sukelia riziką patirti centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, gastrointestinalinio trakto, inkstų, kepenų pažaidas bei alergines reakcijas [5]. Vietiškai vartojamų NVNU NRV retos, dėl mažos vaisto koncentracijos. Vis dėl to NRV vis tiek gali pasireikšti odos, skrandžio, kvėpavimo takų sudirginimu ar
1 inkstų veiklos sutrikimu [15]. Net 6 procentai pacientų, kuriems yra paskirti NVNU, pirminio sveikatos
priežiūros specialisto konsultacijos metu išsako nusiskundimus, būdingus šių vaistų pašaliniam poveikiui. Iš jų 1 procentui nustatyta bent viena nepageidaujama reakcija priešuždegiminiams vaistams, o 1,2 procentui tikėtinos NRV [5]. Kadangi NRV priklauso ne tik nuo vaisto dozės dydžio, bet ir nuo medikamento vartojimo laiko, norint išvengti nepageidaujamų reakcijų reikėtų šiuos vaistus skirti mažiausia efektyvia doze ir kuo trumpesnį laikotarpį, atsižvelgiant į skyrimo indikacijas [14].
9.3.1 Nepageidaujamos virškinamojo trakto reakcijos bei rizikos faktoriai
Viena dažniausių ir svarbiausių NVNU sukeliamų nepageidaujamų reakcijų yra poveikis virškinamajam traktui. Turkijoje atliktame tyrime stebėta, jog dažniausiai pasitaikančios NRV yra deginimas epigastryje (37,0 proc.), kiti dispepsijos simptomai (25,3 proc.), pilvo skausmas (17,0 proc.), vidurių užkietėjimas (12,7 proc.), pykinimas (10,6 proc.) bei viduriavimas (3,0 proc.) . Tyrimo metu nustatyta, jog su virškinimo sistema susijusių NRV pacientams vartojantiems selektyvius COX-2 inhibitorius pasireiškė mažiau nei pacientams vartojusiems neselektyviai veikiančius NVNU: celekoksibą vartojusiems NRV pasireiškė 2.5 proc., diklofenaką – 14,1 proc., ibuprofeną 17,2 proc., o naprokseną net 24,4 proc. atvejų [16]. Net 10-30 proc. vartojančių NVNU patiria dispepsijos simptomus ir apie pusė jų (5-15 proc.) nutraukia gydymą NVNU dėl šio šalutinio poveikio [17]. Taip pat NRV gali pasireikšti nekomplikuotomis simptominėmis virškinamojo trakto opomis, kraujavimu ar perforacija. Šios NRV pasireiškia net 1-4 proc. NVNU vartojusių pacientų [18]. Gastrointestinalinio trakto pažeidimo rizika vartojant NVNU išauga apie 3-5 kartus, palyginus su šių vaistų nevartojusiais [19]. Taigi prieš pradedant vartoti NVNU rekomenduojama įvertinti kiekvieno paciento gastrointestinalinę riziką. Riziką pažeidimui didina vyresnis amžius (>60m.), jau buvusi komplikuota ar nekomplikuota skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, antikoaguliantų vartojimas, didelės NVNU dozės, dviejų skirtingų NVNU atstovų vartojimas bei poliligotumas [14].9.3.2 Nepageidaujamos kardiovaskulinės reakcijos bei rizikos faktoriai
Dažnas nepageidaujamas poveikis gali pasireikšti ir kardiovaskulinei sistemai. NVNU vartojimas padidina riziką susirgti ūminiu koronariniu sindromu ar kita su aterotromboze susijusia liga, tokia kaip insultas ar periferinių arterijų pažeidimas. McGettigan and Henry atlikta meta-analizė parodė, jog rizika susirgti kardiovaskulinėmis ligomis priklauso nuo konkrečių NVNU atstovų. Jos metu buvo nustatyta, jog saugiausia vartoti ibuprofeną mažomis dozėmis. Tuo tarpu, diklofenakas bei indometacinas žymiai sustiprino nepageidaujamo poveikio pavojų [20]. Pacientai kurie, serga išemine1 2
širdies liga, turėtų vengti vartoti NVNU, nes šiuo atveju jie dar labiau didina kardiovaskulinės rizikos pavojų. Ispanų studija nustatė, jog NVNU vartojimas kardiovaskulinę riziką didina 16 proc., didelių dozių vartojimas – 64 proc. palyginus su tais, kurie vartoja mažomis dozėmis. O pacientai sergantys išemine širdies liga savo riziką padidina net 84 proc. [21]. . 2012 metais atliktame tyrime Taivane buvo nustatyta, jog riziką patirti su širdies ir kraujagyslių sistema susijusias NRV yra didesnė vartojant NVNU parenteraliai, o vartojant ketoloraką ši rizika yra pati didžiausia vartojant tiek peroraliai, tiek parenteraliai [22]. Taip pat reikia nepamiršti, jog ibuprofenas, naproksenas bei indometacinas saveikauja su aspirinu ir mažina jo terapinį antiagregatinį efektą, kas taip pat didina kardiovaskulinių ligų riziką, todėl reikėtų vengti aspiriną vartoti su šiais vaistais arba jei NVNU vartojimas privalomas, rinktis koksibus [14]. Taigi, prieš pradedant vartoti NVNU reiktų įvertinti paciento kardiovaskulinę riziką pagal tai ar pacientas turi kardiovaskulinę ligą, 1 ar 2 tipo cukrinį diabetą su organų taikinių pažaida, lėtinę inkstų ligą bei įvertinti SCORE skalę [23].
9.3.3 Nepageidaujamos reakcijos inkstų funkcijai bei rizikos faktoriai
NVNU inhibuoja prostaglandinų, kurie užtikrina inkstų kraujotaką, sintezę inkstuose, todėl šių vaistų vartojimas gali sukelti šių organų nepakankamumo dekompensaciją. Dėl sumažėjusios prostaglandinų, dalyvaujančių inkstų cirkuliacijos reguliavime, sintezės sumažėja glomerulų filtracijos greitis. NVNU gali vesti į sumažėjusią inkstų funkciją, natrio bei vandens susilaikymą organizme. Klinikinėje praktikoje tai gali pasireikšti padidėjusiu serumo kreatininu, edemomis, elektrolitų disbalansu bei nefroziniu sindromu [24]. Taip pat NVNU vartojimas dėl susilaikiusio vandens ir natrio gali būti siejamas su padidėjusiu arteriniu kraujo spaudimu (AKS), nepriklausomai nuo NVNU atstovo grupės. Minimalus kraujo spaudimo pokytis yra 5mmHg, tačiau klinikinė šio pakilimo reikšmė nėra aiški [25]. Vis dėl to pradedant vartoti NVNU, ypač vyresnio amžiaus pacientams reikėtų įvertinti riziką bei monitoruoti AKS. Pacientams sergantiems lėtinėmis reumatinėmis ligomis rekomenduojama inkstų funkciją tikrinti bent kartą per metus, apskaičiuojant paciento glomerulų filtracijos greitį [26]. Pacientai jau sergantys lėtine inkstų liga, turėtų šiuos vaistus vartoti atsargiai. 2019 metais atliktame tyrime buvo nustatyta, kad net 82,6 procentai sergančiųjų lėtine inkstų liga, vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, o 36 proc. jų pasireiškė NRV sąlygotos sąveikos su vaistais skirtais inkstų funkcijos gerinimui [13].
