SĖDIMĄ DARBĄ DIRBANČIŲ MOTERŲ KAKLO – PEČIŲ KOMPLEKSO SKAUSMO INTENSYVUMO, RAUMENŲ JĖGOS IR JUDESIŲ AMPLITUDĖS KAITA TAIKANT RAUMENŲ TEMPIMO IR STIPRINIMO PRATIMUS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSITUTAS

SIMONA MARGELYTĖ

SĖDIMĄ DARBĄ DIRBANČIŲ MOTERŲ KAKLO – PEČIŲ

KOMPLEKSO SKAUSMO INTENSYVUMO, RAUMENŲ JĖGOS

IR JUDESIŲ AMPLITUDĖS KAITA TAIKANT RAUMENŲ

TEMPIMO IR STIPRINIMO PRATIMUS

Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (6211GX010) baigiamasis darbas

Darbo vadovas doc. dr. Laimonas Šiupšinskas

TURINYS

1.1.Kaklo – pečių komplekso skausmo paplitimas, skausmą įtakojantys veiksniai ... 10

1.2.Skausmo prieţastys ... 12

1.3.Sėdimo darbo įtaka, kaklo – pečių komplekso skausmo atsiradimui ... 15

1.4.Kaklo – pečių komplekso kineziterapija ... 16

1.5.Ergonomiška darbo vieta ... 19

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 20

2.1. Tiriamųjų kontingentas ... 20

2.2. Tyrimo bioetika ... 21

2.3. Tyrimo metodika ... 21

2.4. Tyrimo organizavimas ... 24

3. REZULTATAI ... 28

3.1.Skausmo intensyvumo vertinimas ... 28

3.2.Goniometrinių rodiklių vertinimas ... 29

3.3.Latentinių trigerinių taškų skausmo vertinimas... 45

3.4.Izometrinės raumenų jėgos vertinimas ... 51

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 58

5. IŠVADOS ... 60

6. PRAKTINĖS REKOMANDACIJOS ... 61

7. MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 62

LITERATŪRA ... 63 PRIEDAI ... Error! Bookmark not defined.

SANTRAUKA

Margelytė S. Sėdimą darbą dirbančių moterų kaklo – pečių komplekso skausmo intensyvumo, raumenų jėgos ir judesių amplitudės kaita taikant raumenų tempimo ir stiprinimo pratimus, magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas doc. dr. Laimonas Šiupšinskas; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. – Kaunas, 2018, – 68 p.

Darbo tikslas - Nustatyti raumenų tempimo ir stiprinimo pratimų programų įtaką moterų kaklo – pečių komplekso skausmo intensyvumo, raumenų jėgos ir judesių amplitudės kaitai.

Darbo uţdaviniai:

1. Įvertinti ir palyginti raumenų tempimo ir raumenų stiprinimo pratimų įtaką kaklo – pečių komplekso skausmo intensyvumui;

2. Įvertinti ir palyginti raumenų tempimo ir raumenų stiprinimo pratimų programų įtaką kaklo - pečių komplekso raumenų skausmo slenksčiui;

3. Įvertinti ir palyginti raumenų tempimo ir raumenų stiprinimo pratimų programų įtaką viršūtinės kūno dalies sąnarių judesių amplitudei;

4. Įvertinti ir palyginti raumenų tempimo ir raumenų stiprinimo pratimų programų įtaką kaklo - pečių komplekso raumenų jėgai.

Metodika: Tyrime dalyvavo 16 siūvėjų moterų, kurios jaučia skausmą kaklo – pečių komplekse. Tiriamosios pildė numeruotas anketas, kurių dėka buvo suskirstytos į dvi grupes (nelyginiai numeriai – raumenų tempimo pratimų programa (n=9), lyginiai – raumenų stiprinimo pratimų programa (n=7)). Tyrime buvo vertintas: subjektyvus skausmas kaklo – pečių komplekse, remiantis vizualinės analogijos skale VAS, viršutinės kūno dalies aktyvių judesių amplitudės, raumenų latentinių trigerinių taškų skausmo slenksčiai ir raumenų jėga kaklo – pečių komplekse tyrimo pradţioje, eigoje (po 8 uţsiėmimų) ir tyrimo pabaigoje (po 15 uţsiėmimų).

Rezultatai. Po 5 savaites trukusių raumenų tempimo ir raumenų stiprinimo pratimų programų nustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų abiejose grupėse (p<0,05). Lyginant rezultatus tarp grupių nustatyta, kad raumenų stiprinimo pratimai turėjo didesnę įtaką subjektyvaus skausmo intensyvumui ir raumenų jėgai. Geresni viršutinės kūno dalies judesių amplitudţių rezultatai nustatyti raumenų tempimo pratimų grupėje. Statistiškai reikšmingų latentinių trigerinių taškų skausmo slenksčių skirtumų lyginant grupes tarpusavyje, gauta abiejose grupėse (p<0,05). Prieš tyrimą buvo nustatyti statistiškai reikšmingi judesių amplitudţių, trigerinių taškų skausmo slenksčių ir raumenų jėgos skirtumų tarp grupių (p<0,05). Tyrimo rezultatų analizei ir apibendrinančioms

išvadoms naudoti rezultatai, kurie prieš tyrimą statistiškai reikšmingai tarp grupių nesiskyrė (p>0,05).

Išvados:

1. Raumenų stiprinimo pratimų programa turėjo didesnę įtaką skausmo intensyvumui, nei raumenų tempimo pratimų programa;

2. Raumenų tempimo pratimų programa padidino tiriamųjų laiptinių raumenų latentinių trigerinių taškų skausmo slenkstį, raumenų stiprinimo pratimų programa padidino tiriamųjų galvos sukamojo raumens latentinių trigerinių taškų skausmo slenkstį;

3. Didesni viršutinės kūno dalies judesių amplitudţių pokyčiai nustatyti raumenų tempimo pratimų programos grupėje, lyginant su raumenų stiprinimo pratimų programos grupe; 4. Raumenų stiprinimo pratimų programa turėjo didesnę įtaką tiriamųjų kaklo – pečių

ABSTRACT

Margelyte S. The effect of two different Types of Physical exercise programs on work related neck/shoulder pain intensity, range of motion and muscle strength of females blue – collar workers, Master’s thesis/ supervisor Doc., Ph. d. Laimonas Siupsinskas; Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of Nursing, Institut of Sport. – Kaunas, 2018, - 68 p.

The aim of this research was to evaluate effect of stretching and strengthening exercise programs for work related neck/shoulder pain, muscle strength, range of motion for females blue – collar workers.

Objectives of the research:

1. Evaluate and compare effect of muscle stretching exercise program and strengthening exercise program for pain intensity of the neck - shoulder complex;

2. Evaluate and compare effect of muscle stretching exercise program and strengthening exercise program for muscular pain threshold of the neck - shoulder complex;

3. Evaluate and compare effect of muscle stretching exercise program and strengthening exercise program for range of motion of upper body part;

4. Evaluate and compare effect of muscle stretching exercise program and strengthening exercise program for neck - shoulder complex muscle strength.

Research methods:

Study involve 16 needlewoman with neck - shoulders complex pain. The - participants was filled out questionnaire with numerical form, divided into two groups (odd numbers – streching exercise program, even number – strenghting exercise program). The first group (stretching exercise group) consisted of 9 participants, the second group (strengthening exercise group) – of 7 participants. Participants rated their worst neck/shoulder pain by visual analogue scale VAS, we measured upper body part active range of motion, latent trigger point pain thresholds and muscle strength for neck – shoulder complex muscle 3 times: before research, after 8 training sessions and in the end of research (after 15 training sessions).

Research results: After 5 weeks streching and strenghting exercise programs was found statistically significant changes in both groups (p<0,05). Muscle strenghting exercise programs decrease pain intensity and increase muscle strenght better then muscle streching exercise program. Better upper body range of motion changes found in streching exercise program group. Comparing results between groups statistically significant latent trigger points changes were found in both groups (p<0,05). Before research were found statistically significant changes of range of motion, latent trigger point pain thresholds and muscle strength between groups (p<0,05). For research

results analysis and conclusions used results were showed no statistically significant difference between the groups (p>0,05).

Research conclusions:

1. Muscle strengthening exercise program had decresed pain intensity better then muscle stretching exercises program;

2. Muscle streching exercise program had increased participants scalenus muscle latent triger point pain threshold, muscle strengthening exercise program participants had increased sternocleidomastoideus muscle latent triger point pain threshold;

3. Better upper body range of motion changes found in muscle streching exercise program group participants comparing with muscle strengthening exercise program group;

4. Muscle strengthening exercise program had more incresed neck – shoulder complex muscle strength comparing with muscle streching exercise program.

SANTRUMPOS

Kaklo - pečių kompleksas (KPK) Kūno masės indeksas (KMI) Skausmo slenkstis (PPT)

Vizualinės analogijos skalė (VAS) Kairė pusė (KP)

Dešinė pusė (DP)

ĮVADAS

Nuolat tobulėjantis technologijų pasaulis turi neigiamą įtaką ţmogaus fizinei ir emociniai būklei (1). Vidutiniškai du trečdaliai asmenų bent kartą patiria skausmą kaklo - pečių komplekse. Svarbiausiu rodikliu įtakojančiu kaklo - pečių komplekso (KPK) skausmą įvardijamas sėdimas darbas (sėdima daugiau nei 75% darbo laiko) (2). KPK skausmas - viena labiausiai paplitusių griaučių raumenų sistemos patologijų (3, 7), remiantis 2016 metų „Global Burden of Disease“ atliktomis studijomis, tai antra daţniausiai patiriamo skausmo prieţastis, po apatinės nugaros dalies skausmo patologijų (59), kuri sukelia didţiulę ekonominę naštą visuomeniniu mastu (4). Tiesioginės ir netiesioginės išlaidos skirtos stuburo sutrikimams gydyti yra daugiau, nei 100 milijonų dolerių per metus (5). Tyrime naudota sąvoka – kaklo – pečių kompleksas, nes kaklas ir pečiai sudaro fiziologinį kompleksą, ir ne visada lengva išskirti, pečių ar kaklo skausmas įtakoja neįgalumą (6).

Daug atliktų studijų parodė, kad KPK skausmui įtakos turi lytis, labiau paţeidţiamos moterys, amţius, darbo pobūdis, prieš tai buvusios traumos, rūkymas, maţas fizinis aktyvumas, biologiniai ir antropometriniai duomenys (1). Tyrimai rodo, kad kaklo ir viršutinių galūnių skausmo paplitimas svyruoja nuo 43% iki 69% darbingo amţiaus asmenų tarpe (4).

