LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS MEDICINOS FAKULTETAS
FIZIOLOGIJOS IR FARMAKOLOGIJOS INSTITUTAS
MARIJA OBELENIŪTĖ
NESTEROIDINIŲ VAISTŲ NUO UŽDEGIMO VARTOJIMO
YPATUMAI. VISUOMENĖS ŽINIŲ, ELGESIO IR POŽIŪRIO Į
NESTEROIDINIUS VAISTUS NUO UŽDEGIMO ĮVERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Prof. Audrius Sveikata
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
FIZIOLOGIJOS IR FARMAKOLOGIJOS INSTITUTAS
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis
NESTEROIDINIŲ VAISTŲ NUO UŽDEGIMO VARTOJIMO YPATUMAI. VISUOMENĖS ŽINIŲ, ELGESIO IR POŽIŪRIO Į NESTEROIDINIUS VAISTUS NUO UŽDEGIMO
ĮVERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Prof. Audrius Sveikata Data
Recenzentas
Laipsnis vardas pavardė Data
Darbą atliko
Magistrantė Marija Obeleniūtė Data
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 8 ĮVADAS ... 9 DARBO TIKSLAS ... 10 DARBO UŽDAVINIAI ... 10 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11 1.1. Uždegimas ... 11 1.2. Skausmas... 121.3. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ... 13
1.3.1. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo veikimo mechanizmas ... 14
1.3.2. Ciklooksigenazių svarba nesteroidinių vaistų nuo uždegimo veikimo mechanizmui .. 16
1.3.3. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo indikacijos ... 16
1.3.4. Terapinės nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo sritys ... 17
1.3.5. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo nepageidaujamos reakcijos ... 19
1.3.6. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo sukeliamos gastropatijos ... 19
1.3.7. Kontraindikacijos ... 20
1.3.8. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo suvartojimas ... 21
1.4. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo farmakoterapinės problemos ... 22
1.4.1. Savigyda nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo... 22
1.4.2. Konsultacija dėl nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo... 23
2. TYRIMO METODIKA ... 26
2.1. Tyrimo metodai ... 26
2.2. Tyrimo instrumentas ... 26
2.3. Tyrimo procedūra ... 27
2.4. Tyrimo imtis ir demografiniai duomenys ... 28
2.6. Statistiniai analizės metodai ... 29
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 40
5. IŠVADOS ... 42
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 43
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 44
SANTRAUKA
Marijos Obeleniūtės magistro baigiamasis darbas „Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo ypatumai. Visuomenės žinių, elgesio ir požiūrio į nesteroidinius vaistus nuo uždegimo įvertinimas”/mokslinis vadovas prof. Audrius Sveikata; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Fiziologijos ir farmakologijos institutas. – Kaunas.
Tikslas. Įvertinti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo ypatumus, žinias apie šiuos
vaistus, bei elgesį juos vartojant.
Metodai. Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų
Centrinėje konsultacinėje poliklinikoje ir Reumatologijos skyriuje. Iš viso tyrimo metu buvo apklausta 669 respondentai. Tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: BP grupė – bendroji populiacija, LUL grupė - lėtinėmis uždegiminėmis atramos ir judamojo aparato ligomis sergantys pacientai. Duomenys buvo renkami naudojant validuotą anoniminį klausimyną sudaytą iš 22 klausimų.
Rezultatai. Į tyrimą įtraukti 669 klausimynai (atsakomumo dažnis 83,6 proc.). Tyrime dalyvavo
įvairaus amžiaus ir išsilavinimo lygio respondentai. Per pastaruosius 12 mėn. NVNU nurodė vartoję 82,9 proc. BP grupės ir 94,2 proc. LUL grupės respondentų. Bent kartą per mėnesį NVNU vartojo 11,1 proc. BP grupės ir 39,5 proc. LUL grupės respondentų. Statistiškai reikšmingai daugiau LUL grupės respondentų pritarė teiginiams, kad NVNU malšina silpną ir vidutinį skausmą (p=0,044), uždegimą (p<0,001), karščiavimą (p<0,001), palengvina gripo sukeliamus simptomus (p<0,001), lyginant su BP grupės respondentais. Statistiškai reikšmingai mažiau LUL grupės tiriamųjų pritarė teiginiui, kad NVNU malšina stiprų skausmą (p<0,001). Dažniausiai vartojami NVNU BP grupėje buvo ibuprofenas (n=343) ir diklofenakas (n=159), LUL grupėje - diklofenakas (n=67), ibuprofenas (n=62). NVNU savigydos būdu vartojo 68,2 proc. BP ir 44,2 proc. LUL grupės apklaustųjų ir šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas.
Išvados. Nors NVNU yra labai dažnai vartojami vaistiniai preparatai, tačiau visuomenės žinios
apie juos nėra pakankamos. Savigyda NVNU yra plačiai paplitęs reiškinys, galintis nulemti neracionalų nesteoidinių vaistų nuo uždegimo vartojimą ir grėsmę pacientų saugumui. Lėtinėmis uždegiminėmis ligomis sergantys pacientai turi geresnes žinias apie NVNU ir vartodami šiuos vaistinius preparatus elgiasi daug drausmingiau, kreipia didesnį dėmesį į sveikatos priežiūros specialistų konsultaciją, lyginant su bendrąja populiacija. Gydytojai ir vaistininkai turėtų skirti daugiau laiko konsultuodami pacientus apie NVNU racionalų vartojimą, saugumą bei galimas nepageidaujamas reakcijas.
SUMMARY
Master thesis of Marija Obeleniūtė „Pattern of non-steroidal anti-inflammatory drugs usage: Assessment of public knowledge, behaviour and attitude“/ scientific executive prof. Audrius Sveikata; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Institute of Physiology and Pharmacology.- Kaunas.
Objectives: To assess public knowledge, behaviour and attitude of NSAIDs usage
Methods: The study was conducted Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics
Hospital Central Consultative clinic and Rheumatology section. Total study surveyed 669 respondents. Patients were divided into two groups: the DB Group - general population, LUL group - chronic inflammatory support and musculoskeletal disease patients. Data were collected using an anonymous questionnaire validated sudaytą of 22 questions.
Results. The study included 669 questionnaires (responsiveness incidence of 83.6 per cent.). The
study included all ages and education levels of respondents. Over the past 12 months. NSAIDs reported consumption of 82.9 percent. BP group and 94.2 percent. LUL group of respondents. At least once a month, 11.1 percent taking NSAIDs. BP group and 39.5 percent. LUL group of respondents. Statistically significantly more LUL group of respondents agree that NSAIDs relieve weak and moderate pain (p = 0.044), inflammation (p <0.001), fever (p <0.001), facilitates the flu caused by the symptoms (p <0.001) compared with the BP group respondents. Statistically significantly less LUL subjects accepted that NSAIDs relieve severe pain (p <0.001). Commonly used NSAIDs were ibuprofen BP group (n = 343) and diclofenac (n = 159), LUL group - diclofenac (n = 67), ibuprofen (n = 62). NSAIDs self-medication by taking 68.2 percent. BP and 44.2 percent. LUL age group and this difference was statistically significant.
Conclusions. While NSAIDs are very commonly used drugs, but public knowledge of them is not
sufficient. Self-treatment of NSAIDs is a widespread phenomenon that can lead to irrational nesteoidinių inflammatory drugs use and the threat to patient safety. Chronic inflammatory disease patients have a better knowledge of NSAIDs and taking these medicines behave much disciplined, pays more attention to the advice of health care professionals, compared to the general population. Doctors and pharmacists should devote more time counseling patients about the rational use of NSAIDs, safety and possible adverse reactions.
PADĖKA
Visų pirma, norėčiau padėkoti mokslinio darbo vadovui prof. Audriui Sveikatai ir asist. Eglei Pavydei už pagalbą kryptingai gilinant žinias ir atliekant mokslinį tiriamąjį darbą.
Taip pat Fiziologijos ir farmakologijos institutui ir jo vadovui prof. Edgarui Stankevičiui už suteiktą galimybę atlikti mokslinį tiriamąjį darbą šiame moksliniame padalinyje.
SANTRUMPOS
NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo; COX – ciklooksigenazė;
HPETE - hidroperoksieikosatetraenoinė rūgštis; PG – prostaglandinas;
PGI– prostaciklinas; TX – tromboksanas; LT – leukotrienas; LX – lipoksinas;
DDD – nustatyta paros dozė (angl. Defined daily dose); GERL – gastroezofaginis refliuksas;
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;
NRV – nepageidaujama reakcija į vaistą (angl. Adverse Drug Reaction);
ĮVADAS
Skausmas – vienas dažniausiai pasitaikančių pacientų nusiskundimų ir svarbi visuomenės sveikatos problema. Skaičiuojama, kad lėtinį skausmą patiria apie 27 proc. suaugusiųjų Europoje (1), ir daugiau nei 100 mln. suaugusiųjų JAV (2). Negydomas ūminis skausmas gali kelti grėsmę sveikatai ir ilgainiui išsivystyti į lėtinį skausmą. Nemalšinamas lėtinis skausmas gali neigiamai paveikti gyvenimo kokybę, kasdienę veiklą, miego kokybę bei darbo produktyvumą, taip nulemdamas didelę ekonominę žalą tiek skausmą kenčiančiam asmeniui, tiek visuomenei (1–3). Pagrindinės vaistų grupės skiriamos skausmui malšinti yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ir opiatai/opioidiniai analgetikai.
Šiuo metu NVNU yra vieni dažniausiai vartojamų vaistų visame pasaulyje ir jų vartojimas kasmet auga (4–6). Vis didėjantį šių vaistų suvartojimą lemia jų prieinamumas, efektyvumas bei ilgametis klinikinis naudojimas. NVNU yra skiriami silpnam ir vidutiniam skausmui malšinti esant tokiems nusiskundimams kaip galvos, raumenų skausmas, dismenorėja, taip pat lėtinių uždegiminių ligų metu, esant reumatoidiniam artritui, osteoartritui, nervų ir raumenų uždegiminiams procesams. Nepaisant NVNU efektyvumo malšinant skausmą ir uždegimą, jie gali sukelti nepageidaujamų reakcijų į vaistus (NRV) (7), kurios gali būti sunkios ar net kelti pavojų gyvybei (8). NVNU vartojimas gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus, išopėjimą ir kraujavimą (9,10), širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimą (11,12), nefrotoksiškumą (13,14). Kadangi neracionalus ar per didelis šių vaistų vartojimas gali sukelti didelę riziką, svarbu įvertinti visuomenės žinias apie šiuos vaistinius preparatus, jų vartojimą, saugumą, galimas NRV.
