LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
AUŠRA DUBOSIENĖ
ANESTEZIJOS IR INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS
SLAUGYTOJŲ MORALINIO DISTRESO IR VERTYBINIŲ
NUOSTATŲ SĄSAJOS
Magistrantūros studijų programos „ Išplėstinė slaugos praktika“ baigiamasis darbas
Darbo vadovas: Doc. dr. Aurelija Blaževičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė Prof. Jūratė Macijauskienė
2017m. ...mėn...d
ANESTEZIJOS IR INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS
SLAUGYTOJŲ MORALINIO DISTRESO IR VERTYBIŲ
NUOSTATŲ SĄSAJOS
Magistrantūros studijų programos „ Išplėstinė slaugos praktika“ baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. Aurelija Blaževičienė
2017m. ...mėn...d. Recenzentas Dr. Renata Vimantaitė 2017m. ...mėn...d Darbą atliko Magistrantė Aušra Dubosienė 2017m. ...mėn...d KAUNAS, 2017
TURINYS
ĮVADAS ... 12
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 14
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15
1.1. Moralinio distreso samprata ... 15
1.1.1. Veiksniai, sukeliantys moralinį distresą ... 19
1.1.2. Tyrimai analizuojantys moralinį distresą sveikatos priežiūroje ... 23
1.1.3. Instrumentai moraliniam distresui sveikatos priežiūros sistemoje įvertinti ... 24
1.1.4. Moralinio distreso valdymas ... 25
1.2. Vertybių tyrimai sveikatos priežiūroje ... 26
2. TYRIMO METODIKA ... 29
2.1. Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų atranka. ... 29
2.2. Tyrimo instrumentai ... 30
2.3. Tyrimo etika ... 31
2.4. Respondentų socialinės demografinės charakteristikos ... 32
2.5. Statistinė duomenų analizė ... 33
3. REZULTATAI ... 34
3.1. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugtojų moralinio distreso vertinimas ... 34
3.2 Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų vertybinių nuostatų vertinimas ... 39
3.3 Moralinio distreso ir slaugytojų vertybinių nuostatų sąsajos ... 48
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 51 IŠVADOS ... 53 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 54 PUBLIKACIJOS ... 55 LITERATŪROS SARAŠAS ... 56 PRIEDAI ... 62
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. Streso, moralinio distreso ir perdegimo simptomai ... 16
2 lentelė. Pagrindinės moralinio išsekimo priežastys... 19
3 lentelė. Moralinio distreso sprendimų strategija ... 25
4 lentelė. Respondentų socialinės – demografinės charakteristikos ... 32
5 lentelė. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų moralinio distreso lygis ... 34
6 lentelė. Moralinio distreso vidutinis balas pagal amžiaus grupes ... 34
7 lentelė. Slaugytojų moralinio distreso lygis pagal amžiaus grupes ... 35
8 lentelė. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų moralinio distreso lygis priklausomai nuo išsimokslinimo ... 35
9 lentelė. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų moralinio distreso lygis priklausomai nuo darbo stažo ... 36
10 lentelė. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų moralinio distresas priklausomai nuo profilio ... 36
11 lentelė Moralinį distresą sukeliančių situacijų asociacijos priklausomai nuo moralinio distreso lygio ... 37
12 lentelė. Slaugytojų terminalinės vertybės pagal svarbą ... 39
13lentelė. Slaugytojų terminalinės vertybės pagal svarbą priklausomai nuo amžiaus ... 40
14 lentelė. Slaugytojų terminalinės vertybės pagal svarbą priklausomai nuo išsilavinimo ... 40
15 lentelė. Slaugytojų terminalinės vertybės pagal svarbą priklausomai nuo darbo stažo ... 41
16 lentelė. Slaugytojų terminalinės vertybės pagal svarbą priklausomai nuo darbo profilio ... 42
17 lentelė. Slaugytojų instrumentinės vertybės pagal svarbą ... 42
18 lentelė. Slaugytojų instrumentinės vertybės priklausomai nuo amžiaus ... 43
19 lentelė. Slaugytojų instrumentinės vertybės priklausomai nuo išsilavinimo ... 44
20 lentelė. Slaugytojų instrumentinės vertybės priklausomai nuo darbo stažo ... 44
21 lentelė. Slaugytojų instrumentinės vertybės priklausomai nuo profilo ... 45
22 lentele. Slaugytojų nuomonė apie skiriamą laiką darbui ir laiku laisvalaikiui priklausomai nuo profilio ... 46
23 lentelė. Su darbu susijusios vertybės pagal svarbą ... 47
24 lentele. Veiksnių susijusių su darbu skirstinys. ... 47
25 lentelė. Slaugytojų moralinio distreso vidutinio balo ir terminalinių vertybių ryšiai ... 47
27 lentelė. Slaugytojų moralinio distreso vidutinio balo ir vertybių susijusių su darbu tarpusavio ryšiai ... 51 28 lentelė. Moralinio distreso vidutinio balo ir su darbu susijusių vertybių ryšiai ... 51
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. Moralinio distreso modelis ... 17 2 pav. Moralinių nuosėdų efektas ... 19 3 pav. Moralinio distreso veiksniai galintys įtakoti perdegimą ir perdegimo veiksniai įtakojantys moralinį distresą ... 21 4 pav. Organizacijos vertybių tipologija pagal Rokeach M. ... 28 5 pav. Tyrimo imties sudarymo schema ... 30
SANTRAUKA
Dubosienė A., Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų moralinio distreso ir vertybinių nuostatų sąsajos, magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė doc. dr. A. Blaževičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2017, – puslapių skaičius 61 p. be priedų
Tyrimo tikslas: Įvertinti sąsajas tarp anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų
moralinio distreso ir vertybinių nuostatų.
Uždaviniai: Įvertinti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų moralinio distreso lygį.
Nustatyti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų vertybinius nuostatus. Nustatyti sąsajas tarp anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų moralinio distreso ir vertybinių nuostatų.
Metodai: Tyrime dalyvavo slaugytojai (n=172), dirbantys Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto ligoninės Kauno klinikų anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. Anoniminė anketinė apklausa vyko 2017 m. sausio mėn. Moralinio distreso lygiui įvertinti naudota Hamric A.B (JAV) Moral distress scale - revised (MDS-revised) skalė. Terminalinėms ir instrumentinėms vertybėms nustatyti naudoti Rokeach vertybių ir Europos vertybių apžvalgos klausimai.
Rezultatai: Moralinio distreso skalės rezultatų analizė parodė, kad vidutinį moralinį distresą
(balas 154) patyrė 18 proc. respondentų, likusieji - žemą (balas 45,4). Slaugytojai dirbantys intensyviojoje terapijoje dažniau patiria didesnį moralinį distresą, nei dirbantys anesteziologijoje. Dirbantiems slaugytojais intensyvios terapijos skyriuose 3,34 karto padidėja tikimybė patirti vidutinį moralinį distresą nei dirbantiems anestezistais. Slaugytojai dažniausiai patiria moralinį distresą susidūrę su situacijomis, kurios susijusios su terapiniu užsispyrimu. Svarbiausiomis terminalinėmis vertybėmis anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugtojai laiko šeimos saugumą ir vidinę harmoniją, o malonumą mažiausiai svarbia. Svarbiausia instrumentines vertybe slaugytojai išskyrė sąžiningumą, paklusnumą ir linksmumą įvardijo kaip mažiausiai svarbias. Nustatytas tiesioginis labai silpnas koreliacinis ryšys (r=0,152) tarp pasiekto tikslo ir moralinio distreso balo, tarp malonumo ir moralinio distreso balo nustatytas labai silpnas atvirkštinis ryšys (r=-0,189), bei atvirkštinis labai silpnas ryšys (r=-0,227) tarp moralinio distreso ir drąsumo.
Išvados: Slaugytojams nustatytas žemas ir vidutinis moralinio distreso lygis. Respondentai
svarbiausia terminaline vertybe laikė šeimos saugumą, o mažiausiai svarbiomis – grožį ir malonumą. Svarbiausia slaugytojų instrumentinė vertybė tikslams pasiekti yra sąžiningumas ir atsakingumas, o mažiausiai svarbios yra linksmumas ir paklusnumas. Tyrimo duomenys atskleidė, kad kuo svarbesne terminaline vertybe slaugytojai laikė malonumą, tuo moralinio distreso balas buvo aukštesnis, o kuo svarbesne instrumentine vertybe laikė drąsumą, tuo moralinio distreso balas buvo žemesnis.
SUMMARY
Dubosienė A., Analysis of connection between anestesia and intensive care nurses' moral distress and theirl values, master thesis / scientific leader doc. dr. A. Blaževičienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Nursing and Care Department. - Kaunas, 2017 - Number of pages: 61 p.
Aim: To evaluate the connection between anesthesia and intensive care nurses' moral distress
and values.
Objectives: To evaluate the level of anesthesia and intensive care nurses' moral distress; to
determine the professional values of anesthesia and intensive care nurses. To identify relations between moral distress and values of anesthesia and intensive care nurses.
Methods: The study included nurses (n=172) working in Lithuanian University of Health
Sciences' Kaunas clinics hospital anaesthesiology and intensive care units. An anonymous survey took place in January 2017. Hamric a.b (USA) Moral distress Scale - Revised (MDS-revised) was used to evaluate levels of Moral distress. Rokeach values and European values surveys were used for determining terminal and instumental values.
