Maisto saugos pažeidimų analizė prekybos vietose Analyze of food safety hazards in market places

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Raimonda Sirvidienė

Maisto saugos pažeidimų analizė prekybos vietose

Analyze of food safety hazards in market places

Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: lekt. dr. Rasa Adomkienė Veterinarinės patobiologijos katedra

2 DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Maisto saugos pažeidimų analizė prekybos vietose“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (INSTITUTE)

(aprobacijos data) (katedros (instito) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3 TURINYS SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

1.1. Maisto sauga. Maisto saugos pažeidimai ... 9

1.2. Maisto saugos ir kokybės valdymas Lietuvoje ... 10

1.2.1. Valstybinę maisto saugą reglamentuojantys teisės aktai ... 10

1.3. Rizikos veiksniai, turintys įtakos maisto saugai ir kokybei ... 13

1.4. Valstybinė maisto produktų kontrolė ... 16

1.4.1. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ... 17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 18

3. TYRIMO REZULTATAI ... 19

3.1.Maisto produktų prekybos kontrolės duomenų analizė ... 19

3.1.1.Didmeninės, mažmeninės ir internetinės prekybos kontrolė 2016 m. ... 19

3.1.2. Didmeninės, mažmeninės ir internetinės prekybos kontrolė 2017 m. ... 20

3.1.3. Didmeninės, mažmeninės ir internetinės prekybos kontrolė 2018 m. ... 21

3.1.4. 2016 - 2018 m. maisto prekybos objektų kontrolės analizė ... 22

3.2. Maisto saugos pažeidimų analizė didmeninės prekybos vietose ... 24

3.3. Maisto saugos pažeidimų analizė mažmeninės prekybos vietose ... 26

3.4. Maisto saugos pažeidimų analizė turgavietėse ir laikinosiose prekyvietėse ... 27

3.5. Maisto saugos pažeidimų analizė didmeninės ir mažmeninės prekybos vietose ... 29

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31

IŠVADOS ... 33

REKOMENDACIJOS IR PASIŪLYMAI ... 34

4

SANTRAUKA

Maisto saugos pažeidmų analizė prekybos vietose Raimonda Sirvidienė

Magistro baigiamasis darbas

Darbo tikslas: ištirti ir identifikuoti Lietuvoje nustatytus dažniausius maisto saugos pažeidimus maisto produktų pardavimo vietose ir atlikti pažeidimų analizę.

Darbo apimtis: 36 lapai, 10 paveikslų, 8 lentelės.

Magistro baigiamąjame darbe analizuojami dažniausiai maisto prekybos vietose 2016 – 2018 metais Valstybės kontrolės metu nustatyti maisto saugos pažeidimai. Per tirtą trijų metų laikotarpį iš viso buvo atlikti 24 931 maisto prekybos subjektų patikrinimai ir nustatyti 10 165 pažeidimai. 2016 ir 2017 m. daugiausia patikrinimų su pažeidimais buvo nustatyta mažmeninės prekybos vietose, o 2018 m. – internetinės prekybos vietose.

Pirmoje magistro baigiamojo darbo dalyje aptariami dažniausiai pasitaikantys maisto saugos pažeidimai bei rizikos veiksniai. Apžvelgiami Lietuvoje maisto saugą reglamentuojantys teisės aktai, bei institucijų atsakingų už maisto saugą ir kontrolę veikla.

Antroje magistro baigiamojo darbo dalyje pateikiami maisto saugos pažeidimų, nustatytų maisto saugos kontrolės patikrų metu, analizės rezultatai. Didmeninės bei mažmeninės prekybos vietose ir turgavietėsė kiekvienais metais didžiausią pažeidimų dalį sudaro bendri higienos pažeidimai. Didmeninės ir mažmeninės prekybos vietose jie sudaro tarp 40 ir 50 proc., o turgavietėse – apie 30 proc. nuo visų registruotų pažeidimų. Technologijų ir produktų pažeidimai sudarė mažiausią dalį iš visų registruotų pažeidimų.

Aptariant maisto prekybos objektų skaičiaus dinamiką, pastebėta kad 2016 – 2018 m. didmeninės, mažmeninės prekybos vietų bei turgaviečių skaičius kiekvienais metais mažėjo, o internetinės prekybos subjektų skaičius kiekvienais metais išauga apie 20 proc.

5

SUMMARY

Analyze of fod safety hazards in market places Raimonda Sirvidienė

Master‘s Thesis

The aim of the papers: to analyze and indentify most common food safety hazards in Lithuania detected in food market places.

Consist of the paper: 36 pages, 10 pictures, 8 tables.

This Master‘s Thesis analyze the most common food safety hazard identifiend during inspection of state control in market places in 2016 – 2018 years. During this period of time, there were executed 24 931 state control inspections and determined 10 165 food safety hazards. In years of 2016 and 2017 m. most inspection with food safety hazards were determined in retail market and in year of 2018– in internet trade.

The first part of Master‘s thesis provides the information about possible food safety hazzards and risk factors, also legislation of food safety in Lithuania. Also the activities of the food safety authorities are discussed in the first part of thesis.

The second part analyzes results of most common food safety hazards detected during food safety control inspections. General hygiene violations are most common in wholesale matket, retail market and bazaars. In wholesale and retail markets general hygiene violations makes between 40%. And 50% and in bazaars general hygiene violations makes about 30% of all detected hazards. Violations of products and technologies makes the less persent of all detected violations ir all recently mentioned market places.

Analyzing these three years period shows, that the count of stacionar food market places is decreasing every year, but the number of internet trade places every year grows up in about 20%.

6

SANTRUMPOS

EK – Europos komisija

VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

RVASVT – rizikos veiksnių analizė ir svarbūs valdymo taškai. GHP – geros higienos praktika

HN – higienos norma

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

7

ĮVADAS

Didėjant urbanizacijos lygiui, greitėjant gyvenimo tempui, augant gyventojų skaičiui plečiasi ir maisto pramonė, tačiau tai nereiškia, kad naujos besivystančios maisto technologijos mums tiekia tik saugų ir sveikatai naudingą maistą. Atsižvelgiant į maisto ir mitybos svarbą žmogaus organizmui ir jo sveikatai svarbu didelį dėmesį skirti maisto saugai. Remiantis Valstybinio audito ataskaita „Aukštas maisto saugos lygis būtinas užtikrinant ne tik visuomenės sveikatą, bet ir išsaugant vartotojų pasitikėjimą gamintojais bei užtikrinant rinkos funkcionavimą tiek Europos sąjungos viduje, tiek ir su trečiosiomis šalimis“ (1).

„EK Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato paskelbtoje ateities įžvalgų analizėje „Užtikrinant maisto saugą ir mitybą ES 2050-aisiais – ateities pokyčių scenarijai ir politikos priemonės“, pabrėžiama, kad ir ateityje esminiais ES politikos tikslais išliks siekis, kad Europos vartotojams būtų tiekiamas saugus, maistingas, aukštos kokybės ir prieinamas maistas. Remiantis šiuo siekiu, grindžiama visa maisto tiekimo grandinės „nuo lauko iki stalo“ kontrolės sistema. Ja siekiama užtikrinti aukštą maisto saugos ir mitybos lygį, taikant veiksmingas, konkurencingas, tvarias ir novatoriškas kontrolės sistemas ir reikalavimus.“(2).

Maisto sauga visada išlieka aukščiausiu prioritetu. Šiais laikais vis dažniau valgoma ne namuose, didžiajai daliai visuomenės namuose gamintas maistas praranda anksčiau turėtą vertę. Maisto saugos užtikrinimas tokioje besikeičiančioje aplinkoje negali apsiriboti tik tradiciniais metodais, tyrimais ir kontroliniais patikrinimais. Labai svarbu yra geriau suprasti pačių maisto tvarkymo subjektų organizacinę kultūrą ir maisto saugai įtaką darantį žmogiškąjį faktorių (3).

Nepaisant fakto, kad tūkstančiai maisto sektoriaus darbuotojų apmokyti maisto saugos ir išleisti milijonai atliekant tyrimus maisto saugos srityje, atlikta daugybė kontrolinių patikrinimų ir tyrimų, maisto sauga išlieka vienu svarbiausių visuomenės sveikatos iššūkių. Kodėl taip yra? Eliot M. Estess yra pasakęs: „Jeigu kažkas buvo daroma tuo pačiu būdu 15 ar 20 metų, tai šiais besikeičiančiais laikais yra pakankamai stiprus ženklas, kad tai buvo daroma neteisingai“. Tam, kad pagerinti maisto saugą, turime suprasti, kad tai yra daugiau nei maisto mokslas, tai taip pat yra ir elgsenos mokslas. Pagalvokime, jeigu mes bandome pagerinti maisto saugą tam tikroje įmonėje, pramonėje arba šalyje, tai ką mes iš tikro norime pakeisti yra žmonių elgesys su maistu (3).

