KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS Aplinkos ir darbo medicinos katedra Kristina Kruopaitytė BALDŲ GAMYBOS ĮMONĖS DARBUOTOJŲ DARBO SĄLYGŲ, SKELETO IR RAUMENŲ SISTEMOS ĮTAMPOS BEI SVEIKATOS INTEGRALUS ĮVERTINIMAS

Aplinkos ir darbo medicinos katedra

Kristina Kruopaitytė

BALDŲ GAMYBOS ĮMONĖS DARBUOTOJŲ DARBO SĄLYGŲ,

SKELETO IR RAUMENŲ SISTEMOS ĮTAMPOS BEI SVEIKATOS

INTEGRALUS ĮVERTINIMAS

MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS

(Visuomenės sveikatos ekologija)

Mokslinis vadovas:

Prof., hab. daktaras V. Obelenis

KAUNAS 2008 m.

SANTRUMPOS

VDI – Valstybinė darbo inspekcija RVV – rankas veikianti vibracija VKVV – visą kūną veikianti vibracija

NIOSH – Nacionalinis darbų saugos ir profesinės sveikatos institutas (National Institute of Occupational Safety and Health)

TWA – laiko - krūvio vidurkis (time-weight average) proc. – procentai

Abs.sk – absoliutus skaičius df – laisvės lapsnių skaičius p – patikimumo lygmuo X2 – Chi kvadrato kriterijus

VKN – vidutinis kvadratinis nuokrypis RI – rizikos indeksas

Santrauka

Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)

BALDŲ GAMYBOS ĮMONĖS DARBUOTOJŲ DARBO SĄLYGŲ,

SKELETO IR RAUMENŲ SISTEMOS ĮTAMPOS BEI SVEIKATOS

INTEGRALUS ĮVERTINIMAS

Kristina Kruopaitytė

Mokslinis vadovas: profesorius, habilituotas daktaras V. Obelenis

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas. Aplinkos ir darbo medicinos katedra. – Kaunas; 2008. 73 p.

Darbo tikslas: ištirti ir įvertinti baldų įmonės darbuotojų darbo sąlygas, skeleto

ir raumenų sistemos įtampą, ir nustatyti jų sąsajas su darbuotojų sveikata.

Tyrimo metodai: duomenys buvo surinkti vienmomentinės anketinės apklausos

būdu, objektyviai ištyrus 100 Tauragės baldų fabriko „Kristensen & Kristensen“ darbuotojų skeleto ir raumenų sistemos įtampą darbo metu. Anoniminės anketinės apklausos būdu, naudojantis Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo klausimynu, buvo surinkta informacija apie baldų fabriko darbuotojų darbo sąlygas bei socialinius-psichologinius veiksnius. Tiriamieji anketoje paţymėjo apie savo sveikatos būklę ir nusiskundimus. Tirta baldų fabriko darbuotojų skeleto-raumenų sistemos įtampos rizika, pagal ES ir Lietuvoje priimtus ergonominių tyrimų metodus. Buvo atliktas krovinių kėlimo rankomis darbo sunkumo įvertinimas ir apskaičiuotas rizikos indeksas pagal Postdamo profesinės sveikatos ir saugos instituto siūlomą metodiką. Tyrimo duomenys buvo analizuojami statistiškai, taikant SPSS 12,0 for Windows programą. Apskaičiuotas Chi kvadratas tikslu įvertinti baldų fabriko darbuotojų patiriamų skeleto ir raumenų sistemos sutrikimų bei kvėpavimo sutrikimų sąsajas su darbo sąlygomis.

Rezultatai: beveik pusė 49,0 proc. baldų fabriko darbuotojų savo sveikatą

vertino gerai ir tik 3,0 proc. darbuotojų vertino blogai. 18,5 proc. baldų fabriko darbuotojų nurodė, kad stresines situacijas patiria kelis kartus per savaitę, 10,9 proc. – kasdien, o didţioji dalis 70,7 proc. baldų fabriko darbuotojų stresines situacijas patiria kelis kartus per mėnesį. Visą savo darbo laiką su dideliu triukšmu susiduria 74,0 proc. baldų fabriko darbuotojų, 57,0 proc. darbuotojų susiduria su vibracija dėl įrankių/mechanizmų, o 51,0 proc. baldų fabriko darbuotojų darbo vietų oras yra uţterštas dulkėmis. Pasikartojančius rankų judesius nuolatos atlieka 67,8 proc. baldų fabriko darbuotojų, 60,6 proc. – nešioja ar kilnoja sunkius

krovinius/daiktus, o 46,2 proc. darbuotojų nurodė darbe patiriantys skausmingą ar varginančią kūno padėtį. Nustatytos reikšmingos sąsajos tarp patiriamo nugaros skausmo ir nešiojimo ar kilnojimo sunkių krovinių/daiktų (p=0,023); tarp patiriamo raumenų skausmo rankose ir pasikartojančių rankų judesių atlikimo (p=0,002); tarp patiriamo raumenų skausmo pečių ir kaklo srityje ir vibracinių įrankių/mechanizmų naudojimo (p=0,038); tarp kvėpavimo sistemos pakenkimų ir darbo vietos oro uţterštumo dulkėmis/pavojingomis medţiagomis (p=0,004). Taip pat nustatytas ryšys tarp darbo staţo ir patiriamo nugaros skausmo p=0,012 (statistiškai reikšminga), tarp darbo staţo ir patiriamo raumenų skausmo kojose p=0,000 (statistiškai reikšminga), tarp darbo staţo ir raumenų skausmo pečių ir kaklo srityje p=0,054 (statistiškai reikšminga).

Išvados: nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp darbo sąlygų ir skeleto

– raumenų sistemos bei kvėpavimo sutrikimų.

Praktinės rekomendacijos: būtina mokyti darbuotojus, kaip teisingai atlikti

krovinių kėlimo rankomis darbus, aprūpinti juos reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, reguliariai atlikti darbo vietų higieninį įvertinimą bei įvertinti darbuotojų sveikatos riziką.

Raktiniai ţodţiai: skeleto ir raumenų sistemos paţeidimai, rankas veikianti

Summary

Public health (Health ecology)

INTEGRAL ASSESSMENT OF WORKING ENVIRONMENT, STRAIN

OF MUSCULOSKELETAL SYSTEM AND HEALTH OF EMPLOYEES

OF FURNITURE INDUSTRY

Kristina Kruopaitytė

Scientific curator: Professor, Hab. Dr. Vytautas Obelenis

Department of Occupational and Environmental Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2008. 73 p.

Aims of the study – to analyse and assess occupational conditions of furniture

factory employees, and their stress of musculoskeletal system, and to identify their links with the health of employees.

Methods. Data was collected by way of instant questionnaire survey, and via the

objective analysis of the musculoskeletal system stress of 100 employees of Tauragė furniture factory Kristensen & Kristensen. By applying the anonymous questionnaire survey, using the checklist of the European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions, information about occupational conditions of furniture factory employees, and social, psychological factors was collected. The analysed individuals noted in the questionnaire about their health condition and complaints. The risk of stress of musculoskeletal system was analysed according to the methods of ergonomic research accepted in the EU and in Lithuania. The assessment of manual load lifting work heaviness was carried out, and the risk index was calculated according to the method proposed by Postdam Institute for Occupational Safety and Health. Data of the research was analysed statistically, by applying the software – SPSS 12.0 for Windows. Chi-square was calculated for the purpose of assessing the relation between the disorders of musculoskeletal system and respiratory system disorders experienced by the employees of furniture factory, with labour conditions.

Results. Nearly a half, i.e. 49% of the employees of furniture factory evaluated

their health as good, and only 3.0% evaluated it as poor. 18.5% of the furniture factory employees stated that they experience stressful situations several times per week, 10.9% on a daily basis, and that the majority, 70.7% employees of furniture factory face with stressful situations several times a month. 74.0% of employees are exposed to noise during the entire

time of their work, 57.0% of employees are exposed to vibration due to the tools/machinery, and the air in the workplaces of 51.0% of employees of furniture factory is polluted with dust. The repeat hand movements are performed continuously by 67.8% of employees, 60.6% of employees have to carry or lift heavy items, and 46.2% of employees stated that they experience painful body posture at work. Significant links (p=0.023) between the experienced back pain, and lifting of heavy items were identified; between the experienced muscle pain in the legs, and repeated movements (p=0.002); between the experienced muscle pain in the area of shoulders and neck, and using vibrating tools (p=0.038); between the disorders of respiratory system due to air pollution with dust (p=0.004). In addition, a dependency was identified between the duration of work experience and the back pain (p=0.012), between the duration of work experience and muscle pain in the legs (p=0.000), between the duration of work experience and muscle pain in the area of shoulders and neck (p=0.054).

Conclusions. Significant associations between the occupational conditions, and

musculoskeletal disorders and respiratory system were identified.

Practical recommendations. Attention should be provided for the training of

employees on correct performing of manual lifting work, provide them with necessary personal protection means, continuous hygiene evaluation of workplaces, and assessment of health risk of the employees.