9.3.4 Kiti nepageidaujami poveikiai
Kadangi NVNU gali sukelti reikšmingą kraujavimą gastrointesninaliniame trakte, vienas nepageidaujamų poveikių yra anemija. Dažniausiai anemiją lydi tokie simptomai kaip hematemezė,
1 melena, gali būti kliniškai nustatytas kraujavimas iš virškinamojo trakto ar buvęs teigiamas slapto
kraujavimo testas. Kapsulinės endoskopijos pagalba atliktame tyrime, kuriame tirti ilgą laiką NVNU vartoję pacientai, buvo pastebėta, kad virškinamojo trakto pažeidimų pacientams vartojusiems selektyvius COX-2 fermento inhibitorius buvo reikšmingai mažiau [27]. Vis dėl to, nepriklausomai nuo NVNU vartojamos grupės, hemoglobino reikšmes bei pokyčius stebėti verta visiems ilgesnį laiką NVNU vartojantiems pacientams, jei įtariame gastrointestinalinio trakto pažeidimą.
Sveikiems pacientams vartojantiems gydytojo paskirtas NVNU terapines dozes kliniškai reikšmingas kepenų toksinis pažeidimas yra gana reta komplikacija, todėl specifinis kepenų funkcijos sekimas nėra indikuotinas [28].
9.4 Gastroprotekciniai vaistai.
Dėl savo dažnų nepageidaujamų poveikių gastrointestinaliniam traktui, NVNU turėtų būti skiriami tik įvertinus GI riziką. Riziką pažeidimui didina vyresnis amžius, jau buvusi opa, antikoaguliantų vartojimas, didelės NVNU dozės, dviejų skirtingų NVNU atstovų vartojimas bei poliligotumas [14]. Esant bent vienam riziką didinančiam faktoriui rekomenduojamos dvi pagrindinės gastroprotekcinės strategijos: COX-2 selektyviai veikiančio NVNU vartojimas vietoj neselektyviai veikiančio arba NVNUk artu paskiriamas gastroprotekcinis vaistas – protonų siurblio inhibitorius ar histamino – 2 (H2) receptorių antagonistas [29]. Nustatyta, kad abi šios strategijos yra vienodai reikšmingos siekiant apsaugoti skrandžio gleivinę vartojant NVNU [30]. Pagrindinis gastroprotekcinių vaistų veikimo mechanizmas – tai skrandžio druskos rūgšties išskyrimo mažinimas. H2 receptorių antagonistai blokuoja H2 receptorius ir taip slopinama skrandžio druskos rūgšties sekrecija. Protonų siurblio inhibitoriai protonų siurblį ir taip slopina skrandžio druskos rūgšties išskyrimą. Pagrindinis šių vaistų farmakoterapinis principas yra sumažinti skrandžio rūgštingumą ir taip ne tik apsaugoti greivinę, bet ir pagerinti jos gijimo galimybes. Tyrime, kuriame tirti vyresnio amžiaus pacientai vartojantys NVNU stebėta, jog gastroprotekciniai vaistai pirminėje sveikatos priežiūros grandyje buvo paskirti tik 29,2 proc. atvejų. Beveik pusė jų vartojo protonų siurblio inhibitorius, kurių 63,2 proc. buvo omeprozolis ir esomeprazolis. Tarp kitų pacientų, kuriems buvo paskirti H2 receptorių antagonistai, dažniausias jų atstovas buvo ranitidinas [31]. Tyrimai rodo, jog protonų siurblio ihibitoriai turi didesnį efektą saugant gastrointestinalinį traktą NVNU vartojimo metu nei H2 receptorių antagonistai [32]. Vis dėl to 2014 atliktoje meta-analizėje teigiama, jog palyginus protonų siurblio inhibitorių ir H2 receptorių antagonistų vartojimą didelėmis dozėmis gastroprotekcinis poveikis nesiskyrė [33].
1 4
10. TYRIMO METODIKA
10. 1 Tyrimo objektas
LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos pacientai
10.2 Tiriamųjų atranka
Tiriami asmenys atrinkti atsitiktiniu būdu. Tiriamųjų imtis – 238 pacientai, apsilankę LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje 2019 metais kovo – balandžio mėnesiais.
Apskaičiuota tyrimo imtis yra 196 respondentų. Ji buvo paskaičiuota remiantis Paniotto formule [34]:
kur n - imties dydis
Δ – paklaidos dydis (kai tiriamas žmonių požiūris, paklaida galima iki 7 proc.) [34].
N – generalinės visumos dydis (Kauno miesto gyventojų skaičius 2018 metais: 287 665 [35]). Tyrimo imtis buvo formuluojama pagal tikimybinę atranką.
10.3 Tyrimo organizavimas ir metodai
Tyrimui atlikti naudotas teorinis analizės metodas. Apžvelgta mokslinė literatūra ir atlikti tyrimai, susiję su NVNU, jų vartojimo indikacijomis, kontraindikacijomis, sukeliamomis nepageidaujamomis reakcijomis bei rizikomis. Taip pat naudotas empirinis anketinės analizės metodas: paruošta anoniminė anketa (1 priedas). Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-MF-58 (priedas Nr.2). Apklausa buvo atliekama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos klinikoje.
Anketą pildė respondentai, sutikę dalyvauti studijoje. Tyrime dalyvavo tik tie asmenys, kurie buvo supažindinti su darbo tikslu (tiriamojo asmens informavimo forma) ir sutiko dalyvauti studijoje pasirašydami tiriamojo asmens sutikimo formą. Į tyrimą nebuvo įtraukti neraštingi bei jaunesni nei 18 metų amžiaus respondentai. Anketos buvo iš karto surenkamos po užpildymo. Kadangi buvo pasirinktas anoniminės apklausos metodas, tiriamųjų konfidencialumas buvo užtikrintas neklausiant tiriamojo vardo
1 bei pavardės, o tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti.
Anketa sudaryta iš trijų struktūrinių dalių. Pirmoji tyrimo anketos dalis buvo skirta surinkti bendrai informacijai apie respondentą: jo amžių, lytį, išsilavinimą, ligas.
Pacientai atsakę į klausimą ar vartoja vaistus nuo skausmo, priklausomai nuo savo atsakymo, turėjo užpildyti skirtingas anketos dalis. Pacientai, kurie nevartoja vaistų nuo skausmo, pildė tik pirmąją ir trečiąją anketos dalis. Pacientai vartojantys vaistus nuo skausmo pildė ir antrąją anketos dalį.
Antroji tyrimo anketos dalis buvo skirta išsiaiškinimui, apie paciento NVNU vartojimo įpročius, indikacijas, pasireiškusias nepageidaujamas šių vaistų reakcijas bei paciento žinias apie jas.
Pacientai žymėjo dažniausiai vartojamų NVNU atstovus, jų vartojimo dažnį, pavidalą, nurodė kas rekomendavo vaistus bei ar pirko juos su receptu. Pacientai nurodė, kokiam skausmui esant jau vartoja šiuos medikamentus. Skausmui vertinti naudota standartizuota VAS skalė. Skausmas apibūdinamas balais nuo 0 iki 10. Anketoje išskirtos kelios reikšmės: 0 – skausmo nejaučia, 10– skausmas nepakeliamas. Labiausiai tinkamą skaičių nuo 1 iki 10 pacientai turėjo apibraukti. Apklaustieji nurodė dažniausias NVNU vartojimo priežastis. Įvertino savo žinias apie NVNU nepageidaujamas reakcijas – nurodė, ar prieš pradedant vartoti jas žinojo bei pabandė pažymėti, jų manymu, galimas NRV. Taip pat pacientai atsakė ar, anot jų, jiems yra pasireiškusios NRV ir jei taip, tai kokios.
