LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJAVeterinarijos fakultetas
Augustas Janulevičius
Šunų babeziozės paplitimas ir kontrolė Lietuvoje
Prevalence and Control of Canine Babesiosis in Lithuania
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARNKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų babeziozės paplitimas ir kontrolė Lietuvoje“:
1. yra atliktas mano paties.
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui
Lekt. dr. Tomas Kupčinskas
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)
vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
Lekt. dr. Inga Stadalienė
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10 1.1. Babeziozė ... 101.2. Babezijų klasifikacija ir rūšys ... 10
1.3. Babeziozės sukėlėjo vystymosi ciklas ir perdavimas ... 11
1.4. Babeziozės vektoriai ir jų paplitimas ... 13
1.5. Sąlygos erkių plitimui... 15
1.6. Babeziozės patogenezė, klinikiniai požymiai ir komplikacijos ... 15
1.7. Diagnostika ... 16
1.8. Gydymas ... 17
1.9. Prevencija ir kontrolė... 18
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 19
2.1. Tyrimo organizavimas ... 19
2.2. Tyrimo apklausa ... 19
2.3. Tyrimo duomenų statistinė analizė ... 20
2.3.1. Tyrimo duomenų apdorojimas... 20
2.3.3. Populiacijos grupių palyginimas ... 20
2.3.4. Statistinis ryšys tarp kintamųjų ... 20
2.4. Tyrimo schema ... 21
3. TYRIMO REZULTATAI ... 22
3.1. Šunų babeziozės paplitimas Lietuvoje ... 22
3.5. Miškingumo įtaka babeziozės pasireiškimui ... 29
3.6. Vandens telkinių kiekio įtaka babeziozės paplitimui ... 30
3.7. Babeziozės atvejų pasireiškimas 2019-2020 metų žiemą ... 31
4. REZULTATŲ APTARIMAS... 33
IŠVADOS ... 35
PASIŪLYMAI/REKOMENDACIJOS ... 36
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 37
ŠUNŲ BABEZIOZĖS PAPLITIMAS IR KONTROLĖ LIETUVOJE Augustas Janulevičius
Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Babeziozė – tai vektorių platinama, piroplazmų sukeliama liga, paplitusi daugelyje pasaulio regionų, kuria serga žmonės, įvairių rūšių gyvūnai, o tarp jų ir šunys. Ją anksti aptikus ir diagnozavus galima išgydyti, tačiau liga neretai palieka negrįžtamus pokyčius organizme, sukelia komplikacijas ir gali pasibaigti mirtimi.
Tyrimo tikslas – ištirti šunų babeziozės paplitimą ir kontrolę Lietuvoje, kas ankščiau taip plačiai tirta nebuvo. Atliktas retrospektyvus tyrimas - apklausa apie 2019 metais diagnozuotus babeziozės atvejus šunims veterinarijos klinikose Lietuvoje. Apklausą sudarė 7 klausimai, elektroninę jos formą atsakė 28 respondentai, 170 buvo apklausti telefonu, iš kurių 122 pateikė atsakymus. Iš viso į apklausos klausimus atsakymus pateikė 150 Lietuvos smulkiųjų gyvūnų gydymo įstaigų, išsidėsčiusių dešimtyje Lietuvos regionų. Išanalizavus atsakymus nustatytas 1,18 proc. babeziozės paplitimas Lietuvos šunų populiacijoje. Šis dydis tarp skirtingų apskričių svyruoja nuo 0,34 proc. Telšių apskrityje iki 1,64 proc. Klaipėdos apskrityje.
Babeziozės kontrolė Lietuvoje atliekama naudojant prevencines priemones – tabletes, užlašinamuosius tirpalus bei antkaklius, turinčius veikliųjų medžiagų, veikiančių prieš ektoparazitus. Tačiau tyrimas parodė, kad 71,84 proc. sirgusiųjų priemonių nenaudojo arba naudojo netinkamai. Taip pat nustatyta, kad populiariausia naudojama prevencinių priemonių grupė Lietuvoje yra tabletės (45,33 proc.).
Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos apskričių miškingumas, vandens telkinių kiekis ir naudojamų prevencinių priemonių rūšis neturi statistiškai reikšmingos įtakos ligos pasireiškimui. Tačiau įrodyta, kad metų laiko įtaka yra statistiškai reikšminga babeziozės pasireiškimui Lietuvos šunų populiacijoje.
PREVALENCE AND CONTROL OF CANINE BABESIOSIS IN LITHUANIA
Augustas Janulevičius Master‘s Thesis
SUMMARY
Babesiosis is a vector-borne, pyroplasmic disease that is prevalent in many regions of the world, affecting humans, various species of animals, including dogs. It can be cured by early detection and diagnosis, but the disease often leaves irreversible changes in the body, causes complications and can be fatal.
The aim of the study: to investigate the prevalence and control of canine babesiosis in Lithuania, which has not been studied so extensively before. A retrospective study was conducted - a survey on cases of babesiosis diagnosed in 2019 in dogs in veterinary clinics in Lithuania. The survey consisted of 7 questions, its electronic form was answered by 28 respondents, 170 were interviewed by telephone, of which 122 provided answers. A total of 150 Lithuanian small animal treatment institutions located in ten regions of Lithuania provided answers to the survey questions. After analyzing the answers, the prevalence of babesiosis in the Lithuanian dog population was 1.18%. This size varies among different counties from 0.34% in Telšiai county up to 1.64% in Klaipeda county.
Babesiosis control in Lithuania is performed using preventive measures – chewable tablets, spot-on solutions and collars containing active substances that act against ectoparasites. However, the study showed that 71.84% patients do not used or misused measures. It was also found that the most popular group of preventive measures used in Lithuania was chewable tablets (45.33%).
The study revealed that the forest cover of Lithuanian counties, amount of water bodies and the type of preventive measures used do not have a statistically significant effect on the occurrence of the disease. However, it showed that the time of the year effect is statistically significant for the occurrence of babesiosis in the Lithuanian dog population.