Key words: musculoskeletal disorders, hand-transmitted vibration, wood dust,

TURINYS

SANTRUMPOS...2

SANTRAUKA 3

SUMMARY...5

ĮVADAS...8

1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI...11

2. LITERATŪROS APŢVALGA...12

2.1. Skeleto ir raumenų sistemos paţeidimai...12

2.1.2. Nugaros skausmas ir paţeidimai...15

2.1.3. Kaklo ir pečių lanko srities paţeidimai...21

2.2. Stresas darbe ir jo įtaka sveikatai...24

2.3. Kenksmingi veiksniai baldų fabriko darbuotojų darbo aplinkoje ir jų įtaka sveikatai...26

2.3.1. Triukšmo įtaka darbuotojų sveikatai...26

2.3.2. Vibracijos poveikis skeleto ir raumenų sistemai...30

2.3.3. Medienos dulkių poveikis baldų pramonės darbuotojams...34

2.3.4. Baldų pramonės darbuotojų traumatizmas...38

3. DARBO METODIKA...41

3.1. Darbo apimtis ir metodai...41

3.2. Statistinė duomenų analizė...43

4. REZULTATAI...45

4.1. Sociodemografinė baldų fabriko darbuotojų charakteristika...45

4.2. Baldų fabriko darbuotojų subjektyvus savo sveikatos vertinimas...47

4.3. Gyvensenos rizikos veiksnių paplitimas baldų fabriko darbuotojų tarpe...51

4.4. Kenksmingų profesinių veiksnių paplitimas baldų fabriko darbuotojų tarpe...55

4.5. Skeleto ir raumenų sistemos sutrikimų paplitimas kenksmingomis darbo sąlygomis dirbačių ir nedirbančių baldų fabriko darbuotojų grupėse...58

5. REZULTATŲ APTARIMAS...62

IŠVADOS...65

REKOMENDACIJOS...66

LITERATŪRA...67 PRIEDAI

ĮVADAS

Darbo intensyvumas Lietuvoje per pastarąją dekadą pastebimai augo. 2000 – siais daugiau kaip pusė darbuotojų jautė laiko trūkumą ir grieţtus terminus maţiausiai ketvirtyje savo darbo laiko. Darbo krūvis ir jo intensyvumas tampriai koreliuoja su sveikatos sutrikimais ir nelaimingais atsitikimais darbe [1].

1994 metais priimtoje Aplinkos ir sveikatos Europoje Helsinkio deklaracijoje pabrėţiama, kad didelė dalis sveikatos problemų kyla dėl nepatenkinamų darbo, gyvenimo ir rekreacinės aplinkos sąlygų [2]. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apibūdina profesinių paţeidimų, t. y. nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičius bei darbuotojų saugos ir sveikatos darbe teisės aktų reikalavimų laikymasis įmonėje. Valstybinės darbo inspekcijos 2000 m. duomenimis, apie 50 proc. Lietuvos įmonių yra atliktas darbo vietų higieninis įvertinimas ir įvertinta darbuotojų sveikatos rizika. Šiuo metu sveikatai kenksmingomis sąlygomis iš viso dirba apie 200 tūkstančių ţmonių [3]. Pagal valstybinės darbo inspekcijos atliktą higieninį darbo sąlygų įvertinimą nustatyta, kad šiuo metu 47,2 proc. medienos apdirbimo įmonėse darbo sąlygos yra kenksmingos sveikatai. 70 – 80 proc. medienos ir baldų pramonės įmonėse neatliktas darbo vietų higieninis įvertinimas. Tik 16 proc. įmonių atliko rizikos vertinimą, taip pat aprūpino darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis pagal „Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų reikalavimus“ [4].

2000 metais atlikus Trečiąjį Europos tyrimą apie darbuotojų darbo sąlygas rasta, kad 42 proc. nuolatiniame darbe dirbančiųjų dirba skausmingoje ir nepatogioje padėtyje, 29 proc. dirba triukšmingoje aplinkoje ir 55 proc. atlieka stereotipinius judesius [1].

Lietuvos ţmonės vis daţniau serga profesinėmis ligomis. Profesinių ligų mūsų šalyje pradėjo daugėti per pastaruosius septynerius metus. 2002 metais 469 asmenims nustatyta 801 profesinė liga. Tai 231 profesine liga daugiau negu 2001 metais. 2003 metais Lietuvoje uţregistruoti 808 profesinių ligų atvejai, jomis sirgo 483 asmenys [5]. 2006 metais Profesinių ligų valstybės registre uţregistruotos 1447 profesinės ligos, diagnozuotos 1019 asmenų. Palyginti su 2005 metais, 67 profesinėmis ligomis ir 128 asmenimis daugiau [6].

2002 m. didţiausią dalį tarp profesinių ligų sudarė triukšmo sukeltos ausų ligos – 44,6 proc., vibracinės ligos – 37,3 proc., jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos – 12,4 proc. [4]. Tuo tarpu 2006 m. profesinių ligų struktūroje dominuoja jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos – 44,3 proc., ausų ligos – 29,5 proc., nervų sistemos

ligos – 24,3 proc. visų nustatytų profesinių ligų (2005 m. atitinkamai 42, 35, ir 19 proc.). Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos nuo 29,9 proc. 2004 metais išaugo iki 44,3 proc. 2006 metais. Didėjantis jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos profesinių ligų skaičius rodo, kad per maţas dėmesys buvo skiriamas pagrindinėms profesinių ligų prieţastims - dideliam darbo krūviui, nepatogiai darbo pozai, sunkių krovinių kėlimui maţinti ar šalinti [6].

Medicininėje praktikoje jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos yra labai svarbios, nes jomis labai daţnai sergama, dėl jų tampama invalidais. Pasaulio epidemiologinės studijos parodė, kad vien tik nugaros skausmus patiria 60 – 80 proc. ţmonių. Praktika pagrįsti duomenys rodo, kad šios sistemos ligos yra gerokai daţnesnės trumpalaikio ir ilgalaikio nedarbingumo prieţastys nei kitos ligos [7].

Lietuvoje 1995 – 1999 m. darbingo amţiaus ţmonių, pirmą kartą pripaţintų invalidais dėl jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligų, skaičius išaugo beveik 1,5 karto ir yra antroje vietoje. Lemiamą įtaką šiam reiškiniui daro tai, kad minėtos ligos nepakankamai siejamos su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais [8]. Jungiamojo audinio, skeleto-raumenų sistemos paţeidimams atsirasti įtakos turi vibracija, nepatogi darbo poza, sunkių krovinių kėlimas ir nešimas. Šukio R., Kaminsko K. A. 2002 m. atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia baldų pramonėje ţmonių dirba stovėdami, o maţiausiai sėdėdami. Nemaţai darbų reikia atlikti naudojant dideles fizines pastangas (pvz:. rankomis kilnoja sunkias medţio plokštes ir kitus medienos gaminius), o tai sukelia raumenų ir sausgyslių patempimus, nugaros, pečių, plaštakų ir kojų skausmus [9].

Vibracija turi didţiulės įtakos skeleto-raumenų, kraujagyslių, nervų ir kitų organų sistemų paţeidimams. Kritinė literatūros apţvalga rodo, kad didesnė intensyvios ekspozicijos su vibracija trukmė didina stuburo pakenkimų riziką. Darbo medicinos centro tyrimu nustatyta, kad didţioji dalis skeleto-raumenų sistemos paţeidimo sindromų (peties-mentės sindromas, ţasto epikondilitas, riešo sausgyslių tendovaginitas ir t.t.) nustatoma vibracine liga sergantiems ligoniams, kurie 10 – 15 metų dirba su vibraciją generuojančiais įrengimais [10].

Dėl traumų darbe kiekvienais metais pasaulyje nukenčia 250 milijonų ţmonių. Lietuvos įmonėse per 2006 metus įvyko 3419 nelaimingų atsitikimų. 2005 metais medienos ir baldų pramonės įmonėse įvyko 351 nelaimingas atsitikimas, o tai sudaro 29,1 proc. visų apdirbamoje pramonėje įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe. Tačiau, 2006 m. palyginus su 2005 metais, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius medienos ir baldų pramonėje sumaţėjo nuo 10 iki 4 atvejų (2,5 karto). Pagrindinės nelaimingų atsitikimų darbe prieţastys –

galiojančių norminių aktų reikalavimų nesilaikymas, netvarkingų įrenginių eksplotavimas ir saugos bei sveikatos reikalavimų nepaisymas [6].

Mokslinio darbo naujumas

Tai pirmas Lietuvoje mokslinis darbas, kuriame vienmomentiniame tyrime buvo ištirta baldų fabriko darbuotojų skeleto-raumenų sistemos įtampa ir jos ryšys su darbo sąlygomis bei kenksmingais profesiniais veiksniais.

Praktinė reikšmė

Tyrimo rezultatai atskleis baldų fabriko darbuotojų darbo sąlygas, skeleto – raumenų sistemos įtampą ir sąsajas su darbuotojų sveikata. Baldų fabriko darbuotojai bei jų darbdaviai bus supaţindinti su tyrimo rezultatais. Bus pasiūlytos praktinės rekomendacijos darbo sąlygų pagerinimui, skeleto ir raumenų sistemos įtampos sumaţinimui ir baldų fabriko darbuotojų sveikatos pakenkimų profilaktikai.

1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Tikslas: Ištirti ir įvertinti baldų įmonės darbuotojų darbo sąlygas, skeleto ir

raumenų sistemos įtampą ir nustatyti jų sąsajas su darbuotojų sveikata.

Uţdaviniai:

1. Ištirti ir įvertinti darbuotojų socialinius ir demografinius rodiklius; 2. Ištirti nusiskundimus sveikata bei socialinius – psichologinius veiksnius; 3. Ištirti ir įvertinti higienines darbo sąlygas ir kenksmingus profesinius

veiksnius;

4. Ištirti ir įvertinti darbuotojų skeleto-raumenų sistemos įtampos rizikos

indeksą;

5. Atlikti gautų duomenų matematinį – statistinį apdorojimą, apibendrinti

2. LITERATŪROS APŢVALGA

Kiekviena ţmogaus veikla reikalauja didesnių ar maţesnių fizinių pastangų. Atliekant paprastus, vienodus, daug kartų pasikartojančius veiksmus (t. y. dirbant monotonišką darbą), taip pat būnant priverstinėje padėtyje, ar netaisyklingai keliant gali atsirasti rankų, kaklo, pečių, nugaros, kojų skeleto ir raumenų sistemos paţeidimų. Su darbu susiję skeleto ir raumenų sistemos paţeidimai yra tokių kūno dalių kaip raumenys, sąnariai, sausgyslės, nervai, kaulai ir vietinė kraujotakos sistema, paţeidimai, kuriuos pirmiausia sukelia arba didina darbas ir tiesioginiai darbo aplinkos, kurioje dirbama, veiksniai. Daugelis su darbu susijusių skeleto ir raumenų paţeidimų išsivysto ilgainiui ir atsiranda dėl pasikartojančio ilgalaikio didesnių ar maţesnių krovinių kilnojimo [11, 12].