Maisto sektorius yra vienas iš jautriausių sektorių. Vartotojas yra svarbiausias šio sektoriaus elementas, dėl kurio ir yra kuriami ir tobulinami reikalavimai maisto tvarkymo subjektams, augintojams bei tiekėjams, tam, kad galutinis produktas turėtų reikiamas juslines savybes ir maistinč vertę, ir, kad nesukeltų žymių sveikatos sutrikimų. Šiuolaikinis žmogus neįsivaizduoja gyvenimo be prekybos centrų ir pilnų lentynų įvairiausių maisto produktų. Tokia produktų įvairovė

8 suteikia vartotojams teisę pasirinkti, o prekybos centrus įpareigoja, kad saugūs ir kokybiški maisto produktai, gauti iš gamintojų, būtų tinkamai sandėliuojami ir pateikiami vartotojui.

Šio tyrimo tikslas yra ištirti ir identifikuoti Lietuvoje nustatytus dažniausius maisto saugos pažeidimus maisto produktų pardavimo vietose ir atlikti pažeidimų analizę.

Tikslui pasiekti numatyti šie uždaviniai:

1. Nustatyti dažniausius maisto saugos pažeidimus ir jų atsiradimo priežastis prekybos vietose. 2. Atlikti dažniausiai pasitaikančių maisto saugos pažeidimų analizę didmeninės prekybos vietose 2016-2018 metais.

3. Atlikti dažniausiai pasitaikančių maisto saugos pažeidimų analizę mažmeninės prekybos vietose 2016-2018 metais.

4. Atlikti dažniausiai pasitaikančių maisto saugos pažeidimų analizę turgavietėse 2016-2018 metais. Tyrimo rezultatus bus galima panaudoti praktinėje visuomenės sveikatos specialisto veikloje rengiant ir tikslingai nukreipiant maisto tvarkymo subjektams skirtas programas, siekiant išvengti dažniausiai pasitaikančių maisto saugos pažeidimų maisto produktų pardavimo vietose.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Maisto sauga. Maisto saugos pažeidimai

„Maisto sauga – Lietuvos Respublikos maisto įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytų maisto ir jo tvarkymo reikalavimų visuma, užtikrinanti, kad vartojant maistą įprastomis, gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nebus jokios rizikos vartotojų sveikatai ar gyvybei arba ji bus ne didesnė negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama bei laikoma atitinkančia aukštą vartotojų apsaugos lygį“ (4). Maistas laikomas saugiu, jeigu jis yra tinkamas vartoti žmonėms ir nekenkia žmogaus sveikatai (5).

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 178/2002 maistas apibrėžiamas kaip „medžiaga arba produktas, perdirbtas, perdirbtas iš dalies arba neperdirbtas, kurį žmogus nurys arba pagrįstai nurys. Maistu laikomas ir gėrimas, kramtomoji guma arba kita medžiaga, įskaitant vandenį, apgalvotai įdėta į maistą jį gaminant, ruošiant ar apdorojant. Reglamente nurodoma kas nelaikoma maistu – tai pašarai, gyvi gyvūnai ir augalai prieš nuimant derlių, vaistai, kosmetika, tabakas ir jo produktai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos ir likučiai bei teršalai“ (5).

Maisto sauga yra svarbi visiems maisto verslo operatoriams, susijusiems su maisto produktų ir žaliavų gamyba, apdorojimu, pardavimu ar kitokiu maisto tvarkymu. Žaliavų ir maisto saugos kontrolę maisto tvarkymo subjektuose atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tarnybos kontroliuojamose įmonėse dažniausiai nustatomi pažeidimai yra skirstomi (6):

1. Savikontrolės - tai teisės aktuose numatytų reikalavimų nesilaikymas, RVASVT sistemos nustatytų reikalavimų nesilaikymas bei GHP taisyklių nesilaikymas ir netinkamas pritaikymas maisto tvarkymo veikloje.

2. Bendri higienos - tai netinkama patalpų priežiūra, netvarkinga dokumentacija, atliekų tvarkymo pažeidimai, pakavimo/fasavimo medžiagų pažeidimai, vandens priežiūros programos neatitiktys, transportavimo pažeidimai, sanitarijos programos neatitiktys, netinkama teritorijos priežiūra, netvarkinga/nehigieniška įranga.

3. Personalo higienos – netinkama/nepina/nešvari darbo apranga, netvarkinga darbo aplinka, nesavalaikė medicininė darbuotojų patikra, nesavalaikiai arba visai neišklausę higienos žinių kursus darbuotojai, priemonių, skirtų asmens higienos palaikymui, stoka, asmens higienos nesilaikymas.

4. Technologijų - tai netinkamos technologinės kortelės, gaminama nesilaikant technologinių procedūrų/receptūrų ir kitos su maisto technologija susijusios veiklos pažeidimai.

5. Produktų – nesilaikoma produktų laikymo sąlygų, netinkamai pakuojami produktai, netinkamai ženklinimi, nesaugiai transportuojama, produktų užteršiami gamybos ar transportavimo

10 metu, naudojami maisto produktai, kurių pasibaigę tinkamumo vartoti terminai bei kiti maisto produktų saugos bei kokybės pažeidimai.

6. Medžiagų, besiliečiančių su maistu (MBM), pažeidimai – naudojami MBM be gamintojo deklaracijos; tara, pakuotės, įranga ir kiti reikmenys naudojami ne pagal paskirtį, keičia maisto produktų juslines savybes; MBM neapsaugo maisto nuo užteršimo, yra nesandarūs; netinkama MBM atsekamumo sistema; MBM į gamybos vietą perkeliami nepašalinus nuo jų išorinę pakuotę (6).

1.2. Maisto saugos ir kokybės valdymas Lietuvoje

Lietuvoje maisto saugą reglamentuoja teisės aktai, nustatantys maistui ir jo tvarkymui keliamus reikalavimus. Svarbu, kad valstybė užtikrintų teisės aktų įgyvendinimą ir vykdytų maisto verslo operatoriaus kontrolę, visais gamybos, perdirbimo bei platinimo etapais. Į rinką patenkančių maisto produktų kokybę ir saugą kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) ir regioniniai jos padaliniai, bei VMVT pavaldus Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas.

Maisto saugos ir kokybės valdymo sistema apima visus teisinius bei normatyvinius dokumentus kurie yra skirti produktų gamybai bei jų kontrolei. Tokie dokumentai yra įstatymai, norminiai dokumentai, standartai, techninės sąlygos ir kt. Taip pat maisto saugos reglamentai, direktyvos, įmonių darbuotojų, įrengimų atitikties vertinimo sistemos. Įmonėse privalomai turi būti įvestos kokybės valdymo sistemos tokios kaip RVASVT, taikoma geroji higienos praktika. Pagal veiklos pobūdį ir poreikį įmonės veikla gali būti vykdoma ir papildomai įsidiegus kokybės bei saugos ISO standartus, tam kad užtikrinti gaminamo produkto saugumą ne tik vartotojui bet ir aplinkai (8).

1.2.1. Valstybinę maisto saugą reglamentuojantys teisės aktai

Lietuvos Respublikoje maisto sritis reglamentuojama šiais teisės aktais: Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis bei reglamentais, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos higienos normomis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymais (7).

Maisto kodeksas. Pagrindinis maisto saugą ir kokybę reglamentuojantis dokumentas yra maisto kodeksas, kaip pripažino Jungtinių Tautų generalinė asamblėja. Maisto kodeksas tai specifinių ir bendrųjų standartų bei praktikos kodų rinkinys. Dalis standartų reglamentuoja specifinius maisto grupių reikalavimus, o kita dalis maisto gamybos proceso valdymą, jo aspektus,

11 politinės maisto saugos klausimus. Maisto kodeksas yra labai platus dokumentas. Jis apima labai daug sričių – nuo maisto gamybos, ruošimo iki maisto prekybos (8).

Lietuvos Respublikos maisto įstatymas. Šis įstatymas yra skirtas užtikrinti, kad į rinką būtų tiekiami tik tokie maisto produktai, kurie atitinka tiek šio įstatymo, tiek kitų teisės aktų nustatytus maisto saugai taikomus reikalavimus. Taip pat šiuo įstatymu siekiama užtikrinti reikalavimus keliamus laisvai prekybai maisto produktais, užtikriniti visiems gamintojams ir tiekėjams vienodas importo ir eksporto sąlygas, skatinančias sąžiningą konkurenciją tiek tarp vietos gamintojų, tiek tarptautinėje rinkoje. Šiuo įstatymu skatinama ekologinė augalininkystės ir gyvulininkystės produktų gamyba, propaguojama sveikesnė Lietuvos gyventojų mityba siekiant pagerinti žmonių sveikatos būklę (4).

Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas. Šiuo teisės aktu siekiama užtikrinti, kad į rinką patektų tik saugūs produktai. Šiame įstatyme apibrėžiami bendrieji reikalavimai produktų saugai, produktų saugos valstybinės ir visuomeninės kontrolės pagrindai. Taip pat jis reglamentuoja kokia yra informacijos teikimo ir perdavimo tvarka apie nesaugius produktus. Jame numatytos pareigas bei atsakomybė gamintojams, pardavėjmas bei paslaugų teikėjams, pateikusiems į rinką nesaugius produktus dėl, kurių sukelta žala vartotojams (9).

Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas. „Šis įstatymas nustato veterinarijos veiklą pagal tarptautinius ir Europos Sąjungos reikalavimus, apibrėžia veterinarijos formas ir jų reglamentavimo ypatumus, taip pat privalomuosius veterinarinės higienos reikalavimus, valstybinės veterinarinės kontrolės ir valstybinės veterinarinės priežiūros pagrindus. Šis įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais“ (10).