SANTRUMPOS
PGR – polimerazės grandininė reakcijamg – miligramai
kg – kilogramai
mm – milimetrai
cm – centimetrai
μm – mikrometrai
ĮVADAS
Šunų babeziozė yra plačiai pasaulyje paplitusi pirmuonių sukeliama liga. Pirmuonis patekęs į šuns organizmą dauginasi eritrocituose ir besidaugindamas juos naikina taip sukeldamas hemolizinę anemiją, kuri yra pagrindinis ir dažniausiai pasireiškiantis babeziozės simptomas. Be anemijos taip pat gali pasireikšti trombocitopenija, letargija, karščiavimas, pigmenturija (1). Pirmuonis į šuns organizmą retesniais atvejais gali patekti: transplacentiniu būdu, sergantis šuo gali perduoti pirmuonį įkąsdamas sveikam, taip pat perpilant kraują, tačiau tai tik pavieniai literatūroje aprašyti atvejai (2–4). Pagrindinis pirmuonio tarpinis šeimininkas ir pagrindinis vektorius pirmuonio perdavime yra erkės. Įvairių rūšių erkės yra prisitaikiusios prie skirtingų klimato zonų ir jų arealai skiriasi. Taip pat skirtingų rūšių erkės perneša skirtingų rūšių pirmuonis. Europoje šunų babeziozės plitimui reikšmingiausios Dermacentor reticulatus ir Rhipicephalus sanguineus erkės, kurios perneša B. vogeli, B. gibsoni ir B. canis pirmuonis (5,6).
Paskutiniais dešimtmečiais erkių populiacija Europoje didėja ir užima naujus arealus, o kartu su erkių populiacija plečiasi ir Babesia spp. pirmuonių populiacija. Dėl šiltėjančio klimato, besikeičiančios vidutinės oro temperatūros, šiaurinė ir Šiaurės Rytų Europos dalis tampa vis labiau užkrėsta pirmuonimis ir babeziozė tampa endeminė liga daugumoje šių regionų šalių, o tarp jų ir Lietuvoje (5,7).
Dėl babeziozės plitimo naujuose plotuose, aktualesnis tampa ir prevencinių priemonių naudojimas, saugantis nuo ektoparazitų ir kartu nuo jų pernešamų ligų. Pagrindinėmis apsaugos priemonėmis aprašomos: užlašinamieji tirpalai, akaricidinėmis medžiagomis impregnuoti antkakliai, tabletės. Taip pat yra aprašomi ir skiepai, tačiau jie vertinami dviprasmiškai dėl trumpo veikimo laiko, dažno revakcinavimo ir sąlyginai aukštos kainos (7).
Daugelyje šalių yra ištirtas babeziozės paplitimas ir nustatytos babeziozės endeminės zonos. Dar 2014 metais skelbtas retrospektyvus tyrimas, kuriame buvo apklaustos 7 vakarų Europos šalių: Ispanijos, Prancūzijos, Belgijos, Liuksemburgo, Olandijos, Vokietijos ir Austrijos veterinarijos klinikos apie diagnozuotus babeziozių atvejus ir sudarytas žemėlapis su atskirų regionų ir šalių paplitimais (8). 2016 metais publikuotas straipsnis apžvelgė skirtingų babezijų rūšių paplitimus skirtingose Europos šalyse ir sudarė rūšių pasiskirstymo Europoje žemėlapį (7). Visi šie tyrimai padeda sekti besikeičiančią situaciją Europoje. Lietuvoje 2014 m. atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta babezijų rūšis, paplitusi tarp sergančiųjų babezioze, tačiau duomenų apie šunų babeziozės paplitimą Lietuvos teritorijoje ir pasiskirstymą tarp regionų nėra (9).
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti šunų babeziozės paplitimą Lietuvoje.
2. Išanalizuoti šunų babeziozės atvejų pasiskirstymą tarp Lietuvos apskričių.
3. Išanalizuoti prevencinių priemonių nuo ektoparazitų naudojimo ypatumus Lietuvoje. 4. Nustatyti metų laiko, miškingumo, vandens telkinių kiekis, prevencinių priemonių
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Babeziozė
Babeziozė (sinonimas piroplazmozė) yra vektorių pernešama, piroplazmų būriui priskiriamų Babesia genties pirmuonių sukeliama zoonotinė liga. Šie kraujasiurbių erkių platinami pirmuonys yra vieni labiausiai paplitusių kraujo parazitų pasaulyje, todėl turi didelę medicininę ir veterinarinę reikšmę (10–12). Babesia spp. pirmuonys yra antri dažniausiai randami žinduolių kraujo parazitai po tripanosomų (13). Pirmą kartą šie parazitai buvo aptikti vėlyvame 19 a., kuomet rumunų fizikas, bakteriologas, akademikas ir profesorius Viktoras Babesas 1888 m. aprašė intraeritrocitinius mikroorganizmus, atrastus galvijų kraujyje. Vėliau panašius mikroorganizmus aprašė radęs avių raudonuosiuose kraujo kūneliuose. 1893 m. šie parazitai buvo pavadinti Babesia bovis ir Babesia ovis juos atradusio mokslininko garbei. 1895 m. Italijoje buvo pirmą kartą aprašyta Babesia spp. infekcija šunims (7,12,14).
Erkių pernešamų ligų pastaraisiais metais diagnozuojama vis daugiau. Tam įtakos turi žmonių ir naminių gyvūnų padidėjęs sąlytis su laukine aplinka ir vektoriais, padidėjęs mokslo bendruomenės, gydytojų, visuomenės informavimo priemonių, žinių kiekis apie ligos pavojingumą, taip pat atsirado geresnės diagnostikos priemonės, kurios suteikia galimybę tiksliau diagnozuoti erkių pernešamas ligas. Prie susirgimų kiekio didėjimo ženkliai prisideda globalinis atšilimas. Babeziozė paplitusi visame pasaulyje ir yra fiksuojami įvairiausių gyvūnų rūšių užsikrėtimai skirtingais Babesia spp. padermės pirmuonimis. Šia liga serga galvijai, smulkieji atrajotojai, arkliai, kiaulės, šunys ir katės, taip pat fiksuojama ir laukinės faunos užsikrėtimų tarp vilkų, lapių ir daugelio kitų mėsėdžių. Šaltiniuose rašoma, kad ligai imlūs yra šiltakraujai stuburiniai gyvūnai, nuo didžiausių ir plėšriausių laukinės faunos atstovų iki pat graužikų, tai pat žmonės (7,12,13,15).
