1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
Psichiatrijos klinika
Studijų programa: Medicina
Benzodiazepinų vartojimo sąsajos su nerimo ir miego
sutrikimais sergant kraujotakos sistemos ligomis
BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS
Darbo autorė: Rūta Lybaitė
Darbo mokslinis vadovas: Prof. Virginija Adomaitienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY ... 4 3. PADĖKA ... 6 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 75. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7
6. SANTRUMPOS ... 8
7. SĄVOKOS ... 9
8. ĮVADAS ... 10
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12 11. TYRIMO METODIKA ... 16 12. REZULTATAI ... 18 13. REZULATATŲ APTARIMAS ... 20 14. IŠVADOS ... 21 15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 22 16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 23
3
1. SANTRAUKA
Darbo pavadinimas: Benzodiazepinų vartojimo sąsajos su nerimo ir miego sutrikimais sergant
kraujotakos sistemos ligomis
Tikslas: Nustatyti ir įvertinti benzodiazepinų vartojimo sąsajas su nerimo ir miego sutrikimais sergant
kraujotakos sistemos ligomis.
Uždaviniai: Nustatyti benzodiazepinų vartojimo sąsajas su sociodemografijos duomenimis; Nustatyti
benzodiazepinų vartojimo sąsajas su nerimo sutrikimais tarp sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis; Nustatyti benzodiazepinų vartojimo sąsajas su miego sutrikimais tarp sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis;
Metodas: savęs vertinimo klausimynas, Pitsburgo miego kokybės indeksas, Hamiltono nerimo skalė.
Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 55 tiriamieji, iš kurių 35 vyrai ir 20 moterų. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 64,6 metai.Benzodiazepinus daugiau vartojo moterys (55proc.) lyginant su vyrais (20proc.) (p<0.5)Lyginant benzodiazepinų vartojimą su sirgimo trukme, sirgimo trukmė buvo suskirstyta intervalais, galime daryti išvadas, kad benzodiazepinų vartojimas nuo sirgimo trukmės nepriklauso. (p>0,05) Pacientų sociodemografinėje anketoje buvo paklausta, benzodiazepinus vartoja dėl miego ar nerimo sutrikimo. 44,4proc. pacientų benzodiazepinus vartojo dėl nerimo sutrikimo ir 88,9proc. dėl miego sutrikimo. Benzodiazepinų vartojimas nerimui yra statistiškai reikšmingas. Miego sutrikimai buvo nustatyti 96,4proc. pacientų. Miego sutrikimų dažnis statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo vartojančių ir nevartojančių benzodiazepinus.
Išvados: Nustatyta, kad benzodiazepinų grupės vaistų vartojimas širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų
tarpe nebuvo statistiškai reikšmingas nerimo pasireiškimui: daugumai pacientų nerimas nustatytas, tačiau benzodiazepinus vartojo dažniau dėl kitų priežasčių; Nustatyta, kad benzodiazepinų vartojimas širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų tarpe buvo statistiškai reikšmingas, nes beveik visiems pacientams buvo nustatyti miego sutrikimai, dėl ko dauguma vartojo benzodiazepinus; Benzodiazepinus statistiškai reikšmingai dažniau vartojo moterys nei vyrai, taip pat daugumai jų benzodiazepinai buvo išrašyti dėl miego sutrikimo, o sergamumo kardiologine liga trukmė ir benzodiazepinų vartojimas nebuvo statistiškai reikšmingi.
4
2. SUMMARY
Title of the work: Benzodiazepine interactions with anxiety and sleep disorders, in patients having
circulatory system diseases
Aim: To determine and evaluate the relationship between benzodiazepines and anxiety and sleep disorders
in patients with circulatory system diseases.
Tasks: To discover whether the benzodiazepine consumption interacts with anxiety disorders among
patients who have circulatory system diseases; To discover whether the benzodiazepine consumption interacts with sleep disorders among patients who have circulatory system diseases; To discover whether the benzodiazepine consumption interacts with the sociodemographic data.
Method of the research: The research included a self-assessment questionnaire, the Pittsburgh Sleep
Quality Index and the Hamilton Anxiety Scale.
Results of the research: The study involved 55 subjects, where 35 of them were men and 20
women. The average age of the subjects was 64.6 years. Benzodiazepine was more commonly used by the women than by the men. In comparing the usage of benzodiazepines with the duration of the illness, the duration of the treatment was divided into intervals; from this, we can conclude that the use of
benzodiazepines does not depend on the duration of the disease. In the socio-demographic questionnaires, the patients were asked whether the benzodiazepines were taken due to a sleep or anxiety disorder. 44.4 percent of the patients received benzodiazepines for anxiety disorders and 88.9% due to sleep
disorders. The use of the benzodiazepines for anxiety treatment is statistically significant. Sleep disorders were detected for 96.4% of the patients. However, the frequency of a sleep disturbance was not
statistically significantly different in those taking benzodiazepines and those not taking benzodiazepines.