Lietuvos higienos norma HN 15:2005 „Maisto higiena“. Šioje higienos normoje pateikti bendrieji higienos reikalavimai, specialieji maisto ruošimo, tvarkymo ar perdirbimo reikalavimai, specialieji mažmeninės maisto prekybos reikalavimai, kai kurių nefasuotų maisto produktų gabenimo jūros laivais išlygos. Šia higienos norma siekiama užtikrinti, kad Maisto verslo operatorių kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto saugą ir higieną reglamentuojančių reikalavimų, kad maistas būtų pagamintas teisėtai, atitiktų teisės aktų reikalavimus bei deklaruojamus standartus. Taip pat šioje higienos normoje nurodoma, kad „Maisto verslo operatoriai tvarko maistą taikydami individualią rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (toliau – RVASVT) sistemą, parengtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 5 str. nuostatas, arba savanoriškai naudojasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 8 str. nuostatas atitinkančiomis šakinėmis geros higienos praktikos taisyklėmis (RVASVT principų taikymo vadovais)“(11).

Lietuvos higienos norma HN 16:2011 „Medžiagos ir gaminiai, skirti liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai“ Šioje higienos normoje yra nurodyti bendrieji bei

12 specialieji reikalavimai medžiagoms ir gaminiams, besiliečiantiems su maistu (MBM). Higienos norma 16:2011 taikoma medžiagoms, skirtoms naudoti gaminiams, besiliečiantiems su maistu, gaminti, taip pat medžiagoms, kurių galėtų būti šių gaminių sudėtyje, bei gaminiams, besiliečiantiems su maistu. Higienos normoje reglamentuojamos šios medžiagos: plastikinėms medžiagoms ir gaminiams, regeneruotos celiuliozės plėvelei, keramikos gaminiams, popieriui ir kartonui, perdirbtam popieriui ir kartonui, elastomerams, gumai (12).

Lietuvos higienos norma HN 26:2006 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“. „Ši higienos norma nustato maisto produktų tvarkymo mikrobiologinius kriterijus, taikomus Lietuvos Respublikoje veikiantiems maisto produktų gamintojams, įgyvendinant rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) principais pagrįstą savikontrolę. Šioje higienos normoje išdėstyti kriterijai papildo 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų nustatytus maisto produktų tvarkymo proceso higienos mikrobiologinius kriterijus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje gaminamų maisto produktų specifiką bei su maisto produktų vartojimu susijusią riziką visuomenės sveikatai“ (13).

Lietuvos higienos norma HN 54:2008 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“. Ši higienos norma nustato teršalų, pesticidų likučių, Eruko rūgšties didžiausias leidžiamas koncentracijas maisto produktuose (14).

Europos parlamento ir tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 „Dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams“. „Šiuo reglamentu nustatomas aukšto lygio vartotojų apsaugos, susijusios su informacija apie maistą, užtikrinimo pagrindas, atsižvelgiant į skirtingą vartotojų suvokimą bei jų informacijos poreikį, tuo pačiu metu užtikrinant sklandų vidaus rinkos veikimą. Šis reglamentas taikomas maisto verslo operatoriams visais maisto tiekimo grandinės etapais, kai jų veikla susijusi su informacijos apie maistą teikimu vartotojams. Jis taikomas visiems galutiniam vartotojui skirtiems maisto produktams, įskaitant viešojo maitinimo įstaigų tiekiamus maisto produktus ir viešojo maitinimo įstaigoms tiekti skirtus maisto produktus“ (15).

Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“. Šiame teisės akte yra nustatyti bendrieji reikalavimai taikomi maisto produktų ženklinimui, maistingumo nurodymui bei partijų žymėjimui. Šia higienos norma privalo vadovautis visi juridiniai bei fiziniai asmenys, kurie realizuoja maisto produktus Lietuvos rinkoje, juos tiekia į restoranus, sveikatos priežiūros įstaigų, ugdymo įstaigų ir kitas valgyklas ar kitas viešojo maitinimo įstaigas. (16).

Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 „Dėl maisto produktų higienos“.

Šiuo reglamentu nustatomos bendros higienos taisyklės taikomos maisto tvarkymo subjektams, atsižvelgiant į tokius principus:

13 a) Visiems maisto tvarkymo subjektams tenka pirminė atsakomybė už jų maisto versle teikiamo maisto saugą;

b) Visuose maisto grandinės etapuose nuo lauko iki stalo privaloma užtikrinti maisto saugą; c) Visuose gamybos etapuose privalo būti užtikrinama nepertraukiama „šalčio grandinė“, t.y. užtikrinama, jog būtų palaikoma žema temperatūra tiek tiems maisto produktams, kurie negali būti saugiai laikomi aplinkos temperatūroje, tiek šaldytam maistui;

d) Maisto tvarkymo subjektuose įdiegtos bendros RVASVT principais grindžiamos procedūros bei geros higienos praktika (GHP) turi padidinti šių subjektų atsakomybę;

e) Siekiant atitikti maisto higienos reikalavimus bei tinkamai taikyti RVASVT principus vertinga priemonė yra GHP taisyklių taikymas visuose maisto tvarkymo grandinės etapuose;

f) Svarbu nustatyti temperatūrinės kontrolės reikalavimus bei mikrobiologinius kriterijus, kurie būtų paremti moksliniu pagrindu atliktu rizikos vertinimu;

g) Privalu garantuoti, jog importuojami maisto produktai atitiktų lygiaverčius arba tuos pačius higienos standartus, galiojančius visam Europos Sąjungoje pagamintam maistui.

Šis reglamentas taikomas „visiems maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapams bei eksportui, nepažeidžiant specialių su maisto higiena susijusių reikalavimų“ (7).

Europos parlamento ir tarybos reglamentas (ES) Nr. 2017/625. „Dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą“ „Šis reglamentas nustato Bendrijos ir nacionalinius maisto bei pašarų principus apskritai ir ypač maisto ir pašarų saugos bendruosius reguliavimo principus. Jis nustato klausimų, susijusių su tiesioginiu ir netiesioginiu poveikiu maisto bei pašarų saugai, sprendimo tvarką. Šis reglamentas yra taikomas visiems maisto bei pašarų gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapams. Jis netaikomas pirminei produkcijai, skirtai asmeniniam vietiniam vartojimui arba su asmeniniu vietiniu vartojimu susijusiam vietiniam paruošimui, tvarkymui ar saugojimui“ (17).

1.3. Rizikos veiksniai, turintys įtakos maisto saugai ir kokybei

Kai kurie autoriai (17) nurodo, jog rizikos veiksnys yra bet kuri biologinė, cheminė ar fizinė savybė, galinti tapti nepageidautinu pavojumi vartotojo sveikatai arba sukelti nesaugumą tokį produktą vartojant (11).

Visoje maisto grandinėje yra begalė neigiamą poveikį vartotojų sveikatai galinčių sukelti veiksnių: galimas patogenų, toksinų, sunkiųjų metalų, kitų teršalų, fizinių priemaišų bei kitų biologinių, cheminių ir fizinių rizikos veiksnių buvimas. Taip pat tam tikri auginimo (pesticidų panaudojimas) ar perdirbimo procesai (pasterizacija) (18). Visose pasaulio šalyse visada buvo ypatingas dėmesys kreipiamas į maisto kokybę. Šiuo metu išskirtinis dėmesys sutelktas ir į maisto

14 saugą, o ypač maisto taršą įvairiomis sveikatai kenksmingomis medžiagomis, tokiomis kaip hormonai ar antibiotikai. Į maistą nesaugios žmogaus sveikatai medžiagos gali patekti per augalininkystės ar gyvulininkystės produktus, tokius kaip pienas, mėsa. Dėl aplinkos ar atmosferos užterštumą į maisto grandinę gali patekti tokios medžiagos kaip sunkieji metalai, kadmis ar švinas. Per užterštus pašarus šios medžiagos gali patekti į pieną, nors šių medžiagų koncentracija piene ar jo produktuose būna sąlyginai maža.

Biologiniai rizikos veiksniai. Šiuos rizikos veiksnius galima suskirstyti į 3 grupes: 1. Virusiniai rizikos veiksniai;

2. Bakteriniai rizikos veiksniai; 3. Parazitiniai rizikos veiksniai (18).

Mikroorganizmai maisto produktuose sunaikinami arba pašalinami juos termiškai apdorojus, užšaldžius arba išdžiovinus. Siekiant užtikrinti, jog maisto produktai nebus pakartotinai užteršti būtina imtis priemonių, kurios užkirstų tam kelią. Mikrooganizmų dauginimosi procesas stabdomas palaikant tam tikrus maisto produktų parametrus, tokius kaip vandens aktyvumas, pH arba pridedant leidžiamų vartoti konservantų. Pakavimo sąlygos, laikymo temperatūra irgi gali sustabdyti mikroorganizmų dauginimąsi. (18).