Kineziterapija (KT) – tai viena pagrindinių reabilitacijos priemonių, taikoma KPK skausmo slopinimui, gydymui ir prevencijai. Kineziterapija - gydo, stiprina ir palaiko sveikatą, pasitelkiant judesį (4). Tačiau klinikiniu poţiūriu nustatyti tikslią diagnozę ir ją sukeliančius veiksnius esant KPK yra vis dar sudėtinga, nes poţymiai ir simptomai daţnai nespecifiniai. Specialistų teigimu daţniausiai kaklo skausmas susijęs su sumaţėjusia kaklo raumenų jėga. Pagrindinė gydomoji ir prevencinė priemonė KPK patologijos gydymui - kaklo – pečių komplekso raumenyną lavinantys fiziniai pratimai (7). Atliktos studijos rodo statistiškai reikšmingą skausmo sumaţėjimą, kai fiziniai pratimai atliekami su specialisto prieţiūra, nei tos pačios apimties fiziniai pratimai atliekami be prieţiūros (8). Tai įrodo svarbų reabilitacijos specialistų reikšmingumą, pasitelkiant įvairias kineziterapijos priemones ir metodus KPK patologijos gydymui. Šio tyrimo tikslas išsiaiškinti kokio tipo ir trukmės fiziniai pratimai yra labiau veiksmingi kaklo – pečių komplekso skausmo maţinimui ir gyvenimo kokybės gerinimui.

Darbo tikslas. Nustatyti raumenų tempimo ir stiprinimo pratimų programų įtaką moterų kaklo – pečių komplekso skausmo intensyvumo, raumenų jėgos ir judesių amplitudės kaitai.

Uţdaviniai:

1. Įvertinti ir palyginti raumenų tempimo ir raumenų stiprinimo pratimų įtaką kaklo – pečių komplekso skausmo intensyvumui;

2. Įvertinti ir palyginti raumenų tempimo ir raumenų stiprinimo pratimų programų įtaką kaklo - pečių komplekso raumenų skausmo slenksčiui;

3. Įvertinti ir palyginti raumenų tempimo ir raumenų stiprinimo pratimų programų įtaką viršūtinės kūno dalies sąnarių judesių amplitudei;

4. Įvertinti ir palyginti raumenų tempimo ir raumenų stiprinimo pratimų programų įtaką kaklo - pečių komplekso raumenų jėgai.

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Kaklo – pečių komplekso skausmo paplitimas, skausmą įtakojantys

veiksniai

Kaklo – pečių komplekso (KPK) skausmas - daţnai pasitaikanti griaučių – raumenų sistemos patologija, su kuria susiduria didţioji dalis gyventojų (9, 10, 11), KPK paţeidimai labiausiai paplitę asmenų dirbančių sėdimą darbą populiacijoje (10, 12, 13, 14). Jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos ligos dominuoja Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir Lietuvos, profesinių ligų struktūroje. Lietuvoje 2016 m. jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos ligos sudarė daugiau nei pusę ( apie 66 proc.,) visų per šį laikotarpį uţregistruotų profesinių ligų atvejų (15). Sunku tiksliai pasakyti, kokia pasaulio gyventojų dalis patiria KPK skausmą ar disfunkciją.

Pateikiami KPK skausmo paplitimo rodikliai labai skirtingi. Shereen Louw ir bendraminčiai įvardija paplitimo rodiklių priklausomybę nuo šalies ekonominio išsivystymo: Australijoje KPK patologijos pasireiškia 45% populiacijos, ekonomiškai besivystančiose šalyse, kaip Indija KPK skausmu skundţiasi 47% asmenų, Pietų Afrikos Respublikoje – 28,2% (16). Pastebėtas KPK skausmo rodiklių paplitimas priklausomai nuo šalies kurioje atliktas tyrimas. Cathrin Griffiths ir bendraminčių atlikto tyrimo duomenimis Jungtinėje Karalystėje, KPK skausmas pasireiškia 13% suaugusiųjų, daugiau kaip 30% vyrų ir 50% moterų (9). Lietuvos autorių Ingos Muntianaitės ir kolegų (17) atliktas tyrimas rodo, kad vidutiniškai Lietuvoje KPK skausmą patiria nuo 43 iki 69% biuro darbuotojų. Tailando mokslininkų atliktas skausmo vertinimo tyrimas, teigia, kad 42% ofiso darbuotojų jaučia galvos/kaklo, 28% viršutinės nugaros dalies ir 34% apatinės nugaros dalies skausmą (12). Teigiama, kad Jungtinėse Amerikos valstijose apie 14% asmenų patiria kasdienės veiklos apribojimus, dėl skausmų KPK regione (30). Ilgainiui nesikreipiant pagalbos į specialistus, KPK skausmas tampa lėtiniu, chronišku skausmu. Lėtinis KPK skausmas savo simptomais ir galimomis pasekmėmis yra panašus į kitus lėtinius susirgimus, tokius kaip apatinės nugaros dalies skausmas ar fibromialgija, (19) kuris pasireiškia padidėjusiu nedarbingumo lygiu, sumaţėjimu aktyvumu socialinėje ir rekreacinėje veikloje, padidėjusiais psichiatriniais rodikliais ir saviţudybių rizika, didėjančia gyventojų negalia (18). Griffiths ir kt. (9) nustatė, kad 14% - 19% KPK patologijos atveju, skausmas tampa chronišku kaklo – pečių skausmu. Emily L. Zale su kolegomis (18) nurodo, dar didesnius lėtinio skausmo pasireiškimo rodiklius, teigiama kad lėtiniai skausmai vargina 37% - 41% pasaulio gyventojų.

Šiuo metu labiausiai diskutuotini veiksniai turintys arba neturintys įtakos KPK pasireiškimui- amţiaus ir lytis. Vienų leidinių teigimu KPK skausmas turi tiesioginę amţiaus ir lyties priklausomybę, kai tuo tarpu kitos publikacijos tam nepritaria (13). Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo duomenimis, neįrodyta KPK skausmo ir amţiaus priklausomybė, autoriai teigia, jog KPK skausmas vienodai vargina 18 - 74 metų amţiaus grupių apklaustuosius - 17,9% (20). Ispanų atliktas panašaus pobūdţio tyrimas taipogi, teigia kad patologijos paplitimas tirtose amţiaus grupėse (31 – 50 ir 51 – 70 metai) yra vienodai aukštas (21). Kitais tyrimais gauti prieštaringi rezultatai, Danijoje atliktas tyrimas teigia, jog didţiausias skausmo paplitimas stebimas vidutinio amţiaus grupėse (22), kitas šaltinis teigia, kad skausmo pikas pasiekiamas tarp 30 ir 49 metų (17). Nustatytas aukštas KPK skausmo paplitimas tarp senyvo amţiaus asmenų, tačiau lieka neaišku, ar kaklo skausmo pasireiškimas didėja su amţiumi, ar tam įtakos gali turėti senatviniai degeneraciniai pokyčiai (13). Kai kurie autoriai paauglius išskiria, kaip atskirą pavojaus amţiaus grupę (23, 32, 63). Manoma, jog paauglystėje KPK patologijomis besiskundţiantys vaikai, turi didelę tikimybę, kad skausmas periodiškai pasikartos arba išliks pastovus. Tyrimai rodo, kad griaučių –raumenų sistemos skausmu kaklo ir viršutinės galūnės srityse skundţiasi 48 - 78% studentų (23).

Kalbant apie lyties rizikos veiksnį, autoriai yra bendresnės nuomonės, moterys yra labiau paţeidţiama asmenų grupė, galima rasti daug tyrimų, kur tiriamąją imtį sudaro tik moterys (7, 19, 25, 52, 54). Teigiama, kad Švedijoje metus trunkantis arba reguliariai pasikartojantis skausmas svyruoja nuo 2% iki 80 %, lyties aspektu, skausmas vargina daugiau nei 22,9% moterų ir 14,5% vyrų (26).

Nepriklausomai nuo lyties, amţiaus, socialinių, ekonominių ir kitų rizikos veiksnių 50% - 85% KPK patologijos atvejų nėra visiškai pagydomi, kaţkuriuo gyvenimo tarpsniu skausmas gali grįţti (24). Socialine ir ekonomine prasme, ilgalaikis KPK skausmas sukelia dideles pasekmes, tokias kaip negalia, ankstyvas išėjimas į pensiją, ilgas nedarbingumo laikotarpis (10, 14). Danijoje atlikto tyrimo duomenimis, 2015 metais net 16% praleistų darbo dienų buvo susiję su skausmu kaklo- pečių srityje (3), 2006 m. Jungtinėje Karalystėje dėl griaučių – raumenų sistemos sutrikimų praleistų dienų skaičius siekė 11,6 mln., skaičiuojama, kad su darbų susijusios patologijos palietė daugiau nei 1 mln. Didţiosios Britanijos gyventojų (1). Teigiama, kad kasmet Olandijoje kaklo ir viršutinių galūnių gydymui, reabilitacijai, nedarbingumo atostogų išmokoms išleidţiama daugiau, nei 2,1 mlrd. eurų (23).

Vis daţniau stebima naujų kaklo – pečių komplekso skausmo atvejų, svarbu tai sumaţinti kol asmenys netampa tik dalinai darbingais. Vienas iš būdų sumaţinti asmenų besiskundţiančių KPK skausmu - būtina informacijos sklaida apie fizinį aktyvumą, mitybą, rūkymą ir alkoholio vartojimą, kitus tradicinius būdus padedančius palaikyti sveiką gyvenseną. Ţinoma, jog reguliarus fizinis aktyvumas pagreitina daugelio ligų ir sutrikimų gydymo eigą. KPK skausmo ir

negalios maţinimui nėra vieno konkretaus standartinio gydymo, pirmiausia rekomenduojama sveika gyvensena ir aktyvus gyvenimo būdas (10).