1.2. Babezijų klasifikacija ir rūšys
Nuo pirmųjų atrastų babezijų iki šių dienų yra identifikuota daugiau nei 100 skirtingų babezijų rūšių. Šunų babeziozę sukeliantys pirmuonys skirstomi į didžiąsias ir mažąsias babezijas. Didžiosioms priskiriama Babesia canis, Babesia vogeli ir Babesia rossi (Europoje paplitusios Babesia canis ir Babesia vogeli, o Babesia rossi daugiausiai paplitusi Šiaurės Afrikoje). Mažosioms priskiriama išimtinai tik Ispanijoje ir Portugalijoje fiksuota Babesia microti-like babezijų rūšis ir Babesia gibsoni, paplitusi visame pasaulyje (1 lentelė) (7,14,16,18,19).
1 lentelė. Babezijų rūšys pagal grupes
GRUPĖ RŪŠIS Didžiosios babezijos (2,5-5μm) B. Canis B. Rossi B. vogelis Mažosios babezijos (iki 2,5μm) B. gibsoni
B. microti-like (Theileria annae)
1.3. Babeziozės sukėlėjo vystymosi ciklas ir perdavimas
Babezijos vystymosi ciklas įtraukia tarpinius šeimininkus – kraujasiurbius nariuotakojus ir galutinius šeimininkus – žinduolius. Pirmuonys dauginasi dviem būdais – nelytiniu būdu šeimininko (žinduolio) organizme ir lytiniu būdu tarpinio šeimininko (kraujasiurbio nariuotakojo – erkės) organizme (1 pav.) (6,16,19,21).
Kai neužkrėsta erkė maitinasi užkrėsto gyvūno krauju, su juo į erkės žarnyną patenka ir pregametocitai, kurie erkės žarnyne diferencijuoja į moteriškąsias ir vyriškąsias lytines ląsteles, kurios susiliejusios suformuoja zigotą. Zigotose mejozės dalijimosi būdu formuojasi haploidinės kinetės, kurios dauginasi ir suformuoja sporogonijas, kurios jau erkės organizme patenka į hemolimfą ir užkrečia įvairius erkės vidaus organus. Seilių liaukose įvyksta paskutinis vystymosi ciklas, kuriame sporogonijos diferencijuojasi į sporozoitus ir šie su seilėmis perduodami naujam šeimininkui pradėjus maitinimąsi krauju. Iš zigotų susiformavusioms sporogonijoms patekus į kiaušides vyksta transovarinis pirmuonio perdavimas palikuonims (6,13,21).
1 pav. Babezijų vystymosi ciklas (21)
Kitas tyrimas įrodė, kad šunų pjautynėse dalyvavę šunys (tyrime pitbulių veislės šunys) neturėjo kontakto su babeziozę pernešančiais vektoriais, tačiau atlikus laboratorinius tyrimus aptikta pirmuonio B. gibsoni invazija. Padaryta išvada, kad užsikrėtimas galimas per žaizdas ir užkrėsto gyvūno seiles ar kraują (4).
1.4. Babeziozės vektoriai ir jų paplitimas
Babeziozės plitimas neįmanomas be pernešėjų (vektorių) pagalbos. Babeziozę sukeliančius pirmuonis perneša įvairiausių rūšių erkės, kurios priskiriamos nariuotakojų būriui. Erkės turi keturias poras kojų, jų plokščias kūnas sudarytas iš dviejų dalių – pilvelio ir krūtingalvės. Kraujo neprisisiurbusi erkė yra iki 7mm dydžio, o prisimaitinusi gali siekti ir 1,5cm dydį. Kraujasiurbių erkių šeimai priklauso begalė erkių rūšių, tačiau babeziozei Europoje aktualiausios Ixodex ir Dermacentor genčių erkės (6).
2 pav. Dermacentori reticulatus paplitimas Europoje 2019 m. 7 mėn. duomenimis (26)
1.5. Sąlygos erkių plitimui
Babeziozės paplitimas ir pasiskirstymas yra tiesiogiai priklausomi nuo vektorių paplitimo ir pasiskirstymo, todėl fiksuojamų babeziozės atvejų gausėjimas tiesiogiai proporcingas erkių skaičiaus gausėjimui. Šaltiniuose aprašoma, kad erkės daugiausiai paplitusios aukštose žolėse, pamiškėse, miškuose, krūmynuose, taip pat erkių populiacija didesnė ten, kur yra didesnis drėgmės lygis. Erkės išlieka aktyvios, kai vidutinė oro temperatūra būna 5°C šilumos ir daugiau (28).
Faktoriai, nulemiantys erkių populiacijos didėjimą, pasiskirstymą ir išgyvenamumą, yra labai įvairūs ir gali būti tiek biotiniai, tiek abiotiniai. Daugumoje šaltinių minima pagrindinė erkių arealo didėjimo priežastis – klimato kaita ir didėjanti vidutinė oro temperatūra, kuri padidina erkių aktyvumo laikotarpį, taip pat šiltesni orai padeda išgyventi erkių neparazitinį (šaltąjį) metų laikotarpį (28–30). Per paskutinius 20 metų Europoje fiksuoti 19 iš karščiausių metų nuo 1850 m., o per paskutinius 7 metus fiksuoti 5 rekordiškai karščiausi metai Europos istorijoje. Taip pat šaltiniuose minima, kad Europos regiono metinė temperatūra augo sparčiausiai visame pasaulyje (31). Dėl šiltėjančio Europos klimato vis daugiau plotų Europoje yra palankūs erkėms daugintis, o kartu su erkėmis proporcingai didėja ir Babesia spp. pirmuonių kolonizacija. Besiplečiantis erkių arealas užima vis daugiau naujų plotų Rytų ir Šiaurės Rytų Europoje, o tai aktualu ir erkių epidemiologinei situacijai Lietuvoje (30).
Prie erkių ir kartu Babesia spp. pirmuonių populiacijos augimo prisideda ir kiti veiksniai. Tarpinių šeimininkų migracija yra vienas iš tokių. Dėl kintančio klimato sąlygų kito ir gyvūnų migracijos ypatumai, dėl ko padaugėjo babeziozės pirmuonio invazijų į naujas, ankščiau laikytas saugiomis, dabar jau endemines teritorijas (28,30).
individualios reakcijos į patogeną. Moksliniuose straipsniuose aprašoma, kad dauguma simptomų yra sukeliami pirminių priežasčių – hemolizinės anemijos, audinių hipoksijos ir stipraus sisteminio uždegiminio atsako, sukeliančio daugelio organų sutrikimus. Tyrimais įrodyta, kad nuo individualių organizmo savybių priklauso organizmo reakcijos jautrumas į atsiradusį patogeną, dėl to, daugiau ar mažiau, kiekvienas babeziozės atvejis gali turėti skirtingą klinikinę išraišką, tačiau pagrindinė ašis – hemolizinė anemija ir jos sukelta hemoglobinemija, hemoglobinurija, bilirubinemija ar bilirubinurija pasireiškia visuomet (17,32).