Conclusions: The use of benzodiazepines in cardiovascular patients was not statistically significant for the
presence of anxiety: in most of the patients, anxiety had been identified, but the use of the
benzodiazepines was reported more frequently for other reasons; The use of benzodiazepines in patients with cardiovascular disease was found to be statistically significant, since almost all the patients had experienced sleep disturbances, which had led to the majority of the people taking benzodiazepines; The use of benzodiazepines was statistically significantly more frequent in women than in men, most of the
5 patients were prescribed benzodiazepines due to sleep disorders, and the relationship between the
6
3. PADĖKA
7
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorei interesų konflikto nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
8
6. SANTRUMPOS
BDZ – benzodiazepinai
9
7. SĄVOKOS
Benzodiazepinai- psichotropiniai, raminamieji, migdomiegi vaistai.
Nerimo sutrikimas- tai lėtinis susirgimas, kuriam būdingas nuolatinis jaudinimasis ar spontaniškai atsirandantis nerimas dėl ateities, sutrikdantis ligonio savijautą.
Nemiga- tai psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia sunkiu užmigimu, dažnais prabudimais ir negiliu miegu bei neišsimiegojimo pojūčiu po nakties.
10
8. ĮVADAS
Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena iš pagrindinių mokslinių tyrinėjimų temų. [2] Vertinant rizikos veiksnius, tokius, kaip amžius, lytis, genetiniai duomenys, cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, rūkymas, netaisyklinga dieta, nejudra, stresas- tai viena plačiausiai tyrinėjamų temų. Dažnas sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis lemia ir dažną stacionarizavimą bei intervencinių procedūrų dažnį, kas sąlygoja prastėjančią psichologinę būseną, todėl ššaukiami miego ir nerimo sutrikimai. [1]Nerimo sutrikimas- tai tai lėtinis susirgimas, kuriam būdinga pastovus jaudulys, įtampa, nerimavimas dėl smulkmenų, ateities, keliantis diskomfortą, sutrikdantis kasdieninę veiklą ir darbingumą. Miego sutrikimai – tai miego kokybės, trukmės ir miego budrumo ciklo sutrikimai. Jie gali pasireikšti kaip savarankiška patologija arba kaip somatinio, ar psichinio sutrikimo simptomas. Dažniausi vaistiniai preparatai skiriami šioms būklėms gydyti- benzodiazepinai. [6]Benzodiazepinai- tai centrinę nervų sistemą slopinantys preparatai, kurie, priklausomai nuo pasirinkto preparato, pradeda simptomiškai veikti nerimo pojūtį ar nemigą. Jie naudojami trumpalaikiam nerimo sutrikimo ar nemigos gydymui, pradedant mažomis dozėmis ir esant reikalui jas didinant, tačiau simptomams neišnykstant keičiami į kitus vaistinius preparatus. [3]2015m.duomenimis atlikta analizė apie benzodiazepinų vartojimą Baltijos šalyse parodė, kad Lietuvoje nepagrįstai daug, nepasitarus su psichiatru, skiriama psichotropinių vaistų. Šios tenencijos bėda- per didelis šių vaistų vartojimas gali sukelti priklausomybę, nerimastingumą, susijaudinimą, irzlumą, kritimus, blogina kognityvines funkcijas, didina Alzhaimerio ar vėžio riziką. Darbo tikslas- įvertinti benzodiazepinų vartojimo sąsajas su miego ir nerimo sutrikimais sergant kraujotakos sistemos ligomis. Žinant tokiems pacientams būdingas sociodemografines sąvybes, nerimo bei nemigos paplitimą, benzodiazepinų vartojimą, būtų galima lengviau orientuotis į šių pacientų ambulatorinę stebėseną ne tik kardiologijos srityje, tačiau prijungiant ir psichiatrą, kad būtų galima išvengti ne tik per didelio ir neadekvataus benzodiazepinų vartojimo, tačiau ir pagerinti kardiologine liga sergančiųjų gyvenimo kokybę ir bendrą savijautą.
11
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: Nustatyti ir įvertinti benzodiazepinų vartojimo sąsajas su nerimo ir miego sutrikimais sergant
kraujotakos sistemos ligomis.
Uždaviniai:
1. Nustatyti benzodiazepinų vartojimo sąsajas su sociodemografijos duomenimis.
2. Nustatyti benzodiazepinų vartojimo sąsajas su nerimo sutrikimais tarp sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis;
3. Nustatyti benzodiazepinų vartojimo sąsajas su miego sutrikimais tarp sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis;
12
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1 Benzodiazepinai.
