LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Indrė Kriščiūnaitė
MERGINŲ INFORMUOTUMAS APIE ULTRAVIOLETINĖS SPINDULIUOTĖS
POVEIKĮ SVEIKATAI BEI SĄSAJOS SU DEGINIMOSI ELGSENA
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)
Mokslinė vadovė Dr. Jolita Kirvaitienė
MERGINŲ INFORMUOTUMAS APIE ULTRAVIOLETINĖS SPINDULIUOTĖS POVEIKĮ SVEIKATAI BEI SĄSAJAS SU DEGINIMOSI ELGSENA
Indrė Kriščiūnaitė
Mokslinė vadovė dr. Jolita Kirvaitienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Kaunas; 2014. 79p.
Tyrimo tikslas. Įvertinti merginų informuotumą apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai bei sąsajas su deginimosi elgsena
Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2013 - 2014 m. Tyrime dalyvavo Kauno kolegijos Medicinos fakulteto I ir II kurso studentės. Iš viso buvo išdalinta 580 anketų. Duomenys analizuoti naudojant SPSS 20.0 programa, lyginant studenčių deginimosi saulėje įpročius, soliariumų naudojimo ir požiūrio bei žinių apie ultravioletinius spindulius kintamuosius pagal χ2 kriterijų. Skirtumas statistiškai reikšmingas, kai pasikliovimo lygmuo p<0,05. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa.
Rezultatai: 68,1 proc. studenčių nuomone saulės spinduliai gali sukelti akių pažeidimus - kataraktą. Merginos turinčios jautresnę I-II odos tipą teigia, kad saulės spinduliai sukelia ne tik odos, tačiau ir akių pažeidimus 75,8 proc. Didžioji dalis merginų 67,8 proc.teigė, kad oda raukšlėjasi saulės poveikyje. Statistiškai reikšmingai dažniau I-II odos tipo merginų 89,6 proc. teigė, kad daugėja raukšlių odoje deginantis soliariume negu mažiau jautrią odą turintis III-IV odos tipas. Apie odos senėjimą saulės poveikyje I-II ir III-IV odos tipų merginos teigė, kad saulė mažina odos elastingumą ir spartina senėjimą 87,9 ir 87,1 proc. pigmentinės dėmės suvokiamos kaip neigiamas veiksnys ir 68,1 proc. merginų teigė, kad būtent saulės poveikyje atsiranda įvairūs pakitimai odoje. Statistiškai reikšmingai dažniau III-IV odos tipų merginų 7,1 proc.teigė, kad soliariumo spinduliai nekenksmingi odai. Daugiau nei du trečdaliai merginų apsaugai nuo saulės nešioja galvos apdangalą 68,3 proc. Dažniau merginos nesaugo savęs nuo ultravioletinės spinduliuotės poveikio odai 66,1 proc. I-II odos tipą turinčios merginos trumpiau būna saulėje (p<0,05) nei III-IV odos tipo merginos 82,4 proc, tačiau 2,75 karto dažniau I-II odos tipą turinčios merginos 6,6 proc. teigė, kad vasarą beveik nebūna saulėje arba būna mažiau nei 30 minučių, nei III-IV odos tipo merginos 2,4 proc., tačiau atsižvelgant į nudegimų dažnį 68,8 proc. (p < 0,05) merginų deginasi dažnai arba kartą per savaitę prie ežero negu merginos pajūryje
merginų teigia žinančios, kad akiniai nuo saulės apsaugo akis, tačiau penktadalis (22 proc.) respondenčių juos nešioja tik dėl įvaizdžio.Merginos saugosi nuo ultravioletinės spinduliuotės poveikio priklausomai nuo to, iš kokių informacijos šaltinių gaunama informacija. Žinios, gautos iš interneto, priverčia 79,6 proc. merginų imtis atitinkamų apsaugos priemonių, spauda įtakojo 52,2 proc., televizija – 50,9 proc. respondenčių. Visų ištirtų respondenčių, daugiau nei trečdalis (33,9 proc.) merginų, norėdamos atrodyti geriau, kreipia dėmesį į soliariumų teikiamas nuolaidas, o likę du trečdaliai (66,1 proc.) renkasi soliariumus, nekreipdamos dėmesio į teikiamas nuolaidas. Išvados: Merginos turinčios informacijos apie UV spinduliuotę yra linkusios keisti savo deginimosi elgsenos įpročius sveikatos atžvilgiu, tačiau dalis tiriamųjų stokoja žinių, ir elgsenos nekeičia deginantis saulėje, ateityje deginimosi intensyvumas gali sukelti lėtines ligas.
GIRLS ' AWARENESS ABOUT THE HEALTH EFFECTS OF EXPOSURE TO ULTRAVIOLET RADIATION AND TO INTERFACE WITH THE BEHAVIOUR OF THE SUN
Indrė Kriščiūnaitė
Scientific Director dr. Jolita Kirvaitienė
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of medicine, Faculty of Public health, environmental and occupational medicine cathedral.
Kaunas; 2014. 79p.
The purpose of the investigation. To assess the effects of exposure of ultraviolet radiation, to the young women's awareness of health and interfaces with tanning behaviors.
Methodology of the Study. Study was carried out in 2013-2014 in the study participated I and II course women of Kaunas College of Medicine faculty. A total of 580 questionnaires were handed out. Data analysed using SPSS program 20.0, comparing female students tanning in the Sun habits, attitudes and the use of ultraviolet rays, according to the knowledge of the variables of x2 criteria. The difference statistically significant when the confidence level p < 0,05. A questionnaire - based survey method to anonymous access.
Results: 68,1 percent of the female students think, that sun's rays can lead to cataracts-ocular lesions. Girls having more sensitive skin type I-II argues that the sun's rays causes not only the skin, but also violations of eyes 75,8 percent. The most part of girls 67,8 percent claimed that skin wrinkling sun effecting. Statistically significant more often I-II type of skin girls 89,6 percent said that a growing number of wrinkles in the skin scorching solarium than less sensitive skin with skin type III-IV. About the ageing of the skin of the Sun effecting I-II and III- IV skin types girls claimed that the Sun reduces the elasticity of the skin and accelerates the ageing 87,9 and 87,1 percent pigmented spots seen as a negative factor and 68,1 percent of girls said, that a variety of lesions in the skin appears in effecting the sun. Statistically significantly more frequent III-IV types of skin of the girls 7,1 percent said that the solarium rays harmless to the skin. More than two-thirds of the girls use head wears for safety from sun 68,3 percent. More common for girls not to protect themselves from ultraviolet radiation to the skin 66,1 percent. I-II skin type of girls less often stay in the sun (p < 0,05) nor III- IV skin type of girls 82,4 percent, but 2,75 once more I-II type girls 6,6 percent said that in the summer is nearly absent in the sun or are less than 30 minutes nor III- IV skin type of girls 2,4 percent,
2,8 significantly more often tanning by the sea 48,8 percent, than those that live in the small town 17,1 percent. The vast majority of (86,9 percent) of girls say they know that sunglasses protect the eyes, however, one-fifth (22 percent). respondents wears them only because of the image. Girls protect themselves from ultraviolet radiation exposure, depending on the information received, from the sources of information. The knowledge obtained from the Internet, forcing 79,6 percent of the girls take appropriate protective measures, the press influenced 52,2 percent, TV - 50,9 percent respondents. All tested respondents, more than a third (33,9 percent) of girls, in order to look better, pay attention to the provision of discounts at the Sun tanning centre’s, and the remaining two-thirds (66,1 percent) prefer the solar centre’s, without paying the attention to the discounts.
Conclusions: Girls with information about UV radiation are likely to change their behaviour and habits of the tanning in relation to the health, but part of them are lack of knowledge, and does not change the behaviour of tanning in the sun, in the future Sun's intensity can lead to diseases. Keywords: students, tanning habit, ultraviolet radiation, sunbeds.
PSO – pasaulio sveikatos organizacija SCLE – apyūmė raudonoji vilkligė DLE – disko formos raudonoji vilkligė BCC – bazalinės ląstelių karcinomos SCC – suragėjusių ląstelių karcinomos ACLE – ūmi raudonoji vilkligė
LET – ištinusi raudonoji vilkligė SLE –paprastoji raudonoji vilkligė CLE – raudonoji vilkligė
UVI- ultravioletinės spinduliuotės indeksas MED - minimali eritemą sukelianti dozė JAV- Jungtinės Amerikos Valstijos UV- Ultravioletinės bangos
UVA - ultravioletinė spinduliuotė A UVB - ultravioletinė spinduliuotė B UVC - ultraviletinė spinduliuotė C DNR - deoksiribonukleorūgštis
HEM - žmogaus epidermio melanocitų ląstelės UVR - ultravilletinė radiacija
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Ultravioletinės spinduliuotės sąsajos su sveikata ... 11
1.1.1. Natūralios ultravioletinės spinduliuotės poveikis sveikatai ... 11
1.1.2. Dirbtinės ultravioletinės spinduliuotės poveikis sveikatai ... 18
1.2. Jaunimo informuotumo apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai sąsajos su deginimosi elgsena ... 22
1.2.1. Informuotumas apie natūralios ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai bei deginimosi įpročiai ... 22
1.2.2. Apsauga nuo ultravioletinės spinduliuotės ... 24
2. TYRIMO METODIKA ... 28
2.1.Tyrimo eiga ... 28
2.2.Statistinis duomenų vertinimas ... 30
2.3.Tyrimo kontingentas ... 31
3. REZULTATAI ... 32
3.1. Kauno kolegijos Medicinos fakulteto merginų informuotumas apie ultravioletinę spinduliuotę . 32 3.2. Kauno kolegijos Medicinos fakulteto merginų elgsena veikiant ultravioletinei spinduliuotei .... 41
3.3. Kauno kolegijos Medicinos fakulteto merginų informuotumo apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai sąsajos su deginimosi elgsena ... 48
REZULTATŲ APTARIMAS ... 58
IŠVADOS ... 62
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 64
LITERATŪRA ... 66
ĮVADAS
Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) įvertinimą daugiau kaip 20 proc. susirgimų katarakta atvejų gali būti dėl ultravioletinės spinduliuotės poveikio, ypač valstybėse arti pusiaujo. Didėjantis žmonių aktyvumas lauke ir pasikeitusi deginimosi elgsena yra per ilgo buvimo saulėje priežastis. Mokslinių tyrimų išvadomis nustatyta, daugiau kaip 90 proc. nemelanominio odos vėžio konstatuojama I ir II tipo odą turintiems žmonėms. Manoma, kad odos vėžys retesnis tarp tamsiaodžių žmonių, tačiau ultravioletiniai spinduliai UV jiems pavojingi poveikiu akims ir imuninei sistemai [48, 77].