Skeleto ir raumenų sistemos pakenkimai apima ne tik kompleksą sutrikimų, paţeidţiančių raumenis, nervus, sausgysles, raiščius, sąnarius, kremzles ir stuburo diskus. Plačiąja prasme skeleto ir raumenų sistemos pakenkimai apima apatinės nugaros dalies skausmą, išialgiją (sėdmens nervo skausmus), plaštakos sukamųjų raumenų paţeidimą ir riešo kanalo sindromą. Minėti pakenkimai daţniausiai pakenkia nugarai, kaklui, pečiams ir viršutinėms galūnėms, tačiau gali būti paţeistos ir apatinės galūnės. Taip pat skeleto ir raumenų sistemos paţeidimai gali būti ir ūmūs suţalojimai (pvz:. lūţiai nelaimingų atsitikimų metu) [11, 12].

Per paskutiniuosius dešimt metų su darbu susijusių skeleto-raumenų sistemos ligų skaičius smarkiai išaugo visame pasaulyje. Tai tapo viena iš svarbiausių problemų šiuolaikinėje industrinėje visuomenėje. Lietuvoje profesinių ligų struktūroje dominuoja jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos. 2006 metais jos sudarė 44,3 proc. visų nustatytų profesinių ligų [6].

Europoje skeleto-raumenų sistemos paţeidimai yra labiausiai paplitusi su darbu susijusi problema. Beveik 24 proc. 25-ių Europos Sąjungos šalių darbuotojų skundţiasi nugaros skausmais, o 22 proc. – raumenų skausmais. Šios problemos labiausiai aktualios naujosiose Europos Sąjungos valstybėse narėse – su šiomis problemomis atitinkamai susiduria 39 proc. ir 36 proc. darbuotojų. Skeleto-raumenų paţeidimai ne tik sukelia skausmą ar yra pajamų praradimo prieţastis, bet taip pat turi neigiamų padarinių verslui ir nacionalinei ekonomikai. Bet kurio darbuotojo skeleto-raumenų sistema gali būti pakenkta, tačiau šiuo metu jau galima uţkirsti kelią skeleto-raumenų paţeidimams atliekant darbo uţduočių

įvertinimą, įgyvendinant prevencijos priemonės ir tikrinant, ar tos priemonės vis dar yra veiksmingos [12].

Epidemiologiniai tyrimai nurodo ryšį tarp tam tikrų ţalingų poveikių darbo vietoje ir įvairių skeleto ir raumenų sistemos ligų. Daţniausios su darbo sąlygomis susijusios sveikatos problemos yra:

 nugaros skausmas (33 proc.);  stresas (28 proc.);

 kaklo ir pečių raumenų skausmas (23 proc.) [1].

Standartiškai šios sveikatos problemos yra siejamos tik su blogomis darbo sąlygomis. Išlieka per dideli fizikiniai stresoriai (triukšmas, vibracija, temperatūros, kenksmingos medţiagos) ir bloga darbo ergonomika (skausminga nepatogi kūno padėtis, per dideli krūviai). Skeleto-raumenų sistemos sutrikimų daţnėjimas yra tampriai susietas su nuovargio didėjimu.

Skeleto-raumenų sistemos paţeidimus gali lemti įvairios veiksnių grupės, įskaitant fizinius ir biomechaninius veiksnius, organizacinius ir psichosocialinius veiksnius, individualius ir asmeninius veiksnius. Šie veiksniai gali veikti pavieniui arba kartu [12].

McPhee ir kt. apibendrino veiksnius turinčius įtakos skeleto-raumenų sistemos ligų atsiradimui:

1. Fizikiniai veiksniai:

 jėgos naudojimas, (pvz., kėlimas, nešimas, traukimas, stūmimas, įrankių naudojimas);

 judesių kartojimas;

 nepatogi arba nekintama darbo poza (pvz., pakėlus rankas virš pačių lygio, ilgas stovėjimas arba sėdėjimas);

 darbo laikas be pertraukų;

 vietinis įrankių arba paviršių spaudimas;  vibracija;

 šaltis arba pernelyg didelis karštis;

 prastas apšvietimas (pvz., galintis sukelti nelaimingą atsitikimą);  didelis triukšmas (pvz., sukeliantis kūno įtampą).

2. Organizaciniai ir psichologiniai bei socialiniai veiksniai:

 Daug pastangų reikalaujantis darbas, atliekamų uţduočių kontrolės stoka, per maţas savarankiškumas;

 Pasikartojantis, monotoniškas, spartus darbas

 Bendradarbių, viršininkų ir vadovų pagalbos trūkumas. 3. Individualūs veiksniai:

 Anksčiau persirgtos ligos ar patirtos traumos;  Fizinis pajėgumas;

 Prisitaikymas prie priverstinės pozos;  Bereikalingas statinio darbo atlikimas;  Būtinumas greitai ir tiksliai atlikti judesius;  Amţius;

 Nutukimas;  Rūkymas.

Baldų fabrike dirbančių ţmonių darbo krūvis ir darbo sąlygos yra nevienodi. Veikiami šių veiksnių jie gali susirgti skeleto ir raumenų sistemos ligomis. Bent vieno šių veiksnių buvimas darbo vietoje padidina tikimybę susirgti skeleto-raumenų sistemos ligomis [9].

Skeleto ir raumenų sistemos paţeidimų daţnėjimas yra tampriai susietas su nuovargio didėjimu. Tačiau paskutiniu laikotarpiu pastebimas darbo specifikos pokytis – vidutinio darbuotojų amţiaus didėjimas, daugiau dirbančių moterų, pakitęs darbo organizavimas – iškelia naujas sveikatos problemas [11].

2.1.2. Nugaros skausmas ir paţeidimai

Nugaros skausmas yra viena svarbiausių sveikatos problemų. Nugaros skausmą patiria nuo 60 iki 90 proc. ţmonių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai penkta pagal daţnį prieţastis, dėl kurios kreipiamasi į gydytoją. Ypatingą medicininę ir socialinę reikšmę turi lėtinis skausmas. Nustatyta, kad nuo jo kenčia apie 11 proc. ţmonių. Besiskundţiančių nugaros skausmais daugėja, nepaisant gausėjančių priemonių nugaros skausmui diagnozuoti ir gydyti [11].

Krovinių kėlimas rankomis yra daţniausia prieţastis, sukelianti nugaros skausmą ir traumas darbe. Garg A. ir Saxena U.ir kt.[11] nustatė, kad darbuotojai įvairius daiktus kelia pasilenkę. Šio tyrimo metu buvo palygintos skirtingos kėlimo technikos. Ilgą laiką kėlimo mokymas rekomendavo kelti daiktus iš tupimos pozos: ištiesiant kojas per kelius, o juosmenį laikant tiesiai [11]. Park K. S. ir Chaffin D. B. ir kt.[14] analizavo kėlimo techniką, tai yra kėlimą pasilenkus ir atsitūpus, kai atstumai nuo pėdų iki keliamo daikto yra skirtingi. Kėlimas tupint maţiau nei kėlimas pasilenkus, veikia nugarą, tačiau tik tais atvejais, kai keliamas daiktas yra labai arti kūno. Kėlimas tupint reikalauja didesnio energijos sunaudojimo. Keliant daiktus, kurių svoris nuo 10 iki 15 kg, stuburas yra veikiamas didelės kompresinės jėgos. Kėlimas nuo ţemės yra didelis krūvis stuburui. Norint išvengti per didelio krūvio, reikia sumaţinti du pagrindinius krūvio veiksnius, turinčius tiesioginės įtakos nugaros juosmeninei daliai: keliamo daikto svorį ir atstumą nuo keliamo daikto iki kūno [13, 14].

Darbai – kėlimas, nešimas ir kiti panašūs vyksta dalyvaujant nugaros anatominėms struktūroms. Nugaros skausmas atsiranda pertempus nugaros raumenis ir išsivysčius jų spazmui ir traukuliams. Kartais nugaros skausmas gali atsirasti dėl tarplankstelinių sausgyslių ir raiščių įplyšimų. Nugarą galima susiţaloti keliant per sunkų krovinį, per daug susilenkiant ar pasisukant į šoną. Šių veiksmų kartojimas padidina traumos riziką. Taip pat yra svarbios krovinio charakteristikos – svoris, forma, paviršius, suėmimo ir paėmimo sąlygos, padėtis prieš ir po kėlimo bei pakėlimų kiekis.

Apie rekomenduojamas krovinio svorio ribas ir jų apskaičiavimo metodiką yra rašoma Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. patvirtintame įsakyme Nr. 134/493 „Krovinių kėlimo rankomis bendrieji nuostatai“ [15]. Šie nuostatai parengti pagal Europos Sąjungos direktyvos 90/269/EEB „Dėl minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų, taikomų krovinių kėlimui rankomis, kai kyla pavojus darbuotojams susiţaloti, ypač nugarą“ reikalavimus. Nuostatai nustato būtiniausius saugos ir sveikatos darbe reikalavimus tais

atvejais, kai krovinys keliamas rankomis ir yra pavojus darbuotojams susiţaloti. Nuostatai taikomi visų rūšių Lietuvos Respublikos įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kuriose darbo santykiai grindţiami Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymu bei kitais darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais [15].

Daugelis nugaros skausmų, ypač jos apatinės dalies, atsiranda dėl nedidelių stresų susikaupusių per ilgesnį laiko tarpą. Tokius stresus gali sukelti sėdėjimas be tinkamos atramos, krovinio kėlimas, leidimas, nešimas ar netgi atsistojimas ar pritūpimas tokiais būdais, kurie sukelia nereikalingą nugaros įtampą.