Remiantis A. Inotai ir bendauutorių 6 Europos šalyse atlikto tyrimo duomenimis (2010 m.), bendras NVNU suvartojimas Lietuvoje per septynerius metus išaugo 32,7 proc., skaičiuojant pagal nustatytų paros dozių skaičių, tenkantį 1000 gyventojų per parą (DDD/1000/d) (6), o šis augimas buvo didžiausias iš visų į tyrimą įtrauktų šalių. Sparčiai augantis NVNU vartojimas Lietuvoje parodo poreikį tyrinėti su šia vaistų grupe susijusius saugumo aspektus. Nors Lietuvoje NVNU suvartojimas, saugumas ir sąveikos su kitais vaistais tyrinėti anksčiau (6,15–18), tačiau tyrimų, kurie vertintų visuomenės žinias apie NVNU ir elgesį juos vartojant iki šiol nebuvo atlikta.
DARBO TIKSLAS
Įvertinti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo ypatumus, visuomenės žinias ir požiūrį į šiuos vaistus, elgesį juos vartojant, išanalizuoti sveikatos priežiūros specialistų konsultacijos svarbą skiriant ir išduodant šiuos vaistus.
DARBO UŽDAVINIAI
1. Įvertinti visuomenės žinias apie nesteroidinius vaistus nuo uždegimo.
2. Nustatyti nepriklausomus rizikos veiksnius, susijusius su silpnomis žiniomis apie nesteroidinius
vaistus nuo uždegimo.
3. Įvertinti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo farmakoterapines problemas.
4. Palyginti bendrosios populiacijos ir sergančiųjų lėtinėmis uždegiminėmis ligomis respondentų
žinias apie nesteroidinius vaistus nuo uždegimo.
5. Įvertinti sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų ir farmacininkų) vaidmenį skiriant ar išduodant
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Uždegimas
Viena iš svarbiausių gyvybinių organizmų funkcijų yra jų sugebėjimas apsisaugoti nuo pažeistų, nekrozinių audinių ir svetimkūnių (pvz. mikroorganizmų). Šis procesas yra vadinamas uždegimu (19). Kitaip tariant, tai yra apsauginis organizmo atsakas, kurio metu yra pašalinami pirminiai ląstelę pažeidę organizmai (pvz., mikrobai ar toksinai) bei uždegimo sukelti padariniai (audinių ir ląstelių nekrozė). Be uždegimo, infekcijos būtų nepastebimos, žaizdos negytų, o pažeisti audiniai nuolat pūliuotų (20).
Uždegimas tai kompleksas reakcijų vykstančių audiniuose, kylančių dėl kraujagyslių ir leukocitų atsako į jį. Pagrindinę organizmo gynybą prieš uždegimines ląsteles atlieka plazmos baltymai, leukocitai ir fagocitai, atkeliavę iš cirkuliuojančių ląstelių. Baltymai ir leukocitai esti kraujyje, ši lokalizacija suteikia jiems gebėjimą būti toje vietoje, kurioje jie yra reikalingi. Uždegimo metu mikrobai ar nekrozinės ląstelės paprastai esti audiniuose, todėl proteinai ir cirkuliuojančios ląstelės greitai telkiasi ekstravaskuliniame (nekraujagysliniame) skystyje. Norint užtikrinti apsauginių ląstelių judėjimą uždegiminio židinio link, uždegiminis atsakas privalo reguliuoti kraujagyslių, leukocitų ir plazmos baltymų reakcijas (21).
Kraujagyslių ir ląstelių uždegimo reakcijas sukelia uždegimo citokinai (juos gamina įvairios ląstelės arba jie gaunami iš plazmos baltymų), kurie tampa aktyvūs reaguojant į uždegimo sukeltą dirgiklį (22). Mikroorganizmai, nekrozinės ląstelės ar net hipoksija gali sužadinti uždegiminio mediatoriaus dirginimą ir taip sukelti uždegimą. Citokinai sustiprina uždegiminį atsaką ir jų dėka galima nustatyti uždegimo sunkumą, klinikinius ir patologinius pokyčius (23).
Uždegimas yra skirstomas į ūminį ir lėtinį, priklausomai nuo dirgiklio pobūdžio, pažeistų audinių bei pradinių reakcijų aktyvumo naikinant sukėlėją. Ūminio uždegimo poveikio pradžia yra greita ir trumpa, trunkanti nuo keliolikos minučių iki kelių dienų (24,25). Ūminis uždegimas dažniausiai apibūdinamas skysčių ir plazmos eksudacija (edema) ir leukocitų (daugiausia neutrofilų) migracija (26). Infekcijos (bakterinės, virusinės, grybelinės, parazitinės kilmės), audinių nekrozė, trauma, fizinis ar cheminis pažeidimas, svetimkūniai (atplaišos, purvas, siūlai), padidėjusio jautrumo reakcijos yra pagrindiniai uždegimą sukeliantys dirgikliai (27). Jei ūminio uždegimo metu yra sėkmingai pašalinami jo sukėlėjai, uždegimo sukelti procesai sumažėja, tačiau nepavykus visiškai sunaikinti pirminių ląsteles pažeidusių veiksnių, gali išsivystyti lėtinis uždegimas. Lėtinis uždegimas – tai ilgai negydomo ūminio
uždegimo pasekmė. Tai yra ilgai trunkantis procesas (nuo kelių savaičių iki metų ir daugiau), kuriam būdingas limfocitų ir makrofagų pagausėjimas, susijęs su kraujagyslių proliferacija ir fibroze (28). Uždegimo procesas yra nutraukiamas tada, kai uždegiminis sukėlėjas yra eliminuojamas. Ši reakcija baigiasi gana greitai, nes pagrindiniai mediatoriai suyra ir išsisklaido, o leukocitai turi trumpai veikiančius interferonus audiniuose. Be to, priešuždegiminiai mechanizmai yra aktyvuojami tam, kad kontroliuotų atitinkamą atsaką ir negalėtų pernelyg stipriai pažeisti užkrėstojo organizmo (29).
Uždegiminis atsakas yra glaudžiai susijęs su atkūrimo reakcijomis. Uždegimo metu, sukėlėjas pradeda ardyti aplinkui esančias ląsteles, tačiau tuo pačiu metu pradeda vykti ir serija viena kitą sekančių reakcijų, kurių pagrindinis tikslas – atkurti pažeistus audinius ir ląsteles. Atkuriančios ląstelės tampa aktyvios prasidėjus uždegimui, jų aktyvumas sumažėja neutralizavus žalingus sukėlėjus. Pažeisti audiniai yra atkuriami parenchiminių ląstelių regeneracijos metu (30). Uždegiminio proceso metu vykstantys fizikiniai, cheminiai ir metaboliniai procesai sukelia neutrofilų, makrofagų, priešuždegiminių citokinų ir chemokinų gamybą (31–33). Atliktų studijų duomenimis, uždegimas turi įtakos tokių ligų kaip aterosklerozė, insultas, Alzheimerio liga, vėžys, psoriazė, progresavimui/vystymuisi. Kitaip tariant, kai uždegiminės reakcijos yra netinkamai kontroliuojamos, uždegimo sukelti mechanizmai pradeda naikinti ne tik sukėlėjus ir nekrozinius audinius, bet ir sveikus organizmo audinius. Lėtinės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, aterosklerozė, plaučių fibrozė yra uždegimo sukeltų reakcijų pasekmė (34).
1.2. Skausmas
Skausmas – tai nemalonus pojūtis, galintis pasireikšti kančia ar agonija, atsirandantis dėl nervų galūnių dirginimo ir susijęs su ligomis, uždegiminiais procesais, stipriu audinių pažeidimu. Skausmo sistema turėtų būti vadinama nociceptorių sistema, nes skausmas yra subjektyvus nociceptorių rezultatas. Nociceptoriai koduoja ir apdoroja neigiamus dirgiklius nervų sistemoje, jie reaguoja į kenksmingus mechaninius (audinių pjovimas, spaudimas), šalčio, šilumos ir cheminius dirgiklius (35). Skausmas yra vienas iš keturių pagrindinių uždegimo požymių. Skausmas pagal lokalizaciją skirstomas į visceralinį, somatinį ir neuropatinį (36). Visceralinis skausmas pasireiškia širdyje ar kituose vidaus organuose, tai sunkiai lokalizuojamas skausmas, juntamas šalia sudirginto audinio vietos (37). Somatinis skausmas juntamas odoje bei skeleto raumenyse. Neuropatinį skausmą sukelia periferinių nervų arba centrinės nervų sistemos dalių, susijusių su nociceptinių receptorių informacijos perdavimu, pažeidimu (38). Pagal
trukmę ir gretutinius klinikinius požymius skausmas yra skirstomas į ūminį, lėtinį, piktybinį ir lėtinį nepiktybinį skausmą. Šių skausmo tipų pagrindiniai požymiai aptarti 1 lentelėje.