Trečioji anketos dalis – klausimai apie pacientų vartojamus gastroprotekcinius bei kraują skystinančius vaistus bei pasireiškusią/nepasireiškusią kraujavimo iš virškinamojo trakto simptomatiką.
10.3 Duomenų analizės metodai
Aprašomoji ir lyginamoji duomenų analizė atlikta ,,SPSS 17.0“ programos paketu. Pagal tiriamą reiškinį kintamieji buvo suskirstyti į kiekybines ir kokybines kategorijas bei jiems įvertinti reikalingus skirstinius. Tyrimo duomenų aprašymui taikyti dažniai ir santykiniai dažniai išreikšti procentais. Kokybinių požymių skirstinių palyginimui taikytas CHI kvadrato testas (χ²). Požymių tarpusavio sąsajų tyrimui skaičiuoti Spearman‘o koralecijos koeficientai. Vaistų įtakos nepageidaujamų organizmo reakcijų pasireiškimo tyrimui taikyta logistinė regresija. Skaičiuoti šansų santykiai ir jų 95 proc. patikimumo intervalai.
1 6
11. REZULTATAI
11.1 Pacientų charakteristika
Buvo išdalintos 292 anketos, tačiau 39 respondentai atsisakė dalyvauti tyrime ir anketas gražino. Studijoje dalyvauti ir anketą užpildyti sutiko 253 pacientai. Iš tiriamos imties pašalinti 15 asmenų, nes 3 iš jų vartojo ne NVNU, o 12 pacientų pažymėję, kad nevartoja vaistų nuo skausmo pildė antrąją anketos dalį. Taigi, tiriamąją imtį sudarė 238 respondentai, kurių 108 (45,4 proc.) buvo vyrai bei 130 (54,6 proc.) – moterys. Tiriamųjų charakteristikos pateiktos 2-oje lentelėje.
Charakteristika Grupė N (proc.)
Lytis Moterys 130 (54,6) Vyrai 108 (45,4) Amžius 18-24 34 (14,3) 25-34 38 (16,0) 35-49 53 (22,3) 50-69 69 (29,0) ≥70 44 (18,5)
Išsilavinimas Aukštasis universitetinis 77 (32,4)
Aukštasis koleginis 34 (14,3)
Specialusis vidurinis 57 (23,9)
Vidurinis 70 (29,4)
2-oji lentelė. Tiriamųjų charakteristikos.
Apklaustieji pagal amžių buvo suskirstyti į 5 grupes. Tyrime dalyvavo įvairaus amžiaus pacientai. Daugiausiai pacientų buvo 50-69 metų amžiaus (69; 29,0 proc), mažiausiai 18-24 metų amžiaus (34; 14,3 proc.). Tyrime dalyvavo įvairaus išsilavinimo pacientai. Daugiausiai apklaustųjų buvo įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą (77; 32,4 proc.), mažiausiai – aukštąjį koleginį (34; 14,3 proc.).
11.2 Vaistų nuo skausmo vartojimo ypatumai
Apklausus respondentus paaiškėjo, jog didžioji dalis vaistus nuo skausmo vartoja (174; 73 proc.), o, skausmo vaistais niekada nemalšina mažiau nei trečdalis (64; 27 proc.). Vaistų vartojimas nuo
1 išsilavinimo reikšmingai nesiskyrė. Moterys (105, 80proc.) vaistus nuo skausmo vartojo statistiškai
reikšmingai dažniau nei vyrai (69, 64,5 proc.) (p=0,007). Vaistų nuo skausmo vartojimas priklausomai nuo lyties pavaizduotas 1-ame paveiksle.
1-asis paveikslas. Vaistų nuo skausmo vartojimas pagal lytį
Jaunesnių pacientų vaistų suvartojimas buvo statistiškai reikšmingai mažesnis nei vyresnio amžiaus pacientų (p=0,002). 18-24 metų grupėje vaistus vartojo pusė pacientų, vyresnių nei 70 metų grupėje 84,1 proc, o dažniausiai vaistus nuo skausmo vartojo 35-49 metų amžiaus pacientai – 84,9proc. Vaistų vartojimas priklausomai nuo amžiaus pavaizduotas 2-ame paveiksle.
2-asis paveikslas. Vaistų nuo skausmo vartojimas pagal amžių
20,0% 35,5% 80,0% 64,5% M O T E R Y S V Y R A I V A R TO JIMA S ( PR O C.) nevartoja vartoja 50,0% 64,9% 84,9% 72,5% 84,1% 1 8 - 2 4 2 5 - 3 4 3 5 - 4 9 5 0 - 6 9 ≥ 7 0 V A R TO JIMA S ( PR O C.) AMŽIUS (METAI)
*statistiškai reikšmingas skirtumas nuo 18-24 metų grupės (p=0,002)
1 8
Vaistų nuo skausmo vartojimo dažnis pavaizduotas 3-ame paveiksle. Dažniausiai vartojamas nesteroidinis vaistas nuo uždegimo buvo ibuprofenas, jį vartoja net 74,7 proc. apklaustųjų vartojančių vaistus nuo skausmo. Statistiškai reikšmingai dažniau jį vartoja moterys (81,0 proc.) nei vyrai (65,2 proc.) (p=0,019). Tuo tarpu aspiriną statistiškai reikšmingai dažniau vartoja vyrai (27,5 proc.) nei moterys (10,5 proc.) (p=0,004). Aspirino ir ibuprofeno vartojimas pagal lytį pavaizduotas 4-ame paveiksle.
3-asis paveikslas. Vaistų nuo skausmo vartojimo dažnis
4-asis paveikslas. Aspirino ir ibuprofeno vartojimas pagal lytį
Ibuprofeno vartojimas pagal amžių nesiskyrė (p=0,070). Tuo tarpu aspiriną dažniau vartoja 17,8% 3,4% 30,5% 74,7% 27,6% 31,0% 17,2% K I T I M E T A M I Z O L I S P A R A C E T A M O L I S I B U P R O F E N A S K E T A N O V A S D I K L O F E N A K A S A S P I R I N A S VARTOJIMAS (PROC.) 10,5% 81,0% 27,5% 65,2% A S P I R I N A S I B U P R O F E N A S V A R TO JIMA S ( PR O C.) Moterys Vyrai
1 vyresni pacientai. Jį vartoja daugiau nei trečdalis vyresnio amžiau žmonių. 35-49 metų amžiaus pacientai
(8,9 proc.) aspiriną vartoja statistiškai reikšmingai rečiau už vyresnius nei 70 metų pacientus (35,1 proc.) (p=0,017).
5-asis paveikslas. Aspirino vartojimas pagal amžių
Antras dažniausias respondentų vartojamas vaistas – diklofenakas, jį vartoja 31,0 proc. Jo vartojimas pagal lytį statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Tuo tarpu vyresnio amžiaus pacientai diklofenaką vartojo dažniau. Vyresni nei 70 metų pacientai šį vaistą nuo skausmo vartojo statistiškai reikšmingai dažniau nei visos kitos amžiaus grupės. 50-69 metų amžiaus grupė diklofenaką vartojo statistiškai reikšmingai dažniau už 18-24 bei 35-49 amžiaus grupes. Diklofenako vartojimo dažnumas pagal amžių pavaizduotas 6-ame paveiksle.
