Sveikatos vadybos katedra
Ramunė Rutkauskaitė
MIRTINUS APSINUODIJIMUS SUKĖLUSIŲ MEDŢIAGŲ
SAUGUMO ĮVERTINIMAS
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas dr. Tomas Vilius Kajokas
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadybaMIRTINUS APSINUODIJIMUS SUKĖLUSIŲ MEDŢIAGŲ SAUGUMO ĮVERTINIMAS Ramunė Rutkauskaitė
Mokslinis vadovas dr. Tomas Vilius Kajokas
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2008. 69 p.
Darbo tikslas. Išsiaiškinti mirtinus apsinuodijimus Vilniaus apskrityje sukėlusias medţiagas, įvertinti jų saugumo laipsnį, vadovaujantis gautais rezultatais numatyti galimas prevencijos priemones.
Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – 2002 – 2006 m. Vilniaus apskrities stacionarines paslaugas teikiančiose įstaigose nuo apsinuodijimo mirusių pacientų Ligos istorijos bei suvestiniai Valstybinės ligonių kasos duomenys apie stacionarinėse ASPĮ apsinuodijusiems asmenims suteiktas paslaugas. Tyrimo metodas – statistinių duomenų analizė. Tyrimo metu analizuotos 283 Ligos istorijos iš 4 Vilniaus apskrities ASPĮ (Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje, Vilniaus miesto universitetinėje, Ukmergės ir Trakų ligoninės). Statistinės analizės metodai – statistinis duomenų reikšmingumas buvo tiriamas pagal χ2 kriterijų, laisvės laipsnių skaičių (df) bei statistinį reikšmingumą (p). Skirtumai tarp poţymio laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Rezultatai. Tiriamuoju laikotarpiu mirtini apsinuodijimai alkoholiu ir jo surogatais sudarė didţiausią (66 proc.) visų tirtų apsinuodijimų dalį. Mirtini apsinuodijimai kitomis medţiagomis maţėjimo tvarka išsidėstė sekančiai: apsinuodijimai medikamentais, opioidais, nepatikslinta medţiaga, korozine medţiaga, nuodingomis dujomis, maistu, metalais bei techninėmis priemonėmis. Tiriamuoju laikotarpiu vidutinis mirštamumas keturiose ASPĮ buvo 2,2 proc. o vidutinis mirtingumas tarp Vilniaus apskrities gyventojų- 0,6 / 10’000. Didţiausiu (1,3 atv.) mirtingumu pasiţymėjo Trakų savivaldybės gyventojai, maţiausiu- Švenčionių (0,2 atv.). Pusė mirusiųjų buvo 45-64 m. amţiaus. Daugumos (88 proc.) nuo apsinuodijimo mirusių asmenų amţius buvo maţesnis nei vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, ko pasekoje dėl ankstyvų mirčių tiriamuoju laikotarpiu buvo prarasta daugiau nei 5‘000 gyvenimo metų. Dauguma (70 proc.) nuo ūminio apsinuodijimo mirusių asmenų buvo vyrai. Alkoholis ir jo surogatai bei opioidai mirtinus apsinuodijimus vyrams sukeldavo daţniau nei moterims (p<0.05). Mirtinų apsinuodijimų korozinėmis medţiagomis ir medikamentais pasiskirstymas tarp abiejų lyčių buvo panašus. Apsinuodijimai opioidais paplitę tarp jaunesnio (iki 44 metų), korozinėmis medţiagomis- tarp vyresnio (nuo 45 metų) amţiaus asmenų. Daugeliu mirtinų apsinuodijimų atvejų (96 proc.) buvo identifikuotos ir nelaimingo atsitikimo aplinkybės. Mirtinų apsinuodijimų atvejai, kai nelaimingo atsitikimo aplinkybės buvo neaiškios, liko neišaiškinta ir apsinuodijimą sukėlusi medţiaga (p<0.05). Tarp apsinuodijimų medikamentais yra daţnesni tiksliniai apsinuodijimai. 72 proc. nuo apsinuodijimo mirusių asmenų buvo gydyti ne ilgiau nei 3 dienas. Asmenys, apsinuodiję alkoholiu ir jo surogatais, daţniau nei apsinuodijusieji kitomis medţiagomis, mirdavo pirmąją nelaimingo atsitikimo oarą (p<0.05). Pusėje tirtų Ligos istorijų trūko teismo medicinos eksperto išvadų. 82 proc. atvejų kai išvada buvo pateikta, ji rėmėsi gydytojo įrašais, bet ne toksikologiniais tyrimais.
Išvados. Dauguma mirtinų apsinuodijimų yra susiję su plataus vartojimo prekėmis arba su nesudėtingu šių medţiagų prieinamumu. Siekiant sumaţinti mirtinų apsinuodijimų skaičių būtina perţiūrėti šių medţiagų teisinį reglamentavimą, daugiausiai dėmesio skiriant teisiškai nereglamentuotiems preparatams ir medţiagoms.
SUMMARY
Management of Public HealthEvaluation of chemical safety of agents that caused lethal poisonings Ramunė Rutkauskaitė
Supervisor Tomas V. Kajokas, Dr.
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2008. 69 p.
Aim of the study. To find out chemical agents caused lethal poisonings in Vilnius County, to assess chemical safety of these chemical products, and provide possible means of prevention. Methods. The retrospective cohort of 283 lethal poisoning cases was formed using data of four hospitals from Vilnius County in 2002-2006 years. The results were compared with data of State patient fund about all cases of acute poisonings during the same period. SPSS package and MS Excel program were used for statistical analysis. Data were analyzed according to the Chi criteria.
Results. Most of lethal poisonings (66 %) were caused by ethyl alcohol and it’s surrogates; other chemical agents were (in declining order): different pharmaceuticals, opioids, unspecified chemical materials, corrosive agents, poisonous gas, food, metals, and technical materials. The average fatality ratio of acute poisonings treated in hospitals was 2.2 %, while the average mortality ratio from acute poisonings between Vilnius County inhabitants was 0.6/10000. The highest mortality ratio (1.3/10000) was found in Trakai municipality , and the lowest (0.2/10000) in– Švenčionys municipality. Half of deaths were in those between 45-64 years old. Due to early death more than 5000 life years were lost. Males accounted for more lethal poisonings cases (70%) than females. Alcohols and opioids as lethal poisonings agents were significantly higher in males than females (p<0.05). Death from corrosive agents and pharmaceuticals were similarly distributed between both genders. The young age till 44 years was an exclusive attribute of lethal poisonings from opioids. The lethal poisonings from corrosive agents were registered only in the age from 45 years. In the majority of lethal cases due to accident was identified. In cases, when circumstances of lethal poisonings were unclear, the poisonous agents were also significantly often unidentified (p<0.05). In cases of lethal intentional poisonings, the pharmaceuticals dominated as a cause factor. In the majority of lethal cases, patients died during the first three days after the exposure. Acute poisonings with alcohols caused significantly higher proportion of death during the first day of treatment (p<0.05). The forensic and postmortem examinations were absent in the half of medical histories of studied cases. When such forensic examinations were available, toxicological analyses were performed only in 18 % of cases. Conclusions of postmortem examinations about causative factors of lethal poisonings were mainly based on medical records in hospital case-records.
Conclusions. The majority of lethal poisonings are related to consumer goods or to easy access to those chemical agents. In order to reduce the cases of lethal poisonings it is necessary to revise the legal regulations of those products emphasizing the legally unregulated preparations and materials.
SANTRUMPOS
ES – Europos Sąjunga EK – Europos Komisija
ES- 27 – Europos sąjungos 27 valstybės narės PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SAM – Sveikatos apsaugos ministerija VLK – Valstybinė ligonių kasa
ASPĮ – Asmens sveikatos prieţiūros įstaiga
TLK- 10 – Tarptautinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtoji redakcija VGPUL – VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė
VMUL – VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė
Ligos istorija –Gydymo stacionare ligos istorijos, forma Nr. 003/a VTGT – Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė
PGM – Prarasti gyvenimo metai
SMR – Standartizuotas mirtingumo rodiklis JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
TURINYS
ĮVADAS 9
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI 11
1. LITERATŪROS APŢVALGA 12
1.1. Apsinuodijimų ir cheminių medţiagų samprata 12
1.2. Sveikatos rodikliai mirtinų apsinuodijimų kontekste 16 1.3. Mirtinų apsinuodijimų apţvalga Lietuvos, ES ir pasaulio kontekste 21 1.4. Cheminių medţiagų saugumos ir saugaus vartojimo samprata 27
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA 35
2.1. Mirštamumo ir mirtingumo tendencijų tyrimas 35
2.2. Apsinuodijimus sukėlusių medţiagų tyrimas 36
2.3. Tyrimo metodologija 37
2.4. Tyrimo suvarţymai 37
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 39
3.1. Ūminių apsinuodijimų mirštamumo ir mirtingumo tendencijos 39 3.2. Mirusiųjų nuo ūminių apsinuodijimų charakteristikos tyrimas 43 3.3. Mirtinus apsinuodijimus sukėlusių medţiagų tyrimas 47
IŠVADOS 63
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 65
LENTELĖS
1 lentelė...17 psl. 2 lentelė...17 psl. 3 lentelė...18 psl. 4 lentelė...19 psl. 5 lentelė...20 psl. 6 lentelė...23 psl. 7 lentelė... ...24 psl. 8 lentelė... ...25 psl. 9 lenetelė...31 psl. 10 lentelė...36 psl. 11 lentelė...39 psl. 12 lentelė...40 psl. 13 lentelė...42 psl. 14 lentelė...46 psl. 15 lentelė...47 psl. 16 lentelė...48 psl. 17 lentelė...49 psl. 18 lentelė...51 psl. 19 lentelė...54 psl.PAVEIKSLAI
1 paveikslas ...13 psl. 2 paveikslas ...16 psl. 3 paveikslas...22 psl. 4 paveikslas...32 psl. 5 paveikslas...40 psl. 6 paveikslas...41 psl. 7 paveikslas...41 psl. 8 paveikslas...42 psl. 9 paveikslas...43 psl. 10 paveikslas...43 psl. 11 paveikslas...44 psl. 12 paveikslas...45 psl. 13 paveikslas...45 psl. 14 paveikslas...46 psl. 15 paveikslas...48 psl. 16 paveikslas...49 psl. 17 paveikslas...50 psl. 18 paveikslas...51 psl. 19 paveikslas...52 psl. 20 paveikslas...53 psl. 21 paveikslas...53 psl. 22 paveikslas...54 psl. 23 paveikslas...55 psl. 24 paveikslas...56 psl. 25 paveikslas...56 psl. 26 paveikslas...57 psl. 27 paveikslas...58 psl. 28 paveikslas...58 psl. 29 paveikslas...59 psl.30 paveikslas...60 psl. 31 paveikslas...61psl.