Moksliniuose straipsniuose teigiama, kad pagrindiniai klinikiniai simptomai esant Babesia canis invazijai šuns organizme yra dehidratacija, letargija, anoreksija, karščiavimas. Kaip ir anemija, taip ir trombocitopenija aprašoma kaip 100 proc. pasireiškiantis pokytis. Taip pat aprašyta, kad atliekant užkrėstų šunų šlapimo tyrimą fiksuojama hemoglobinurija. Babesia gibsoni pirmuonio invazija organizme sukelia karščiavimą, letargiją, apatiškumą. Taip pat pasireiškia pokyčiai blužnyje, kraujotakos sistemoje ir kituose organuose – regeneracinė anemija, trombocitopenija, splenomegalija, hepatomegalija. Babesia vogeli sukelia tik lengvus ir rečiau vidutinio sunkumo klinikinius simptomus, kurie dažniausiai lydi gretutinius susirgimus ir imunosupresines būsenas, taip pat fiksuojama didesnė ar mažesnė anemija ir trombocitopenija. Šaltiniuose aprašoma, kad dažniau serga šunys, kuriems buvo pašalinta blužnis. Babeziozei, sukeltai Babesia rossi pimuonio, aprašomi visoms babezijų rūšims būdingi simptomai: karščiavimas, letargija, apatija, dehidratacija, vangumas, anemija, trombocitopenija (6,7,15,17,32).
Visų babezijų rūšių sukeliamai ligai aprašomos dvi ligos formos – nekomplikuota, kuomet nepasireiškia ūmūs vidaus organų sutrikimai ir komplikuota, kuomet hipoksijos metu sutrinka atskirų organų ir jų sistemų veikla. Pasireiškiant komplikuotai babeziozės formai, nepriklausomai nuo sukėlėjo, šaltiniuose aprašomos panašios komplikacijos – fiksuojamas ūminis inkstų nepakankamumas, gelta, hipotenzija, ūminis kvėpavimo distreso sindromas, pankreatitas, ascitas, plaučių edema ir kiti vidaus organų sutrikimai, kurie dažniausiai pasireiškia dėl hipoksijos, individualių organizmo reakcijų į patogeną ir esamų gretutinių ligų kombinacijos (6,7,17,32).
1.7. Diagnostika
Morfologinis kraujo tyrimas ir kraujo tepinėlio mikroskopinis tyrimas yra dažniausiai praktikoje naudojamos priemonės Babesia invazijai nustatyti. Taikant šiuos metodus galima patvirtinti Babesia spp. buvimą kraujyje, tačiau negalima diferencijuoti babezijų rūšies. Norint nustatyti tikslią pirmuonių rūšį reikia PGR (polimerazės grandininės reakcijos) nustatymo ir serologinių tyrimų, bet veterinarinėje praktikoje dažniausiai apsiribojama Babesia spp. nustatymu kraujo tepinėlyje ir nėra bandoma išskirti pirmuonio rūšies, nes tikslesnio nustatymo kaštai dideli, o teritorinis rūšių paplitimas yra mažas (6,14,24,32).
Visų dydžių Babesia pirmuonims kraujyje aptikti populiariausias ir seniausiai naudojamas metodas – dažyto kraujo tepinėlio mikroskopavimas. Šis metodas yra pigus ir visiškai pasiteisina, kai yra didelio ar vidutinio laipsnio užsikrėtimas, tačiau mažiau patikimas, kai yra besimptomė babeziozės forma (nors parazitų skaičius kraujyje ne visuomet koreliuoja su simptomų sunkumu), mažas babezijų kiekis kraujyje ar kraujas paimtas pačioje užsikrėtimo pradžioje. Dėl mažo parazitų kiekio kraujyje mikroskopuojant kraujo tepinėlį sunku nustatyti Babesia, todėl nesant aiškiems simptomams ir esant mažai parazitemijai yra rekomenduojami tikslesni tyrimai. Norint kuo tiksliau nustatyti Babesia pirmuonis kraujo tepinėlyje, mėginys turi būti šviežias ir paimtas iš periferinės kraujotakos – dažniausiai ausies kaušelio, nago gyvuonies (6,14,24,32).
Jautresnis naudojamas diagnostinis metodas yra polimerazės grandininė reakcija (PGR). Šis tyrimas tinkamas esant mažam pirmuonių skaičiui kraujyje. Babesia pirmuonims nustatyti yra sukurta ir naudojama realaus laiko polimerazės grandininė reakcija. Restrikcijos fragmentų ilgio polimorfizmas naudojamas babezijų rūšims nustatyti. Šis metodas jautrus ir naudingas, tačiau yra brangus ir jį atlieka tik aukštus kokybės standartus atitinkančios laboratorijos, todėl retai taikomas kasdieninėje klinikinės veterinarijos praktikoje (6,14,24,32).
Serologiniai tyrimai gali būti naudojami su babezijų antigenais reaguojančių antikūnų aptikimui. Šis tyrimas, kaip ir PGR, yra jautrus, tačiau parodo ne tik esamą, bet ir buvusį susirgimą (6,14,24,32).
1.8. Gydymas
Remiantis moksliniais straipsniais, nustačius šunų užsikrėtimą didžiosiomis babezijomis (B. canis, B. rosi, B. vogeli) gydymui skiriamas imidokarbo dipropionatas. Nurodoma šios veikliosios medžiagos preparatą aplikuoti po oda ar į raumenį naudojant 5-6,6 mg dozę 1 kg kūno svorio. Tokios pačios dozės injekcija yra kartojama po 14 dienų. Taip pat didžiosioms babezijų invazijoms šunų organizme gydyti aprašomas ir diminazeno aceturato naudojimas. Šios veikliosios medžiagos preparato užtenka vienkartinės injekcijos 3-5mg dozės vienam kilogramui kūno svorio (6,14,32).