1.2. Skausmo prieţastys

Kaklo ir pečių skausmas yra bendra su darbu susijusi griaučių - raumenų sistemos patologija, kurios mechanizmas iki šiol nėra aiškus (27). KPK patologija, laikoma daugiafaktoriniu sutrikimu, kuriam įtakos turi asmens fiziniai ir psichosocialiniai veiksniai (23). Klinikiniu poţiūriu nustatyti tikslią diagnozę ir ją sukeliančius veiksnius esant KPK paţeidimui yra vis dar sudėtinga, nes poţymiai ir simptomai daţnai nespecifiniai. Vienas iš pirminių atskaitos taškų, kineziterapeutų taip vadinamos „raudonos vėliavos“, kurios nurodo itin rimtą paţeidimą, tokiu būdu KPK skausmą / diskomfortą jaučiantys pacientai klasifikuojami kaip, turintys „paprastą“, „nespecifinį“ (9) ir mechaninį kaklo skausmą. Nespecifiniu kaklo skausmu laikoma patologija, kai jaučiamas skausmas kaklo srityje, tačiau nėra nustatytos anatomopatologinės diagnozės (59). Mechaniniu kaklo skausmu įvardijama patologija, atsirandanti dėl ilgalaikės statinės kaklo padėties, ribotų kaklo judesių. Jaučiamas skausmas palpuojant kaklo raumenines struktūras, galimas skausmo plitimas į pečius, rankas (14). Kaklo skausmus gali sukelti visos kakle išsidėsčiusios ir įnervuojamos struktūros. Patologija gali kilti kaklinės stuburo dalies slanksteliuose, tarpslanksteliniuose diskuose, sinovijiniuose sąnariuose, kaklinės stuburo dalies nervinėse šaknelėse, kraujo induose, raiščiuose, sausgyslėse ar raumenyse, kurie išsidėstę kaklo srityje ar yra susiję su kakline stuburo dalimi. Tačiau daugeliu atveju patofiziologijos mechanizmas, dėl kurio pasireiškia kaklo skausmas, lieka nenustatytas (28).

Remiantis, kohortinių tyrimų apţvalga, teigiama, kad moteriška lytis, vyresnis amţius, laikysenos ypatumai, statinė apkrova, vibracijos, sėdimas darbas, stresas, judesių biomechanika, rūkymas, apatinės nugaros dalies skausmas yra tiesiogiai susiję su KPK paţeidimu (6, 23).

Lytis. Tyrimai rodo, kad didesnis kaklinės stuburo dalies skausmo pasireiškimas ir ilgiau trunkantis skausmas laikas vyrauja moterų tarpe (1, 4, 10, 22), tiriant KPK skausmais besiskundţiančiųjų populiaciją daugelyje atliktų studijų tiriamųjų imtį sudaro tik moterys (7, 19, 29). Manoma, įtakos turi individualūs psichologiniai ir antropometriniai duomenys, maţesnis fizinis aktyvumas, darbo pobūdis ir krūvis (30). Darbo metu stebimas neproporcingai didelis pasikartojančių judesių kiekis (6, 31), maţos poilsio pertraukos (1), prasta judesių kontrolė. Vyrauja tendencija, jog moterys darbo aplinkoje išmoktą netaisyklingą judesį neretai perkelia į kasdieninę veiklą (6).

Amţius. Organizme vyksta natūralūs senatviniai, degeneraciniai pokyčiai susiję su senėjimu: raumenų, sausgyslių, raiščių, sąnarių degeneracija, stebimi pusiausvyros sutrikimai, padidėja audinių jautrumas (6). Tai gali turėti įtakos griaučių – raumenų sistemos patologijų pasireiškimui, tačiau kaip ir minėjome anksčiau nėra vieningos nuomonės apie amţiaus ir KPK skausmo priklausomybę. Išskiriamos trys amţiaus ir KPK skausmo priklausomumo teorijos: 1) KPK patologijos didėja su amţiumi, 2) KPK patologijų pasireiškimas pasiekia savo piką apie 50 gyvenimo metus, 3) KPK sutrikimų pasireiškimo rodiklių ir amţiaus priklausomybė nenustatyta (22).

Psichosocialiniai veiksniai. Nustatyta, kad neretai KPK skausmą jaučiantys asmenys, turi vidutinio sunkumo arba sunkių psichologinių problemų (1). Išskiriamos kelios stresinės ir psichologinės būklės sustiprinančios skausmą viršutinėje stuburo dalyje, tokios kaip: nerimas ir depresija, katastrofiškas skausmas, baimės vengimas, neadekvatus pasitikėjimas savimi, perdėtas savarankiškumas (19). Tiriant paauglių populiaciją, pastebėtas didesnis KPK skausmo rodiklis mergaičių tarpe, lyginant mergaites amţiaus grupėse pastebėtas skausmo padidėjimas vyresnėse amţiaus grupėse (didţiausias rodiklis – 12 klasėje), tam galimai įtakos turi stresas ir baimė dėl brandos egzaminų, padidėjusio namų darbų kiekio (32).

Biomechanika. Griaučių – raumenų sistemos sutrikimai susiję su raumeninių struktūrų nuovargiu, asimetrišku jėgų išsidėstymu. Simetriškoms jėgoms išsidėsčius nesimetriškai, atsiranda nuovargis ir struktūrinės deformacijos. Veiksmingas griaučių raumenų, atliekančių dinaminį ir statinį darbą, funkcionavimas leidţia palaikyti normalią ilgio-įtempimo priklausomybę tarp agonistų ir antagonistų, kas uţtikrina normalų simetrinių (kairės/dešinės, priekio/nugaros) jėgų pusiausvyros palaikymą „kaklo-liemens-dubens–klubų“ komplekse. Normalios „ilgio-įtempimo“ priklausomybės ir jėgų pusiausvyros palaikymas uţtikrina optimalų „kaklo – juosmens – dubens - klubų“ komplekso artrokinematikos palaikymą atliekant judesius kinetinėje grandinėje. O tai garantuoja nervų - raumenų gerą veiksmingumą visoje kinetinėje grandinėje. Kintant kinetinės grandinės veiksmingumui gerėja kūno dinaminė stabilizacija funkcinių judesių metu (33). Nenormali raumens jėga, ištvermė, sąnarių mobilumas gali turėti įtakos neįprastai kūno judesių biomechanikai, kurių metu paţeidţiami įvairūs kūno audiniai, įskaitant raumenis, raiščius ir kaulus. Asmenys su neįprasta kūno biomechanika, raumeningumu, ištverme yra linkę patirti griaučių – raumenų sistemos paţeidimus (23).

Rūkymas. ţenkliai sumaţina deguonies elastiškumą nekraujagysliniame diske, sukeldamas vazokonstrikciją ir hemodinamikos pokyčius, tokiu būdu didindamas degeneracinius stuburo pakitimus (47).

Netinkama darbo padėtis. Darbo rinkoje, daugiau nei 40% darbuotojų dirba biuruose, ofisuose, kur daugiausiai laiko praleidţia sėdimoje pozicijoje, daugiau, nei 75% darbo

dienos (4). Sėdint daugiau nei 50 % raumenų dirba izometriniu rėţimu, netaisyklingoje padėtyje, apkraunama dar daugiau raumenų (17). Ilgalaikis sėdėjimas iššaukia deformacijas centrinėjė nervų sistemoje, padidindamas jautrumą skausmui (4). Ilgalaikė sėdima darbo padėtis sukelia skausmą pečių, rankų, alkūnių, riešų, plaštakų, apatinės nugaros dalies, kojų ir pėdų srityje. Ilgą laiką raumeniui būnant izometrinio susitraukimo būsenoje sutrinka kraujotaka, vystosi išemija – uţspaudţiami kapiliarai, į raumenis nepriteka pakankamai kraujo, o su juo į raumenis nepatenka deguonis ir energetinės medţiagos. Taip pat nepašalinami metabolitai, kaupiasi laktatas ir anglies dioksidas, kas sąlygoja uţdegimo, skausmo, raumenų įtampos atsiradimą ir sukelia ilgalaikį griaučių–raumenų sistemos pakenkimą (4, 17).

Genetika. Nustatytas genetinis lėtinių griaučių – raumenų sistemos patologijų pasireiškimas, kuriam įtakos gali turėti panašus šeimos gyvenimo būdas, įpročiai, bendri įsitikinimai (34). Nustatyta, jog didţausias genetinis griaučių – raumenų sistemos patologijų pasireiškimas stebimas vaikystėje ir paauglystėje. Paauglių mergaičių ir berniukų (11 – 12 metų) tai įvardijma, kaip pagrindinė nespecifinio kaklo skausmo prieţastimi (68 proc. skausmo atvejų). Autoriai teigia, jog kaklo sritis yra labiau veikiama genetikos faktorių, lyginant su apatinės nugaros dalies skausmu. Atliekant tyrimus suaugusiųjų populiacijoje išryškėja lyties skirtumai, stebimas didesnis skausmo paplitimas moterų tarpe. Vėlesniais dvynių gyvenimo tarpsniais svarbiausia KPK patologijos pasireiškimo prieţastimi įvardijamas aplinkos veiksnys (52).

Maţas fizinis aktyvumas. V. Dudonienės teigimu, fiziškai neaktyvių ţmonių stuburo skausmo nusiskundimų pagrindinės prieţastys yra silpni raumenys ir raumenų grupių jėgos pusiausvyros sutrikimai (33). Vertinant asmenų, kurie laisvalaikiui uţsiima fizine veikla, skausmo, negalios ir gyvenimo kokybės rodiklius, esant lėtiniam stuburo skausmui matomas didesnis progresas, nei maţai fiziškai aktyvių asmenų tarpe (34). Fizinis aktyvumas, laikoma viena iš prevencinių priemonių uţkertanti kelią KPK negalios vystymuisi (6). Amerikos sporto universiteto mokslininkai rekomenduoja suaugusiems sportuoti 2 – 3 kartus per savaitę, norint palaikyti tinkamą griaučių – raumenų sistemos funkciją (26). Didţiosios Britanijos sveikatos centro atlikto tyrimo duomenimis nustatytas, jog vos 37% vyrų ir 24% moterų uţsiima kasdiene fizine veikla. Pagrindine maţo fizinio aktyvumo prieţastimi įvardijamas laiko trūkumas (10). Vienas pranašiausių jau esamo kaklo – pečių komplekso skausmo gydymo metodų išskiriami - raumenų stiprinimo pratimai (19). Nustatyta, kad raumenų stiprinimo pratimai ir kasdienis fizinis aktyvumas uţkerta kelią kaklo skausmų atsiradimui (24). Tačiau randama tyrimų, kurie teigia, kad reguliarūs fizinio aktyvumo įpročiai neturi įtakos gydant stuburo patologijas arba nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo intensyvumo lygio, fiziniai pratimai gali neigiamai paveikti stuburo skausmą (34).