Lietuvoje benzodiazepinų vartojimas viršija Baltijos šalių, Švedijos ir Norvegijos. Tai įtakoja vaisto skyrimas ne pagal jo indikacijas, per ilgas vaisto skyrimas, taip pat skyrimas viršija įrašymą į oficialius dokumentus. [3] Nepagrįstai skiriant šiuos preparatus ir neadekvačiai gydantis rizikos ir nepageidaujų reakcijų sąntykis nusveria teigiamas vaisto savybes. [13,14]Benzodiazepinai yra trumpam laikui išrašomi vaistai (2-4sav.), tačiau praktika rodo, jog pacientai juos vartoja daug ilgiau. Jungtinėje karalystėje net 1mln. pacientų benzodiazepinus vartoja nuolat. Pagrindinė to problema- pripratimas, sunkus nutraukimas ir grįžtantys simptomai, kuriuos šie vaistai pašalina. [13,6]Pagrindinės benzodiazepinų skyrimo indikacijos yra nerimo sutrikimas bei nemiga. Nemiga yra dažniausiai įsisenėjusi problema,o nerimo sutrikimas gali varijuoti nuo švelnaus iki kasdienę veiklą sutrikdančio. Tik skyrus benzodiazepinus, nerimo ir nemigos simptomai iškart sumažėja,tačiau vartojant ilgai vystosi tolerancija, o nutraukus ilgai vartotą vaistą galimas atvirkštinis efektas, kai nemiga ar nerimo sutrikimas dar labiau sustiprėja. [7,4]Benzodiazepinai taip pat nėra ir visiškai saugūs vaistai, jų šalutiniai poveikiai gali būti: susilpnėjęs kvėpavimas, kvėpavimo sustojimas, sutrikimas, galvos skausmas, sinkopė, šleikštulys ir vėmimas, viduriavimas, tremoras. Benzodiazepinai taip pat gali sukelti bradikardiją arba tachikardiją, artitmijas. Galimi ir priešingi benzodiazepinų veikimui reiškiniai: euforija, haliucinacijos, ataksija, parestezijos. [6] Yra duomenų ir apie sunkųapsinuodijimą benzodiazepinais, kai pacientams prireikė endotrachėjinės intubacijos ar benzodiazepinų antidoto. [5]Tačiau, kad ir kokie šalutiniai poveikiai būtų galimi, benzodiazepinai yra vieni dažniausiai išrašomų psichotropinių vaistų. 2009 metais atliktas tyrimas, kuriame buvo tirti ilgai benzodiazepinus vartojantys pacientai parodė, jog dažniausiai per ilgai benzodiazepinus vartoja moterys, pacientai sergantys lėtinėmis ligomis bei pacientai, kuriems vaistai buvo skirti ne pagal tikslią vartojimo indikaciją.
10.2 Nerimo sutrikimai.
Nerimo sutrikimas- tai yra per didelis jaudinimasis, kurį sunku sukontroliuoti ir kuris tęsiasi 6 mėnesius. [19] Perdėtas jaudinimasis gali sukelti ne tik psichologinį diskomfortą, bet ir somatinius simptomus. [9]Nerimo sukelti psichologiniai simptomai: grėsmės ir baimės jausmas,padidėjęs dirglumas, panika, bloga nuojauta, siaubo jausmas, nerimastis dėl smulkmenų, sumažėjusi dėmesio koncentracija, nesugebėjimas atsipalaiduoti.
13 Somatiniai nerimo sukelti simptomai gali būti: silpnumas, raumenų įsitempimas, pasunkėjęs mstymas, dusulys, burnos sausumas, hiperventiliacija, krūtinės skausmas, širdies plakimas, tachikardija, pilvo skausmas, sutrikusi lytinė funkcija, padažnėjęs šlapinimasis, parestezijos, šaltkrėtis, padidėjęs prakaitavimas. [8,14]Labai svarbu paminėti, kad nerimo sutrikimą gali sukelti ir lėtinės ligos. Nukenčiant gyvenimo kokybei, negalint susitaikyti su liga, sunkėja ne tik lėtinės ligos simptomai, bet ir atsiranda nerimas. Nėra jokių tarptautinių normų ir gydymo gairių pacientams, kurie serga lėtinėmis ligomis ir jaučia nerimą. [8] Amerikoje, Kanadoje ir Australijoje yra sukurtos nerimo gydymo gairės pacientams, sergantiems vėžiu, tam yra sukurtos specialios instrumentuotės ir gydymo normos,tačiau kitomis lėtinėmis ligomis sergančiųjų nerimo gydymas nėra reglamentuotas. Pirmieji pasirinkimo aistai nerimo gydymui yra benzodiazepinai. Tačiau esant polisergamumui ir dažnai vyresniam amžiui įsivyrauja dar didesnė problema- atsiranda daugiau vaistų, taip pat didėja griuvimų ir kitų šalutinių poveikių rizika. [10] 20% pacientų po miokardo infarkto pasireiškia nerimo ardepresijos sutrikimas. Psichologiniai sunkumai kenkia ne tik reabilitacijos laikotarpyje,tačiau ir ateities perspektyvoje. Atsiradęs nerimas po infarkto didina mirtingumo riziką, todėl turi būti gydomas. Po infarktinis nerimo gydymas benzodiazepinais gali būti efektyvus, tačiau tai niekaip negali užkirsti kelio visiškam nerimo po infarkto atsiradimui, todėl visi tyrimai daryti šia tema buvo nuviliantys. Kadangi infarkto rizika didėja sentant, benzodiazepinai taip pat nėra geriausias sprendimas po infarktiniam nerimui gydyti, [6] nes vyresni pacientai yra benzodiazepinų vartojimo rizikos grupėje.