Results: Moral distress scale results' analysis revealed that the average experienced moral
distress (score of 154) has been experienced by 18 percent of survey sample, others experienced low moral distress (score of 45.4). Nurses working in intensive care are likely to face greater moral distress than those working in anaesthesiology units. Intensive care units' nurses are 3.34 times more likely to experience moderate moral distress than anaesthesiology units' nurses. Nurses mostly experience moral distress when faced with situations related to therapeutic persistence. Anesthesia and intensive care nurses consider family security and internal harmony as the main terminal values, and pleasure as the least important one. Nurses identified honesty as the main instrumental value, while considering obedience and cheerfulness as being least important. A very weak direct correlation (r=0.152) between pursued objective and moral distress scores has been recognized; results demonstrated a very weak inverse correlation (r=-0.189) between pleasure and moral distress scores as well as a very weak inverse correlation (r=-0.227) between moral distress and courage.
Conclusions: Sample nurses were found to experience low and moderate moral distress
levels. Sample nurses considered family security as the main terminal value, whereas beauty and pleasure as those of least importance. The main instrumental values were considered honesty and responsibility, while the least important ones were found to be cheerfulness and obedience. The findings revealed that nurses prioritizing pleasure as a terminal value showed higher moral distress scores, and nurses prioritizing courage as an instrumental value showed lower moral distress scores.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei doc. dr. Aurelijai Blaževičienei, už skirtą man laiką, kantrybę, patirtį ir patarimus.
Dėkoju už bendradarbivimą atliekant tyrimą LSMUL KK administracijai, anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyrių slaugos administratorėms ir visiems savo laiką skyrusiems slaugytojams.
Dėkoju centrinio anesteziologijos bei širdies aritmijų skyrių kolektyvams už kantrybę ir supratingumą.
Nuoširdžiausias ačiū mano šeimai už palaikymą ir kantrybę.
SANTRUMPOS
MD – moralinis distresasMDS – moralinio distreso skalė
MDS-r – moralinio distreso skalė revizuota
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos medicinos universiteto ligoninė Kauno klinikos; LSTC – Lietuvos socialinių tyrimų centro Etikos kodeksas;
Proc. – procentas (nuošimtis); n – slaugytojų skaičius; p – reikšmingumo lygmuo. x2– chi kvadratas
ŽODYNĖLIS
Distresas – netinkamas streso kiekis, neigiamai veikiantis tiek darbuotoją, tiek ir organizaciją [15]
Terapinis užsispyrimas (angl. therapeutic obstinacy) - pradėjimas gydyti arba gydymo tęsimas, kai tam tikroje situacijoje numatomas ar taikomas gydymas, neduos arba nebeduos jokios naudos [78].
Terminalinės vertybės – gyvenimo tikslai, kurių yra siekiama gyvenime [61].
Instrumentalinės vertybės – elgsio būdai, gyvenimo tikslams (terminalinėms vertybėms) pasiekti [61].
ĮVADAS
Visame pasaulyje sveikatos priežiūros specialistai, lyginant su kitų profesijų atstovais, dažniausiai atsiduria akistatoje su etinėmis dilemomis bei stresinėmis situacijomis. Nuolatos atliekami moksliniai tyrimai siekiant identifikuoti bei suvaldyti iškilusias problemas darbinėje aplinkoje. Palyginti su darbo sukeliamu stresu ar etinėmis dilemomis, moralinis distresas yra jauniausias nustatytas fenomenas, tačiau dėl to ne mažiau svarbus nei kiti.
Dažnas sveikatos priežiūros specialistų susidūrimas su neigiamais gyvenimo reiškiniais, arba sunkumais, su kuriais reikia susidoroti norint suteikti pacientui realią pagalbą, bei mažas slaugytojo profesijos prestižas mūsų visuomenėje, nulemia neigiamą slaugos specialistų darbo dinamiką. Tai yra, dažnai dėl šių veiksnių įtakos keičiasi slaugytojų motyvacija, neretai dėl to yra nusiviliama profesija, vystosi emocinis šaltumas ir neigiamai keičiasi slaugos profesijos specialistų asmenybės struktūra.
Pasak autorių R.Butėno ir V.Žydžiūnaitės, slaugytojas tampa lyderiu tarpdisciplininėje komandoje ir turi unikalią galimybę bei moralinę pareigą tarnauti kaip paciento ir jo šeimos narių advokatas svarbiausiais jų gyvenimo momentais [2]. Slaugos specialistai pacientų slaugą ir dėmesį jų šeimos nariams esant sveikatos sunkumo akimirkoms suvokia kaip didžią jų profesijos privilegiją. Tačiau, kartu su šia privilegija žengia ir našta, pasireiškianti situacijose, kuomet slaugytojo suvokiamas etiškai tinkamas veiksmas negali būti atliekamas dėl esamų suvaržymų. Jeigu šios situacijos nutinka dažnai ir pasikartojančiai, jos sukelia slaugos teikėjams moralinį distresą [25].
Nors moralinis distresas pirmą kartą buvo pripažintas tarpe slaugos specialistų, ir, žinoma, dauguma studijų orientuota būtent į slaugytojus, svarbu pažymėti, kad moralinis distresas yra ne tik slaugos problema. Moralinio distreso egzistavimas buvo nustatytas tarp beveik visų sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant gydytojus [8, 15, 26, 31, 42, 43], kvėpavimo ligų terapeutus [63], vaistininkus [69], psichologus [ 8], socialinius darbuotojus, mitybos specialistus ir kapelionus [15].
Kaip tarp skirtingų profesijų egzistuoja skirtumai, taip ir skirtingos moralinį distresą sukeliančios priežastys, bei kaip jis pasireiškia. Autoriai Austin W. ir kt. (2005, 2008, 2015), Forde R. ir kt. (2008), Hamric A. B. ir Blackhall L. J. (2006, 2007), Lee K. J. (2008), Schwencer K. J. ir kt. (2006), Sporrong S. K. ir kt. (2006) atliktais moralinio distreso tyrimais įrodė, kad moralinio distreso problema yra tarpdisciplininė problema [8,9, 26, 31, 30, 42, 43, 63, 68]. Todėl moralinis distresas privalo būti suvokiamas kaip svarbi problema, kuri kelia grėsmę ne tik slaugyojams bet ir visos sveikatos priežiūros sistemos vientisumui [45].
Mokslininkų Epstein E. G., Hamric A. B, Wilkinson J. ir daugelio kitų mokslininkų tyrinėjusių moralinio distreso raišką sveikatos priežiūroje teigimu, slaugytojai, kurie nuolat susiduria su situacijomis, kuriose jie jaučiasi negalintys atlikti tai, kokį veiksmą jie laiko etiškai tinkamu, dažnai
rizikuoja pervargti, atsiriboti nuo moralinės pacientų slaugos pusės, užgniaužti sąžinę ar net apskritai palikti šią profesiją [14,23,29,31,47,77].
Nuo moralinio distreso fenomeno tyrinėjimo pradžios buvo manoma, jog pagrindinės priežastys sukeliančios moralinį distresą klinikinėse situacijose paprastai būdingos tik intensyviosios slaugos skyriuose dirbantiems slaugytojams [16,21,22,29,33,38,54,56,67,77]. Tačiau, naujausi tyrimai atskleidė kliniškai panašias problematiškas situacijas ir tarp kitų specializacijų sveikatos priežiūros teikėjų, tokių kaip psichiatrijos slaugytojai, sertifikuoti registruoti slaugos anestezistai (CRNAi) ar pediatrijos rezidentai [13,20,34,49,55,69,68,75].
Anestezijos slaugytojai, kaip ir intensyviosios terapijos slaugytojai, taip pat susiduria su situacijomis, kurios kritinėse situacijose nesant gydytojo šalia, reikalauja tinkamos reakcijos atsakomybės prisiėmimo [12]. Dėl ypač pavojingų ir neatidėliotinų pacientų būklių priimami etiniai sprendimai gali būti nenaudingi laviruojant tarp gyvybės ir mirties . Anestezijos slaugytojai, kaip ir kiti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, susiduria su etikai prieštaraujančiomis situacijomis, ypač dirbant su nekompetentingais kolegomis ar ilginant beviltiškų pacientų mirimo procesą papildomomis operacijomis [37].
Temos aktualumas. Kai moralinis distresas kaupiasi, to rezultatas gali būti nestabilumas
sveikatos priežiūros aplinkoje. Tyrimai rodo, kad labiausiai tai atsiliepia slaugytojams dirbantiems intensyviosios terapijos, pediatrijos ir onkologijos skyriuose. Etiniai konfliktai, kurie sukelia negatyvias reakcijas, gali iššaukti desturktyvių įveikimo modelių susiformavimą, kurie neigiamai įtakos pacientų sveikatos priežiūrą arba darbo našumą [27, 46, 65].
J. Pacevičius (2007), tyrinėjęs darbe patiriamą stresą teigia, kad darbuotojai, kurių darbo esmę ir turinį sudaro dažni bei intensyvūs kontaktai su kitais žmonėmis, patiria stiprius psichinius krūvius, kurie ilgainiui pasireiškia emociniu išsekimu, intereso darbui praradimu, bendravimo sutrikimais, prastėjančia fizine savijauta [5].
Jungtinėse Amerikos Valstijose 2011 metais atlikus sertifikuotų anestezijos specialistų apklausą buvo nustatyta, kad jeigu išplėstinės praktikos slaugytojams priimant sprendimus, kuriuos jie laiko moraliai teisingais, kyla etinės dilemos dėl veiksmų ar galimybių suvaržymo, ilgainiui gali vystytis moralinis distresas, kuris tiesiogiai įtakoja slaugos specialistų slaugos paslaugų kokybės pokyčius [55].