PSO po atliktų tyrimų, susijusių su dirbtinės ultravioletinės spinduliuotės poveikiu sveikatai, prieita išvados – soliariumuose deginimuisi naudojamos lempos tokios pat pavojingos kaip ir rūkymas. PSO ekspertai, išnagrinėję pastarųjų metų tyrimų rezultatus, įvertino vėžio grėsmės faktorius ir priskyrė ultravioletinių spindulių šaltinius prie didžiausios vėžio pavojaus kategorijos kartu su alkoholiu, cigaretėmis ir asbestu. Tarptautinės vėžinių susirgimų tyrimo agentūros (IARC) atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad rizika susirgti odos vėžiu padidėja 75 proc. asmenims, kurie naudojasi soliariumu iki 30 m. amžiaus [75]
Ultravioletiniai spinduliai gali paskatinti nepageidaujamas organizmo reakcijas, pradedant odos bėrimais, paraudimais, baigiant didesniais sveikatos sutrikimais. Moksliniuose tyrimuose nustatomas vienas iš vėžio rizikos veiksnių yra ultravioletiniai spinduliai, įtakojantys odos vėžio išsivystymą, ir tai laikoma, vienu iš svarbiausių veiksnių, sąlygojančių odos vėžio ir odos melanomos atsiradimą [12, 38]. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1800 naujų odos vėžio atvejų, iš jų 2/3 moterims ir 1/3 vyrams [47]. Pirmos stadijos navikas odoje nustatomas 80 proc., antros stadijos – 16 proc. susirgusiųjų odos vėžiu. Odos vėžio paplitimo tendencija dažnesnė tarp senyvo amžiaus žmonių – tarp moterų dažniau, negu vyrų. Odos vėžio atvejų daugėja, tokia situacija susijusi su žmonių neatsakingumu deginantis jaunystėje, nes senyvi žmonės pajaučia susirgimus, dėl gyvenimo trukmės ilgėjimo, o spindulių dozė kaupiasi per visą gyvenimą odoje, todėl ši tendencija rodo, neatsakingą deginimąsi jaunystėje - vaikystėje. Odos melanomos susirgimų 2011metų duomenimis užfiksuotas 351 atvejis, iš jų 230 moterims. Kitų odos piktybinių navikų fiksuojama – 2484 atvejai [5, 57].
Sergamumas odos vėžiu pastaruoju metu sparčiai didėja visame pasaulyje. Literatūroje gausu nuorodų apie pasaulinę odos vėžio epidemiją – pernai vien Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) visomis odos vėžio formomis sergančių žmonių užregistruota daugiau kaip 0,4 proc.
visų šalies gyventojų. Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas tampa vienomis iš aktualiausių onkologijos ir dermatologijos problemų, kadangi ankstyvose stadijose pavyksta išgydyti daugiau kaip 97 proc. pacientų. Pagal onkologinių ligų centro statistiką, susirgimai odos vėžiu, nuo 1978 m. iki 2009 m. padidėjo 3,7 karto [20]. Atliktas tyrimas apie merginų informatyvumą susijusį su ultravioletine spinduliuote ir poveikį sveikatai, nėra plačiai nagrinėta Lietuvoje, bet ši tema aktuali tiek Lietuvai, tiek pasauliui.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: Įvertinti merginų informuotumą apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai bei sąsajas su deginimosi elgsena.
Uždaviniai:
1. Įvertinti Kauno kolegijos Medicinos fakulteto merginų informuotumą apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai.
2. Išanalizuoti Kauno kolegijos Medicinos fakulteto studenčių deginimosi elgseną.
3. Įvertinti Kauno kolegijos Medicinos fakulteto merginų informuotumo apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai sąsajas su deginimosi elgsena.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Ultravioletinės spinduliuotės sąsajos su sveikata 1.1.1. Natūralios ultravioletinės spinduliuotės poveikis sveikatai
Saulė yra pagrindinis ultravioletinių spindulių, pasiekiančių žemę šaltinis. Ultravioletinė spinduliuotė, tėra tik siaura elektromagnetinės spinduliuotės dalis, pasiekiančios žemę. Ši spinduliuotė yra suskirstoma pagal bangos ilgį. Spinduliuotė, kuri yra priskiriama ultravioletinei spinduliuotei yra bangos ilgio, kuris svyruoja nuo 40 nm iki 400 nm. Visas elektromagnetinių bangų spektras pateikiamas 1 paveiksle.
1 pav. Elektromagnetinių bangų spektras su išryškinta ultravioletinė spindulių gama UVA, UVB, UVC bangos ir jų spindulių ilgiai (nm) [8]
Ultravioletinės spinduliuotės apimamas spektro plotis yra nuo 40 iki 400 nm, kuris padalinamas į trupmpąsias UV (ultravioletines) bangas (40–190 nm), tolimąsias UV (ultravioletines) bangas (190–220 nm), Ultravioletinė spinduliuotė C (UVC - 220 –290 nm), Ultravioletinė spinduliuotė B (UVB 290 –320 nm) ir Ultravioletinė spinduliuotė A (UVA -
320 – 400 nm) iš kurių pastarieji yra mediciniškai svarbūs. Yra du skirtingi UVA spinduliuotės potipiai – trumpųjų bangų UV (320–340 nm) ir ilgųjų bangų UV (340–400 nm) [55]. W. B.Grant 2012 m. nustatė, kad UVB apšvita, gali būti rizikingas veiksnys susirgti lūpų vėžiu asmenims dirbantiems lauko darbus [13, 26].
Elektromagnetinės bangos sugeriamos išoriniuose žmogaus kūno sluoksniuose ir todėl jų biologinis poveikis daugiausia apsiriboja oda ir akimis, tačiau gali padaryti ir sisteminį poveikį. Skirtingų bangos ilgių spinduliuotės daro skirtingą poveikį sveikatai. Jis priklauso nuo to, kurioje odos ar akies dalyje spinduliuotė sugeriama, bei nuo konkretaus sąveikos tipo: ultravioletiniame diapazone dominuoja fotocheminis poveikis, o infraraudonajame – šiluminis [10].
Apytiksliai visų 95 proc. UV spindulių sugeriama atmosferoje, likę 5 proc. UV spindulių yra tik UVB bangos ilgio (290–320nm) ir pasiekia žemę. Kiekis ultravioletinės spinduliuotės, kuriuo gali pasiekti žmogaus odą, priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių: Paros valandos. Beveik 1/3 visos UV spinduliuotės, pasiekiančios žemę yra tarp 11:00 ir
13:00 valandų, tuo tarpu nuo 09:00 iki 17:00 žemę pasiekia 3/4 galimos spinduliuotės. Metų laiko. Intensyvesni UV spinduliai tampa vasarą. Tačiau kuo arčiau judama link
pusiaujo, tuo intensyvumas mažiau priklauso nuo sezoniškumo.
Atstumo nuo pusiaujo. UV spindulių kiekis, krentantis į žemę mažėja, tolstant nuo pusiaujo.
Aukščio. Žmogus lengviau nudega, būdamas didesniame aukštyje, dėl didesnio UV spindulių intensyvumo.
Debesuotumo. Priklausomybė nuo debesų gali kisti. Vieni debesys mažina UV spinduliuotę, kiti atspindi ją, kas padidina spindulių intensyvumą. Tačiau būtina arkreipti dėmesį, kad UV spinduliai gali būti intensyvūs ir debesuotą dieną.
Paviršių atspindys. UV spinduliai gali atsispindėti nuo blizgių paviršių, kaip kad vanduo, sniegas, stiklas. Toks atspindys padidina UV spindulių kiekį, kurį gali gauti žmogus. Atmosferos sąlygos. Ozonas aukštesniuose atmosferos sluoksniuose puikiai filtruoja UV
spinduliavimą. Tačiau kur ozono sluoksnis mažesnis, toje vietoje UV spinduliuotė – intensyvesne [14, 39, 64].
Žemė yra nuolat veikiama saulės elektromagnetinio spektro. Maždaug 5 proc., spinduliuojamos energijos iš saulės yra ultravioletinio diapazono, kurį sudaro bangos ilgis,
trumpesnis, nei matomo spektro ir ilgesnis nei rentgeno spinduliai. Taip pat reikia atsižvelgti, kad saulės aukštis priklauso nuo metų dienos, geografinės vietovės (platuma ir ilguma). Metinis UVR ( ultravioletinė radiacija) srautas mažėja, tolstant nuo pusiaujo. Ramus vanduo atspindi tik apie 5 proc. ultravioletinių spindulių, o neramus vanduo atspindi 20 proc. ultravioletinių spindulių. Ultravioletinė spinduliuotė lengvai prasiskverbia per vandenį, todėl mažai apsaugo nuo nudegimo. Daugelis ligų yra susijusios su ultravioletinių spindulių kiekiu, tenkančiu organizmui. Spinduliams kaupiantis žmogaus organizme, gali išsivysti lėtinės ligos [70, 74]. Daugiau nei 99 proc. saulės spindulių suaugusiems asmenims absorbuoja priekinės akies struktūrą, todėl UV spinduliai sąlygoja kataraktą ar geltonosios dėmės degeneraciją, sparninę plėvę, fotodermatitą ir aplink akis odos vėžinius susirgimus [1, 70].