Traumos. Dauguma KPK skausmo prieţaščių kyla dėl kitų anatominių vietų paţeidos, tokio pobūdţio skausmas labiau varginantis ir sukeliantis negalią, nei lokalizuotas

skaumas KPK plote (35). Trauminio pobūdţio skausmas apatinėje nugaros dalyje arba plaštakos – riešo regione turi įtakos KPK skausmo pasireiškimui. Viena daţniausiai pasitaikančių kaklo srities traumų, tai botago kirčio trauma. Tai trauminio pobūdţio kaklo minkštųjų audinių ir/arba kaulinių struktūrų paţeidimas eismo įvykio metu (36). Daţniausias traumos mechanizmas – smūgis į automobilio galą, automobiliui stovint. Vairuotojo kūno judesiai susidūrimo metu veikiami inercijos jėgos juda smūgio kryptimi, daţniausiai paţeidţiamas C6-C7 segmentas (traumos dydis priklauso nuo automobilio greičio ir smūgio jėgos, paţeidimo gylis priklauso nuo sugertos jėgos dydţio). Labiausiai dominuojantys botago kirčio traumos simptomai: skausmas, nerimas, spazmai ir kaklo įtampa (36) , būdingas skausmo slenksčio sumaţėjimas ir padidėjęs jautrumas išoriniams dirgikliams, dėl centrinės nervų sistemos paţeidos (24).

1.3. Sėdimo darbo įtaka, kaklo – pečių komplekso skausmo atsiradimui

Šiuolaikiniame, nuolat tobulėjančių išmaniųjų technologijų pasaulyje ţmonės vis daugiau laiko praleidţia sėdėdami (17). Specialistai darbo metu, ir po jo, daug laiko praleidţiantys prie kompiuterio, pasiţymi fizinio aktyvumo stoka. Tokiems asmenims gresia hipokinezės - maţo fizinio aktyvumo pasekmės, raumeninių ląstelių degeneracija (37).

Dirbant sėdimą darbą, net ir taisyklingai sėdint daugiau nei 50 proc. organizmo raumenų dirba statiškai, t.y. izometriškai susitraukę (17). Sėdimas darbas susijęs su kaklo - pečių juostos, viršutinių galūnių raumenų skausmais, sutrikusia raumenų, sausgyslių, raiščių veikla dėl hipodinamijos (10), kinta natūralūs stuburo linkiai, pertempiami ir varginami nugaros raumenys, kurie susilpnėja, galimi pakitimai stuburo sąnariuose, kaklo raumenų spazmai (37). Daugiau nei 75% darbo laiko, dominuoja kifozinis sėdėjimas ir ilgai trunkantis galvos laikymas dalinai palenkus kaklą į priekį (10).

Darbo vietose stebimas neergonomiškas darbo vietų pritaikymas: netinkamas ekrano ţiūrėjimo kampas, stalo ir kėdės aukštis. Ekonomiškai išsivysčiusiose arba besivystančiose šalyse maţai dėmesio skiriama ergonomiškos darbo vietos įrengimui, dėl tenkančių didelių finansinių išlaidų ir laiko stokos (25). Neergonomiškoje darbo vietoje asmenų maţieji nugaros raumenys turi dirbti dvigubai efektyviau, jaučiama raumenų įtampą, silpnumas ir nuovargis, stebimi sutrumpėję minkštieji audiniai (39), manualiai jaučiamas raumens minkštumas (10), raumenys ir sąnariai tampa pertempti, struktūros susilpninamos, audiniai tinsta tampa uţdegiminei, galimi nervų uţspaudimai (vidurinis ir alkūninis nervai), sausgyslių ir raiščių nusidėvėjimas. Intensyvus darbas kompiuteriu reikalauja pakartotinių judesių viršutinėse galūnėse (darbas kompiuterio klaviatūra, naudojimasis

kompiuterio pele), raumenys nuolat dirba statiniu rėţimu norint išlaikyti pastovią rankos padėtį. Ilgalaikėje sėdimoje pozicijoje kaklui tenka didţiulė apkrova vien jau laikant galvą, kuri apytiksliai sveria vieną septintąją viso kūno svorio (39).

Biurų ir ofisų darbuotojams neretai šaliai KPK patologijų pasireiškia asimptominis galvos skausmas, nustatyta, kad esant lėtiniam KPK skausmui, galvos skausmas pasireiškia keturis kartus daţniau. Pacientui kreipiantis pas specialistą dėl KPK skausmo, daţnu atveju nustatomas galvos įtampos skausmas arba migrena. Be to tyrimai parodė, kad KPK patologiją turinčių darbuotojų gyvenimo kokybė sumaţėja 31% (38).

Daugiausiai tyrimų, dėl sėdimo darbo sukeltų komplikacijų atlikta dirbančiųjų kompiuteriu populiacijoje (8, 39, 53, 54). Medikai kompiuterio poveikį sveikatai sieja su regėjimo, kaulų ir raumenų sistemų paţeidimu, psichosocialinėmis problemomis bei stresu, veido ir kaklo odos paţeidimais, bei įtaka reprodukcinei sistemai (8). Nustatytas ryšys tarp praleistų prie kompiuterio valandų skaičiaus bei kaulų ir raumenų sistemos diskomforto, teigia, jog ilgą laiką sėdėdamas asmuo pavargsta greičiau, nei dirbdamas fizinį darbą (40).

1.4. Kaklo – pečių komplekso kineziterapija

Kineziterapija (KT) – tai viena pagrindinių reabilitacijos priemonių, skirtų gydyti, grąţinti, kompensuoti prarastas judėjimo funkcijas, stiprinti ir palaikyti sveikatą, vykdyti ligų, traumų ir negalios prevenciją pasitelkiant judesį (17). Jungtinėje Karalystėje, kineziterapija tai pacientų pripaţintas gydymas. Kaip pagrindiniai jo privalumai išskiriami: trumpas laukimo laikas, maţos finansinės išlaidos, greitesnis atsigavimo periodas (9). Kaklo – pečių komplekso skausmo gydymui pasitelkiamos įvairios kineziterapijos rūšys: elektroterapija, fiziniai pratimai, manualinė terapija (9), kinezioteipavimas (44), masaţas, akupunktūra (60) ir t.t.

Su stuburo skausmais susiduria daugiau, nei 55% populiacijos ( 43% - apatinės nugaros dalies, 32% kaklo srities skausmu) (22). Stuburo sutrikimai apima platų spektrą patologinių paţeidimų, kurie gali būti skirstomi į: įgimtus, vystymosi, degeneracinius, trauminius, infekcinius, uţdegiminius ir neoplastinius sutrikimus. Neţymūs patologiniai paţeidimai ilgainiui išsivystyto į sunkesnius sutrikimus, kaip skausmo sindromas, disko degeneracija, spondiliozė, radikulopatija, stenozė, spondilolistezė, lūţiai, navikai ir osteoporozė (5).

Tyrimais įrodyta, kad yra labai daug aukštos kokybės kineziterapijoje taikomų tyrimų ir testų leidţiančių nustatyti problemos prieţastis, bet tuo pačiu nėra įtikinamų įrodymų, koks būtent gydymo metodas konkrečiu atveju yra labiausiai veiksmingas. Stuburo sutrikimų gydymui gali būti

naudojami aktyvūs (raumenų tempimo, stiprinimo, stabilizacijos, koordinacijos fiziniai pratimai, prevencijos ir mokymų programos) ir pasyvūs gydymo metodai (masaţas, teipavimas, elektrostimuliacija, magnetoterapija, reflesoterapija ir pan.) (9). Fizinis aktyvumas išskiriamas, kaip viena pagrindinių griaučių – raumenų sistemos skausmo valdymo strategijų. Patobulintos ir tinkamos pratybos yra veiksmingos, siekiant uţkirsti kelią kaklo skausmui ir jo sunkumo sumaţinimui (24). Galimi du gydymo fiziniais pratimais būdai: kai pacientas apmokomas taisyklingo judesio, ir gydymą tęsia savarankiškai namuose ir kitu atveju fiziniai pratimai atliekami nuolat dalyvaujant kineziterapeutui arba kitos profesijos sveikatos specialistui. Dėl finansų stokos neretai pacientams priimtinesnis savarankiškas darbas namuose, nors atliktos studijos teigia, kad fiziniai pratimai atliekami su specialisto prieţiūra, parodė statistiškai reikšmingesnį skausmo sumaţėjimą, nei tos pačios atimties fiziniai pratimai atliekami be prieţiūros (8). Coury ir kolegos (18) pritaria, kad fiziniai pratimai atliekami priţiūrint specialistui turi fiziologinę ir motyvacinę reikšmę,bei reikšmingą pranašumą prieš pacientus, kurie dirba savarankiškai.

Per pastarąjį dešimtmetį, daţnu reiškiniu tapo fiziniai pratimai atliekami darbo vietoje. Tokiu būdų stengiamasi įrodyti fizinio aktyvumo naudą. Nes daţniausia maţo fizinio aktyvumo prieţastimi įvardijamas laiko trūkumas (10). Atliktos studijos rodo, jog darbo vietoje atliekami fiziniai pratimai turi teigiamą poveikį griaučių – raumenų sistemos skausmo (19), galvos skausmo intensyvumo ir daţnio maţėjimui (42). Teigiama, jog ypač kaklo raumenų stiprinimo pratimai rodo teigiamą poveikį skausmo maţinimui (19). Paprastai, vykdant intervencijas darbo vietoje, naudojama specialisto prieţiūra siekiant maksimaliai padidinti treniruočių efektyvumą ir atlikimo tikimybę. Atliktos studijos rodo teigiamą specialisto prieţiūros efektą KPK skausmo maţėjimui, tačiau nėra tvirtų įrodymų, kad būtent specialisto prieţiūra turi tokį stiprų poveikį skausmo maţejimui (18), galima daryti prielaidą, kad tam įtakos turi grupinis pratimų atlikimo būdas.

