LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS, MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Jovita Katkauskaitė
STUDENTŲ DEGINIMOSI ĮPROČIAI IR POŽIŪRIS Į ULTRAVIOLETINĖS
SPINDULIUOTĖS POVEIKĮ SVEIKATAI
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)
Mokslinė vadovė doc. dr. Rūta Ustinavičienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikataSTUDENTŲ DEGINIMOSI ĮPROČIAI IR POŽIŪRIS Į ULTRAVIOLETINĖS SPINDULIUOTĖS POVEIKĮ SVEIKATAI
Jovita Katkauskaitė
Mokslinė vadovė doc. dr. Rūta Ustinavičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Kaunas; 2012. 74 p.
Tyrimo tikslas. Įvertinti studentų deginimosi įpročius ir požiūrį į ultravioletinės spinduliuotės poveikį
sveikatai.
Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2011 m. balandžio – lapkričio mėn. Tyrime dalyvavo LSMU I ir II
kurso studentai. Iš viso buvo išdalinta 387 anketos. Duomenys analizuoti naudojant SPSS 11.0 programą, lyginant studentų deginimosi saulėje įpročių, soliariumų naudojimo ir požiūrio bei žinių apie ultravioletinius spindulius kintamuosius pagal χ2 kriterijų. Skirtumas statistiškai reikšmingas, kai pasikliovimo lygmuo p< 0,05. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa.
Rezultatai. Nuo 43 proc. – 45 proc. respondentų saulėje praleidžia daugiau nei 3 val. ir deginasi dažniau nei
kartą per savaitę. Jautresnę odą saulei turintys respondentai deginasi trumpai ir visada naudoja apsauginį kremą nuo saulės. Vyrai retai naudoja apsauginius kremus ir nesaugo akių nuo saulės spindulių. 76,5 proc. respondentų turinčių ne tokią jautrią saulės spinduliams odą, per praėjusius metus buvo nė karto nenudegę saulėje su paraudimu ar pūslėmis, o jautresnę odą turintys (44,4 proc.) saulėje buvo nudegę nuo 1 iki 2 kartų per metus. Soliariumais naudojasi apie trečdalis respondentų ir dažniau turintys tamsesnę, mažiau jautrią saulės spinduliams odą bei dažniau besideginantys vasaros metu lauke. Norint apsisaugoti nuo intensyvių ultravioletinių spindulių, soliariumais dažniau naudojasi, jautrią saulės spinduliams odą turintys respondentai. 61,1 proc. respondentų soliariumais naudojasi, nes nori atrodyti patraukliai. Daugiau negu trečdalis respondentų niekada negalvojo apie deginimosi saulėje trukmės sumažinimą. III ir IV odos tipą turintys respondentai ketino sumažinti deginimosi trukmę, todėl, kad deginimasis saulėje jiems atrodė nesveika. Moterys dažniau nei vyrai mano, kad įdegusi oda gražesnė, tačiau jos taip pat geriau žino, kad saulės spindulių poveikyje oda raukšlėjasi, atsiranda pigmentinės dėmės ir nuolat saulės veikiama oda sensta greičiau, o soliariumo įdegis neapsaugo nuo saulės ultravioletinių spindulių bei gali sukelti vėžį ir skatinti odos pakitimus. Nesilankantys soliariumuose geriau žino, kad soliariumo įdegis nepalaiko geros odos
funkcinės bei estetinės būklės. Jaunesni (19 – 20 m.) respondentai geriau žino nei vyresni, kad saulės nuolat veikiama oda sensta greičiau.
Išvados. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad respondentai yra nelinkę keisti deginimosi įpročių bei požiūrio,
nors turi nemažai žinių apie ultravioletinių spindulių įtaką sveikatai. Lietuvos jaunimo lengvabūdiškas požiūris, riziką keliantys sveikatai deginimosi įpročiai ir nepakankamos žinios, artimiausiu metu gali įtakoti odos vėžio epidemiją Lietuvoje.
SUMMARY
Public HealthSTUDENTS TANNING BEHAVIOR AND ATTITUDE TO ULTRAVIOLET RADIATION
Jovita Katkauskaitė
Supervisor Rūta Ustinavičienė, Assoc., Dr., Prof.
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Environmental and Occupational Medicine,
Kaunas; 2012. 74 p.
Aim of the study: To evaluate students tanning behavior and attitude to ultraviolet radiation.
Methods. The research was carried out in April-November 2011. The study included of Lithuanian Health
Sciences University I and II year students. Of the 387 questionnaires distributed. The data were analyzed using SPSS computer program by comparing students of tanning behavior, use of sunbeds and attitudes and knowledge about ultraviolet rays of the variables by according to χ2 criteria. The data difference was considered as statically significant when p< 0.05. The method employed was anonymous questionnaire – based inquiry.
Results. Approximately 43 proc. – 45 proc. of the respondents are in the sun for more than 3 hours and
suntan more than once a week. The respondents having more sensitive skin suntan briefly and always use sunscreen. Men are less likely to use sunscreen and protect the ir eyes from the sun rays. 76,5 proc. of the respondents with less sun-sensitive skin have never been sunburnt with redness and blisters over the past year. However, the respondents with more sensitive skin (44,4 proc.) have been sunburnt once or twice per year. About one-third of the surveyed respondents use solariums, particularly the ones who have darker and less sensitive skin, and who suntan more frequently outside during the summer. The respondents having fair and sun sensitive skin tend to use solariums more often in order to protect their skin from intense UV rays. 61,1 proc. of the respondents use solariums because they want to look attractive. More than a third of the respondents have never thought of reducing the length of time spent sun tanning. The respondents having III and IV skin type intended to reduce the length of sunbathing as they viewed it to be unhealthy. Women are more likely than men to believe that tanned skin is more beautiful, but they are also more aware that a regular exposure to sunlight has an impact on skin wrinkling, the appearance of pigmentation spots and faster skin ageing. Women are also more aware that sunbed tan does not protect skin from the sun's ultraviolet rays, that it can be the cause of cancer and induce skin lesions. The ones who do not use solariums know better that sunbed tan does not help maintain a good functional and aesthetic skin condition.
The younger respondents (19 – 20 years of age) know better than the older ones that the skin is ageing faster as a result of constant exposure to the sun.
Conclusions. The results of this research show that the respondents are reluctant to change tanning habits
and attitudes despite having considerable knowledge about the impact of ultraviolet radiation on health. Frivolous attitude of Lithuania’s youth, tanning habits posing a risk to health and a lack of knowledge may affect skin cancer epidemic in Lithuania in the near future.
TURINYS
ĮVADAS...8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...9
1. LITERATŪROS APŽVALGA...10
1.1 Ultravioletinės spinduliuotės poveikis sveikatai...10
1.2 Jaunų suaugusiųjų požiūris į saulės poveikį...12
1.2.1 Įsitikinimai, elgesio ir socialinės normos...14
1.3 Soliariumų naudojimas...16
1.4 Deginimasis ir apsauga nuo saulės...19
1.4.1 Odos tipas, amžius, lytis...23
1.5 Žinios apie ultravioltetinės spinduliuotės poveikį bei deginimosi saulėje įpročius...24
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA...27
2.1 Tyrimo organizavimas ir metodika...27
2.2 Tyrimo kontingentas...28
2.3 Statistinė duomenų analizė...28
3. REZULTATAI...29
3.1 Respondentų grupių charakteristika...29
3.2 Studentų deginimosi saulėje įpročiai ir požiūris į saulės poveikį sveikatai...30
3.3 Soliariumų naudojimas...43
3.4 Žinios apie soliariumų ir ultravioletinių spindulių poveikį sveikatai...50
4. REZULTATŲ APTARIMAS...56
IŠVADOS...61
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...62
LITERATŪRA...63
SANTRUMPOS
UV – ultravioletinė spinduliuotė
UVA, UVB, UVC – ultravioletiniai spinduliai, pagal bangų ilgį skirstomi į A, B, C spindulius DNR – deoksiribonukleorūgštis
RNR – ribonukleino rūgštis
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija SPF – apsaugos nuo saulės laipsnis KMI- kūno masės indeksas
ĮVADAS
Ultravioletiniai (UV) spinduliai yra svarbiausias rizikos veiksnys, įtakojantis odos piktybinių navikų susirgimų didėjimą. Ilgalaikis saulės ultravioletinių spindulių poveikis gaunamas jauname amžiuje, dėl nesaikingo deginimosi saulėje ir soliariumuose – svarbiausias veiksnys įtakojantis melanomos nustatymo priežastį. Odos melanoma, dėl greito metastazavimo ir didėjančio vis jaunesnio amžiaus žmonių sergamumo gali tapti pačiu pavojingiausiu vėžiu (52). Tikėtina, kad susirgimų riziką dar labiau padidina bendras gautas asmens UV spindulių poveikis per gyvenimą (14). Nustatyta, kad net tris ketvirtadalius visos UV spindulių dozės žmonės gauna iki 20 metų (54). Prielaida, kad odos piktybinių navikų susiformavimas yra susijęs su vaikystėje patirtais stipriais nudegimais, įrodyta daugelio epidemiologinių tyrimų (34).
Daugelis jaunų suaugusiųjų, kurie mėgsta degintis vasarą saulėje – žiemą toliau naudojasi soliariumais, o tai reiškia, kad tokie asmenys per metus gauna aukščiausią kumuliacinę UV spindulių dozę (39). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) soliariumų keliamą riziką mini greta tabako, alkoholio ir asbesto daromos žalos (51).
Norint pasiekti jaunuolių elgsenos pokyčių, pirmiausia reikia padidinti visuomenės infomuotumą apie UV spindulių poveikį sveikatai (14, 23). Daugelis žmonių net ir žinodami galimą UV spindulių žalą, neketina keisti deginimosi įpročių. Todėl sveikos gyvensenos mokymas, apimantis informavimą, kaip svarbu saugotis saulės spindulių poveikio, soliariumų naudojimo ir deginimosi saulėje laiko ribojimas, galėtų padėti išvengti nepalankios prognozės ir sumažinti sudegimų pavojų (52). Skaičiavimai rodo, kad beveik 2 mlrd. incidentų sukeliančių odos nudegimus, įvykstančių per metus dėl saulės poveikio, pasaulio ligų naštą padidina 300000 būsimų gyvenimo metų, įvertinus neįgalumą (38).