L. Helen ir kt. mokslininkai (2011) Australijoje atlikę tyrimus nustatė, kad akies tinklainei yra rizikingas šviesos intensyvumas, kai bangos ilgis mažėja nuo 500 nm iki 400 nm. Tyrimo duomenimis nustatyta, kad kataraktos paplitimas tarp Australijos gyventojų yra maždaug 31 proc. tarp 55 metų žmonių, kurie mažai arba visiškai nesisaugo nuo UV spinduliuotės poveikio [34]. Kiti moksliniai tyrimai (Anali Chandrasena ir kt., 2013) nustatė, kad veikiant ultravioletinei spinduliuotei išsivysto katarakta, kurios išvystymas, kaip buvo manyta dėl jautrumo saulės šviesai, būdingas tik vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, tačiau šis susirgimas sudaro 50 proc.visų aklumo atvejų pasaulyje [3, 66]. Be to, 2011 m. nustatyta keletas ligų, tokių kaip ūmus fotokeratitas, konjuktyvitas, išauga ant ragenos, ūminė saulės retinopatija, susijusių su ultravioletinės spinduliuotės poveikiu akims [16, 25].
Ištirta, kad išsivysčiusių pasaulio šalių gyventojai, kurie nesisaugo nuo UV spindulių, suserga lėtinėmis akių ligomis [28, 29]. Akies tinklainė yra jautri ultravioletiniams spinduliams, ir šis veiksnys gali sukelti ląstelių žuvimą, jiems paveikus, todėl, pavyzdžiui Australijoje nuo 1988 metų pradėta vykdyti su saulės elgsena susijusi programa „Sunsmart“. Infraraudonieji spinduliai ir VL (regimoji šviesa) taip pat gali sukelti odos eritemą, bet lyginant pavojingumą, daug pavojingesnė yra UVB spinduliuotė, kuri sukelia stiprų uždegiminį atsaką į šiuos spindulius, kuris dažniau pasireiškia jautriems asmenims [37].
Ultravioletinė spinduliuotė yra stiprus mutagenas, kuris šiuo metu priimtas, kaip pagrindinis veiksnys žmogaus odos vėžiui [30, 59]. DNR pažeidimų formavimasis didžiąja dalimi priklauso nuo ultravioletinės spinduliuotės tipo ir jo bangos. Įvairūs bangos ilgio UV spinduliai skirtingai prasiskverbia per odą. Oda yra pirmoji apsauginė linija nuo aplinkos
toksinių medžiagų. Ji nuolat veikiama saulės spindulių, todėl nukenčia tiesiogiai nuo žalingo UV spindulių kiekio. Dėl šios priežasties reikia saugoti savo odą, nes ozono sluoksnis, saulės padėtis, platuma, aukštis virš jūros lygio, debesuotumas ir žemės atspindys turi įtakos elektromagnetinėms bangoms, kurios pasiekia odą ir gauna tam tikrą spindulių dozę [37, 52]. Ultravioletinė spinduliuotė yra kenksmingas reiškinys, nes intensyviai veikia odos paviršių ir skverbdamasi į gilesnius sluoksnius, sukelia ligas: kataraktą, melanomą, odos ir lūpų vėžį, gimdymo komplikacijas, imuninės sistemos nepakankamumą, raudonąją vilkligę (CLE) [31, 53]. Saulės ultravioletiniai spinduliai gali sukelti tiesioginius ir netiesioginius DNR pažeidimus bei kancerogenezes [37, 56]. Kristen Foering ir kt. mokslininkai nustatė 80 proc. moterų ir 20 proc. vyrų, sirgusių vilklige dėl ultravioletinės spinduliuotės. Daugiau nei pusei tyrime dalyvavusių respondentų (n=169) buvo diagnozuota disko formos raudonoji vilkligė (DLE)– 46 proc., apyūmė raudonoji vilkligė (SCLE) –25 proc., ištinusioji raudonoji vilkligė (LET) – 9 proc., ūmi raudonoji vilkligė (ACLE) – 7 proc., paprastoji raudonoji vilkligė (SLE) ir neaiškius odos darinius turėjo – 7 proc., 4 proc. turėjo daugiau nei vieną CLE potypį, 2 proc. turėjo kitų formų CLE [53].
Analizuojant UV spindulių poveikį ląsteliniame lygyje, galima būtų išskirti V. Muthusamy (2013) tyrimą, kuriuo buvo nustatyti du skirtingi žmogaus melanocitų kilmės ląstelių tipai: HEM (žmogaus epidermio melanocitų) ir MM96L (Piktybinė melanoma). HEM ląstelės nėra jautrios UV spinduliams, po šių ląstelių kontakto su mažos dozės UV spinduliais, buvo pastebėtas, didelis procentas gyvybingų ir nepažeistų ląstelių. Pastebėta, kad veikiant didelėmis dozėmis UV spinduliuote, MM96L ląstelės buvo jautresnės UV spinduliams negu HEM ląstelės [51]. Ultravioletinių saulės spindulių kiekis padidina riziką išsivystyti odos navikams, įskaitant bazalinių ląstelių karcinoma (BCC) suragėjusių ląstelių karcinoma (SCC) ir melanoma. Naujausia 27 tyrimų metaanalizė 1981–2012 parodė, kad susirgti melanoma rizika padidėjo 20 proc. o, tiems, kurie kada nors naudojosi soliariumais, grėsmė susirgti pakyla iki 87 proc. [34]. K. Foering ( 2012) tyrimais nustatė, kad bazalinės (BCC) ir suragėjusios ląstelės ( SCC) gali skirtingai reaguoti į patį saulės poveikį. Saulės spindulių kiekis organizme kaupiasi visą gyvenimo laikotarpį, t.y. nuo vaikystės iki senatvės [53, 71]. Nereguliarus saulės spindulių kiekis, patekęs į organizmą gali būti svarbus veiksnys bazalinių ląstelių patogenezėje, o nuolatinis spindulių poveikis gali būti svarbus suragėjusioms ląstelių karcinomoms. Atliktais tyrimais apskaičiuota 25 proc. – saulės spindulių poveikio pasireiškia iki 18 metų amžiaus.
Vaikystė ir paauglystė yra laikotarpis, kai asmenys lengviau pažeidžiami ultravioletinės spinduliuotės poveikio. Šis poveikis pasireiškia nudegimais ir pūslėmis. Tarp Australijos gyventojų nudegimas pūslėmis nuo 10 iki 14 metų amžiaus buvo susijęs su bazalinėmis ląstelėmis (BCC), o nudegimas tarp 35–39 metų amžiaus susiję su suragėjusiomis ląstelėmis (SCC). Subrendusio žmogaus apgamų ant kūno padaugėjimą ar sumažėjimą (nuo vaikystės iki subrendusio žmogaus amžiaus) galima laikyti UV spindulių poveikio rodikliu vaikystėje [67].
Ultravioletinė spinduliuotė yra rizikingas veiksnys, kuris įtakoja melanomos atsiradimus ir kitus vėžinius susirgimus [18]. Ultravioletiniai spinduliai, veikdami odos ląsteles, jose sudaro DNR pažeidimus, kurie savo ruožtu skatina piktybinių navikų augimus ir didina odos vėžio atsiradimo galimybę [65]. Piktybiniai odos navikai, arba odos vėžys, skiriamas į tris ligas: bazaliomą, plokščialąstelinį vėžį ir melanomą. Suragėjusių ląstelių ir bazalinių ląstelių karcinomos yra vienos iš dažniausiai pasitaikančių vėžio formų, Vakarų šalyse, jos vadinamos: ,,baltuoju odos vėžiu“ bei ,,juoduoju odos vėžiu“. Tyrimai atlikti Didžiojoje Britanijoje parodė, kad aktininė ketarozė daugiausiai paplitusi tarp vyresnių kaip 70 metų amžiaus žmonių (34 proc. vyrų ir 18 proc. moterų). Didesnis paplitimas tarp vyrų aiškinamas taip: dirbantys lauko darbus nedėvi apsaugos nuo ultravioletinės spinduliuotės [23, 38]. Tarp baltaodžių žmonių ypač paplitęs nemelanominis odos vėžys, kurį sudaro bazalinių ląstelių ir suragėjusių lastelių karcinoma. UV spinduliuotės poveikis sveikatai yra svarbiausias rizikos aplinkos faktorius, įtakojantis bazalinių ir suragėjusių ląstelių karcinomas [6, 53]. Vadinasi, pernelyg didelis natūralios arba dirbtinės UV spindulių kiekis (tam tikrų profesijų žmonėms) ir gyvenimo būdas lemia melanomos atsiradimą [35].
Vėžinių susirgimų skaičius auga kasmet, pavyzdžiui, daugiau nei 3 mln. naujų odos vėžio susirgimų atvejų kasmet diagnozuojama JAV, nes žmonės stokodami informuotumo apie utravioletinę spinduliuotę, stengiasi būti saulėje dėl jų manymu naudos sveikatai ir dėl patrauklios išvaizdos (Diao, ir kt., 2013). Atlikti tyrimai atskleidė kad, dažniausiai pasitaikanti vėžio forma – bazalinių ląstelių karcinoma ir suragėjusių ląstelių karcinoma, piktybinės melanomos, kurios sudaro apie 75 proc. odos vėžio sukeltų mirčių [60].
Infraraudonieji spinduliai ir VL (regimoji šviesa) taip pat gali sukelti odos eritemą, bet lyginant pavojingumą, daug pavojingesnė yra UVB spinduliuotė, kuri sukelia stiprų uždegiminį atsaką į šiuos spindulius, kuris dažniau pasireiškia jautriems asmenims [37].