Darbuotojai neturi dirbti padėtyje, kuri didina netolygų diskų spaudimą. Bet koks kėlimas, nuleidimas, nešimas ir stūmimas padidina nugaros įtampą. Labai svarbu, kad uţduotys būtų organizuotos taip, kad sumaţintų papildomus stresus. Darbuotojai privalo ţinoti kaip atlikti visus tokius darbus patogiausiu būdu. Kuo daugiau bus sumaţinta kėlimo, nuleidimo ir nešimo darbų apimtis, tuo labiau bus sumaţinta rizika patirti nugaros skausmus ir paţeidimus. Kiek leidţia galimybės reikėtų pasirūpinti mechaninėmis priemonėmis: tai keltuvai, keliamieji stalai ir pan. [16].

Dauguma baldų fabriko darbuotojų susiduria su įvairiausiomis profesinėmis sveikatos problemomis. Kai kurias jų būtų galima priskirti ergonominiams ir psichosocialiniams rizikos veiksniams.

Viena svarbiausių darbo medicinos problemų yra skausmas juosmens srityje. Tai viena daţniausių nedarbingumo prieţasčių. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad 60 – 90 proc. ţmonių patiria juosmens skausmus [11]. Skausmas juosmenyje gali kilti staiga ar pamaţu, arba gali būti sukeltas kokio nors įvykio. Hildebrandt V. H. ir kt.[17] nustatė su darbu susijusius veiksnius, kurie įvardinami kaip juosmens skausmo rizikos indikatoriai:

 Bendri: sunkus fizinis darbas, bendros darbo pozos;

 Statinis darbo krūvis: ilgas sėdėjimas, stovėjimas, pastovi, nekintanti darbo poza;

 Dinaminis darbo krūvis: sunkių daiktų kėlimas rankomis, nešiojimas, stūmimas, kėlimas;

 Darbo aplinka: vibracija;

 Pasitenkinimas darbu: monotonija, nepasitenkinimas darbu [17].

Daugeliu vienmomentinių tyrimų nustatyta, kad juosmens sakusmas susijęs su sunkiu fiziniu darbu, tačiau yra ir tokių, kuriuose šis ryšys nenurodomas. Kėlimas nėra skausmą stuburo audiniuose sukeliantis veiksnys tol, kol nėra viršijamas šių audinių atsparumas. Skausmo juosmens srityje atsiradimo prieţastimi gali būti staigus didelio svorio

pakėlimas. Kėlimas ir kiti staigūs judesiai daţniausiai laikomi veiksniais, sukeliančiais ūmų juosmens skausmą. Daţniausiai priverstinės liemens padėtys susijusios su kėlimu, tokios padėties krūvis nugarai, kaip izoliuotą poveikį, sunku įvertinti [18].

Retrospektyvinių ir vienmomentinių tyrimų duomenimis, juosmens skausmo atvejų daugėja didėjant amţiui iki 50 – 60 metų, po to priklausomybė išnyksta [18]. Ir vyrų ir moterų šių pokyčių daţnis beveik vienodas. Tyrimų rezultatai apie antropometrinių rodiklių ir nugaros skeleto-raumenų sistemos ligų tarpusavio ryšį skirtingi. Kai kuriuose tyrimuose nurodoma, kad aukšti ţmonės turi didesnę riziką juosmens skausmui atsirasti. Taip pat yra tyrimų, kuriuose nustatytas teigiamas ryšys tarp padidėjusio kūno svorio ir juosmens srities paţeidimų [19, 20].

Apatinės nugaros dalies skausmas yra stiprus ar chroniškas strėnų, sėdmens ar viršutinės kojos dalies skausmas [21]. Milijonai darbuotojų Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet patiria profesinius apatinės nugaros dalies pakenkimus. Jungtinių Amerikos Valstijų Darbo ministerija apskaičiavo, kad kasmet yra prarandama 100 milijonų darbo dienų dėl apatinės nugaros dalies skausmo [22]. Nugara yra vienintelė labiausiai paplitusi anatominė vieta, dėl kurios yra pateikiami kompensavimo ieškiniai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Apatinės nugaros dalies suţalojimų ieškiniai sudaro 20 – 30 proc. visų kompensuojamų darbo suţalojimų [21].

Apatinės nugaros dalies skausmas yra paplitęs visuose demografiniuose sloksniuose Jungtinėse Amerikos Valstijose ţmoniems vyresniems negu 45 metai, nugaros ir stuburo sutrikimai yra pagrindinė chroniška būklė, sukelta darbo sąlygų.

Didelė dalis pacientų, su apatinės nugaros dalies skausmu, yra veikiami profesinių arba neprofesinių rizikos veiksnių, kurie sukelia arba prisideda prie apatinės nugaros dalies skausmo. Sudėtinga identifikuoti tuos rizikos veiksnius, kurie padidina nugaros skausmo pasikartojimų tikimybę [23].

Dauguma apatinės nugaros dalies skausmų yra nespecifiniai, tai reiškia, kad jie neturi pastebimos prieţasties. Šitas apatinės nugaros dalies skausmas yra nekomplikuotas ir nurodomas kaip paprastas apatinės nugaros dalies skausmas. Tik nedidelė dalis pacientų, su apatinės nugaros dalies skausmu, turi aiškias prieţastis, tai yra stiprios traumos, paslėptos sisteminės ligos. Nugaros trauminis suţalojimas, ypač kada pasireiškia neurologiniai poţymiai, reikalauja skubaus chirurginio įvertinimo [24].

Sisteminės apatinės nugaros dalies skausmo prieţastys turi būti įvertinamos per piminę paciento, su apatinės nugaros dalies skausmu, apţiūrą [24]. Sisteminių veiksnių gausa, tokių kaip nervinė įtampa, infekcija, neurologinės, gastrointestinalinės ir uţdegiminės ligos,

gali sukelti apatinės nugaros dalies skausmą. Deyo R.A. ir kt. [25] aprašė klinikinius poţymius, kurie padidina apatinės nugaros dalies skausmo atsiradimo riziką. Autorius ištyrė nuo 20 iki 50 metų amţiaus asmenų svorio netekimą, karščiavimą, padidėjusius limfmazgius, vaistų, alkoholio ir steroidų vartojimą, šeimos ligų, sukėlusių nugaros skausmą, istoriją (pvz., Reiterio sindromas) [25].

Apatinės nugaros dalies skausmas kaip darbo vietos sukeltas padarinys, yra gerai įrodytas medicinos literatūroje. Stiprūs poţymiai atsiranda dėl sunkaus krovinio kėlimo, pasisukimų ir pasilenkimų per liemenį, visą kūną veikiančios vibracijos ir sunkaus manualinio darbo. Tai yra profesiniai rizikos veiksniai, sukeliantys apatinės nugaros dalies skausmą ir paţeidimus [24, 26]. Statinė darbo padėtis tokia, kaip stovėjimas ar sėdėjimas ilgą laiką, taip pat prisideda prie apatinės nugaros dalies skausmo [21]. Darbai, sukeliantys apatinės nugaros dalies skausmą, daţniausiai yra susiję su „medţiagos apdorojimu“, tai yra darbas reikalaujantis didelės jėgos (sunkveţimių, statybų, baldų fabriko ir miško darbuotojai, slaugės, sandėlio darbuotojai, ūkininkai ir t. t.).

Su darbu susiję psichologiniai ir socialiniai veiksniai yra vadinami profesiniais psichosocialiniais veiksniais. Profesiniai psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip nepasitenkinimas darbu, padidintas darbo krūvis, monotonija, reta darbo kontrolė, menka socialinė padėtis ir t.t. padidina apatinės nugaros dalies skausmo riziką [21, 22, 27].

Epidemiologinė literatūra rodo, kad darbas, susijęs su kėlimais ar nešimais sunkių krovinių, yra didţiausias nugaros traumų rizikos veiksnys [21]. Sunkių krovinių kėlimas ir nešimas taip pat turi stiprų, patikimą šių veiklų biomechaninį poveikį į nugaros struktūras. Taigi, sunkių krovinių kėlimas ir nešimas yra daţniausiai paplitę veiksniai, kurių prieţastinis ryšys, palyginus su kitais kriterijais, yra labai stiprus [21].

Be to, buvo įrodytos amţiaus, lyties ir darbo staţo charakteristikos. Darbuotojų amţius ir darbo staţas yra svarbūs rizikos veiksniai, nes ekspozicijos-reakcijos ryšys su darbo veiklos trukme ir intensyvumu buvo įrodytas, atsiţvelgiant į fizinius darbo reikalavimus. Amţiaus ir darbo staţo ryšys su nugaros suţalojimais leidţia geriau suprasti ilgalaikes ir trumpalaikes darbo ekspozicijos prieţastis. Tik viena literatūros apţvalga nurodo neigiamą ryšį tarp darbo staţo ir nugaros skausmo t. y. daugiausia nugaros suţalojimų patiria darbuotojai su trumpiausiu darbo staţu [28]. Tačiau, vėlesnės literatūros apţvalgos parodė, kad epidemiologiniai duomenys nepatvirtina neigiamo ryšio su darbo staţu [29]. Yra labai daug pranešimų apie amţiaus įtaką darbo sukeltiems nugaros paţeidimams. Perspektyviniai tyrimai linkę įrodyti neigiamą ryšį, o vienmomentiniai tyrimai linkę įrodyti teigiamą arba nulinį ryšį [30].

Daug yra literatūros duomenų apie rizikos veiksnius susijusius su nugaros paţeidimais. Keletas veiksnių, susijusių su darbu, yra nuolatos tiriami, kaip viršijantys leistiną normą rizikos veiksniai t. y. sunkių krovinių kėlimas, nepatogi darbo padėtis ir visą kūną veikianti vibracija [31, 32].