1. Virusiniai rizikos veiksniai. Virusai yra labai mažos plika akimi nematomos dalelės. Šie mikroorganizmai dauginasi tik ląstelių viduje, todėl maiste jie nesidaugina. Virusai į maistą gali patekti tiesioginiu arba netiesioginiu fekaliniu - oraliniu keliu. Tokio užteršimo priežastis gali būti netinkama darbuotojų higiena. Taip pat virusai į maisto produktus ar žaliavas gali patekti netiesioginiu būdu per pvz. fekalijomis užterštą nevalytą vandenį. Šių laikų dažniausi ligas sukeliantys fekaliniu – oraliniu būdu plintantys virusai yra rota bei nora virusai. Dažniausiai serga vaikai, ikimokyklinio amžiaus. Šie virusai sukelia vėmimą, viduriavimą. Tam kad išvengti maisto užteršimo virusais, bei užsikrėtimo virusinėmis infekcijomis svarbiausia yra imtis visų įmanomų priemonių, o visų pirma yra tinkamas rankų plovimas ir tinkama asmens higiena (18).

2. Bakteriniai rizikos veiksniai. Mikroorganizmai patekę į organizmą sukelia apsinuodijimus. Jei dauginasi maisto produktuose, o patekę į virškinamajį traktą toliau gamina toksinus ir sukelia įvairias ligas. Salmoneliozė – dažniausiai pasitaikanti bakterinė infekcija. Kiekvienais metais pasaulyje užregistruojama per 40 tūkst. salmoneliozės atvejų, tačiau paskaičiuota, kad iš tikro jų būna apie 3 milijonai. Kitos bakterijos, tokios kaip Lysteria monocytogenes patekę į žmogaus organizmą sukelia sunkią liga – listeriozę, kuri gali pakenkti daugeliui organų, taip pat nervų sistemai. Užsikrėsti jomis galima nuo žalių daržovių ir vandens.

Pavyzdžiui į dirvožemį ir ant daržovių listerijos patenka tręšiant jas galvijų mėšlu (18).

3. Parazitiniai pirmuonys ir kirmėlės. Tai mikroorganizmai, augantys parazituodami kitų organizmų viduje arba ant jų. Maisto mikrobiologijoje yra svarbūs įvairūs parazitai, tokie kaip

15 pirmuonys, cestodai, nematodai bei trematodai. Dalis maiste esančių parazitų gali būti perduodami per maistą ar vandenį su fekalijomis, kuriose yra parazitų. Kiti parazitai didžiąją dalį savo gyvenimo ciklo praleidžia gyvūnų organizmuose ir tokiu būdu su maistu (pvz. termiškai neapdorotais arba netinkamai termiškai apdorotais mėsos produktais gali būti perduodami žmogui) (18).

Užterštos mikroorganizmais maisto žaliavos ir gatavi produktai yra vienas pagrindinių per maistą plintančių ligų, kuriomis gali būti užkrečiami žmonės, šaltinių. Maisto produktuose neturėtų būti tiek mikroorganizmų arba jų toksinų ar metabolitų, kad jie keltų pagrįstą riziką žmonių sveikatai (18).

Cheminiai rizikos veiksniai Cheminių medžiagų leistinus kiekius maiste reglamentuoja higienos normos, įstatymai bei rekomendacijos. Vienų cheminių medžiagų maiste negali būti išvis, o kitų leidžiami kiekiai yra labai riboti. Organizmo apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis gali būti dėl dviejų priežasčių: dėl viršyto leidžiamo cheminės medžiagos kiekio maiste arba dėl neleistinos cheminės medžiagos maisto pramonėje panaudojimo. Dažniausiai maiste aptinkamų cheminių medžiagų pavyzdžiai yra mikotoksinai, aflatoksinai (pelėsis aptinkamas grūdiniuose produktuose, riešutuose), grybų toksinai. Pridėtiniai chemikalai, tai dar vienas potencialus rizikos veiksnys. Pridėtiniai chemikalai į maistą gali patekti žaliavos auginimo, perdirbimo, laikymo ir realizavimo metu. Toksiniai junginiai, tokie kaip gyvsidabris ar arsenas taip pat yra rizikos veiksnys kurių maisto produktuose neturi būti, arba bent jau negali būti viršytos leistinos jo normas. Šios medžiagos maiste gali būti natūraliai arba gali būti pridedamos kaip maisto priedai tam, kad pvz. pagerinti maisto juslines ar kitas savybes, prailginti maisto galiojimo laiką ar dėl kitų priežasčių (18).

Fiziniai rizikos veiksniai – tai svetimkūniai bei kitos, pašalinės medžiagos kurių natūraliai maiste nebūna. Šios medžiagos gali sukelti organizmo sužeidimus, psichologinius sukrėtimus. Pagrindiniai fiziniai rizikos veiksniai: asmeniniai daiktai, stiklas, plastmasė, medis, akmenys, kaulai, vabzdžiai, metalai. Fizinių rizikos veiksnių maiste gali atsirasti iš vandens, maisto gamybos subjekto aplinkos, maisto gamybos įrengimų gedimų, dėl asmeninių daiktų. Svarbu kiekvienam produktui ar jo gamybos etapui nustatyti fizinius rizikos veiksnius ir tai daryti nuolat jeigu pakinta produkto gamybos procesas, įpakavimas, pakinta žaliavos ar kt. anksčiau nepaminėti pakitimai (18). Siekiant valdyti rizikos veiksnius ir užtikrinti, kad maisto produktas nekeltų rizikos sveikatai biologiniu, cheminiu ir fizikiniu keliu taikomos savikontrolės sistemos. Užkertant kelią rizikos veiksnio atsiradimui, išplitimui ar patekimui į gaminamą produktą yra įdiegiama maisto saugos valdymo ir užtikrinimo sistema – rizikos veiksnių analizės svarbių valdymo taškų sistema RVASVT. Be jos maisto tvarkymo subjektams taip pat taikoma geros higienos praktikos taisyklių programa (19).

16

1.4. Valstybinė maisto produktų kontrolė

Valstybinė maisto kontrolė – tai tikrinimas, kurį atlieka kompetetinga institucija, siekdama nustatyti, ar laikomasi maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Tikrinimo metu vertinama:

a) maistas ir maisto priedai, mineralinės medžiagos, vitaminai bei mikroelementai ar kiti priedai, skirti realizuoti rinkoje;

b) su maistu besiliečiančios medžiagos ir gaminiai.

Šiuo vertinimu siekiama išsiaiškinti ar minėti produktai atitinka nuostatas, kuriomis norima užkirsti kelią pavojui žmonių sveikatai. Tai padeda užtikrinti sąžiningą verslo plėtrą bei apsaugoti vartotojų interesus ir savalaikiai informuoti vartotojus apie kilusį ar potencialų pavojų jų sveikatai (20).

Tai bet kokios rūšies kontrolė atliekama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Šia kontrole siekiama įvertinti Maisto produktų ir pašarų atitiktį juos reglamentuojantiems teisės aktams bei gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklėms. Maisto saugos kontrolės vykdymą pagrindinis reglamentuojantis dokumentas yra Europos parlamento ir tarybos reglamentas (ES) Nr. 2017/625. „dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą“ (20).

Oficiali (valstybinė) maisto saugos kontrolė atliekama siekiant ištirti bei įvertinti ar taikomos visos reikalingos priemonės, ar laikomasi nustatytų taisyklių bei reikalavimų norint sustabdyti arba sumažinti iki priimtino lygio pavojaus žmonių sveikatai grėsmę, galinčią kilti tiesiogiai ar per aplinką. Taip pat atliekant kontrolę siekiama užtikrinti vartotojų teises bei interesus į saugų ir kokybišką maistą (2).

Valstybinė maisto kontrolė vykdoma iš anksto neperspėjus, reguliariai, atsižvelgiant į subjekto rizikos grupę. Kontrolė atliekama pagal iš anksto sudarytas programas, kuriose yra nurodomas tikrinimų dažnumas bei kontrolės pobūdis. Taip pat kontrolė vykdoma kilus įtarimui, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Valstybinei žaliavų ir maisto kontrolei naudojami metodai privalo atitikti kontrolės tikslus (2). Ji apima visus maisto grandinės etapus nuo maistui skirtų gyvūnų ir augalų auginimo iki galutinio maisto produkto pateikimo vartotojams, įskaitant pateikimą į rinką (20).

Valstybinės žaliavų ir maisto kontrolės metu atliekamas: tikrinimas, mėginių ėmimas ir gautų rezultatų analizė. Taip pat vykdomas raštiškos medžiagos bei dokumentacijos tikrinimas, vertinama personalo higiena, tikrinamos sistemos, kurias įsidiegė pati įmonė (pvz. RVASVT) bei pagal jas gauti rezultatai(2).

17 Visi maisto tvarkymo subjektai pagal kriterijus, tokius kaip veiklos pobūdis ar prieš tai buvusių patikrinimų rezultatai yra skirstomi į keturias grupes – padidintos rizikos, vidutinės rizikos, mažos rizikos ir labai mažos rizikos grupė. Pagal šį paskirstymą priklauso ir tikrinimų dažnis. Padidintos rizikos grupei priklausančios įmonės tikrinamos 2 kartus per metus, vidutinės rizikos – 1 kartą per metus, mažos rizikos – 1 kartą per du metus, labai mažos rizikos – 1 kartą per tris metus.

Lietuvoje oficialią maisto kontrolę atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su jai pavaldžiu Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu (NMVRVI). NMVRVI atlieka laboratorinius maisto tyrimus pagal akredituotus tyrimų metodus bei teikie rizikos vertinimą ir mokslines konsultacijas (6).