Mažosios babezijos su tam tikromis išimtimis yra atsparios didžiųjų babezijų gydymui skiriamiems imidokarbo dipropionatui ir diminazeno acetatui, todėl derėtų rinktis kitą gydymo schemą. Šaltiniuose aprašomas mažosios babezijos parazitemijos gydymas naudojant antimaliarinio atovakvono ir makrolido azitromicino kombinaciją. Nurodoma 13,5mg avotokvono dozė vienam kilogramui kūno svorio vaistą suduodant oraliai kas 8 valandas ir vartojant kartu su riebiu maistu. Taip pat minima, kad avotokvono preparatai gali būti naudojami kombinuojant su azitromicino 10mg doze vienam kilogramui kūno svorio vaistą suduodant oraliai 10 dienų iš eilės (6,14,32).
1.9. Prevencija ir kontrolė
Pirmuonių sukeliamos babeziozės prevencijai yra svarbu, kad taikomos prevencinės priemonės yra orientuotos ne į pirmuonis, o į apsisaugojimą nuo babezijų vektorių – erkių. Prevencijai naudojami skirtingi akaricidiniai preparatai su įvairiomis veikliosiomis medžiagomis ir jų deriniais, kurių naudojimo esmė yra sumažinti erkių įsisiurbimo tikimybę ir tuo pačiu pirmuonio perdavimą erkei besimaitinant krauju. Dažniausiai apsisaugojimui nuo erkių naudojamuose preparatuose yra fluralanero, amitrazo, fipronilo, permetrino, imidakloprido, flumetrino, moksidektino (33).
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimui reikalingi duomenys buvo renkami nuo 2020 metų sausio iki 2020 metų liepos mėnesio iš visų smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikų, išsidėsčiusių dešimtyje Lietuvos apskričių ir apie kurias internete yra randama viešai prieinama kontaktinė ir veiklos deklaravimo informacija.
Iš 798 juridinių asmenų, registruotų kaip vykdančius veterinarinę veiklą, buvo atrinkti 198 juridiniai asmenys – visi, kurie internete viešai teikia savo informaciją ir deklaruoja vykdomą veterinarinę veiklą, specializuotą smulkių gyvūnų gydyme. Visi respondentai buvo sugrupuoti į 10 grupių pagal Lietuvos apskričių teritorijas – Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Utenos, Vilniaus, Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Kauno. Apklausus 198 respondentus atsakymai surinkti iš 150 juridinių asmenų (smulkiųjų gyvūnų gydymo įstaigų).
2.2. Tyrimo apklausa
Telefonu apklaustos visos 198 gydymo įstaigos, 48 iš jų atsisakė pateikti atsakymus. Iš 150 atsakiusių 122 atsakymus pateikė pokalbio metu, likę 28 pateikė atsakymus elektroninės apklausos būdu. Apklausą sudarė 7 trumpi ir aiškūs klausimai, į kuriuos atsakymai buvo informatyvūs nagrinėjamos temos medžiagai. Apklausos klausimynas pateiktas priede (1 priedas).
2.3. Tyrimo duomenų statistinė analizė
Atliekant skaičiavimus buvo remiamasi šaltiniu, pagal kurį Lietuvos šunų populiacijos dydis laikytas 550000 individų (38). Šunų populiacijos pasiskirstymas tarp Lietuvos apskričių buvo išskaičiuotas pagal gyventojų pasiskirstymo tendencijas Lietuvos teritorijoje šunis traktuojant kaip gyvūnus-augintinius, laikant, kad šunų skaičiaus pasiskirstymas vienam gyventojui yra vienodas visoje Lietuvoje.
2.3.1. Tyrimo duomenų apdorojimas
Tyrimo duomenų statistinė analizė buvo atlikta naudojant statistikos paketą SPSS, 24.0 versija. Darbe naudota aprašomoji statistika – statistinių duomenų skaitinis bei grafinis pateikimo metodas. Atsakymai ir duomenys buvo vedami ir apdorojami MS Excel (2010) programoje, kurioje buvo atliekami šie veiksmai: surinkti duomenys susumuoti, išskirstyti atskiromis apskritimis, vedami vidurkiai apvalinant šimtų ribose, taip pat apskaičiuojamas atskirų Lietuvos apskričių ir bendrai visos Lietuvos babeziozės paplitimas, sudaromas grafinis duomenų atvaizdavimas lentelėmis, diagramomis.
Atliekant detalią statistinę analizę buvo naudojamas Kolmogorovo – Smirnovo testas kintamųjų normalumui patikrinti. Pagal testus normalumo prielaida kintamiesiems nebuvo tenkinama, todėl pasirinkta darbe naudoti neparametrinius testus.
2.3.2. Aprašomoji statistika
Norint pateikti respondentų atsakymų pasiskirstymus buvo panaudotos dažnių lentelės ir procentinės analizės. Klausimyne naudotiems klausimams buvo pasitelkti dažniai ir procentai. Iš duomenų charakteristikos panaudotas aritmetinis vidurkis (m) bei standartinis nuokrypis (SD) - m±SD.
2.3.3. Populiacijos grupių palyginimas
Dvi populiacijos grupes palyginti buvo naudojamas Mano-Vitnio (Mann-Whitney) testas, o ieškant nominalių kintamųjų pasiskirstymo skirtumams tarp populiacijos grupių - χ² („chi“ kvadrato) kriterijus.
2.3.4. Statistinis ryšys tarp kintamųjų
2.4. Tyrimo schema
Atlikta statistinė duomenų analizė
Juridiniai asmenys, vykdantys veterinarinę veiklą
(n = 789)
Juridiniai asmenys, vykdantys veterinarinę veiklą - smulkiųjų gyvūnų gydymas
(n = 198)
Juridiniai asmenys, vykdantys veterinarinę veiklą - stambiųjų gyvūnų gydymas,
vaistinės, kita veikla (n = 591)
Atlikta apklausa (n = 198)
Nepateikė atsakymų (n = 48)
3. TYRIMO REZULTATAI
Buvo apklaustos 198 (100 proc.) smulkiųjų gyvūnų klinikos Lietuvoje, atsakymus pateikė ir duomenys buvo surinkti iš 150 (75,76 proc.) klinikų. Visų respondentų pasiskirstymas tarp miestų pavaizduotas diagramoje (5 pav.). Didžiausia dalis respondentų atsakymus pateikė Utenos (100 proc.), Alytaus ir Telšių (po 85,71 proc.) apskrityse, mažiausiai – Kauno (70,49 proc.) ir Klaipėdos (75 proc.) apskrityse (5pav.).