Temos aktualumas: pasirinktos temos aktualumą galima pagrįsti padidėjusiu odos piktybinių navikų
sergamumu, o ypač melanoma. Vykdoma profilaktinė veikla Lietuvoje nepakankama, nėra sukurtos apsaugos nuo saulės poveikio kampanijos, kuri padėtų visuomenėje, o ypač jaunimo gretose skatinti, mažinti tiek soliariumų naudojimą, tiek deginimąsi saulėje, o taip pat padėtų suformuoti tinkamus, labiau apsaugančius nuo UV spindulių poveikio įpročius. Suteiktų daugiau žinių apie saulės poveikį sveikatai. Būtina nuo mažens diegti vaikams, taip pat mokyti ir šviesti jaunimą, kad suformuoti požiūrį padėsiantį atsakingiau žiūrėti į savo sveikatą. Didėjant sergamumui ligomis, kurias įtakoja UV spindulių poveikis, būtina skirti ypatingą dėmesį jaunimui ir kiek įmanoma labiau įtakoti jų sveikatos, elgsenos pokyčius susijusius su saulės poveikiu, pozityvia linkme.
DARBO TIKLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas
Įvertinti studentų deginimosi įpročius ir požiūrį į ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti studentų požiūrį į ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai; 2. Įvertinti deginimosi įpročius;
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Ultravioletinės spinduliuotės poveikis sveikatai
Kasmet pasaulyje nustatomi milijonai odos vėžio atvejų, įtakotų pagrindinio rizikos veiksnio – ultravioletinės spinduliuotės. Per pastarąjį dešimtmetį, sparčiai visame pasaulyje, taigi ir Lietuvoje, išaugo šių susirgimų skaičius (30). 1979 m. Lietuvoje buvo užregistruota tik 705 nauji odos vėžio atvejai, 2002 m. jau 1900 nauji atvejai, o 2009 m. netgi 2572 nauji odos vėžio atvejai. Pagal 2009 metų vėžio registro centro duomenis, visi naujai diagnozuoti odos piktybiniai navikai, moterų tarpe sudarė 17 proc. ir užėmė antrąją vietą po krūties vėžio tarp dažniausiai pasitaikančių piktybinių navikų. Vyrų tarpe sudarė 10 proc. ir užėmė trečiąją vietą tarp dažniausiai pasitaikančių piktybinių navikų (55). Spartus susirgimų didėjimas piktybiniais odos navikais siejamas su per dideliu gaunamu UV spindulių kiekiu.
Pagal biologinį poveikį UV spinduliuotės spektras dalijamas į UVA, UVB ir UVC sritis (25). Fotobiologiniai UV spinduliuotės tyrimai parodė, kad UVB spinduliai (290 – 320 nm) sukelia eritemą ir yra kancerogeniniai bei sukelia fotosenėjimą ir tiesioginį DNR, RNR, baltymų ir kitų ląstelės sudedamųjų dalių pažeidimus. UVA spinduliuotė (320 – 400 nm) yra ir labai naudinga ir būtina vitamino D susidarymui odoje, tačiau žalinga, nes sukuria reaktingus deguonies junginius, kurie pažeidžia DNR ir ląstelių membranas, skatina kancerogenezę ir su fotosenėjimu susijusius pokyčius. Todėl abi UVA ir UVB spinduliuo tės komponentės sukelia ūmų uždegiminį atsaką, kuris pasirodo eritemos pavidalu. Saulės UV spinduliuotės ir biologinių ląstelių sąveika gali sukelti mutagenezę arba net ląstelės žūtį. Vidutinio ilgio ultravioletinės UVB spinduliuotės bangos daro didžiausią įtaką šiems procesams (9).
Pagrindinės odos ligos, kurias sukelia didelės UV spinduliuotės dozės, yra melanoma bei bazalioma. Nuolatinis ultravioletinių spindulių sąlytis susijęs su deginimusi saulėje bei soliariumose yra svarbiausias veiksnys įtakojantis melanomos nustatymo priežastį (30). Melanoma odos piktybinių navikų struktūroje sudaro 11 proc., tačiau nuo jos miršta 75 proc. odos piktybiniais navikais sergančių pacientų. Tai agresyviausia odos vėžio forma, tačiau anksti diagnozavus ligą, išgydyti galima apie 97 proc. pacientų. Šiuo metu visame pasaulyje stebima tendencija – kasmetinis sergamumo prieaugio melanoma didėjimas. Lietuvoje moterys šia liga serga du kartus dažniau nei vyrai. Melanomos, tiek vyrų, tiek ir moterų, kasmetinis sergamumo prieaugis siekia 6 proc. (9). Prognozuojama, jog odos melanoma dėl greito metastazavimo ir didėjančio vis jaunesnio amžiaus žmonių sergamumo taps pačiu pavojingiausiu vėžiu. Sveikos gyvensenos mokymas, apimantis informavimą, kaip svarbu saugotis žalingo saulės poveikio, gali padėti išvengti nepalankios prognozės (52).
Įvairiomis odos ligomis susirgti labiau rizikuoja žmonės, kurių oda greitai nudega saulėje, turintys šviesią, strazdanotą odą, šviesius ar rudus plaukus ir mėlynas akis. Dauguma mūsų šalies gyventojų (apie 70 proc.) yra šviesiaplaukiai mėlynaakiai (9). Žmonės, kurių artimi giminaičiai yra sirgę odos vėžiu, turi didesnę tikimybę susirgti šia liga (34). Vaikystėje ar paauglystėje ilgai saulėje besideginantys turi didesnę riziką ateityje susirgti odos piktybiniais navikais. Be abejo rizikuoja ir tie, kurie gyvena ir dirba patalpose, tačiau atostogauja intensyviai degindamiesi saulėje, taip pat nuolat sportuojantys ar dirbantys lauke (9).
Pastaruoju metu žmonės turi daugiau galimybių laisvalaikį praleisti gamtoje, taip pat atostogauti šalyse, kur ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas kelis kartus didesnis nei Lietuvoje. Daugeliui pagrindinis atostogų tikslas yra gražiai įdegti, kadangi ryškus įdegis laikomas sveikatos ir grožio požymiu. Nustatyta, kad net tris ketvirtadalius visos UV spindulių dozės žmonės gauna iki 20 metų (54). Tačiau neigiamas UV spinduliuotės poveikis pasireiškia neiškart, dažniausiai suserga 40 – 60 metų amžiaus žmonės (34). Taip pat nustatyta, kad 25 proc. žmogaus sukaupto kumuliacinio UV spindulių poveikio gali atsirasti iki 18 metų (59). Prielaida, kad odos piktybinių navikų susiformavimas susijęs su vaikystėje patirtais stipriais nudegimais, įrodyta daugelio epidemiologinių tyrimų. JAV, Australijoje ir Izraelyje nustatyta, kad asmenys, kurie į karšto klimato regionus emigravo būdami suaugę, rečiau serga melanomomis negu ten atvykę vaikai (52). Manoma, kad 95 proc. visų melanomos ir 99 proc. ne melanomos odos vėžio atvejų srityse su aukšta UV spinduliuote (Š. Amerika, Europa, Australija, N. Zelandija) gali atsirasti dėl perteklinių UV spindulių (59).
Pastaruoju metu padidėjęs pavojus sveikatai dėl UV spindulių poveikio yra sąlygotas keletos faktorių: išeikvoto ozono sluoksnio, klimato kaitos ir neatsargaus žmonių elgesio būnant sa ulėje (34). Didžiausias UV spindulių kiekis mus pasiekia giedrą vasaros vidurdienį, daugiau kaip 50 proc. dienos UV spindulių dozės tenka intervalui tarp 11 ir 14 val. Yra daugybė paviršių, kurie atspindi UV spindulius: smėlis atspindi iki 25 proc. UV spindulių, šviežias sniegas atspindi daugiau kaip 80 proc. įdegį lemiančios UV spinduliuotės, vanduo praleidžia apie 95 proc. UV spindulių (25).
Ultravioletiniai spinduliai organizmui kartu naudingi ir žalingi. Ilgalaikis UV spinduliuotės poveikis žmogui gali sukelti ūminius ir lėtinius odos, akių ir imuninės sistemos pakenkimus. Labiausiai žinomas ūmus per ilgo buvimo saulėje efektas yra nudegimas, dėl kurio atsiranda degeneraciniai ląstelių, audinio skaidulų ir kraujagyslių pakitimai (25). Per visą gyvenimą sukaupta UV spindulių kumuliacinė žala pasireiškia nepageidaujamais odos pokyčiais (20). Per trumpą laiką patirtas pernelyg didelis UV spindulių poveikis deginantis, sukelia struktūrinius odos pažeidimus, kurie gali virsti randais. Be to gali pasireikšti fotosenėjimas, kurio pasekoje atsiranda odos raukšlės ir prarandamas elastingumas, dėl sumažėjusio kolageno kiekio odoje (51). UV spinduliai gali būti akių uždegiminių procesų (fotokeratito – akies ragenos
uždegimo) priežastis. Manoma, kad daugiau kaip 20 proc. kataraktos atvejų gali būti dėl UV spinduliuotės poveikio, ypač valstybėse arti pusiaujo (25). Tačiau trūkstant UV spindulių vystosi kaulų ligos (vaikams – rachitas, suaugusiems – osteomaliacija), nes UV spinduliai padeda organizme susidaryti vitaminui D, kuris dalyvauja kalcio metabolizme (60, 25).
Saulės ultravioletinių spindulių poveikis odoje stimuliuoja vitamino D gamybą, kuris svarbus palaikant žmogaus sveikatą. Nors vitamino D optimalus lygis skiriasi, priklausomai nuo įvairių veiksnių: amžiaus, odos tipo. Eritemą sukeliantis poveikis dėl kasdieninės veiklos lauke, manoma, kad patenkina vitamino D poreikį, tačiau nudegimas saulėje neturi jokios kitos žinomos papildomos naudos sveikatai (59). Vitamino D kiekį reikalingą žmogaus organizmui galima gauti vartojant maisto papildus bei natūraliai renkantis produktus, kuriuose gausu šio vitamino. Tačiau pakankamas vitamino D kiekis, maždaug apie 90 proc. pasigamina odoje, kai ji yra veikiama UV spindulių (42).