1 lentelė. Skausmo klasifikacija pagal trukmę ir gretutinius klinikinius požymius (39–42)
Skausmo tipas Požymiai
Ūminis skausmas Priklausomas nuo audinių pažeidimo laipsnio
Būdingas nociceptorių aktyvavimas ir/ar įjautrinti centriniai neuronai
Dažnai siejamas su autonomine nervų sistema ir apsauginiu refleksiniu atsaku Lėtinis skausmas Dėl nenustatytos patologijos nėra aiški lokalizacija ir/ar skausmo mąstas
Rečiau autonominės nervų sistemos hiperaktyvumo simptomai
Nepertraukiamas arba nenutrūkstamas su ar be paūmėjimo
Dirglumas, socialinė abstinencija, prislėgta nuotaika, vegetaciniai simptomai (pvz., apetito, miego, libido pokyčiai)
Piktybinis skausmas Stiprus ryšys tarp audinių patologijos ir skausmo stiprumo
Ribotas laikotarpis agresyvaus skausmo valdymui Lėtinis nepiktybinis
skausmas
Silpnas ryšys tarp audinių patologijos ir skausmo stiprumo
Trunkantis ilgą laiko tarpą
Galimos negalios, darbo ar santykių, psichologinės, fizinės problemos
Gali progresuoti iki lėtinio skausmo sindromo
1.3. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) tai tokia vaistų grupė, kuri pasižymi analgetiniu (skausmą malšinančiu), antipiretiniu (karščiavimą mažinančiu), priešuždegiminiu bei trombocitų agregaciją slopinančiu poveikiu. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) skiriami ūminiam ir lėtiniam skausmui bei uždegimui malšinti jau daugelį metų. Šiuo metu tai vieni dažniausiai vartojamų vaistų visame pasaulyje (4–6). Nepaisant šių vaistų nustatyto veiksmingumo, jie sukelia daug nepageidaujamų reakcijų, įskaitant virškinamojo trakto išopėjimą, kraujavimą, širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimą, inkstų toksiškumą (10).
NVNU skirstomi pagal cheminę struktūrą bei pagal selektyvumą ciklooksigenazėms (COX). Pastaroji klasifikacija klinikiniu požiūriu yra aktualesnė, nes atsižvelgiant į tai, kuri ciklooksigenazė bus slopinama, nuo to iš dalies priklausys, kokios nepageidaujamos reakcijos į vaistus pasireikš. Pagal selektyvumą ciklooksigenazėms NVNU yra skirstomi į keturias grupes kaip pavaizduota 2 lentelėje.
2 lentelė. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo klasifikacija
Klasifikacija Selektyvumas
ciklooksigenazėms Atstovai
Selektyvūs COX-1 inhibitoriai
Neslopina ar silpnai
veikia COX-2 Mažos aspirino dozės, disalcidas, ketoprofenas
Neselektyvūs COX inhibitoriai
Panašiai slopina tiek COX-1, tiek COX-2
Didelės aspirino dozės, diklofenakas, indometacinas, ibuprofenas, naproksenas, mefenamo rūgštis, tolfenamo rūgštis, meklofenamo rūgštis, sulindakas, diflunisalis, oksaprozinas, fenoprofenas, flurbiprofenas, tolmetinas, piroksikamas, lornoksikamas, tenoksikamas, nabumetonas
Iš dalies selektyvūs COX-2 inhibitoriai
Stipriau slopina
COX-2 nei COX-1 Meloksikamas, piroksikamas, nimesulidas
Selektyvūs COX-2 inhibitoriai
COX-1 neslopina arba slopina silpnai
Rofekoksibas, celekoksibas, valdekoksibas, lumirakoksibas, etodolakas diklofenakas, alkofenakas
1.3.1. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo veikimo mechanizmas
Uždegimo metu iš ląstelės membranos fosfolipidų, kurie yra veikiami fermento fosfolipazės, susidaro arachidono rūgštis, kuri yra metabolizuojama dviem būdais. Pirmasis, ciklooksigenazinis – veikiant ciklooksigenazei 1 (COX-1) ir ciklooksigenazei 2 (COX-2), arachidono rūgštis metabolizuojama iki prostaglandinų (43). Antrasis, leukotrienų būdas – veikiant 5-lipoksigenazės fermentui, arachidono rūgštis yra metabolizuojama iki lėtai veikiančios anafilakcinės medžiagos 5-HPETE (hidroperoksieikosatetraenoinė rūgštis) kaip pavaizduota 1 paveiksle (44).
Prostaglandinai, biologiškai aktyvios medžiagos, atliekančios labai svarbų vaidmenį uždegimo procese. Jie yra atsakingi už vazodilataciją, lygiųjų raumenų atsipalaidavimą, kapiliarų laidumą bei nervinių ląstelių reagavimą į skausmą. Dauguma priešuždegiminių vaistų slopina prostaglandinų biosintezę ir yra vadinami prostaglandinų inhibitoriais. Tuo ir yra pagrįstas NVNU mechanizmas - COX-1 ir COX-2 inhibitoriai slopina fermentą ciklooksigenazę neleisdami arachidono rūgščiai virsti cikliniais endoperoksidais (PGG2, PGH2), iš kurių susidaro prostaglandinai: PGD2, PGE2, prostaciklinas PGI2 ir
tromboksanas TXA2 (46). Dėl prostaglandinų slopinimo, NVNU pasižymi skausmą malšinančiu
(analgetiniu), kūno temperatūrą mažinančiu (antipiretiniu) bei trombocitų agregaciją slopinančiu (antiagregaciniu) poveikiu (47,48).
1.3.2. Ciklooksigenazių svarba nesteroidinių vaistų nuo uždegimo veikimo
mechanizmui
Kaip minėta, ciklooksigenazių pagrindiniai izofermentai yra dviejų rūšių – ciklooksigenazė-1 (COX-1) ir ciklooksigenazė-2 (COX-2). COX-1 fermentas yra randamas įvairiuose organizmo audiniuose, jis atsakingas už virškinamojo trakto gleivinę apsaugančių gleivių sekreciją, taip pat palaiko trombocitų agregaciją (katalizuoja tromboksano A2 susidarymą trombocituose) bei dalyvauja kepenų homeostazės
procese. Skirtingai nei COX-1, COX-2 fermento audiniuose yra labai mažai, jo kiekis žymiai padidėja pasireiškus uždegimui (49). Dėl didesnio COX-2 specifiškumo uždegimui nei COX-1, dauguma naujesnės kartos NVNU yra iš dalies arba visiškai COX-2 selektyvūs. Slopindami COX-2 izofermentą, šie vaistai sukelia uždegimo mediatorių slopinimą ir mažina uždegimą, tuo pačiu slopindami ir COX-1 izofermentą skatina pasireikšti NVNU nepageidaujamoms reakcijoms skrandyje, inkstuose ir kituose organuose (50).
1.3.3. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo indikacijos
NVNU pasižymi gana plačiomis vartojimo indikacijomis. Šie vaistai atlieka svarbų vaidmenį trumpalaikio skausmo valdymo procese įvairių klinikinių būklių metu, tokių kaip galvos, menstruacijų, pooperaciniai, nugaros, minkštųjų audinių skausmai bei ilgalaikių, tęstinio gydymo reikalaujančių
uždegiminių ligų, tokių kaip reumatoidinio artritas, osteoartritas, ankilozinio spondilito skausmams palengvinti (51).
1.3.4. Terapinės nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo sritys
Skausmas. Net 22 proc. pacientų kreipimosi į gydytojus priežastis – skausmas (52). Lėtinio
skausmo gydymui iš 3050 apklaustųjų 2980 pacientų vartojo NVNU ilgiau nei 21 dieną per pastaruosius 18 mėnesių. (2 pav.) Dažniausiai vartoti preparatai buvo ibuprofenas (27,49 proc.), ketoprofenas (15,27 proc.) ir diklofenakas (10,67 proc.) (53).
2 pav. Lėtinio skausmo gydymo opioidiniais analgetikais ir NVNU palyginimas
Atliktų studijų duomenimis, apklaustieji nurodė, jog esant galvos, kaulų skausmams ar pajutus bendrą savijautos pablogėjimą/peršalimą, jie renkasi NVNU (54). Peroraliai vartojamas ketorolakas dažniausiai skiriamas trumpalaikiam (trunkančiam ne ilgiau kaip 5 dienas po chirurginės operacijos ar 7 dienas jaučiantiems raumenų ir kaulų skausmus), ūminio skausmo malšinimui, įskaitant chirurginį, ūminį kaulų ir raumenų traumos bei po gimdymo pasireiškiantį gimdos spazmų skausmą (55). Klinikinėje praktikoje pirmo pasirinkimo vaistas pasireiškus galvos, dantų, dismenorėjos, neuralgijos, artralgijos (sąnarių skausmai), mialgijos (raumenų skausmai), pilvo skausmams bei karščiavimui yra ibuprofenas. (56).
Ginekologija. NVNU dažniausiai yra vartojami kaip pirmo pasirinkimo vaistai akušerijoje ir
ginekologijoje uždegimui ir skausmui malšinti. NVNU vartojami siekiant kontroliuoti ūmų ir lėtinį pooperacinį skausmą, pirminę dismenorėją (iki 85 proc. sumažėjęs skausmas), menstruacijų skausmą, susijusį su nėštumo nutraukimu, menoragija (ilgas ir gausus kraujavimas) (30 – 40 proc. sumažėjęs kraujavimas), taip pat šie vaistai efektyvūs sutrikusios ovuliacijos gydymui (10 proc. sumažėjusi pirminė ovuliacija), nėštumo nutraukimo skausmams (iki 48 proc. sumažėjęs skausmas) bei priešlaikinio gimdymo slopinimui (žymiai sumažėjęs priešlaikinis neišnešiotų kūdikių gimstamumas) (57).
Reumatologija. NVNU yra svarbus reumatoidinių ligų gydyme. Ankilozinis spondilitas – lėtinė
uždegiminė liga pažeidžianti skeleto sistemą. Ji gali būti susijus su uždegiminiu sąnarinių (artrito) ir nesąnarinių struktūrų (plaučių, inkstų, akių, širdies, aortos) pažeidimu (58). Dažniausiai diagnozuojama 25 – 40 metų vyrams, kuriems pasireiškia būdingi struktūriniai pažeidimai, funkcinės negalios atsiradimas ir gyvenimo kokybės suprastėjimas (15, 16). Remiantis studijų duomenimis, buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti vaistų, vartojamų ankilozinio spondilito gydymui, paplitimą per pastaruosius dvyliką metų. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog NVNU buvo pirmo pasirinkimo vaistai ankilozinio spondilito gydyme lyginant su kitais uždegimą slopinančiais vaistais. Per 12 metų (nuo 2000 – ųjų iki 2012 – ųjų) NVNU vartojimas ženkliai nekito (69 proc. pacientų lyginant su 67 proc.), tuo tarpu, gliukokortikoidų vartojimas ženkliai sumažėjo (18 proc. lyginany su 10 proc.) (2000) iki 10 proc. (2012) (61).