Fiziniai pratimai. Atlikta daug tyrimų, kurie pagrindţia fizinių pratimų efektyvumą KPK patologijų gydymui (7, 9, 10, 30, 56, 58). Įrodyta, jog pakanka vidutinio aktyvumo fizinių pratimų, norint sumaţinti KPK skausmą (30). KPK patologijos gydymui pasitelkiami įvairaus tipo fiziniai pratimai: stiprinimo (7, 10, 31, 38, 49), tempimo (50, 53), stabilizacijos (9, 47, 55), savimobilizacijos pratimai (41). Sveikiems suaugusiems reguliariai atliekami fiziniai pratimai, atlikimui skiriant keletą minučių kasdien parodė reikšmingą raumenų jėgos didėjimą (10). Autoriaus, Rene Castien ir kt (43) teigia, kad kaklo lenkiamųjų raumenų stiprinimas izometriniu rėţimu yra geriausia priemonė kaklo – pečių komplekso skausmo, galvos įtampos skausmo ir skausmo dienų daţnio maţinimui. Pagrindinis šio gydymo efekto neurofiziologinis mechanizmas, kad raumenims dirbant izometriniu rėţimu pagerėja centrinės ir periferinės nervų sistemos sujaudinimas, o tai yra svarbus vaidmuo galvos įtampos skausmo patogenezėje. Griffiths ir kt (9) įrodė, jog specializuoti stabilizacijos pratimai kaklo raumenims yra efektyvesnė lėtinio kaklo

skausmo gydymo priemonė, nei įprastinio pobūdţio kaklo raumenų pratimai. Kineziterapeutai daţnai rekomenduoja fizinius pratimus derinti su kitomis kineziterapijos metodikomis skausmo simptomų maţinimui (55, 58).

Mokymas. Daugelyje šalių klinikinėje praktikoje plačiai paplitęs ir taikomas „global postural re-education“ metodas, tai taisyklingos laikysenos mokymas, esant stuburo sutrikimams, šlapimo nelaikymui, griaučių – raumenų sistemos problemoms. Pagrindinis taisyklingos laikysenos mokymo principas – globalus raumenų tempimas ir kvėpavimo mokymas bei kontroliavimas. Mokymas atliekamas priţiūrint kineziterapeutui, kuris siekia kuo daugiau proprioceptinės informacijos perteikti pacientui. Kvėpavimas laikomas vienu svarbiausiu pratimo atlikimo mechanizmų (5).

Kaklo – pečių komplekso gydymui gali būti taikomi ir pasyvūs kineziterapijos metodai, tokie kaip masaţas, kinezioteipavimas, manipuliacija, mobilizacija, akupunktūra. Lietuvoje pasyvios metodikos, kaip kinezioteipavimas, nėra labai paplitusios ir taikomos dėl papildomų finansinių ir laiko sąnaudų (17).

Masaţas. Plačiai taikomas – masaţo vakuuminėmis taurėmis (cupping massage) metodas. Dar prieš mūsų erą pradėtas naudoti gydymo būdas, kuris ilgai buvo pamirštas, dėl teigiamai maţo efektyvumo. Naujos kartos taurelės viduje yra magnetas, kurio pagalba iš taurelės ištraukus orą, sukuriamas ne tik vakuuminis, bet ir magnetinis laukas, turintis įtakos kraujotakai ir mikrocirkuliacijai gydomąjame plote. Nustatyta, jog vakuuminis taurelių masaţas efektyvausias nespecifinio kaklo skausmo ir juosmeninės stuburo dalies paţeidimų gydymui (61). Tyrimų duomenimis masaţas turi greitą, tačiau trumpalaikį poveikį KPK skausmui. Mokslininkai teigia, jog kaklo – pečių komplekso gydymui taikyti vien masaţą yra nepakankamai efektyvus metodas, nes nėra jokių praktinių rekomendacijų, kaip gauti ilgalaikį efektą (60).

Kinezioteipavimas. Gydymo būdas, kurio metu naudojamas lipnus elastinis pleistras, naudojantis raumens homesotazines savybes simptomų gerinimui ir skausmo kontrolei. Kinezioteipas normalizuoja raumenų jėgą, spazmus ir įtampą, palengvindamas kraujo, audinių, skysčių ir limfos apykaitą (44, 62). Tiriant trumpalaikį (1 sav.) kinezioteipavimo poveikį mechaninam kaklo skausmui, nustatyta, kad esant skausmui pečių srityje, kinezioteipas leidţia alikti judesius nejaučiant skausmo, tačiau skausmo nepakeičia. Potrauminiam kaklo skausmo (botago kirčio traumos) atveju kinezioteipas sumaţina skausmą ir didina kaklo judesių amplitudes (45).

Manipuliacinė terapija apima sąnarių manipuliacijos ir mobilizacijos technikas. Pagrindinis technikų skirtumas: amplitudės ir jėgos judėjimo greitis. Mobilizacija yra maţo greičio, ritmiški, maţos ir didelės amplitudės judesiai, manipuliacijos atliekamos dideliu greičiu maţoje amplitudėje (41). Mobilizacija apima pasyvias distrakcijos ir slidimo technikas sąnariniuose paviršiuose, kad išlaikyti arba atkurti sąnarių mobilumą. Nustatyta, kad sąnarių mobilizacija

viršutiniuose stuburo slanksteliuose turi teigiamą poveikį (neretai labai staigų poveikį) kaklo disfunkcijos skausmo maţinimui ir judesių amplitudės didinimui (40). Pastebėtas vienodai efektyvus skausmo maţėjimas atliekant mobilizaciją skaudţiausioje palpacijos vietoje ir judesio taške ar kitame segmente. Mobilizacijos efektyvumas nepriklauso nuo mobilizuojamo slankstelio lygio. Tyrimai rodo, kad mobilizuojant bet kurį kaklo slankstelį, judesys vyksta ir aplinkiniuose slanksteliuose, galimai ir simptominiame segmente, autorius Vincenzino ir kolegos (41) pademonstravo, kaklo slankstelių mobilizacijos įtaką, lateralinio epikondilito simptomatikai.

Akupunktūra naudojama gydyti raumenų, sausgyslių, raiščių, poodinių fascijų, randinių audinių, periferinės nervų sistemos skausmą (65). Akupunktūros metu sausa adata įsiskverbia į odą, poodinius audinius ir raumenis nenaudojant anestezijos. Tai plačiai naudojamas gydymo būdas, siekiant spręsti įvairius raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus (64).

Darbuotojai, dalyvaujantys bendrojo lavinimo ir sportinėje veikloje, labiau linkę nepatirti kaklo skausmo. Priešingai, neaktyvūs asmenys daţniau susiduria su lėtiniu skeleto ir raumenų skausmu ir kitais graiučių – raumenų sistemos sutrikimais (24).

1.5. Ergonomiška darbo vieta

Ergonomika – tai mokslas tiriantis ţmogaus galimybes, sugebėjimus ir pritaikantis darbinę aplinką pagal ţmogaus individualius poreikius. Apie 50% su profesine veikla susijusių griaučių – raumenų sistemos sutrikimų, yra dėl netinkamai pritaikytos darbo aplinkos. Tyrimai rodo, kad ergonomiško darbo principų mokymas maţina traumų tikimybę ir didina produktyvumą (46). Darbo vietos ergonomikos valdymas gali optimizuoti asimptominę biuro darbuotojo aplinką ir teigiamai įtakoti darbo našumą. Ergonomiškos intervencijos, kaip poilsio pertraukėles, įrangos pakeitimas darbuotojams jau turinties kaulų raumenų sistemos patologijas, neparodė teigiamos įtakos darbo našumo didėjimui (46).

Ergonomika, tai ne vien fizinių darbo sąlygų gerinimas, geram produktyviam darbui privalu sukurti geras emocines sąlygas, sumaţinti streso ir depresijos lygį ir padidinti pasitenkinimo darbu rodiklį (25). Ergonomikoje svarbią dalį uţima mokymas, darbuotojai turi suvokti , kad jų kūnas dirba, kaip bendra visuma, o ne atskiros jos dalys. Funkciniu poţiūriu, atliekamant valingą judesį viršutinėje stuburo dalyje, nevalingai juda ir krūtininės stuburo dalies slanksteliai, hipomobilumo atveju krūtininėje dalyje, gali kelti skausmas kaklo srityje, dėl kompensacijų (40). Kartu taikant intervencinį ergonominį mokymą ir darbo vietos ergonominį pritaikymą stebimas kaklo skausmo susijusio su darbu maţėjimas (46).

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1. Tiriamųjų kontingentas

Tyrimas buvo atliktas 2018 m. kovo – lapkričio mėn. Tyrime dalyvavo 18 sėdimą darbą dirbančių moterų, kurios jaučia skausmą kaklo – pečių komplekse.

Tiriamųjų atrankos kriterijai:

1. Amţius – nuo 35 iki 55 metų (sėdimą darbą dirbančios moterys);

2. Subjektyvus skausmo vertinimas daugiau, nei 2 balai VAS skausmo intensyvumo skalėje per pastaruosius 3 mėnesius;

3. Neigiamas Foraminal Compression testas;

4. Savanoriškas dalyvavimas tyrime, patvirtintas parašu informuoto asmens sutikimo formoje.

Tiriamųjų atmetimo kriterijai:

1. Gretutinės patologios galinčios lemti pakitusius funkcinius rodiklius (ankstesnės buvusios traumos kaklo srityje, kaklo suţalojimas, ŠKS ligos, artritas kaklo ar pečių srityje ir kitos gyvybei pavojingos ligos);

2. Kūno masės indeksas didesnis nei 30 kg/m²; 3. Nėštumas.

Pirmos grupės tiriamųjų amţiaus vidurkis buvo 44,33 ± 5,70 metai, antrosios 45,14 ± 4,74 metai. Pirmos grupės tiriamųjų KMI vidurkis buvo 25,24 ± 2,66 kg/m², antrosios 26,84 ± 2,04 kg/m² (1 lent). Bendras abiejų grupių tiriamųjų amţiaus vidurkis – 44,69 ± 5,15 metai. Bendras abiejų grupių KMI vidurkis – 25,94 ± 2,47 kg/m². Lavene testo pagalba buvo nustatyta, kad tiriamųjų grupės pagal amţių (p=0.587) ir pagal KMI (p=0.387) tenkina homogeniškumo prielaidą (p>0,05).

1 lent. Tiriamųjų charakteristika

I grupė II grupė

Amţius (metais) 44,33 ± 5,7 45,14 ± 4,74

KMI 25,24 ± 2,66 26,84 ± 2,04

Tiriamųjų buvo prašoma uţpildyti anketas, nurodant savo amţių, antropometrinius duomenis, darbo pobūdį ir subjektyviai įvertinti KPK skausmą vizualinės analogijos skalėje VAS.