ĮVADAS
Nuolatinis įvairių cheminių medţiagų, plataus vartojimo prekių bei farmacinių preparatų pasiūlos ir vartojimo didėjimas lemia registruotų apsinuodijimų atvejų skaičiaus augimą daugelyje pasaulio šalių. Supančioje aplinkoje apstu ţmogaus sukurtų, gyvai gamtai nebūdingų medţiagų, kurių netinkamas ir nesaugus vartojimas gali sukelti sunkius ar net mirtinus apsinuodijimus.
Šiuo metu pramonėje yra vartojama dešimtys tūkstančių sukurtų cheminių medţiagų, o didţiųjų cheminių incidentų, t.y. incidentų, sukėlusių mirtinus apsinuodijimus, daţnumas pasaulyje per paskutiniuosius du dešimtmečius padvigubėjo [27]. To pasekoje daugelyje išsivysčiusių šalių apsinuodijimų rizika tapo pripaţinta visuotinai, pradėtos kurti nuodų kontrolės sistemos, į apsinuodijimų prevenciją ir kontrolę įtraukiančios ne tik įvairias institucijas šalies viduje, bet ir imta daugiau dėmesio skirti tarpvalstybinei produktų ir cheminių medţiagų saugai. Įvairiais tarptautiniais teisės aktais yra reguliuojama cheminių medţiagų ir preparatų registravimas, pavojingų medţiagų įveţimas, šalinimas ir tarpvalstybinis judėjimas, vaistinių medţiagų vertinimas ir toksiškumo sklaida. Didţiausią įtaką cheminių medţiagų kontrolės srityje Lietuvai turi Europos Sąjunga, į kurią Lietuva įstojo 2004 m. geguţės 1 d.
Tačiau sunkius ar net mirtinus apsinuodijimus sukelia ne tik teisės aktais reguliuojamos cheminės medţiagos. Įvairių šalių apsinuodijimų epidemiologiniai tyrimai atskleidė, kad neretai sveikatos sutrikimų atsiradimą įtakoja nesaugus elgesys su plataus vartojimo prekėmis: alkoholiu ir jo surogatais, medikamentais, buityje ir ţemės ūkyje vartojamais preparatais, nuodingais maisto produktais.
Lietuvoje mirties prieţaščių struktūra daugelį metų nesikeičia ir yra panaši į Europos Sąjungos valstybių narių [38]. Trims pagrindinėms mirties prieţaščių grupėms- kraujotakos sistemos ligoms, piktybiniams navikams bei nelaimingiems atsitikimams, apsinuodijimams ir traumoms tenka daugiausiai (86%) mirties atvejų. Lietuvos gyventojų mirštamumo nuo apsinuodijimo statistiniai duomenys yra renkami, kaupiami ir analizuojami kartu su kitomis išorinėmis mirties prieţastimis, t.y. su nelaimingais atsitikimais bei traumomis, ir kiekvienais metais sudaro daugiau nei 10% visų mirties atvejų.
Europos statistikos sistemai ES šalys narės pateikia detalią informaciją apie mirties atvejus, susijusius su atsitiktiniu apsinuodijimu alkoholiu, piktnaudţiavimu psichiką
veikiančiomis medţiagomis, saviţudybėmis, alkoholine kepenų liga, kepenų ciroze bei fibroze. Nei Europos Bendrijos, nei šalies mastu nėra renkama ir analizuojama informacija apie apsinuodijimų atvejus, pagal 10- tąją Tarptautinės ligų klasifikacijos redakciją uţkoduotais T kodais. Analizei ir lyginimui yra naudojami sugrupuoti duomenys, daugiau dėmesio skiriant ne apsinuodijimą sukėlusiai medţiagai, bet tam, kokiomis aplinkybėmis įvyko nelaimingas atsitikimas. Apsinuodijimą sukėlusių medţiagų skirstymas į didelės apimties grupes neleidţia identifikuoti konkrečių sveikatos sutrikimus sukėlusių medţiagų. Sugrupuotų duomenų rinkimas leidţia tik nustatyti apsinuodijimų tendencijas šalyje, o efektyvių prevencijos priemonių kūrimui ir įgyvendinimui toks informacijos kiekis yra nepakankamas.
Dėl didelės medţiagų, galinčių sukelti apsinuodijimus, įvairovės bei skirtingų aplinkybių yra tik pavieniai bandymai išanalizuoti mirtinus apsinuodijimus šalies mastu. Lyginant turimus įvairių šalių epidemiologinius mirtinų apsinuodijimų duomenis yra stebimi nacionaliniai skirtumai, įtakojantys pateikiamas išvadas. Lietuvoje dėl neišsamių duomenų apie apsinuodijimų atvejus, nėra ţinomi tikslūs šios problemos mastai. Tačiau bendrieji sergamumo ir mirštamumo rodikliai leidţia daryti prielaidą, jog apsinuodijimai yra viena iš daţniausiai darbingo amţiaus asmenims sveikatos sutrikimus sukeliančių prieţaščių [19, 29].
Apsinuodijimai, kaip ir kiti nelaimingi atsitikimai, yra priskiriami neinfekciniams susirgimams, kurių atsiradimą daţnai įtakoja ne viena prieţastis [20, 24]. Šiame darbe plačiau nagrinėsime tik keletą jų, t.y. mirtinus apsinuodijimus sukėlusių medţiagų saugumą ir nukentėjusiųjų vartojimo elgsenos ypatumus. Taip pat aptarsime ir kitus su mirtinais apsinuodijimais susijusius klausimus: apsinuodijimų mirtingumo ir mirštamumo tendencijas, apsinuodijimų aplinkybes, o pro mirtinus apsinuodijimus sukėlusių medţiagų saugumo įvertinimo prizmę bandysime išsiaiškinti ar šiuos negrįţtamus sveikatos sutrikimus sukėlusios medţiagos yra įtrauktos į ribojamų medţiagų sąrašus.
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
TikslasIšsiaiškinti mirtinus apsinuodijimus Vilniaus apskrityje sukėlusias medţiagas, įvertinti jų saugumo ir rizikos laipsnį, vadovaujantis gautais rezultatais numatyti galimas profilaktikos priemones
Uţdaviniai:
1. Nustatyti 2002 – 2006 m ūminių apsinuodijimu mirštamumo ir mirtingumo tendencijas Vilniaus apskrityje.
2. Identifikuoti nuo ūminio apsinuodijimo mirusius asmenis.
3. Išsiaiškinti daţniausiai mirtinus apsinuodijimus sukėlusias medţiagas ir/ ar jų grupes. 4. Įvertinti mirtinus apsinuodijims sukėlusių medţiagų saugumą vartotojams.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Apsinuodijimų ir cheminių medţiagų samprata
Toksikologijos, kaip medicinos mokslo šaka, tirianti įvairių cheminių junginių ir ţmogaus organizmo sąveiką, nagrinėjanti apsinuodijimų etiologiją, patogenezę, kliniką, gydymą ir profilaktiką yra vadinama klinikine toksikologija. Klinikinės toksikologijos uţdaviniai yra skirstomi į tris grupes: diagnostikos, gydymo ir profilaktikos. Apsinuodijimų diagnostika ir gydymu rūpinasi asmens sveikatos prieţiūros specialistai, o prevencija yra visuomenės sveikatos srityje dirbančių specialistų veiklos zona. Prevencija yra stengiamasi sumaţinti apsinuodijimą lemiančių veiksnių įtaką ţmogaus organizmui, informuoti gyventojus apie galimus pavojus. Tik detaliai išanalizavus epidemiologinius duomenis galima išskirti pagrindines rizikos grupes bei sukurti efektyvias apsinuodijimų prevencijos priemones [19, 27]. Daugelyje pasaulio šalių klinikinės toksikologijos profilaktikos arba prevencijos klausimus sprendţia specializuoti apsinuodijimų informacijos ir kontrolės centrai. Neretai skirtinguose regionuose vyrauja keli apsinuodijimų tipai, kuriems ir yra skiriamas pagrindinis dėmesys. Apsinuodijimų skaičius šalyje priklauso ne tik nuo pačios sveikatos sutrikimus sukėlusios medţiagos toksinių savybių, bet ir nuo jos pakavimo, prienamumo ar nuo vartojimo elgsenos [19, 29].
Įvertinus apsinuodijimą lemiančių faktorių įvairovę yra galima ir skirtinga apsinuodijimų klasifikacija. Vadovaujantis skirtingais apsinuodijimą įtakojančiais faktoriais Lietuvoje yra vartojama tokia apsinuodijimų klasifikacija:
1. Etiopatogeninė klasifikacija:
a) Pagal apsinuodijimo prieţastį: atsitiktiniai, tiksliniai, profesiniai, jatrogeniniai ar nepatikslinti apsinuodijimai;
b) Pagal apsinuodijimo vietą: buitiniai, gamybiniai ir nepatikslinti;
c) Pagal nuodo patekimo kelią: peroraliniai, inhaliaciniai, perkutaniniai, injekciniai, kiti ir nepatikslinti;
2. Klinikinė klasifikacija:
a) Pagal klinikinę eigą: ūminiai, poūmiai, uţsitęsę ir lėtiniai; b) Pagal ligos sunkumo laipsnį: lengvi, vidutiniai ir sunkūs; 3. Nozologinė klasifikacija
Epidemiologiniu poţiūriu svarbiausia yra identifikuoti apsinuodijimo prieţastį ir nustatyti klinikinę sveikatos sutrikimo eigą.