1.4.1. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

„VMVT misija – įgyvendinti rinkai tiekiamo maisto saugos ir kokybės, ženklinimo, gyvūnų sveikatingumo ir gerovės, ženklinimo ir registravimo sričių valstybės politiką, saugoti ir ginti vartotojų teises maisto ir su maistu susijusių paslaugų teikimo srityse“ (20). VMVT yra valdžios institucija, aktyviai dalyvaujanti formuojant valstybės politiką šiose srityse:

a) maisto ir pašarų saugos, maisto ir pašarų kokybės;

b) ženklinimo, informacijos apie prekes teikimo, į kurią įeina kainų nurodymas, teikimas; VMVT taip pat įgyvendina valstybės politiką šiose srityse:

a) maisto, pašarų, pašarų priedų, šalutinių gyvūnų produktų; b) veterinarinių vaistų ir veterinarinių priemonių tvarkymo; c) bendrų žmonėms ir gyvūnams užkrečiamų ligų;

d) gyvūnų gerovės;

e) vartotojų teisių susijusių su maisto apsauga (6).

VMVT struktūra ir valdymas yra griežtai centralizuoti. VMVT sudaro 15 skyrių, 52 teritoriniai padaliniai, 12 pasienio veterinarijos poskyrių. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas taip pat priklauso VMVT, ir yra tiesiogiai jai pavaldus. VMVT rengia teisės aktus, vykdo ir koordinuoja valstybinę kontrolę, atlieka jos rezultatų analizę bei teikia metodinę informaciją pavaldiems padaliniams, poskyriams ir jų pareigūnams (6, 20).

18

2.

TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Magistro baigiamasis darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos veterinarinės patobiologijos katedroje bei Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Atliekant darbą buvo analizuojamos Valstybinės maisto kontrolės ataskaitos, nustatyti maisto saugos pažeidimai, jų pobūdis, dažniausios atsiradimo priežastys. Buvo analizuojami valstybinės kontrolės vykdytų tikrinimų metu surinkti duomenys iš maisto prekyba užsiimančių subjektų, tokių kaip didmeninės prekybos centrai, mažmeninės prekybos centrai, turgavietės, parduotuvės, maisto produktų kioskai ar kiti laikinieji statiniai, internetinės maisto parduotuvės.

1 lentelė. Registruotų ir VMVT tikrintų subjektų skaičius, vnt.

Maisto prekybos subjektai

2016 metai 2017 metai 2018 metai

Registruota Patikrinta Registruota Patikrinta Registruota Patikrinta

Didmeninė prekyba 1 649 683 1 588 709 1112 530 Mažmeninė prekyba 19294 6 890 18206 9531 17242 4608 Turgavietės ir laikinosios prekyvietės 214 193 212 159 209 132 Internetinė prekyba 545 411 658 575 782 510

Tyrimo tipas. Tyrimo laikotarpiu atliktas kiekybinis aprašomojo pobūdžio tyrimas. Tyrimo objektas. Maisto saugos pažeidimai maisto prekybos vietose.

Statistika. Kiekybiniame tyrime skirtumo statistinis reikšmingumas buvo vertinamas pagal pasirinktą statistinio reikšmingumo lygmenį ά = 0,05. Skirtumai tarp rezultatų buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p ≤ 0,05. Skirtumai tarp grupių buvo lyginami taikant chi kvadrato (χ2) testą.

Duomenų tvarkymas ir analizė. Duomenys tiriamąjąm darbui buvo renkami iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto saugos kontrolės metinių ataskaitų. Gauti duomenys buvo sisteminami. Duomenų analize parinktos keturių rūšių prekybos vietos: didmeninės, mažmeninės, turgavietės ir internetinės prekyvietės. Susisteminus ir sugrupavus duomenis buvo sudaromi dinaminiai rodikliai, kurie atskleidė analizei surinktų duomenų apimtis tirtuoju laikotarpiu. Duomenys buvo skaičiuojami pasitelkus MS Excel programą. Siekiant įvertinti nustatytų pažeidimų rodiklius taikyti grafinės analizės metodai. Rezultatai buvo atvaizduoti diagramomis bei lentelėmis, iš kurių buvo padarytos atitinkamos išvados.

19

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Maisto produktų prekybos kontrolės duomenų analizė

3.1.1. Didmeninės, mažmeninės ir internetinės prekybos kontrolė 2016 m.

2016 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko maisto kontrolės patikrinimus 7573 didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse, 73 patikrinimus subjektų, vykdančių pagrindinę užsakomojo pardavimo paštu arba internetu veiklą bei 338 patikrinimus subjektų, kurie vykdo kaip papildomą veiklą. Turgavietėse bei laikinosiose prekyvietėse buvo atlikti 422 patikrinimai.

2 lentelė. Atliktų maisto prekybos subjektų patikrinimų skaičius 2016 m.

Maisto prekybos subjektai

Registruotų subjektų iš

viso

Patikrinta subjektų Aptikta pažeidimų

Vnt. Proc. Vnt. Proc. Didmeninė prekyba 1 649 683 41 247 36 Mažmeninė prekyba 19294 6 890 36 3899 43 Turgavietės ir laikinosios prekyvietės 214 193 90 122 29 Internetinė prekyba 545 411 75 123 30

2016 m. atlikus maisto kontrolę didmeninės, mažmeninės, internetinės prekybos vietose, bei turgavietėse ir laikinosiose prekyvietėse, didžiausias patikrinimų su aptiktais pažeidimais skaičius buvo mažmeninės prekybos vietose ir siekė 43 proc. nors procentaliai didžiausia dalis patikrinimų teko turgavietėms ir laikinosioms prekyvietėms, kurių patikrinta buvo 90 proc. (2 lentelė). Patikrintose prekybos įmonėse, kaip ir kiekvienais ankstesniais metais didžiąją pažeidimų dalį sudarė bendri higienos pažeidimai – beveik 40 proc. didmeninės prekybos įmonėse ir 45 proc. mažmeninės prekybos įmonėse. Didmeninės prekybos vietose didelę dalį pažeidimų taip pat sudarė savikontrolės ir personalo higienos pažeidimai - atitinkamai 25 proc. ir 24 proc. Mažmeninės prekybos įmonėse lyginant su didmenine prekyba savikontrolės pažeidimai sudaro taip pat ne mažą dalį – 28 proc., tačiau personalo higienos pažeidimų mažmeninės prekybos vietose nustatyta gerokai mažiau nei didmeninės prekybos įmonėse – 12 proc. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp didmeninės ir mažmeninės prekybos pažeidimų pobūdžio nebuvo nustatyta (p > 0,05) (1 pav.).

20

1 pav. Pažeidimų pobūdis didmeninės ir mažmeninės prekybos vietose 2016 m. (proc.)

3.1.2. Didmeninės, mažmeninės ir internetinės prekybos kontrolė 2017 m.

2017 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko maisto kontrolės patikrinimus 10240 didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse, 122 patikrinimus subjektų, vykdančių pagrindinę užsakomojo pardavimo paštu arba internetu veiklą bei 453 patikrinimus subjektų, kurie vykdo kaip papildomą veiklą. Turgavietėse bei laikinosiose prekyvietėse buvo atlikti 268 patikrinimai. Lyginant su 2016 metais, turgaviečių buvo patikrinta 15 proc mažiau, negu 2016 m., taip pat mažiau patikrinimų buvo atlikta ir didmeninės prekybos įmonėse. Internetinės prekybos įmonių patikrinimų skaičius lyginant su 2016 metais padidėjo 8 proc., o mažmeninės – 16 proc. (3 lentelė)

3 lentelė. Atliktų maisto prekybos subjektų patikrinimų skaičius 2017 m.

Maisto prekybos subjektai

Registruotų subjektų iš viso

Patikrinta subjektų Aptikta pažeidimų

Vnt. Proc. Vnt. Proc. Didmeninė prekyba 1 588 709 45 156 22 Mažmeninė prekyba 18206 9531 52 3335 35 Turgavietės ir laikinosios prekyvietės 212 159 75 56 21 Internetinė prekyba 658 575 87 193 34

2017 m. atlikus maisto kontrolę didmeninės, mažmeninės, internetinės prekybos vietose, bei turgavietėse ir laikinosiose prekyvietėse, didžiausias patikrinimų su aptiktais pažeidimais skaičius buvo mažmeninės prekybos vietose bei internetinėse prekyvietėse - atitinkamai 35 proc. ir 34 proc. (2 lentelė). Sąlyginai vienodas pažeidimų skaičius procentas buvo aptiktas didmeninės prekybos vietose ir turgavietėse bei laikinosiose prekyvietėse, atitinkamai 22 proc. ir 21 proc. Patikrintose prekybos įmonėse, kaip ir kiekvienais ankstesniais metais didžiąją pažeidimų dalį sudarė bendri higienos pažeidimai – 49 proc. didmeninės prekybos įmonėse ir 48 proc. mažmeninės prekybos

21 įmonėse. Tiek didmeninės tiek ir mažmeninės prekybos vietose didelę dalį pažeidimų taip pat sudarė savikontrolės pažeidimai - atitinkamai 30 proc. ir 35 proc. 2017 m. matome, kad produktų pažeidimų tiek mažmeninės tiek didmeninės prekybos vietose nustatyta gerokai mažiau nei 2016 m. - 1 proc. (2 pav.).