Moteriška lytis, senatvė, įvairios kaulų traumos, antsvoris, nutukimas, raumenų silpnumas – specifiniai rizikos faktoriai turintys reikšmingos įtakos sąnarių osteoartrito vystymuisi (62–64). Osteoartritas tai - viena dažniausių sąnarių ligų pasaulyje, pasireiškianti skausmu, bendrų judamojo – atramos aparato funkcijų praradimu ir negalia (27). Remiantis tarptautinių ir nacionalinių gairių rekomendacijomis, saugesnis ir efektyvesnis osteoartrito gydymas gali būti pasiektas renkantis vietinio poveikio NVNU (66,67). Naujausių studijų duomenimis, vietinio poveikio NVNU yra veiksmingi lengvo ir vidutinio skausmo malšinimui sergant osteoartritu (17, 22). Remiantis Sarah R. Kingsbury ir bendraautorių duomenimis (2014 m.) buvo siekiama nustatyti NVNU, skirtų osteoatrito gydymui, vartojimą 5 Europos šalyse. Didžiausias osteoartrito paplitimas Europoje nustatytas Didžiojoje Britanijoje (43,6 proc.), ženkliai mažesnis Prancūzijoje (25,6 proc.), Vokietijoje (15,2 proc.), Ispanijoje (8,4 proc.) bei Italijoje (7,1 proc.). Šiuos reikšmingus pasireiškimo skirtumus gali nulemti skirtinga osteoartrito diagnostika bei populiacijoje vykdomos patikros programos. Iš visų tyrime dalyvavusių apklaustųjų gauti duomenys parodė, jog NVNU yra pirmo pasirinkimo vaistai siekiant sumažinti skausmą (69).
1.3.5. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo nepageidaujamos reakcijos
Dalis NVNU yra nereceptiniai vaistai, dėl to jų vartojimas yra labai paplitęs tarp skausmą patiriančių pacientų. Neracionalus šių vaistų vartojimas yra dažna nepageidaujamų reakcijų priežastis. Pagrindinė ir bene viena dažniausių NVNU nepageidaujamų reakcijų yra virškinamojo trakto sutrikimas ir pažeidimas. Dispepsija, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos yra itin pavojingos žmogaus organizmui, nes dažnai nesukelia jokių simptomų, ir tik pasireiškęs kraujavimas ar žarnų prakiurimas gali būti pirmaisiais virškinamojo trakto pažaidos požymiais (70). NVNU gali padidinti kreatinino koncentraciją serume ir paskatinti hiperkalemijos, intersticinio nefrito, proteinurijos ir ūminio inkstų funkcijos nepakankamumo pasireiškimą. Dėl sumažėjusios prostaglandinų, tokių kaip PGI2 ir PGE2, dalyvaujančių
inkstų cirkuliacijos reguliavime, sintezės sumažėja glomerulų filtracijos greitis. Taip pat COX slopinimas trombocituose sumažina tromboksano A2 (TXA2) sintezę, o tai prailgina kraujavimo laiką ir slopina
trombocitų agregaciją. Be to, NVNU gali padidinti kepenų fermentų koncentraciją ir sukelti agranuliocitozę, aplazinę anemiją, toksinę epidermio nekrozę. Anksčiau atlikto tyrimo duomenis, apytiksliai 1 iš 200 vyresnių nei 65 metų pacientų, ilgalaikis gydymas NVNU sukelia ūminį inkstų funkcijos pažeidimą (13).
Remiantis Leone R. ir bendraautorių duomenimis (2008 m.) daugiausiai mirtinų nepageidaujamų reakcijų sukeliantis NVNU yra nimesulidas (8). 2012 m. Europos vaistų agentūros Žmonėms skirtų vaistinių preparatų komitetas (angl. Committee for Medicinal Products for Human Use - CHMP) vykdė arbitražą, kurio metu buvo vertinamas nimesulido saugumas ir naudos/rizikos santykis pacientui. Komiteto pateiktoje išvadoje skelbiama, kad šio vaistinio preparato indikacijos bei vartojimo trukmė yra apribojamos, dėl didelės hepatotoksiškumo rizikos, neigiamo naudos/rizikos sąntykio, bei pranašumo nebuvimo lyginant su kitais NVNU. (71)
1.3.6. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo sukeliamos gastropatijos
Dažniausia NVNU sukeliama nepageidaujama reakcija – virškinamojo trakto pažaida (72). Dėl virškinamojo trakto pažeidimo 1997 metais buvo užfiksuota daugiau mirties atvejų nei nuo mielominės ligos (kraujo vėžio rūšis), bronchinės astmos ar gimdos kaklelio vėžio (73). Pagrindiniai pasireiškiančių gastropatijų susijusių su NVNU vartojimu rizikos veiksniai yra vyresnis amžius (≥65 metų), komplikuotos
ar nekomplikuotos opos, būdingos vaistų sąveikos, alkoholio ir tabako vartojimas, Helicobacter pyliori infekcija. NVNU vartojimas gali sukelti gana sunkių virškinamojo trakto pažeidimų, kurie dažniausiai būna besimptomiai, todėl ilgalaikis šių vaistinių preparatų vartojimas yra gana pavojingas gyvybei ir gali sukelti negrįžtamą poveikį sveikatai. Remiantis K. Kawasaki ir bendraautorių atlikto tyrimo duomenimis (2014 m.) 6 savaites trunkęs nepertraukiamas skirtingų NVNU (indometacino, ibuprofeno, naprokseno, piroksikamo) vartojimas 44 pacientams (68 proc.) iš 65 sukėlė skrandžio gleivinės kraujosruvas, erozijas, kraujavimus, 19 proc. dispepsinius simptomus (74).
Iki 40 proc. NVNU vartojančių žmonių skundžiasi viršutinės virškinamojo trakto dalies skausmais, kuriuos sukelia pasireiškiantis gastroezofaginis refliuksas (GERL) ir dispepsija (raugėjimas, diskomfortas epigastriume, pilvo pūtimas, pykinimas) (10). Ilgalaikis NVNU vartojimas gali sukelti viršutinio virškinamojo trakto kraujavimą (9,75). Atlikto tyrimo duomenimis, pacientams, vartojantiems NVNU ilgą laiką dažniau pasireiškia viršutinio virškinamojo trakto kraujavimų atvejų lyginant su ligoniais nevartojusiais šių vaistų (76).
Remiantis Petric M. ir bendraautorių duomenimis (2009 m.), tyrimo metu buvo nustatytas bendras NVNU, diklofenako ir ibuprofeno suvartojimo augimas 2004-2006 metais skaičiuojant pagal nustatytų paros dozių skaičių, tenkantį 1000 gyventojų per parą (DDD/1000/d). Per tą patį tyrimo laikotarpį nustatytas ir hospitalizacijos dėl gastropatijų pasireiškimo padidėjimas nuo 10,18 proc. iki 15,09 proc., o bendras mirštamumo dažnis padidėjo nuo 17,16 proc. iki 18,99 proc. Studijos autoriai priėjo bendrą išvadą, jog padidėjusi savigyda bereceptiniais NVNU (diklofenaku ir ibuprofenu) gali būti padidėjusios hospitalizacijos dėl gastropatijų pasireiškimo priežastis (77).
1.3.7. Kontraindikacijos
NVNU kontraindikacijos, kaip ir nepageidaujamos reakcijos, priklauso nuo jų selektyvumo COX. NVNU kontraindikuotini padidėjusį jautrumą šiems vaistams turintiems pacientams, esant virškinamojo trakto išopėjimui ir kraujavimui bei inkstų ir kepenų nepakankamumu besiskundžiantiems pacientams. Šiuos vaistus draudžiama skirti nėščiosioms, nes pasireiškia toksinis poveikis vaisiui (78). Taip pat NVNU vartojimas griežtai kontraindikuotinas senyvo amžiaus žmonėms, kuriems daug dažniau nei kitoms amžiaus grupėms pasireiškia virškinamojo trakto komplikacijų (79). NVNU slopina
prostaglandinų sintezę inkstuose sukeldami natrio ir vandens susilaikymą, o tai gali padidinti širdies nepakankamumo riziką diuretikus vartojantiems pacientams, todėl NVNU vartojimas su diuretikais yra kontraindikuotinas (80).
1.3.8. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo suvartojimas
Remiantis A. Inotai ir bendraautorių 6 Europos šalyse atlikto tyrimo duomenimis (2010 m.) pastebėtas NVNU vartojimo augimas Europos Sąjungos šalyse 2000 – 2007 metais. Gauti rezultatai parodė, jog šių preparatų vartojimas išaugo 25 proc. skaičiuojant pagal nustatytų paros dozių skaičių, tenkantį 1000 gyventojų per parą (DDD/1000/d). Didžiausias šių vaistų vartojimo augimas pasireiškė Latvijoje (32,7 proc.), mažiausias – Čekijos Respublikoje (1,5 proc.). Bendras NVNU suvartojimas Lietuvoje per septynerius metus išaugo 32,7 proc., šis augimas buvo didžiausias iš visų į tyrimą įtrauktų šalių (6).
Serbijoje atlikto tyrimo duomenimis buvo siekiama nustatyti receptinių ir nereceptinių NVNU suvartojimą 2004-2006 metais. Gauti duomenys parodė, jog dažniausiai vartojami vaistai buvo diklofenakas ir ibuprofenas, kitų vaistų suvartojimas (piroksikamas, ketorolakas, meloksikamas) buvo ženkliai mažesnis. Nustatyta, jog bendras receptinių diklofenako ir ibuprofeno suvartojimas per 2005 ir 2006 metus yra sumažėjęs lyginant su nereceptinių šių vaistų suvartojimu. Gauti rezultatai parodė, jog diklofenako vartojimas padidėjo nuo 5,95 proc. 2005 metais iki 33,1 proc. 2006 metais skaičiuojant pagal nustatytų paros dozių skaičių, tenkantį 1000 gyventojų per parą (DDD/1000/d). (77).