Pastebėtas vitamino D apsauginis poveikis įvairių piktybinių navikų patogenezėje (43). Analizuojant įvairius su saulės poveikiu susijusius parametrus, įrodyta asociacija tarp piktybinės melanomos vystimosi ir trumpalaikio intensyvaus UV spindulių poveikio. Trumpalaikis intensyvus poveikis, lyginant su lėtiniu mažiau intensyviu poveikiu, nebuvo nustatytas, kaip rizikos faktorius piktybinės melanomos vystimiąsi ir kai kuriais tyrimais nustatyta, kad apsaugo nuo piktybinės melanomos atsiradimo (42, 43). Tačiau tam įtakos, galėjo turėti ir apsaugos priemonių nuo saulės naudojimas (42). Autralijoje atlikti tyrimai rodo, kad svarbu gauti pakankamai vitamino D norint išvengti lėtinių ligų. Nors pakankamas vitamino D kiekis organizme galėtų apsaugoti nuo įvairių ligų, tačiau būtų sunku nustatyti optimalę UV spindulių dozę, kuri užtikrintų reikiamą vitamino D kiekį organizme, todėl vis dar neįmanoma pateikti šios asociacijos kaip „sveikos“ ir tinkamos sveikatos atžvilgiu (24).
Apibendrinant svarbu paminėti, kad natūraliai gaunamas UV spindulių kiekis būnant saulėje, turėtų tiktai optimaliai papildyti vitamino D atsargas organizme ir nedarytų žalos žmogaus organizmui. Ypač tą gerai turėtų įsisavininti jaunimas, kadangi jų lengvabūdiškas elgesys kelią didelę riziką jų sveikatai, dėl per ne lyg daug gaunamo UV spindulių kiekio. Be abejo, jaunų suaugusiųjų deginimosi saulėje įpročių formavimui, įtakos turi požiūris į ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai.
1.2 Jaunų suaugusiųjų požiūris į saulės poveikį
Žmonių požiūris į deginimasi, visuomenėje tapo patraukliu ir priimtinu dalyku, kadangi įdegusi oda yra laikoma grožio simboliu. Šiuolaikinė visuomenė, ypač jaunimas nepaiso medicinos ir mokslo perspėjimų, dauguma net nesuvokia, kad deginimasis sukelia DNR žalą ir odos pažeidimus (20). Įdegti
galima dviem būdais: natūraliai saulėje arba soliariume. Soliariumai šiuo metu yra labai populiarus būdas įdegti visais metų laikais (60).
Jaunuolių suvokimas, kad deginimasis yra malonus, o įdegis patrauklus, taip pat daugelis kitų, prestižiniais laikomų veiksnių, motyvuoja degintis. Šis bruožas būdingas tiek paaugliams, tiek jauniems suaugusiems, kurie nesugeba išsivaizduoti savęs vyresniame amžiuje. Nesuvokiama, kad jų elgsesys jaunystėje turės įtakos odos pokyčiams bei galimam odos vėžio vystimuisi ateityje (20). Daugeliui žmonių atrodo, kad intensyvus įdegis yra normalu. Nelaimei, ne tik vaikai ir jaunuoliai, bet ir tėvai supranta įdegį kaip patrauklumo ir geros sveikatos simbolį (25). Lietuvos tyrimo duomenimis, daugeliui jaunų lietuvių deginimasis asocijuojasi ne tik su grožiu, bet ir su sveikata. 31 proc. apklaustų respondentų teigė, kad įdegę žmonės yra gražesni, kad deginimasis yra sveikas, palyginti su 8 proc., kurie teigė, kad deginimasis nėra susijęs su grožiu standartu. Taigi toks požiūris kelia didelį susirūpinimą (34). Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo duomenimis, dauguma respondentų teigė, kad jiems būvimas saulėje atrodo sveik as, nors iš jų daugelis ir turėjo žinių apie odos vėžio riziką. Nepaisant turimos informacijos apie odos vėžį, visgi 36 proc. nemanė, kad potencialiai kenksmingas saulės poveikis yra odos vėžio rizikos veiksnys. Respondentų rizikos suvokimas turėjo teigiamos įtakos apsauginių kremų naudojimui – apklaustieji suvokia, kad rizikuoja susirgti odos vėžiu, jei nenaudoja apsaugos priemonių nuo saulės. Odos tipas nebuvo susijęs su rizikos suvokimu odos vėžio kontroliai (26).
Visuomenėje vyrauja tradicinis požiūris, kad kuo didesnis apsaugos priemonių (kremų, losijonų) apsaugos nuo saulės laipsnis (SPF), tuo didesnė apsauga nuo saulės, nors ištikrųjų šios priemonės tiesiog atideda nudegimo atsiradimą. Taip pat vyrauja klaidingas požiūris, kad apsaugos nuo saulės priemonių su aukštu SPF sugebėjimas užkirsti kelią nudegimams saulėje, taip pat gali sumažinti odos melanomos ir bazaliomos vystymasi (3). Trylikoje Europos šalių atliktas tyrimas įrodė ryšį, jog tikėjimas saulės svarba sveikatai įtakoja apsaugos nuo saulės naudojimą, toks požiūris buvo tiek šalies viduje, tiek tarp kitų skirtingų šalių (40).
Pažymėtina, kad kai kurių žmonių požiūris yra klaidingas, kalbant apie įdegį įgautą saulėje ir soliariume įgautą įdegį, pastarasis daugeliui gali atrodyti saugesnis, nei natūraliai saulėje įgautas įdegis, tačiau taip ištiesų nėra. 86,4 proc. apklaustų koledžo studentų nurodė, kad jų požiūriu soliariume įgautas įdegis nėra saugesnis, negu saulėje. Be to jie labiau teikė pirmenybę savaiminio įdegių kremų naudojimui, nes manė, kad jie saugesni nei saulės ar soliariumų UV spinduliai (14). Didžiosios Britanijos regione, Šiaurės Airijoje atliktas tyrimas atskleidė tokį 16 – 44 metų amžiaus apklaustųjų požiūrį į saulės poveikį, 46 proc. teigė, kad saulės įdegis jiems atrodo sveikas, palyginti su vyresniais nei 44 metų amžiaus apklaustaisiais, kurių taip manančių buvo 38 proc. 70 proc. apklaustųjų virš 44 metų amžiaus, taip pat turėjo
neigiamą požiūrį į soliariumų naudojimą ir manė, kad jais naudotis neturėtų niekas, palyginti su 51 proc., 16 – 44 metų amžiaus apklaustaisiais, turėjusiais tokį patį požiūrį (5).
JAV atliekamo tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti koks studentų požiūris į savaiminio įdegio kremus, drabužius, mitybą ir fizinį aktyvumą gražinant išvaizdą, šiuos dalykus renkantis kaip alternatyvą, vietoj soliariumo naudojimo. Š ias alternatyvias priemones rinktųsi 36 proc. soliariumų naudotojų. Šiame tyrime nustatyta, kad soliariumų naudojimas turi didelę įtaką išvaizdai. Požiūris į drabužių, savaiminio įdegio kremų, mitybos ir fizinio aktyvumo didinimą, statitiškai reikšmingai neįtakojo soliariumų naudojimo mažėjimo. Pastebėta, kad soliariumų naudojimas yra teigiamai susijęs su požiūriu, kad jie padeda atsiplaiduoti ir suteikia galimybę bendravimui. Tuo tarpu mėgstamas hobis, kaip būdas atsipalaiduoti, bendravimas sportuojant sporto salėje, buvo susiję su neigiamu požiūriu, sveikatos atžvilgiu (13).
Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis 70 proc. šios šalies suaugusiųjų nėra apsaugoti nuo saulės poveikio. Tačiau gyventojų požiūris ir deginimosi įpročiai nesikeičia. Netgi pacientai, kurie turėjo anksčiau diagnozuotą odos vėžį nekeitė savo buvimo saulėje įpročių. Atliekant pacientų tyrimą, kurie metus gydėsi bazaliomą po chirurginės intervencijos, nustayta, kad 15 proc. iš jų nenaudojo jokių apsaugos priemonių nuo saulės, 42 proc. nežinojo ką reiškia santraupa SPF (47).
Švedijoje atlikto tyrimo duomenimis, moterys ir vyresnio amžiaus respondentai yra labiau linkę mažinti deginimąsi saulėje, negu vyrai ir jaunesnio amžiaus respondentai (6). Tokia pati tendencija pastebėta ir Australijoje atliktame tyrime. Rezultatai rodo, kad sumažėjo paauglių deginimasis, kai norima įgauti pageidaujamą įdegį. Pastebėtas teigiamas paauglių požiūris į akinių nešiojimą, buvimą pavėsyje ir vengimą būti saulėje tarp 11 val. ir 15 val, palyginti su jaunais suaugusiais (35). Mažesnė tikimybė sumažinti saulės poreikį yra žmonėms turintiems teigiamą požiūrį į saulę. Teigiamą požiūrį į deginimasi saulėje stipriai įtakoja praleidžiamas laikas saulėje su tikslu įdegti, soliariumų naudojimas, atostogos saulėtuose kurortuose. Rizikos suvokimas yra teigiamas ketinimas mažinant deginimąsi saulėje, ypač taikant skirtingus apsaugos būdus ir ypač stiprus tarp vyrų. Būvimas su žmonėmis, kurie dažnai deginasi turi neigiamos įtakos ketinimui sumažinti deginimąsi saulėje ir soliariumuose (6).
Nors skiriama daug dėmesio, ypač žiniasklaidos – įvairiems pranešimas apie žalingą deginimosi poveikį jaunų suaugusiųjų tarpe. Tačiau gaunamos žinios ir informacija nesugeba paveikti požiūrio į deginimąsi ir tai atsispindi padidėjusiame soliariumų naudojime (45).