Pirmosios grupės tiriamosioms buvo taikoma raumenų tempimo pratimų programa, atliekami kaklo ir pečių juostos raumenų atpalaidavimo ir kaklinės stuburo dalies tempimo pratimai. Antrosios grupės tiriamosioms buvo taikoma raumenų stiprinimo pratimų programa, atliekami kaklo ir pečių juostos stiprinimo pratimai, naudojant pagalbines priemones (svareliai, suolelis). Tiriamųjų skausmo intensyvumo, raumenų jėgos ir funkcinės būklės duomenys, informacija apie gydymo veiksmingumui turinčius veiksnius buvo surinkti, pacientams paaiškinus tyrimo tikslą ir gavus sutikimą naudoti gautus duomenis.

2.2. Tyrimo bioetika

Tyrimo atlikimo leidimui gauti, buvo suteiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sporto instituto vadovo R. Gudo leidimas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimas, išduotas 2018 m. vasario 2 dieną (Nr. BEC-SR(M) – 176) (5 priedas).

Visi tyrime dalyvauti sutikę asmenys buvo informuojami apie tyrimo tikslus, uţdavinius, eigą, tyrimo metodus ir vienintelį diskomfortą galintį sukelti veiksnį – sugaištą laiką. Tiriamiesiems paţadėta, jog tyrimo duomenys bus anonimiški ir naudojami tik studijų tikslams. Pacientų sutikimas dalyvauti tyrime patvirtintas raštiška forma (1 priedas).

2.3. Tyrimo metodika

Foraminal Compression testas

Tiriamosios testavimo metu sėdėjo ant kėdės tiesia nugara, kojomis atremtomis į ţemę. Testas buvo atliekamas trijose pozicijose (neutrali galvos padėtis, kaklo tiesimas, kaklo šoninis lenkimas). Testas teigiamas, jaučiant skausmą, arba dilgčiojimą peties srityje, ar skausmą plintantį į ranką (31).

Skausmo vertinimas

Skausmo vertinimui buvo naudojama vizualinė analogijos skalė (VAS). Prieš tyrimą, po 8 uţsiėmimų ir tyrimo pabaigoje ( po 15 uţsiėmimų) tiriamųjų buvo prašoma įvertinti jaučiamo skausmo intensyvumą skaitmenimis nuo 0 iki 10. Vertintas KPK skausmo intensyvumas

klausiamuoju momentu. Skausmas vertintas balais: 1- 3 balai - skausmas silpnas, 4 - 6 balai - skausmas vidutinio stiprumo, 7 - 10 balai - jaučiamas stiprus skausmas (66).

Kaklo ir viršutinių galūnių aktyvių judesių amplitudţių vertinimas

Prieš tyrimą, po 8 uţsiėmimų ir tyrimo pabaigoje ( po 15 uţsiėmimų) goniometru (Baseline® 12" Plastic Goniometer 360°) (1 pav) buvo matuojamos tiriamųjų kaklo ir peties sąnario aktyvių judesių amplitudės visose plokštumose. Visi matavimai goniometru atlikti 3 kartus, duomenų analizei naudotas matavimų vidurkis, išreikštas laipsniais. Tiriamosios testavimo metu sėdėjo ant kėdės tiesia nugara, kojomis atremtomis į ţemę. Prieš pradedant matavimą, kiekviena tiriamoji buvo tiksliai instruktuojama kaip turės atlikti judesį.

1 pav. Goniometras Baseline® 12" Plastic Goniometer 360°

Latentinių trigerinių taškų skausmo slenksčių vertinimas

Skausmo slenkstis matuotas algometru (Wagner Pain Test FPN – 100) spaudţiant miofascijinį trigerinį tašką. (2 pav). Algometras susideda iš stūmoklio, kurio gale yra 1 cm2 guminis antgalis ir spaudimo stebėjimo skalės. Apčiuopos metu rasti miofascijinai trigeriniai taškai buvo spaudţiami abiejose pusėse viršutiniame trapeciniame, laiptiniuose, mentės keliamąjame ir galvose sukamąjame raumenyje. Spaudţiama didinant jėgą, kol tiriamosios nebetoleruoja spaudimo ir įvardija jį kaip jaučiamą skausmą. Duomenų analizei naudotas dviejų skausmo slenksčių (poilsio trukmė tarp matavimų apie 30 sek.) vidurkis, išreikštas kilogramais (48). Latentiniai trigeriniai skausmo slenksčiai matuoti prieš tyrimą, po 8 uţsiėmimų ir tyrimo pabaigoje ( po 15 uţsiėmimų).

2 pav. algometras Wagner Pain Test FPN – 100

Izometrinės raumenų jėgos vertinimas.

Kaklo ir pečių srities raumenų grupių izometrinei jėgai, simetrinių raumenų grupių (kairės / dešinės) jėgos pusiausvyrai vertinti buvo naudojamas „lafayette manual muscle tester 01165“ rankinis dinamometras (3 pav). Raumenų jėga buvo matuojama prieš tyrimą, po 8 uţsiėmimų ir tyrimo pabaigoje ( po 15 uţsiėmimų). Tiriamosios testavimo metu sėdėjo ant kėdės tiesia nugara, kojomis atremtomis į ţemę. Atliekami trys to paties raumens matavimai (trapecinio, mentės keliamojo, laiptinių ir galvos sukamojo raumens) rezultatų analizei naudojamas geriausias rezultatas, išreikštas kilogramais. Poilsis tarp trijų to paties raumens matavimų – 2 sek. Poilsis tarp raumenų matavimų – 30 sek. Prieš pradedant matavimą, kiekviena tiriamoji buvo tiksliai instruktuojama kaip turės atlikti judesį (49).

3 pav. Dinamometras lafayette manual muscle tester 01165

Matematinės statistikos metodai.

Tyrimo duomenys buvo analizuojami ir apdorojami naudojant matematinės statistikos IMB SPSS Statistic 17.0 ir Microsoft Exel programas. Prieš atliekant detalią statistinę analizę duomenys buvo pakartotinai patikrinti. Gautų kintamųjų įvertinimui buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai (vidurkis ± st. nuokrypis). Tolydaus kintamojo normalumo prielaida tikrinta naudojant Kolmogorovo – Smirnovo testą. Dviejų nepriklausomų grupių kiekybiniams dydţiams palyginti buvo taikomas neparametrinis Mann – Whitney U metodas. Kiekybiniams priklausomiems kintamiesiems neparametrinis Wilcoxon testas. Grupių homogeniškumo prielaida tikririnta Lavene testu. Statistiškai reikšminga laikoma, kai p < 0,05.

2.4. Tyrimo organizavimas

Tyrime dalyvavo sėdimą darbą dirbančios moterys (siuvėjos), kurios jaučia skausmą kaklo – pečių srityje. Iš viso tyrime dalyvauti buvo pakviesta 18 moterų, tyrimą baigė - 16 tiriamųjų (1-oji – neatitiko tiriamųjų atrankos kriterijų KMI>30 kg/m², 2-oji dėl asmeninių prieţasčių negalėjo baigti tyrimo). Fizinis aktyvumas buvo atliekamas individualiai, kiekvieno uţsiėmimo

metu dalyvavo kineziterapeutas. Tiriamosios pildė numeruotas anketas, kurių dėka buvo suskirstytos į dvi grupes (nelyginiai numeriai – raumenų tempimo pratimų programos (n=9), lyginiai – raumenų stiprinimo pratimų programos grupė (n=7)). I grupės tiriamosios (n=9) atliko raumenų tempimo pratimų programą savo gyvenamojoje vietoje, II grupės tiriamosios (n=7) atliko raumenų stiprinimo pratimų programą treniruoklių salėje.

I grupės tiriamosios (n=9) tempimo pratimus atliko sėdimoje pozicijoje izometriškai išlaikant įtempimą 30 sek., atliekant 3 įtempimo pakartojimus. Uţsiėmimo trukmė – 20 min., daţnumas – 3 kartai per savaitę, 5 savaites (4 pav).

4 pav. Raumenų tempimo programos pratimai

II grupės tiriamosios (n=7) atliko raumenų stiprinimo pratimus iš stovimų ir gulimų pozicijų, naudojant pagalbines priemones (svarelius, suolelį). Vieno uţsiėmimo metu atliekami 5 pratimai naudojant svarelius. Pirmus dešimt uţsiėmimų svareliai, vienos serijos metu keliami 12 kartų, kai svarelio svoris 70% maksimalios jėgos, penkis paskutinius uţsiėmimus vienos serijos metu svareliai keliami 8 kartus, kai svarelio svoris 80% maksimalios jėgos. Kiekvienas pratimas pakartojamas 3 kartus, pagal atitinkamą pakėlimų skaičių. Uţsiėmimo trukmė - 20 - 30 min., daţnumas – 3 kartai per savaitę, 5 savaites (5 pav).

5 pav. Raumenų stiprinimo programos pratimai

Visos tiriamosios atliko 15 raumenų tempimo/raumenų stiprinimo pratimų programų sesijų. Tiriamųjų skausmo intensyvumas ir funkcinės būklės rodikliai matuoti tyrimo pradţioje, atlikus 8-ias raumenų tempimo/raumenų stiprinimo pratimų programų sesijas ir tyrimo pabaigoje (po 15 uţsiėmimų) (6 pav). Tyrimo trukmė – 5 savaitės, 15 uţsiėmimų.

6 pav. Tyrimo organizavimo schema

Anketinė apklausa (n=18) Neatitiko tiriamųjų

įtraukimo kriterijų (n=1)

Anketų numeracijos dėka tiriamosios suskirstytos į dvi grupes

I grupė (n=9) raumenų tempimo pratimų programa

II grupė (n=8) raumenų stiprinimo pratimų programa

I IŠTYRIMAS

Subjektyvus skausmo vertinimas, viršutinės kūno dalies judesių amplitudţių matavimas, latentinių trigerinių taškų skausmo slenksčių matavimas, izometrinės raumenų jėgos matavimas

Atliktos 8-ios raumenų tempimo pratimų programos sesijos (n=9)

Atliktos 8-ios raumenų stiprinimo programos pratimų sesijos (n=8)

II IŠTYRIMAS

Subjektyvus skausmo vertinimas, viršutinės kūno dalies judesių amplitudţių matavimas, latentinių trigerinių taškų skausmo slenksčių matavimas, izometrinės raumenų jėgos matavimas

Atlikta 15 raumenų tempimo pratimų programos sesijų (n=9)

Atlikta 15 raumenų stiprinimo pratimų programos sesijų (n=7)

Nebaigė tyrimo (n=1) III IŠTYRIMAS

Subjektyvus skausmo vertinimas, viršutinės kūno dalies judesių amplitudţių matavimas, latentinių trigerinių taškų skausmo slenksčių matavimas, izometrinės raumenų jėgos matavimas

Gautų rezultatų analizė Išvadų ruošimas Apibendrinimas

3. REZULTATAI

3.1. Skausmo intensyvumo vertinimas

I grupės tiriamųjų skausmo intensyvumas prieš tyrimą buvo 4,22 ± 0,83 (maţiausia reikšmė – 3; didţiausia – 5) balai, po 8- ių pratimų programos sesijų (8 k.) 3,78 ± 0,67 (maţiausia reikšmė – 3; didţiausia – 5) balai, tyrimo pabaigoje 3,11 ± 0,6 (maţiausia reikšmė – 2; didţiausia – 4) balai. Iš viso skausmo intensyvumas sumaţėjo 1,11 ± 0,78 balais (po 8 k. 0,44 ± 0,53 balais) ir tai statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-2,428; p=0,015). Rezultatai pateikti (7 pav).