I. Jonathan ir kt. mokslininkų ilgalaikio tyrimo duomenimis atipinio dermatito paplitimas vaikystėje iki 1960 metų siekė tik 2-3 proc. po 1970 metų - 9-12 proc., ir pastaruoju metu siekia jau 20 proc. Panašios tendencijos stebimos ir vaikų bei paauglių egzemos ir alerginių ligų susirgimų statistikoje laikotarpyje nuo 1995 iki 2007 m. [40]. Mokslininkai įrodė, kad lauko klimato sąlygos turi įtakos vaikų egzemos paplitimui. Pavyzdžiui, mažesnis egzemos paplitimas stebimas vietovėse, kur yra padidėjusi santykinė drėgmė, aukštas UV indeksas, didesnė nei vidutinė temperatūra, mažiau kritulių, tuo tarpu J.C. Sherwin ir bendraautoriai teigia, kad atopiniai odos sutrikimai siejami su padidėjusiu troposferos ozono lygiu [16, 40].
2012 metais atliktas tyrimas Švedijoje parodė, kad melanoma dėl reguliariai gaunamų saulės spindulių labiau paplitusi tarp vyresnio amžiaus žmonių. Tirti septynių profesijų asmenys, kurie buvo susiję su lauko profesijomis. Pastebėta, kad lūpų vėžys sudarė 2,1 proc. vyrų vėžio sergamumo, o moterų tik 0,32 proc [44]. Panašius tyrimo duomenis pritatė ir William B. Grant (2012) teigdamas, kad tik lūpų vėžys pasireiškia dažniau asmenims dirbantiems profesinius darbus lauko sąlygomis [13, 25, 48] bei A.Joshua (2013), kad lauko profesijų darbuotojai gauna 3-9 kartus daugiau UV spindulių kiekį, negu patalpose dirbantys žmonės [14]. Kai UV spindulius sugeriančios medžiagos nebesugeba visų spindulių sugerti ir jie prasiskverbia į kraujotaką, fotoapsauga yra suardyta ir oda tampa jautri saulės daromai žalai [69]. Ultravioletinė spinduliuotė kontaktuodama su oda, gamina fotocheminius pokyčius DNR fragmentuose, kurie daro neigiamą įtaką jo biologiniam aktyvumui ir gali atsirasti liga.
UV švitinimas gali sukelti ir naudingą poveikį, kuris priklauso nuo bangos ilgio, spinduliavimo poveikio ir UV spindulių šaltinio. Pavyzdžiui, ultravioletinių spindulių poveikis sukelia ląstelių proliferaciją – sustorina odą, taip suformuojant apsauginius mechanizmus nuo tolesnės saulės žalos, ar skatina žaizdų gijimą [5]. UV saulės spinduliai yra ir pagrindinis vitamino D šaltinis. Jeigu žmogus reguliariai būna lauke šviečiant saulei, organizme pasigamina nuo 80 proc. iki 90 proc. reikalingo vitamino D kiekio [4]. Su maistu gaunamas vitamino D kiekis sudaro tik mažą dalį (nuo 10 iki 20 proc.) reikalingo vitamino D kiekio. Tačiau organizmo gebėjimas pasigaminti reikalingą vitamino D kiekį priklauso ir nuo geografinės vietos, kurioje žmogus gyvena [62]. Pagyvenę žmonės turi plonesnę odą, todėl mažiau sintezuojama vitamino D. Jis yra svarbi maistinė medžiaga, norint išlaikyti sveiką kaulų struktūrą. Taip pat jis gali sumažinti vėžio ir autonominių ligų atsiradimą, mažinti hipertenziją, naudingas gripo profilaktikai. Labai mažas vitamino D kiekis pastebėtas tarp asmenų, turinčių
tamsią odą. Ola Engelsen ir kt. (2010) nustatė, kad vitamino D vartojimas ir sintezės poveikis, padidėja kai pradinis vitamino D kiekis organizme yra žemas, tačiau problema yra ta, kad UV spinduliuotė skirtingai pasiskirsto odos plote bei skirtingai ją veikia, priklausomai nuo odos tipo [37].
Nepakankamai būnant saulėje, gali atsirasti vitamino D trūkumas. Jei organizme natūraliai (veikiant saulės spinduliams) visiškai nepasigamina vitamino D, žmogus jo turi gauti 20 mikrogramų per dieną. Šis vitamino D kiekis reikalingas visų amžiaus grupių žmonėms.Vitamino D trūkumas yra pasaulinė sveikatos problema, manoma, kad 50 proc. jaunuolių kenčia nuo vitamino D nepakankamumo visame pasaulyje [24, 42] .Ultravioletinių spindulių poveikis organizmui pateikiamas 1paveiksle.
Ultravioletinių spindulių poveikis organizmui
C
B
A
Odos vėžys ir akių ligos Vitamino D trūkumas Kaulų ligos Minimali rizikaMažas Optimalus Didelis
L igo s pa si re iš ki m as
UV spinduliuotės poveikis žmogui pagal odos tipą
1 pav.Organizmo reakcija į ultravioletinių spindulių perteklių ir trūkumą [38]
Pateiktame 1 paveiksle raidės A, C šiame paveiksle atvaizduoja netinkamą UV spinduliuotės poveikį organizmui. Ultravioletinės spinduliuotės neigiamas poveikis sveikatai grafike atvaizduojamas raide „A“. Grafiko dalis, kuri yra žymima C raide, atvaizduoja susirgimus susijusius su nepakankamu vitamino D kiekiu organizme, todėl žmonėms išsivysto lėtinės kaulų ligos. Jei mažai laiko praleidžiama saulėje, būtina gerti maisto papildus, turinčius vitamino D. Taškas B atvaizduoja optimalią UV spindulių dozę, kurią gaudamas žmogus būna sveikas [38].
1.1.2. Dirbtinos ultravioletinės spinduliuotes poveikis sveikatai
Organizmo gebėjimas pasigaminti reikalingą vitamino D kiekį priklauso ir nuo geografinės vietos, kurioje žmogus gyvena. Kur saulės kliūna mažiau, klaidingai informuota visuomenė mano, kad trūkstamą vitamino D kiekį galima pasigaminti ir dirbtinės UV spinduliuotės pagalba. Tačiau pabrėžiama, kad, siekiant padidinti vitamino D kiekį organizme, nėra naudinga lankytis soliariume, kadangi apsilankymai soliariume gali padidinti odos vėžio atsiradimo riziką [36, 58]. Nesaikingo deginimosi soliariume neigiamos pasekmės yra: odos nudegimai, priešlaikinis odos senėjimas, akių pažeidimai, imuninės sistemos susilpnėjimas, odos ir akių melanoma. Rizika susirgti odos vėžiu priklauso nuo apšvitos dozės, odos tipo, asmens amžiaus, paveldimo polinkio sirgti odos vėžiu [61, 75]. Ultravioletinė spinduliuotė gali būti spinduliuojama iš įvairių prietaisų. Todėl būtina aptarti pagrindinius šios, dažniausiai sutinkamus, spinduliuotės šaltinius:
Stovimi ir gulimi soliariumai. Kiekis UV spindulių, išspinduliuojamas šių lempų, tenkančių organizmui priklauso nuo lempų tipo, kaip tankiai lankomasi soliariumuose, kaip ilgai juose būnama. Daugumoje modernių soliariumų montuojamos tokios lempos, kurios išspinduliuoja 95 proc. UVA ir likusią dalį UVB spindulių.
Fototerapijos įrenginiai (UV terapija). Tam tikros odos ligos gali būti gydomos UV spinduliuote (pvz. žvynelinė).
Juodosios šviesos lempos (UV lempos). Šio tipo lempos skleidžia UV spindulius, nors galimi ir nedideli regimosios šviesos kiekiai.
Gyvsidabrio garų lempos. Šio tipo lempos dažniausiai naudojamos didelių viešų erdvių apšvietimui (pvz., gatvių, stadionų). Jos pagaminamos iš dviejų kolbų, kur pirmojoje yra patalpinti gyvsidabrio garai, o kita kolba filtruoja UV spindulius. J. Martis ir kt. mokslininkai (2013) nustatė, kad dirbtinis apšvietimas neigiamai veikia biologinius procesus [37, 41].
Soliariume UVA ir UVB spinduliai suderinti vieni su kitais ir dozuojami lempų, kurios tiesiogiai ir sąlyginai mažu atstumu veikia žmogaus odą. Toks spindulių veikimas turėtų būti atsakingai dozuotas, atsižvelgiant į žmogaus odos tipą, sveikatos būklę, vartojamus vaistus, kosmetiką bei amžių [11]. Negalima teigti, kad soliariumas būtinai sukels odos ligas, tame tarpe
ir odos vėžinius susirgimus. Svarbu tinkamai riboti laiką, praleidžiamą soliariume. Pradžioje rekomenduojami ne ilgesni nei 5 minučių seansai [15].
Dėl deginimosi soliariumuose populiarėjimo jaunų žmonių tarpe, sveikatos apsaugos organizacijos rekomenduoja uždrausti asmenims iki 18 metų amžiaus naudotis soliariumais. Tiek soliariumų įranga, tiek patalpos ir naudojamos priemonės turi atitikti saugos reikalavimus, darbuotojai turėtų būti kompetetingi ir suteikti reikiamą informaciją apie saugų naudojimąsi soliariumais, rizikos mažinimą. Rekomendacijose nurodoma, kad valstybės turėtų kontroliuoti šių įstaigų darbą. EUROSKIN ( Europos odos vėžio prevencijos bendrija) ir Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisija (ICNIRP) nustato būkles, sąlygas, kurioms esant, nerekomenduojama naudotis soliariumo paslaugomis [49, 54].