Keletas tikrų perspektyvių darbo vietos tyrimų pateikė nuoseklius duomenis apie amţių, lytį ir darbo trukmę [33]. Lytt I., Douglas P., ir kt. [34] tyrimas įrodė stiprų ryšį tarp trumpesnės darbo trukmės ir didesnės nugaros skausmo rizikos. Šis ryšys yra paremtas dviem įrodymais. Pirmiausia, darbuotojai gali tapti labiau fiziškai pajėgesni po kelių savaičių, keliant sunkius krovinius. Karinė medicininė literatūra pateikė pavyzdţių apie didţiausio lygio apatinių galūnių suţalojimus, pagrinde įvykusius praktikantams per pirmas trijų savaičių treniruotes, kol kaulai ir raumenys adaptavosi prie intensyvių fizinių treniruočių. Antra, pastovi didelės energijos ekspozicija, susijusi su sunkiu darbo krūviu [34].

Studijos parodė, kad darbo sukeliamas stresas yra susijęs su apatinės nugaros dalies paţeidimais [33]. Darbo sukeliami stresiniai rizikos veiksniai yra darbo pasikeitimas, trumpesnis adaptacinis periodas, pasikartojantis darbas, kuris reikalauja didesnio susikaupimo ir tempo, darbo poza, fizinis komfortas ir darbo aiškumas. Literatūros apţvalgoje, Bongers P.M. ir kt. [35] parodė, kad psichologinis darbo poreikis, darbo kontrolė ir socialinė padėtis yra susiję su apatinės nugaros dalies skausmu. Dauguma studijų nesvarsto šių veiksnių. Karasek R.A. ir Theorell T. [36] išvystė darbo krūvio poreikio – kontrolės – palaikymo modelį, kuris aprūpina darbo krūvio įvertinimu ir minimalią kontrolę. Dauguma nugaros paţeidimų studijų yra atliekamos gerai struktūriškai sudarytoje darbo aplinkoje.

Ann H., Myers A.H. ir kt. [20] atradimai su kitais tyrimais pabrėţė modelio svarbą. Autoriai teigia, kad nereikia susikoncentruoti vien tik į fizinius veiksnius vertinant nugaros paţeidimų problemas. Yra svarbu atskirti psichologinius veiksnius, kurie yra individualūs (pvz., asmenybės bruoţai, nuotaika, pasitenkinimas darbu) ir darbo psichosocialinius veiksnius. Poreikio – kontrolės – palaikymo modelis apima darbo aplinkos sąlygas, kurios gali būti kaip tiksliniai stresoriai. Tyrimų duomenys parodė poreikio – kontrolės – palaikymo modelio naudingumą įvertinant ţalingą darbo įtampos, psichologinių poreikių derinimo ir retos kontrolės poveikį nugaros paţeidimų rizikai. Keletas tyrimų naudojo šį modelį įvertinant etiologinę darbo įtampos reikšmę apatinės nugaros dalies paţeidimams [36]. Bigos ir kt., pranešė apie APGAR (prisitaikymas, partnerystė, vystymasis, prisirišimas, apsisprendimas) veiksnių būtinumą darbovietėse. Autoriai taip pat įrodė šių veiksnių kitimo stipriausią poveikį, iš visų nepastovumų, apatinės nugaros dalies paţeidimų

atsiradimo rizikai. Buvo rasta, kad daţna darbo kontrolė viso darbo metu ir autonominės darbo teisės yra stipriausi geros savijautos darbe poţymiai [37].

Nachemson's kritinė nugaros skausmo apţvalga pabrėţė, kad psichosocialiniai veiksniai vaidina svarbesnį vaidmenį negu plačiai ištirti fizikiniai veiksniai [38]. Tyrime, atliktame su Skandinavijos sveikatos prieţiūros personalu, buvo vertinamas socialinio palaikymo ir darbo įtampos ryšys su skeleto-raumenų paţeidimais bei skausmu (kaklo, apatinės nugaros dalies, pečių). Tyrimas atskleidė, kad kuo didesnė darbo įtampa tuo daugiau apatinės nugaros dalies simptomų [39].

Veiklos, apimančios pasisukimus, pasilenkimus per liemenį ir pakumpimą, yra labiau ţalingos apatiniai nugaros daliai nei kitos veiklos. Lüra J.P. ir kt. [40] pranešė, kad fizinės ekspozicijos indeksas (sudarytas iš kėlimo ir pasilenkimų ekspozicijos, darbo su vibruojančiais įrengimais, darbo nepatogioje padėtyje) 2 – 3 kartus daţniau susijęs su ilgalaikėmis nugaros problemomis. Buvo pranešta, kad daţni pasilenkimai ir pasisukimai yra susiję su apatinės nugaros dalies paţeidimais [33, 39]. Taip pat buvo įrodyta, kad darbas nepatogioje padėtyje dvigubai daţniau sukelia ilgalaikes nugaros problemas. Chaffin D.B. ir kt., ištyrė darbuotojų sugebėjimus dirbti įvairiose nepatogiose padėtyse ir nustatė biomechaninių ir psichofiziologinių svorių kilnojimų ribas [41].

Kūno masės indeksas yra geras viršsvorio ir fizinio pajėgumo matas. Rizika didėja didėjant kūno masės indeksui. Įrodyta, kad svorio reguliavimas yra apsauga ne tik nuo kraujagyslių sistemos ligų, bet ir nuo apatinės nugaros dalies paţeidimų. Milgrom C. ir kt., parodė, kad tie, kurie yra maţo svorio ir maţos kūno masės, taip pat patiria apatinės nugaros dalies paţeidimus ir įrodė, kad nutukimas turi apsauginį poveikį [42].

Visi rizikos veiksniai, sukeliantys apatinės nugaros dalies paţeidimus yra pakeičiami, išskyrus amţių. Ann ir kt., tyrimų atradimai parodė, kad psichosocialinė darbo aplinka yra labai svarbi ir suteikia darbuotojams didesnę sprendimų laisvę jų darbe. Taip pat įrodė, kad daţna darbo vietos kontrolė yra naudinga aptinės nugaros dalies paţeidimų prevencijai.

Darbas, kuris apima ekstremalų sunkių krovinių apdorojimą, nepatogią padėtį, pasilenkimus, pasisukimus, turi būti pakeistas. Haag's apţvalga nurodė, kad darbdaviai turi įgyvendinti programas ne tik sumaţinančias suţalojimus, sutaupant šimtus tūkstančių pinigų ir sumaţinančias darbuotojų kaitą, bet taip pat padidinančias produktyvumą ir kokybę [43].

2.1.3. Kaklo ir pečių lanko srities paţeidimai

Tyrimai parodė, kad pagrindinės kaklo bei peties srities skausmų atsiradimo prieţastys yra statinė bei netaisyklinga padėtis, pasikartojantys judesiai, neigiamą poveikį sukeliančios psichosocialinės sąlygos darbe bei monotoniškas darbas [44].

Beveik du trečdaliai Europos Sąjungos darbuotojų teigia, kad atlieka pasikartojančius plaštakų ir rankų judesius, o ketvirtadalis – kad patiria įrankių keliamą vibraciją. Tai yra rimti su darbu susiję kaklo ir viršutinių galūnių paţeidimų rizikos veiksniai. Šie paţeidimai išsivysto daugeliui įvairaus pobūdţio darbuotojų, ir tai yra labiausiai Europoje paplitusi profesinės ligos forma, sudaranti daugiau kaip 45 proc. visų profesinių ligų [45].

Dėl su darbu susijusių kaklo ir viršutinių galūnių paţeidimų ne tik kenčia ţmonės ir patiriami materialiniai nuostoliai, bet dėl jų patiriami ir verslo bei šalies ekonomikos nuostoliai. Dėl su darbu susijusių kaklo ir viršutinių galūnių paţeidimų patiriami nuostoliai sudaro nuo 0,5 proc. iki 2 proc. bendrojo nacionalinio produkto [45].

Su darbu susiję kaklo ir viršutinių galūnių paţeidimai yra tokių kūno dalių, kaip raumenys, sąnariai, sausgyslės, raiščiai, nervai, kaulai ir kraujotakos sistema, kuriuos pirmiausia sukelia arba didina darbas ir tiesioginiai darbo aplinkos veiksniai [45].

Su darbu susijusių kaklo ir viršutinių galūnių paţeidimų simptomai gali išsivystyti ilgainiui ir pasireikšti skausmo, diskomforto, tirpimo ir dilgčiojimo forma. Nuo šių paţeidimų kenčiantiems ţmonėms taip pat gali tinti sąnariai, sumaţėti plaštakų ir pirštų judrumas arba sugniauţimo jėga, pasikeisti jų odos spalva [45].

Norvegijoje ir Švedijoje atlikti tyrimai parodė ryšį tarp neigiamą poveikį turinčių psichosocialinių sąlygų bei ilgai trunkančių psichinę įtampą sukeliančių veiksnių ir skausmo, juntamo kaklo ir pečių srityje. Toks stresorius gali būti monotoniškas darbas ar neadekvatus darbo krūvis ir tempas. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis (OSHA), beveik vienas iš trijų darbuotojų Europoje (daugiau kaip 40 milijonų ţmonių) yra veikiami streso darbe. Stresas yra antroji po nugaros skausmo su darbu susijusi problema Europos Sąjungoje. Taip pat nustatyta, kad lėtinis nuovargis, neigiamos emocijos, tokios kaip baimė, pyktis, nerimas ar depresija, sukelia pakitimus skeleto raumenyse, įskaitant ir miofascijinių trigerinių taškų formavimąsi. Nustatyta, kad kaklo ir sprando skausmus daţniau patiria darbuotojai, kuriuos daţniau kamuoja nuovargis, stresas ir įtampa [46].

Kaklo ir sprando srities skausmų ryšys su nerimu, depresija ir bloga savijauta buvo pastebėtas ir kai kuriose Vokietijos, Prancūzijos, Italijos bei kitose mokslininkų studijose. Itin svarbu tai, kad šie psichologiniai simptomai buvo nurodyti pacientams dar

neturint kaklo bei sprando srities skausmų. Tai rodo, kad psichologiniai simptomai neatsirado kaip skeleto-raumenų sistemos susirgimų pasekmė. Labiau tikėtinas paaiškinimas galėtų būti toks, kad nerimas ir depresija keičia centrinį sensorinės informacijos apdorojimą, taip padidindami skausminių stimulų sukeltą stresą [47].