Plačiąja prasme visas chemines medţiagas galima suskirstyti į dvi grupes: pavojingas chemines medţiagas ir chemines medţiagas, kurios neklasifikuojamos kaip pavojingos. Tačiau tai yra tik teorinis cheminių medţiagų skirstymas, nes praktiškai visos cheminės medţiagos gali būti pavojingos ţmogui. Skiriasi tik jų dozės ir sukeliamo paţeidimo laipsnis [27]. Vadovaujantis ES ir Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, kurie reglamentuoja cheminių medţiagų gamybą, gabenimą bei ţenklinimą visas chemines medţiagas būtų galima pavaizduoti schema:
Cheminės medţiagos (100 000)
Pavojingos cheminės medţiagos (> 3000)
Nuodingosios medţiagos (> 1400)
1 pav. Cheminių medžiagų schema
Šaltinis: Mačiūnas E., Mačiūnienė R., Majus S., Juozulynas A. Aplinkos sveikata. Nuodingosios medžiagos
Cheminės medţiagos- tai natūralus ar dirbtinis cheminis elementas arba cheminių elementų junginys, įskaitant priedus, reikalingus gaminio stabilumui išlaikyti, ir priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskiri nedarant poveikio medţiagos stabilumui bei nepakeičiant jos sudėties.
Pavojingos cheminės medţiagos ir preparatai- tai cheminės medţiagos, kurios gali būti priekiriamos vienai iš šių kategorijų:
1. sprogiosios medţiagos ir preparatai, 2. oksiduojančiosios medţiagos ir preparatai, 3. ypač degios medţiagos ir preparatai, 4. labai degios medţiagos ir preparatai, 5. degiosios medţiagos ir preparatai, 6. labai toksiškos medţiagos ir preparatai, 7. toksiškos medţiagos ir preparatai,
8. kenksmingosios medţiagos ir preparatai, 9. ėsdinančios medţiagos ir preparatai, 10. dirginančios medţiagos ir preparatai, 11. jautrinančios medţiagos ir preparatai, 12. kancerogeninės medţiagos ir preparatai, 13. mutageninės medţiagos ir preparatai,
14. toksiškos reprodukcijai medţiagos ir preparatai, 15. aplinkai pavojingos medţiagos ir preparatai.
Nuodingosios medţiagos- tai grupė pavojingų cheminių medţiagų, kurių maţi kiekiai, patekę į ţmogaus organizmą, sukelia sunkius sveikatos sutrikimus ar mirtį. Nuodingųjų medţiagų poveikis organizmui apibūdinamas įvairiomis dozėmis ir koncentracijomis:
1. Mirtina dozė (koncentracija) (maţiausias nuodingosios medţiagos kiekis, kuris, laiku nesuteikus medicininės pagalbos, sukelia mirtį),
2. Absoliuti mirtina dozė (koncentracija)- maţiausias nuodingosios kiekis, kuris sukelia visų tiriamųjų gyvūnų ţūtį),
3. Vidutinė mirtina dozė (koncentracija) (maţiausias nuodingosios medţiagos kiekis, kuris sukelia pusės tiriamų gyvūnų ţūtį),
4. Minimali toksinė dozė (koncentracija) (maţiausias nuodingosios medţiagos kiekis, kuris sukelia organizmo pokyčius, bet nėra mirtinas).
Analizuojant chemines medţiagas ūminių apsinuodijimų kontekste jų pavojingumas nėra lemiantis kriterijus. Konkrečios medţiagos keliamas pavojus ţmogaus organizmui gali būti priklausomas nuo įvairių faktorių, pavyzdţiui nuodų patekimo kelio. Oksiduojančios ar ėsdinančios medţiagos, atsiţvelgus į jų savybes, gali būti ir sunkaus apsinuodijimo prieţastimi. Tuo tarpu reprodukciją ar mutageniškai veikiančios medţiagos pastebimo ūminio poveikio daţniausiai neturi.
Nuodai toksikologijoje, kaip ir apsinuodijimai, yra klasifikuojami, o įvertinus jų įvairovę yra taikoma ne viena klasifikacija. Analizuojant apsinuodijimus aktualios yra šios klasifikacijos:
1. Pagal cheminių medţiagų vartojimo sritį: - vaistai,
- pramonėje vartojamos medţiagos, - ţemės ūkyje vartojamos medţiagos, - buityje vartojamos medţiagos, - biologinės kilmės nuodai, - kariniai nuodai.
2. Pagal cheminės medţiagos nuodingumo laipsnį: - ypatingi nuodai ( mirtina dozė: 1 mg/kg), - labai nuodingos (1 – 50 mg/kg),
- vidutiniškai nuodingos (51 – 500 mg/kg), - maţai nuodingos (501 – 5000 mg/kg),
- labai maţai nuodingos (5001 – 15 000 mg/kg), - beveik nenuodingos (> 15 000 mg/kg).
3. Pagal veikimo pobūdį:
- funkciniai (iškreipiantys ar sutrikdantys fiziologinių funkcijų pusiausvyrą), - struktūriniai (chemiškai paţeidţiantys ląsteles ar organus);
Laiko, per kurį turi būti suteikta pirmoji pagalba, nustatymui yra būtina ţinoti nuodų veikimo pobūdį. Apsinuodijus funkciniais nuodais toksikogeniniu laikotarpiu suteikus tinkamą pagalbą išsaugoma galimybė visiškai atstatyti sutrikdytą funkciją. Tuo tarpu atvejais, kai apsinuodijimą sukėlė struktūriniai nuodai, net ir tinkama ir savalaikė pagalba gali tik apriboti paţeidimo laipsnį.
Su apsinuodijimo aplinkybėmis, tokiomis kaip apsinuodijimo sunkumas, apsinuodijimą sukėlusius medţiagos prieinamumas ir prieţastis yra tiesiogiai susiję ir bendrieji sveikatos bei mirtingumo rodikliai.
1.2. Sveikatos rodikliai mirtinų apsinuodijimų kontekste
Sveikatą vertinti gaima įvairiais rodikiais, tačiau mirtingumo statistika yra viena patikimiausių, objektyviausiai atspindinti realią situaciją [37]. Sovietinės okupacijos metais duomenys apie Lietuvos gyventojų mirtingumą, sveikatos netolygumus nebuvo viešai skelbiami, tačiau 2004 metais, Lietuvai tapus pilnateise ES nare, visi šalies gyventojų sveikatos rodikliai pradėti skelbti viešai. Įgyvendinant svarbiausius PSO, ES ir nacionalinius sveikatos politikos dokumentus buvo sukurta Lietuvos sveikatos programa [26], kurioje iki 2010 metų yra numatyta ne tik sumaţinti gyventojų mirtingumą ir ilginti vidutinę gyvenimo trukmę, bet ir sumaţinti sveikatos ir sveikatos prieţiūros skirtumus tarp skirtingų socialinių ekonominių gyventojų grupių. Kiekvienais metais dėl įvairių prieţaščių Lietuvoje miršta daugiau nei 40’000 ţmonių. 2006 m. mirė 44.8 tūkst. ţmonių, tai 1014 daugiau nei 2005 m. Lietuvos gyventojų mirtingumas 2002-2006 metais - ne tik viršijo pereinamuoju laikotarpiu (1993- 1995 metais) buvusį mirtingumo lygį , bet ir buvo daugiau nei ketvirtadaliu didesnis uţ ES narių vidurkį, kuris neviršijo 10 atvejų 1000 šalies gyventojų. [38].
0 2 4 6 8 10 12 14 16 EU 27 EU 25 LT LV EE PL 2002 2003 2004 2005 2006
2 pav. Mirusiųjų skaičius 1000 gyventojų ES šalyse senbuvėse ir kaimyninėse šalyse
Šaltinis: Eurostatas [37]
Analizuojant Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklius stebimi ryškūs skirtumai tarp lyčių ir miesto bei kaimo gyventojų. Lietuva, išsiskirianti iš kitų Europos šalių prastais gyventojų sveikatos rodikliais, pasiţymi ir vienais didţiausių vyrų ir moterų mirtingumo rodiklių skirtumais. [37]
Tiksliausiai mirtingumo skirtumus tarp vyrų ir moterų, miesto ir kaimo gyventojų parodo vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (toliau- VTGT) ir standartizuoti mirtingumo rodikliai. VTGT- vienas iš svarbiausų bet kurios šalies rodiklių, atspindinčių šalies išsivystymo lygį bei gyventojų sveikatą. [32] Šis rodiklis yra priskriamas tikimybinių rodiklių grupei ir parodo, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs, jeigu visą būsimą tiriamosios kartos gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienje gyventojų amţiaus grupėje liks nepakitę. VTGT maţėjimą lėmė gyventojų mirtingumo didėjimas.
1 lentelė. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė metais
2002 2003 2004 2005 2006
Iš viso 71.91 72.19 72.06 71.32 71.12
Vyrai 66.21 66.48 66.36 65.36 65.31
Moterys 77.58 77.85 77.75 77.42 77.06
Stebimas didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų VTGT: 2006 metais vyrų ji buvo 11.8 metų trumpesnė negu moterų, o Lietuvos vyrų VTGT 10 metų, o moterų- 4.4 metų trumpesnė negu ES vidurkis. [32, 38] Skirtumas tarp kaimo vyrų ir moterų VTGT yra dar didesnis- net 12.2 met. Ryškius VTGT teritorinius skirtumus galima paaiškinti teorija, kad šiuolaikinėje visuomenėje geresnę sveikatą lemia gyvensenos veiksniai, kurie yra glaudţiai susiję su socialine ir ekonomine padėtimi. Šią teoriją patvirtina Lietuvos kaimo gyventojų situacija, kuri išsiskiria trumpa VTGT, nedideliu aukštąjį išsliavinimą turinčių asmenų skaičiumi, maţomis pajamomis bei blogomis socialinėmis sąlygomis [38].
Kitas su bendru mirtingumu susijęs rodiklis- standartizuotas mirtingumo rodiklis (toliau- SMR). Tai yra mirusiųjų skaičius 100 000 gyventojų pagal Europos standartą. 2006 metais vyrų SMR buvo du kartus didesnis negu moterų, o kaimo gyventojų- beveik 1.2 karto negu miesto. 2 lentelė. Standartizuotas mirtingumo rodiklis pagal lytį
ES 27 ES 25 LT
Iš viso 645.6 623.9 1091.0
Vyrai 824.2 796.8 1581.8
Ilgalaikiai bendrojo mirtingumo ir VTGT pokyčiai yra tiesiogiai susiję su mirties prieţaščių struktūra. [31]. Lietuvoje susiklosčiusi mirties prieţaščių struktūra būdinga daugumai ekonomiškai išsivysčiusių šalių ir nesikeičia jau daugelį metų.