Skirtingą odos tipą turinčių asmenų oda skirtingai reaguoja ir į ultravioletinę spinduliuotę. Svarbu žinoti, kiek kokio odos fototipo žmonių naudojasi soliariumais, kad galėtume tiksliau įvertinti riziką, susietą su jų naudojimu. Vokietijoje, Šiaurės Reino - Valstijojos regione atlikto tyrimo duomenimis trečią ir ketvirtą odos tipą tyrintys asmenys soliariumais naudojasi dažniau, negu pirmo arba antro tipo žmonės. [50]. Lietuvos gyventojai dažniausiai yra antro, trečio, rečiau pirmo, ketvirto odos fototipo. Manoma, kad daugiausiai tiriamųjų soliariumu naudojasi trečią odos fototipą turintys asmenys [67]. A.M. Jossua ir kt. mokslininkai 2012 m. atlikę tyrimus Kanadoje pateikė duomenis, nurodančius, kad lyginant su bendru gyventojų skaičiumi, 16–24 metų amžiaus kanadiečiai mažai saugosi nuo saulės bei 27 proc. 16–24 metų moterų deginosi soliariumuose per pastaruosius metus. Kita studija (Swerdlow AJ. ir kt.) nustatė, kad Švedijoje jaunesniems nei 30 metų asmenims, soliariume apsilankantiems daugiau nei 10 kartų per metus, melanomos išsivystymo rizika padidėja daugiau nei aštuonis kartus [70]. A. Chandrasenair kt. mokslininkų tyrimų duomenimis, naudojimasis soliariumu jauname amžiuje didina riziką susirgti melanoma. The International Agency of Research on Cancer (Tarptautinė vėžio agentūra) teigia, kad melanomos susirgimus paskatino intensyvus lankymasis soliariumuose iki 35 metų [66].
Ultravioletinių spindulių poveikis žaloja jautriausią vaikų odą [21, 65]. Elgsenos ypatumai deginantis saulėje įtakoja vėžinių susirgimų dažnį (American Cancer Society, 2006) Tyrimai rodo, kad soliariumais naudojasi nuo 30 proc. iki 50 proc. jaunų ir suaugusių žmonių, kurių dauguma yra moterys. Jaunimas deginasi, nes manoma, kad įdegęs kūnas yra gražesnis ir
patrauklesnis. Tačiau itin didelis UV spinduliuotės kiekis skatina odos senėjimą, raukšlių atsiradimą [19, 62, 72].
Visuomenėi trūksta informuotumo apie ultravioletinę spinduliuotę. Vitamino D trukūmo, negali atstoti dirbtinių lempų skleidžiama spinduliuotė, pastaroji ilgainiui sukelia lėtines ligas (katarktą, odos vėžį, odos bėrimus ir kt.) Naudojantis soliariumais, svarbu žinoti, kad deginantis pirmąjį kartą, negalima viršyti daugiau nei 5 minutes deginimosi trukmės. Ultravioletiniai spinduliai sukelia tiek ūmius, tiek ilgalaikius sveikatos sutrikimus: odos senėjimą, akių pakenkimą. Ūmus neigiamas UV poveikis odai gali pasireikšti odos nudegimu, trapumu, randėjimu. Dėl UV gali pasireikšti akių ragenos uždegimas, akies junginės uždegimas. Dėl ilgalaikio UV poveikio gali išsivystyti akies junginės vėžys. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos parengė Lietuvos higienos normos HN:71:209 Soliariumų reikalavimai. Higienos nuostatuose degintis galima iki 18 m. Ultravioletinių spindulių skleidžiama veiksmingoji energinė apšvieta neturi viršyti 0,3 W/m. HN:71:209 nurodyta, kad soliariumų paslaugų teikėjas privalo vartotojui suteikti informaciją apie naudojimąsi soliariumo taisyklėmis, deginimosi taisyklėmis, nesaikingo deginimosi padarinius.
PSO nepataria naudotis soliariumais I ir II odos tipą turintiems asmenims; vaikams ir paaugliams iki 18 metų; asmenims, kurie turi daug apgamų, strazdanų; asmenims, kurie dažnai vaikystėje nudegdavo saulėje; asmenims, kurie turi iki vėžinių ar vėžinių odos darinių; asmenims, kurių giminaičiai sirgo odos vėžiu, cukriniu diabetu, širdies kraujagyslių ligomis, katarakta, užkrečiamosios ligos, vartojantiems sulfanilamidus, diuretikus, vaistus nuo žvynelinės, priešgrybelinius vaistus ir kt [68].
Iki šiol mokslininkai soliariumus ir ultravioletinę spinduliuotę apibūdindavo kaip „galimą kancerogeną“ (vėžio sukėlėją). Pasaulio sveikatos organizacija - soliariumus ir kitus ultravioletinės spinduliuotės šaltinius pripažino neabejotinais vėžio sukėlėjais [12].
„Vėžio tyrimuose“ pateikiami duomenys rodo, kad pastarąjį dešimtmetį piktybinės melanomos (vėžio forma) - kasmet diagnozuojama 13 tūkstančių britų, o 2800 pacientų – miršta.
Lietuvoje kasmet nustatoma beveik 2 tūkst. naujų odos vėžio atvejų ir 200 naujų susirgimų melanoma. Pasaulyje kasmet nuo melanomos miršta 66 tūkst. žmonių.
Kuo daugiau per gyvenimą žmogus gauna ultravioletinių spindulių, tuo didesnė tikimybė susirgti odos vėžiu. Soliariumo paslaugų teikėjai turi teisę, kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, privalo reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą.
Tyrimų duomenimis rizika susirgti odos melanoma (odos vėžiu) padidėja net 75 procentais, jeigu yra naudojamasi soliariumais, kurių lempų galiojimo laikas yra pasibaigęs [12].
Apibendrinant išnagrinėtą mokslinę literatūrą pastebime, kad ultravioletinės spinduliuotės poveikis organizmui priklauso nuo apšvietimo laiko, dozės, bangos ilgio. Saulės spinduliai sukelia įvairius sutrikimus, ligas bei vėžinius susirgimus. Nesaikingo deginimosi soliariume pasekmės yra įvairialypės - odos nudegimai, priešlaikinis odos senėjimas, akių pažeidimai, imuninės sistemos silpnėjimas, odos ir akių melanoma. Oda nuolat veikiama saulės spindulių, todėl nukenčia tiesiogiai nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio.
1.2.Jaunimo informuotumo apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai sąsajos su deginimosi elgsena
1.2.1. Informuotumas apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį bei deginimosi įpročiai
PSO teigimu, 50 proc., žmogaus sveikatos priklauso nuo jo gyvensenos. Vilniaus miesto ir rajono visuomenės sveikatos biuro atliktas tyrimas parodė, kad 9-12 klasių moksleivių žinios apie saulės spindulių poveikį žmogaus organizmui yra nepakankamas. Žinių apie tai, kad odos nudegimas vaikystėje didina odos vėžio riziką suaugus, turi tik 40,5 proc. vaikinų ir 34 proc. merginų. Tik kas penkta mergina ir kas aštuntas vaikinas žino, kad apniukusią dieną saulės spinduliai yra ne mažiau pavojingi negu saulėtą dieną. Nedidelė dalis mokinių yra girdėję, kad Žemę nuo per didelio UV spindulių poveikio saugo ozono sluoksnis. Tačiau tik 23,4 proc. vaikinų ir 28,8 proc., merginų tvirtino, kad jiems nepakanka informacijos apie tai, kaip saugotis nuo neigiamo saulės poveikio [32].
Mona Saraiya, Karen Glanz ir kt. Mokslininkai (2004), atlikę tyrimą JAV nurodė, kad naudojant informacines knygutes, kuriose yra pateikiama informacija apie galimą UV spindulių kenksmingumą, pastebėjo, kad tėvų žinojimas žymiai sumažina vaikų ir tėvų, nudegimus saulėje. Po informacijos pateikimo, pastebėta, kad suaugusiųjų apsaugos priemonių naudojimas pasikeitė padidėjo nuo 5,1 proc. iki 12,9 proc. Vaikų, nudegusių saulėje skaičius sumažėjo 41,2 proc [73].
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro atlikto tyrimo duomenimis, nuo saulės iki raudonumo ar pūslių buvo nudegę daugiau kaip pusė (51,7 proc.) respondentų, iš jų specialiai degindamiesi nukentėjo 74,6 proc., merginų ir 69,4 proc., vaikinų [76]. Visada apsaugos nuo saulės priemones besidegindami naudoja tik ketvirtadalis (26,7 proc.) jaunuolių. Merginos labiau saugosi saulės nei vaikinai: dažniau naudoja apsaugos kremus nuo saulės, dažniau nešioja akinius nuo saulės, plačiabryles skrybėles, net ir kepures su snapeliu, taip pat vengia būti saulėje pavojingu metu. Dauguma (82,2 proc.) tiriamųjų turi nemažai apgamų, tačiau ne visi žino apie rizikingus jų pokyčius, įvykusius per paskutinius metus. Statistikos duomenimis nustatyta, kad daugiausiai mokinių soliariumuose lankosi žiemą, mažiausiai vasarą [32, 76].
Deginimas saulėje sukelia ne tik lėtinius susirgimus, kurie įvardijami ligomis, tačiau sukelia ir perkaitimo simptomus. Perkaitimas pasireiškia dehidratacija, jaučiamas silpnumas, galvos svaigimas, dingęs apetitas, paraudusi oda, džiūsta burna, karščio netoleravimas,
pykinimas, tada žmogų gali ištikti šilumos arba saulės smūgis. Šilumos smūgis ištinka tada, kai kūnas prakaituodamas nepajėgia išgarinti šilumos, tai pavojinga būklė, kurią sukelia ilgas buvimas karštyje. Ištikus šilumos smūgiui kūno temperatūra gali pakilti iki 40 laipsnių karščio [44].
Žmonių informatyvumas apie UV poveikį labai stipriai įtakoja žmonių elgseną deginantis. Dažniau naudojamos įvairios apsaugos priemonės, apsaugančios nuo kenksmingo poveikio. Esant kaitrai daugiau ieškoma pavėsių, kur būtų galima pasislėpti ir apsaugoti odą. Todėl yra būtina informuoti visuomenę, naudojant įvairius informacijos šaltinius, nes tai apsaugotų tiek nuo nudegimų, kaitrią dieną. Tinkamai apsaugant jaunimą, vyresniame amžiuje nepasireikštų ligos, kylančios nuo ilgalaikio, kenksmingo UV spindulių poveikio. Tokiu būdu būtų sumažintas odos vėžio sergamumo lygis [43]. Tyrimais įrodyta, kad JAV vienas iš penkių apklaustų, nesisaugojančių nuo kenksmingos UV spinduliuotės žmonių, tam tikru momentu savo gyvenime turėjo galimybę susirgti odos vėžiu. Šiuo tyrimo metu buvo nustatyta, kad 73,7 proc. vyrų ir 86,3 proc. moterų žinojo teigiamą vitamino D poveikį bei 75,4 proc. vyrų ir 94,5 proc. moterų – ir apie neigiamą saulės poveikį, kuris sudaro senatvės dėmes [78].