6-asis paveikslas. Diklofenako vartojimas pagal amžių
17,6% 8,0% 8,9% 16,0% 35,1% 1 8 - 2 4 2 5 - 3 4 3 5 - 4 9 5 0 - 6 9 > 7 0 V A R TO JIMA S ( PR O C.) AMŽIUS
*statistiškai reikšmingas skirtumas nuo 35-49 metų grupės (p=0,017)
* 5,9% 12,0% 15,6% 44,0%○ 56,8% 1 8 - 2 4 2 5 - 3 4 3 5 - 4 9 5 0 - 6 9 > 7 0 V A R TO JIMA S 9P R O C.) AMŽIUS
*statistiškai reikšmingas skirtumas nuo visų amžiaus grupių (p=0,000)
○statistiškai reikšmingas skirtumas nuo 18-24 ir 35-49 amžiaus grupių (p=0,000)
2 0
Trečioje vietoje pagal vartojimo dažnį yra paracetamolis. Jį vartoja 30,5 proc. vaistus nuo skausmo vartojančių respondentų. Šio vaisto vartojimas nuo lyties (p=0,504) ir amžiaus (p=0,782) statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
Pati dažniausia vaistų vartojimo forma tabletės. Jas vartoja net 167 (96,0 proc.) apklaustųjų, vartojančių vaistus nuo skausmo. Pats rečiausias pasirinkimas – žvakutės – jas rinkosi tik 2 (1,1 proc.) apklaustieji. Vaistų vartojimo formos pateiktos 7-ame paveiksle.
7-asis paveikslas. Vaistų nuo skausmo vartojimo formos
Dažniausiai pasirinkti vaistą apklaustiesiems padėjo gydytojo rekomendacija. Beveik pusė (84; 48,3 proc.) apklaustųjų teigė, vaistus perkantys pasitarę su gydytoju. Mažiausiai įtakos vaisto pasirinkimui, anot apklaustųjų, jiems turėjo žiniasklaida, reklamos medijose (8; 4,6 proc.). Didžioji dalis pacientų vaistus perka be recepto (125;75,8 proc.).
Dažniausia nesteroidinių vaistų nuo skausmo vartojimo priežastis, ne tik ūminio skausmo pobūdžio, bet ir apskritai yra galvos skausmas (111; 63,8 proc.), o lėtinio skausmo priežastis dažniausiai lėmusi NVNU vartojimą buvo stuburo skausmas (79; 45,4 proc.). Dažniausios skausmo malšinimo priežastys pateiktos 8-ame paveiksle.
2
8-asis paveikslėlis. Dažniausios skausmo malšinimo priežastys
Ūminį skausmą vaistais malšina 85,6 proc. respondentų, lėtinį – 61,5 proc. Tai, kokios rūšies skausmą - ūminį, lėtinį ar abu - vaistais nuo skausmo malšino pacientai, pagal lytį nesiskyrė (p=0,389). Tik lėtinį skausmą vaistais gydė vyresni nei 35 metų amžiaus pacientai. Lėtinio skausmo malšinimas vaistais amžiaus grupėse nesiskyrė. Tuo tarpu tik ūminį skausmą dažniau vaistais gydė jaunesni pacientai (p<0,001). Žmonės vaistais gydantys ir ūminį ir lėtinį skausmą dažniau buvo vyresni. 18-24 metų amžiaus pacientai abiejų rūšių skausmus malšino statistiškai reikšmingai rečiau nei vyresni nei 50 metų pacientai (p<0,001). Skirtingų skausmo rūšių malšinimas pagal amžių pavaizduotas 9-ame paveikslėlyje.
9-asis paveikslėlis. Skausmo malšinimas pagal amžių
0,0% 0,0% 4,4% 20,4% 25,7% 88,2% 58,3% 46,7% 18,4% 11,4% 11,8% 41,7% 48,9% 61,2% 62,9% 1 8 - 2 4 2 5 - 3 4 3 5 - 4 9 5 0 - 6 9 ≤ 7 0
VAISTŲ VARTOJIMAS (PROC.)
A
MŽ
IUS
abu ūminis skausmas lėtinis skausmas
*statistiškai reikšmingas skirtumas nuo vyresnių nei 35 metų pacientų (p<0,001)
○statistiškai reikšmingas skirtumas nuo vyresnių nei 50 metų pacientų (p<0,001)
* ○
2 2
Respondentai dažniausiai vaistus nuo skausmo vartoja esant 7 balų skausmui pagal VAS skalę (44; 25,3 proc.). Analizuojant vaistų vartojimo dažnio priklausomybę nuo skausmo intensyvumo, nustatyta silpna tiesioginė priklausomybė (r=0,201, p=0,008). Esant mažesniam skausmui, pacientai vaistus nuo skausmo vartojo dažniau. Tarp vyrų ši priklausomybė statistiškai reikšminga (r=0,38, p=0,001), o tarp moterų statistiškai reikšmingos priklausomybės nenustatėme. Vartojimo dažnis priklausomai nuo skausmo intensyvumo vaizduojamas 10-ame paveikslėlyje.
10-asis paveikslėlis. Vaistų vartojimo dažnis priklausomai nuo skausmo intensyvumo
11.3 Nepageidaujamos reakcijos ir pacientų žinios apie jas
Respondentai savo žinias apie apie nepageidaujamas reakcijas įvertino panašiai – 47,1 proc.
teigė žinantys galimas nepageidaujamas vaistų nuo skausmo reakcijas, o 52,9 proc. – įvertino savo žinias neigiamai. Dažniausiai respondentai manė, jog vaistai nuo skausmo gali sukelti kepenų ligas (50,6 proc.) bei virškinamojo trakto sutrikimus (49,4 proc.). Rečiausiai pacientai manė, jog šie vaistai gali sukelti insultą ar infarktą (5,2 proc.), anemiją (4,6 proc.) bei hipertenziją (2,3 proc.). 24,1 proc. respondentų teigė nežinantys, kurias iš išvardintų nepageidaujamų reakcijų gali sukelti vaistai nuo skausmo, o 2,3 proc. manė, jog šie vaistai yra saugūs ir šalutinių poveikių neturi. Respondentų žinios apie nepageidaujamas reakcijas vaistams nuo skausmo pateiktos 11-ame paveikslėlyje.
2
11-asis paveikslėlis. Pacientų žinios apie nepageidaujamas reakcijas
Didžioji dalis respondentų mano, jog nėra patyrę NVNU nepageidaujamų reakcijų (95; 54,6 proc.). 60 (34,5 proc.) atsakiusiųjų nežinojo ar yra patyrę nepageidaujamą poveikį, ir tik 19 (10,9 proc.), mano susidūrę su šalutiniu poveikiu šiems vaistams. Pacientai pažymėję, jog patyrė NRV arba nežino ar patyrė, buvo paklausti ar vartojant vaistus nuo skausmo jiems buvo naujai pasireiškusių tam nusiskundimų. Beveik šeštadalis vartojančių NVNU (16,7 proc.) teigė, jog vartojant šiuos vaistus, jiems buvo pasireiškusios virškinamojo trakto nepageidaujamos reakcijos – pykinimas, vėmimas, rėmuo, viduriavimas, pilvo skausmas ar pūtimas. 8 proc. vaistus vartojusių paminėjo, jog jiems buvo pasireiškę anemijai būdingi simptomai – neįprastas silpnumas, išblyškusi oda. Rečiausiai pasitaikiosios nepageidaujamos reakcijos, pacientų nuomone, buvo pablogėjęs kraujo krešumas ir masyvūs kraujavimai (0,6 proc.). Naujai atsiradę nusiskundimai pavaizduoti 12-ame paveikslėlyje.