Daugelio mokslininkų tyrimai rodo, kad kaklo ir pečių juostos skausmai turi tendenciją kartotis. Prieš tai buvę apatinės nugaros dalies skausmai taip pat nurodo galimus naujus kaklo bei sprando skausmų epizodus. Pastebėta, kad rizika kaklo bei sprando skausmams pasikartoti yra didesnė, kai prieš tai skeleto-raumenų sistemos sutrikimai buvo uţsitęsę ir jie pasikartojo per paskutinius 12 mėnesių. Tai labai svarbu ţinoti prieš priimant darbuotojus į darbą ir reabilituojant juos po ligos. Atleidimas iš darbo gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei absoliuti rizika būsimam sergamumui yra didelė ir negali būti pakankamai sumaţinta, modifikuojant darbo sąlygas ir metodus [48].

Kai kuriose studijose buvo pastebėtas ryšys su tokiais darbo organizaciniais faktoriais kaip darbuotojo ignoravimas, dideli reikalavimai ir maţi įgaliojimai priimant sprendimus darbe. Be to, negalima atmesti ryšio tarp fizinių ir psichosocialinių veiksnių darbe bei skeleto-raumenų sistemos simptomų viršutinėse galūnėse atsiradimo [49].

Pastebėta, kad fizinė veikla darbo metu yra stipresnis kaklo bei sprando skausmų „pranašas“. Kiti mokslininkai nurodo padidintą stiprių kaklo skausmų riziką, jei darbe atliekamas sunkių krovinių kilnojimas, vyrauja nepatogi darbo poza, didelė fizinė įtampa, darbas, kai dirbama iškėlus rankas pečių lygyje, jei reikalingas pečių pakėlimas ir kaklo sulenkimas. Rizika skausmų kaklo ir pečių lanko srityje didėja, didėjant fizinių uţduočių skaičiui. Santykinai didelė rizika yra susijusi su labai dideliu uţduočių kiekiu (daugiau nei 8 uţduotys) [49].

Nuolat besikartojantys judesiai sukelia pasikartojančios įtampos traumą, dar ţinomą kaip su darbu susijusius viršutinių galūnių paţeidimus ar lėtinius trauminius paţeidimus. Paţeidţiami plaštakų, rankų, pečių, krūtininės nugaros dalies ir kaklo raumenys, sausgyslės, nervai bei kiti minkštieji audiniai. Yra manoma, kad ţmogaus sausgyslės gali toleruoti iki 1500 – 2000 įtempimų per valandą. Tai yra maţdaug tiek pat, kiek atlieka kiekvienas pirštas spausdinant klaviatūra 60 ţodţių per minutę greičiu [44].

Pasikartojantys judesiai sukelia mikrotraumas raumenyse ir sausgyslėse, dėl ko prasideda jų uţdegimas. Sausgyslėse atsiranda patinimas, vėliau sąnarinis skystis tampa tirštesnis, paţeidţiama sąnario kapsulė. Prasideda sausgyslės bei sąnario kapsulės uţdegimas. Raumens fascija praranda savo elastingumą ir jungiamasis audinys suformuoja sąaugą su raumeniniu audiniu, priversdamas raumenį likti susitraukusioje padėtyje. Taip raumuo yra

apsaugomas nuo tolesnių paţeidimų, bet sutrikdomas normalus jo darbas ir formuojasi trigeriniai taškai [44].

Patinimas bei susitraukę raumenys suspaudţia nervus bei kraujagysles. Paţeistose vietose kraujagyslių spindis susiaurėja, jų sienelės tampa storesnės. Sumaţėjusi kraujo tėkmė bei aprūpinimas deguonimi sudaro sąlygas dar didesniam paţeidimui. Prasided ydingas ratas. Dėl nervų suspaudimo atsiranda skausmas, gali būti jaučiamas dilgčiojimas ar sutrikti jutimai [44].

Statinė padėtis – bet kokia padėtis, trunkanti ilgą laiką. Ilgai būnant vienoje padėtyje yra lėtai pertempiami minkštieji audiniai, maţėja jų elastingumas. Į neaktyvius raumenis priteka maţiau kraujo, todėl sutrinka aprūpinimas deguonimi ir medţiagų apykaitos produktais bei pradeda kauptis ţalingos metabolinės atliekos. Tai sukelia nuovargį ir, tęsiantis ilgą laiką, gali atsirasti rimtų paţeidimų. Formuojasi trigeriniai taškai, sutrikdantys normalų raumens darbą bei sukeliantys plintantį ar lokalų skausmą, diskomfortą. Atsiranda lėtinės skeleto-raumenų sistemos ligos bei skausmai [44].

Įvertinant prevencines priemones, svarbu apsvarstyti kaklo ir sprando sričių skausmų atsiradimo prieţastis taip pat gerai kaip ir apatinės nugaros dalies skausmų atsiradimo prieţastis. Priemonės, padedančios sumaţinti apatinės nugaros dalies skausmus, nevisada gali būti tinkamos kaklo bei sprando skausmų sumaţinimui, kartais jos gali būti net ţalingos [50].

2.2. Stresas darbe ir jo įtaka sveikatai

Medicininio ir psichologinio termino „stresas“ autorius yra endokrinologas Hansas Selje (Hans Selye). Jis apibūdino stresą kaip ţmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būseną, atsirandančią dėl išorinių ir vidinių dirgiklių, arba stresorių, poveikio [51].

Stresas nėra liga, bet, jei stresas intensyvus ir patiriamas tam tikrą laiką, jis gali sukelti psichinius ir fizinius sveikatos sutrikimus. Darbuotojui daromas spaudimas gali paskatinti ţmogų dirbti geriau bei suteikti pasitenkinimą, bet kai reikalavimai ir spaudimas yra pernelyg dideli, jie sukelia stresą, tai jau kenkia ir darbuotojams, ir ţmonėms [51].

1999 m. statistika rodo, kad Europos Sąjungos valstybėms kasmet stresas darbe kainuoja maţiausiai 20 milijardo euro [52].

Streso darbe problemos aktualumą Lietuvoje patvirtina Higienos instituto Darbo medicinos centre atlikti moksliniai tyrimai, vykdomi nuo 1994 metų. Tyrimų, kuriuose dalyvavo apie 2700 skirtingų profesijų Lietuvos dirbančiųjų, rezultatai parodė, kad dėl patiriamo streso, tarnautojų darbingumo sumaţėjimo rizika padidėja tris kartus. Negamybinių profesijų darbuotojų padidėjęs nuovargis, prislėgta nuotaika, vienatvės jausmas yra susijęs su patiriamu stresu darbe [52].

Stresas darbe sukelia ne tik nerimą, nervingumą ar nuovargį, bet gali sukelti ir širdies ligas.

Tyrime [53], kuriame buvo vertinta policijos komisariato darbuotojų stresinė reakcija bei širdies ir kraujagyslių funkcinė būklė. Rezultatai parodė, kad stresą darbe jaučiantiems ir kasdien rūkantiems policininkams rizika širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniams pakitimams didesnė, lyginant su nerūkančiais arba kartais rūkančiais policijos kolegomis.

Tyrime [54], kuriame buvo įvertinti psichosocialinių darbo veiksnių intensyvumo įtaka gamybinių profesijų darbuotojų širdies – kraujagyslių sistemos funkciniams pakitimams. Nustatyta, kad darbuotojų, kuriems teikiama labai maţa arba maţa viršininko parama širdies – kraujagyslių sistemos funkcinių pakitimų reliatyvi rizika 1,17 karto (PI 1,01 – 1,35) didesnė, lyginant su darbuotojais, kuriems teikiama pakankama viršininko parama. Įvertinus lyties ir amţiaus įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinei būklei nustatyta, kad moterų, kurioms teikiama labai maţa arba maţa vadovo parama, širdies – kraujagyslių sistemos funkcinių pakitimų rizika 1,26 karto didesnė, lyginant su gaunančiais pakankamą vadovo paramą; jaunų moterų, kurių amţius iki 40 metų – 1,27 (PI 0,94 – 1,70) karto didesnė.

Atliktame D.Mikutienės ir kt. tyrime [55], nustatyta, kad slaugytojai darbo metu patiriantys stresą daţniau nei gydytojai skundėsi padaţnėjusiu širdies plakimu, miego sutrikimais, skrandţio spazmais ir rankų ar kojų šalimu.

Stresas darbe taip pat labai kenkia ir įtakoja darbo našumą, kūribingumą ir konkurencingumą.

R.Jankausko, B.Pajarskienės atlikto tyrimo [56] tikslas buvo įvertinti psichosocialinių darbo veiksnių poveikį gamybinių profesijų darbuotojų streso simptomų daţnumui. Tyrime dalyvavo 24 įstaigų gamybinių ir negamybinių profesijų (gydytojai, medicinos seserys, apdirbamosios pramonės darbuotojai, mokytojai) darbuotojai. Nustatyta, kad gamybinių profesijų darbuotojams daţnesnius streso simptomus sukelia daţnai pasikartojantis monotoniškas darbas, sunkūs periodai darbe, nepakankama socialinė parama ir nesavarankiškas darbas. Moterys, kurios darbe jaučia nepakankamą vadovo paramą, nervinę įtampą ir kurių darbas nesavarankiškas, daţniau patiria nuovargį, prislėgtą nuotaiką ir vienišumą. Vyrai daţniau streso simptomus darbe patiria dėl daţnai pasikartojančių sunkių periodų darbe ir blogų bendradarbių santykių.