3 lentelė. Lietuvos ir ES šalių standartizuotas mirtingumo rodiklis 2002 – 2006 metais (100 000 gyv.) Viso Kraujotakos sist.ligos (I00-I99) Piktybiniai navikai (C00-C97) Išorinės mirties prieţastys (V01-Y89) ES 27 LT ES 27 LT ES 27 LT ES 27 LT 2002 702.5 1021.9 284.4 528.7 184.4 196.0 44.8 149.6 2003 705.1 1007.3 281.5 519.8 182.7 193.6 44.2 147.7 2004 674.2 1017.2 265.1 528.5 180.3 194.9 42.8 142.9 2005 667.6 1081.4 258.2 562.8 177.9 194.7 41.7 156.3 2006 645.6 1091.0 247.2 562.0 175.1 195.4 40.6 149.8 Šaltinis: Eurostatas [37]
Mirties prieţaščių struktūra Lietuvoje ir ES valstybėse narėse nedaug skiriasi. [38, 45] Trims pagrindinėms mirties prieţasčių grupėms- kraujo apytakos sistemos ligoms, piktybiniams navikams ir nelaimingiems atsitikimas, traumoms ir apsinuodijimams tenka daugiausiai (85- 90%) mirties atvejų. Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, dauguma ţmonių miršta nuo ligų, tačiau nemaţa dalis (iki 12%)- dėl išorinių mirties prieţaščių. 2006 metais 5.3 tūkst. ţmonių mirė dėl išorinių mirties prieţaščių: 1049 nusiţudė, 899 ţuvo transporo įvykių metu, 55 mirė dėl nukritimų, 486 mirė apsinuodiję alkoholiu, 335 paskendo, 429 sušalo, 254 buvo nuţudyti. Išorinės mirties prieţaščių (nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų ir traumų) sukeltos mirtys yra priskiriamos išvengiamų mirčių grupei. Išvengiamos mirtys- tai mirtys nuo ligų, sąlygotų nesamų ar neveiksmingų profilaktinių priemonių ir/ ar nesavalaikės diagnostikos, ir/ ar neadekvataus gydymo. Išorinių prieţasčių sukeltos mirtya, tarp kurių vyrauja transporto traumos ir saviţudybės, yra susiję su su rizikos veiksniais, tokiais kaip piktnaudţiavimas alkoholiu, psichologinis ir socialinis stresas [23].Išsiplėtusioje ES baltijos šalių vyrai išsiskiria ypač dideliu mirtingumu dėl išorinių mirties prieţasčių. Lietuvos vyrų mirtingumo rodikliai nuo išorinių mirties prieţasčių yra 6 kartus didesni, palyginti su maţiausią mirtingumą turinčia Malta, o tarp darbingo amţiaus vyrų- net 10 kartų.
4 lentelė. SMR pagal išorines mirties prieţastis 2005 m. VYRAI MOTERYS Transp. įvykiai Atsitikt. apsinuod. Susiţalo jimas Pasikėsini mas Transp. įvykiai Atsitikt. apsinuod. Susiţalo jimas Pasikėsi nimas Malta 6.8 3.3 7.9 0.5 2.2 1.1 0.9 0.5 Lietuva 39.9 34.9 67.4 13.9 11.2 7.5 11.4 4.5 Latvija 31.5 29.0 40.1 15.5 9.8 6.2 7.6 5.0 Lenkija 23.6 9.1 26.6 2.2 6.1 1.6 4.3 0.7 Šaltinis: Eurostatas [37]
Lietuvos mirusiųjų sudėtis nuo ES valstybių narių vidurkio skiriasi ne tik pagal mirties prieţastis, bet ir pagal mirusiųjų amţių. Lietuvoje daugiau mirša jaunesnio ir vidutinio, o ES- vyresnio amţiaus ţmonių. Su šiais duomenimis yra susijęs ir dar vienas rodiklis- prarasti gyvenimo metai.
Ankstyvomis, arba priešlaikinėmis, vadinamos mirtys, kai asmuo išgyveno trumpiau uţ vidutinę šalies gyventojų gyvenimo trukmę. 1992- 2001 m. laikotarpiu 1- 64 m. amţiaus grupėje buvo prarasta daugiau kaip 2 mln. gyvenimo metų. Dėl išorinių mirties prieţaščių prarasta daugiausia metų: jie sudarė beveik pusę visų prarastų gyvenimo metų. Nustatyta, kad mirusieji dėl išorinių prieţaščių buvo jaunesnio amţiaus nei mirusieji dėl kraujo apytakos ligų. Išorinių mirties prieţaščių struktūroje didţiausią dalį sudarė dėl saviţudybių prarasti metai. Nors saviţudybių skaičius Lietuvoje maţėja, tačiau išlieka didţiausias tarp ES valstybių narių. Didţiules neigiamas ekonomines ir socialines pasekmes turi piktnaudţiavimas alkoholiu. Dėl šios prieţasties 1992- 2001 m. prarasta daugiau nei 170 tūkst. gyvenimo metų, iš kurių pusė- dėl atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu, o kiti- nuo alkoholinės kepenų cirozės ar lėtinio alkoholizmo. Saviţudybės ir autotransporto traumos, dėl kurių buvo prarasta net 0.5 mln. metų, neretai yra tiesiogiai susijusios su piktnaudţiavimu alkoholiu.
Atsiţvelgus į visus su Lietuvos ţmonių mirtingumu susijusius rodiklius ir įgyvendinant Europos sveikatos politiką „Sveikata visiems XXI amţiuje“ bei Nacionalinėje sveikatos koncepsijoje išdėstytą ir Sveikatos sistemos įstatyme įteisintą aktyvios sveikatos politikos strategiją, Lietuvos sveikatos programoje vienas iš pagrindinių tikslų yra sumaţinti gyventojų mirtingumą bei prailginti vidutinę gyvenimo trukmę. [21, 25, 26, 41] Bendrą maţesnį gyventojų mirtingumą galima pasiekti sumaţinus mirtingumą nuo daţniausių mierties prieţaščių: širdies ir
kraujagyslių ligų, piktybinių navikų bei nelaimingų atsitikimų, traumų ir apsinuodijimų. To pasekoje Lietuvoje yra sukurtos ir įgyvendinamos įvairių neinfekcinių ligų profilaktikos programos [8, 9, 10, 11, 13]. Tačiau iki šiol šalies mastu nėra įgyvendinama apsinuodijimų prevencija. Valstybinėje traumatizmo programoje [12], sėkmingai įgyvendinamoje nuo 2000 m. apsinuodijimas taip pat nėra skirta vietos. Tokia šalies mastu vykdoma politika yra susijusi su visai ES privalomais registruoti mirtingumo rodikliais, apimančiais bendrus mirties atvejus nuo traumų ir apsinuodijimų, mirusius nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu, saviţudybių atvejus bei mirties atvejus, susijusius su ilgalaikiu alkoholio vartojimu (mirusieji nuo alkoholinės kepenų ligos, kepenų cirozės ir fibrozės). To pasekoje Lietuvoje, lyginant su kitomis ES valstybėmis narėms yra didelis atsitiktinių apsinuodijimų (X40- X49) standartizuotas mirtingumo rodiklis. 5 lentelė. Atsitiktinių apsinuodijimų SMR 2002 – 2006 m.
2002 2003 2004 2005 2006 ES 27 2.0 1.9 2.0 2.1 2.1 Lietuva 18.0 19.7 18.3 20.0 21.2 Latvija 13.7 13.9 15.0 16.6 18.7 Estija 22.1 17.6 23.4 18.8 16.4 Lenkija 4.1 4.3 4.4 5.2 5.2 Šaltinis: Eurostatas [37]
Nuo 1998 metų ligų ir mirties prieţaščių kodavimui naudojama Tarptautinė statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos 10- toji redakcija (toliau- TLK-10), sudaryta iš 10 000 įrašų. Traumoms, apsinuodijimams ir kitų išorinių prieţaščių padarinių kodavimui yra skirtas XIX TLK- 10 skyrius. Triţenklis šios klasifikacijos kodas yra privalomas pateikiant informaciją PSO duomenų bazėms bei tarptautiniams duomenų palyginimams. Tačiau dėl teikiamų duomenų sugrupavimo bei reikalavimo teikti tikslesnius duomenis tik apie su alkoholio vartojimu susijusias mirtis yra neįmanoma identifikuoti konkrečių apsinuodijimą sukėlusių medţiagų. Siekiant sukurti efektyvias ūminių apsinuodijimų prevencijos programas daugelyje šalių yra vykdoma apsinuodijimų epidemiologinė analizė [42].
1.3.Mirtinų apsinuodijimų apţvalga Lietuvos, ES ir pasaulio kontekste
Lietuvoje daug dėmesio yra skiriama mirtims, susijusioms su alkoholio vartojimu, tuo tarpu tai yra tik viena iš daugelio prieţasčių, sukeliančių mirtinus apsinuodijimus. Iki šiol Lietuvoje nėra atlikta nei vienas apsinuodijimų epidemiologinis tyrimas, nors Valstybinės ligonių kasos duomenimis apsinuodijusių asmenų skaičius per pastaruosius metus nemaţėja, o kai kuriuose Lietuvos regionuose netgi didėja [19, 29, 34], PSO duomenimis, 7- tąjį dešimtmetį dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1 iš 1000 gyventojų, 8- 9- ąjį dešimtmetį- jau 2, o dabar šis skaičius padidėjo beveik iki 3 iš tūkstančio gyventojų. Lietuvoje šis skaičius svyruoja nuo 2.8 iki 4.1 į ligoninę paguldytų ţmonių iš tūkstančio gyventojų. Bendrų apsinuodijimų grupių paplitimas kiekvienais metais kinta neţymiai, o didţiausią apsinuodijimų dalį sudaro apsinuodijimai alkoholiu ir/ ar jo surogatais bei apsinuodijimai medicininės paskirties preparatais. Lyginant mirštamumo dėl apsinuodijimo duomenis stebimos teigiamos tendencijos: šis skaičiu sumaţėjo nuo 2.6% 1993 metais iki 1.4%- 1999m.
Dėl apsinuodijimo aplinkybių bei cheminių medţiagų įvairovės ir didelio apsinuodijimų atvejų skaičiaus pasaulyje yra atlikta tik pavieniai išsamūs visų mirtinų apsinuodijimų tyrimai šalies mastu.