1.2.1 Įsitikinimai, elgesio ir socialinės normos
Dauguma prevencinių priemonių skirtų apsaugoti žmonės nuo UV spindulių poveikio buvo sukurtos remiantis paprastu modeliu. Jeigu žmonės žino faktus apie kylantį pavojų sveikatai, turėtų pakeisti savo
elgesį, tačiau skaičiai rodo, kad deginimasis nemažėja. Todėl pradėta kurti prevencinės programos, remiantis teoriniu modeliu. Viena iš plačiausiai naudojamų teorijų yra planuojamos elgsenos teorija. Planuojamai elgsenos teorijai įtakos turi tradicijų vertės trukmė, taip pat pridur iama dar du veiksniai t.y. įsitikinimai ir požiūriai, kurie manoma, kad įtakoja mūsų elgesį, tiksliau subjektyvių normų ir elgesio kontrolę. Subjektyvios normos apima atitinkamą požiūrį į kitų elgesį ir tokiu būdu motyvuoja siekį atitikti kitų lūkesčius, pavyzdžiui, žmonės su įdegusia oda jaučiasi patrauklesni visuomenėje (6). Pažymėtina, kad subjektyvios normos atitinka, drausmines normas, kuriomis galima planuoti savo deginimosi įpročius. Įvaizdžio normos, kurias įtakoja kino filmai, televizija ar žurnalai, o jie įtakoja deginimosi įpročių formavimąsi, yra pagrįstos veiksmų teorijos (7).
Pagal planuojamo elgesio teoriją mūsų elgesį lemia trys skirtingi argumentai: elgesio įsitikinimai, norminiai įsitikinimai, kurie apima kitų normatyvinius lūkesčius ir motyvacijas, ir siekimą laikytis šių įsitikinimų bei kontrolės įsitikinimai, pagrįsti nuomone apie veiksnius, kurie gali palengvinti arba apsunkinti elgesio veiklos pasekmes ir šių veiksnių suvokiamą galią. Kartu šie trys elgesio įsitikinimų konstruktai, elgesio nuostatos, suvokiamų normų ir suvokiamos elgsenos kontrolė, sukelia tam tikrą norą veikti arba atitinkamą elgesį (6). Didžiosios Britanijos tyrimo duomenimis, nustatyta, kad 52 proc. studentų visiškai neketino keisti savo elgesio būnant saulėje. Tik maža dalis norėtų keisti savo elgesį: sumažinti didelę praleidžiamo laiko dalį saulėje bei apsisaugoti nuo saulės poveikio arba mažiau nudegti saulėje (26).
Trylikoje Europos šalių buvo atliktas tyrimas, išanalizuoti jaunimo apsaugos nuo saulės elgesio ir įsitikinimų dešimties metų pokyčius. Tyrimo rezultatai parodė, kad studentų vyresnių nei 20 metų įsitikinimai, kad apsaugos nuo saulės naudojimas yra svarbus buvo stipresni, lyginant su jaunesnio amžiaus studentais. Taigi galima teigti, kad nuo 1990 m. iki 2000 m., asmenys su stipresniais įsitikinimais, jog svarbu naudoti apsaugines priemones nuo saulės, buvo labiau linkę patys jas naudoti (40). Socialinės normos, tokios kaip drabužių įvaizdis, mada – minima kaip kliūtis naudojant apsaugos priemones nuo saulės, ypač skrybėlių dėvėjimas. Mados įvaizdis moterims turi didžiausios įtakos priimti ar ne, kai kurias apsaugos priemones nuo saulės. Akivaizdu, kad didžiausią įtaką apsaugos priemonių naudojimui nuo saulės turi įsitikinimas, kad įdegusi oda yra gražesnė. Daugeliui įdegis reiškia fizinę ir emocinę sveikatos gerovę, asmenybės aktyvumą, kuriai būdingas aktyvus daugiau rizikingas gyvenimo būdas. Papildomi elgesio įsitikinimai tarp jaunų suaugusiųjų, įtvirtinami žiniasklaidos kuriamo įvaizdžio (8). Asmeniniai stiprūs įsitikinimai gali turėti daug naudos, jei tikima, kad apsaugos priemonių nuo saulės naudojimas yra svarbus sveikatos atžvilgiu. Motyvacija saugant sveikatą nuo UV spindulių poveikio, leidžia nepaisyti noro degintis ir kitų veiksnių, kurie skatina rizikingą elgesį (40).
JAV atliktas tyrimas šiais metų intervalais 1988 m., 1994 m., ir 2007 m., apėmęs beveik du dešimtmečius, parodė, kad beveik lygiaverčiai padidėjo žmonių suvokimas, jog žmogus geriau atrodo įdegęs. Nuo 1994 m. iki 2007 m. buvo 12 proc. daugiau tikinčių, kad su įdegusia oda atrodo gražiau (45). Tokie pat įsitikinimai N. Zelandijoje apklaustų respondentų, jie vieningai teigė, kad įdegusi oda atrodo patraukliau. Visuomenėje vyraujančios nuostatos, žiniasklaidos kuriamas įvaizdis, įžymybių išvaizda bei bendraamžių ir socialinės aplinkos poveikis įtakoja deginimąsi saulėje ir soliariumuose (8). Pažymėtina, kad moterų naudojimasis soliariumais yra teigiamai susijęs su jų įsitikinimais. Jų įsitikinimu įdegis yra sveika odai, o soliariumai yra saugūs degintis. Šis įsitikinimas buvo labiau pastebėtas tarp dabartinių soliariumų naudotojų. Nors 93 proc. buvo įsitikinę, kad ankstyvas veido odos senėjimas yra soliariumų naudojimo padarinys (28). Be to, paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad įdegis įgautas soliariume apsaugo nuo nudegimų saulėje atostogaujant saulėtuose kurortuose. Iš tikrųjų, įdegis įgautas soliariume tik ribotai apsaugo nuo nudegimų nuo saulės. Buvo apskaičiuota, kad soliariumo įdegis turi tokį patį apsauginį poveikį, kaip ir kremas ar losijonas su 2 – 3 apsaugos nuo saulės laipsniu (51).
Asmens įsitikinimai, elgesio ir socialinės normos yra labai svarbūs jo sveikatos atžvilgiu. Tačiau įtakoti tam tikro visuomenėje kuriamo įvaizdžio gali lengvai keistis. Būtina sutelkti dėmesį, keičiant įsitikinimus bei elgesį, tų visuomenės narių, kurie ilgai deginasi saulėje ir soliariumuose be apsaugos priemonių nuo UV spindulių poveikio.
1.3 Soliariumų naudojimas
Pagrindinis ultravioletinių spindulių šaltinis yra saulės skleidžiama radiacija, tačiau dirbtiniai spinduliai, kuriuos skleidžia soliariumų lempos, taip pat turi UV spindulių, kurie gali būti odos vėžio rizikos veiksnys (29). Soliariumų lempos spinduliuoja UVA ir UVB spindulius. Jų stiprumą ir pasiskirst ymą galima reguliuoti. Tačiau visgi soliariumuose UV spinduliuotė yra keletą kartų stipresnė, nei natūrali (60). Daugelis soliariumų klientų galvoja, kad soliariumų naudojimas sukuria saugesnį įdegį, nei saulėje įgytas natūralus įdegis. O soliariumų pramonės atstovai atkakliai tvirtina, kad deginantis soliariume galima gauti santykinai mažiau UVB spindulių poveikio, todėl soliariume įgytas įdegis yra pranašesnis, nei natūraliai saulėje įgautas (20).
Pastaraisiais metais soliariumuose esančios lempos buvo gaminamos taip, kad gamintų didesnį UVB spindulių kiekį, taip pagreitinant odos įdegimo procesą. Nors UVB spinduliai gerai žinomi dėl kancerogeninių savybių ir esant per dideliam poveikiui gali sukelti odos vėžio vystimąsi (51). Šiuolaikiniai soliariumai daugiau skleidžia UVA spindulius, kurie galbūt turi mažiau įtakos melanomos atsiradimui, nei UVB spinduliai (10). Nors 2011 m. periodinės kontrolės metu, Kauno mieste buvo patikrintos 29 soliariumo
paslaugas teikiančios studijos, iš jų 8 įmonėse buvo nustatyti pažeidimai, dėl per didelės UV spinduliuotės (50). O kaip žinoma per didelis UV spindulių kiekis gali įtakoti piktybinių navikų atsiradimą.
Melanomos odos vėžio riziką padidina – pirmas asmens apsilankymas soliariume iki 30 metų, deginimosi soliariume trukmė ir dažnumas (29). Norint rasti asociaciją tarp soliariumų naudojimo ir melanomos atsiradimo rizikos turi praeiti 10 – 15 metų trunkantis lantentinis laikotarpis (10, 56). 2007 m. Danijoje atlikto tyrimo duomenimis, 20 – 29 metų amžiaus moterų grupėje, pirmo karto soliariume apsilankymo amžius parodė, kad iki 14 metų buvo apsilankę 19 proc., nuo 14 – 15 metų apsilankė 42 proc., o 16 – 18 metų apsilankė 39 proc. moterų. Vyrų grupėje, pirmo karto soliariume apsilankymo rezultatai parodė, kad iki 14 metų buvo apsilankę 17 proc., nuo 14 – 15 metų apsilankė 32 proc. ir 16 – 18 metų apsilankė 51 proc. vyrų. Taigi moterys soliariumais pradėjo naudotis anksčiau nei vyrai, tačiau tiek vyrai, tiek moterys soliariumais pradėjo naudotis iki 14 metų (29). 2010 m. Danijos tyrimo duomenimis, 13 proc. 15 – 19 metų amžiaus respondentų nurodė, kad soliariumu buvo pasinaudoję iki 13 metų, 75 proc. soliariumu pasinaudojo būdami 13 – 15 metų. Visa tai rodo, kad pirmo karto soliariume apsilankymo amžiaus tarpsnis padidėjo (31). Soliariumų naudojimas ypač jauname amžiuje yra įtakotas šiuolaikinio visuomenėje kuriamo įvaizdžio, juk įdegusi oda yra laikoma madinga. Europoje soliariumų mada labai stipri, o ypač tarp šiaurės šalių gyventojų. Europoje ir Š iaurės Amerikoje atlikti tyrimai rodo, kad nuo 1990 m. 15 – 30 metų amžiaus moterų soliariumų naudojimas padidėjo nuo 15 proc. iki 35 proc., o vyrų nuo 5 proc. iki 10 proc. (1). Net ir Australijoje, kurioje yra didelis UV spinduliuotės intensyvumas, 9 proc. 14 – 29 metų amžiaus žmonių lankosi soliariume (17).