Nors atliktų tyrimų apie slaugytojų moralinio distreso raišką Lietuvoje nerasta, o terminas „moralinis distresas“ dar įvardinamas kaip „moralinis išsekimas“ arba „moralinis sielvartas“ yra tik beužgimstantis išsamių tyrimų objektas, šis fenomenas turi būti garsiai įvardijamas kaip egzistuojantis ir svarbus priežastinis veiksnys įtakojantis slaugos proceso dalyvių profesionalumą.
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
DARBO TIKSLAS:
Įvertinti sąsajas tarp anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų moralinio distreso ir vertybinių nuostatų
DARBO UŽDAVINIAI:
1.Įvertinti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų moralinio distreso lygį; 2.Nustatyti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų vertybinius nuostatus;
3.Nustatyti sąsajas tarp anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų moralinio distreso ir vertybinių nuostatų.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Moralinio distreso samprata
Pirmą kartą „moralinio distreso“ fenomenas įvardintas dar 1984 metais Nebraskos medicnos centro sveikatos universiteto filosofo ir etikos mokslininko Andrew Jameton‘o. Jameton‘as pradžioje moralinį distresą apibūdino kaip nutinkantį, kai asmuo žino, ką daryti būtų teisinga, tačiau dėl institucinių suvaržymų tampa kone neįmanoma pasielgti teisingai.
Kasdieninėje savo darbo praktikoje, slaugytojai gana dažnai susiduria su situacijomis, kuomet įgyvendinti moraliai optimaliausius veiksmus yra sunku arba neįmanoma dėl įvairių tiek išorinių, tiek vidinių aplinkos veiksnių. Tokia patirtis gali būti šaltiniu to, ką etikas Jameton‘as (1984m.) įvardina kaip moralinį distresą, t.y. „skausmingą psichologinės pusiausvyros sutrikimą, kurį sukelia etiškai tinkamų veiksmų suvokimas jų nesiimant, dėl tokių kliūčių kaip laiko stoka, vadovybės abejingumas, varžanti medicinos valdžios struktūra, institucijų politika ar juridiniai aspektai“ [32]. Pasak Wilkinson‘o (1988) moralinis distresas , tai psichologinės pusiausvyros nebuvimas ar nepastovumas, bei neigiama jausminė būsena, patiriama žmogui priėmus moraliniai teisingą sprendimą, tačiau negalint jo įgyvendinti [21].
Moralinis distresą sukelia situacijos kuomet individas identifikuoja moraliai teisingą veiksmą kaip privalomą, tačiau neįstengia elgtis atitinkamai dėl tam tikrų organizacinių suvaržymų darbo vietoje [7]. Slaugytojai dažnai susidurdami su situacijomis, kuomet etikos standartai yra laužomi arba jų nepaisoma patiria moralinį distresą [48]. Šie prieštaringi jausmai paveikia slaugytojų moralinės atsakomybės suvokimą, tai yra, kiek stipriai asmuo save vertina kaip individualiai atsakingą ar suvaržytą susiklosčiusių aplinkybių.
Psichologinis stresas, moralinis distresas, perdegimas – visi jie yra tarpusavyje susiję (1 lentelė). Stresas yra skirstomas į: eustresą (optimalus streso kiekis, pozityvi jėga, kuri yra prilyginama naujų iššūkių sukeliamam susijaudinimui) ir distresą (netinkamas streso kiekis, neigiamai veikiantis tiek darbuotoją, tiek ir organizaciją). Moralinis distresas yra susijęs su moralinių įsitikinimų ir situacijos konfliktais, įtakojantis psichologinės pusiausvyros sutrikimą. Tuo tarpu perdegimas literatūroje yra įvardijamas kaip sindromas nulemiantis slaugos specialisto emocinius resursus. Autorius Wlosdarczyk (2011) tyręs moralinio distreso raišką, siekia ypač atkreipti dėmesį į tai, kad vertinant moralinį distresą, jis gali būti supainiotas su su perdegimo simptomais. Kadangi perdegimo simptomai yra laibai panašūs į moralinio distreso, vertėtų suprasti, kad perdegimas yra tik gilių moralinių konfliktų sukeliančių moralinį distresą dėlionės dalis [48].
1 lentelė. Streso, moralinio distreso ir perdegimo simptomai
Sresas
Žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, atsirandanti dėl išorinių ir vidinių dirgiklių arba stresorių poveikio.
1926m. Walter Cannon pavartojo šį terminą kaip darantį įtaką homeostazei. 1936 m. Monrealio universiteto mokslininkas H. Selye sukūrė streso teoriją.
Psichiniai simptomai – nuotaikos ar elgesio pokyčiai, dirglumas, nerimas, depresija, nemiga, netikrumo jausmas, bendravimo sutrikimai, interesų darbui praradimas, nepasitikėjimas savo jėgomis, negebėjimas kontroliuoti situacijos, nepasitenkinimas darbu, vienišumas;
Somatiniai simptomai ─ raumenų, nugaros ir sąnarių skausmas, širdies ligos, virškinimo problemos, dirgliosios ţarnos sindromas, imuniteto stoka, hipertenzija, dvylikapirštės žarnos piktybiniai navikai. Viena pagrindinių streso apraiškų yra galvos skausmas, paprastai susijęs su kitais simptomais, tokiais kaip miego sutrikimai, lėtinis nuovargis [52, 77]
Moralinis distresas
tai skausmingas psichologinės pusiausvyros sutrikimas, kurį sukelia etiškai tinkamų veiksmų suvokimas, jų nesiimant dėl tokių kliūčių kaip laiko stoka, vadovybės abejingumas, varžanti medicinos valdžios struktūra, politika ar juridiniai aspektai. 1984 m. Nebraskos universiteto filosofo ir etikos mokslininko A. Jameton
Psichiniai simptomai– pyktis, įsibauginimas, bejėgiškumas, bejėgiškumas, ir atsiribojimas, savigrauža, abejojimas savimi, nusivylimas,savo vertės praradimas. Somatiniai simptomai– verkimas, apetito praradimas, nemiga, košmarai, diarėja, galvos skausmai, širdies ritmo sutrikimas ir vėmimas. [23].
Perdegimas
Chroniško streso fone susiformavęs sindromas, ilgainiui išsekinantis darbuotojo emocinius (energetinius) ir asmenybinius resursus [53].
1974 m. perdegimas apibūdintas amerikiečių psichiatro H. Freudenbergerio
1978 m. socialinė psichologė Christina Maslach aprašė „perdegimo“ modelį ir įvedė sindromo sąvoką.
Psichiniai simptomai – tai nuolatinis nuovargis, dirglumas, irzlumas, negebėjimas sukaupti dėmesio, atminties sutrikimai, priklausomybės, libido sumažėjimas, apatija, suicidinės mintys ir elgesys.
Somatiniai simptomai – įvairūs skausmai, miego, virškinimo (dirgliosios žarnos simptomai), širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai (tachikardija, aritmijos, hipertenzija), padidėjęs imlumas infekcijoms [4]
Mary Moffat (2014) teigimu, moralinis distresas vystosi iš darbe kylančių moralinių konfliktų [48], todėl galima teigti, jog moralinis distresas tai žmogaus reakcija į moralinį konfliktą.
Amerikos mokslininkė Judit Wilkinson 1988 metais, išanalizavusi moralinio distreso fenomeną, sukūrė moralinio distreso modelio schemą, kurioje autorė atvaizduoja savo supratimą kaip ir kokiu eiliškumu vyksta moralinio distreso vystymasis (1 paveikslas).
1 pav. Moralinio distreso modelis
[Šaltinis: Wilkinson, J. Moral distress in nursing practice: Expertise and effect. Nursing Forum 1988 (leidimas naudoti schemą 1 priedas)]
Autorė teigia, kad kai slaugos specialistai pripažįsta moralinę dilemą, jie naudoja savo pažinimo moralinę sistemą. Ir tokie jausmai kaip empatija įtakoja slaugos specialistų sprendimus apie moraliai teisingus ir neteisingus veiksmus. Pacientų slaugos patirties ir įgytų žinių, bei gyvenimiškos patirties pagalba galimų variantų lygis varijuoja su jų moralio distreso lygiu. Slaugos profesionalų turimų žinių pagalba suvokiami ir faktiniai situacijos suvaržymai, kurie atitinkamai padeda nukreipti arba blokuoti žinomą teisingą moralinį sprendimą. Tuo tarpu nesugebėjimas veikti moraliai - disbalansuoja. Tie sveikatos priežiūros specialistai, kurie kontroliuoja jausmus ir išlaiko stabilią psichologinę visumą - ateityje sugeba teikti tinkamą pacientų priežiūrą. Tuo tarpu tie, kurie renkasi neigiamą įveikimo elgesio tendenciją (tokią kaip atsiribojimą nuo paciento, bejėgiškumą, neveiksnumą ir kt.), deja, patiria sukrėtimą, žemą savivertę, stengiasi vengti kontakto su pacientu – tai tampa pagrindine priežastimi dėl ko nukenčia paciento slaugos kokybė. Wilkinson teigia, kad galutinis rezultatas esant dažnam panašių situacijų atsikartojimui, yra slaugytojų priimtas sprendimas palikti klinikinę praktiką, arba likti, tačiau jų teikiama slaugos kokybė dėl negalėjimo susitvarkyti su moraliniu distresu, lieka nepilnavertė [77].