5 pav. Respondentų pasiskirstymas tarp Lietuvos apskričių
3.1. Šunų babeziozės paplitimas Lietuvoje
Vertinant gautus respondentų atsakymus į klausimą ,,kiek bent vienu diagnostiniu metodu patvirtintų babeziozės atvejų fiksuota gydymo įstaigoje per kalendorinius 2019 metus“ buvo apskaičiuotas ir nustatytas bendras babeziozės atvejų skaičius visai šunų populiacijai – babeziozės paplitimas Lietuvoje. Sudėjus ir apskaičiavus visus duomenis buvo nustatytas 1,18 proc. pirmuonių sukeltos babeziozės paplitimas Lietuvos teritorijoje (6 pav.).
18 11 7 3 45 6 6 5 6 43 6 3 2 14 1 2 1 1 18 0 10 20 30 40 50 60 70 K lini kų ska ič ius ( vn t. )
6 pav. paplitimas Lietuvoje (pažymėta raudonai)
3.2. Šunų babeziozės atvejų pasiskirstymas tarp Lietuvos apskričių
Apskaičiavus ir įvertinus respondentų atsakymus į klausimą ,,kiek bent vienu diagnostiniu metodu patvirtintų babeziozės atvejų fiksuota gydymo įstaigoje per kalendorinius 2019 metus“ buvo apskaičiuotas babeziozės atvejų pasiskirstymas tarp skirtingų Lietuvos apskričių. Nustatyta, kad babeziozės paplitimas tarp apskričių svyruoja nuo 0,34 proc. iki 1,64 proc. Didžiausias pirmuonių sukeliamos babeziozės paplitimas šunų populiacijoje 2019 metais buvo Klaipėdos 1,64 proc. (sirgo 1008 iš 61616), Vilniaus 1,58 proc. (sirgo 2463 iš 156338) ir Kauno 1,45 proc. (sirgo 1581 iš 109340) apskrityse. Mažiausias babeziozės atvejų skaičius šunų populiacijoje buvo Telšių 0,34 proc. (sirgo 90 iš 26741), Utenos 0,38 proc. (sirgo 98 iš 25905) ir Marijampolės 0,5 proc. (sirgo 140 iš 28215) apskrityse (7 pav.).7 pav. Babeziozės paplitimas skirtingų Lietuvos apskričių šunų populiacijose
3.3. Metų laiko įtaka babeziozės pasireiškimui
8 pav. Atvejų pasireiškimas skirtingu metų laiku
Išanalizavus respondentų pateiktus atsakymus apie mėnesius, kada babeziozės pacientų skirtingų apskričių gydymo įstaigose sulaukiama daugiausiai, buvo nustatyta, kad visose apskrityse mėnesiai, kada atvejų diagnozuojama daugiausiai, buvo beveik tie patys. Daugiausiai erkių pernešama babezioze sergančių pacientų sulaukiama balandžio, spalio ir kovo mėnesiais, kuriuos atitinkamai įvardino 130, 116 ir 107 respondentai. Tarp mėnesių, kuomet babeziozė pacientams diagnozuojama daugiausiai, mažiausiai kartų paminėti liepos, vasario ir birželio mėnesiai, juos paminėjo 2, 15 ir 17 respondentų. Nei vienoje gydymo įstaigoje gruodžio ir sausio mėnesiai nebuvo paminėti kaip mėnesiai, kuomet babeziozės pacientų sulaukiama daugiausiai (9 pav.).
3.4. Prevencinių priemonių naudojimo ypatumai Lietuvoje
150 gydymo įstaigų atsakymuose apie babezioze sergantiems pacientams naudotas prevencines priemones apsaugai nuo ektoparazitų stebima tendencija, kad visose Lietuvos apskrityse 50 proc. ir daugiau šunų susirgimų atvejų nebuvo naudotos arba buvo netinkamai naudotos apsaugos priemones nuo ektoparazitų. Mažiausia dalis sirgusių šunų, kuriems buvo nenaudojamos ar netinkamai naudojamos apsaugos priemonės nuo ektoparazitų, buvo nustatyta Panevėžio (50,91 proc.), Šiaulių (52,86 proc.) ir Klaipėdos (58,89 proc.) apskrityse. Respondentų atsakymai parodė, kad net pusėje Lietuvos apskričių (Utenos, Alytaus, Tauragės, Telšių ir Kauno) iš sirgusių šunų 75 proc. ir daugiau nebuvo naudotos ar netinkamai naudotos apsaugos nuo ektoparazitų priemonės. Didžiausia dalis sirgusių, kurie nesinaudojo arba netinkamai naudojo prevencines priemones nuo ektoparazitų, buvo Telšių (93,33 proc.), Tauragės (86 proc.) ir Utenos (80 proc.) apskrityse. Nustatyta, kad Lietuvoje 2019 metais iš babezioze sirgusių šunų net 71,84 proc. nebuvo tinkamai saugomi arba iš viso nebuvo saugomi nuo ektoparazitų naudojant prevencines priemones (10 pav.).
10 pav. Sirgusiųjų dalis apskrityse, kurie nesinaudojo prevencinėmis priemonėmis.
Visiems respondentams buvo užduodamas klausimas ,,kokia yra populiariausia naudojama prevencinių priemonių grupė jūsų įstaigos pacientų tarpe“. Respondentų atsakymuose buvo įvardinti 4 atsakymo variantai – antkakliai, tabletės, lašiukai ir nežinoma/neįvardinta/visos vienodai. Susisteminus atsakymus į šį klausimą buvo nustatyta populiariausių naudojamų prevencinių priemonių nuo ektoparazitų grupė kiekvienoje apskrityje (2 lentelė).
2 lentelė. Populiariausių apsaugos priemonių nuo ektoparazitų grupių pasiskirstymas tarp apskričių
Tabletės Lašiukai Antkaklis Nenurodė Klaipėda Panevėžys Šiauliai Utena Vilnius Alytus Marijampolė Tauragė Telšiai Kaunas
11 pav. Populiariausių prevencinių priemonių grupės
12 pav. Respondentų atsakymų apie populiariausią naudojamą prevencinę priemonę gydymo
įstaigoje variacija
Gydymo įstaigų buvo paprašyta nurodyti dažniausias klaidas, kurias daro gyvūnų augintinių šeimininkai naudojant apsaugos priemones nuo ektoparazitų. Diagramoje (13 pav.) yra nurodomi dažniausiai minėti respondentų atsakymai. Kaip dažniausios klaidos buvo nurodoma: netinkamai aplikuojamos užlašinamosios priemonės - 34 proc. (n = 51), iš viso nenaudojamas prevencines priemones įvardino 24 proc. (n = 36) ir, taip pat 18 proc. (n = 27) respondentų minėjo klaidą, kad nesilaikoma anotacijoje nurodomo veikimo laiko ir priemonės pakartotinai nesuduodamos laiku. 16 proc. (n = 24) apklaustųjų kaip klaidą paminėjo, kad gyvūnų šeimininkai nenaudoja priemonių žiemą ir pavasarį, nenaudoja priemonių laiku.