10.3 Miego sutrikimai.
Miego sutrikimas (nemiga)- tai yra sunkumas užmigti ir taip pat problema išlikti miegančiu,ko pasekoje nukenčia ne tik miego kokybė, bet ir kasdienė veikla, kai nemiga nepriklauso nuo aplinkybių arba miegojimo aplinkos. [12] Dažniau nemiga skundžiasi moterys ir pacientai, kurie turi psichikos sutrikimų. Miego sutrikimas yra vienas iš dižiausių rizikos faktorių susirgti depresija ir jausti nerimą dienos metu. Dažnai nerimą gali sukelti stresas, stresas namų aplinkoje ar darbe, taip pat nemigą sukelia ir lėtinės ligos. Pašalinus stresorius, miego kokybė dažniausiai pagerėja. Lėtinės nemigos modelis pagal Spielman yra paremtas trimis faktoriais: predisponuojantys faktoriai (pati žmogaus asmenybė), aplinkos trigeriai (stresas darbe, namuose, šeimoje), išbalansuotas cirkadinis paros ritmas (kai miegama dieną). Taip patlabai sarbu, kad didelis stengimais užmigti ne tik nepadeda, bet ir paaštrina psichiką ir labiau išbudina. Diagnozuojant nemigą labai svarbu žinoti, jog šiais laikais, kai manipuliuojama apvšietimu, kambario temperatūra, net 30 proc. Jungtinių Valstijų gyventojų miega mažiau nei 6 valandas ir dauguma jų nesikreipia į gydytojus, todėl miego sutrikimas lieka nediagnozuotas. [12] Nemigos diagnozė gali būti
14 nustatoma iš paciento anamnezės, kai jis papasakoja savo 24 valandų (paros) dienotvarkę arba savaitę veda miego dienoraštį.Labai svarbi detalė yra apsnūdimas dieną nemiegant ir naktį dažnas prabudinėjimas su ilgais neužmigimo tarpais. Taip pat varbu iššsiaiškinti, ar pacientas dieną nejaučia nerimo ar depresijos simptomų. Svarbu nemigą diferencijuoti ir nuo kitų ligų. Jei pacientas jaučia krūtinės deginimą ar sausą burną, nemiga visų pirma turėtų būti diferencijuojama nuo gastroezofaginio refliukso. Dar vienas svarbus faktorius nemigos tyrinėjime- miego laiko atidėjimas. Tai dažniausiai pasitaiko tarp jaunesnių pacientų, kai miegojimo laikas atidedamas sąmoningai, tačiau užmigus išmiegama visą laiką be pabudimų. Dar vienas svarbus veiksnys- darbo grafikas. Nemigą gali sukelti ir darbas naktimis, kai išsibalansuoja cirkadiniai ritmai. Grįžtant prie diagnostikos, vienas svarbiausių diagnostinių tyrimų yra miego dienoraštis. Pacientas miego dienoraštį turėtų vesti 1-2 savaites, šis testas ne tik padeda diagnozuoti nemigą, tačiau jo pagalba galima diferencijuoti nemigą nuo cirkadinio ritmo sutrikimo ar atidėto miegojimo laiko fenomeno. Miego dienoraštį pacientas turėtų pildyti ryte, paminėti šviesas prieš užmiegas, pasitenkinimą miego kokybe, kada atsigulė į lovą, po kiek laiko užmigo, kiek kartų prabudo naktį, kaip sunku buvo vėl užmigti. [16]Nemiga ypač paplitusi tarp vyresnio amžiaus žmonių. Tai lemia lėtinės ir ūmios ligos, vartojami medikamentai, galimos psichinės ligos, socialiniai pasikeitimai. Pirmas žingsnis pradėti nemigos gydymą vyreniam pacientui- išsiaiškinti to priežastį. Dažnai tarp vyresnių žmonių nemigos problema lieka nediagnozuota, nes tokiems pacientams tai atrodo norma ir su tuo susigyvenama. Labiausiai vyresniems pacientams miegą sutrikdo kardiovaskulinės ligos, Parkinsono liga, depresija, nerimas, onkologiniai susirgimai. Nemigos gydymas gali būti nemedikamentinis ir medikamentinis. [20]Nemedikamentinis gydymas, toks kaip miego higiena, kognityvinė elgesio terapija yra veikmingi, tačiau reikalauja pastangų. [16] Tačiau tyrimų rezultatai rodo, jog dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms yra išrašomi tokie vaistai kaip benzodiazepinai ir 60-79 metų pacientų geria dvigubai daugiau migdančiųjų vaistų nei 40-59 metų pacientai. [17] Tačiau benzodiazipinai kaip pirmo pasirinkimo vaistai yra abejotina taktika, turint omenyje jų galimą trumpą gydymo laikotarpį (2-4 savaitės), taip pat vyresnio amžiaus žmonių polisergamumo problema dar labiau padidėja, nes padaugėja geriamų vaistų ir jų sąveikų. Taip pat labai svarbu paminėti,kad benzodiazepinai vyresnio amžiaus pacientams gali sukelti kritimus, tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl benzodiazepinų skyrimas senjorams yra neadekvatus nemigos gydymo būdas.