Padidėjusi švietimo ir informacijos, susijusios su žalingu saulės poveikiu, sklaida per žiniasklaidos kanalus, gali padidinti visuomenės informuotumą. 2012 m. Eray Yartseven ir kt. mokslininkai tyrė 487 mokinių žinias, susijusias su ultravioletinės spinduliuotės poveikiu sveikatai. Didžioji dalis mokinių teigė, kad buvo nudegę saulėje, ir tik 19 mokinių žinojo, kad artimieji sirgo ligomis susijusiomis su ultravioletine spinduliuote. Mokslininkai pateikė rekomendacijas, teigiančias, kad 1 ar 2 valandų visuomenei informuotumo pakaktų, kad odos vėžys taptų atpažįstama liga ir būtų imtasi diegti prevencines programas, susijusias su saulės poveikiu sveikatai [78].
1.2.2. Apsauga nuo ultraviolitinės spinduliuotės
Kiekvienas asmuo yra unikalus, todėl turi skirtingus odos tipus, skirstomus į:
I – Oda ypač šviesi, strazdanota, akys mėlynos, plaukai rusvi, sunkiai įdega, nudega (pūslės).
II – oda šiek tiek tamsesnė, retos strazdanos, plaukai šviesūs, akys mėlynos ar žalios, įdega silpnai, didelis polinkis į nudegimą.
III – oda šviesi iki šviesrūdės, plaukai rudi, akys pilkos ar žalios, greitai įdega, nudega retai.
IV – oda šviesiai ruda iki alyvos spalvos, plaukai juodi, akys rudos, labai gerai įdega, niekada nenudega.
V – Natūraliai ruda oda.
VI – natūraliai juoda oda (pagal Fitzpatrick) [2].
Šviesesnės odos tipai praleidžia daugiau ultravioletinių spindulių į gilesnius odos sluoksnius, tai savo ruožtu didina eritemos atsiradimo galimybę, lyginant su tamsesnės odos tipais. Miguel Rivas (2013) nustatė pažeidžiamiausias odos tipų grupės Čilėje, tai III odos tipo moterys ir IV odos tipo vyrai pagal Fitzpatriok odos tipų klasifikavimą. Tyrimai parodė, kad individai pagal odos tipą apšviečiami to paties šviesos intensyvumo dažnio yra paveikamai skirtingai [2].
Ultravioletinės spinduliuotės poveikis skirtingais metų laikais ir skirtingose vietose yra skirtingas. Suvienodinant UV spinduliuotės poveikį žmogaus organizmui, buvo sudarytas UV spindulių indeksas– tai paprasta ir lengvai suprantama UV spinduliuotės intensyvumo įvertinimo priemonė. UV indekso reikšmės grupuojamos į kategorijas ir lemia apsaugos nuo saulės reikalingumo laipsnį.
0-2 – UVI žemas, apsaugos lygis minimalus (gali būti skrybėlė);
3-5 – UVI vidutinis, apsauga – skrybėlė, akiniai, apsauginio kremo saulės apsaugos faktorius (SAF) ne mažiau kaip 20;
6-7 – UVI aukštas, apsauga – kas išvardyta aukščiau, o tarp 11–15 val. geriau būti pavėsyje.
Norint pailginti buvimo saulėje laiką, galima naudotis vadinamaisiais saulės ekranais, t. y. apsauginiais kremais, losjonais ir pan. [26, 37]. Saulės ekranas neturi būti naudojamas deginimosi laiko ilginimui. Žemiau esanti lentelė rodo, kokios saulės apsaugos faktoriaus (SAF) reikšmės tinka įvairiems odos tipams ir UV lygiams.
1 lentelė.Rekomenduojamas saulės apsaugos faktorius pagal odos tipą [27, 46]
UV indeksas I odos tipas II odos tipas III odos tipas IV odos tipas
1 - 3 15 12 9 6
4 - 6 30 25 15 12
7 - 9 50 40 30 20
10 ir daugiau 60 50 40 30
Kadangi V ir VI odos tipams nereikalinga papildoma apsauga nuo šių spindulių, tai pateikiama lentelė, kurioje parodomi tik pirmi 4 tipai [68]. Amerikos vėžio draugija (American Cancer Society) ir kitos organizacijos visame pasaulyje sukūrė sudėtingą medžiagą informuojančią apie žalingą ultravioletinės spinduliuotės poveikį [71]. JAV vaikai, lankantys pradines mokyklas, patenka į didelės rizikos grupę, kurie turi padidintą riziką susirgti odos vėžiu – melanoma, todėl juos būtina apie apsisaugojimo nuo saulės galimybes ir priemones. Mokslininkai teigia, kad konsultavimas pirminės sveikatos apžiūros metu, gali padėti padidinti saulės apsaugos priemonių naudojimą paaugliams ir suaugusiems [34, 70].
Kadangi I ir II odos tipai yra jautriausi ir labiausiai pažeidžiami UV spindulių, jiems rekomenduojama naudoti ir papildomas apsaugas, kurios pateikiamos 2 lentelėje.
2 lentelė.Kaip elgtis saulėje I ir II tipą turintiems žmonėms [9, 27]
UVI dydis Apsaugos priemonės Deginimosi laikas
11 ir daugiau
(ekstremalus) Geriau būti pavėsyje Mažiau 15 min.
8 - 10 (labai aukštas) Akiniai, skrybėlė, marškiniai, pavėsis, vaikų saulėje nelaikyti Iki 15 min. 6 - 7 (aukštas) Akiniai, skrybėlė, marškiniai, pavėsis, vaikų saulėje nelaikyti 15 - 25 min. 3 - 5 (vidutinis) Akiniai, skrybėlė, marškiniai, vaikų saulėje
nelaikyti 25 - 45 min.
1 - 2 (žemas) Akiniai su neutralaus stiklo, pilkos spalvos
Veikiant organizmą UV spinduliams yra būtinas kiekybinis akiai tenkantis spindulių apšvietos matavimas, siekiant įvertinti akių UV apšvitą [17] Ozono sluoksnio plonėjimas tapo svarbia aplinkos problema [23]. Būnant po atvira saule saikingai, mažėja UV spindulių sąlyčio su oda spindulių kiekio kaupimąsis organizme. Sportininkai ir jauni suaugę žmonės užsiimdami veikla atvirose lauko vietose, privalo naudoti pirminės formos apsaugas nuo saulės ( skrybėlės, kepurės, akiniai, skarelės) [9].
Vaikams ir paaugliams yra svarbus tinkama apsauga nuo ultravioletinių spindulių. svarbu tinkamai pasirinkti akinių lešiukus, nes ultravioletiniai spinduliai gali pasiekti akių lęšiuką ir tinklinę. Akiniai nuo saulės sumažina ultravioletinių spindulių pralaidumą į akių sritį. Yra specialūs reikalavimai, skirti akių audinių apsaugai, nes akių funkcija priklauso nuo tiesioginės šviesos [22].
Suaugusiems rekomenduojama naudoti apsaugos priemones, kurių poveikio koficientas 15+ ir taikyti jį 30 minučių prieš kontaktą su saule bei po maudymosi - ultravioletinių spindulių poveikiui sumažinti. Norint kuo geriau apsisaugoti nuo odos vėžio, svarbu atsižvelgti, kurioje pasaulio vietoje esama, nes ir žiemos metu galima gauti nemažą kiekį spindulių - sniegas atspindi nemažą kiekį UV spindulių.
Vaikams iki 3 metų patartina vengti tiesioginių saulės spindulių. Medikų teigimu, nereikėtų leisti vaikų iki 14 metų odai parausti dėl saulės poveikio, nes tai jau yra I laipsnio nudegimo požymis. Tyrimais įrodyta, kad net apie 80 proc. saulės sukeltų odos pažeidimų atsiranda iki 18 metų, o jų padariniai išryškėja po 20-ties ar net 30-ties metų. Vaikai tiesioginiuose saulės spinduliuose gali būti trumpai (5–7 minutes), nes jų oda labai jautri ir greitai nudega saulėje, jie turi vilkėti medvilniniais drabužėliais. Geriausias laikas būti saulėje – iki 11 valandos ryte ir po 16 valandos pavakary [63].
Didžiausias UV spinduliuotės intensyvumas yra pavasarį ir vasarą. Didėjant aukščiui virš jūros lygio ir didėjant atspindžiui nuo sniego paviršiaus, slidinėjimo kurortuose, didėja UV spinduliacija, todėl reikėtų imtis atsargumo priemonių, net ir žiemos sezonu [7]. Žmogus negali jausti UV spindulių, todėl tyrimais nustatyta, kad saulės UV prognozės nėra labai veiksmingos, dėl apsaugos nuo saulės, nes daugelis žmonių negauna tinkamos informacijos. Žmonės blogai daro, siedami du metereologinius reiškinius su UV spinduliuote, temperatūra ir debesuotumu. Tankūs debesys gali nepraleisti UV spindulių iki 50 proc., bet debesys neblokuoja visų UV spindulių. Kai UV saulės spinduliuotė yra vidutinė ar ryški, ji prasiskverbia pro debesis. David
B. ir kt. 2012 m. atliko tyrimus apie suaugusiųjų snieglentininkų (n=4837) slidinėjusių Vakarų Šiaurės Amerikoje apsaugos nuo saulės SPF laipsnio dydį. Tik 4,4 proc. snieglentininkų laikėsi apsaugos nuo saulės reikalavimų, 49,8 proc. laikėsi SPF15+ patarimų ir dėvėjo apsaugą nuo saulės, 20,4 proc. laikėsi patarimų naudoti kremą, neatsižvelgiant į SPF laipsnio dydį.