Šiaurės Europos šalyse labai populiarius deginimasis soliariume, tiek Lietuvoje, tiek Danijoje ar Švedijoje, lyginant su pietinės Europos šalimis, pavyzdžiui, Italija. Šios šalies soliariumų naudotojų dalis sudaro 12,36 proc., žymiai mažesnė nei šiaurės šalių gyventojų. Be abejo skirtumas gali būti susijęs su įvairiomis aplinkos sąlygomis (39). Štai, kad ir Danijoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 20 – 29 metų amžiaus respondentai, 2007 m. soliariumais naudojosi 10,6 proc., 2008 m. naudojosi 19,7 proc., o 2009 m. – 19,3 proc. respondentų. Tam tikros įtakos turėjo 2007 m. – 2009 m. padidėję soliariumų apribojimai, pastarieji nuo 38 proc. padidėjo iki 55 proc. ir be abejo tas turėjo įtakos naudojimo sumažėjimui nuo 40 proc. iki 26 proc. Šiame tyrime soliariumų naudojimo sumažėjimui, įtakos taip pat turėjo tamsesnis odos tipas bei jaunas amžius. Tačiau labiausiai soliariumų naudojimo mažėjimas jautėsi, proporcingai didėjant respondentų išsilavinimo lygiui (31).
Įvairių tyrimų išvados rodo, kad jaunuoliai, o ypač jaunos moterys yra labiau linkusios įsitraukti į rizikingą elgesį, susijusį su soliariumų naudojimu. Maždaug kaip pusė JAV tyrime dalyvavusių studenčių nurodė, kad naudojasi soliariumais ne rečiau kaip kartą metus. Nuo 1 iki 5 kartų per mėnesį, soliariumais
naudojasi 32 proc. apklaustųjų, o 11 proc. respondentų nurodė, kad naudojasi 15 kartų per savaitę. Paklausti kas motyvuoja juos naudotis soliariumų paslaugomis, 92 proc. atsakė, kad nori turėti įdegusią odą, 71 proc. nurodė, kad negali rasti laiko įdegti natūraliai saulėje ir 61 proc. nurodė, kad taip ruošiasi atostogoms saulėtuose kurortuose. O 12 proc. respondentų naudojasi soliariumais, nes jų draugai taip pat jais naudojasi. Be to 15 proc. besinaudojančių soliariumais teigė, kad taip gydo odos ligas (spuogus, dermatitą) (28). Kito JAV tyrimo duomenimis, studentės, kurių amžiaus vidurkis buvo 21 metai, teigė, kad soliariumais naudojasi vidutiniškai 37 kartus per metus (22). Šiaurės Airijos tyrimo duomenimis, 5 proc. apklaustųjų teigė, kad soliariumais naudojasi daugiau nei 40 kartų per metus (5).
Daugelio tyrimų duomenimis, soliariumų naudotojų dalis mažėję su amžiumi (29, 31). Šiaurės Airijoje, 2000 m. – 2008 m. atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad soliariumų naudojimas mažėja su amžiumi. 16 – 24 metų amžiaus grupės respondentai nurodė, kad naudojasi soliariumais dažniau (24 proc.), nei iki 64 metų amžiaus grupės respondentai (2 proc.) (5). Nustatyta, kad vieniši vyrai dažniau naudojasi soliariumų paslaugomis (29 proc.), nei turintys šeimas (18 proc.). Vienišus vyrus naudotis soliariumais lab iausiai motyvavo noras atrodyti gražiai ir susirasti antrąją pusę. Vyrų tarpe, soliariumų naudojimą taip pat padidino turimas odos tipas, moterų tarpe soliariumų naudojimui įtakos neturėjo nei odos tipas, nei šeimyninė padėtis. Moterys, kurių kūno masės indeksas mažiau nei 18,5, soliariumais naudojosi dažniau (43 proc.), lyginant su vyrais, kurių kūno masės indeksas nuo 18,5 iki 25 (25 proc.). Taigi galima teigti, kad lieknesnės moterys norėdamos dar labiau pagerinti savo išvaizdą, stengiasi turėti įdegusią oda, kuri daugelio respondentų nuomone atrodo gražiau, patraukliau ir seksualiau.
Nustatyta, kad dažniau soliariumuose deginasi asmenys, kurie labai dažnai deginasi ir saulėje, vasaros metu (moterų 53 proc., vyrų 41 proc.) bei tie, kurie patyrė saulės nudegimus daugiau nei 3 kartus per praėjusius metus (moterų 45 proc., vyrų 42 proc.). Asmenys labai dažnai besideginantys saulėje ir soliariumuose nesuvokia, kad tokiu būdu labai padidina gaunamą UV spindulių dozę, ko pasekoje gali atsirasti nepageidaujamų sveikatos sutrikimų (29). Deginimosi metu soliariume, labai dažnai patiriami nudegimai, nepaisant to, kad galima pasirinkti deginimosi trukmę, atsižvelgiant į odos tipą ir jautrumą. Daugelis tiesiog į tai mažai kreipia dėmesio, kadangi pagrindinis tikslas lankantis soliariume yra įdegti. Danijos tyrimo duomenimis, deginantis soliariumuose patirti nudegimai padidėjo nuo 52 proc. iki 55 proc., o nudegimai patirti dažniau nei vieną kartą padidėjo nuo 16 proc. iki 17 proc. (31).
Deginimasis soliariume – rizikos veiksnys visų tipų odai, nes spinduliuotė ten daug stipresnė nei natūrali. Netgi asmenys, kurie dažnai deginasi soliariume, dažniausiai nesilaiko jokio deginimosi režimo, taisyklių ar soliariumo gamintojo rekomendacijų, o tai kelia didelį pavojų sveikatai. Pažymėtina, kad net
šalyse su aukšta UV spinduliuote soliariumų naudojimas yra gana didelis. Taigi pavojus sveikatai dar didesnis, nes gaunama ne tik daug dirbtinių, bet ir natūralių UV spindulių.
1.4 Deginimasis ir apsauga nuo saulės
Nors šviesiaodžiai žmonės savo didžiąją kasdienio gyvenimo laiko dalį praleidžia patalpose, tačiau mėgaujasi intensyviais saulės spinduliais per atostogas ir dažnai tokiu būdu siekia įdegti saulėje. Deginimasis yra labiausiai tipiškas, rizikingas sveikatos atžvilgiu elgesys. Buvimas saulėje kasdieninės veiklos metu, kuomet nesiekiama įdegti, tačiau vistiek patiriamas saulės poveikis, gali įtakoti saulės keratoizų atsiradimą ir suragėjusių ląstelių karcinomą. Deginimosi metu, kuomet dažniausiai veikiama viso kūno oda, perteklinis saulės poveikis gali įtakoti melanomos ir bazaliomos vystimąsi (2).
Griežta apsauga nuo saulės poveikio, vis dar sudaro pagrindinę dalį visuomenės sveikatos kampanijų ir prevencinių programų apsaugos priemonių, kuriomis siekiama sumažinti UV spindulių sukeltus odos pažeidimus, deginimosi metu. Apranga yra labai veiksminga apsaugos priemonė, sugerianti UVB spinduliuotę ir taip užkertanti kelią UVB fotonams pasiekti odą. Apsaugos nuo saulės poveikio priemonės gali skirtis tarp individų, priklausomai nuo jų odos tipo ir kitų veiksnių (43).
Australijoje atlikto tyrimu metu, jaunimo buvo paprašyta konkrečiai atsakyti apie jų naudojimą apsaugą nuo UV spindulių poveikio. Tyrimo rezultatai parodė, kad būnant saulėje dažniausiai saugojimąsi dėvint skybėlę (74 proc.), naudojant apsauginius kremus ar losijonus (62 proc.), nešiojant akinius nuo saulės (35 proc.), būnant pavėsyje (33 proc.) ir dėvint lengvus, apsaugančius nuo saulės poveikio drabužius (18 proc.) (58). Kito Australijoje atlikto tyrimo duomenimis, trejų metų intervalais, 1993 m., 1996 m. ir 1999 m., tačiau tarp paauglių. Nuo 1993 m. iki 1999 m. žymiai padidėjo deginimasis vasarą. Paauglių, kurie dažniausiai arba visada vilkėjo didžiąją dalį kūno dengiančius drabužius, mažėjo nuo 1993 m. iki 1999 m. Būvimas pavėsyje padidėjo nuo 1993 m. (26 proc.) iki 1996 m. (32 proc.), tačiau šiek tiek sumažėjo 1999 m. (30 proc.). Visais tyrimo metais, tik 11 proc. paauglių reguliariai naudojo apsaugančias priemones nuo saulės, skrybėles ir visą kūną dengiančius drabužius (36). Panašiais metų intervalais (1993 m. ir 1997 m.) atliktas tyrimas, tarp jaunų saugusiųjų parodė, kad deginimasis buvo stabilus kiekvienais metais, bet nuo 1995 m. šiek tiek sumažėjo. Nudegimams įtakos turėjo praleidžiams laikas saulėje, odos tipas ir lytis. Vyrai šio tyrimo duomenimis, deginosi dažniau nei moterys. Tai gali būti sąlygota to, kad moterys labiau rūpinosi savo oda nei vyrai, kad išvengtų ankstyvo odos senėjimo. O vyrai daugiau nudegdavo, nes daugiau laiko leisdavo lauke sportuodami arba dirbdami (49).
Epidemiologiniai tyrimai buvo atlikti daugelyje Europos šalių siekiant išsiaiškinti de ginimosi įpročius ir apsaugos priemonių nuo saulės naudojimą. Didžiojoje Britanijoje labiausiai naudojama apsauga nuo saulės poveikio, buvo lengvų drabužių dėvėjimas (60 proc.), toliau sekė būvimas pavėsyje (52 proc.) ir
skrybėlės nešiojimas (50 proc.). Kitą vertus žmonių dėvinčių skybėles, būnančių pavėsyje ir naudojančių kitas apsaugos priemones nuo saulės, skaičius didėjo, didėjant praleidžiamam laikui saulėje (16).
Švedijos tyrimo duomenimis, analizuojant respondentų deginimosi saulėje įpročius, nustatyta, kad iš viso 82 proc. moterų ir 59 proc. vyrų naudojo pagrindines apsaugos priemones nuo saulės. Daugiau moterų nei vyrų, dažniau stengėsi būti pavėsyje, atitinkamai 48 proc. ir 42 proc. Tačiau daugiau vyrų nei moterų naudojosi skrybėlėmis apsaugančiomis nuo saulės spindulių, atitinkamai 34 proc. ir 21 proc. Taip pat daugiau vyrų dėvėjo lengvus, kūną dengiančius drabužius per intensyviausias saulės aktyvumo valandas, atitinkamai 65 proc. ir 54 proc. (24). Lietuvoje 8,1 proc. respondentų nurodė, kad visada dėvi lengvus marškinėlius ir apie trečdalis 30,6 proc. dengia galvą būdami paplūdimyje. Nors deginantis 32,9 proc. respondentų dėvi lengvus drabužius apsaugančius nuo saulės poveikio, tačiau dirbant arba sportuojant lauke, taip elgiasi tik 8,9 proc. apklaustųjų (34).