2 pav. Pažeidimų pobūdis didmeninės ir mažmeninės prekybos vietose 2017 m. (proc.)

3.1.3. Didmeninės, mažmeninės ir internetinės prekybos kontrolė 2018 m.

2018 m. VMVT vykdydama prekybos subjektų kontrolę iš viso atliko 6 621 (2017 m. – 11 083, 2016 m. – 8406) patikrinimų, iš kurių mažmeninės prekybos įstaigose: 5 913 (2017 m. – 9 531, 2016 m. – 9 095) ir didmeninės prekybos įstaigose: 708 (2017 m. – 709, 2016 m. – 918). Taip pat 2018 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko 92 maisto kontrolės patikrinimus subjektų, vykdančių pagrindinę užsakomojo pardavimo paštu arba internetu veiklą bei 418 patikrinimus subjektų, kurie vykdo kaip papildomą veiklą. Turgavietėse bei laikinosiose prekyvietėse buvo atlikta 240 patikrinimų (4 lentelė).

4 lentelė. Atliktų maisto prekybos subjektų patikrinimų skaičius 2018 m.

Maisto prekybos subjektai

Registruotų subjektų iš

viso

Patikrinta subjektų Aptikta pažeidimų

Vnt. Proc. Vnt. Proc. Didmeninė prekyba 1112 530 48 170 24 Mažmeninė prekyba 17242 4608 27 1656 28 Turgavietės ir laikinosios prekyvietės 209 132 63 60 25 Internetinė prekyba 782 510 65 148 35

2018 m. atlikus maisto kontrolę didmeninės, mažmeninės, internetinės prekybos vietose, bei turgavietėse ir laikinosiose prekyvietėse, didžiausias patikrinimų su aptiktais pažeidimais skaičius

22 buvo nustatytas internetinėse prekyvietėse - 35 proc. Sąlyginai vienodas pažeidimų skaičius procentas buvo aptiktas didmeninės prekybos vietose ir turgavietėse bei laikinosiose prekyvietėse, atitinkamai 24 proc. ir 25 proc. (3 lentelė).

Patikrintose prekybos įmonėse, kaip ir kiekvienais ankstesniais metais didžiąją pažeidimų dalį sudarė bendri higienos pažeidimai – 45 proc. mažmeninės prekybos įmonėse ir 39 proc. didmeninės prekybos įmonėse. 2018 m. didmeninės prekybos įmonėse buvo registruota didesnis skaičius personalo higienos pažeidimų, lyginant su 2017 m – 24 proc. lyginant su 19 proc. Savikontrolės ir personalo higienos pažeidimai didmeninės prekybos vietose sudarė beveik pusę visų nustatytų pažeidimų – atitinkamao 25 proc ir 24 proc, tuo tarpu mažmeninės prekybos įmonėse Savikontrolės pažeidimais sudarė 28 proc, o personalo higienos pažeidimai siekė tik 12 proc. Technologijų pažeidimai kaip ir kiekvienais metais sudarė labai mažą dalį, ne daugiau kaip 3 proc. mažmeninės prekybos įmonėse, o didmeninės prekybos įmonėse jų nustatyta nebuvo (3 pav.).

3 Pav. Pažeidimų pobūdis didmeninės ir mažmeninės prekybos vietose 2018 m. (proc.)

3.1.4. 2016 - 2018 m. maisto prekybos objektų kontrolės analizė

Vertinant rodiklių kitimus nuo 2016 metų, nustatyta, kad didmeninės ir mažmeninės prekybos subjektų bei turgaviečių skaičius mažėja, tačiau internetinės prekybos subjektų palaipsniui daugėja. 2018 m. patikrinimų skaičius sumažėjo trečdaliu (33,9 proc.) lyginant su 2016 m. Kasmet patikrinama vidutiniškai daugiau nei trečdalis (35,3 proc.) visų registruotų prekybos subjektų, tačiau 2018 m. didmeninės prekybos subjektų patikrinta 7 proc. daugiau, o mažmeninės prekybos subjektų 9 proc. mažiau nei 2016 m. Patikrinimų skaičius turgavietėse nuo 2016 m. sumažėjo beveik trečdaliu, o internetinėse prekyvietėse sumažėjo 10 proc, nors 2017 siekė beveik 90 proc.(4 pav.)

23

4 Pav. Patikrinimų skaičiaus dinamika maisto prekybos subjektuose 2016 – 2018 metais (proc.)

2018 m. patikrinimų su pažeidimais buvo 27,7 proc. skaičiuojant nuo visų patikrinimų (2017 m. – 29,7 proc., 2016 m. – 32,8 proc.). Didmeninėje prekyboje tokie patikrinimai sudarė 24 proc. (2017 m. – 22 proc., 2016 m. – 36,0 proc.), o mažmeninėje – 28 proc. (2017 m. – 35 proc., 2016 m. – 43 proc.). Vertinant bendrus rodiklius, patikrinimų su pažeidimais skaičius tolygiai mažėja: nuo 2016 m. sumažėjo 5,1 proc. dalimi. 2017 m. patikrinimų su pažeidimais turgavietėse ir laikinosiose prekyvietėse nustatyta 8 proc. mažiau negu 2016 metais. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp objektų skaičiaus mažėjimo ir patikrintų objektų skaičiaus sumažėjimo nustatyta nebuvo (p > 0,05) (5 pav.).

24 Apibendrinant internetinių prekyviečių duomenis, pastebėtina, kad didesnis patikrinimų su pažeidimais skaičius (daugiau kaip 30 proc.) pastarųjų trijų metų laikotarpyje nustatomas subjektuose, kuriems internetinė prekyba yra kaip papildoma veikla. Mažiausia patikrinimų su pažeidimais dalis buvo nustatyta 2018 metais, subjektuose, kuriems internetinė prekyba yra kaip pagrindinė veikla, ir siekė 17 proc.

3.2. Maisto saugos pažeidimų analizė didmeninės prekybos vietose

2016 – 2018 metų duomenimis, didmeninės prekybos objektų skaičius palaipsniui mažėja. Nuo 2016 metų didmeninės prekybos objektų sumažėjo beveik trečdaliu. Mažėjant objektų skaičiui, didėja galimybė atlikti daugiau objektų Valstybės kontrolės patikrų. Jeigu 2016 metais buvo atlikti valstybės kontrolės patikrinimai 41 proc. objektų, tai 2018 metais buvo patikrinti beveik 48 proc. didmeninės prekybos objektų. Trijų metų bėgyje, didžiausias patikrinimų su pažeidimais procentas buvo nustatytas 2016 metais ir siekė 36 procentus. Mažiausiai – 22 procentai pažeidimų nuo visų tais metais atliktų patikrinimų didmeninės prekybos vietose buvo nustatyta valstybės kontrolės metu 2017 metais (6 pav).

6 pav. Patikrtintų objektų ir patikrinimų su pažeidimais skaičiaus pokytis didmeninės prekybos

vietose 2016 – 2018 m.(vnt.)

Savikontrolės pažeidimų skaičius nuo 2016 iki 2017 metų išaugo 20 proc, o bendrų higienos pažeidimų tokiu pačiu laikotarpiu skaičius padidėjo 25 proc. Tuo pačiu laikotarpiu personalo higienos pažeidimų sumažėjo 21 proc. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pažeidimų skaičiaus pokyčio 2016 ir 2017 metais (p < 0,05) (7 pav).

25

7 pav. Pažeidimų skaičiaus pokytis didmeninės prekybos vietose 2016 – 2017 metais (proc.)

Didmeninės prekybos vietose dažniausiai yra nustatomi bendri higienos pažeidimai: 2018 m. bendri higienos pažeidimai sudarė 41 proc. (2017 m. – 41,5 proc., 2016 m. – 40 proc.). 2018 m. antroje vietoje tarp dažniausiai nustatomų pažeidimų didmeninės prekybos vietose buvo personalo higiena ir sudarė 30 proc. Lyginant su 2017 m. personalo higienos pažeidimų didmeninės prekybos subjektuose 2018 m. nustatyta 13,8 proc. daugiau. Savikontrolės pažeidimų didmeninės prekybos subjektuose nustatoma kasmet maždaug vienodai - apie ketvirtadalį nuo visų aptiktų pažeidimų. Technologijų pažeidimai visų trijų metų bėgyje sudarė labai mažą dalį, ne daugiau kaip 1 procentą. Analizuojant pastarųjų trijų metų duomenis, pastebėtina, kad produktų pažeidimų skaičius didmeninės prekybos vietose buvo nustatomas vis mažesnis. Jeigu 2016 metais produktų pažeidimai sudarė 12 procentų, tai 2018 metais jų išvis nebuvo nustatyta. Vertinant pažeidimų pobūdžio pokyčius didmeninės prekybos vietose 2016 – 2018 metais statistiškai reikšmingo skirtumo nustatyta nebuvo (p > 0,05) (5 lentelė).

5 lentelė. Pažeidimų pobūdis didmeninės prekybos vietose 2016 – 2018 m. (proc.)