1998 m Losi A. Fingerhut ir Christine S Cox išanalizavo 1985 – 1995 m. mirtinų apsinuodijimų tendencijas JAV. Detaliai buvo išanalizuoti šalyje 1995 m. uţregistruoti mirties atvejai dėl apsinuodijimo. Tyrimu buvo nustatyta, kad minėtais metais nuo apsinuodijimo mirė 18’549 asmenys, o mirtini apsinuodijimai yra trečioji po autoįvykių ir šaunamojo ginklo sukeltų mirčių grupė pagal gausumą mirties prieţaščių struktūroje. [14] Analizuojant išorinių mirties prieţasčių struktūrą JAV pastebėta, kad apsinuodijimai yra pagrindinė mirties prieţastis 35 – 44 m. amţiaus ţmonių grupėje. Vadovaujantis Tarptautinės ligų klasifikacijos 9- tąja versija tyrimo autoriai išskyrė tris pagrindines mirtinus apsinuodijimus sukėlusių medţiagų grupes:
Kietos ir skystos medžiagos 8% Dujos ir garai 15% Medikamentai ir narkotinės medžiagos 77% 3 pav. JAV mirtinus apsinuodijimus sukėlusių medžiagų grupės
Tarp mirtinus apsinuodijimus sukėlusių medikamentų vyrauja antipiretinių preparatų (2508 atv.) ir veikiančių centrinę nervų sistemą vaistų grupės (1623 atv.), kurios bendrai sudaro daugiau nei 50 proc. visų medikamentų ir biologinių medţiagų vartojimo sukeltų mirčių. [14]
Analizuojant mirtinus apsinuodijimus nuodingomis dujomis ir garais JAV nustatyta, kad daugumą (83 %) atsitiktinių mirčių sukėlė anglies monoksidas, o saviţudiškų apsinuodijimų atvejais daugelis mirusiųjų naudojo automobilio išmetamąsias dujas. [14]
Prie apsinuodijimų kietomis ir skystomis medţiagomis autoriai priskyrė mirtinus apsinuodijimus alkoholiu, valikliais, naftos produktais, ţemės ūkyje vartojamomais produktais, korozinėmis medţiagomis bei metalais. Tarp 1995 m. registruotų 1’505 apsinuodijimų kietomis ir skystomis medţiagomis tris ketvirtadalius atvejų sudaro apsinuodijimai alkoholiu.
Dėl didelės bendro mirštamumo duomenų apimties daugiau yra tyrinėta atskiros mirtinų apsinuodijimų grupės.
Išanalizavus daugelio šalių apsinuodijimų epidemiologinius duomenis bei siekiant išsiaiškinti didelio mirtingumo nuo alkoholio JAV prieţasti buvo atliktas naujas tyrimas. [1, 7] Tyrimui buvo naudojami Nacionalinio sveikatos statistikos centro duomenys apie visus alkoholio sukeltų mirčių atvejus, t.y. mirties atvejus, kuriuos alkoholio vartojimas įtakojo tiesiogiai ir netiesiogai. Lyginant 1996 – 1998 m. duomenis buvo nustatyta, kad beveik keturi penktadaliai dėl toksinio alkoholio poveikio registruotų mirčių JAV su alkoholiu turi netiesioginį ryšį, t.y. kartu buvo vartotos įvairios psichiką veikiančios medţiagos (medikamentai ir/ ar narkotinės medţiagos), širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, suicidai ar savęs ţalojimo atvejai bei kiti nelaimingi atsitikimai (paskendimas, autotransporto įvykiai ir pan.). Tiesiogiai su alkoholiu
susijusios mirtys taip pat skirstomos į dvi panašios apimties grupes. 60 % 1996 – 1998 m. alkoholinių apsinuodijimų yra susiję su etanolio toksiniu poveikiu, o 40%- su alkoholio surogatais, daţniausiai su metilo ir izopropilo alkoholiais. Tiesiogiai ir netiesiogiai su alkoholiu susijusių apsinuodijimų atvejais vyrauja mirtini vyrų sveikatos sutrikimai, kurie yra 4 kartus daţnesni nei moterų tarpe. Alkoholio sukeltos mirtys yra daţnesnės tarp jauno amţiaus amerikiečių. Tiesiogiai nuo toksinio alkoholio ar jo surogatų mirusiųjų amţiaus vidurkis yra 43.5 metai, o netiesiogiai- 39.9 metai. Dėl rasinės įvairovės šalyje buvo atkreiptas dėmesys, kad abiejų su alkoholiu siejamų mirčių atvejais juodaodţiai ir ispanų kilmės amerikiečiai vyrai miršta daţniau nei baltaodţiai. Moterų tarpe rasiniai skirtumai buvo statisktiškai nereikšmingi. Ispanų kilmės amerikiečiai iš kitų rasinių grupių išsiskyrė dideliu apsinuodijimų skaičiumi visose amţiaus grupėse. Tyrimu buvo nustatyta, kad su alkoholiu siejamų mirčių daţnis pagal šeimyninį statusą nevienodas. Mirtinai apsinuodyti arba mirti nuo alkoholio sukeltų pasekmių rizikuoja našliais likę vyrai, o maţiausiai- ištekėjusios moterys.
Apsinuodijimai alkoholiu buvo tyrinėjami ir kitose šalyse. Šiuos apsinuodijimus Rusijoje ir postsovietinėse Europinės dalies šalyse mokslininkai yra pavadinę fenomenu. [40]. Analizuojant Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir Baltijos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje) skirtingais laikotarpiais registruotus mirtinus apsinuodijimus buvo stebimi reikšmingi pokyčiai. 6 lentelė. Mirtini apsinuodijimai alkoholiu Rusijoje ir Europinės dalies šalyse 1969 – 2002m. (100 000 gyv.) Laikotarpis 1969 –’70 m. 1978 –’79 m. 1988 –’89 m. 2001 -’02 m. Rusija 15.1 23.4 8.7 28.7 Ukraina 8.2 13.4 8.0 20.6 Baltarusija 4.9 11.1 8.6 25.4 Baltijos šalys 8.8 14.0 5.3 12.2 Estija 4.8 16.3 8.9 19.1 Latvija 10.5 11.6 3.4 8.0 Lietuva 9.3 14.9 5.2 12.4
70- taisiais metais Rusijoje, lyginant su kitomis kaimyninėmis šalimis, mirštamumas nuo apsinuodijimo alkoholiu buvo didesnis beveik 40%. Lyginant šio laikotarpio duomenis tarp
Baltijos šalių geriausiais rodikliais pasiţymėjo tik Estija, kurioje mirštamumas nuo alkoholio buvo maţesnis nei 5 atvejai 100 000 gyventojų. Septintojo dešimtmečio pabaigoje stebimas registruotų alkoholio sukeltų mirčių šuolis visose tiriamose šalyse. Rusijoje ir bendrai visose Baltijos valstybėse mirštamumo rodikliai išaugo 55 – 60%, tačiau Estijoje tuo metų su alkoholiu siejamų mirčių skaičius išaugo daugiau nei 3 kartus. Ţymus alkoholio suvartojimo ir mirštamumo sumaţėjimas 80- tųjų pabaigoje yra siejamas su grieţta antialkoholine kampanija. Maţiausiai šiuo laikotarpiu teigiamų pokyčių buvo uţregistruota Baltarusijoje, daugiausiai- Latvijoje, kur mirštamumo nuo alkoholio rodkliai sumaţėjo veik 3.5 karto. Ketvirtojo tiriamojo laikotarpio pakitimai pirmiausiai yra siejami su pasikeitusia politine situacija tiriamosiose šalyse. Tarp išlaikiusių glaudţius ryšius Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos 2001 – 2002 m. mirtinų apsinuodijimų alkoholiu atvejų skaičius labai išaugo ir siekė 20 – 28 atvejus 100 000 šalies gyventojų. Besirengiančiose ES narystei Baltijos šalyse šie rodikliai buvo ţenkliai maţesni nei Rytų kaimynėse.
Lietuvoje jau eilę metų yra tiriamas alkoholio vartojimas ir jo padariniai. Mūsų šalyje registruojamas vis didesnis skaičius asmenų, mirusių nuo alkoholio vartojimo. [37] Lyginant 2005 ir 2006 m. duomenis nėra pasikeitimų tarp tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis mirtimis, tačiau 2006 m. padaugėjo netiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių mirčių skaičius.
Rusijoje, kuri kaip ir JAV pasiţymi dideliu plotu ir šalyje gyvenančių tautų įvairove, yra atliktas platus visų mirties prieţasčių 1991 – 2001m. tyrimas pagal regionus [28]. Tyrime daug dėmesio buvo skiriama identifikuoti didėjančio mirštamumo prieţastis bei susieti jas su VTGT. Vadovaujantis standartizuotais mirštamumo rodikliais tyrimo metu mirtinus apsinuodijimus sukėlusios medţiagos verifikuotos nebuvo. Visi apsinuodijimai buvo pateikiami kartu su kitomis išorinėmis mirties prieţastimis.
7 lentelė. Išorinių mirties priežaščių sukelti mirties atvejai pagal amžių ir lytį Rusijoje (100 000 gyv.)
IŠORINĖS MIRTIES PRIEŢASTYS
15 – 34 metai 35 – 69 metai
Vyrai Moterys Vyrai Moterys
Viso 229 341 287 320 40 64.3 61.9 67.9 336 657 446 567 73.4 146 95.9 121 Transp.įvykiai 63.5 59.1 46.5 52.7 11.6 13.7 13.6 15.1 60.6 55.1 41.1 52 14.4 13.1 11.4 14.1
Apsn.alkoholiu 8.8 25.8 12.5 17.4 0.9 4.1 2.4 3.5 39.1 123.5 57.6 90.2 9.1 33.8 14.7 24.2 Kt.apsinuodijimai 8.0 14.1 22.0 25.7 2.5 4.0 4.7 5.8 22.1 33.6 27.6 31.4 4.8 7.7 5.8 6.5
Gaisras 3.1 4.5 3.7 5.4 0.8 1.3 1.0 1.6 7.2 15.6 12.6 20.7 2.0 4.0 3.1 4.8 Paskendimas 16.9 23.0 21.4 22.4 1.8 2.8 3.7 3.6 18.1 27.5 23.1 27.1 2.0 3.4 3.1 3.7 Suicidai 41.2 68.3 62.0 72.9 7.0 10.1 8.9 10.2 67.2 114.9 88.3 96.8 13.9 17.6 13.8 13.3 Ţmogţudystės 33.3 60.0 41.4 46.6 6.7 12.5 11.0 13.0 31.5 72.9 14.8 66.6 9.3 20.9 13.4 17.6 Kita 49 79.4 73 77.8 7.8 14.4 15.5 12.7 80 197 137.4 156.5 16 42.3 28.7 32.4
Plačiau išorinės mirties prieţastys, tarp jų ir apsinuodijimai, yra tyrinėti Anglijoje ir Velse [15, 16]. Tyrimui buvo naudojama duomenys iš Nacionalinės mirčių registro bazės apie 1979 – 2003 m. Anglijoje ir Velse registruotas mirtis, sukeltas išorinių prieţaščių. Mirtinų apsinuodijimų skaičiaus didėjimas yra siejamas su psichikos ir elgesio sutrikimu, vartojant opioidus. Tiriamuoju laikotapiu stebėti pasikeitimai tarp suicidiniams apsinuodijimas vartojamų medţiagų: nuodingas dujas trečiojo tūkstantmečio pradţioje ėmė keisti medikamentai, tokie kaip antidepresantai ir paracetamolis.