Kadangi moralinis distresas turi įtakos tiek sveikatos priežiūros slaugos specialistui, tiek pacientui yra būtina sukoncentruota slaugos specialisto darbinė elgsena padedanti atkurti konfliktinės situacijos sukeltą psichologinės pusiausvyros disbalansą. Tokiu būdu padidėja slaugos specialistų galimybes priimti moraliniai teisingą sprendimą ir elgtis taip, kad tai būtų naudingiausia pacientui.
1993 metais Jameton'as pažymėjo, kad moralinis distresas yra linkęs užsitęsti ir šis užsitesęs moralinis distresas yra vadinamas "reaktyviniu distresu". Jameton'as išskyrė dvi moralinio distreso formas: pradinį ir reaktyvinį distresą.
Pradinis moralinis distresas apima susierzinimo, pykčio ir neramumo jausmus, kuriuos žmonės patiria susidūrę su institucinėmis kliūtimis ir konfliktuojant su kitais dėl vertybių.
Reaktyvinis moralinis yra distresas, kurį žmonės patiria, kuomet nesiima veiksmų susidūrę su pradiniu distresu".
Šiandien šis užsitesęs distresas yra pripažįstamas kaip koncepcija, kuri skiriasi nuo moralinio distreso. Jis vadinamas - "moralinės nuosėdos". Šis reiškinys buvo aprašytas autorių Webster‘io and Bayliss‘o, kurie teigė, kad moralinės nuosėdos yra tai, "kai kiekvienas iš mūsų kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu susidūręs su moraliniu distresu sudarėme sau sąlygas susidariusią situaciją spręsti kompromisu [23].
Nors moralinis distresas ir moralinės nuosėdos yra tarpusavyje susijusios koncepcijos, tačiau kiekviena turi unikalių aspektų. Epstein ir Hamric sudarė preliminarų šių koncepcijų tarpusavio sąveikų modelį publikuotą „Journal of Clinical Ethics“, kuriame pažymimas moralinių nuosėdų kaupimosi efektas (crescendo effect) (2 pav.).
Vertikali ištisinė linija žymi moralinį distresą, horizontali – laiko tarpą, kiek ilgai susiduriama su moraliai jautriomis situacijomis, o punktyrinė linija rodo moralines nuosėdas. Taigi, moralinių nuosėdų sankaupos atsiranda moralinį distresą patiriant pakartotinai, t.y. ne vienkartinai, per tam tikrą laiko tarpą – kuo dažnesnės moralinį distresą keliančios situacijos, bei ilgesnis laikotarpis (pvz. darbo stažas arba dažni moraliniai konfliktai pagal skyriaus profilio specifiką ), tuo daugiau per šią patirtį yra sukaupiama moralinių nuosėdų, kurios savo ruožtu ilgainiui besikaupdamos provokuoja griebtis radikalių ir ne pačių teisingiausių sau ir pacientams, moralinio distreso įveikimo būdų.
2 pav. Moralinių nuosėdų efektas
[Šaltinis:Epstein, E. G., and.Hamric. A.B. Moral distress, moral residue,and thecrescendo effect.
Journal of Clinical Ethics 2009 (leidimas naudoti schemą 2 priede)]
1.1.1. Veiksniai, sukeliantys moralinį distresą
Jungtinių Amerikos valstijų mokslininkė A. B. Hamric apžvalginėje moralinio distreso literatūroje išskyrė tris pagrindines priežasčių kategorijas: klinikines situacijas, vidinius slaugos teikėjo faktorius, ir išorinius faktorius situacijose ar aplinkoje (2 lentelė) [32].
2 lentelė. Pagrindinės moralinio išsekimo priežastys
Klinikinės situacijos
• Bereikalingo/beviltiško gydymo suteikimas • Netinkamas resursų panaudojimas
• Mirimo praliginimas agresyvaus gydymo pagalba / Mirimo paspartinimas • Paciento geriausių interesų neatitinkančios slaugos teikimas
• Nepakankamas infomuotas sutikimas • Nepakankamas skausmo malšinimas
• Darbas su nepakankamai kompetentingais slaugos priežiūros specialistais • Tuščios vilties suteikimas pacientui ir šeimai
• Nepakankamas tiesos sakymas • Paciento norų nepaisymas • Nepakankama slaugos trukmė
•Nesuderinamos/konfliktuojančios pareigos
Vidiniai suvaržymai
• Bejėgiškumo jausmas
• Žinių apie alternatyvius gydymo būdus stoka
• Nesugebėjimas įžvelgti etinių - moralinių problemų • Padidintas moralinis jautrumas
• Nepakankamas situacijos suvokimas • Atkaklumo stoka
• Nepasitikėjimas savimi • Bandos jausmas
Išoriniai suvaržymai
• Nepakankama komunikacija tarp komandos narių • Trikdančio ir užgaulaus elgesio toleravimas
• Skirtingos inter- arba intra-profesinės perspektyvos • Kompromisinė slauga dėl spaudimo mažinti išlaidas • Nepakankamas personalo kiekis ir padidėjęs darbo krūvis • Hierarchijos sveikatos priežiūros sistemos viduje
• Administracinio palaikymo stoka • Koleginių ryšių trūkumas
• Slaugytojų neįtraukimas į sprendimų priėmimą
• Šeimos pageidaujamos paciento slaugos vykdymas bijant teisinių ginčų • Kompromisinė slauga dėl draudimo spaudimo ar teisinių ginčų baimės
[Šaltinis: Hamric Ann Baile, Virginia Commonwealth, Todd Borchers, Elizabeth Gingell Epstein Development and Testing of an Instrument to Measure Moral Distress in Healthcare Professionals , AJOB Primary Research, 3(2): 1–9, 2012)
Autorės Graziele de Lima Dalmolin, Valéria Lerch Lunardiir kt. (2012) tyrę moralinio distreso ir perdegimo sindromo tarpusavio ryšius, kaip pagrindinius moralinį distresą sukeliančius veiksnius įvardijo slaugytojų kompetencijos ir komandinio darbo stoką, pagalbos paciento autonomijai trūkumą, netinkamas darbo sąlygas bei terapinį užsispyrimą. Taip pat įvardijo perdegimą kaip vieną iš veiksnių, kurie sukelia moralinį distresą, o moralinį distresą kaip priežąstinį veiksnį provokuojantį perdegimą (3 pav. )[29].
3 pav. Moralinio distreso perdegimo tarpusavio ryšius įtakojantys veiksniai
[Šaltinis:Graziele de Lima Dalmolin, „Moral distress and Burnout syndrome: are there relationships between these phenomena in nursing workers?“, Latino-Am. Enfermagem 2014]
L. Rittenmeyer and D. Huffman kaip moralinių konfliktų socialinėse struktūrose kaltininkus identifikavo sveikatos priežiūros tiekėjus. Žmogaus reaktyvumas, institucijų kaltė, pacientų atstovavimas siekiant palengvinti pacientų kančias ir nelygios hierarchijos jėgos – visi šie veiksniai įtakoja moralinio distreso atsiradimą [59].Šios specifinės etinių konfliktų priežastys kreipia dėmesį į tris dideles priežūros teikėjų kategorijas: organizacijos prioritetai, klinikiniai prioritetai ir asmeniniai prioritetai (4 pav.).
Melzer L. S. ir Huckabay L.M. tyrę intensyviosios terapijos slaugytojų beprasmiškos slaugos lūkesčių įtaką perdegimo sindromui atsirasti, nustatė, kad pagrindiniai veiksniai moraliniam distresui atsirasti yra organizacijos, klinikinė ir asmeninė etika [48]. Organizacijos etika tikėdamasi jog optimali paciento slaugos aplinka bus pritaikyta prie trumpinamos stacionarizavimo trukmės persikerta su klinikine etika, kadangi mažinant kaštus ir trumpinant stacionarizavimo trukmę dažnai nukenčia paciento priežiūros kokybė ir taip kuriamas moralinis konfliktas. Klinikinė etika sąveikaudama su asmenine slaugytojo etika kuria konfliktą aplink paciento kančias – pacientui dažnai tenka patirti bereikalingas skausmingas procedūras tik todėl, kad to reikalauja protokolas ar gydymo įstaigos statusas. O asmeninės etikos pažeidimas egzistuoja dėl beprasmių sprendimų, nerealių vilčių ir perteklinės ar nereikalingos komunikacijos tarp skirtingų švietimo lygmenų [17,18,19,39,35,50,72].
Autorė Mary Moffat (2014) įvardijo faktą, jog profesionalios sveikatos priežiūros specialistams nelieka nieko kito, jie tiesiog privalo prisitaikyti prie tokio vienodą galią turinčio, bei tarpusavyje prieštaraujančio etinio požiūrio [49]. Tarkim, jei organizacijos prioritetuose advokatavimas pacientui (atstovamimas paciento interesams) yra viršesnis, o asmeninė darbo etika yra menkinama, tuomet slaugytojų apmaudas, pyktis ir prieštaringi jausmai gali užsitęsti. Arba, vertinant iš klinikinės etikos pusės, kai sveikatos priežiūros planas yra taikomas beviltiškam pacientui, o vedama
dokumentacija, bei informacija teikiama artimiesiems yra teikianti klaidingą viltį, tuomet profesijonalių slaugytojų vertybės bunka ir silpsta.
Kokybiniai moralino distreso tyrimai atskleidė, kad moralinis distresas yra išreiškiamas per frustraciją, pyktį, kaltės jausmą, fizinius simptomus, ir/ar nerimą dėl grėsmės asmens moraliniam sąžiningumui [7,29]. Būtent ši unikali moralinė grėsmė atvaizduoja kompromiso suvokimą, kaip reikalavimą asmens pamatinėms vertybėms ir profesiniams įsipareigojimams, kuris šią sąvoką atriboja nuo kitų, tokių kaip emocinis išsekimas, užuojauta, nuovargis ir potrauminis streso sutrikimas [23].