12-asis paveikslas. Vaistų vartojimo metu naujai atsiradę nusiskundimai.
49,4% 29,9% 50,6% 4,6% 33,9% 5,2% 2,3% 2,3% 24,1% V T S U T R IK IM A S IN K S T Ų L IG O S K E P E N Ų L IG O S A N E M IJ A A L E R G IJ O S IN S U L T A I/ IN F A R K T A I H IP E R T E N Z IJ A N E T U R I N E Ž IN A U R ES PO N DE N TA I ( PR O C.) ŠALUTINIS POVEIKIS 16,7% 5,2% 8,0% 4,0% 3,4% 0,6% 3,4% 4,6% 0,6% V T S IM P T O M A I Š T S IM P T O M A I A N E M IJ O S S IM P T O M A I K E P E N Ų S IM P T O M A I A L E R G IJ A K R E Š U M O S U T R IK IM A I Š IR D IE S S IM P T O M A I A K S S U T R IK IM A S K IT A V A IS TUS V A R TO JA N TY S (PR O C.) GALIMAI PASIREIŠKUSIOS NRV
2 4
Virškinamojo trakto simptomai nuo lyties (p=0,061) ir amžiaus (p=0,358) statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Kepenų simptomus patyrusios teigė tik moterys (6,7 proc.), o vyrai ne. Šis skirtumas statistiškai reikšmingas (p=0,029). Širdies simptomai taip pat pasireiškė tik moterims (5,7 proc.) (p=0.043).
Ketanovo vartojimas 3 kartus didina VT šalutinių reakcijų pasireiškimo galimybę (ŠS = 3,17, p=0,011, 95 proc. (PI 1,3; 7,8)) ir 9 kartus didina alergijos pasireiškimo galimybę (ŠS = 8,97, p=0,20 (PI 1,4; 56,8)) palyginus, su jo nevartojimu. Diklofenakas 12 kartų didina ŠT nepageidaujamų reakcijų pasireiškimo galimybę (ŠS = 12,7, p=0,005, 95 proc. (PI 2,2; 72,9)). Aspirinas 6 kartus padidina širdies simptomų pasireiškimo galimybę (ŠS = 5,6, p=0,032, 95 proc. (PI 1,2; 36,4)). Kiti vaistai nepageidaujamoms reakcijoms pasireikšti dažniau statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo.
11.4 Gastroprotekciniai vaistai ir nepageidaujamos reakcijos
virškinamajam traktui
26,1 proc. NVNU vartojančių respondentų teigė vartojantys gastroprotekcinius vaistus. Iš jų 13,4 proc vartojo raniditiną, 7,1 proc. omeprozolį, o 5,5 proc. abu gastroprotekcinius vaistus. Pacientai, kurie nevartojo gastroprotekcinių vaistų VT simptomus patyrė ketvirtadaliu atvejų (27,6 proc.). Pacientai, kurie vartojo, gastroprotekcinius vaistus VT simptomus patyrė statistiškai reikšmingai rečiau (6,8 proc.) (p=0,000). VT simptomų pasireiškimas ir gastroprotekcinių vaistų priklausomybė pavaizduota 13-ame paveiksle.
13-asis paveikslas. VT simptomų ir gastroprotekcinių vaistų priklausomybė
93,2% 72,6% 6,8% 27,4% V A R T O J A N E V A R T O J A GASTROPROTEKCINIAI VAISTAI
2
12. REZULTATŲ APTARIMAS
Šis perspektyvinis tyrimas parodė, jog NVNU yra plačiai vartojami vaistai LSMUL KK Šeimos klinikos pacientų tarpe. Juos vartoja daugiau nei du trečdaliai respondentų (73,1 proc.). Panašūs duomenys Lietuvoje gauti ir 2015 metais (76,9 proc.) [7]. Vis dėl to lyginant su Europoje gautais rezultatais, Lietuvoje vaistų nuo skausmo suvartojimas yra mažesnis [11, 36]. Tyrime dalyvavo įvairaus amžiaus, lyties ir išsilavinimo pacientai. Moterys (80proc.) vaistus nuo skausmo vartojo dažniau nei vyrai (64,5 proc.). NVNU vartojimas yra priklausomas ir nuo paciento amžiaus – didėjant amžiui jis yra didesnis. Panašūs rezultatai stebimi Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktame tyrime, skirtame ištirti NVNU vartojimą suaugusiųjų populiacijoje [12].
Dažniausiai vartojamas nesteroidinis vaistas nuo uždegimo buvo ibuprofenas (74,7 proc.). Jį dažniau vartojo moterys (81,0 proc.) nei vyrai (65,2 proc.). Tuo tarpu aspiriną dažniau vartoja vyrai (27,5 proc.) nei moterys (10,5 proc.) bei vyresnio amžiaus pacientai. Ši tendencija stebima ir 2018 metais atliktoje Ispanų studijoje [36]. Antras respondentų dažniausiai vartojamas vaistas nuo skausmo yra diklofenakas, jį vartoja 31,0 proc. Šio vaisto suvartojimas ryškiai skyrėsi nuo 2015 metais Skandinavijoje gautų rezultatų (65 proc.) [37]. Diklofenaką vyresni nei 70 metų pacientai vartojo statistiškai reikšmingai dažniau nei visos kitos amžiaus grupės. Trečioje vietoje pagal vartojimo dažnį yra paracetamolis. Jį vartoja 30,5 proc. vaistus nuo skausmo vartojančių respondentų. Šio vaisto vartojimas nuo lyties ir amžiaus statistiškai reikšmingai nesiskyrė. 2017 m. Lietuvoje atliktame tyrime, stebima, kad paracetamolis, kaip skausmą malšinantis vaistas, taip pat nėra dažnas – jį renkasi apie 18,1 proc. [8]. Tuo tarpu Norvegijoje, šis vaistas vartojamas dažniausiai – beveik 40 proc. atvejų [10].
Dažniausiai pasirenkama vaisto vartojimo forma buvo tabletės (96,0 proc.). Net pusė pacientų vaistus rinkosi pagal gydytojo rekomendaciją (48,3 proc.). Dažniausia vaistų nuo skausmo vartojimo priežastis esant ūminiam skausmui buvo galvos (63,8 proc.), o lėtiniam – nugaros skausmas (45,4 proc.). 2017 metais Lietuvoje atliktame tyrime galvos skausmas taip pat buvo dažniausia ūminio skausmo priežastis, tuo tarpu lėtinį skausmą patiriantys pacientai dažniau jį malšino dėl sąnarių skausmų [8]. Ūminį skausmą vaistais malšina 85,6 proc. respondentų, lėtinį – 61,5 proc.. Tik lėtinį skausmą vaistais gydė vyresni nei 35 metų amžiaus pacientai. Lėtinio skausmo malšinimas vaistais amžiaus grupėse nesiskyrė. Tuo tarpu tik ūminį skausmą dažniau vaistais gydė jaunesni pacientai. Žmonės vaistais gydantys ir ūminį ir lėtinį skausmą dažniau buvo vyresni. 18-24 metų amžiaus pacientai abiejų rūšių skausmus malšino statistiškai reikšmingai rečiau nei vyresni nei 50 metų pacientai.
Respondentai dažniausiai vaistus nuo skausmo vartoja esant 7 balų skausmui pagal VAS skalę (25,3 proc.). Pacientai patiriantys silpnesnį skausmą, NVNU vartojo dažniau, nei patiriantys stipresnį. Tarp
2 6
vyrų ši priklausomybė statistiškai reikšminga (r=0,38, p=0,001), o tarp moterų statistiškai reikšmingos priklausomybės nenustatėme. Galima daryti prielaidą, kad mažiau skausmui pakantūs pacientai yra dažniau linkę jį malšinti vaistais.