1999 – 2000 m. atliktame tyrime buvo įvertinta streso įtaka darbingumo indekso maţėjimui Lietuvos įmonėse. Darbo indeksas, stresas ir pasitenkinimas darbu įvertintas pagal Suomijos Darbo medicinos metodikas. Sumaţėjusiu darbingumo indeksu buvo laikomas darbingumo indeksas < 37 balai. Tyrime dalyvavo 1048 darbuotojų dirbančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių įmonėse. Rezultatai parodė, kad patiriančių nestiprų ar stiprų stresą asmenų sumaţėjusio darbingumo reliatyvi rizika 6,04 karto didesnė (95 proc., PI 4,17-8,74) palyginti su šiek tiek patiriančiais ar visai nepatiriančiais streso dirbančiaisiais. Tirtų įmonių dirbantieji daţniausiai stresą patiria dėl galimybės netekti darbo (58,9 proc.), asmeninių ar buitinio pobūdţio problemų (51,8 proc.) bei maţo darbo uţmokesčio (50,9 proc.) [57].

2.3. Kenksmingi veiksniai baldų fabriko darbuotojų darbo aplinkoje ir jų įtaka sveikatai

2.3.1. Triukšmo įtaka darbuotojų sveikatai

Triukšmo sukeltos ausų ligos Lietuvoje sudaro apie trečdalį visų kasmet uţregistruojamų profesinių susirgimų ir yra antroje vietoje po jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligų. 2006 metais ausų (klausos paţeidimai sukelti triukšmo) ligos sudarė 29,5 proc. visų nustatytų profesinių ligų (2005 m. atitinkamai 35 proc.).

Apie triukšmo ţalą sveikatai ţmonija ţinojo jau gilioje senovėje. Istorijos šaltiniai mini, kad jau VI a. pr. Kr. vietos valdţia Graikijos Sibario mieste, kuriame gyveno daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, išleido įsakymą, kuriuo uţdraudė amatininkams dirbti darbą, keliantį triukšmą.

Triukšmas yra rimta aplinkos problema, sukelianti sveikatos sutrikimus. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europoje 450 milijonų ţmonių kasdien veikiami 55 dBA triukšmo lygio; 113 milijonai veikiami 65 dBA triukšmo; ir 9,7 milijono patiria 75 dBA triukšmą [58].

Taigi, triukšmu vadinama įvairaus stiprumo ir daţnio ţmogaus ausies girdimo garso bangos galinčios sukelti nepalankias pasekmes sveikatai. Vis daugiau naudojant techniką pramonėje, transporte, ţemės ūkyje, triukšmas tampa svarbia problema. Šis sveikatai ţalingas veiksnys sutinkamas lengvosios pramonės, mašinų gamybos, metalų apdirbimo, medienos ir baldų pramonės įmonėse. Nuolatinis triukšmas veikia kaip nervinę įtampą ir stresą sukeliantis veiksnys, todėl yra priskiriamas prie fizikinių veiksnių, skatinančių profesinių ligų atsiradimą ir progresavimą [59].

Triukšmo šaltinis ore skleidţia garso bangas, kurios patekusios į ausį sukelia būgnelio virpėjimą. Iš ausies nerviniai impulsai plinta į smegenų ţievę, ir garso stiprumas yra įvertinamas. Garso suvokimas yra individualus, tačiau kuo virpesių amplitudė yra didesnė tuo stipresnis garsas. Garso stiprumui išreikšti naudojamas decibelas (dB).

Vertinant triukšmą higieniniu poţiūriu naudojamas apibendrintas rodiklis, vadinamas A – svertiniu triukšmo lygiu, o jo matavimo vienetai ţymimi dBA. Apibendrintas rodiklis įvertina ţmogaus klausos skirtingą jautrumą skirtingo daţnio garsams [2].

Higieniniam triukšmo įvertinimui matuojamas jo stiprumas (intensyvumas) decibelais ir sudarančių virpesių daţnis hercais (spektrinė sudėtis). Triukšmo įvertinimui naudojamas dozimetras, kuris įvertina ne tik triukšmo stiprumo ir daţnio charakteristikas, bet

ir triukšmo veikimo laiką. Taip pat jis leidţia įvertinti individualiai gautą triukšmo dozę per darbo dieną, savaitę ar kitą laiko tarpą [59].

Juntamas triukšmo garsumas priklauso nuo patalpų akustinių savybių, kurias nulemia jų tūris, forma, baldų, įrengimų išdėstymas, grindų, sienų ir lubų danga bei kitos sąlygos, turinčios įtakos garso bangų reverberacijai [59].

Medienos ir baldų fabriko darbuotojai yra veikiami pavojingo sveikatai triukšmo lygio per visą gamybos procesą. Aukštą triukšmo lygį sukelia medienos pjovimas, apdorojimas, baldų gaminimas ir įrengimų naudojimas medienos ir baldų pramonėje. Tokie prietaisai kaip grandininiai pjūklai, dideli ţiediniai pjūklai, krautuvai, šlifuotuvai sukelia nenutrūkstamą triukšmą virš 100 dBA, kuris neapsisaugojusiems darbuotojams suteikia 100 proc. kazdieninę dozę per palyginti trumpą laiką. Be to, medienos ir baldų pramonės darbuotojai yra daţnai veikiami kelių triukšmo šaltinių, kurie yra darbo aplinkos viduje ir kurie padidina jau ir taip aukštą triukšmo ekspozicijos lygį [60].

Kelios studijos atliko specifinių darbų triukšmo matavimus baldų pramonėje ir pripaţino, kad baldų pramonės darbuotojai yra daţnai veikiami aukšto profesinio triukšmo lygio. Koehneke N. ir kt. triukšmo ekspozicijos lygio tyrimas lentpjūvėje parodė, kad tik 10 proc. visų darbuotojų 8 valandas buvo veikiami triukšmo, kurio stiprumas daugiau kaip 85 dBA, tuo tarpu 27 proc. visų darbuotojų 8 valandas buvo veikiami triukšmo, kurio stiprumas 95 dBA [60]. Starck ir kiti pranešė, kad miškų darbuotojai veikiami vidutiniškai 100 dBA triukšmo lygio per dieną. Schneider ir Susi įvertino 8 valandų laiko-krūvio vidurkį įvairių darbų darbuotojams baldų gamybos ceche naudojant triukšmo registravimo prietaisus – dozimetrus ir rado, kad TWA (laiko-krūvio vidurkis) yra 90,25 dBA. Keru M.J. ir kt. [61] matavo triukšmo ekspoziciją ţiedinių pjūklų operatoriams ir rado, kad kada pjūklai yra naudojami, įprastinė triukšmo ekspozicija yra didesnė negu 115 dBA. Taip pat šie autoriai pastebėjo reikšmingą triukšmo ekspozicijos kintamumą, priklausomą nuo to, kokius rankinius prietaisus ir sunkius įrengimus naudoja darbuotojai ir matavimo metodų [61]. Baldų pramonėje yra naudojami dideli ir galingi įrengimai, kurie sukelia ypač didelę triukšmo ekspoziciją darbuotojams ir kuri priklauso nuo atliekamo darbo ir jo trukmės.

Gamybinio triukšmo išmatavimams yra naudojami trys plačiai paplitę garso lygio matavimo kriterijai įvertinantys profesinio triukšmo ekspoziciją darbuotojams:

1. Pagal priimtus profesinio triukšmo ekspozicijos standartus (29 CFR 1919/95) 8 valandų (laiko-krūvio vidurkis) triukšmo ekspozicijos lygis (PEL) 90 dBA.

2. Pagal Europos saugos ir sveikatos darbe agentūrą (OSHA) triukšmo slenkstis yra 90 dBA (visi garsai ţemiau 90 dBA yra atmetami), o vertinimo kriterijus yra 90 dB (100 proc. dozė) ± 5 dB [62].

3. Tarptautinis profesinės sveikatos ir saugos institutas rekomenduoja triukšmo slenkstį – 80 dBA, o vertinimo kriterijų – 85 dB ± 3 dB [63]. Mokslininkai pastebėjo, kad triukšmo vertinimas yra labai subjektyvus, o vertinimo skirtumai yra susiję su triukšmo sukeliamu dirginančiu poveikiu. Triukšmo dirginantis efektas priklauso nuo individualaus garso vertinimo kaip nepageidaujamo, dirginančio ir trikdančio, ir tai priklauso nuo individualių reakcijų, psichologinio atsako ir asmens sugebėjimo įveikti įtampą. Triukšmas subjektyviai vertinamas kaip stresorius ir šis subjektyviai suvokiamas dirgiklis daro įtaką individo sveikatai [64].

Subjektyviai suvokiamas triukšmas nepriklauso nuo aplinkos triukšmo lygio ir yra susijęs su asmenybės ypatumais, psichologinėmis charakteristikomis. Plačioje studijoje, apimančioje 21 medienos apdirbimo, tekstilės, elektronikos, maisto pramonės įmones, nerasta tiesioginio priklausomumo tarp objektyviai išmatuoto triukšmo lygio ir subjektyviai suvokiamo triukšmo kaip dirgiklio vertinimo. Kai kurie darbininkai ir nedidelio laipsnio triukšmą suvokė kaip stipriai dirginantį veiksnį. Tačiau subjektyvus triukšmo kaip dirgiklio suvokimas buvo tiesiogiai susijęs su cholesterolio ir didelio tankio lipoproteidų pokyčiais, kurie nepriklausė nuo išmatuoto triukšmo lygio. Šiems rezultatams nedarė įtakos tokie iškraipantieji veiksniai kaip didelis fizinis krūvis, pamaininis, monotoniškas darbas. Autoriai padarė išvadą, kad subjektyvus triukšmo kaip dirgiklio vertinimas yra svarbus veiksnys sąlygojantis sveikatos sutrikimus [65].

Literatūros duomenimis, nuolatinis triukšmas sukelia homeostazės pakitimus, kuriuos lydi širdies ritmo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčiai, emocinė įtampa [66]. Tyrimais įrodyta, kad 70 dBA triukšmas sukelia funkcinius centrinės bei vegetacinės nervų sistemos sutrikimus, skatina arterinės hipertenzijos ir išeminės širdies ligos atsiradimą [67]. Dėl triukšmo poveikio sutrinka miegas, sumaţėja darbingumas, sumaţėja psichomotorinių reakcijų greitis, vystosi neurozės, pasikeičia socialinė saviraiška. Triukšmo poveikį organizmui daţnai sustiprina toksiškos medţiagos, virpesiai, nepalankus mikroklimatas. Triukšmo sukeltų pakitimų organizme dydis priklauso nuo triukšmo charakteristikos, poveikio trukmės ir laiko per parą, bendros poveikio trukmės ir kitų aplinkos veiksnių. Individualus organizmo jautrumas, sveikatos būklė, amţius, jautrumas triukšmui daţnai lemia sukeliamo efekto dydį ir miego sutrikimus [64].