Slaugos specialistai pažymi, kad jaučia moralinį distresą tuomet, kai patiria sąžinės graužatį iškilus vidiniam konfliktui tarp jų pačių įsivaizduojamos optimalios slaugos proceso ir realybės, kuomet jie nepajėgūs suteikti daugiau priežiūros nei jau suteikė.
Autoriai Austin W., Rankel M. ir kt. (2003), bei M.C.Corley (2002) kaip priežastis dėl kurių sveikatos priežiūros slaugos specialistai gali patirti moralinį distresą, įvardija personalo trūkumą, sveikatos priežiūros specialistų nekompetencija arba tam tikrus organizacijos apribojimus [8,16].
Moralinis distresas yra patirimas ir tuomet, kai personalo skaičius yra toks mažas, kad pagalba ir paciento slauga yra nepilnavertė, o tai yra neteisinga pacientų atžvilgiu. Visa tai nepadeda tinkamai padėti pacientams ir pasiekti pastebimų moraliniu požiūriu geidžiamų rezultatų. Kalvemark ir kt. (2004) pabrėžė, kad sveikatos priežiūros personalas patiria stresą ne tik tada, kai instituciniai apribojimai neleidžia jiems veikti pagal jų moralinių įsitikinimų (nuostatų) sistemą, bet taip pat, kai jie veikdami vadovaujasi savo sąžine susikirsdami su įstatymais ar reikalavimais [38]. Taigi moralinį distresą sukelia specialistų negalėjimas veikti pagal savo vertybes bei moralines nuostatas.
Autoriai Weigand D. L. ir Funk 2012 metais analizavę klinikines situacijas sukeliančias moralinį distresą pažymėjo, jog dažniausiai pasitaikantys simptomai kaip patiriamo moralinio distreso atsakas ir pasekmė yra: pyktis, nerimas, depresija, pasibjaurėjimas, kaltė, liūdesys ir įtampa [74].
Epstein E.G. ir Hamric A.B. (2009) analizavę moralinio distreso raišką, ir moralinių nuosėdų kaupimąsi įvardijo faktą, kad neigiami simptomai tokie kaip pyktis, įsibauginimas, bejėgiškumas ir niokojančios aplinkos sąlygos (pvz. neefektyvus paciento interesų atsovavimas, riboti slaugos ištekliai ir atsiribojimas nuo esamos situacijos) nulemia tai, kad neišspręstas moralinio distresas paveikia ne tik paciento slaugą, ligoninės efektyvumą, bet ir asmeninę karjerą. Taip pat pažymėjo, jog verkimas, apetito praradimas, nemiga, košmarai, diarėja, galvos skausmai, širdies ritmo sutrikimas ir vėmimas yra galimas psichologinis ir fiziologinis atsakas į patirtą moralinį distresą. Autoriai ypač akcentavo, jog neišspręstas moralinis distresas gali pasireikšti savęs kaltinimu, abejojimu savimi, nusivylimu, arba savo vertės praradimu [23].
M.C. Corley akcentavo, jog sveikatos priežiūros specialistams siekiant susidoroti su minėtais simptomais yra švaistomi asmeniniai resursai, užsisklendžiama nuo kitų ir užsiimama savigyda
medikamentais ar alkoholiu. Ilgai veikiant moralinėms nuosėdoms mažėja slaugytojo ir paciento tarpusvio sąveika, trumpėja realiai dirbamos valandos arba paliekama darbo vieta [16].
1.1.2. Tyrimai analizuojantys moralinį distresą sveikatos priežiūroje
Pirmasis atliktas tyrimas gretima moraliniam distresui tema buvo atliktas keturiose Europos šaliyse (Estijoje, Lietuvoje, Olandijoje ir Vokietijoje) 2011 metais tiriant socialinių darbuotojų kasdieniniame darbe kylančias moralines dilemas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad socialiniai darbuotojai neretai susiduria su įvairiomis moralinėmis dilemomis. Šios dilemos kyla palaikant santykį su klientais ir su institucija, kurioje dirbama, taip pat dėl valstybės socialinės apsaugos sistemos ribotumų. Spręsdami moralines dilemas, socialiniai darbuotojai yra linkę nusižengti savo asmeniniams įsitikinimams bei taisyklėms vardan santykio su klientu. Jie pasirenka atstovauti klientui, o ne institucijai ar darbdaviui. O klientų problemoms spręsti pasitelkia netgi asmeninius išteklius, kai neturi vilties, kad problemas gali veiksmingai spręsti valstybės socialinės apsaugos sistema [6].
Janet Sirilla 2014 metais atliko moralinio distreso tyrimą naudodama AB. Hamric moralinio distreso klausimyną. Aplausoje dalyvavo universitetinio centro 338 slaugytojai dirbantys intensyviojoje, perioperacinėje terapijoje ir atliekantys procedūras. Slaugytojams buvo nustatytas žemas ir vidutinis moralinio distreso lygis, kaip emocinio išsekimo rezultatas galintis įtakoti perdegimą [70].
Birjand‘o universitetinėse Imam Reza ir Valiar ligoninėse buvo tyrinėtas moralinio distreo ir profesinio streso ryšiai. Apklausti chirurginio, intensyviosios terapijos, pediatrijos, skubiosios pagalbos it kiti slaugytojai. Gauti gasdinantys rezultatai. Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad slaugytojai patyriantys vidutinį moralinį distresą nenorėjo likti slaugos profesijoje [].
Brazilijoje mokslininkai Devos Barlem ir kt. atliko A.B. Hamric moralinio distreso anketos validizavimą. Studijos metu nustatyta, kad tirtoje gydymo įstaigoje aukščiausią moralinio distreo raiška nustatyta susidūrus su kolegų kompetencijos stoka [12].
Ruth D. Piers, Magali Dewite ir kt. atliko moralinio distreso tyrimą trijose Belgijojos ilgalaikės slaugos klinikose. Bvo nustatyta, kad moralinį distresą įtakoja perdegimas, o perdegimą – moralinis distresas [19].
1.1.3. Instrumentai moraliniam distresui sveikatos priežiūros sistemoje
įvertinti
M. C. Corley nuo 1994 iki 1997 m. atliko metodologinį tyrimą, kurio metu buvo išvystyta ir įvertinta moralinio išsekimo skalė (MDS).Moralinio distreso sindromo išvystymas buvo paremtas A. Jameton (1984, 1992, 1993) moralinio distreso konsepcija, House'o ir Rizzo vaidmens konflikto teorija ir Rokeach'o vertės ir vertybių sistemos teorija.
Vaidmenų (rolių) teorijai ir vertybių koncepcijai (idėjai) būdingas bendras bruožas yra autonomija - gebėjimas pasielgti taip, kaip asmens manymu turėtų būti pasielgta, arba išlaikant atsakomybės ir galimybės pusiausvyrą. Slaugytojai paprastai turi daugiau atsakomybės negu įgaliojimų. Be to, pastangos įtikti dvivaldystei - gydytojams, duodantiems nurodymus dėl paciento slaugos (priežiūros) ir administratorių, mokančių slaugytojams atlyginimą - apsunkina įgalinimų-atsakomybės pusiausvyrą, kuris turėtų atspindėti slaugytojų profesinį kelrodį "daryti tai, kad yra geriausia pacientui". Taigi, slaugytojo profesinį autonomiškumą galima suvokti kaip įvairiais būdais bandomą užvaldyti ligoninės administratorių ir gydytojų, ar netgi kitų slaugytojų [16].
Nuo 1994 iki 1997 metų M.C.Corley panaudojo metodinio dizaino procesą mokslinio distreso skalės (MDS) vystymui ir vertinimui bei tyrė moralinio distreso poveikį priimtiems sprendimams mesti slaugytojo darbą. Anketos elementų atspindinčių moralines problemas buvo ieškoma peržiūrint tyrimų apie ligoninės aplinkoje esančius institucinius suvaržymus rezultatus, galinčius sukelti moralines problemas, bei vykdant interviu tipo slaugytojų apklausas JAV ligoninėse. Situacijos buvo pateiktos naudojant 5 atsakymų formą moralinio išsekimo lygiui įvertinti, nuo "truputį/beveik niekada" (1) iki "labai" (5). Respondentams, nesusidūrusiems su konkrečia moraline problema buvo nurodyta nežymėti nieko.
Mokslininkė A.B. Hamric 2012 metais M.C.Corley ir kt. sukurtą moralino distreso intensyvumo lygmens nustatymo klausimyną revizavo bei patobulino. Prieš tai 39 teiginių moralinio distreso skalė (MDS) buvo supaprastinta, peržiūrint klausimų suderinamumą ir pervadinta į MDS-revised. MDS-revised skalė sudaryta iš 21 moralinius konfliktus sukeliančios situacijos. Teiginio atsakymų vertinimas padalintas į dvi dimencijas: dažnumo ir įtampos lygio vertinant nuo 0 iki 4 balų. Tuo tarpu galutinio rezultato vertinimas vykdomas atliekant šių dviejų rezultatų daugybą – taip siekiant išvengti neteisingos interpretacijos kai specialistas savo praktikoje nėra susidūręs su moraliai skausminga situacija, tačiau mano, jog ši sukeltų įtampą. Vertinimo balų 21 teiginio sistema nuo 0 balų iki 336 - kuo didesnė balų suma tuo aukštesnis moralinio distreso lygis.