2 6 2 0 0 1 2 3 4 5 6 7
Antkaklis Tabletės Lašiukai Nenurodė
A ps kr ič ių ska ič ius
Prevencinių priemonių grupės
23 68 41 18 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Antkakliai Tabletės Lašiukai Nenurodė
R es po nde nt ų ska ič ius
13 pav. Respondentų įvardintos dažniausios prevencinių priemonių naudojimo klaidos Atlikus skaičiavimus SPSS programa ir įvertinus gautus rezultatus galima teigti, kad skirtingų profilaktinių priemonių dažnesnis naudojimas atskirose apskrityse bendram Lietuvos ir atskirų teritorinių vienetų babeziozės paplitimui statistiškai reikšmingos įtakos nedaro (p>0,05). Taip pat nerasta statistiškai reikšminga koreliacija tarp atskirų apskričių, kuriose skirtingų naudojamų prevencijos priemonių dažnumas skiriasi (p>0,05).
3.5. Miškingumo įtaka babeziozės pasireiškimui
Lietuvos miškų ūkio statistika nurodo bendrą Lietuvos teritorijos miškingumą ir atskirų apskričių teritorijų dalis, kurias sudaro miškai (39). Naudojant šiuos duomenis buvo analizuojama erkių pernešamos babeziozės paplitimo atskiruose teritoriniuose vienetuose koreliacija su miškų kiekiu teritoriniuose vienetuose. Apdorojus duomenis SPSS programoje ir pritaikius skirtingus skaičiavimo modelius buvo ištirta, kad miškingų teritorijų kiekis skirtingose apskrityse turi silpną ryšį (nuo 0,2 iki 0,5) su babeziozės paplitimu apskričių teritoriniuose vienetuose. Statistinė analizė
3 15 18 24 27 36 51 0 10 20 30 40 50 60
Nesilaikoma anotacijoje nurodyto svorio diapazono.
Neužveržiamas antkaklis Naudojamos abejotino veiksmingumo
priemonės
Priemonių nenaudojimas žiemą ir per vėlai aplikuojamos pavasarį
Nesilaikoma priemonių veikimo terminų pakartotiniam aplikavimui
Iš viso nenaudojamos prevencinės priemonės Galimai netinkamai aplikuojamos
užlašinamosios priemonės
14 pav. Apskrities ploto dalį sudarantys miškai
(*Babeziozės paplitimas apskrities šunų populiacijoje)
3.6. Vandens telkinių kiekio įtaka babeziozės paplitimui
15 pav. Lietuvos vandens telkinių žemėlapis
(*Babeziozės paplitimas apskrities šunų populiacijoje)
3.7. Babeziozės atvejų pasireiškimas 2019-2020 metų žiemą
4. REZULTATŲ APTARIMAS
2020 sausio – 2020 liepos mėnesiais atlikto tyrimo metu apklausus 198 respondentus ir surinkus 150 atsakymų buvo nustatyta, kad per 2019 metus Lietuvos šunų populiacijoje (550000) (38) buvo diagnozuota 6500 susirgimų, tai sudaro 1,18 proc. babeziozės paplitimą Lietuvos šunų populiacijoje. Užsienio mokslininkų straipsnis, cituodamas daugybės šalių tyrimus, 2016 metais aprašė, kad tarp Europos valstybių babeziozės paplitimas svyruoja nuo 0,1 proc. iki 87,8 proc. ir priklauso nuo pasirinktų tyrimų metodikų, tirtų populiacijų dydžio ir daugybės kitų veiksnių. (7) Cituojamame šaltinyje Lietuvai priskirtas didžiausias paplitimo procentas visoje Europoje (87,8 proc.), cituojant mokslinį straipsnį, kuriame tiriamųjų populiacijai buvo atrinkti jau galimai babezioze sergantys šunys, iš kurių 87,8 proc. patvirtintas užsikrėtimas Babesia spp. pirmuonimis (9). Kadangi šis tyrimas apėmė ne visą Lietuvos šunų populiaciją, o tik galimai sergančius gyvūnus keliose klinikose ir gauti duomenys nebuvo prilyginti visai populiacijai, todėl galima teigti, kad šie duomenys neatspindi realios babeziozės paplitimo situacijos Lietuvoje. Apie kitus Lietuvoje erkių pernešamos Babesia spp. pirmuonių sukeliamos babeziozės paplitimo tyrimus informacijos nėra.
Ištyrus paplitimą skirtingose Lietuvos apskrityse nustatyta, kad paplitimas svyruoja nuo 0,34 proc. iki 1,64 proc. Galima teigti, kad šis svyravimas yra pakankamai mažas lyginant rezultatus su kitų Europos valstybių tyrimais. Galimai gauti tokie rezultatai, nes Lietuvos teritorija yra per maža, kad erkių platinama babezijų populiacija pasidalintų į skirtingų dydžių ir paplitimo arealus Lietuvos teritoriniuose vienetuose. 2014 metais atliktas panašus tyrimas parodė, kad babeziozės paplitimas tarp skirtingų šalių ir teritorijų šunų populiacijų svyravo intervale nuo 0 proc. iki 5,5 proc. Ispanijoje, nuo 0,2 proc. iki 5,5 proc. Prancūzijoje, nuo 0 proc. iki 2 proc. svyravimas fiksuotas Austrijoje (8). Panašų į Lietuvos svyravimą šalies teritorijoje fiksavo Vokietija, kur paplitimas tarp skirtingų regionų svyravo nuo 0 proc. iki 0,7 proc.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad pavasario ir rudens sezonais 2019 metais Lietuvoje buvo fiksuoti 90,5 proc. visų metų atvejų. O tai identiškai sutampa su kaimyninėje Lenkijoje 2011 metais atliktu tyrimu, kuriame paaiškėjo, kad 90,51 proc. visų fiksuotų atvejų diagnozuota pavasario ir rudens sezonais (40). Galima drąsiai teigti, kad erkių aktyvumo sezoniškumas yra nepakitęs ir tendencija išlieka tokia pati.