10.4 Kardiovaskulinės ligos.
[21]Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje ir visoje Europoje tebėra pagrindinė mirties priežastis . Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų užima pirmąją vietą tarp visų mirties atvejų. Širdies ir kraujagyslių ligos apima visą intervalą ligų, susijusių su kraujotakos sistemos ligomis, įskaitant išeminę širdies ligą, miokardo infarktą, aritmijas. [15]Temos aktualumas- šiuo metu vien Jungtinėje Karalystėje
15 yra 7 milijonai žmonių sergančių kardiovaskulinėmis ligomis ir šios ligos dažnėja vis tarp jaunesnio amžiaus žmonių. Taip pat, kas 3 minutes Jungtinėje Karalystėje miršta po žmogų nuo širdies ir kraujagyslių ligos. [22]Labai svarbu žinoti, kad kardiologinių susirigimų galima išvengti net ir turint nepalankią šeiminę anamnezę: keisti gyvenimo būdą, sveikai maitintis, koreguoti jau eančias ligas (cukrinį diabetą, metabolinį sindromą, nutukimą). Tačiau nepavykus išvengti šių susirgimų, šalia kardiovaskulinės ligos dažnai atsiranda ir kitų sveikatos problemos. Pasikeitus gyvenimo būdui ir gyvenimo sąlygoms, kardiologiniai ligoniai dažnai pradeda jausti nerimą, taip pat suprastėja ir jų miego kokybė. [10] Studijos nurodo, kad net 20proc. Infarktą patyrusių pacientų susiduria su nerimo sutrikimu ar depresija. Tai ne tik trukdo pacientui sveikti, bet ir dar labiau blogina jo gyvenimo kokybę. [11]Psichosocialinias problemas dažnai bandoma spręsti vaistais. Atlikti tyrimai nurodo,kad netgi po tinkamai atliktos reabilitacijos sutrikus paciento psichosocialinėms funkcijos, pradėjus justi nerimą ar suprastėjus miegui netgi 22proc. Jų pradeda gerti psichotropinius vaistus,nors 12-20 kognityvinės terapijos sesijų galimai išspręstų ar palengvintų problemas.
16
11.
TYRIMO METODIKA
Tyrime dalyvavo Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Ligoninės Kauno Klinikų Kardiologijos skyriuje gulintys pacientai. Tiriamųjų buvo apklausta 88, tačiau reikalavimus atitiko 55. Tyrime dalyvavo vyresni nei 18 metų asmenys, kuriems buvo nustatytas širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimas ir kurie pasirašė sutikimo formą.
Tyrimo metodas- sociodemografinė anketa (1 priedas), kuri susideda iš klausimų apie paciento lytį, amžių, kiek laiko serga kardiologine liga, ar vartoja benzodiazepinus, jei vartoja- kiek laiko. Šalia sociodemografinės anketos buvo įtrauktos ir dvi instrumentuotės: Pitsburgo miego kokybės indeksas (Pittsburgh Sleep uality Index) ir Hamiltono nerimo skalė (Hamilton Anxiety Rating Scale)
1. Pitsburgo miego kokybės indeksas.
Subjektyvus miego kokybės vertinimas, kurį sudaro septynios skalės: subjektyvios miego kokybės, užmigimo laiko, miego trukmės, įprasto miego efektyvumo, prabudimų, medikamentų vartojimo, dienos sutrikimų. Klausiama tik apie praėjusio mėnesio miegą, todėl atsakymai turi atspindėti daugumą praėjusio mėnesio dienų ir naktų. Pagal pateikiamus klausimus pacientas pats įvertina savo miegą, pagal pateiktus atsakymo variantus. Objektyvus vertinimas: kiekviena komponentė vertinama nuo 0 balų, kai nėra jokių sutrikimų, iki 3 balų, atspindinčių didelius, susijusius su miegu, sutrikimus. Taip pat skaičiuojamas bendras Pitsburgo miego kokybės indeksas (PMKI), parodantis buvusią miego kokybę: “blogas miegas”, kai indeksas daugiau nei 5 balai, ir “geras miegas”, kai indeksas – mažiau nei 5 balai.