1.1.4. Moralinio distreso valdymas
Moralinis distresas slaugytojų darbe yra plačiai nagrinėjama tema pasaulyje. Amerikos intensyviosios terapijos slaugytojų asociacija (American Association of Critical Care Nurses) 2005 metais moralinį distresą paskelbė prioritetine problema ir 2006 metais sukūrė „the 4 A’s“ (ASK, AFFIRM, ASSESS, ACT) strategiją, kuri buvo skirtą moraliniam distresui identifikuoti bei įveikti ir yra tinkama ne tik intensyviosios terapijos slaugytojams [24].
Klausk (Ask)- slaugos lyderiai turi stebėti, ar neatsiranda moralinio distreso požymių komandoje ir jei nežino, paklausti. Peržiūrėkite moralinio distreso apibrėžimą ir simptomus ir paklausti savęs, ar tai, ką jaučia yra moralinė kančia. Ar jūsų kolegos taip pat stebi moralinio distreso požymių? Tikslas yra nustatyti, kad moralinis distresas yra.
Tvirtink (Affirm)- Patvirtinkite savo jausmus apie šią problemą. Kokio situacija kelia grėsmę jūsų moraliniam vientisumo yra grėsmė? Kaip galėtumėt ir turėtumėte elgtis? Po darbuotojų jausmų patvirtinimo, kad jie jaučia moralinį distresą lyderio profesinė pareiga yra sprendžiant patvirtintas problemas veikti etiškai.
Vertink (Assess)- įvertinti problemos mastą kuri sukelia darbuotojui moralinį distresą. Kokia yra rizika ir nauda imtis veiksmų siekiant sumažinti moralinę įtampą, kokios yra spragos ar trugdžiai? Kas yra jūsų moralinės kančios šaltinis? Kas yra daroma dabar ir kodėl? Kas yra šios situacijos dalyviai? Ar jūs pasiruošę veikti?
Veik (Act)- tai etapas, kai vadovas pradės inicijuoti pokyčius, t.y. sukurs veiksmų planą kaip tai išspręsti, kad sumažinti moralinį distresą. Čia gali atsirasti poreikis įsitraukti etikos komitetui į ar galbūt įtraukti šeimas į sprendimų priėmimą.
Kadangi moralinis distresas viešai buvo pripažintas prioritetine problema, egzistuoja ir daugiau sukurtų moralinio distreso kontrolei skirtų strategijų ir rekomenduojamų metodų. Virginijos mokslininkai A. B. Hamric, Davis, Childress bei Epstein sudarė drąsinančią bei nuosekliai situaciją aiškinančią strategiją padedančią susidoroti su moraliniu distresu ( 3 lentele) [30, 23].
3 lentelė. Moralinio distreso sprendimų strategija
Strategija Veiksmas/vykdymas
Kalbėkite! Identifikuokite problemą, surinkite faktus, išsakykite savo nuomonę Būkite sąmoningas Žinokite su kuo jums reikia pasikalbėti ir apie ką
Būkite atsakingas Kartais mūsų veiksmai yra ne visai teisisingi, todėl būkite pasirengę priimti pasekmes, jei kartais viskas pakryptų ne taip, kaip buvo planuota. Ieškokite paramos Ieškokite kolegų, kurie palaiko jus, ar kurie pritaria moralinio distreso
Dėmesys darbo aplinkos pokyčiams
Dėmesio skyrimas darbo aplinkai duos daugiau naudos nei dėmesys tik į atskirą pacientą. Atminkite, kad panašių problemų yra linkę atsirasti vis daugiau. Tai ne dėl paciento, tačiau dėl sistemos, kurią reikia keisti. Dalyvaukite
moralinio distreso švietime
Dalyvaukite forumuose ir diskusijose apie moralinį distresą. Sužinokite viską, ką tik galite apie jį.
Padarykite tarpdisciplinine problema
Daugelis moralinio distreso yra priežasčių tarpdisciplininės. Slauga pati negali pakeisti darbo aplinkos. Yra būtini keli pokyčiai ir viso ligoninės skyriaus bendradarbiavimas.
Ieškokite priežasties Kokios yra jūsų moralinio distreso priežastys? Įvardinkite jas.
Plėtokite politiką Politikos plėtojimas skatinti atvirą diskusiją, tarpdisciplininį bendradarbiavimą, ir etinių konsultacijų pradžią.
Organizuokite seminarą
Mokykite slaugos personalą atpažinti moralinį distresą, nustatyti kliūtis pakeisti ir sukurti veiksmų planą.
[Šaltinis: Epstein, E.G., Delgado, S. Understanding and Addressing Moral Distress OJIN: The Online Journal
of Issues in Nursing No.3, 2010]
1.2. Vertybių tyrimai sveikatos priežiūroje
Susidomėjimas vertybėmis, būdingomis skirtingo išsilavinimo ir darbo patirties slaugytojoms, vis auga. Nors mokslinėje literatūroje yra minima daug vertybių apibrėžimų bei apibūdinimų, yra labai mažai yra specifinių vertybių apibrėžimų pritaikytų būtent slaugos specialybei. Slaugytojų kasdieninė veikla pasižymi tuo, kad jie nuolatos yra priversti prisitaikyti prie besikeičiančų profesinių aplinkybių, tokių kaip darbo krūviai, komandos narių kaitos ir bendradarbiavimo, stresinės su tiesioginiu darbu susijusios situacijos, sunkiai sergančių ir su mirtimi kovojančių pacientų slauga ir jų interesų atstovavimas. Siekiant teikti kokybišką slaugos praktiką pacientui bei jo atrimiesiems būtina turėti tvirtai suformuota vertybių sistemą. Slaugytojo veiklos efektyvumas priklauso ne tik nuo įgytų kvalifikacijų, bet ir nuo holistinės kompetencijos, kuri apima žinias, bendruosius gebėjimus, asmenybės savybes ir vertybes [2].
Vertybės – tai specifiškos mus supančio pasaulio objektų ir reikšmių charakteristikos, turinčios teigiamą reikšmę žmogui, kolektyvui, visuomenei. Objektai ir reiškiniai tampa vertybėmis tik dėl to, kad jie įtraukiami į žmonių visuomenės būties sferas. Todėl vertybės paprastai yra tokie nuo visuomenės priklausomi objektai ir reiškiniai, kurie, patenkindami kuriuos nors žmogaus poreikius bei interesus, turi teigiamos reikšmės [78].
Pats terminas „vertybė“ gali turėti ir labai plačią ir labai siaurą prasmę: noras, troškimas, malonumas, potraukis, moralinis įsipareigojimas, pomėgis, pareiga, idealas ir daug kitų pasirinkimo atvejų, kai kažkam suteikiama pirmenybė [1].
Autoriai Ričardas Butėnas ir Vilma Žydžiūnaitė nagrinėjo slaugytojų vertybes slaugytojo veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, ir teigia, jog „vertybė – ilgai trunkantis žmogaus įsitikinimas, kad tam tikras elgesio būdas ar pasiekta būsena yra asmeniškai ar socialiai daugiau priimtinas, mėgstamas. Vertybiniai įsitikinimai tarpusavyje yra susiję reikšmingais ryšiais ir egzistuoja žmogaus sąmonėje kaip hierarchinė struktūra“ [2].
Labai filosofiškai vertybes aprašė Jolita Vveinhardt: „Vertybės įprasminamos asmeniniais idealais, religiniais kanonais, profesiniais kodeksais, ideologija ir nebūtinai gali būti apmąstomos ir įvardijamos kasdienybėje [73].
Rokeach vertybę įvardija kaip, ilgalaikį įsitikinimą, kad vienoks ar kitoks pasirinktas gyvenimo būdas ir tikslas asmeniškai ir socialiai yra labiau priimtinas negu šiam priešingas elgesys ar gyvenimo tikslas [61]. Dar 1973 metais Milton Rokeach suklasifikavo žinomas vertybes į du pagrindinius tipus: terminalines (galutines) ir instrumentines (tarpines). Šia klasifikacija ligi šiol remiasi nemažai Lietuvos bei užsienio autorių.
Terminalinės vertybės autoriaus yra akcentuojamos, kaip individo pasiekimų galutiniai rezultatai, t.y. jos yra tikslai, kurių žmogus siekia per savo gyvenimą. Tuo tarpu instrumentinės arba tarpinės vertybės atspindi individo pageidaujamą elgesį ir būdus šiems gyvenimo tikslams pasiekti [1]. M. Rokeach nurodė 18 terminalinių ir 18 instrumentinių vertybių.
Vėlesniame savo straipsnyje Rokeach M. vertybes suklasifikavo į tris skirtingas grupes, kuriose sugrupuotos atitinkamai grupei naudingos vertybės: į klientus, į visuomenę ir į organizaciją orientuotos vertybės (5 pav.).
4pav. Organizacijos vertybių tipologija pagal Rokeach
[Šaltinis:Rokeach, M. The Role Of Values In Public Opinion Research, Public Opinion Quarterly, 2001]
2007-2008 metais Žymantė Jankauskienė ir Erika Kubilienė atlikusios tyrimą Lietuvoje, analizavo skirtingo amžiaus slaugos specialistų profesinę elgseną formuojančius elementus, išskyrė prioritetinius veiksnius, kurie būdingi skirtingoms amžiaus grupėms. Slaugytojų profesijos , Jauniausios amžiaus grupės respondentai (20–29 m.), kaip svarbiausią išskyrė profesinės veiklos organizavimą, priešingai nei vidurinės amžiaus grupės respondentai, todėl pradedančių slaugos specialistų profesinės veiklos pradžioje yra svarbu akcentuoti vertybes ir profesines nuostatas, kurios ateityje nulems specialisto norą įgytus gebėjimus realizuoti profesinėje aplinkoje. Taip pat jaunieji specialistai daug dėmesio skiria darbo krūviams, atsakomybės riboms bei komandiniam darbui [73].