Daugiau nei pusė (54,6 proc.) pacientų buvo įsitikinę, kad nėra patyrę su NVNU susijusių NRV ir tik dešimtadalis (10,9 proc.) manėsi jas patyrę. Respondentai savo žinias apie apie nepageidaujamas reakcijas įvertino panašiai – 47,1 proc. teigė žinantys galimas nepageidaujamas vaistų nuo skausmo reakcijas, o 52,9 proc. – įvertino savo žinias neigiamai. Dažniausiai respondentai manė, jog vaistai nuo skausmo gali sukelti kepenų ligas (50,6 proc.) bei virškinamojo trakto sutrikimus (49,4 proc.). Rečiausiai pacientai manė, jog šie vaistai gali sukelti insultą ar infarktą (5,2 proc.), anemiją (4,6 proc.) bei hipertenziją (2,3 proc.). 24,1 proc. respondentų teigė nežinantys, kurias iš išvardintų nepageidaujamų reakcijų gali sukelti vaistai nuo skausmo, o 2,3 proc. manė, jog šie vaistai yra saugūs ir šalutinių poveikių neturi. Tai, jog pacientų žinios apie NVNU sukeliamas nepageidaujamas reakcijas nėra pakankamos stebėta ir 2016 metai Lietuvoje atliktame tyrime [9]. Vis dėl to, palyginus su 2013 metais atlikto tyrimo duomenimis lietuvių žinios apie NVNU šalutinius poveikius yra geresnės nei čekų – net 84 respondentų nežinojo nei vienos NRV [38].
Didžioji dalis respondentų mano, jog nėra patyrę NVNU nepageidaujamų reakcijų (54,6 proc.). 34,5 proc. atsakiusiųjų nežinojo ar yra patyrę nepageidaujamą poveikį, ir tik 10,9 proc., mano susidūrę su šalutiniu poveikiu šiems vaistams. Beveik šeštadalis vartojančių NVNU (16,7 proc.) teigė, jog vartojant šiuos vaistus, jiems buvo pasireiškusios virškinamojo trakto nepageidaujamos reakcijos – pykinimas, vėmimas, rėmuo, viduriavimas, pilvo skausmas ar pūtimas. Kad VT simptomai yra dažniausia nepageidaujama reakcija tarp pirminės sveikatos priežiūros pacientų, vartojančių NVNU, nustatė ir 2015 metai atliktas tyrimas [5]. 8proc. vaistus vartojusių paminėjo, jog jiems buvo pasireiškę anemijai būdingi simptomai – neįprastas silpnumas, išblyškusi oda. Rečiausiai pasitaikiusios nepageidaujamos reakcijos, pacientų nuomone, buvo pablogėjęs kraujo krešumas ir masyvūs kraujavimai (0,6 proc.). Virškinamojo trakto simptomai nuo lyties (p=0,061) ir amžiaus (p=0,358) statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Kepenų simptomus patyrusios teigė tik moterys (6,7 proc.), o vyrai ne. Šis skirtumas statistiškai reikšmingas (p=0,029). Širdies simptomai taip pat pasireiškė tik moterims (5,7 proc.) (p=0.043). Ketanovo vartojimas 3 kartus didina VT šalutinių reakcijų pasireiškimo galimybę (ŠS = 3,17, p=0,011, 95 proc. (PI 1,3; 7,8)) ir 9 kartus didina alergijos pasireiškimo galimybę (ŠS = 8,97, p=0,20 (PI 1,4; 56,8)) palyginus, su jo nevartojimu. Diklofenakas 12 kartų didina ŠT nepageidaujamų reakcijų pasireiškimo galimybę (ŠS = 12,7, p=0,005, 95 proc. (PI 2,2; 72,9)). Aspirinas 6 kartus padidina širdies simptomų pasireiškimo galimybę (ŠS = 5,6, p=0,032, 95 proc. (PI 1,2; 36,4)). Kiti vaistai nepageidaujamoms reakcijoms pasireikšti dažniau statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo.
26,1 proc. NVNU vartojančių respondentų teigė vartojantys gastroprotekcinius vaistus. Panašūs rezultatai stebimi ir 2017 metais atliktame tyrime, stebėjusiame vyresnių pacientų vartojančių NVNU
2 gastroprotekcinių vaistų vartojimą (33,3 proc.) [31]. Iš skrandį saugančių vaistų vartojusių, 13,4 proc.
vartojo raniditiną, 7,1 proc. omeprozolį, o 5,5 proc. abu gastroprotekcinius vaistus. Pacientai kurie nevartojo gastroprotekcinių vaistų VT simptomus patyrė ketvirtadaliu atvejų (27,6 proc.). Pacientai, kurie vartojo, gastroprotekcinius vaistus VT simptomus patyrė statistiškai reikšmingai rečiau (6,8 proc.) (p=0,000).
Pagrindiniai mūsų darbo trūkumai yra šie: Sudaryta anketa nėra standartizuota. Daugelis pacientų tyrime dalyvauti atsisakė. Ne visi pacientai suprato, kas yra vaistai nuo skausmo ir kam jie vartojami, tad neteisingai pildė anketą. Visi duomenys yra tik subjektyvi pacientų nuomonė, nepatvirtinta kliniškai. Turint galimybę sekti pacientą tam tikrą laiką, padidėtų galimybė ištirti naujas pacientams pasireiškusias reakcijas ir nustatyti jų ryšį su NVNU. Anketoje kalbėta apie ilgalaikį vaistų vartojimą, tačiau žinant tikslų pacientų NVNU vartojimo laikotarpį, rezultatai būtų tikslesni. Darbo privalumai: buvo įvertinta, kokiam skausmui, dažniausi yra vartojami NVNU, nustatytos pacientų žinios apie šių vaistų nepageidaujamas reakcijas, įvertinti vaistų nuo skausmo vartojimo ypatumai. Tai gali turėti reikšmės LSMUL Šeimos klinikos klinikinėje praktikoje gydant ir informuojant pacientus.
2 8
13. IŠVADOS
1. NVNU vartoja daugiau nei du trečdaliai pacientų, dažniau moterys nei vyrai bei vyresnio amžiaus pacientai.
2. Pacientai patiriantys silpnesnį skausmą, NVNU vartoja statistiškai reikšmingai dažniau, nei patiriantys stipresnį skausmą.
3. Dažniausiai, pacientų nuomone, pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos buvo virškinamajam traktui (pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, pūtimas), AKS sutrikimai (neįprastai padidėjęs AKS ar nepakankama jo korekcija), šalutiniai poveikiai būdingi urogenitalinei sistemai (naujai atsiradę šlapinimosi sutrikimai, pakitusi šlapimo spalva, padažnėjęs ar paretėjęs šlapinimasis), bei kiti bendri simptomai (neįprastas silpnumas, išblyškusi oda)
4. Dažniausiai respondentų vartojamas vaistas – ibuprofenas, kiek rečiau (antras pagal dažnį) – diklofenakas.
2
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Brune K, Patrignani P. New insights into the use of currently available non-steroidal anti-inflammatory drugs. J Pain Res. 2015;8:105-18.
2. Rao P, Knaus EE. Evolution of nonsteroidal anti-inflammatory drugs (NSAIDs): cyclooxygenase (COX) inhibition and beyond. J Pharm Pharm Sci. 2008;11(2):81s-110s.