2. Hamiltono nerimo skalė
Pacientas apklausiamas apie 14 komponentų, klausimai užduodami aiškiai, įvardijami visi komponentėse surašyti negalavimai ir paskutiniame klausime vertintojas objektyviai įvertina paciento būklę. Pacientas apklausiamas apie nerimą, įtampą, baimę, nemigą, susikaupimo ir atminties sunkumus, depresišką nuotaiką, bendrus somatinius simptomus, bendruosius sensorinius simptomus, širdies ir kraujagyslių simptomus, kvėpavimo simptomus, virškinimo simptomus, lytinius ir šlapinimosi simptomus, vegetacinius simptomus ir galiausiai įvertinamas jo elgesys (neramumas) pokalbio metu. Bendro rezultato vertinimas: iki 17 balų rodo lengvą nerimo sutrikimą, 18 – 24 balai rodo vidutinio sunkumo nerimo sutrikimą, virš 25 balų – stiprų nerimo sutrikimą.
17 Skaičiavimai: rezultatai skaičiuoti ,,IBM SPSS Statistics 23‘‘ ir ,,Microsoft Excel 2016‘‘ programomis.
18
12.
REZULTATAI
1. Sociodemografinių rodiklių sąsaja su benzodiazepinų vartojimu.
Tyrime dalyvavo 55 tiriamieji, iš kurių 35 (63,6proc.) vyrai ir 20 (36,4proc.) moterų. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 64,6 metai. Benzodiazepinus daugiau vartojo moterys (55proc.) lyginant su vyrais (20proc.) (p<0.5) Lyginant benzodiazepinų vartojimą su sirgimo trukme, sirgimo trukmė buvo suskirstyta intervalais (1 lentelė), galime daryti išvadas, kad benzodiazepinų vartojimas nuo sirgimo trukmės nepriklauso. (p>0,05)
Kintamieji
požymiai Kategorijos Vartojo BDZ (proc.)
Nevartojo BDZ (proc.) Viso n Proc. Lytis Vyrai 20* 80* 35 63,6 Moterys 55* 45* 20 36,4 Sirgimo kardiologine liga trukmė (metais) 0-5 26,7 73,3 31 56,3 6-10 40 60 9 16,7 11-15 33,3 66,7 7 12,7 16- 25 44,4 55,6 8 14,5
*P=0,04 vaistų vartojimas pagal lytį.
1.lentelė. Sociodemografinių rodiklių ir benzodiazepinų sąsaja
2. Benzodiazepinų skyrimo tikslas.
Pacientų sociodemografinėje anketoje buvo paklausta, benzodiazepinus vartoja dėl miego ar nerimo sutrikimo. 44,4 proc. pacientų benzodiazepinus vartojo dėl nerimo sutrikimo ir 88,9 proc. dėl miego sutrikimo. Kintantis požymis Vartoja BDZ (%) Nevartoja BDZ (%) Nerimas 44,4 55,6 Miegas 88,9 11,1
19 3. Benzodiazepinų poveikis nerimo pasireiškimui.
Pacientai buvo apklausti naudojant Hamiltono nerimo skalę. Rezultatai interpretuoti suskirsčius gautus duomenis balais ir palyginus juos su benzodiazepinų vartojimu. Galime daryti išvadą, kad nerimo pasireiškimui benzodiazepinų vartojimas yra statistiškai reikšmingas. (p<0,05)
Nerimo skalė (balais)
0-17 18-24 25-40
Vartoja BDZ n (proc.)
5 (27,8) 9 (50,0) 4 (22,2)
Nevartoja BDZ n (proc.)
33 (89,2) 3 (8,1) 1 (2,7)
3 lentelė.Benzodiazepinų poveikis nerimui
4. Benzodiazepinų poveikis miego sutrikimams.
Miego sutrikimai buvo nustatyti 96,4proc. pacientų. Miego sutrikimų dažnis statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo vartojančių ir nevartojančių benzodiazepinus.
Miego sutrikimai Vartojo BDZ (proc.) Nevartojo BDZ (proc.)
Nustatyti
100 96,4
Nenustatyti
0 3,6
20
13.
REZULATATŲ APTARIMAS
Mokslinių straipsnių, kuriuose būtų tiriama benzodiazepinų vartojimo priklausomybė tarp kardiovaskulinėmis ligomis sergančiųjų nerimo bei miego sutrikimo pasireiškimo, Lietuvoje nebuvo atlikta. Pasaulyje nagrinėjama benzodiazepinai, atskirai kaip vaistai, taip pat sergančiųjų kardiologine liga psichosocialinė būklė po tam tikros kardiologinės ligos diagnozės ar ilgai sergant kardiovaskulinės sistemos liga.
Gauti tyrimo rezultatai nesiskyrė nuo pasaulyje paplitusių duomenų, [13,19] kad benzodiazepinus dažniau vartoja moterys. Tai gali įtakoti asmenybiniai moterų bruožai, didesnis emocinis labilumas, jautrumas ir mažesnis emocijų reguliavimas.