7 pav. I grupės tiriamųjų skausmo intensyvumo pokyčiai

* - p<0,05, lyginant prieš ir po 8 k., ** - p<0,05, lyginant prieš ir po 15 k.

II grupės tiriamųjų skausmo intensyvumas prieš tyrimą buvo 3,71 ± 0,76 (maţiausia reikšmė – 3; didţiausia – 5) balai, po 8 k. 2,86 ± 1,21 (maţiausia reikšmė – 1; didţiausia – 4) balai, tyrimo pabaigoje 2 ± 0,82 (maţiausia reikšmė – 1; didţiausia – 3) balai. Iš viso skausmo intenstyvumas sumaţėjo 1,71 ± 0,76 balais (po 8 k. 0,86 ± 0,9 balais) ir tai buvo statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-2,401; p=0,016). Rezultatai pateikti (8 pav).

4,22 3,78 3,11 0 1 2 3 4 5 6 Prieš tyrimą Po 8 k. Po 15 k. Sk au sm o in ten sy v u m a s, b alai _* **

8 pav. II grupės tiriamųjų skausmo intensyvumo pokyčiai *- p<0,05, lyginant prieš ir po 15 k.

Palyginus abiejų grupių rezultatus statistiškai reikšmingų skirtumų neaptikta tiek prieš tyrimą (U=20,5; p=0,217), tiek po 8 k. (U=18; p=0,123), tačiau tyrimo pabaigoje aptiktas reikšmingas skirtumas (U=9,5; p=0,012), nes p<0,05. Rezultatai pateikti (9 pav).

9 pav. Tiriamųjų skausmo intensyvumo pokyčių palyginimas tarp grupių * - p<0,05, lyginant tarp grupių

3.2. Goniometrinių rodiklių vertinimas

Kaklo lenkimo amplitudţių vertinimas

I grupės tiriamųjų kaklo lenkimo amplitudės vidurkis prieš tyrimą buvo 39,11 ± 3,69 (maţiausia reikšmė – 32; didţiausia – 45) laipsniai, po 8 k. 43,44 ± 2,65 (maţiausia reikšmė – 37;

3,71 2,86 2 0 1 2 3 4 5 Prieš tyrimą Po 8 k. Po 15 k. Sk au sm o in ten sy v u m a s, b alai * 4,22 3,71 3,78 2,86 3,11 2 0 1 2 3 4 5 6 I grupė II grupė Sk au sm o in ten sy v u m a s, b alai Prieš tyrimą Po 8 k. Po 15 k. *

didţiausia – 45) laipsniai, tyrimo pabaigoje 44,56 ± 0,88 (maţiausia reikšmė – 43; didţiausia – 45) laipsniai. Iš viso kaklo lenkimo amplitudės vidurkis padidėjo 5,44 ± 3,21 laipsniais (po 8 k. 4,33 ± 2,24 laipsniais) ir tai buvo statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-2,536; p=0,011). Rezultatai pateikti (10 pav).

10 pav. I grupės tiriamųjų kaklo lenkimo amplitudės pokyčiai * - p<0,05, lyginant tarp grupių, ** - p<0,05, lyginant prieš ir po 15 k.

II grupės tiriamųjų kaklo lenkimo amplitudės vidurkis prieš tyrimą buvo 41,14 ± 2,34 (maţiausia reikšmė – 38; didţiausia – 44) laipsniai, po 8 k. 42,14 ± 1,95 (maţiausia reikšmė – 40; didţiausia – 45) laipsniai, tyrimo pabaigoje 43,14 ± 1,57 (maţiausia reikšmė – 40; didţiausia – 45) laipsniai. Iš viso kaklo lenkimo amplitudės vidurkis padidėjo 2 ± 1,41 laipsniais (po 8 k. 1 ± 0,58 laipsniais) ir tai buvo statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-2,214; p=0,027). Rezultatai pateikti (11 pav).

11 pav. II grupės tiriamųjų kaklo lenkimo amplitudės pokyčiai * - p<0,05, lyginant tarp grupių, ** - p<0,05, lyginant prieš ir po 15 k.

39,11 43,44 44,56 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Prieš tyrimą Po 8 k. Po 15 k. K ak lo len k im o a m p li tu dė , laip sn iai * ** 41,14 42,14 43,14 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Prieš tyrimą Po 8 k. Po 15 k. Ka k lo len k im o a m p li tu d ė, laip sn iai * **

Palyginus abiejų grupių rezultatus statistiškai reikšmingų skirtumų neaptikta tiek prieš tyrimą (U=20,5; p=0,241), tiek po 8 k. (U=17; p=0,114), tačiau tyrimo pabaigoje aptiktas reikšmingas skirtumas (U=12,5; p=0,029), nes p<0,05. Rezultatai pateikti (12 pav).

12 pav. Tiriamųjų kaklo lenkimo amplitudės pokyčių palyginimas tarp grupių * - p<0,05, lyginant tarp grupių

Kaklo tiesimo amplitudţių vertinimas

I grupės tiriamųjų kaklo tiesimo amplitudės vidurkis prieš tyrimą buvo 23,44 ± 5,36 (maţiausia reikšmė – 15; didţiausia – 30) laipsniai, po 8 k. 25,89 ± 4,34 (maţiausia reikšmė – 18; didţiausia – 30) laipsniai, tyrimo pabaigoje 28,11 ± 1,9 (maţiausia reikšmė – 26; didţiausia – 30) laipsniai. Iš viso kaklo tiesimo amplitudţių vidurkis padidėjo 4,67 ± 3,64 laipsniais (po 8 k. 2,44 ± 1,59 laipsniais) ir tai buvo statistiškai reikšmingas skirtumas, nes (Z=-2,375; p=0,018). Rezultatai pateikti (13 pav). 39,11 43,44 44,56 41,14 42,14 43,14 0 10 20 30 40 50 I grupė II grupė Kak lo len kim o am plitu dė, laip sn iai Prieš tyrimą Po 8 k. Po 15 k. *

13 pav. I grupės tiriamųjų kaklo tiesimo amplitudės pokyčiai * - p<0,05, lyginant prieš ir po 8 k., ** - lyginant prieš ir po 15 k.

II grupės tiriamųjų kaklo tiesimo amplitudės vidurkis prieš tyrimą buvo 27,71 ± 1,5 (maţiausia reikšmė – 26; didţiausia – 30) laipsniai, po 8 k. 28,71 ± 1,11 (maţiausia reikšmė – 27; didţiausia – 30) laipsniai, tyrimo pabaigoje 29,86 ± 0,69 (maţiausia reikšmė – 29; didţiausia – 31) laipsniai. Iš viso kaklo tiesimo amplitudės vidurkis padidėjo 2,14 ± 1,07 laipsniais (po 8 k. 1 ± 1,41 laipsniais) ir tai buvo statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-2,251; p=0,024). Rezultatai pateikti (14 pav).

14 pav. II grupės tiriamųjų kaklo tiesimo amplitudės pokyčiai * - p<0,05, lyginant prieš ir po 15 k.

Palyginus abiejų grupių rezultatus statistiškai reikšmingų skirtumų neaptikta prieš tyrimą (U=18; p=0,150), po 8 k. (U=24; p=0,414),ir tyrimo pabaigoje (U=16; p=0,078), nes p>0,05. Rezultatai pateikti (15 pav).

23,44 25,89 28,11 0 5 10 15 20 25 30 35 Prieš tyrimą Po 8 k. Po 15 k. Kak lo tie sim o am p litu d ė, laip sn iai * ** 27,71 28,71 29,86 0 5 10 15 20 25 30 35 Prieš tyrimą Po 8 k. Po 15 k. Kak lo ties im o am p litu d ė, laip sn iai *

15 pav. Tiriamųjų kaklo tiesimo amplitudės pokyčių palyginimas tarp grupių Kaklo rotacijos amplitudţių vertinimas

I grupės tiriamųjų kaklo rotacijos (kairės pusės) amplitudės vidurkis prieš tyrimą buvo 64,78 ± 7,12 (maţiausia reikšmė – 55; didţiausia – 75) laipsniai, po 8 k. 71,78 ± 5,85 (maţiausia reikšmė – 59; didţiausia – 80) laipsniai, tyrimo pabaigoje 78,78 ± 1,48 (maţiausia reikšmė – 76; didţiausia – 80) laipsniai. Iš viso kaklo rotacijos (kairė pusės) amplitudės vidurkis padidėjo 14 ± 7,33 laipsniais (po 8 k. 7 ± 3,87 laipsniais) ir tai buvo statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-2,668; p=0,008).

I grupės tiriamųjų kaklo rotacijos (dešinės pusės) amplitudės vidurkis prieš tyrimą buvo 64,56 ± 10,94 (maţiausia reikšmė – 40; didţiausia – 75) laipsniai, po 8 k. 70,44 ± 11,3 (maţiausia reikšmė – 42; didţiausia – 80) laipsniai, tyrimo pabaigoje 75,44 ± 11,47 (maţiausia reikšmė – 45; didţiausia – 80) laipsniai. Iš viso kaklo rotacijos (dešinės pusės) amplitudės vidurkis padidėjo 10,89 ± 6,77 laipsniais (po 8 k. 5,89 ± 5,04 laipsniais) ir tai buvo statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-2,673; p=0,008). Rezultatai pateikti (16 pav).