Deginimosi metu, norint pailginti praleidžiamą laiką saulėje, respondentai dažnai naudoja saulės ekranus t.y. apsauginius kremus, losjonus ir kt. (25). Apsaugos priemonės nuo saulės su SPF – kremai, losijonai suteikia galimybę sulėtinti nudegimų sukeltas odos reakcijas, kurias įtakoja UV spinduliuotė. Todėl šios apsaugos priemonės su aukštu SPF dydžiu dažnai rekomenduojama naudoti, kaip tinkama apsaugą nuo saulės poveikio (2). Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo duomenimis, dauguma apklaustųjų naudoja apsaugos priemones nuo saulės su SPF. 82 proc. respondentų teigė, kad atostogaudami naudoja SPF 15 ir netgi didesnį saulės apsauginį faktorių turintį kremą ar losijoną. Mažesnį nei SPF 15 naudojo 15 proc. apklaustųjų. Deja naudojant apsaugos priemones nuo saulės su aukštu apsauginiu faktoriumi nesumažėjo nudegimų tikimybė, atostogų metu. Paradoksalu tai, kad nuo saulės spindulių saugančių priemonių su SPF naudojimas, dažnai siejamas su padidėjusiu saulės nudegimų paplitimu (15).
Paprastai asmenys, kurie naudoja apsauginius kremus su SPF 30 yra labiau linkę pradėti degintis vidurdienį, o tie kurie naudoja apsauginius kremus su SPF 10, deginimasi linkę atidėti vėlesniam laikui. Taigi deginimosi saulėje įpročiams įtakos turi ir SPF poveikio trukmė (3). Tyrimo duomenimis, 66 proc. asmenų, kurie naudojasi apsaugos priemonėmis nuo saulės norėdami pratęsti laiką saulėje, per praėjusius 12 mėnesių patyrė nudegimus. Tačiau net 68 proc., apklaustųjų, kurie patyrė nudegimus saulėje naudojo apsaugos priemones nuo saulės, pratęsiant laiką, bet kartu ir intensyviai deginosi (15). Nors 33,3 proc. lietuvių naudoja apsauginį kremą nuo saulės su SPF 12 – 30. O degindamiesi paplūdimyje 57,94 proc. taip pat naudoja apsauginius kremus, losijonus nuo saulės, tačiau pakartotinai atnaujina jas t.y. išsimaudžius arba praėjus ilgesniam laikui tik 31,4 proc. respondentų (34). Jeigu ryšys tarp apsaugos priemonių nuo saulės naudojimo, kai taip siekiama pratęsti laiką saulėje ir nudegimų rizikos yra priežastinis, tuomet tai kelia susirūpinimą (24).
Dauguma (80 proc.) asmenų teigia, kad naudoja apsauginius kremus nuo saulės, nes nori apsisaugoti nuo nudegimų. Tačiau labai dažnai nurodoma ir kita priežastis, tai noras išvengti odos vėžio rizikos. Žmonių suvokimą, kad reikia saugotis saulės spindulių poveikio padidina baimė susirgti odos vėžiu bei ankstesni onkologiniai susirgimai. Dauguma saugosi ankstyvo senėjimo ir raukšlių, kurias sukelia UV spindulių poveikis bei nemažai respondentų naudoja apsaugos priemones nuo saulės, norėdami pratęsti praleidžiamo laiko dalį saulėje (15). Tačiau norint išvengti nudegimų saulėje rizikos, saulės ekranas neturėtų būti naudojamas deginimosi laiko ilginimui. Papildomai reikia apsaugoti akis akiniais su UVA ir UVB filtrais. Kad apsaugos priemonės (kremai, losjonai) atliktų savo darbą, reikia teisingai jais naudotis ir laiku atnaujinti. Pasimaudžius, nusitrynus ar nusišluoščius rankšluoščiu, losijonas dingsta nuo mūsų kūno ir tikrasis apsaugos faktorius lieka mažesnis nei parašyta etiketėje. Todėl kremus ir losijonus reikia nuolat atnaujinti. Nors pirminei vėžio prevencijai svarbu išvengti nudegimo saulėje, tačiau sukaupta UV spinduliuotė vaidina labai svarbų vaidmenį odos vėžio vystymiasi bei didina pavojų akims ir imuninei sistemai (25).
Daugelis žmonių, kurie reguliariai nenaudoja apsauginių kremų nuo saulės poveikio teigia, kad taip elgiasi, nes jų oda ir taip sunkiai įdega. Kitiems kremų naudojimas užima per daug laiko, kad galėtų jais naudotis arba nebūna pakankamai laiko lauke, kad būtų prasminga naudoti, be to kremus nepatogu naudoti, nes jie yra riebūs, juos panaudojus jaučiamas karštis ir prakaitavimas bei kremai yra per daug brangūs ir stabdo norimą įdegį. Galiausiai yra naudojamos kitos apsaugos priemonės nuo saulės arba tiesiog pamirštama pasinaudoti apsauginiais kremais (15).
Pažymėtina, kad apsaugos priemonių nuo saulės naudojimas (kremų, losijonų), norint pakankamai apsisaugoti nuo piktybinės odos melanomos, bazaliomos ar didelio apgamų skaičiaus, yra užginčytas pakartotinių mokslinių stebėjimų. Palyginus šių apsaugos priemonių nuo saulės naudojimą su lengvų drabužių nešiojimu, paaiškėjo, kad drabužiai labiau sumažina navikų atsiradimo tikimybę (2). Danijos tyrimo duomenimis, nustatyta, kad efektyviausiai saugančios priemonės nuo saulės poveikio yra lengvų, apsauginių drabužių nešiojimas ir būvimas pavėsyje. Respondentai, kurie dažniausiai naudojasi šiomis dviem priemonėmis, turi 43 proc. mažesnę nudegimo tikimybę saulėje, o tie, kurie nesinaudoja – nudegimo riziką sumažina, tik 28 proc. (24).
Dešimties metų respondentų deginimosi saulėje pokyčiai, trylikoje Europos šalių (1990 m. – 2000 m.), parodė, kad saulėje dažniau deginasi moterys, nei vyrai. Respondentai, kurie deginasi saulėje ir naudoja apsaugą nuo saulės skyrėsi tarp šalių, bet moterys buvo labiau linkusios nuosekliai naudoti apsaugos priemones nuo saulės. Tam įtakos turėjo, moterų savo odos saugojimas ir nenoras turėti raukšlių. Ši save nuo saulės poveikio saugančiųjų respondentų dalis išaugo nuo 53 proc. iki 63 proc. 2000 m. tarp vyrų tarpe
padidėjo 10 proc., moterų 7 proc. Didžiausias padidėjimas pastebėtas graikų, olandų ir ispanų vyrų (40). Tai rodo, kad padidėjo žmonių suvokimas, be abejo tam įtakos turėjo ir didesnis gaunamas informacijos kiekis. Na, o padidėjimas šalyse arčiau pusiaujo arba kuriose gaus u paplūdymių turbūt buvo įtakotas to, kad įvairios saulės prevencinės kampanijos ėmėsi ryžtingiau gerinti gyventojų rizikingus buvimo saulėje įpročius, norėdami sumažinti didelį melanomos sergamumo paplitimą.
Kad moterys dažniau intensyviai deginasi saulėje, nei vyrai įrodyta ne vieno mokslinio tyrimo. Tačiau ir jaunesnio amžiaus žmonės deginasi dažniau. Danijos gyventojai, kurių amžius 15 – 19 metų amžiaus, daug dažniau intensyviau deginasi saulėjė nei vyresnio amžiaus žmonės, atitinkamai 28 proc. ir 12 proc. (24). Panašaus amžiaus Graikijos respondentai intensyviai besidegindami 55,6 proc. patyrė nudegimus ir 17,3 proc. atvejų buvo nudegę su pūslėmis. Tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad skrybėlės naudojimas, buvimas pavėsyje ir nuo saulės spindulių saugančių priemonių naudojimas sudarė tik 50 proc., taigi šios priemonės nebuvo populiarios saugantis saulės poveikio (46). Intensyvus deginimasis jauname amžiuje, kuomet patiriami stiprūs nudegimai saulėje, ypač žalingas sveikatos atžvilgiu. 1.4.1 paveiksle matote nudegimų dažnį įvairiuose pasaulio valstybėse.
24 46 49 56 68 72 88 US A AU STR ALI JA N.Z ELA ND IJA GR AIK IJA LIE TUV A PRAN CŪZI JA ITA LIJA P ro c .
1.4.1 pav. Nudegimų saulėje dažnis, priklausomai nuo šalies (proc.).
Duomenų šaltinis: M. Saridi et al. (46).
Beveik pusė respondentų, apklaustų Lietuvoje buvo nudegę su pūslėmis bent vieną kartą, kol jiems sukako 18 metų. Dauguma apklaustųjų praleidžia ne mažiau kaip 1 valandą saulėje įprastą savaitės dieną (66,4 proc.), o savaitgaliais šis skaičius išauga iki 85,3 proc. 55,9 proc. prisipažino, kad neskiria pakankamai dėmesio odos vėžio prevencijai. Saulėtomis dienomis 84 proc. respondentų, tik kartais ir 9,2 proc. respondentų visada būna pavėsyje. 17,5 proc. niekada nebando degintis saulėje nuo 11 iki 15 val. Akinius
nuo saulės naudoja 52,4 proc. respondentų, tačiau tik 63,1 proc. iš jų naudojamų tamsių akinių turi UV filtrus (34). Taigi lietuviai pasižymi rizikingu elgesiu būnant saulėje.