3. British National Formulary 66. BNF Section 4.7- Analgesics. : Pharmaceutical Press; September 2013.
4. Massey T, Derry S, Moore RA, McQuay HJ. Topical NSAIDs for acute pain in adults. Cochrane Database Syst Rev. 2010(6):CD007402.
5. Koffeman AR, Van Buul AR, Valkhoff VE, Jong GW, Bindels PJ, Sturkenboom MC, et al. Adverse drug reactions in a primary care population prescribed non-steroidal anti-inflammatory drugs. Scand J Prim Health Care. 2015;33(3):163-9.
6. Ricciotti E, FitzGerald GA. Prostaglandins and inflammation. Arterioscler Thromb Vasc Biol. 2011;31(5):986-1000.
7. Skausmo farmakoterapijos vaistinės praktikoje įvertinimas. Europos vaistų agentūros saugumo rekomendacijų įtaka nesteroidinių vaistų nuo uždegimo suvartojimui Lietuvoje [Internet]. 2015. Available from: https://publications.lsmuni.lt/object/elaba:8695559/.
8. Nereceptinių vaistų nuo skausmo vartojimo tendencijos Lietuvoje [Internet]. 2017. Available from: https://epublications.vu.lt/object/elaba:23211932/.
9. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo ypatumai. Visuomenės žinių, elgesio ir požiūrio į nesterodinius vaistus nuo uždegimo įvertinimas [Internet]. 2016. Available from:
https://publications.lsmuni.lt/object/elaba:16220013/.
10. Dale O, Borchgrevink PC, Fredheim OM, Mahic M, Romundstad P, Skurtveit S. Prevalence of use of non-prescription analgesics in the Norwegian HUNT3 population: Impact of gender, age, exercise and prescription of opioids. BMC Public Health. 2015;15:461.
11. Wojta-Kempa M, Krzyzanowski DM. Correlates of Abusing and Misusing Over-the-Counter Pain Relievers Among Adult Population of Wroclaw (Poland). Adv Clin Exp Med. 2016;25(2):349-60.
12. Paulose-Ram R, Hirsch R, Dillon C, Losonczy K, Cooper M, Ostchega Y. Prescription and non-prescription analgesic use among the US adult population: results from the third National Health and Nutrition Examination Survey (NHANES III). Pharmacoepidemiol Drug Saf. 2003;12(4):315-26.
13. Abd ElHafeez S, Hegazy R, Naga Y, Wahdan I, Sallam S. Non-steroidal anti-inflammatory drugs among chronic kidney disease patients: an epidemiological study. J Egypt Public Health Assoc. 2019;94(1):8.
3 0
14. Zeng C, Wei J, Persson MSM, Sarmanova A, Doherty M, Xie D, et al. Relative efficacy and safety of topical non-steroidal anti-inflammatory drugs for osteoarthritis: a systematic review and network meta-analysis of randomised controlled trials and observational studies. Br J Sports Med. 2018;52(10):642-50.
15. Lanas A, Benito P, Alonso J, Hernandez-Cruz B, Baron-Esquivias G, Perez-Aisa A, et al. Safe prescription recommendations for non steroidal anti-inflammatory drugs: consensus document ellaborated by nominated experts of three scientific associations (SER-SEC-AEG). Reumatol Clin. 2014;10(2):68-84.
16. Yilmaz H, Gurel S, Ozdemir O. The use and safety profile of non-steroidal antiinflammatory drugs among Turkish patients with osteoarthritis. Turk J Gastroenterol. 2005;16(3):138-42.
17. Zerbib F. [Treatment of NSAIDs related dyspepsia]. Gastroenterol Clin Biol. 2004;28 Spec No 3:C73-6.
18. Wienecke T, Gotzsche PC. Paracetamol versus nonsteroidal anti-inflammatory drugs for rheumatoid arthritis. Cochrane Database Syst Rev. 2004(1):CD003789.
19. American Gastroenterological A, Wilcox CM, Allison J, Benzuly K, Borum M, Cryer B, et al. Consensus development conference on the use of nonsteroidal anti-inflammatory agents, including cyclooxygenase-2 enzyme inhibitors and aspirin. Clin Gastroenterol Hepatol. 2006;4(9):1082-9.
20. McGettigan P, Henry D. Cardiovascular risk with non-steroidal anti-inflammatory drugs: systematic review of population-based controlled observational studies. PLoS Med. 2011;8(9):e1001098.
21. Bueno H, Bardaji A, Patrignani P, Martin-Merino E, Garcia-Rodriguez LA, Spanish Case-Control Study to Assess N-AACSRI. Use of non-steroidal antiinflammatory drugs and type-specific risk of acute coronary syndrome. Am J Cardiol. 2010;105(8):1102-6.
22. Shau WY, Chen HC, Chen ST, Chou HW, Chang CH, Kuo CW, et al. Risk of new acute myocardial infarction hospitalization associated with use of oral and parenteral non-steroidal anti-inflammation drugs (NSAIDs): a case-crossover study of Taiwan's National Health Insurance claims database and review of current evidence. BMC Cardiovasc Disord. 2012;12:4.
23. Agca R, Heslinga SC, Rollefstad S, Heslinga M, McInnes IB, Peters MJ, et al. EULAR recommendations for cardiovascular disease risk management in patients with rheumatoid arthritis and other forms of inflammatory joint disorders: 2015/2016 update. Ann Rheum Dis. 2017;76(1):17-28.
24. Bijlsma JW. Patient benefit-risk in arthritis--a rheumatologist's perspective. Rheumatology (Oxford). 2010;49 Suppl 2:ii11-7.
25. Hernandez-Diaz S, Garcia-Rodriguez LA. Epidemiologic assessment of the safety of conventional nonsteroidal anti-inflammatory drugs. Am J Med. 2001;110 Suppl 3A:20S-7S.
3 26. Song IH, Poddubnyy DA, Rudwaleit M, Sieper J. Benefits and risks of ankylosing
spondylitis treatment with nonsteroidal antiinflammatory drugs. Arthritis Rheum. 2008;58(4):929-38. 27. Maiden L, Thjodleifsson B, Seigal A, Bjarnason, II, Scott D, Birgisson S, et al. Long-term effects of nonsteroidal anti-inflammatory drugs and cyclooxygenase-2 selective agents on the small bowel: a cross-sectional capsule enteroscopy study. Clin Gastroenterol Hepatol. 2007;5(9):1040-5.
28. Jessurun N, van Puijenbroek E. Relationship between structural alerts in NSAIDs and idiosyncratic hepatotoxicity: an analysis of spontaneous report data from the WHO database. Drug Saf. 2015;38(5):511-5.
29. Donfrancesco C, Palmieri L, Vanuzzo D, Panico S, Cesana G, Ferrario M, et al. [Italian cardiovascular mortality charts of the CUORE Project: are they comparable with the SCORE charts?]. G Ital Cardiol (Rome). 2010;11(2):148-53.
30. Chan FK, Wong VW, Suen BY, Wu JC, Ching JY, Hung LC, et al. Combination of a cyclo-oxygenase-2 inhibitor and a proton-pump inhibitor for prevention of recurrent ulcer bleeding in patients at very high risk: a double-blind, randomised trial. Lancet. 2007;369(9573):1621-6.
31. Al Khaja KAJ, Veeramuthu S, Isa HA, Sequeira RP. Prescription audit of NSAIDs and gastroprotective strategy in elderly in primary care. Int J Risk Saf Med. 2017;29(1-2):57-68.