Vyrai daugiau dėmesio skiria sezoniškumui, o moterys dienos metu naudodamos drėkinamuosius kremus ir makiažą, todėl moterų oda gali būti apsaugota visus sezonus [45]. 2013 m. mokslininkų grupė (Marilyn Wickenheiser ir kt.) atliko tyrimus apie jaunų suaugusių vyrų, dirbančių lauko darbus, požiūrį į apsaugos nuo saulės priemones, gyvensenos įpročius. Tyrime dalyvavę vyrai (n=137) buvo gerai informuoti apie rizikos faktorius sveikatai ir apsaugos išmokas dėl saulės poveikio. Apskritai, vyrai turėjo teigiamą požiūrį apie naudojimąsi saulės apsaugos priemonėmis. Taigi, jie buvo labiau linkę naudoti daugiau pažįstamas apsaugos priemones nuo saulės. Norėdami padidinti apsaugos nuo saulės elgseną ir sumažinti odos vėžio riziką, vyrai dirbantys lauko darbus turi turėti pertraukas padirbus po du valandas. Dauguma (t.y 96 proc.) dalyvių pasisakė, kad jie naudojamo apsaugos nuo saulės priemones, tačiau darbo drabužių tekstūra buvo dažniausiai minima kliūtis, tinkamai pasinaudoti apsaugos nuo saulės priemonėmis [9].
Apibendrinant išnagrinėtą literatūrą pastebime, kad žmonių informuotumas apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai labai stipriai įtakoja žmonių elgseną. Deginantis dažniau naudojamos įvairios apsaugos priemonės apsaugančios nuo kenksmingo poveikio, susijusios su žalingu saulės poveikiu, sklaida per žiniasklaidos kanalus, gali padidinti visuomenės informuotumą. Šviesesnės odos tipai I-II praleidžia daugiau ultravioletinių spinduliųį gilesnius odos sluoksnius, tai didina eritemos atsiradimo galimybę lyginant su tamsesnės odos tipais III-IV. Didžiausias UV spinduliuotės intensyvumas yra pavasarį ir vasarą. Vyrai daugiau dėmesio skiria sezoniškumui, o moterys dienos metu naudodamos drėkinamuosius kremus ir makiažą, gali apsaugoti odą visus sezonus.
2. TYRIMO METODIKA
2.1.Tyrimo eiga
Siekiant nustatyti informuotumo apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai sąsajas su jų deginimosi elgsena buvo atliktas vienmomentinis tyrimas. Apklausoje dalyvavo Kauno kolegijos Medicinos fakulteto studentės.
Duomenys vienmomentiniam tyrimui buvo renkami 2013-2014 sausio mėn., išdalinus apklausos anketas studentėms Kauno kolegijos Medicinos fakultete. Patikimiems rezultatams gauti buvo išdalinta 580 anketų, studentės grąžino 562 anketas. Anketų atsako dažnis 96,6 proc. Imties tūris nustatytas, remiantis „Jadov generalinės aibės ir imties tūrio“ lentele. Pagal apskaičiavimus, imties dydis turėjo būti 332 merginos, tačiau esant galimybei apklausti ir siekiant patikimesnių rezultatų buvo apklausta daugiau Kauno kolegijos Medicinos fakulteto: akušerijos, bendrosios praktikos slaugos, biomedicinos diagnostikos, burnos higienos, odontologinės priežiūros, dantų technologijos, ergoterapijos, kinezeterapijos, socialinio darbo, kosmetologijos, farmakotechnikos specialybių studenčių. Jos pasirinktos atsitiktiniu metodu pagal kolegijos studentų grupių sąrašą pasirinktos studenčių grupes
Apklausos instrumentas - anoniminė anketa, kuri buvo pildoma kolegijos auditorijose prieš tai informavus apie atliekamo tyrimo svarbą, jo tikslus ir uždavinius bei tai kad, pateikta informacija bus anoniminė, analizuojama apibendrintai ir naudojama tik tyrimo tikslams. Studentės anketinėje apklausoje dalyvavo laisva valia, tyrėjui garantuojant anonimiškumą, privatumą, konfidensialumą, savanoriškumą ir teisę atsisakyti dalyvauti tyrimo eigoje. Prieš apklausiant studentes buvo gauti Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dekano sutikimas ir bioetikos centro leidimas (1priedas).
Klausimai, skirti išanalizuoti sveikatos būseną, susijusią su UV spinduliuote. Siekiant nustatyti Kauno Kolegijos studenčių informuotumą apie UV spindulių poveikį sveikatai, pateiktas klausimas „Iš kur gavote informaciją apie saulės ultravioletinių spindulių įtaką sveikatai?“. Atsakant į klausimą, tiriamieji galėjo pasirinkti vieną iš aštuonių atsakymo variantų: “spauda” “radijas” ,,internetas“ir t.t. Įvertinti studenčių elgseną susijusią su UV spinduliuote pateikti tokie klausimai: ,,Kiek vidutiniškai būnate saulėje vasaros periodu nedarbo dienos metu?“. Galimi atsakymo variantai: „mažiau nei 30 min.“, „1-2 val.“, „2val., ir
daugiau“. ,,Deginimasis lauko sąlygomis vasaros periodu'' Galimi atsakymų variantai: ,,niekada/retai“, ,,kartą per savaitę/dažniau“. ,,Ar deginimosi metu naudojate apsauginius kremus nuo saulės“. Galimi atsakymų variantai: ,,Visada/dažnai“, ,,kartais/niekada“. Kiek kartų buvote nudegę saulėje su paraudimu ir pūslėmis paskutinių metų bėgyje?“Galimi atsakymų variantai: ,,nė karto“, ,,1-2 kartus“, >3 kartus. ,,Kaip dažnai deginatės soliariumuose?“,,niekada“, ,,nesideginau paskutinius 12 mėnesių“, kartą per 3 mėnesius, ,,kartą per mėnesį“, ,,Daugiau nei kartą per mėnesį“, „kartą per savaitę“,,,Dažniau nei kartą per savaitę“.Norint sužinoti ar merginos deginasi žiemos sezono metu pateikti tokie klausimai: ,, Ar naudojatės soliariumų paslaugomis“Galimi atsakymai: ,,Taip“, ,,Ne“.
Išanalizavus merginų pateiktus atsakymų rezultaus, pastebime, kad merginos deginasi labai dažnai, dėl šios elgsenos yra susijusios pagrindinės ligos: katarkta, išbėrimai, odos vėžys, daugėja apgamų [16, 25]. Keletas mokslinių tyrimų, kurie teigia, kad visus išvardintus susirgimus įtakoja nesaikingas deginimasis saulėje. Susirgimai katarakta, kurie šiai dienai sudaro beveik 20 milijonų aklumo atvejų, yra viena iš didžiausių sveikatos problemų, neskaitant silpnaregystės. Danijoje atliktu tyrimu nustatyta, kad būtent darbuotojams, dirbusiems lauko sąlygomis buvo padidinta rizika susirgti lūpų vėžiu, nei tiems, kurie dirbo uždarose erdvėse [13, 25, 48]. Ultravioletiniai spinduliai yra rizikingas veiksnys įtakojantis melanomos ir ne melanomos vėžio susirgimus [35]. Susirgimai odos vėžiu, kelia didžiausius rūpesčius sveikatos priežiūros sistemai. Susirgimai melanoma sudaro tik 4 proc. visų odos vėžio susirgimo atvejų, bet yra pati pavojingiausia odos liga. Bazalinių ląstelių karcinoma ir suragėjusių ląstelių karcinoma, piktybinės melanomos, kurios sudaro apie 75 proc. odos vėžio sukeltų mirčių [60].
Tyrimo instrumentas
Studenčių apklausos duomenims rinkti buvo naudota tarptautinio vienmomenčio tyrimo, išversta ir pritaikyta Lietuvai anketa (2 priedas). Tyrimas atliekamas 2013 iki 2014m. sausio mėn. Anketą sudarė 38 uždaro ir atviro tipo klausimai. Siekiant įvertinti respondenčių informuotumą apie UV poveikį sveikatai ir įvertinti deginimos elgeną anketa sudaryta grupuojant klausimus į blokus:
Bendra informacija (amžius, lytis, išsilavinimas, gyvenamoji vieta iki studijų; ūgis ir svoris; odos tipas (sugrupuotas į dvi grupes: I ir II odos tipą bei III ir IV odos tipą);
Deginimosi saulėje elgsena (laikas praleistas saulėje, deginimosi vieta, nudegimai nuo saulės, apsaugos priemonių nuo saulės poveikio naudojimas, elgesys vasaros metu.
Deginimosi soliariume įpročiai: kada pirmą kartą apsilankė soliariume, kaip dažnai deginasi soliariume, kodėl lankosi jame ir t.t.;
Odos pakitimų sąsajos su ultravioletine spinduliuote.
Nuomonė apie apsaugos priemonių nuo saulės naudojimą, deginimosi trukmę, UV spindulių poveikį.
Žinios susijusios su deginimosi saulėje įpročiais, UV spinduliuotės įtaką sveikatai; Informacijos šaltiniai, apie UV spinduliuotės poveikį sveikatai.
2.2.Statistinis duomenų vertinimas
Statistine duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį programų paketą SPSS 20.0 apskaičiuojant procentinius duomenų įverčius. Kintamųjų (tiriamųjų požymių) kaupimui buvo naudojamas programų paketas Microsoft OfficeMSExcel. Kokybinių požymių statistinis ryšys tirtas taikant chi kvadrato (χ2) kriterijų. Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti pasirinktas reikšmingumo lygmuo p<0,05. Duomenų skirtumo patikimumui nustatyti naudotas ,,z''
2.3.Tyrimo kontingentas
Bendros tiriamųjų merginų charakteristikos rezultatai pateikti 3.1 lentelėje. Apklausoje dalyvavo 562 Kauno kolegijos Medicinos fakulteto studenčių, kurių amžius svyravo nuo 18– 25 metų.