Ypač didelė rizika susijusi su rizikingu deginimusi saulėje apima tuos asmenis, kurie pernelyg daug laiko praleidžia saulėje ir gauna daug UV spindulių bei nenaudoja jokių apsaugos priemonių nuo saulės poveikio. Todėl norint išvengti nepageidaujamų sveikatos pažeidimų rizikos, svarbu kuo labiau didinti visuomenės informuotumą apie UV spindulių rizikos veiksnius, odos vėžio paplitimo ypatumus (28).
1.4.1 Odos tipas, amžius ir lytis
Kaip jau buvo paminėta anksčiau aptartuose įvairiuose tyrimuose, labiausiai įtakos deginimuisi saulėje ir soliariumuose įtakos turi odos tipas, amžius ir lytis. Kai kuriais atvejais rizikingam deginimosi elgesiui motyvuoja draugai, kuriamas visuomenės ir žiniasklaidos įvaizdis. Tyrimais nustatyta, kad rizikingi deginimosi įpročiai – „mažesni“ tų asmenų, kurių šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams buvo diagnozuotas odos vėžys (13). Vieno tyrimu metu nustatyta, kad odos vėžio susirgimo atvejai šeimoje buvo teigiamai susiję su deginimusi soliariume (28).
Deginimasis saulėje yra odos vėžio rizikos faktorius, ypač jautrią UV spinduliams odą turintiems asmenims. Odos tipai yra suskirstyti pagal jautrumą į šešias skirtingas gr upes, pagal Fitzpatrick skalę (18). Žmonės turintys jautriausią, pirmą (I) odos tipą sunkiai įdega ir dažniausiai patiria odos nudegimus. Žmonių gebėjimas atpažinti savo odos tipą yra svarbus veiksnys, renkantis deginimasi soliariume, nes tinkamai neįvertinus odos jautrumo ir per ilgai deginantis soliariume galima bloga nudegimų patirtis. Dėl šios priežasties soliariumo darbuotojai turi padėti atpažinti soliariumo naudotojui turimą odos tipą. Nors antras (II) odos tipas mažiau jautrus, bet odos pažeidimai taip pat gali atsirasti, dėl pernelyg didelės UV spindulių dozės (51).
Odos tipą stipriai veikią ūmus ir lėtinis UV spindulių poveikis. Žmogus turintis trečia (III) odos tipą paprastai patirs mažesnį odos nudegimą, o įdegis bus lengvesnis, nei turinčio I odos tipą. Nors abiejų odos tipų turėtojai veikiami UV spindulių patiria DNR žalą, tačiau turintis III odos tipą asmuo gauna daugiau vitamino D. Mažesni odos pažeidimai ir mažesnė odos vėžio rizika IV odos tipo turėtojui, pvz. Afrikos gyventojų oda yra apsaugota nuo pirminio DNR pažeidimo ir nepatiria nudegimo, tačiau gauna gerokai mažesnę vitamino D dozę, dėl didelio melanino kiekio epidermyje (20). Tyrimų rezultatai rodo, kad padidėjusi sveikatos sutrikimų rizika yra dažniau turintiems II odos tipą nei IV odos tipą. Tačiau turintys I odos tipą respondentai neturėjo tokios didelės rizikos patirti nudegimus. Šis paradoksalus dalykas gali būti susijęs su tam tikrų deginimosi saulėje įpročių buvimu, kadangi turintys jautrią saulės spinduliams odą mažiau rizikuoja, nei kitus odos tipus turintys asmenys (37). Remiantis kitų tyrimų išvadomis, daugiau kaip
90 proc. nemelanominio odos vėžio konstatuojama I ir II odos tipą turintiems žmonėms. Todėl bazinės UV spindulių apsaugos priemonės susijusios su UV indeksu, pirmiausia yra skirtos šviesiaodžiams, linkusiems nudegti ir ypač jautrią odą UV spinduliams turintiems. Laikoma, kad odos vėžys retesnis tarp tamsiaodžių žmonių, tačiau UV spinduliuotės poveikis jiems irgi pavojinga, dėl poveikio akims ir imuninei sistemai (25).
Daugelyje anksčiau atliktų tyrimų buvo nustatyta, kad saulės ir soliariumų malonumais dažniau mėgaujasi moterys nei vyrai. Kaip ir dažniau tuo mėgaujasi jaunesnio amžiaus žmonės, nei vyresnio. Štai Kauno mieste atlikti, saulės poveikio studentams epidemiologiniai tyrimai parodė, kad merginų ir vaikinų deginimosi saulėje įpročiai yra skirtingi. Kasmet saulėje įdega 90,5 proc. apklaustų vaikinų ir 83,2 proc. merginų, rečiau nei kasmet – 4,7 proc. vaikinų ir 14,8 proc. merginų, niekada neįdega saulėje 4,7 proc. apklausti vaikinų ir 2 proc. merginų. Soliariumuose lankosi 11,9 proc. apklaustų merginų, o vaikinai visiškai nesilanko (53). Netgi apsaugos priemonių nuo saulės naudojimas skiriasi tarp lyčių. Vyrai dažniau nei moterys naudoja apsaugos priemones nuo saulės, tam, kad išvengtų nudegimų saulėje, kurie vėliau galėtų trukdyti kažkokiai veiklai. O moterys apsaugos priemones nuo saulės naudoja, kad išvengtų raukšlių ir ankstyvo senėjimo. Taigi moterims yra svarbesnė odos priežiūra. Daugelis vyrų nelabai domisi odos priežiūra, nes mano, kad tai moteriškas dalykas, todėl nesuderinama su vyriška lytimi (4).
Na, o jaunesni žmonės yra labiau linkę mėgautis saulės ir soliariumų įdegiu, nes tokiu būdu siekia turėti gražią, įdegusią odą. Įdegusi oda daugelio jaunų žmonių nuomone, atrodo daug patraukliau ir seksualiau nei neįdegusi oda, ypač šiuolaikinėje visuomenėje, kuomet labai svarbus grožio kultas, ypač tarp jaunų merginų.
1.5 Žinios apie ultravioltetinės spinduliuotės poveikį sveikatai bei deginimosi saulė je įpročius
Jaunų suaugusiųjų žinios apie deginimąsi saulėje bei UV spindulių įtaką sveikatai, turi įtakos formuojant jų elgesį, kuris padėtų saugotis saulės spindulių po veikio. Lietuvos tyrimo duomenimis nustatyta, kas respondentai, kurie žino kas yra melanoma yra labiau linkę naudoti apsaugos priemones nuo saulės, pavyzdžiui, akinius nuo saulės naudoja 60 proc., dėvi marškinėlius 56,2 proc., nešioja skrybėlę 56,1 proc., būnant paplūdimyje pavėsyje būna 65,6 proc. respondentų. Dirbant ne mažiau kaip 1 val. lauke ar deginantis saulėje labiau linkę naudoti apsauginius kremus su SPF. 7,5 proc. respondentų nurodė, kad apsauginiai kremai su SPF 30 labiausiai padidina apsaugą nuo kenksmingų saulės spindulių. Respondentai, kurie retai naudoja apsauginius kremus nuo saulės poveikio arba ne pastoviai bei nete isingai, nurodė, kad taip elgiasi, kadangi turi nepakankamai žinių apie saulės poveikį sveikatai ir apsaugos priemones, kurios padėtų apsaugoti odą nuo žalingo saulės poveikio (34).
Europos šalių gyventojų žinios apie apsaugos nuo saulės poveikio priemonių naudojimą, paprastai didesnės, negu Vakarų šalių gyventojų, tačiau nėra nuosekliai susijusios su apsaugos priemonių nuo saulės naudojimu (40). Lyginant su amerikiečiais, jų žinios apie deginimasi saulėje ir odos vėžio riziką mažėjo nuo 1988 iki 1994 m., (atitinkamai 42 proc. iki 38 proc.), bet padidėjo nuo 1994 m. iki 2007 m., (atitinkamai 38 proc. iki 87 proc.). Nedidelis deginimasis saulėje, padedantis išvengti melanomos ar odos vėžio rizikos, didėjo nuo 1988 m. iki 1994 m. (atitinkamai nuo 25 proc. iki 77 proc.), tačiau nuo 1994 m. iki 2007 m. sumažėjo (atitinkamai nuo 77 proc. iki 67 proc.). Respondentų žinios, kad apribojant deginimosi trukmę yra galimybė išvengti melanomos, sumažėjo 10 proc. (45).
Tyrimai atlikti įvairiuose Europos šalyse, parodė, kad moterys nors ir turi daugiau žinių nei vyrai, dažniau elgiasi neatsakingiau būnant saulėje. Tiek vyrų, tiek moterų žinios mažėja su amžiumi. Danijoje atliktas tyrimas parodė, kad 17 proc. daugiau vyresnių nei 19 metų amžiaus moterų žinojo, lyginant su vyrais, jog soliariumai sukelia odos pokyčius, (atitinkamai 88 proc. ir 71 proc.). Apskritai, tiek vyrai, tiek moterys žinojo, kad soliariumai gali sukelti odos vėžį, tačiau šios žinios mažėjo su amžiumi ir 20 – 29 metų amžiaus respondentų grupėje sudarė 93 proc. Visose amžiaus grupėse maždaug 2 proc. manė, kad jokio ryšio tarp odos vėžio ir soliariumų naudojimo nėra. Šis tyrimas atskleidė, kad jauni žmonės naudojasi soliariumais dažniau nei vyresni, nors ir daugiau žino apie UV spindulių poveikį odai ir sveikatai (29). Panašūs rezultatai gauti, Šiaurės Airijoje atliktame tyrime, kuris parodė, kad žinios apie ultravioletinių spindulių poveikį, kuris gali įtakoti odos vėžio vystymasi su amžiumi mažėja ir 16 – 24 metų amžiaus grupėje siekė 99 proc., o iki 65 metų amžiaus grupėje 93 proc. (5).
Nors tam tikros žinios apie žalingą saulės spindulių poveikį sveikatai ir paskatina elgtis atsakingai, tačiau vis dar nepakankamai turima informacijos. Prastos žinios, rizikingas elgesys bei požiūris į deginimasi, turi būti keičiamas sveikatos ugdymo ir skatinimo programų pagalba, siekiant s umažinti ligų susijusių su UV spinduliuote, epidemiją Lietuvoje (34).