Šiuolaikinio mokslo pasiekimų šviesoje triukšmą reikėtų tyrinėti bendrosios streso teorijos rėmuose. Garsas, kuris yra didelio intensyvumo ir ilgai trunka, disharmoniškas, priimamas kaip triukšmas. Ilgai veikiantis triukšmas kaip stresorius aktyvuoja centrinę ir vegetacinę nervų sistemą, sukelia sutrikimus biocheminiame lygmenyje, didina katecholaminų kiekį kraujyje ir širdies sutrikimų daţnį, skatina periferinę vazokonstrikciją. Tai yra vadinama psichobiologiniu stresu, kurio metu keičiasi katecholaminų ir intraląstelinio Ca/Mg apykaitos sąveika [68].

Apibendrindami paskutiniųjų metų triukšmo poveikio sveikatai tyrimus, mokslininkai sukūrė triukšmo kaip streso šaltinio modelio grandinę: garsas > subjektyviai suvokiamas triukšmas > streso indikatoriai (streso hormonai) > biologiniai ir fiziologiniai rizikos veiksniai > liga [69].

Taigi triukšmas aplinkoje sukelia organizme stresą ir įvairius sveikatos sutrikimus.

1. Psichosocialiniai: nerimas, miego sutrikimai, kasdieninės veiklos trikdymai;

2. Fiziniai: klausos silpnėjimas, klausos trauma, arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga.

Olandijos Sveikatos Tarybos pasiūlytame modelyje pripaţįstama, kad triukšmo poveikį sveikatai apsprendţia vidinių ir išorės veiksnių derinys. Triukšmas yra tik vienu iš išorės veiksnių. Palanki socialinė, kultūrinė, ekonominė, technologinė aplinka gali sumaţinti triukšmo sukelto streso poveikį sveikatai. Didelės įtakos turi ir asmenybės struktūra bei sugebėjimas įveikti stresą. Triukšmas sukelia biocheminius, fiziologinius, psichosocialinius pokyčius, tačiau jiems įtakos turi biologinės asmens savybės, poveikio trukmė, taip pat galimybė gerai pailsėti ar finansinės kompensacijos. Triukšmo sukelti miego sutrikimai ir jų įtaka kitos dienos nuotaikai ir galimybei gerai atlikti savo darbą yra kasdienio gyvenimo dalis. Tais atvejais, kai miego sutrikimai apsunkina fizinę, protinę ar socialinę saviraišką, jie tampa kliniškai pastebimais ir vertinami kaip sveikatos sutrikimai [69].

2.3.2. Vibracijos poveikis skeleto ir raumenų sistemai

Skeleto ir raumenų sistemos ligos yra gerokai daţnesnės trumpalaikio ar ilgalaikio nedarbingumo prieţastys nei kitos ligos [11]. Epidemiologinių studijų metu nustatyta, kad 60 – 80 proc. ţmonių patiria nugaros skausmus. Vienas veiksnių, turinčių įtakos skeleto-raumenų sistemos paţeidimams atsirasti, yra vibracija, kuri pagal pobūdį skirstoma į veikiančią rankas ir visą ţmogaus kūną. Vibracija turi didţiulės įtakos skeleto-raumenų, kraujagyslių, nervų ir kitų organų sistemų paţeidimams. Atlikta daug mokslinių tyrimų, kurių metu nagrinėtas vibracijos poveikis nugaros patologijai [70]. Profesiniai dirbančiųjų su vibraciją generuojančiais įrengimais skeleto-raumenų sistemos pakitimai nėra specifiniai ir priklauso nuo daugelio veiksnių: darbo sąlygų, profesinės ekspozicijos trukmės, amţiaus, lyties ir t.t. Nustatyta, kad ţmogaus organizmas yra ypatingai jautrus vibracijai, kurios daţnis 100 – 300 Hz. Vibracijos poveikį sustiprina statinis rankų ir kojų įtempimas, triukšmas, atšalimas ir kita. Vibracijai jautresni jauni ţmonės ir moterys [71]. Higienos instituto darbo medicinos centro tyrimas [10] parodė, kad ligonių, kuriems diagnozuota vibracinė liga, profesinis darbo staţas viršija 30 metų. Iš mokslinės literatūros ţinoma [72], kad profesiniai skeleto-raumenų sistemos pakenkimai pasireiškia gerokai anksčiau ir reali situacija turėtų būti visiškai kitokia.

Higienos instituto ir Valstybinės darbo inspekcijos tyrimas [73] parodė, kad didţiausias skeleto-raumenų sistemos paţeidimų paplitimas nustatytas tarp patiriančių rankas ir visą kūną veikiančią vibraciją, vyresniems negu keturiasdešimt metų darbuotojams, kurių darbo staţas daugiau kaip 20 metų. Taip pat šis tyrimas parodė, kad darbuotojams patiriantiems rankas veikiančią vibraciją (RVV) daţniausiai nustatomas refleksinis ir peties-mentės sindromas, ţasto epikondilitas ir šaknelinis sindromas [73]. Kritinės literatūros apţvalga rodo, kad didesnė intensyvios ekspozicijos su vibracija trukmė didina stuburo pakenkimų riziką.

Darbo medicinos centro tyrimu nustatyta [10], kad didţioji dalis skeleto-raumenų paţeidimų sindromų (cistiniai degeneraciniai riešo ir plaštakos dariniai, peties-mentės sindromas, ţasto epikondilitas, riešo sausgyslių tendovaginitas, diupitreno kontraktūra) vibracine liga sergantiems ligoniams nustatoma esant 10 – 15 metų darbo staţui su vibraciją generuojančiais įrengimais.

Kai kurių tyrinėtojų nuomone, po 5 – 7 metų darbo su vibraciją generuojančiais įrengimais gali išsivystyti vibracinė liga, ypač tai aktualu patirentiems rankas veikiančią vibraciją + visą kūną veikiančią vibraciją.

Bovenzi M., Della Vedova A. ir kt, nustatė, kad riešo kanalo sindromas, periferinių nervų paţeidimai ir priekinių galūnių skeleto-raumenų paţeidimai yra susiję su rankas veikiančia vibracija, įtampa ir vibracijos ekspozicija [74]. Gerai ţinoma, kad pasikartojantis, didelės jėgos reikalaujantis darbas, nepatogi rankos ir sąnarių padėtis yra rizikos veiksniai, sukeliantys riešo kanalo sindromą ir rankos ir riešo minkštųjų audinių suţalojimus [75]. Silverstein B. ir kiti pranešė, kad riešo tunelio sindromo (CTS) rizika didesnė esant didelei jėgai + daţno pasikartojimo darbui, o rankų/riešo suţalojimų rizika atitinkamai didesnė, kada gretinama nedidelė jėga + reto pasikartojimo darbas. Taip pat Silverstein B. ir kt. pastebėjo, kad didelės jėgos ir daţno pasikartojimo darbo derinys(kombinacija) labiau padidina riešo tunelio sindromo ir skeleto-raumenų paţeidimų riziką,negu pavieniai rizikos veiksniai [76].

Nacionalinio darbų saugos ir profesinės sveikatos instituto (NIOSH) tyrimas apie skeleto-raumenų paţeidimus įrodė, kad yra teigiamas ryšys tarp pasikartojančio darbo ir riešo tunelio sindromo (CTS), taip pat tarp didelės jėgos reikalaujančio darbo ir riešo tunelio sindromo [21]. Vis dar yra diskutuojama apie rankas veikiančios vibracijos įtaką priekinių galūnių aetiopatogeneziniams paţeidimams. Vienmomentiniai tyrimai parodė, kad profesinis vibracinių prietaisų naudojimas yra didelis rizikos veiksnys nespecifinei distalinei priekinių galūnių neuropatijai ir priekinių galūnių nervo uţspaudimui, negu sunkus fizinis darbas [77]. Elektrofiziologiniai tyrimai įrodė, kad kai kuriuose vidurinių ir radialinių nervų segmentuose sensorinių nervų laidumas yra maţesnis vibracijos veikiamiems darbininkams. Darbuotojams, veikiamiems vibracijos, su riešo kanalo sindromu arba su multifokaline (daugiaţidininė) neuropatija, daţniau pastebima tokia neurofiziologinė struktūra, kurioje daugiau dominuoja sensoriniai pluoštai, negu motoriniai pluoštai [78].

Kai kurie atvejo-kontrolės tyrimai įrodė, kad riešo kanalo sindromas yra reikšmingai susijęs su vibracinių prietaisų naudojimu, pasikartojančiais riešo judesiais ir sunkiu fiziniu darbu. Buvo pranešta, kad rankas veikiančios vibracijos ir sunkaus fizinio darbo derinys, gali padidinti riešo kanalo sindromo riziką nuo 5 iki 10 kartų [79].

Epidemiologinėse darbuotojų dirbančių su vibraciniais prietaisais studijose, nustatant ryšį tarp kasdieninės vibracijos ekspozicijos, vibracijos ekspozicijos trukmės ir net visą gyvenimą sukauptos vibracijos dozės, buvo nustatytas riešo kanalo sindromas. Todėl, NIOSH padarė išvadą, kad yra tvirtas teigiamas ryšys tarp rankas veikiančios vibracijos ir riešo kanalo sindromo ir labai stiprus ryšys tarp rizikos veiksnių kombinacijos (valingo pasikartojančio darbo, neutralios riešo padėties ir vibracijos) ir riešo kanalo sindromo [21]. Šita išvada patvirtina Bovenzi M. išvadą, kuri teigia, kad rankas veikianti vibracija ir