Ne visose pasaulio šalyse mirtinus apsinuodijimus sukelia tos pačios medţiagos. Tai priklauso ir nuo šalies ar jos regiono išsivystymo lygio [3]. Indijoje tyrinėjant Javatmalio regioną, kuris pasiţymi išskirtinai ţemės ūkio veiklomis, beveik pusė mirusiųjų dėl apsinuodijimo buvo apsinuodiję insekticidais, savo sudėtyje turinčiaus fosforo organinių junginių.
8 lentelė. 1997 – 2001m. Javatmale (Indija) mirtinus apsinuodijimus sukėlusios medžiagos Mirtiną apsinuodijimą sukėlusi medţiaga Atvejai %
Insekticidai su fosforo organiniais junginiais 526 43.43
Alkoholis 314 25.93
Insekticidai su chloro organiniais junginiais 145 11.97
Nepatikslinta medţiaga 120 9.9
Apsinuodijimas keliomis medţiagomis 31 2.56
Ţibalas 30 2.48
Cinko fosfidas 18 1.49
Nuodingi augalai 18 1.49
Medikamentai 9 0.75
Insekticidai, kaip ir kitos ţemės ūkyje vartojamos medţiagos yra priskiriamos pesticidų grupei. Ţemės ūkio šalyse, kuriose yra ţemas pragyvenimo lygis, pesticidai yra pagrindinis tyčinių arba neatsitiktinių apsinuodijimų šaltinis [4].
Išsiysčiusiose arba sparčiai besivystančiose šalyse, kur pesticidų vartojimo mastai palyginti yra nedideli, o platinamiems produktams yra keliami grieţti saugumo reikalavimai, vyrauja kitos sunkius apsinuodijimus sukeliančios medţiagos.
1999 – 2004m. atsitiktinių mirtinų apsinuodijimų skaičius JAV išaugo daugiau nei 60%: nuo 12’186 iki 20’950 atvejų tiriamuoju laikotarpiu [43]. Per 5 metus buvo stebimas reikšmingas didėjimas atsitiktinių apsinuodijimų medikamentais grupėje, šiek tiek maţiau išaugo atsitiktinių apsinuodijimų kitomis ir nepatikslintomis medţiagomis.
Analizuojant mirtinus apsinuodijimus yra svarbu ţinoti kokiu tikslu buvo pavartota nuodingoji medţiaga. Tik ţinant tokius duomenis galima suskurti efektyvias prevencijos priemones. Viena iš daugiausiai mirtinus apsinuodijimus tyrinėjusių šalių yra Didţioji Britanija
Tyrinėjant tikslinius apsinuodijimus Jungtinėje Karalystėje 1990 – 1999 m. mokslininkai išskyrė tris tokių apsinuodijimų grupes: saviţudybės, perdozavimas ir savęs ţalojimo atvejai [6]. Tarp suicidinių apsinuodijimų buvo nustatyti reikšmingi geografiniai skirtumai: Lyginant Angliją ir Velsą kuriame saviţudiškų mirtinų apsinuodijimų tiriamuoju laikotarpiu uţregistruota 5 kartus daugiau. Tyrimu buvo nustatyta, kad dėl atsitiktinių apsinuodijimų apsinuodijimo Jungtinėje Karalystėje daţniausiai miršta vaikai ir asmenys, sergantys priklausomybės ligomis. Saviţudiški ir savęs ţalojimo apsinuodijimai labiau yra paplitę tarp jauno (15-34 m. ) amţiaus vyrų. Suicidiniai apsinuodijimai nuodingomis dujomis yra panašiai paplitę tarp abiejų lyčių visu tiriamuoju laikotarpiu. Tyrimu buvo identifikuota viena iš pagrindinių medţiagų, kuria įvairiais tikslais apsinuodija jauni ţmonės. Tai yra paracetamolis- analgetikų ir antipiretikų grupės medikamentas.
Aukščiau minėtu tyrimu nustačius paracetamolio ir kitų neopijinių analgetikų sukeliamų mirtinų apsinuodijimų mastus 1998 m. Jungtinėje Karalystėje sugrieţtintos šios medikamentų grupės pardavimo ir pakavimo taisyklės [17]. Siekiant išsiaiškinti naujos tvarkos efektyvumui tyrimui buvo naudojami du laikotarpiai: duomenys apie mirtinus apsinuodijimus paracetamoliu ir salicilatų grupės medikamentais prieš sugrieţtinant šių vaistų pardavimą ir pakavimą bei duomenys apie šiuos susirgimus jau įsigaliojus naujai tvarkai. Apribojus tablečių skaičių vienoje pakuotėje bei vienu metu parduodamų pakuočių skaičių mirtinų apsinuodijimų paracetamoliu
sumaţėjo 21%, o salicilatais- 48%. Kepenų transplantacijos poreikis asmenims, išgyvenusiems po sunkaus apsinuodijimo paracetamoliu tiriamuoju laikotarpiu sumaţėjo 66%.
Neopijinių analgetikų grupės preparatai yra tik dalis visų mirtinų apsinuodijimų ir perdozavimo medikamentais atvejų. Mirtini apsinuodijimai visų grupių medikamentais yra viena daţniausių nenatūralių mirčių tarp jauno amţiaus Anglijos ir Velso gyventojų [35]. Ištyrus 1993 – 1998 m. minėtame regione uţregistruotus mirtinų apsinuodijimų medikamentais 12’440 atvejų nustatyta, kad dauguma (79%) siejama tik su vieno medikamento pavartojimu. Asmenys, dėl įvairių prieţasčių apsinuodiję vienu medikamentu, daţniausiai vartojo opioidų turinčius preparatus. Kaip ir daugelio mirtinų apsinuodijimų atvejais stebėti reikšmingi skirtumai tarp lyčių: 65% mirusiųjų buvo vyriškos lyties. Antidepresantai ir paracetamolis, tiek vartoti vieni, tiek kombinuojant juos su kitos grupės medikamentais, taip pat sukėlė gana daţnus mirtinus apsinuodijimus.
Prie vaistų, veikiančių centrinę nervų sistemą yra priskiriami ir neuroleptikai (priešpsichoziniai). Mirčių atvejų, susijusių vien tik su šios grupės preparatais ar derinant juo su kitais vaistais ir/ ar alkoholiu, skaičius Anglijoje ir Velse išaugo nuo 55 atvejų per metus 1993 – 1998 m. laikotarpiu iki 74- 2000 m. Vėlesniu laikotarpiu ėmė maţėti visų mirtinų apsinuodijimų neuroleptikais atvejų skaičius, tačiau didţiausi teigiami pokyčiai stebėti diagnozavus apsinuodijimus Tioridazinu. Dauguma mirtinai neuroleptikais apsinuodijusiųjų buvo 30 – 39 ir 40 – 49 m. amţiaus, maţiausiai- jaunesnių nei 20 ir vyresnių nei 70 m. amţiaus grupėse.
Kaip matyti iš pateiktos įvairių šalių mirtinų apsinuodijimų analizės šie sveikatos sutrikimai yra labiau paplitę tarp jauno darbingo amţiaus asmenų, kurie gyvendami aktyviai kiekvieną dieną susiduria su nesuskaičiuojama galybe įvairių cheminių medţiagų. Tai yra ir plataus vartojimo prekės, tokios kaip alkoholis, medikamentai, ir vartojamos rečiau, turinčios ganėtinai siaurą panaudojimo sritį (pestcidai, korozinės medţiagos ar techninės priemonės). Daugelio medţiagų keliamas pavojus yra tiesiogiai susijęs ne su jų nuodingumu, o su neteisingu ir nesaugiu cheminių medţiagų ir preparatų vartojimu.
1.4 Cheminių medţiagų saugumo ir saugaus vartojimo samprata
Kaip buvo aptarta pirmoje dalyje galimas tik teorinis cheminių medţiagų ir preparatų skirtymas į vartotojui saugias ir nesaugias. Galima daryti prielaidą, kad išsivysčiusiose ar sparčiai
besivystančiose šalyse laisvai prieinamos plataus vartojimo prekės yra pakankamai saugios, t.y. savo sudėtyje netuti cheminių medţiagų, kurių labai maţi ar maţi kiekiai sukelia mirtinus apsinuodijimus. Tačiau ţinant, jog galimos įvairios apsinuodijimų aplinkybybės (saviţudybės, piktnaudţaivimas, atsitiktinės) svarbiau yra aptarti cheminių medţiagų ir preparatų vartojimo ypatumus.
Eilę metų nesikeičianti Lietuvos gyventojų mirties prieţaščių struktūra bei nemaţėjantis apsinuodijimų atvejų skaičius rodo, kad, Lietuvoje nevyksta radikalūs visuomenės nuostatų pokyčiai. 2002 m. SAM Visuomenės sveikatos ugdymo centro atliktas suaugusių gyventojų sveikatos ţinių, elgsenos ir įpročių tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje elgsenos reikšmė kaip viena iš svarbiausių sveikatos sąlygų yra neįsisąmoninta [33, 36]. Bendrą Lietuvos gyventojų mirtingumą, taip pat mirtingumą nuo apsinuodijimų, įtakoja trys pagrindinės tarpusavyje susijusios ţmonių gyvensenos vertybių ir elgesį lemiančių veiksnių grupės.
1. Socialiniai- ekonominiai veiksniai: dėl ribotų finansinių išteklių atsiranda materialiniai suvarţymai, kurie daliai Lietuvos gyventojų apriboja galimybę laikytis sveikos gyvensenos principų, t.y. gyventi sveikatai saugesnėje aplinkoje.