Paul A. Schmelter ir bendraautorių duomenimis (2015 m.), jau nuo pat 1970 – ųjų NVNU buvo vieni dažniausiai vartojamų vaistų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Daugiau nei 70 milijonų išrašytų receptų skiriami NVNU, o virš 30 bilijonų nereceptinių NVNU tablečių yra parduodama per metus. Autoriai nustatė, jog daugiau nei 1 proc. Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų kasdien vartoja NVNU (81). Yingjun Zhou ir bendraautorių atliktu tyrimu (2014 m.) buvo siekiama įvertinti NVNU vartojimo tendencijas JAV 2005 ir 2010 metais. Gauti rezultatai parodė, jog net 12,8 proc. apklaustųjų vartojo NVNU 2010 – aisiais metais. Lyginant rezultatus tarp skirtingų lyčių atstovų - NVNU vartojimas buvo kur kas dažnesnis tarp moterų, jaunesnių nei <50 metų. Reguliarus NVNU vartojimas šioje amžiaus grupėje padidėjo nuo 19,3 proc. 2005 – iais iki 27,4 proc. 2010 – iais. Didžiausias aspirino vartojimo augimas nuo 2005 – ųjų iki 2010 – ųjų nustatytas tarp krūties (78 proc.), gaubtinės ir tiesiosios žarnos
vėžiu (72 proc.) sergančių pacientų, atritu (nuo 22,3 proc. iki 36,1 proc.), vėžiu (nuo 22,4 proc. iki 36 proc.) sergančių pacientų (5).
1.4. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo farmakoterapinės problemos
Didžiąją NVNU suvartojamų vaistų dalį sudaro nereceptiniai vaistai, kurie yra lengvai prieinami daugeliui žmonių. Gausus, neracionalus šių vaistų vartojimas gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai dėl būdingų nepageidaujamų reakcijų pasireiškimo, neteisingai pasirinktos diagnozės, galimos vaistų sąveikos, netinkamo vartojimo, vaistinio preparato pasirinkimo. Dėl šių priežasčių atsiranda didelė rizika susidurti su farmakoterapinėmis problemomis – savigyda ir sveikatos priežiūros specialistų konsultacijos stoka (82,83).
1.4.1. Savigyda nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo
Savigyda yra apibūdinama kaip asmens savarankiškas vaistų bei jų vartojimo būdo pasirinkimas gydyti ligas bei simptomus, kurie nebuvo diagnozuoti/patvirtinti gydytojo (82). Nereceptiniai NVNU yra pirmo pasirinkimo vaistai siekiant sumažinti skausmą, uždegimą, karščiavimą ir dažnu atveju yra vartojami užsiimant savigyda. Wilinski J. ir bendraautorių buvo atliktas tyrimas (2015 m.) siekiant įvertinti savigydos NVNU aspektus studentų tarpe. Į tyrimą buvo įtraukti 250 studentai, kurie bent kartą per metus vartojo NVNU. Rezultatai parodė, jog 53,2 proc. turėjo žinių apie žalingą skirtingų NVNU poveikį organizmui, tik 36,0 proc. apklaustųjų skaitė vaisto pakuotės informacinį lapelį, o 46,8 proc. nebuvo suteikta jokia vaistininko konsultacija prieš išduodant nereceptinį vaistinį preparatą. Iš 250 apklaustųjų 65 studentams (26,0 proc.) pasireiškė NVNU nepageidaujamos reakcijos, iš kurių dažniausios – pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas (16 proc.), rėmuo ar dispepsiniai simptomai (11 proc.) (84).
2015 m. atlikto tyrimo metu buvo siekiama nustatyti nėščiųjų žinias apie priešuždegiminius vaistus. Iš 330 apklaustųjų moterų, 46 proc. užsiima savigyda vaistais, daugiau nei 1 iš 3 moterų mano, jog NVNU nesukelia jokių nepageidaujamų reakcijų pradedant gydymą II nėštumo trimestro metu, 86 proc.
nėščiųjų nurodė vartoję ibuprofeną priklausantį NVNU grupei. Gauti rezultatai patvirtino, jog besilaukiančių moterų žinios apie NVNU yra ribotos. Tampa aišku, jog didėjant savigydai ir vaistams tampant vis labiau prieinamiems, vaistininkų ir gydytojų prevencija nėščiosioms yra būtina (85). Kitos studijos metu rezultatai atskleidė, jog iš 250 besilaukiančių apklaustųjų, 91,6 proc. vartojo vaistus nėštumo metu, iš jų 10,7 proc. užsiėmė savigyda. Daugiau nei pusė moterų įvardino, jog ibuprofenas ir aspirinas nepriklauso NVNU grupei. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų ivardino, jog ibuprofrenas yra saugus preparatas nėštumo metu (86).
Kito tyrimo metu iš 6887 tiriamųjų, savigyda NVNU užsiimė 266 (3,9 proc.) pacientų, iš kurių 143 (53,8 proc.) pasireiškė nepageidaujamų reakcijų tokių kaip gastroenterologiniai sutrikimai (87). Stosic R. ir bendraautorių studijos duomenimis (2011 m.) 2001 ir 2009 metais atliktu tyrimu buvo siekiama įvertinti savigydą nereceptiniais vaistais. Tyrime dalyvavo 3702 respondentai, 1901 respondentų 2001 – ais, 1801 respondentų 2009 metais). Gauti rezultatai parodė, jog nereceptinius NVNU, bent kartą per mėnesį, 2001 – ais vartojo 67,5 proc. respondentų, 2009 – ais 55,0 proc. (88).
1.4.2. Konsultacija dėl nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo
Dauguma NVNU yra nereceptiniai vaistai, dėl to jie yra lengvai prieinami kiekvienam iš mūsų. Pacientai gali lengvai nusipirkti šiuos vaistus nepasitarę su sveikatos priežiūros specialistu ir gydymą tęsti savarankiškai. Šioje situacijoje yra labai svarbus vaistininko vaidmuo parenkant tinkamą vaistą nei nurodant kaip teisingai jį vartoti. Pirmiausiai, prieš išduodamas vaistinį preparatą vaistininkas turi išsiaiškinti apie sergančiojo gretutines ligas, įvairias alergines reakcijas. Pacientams turi būti nurodytas tikslus dozavimo rėžimas, gydymo trukmė ir galimos nepageidaujamos reakcijos.
Čekijoje atlikto tyrimo metu buvo vertinamos pacientų žinios apie peroralines, nereceptines ibuprofeno tabletes atsižvelgiant į vaistininko ir paciento bendravimą vaistų išdavimo metu. Nors 50 proc. tyrime dalyvavusių pacientų žinojo apie galimas vaistinio preparato nepageidaujamas reakcijas ir kontraindikacijas, tačiau ketvirtadaliui visų tyrime dalyvavusių pacientų nebuvo suteikta reikalingos informacijos vaisto išdavimo metu. Nereceptinių vaistų skyrimo metu net 45 proc. visų atvejų vaistininkai neklausė pacientų, ar jie turi pakankamai informacijos apie vaisto vartojimą. Tyrimo duomenys atskleidė, jog vaistininkų konsultavimas turėtų būti efektyvesnis nei yra iki šiol (89,90).
Schmitt MR. et al. atlikta studija buvo siekiama įvertinti konsultacijos svarbą NVNU gydymo metu. Iš 382 apklaustųjų, 91,9 proc. nurodė vartoję NVNU bent kartą per mėnesį, 67,6 proc. skaitė vaistų pakuotės informacinį lapelį. Trečdalis pacientų (50,8 proc.) gavo reikiamą gydytojo konsultaciją apie sukeliamas nepageidaujamas reakcijas, tačiau didžioji dalis pacientų (82,1 proc.) negavo jokios vaistininko konsultacijos vaistų išdavimo metu. Rezultatai rodo, jog gydytojų ir vaistininkų konsultacijai turi būti skirtas ypatingas dėmesys siekiant pagerinti pacientų žinias apie NVNU (91).
Remiantis Anton Pottegård ir 4 bendraautorių duomenimis sveikatos priežiūros specialistai turėtų teikti daugiau informacijos apie vaistinius preparatus ir jų sukeliamas nepageidaujamas reakcijas. Studijos metu nustatyta, jog 68 proc. pacientų rinkosi dideles aspirino dozes skausmo mažinimui, iš kurių mažiau nei pusei (47 proc.) pasireiškė virškinamojo trakto kraujavimas (92). Apie galimą žalingą poveikį virškinamajam traktui trečdaliui (32 proc.) tyrime dalyvavusių pacientų teikė draugai ar šeimos nariai (93). Koffeman AR ir bendraautorių duomenimis (2015 m.) pacientams besiskundžiantiems mioskeletiniu skausmu buvo skiriami NVNU. 6 proc. tyrimo dalyvių skundėsi, jog NVNU vartojimas sukėlė atitinkamą nepageidaujamą poveikį. Siekiant to išvengti, sveikatos priežiūros specialistai turėtų teikti daugiau informacijos apie nepageidaujamą NVNU poveikį, jei šis gydymas vaistais yra neišvengiamas (7,94).
Ngo SN ir bendraautorių duomenimis (2010 m.) įvertintos pacientų žinios apie nereceptinį ibuprofeno vartojimą. Tyrimui atlikti pasirinktas anoniminis klausimynas, kurį užpildė 183 respondentai. Didžiąją respondentų dalį (60 proc.) sudarė moterys, 64,5 proc. nurodė vartoję ibuprofeną prieš tai nepasitarę su sveikatos priežiūros specialistu, 71 proc. iš jų vaistinį preparatą vartojo ilgiau nei vienerius metus. Dauguma pacientų negalėjo tiksliai įvardinti ibuprofeno indikacijų, 66 proc. nurodė neskaitantys pakuotės informacinio lapelio. Tyrimo autoriai pabrėžia, jog vaistininko konsultacija yra svarbi išduodant tokį nereceptinį vaistą kaip ibuprofenas siekiant skatinti saugesnį jo vartojimą (90).