Pažeidimų pobūdis 2016 metai 2017 metai 2018 metai

Savikontrolės 25 30 28

Bendri higienos 39 49 41

Technologijų 0 1 1

Personalo higienos 24 19 30

26

3.3. Maisto saugos pažeidimų analizė mažmeninės prekybos vietose

Mažmeninės prekybos vietose nuo 2016 m. iki 2018 m. buvo atlikta 21 029 valstybės kontrolės patikrų. Kiekvienais metais aptiktų pažeidimų skaičius procentais buvo vis mažesnis. 2016 m. patikrinimų su pažeidimais buvo 43 proc. o 2018 m. patikrinimų su pažeidimais skaičius buvo 28 procentai. Daugiausia objektų buvo patikrinta 2017 metais – net 52 procentai nuo visų tais metais registruotų mažmeninės prekybos subjektų (6 lentelė).

6 lentelė. Patikrtintų objektų ir patikrinimų su pažeidimais pokytis 2016 – 2018 m.

Metai Registruotų objektų skaičius Patikrinta objektų (skč.) Patikrinta objektų (proc.) Patikrinimų su pažeidimais (proc.) 2016 19294 6890 36 43 2017 18206 9531 52 35 2018 17242 4608 27 28

Kiekvienais analizuojamaisiais metais bendri higienos pažeidimais sudarė didžiausia dalį visų pažeidimų. 2018 m. bendri higienos pažeidimais sudarė 47 proc. Savikontrolės pažeidimai sutarė taip pat ne mažą dalį nuo visų aptiktų pažeidimų – apie 30 proc. kiekvienais metais. Mažiausiai savikontrolės pažeidimų mažmeninės prekybos vietose buvo nustatyta 2016 m – 28 proc., o daugiausiai 2017 m – 35 proc. Produktų pažeidimų 2016 m. buvo fiksuota 12 proc., tačiau 2017 m. jų visai nebuvo registruota. Stebima tendencija, kad trijų metų bėgyje produktų pažeidimų skaičius ženkliai mažėja, nors 2018 m. ir buvo registruoti 2 proc. produktų pažeidimų. Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tik tarp pažeidimų pobūdžio 2016 ir 2017 metais, o tarp 2017 m. ir 2018 m. statistiskai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p > 0,05). (8 pav.).

27

8 pav. Pažeidimų pobūdis mažmeninės prekybos vietose 2016 – 2018 m. (proc.)

3.4. Maisto saugos pažeidimų analizė turgavietėse ir laikinosiose prekyvietėse

Per 2016 m. VMVT teritorinės tarnybos patikrino 90 proc. turgaviečių (nuo visų registruotų turgaviečių). Viso atlikti 422 patikrinimai turgavietėse. 29 proc. nuo visų atliktų patikrinimų skaičiaus sudarė patikrinimai, kurių metu buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai

2017 m. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniai skyriai patikrino 75 proc. turgaviečių. Iš viso turgavietėse per 2017 metus buvo atlikti 268 patikrinimai, iš kurių 21 proc. nuo visų patikrinimų skaičiaus sudarė patikrinimai, kurių metu nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai.

Per visus 2018 m. VMVT teritoriniai skyriai patikrino 63 proc. turgaviečių nuo visų registruotų turgaviečių. 2018 m. patikrinta 239 turgaviečių, 680 prekiautojų. Patikrinimai, kurių metu nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, (turgavietėse ir pas turgaviečių prekiautojus) sudarė 25 proc. nuo visų patikrinimų skaičiaus (7 lentelė).

7 lentelė. Patikrtintų objektų ir patikrinimų su pažeidimais pokytis 2016 – 2018 m.

Metai Turgaviečių _skaičius Atlikta patikrinimų _{objektų (proc.)} Patikrinta

Patikrinimų su pažeidimais (proc.) 2016 214 422 90 ₂₉ 2017 212 268 75 ₂₁ 2018 209 239 63 ₂₅

28 2016 metais dažniausiai nustatomi teisės aktų reikalavimų pažeidimai buvo bendri higienos pažeidimai ir sudarė 28 proc. atsekamumo pažeidimai sudarė 17 proc. savikontrolės pažeidimai – 8 proc., personalo higienos – 8 proc., technologijų – 2 proc. 2017 metais dominuojantys teisės aktų reikalavimų pažeidimai: bendri higienos sudarė 28 proc., atsekamumo – 16 proc., savikontrolės – 8 proc., personalo higienos – 8 proc., technologijų – 2 proc. 2018 m. dominuojantys teisės aktų reikalavimų pažeidimai: bendri higienos sudarė 22 proc., atsekamumo – 21 proc., ženklinimo – 20 proc. Daugiausia nustatyta bendrų higienos reikalavimų pažeidimų. 2016 m. ir 2017 m. bendrų higienos reikalavimų pažeidimų (28 proc., nuo visų nustatytų pažeidimų) procentas nekito. 2018 m. bendrų higienos pažeidimų skaičius šiek tiek sumažėjo ir siekė jau tik 22 procentus. Dažniausiai buvo fiksuoti bendri higienos pažeidimai tokie kaip: nesuremontuotos patalpos, neatnaujinta surūdijusi, susidėvėjusi įranga, valymo, dezinfekavimo medžiagų trūkumas, laiku neatlikti valymo darbai (9 pav.).

9 Pav. Turgaviečių ir laikinųjų prekyviečių pažeidimų pobūdžio tendencijos 2016-2018 metais.

2016 m. užregistruotos 72 laikinosios prekyvietės. Jose buvo atlikti 83 patikrinimai. 10 proc nuo visų atliktų patikrinimų sudarė patikrinimai su pažeidimais. 2017 metais buvo registruotos 76 laikinosios prekyvietės. Jose atlikti 54 patikrinimai iš jų patikrinimai su pažeidimais sudarė 29 procentus nuo visų patikrinimų atliktų laikinosiose prekyvietėse. Atlikti 32 planiniai patikrinimai, planiniai pagal skundą – 1, neplaniniai – 18. 2018 m. buvo registruotos 69 laikinosios prekyvietės. Atlikti 28 planiniai patikrinimai ir 16 neplaninių patikrinimų (8 lentelė). Laikinosiose prekyvietėse 2018 m. lyginant su 2017 m. mažiau nustatyta personalo higienos (9 proc.), bendrų higienos pažeidimų – 6 proc., ženklinimo pažeidimų – 8 proc..

29

8 lentelė. Patikrtintų objektų ir patikrinimų su pažeidimais pokytis 2016 – 2018 metais

Laikotarpis

Laikinųjų prekyviečių kontrolė

Registruotų objektų

skaičius Patikrinimų skaičius

Patikrinimų su pažeidimais skaičius (proc.) 2016 m. 72 83 10 2017 m. 68 54 29 2018 m. 69 45 16

3.5. Maisto saugos pažeidimų analizė didmeninės ir mažmeninės prekybos

vietose

Tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje prekyboje dažniausiai yra nustatomi bendri higienos pažeidimai. Didmeninėje prekyboje bendri higienos pažeidimai 2018 m. sudarė 41 proc. (2017 m. – 49 proc., 2016 m. – 39 proc.), mažmeninėje – 47 proc. (2017 m. – 48 proc., 2016 m. – 45 proc.). 2018 m. antroje vietoje tarp dažniausiai nustatomų pažeidimų didmeninės prekybos subjektuose buvo personalo higiena (atitinkamai 24, 19 ir 30 proc.), o mažmeninės prekybos subjektuose – savikontrolė (31 proc.). Lyginant su 2016 m. ir 2017 m. personalo higienos pažeidimų didmeninės prekybos subjektuose sąlyginai vienodos didėjančios tendencijos nebuvo nustatyta. Tuo tarpu mažmeninės prekybos subjektuose personalo higienos pažeidimų kasmet daugėja. Savikontrolės pažeidimų didmeninės prekybos subjektuose nustatoma kasmet maždaug vienodai apie ketvirtadalį pažeidimų, o mažmeninės prekybos subjektuose vidutiniškai daugiau kaip trečdalį. Pastebėtina, kad 2016 m. tiek mažmeninės tiek didmeninės prekybos vietose buvo nustatytas vienodas produktų pažeidimų kiekis (12 proc.), tačiau kiekvienais sekančiais metais jų buvo nustatoma vis mažiau, o didmeninės prekybos vietose 2018 m. jų iš vis nebuvo nustatyta. Technologijų pažeidimai didmeninės prekybos vietose kiekvienais tiriamaisiais metais sudarė ne daugiau kaip 1 proc., o mažmeninės prekybos vietose – ne daugiau 3 procentus. Statistiškai reikšmingų skirtimų tarp pažeidimų pobūdžio metų eigoje nustatyta nebuvo (p>0,05) (10 pav.).

30

10 pav. Mažmeninės ir didmeninės prekybos subjektų pažeidimų pobūdžio pokytis 2016 – 2018

31

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Nuo 2016 metų didmeninės ir mažmeninės prekybos įstaigų mažėja. 2018 metų duomeninimis, didmeninės prekybos įstaigų sumažėjo beveik trečdaliu, o mažmeninės prekybos įstaigų kiek daugiau nei dešimtadaliu.