Rempher K.J, Lasome C.M, Lasome T.J. (2003) straipsnyje skirtame išplėstinei slaugos praktikai pabrėžia, kad slaugytojai ne tik teikia sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir imasi konkrečių veiksmų, pavyzdžiui padeda pacientui gauti reikalingą sveikatos priežiūrą, užtikrina sveikatos priežiūros kokybę, gina paciento teises, todėl ypač svarbiomis vertybėmis laikomas profesionalumas, išprusimas, bendravimas, profesinis pareigingumas.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų atranka.
Tyrimas vyko 2017 metų sausio mėnesį. Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų Kardiologojos klinikoje (Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriuje), Kardiochirurgijos klinikoje (Kardiochirurgijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuje), Anesteziologijos klinikoje (Centriniame anesteziologijos, Akušerijos ir ginekologijos anestezijos ir intensyviosios terapijos, Neurochirurgijos anesteziologijos skyriuose), Intensyviosios terapijos klinikoje (Centriniame reanimacijos, Neurochirurgijos intensyviosios terapijos, Onkologijos ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuose). Tyrimo imtį sudarė visi 252 anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai dirbantys LSMUL Kauno klinikose. Grąžinti 172 užpildyti klausimynai, atsako dažnis 71 proc.
Įtraukimo į tyrimą kriterijus - anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai dirbantys stacionare.
Tyrimui parengti klausimynai buvo palikti skyrių slaugos administratorėms. Jos buvo supažindintos su tyrimo tikslais. Skyrių slaugos administratorės klausimynus įteikė savo skyriaus slaugytojoms rytinio susirinkimo metu. Skyriaus slaugos administratorės trumpai supažindino su atliekamu tyrimu ir pabrėžė, kad anketos yra anoniminės, o tyrimo rezultatai bus skelbiami apibendrintai. Dalyvavimas apklausoje yra laisvai pasirinkamas. Užpildytos anketos buvo grąžinamos tyrimo vykdytojai. Visa apklausos atlikimo tvarka buvo suderinta su LSMUL KK administracija ir gautas leidimas vykdyti tyrimą. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas (3 priedas).
Pilotinio tyrimo metu, kuris vyko 2016 m. gruodžio mėn., apklausta 30 slaugytojų. Šio tyrimo metu buvo patikrinta, ar sudaryta anketa yra suprantama respondentams, bei kiek laiko užtrunka atsakymų į klausimus pildymas. Po pilotinio tyrimo buvo atlikti nedideli klausimų formulavimo pakeitimai, bei patikrintas klausimyno patikimumas.
5pav. Tyrimo imties sudarymo schema
2.2. Tyrimo instrumentai
Anketa sudaryta remiantis prof. Hamric A.B. Moralinio distreso revizuotu klausimynu (MDS-revised). Autorė davė leidimą naudoti ir atsiuntė klausimyną, jo kodavimo ir skaičiaivimo metodikas (4 Priedas ).
Anketa išversta į lietuvių kalbą. Vertimo tikslas – pasiekti žodžių ar teiginių reikšmės ir prasmės lygiavertiškumą tarp anketos variantų lietuvių ir anglų kalba. Pirmiausia anketa iš anglų kalbos išversta į lietuvių kalbą, tuomet dar kartą į anglų ir vėl į lietuvių. Po to originalus ir išverstas variantai sulyginti eksperto bei ištaisyti neatitikimai. Anketa pritaikyta šalies kultūrai. Taip pat buvo naudoti Europos vertybių apžvalgos tyrimo klausimai bei Rokeach vertybių skalė. Anketą sudarė 36 klausimai.
Pirmasis anketos klausimų blokas skirtas moralinio distreso lygiui ištirti.
Jį sudaro 21 teiginys apie anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo darbe iškylančias situacijas, bei 2 klausimai apie slaugytojų sprendimą likti klinikinėje praktikoje. Pateiktos situacijos vertinamos pagal Likerto skalę nuo 0 iki 4 dviejose dimencijose: dažnumo (kai „0“ – niekada
neusiduriu, „4“ – labai dažnai susiduriu) ir įtampos lygio ( kai „0“ – jokios įtampos, „4“ – labai aukšta įtampa). Moralinio distreso skalės vertinimas balais nuo 0 iki 336 balų apskaičiuojamas
sudauginus dažnumo balus su įtampos lygio balais. Surinkus iki 112 balų moralinis distresas laikomas žemu, surinkus 113 – 226 balus vidutiniu, 227 – 336 balus laikomas aukštu.
Antrasis anketos klausimų blokas skirtas slaugytojų vertybinių nuostatų įvertinimui.Buvo
vertinamos terminalinės ir instumentinės vertybės naudojan Rokeach vertybių skalę.
Jis sudarytas iš Rokeach vertybių (1 – 2) ir Europos vertybių apžvalgos klausimų (3-6):
Rokeach vertybių apžvalga (1-2 klausimai) klausimai skirti įvertinti respondentų galutinių
(terminalinių) ir tarpinių (instrumentinių) vertybių prioritetus.
Rokeach vertybių apžvalgos 1-2 klausimyno teiginiai yra skirti apibūdinti slaugytojų terminalines (gyvenimo tikslas) vertybes ir instrumentalines vertybes, kurios atspindi priemones tikslams pasiekti. Rokeach vertybių apžvalgą sudaro du vertybių blokai: galutinių (terminalinių, jos atspindi pageidautiną galutinę egzistavimo būseną) – 11 vertybių ir tarpinių ( instrumentinių, jos atspindi pageidautiną elgesio būdą arba priemones tikslams pasiekti.) – 11 vertybių. Respondentų buvo prašoma suranguoti terminalines ir instrumentalines vertybes jiems pagal svarbumą nuo 1 iki 10 (1 –
labai svarbu; 10 – visai nesvarbu)
Europos vertybių apžvalgos klausimai (3 – 6 klausimas) - klausimai apie darbo vertybes.
Pagal Likert 5 balų skalę respondentams reikėjo įvertinti Europos vertybių apžvalgos klausimyno (4-6) teiginius, pažymint vieną iš penkių atsakymo variantų: „Visiškai sutinku“, „Sutinku“, „Nei sutinku, nei nesutinku“, „Nesutinku“, „Visiškai nesutinku“. Klausimyno 3-6 teiginiai skirti įvertinti slaugytojo darbo vertybes, pažymint vieną iš pateiktų teiginių.
Trečiasis klausimų blokas skirtas respondentų socialinėms demografinėms charakteristikoms įvertinti.
2.3. Tyrimo etika
Tyrimas buvo atliekamas vadovaujantis mokslinių tyrimų etikos principais ir Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Etikos kodeksu. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centras išdavė leidimą Nr. BEC- ISP (M)-28 vykdyti tyrimą (4 Priedas). Prieš atliekant tyrimą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų administracija buvo informuota bei supažindinta su vykdomo tyrimo tikslais, buvo gauti leidimai atlikti tyrimą. Visi apklausos dalyviai pasirašė informuoto tyrimo dalyvio formą. Slaugytojai turėjo teisę atsisakyti dalyvauti tyrime. Respondentų konfidencialumas buvo užtikrintas, kadangi anketa yra anoniminė, o tiriamųjų vardų, pavardžių ar adresų neklausiama. Surinkti duomenys buvo panaudoti tik apibendrinti ir tik moksliniais tikslais.
2.4. Respondentų socialinės demografinės charakteristikos
Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų patiriamo moralinio distreso vertinime dalyvavo 98,3 proc. moterų ir 1,7 proc. vyrų, todėl šiame tyrime moterų ir vyrų grupių duomenys lyginami nebuvo. Daugiau nei trečdalis (37,7 proc.) dalyvavusių apklausoje respondentų buvo 40-49 metų amžiaus grupėje, iki 30 metų amžiaus slaugytojų grupė sudarė 18,2 proc. visų apklaustųjų. Beveik trečdalis (30,2 proc.) anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų buvo įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, o baigę medicinos mokyklą sudarė 15,7 proc. Trečdalio (31,4 proc.) respondentų slaugytojo darbo patirtis buvo iki 10 metų, o 3,5 proc. darbo patirtis siekė daugiau nei 40 metų. Pusę respondentų (50,6 proc.) sudarė intensyviosios terapijos slaugytojai, 40,1 proc. anestezijos slaugytojų, o mažiausia dalis (9,3 proc.) dirbo abejose pareigose (4 lentelė).
4 lentelė. Respondentų socialinės – demografinės charakteristikos
Požymis n proc. (%) Lytis Moterys 172 98,26 Vyrai 3 1,74 Amžius ≤ 30 metų 31 18,2 30 - 39 metų 35 20,3 40 - 49 metų 65 37,7 ≥50 metų 41 23,8 Išsilavinimas Aukštasis universitetinis 52 30,2 Aukštasis neuniversitetinis 44 25,6 Aukštesnysis 48 27,9 Medicinos mokykla 27 15,7 Darbo stažas ≤10 metų 54 31,4 10 – 40 metų 112 65,1 ≥40 metų 6 3,5 Pareigos Anestezijos slaugytojai 87 50,6
Intensyviosios terapijos slaugytojai 69 40,1 Anestezijos ir intensyviosios terapijos
slaugytojai
2.5. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis „SPSS for Windows 20.0“ kompiuterine programoma. Atlikus tyrimą buvo apskaičiuotas klausimyno skalės vidinis nuoseklumas - Cronbach`o alpha koeficientas, kuris apibendrina skalės klausimų tarpusavio koreliacijas. Skalės vidinis patikimumas parodo, ar skalės klausimai matuoja tam tikrą vieną savybę. Pagal skalių vidinio patikimumo įvertinimo rekomendacijas buvo laikoma, kad skalė yra patikima, jei jos Cronbach`o alpha reikšmė > 0,5. Mūsų atlikto tyrimo Cronbach`s alpha koeficiento reikšmė yra 0,92.