Jianxian Chen et al. atliktos studijos metu buvo siekiama nustatyti mokytojų žinias apie ibuprofeno vartojimą ir savigydą. Tyrimui atlikti pasirinktas klausimynas, susidedantis iš 3 dalių – demografinių, ekonominių duomenų (amžius, lytis, išsilavinimas, pajamos), skausmo pasireiškimo dažnio ir bendros informacijos apie vaistinį preparatą (nepageidaujamos reakcijos, kontraindikacijos). Gauti rezultatai atskleidė, jog iš 250 apklaustųjų 10 proc. patiria skausmą kiekvieną dieną (galvos skausmas – 24 proc., nugaros skausmas - 19 proc.), skausmo valdymui 31 proc. renkasi ibuprofeno preparatus, 15 proc. - aspiriną. 79 proc. apklaustųjų nurodė, jog ibuprofenas nesukelia jokių nepageidaujamų reakcijų. Iš visų tyrime dalyvavusių apklaustųjų 65 proc. pacientų nesulaukė reikiamos vaistininko konsultacijos (95).
Pacientai, sergantys arterine hipertenzija ar cukriniu diabetu turi pasidėjusią riziką inkstų funkcijos pažeidimui, todėl net trumpalaikis NVNU vartojimas gali padidinti nefrotoksinį šių vaistinių preparatų poveikį. Atliktos studijos duomenimis net 48 proc. apklaustųjų nurodė vartojantys NVNU nepaisant padidėjusios rizikos jų sveikatai. Tyrimo metu vaistinėse surengti intervenciniai racionalaus vaistų vartojimo pranešimai įrodė, jog sergantieji/pacientai pagerino savo žinias apie galimą NVNU poveikį (96).
Tyrimo metu buvo siekiama įvertinti pacientų, sergančių reumatoidiniu artritu, žinias apie ligą, jos etiologiją, nemedikamentinį ir medikamentinį gydymą. Tyrime dalyvavo 299 reumatoidiniu artritu sergantys pacientai, kurie užpildė tyrimui parengtą klausimyną. Gauti rezultatai parodė geras sergančiųjų žinias apie ligos etiologiją, simptomus, kraujo rodiklius, fizinius pratimus skirtus ligos palengvinimui, tačiau vidutines žinias apie priešuždegiminius (NVNU) ir priešreumatinius vaistus. Trys ketvirtadaliai apklaustųjų (74 proc.) nurodė žinoję, jog NVNU mažina skausmą, karščiavimą ir raumenų sąstingį, mažiau nei pusė (41 proc.) apklaustųjų nurodė, jog dažniausia NVNU nepageidaujama reakcija – virškinimo sutrikimas. 85 proc. galėjo nurodyti antireumatinių vaistų pavadinimus, tačiau tiksliai negalėjo įvardinti, kada jie turėtų vartoti priešuždegiminius vaistus siekiant sumažinti pasireiškiantį skausmą. Kas 10 reumatoidiniu artritu sergantis pacientas nežinojo NVNU sukeliamų nepageidaujamų reakcijų. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog reumatoidiniu artritu sergančių pacientų žinios varijuoja nuo labai gerų iki silpnų, nepaisant gydytojų teikiamų konsultacijų (97).
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo metodai
Tyrimui atlikti pasirinkti šie metodai:
1. Teorinis analizės metodas. Apžvelgta mokslinė literatūra ir atlikti tyrimai, susiję su NVNU, jų vartojimo ypatumais, sukeliamomis nepageidaujamomis reakcijomis.
2. Empirinis analizės metodas. Sudarytas originalus klausimynas, kurio pagalba atlikta kiekybinė pacientų apklausa, siekiant rasti sąsajas su patiriamu skausmu ir NVNU vartojimu, įvertinti visuomenės žinias apie NVNU, požiūrį ir elgesį į šių vaistų vartojimą.
3. Statistinis tyrimo metodas. Atlikta gautų duomenų analizė, naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science) 17.0 versiją.
Anketinė apklausa pasirinkta dėl šio metodo privalumų. Šis metodas suteikia galimybę per nedidelį laiko intervalą apklausti didelį skaičių respondentų, išsaugoti kiekvieno respondento anonimiškumą, siekiant išvengti galimo susivaržymo bei melagingos informacijos pateikimo. Taip pat šis metodas yra priimtinas finansiškai. Išdalinus anketas, buvo laukiama, kol respondentai jas užpildys, todėl pasiektas aukštas atsakomumo lygis. Kadangi dauguma anketos klausimų - uždari, atsakymų rezultatus buvo lengva apdoroti ir analizuoti.
2.2. Tyrimo instrumentas
Tyrimui atlikti buvo sukurtas originalus klausimynas, sudarytas iš 22 klausimų (priedas Nr.1). Klausimyne buvo naudojami paprasti, nesudėtingi žodžiai, trumpi ir aiškūs klausimai. Klausimyną raštu pildė patys respondentai. Klausimyno pradžioje respondentai buvo supažindinami su tyrimo tikslu. Klausimyną sudarė penkios pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje respondentų buvo prašoma pateikti savo demografinius duomenis (lytis, amžius, išsilavinimas, gyvenamoji vieta). Antrąją klausimyno dalį sudarė klausimai, susiję su esama respondentų sveikatos būkle. Šioje dalyje pacientai turėjo įvardyti visas ligas, kuriomis sirgo anketos pildymo metu, nurodyti, kaip dažnai patiria bet kokio pobūdžio skausmą, ar yra patyrę lėtinį skausmą ir ar serga migrena. Trečiojoje anketos dalyje buvo siekiama išsiaiškinti respondentų
žinias apie NVNU, jų sukeliamas nepageidaujamas reakcijas. Šioje dalyje respondentams buvo pateikti teiginiai, kuriais buvo siekiama įvertinti tiriamųjų žinias apie NVNU. Respondentų žinios buvo vertinamos naudojant 11 balų skalę. Respondentas galėjo surinkti nuo 0 iki 10 balų. Respondentai buvo suskirstyti į 4 grupes: turintys labai geras (9-10 balų), geras (7-8 balai), vidutines (5-6 balai), silpnas (0-4 balai) žinias. Ketvirtojoje dalyje respondentų klausiama per pastaruosius vienerius metus vartotus NVNU, jų vartojimo dažnumą bei efektyvumą. Paskutinėje klausimyno dalyje respondentams pateikti klausimai, susiję su jų elgesiu vartojant NVNU ir savigyda.
2.3. Tyrimo procedūra
Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-FF-02, leidimo suteikimo data – 2014 rugsėjo 10 d. (priedas Nr.2). Apklausa buvo atliekama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Centrinėje konsultacinėje poliklinikoje ir Reumatologijos klinikoje. Sudarytos dvi tiriamųjų grupės: bendroji populiacija (BP grupė) ir respondentai, sergantys lėtinėmis uždegiminėmis ligomis (LUL grupė). Į tyrimą įtraukti asmenys, kurie sutiko dalyvauti tyrime, perskaitė tiriamojo asmens informavimo formą bei pasirašė tiriamojo asmens sutikimo formą. Į tyrimą nebuvo įtraukti:
Neraštingi respondentai;
Jaunesni nei 18 metų amžiaus;
Sergantys psichikos ligomis ar turintys psichikos sutrikimų respondentai;
Atliekant apklausą, kiekvienas respondentas buvo trumpai supažindinamas su tyrimo tikslu ir sąlygomis, tada savo sutikimą raštiškai patvirtino tiriamojo asmens sutikimo formoje. Anketos buvo pildomos ir iškart surenkamos. Pasirinktas anoniminės apklausos metodas, todėl tiriamųjų konfidencialumas užtikrinamas, tiriamojo vardo, pavardės nebuvo klausiama, o tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti.
2.4. Tyrimo imtis ir demografiniai duomenys
Tyrimo imties sudarymo schema pavaizduota 3 paveiksle.
3 pav. Tyrimo imties sudarymas
Respondentai (n = 800) Kauno klinikų Reumatologijos klinikos pacientai (n = 146) 4)
Kauno klinikų Centrinės konsultacinės poliklinikos
pacientai (n = 654)
Atmesta (n=131):
Atsisakė dalyvauti (n=118);
Neatitiko atrankos kriterijų (n=13)
Kauno klinikų Reumatologijos klinikos
pacientai (n = 110) 4)
Kauno klinikų Centrinės konsultacinės poliklinikos
pacientai (n = 559)
Perkelta (n=44):
Sergantys lėtinėmis uždegiminėmis ligomis
Kauno klinikų Reumatologijos klinikos
pacientai (n = 154) 4)
Kauno klinikų Centrinės konsultacinės poliklinikos
Tyrimo imties dydžio apskaičiavimas buvo atliekamas naudojantis Raosoft imties dydžio matuoklės programa. Esant 95 proc. tikimybei ir 5 proc. paklaidai, 264 000 populiacijos dydžiui (apytikslis pacientų, apsilankiusių Centrinėje konsultacinėje poliklinikoje per tyrimo laikotarpį, skaičius) bei esant 80 proc. atsako pasiskirstymui apskaičiuotas reikiamas imties dydis - 246 respondentai. Taip pat esant 95 proc. tikimybei ir 5 proc. paklaidai, 1200 pacientų (apytikslis pacientų, apsilankančių Kauno klinikų Reumatologijos klinikoje skaičius per metus) ir esant 90 proc. pasiskirstymui gautas reikiamos imties dydis LUL grupėje buvo 125 respondentai.
2.6. Statistiniai analizės metodai
Aprašomoji ir lyginamoji statistinė duomenų analizė atlikta statistiniu paketu SPSS Statistics 17.0. Apskaičiuotos iš anksto parinktų kintamųjų dažnių ir kryžminės lentelės, atliktas χ2 testas su priklausomais kintamaisiais – žinių apie NVNU įvertinimu bei savigyda NVNU. Siekiant nustatyti nepriklausomus rizikos veiksnius susijusius su silpnomis žiniomis apie NVNU atlikta daugianarė logistinė regresinė analizė, apskaičiuoti galimybių santykiai (OR), pasikliautinumo intervalai (95 proc. CI). Rezultatai laikyti statistiškai patikimais kai patikimumo koeficientas p<0,05.