Išanalizavus 2016 - 2018 metų maisto saugos pažeidimų analizės duomenis nustatyta, kad tiek didmeninėje tiek mažmeninėje prekyboje dominuoja bendri higienos pažeidimai, kurie sudaro daugiau negu trečdalį visų fiksuotų pažeidimų. Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų Oklahomoje atlikto panašaus tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad dažnaiusiai patikrų metu yra aptinkami bendri higienos pažeidimai, tokie kaip netvarkinga maisto tvarkymo įranga, netinkamoje temperatūroje laikomi maisto produktai (21).

Kiek mažiau negu bendrų higienos pažeidimų nustatoma savikontrolės pažeidimų. Jų skaičius didmeninės ir mažmeninės prekybvos įstaigose siekia daugiau nei ketvirtadalį nuo visų nustatytų pažeidimų. Stebima tendencija, kad metai iš metų pažeidimų pobūdis didemeninės ir mažmeninės prekybos vietose nekinta, ir kiekvienais metais to paties pobūdžio pažeidimai dominuoja tarp dažniausiai nustatomų pažeidimų. Viena iš priežasčių dėl ko tie patys pažeidimai kartojasi, galėtų būti ta, kad darbuotojai nėra pakankamai informuoti apie bendrus higienos reikalavimus taikomus maisto saugos ir kokybės užtikrinimui bei nėra tinkamai supažindinti su RVASVT sistema ir jos taikymo principais.

Išanalizavus bendrą pažeidimų skaičiaus dinamiką maisto prekybos objektuose, pastebėtina, kad patikrinimų su nustatytais pažeidimais skaičius lyginant 2018 m. su 2016 m. mažmeninės, didmeninės prekybos vietose ir turgavietėse yra sumažėjęs, o internetinės prekybos vietose ptikrinimų skaičius kiekvienais tirtais metais yra padidėjęs.

Pastaruosius kelerius metus turgaviečių ir laikinųjų prekyviečių skaičius nežymiai mažėja, galimai tai įtakoja bendra ekonominė situacija šalyje. Turgavietėse mažėja pirkėjų, nes juos vis labiau vilioja didžiųjų prekybos centrų plačiai reklamuojamos nuolaidos maisto prekėms. Darytina išvada, kad dėl neturėjimo galimybių varžytis su prekybos centrais turgaviečių prekiautojai traukiasi iš verslo, dėl ko ir mažėja bendras turgaviečių skaičius.

2016 – 2018 metų laikotarpyje bendri higienos pažeidimai turgavietėse sudarė didžiausią procentą nuo visų nustatytų pažeidimų. Skirtingai nuo mažmeninės ir didmeninės prekybos subjektų, tarp dažniausiai nustatomų pažeidimų turgavietėse po bendrų higienos pažeidimų dominuoja atsekamumo pažeidimai ir ženklinimo pažeidimai. Nėra nustatyta vienodos didėjančios tendencijos, tačiau 2018 metais tiek atsekamumo tiek ženklinimo pažeidimų nustatyta daugiausiai – penktadalis nuo visų pažeidimų. Tokių pažeidimų nustatymas yra svarbi šių dienų aktualija, dėl

32 galimų maisto klastočių kurių kasmet daugėja ir dėl kurių pastaraisiais metais atliekama daug tyrimų Europos Sąjungoje (22). Taip pat ženklinimo ir atsekamumo pažeidimų padidėjimas gali būti susijęs su 2018 m. spalio – lapkričio mėn. vykdyta sugriežtinta valstybine maisto kontrole turgavietėse dėl maisto produktų atsekamumo.

Mažiausią pažeidimų dalį turgavietėse sudaro technologijų ir kokybės pažeidimai, o saugos pažeidimų pastaruosius 3 metus nebuvo nustatyta išvis. Vertinant bendrus turgaviečių patikrų rezultatus, galima daryti išvadą, tokią pat kaip ir mažmeninės bei didmeninės prekybos įstaigoms, kad prekiautojai nėra pakankamai informuoti apie bendrus higienos reikalavimus taikomus maisto saugos ir kokybės užtikrinimui. Taip pat galimas variantas, kad verslas „taupo“, neinvestuoja į materialinę gerovę, personalo higieną, higienos kursus, taip pat neskiria pakankamai dėmesio produktų pakuotėms, kuriose skelbiama svarbi informacija produktų atsekamumui nustatyti.

Išanalizavus internetinės prekybos subjektų skaičių 2016 – 2018 metais, nustatytas tendencingas internetinės prekybos objektų skaičiaus didėjimas, 2018 metais lyginant su 2017 metais jų skaičius išaugo kiek daugiau nei 20 proc. tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp duomenų nustatyta nebuvo. Trijų tiriamųjų metų laikotarpiu stebimas stacionarių maisto prekybos vietų mažėjimas ir stebimas ženklus internetinės maisto produktų prekybos subjektų skaičiaus didėjimas, per pastaruosius du metus jų skaičius išaugo daugaiu nei trečdaliu.

33

IŠVADOS

1. Dažniausi maisto saugos pažeidimai nustatomi maisto prekybos vietose yra bendri higienos pažeidimai, ir jie dominuoja kiekvienais metais, sudarydami didžiausią visų nustatytų pažeidimų dalį. Jie atsiranda dėl netinkamos maisto ruošimo patalpų bei įrangos priežiūros, netinkamų sanitarinių sąlygų. Antroje vietoje pagal dažnumą nustatomi savikontrolės pažeidimai dėl netinkamai tvarkomos dokumentacijos, RVASVT sistemos nesilaikymo ir gerosios higienos praktikos taisyklių nesilaikymo. Savikontrolės pažeidimus lemia netinkamas darbuotojų informavimas ir paruošimas darbui maisto tvarkymo subjektuose.

2. Didmeninės prekybos vietose Valstybinės maisto kontrolės patikrų metu 2016 – 2018 metų duomenimis bendri higienos ir savikontrolės pažeidimai sudarė apie 70 proc. nuo visų aptiktų pažeidimų. Iš jų apie 40 proc. ir daugiau, kiekvienais vertinamais metais sudarė bendri higienos pažeidimai. Technologijų pažeidimų, didmeninės prekybos objektų patikrinimų metu nustatoma mažiausiai – iki 1 proc.

3. Mažmeninės prekybos vietose, vertinant pažeidimų skaičiaus pokyčius laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2017 m. nustatytas statistiškai reikšmingais savikontrolės, personalo higienos ir bendrų higienos pažeidimų skaičiaus augimas, bei produktų ir technologijų pažeidimų skaičiaus mažėjimas. 4. Bendri higienos pažeidimai turgavietėse yra nustatomi dažniausiai ir sudaro apie 30 proc. nuo visų fiksuotų pažeidimų. Šiuos pažeidimus lemia netvarkingai pildomi dokumentai, kryžminė tarša, netinkama įrangos priežiūra ir kt. Priešingai nei kituose prekybos subjektuose, turgavietėse nuo 15 iki 20 proc. kiekvienais metais sudaro atsekamumo ir ženklinimo pažeidimai.

34

REKOMENDACIJOS IR PASIŪLYMAI

1. Skatinti maisto produktų prekybos objektus vykdant prekybinę veiklą laikytis VMVT nustatytų maisto tvarkymo subjektams keliamų reikalavimų.

2. Organizuoti mokymus skirtus darbuotojams, dirbantiems maisto prekybos įmonėse, siekiant išvengti dažniausiai pasikartojančių bendrų higienos pažeidimų.

3. Parengti metodines rekomendacijas mažmeninės maisto prekybos įmonėms skirtas gerinti profesinius ir teorinius įgūdžius, siekiant sumažinti maisto saugos pažeidimų skaičių ir kontroliuoti maisto produktų saugą maisto produktų pardavimo vietose.

35

LITERTŪROS SĄRAŠAS

1. Valstybinio audito ataskaita. Maisto saugos užtikrinimas, 2014 m.

2. https://vmvt.lt/sites/default/files/2016-2018_strateginis_veiklos_planas.pdf (prieiga per internetą, žiūrėta 2019-03-27)

3. Yiannas F. Food Safety Culture– Creating a Behavior-Based Food Safety Management System, 2008

4. Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (Žin. 2000 Nr. 32-893).

5. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 nustatantis maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras

6. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl valstybinės kontrolės, kuri atliekama siekiat užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių.

7. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 2004 m. balandžio 29 d. dėl maisto produktų higienos.

8. http://www.fao.org/fao-who-codexalimentarius/en/ (prieiga per internetą, žiūrėta 2019-03-17)

9. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas (Žin. 2001, Nr. 64-2324;2004, Nr. 25-757, 2019, Nr. 12-1867).

10. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas (Žin. 2010-12-17, Nr. 148-7563) 11. Higienos norma HN 15:2005 „Maisto higiena“ (Žin. 2005-09-10, Nr. 110-4023)

12. Higienos norma HN 16:2011 „Medžiagos ir gaminiai, skirti liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Žin. 2011-05-07, Nr. 54-2620)

13. Higienos norma HN 26:2006 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“ (Žin. 2006-03-21, Nr. 31-1096)

14. Higienos norma HN 54:2008 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“ (Žin. 2008-09-23, Nr. 109-4175)

15. Europos parlamento ir tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 2011 m. spalio 25 d. dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams

16. Higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (Žin. 2003-02-05, Nr. 13-530)