32. Goldstein JL, Johanson JF, Suchower LJ, Brown KA. Healing of gastric ulcers with esomeprazole versus ranitidine in patients who continued to receive NSAID therapy: a randomized trial. Am J Gastroenterol. 2005;100(12):2650-7.
33. Moore RA, Derry S, Simon LS, Emery P. Nonsteroidal anti-inflammatory drugs, gastroprotection, and benefit-risk. Pain Pract. 2014;14(4):378-95.
34. Rudzkienė V. Socialinė statistika: vadovėlis. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras; 2005.
35. Lietuvos statistikos departamentas [Available from: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/.
36. Gomez-Acebo I, Dierssen-Sotos T, de Pedro M, Perez-Gomez B, Castano-Vinyals G, Fernandez-Villa T, et al. Epidemiology of non-steroidal anti-inflammatory drugs consumption in Spain. The MCC-Spain study. BMC Public Health. 2018;18(1):1134.
37. Adebajo A. Non-steroidal anti-inflammatory drugs for the treatment of pain and immobility-associated osteoarthritis: consensus guidance for primary care. BMC Fam Pract. 2012;13:23. 38. Matoulkova P, Dosedel M, Ruzkova B, Kubena A. Information and awareness concerning ibuprofen as an ingredient in over the counter analgesics: a questionnaire-based survey of residents of retirement communities. Acta Pol Pharm. 2013;70(2):333-8.
3 2
15. PRIEDAS
Gerbiamas Respondente,
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto LSMU MF studentės Kristinos Bubulytės baigiamojo mokslinio darbo rengimo metu ji atliks tyrimą, skirtą nustatyti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo paplitimą tarp LSMUL Kauno klinikų šeimos gydytojo pacientų. Tyrimo dalyviai LSMUL Kauno klinikų Šeimos klinikos pacientai. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra ANONIMINĖ. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas. Apklausa yra nemokama, finansinės naudos tyrėjas neturės Jeigu Jūs sutinkate dalyvauti šioje apklausoje, atsakinėkite į toliau pateiktus klausimus. Tikimės nuoširdaus Jūsų bendradarbiavimo. Labai prašome kiek galima tiksliau atsakyti į pateiktus klausimus. Atsakymus į pateiktus klausimus įrašykite arba pažymėkite X.
ANKETA 1. Lytis: □ Moteris □ Vyras 2. Amžius: □ 18-24 □ 25 -34 □ 35 - 49 □ 50 - 69 □ > 70 3.J ūsų išsilavinimas: □ Aukštasis universitetinis
□ Aukštasis koleginis (aukštesnysis) □ Specialusis vidurinis (profesinis) □ Vidurinis
4. Kokiomis ligomis sergate?
□ Aukšto kraujo spaudimo liga □ Širdies ir kraujagyslių ligos □ Virškinimo sistemos ligos □ Šlapimo sistemos ligos □ Kvėpavimo sistemos ligos □ Mažakraujystė
□ Alergijos
□ Lytinės sistemos ligos □ Sąnarių ir kaulų ligos
□ Migrena ar kitas galvos skausmas □ Onkologinė liga
□ kita (įrašykite) ________________ □ nesergu jokiomis ligomis
5. Ar vartojate vaistus nuo skausmo?
□ Taip
□ Ne (pereikite prie 17 klausimo)
6.Kuriuos iš šių vaistų vartojate (galima pasirinkti keletą variantų):
□ Aspiriną □ Indometaciną □ Diklofenaką □ Ketanov □ Ibuprofeną □ Deksketoprofeną □ Paracetamolį □ Metamizolį
□ Kiti vaistai (įrašyti) _____________
7. Kaip dažnai vartojate šiuos vaistus?
□ Bent kartą per dieną □ Bent kartą per savaitę □ Rečiau nei kartą per savaitę □ Rečiau nei kartą per mėnesį □ Dar rečiau
8. Kokiu pavidalu vartojate šiuos vaistus?
□ Tabletės □ Tepalas
□ Ampulės (injekcinis) □ Žvakutės
3
9. Kas rekomendavo šiuos vaistus?
□ Gydytojas □ Vaistininkas
□ Draugas/ė, kaimynas/ė, pažįstmas/a □ Šeimos narys
□ Skaičiau apie juos internete, laikraštyje, mačiau reklamą per televizorių
□ Nieks nerekomendavo, nusprendžiau pats/-i
10. Ar perkate vaistą su receptu?
□ Taip □ Ne
11. Kokio stiprumo skausmui esant jau malšinate jį vaistais (Apibraukite labiausiai jums tinkamą skaičių. 0 – skausmo nėra, 10 – didžiausias įsivaizduojamas skausmas)
12. Kokius skausmus malšinate šiais vaistais (galima pasirinkti keletą variantų)?
Ūminis □ trauma, sužalojimas □ menstruacinis skausmas □ galvos skausmas □ dantų skausmas Lėtinis □ sąnarių skausmas □ nugaros, kaklo skausmas □ onkologiniai skausmai □ migrena □ kita (įrašykite)_________________
13. Ar prieš pradedant vartoti šiuos vaistus žinojote galimą vaistų šalutinį poveikį?
□ Taip □ Ne
14. Kaip manote, kokį šalutinį poveikį gali turėti šie vaistai? (galima pasirinkti keletą variantų)
□ virškinimo sistemos sutrikimas (gastritas, opa, garstroezofagialinis refliuksas, virškinimo sutrikimai) □ inkstų ligos □ kepenų ligos □ anemija (mažakraujystė) □ alerginės reakcijos □ insultai, infarktai □ hipertenzija
□ šalutinio poveikio šie vaistai neturi □ nežinau nei vieno
15. Ar, jūsų nuomone, vartodami šiuos vaistus esate patyręs šalutinį poveikį? (jei ne, pereikite prie 17 klausimo)
□ Taip □ Ne □ Nežinau
16. Ar vartojant šiuos vaistus turėjote šių nusiskundimų?
Pykinimas, vėmimas, rėmuo, viduriavimas, pilvo skausmas, pūtimas.
□ Taip □Ne
Naujai atsiradę šlapinimosi sutrikimai, pakitusi šlapimo spalva, padažnėjęs ar paretėjęs
šlapinimasis.
□ Taip □Ne
Neįprastas silpnumas, išblyškusi oda. □ Taip □Ne
Naujai atsiradę kepenų veiklos sutrikimai. □ Taip □Ne
Alerginės reakcijos. □ Taip □Ne
Netikėtai pablogėjęs kraujo krešumas, masyvūs kraujavimai.
□ Taip □Ne
Naujai atsiradęs širdies sutrikimas, permušimai, neritmiškas širdies plakimas, skausmas už krūtinkaulio.
□ Taip □Ne
Neįprastai padidėjęs kraujo spaudimas, pablogėjusi jo korekcija.
□ Taip □Ne
□ kitą (įrašykite)_______________
17.Ar vartojate gastroprotekcinius (skrandį saugančius) vaistus?
□ Taip – Ranitidiną □ Taip – Omeprozolį □ Ne
3 4
18. Ar vartojate kraują skystinančius vaistus?
□ Taip (jei žinote, įrašykite kokius) _______________________________ □ Ne
□ Nežinau
19.Ar esate patyręs/-usi išvardintus pokyčius: (galimi keli variantai)
□ Vėmimas su krauju □ Patamsėjusios išmatos
□ Buvo teigiamas slapto kraujavimo testas
□ Buvo nustatyta kraujuojanti opa □ nesu patyręs/-usi nei vieno iš šių