3.1. lentelė.Tiriamųjų studenčių bendros charakteristikos duomenys
Požymiai Grupės Studentės
N Proc. Lytis Moteris 562 100 Amžius Iki 20 m 346 61,6 Nuo 20 iki 25 m 163 29 > 25 m 53 9,4 Išsilavinimas Kolegija 26 4,7 Vidurinis 536 95,3 Gyvenamoji vieta Kaimas/miestelis 234 41,6
Vienas iš didžiųjų Lietuvos miestų 232 41,3
Nedideliame Lietuvos miestelis 96 17,1
Giminių vėžys Taip 322 57,3
Ne 240 42,7
Giminių odos vėžys Taip 21 3,7
Ne 541 96,3
Odos tipas I-II 182 32,4
III-IV 380 67,6
Onkologiniai susirgimai tarp studenčių giminaičių buvo pakankamai dažni, tačiau jie nebuvo susiję su odos ligomis 57,3 proc. Daugiausiai respondenčių gyveno kaimo vietovėse 41,6 proc, tačiau merginos gyvenančios viename iš didžiųjų Lietuvos miestų sudaro 41,3 proc.Vyraujantis odos tipas tarp respondenčių buvo III-IV 67,6 proc. Daugiausiai merginų buvo su viduriniu išsilavinimu 95,3 proc. Didžioji dalis merginų iki 20 metų amžiaus 61, 6 proc.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Kauno kolegijos medicinos fakulteto merginų informuotumas apie ultravioletinę spinduliuotę
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad jaunų žmonių žinios apie ultarvioletinė spinduliuotė poveikį sveikatai formuoja deginimosis elgseną. Nesant pakankamoms žinioms, dažnu atveju buvimą saulėje sąlygoja su įvaizdžiu, bet ne sveikata susijusi elgsena. Siekiant įvertinti studenčių informuotumo ir deginimosi elgsenos sąsajas, pateikiame pagrindinius teiginius, kurie sąlygoja leisti laiką saulėje: įdegusi oda gražiau atrodo, droviuosi baltos odos vasaros laikotarpiu, dėvint atvirus drabužius, įdegusi oda atrodo jaunesnė, įdegusi oda atrodo patraukliau, seksualiau pagal studenčių nudegimų saulėje dažnį, odos tipą, kiek jos saugo save nuo UV spindulių.
Analizuojant apklausos duomenis susijusius su merginų informuotumu apie ultravioletinę spinduliuotę, nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp nudegimų su paraudimu/pūslėmis per metus dažnio ir nuomonės apie UV spindulių poveikį įvaizdžiui. Merginų nudegimų su paraudimu/pūslėmis dažnis, atsižvelgiant į spindulių poveikį įvaizdžiui pateikiamas 3.1.1 lentelėje. Pagal apklausos duomenis nustatyta, kad statistiškai reikšmingai rečiau 1,04 karto respondentėms įdegusi oda atrodo madingai ir merginos teigia, kad saugo savo sveikatą nuo ultravioletinių saulės spindulių, negu nesaugančios sveikatos (atitinkamai 51,1 ir 48,9 proc. p<0,05). Pusė merginų (50,2 proc.) drovisi baltos odos spalvos vasaros metu ir saugo savo sveikatą nuo saulės spindulių, Merginos nesaugančios savo sveikatos nuo ultravioletinių spindulių teigia 1,05 karto dažniau, kad įdegusi oda atrodo gražiai, negu respondentės saugančios savo sveikatą (atitinkamai 51,4 ir 48,6 p<0,05).Nors statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta, tačiau merginos 1,1 karto dažniau teigia, kad įdegusi oda atrodo jaunesnė, tačiau nesaugančios odos nuo saulės spindulių, negu merginos saugančios sveikatą ir teigiančios, kad įdegusi oda atrodo jaunesnė. Statistiškai reikšmingai 1,02 karto dažniau merginos saugosi nuo saulės spindulių ir įdegusi oda atrodo patraukliau, negu nesaugančioms sveikatos nuo ultravioletinių spindulių respondentėms (atitinkamai 50,7 ir 49,3 p<0,05).
3.1.1 lentelė. Merginų nuomonė apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį įvaizdžiui atsižvelgiant į nudegimų su paraudimu/ pūslėmis per metus dažnį
Teiginiai Nudegimų dažnis
Pritariu teiginiui apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai Reikšmingumo lygmuo Taip Ne Įdegusi oda atrodo madingai Taip N 180 188 χ²=10,151 lls=2 p=0,006(sp) Proc. 48,9 51,1 Ne N 7,4 38 Proc. 66,1 33,9 Nežinau N 43 39 Proc. 52,4 47,6 Droviuosi baltos odos vasaros laikotarpiu, dėvint atvirus drabužius Taip N 126 125 χ²=4,197 lls=2 p=0,123(sn) Proc. 50,2 49,8 Ne N 157 120 Proc. 56,7 43,3 Nežinau N 14 20 Proc. 41,2 58,8 Įdegusi oda atrodo gražiau Taip N 266 252 χ²=5,942 lls=2 p=0,051(sp) Proc. 51,4 48,6 Ne N 17 7 Proc. 70,8 29,2 Nežinau N 14 6 Proc. 70,0 30,0 Įdegusi oda atrodo jaunesnė Taip N 36 40 χ²=1,146 lls=2 p=0,564(sn) Proc. 47,4 52,6 Ne N 219 191 Proc. 53,4 46,6 Nežinau N 42 34 Proc. 55,3 44,7 Įdegusi oda atrodo patraukliau, seksualiau Taip N 238 231 χ²=6,141 lls=2 p=0,046(sp) Proc. 50,7 49,3 Ne N 33 15 Proc. 68,8 31,2 Nežinau N 26 19 Proc. 57,8 42,2
χ² - Chi - kvadrato kriterijus; lls - laisvės laipsnių skaičius; p - reikšmingumo lygmuo; sp - statistiškai patikima; sn - statistiškai nepatikima
Analizuojant duomenis nustatyta, kad merginos žinančios apie UV poveikį sveikatai, šiuo atveju - kataraktos susirgimų dažnis buvo mažesnis 1,1 karto nei merginų neturinčių žinių apie saulės poveikį (atitinkamai 76,2 proc. ir 68,1 proc. ). Statistiškai reikšmingos priklausomybės nerasta. Saulės spindulių poveikį sveikatai kiekvienas individas suvokia subjektyviai, respondenčių nuomone vitamino D svarbus organizmo funkcijų komponentas, ir 69,4 proc.merginų nepatyrusių saulėje nudegimų vitaminą D sieja su saulės šiluma nei merginos, kurios patyrė nudegimus deginimosi metu 26,5 proc. nors statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta. Merginos nudegusios saulėje 2,8 karto dažniau neįvertina žinių stokos dėl odos raukšlėjimosi saulės poveikyje, nei merginos, patyrusios nudegimus ir turinčios žinių apie UV neigiamą poveikį (atitinkamai 27,3 proc. ir 67,8 proc.). Pigmentinės dėmės suvokiamos, kaip neigiamas veiksnys daugiau nei dviem ketvirtadaliais dažniau odoje atsiradusius pakitimus saulės poveikyje merginos įvertina neigiamai, nežinančios UV reikšmę organizmui ir nepatyrusios saulėje nudegimų, nei merginos turinčios žinių, apie pigmentinių dėmių atsiradimo priežastis. (atitinkamai 71,7 proc.ir 68,1 proc.)Statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta (3.1.2 lentelė).
3.1.2 lentelė. Merginų žinios apie ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai atsižvelgiant į nudegimų su paraudimu/ pūslėmis per metus dažnį
Teiginiai
Nudegimų su paraudimu/ pūslėmis per metus
dažnis
Žinau apie ultravioletinės
spinduliuotės poveikį sveikatai Reikšmingumo lygmuo Taip Ne Nežinau
Saulės spinduliai gali sukelti akių
pažeidimus, kataraktą Nei karto N 277 16 94 χ²= 1,724 lls=4 p=0,786 (sn) Proc. 68,1 76,2 70,1 1-2 kartus N 109 4 36 Proc. 26,8 190 26,9 ≥ 3 kartus N 21 1 4 Proc. 5,2 4,8 3,0 Saulės spindulių poveikyje oda raukšlėjasi Nei karto N 291 28 68 χ²=2,711 lls=4 p=0,607 (sn) Proc. 67,8 68,3 73,9 1-2 kartus N 117 10 22 Proc. 27,3 24,4 23,9 ≥ 3 kartus N 21 3 2 Proc. 4,9 7,3 2,2 Saulės spindulių poveikyje atsiranda pigmentinės dėmės Nei karto N 307 33 47 χ²=0,722 lls=4 p=0,949 (sn) Proc. 68,1 71,7 72,3 1-2 kartus N 123 11 15 Proc. 27,3 23,9 23,1 ≥ 3 kartus N 21 2 3 Proc. 4,7 4,3 4,6 Saulės spinduliai skatina vitamino D gamybą Nei karto N 338 13 36 χ²=3,486 lls=4 p=0,480 (sn) Proc. 69,4 61,9 66,7 1-2 kartus N 129 7 13 Proc. 26,5 33,3 24,1 ≥ 3 kartus N 20 1 5 Proc. 4,1 4,8 9,3
χ² - Chi - kvadrato kriterijus; lls - laisvės laipsnių skaičius; p - reikšmingumo lygmuo; sn - statistiškai nepatikima
Merginų žinios apie soliariume skleidžiamos ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai atsižvelgiant į odos tipą pateikiamas 3.1.3 lentelėje. Pagal gautus apklausos duomenis, nustatyta, kad I-II odos tipą turinčios merginos 1,07 karto reikšmingai dažniau mano, kad soliariumo spinduliai kenksmingi nei III-IVodos tipo merginos (atitinkamai 6,6 proc. ir 7,1; p<0,05). Atitinkamai daugiau nei trys ketvirtadaliai I-II odos tipo merginų reikšmingai dažniau teigė, kad soliariumo spinduliai sukelia vėžį, nei III-IV odos tipą turinčios merginos (atitinkamai 91,2 proc. ir 76,3; p<0,05).