3. REZULTATAI
Iš viso per tyrimo laikotarpį buvo išdalinta 800 anketų. Iš 654 anketų, pirmoje grupėje grąžintos 559 anketos anketų (atmestos 95 anketos dėl atsisakymo dalyvauti apklausoje bei dėl neatitikimo atrankos kriterijams), antroje tiriamųjų grupėje, grąžinta 110 anketų (36 respondentai atsisakė dalyvauti apklausoje). Grąžintos anketos buvo pilnai užpildytos ir atitiko iškeltus kriterijus, 44 respondentai perkelti iš BP grupės į LUL tiriamųjų grupę, nes įvardijo sergantys lėtinėmis uždegiminėmis ligomis. Bendras atsakomumo dažnis buvo 83,6 proc. Tiriamųjų charakteristikos pateiktos 1 lentelėje.
1 lentelė. Tiriamųjų demografinės charakteristikos
Charakteristika Grupė n (proc.) Bendroji populiacija (n=515) Sergantys lėtinėmis uždegiminėmis ligomis (n=154) Amžius 18-29 134 (26,0) 16 (10,4) 30-39 102 (19,8) 27 (17,5) 40-49 117 (22,7) 32 (20,8) 50-59 88 (17,1) 45 (29,2) 60-69 51 (9,9) 28 (18,2) ≥70 23 (4,5) 6 (3,9) Lytis Moterys 363 (70,5) 91 (59,1) Vyrai 152 (29,5) 63 (40,9) Gyvenamoji vieta Miestas 401 (78,2) 88 (57,1) Kaimas 112 (21,8) 66 (42,9) Išsilavinimas Vidurinis ar žemesnis 126 (24,5) 104 (67,5)
Aukštesnysis 111 (21,6) 19 (12,3) Aukštasis 278 (53,9) 31 (20,2)
Apklaustieji pagal amžių buvo suskirstyti į šešias grupes. BP grupėje daugiausiai tiriamųjų buvo 18 – 29 metų (134; 26,0 proc.) bei 40-49 metų amžiaus respondentai (117; 22,7 proc.), o LUL grupėje beveik trečdalį apklaustųjų sudarė 50 – 59 metų respondentai (45; 29,2 proc.). Didesnę dalį apklaustųjų abejose grupėse sudarė moterys. Tyrime dalyvavo įvairaus išsilavinimo lygio respondentai. Vidurinį ar žemesnį išsilavinimo lygį BP grupėje turėjo apie ketvirtadalis apklaustųjų (126; 24,5 proc.), LUL grupėje - apie du trečdaliai (104; 67,5 proc.), aukštąjį išsilavinimą BP grupėje buvo įgiję daugiau nei pusė respondentų (278; 53,9 proc.), LUL grupėje - kiek mažiau nei penktadalis apklaustųjų (31; 20,2 proc.). Didžioji dalis abiejų grupių apklaustųjų gyveno miestuose (BP grupėje - 401; 78,2 proc., LUL grupėje - 88; 57,1 proc.).
Bendrojoje populiacijoje daugiausiai respondentų bet kokio pobūdžio skausmą įvardijo jaučiantys bent kartą per mėnesį ar dažniau (348, 67,5 proc.), kaip pavaizduota 4 paveiksle.
4 pav. Skausmo pasireiškimo dažnis BP grupėje
Skirtingai nei bendrojoje populiacijoje, LUL grupės respondentai, sergantys lėtinėmis uždegiminėmis atramos ir judamojo aparato ligomis, bet kokio pobūdžio skausmą patiria bent kartą per savaitę ir tai sudaro du trečdalius apklaustųjų (101, 66 proc.), kaip pavaizduota 5 paveiksle.
5 pav. Skausmo pasireiškimo dažnis LUL grupėje
Trečdalis bendros populiacijos respondentų nurodė jaučiantys lėtinį skausmą (159; 30,9 proc.), kiek daugiau nei dešimtadalis įvardijo sergantys migrena (63; 12,2 proc.), kuri pasireiškia bent kartą per pusę metų ar dažniau (33; 51,6 proc.). Daugiau nei pusę respondentų LUL grupėje (92; 59,7 proc.), nurodė patiriantys lėtinį skausmą, kiek daugiau nei dešimtadalis (21; 13,7 proc.) nurodė patiriantys migreninius galvos skausmus, kurie dažniausiai pasireiškia bent kartą per mėnesį (10; 43,5 proc.).
A B
Pagrindinis informacijos šaltinis, iš kurio repondentai gauna informaciją apie NVNU buvo sveikatos priežiūros specialistai (6 pav.). Atsakydami į šį klausimą respondentai galėjo rinktis kelis atsakymo varintus. BP grupėje panaši dalis respondentų nurodė informaciją apie NVNU gaunantys iš gydytojo (25,0 proc.) ar vaistininko (26,0 proc.) (6 pav., A dalis), mažiau nei pusė respondentų (46,8 proc.) teigė, jog sveikatos priežiūros specialistų teikiamos informacijos apie NVNU pakanka. LUL grupėje (6 pav. B dalis), pagrindiniu informacijos šaltiniu apie NVNU buvo gydytojas (38,0 proc.), o du trečdaliai šios grupės respondnetų (66,2 proc.) nurodė, jog gaunamos informacijos apie vartojamus NVNU pakanka.
Siekiant įvertinti tiriamųjų nuomonę apie NVNU saugumą, skalėje nuo 1 iki 5 (1 – 2 labai nesaugūs, 3 – vidutinio saugumo laipsnio, 4 – 5 labai saugūs) respondentai turėjo pažymėti jų nuomone tinkamiausią saugumo balą. Abejose tiriamųjų grupėse daugiau apie pusė respondentų (BP - 274; 53,2 proc.; LUL - 68; 44,2 proc.) manė, jog NVNU yra vidutiniškai saugūs.
2 lentelė. Respondentų žinios apie NVNU vartojimo indikacijas
Teiginys
Pritarė teiginiui n (proc.)
P χ2 BP grupė LUL grupė
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
malšina silpną ir vidutinį skausmą. 488 (94,8) 153 (99,4) 0,044 6,245 Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
malšina stiprų skausmą. 317 (61,6) 65 (42,2) <0,001 18,112 Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
malšina uždegimą. 401 (77,9) 146 (94,8) <0,001 22,819 Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
mažina karščiavimą. 326 (63,3) 144 (93,5) <0,001 51,758 Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
palengvina gripo sukeliamus simptomus.
318 (61,7) 137 (89,0) <0,001 40,355 Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo yra
skiriami bakterinėms infekcijoms gydyti.
103 (20,0) 32 (20,8) 0,833 0,045
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo yra
Respondentų žinios apie NVNU vartojimo indikacijas pateiktos 2 lentelėje. Statistiškai reikšmingai daugiau respondentų LUL grupėje pritarė teiginiams, kad NVNU malšina silpną ir vidutinį skausmą (p=0,044), uždegimą (p<0,001), karščiavimą (p<0,001), palengvina gripo sukeliamus simptomus (p<0,001), lyginant su BP grupės respondentais. Taip pat statistiškai reikšmingai mažiau LUL grupės tiriamųjų pritarė teiginiui, kad NVNU malšina stiprų skausmą (p<0,001). Panaši dalis respondentų abejose grupėse klaidingai manė, kad NVNU yra skiriami bakterinėms ar virusinėms infekcijoms gydyti (statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nenustatyta).
Abejose tiriamųjų grupėse panaši dalis respondentų manė, kad NVNU gali sukelti nepageidaujamų reakcijų (BP - 457; 88,7 proc., LUL - 140; 90,9 proc.). BP grupėje dažniausiai nurodytos NRV buvo virškinamojo trakto sutrikimai ir pažeidimas (350; 76,3 proc.), kepenų funkcijos nepakankamumas (346; 75,2 proc.), alergija (321; 69,8 proc.), inkstų funkcijos nepakankamumas (311; 67,6 proc.). LUL grupės respondentai nurodė, jog dažniausios NVNU NRV yra virškinamojo trakto sutrikimas ir pažeidimas (136; 97,1 proc.), kepenų funkcijos nepakankamumas (99; 70,7 proc.), inkstų funkcijos nepakankamumas (91; 65,0 proc.). Iš pažymėtų nepageidaujamų reakcijų respondentai turėjo pasirinkti, jų nuomone, dažniausiai pasireiškiančią. Gauti rezultatai parodė, jog abejose tiriamųjų grupėse virškinamojo trakto sutrikimai ir pažeidimas buvo tarp dažniausiai pasirinktų atsakymo variantų (BP - 197; 43,0 proc., LUL - 105; 75,0 proc.), tačiau LUL grupės respondentai šią NRV kaip pagrindinę rinkosi statistiškai reikšmingai dažniau (p<0,001). Dauguma respondentų tiek BP, tiek LUL grupėse manė, jog NVNU perdozavimas yra pavojingas gyvybei (BP - 462; 89,7 proc., LUL - 141; 91,6 proc.).
Kaip minėta anksčiau, respondentai pagal atsakymus į anketos klausimus, vertinančius respondentų žinias apie NVNU ir surinktą balų skaičių buvo suskirstyti į 4 grupes. BP grupėje labai geras žinias apie NVNU turėjo 18,6 proc. (n=96), geras – 22,9 proc. (n=118), vidutines – 25,8 proc. (n=133), silpnas – 32,6 proc. (n=168) apklaustųjų. LUL grupėje labai geras žinias apie NVNU turėjo 45,5 proc. (n=70), geras – 24,0 proc. (n=37), vidutines – 11,7 proc. (n=18), silpnas – 18,8 proc. (n=29) apklaustųjų. LUL grupėje, statistiškai reikšmingai daugiau respondentų turėjo geresnes žinias apie NVNU (p<0,001).
Remiantis daugianare logistine regresine analize nustatyti nepriklausomi rizikos veiksniai susiję su silpnomis žiniomis apie NVNU (3 lentelė). Vyriška lytis (OR=2,180; 95 proc. CI 1,076-4,416; p=0,031) ir vidurinis ar žemesnis išsilavinimo lygis (OR=2,651; 95 proc. CI 1,215-5,782; p=0,014) daugiau kaip du kartus padidna šansus turėti silpnas žinias apie NVNU BP grupėje. Tuo tarpu LUL grupėje respondentams, kuriems pasireiškia lėtinis skausmas (OR=0,209; 95 proc. CI 0,048-0,899; p=0,036) tikimybė turėti silpnas žinias apie NVNU buvo 5 kartus maženė nei tiems, kurie lėtinio skausmo nepatiria.