2. Analizuojant sveiką aplinką, kaip vieną iš vertybes ir elgseną lemiančių veiksnių grupių, reikia išskirti į tris sritis: aplinkos apsauga, plataus vartojimo produktų ir prekių
apsaugą bei psichosocialiniai ypatumai.
Lietuvoje sveiką vartojimą uţtikrinančių sąlygų stoka yra siejama su nitritais uţteštais kastiniais šuliniais, didėjančiu automobilių, keliančių oro uţterštumo lygį, skaičiumi miestuose, pavojingų atliekų kaupimu bei sąvartynuose susidarančiomis nuodingomis medţiagoms ir pan.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę šalies rinką uţplūdo anksčiau nevartotų produktų gausa. Didėjanti plataus vartojimo produktų ir prekių pasiūla dėl aukščiau paminėtų socialinių- ekonominių veiksnių neuţtikrina laisvo pasirinkimo galimybės. ES šalyse senbuvėse ir prekių pasiūlos rinka, ir vartotojų elsena, ir vartotojų teises ginančios institucijos formavosi ir vystėsi laipsniškai. Atsitiktiniai apsinuodijimai plačiai vartojamais produktais nėra pagrindinė prieţastis visoje apsinuodijimų struktūroje, tačiau palyginti nemaţas jų skaičius rodo neaukštą saugaus vartojimo kultūros lygį. Saugaus vartojimo plėtra tiesiogiai priklauso nuo Lietuvos gyventojų perkamosios galios ir pačios valstybės suinteresuotumo investuoti į šią plėtrą. Noras gyventi saugioje aplinkoje tiesiogiai priklauso ne tik nuo materialinių išteklių, bet ir nuo ţmogaus psichosocialinių įpatumų. Net ir suteikus valstybėje realią galimybė piliečiams rinktis gyvenimą
maţiau sveikatai kenksmingoje aplinkoje bus ţmonių, kurie tokio gyvenimo būdo nepasirinks. Gyvenimas saugioje ir sveikoje aplinkoje turi tapti kiekvieno ţmogaus pamatine vertybe, kuri būtų puosialėjama i perduodama iš kartos į kartą. Analizuojant išsivysčiusių, aukštą vartojimo kultūros lygį pasiekusių valstybių apsinuodijimų epidemiologinius duomenis stebimas nemaţas sveikatos sutrikimų, susijusių su ţalingu alkoholio ar narkotinių medţiagų vartojimu, skaičius.
3. Ţinios ir vertybės: formuojant ţmogaus elgesį, motyvuojant jį gyventi sveikai, kurti saugią sau ir kitiems aplinką neretai yra naudojamasi masinio informavimo priemonėmis. Kitas būdas didinti šią motyvaciją yra kurti ir įgyvendinti įvairias sveikatos prieţiūros sistemos programas. Neretai tokios programos, kaip privalomasis sveikatos mokymas, yra skirtos atskiroms gyventojų grupėms (moksleiviams, rizikų grupių asmenims). Per ţiniaskalaidą pateikiama reklaminė informacija apie įvairius produktus ir prekes labai stipriai įtakoja vartotojo elgsenos formavimąsi. Šiuo metu gausu teisės aktų, reglamentuojančių alkoholio ir tabako gamybą, reklamą, pardavimą ir vartojimą. Tačiau stringa apribojimų, galinčių keisti įvairių cheminių medţiagų ir preparatų bei vaistinių medţiagų vartojimo kultūrą ir vartotojų elgseną.
Ţmogaus elgsena ir gyvensena sudaro darnią visumą, priklausančią nuo biologinių, socialinių ir kultūrinių veiksnių, bei galinčią turėti tiek teigiamos, tiek neigiamos įtakos sveikatai [20]. Literatūros šaltinių duomenimis yra skiriami trys individualios elgsenos kategorijos:
1. Sveikatą stiprinanti elgsena: asmuo, siekdamas stipresnės sveikatos ar vildamasis, kad taip elgiantis bus gera savijauta, sąmoningai kečia blogą ir/ arba palaiko gerą elgesį.
2. Sveikatą palaikanti elgsena yra susijusi su įvairių ligų profilaktikos priemonėmis.
3. Sveikatą žalojanti elgsena, susijusi su tradiciniais rizikos veiksniais. Ši elgsena tiesiogiai priklauso nuo amţiaus ir lyties.
Išanalizavus Lietuvos gyventojų mirties prieţasčių struktūrą buvo išskirti pagrindiniai rizikos veiksniai, įtakojantys ir kraujotakos sistemos ligų, ir piktybinių navikų ir nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų ir traumų atsiradimą. Formuojant Lietuvos gyventojų sveiką gyvenseną daugiausiai dėmesio ir yra skiriama alkoholio ir narkotikų vartojimui, rūkymui, mitybai bei fiziniam aktyvumui. Išorinių mirties prieţaščių sukeltų mirčių skaičiui pastarieji trys rizikos veiksniai (rūkymas, mityba ir fizinis aktyvumas) didelės įtakos neturi, todėl šiame darbe daugiau dėmesio skirsime sveikatą ţalojančiam vartojimui [20].
Mokslininkai, tyrinėjantys gyventojų mirtingumo problemas buvusioje Sovietų Sąjungoje, nesaikingą alkoholio vartojimą įvardina kaip vieną iš pagrindinių mirtingumo rizikos veiksnių. Ţalingas alkoholio vartojimas tiesiogiai įtakoja visų išorinių prieţaščių sukeltų ligų ir mirčių atsiradimą: nesaikingas alkoholio vartojimas sukelia mirtinus apsinuodijimus, lengvesniais atvejais- priklausomybę ir kitus psichikos sutrikimus bei somatines ligas (kepenų cirozę), saviţudybes, transporto traumas. Lietuva nesaikingu alkoholio vartojimo įpročiu išsiskiria ir iš kitų Baltijos šalių. Šiuos duomenis patvirtina reguliariai Lietuvoje atliekami gyventojų sveikatos tyrimai bei suvartoto alkoholio kiekis, tenkantis vienam gyventojui. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2002 – 2006 m. suvartojamo absoliutaus alkoholio kiekis, tenkantis vienam šalies gyventojui, išaugo nuo 10 iki 11 litrų. Paskirsčius šiuos kiekius vyresniems nei 15 metų amţiaus Lietuvos gyventojams jie atitinkamai didėja iki 12.5 litro 2002 metais ir iki 13.2 litro- 2006. Europa vaidina vieną pagrindinių vaidmenų pasaulinėje alkoholio rinkoje [2, 5]. Šie rodikliai yra skaičiuojami tik pagal oficialiai šalyje gaminamo ir parduodamo alkoholio kiekius. Nereikėtų pamiršti, kad Lietuvoje greta valstybės kontroliuojamos alkoholio gamybos klesti ir nelegali. Taip pat didėjančios gyventojų kelionių apimtys leidţia spėti, kad dalis turistų iš kelionės po uţsienį grįţta su alkoholiniais gėrimais. Anglijos Alkoholio tyrimo institito duomenimis kai kurių šalių piliečiai vidutiniškai parsiveţa daugiau nei 2 litrus grynojo alkoholio per metus.
Prieš daugelį metų alkoholio vartojimas apsiribojo ritualais ir šventėmis, tačiau ilgainiui tobulėjant gamybai ir augant paklausai, alkoholis tapo lengvai prieinamu kasdienio vartojimo produktu. Naujaisias amţiais susiformavusi nauja girtavimo papročių sistema skatina gerti ir vaišinti kiekvienu atveju. Alkoholio poveikis organizmui priklauso nuo jo koncentracijos kraujyje ir gali būti tiek stimuliuojantis, tiek slopinantis. Dėl šių savybių ţmonės alkoholį vartoja dėl įvairių prieţaščių, daţniausiai norėdami sumaţinti stresą, psichologines problemas bei pagerinti savijautą ar nuotaiką. Tačiau nesaikingas alkoholio vartojimas sukelia ne tik sveikatos, bet ir socialines problemas, kurių atsiradimas didina alkoholio vartojimo poreikį. Veikiant minėtiems socialiniams, psichologiniams bei biologiniams faktoriams vystosi priklausomybė alkoholiui arba alkoholizmas. Įvairių šalių moksliniais tyrimais nustatyta, kad alkoholis neretai vartojamas kartu su kitomis cheminėmis medţiagomis, daţniausiai su įvairių grupių medikamentais. [6, 17, 35].
Ydingas psichiką veikiančių vaistų vartojimas taip pat gali būti priklausomybės nuo šių medţiagų išsivystymo prieţastimi, tačiau Lietuvoje yra uţregistruojama daugiau ne priklausomybės, o apsinuodijimų medikamentais atvejų. Todėl analizuojant vaistų vartojimo ypatumus daugiau dėmesio skirsime bendroms farmakologinių preparatų vartojimo tendencijoms šalyje. 1985 m. Pasaulio sveikatos organizacijos racionalaus vaistų vartojimo ekspertai įvardino pagrindinius racionalaus vaistų vartojimo principus: [44].
1. Pacientas gydymui privalo gauti tokius vaistus, kurie jam yra būtini priklausomai nuo susidariusios klinikinės situacijos.
2. Gydymui vartojamos vaistų dozės turi būti parenkamos individualiai. 3. Gydymo vaistais trukmė turi būti optimali.
4. Vaistų įsigyjimo kaina turi būti galimai ţemiausia tiek pacientui, tiek ir visai visuomenei.
Kuriant, gaminant ir tiriant vaistinius preparartus ES yra taikomi aukšti kokybės uţtikrinimo standartai, o tai reiška, kad vartotojus pasiekia tik įgaliotos institucijos įvertinti medikamentai, kurie atitinka šiuolaikinius saugumo, kokybės ir efektyvumo reikalavimus. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse išlaidos vaistams sudaro iki 30 % šalies sveikatos biudţeto. Lietuvoje šios išlaidos siekia 50 %. Tokie dideli skaičiai šalyje rodo, jog daugelis sveikatos problemų yra sprendţiama vaistų pagalba. Tokius duomenis patvirtina ir 2006 m. Statistikos departamento atliktas Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimas.
9 lentelė. Vaistų vartojimo ypatumai Lietuvoje ir Vilniaus apskrityje 2006 m.
Vartojo gydytojo paskirtus vaistus Vartojo gydytojo nepaskirtus vaistus
Viso Vyr. Mot. Viso Vyr. Mot.