N. Atkin , V. Vickerstaff publikuotame traipsnyje ,,Worried to death: the assessment and management of anxiety in patients with advanced life-limiting disease, a national survey of palliative medicine physicians’’ ir ,,Non-drug strategies to resolve psycho-social difficulties after stroke.‘‘ patvirtino ir mano atlikto tyrimo duomenis- nesvarbu kiek laiko pacientas serga, ar liga lėtinė, ar ūmi, psichosocialinė funkcija gali sutrikti iškart, todėl ryšio su benzodiazepinų vartojimu ir ligos trukme nėra.
Kadangi tyrimo duomenis dažniausiai benzodiazepinai buvo skirti dėl nemigos, remiantis P. Montgomery ,L. D. Shepard straipsniu ,,Insomnia in older people.’’ galima teigti, jog benzodiazepinai prailgina miego laiką, gerina miego kokybę, tačiau vartojant ilgai ir vis didinant dozes sukelia nepageidaujamus poveikius.
Nagrinėjant nerimo sutrikimus su benzodiazepinų skyrimu, statistiškai reikšmingų duomenų negauta. Taip gali būti ne tik todėl, kad dažniau benzodiazepinus skiria dėl miego sutrikimų, bet ir todėl, kad pacientai rečiau skundžiasi neigiamais psichologiniais simptomais, kaip aprašoma traipsnyje ,,Generalized anxiety disorder in adults: epidemiology, pathogenesis, clinical manifestation, course, assessment and diagnosis’’
21
14.
IŠVADOS
1. Benzodiazepinus statistiškai reikšmingai dažniau vartojo moterys nei vyrai, taip pat daugumai jų benzodiazepinai buvo išrašyti dėl miego sutrikimo, o sergamumo kardiologine liga trukmė ir benzodiazepinų vartojimas nebuvo statistiškai reikšmingi.
2. Nustatyta, kad benzodiazepinų grupės vaistų vartojimas širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų tarpe nebuvo statistiškai reikšmingas nerimo pasireiškimui: daugumai pacientų nerimas nustatytas, tačiau benzodiazepinus vartojo dažniau dėl kitų priežasčių.
3. Nustatyta, kad benzodiazepinų vartojimas širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų tarpe buvo statistiškai reikšmingas, nes beveik visiems pacientams buvo nustatyti miego sutrikimai, dėl ko dauguma vartojo benzodiazepinus.
22
15.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Kadangi atliktas tyrimas ir nagrinėti literatūros šaltiniai parodė, jog nerimas ir nemiga yra aktuali ne tik sveikų, bet ir sergančiųjų lėtinėmis ligomis problema, tai pastūmėjo pasidomėti alternatyviais būdais, kaip su šia problema kovoti. Kadangi aistai šias problemas gali spręsti tik trumpą laiką ir turi daug šalutinių poveikių, pacientams būtų galima pasiūlyti ir alternatyvių būdų spręsti iškilusias nerimo ir nemigos problemas.
1. Kognityinė elgesio terapija. Tai yra viena iš psichoterapijos rūšių, aiškinanti, kaip yra susijusios žmogaus mintys, emocijos ir elgesys, kokią įtaką žmogaus sprendimams daro jo kertiniai įsitikinimai ir patirtis juos realizuojant. Kognityvinė elgesio terapija galėtų padėti jaučiant nerimą, nes elgesio terapija susilpninami ryšiai tarp stresą keliančios situacijos ir įprastų žmogaus reakcijų. Elgesio terapija taip pat moko, kaip nuraminti jausmus ir kūną bei pasijusti geriau, pradėti galvoti aiškiau, lengviau apsispręsti. Kognityvinė dalis padetų suvokti kaip tam tikri mąstymo stereotipai iškreipia žmogaus realaus gyvenimo vaizdą, be svarios priežasties priverčia jausti nerimą. Dėl šių stereotipų provokuojami netinkami veiksmai. Tyrimų duomenis lankant 12-20 seansų sumažėja nerima ir pagerėja gyvenimo kokybė.
2. Miego higiena. Tinkamo miego ritmo laikymasis, vakarinių ritualų susikūrimas gali pagelbėti pacientams kenčiantiems nuo nemigos. Svarbu miego laiko pasirinkimas- kas vakar eiti miegoti tuo pačiu metu. Dieninio pogulio atsisakymas, jei kankina nemiga. Atsisakyti kofeino turinčių gėrimų nuo 6val. vakaro. Atsisakyti alkoholio prieš miegą. Alkoholis pagreitina užmigim, tačiau suardo paskutinę miego ciklo dalį. Taip pat šalia alkoholio reikėtų atsisakyti ir rūkymo vakarais, nes nikotinas yra stimuliantas. Mankšta ryte arba pirmoje dienos pusėje turėtų pagilinti miegą ir pagreitinti užmigimą vakare. Taip pat vakarais reikėtų atsisakyti sunkaus maisto, nes sunkus maistas sunkina užmigimą. Ir galiausiai- miego aplinka, kuri turėtų būti rami, tyli, be jokių aplinkinių dirgiklių.Taip pat vengti ekstremalių temperatūrų kambaryje.