3 lentelė. Nepriklausomų rizikos veiksnių susijusių su silpnomis žiniomis apie NVNU daugianarė logistinė regresinė analizė
OR – galimybių/šansų santykis (angl. odds ratio); 95 proc. CI – pasikliautinumo intervalas (angl.
confidence interval); OOR – už ribų (angl. out of range)
Veiksnys Kategorija BP grupė (n=515) LUL grupė (n=154) OR 95 proc. CI p OR 95 proc. CI p Lytis Vyrai 2,180 1,076 4,416 0,031 1,675 0,465 6,034 0,430 Moterys 1,000 1,000 Amžius 18-29 0,687 0,116 4,072 0,680 0,409 0,012 14,058 0,620 30-39 0,606 0,098 3,732 0,589 1,665 0,062 44,735 0,761 40-49 1,332 0,218 8,143 0,756 0,298 0,012 7,243 0,457 50-59 0,411 0,065 2,606 0,346 0,663 0,028 15,898 0,800 60-69 1,993 0,261 15,214 0,506 0,289 0,011 7,898 0,462 ≥70 1,000 1,000
Gyvenamoji vieta Miestas 1,599 0,789 3,238 0,193 0,383 0,098 1,499 0,168 Kaimas 1,000 1,000
Išsilavinimas
Vidurinis ar
žemesnis 2,651 1,215 5,782 0,014 OOR OOR OOR 0,941 Aukštesnysis 1,335 0,620 2,875 0,460 1,143 OOR OOR 1,000
Aukštasis 1,000 1,000 Lėtinio skausmo pasireiškimas Taip 1,192 0,621 2,288 0,597 0,209 0,048 0,899 0,036 Ne 1,000 1,000 Migrenos pasireiškimas Taip 0,747 0,341 1,638 0,466 0,943 0,121 7,353 0,955 Ne 1,000 1,000
NVNU vartojimas Taip 1,373 0,075 25,147 0,831 OOR OOR OOR 0,989
Ne 1,000 1,000 Savigyda Taip 1,641 0,750 3,594 0,215 2,079 0,272 15,907 0,481 Ne 1,000 1,000 Konsultuojasi su gydytoju Taip 1,860 0,837 4,132 0,127 1,015 0,129 7,984 0,989 Ne 1,000 1,000 Konsultuojasi su vaistininku Taip 1,350 0,733 2,488 0,335 0,758 0,182 3,164 0,704 Ne 1,000 1,000
BP grupėje per pastaruosius 12 mėnesių NVNU vartojo daugiau kaip trys ketvirtadaliai apklaustųjų (428; 83,1 proc.). Bent kartą per mėnesį NVNU vartojo 11,1 proc., bent kartą per tris mėnesius - 34,3 proc. respondentų (7 pav., A dalis). Tuo tarpu vertinant sergančiųjų lėtinėmis uždegiminėmis ligomis respondentų NVNU vartojimą per pastaruosius 12 mėnesių nustatyta, kad jis siekė net 94,2 proc., iš kurių 40,1 proc. responednetų NVNU vartoja bent kartą per savaitę, 39,5 proc. - bent kartą per mėnesį (7 pav. B dalis). Tiek NVNU vartojimas per pastaruosius 12 mėnesių (p=0,002), tiek NVNU vartojimo dažnis (p<0,001) tarp grupių skyrėsi statistiškai reikšmingai. Kaip ir tikėtasi, didesnė dalis LUL grupės respondentų vartojo NVNU lyginant su BP grupe, taip pat lėtinėmis uždegiminėmis ligomis sergantys respondentai šiuos vaistus vartojo dažniau.
A B
7 pav. NVNU vartojimo dažnis per pastaruosius 12 mėnesių. A - BP grupė, B - LUL grupė.
Bendrojoje populiacijoje dažniausiai vartojami NVNU buvo ibuprofenas (n=343), diklofenakas (n=159) ir nimesulidas (n=135) (8 pav.). Nurodydami per pastaruosius 12 mėn vartotus NVNU respondentai galėjo rinktis daugiau nei vieną vaistą. Beveik trys ketvirtadaliai BP grupės respondentų (326; 76,0 proc.) nurodė, kad jų vartoti NVNU buvo efektyvūs.
8 pav. BP grupės respondentų vartoti NVNU per pastaruosius 12 mėnesių
Lėtinėmis uždegiminėmis ligomis sergantys respondentai nurodė, jog dažniausiai vartoti NVNU buvo diklofenakas (n=67), ibuprofenas (n=62), ketorolakas (n=59) ir nimesulidas (n=57) (9 pav), o 82,3 proc. respondentų teigė, jog jų vartoti NVNU buvo efektyvūs.
Pasireiškus skausmui statistiškai reikšmingai daugiau LUL grupės respondentų visuomet vartoja vaistus skausmui malšinti lyginant su BP grupe (p<0,001), t.y. beveik du trečdaliai apklaustųjų (60,3 proc.) BP grupėje ir daugiau nei keturi penktadaliai (83,0 proc.) LUL grupėje. Nepaisant šio skirtumo, vartodami NVNU LUL grupės respondentai elgiasi drausmingiau ir šis skirtumas beveik visais atvejais yra statistiškai reikšmingas lyginant su BP grupe (3 lentelė). BP grupėje 40,4 proc. (n=174) respondentų nurodė, jog norėdami numalšinti skausmą vaistais geria tiek dozių, kiek reikia skausmui numalšinti. LUL grupėje šis procentas buvo kiek mažesnis - 36,7 proc. (n=54) respondentų. Apie šių vaistų vartojimą, galimas NRV, kontraindikacijas respondentai dažniau konsultuojasi su vaistininku nei su gydytoju ar artimaisiais (BP grupėje – 212; 49,2 proc., LUL grupėje – 94; 63,9 proc.). BP grupėje savarankiškai (be gydytojo ar vaistininko konsultacijos) NVNU vartojo beveik du trečdaliai respondentų (294; 68,2 proc.). LUL grupėje savigyda užsiima kiek mažiau nei pusė respondentų (65; 44,2 proc.). Respondentų elgesys vartojant NVNU pateiktas 4 lentelėje.
4 lentelė. Respondentų elgesys vartojant NVNU
Teiginys
Pritarė teiginiui n (proc.)
p χ2 BP grupė LUL grupė
Pasireiškus skausmui dažniausiai vartoju vaistus
skausmui malšinti. 260 (60,3) 122 (83,0) <0,001 33,243 Malšindama/as skausmą vaistais geriu tiek
vaisto dozių, kiek reikia skausmui numalšinti. 174 (40,4) 54 (36,7) 0,436 0,607 Nesteroidinius vaistus nuo uždegimo
dažniausiai vartoju savo nuožiūra. 294 (68,2) 65 (44,2) <0,001 26,820 Prieš nesteroidinių vaistų nuo uždegimo
vartojimą dažniausiai konsultuojuosi su gydytoju.
141 (32,7) 77 (52,4) <0,001 18,047
Prieš nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimą dažniausiai konsultuojuosi su vaistininku.
212 (49,2) 94 (63,9) 0,002 9,582
Prieš nesteroidinių vaistų nuo uždegimo
vartojimą dažniausiai pasitariu su artimaisiais. 156 (36,2) 65 (44,2) 0,084 2,988 Prieš nesteroidinių vaistų nuo uždegimo
vartojimą dažniausiai perskaitau vaisto informacinį lapelį, esantį vaisto pakuotėje.
Iš visų tyrime dalyvavusių apklaustųjų nepilnamečius vaikus turėjo 175 (34,0 proc.) respondentai bendrojoje populiacijoje, iš kurių ketvirtadalis (124; 24,1 proc.) yra davę NVNU savo vaikui per pastaruosius 12 mėn. Tarp sergančių lėtinėmis uždegiminėmis ligomis 44 respondentai (28,9 proc.) nurodė turintys nepilnamečių vaistų, iš jų 15 (34,1 proc.) yra davę NVNU savo vaikui per pastaruosius 12 mėn. Pasireiškus atitinkam negalavimui 79 (63,2 proc.) BP grupės respondentų duoda savo vaikui NVNU, skirtingai nuo LUL respondentų, iš kurių tik 1 (6,7 proc.) patvirtino šį teiginį. Gauti duomenys rodo, jog respondentai rūpindamiesi savo vaikų sveikata stengiasi imtis visų atsargumo priemonių - tariasi su sveikatos priežiūros specialistais (gydytoju ir vaistininku), perskaito vaisto informacinį lapelį, užuot davę NVNU savo nuožiūra, kaip parodyta 5 lentelėje.
5 lentelė. Respondentų elgesys skiriant NVNU vaikams
Teiginys Pritarė teiginiui n (proc.) BP grupė LUL grupė Kai vaikas patiria skausmą dažniausiai jam duodu vaistų skausmui
malšinti. 44 (35,2) 15 (34, 1)
Esant reikalui ir atitinkamam negalavimui, dažniausiai duodu savo vaikui nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, nes noriu, kad jis greičiau pasijustų geriau.
79 (63,2) 1 (6,7)
Nesteroidinius vaistus nuo uždegimo savo vaikui dažniausiai duodu
savo nuožiūra. 41 (32,8) 6 (40,0) Prieš duodant vaikui nesteroidinių vaistų nuo uždegimo dažniausiai
pasitariu su gydytoju. 83 (66,4) 14 (93,3) Prieš duodant vaikui nesteroidinių vaistų nuo uždegimo dažniausiai
pasitariu su vaistininku. 66 (52,8) 11 (73,3) Prieš duodant vaikui nesteroidinių vaistų nuo uždegimo dažniausiai
pasitariu su artimaisiais. 38 (30,4) 9 (60,0) Prieš duodant vaikui nesteroidinių vaistų nuo uždegimo dažniausiai