Iš viso 38.2 28.3 46.5 58.0 46.5 67.7
Vilniaus apskr. 37.7 28.0 45.6 59.0 46.5 69.2
Įvertinus galimą riziką ţmogaus sveikatai visi farmakologiniai prepratai yra skirstomi į receptinius ir parduodamus be recepro. Toks skirstymas garantuoja tik sąlyginį saugumą juos vartojantiems asmenims, nes nereceptiniai preparatai taip pat pasiţymi nepageidaujamu poveikiu, o didesnės nei terapinės jų dozės gali sukelti sunkius, o kartais ir mirtinus apsinuodijimus. Anksčiau minėtas tyrimas atskleidė ir kitą vaistų vartojimo tendenciją: Lietuvos gyventojai patys nusprendţia kokiais vaistai reikia gydyti atsiradusius sveikatos sutrikimus, t.y. uţsiima savigyda.
[46]. Šis gydytojų nepaskirtų medikamentų vartojimas buvo tiesiogiai susijęs su gyventojų pajamomis: daugiau nei 60 % asmenų uţdirbančių 600 ir daugiau litų uţsiiminėjo savigyda viena ar dviem vaistų rūšimis. Nepaisant specialistų rekomendacijų vaistus (receptinius ir nereceptinius) vartoti tik gydytojui paskyrus, tyrimu buvo išskirta keletas Lietuvos gyventojų mėgiamų savavališkai vartoti medikamentų grupių:
55 27 19 13 1 10 64 35 19 14 2 12 0 10 20 30 40 50 60 70 Vitaminai, maisto papildai Nuskausminamieji Nuo peršalimo Nuo virškinimo sutrikimų Nuo alergijos Kiti
Proc.
Vyrai Moterys
4 pav. Dažniausiai savigydai vartojamų medikamentų grupės Lietuvoje
Nepagrįstas vaistų vartojimas dideliais kiekais yra pagrindinė atsitiktinių apsinuodijimų medikamentais prieţaščių [39, 46]. Šalies gyventojų noras daugelį sveikatos problemų spręsti vaistų pagalba įtakoja ir jų polinkį namuose kaupti didelius kiekius, neretai tik su gydytojo receptu parduodamų, vaistų. Lengvas vaistų prieinamumas ir jų vartojimo ypatumai lemia ir tai, kad vaistai tampa saviţudybės įrankiu.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis kiekvienais metais nusiţudo beveik milijonas ţmonių. Didţiausias saviţudybių skaičius yra Baltijos valstybėse, kur nusiţudo iki 40 iš 100 000 ţmonių. Lyginant saviţudybių skaičių, tenkanti 100 000 gyventojų, šie skaičiai mūsų šaluje yra iki 4 kartų didesni uţ ES vidurkį. [30] Dėl neigiamo visuomenės poţiūrio į saviţudybes, nelaimingą atvejį tiriančių asmenų kompetencijos stokos, artimųjų noro nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes saviţudybių skaičius šalyje gali būti ir didesnis.
Vyraujantis saviţudybių būdas Lietuvoje- pasikorimas. Iš kitų saviţudybių būdų tarp vyrų labiau paplitęs nusišovimas, o tarp moterų- nusinuodijimas. Yra svarbu ţinoti kokiais būdais šalies ţmonės atima sau gyvybę, nes sumaţinus daţniausiai pasirenkamų saviţudybės būdų prieinamumą, gali sumaţėti ir jų skaičius [30]. Dar 1972 m. Australijoje buvo pastebėta, kad apribojus prekybą barbitūratais sumaţėjo saviţudybių skaičius. Šalys, pasinaudojusios Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis analizuoti saviţudybių būdus ir įgyvendinę prevencijos priemones (sumaţinę pesticidų prieinamumą, pašalinę anglies monoksidą iš buityje vartojamų gamtinių bei išmetamųjų dujų ar sugrieţtinę šaunamojo ginklo išdavimo tavrką) sumaţino šių nelaimingų atsitikimų skaičių. Didelis įvairių cheminių medţiagų bei preparatų pasirinkimas bei lengvas prieinamumas didina ne tik tyčinių (suicidinių), bet ir atsitiktinių apsinuodijimų grėsmę.
Pasaulio sveikatos duomenimis 2000 m. dėl atsitiktinio apsinuodijimo įvairiomis cheminėmis medţiagomis mirė 300 000 ţmonių [18]. Galima išskirti keletą rizikos grupių, kurios yra jautriausios neigiamam cheminių medţiagų poveikiui. Pirmiausiai, tai yra vaikai iki 5 metų amţiaus, kurie linkę viską ragauti bei nesaugiai kontaktuoti su jų aplinkoje esančiais preparatais. Kita grupė- tai kaimo gyventojai bei asmenys, dirbantys pramonėje, kurie nuolat turi kontaktą su dideliais kiekiais cheminių medţiagų. Nėščiosios ir naujagimiai- dar vienos rizikos grupės atstovai, kurie yra ypatingai jautrūs neigiamam, kartais ir teoriškai saugiam, cheminių medţiagų poveikiui. Vyresnio amţiaus ţmonės atsitiktinai apsinuodyti gali tiek dėl natūraliai padidėjusio organizmo jautrumo, tiek dėl neatsargaus elgesio su plačiai buityje vartojamomis medţiagomis. Maţiausią rizikos grupę išsivysčiusiose ar besivystančiose šalyse sudaro neraštingi asmenys, kurie dėl klaidingai pateiktos ar netinkamai suvoktos informacijos yra linkę nesaugiai vartoti chemines medţiagas ir preparatus.
Pastaraisiais metais išaugęs įvairių cheminių medţiagų vartojimas visose gyvenimo srityse kelia ne tik tiesioginę ūminių apsinuodijimų grėsmę, bet ir turi poveikį visai ţmogų supančiai aplinkai. Besivystančiose šalyse gausiai ţemės ūkyje vartojami pesticidai ne tik tiesiogiai ţaloja ţmogaus sveikatai, bet ir visą ekosistemą. Nedidelės tekstilės, odos ar metalo perdirbimo įmonės, siekdamos sumaţinti savo veiklos kaštus, neretai vietoj saugių gamybos procese naudojamų medţiagų renkasi pigesnes nuodingas medţiagas ar preparatus. Pavojingų medţiagų gabenimas apgyvendintomis vietovėmis kelia grėsmę tiek dėl nelaimingo atsitikimo, tiek dėl galimų teroristinių išpuolių. Didėjant ţmonių migracijai ir kosmopilitiškumui daugėja ir
natūralių, tokių kaip grybai, augalai ar jūros gėrybės, nuodų. Valstybės, įvertinusios neigiamą įvairių medţiagų poveikį ţmogui bei besirūpindamos savo piliečių sveikata, kuria ir įgyvendina apsinuodijimų prevencijos programas. Tarptautinė cheminio saugumo programa (International Programme on Chemical Safeety (IPCS)) remia nacionalines apsinuodijimų prevencijos ir gydymo programas, nepriklausomai nuo to kokios medţiagos (dirbtinės ar natūralios) kelia grėsmę vienos ar kitos šalies piliečių sveikatai ar gyvybei. Didţiausią apsinuodijimų prevencijos naudą atnešaprogramos, orientuotos į:
1. Apsinuodijimų skaičiaus maţinimą namuose, artimiausioje bei darbo aplinkoje.
2. Labiausiai pavojingų komercinių produktų išaiškinimą ir jų pašalinimą ar jų kontrolės priemonių grieţtinimą.
3. Tinkamų pirmosios pagalbos priemonių apsinuodijimo atvejais naudojimą.
4. Apsinuodijusių asmenų prieţiūros (gydymo ir slaugos) gerinimą per sveikatos profesionalų mokymą.
Visos bendros apsinuodijimų prevencijos priemonės yra pakankamai brangios, todėl yra labai svarbu detaliai išanalizuoti apsinuodijimų epidemiologinius duomenis nacionaliniu mastu ir vadovaujantis gautais rezultatais adaptuoti pasaulyje sekmingai įgyvendinamas prevencijos priemones.
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA
2.1 Mirštamumo dėl ūminių apsinuodijimų tendencijų tyrimasSiekiant nustatyti mirštamumo ir mirtingumo nuo ūminių apsinuodijimų Vilniaus apskrityje tendencijas ir verifikuoti šiuos sveikatos sutrikimus sukėlusių medţiagų grupes buvo naudojami Valstybinės ligonių kasos (toliau- -VLK) duomenys.
VLK atskirai pateikė suvestinius duomenis apie tiriamuoju laikotarpiu (2002 – 2006 m.) Lietuvoje suteiktas ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos prieţiūros paslaugas apsinuodijusiems asmenims. Ši įstaiga, nustatyta tvarka apmoka ASP įstaigoms uţ suteiktas sveikatos prieţiūros paslaugas, todėl tikėtina, jog šie duomenys yra tiksliausi ir geriausiai atspindi apsinuodijimų statistiką Lietuvoje. Duomenis apie tiriamuoju laikotarpiu suteiktas paslaugas
apsinuodijusiems asmenims VLK buvo pateikti ir analizuojami naudojantis Excel programa.
Neretai pirminėje sveikatos prieţiūros grandyje, patikslinus anamnezę ir/ar atlikus specializuotus tyrimus kitose ASP įstaigose, apsinuodijimo diagnozė nepasitvirtina. Beveik 30% asmenų, kuriems pirminėje sveikatos prieţiūros grandyje buvo diagnozuotas apsinuodijimas
tikslesnei diagnostikai ir/ar tolesniam gydymui buvo siunčiami į kitas tiek ambulatorines, tiek stacionarines paslaugas teikiančias ASP įstaigas. Analizuojant pateiktus duomenis apie ambulatorinėse ir stacionarinėse ASP įstaigose suteiktas paslaugas apsinuodijusiems pacientams
buvo nustatyta, kad negalima identifikuoti asmens, t.y. nustatyti ar į ligoninę hospitalizuotas asmuo atvyko ambulatorines paslaugas teikiančios įstaigos siuntimu. Taip pat ambulatorines paslaugas teikiančiose ASP įstaigose tiriamuoju laikotarpiu nebuvo nustatytas nei vienas mirties atvejis, susijęs su apsinuodijimu. To pasekoje buvo nuspręsta atsisakyti planuoto mirtinų apsinuodijimo tyrimo pagal ambulatorines paslaugas teikiančių ASP įstaigų duomenis. Siekiant