23
16.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. TLK-10-AM sisteminis ligų sąrašas. 5 skyrius, psichikos ir elgesio sutrikimai, neuriziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai (F40- F48); 1998
2. Lietuvos statistikos departamentas. 2014m Lietuvos gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatai. Available from: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=62549
3. Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerija [internetas]. Viceministrė K. Garuolienė:
„Psichotropinius vaistus medikai turėtų skirti atsakingiau“ 2017.Available from:
http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/viceministre-k-garuoliene-psichotropinius-vaistus-medikai-turetu-skirti-atsakingiau
4. Leonavičius Rytis, prof,. Adomaitienė Virginija, Kardiologinis pacientas, vartojantis psichotropinius vaistus: nauda ir pavojai. 2009 19-23p.
5. Fulone Izabela, Silva Marcus, Lopez Cruz Luciane Long-term benzodiazepine use in patients taking antidepressants in a public health setting in Brazil: a cross-sectional study; 2009 Available from: http://bmjopen.bmj.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/content/8/4/e018956.long
6. Kang M, Ghassemzadeh S. Toxicity, benzodiazepines. 2018. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/books/NBK482238/ 7. Bounds CG, Nelson VL. Benzodiazepines. 2017 Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/books/NBK470159/
8. Atkin N., Vickerstaff V. Worried to death: the assessment and management of anxiety in patients with advanced life-limiting disease, a national survey of palliative medicine physicians. 2017 Available from: https://bmcpalliatcare.biomedcentral.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/articles/10.1186/s12904-017-0245-5 9. Bandelov B., Michaelis S., Wedekind D. Treatment of anxiety disorders. 2017. Available from:
https://www.dialogues-cns.org/contents-19-2/dialoguesclinneurosci-19-93/
10. Kirkevold M., Bragstad L. K., Bronken A. B. Promoting psychosocial well-being following stroke: study protocol for a randomized, controlled trial. 2017 Available from:
https://bmcpsychology.biomedcentral.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/articles/10.1186/s40359-018-0223-6 11. Knapp P, Young J, House A, Forster A. Non-drug strategies to resolve psycho-social difficulties after
stroke. Age Ageing. 2000;29(1):23–30 Available from: https://academic.oup.com/ageing/article/29/1/23/11660
24 12. Anderson K. Insomnia and cognitive behavioural therapy—how to assess your patient and why it should
be a standard part of care. 2018 Available from: http://jtd.amegroups.com/article/view/18607/14527
13. Ford C, Law F. Guidance for the use and reduction of misuse of benzodiazepines and other hypnotics and anxiolytics in general practice. Available from: http://www.smmgp.org.uk/html/guidance.php
14. Offidani E, Guidi J, Tomba E, Fava GA. Efficacy and Tolerability of Benzodiazepines versus
Antidepressants in Anxiety Disorders: A Systematic Review and Meta-Analysis. Psychother Psychosom. 2013
15. Nichols M, Townsend N, Scarborough P. Cardiovascular disease in Europe 2014: epidemiological update. Eur Heart J 2014.
16. Montgomery P, Shepard LD. Insomnia in older people. Reviews in Clinical Gerontology 2010. 17. Holbrook A, Crowther R, Lotter A. The Role of Benzodiazepines in the Treatment of Insomnia.
Meta-Analysis of Benzodiazepine Use in the Treatment of Insomnia. Journal of American geriatrics society 2001.
18. World Health Organization regional office for Europe [internet]. Mental health data and statistics. 2013. Available from: http://www.euro.who.int/en/health-topics/noncommunicable-diseases/mental-health/data-and-statistics
19. Baldwin D, Stein MB, Hermann R. Generalized anxiety disorder in adults: epidemiology, pathogenesis,
clinical manifestation, course, assessment and diagnosis.Available from:
https://www.uptodate.com/contents/generalized-anxiety-disorder-in-adults-epidemiology-pathogenesis-
clinical-manifestations-course-assessment-and-diagnosis?source=search_result&search=anxiety%20disorders&selectedTitle=1~150
20. Calem M, Bisia J, Begum A, et al. Increased prevalence of insomnia and changes in hypnotic use in England over 15 years: analysis of the 1993, 2000 and 2007 national psychiatric morbidity surveys. Sleep 2012
21. Haubner U. 2733rd Employment, Social Policy, Health and Consumer Affairs Council Meeting / Haubner U, Bartenstein M, Rauch-Kallat M //Press Release. Luxembourg, 1 and 2 June 2006,
http://www.consilium.europa.eu./
22. Nichols M, Townsend N, Scarborough P, Rayner M, Leal J, Luengo-Fernandez R et al. European Cardiovascular Disease Statistics. 2012 Edition.