Žinios apie prevencines priemones yra nereikšmingos, išskyrus tais atvejais kai yra motyvacija ir tuomet kai susiduriama su aukšto lygio rizika, prevencijos trūkumu bei išlaidomis. Trūkstant žinių apie riziką susijusią su ilgalaikėmis pasekmėmis, sunku suformuluoti trūkstamą motyvaciją, siekiant praktiškai apsisaugoti nuo UV spindulių poveikio. Be abejo blogos ir prastos žinios susijusios su ilgalaikių UV spindulių padarinių poveikiu, akivaizdi motyvacijos stoka imtis apsaugos priemonių nuo saulės naudojimo ir nerealus optimizmas, dažniausiai vienijamas įsitikinimo, jog „asmeniškai man nekyla pavojus patirti sveikatos sutrikimų, dėl rizikingo elgesio būnant saulėje“. Todėl esant tokiai nuostatai asmens elgesį pakeisti sunku. Be abejo ryšys tarp elgesio ir žinių yra svarbus, tačiau žinių didinimas ne visada yra naudingas, didinant saulės apsaugos elgesį bei kontrolę. Daugelis prevencijos programų padidina žinias apie
rizikos veiksnius deginantis saulėje, tačiau pagrindinio požiūrio ir elgesio nepakeičia (8). Todėl galbūt svarbiau kai žmogus gauna informaciją apie UV spindulių įtaką iš draugų, tėvų ar gydytojų, naršydamas internete ar skaitydamas straipsnius spaudoje, tokiu būdu pasirinkdamas patikimiausia informacijos šaltinį. Vienas iš didžiausių informacijos šaltinių visuomet buvo žiniasklaida. JAV tyrimo duomenimis, žymiai padidėjo gaunama informacija iš šeimos narių (nuo 38 proc. iki 50 proc.) ir draugų (nuo 7 proc. iki 37 proc.), toks pasikeitimas pastebėtas nuo 1994 m. iki 2007 m. Šeimos gydytojų vaidmuo skleidžiant informaciją apie UV spindulių įtaką sveikatai didėjo kiekvienais metais ir 2007 m. siekė 28 proc., lyginant su 1994 m. kai šis rodiklis siekė, tik 15 proc. Iš dermatologų gaunamos informacijos kiekis apie kancerogeninį deginimosi pavojų padidėjo nuo 18 proc. iki 31 proc. Tačiau nepaisant gaunamos informacijos kiekio skirtumo, gydytojai visuoment buvo laikomi patikimesniu informacijos šaltiniu nei dermatologai. Pastarieji buvo laikomi informacijos šaltiniu priklausančiu žiniasklaidos kategorijai, kuri nebuvo priskiriama patikimam informacijos šaltiniui. Apie soliariumų saugumą daugiausiai informacijos buvo gaunama iš draugų ir socialinės grupės (71 proc. ir 75 proc.). Iš šeimos narių gaunama informacija padidėjo nuo 18 proc. iki 21 proc., iš gydytojų nuo 21 proc. padidėjo iki 28 proc. ir iš soliariumo darbuotojų nežymiai sumažėjo nuo 24 proc. iki 23 proc. (45).
Europos šalyse gyventojai informacija apie UV spindulių įtaką sveikatai gauna iš panašių informacijos šaltinių. Štai Graikijos paauglių pagrindinis informacijos šaltinis apie saulės spindulių poveikį buvo gaunama informacija iš šeimos narių (79,8 proc.) ir televizijos (68,2 proc.). Na, o likusią dalį sudarė, informacija gaunama iš laikraščių, mokymo įstaigos, gydytojų ir draugų. Tačiau pagrindiniai informacijos šaltiniai, skatinantys naudoti apsaugos priemones nuo saulės buvo šeima (70,8 proc.) ir gydytojai (38,4 proc.), o mažiausiai tam įtakos turėjo televizija, žurnalai ir mokymo įstaigos (46).
Apibendrinant svarbu paminėti, kad žinios ir trumpalaikės orientacijos labiausiai priimamos tuomet, kaip darančios įtaką apsaugos priemonių nuo saulės naudojimui, kai patiriamas trumpalaikis efektas „nudegimas saulėje“. Respondentai, kurie kažkada buvo nudegę saulėje, turėjo suformuotą neigiamą požiūrį į UV spindulius. Tačiau nepaisant gana aukšto žinių lygio, kai kurių žmonių elgesys saugantis UV spindulių poveikio ir požiūris į deginimasi išlieka teigiamas (8). Ypač jaunimas nepaisantis didelės deginimosi rizikos bei turimų žinių, vistiek naudojasi soliariumais, dažnai nesaikingai deginasi saulėje, norėdami turėti gražią, įdegusią odą (28, 46). Jaunų žmonių turimos žinios apie UV spindulių poveikį nenusveria rizikos susirgti odos vėžiu, o asmeninis patrauklumas yra svarbiau nei ligų rizika ar priešlaikinis odos senėjimas (8).
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Sprendžiant iškeltus uždavinius atlikta: LSMU, Medicinos akademijos I – II kurso studentų anoniminė anketinė apklausa. Literatūros šaltinių analizė.
2.1. Tyrimo organizavimas ir metodika
2011 m. buvo atliktas anketinis tyrimas, vertinant deginimosi saulėje įpročius, soliariumų naudojimą, požiūrį į ultravioletinę spinduliuotę ir jos poveikį sveikatai. Buvo pasirinkta studentų populiacija, nes jauni žmonės yra vieni iš gaunančių, didžiausią UV spindulių poveikį, dėl nesaikingo deginimosi saulėje bei soliariumų naudojimo.
Duomenys kiekybiniam tyrimui buvo renkami, išdalinus apklausos anketas studentams LSMU, Medicinos akademijoje. Patikimiems rezultatams gauti buvo išdalintos 387 anketos. Imties tūris nustatytas, remiantis Jadov generalinės aibės ir imties tūrio lentele (27). Iš 5 LSMU, Medicinos akademijos fakultetų: medicinos, odontologijos, slaugos, farmacijos ir visuomenės sveikatos atsitiktiniu metodu pagal universiteto studentų grupių sąrašą atrinktos kelios studentų grupės ir sudaryta imtis. Studentų apklausa buvo atliekama anonominės apklausos būdu. Anketos buvo pildomos universiteto auditorijose prieš tai informavus apie atliekamo tyrimo svarbą, jo tikslus ir uždavinius. Taip pat, kad pateikta informacija bus anoniminė, analizuojama apibendrintai ir naudojama tik tyrimo tikslams. Studentų anketavimas vyko 2011 04 01 – 2011 11 30. Studentai anketinėje apklausoje dalyvavo laisva valia, tyrėjui garantuojant anonimiškumą, konfidencialumą, privatumą, savanoriškumą ir teisę atsisakyti dalyvauti tyrimo eigoje. Prieš apklausiant studentus buvo gauti LSMU, Medicinos akademijos fakultetų dekanų sutikimai ir bioetikos centro leidimas (2 priedas).
Tyrimo instrumentas. Studentų apklausos anketas (1 priedas) sudarė darbo autorė, padedant
mokslinei vadovei. Dalis atsakymų analizės metu buvo pergrupuojami sujungiant mažiausiai atsakymų turėjusias grupes prie didesnio atsakymų skaičiaus grupių. Į 37 klausimų apklausos anketą ir vieną lentele su teiginiais, norint įvertinti respondentų požiūrį ir žinias, įtraukti klausimai pagal tiriamuosius komponentus:
bendrieji duomenys - studentų amžius (sugrupuoti į tris grupes: 19 – 20 m., 21 m. ir 22 ir vyresni), lytis, išsilavinimas, gyvenamoji vieta iki studijų;
ūgis ir svoris, ši rinkta informacija padėjo lengviau apskaičiuoti kūno masės indeksą (KMI). Iki 18,5 turintys kūno masės indeksą, respondentai buvo žymimi kaip nepakankamo svorio, nuo 18,5 iki 25 normalaus svorio ir daugiau kaip 25 buvo žymimi kaip turintys antsvorį arba nutukę;
odos tipas (sugrupuotas į dvi grupes: I ir II odos tipą bei III ir IV odos tipą), buvo nustatytas kiekvieno respondento savarankiškai, pagal „Fitzpatrick skalę“ (18);
deginimosi saulėje įpročiai (laikas praleistas saulėje, deginimosi vieta, nudegimai nuo saulės, apsaugos priemonių nuo saulės poveikio naudojimas t.y. apsaugantys kremai nuo saulės su SPF, tamsūs akiniai. Elgesys vasaros metu, apsaugos nuo UV spindulių priemonių naudojimas: lengvi kūną dengiantys drabužiai, galvos apdangalas ir kt. (vertinant elgesį vasaros metu – dalyviai, kurie teigė, kad taip elgiasi retai arba niekada buvo žymimi kaip retai taip besielgiantys, o tie kurie teigė, kad visada ir dažnai buvo žymimi, kaip dažnai taip besielgiantys);
soliariumų naudojimas. Dalyviai atsakė į klausimus, kada pirmą kartą apsilankė soliariume, kaip dažnai deginasi soliariume, kodėl lankosi jame (šie atsakymai buvo sujungti);
požiūris į apsaugos priemonių nuo saulės naudojimą, deginimosi trukmę, UV spindulių poveikį; žinias susijusias su deginimosi saulėje įpročiais, UV spinduliuotės įtaką sveikatai.
Be to į klausimyną įtraukti klausimai apie saulėtas atostogas pietų kraštuose, informacijos šaltinius apie UV spindulių įtaką sveikatai.
2.2. Tyrimo kontingentas
Apklausoje dalyvavo 387 studentai. Anketų atsako dažnis 100 proc. Apklaustos 287 merginos ir 100 vaikinų. Visi turėjo nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, vienas buvo baigęs kolegiją (3.1 lentelė.).
2.3. Statistinė duomenų analizė
Kintamųjų (tiriamųjų požymių) kaupimui buvo naudojamos MS Excel lentelės. Surinkti kiekybinio tyrimo duomenys buvo apdoroti kompiuterine SPSS 11.0 versijos programos pagalba, išvedant procentinius duomenų įvertinimus. Kokybinių požymių statistinis ryšys tirtas sąsajos lentelių metodu taikant chi kvadrato (χ2) kriterijų. Skirtumas statistiškai reikšmingas, kai pasikliovimo lygmuo p<0,05
Tyrimo rezultatai pateikti įvertinant studentų deginimosi saulėje įpročius ir požiūrį į ultravioletinės spinduliuotės poveikį sveikatai.