23,44 25,89 28,11 27,71 28,71 29,86 0 5 10 15 20 25 30 35 I grupė II grupė Kak lo ties im o am p litu d ė, laip sn iai i Prieš tyrimą Po 8 k. Po 15 k.

16 pav. I grupės tiriamųjų kaklo rotacijos amplitudės pokyčiai * - p<0,05, lyginant prieš ir po 8 k., ** - p<0,05, lyginant prieš ir po 15 k.

II grupės tiriamųjų kaklo rotacijos (kairės pusės) amplitudės vidurkis prieš tyrimą buvo 75,29 ± 2,93 (maţiausia reikšmė – 72; didţiausia – 80) laipsniai, po 8 k. 76,43 ± 2,23 (maţiausia reikšmė – 74; didţiausia – 80) laipsniai, tyrimo pabaigoje 77,71 ± 2,21 (maţiausia reikšmė – 74; didţiausia – 80) laipsniai. Iš viso kaklo rotacijos (kairė pusės) amplitudės vidurkis padidėjo 2,43 ± 2,82 laipsniais (po 8 k. 1,14 ± 1,35 laipsniais) ir tai buvo statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-2,264; p=0,024).

II grupės tiriamųjų kaklo rotacijos (dešinės pusės) amplitudės vidurkis prieš tyrimą buvo 74,43 ± 3,87 (maţiausia reikšmė – 70; didţiausia – 80) laipsniai, po 8 k. 76,14 ± 2,67 (maţiausia reikšmė – 73; didţiausia – 80) laipsniai, tyrimo pabaigoje 77,29 ± 2,43 (maţiausia reikšmė – 73; didţiausia – 80) laipsniai. Iš viso kaklo rotacijos (dešinės pusės) amplitudės vidurkis padidėjo 2,86 ± 2,97 laipsniais (po 8 k. 1,71 ± 1,6 laipsniais) ir tai buvo statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-2,023; p=0,043). Rezultatai pateikti (17 pav).

64,78 71,78 78,78 64,56 70,44 75,44 0 20 40 60 80 100 Kairė Dešinė Kak lo r o tacij o s am p litu d ė, laip sn iai Prieš tyrimą Po 8 k. Po 15 k. * ** * **

17 pav. II grupės tiriamųjų kaklo rotacijos amplitudės pokyčiai * - p<0,05, lyginant prieš ir po 8 k., ** - p<0,05, lyginant prieš ir po 15 k.

Palyginus abiejų grupių rezultatus statistiškai reikšmingų skirtumų aptikta kairėje pusėje prieš tyrimą (U=3,5; p=0,003), kairėje pusėje po 8 k. (U=10; p=0,021), dešinėje pusėje prieš tyrimą (U=9,5; p=0,019), tačiau kairėje pusėje po tyrimo (U=22,5; p=0,325), dešinėje pusėje po 8 k. (U=19; p=0,181) ir dešinėje pusėje tyrimo pabaigoje (U=19; p=0,172) reikšmingų skirtumų neaptikta, nes p>0,05. Rezultatai pateikti (18 pav).

18 pav. Tiriamųjų kaklo rotacijos amplitudės pokyčių palyginimas tarp grupių * - p<0,05, lyginant tarp grupių

75,29 76,43 77,71 74,43 76,14 77,29 0 20 40 60 80 100 Kairė Dešinė Kak lo r o tacij o s am p litu d ė, laip sn iai Prieš tyrimą Po 8 k. Po 15 k. ** * ** 64,78 71,78 78,78 75,29 76,43 77,71 64,56 70,44 75,44 74,43 76,14 77,29 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

I grupė II grupė I grupė II grupė

Kairė Dešinė Kak lo r otacij os am plitu dės, laip sn iai Prieš tyrimą Po 8 k. Po 15 k. * * _*

Kaklo šoninio lenkimo amplitudţių vertinimas

I grupės tiriamųjų kaklo šoninio lenkimo (kairės pusės) amplitudės vidurkis prieš tyrimą buvo 36,89 ± 5,62 (maţiausia reikšmė – 29; didţiausia – 45) laipsniai, po 8 k. 41,11 ± 3,44 (maţiausia reikšmė – 35; didţiausia – 45) laipsniai, tyrimo pabaigoje 43,56 ± 1,88 (maţiausia reikšmė – 40; didţiausia – 45) laipsniai. Iš viso kaklo šoninio lenkimo (kairės pusės) amplitudės vidurkis padidėjo 6,67 ± 4,24 laipsniais (po 8 k. 4,22 ± 2,82 laipsniais) ir tai buvo statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-2,524; p=0,012).

I grupės tiriamųjų kaklo šoninio lenkimo (dešinės pusės) amplitudės vidurkis prieš tyrimą buvo 38,11 ± 4,68 (maţiausia reikšmė – 32; didţiausia – 45) laipsniai, po 8 k. 41,78 ± 2,49 (maţiausia reikšmė – 39; didţiausia – 45) laipsniai, tyrimo pabaigoje 44,11 ± 1,17 (maţiausia reikšmė – 42; didţiausia – 45) laipsniai. Iš viso kaklo šoninio lenkimo (dešinės pusės) amplitudės vidurkis padidėjo 6 ± 4,03 laipsniais (po 8 k. 3,67 ± 2,5 laipsniais) ir tai buvo statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-2,527; p=0,012). Rezultatai pateikti (19 pav).

19 pav. I grupės tiriamųjų kaklo šoninio lenkimo amplitudės pokyčiai * - p<0,05, lyginant prieš ir po 8 k., ** - p<0,05, lyginant prieš ir po 15 k.

II grupės tiriamųjų kaklo šoninio lenkimo (kairės pusės) amplitudės vidurkis prieš tyrimą buvo 38,29 ± 3,04 (maţiausia reikšmė – 33; didţiausia – 43) laipsniai, po 8 k. 40,86 ± 1,35 (maţiausia reikšmė – 39; didţiausia – 43) laipsniai, tyrimo pabaigoje 42,43 ± 1,27 (maţiausia reikšmė – 40; didţiausia – 44) laipsniai. Iš viso kaklo šoninio lenkimo (kairės pusės) amplitudės vidurkis padidėjo 4,14 ± 1,95 laipsniais (po 8 k. 2,57 ± 2,07 laipsniais) ir tai buvo statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-2,388; p=0,017).

II grupės tiriamųjų kaklo šoninio lenkimo (dešinės pusės) amplitudės vidurkis prieš tyrimą buvo 38,86 ± 5,08 (maţiausia reikšmė – 29; didţiausia – 45) laipsniai, po 8 k. 40,71 ± 2,06

36,89 41,11 43,56 38,11 41,78 44,11 0 10 20 30 40 50 Kairė Dešinė Kak lo šo n in io le n kimo am p litu d ė, laips n iai Prieš tyrimą Po 8 k. Po 15 k. * ** * **

(maţiausia reikšmė – 37; didţiausia – 43) laipsniai, tyrimo pabaigoje 42,43 ± 1,72 (maţiausia reikšmė – 40; didţiausia – 45) laipsniai. Iš viso kaklo šoninio lenkimo (dešinės pusės) amplitudės vidurkis padidėjo 3,57 ± 3,69 laipsniais (po 8 k. 1,86 ± 3,08 laipsniais) ir tai buvo statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-2,207; p=0,027). Rezultatai pateikti (20 pav).

20 pav. II grupės tiriamųjų kaklo šoninio lenkimo amplitudės pokyčiai * - p<0,05, lyginant prieš ir po 8 k., ** - p<0,05, lyginant prieš ir po 15 k.

Palyginus abiejų grupių rezultatus statistiškai reikšmingų skirtumų neaptikta tiek kairėje pusėje prieš tyrimą (U=29; p=0,789), kairėje pusėje po 8 k. (U=26,5; p=0,592), kairėje pusėje tyrimo pabaigoje (U=19; p=0,172), tiek dešinėje pusėje prieš tyrimą (U=28,5; p=0,750), dešinėje pusėje po 8 k. (U=25; p=0,485), tačiau tyrimo pabaigoje dešinėje pusėje reikšmingas skirtumas aptiktas (U=13; p=0,043), nes p<0,05. Rezultatai pateikti (21 pav).

38,29 40,86 42,43 38,86 40,71 42,43 0 10 20 30 40 50 Kairė Dešinė Kak lo š on in io len kim o am plitu dė, laip sn iai Prieš tyrimą Po 8 k. Po 15 k. * ** **

21 pav. Tiriamųjų kaklo šoninio lenkimo amplitudės pokyčių palyginimas tarp grupių * - p<0,05, lyginant tarp grupių

Ţasto lenkimo amplitudţių vertinimas

I grupės tiriamųjų ţasto lenkimo (kairės pusės) amplitudės vidurkis prieš tyrimą buvo 173 ± 5,63 (maţiausia reikšmė – 165; didţiausia – 180) laipsniai, po 8 k. 177,33 ± 3,64 (maţiausia reikšmė – 170; didţiausia – 180) laipsniai, tyrimo pabaigoje 179,11 ± 2,03 (maţiausia reikšmė – 174; didţiausia – 180) laipsniai. Iš viso ţasto lenkimo (kairės pusės) amplitudės vidurkis padidėjo 6,11 ± 4,78 laipsniais (po 8 k. 4,33 ± 3,5 laipsniais) ir tai buvo statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-2,371; p=0,018).

I grupės tiriamųjų ţasto lenkimo (dešinės pusės) amplitudės vidurkis prieš tyrimą buvo 171,67 ± 6,24 (maţiausia reikšmė – 162; didţiausia – 180) laipsniai, po 8 k. 176,78 ± 3,63 (maţiausia reikšmė – 171; didţiausia – 180) laipsniai, tyrimo pabaigoje 178,89 ± 2,26 (maţiausia reikšmė – 174; didţiausia – 180) laipsniai. Iš viso ţasto lenkimo (dešinės pusės) amplitudės vidurkis padidėjo 7,22 ± 6,04 laipsniais (po 8 k. 5,11 ± 4,59 laipsniais) ir tai buvo statistiškai reikšmingas skirtumas (Z=-2,371; p=0,018). Rezultatai pateikti (22 pav).

36,89 41,11 43,56 38,29 40,86 42,43 38,11 41,78 38,86 40,71 44,11 _42,43 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

I grupė II grupė I grupė II grupė

Kairė Dešinė Kak lo š on in io len kim o am plitu dė, laip sn iai Prieš tyrimą Po 8 k. Po 15 k. *