Aprašomoji statistika kokybiniams kintamiesiems atlikta apskaičiuojant procentus, o kiekybiniams apskaičiuojant aritmetinį vidurkį, medianą su 95 proc. pasikliautinuoju intervalu. Reikšmių sklaidai apibūdinti pateiktas standartinis nuokrypis.
Kokybinių požymių skirstinių nepriklausomumui įvertinti naudotos požymių dažnių lentelės, skaičiuojant χ² – Chi kvadrato kriterijų, o tikimybių palyginimui buvo naudotas z kriterijus. Dviejų nepriklausomų kintamųjų skirtumas nustatytas Mano – Vitnio U kriterijumi, o trijų nepriklausomų kintamųjų – Kruskalo Voliso testu. kintamųjų tarpusavio sąsajoms įvertinti naudotas Spirmeno koreliacijos koeficientas (r). Ryšių stiprumui vertinti naudotasi V. Kasiulevičiaus ir G. Denapienės rekomendacijomis: jei r=0 tarpe stebėtų kintamųjų nėra ryšio. Jei 0<|r|≤ 0,3 yra labai silpnas ryšys, jei 0,3<|r|≤ 0,5 – silpnas ryšys, 0,5<|r|≤0,7 – vidutinio stiprumo ryšys, 0,7<|r|≤0,9 – stiprus ryšys, o jei 0,9<|r|≤1 – labai stiprus ryšys. Teigiamos koreliacijos koeficiento vertės parodo tiesioginį tiesinį ryšį, t.y., vieno požymio reikšmėms didėjant, didėja ir kito požymio vertė ir atvirkščiai – vieno požymio reikšmei mažėjant, kito požymio reikšmė taip pat mažėja. O neigiamos koreliacijos koeficiento reikšmės nurodo atvirkštinį ryšį, t.y., kai vieno požymio reikšmės didėja,tuomet kito požymio reikšmės mažėja. Tikrinant statistines hipotezes buvo pasirinkti keli reikšmingumo lygmenys statistinėms hipotezėms tikrinti: kai p>0,05 – skirtumas statistiškai nereikšmingas, kai p<0,05 – skirtumas statistiškai reikšmingas, kai p<0,01 – skirtumas labai reikšmingas.
3. REZULTATAI
3.1. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugtojų moralinio distreso
vertinimas
Vertinant anestezijos ir intensyviosis terapijos slaugytojų patiriamą moralinį distresą moralinio distreso skalės rezultatų analizė parodė, kad vidutinį moralinį distresą patyrė 18 proc. respondentų – moralinio distreso balas 154,5. Žemą moralinį distresą patyrė 82 proc. anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų - moralinio distreso balas 45,5. Aukštą moralinį distresą patyrusių respondent mūsų tyrime nebuvo.( 5 lentelė).
5 lentelė. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų moralinio distreso lygis
Moralinis distresas Slaugytojai Vidutinis balas Standartinis nuokrypis n proc.(%)
Žemas moralinio distreso
lygis 141 82 45,4 ±37,5
Vidutinis moralinio
distreso lygis 31 18 154,5 ±33,6
Bendras vidutinis
moralinio distreso balas 172 100 65 ±52,26
Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų moralinio distreso skalės vertinimas pagal amžiaus grupes, atskleidė, kad didžiausias vidutinis moralinio distreso balas 75,8 (SD = 55,2;) buvo 40-49 metų amžiaus grupėje, o mažiausias vyresnių nei 50 metų amžiaus grupėje – 54 balai (SD= 50,6;). Statistiškai reikšmingų moralinio distreso vidutino balų skirtumų amžiaus grupėse nenustatyta (p>0,05) ( 6 lentelė).
6 lentelė. Moralinio distreso vidutinis balas amžiaus grupėse
Amžiaus grupės p
≤30 m. 30-39 m. 40-49 m. ≥50m.
0 ,088 Moralinio distreso balas
± standartinis nuokrypis 61,5 ±43,9 60,3 ±73,8 75,8 ±55,2 54,5 ±50,6
Vertinant slaugytojų moralinio distreso lygį nustatyta, kad dažniausiai vidutinį moralinį distresą patyrė 40-49 m. amžiaus grupės slaugytojai lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, tačiau dėl mažo imties tūrio grupėse skirtumas nėra patikimai reikšmingas (p>0,05) ( 7 lentelė).
7 lentelė. Slaugytojų moralinio distreso lygis priklausomai nuo amžiaus Amžiaus grupės x2 p Moralinis distresas ≤30 m. 30-39 m. 40-49 m. ≥50 m. 5,331 0,149 n proc.(%) n proc.(%) n proc.(%) n proc.(%)
Žemas 28 19,9 29 20,6 48 34 36 25,5
Vidutinis 3 9,7 6 19,4 17 54,8 5 16,1
Tyrimo rezultatai rodo, kad anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų moralinio distreso lygio skirstiniai pagal išsilavinimą statistiškai reikšmingų skirtumų neturi (visose grupėse p>0,05), tačiau moralinio distreso lygis išsilavinimo grupėse skyrėsi. Tirtose grupėse dažniau nustatytas vidutinis moralinis distresas slaugytojams turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą , tuo tarpu žemas moralinis distresas nustatytas baigusiems medicinos mokyklą ( 8 lentelė).
8 lentelė. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų moralinio distreso lygis priklausomai nuo išsimokslinimo. Moralinis distresas Aukštasis universitetinis Aukštasis neuniversitetinis/ Aukštesnysis Medicinos mokykla p
n=172 n proc.(%) n proc.(%) n proc.(%)
Žemas 40 28,4 79 56 22 15,6
0,482
Vidutinis 12 38,7 14 45,2 5 16,1
Vertinant anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų moralinio distresą ir jo lygį priklausomai nuo darbo stažo darbo stažą, nustatyta, kad didžiausias moralinio distreso balų vidurkis (68,9, SD = 49,5) buvo beveik trečdalio (31,4 proc. n=54) respondentų turinčių mažesnį nei 10 metų slaugytojo darbo stažą. Mažiausias moralinio distreso lygio balų vidurkis (22,3, SD = 9,7) nustatytas 3,5 proc. (n=6) respondentų turinčių didesnį nei 40 metų slaugytojo darbo stažą. Statistiškai reikšmingai skyrėsi moralinio distreso lygio skirstiniai tarp didžiausią darbo stažą turinčios grupės ir mažiausią pagal Kruskal-Wallis testo porinį grupių palyginimą (p<0,05) ( 9 lentelė).
9 lentelė. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų moralinio distreso lygis priklausomai nuo darbo stažo
Moralinis distresas Darbo stažas p
≤10 m. 11– 40 m. ≥ 40 m. Žemas n 44 91 6 0,505 proc.(%) 31,2 64,5 4,3 Vidutinis n 10 21 - proc.(%) 32,3 67,7 - Bendras vidutinins balas 68,9 65,4 22,3* 0,042
*p<0,05 – lyginant bendrą vidutinį balą su <10 m. grupės bendru vidutiniu balu.
Moralinio distreso vertinimas priklausomai nuo skyriaus atskleidė, kad slaugytojai dirbantys intensyviojoje terapijoje satistiškai reikšmingai dažniau patiria didesnį moralinį distresą (vidutinis moralinis distresas nustatytas 24,1proc. slaugytojų) lyginant su dirbančiais anesteziologijoje (8,7proc.). 25 proc. slaugytojų dirbančių ir anesteziologijojs ir intensyviosios terapijos skyriuose taip pat patyrė vidutinį moralinį distresą, tačiau šis skirtumas, lyginant su dirbančiais tik anesteziologijoje ir tik intensyviojoje terapijoje, dėl mažo respondentų skaičiaus nėra statistiškai patikimas (p>0,05) (10 lentelė).
Paskaičiavus šansų santykį nustatyta, kad dirbantiems intensyviojoje terapijoje 3,34 karto padidėja šansas patirti vidutinį arba aukštą moralinį distresą nei dirbantiems anesteziologijoje (šansų santykio 95proc. pasikliautinas intervalas (1,27; 8,82;)
10 lentelė. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų moralinio distreso vertinimas priklausomai nuo profilio Moralinis distresas Anestezijos slaugytojai Intensyviosios terapijos slaugytojai Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai p
n proc.(%) n proc.(%) n proc.(%)
0,054
Žemas 63 44,7 66 46,8 12 8,5
Vidutinis 6 19,4 21* 67,7 4 12,9
*p<0,05 reikšmingai skiriasi lyginant su anestezijos slaugytojais
Tyrimo duomenys atskleidė, kurios situacijos anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojams sukelia didžiausią moralinį distresą. Nustatyta, kad slaugytojai dažniausiai patiria žemą ir vidutinį moralinį distresą susidūrę su terapiniu, su atstovavimu paciento interesams, bei pastebėjus kolegų ir savo pačių kompetencijos stoką. Paciento autonomijos nepaisymo situacijos slaugytojams kėlė mažiausią moralinį distresą.