aktyvumą, tikslingiau yra kalbėti apie tam tikro regiono vyraujančias temperatūras ir sezonus, bet ne pasireiškimą mėnesiais.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad Lietuvoje beveik 72 proc. visų sirgusių šunų šeimininkai nenaudojo prevencinių priemonių nuo ektoparazitų. Remiantis literatūra, gyvūnams, kuriems naudojamos prevencines priemones nuo ektoparazitų, babezioze užsikrėtė daug rečiau lyginant su tais, kuriems prevencinių priemonių naudota nebuvo (7,40). Šaltiniuose aprašoma, kad prevencinių priemonių efektyvumas apsaugai nuo ektoparazitų ir užsikrėtimo erkių pernešamoms ligoms siekia 88-100 proc., nepriklausomai nuo priemonės rūšies ar aplikavimo būdo. Todėl galima teigti, kad naudojant prevencines priemones būtų galima išvengti bent jau 88 proc. neapsaugotų šunų užsikrėtimų atvejų.
Bendras Lietuvos miškingumas (33,24 proc.) atskiruose teritoriniuose vienetuose svyruoja nuo 22 proc. iki 49,2 proc. Tyrime atlikta analize nustatyta, kad nors miškingumo variacija tarp apskričių yra pakankamai didelė ir akivaizdi, šie skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi babeziozės paplitimui teritoriniuose vienetuose. Šaltiniuose minimi miškai ir miškų žvėrys kaip erkių arealas (7,40). Taip pat minima, kad miškingos vietovės yra faktorius dažnesniam babeziozės pasireiškimui, tačiau tyrimų ieškant tiesioginės miškų įtakos erkių pernešamų ligų plitimui nėra. Šaltiniuose aprašoma netiesioginė miškų įtaka babeziozės plitimui – keičiantis klimatui miškuose gyvenanti laukinė fauna labiausiai prisideda prie erkių arealo platinimo į naujai tinkamas daugintis vietas.
Apžvelgus vandens telkinių ploto pasiskirstymą tarp apskričių matome, kad visose apskrityse vandens telkiniai pasiskirstę panašiai. Atlikus skaičiavimus, dėl sąlyginai mažo Lietuvos ploto ir panašaus vandens telkinių ploto pasiskirstymo tarp teritorinių Lietuvos vienetų galima teigti, kad vandens telkinių kiekio įtaka nėra reikšminga tiek erkių populiacijos pasiskirstymui, tiek pernešamų Babesia pirmuonių paplitimui.
Apskričių vandeningumas Lietuvos teritorijoje pasiskirstęs panašiai, todėl šis faktorius neturi statistiškai reikšmingos įtakos ligos pasireiškimui Lietuvoje. statistiškai reikšmingos įtakos ligos paplitimui neturi.
IŠVADOS
1. Tyrimo metu nustatyta, kad erkių pernešamos babeziozės paplitimas Lietuvos šunų populiacijoje yra 1,18 proc.
2. Tyrime nustatyti 10 skirtingų Lietuvos apskričių šunų populiacijų pirmuonių sukeliamos babeziozės paplitimai. Didžiausi paplitimai fiksuoti Klaipėdoje (1,64 proc.), Vilniuje (1,58 proc.) ir Kaune (1,45 proc.). Mažiausiai šunų užsikrėtimų babezioze fiksuota Telšiuose (0,34 proc.), Utenoje 0,38 proc.) ir Marijampolėje (0,50 proc.).
3. Analizuojant prevencinių priemonių nuo ektoparazitų naudojimo ypatumus Lietuvoje nustatyta:
71,84 proc. babezioze sirgusių šunų iš viso nebuvo saugomi nuo ektoparazitų naudojant prevencines priemones arba šios priemonės buvo naudojamos netinkamai.
Tabletės yra populiariausia naudojama prevencinių priemonių grupė nuo ektoparazitų Lietuvoje. Mažiau populiari grupė – lašiukai, mažiausiai populiari – antkakliai.
6 iš 10 apskričių tabletės yra pirmo pasirinkimo prevencinių priemonių grupė nuo ektoparazitų.
Nors antkakliai mažiausiai populiari prevencinė priemonė Lietuvoje, tačiau dvejose apskrityse tai populiariausia naudojama priemonė.
PASIŪLYMAI/REKOMENDACIJOS
Norint šunis apsaugoti nuo babeziozės užsikrėtimo rekomenduojama:1. Šunų šeimininkams po kiekvieno pasivaikščiojimo apžiūrėti gyvūną, ar nėra įsisiurbusių erkių, jei randama – kuo labiau sutrumpinti erkės maitinimąsi krauju, t.y. kuo greičiau ją ištraukti.
2. Veterinarijos gydytojų pareiga yra prisidėti prie galimo ligos plitimo stabdymo, šviesti gyvūnų augintojus ir griežtai rekomenduoti naudoti prevencines priemones nepaisant priemonių rūšies, veikimo ar naudojimo būdo.
3. Griežtai laikytis priemonių veikimo terminų, priemones vartoti ir pakartotinai suduoti tiksliai laikantis anotacijos nurodymų. Taip pat priemones parinkti pagal gyvūno svorį.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Eichenberger RM, Štefanić S, Naucke TJ, Šarkūnas M, Zamokas G, Grimm F, et al. An ELISA for the early diagnosis of acute canine babesiosis detecting circulating antigen of large Babesia spp. Veterinary Parasitology. 2017 Aug 30;243:162–8.
2. Cimpan AA, Nachum-Biala Y, Ben-Shitrit B, Miron L, Baneth G. Epidemiological Study of Canine Babesiosis and Hepatozoonosis in the South of Romania. Acta Parasit. 2020 Sep 1;65(3):669–78.
3. Stegeman JR, Birkenheuer AJ, Kruger JM, Breitschwerdt EB. Transfusion-associated Babesia gibsoni infection in a dog. Journal of the American Veterinary Medical Association. 2003 Apr 1;222(7):959–63.
4. Yeagley TJ, Reichard MV, Hempstead JE, Allen KE, Parsons LM, White MA, et al. Detection of Babesia gibsoni and the canine small Babesia ‘Spanish isolate’ in blood samples obtained from dogs confiscated from dogfighting operations. Journal of the American Veterinary Medical Association. 2009 Sep 1;235(5):535–9.
5. Seleznova M, Kivrane A, Namina A, Krumins R, Aleinikova D, Lazovska M, et al. Babesiosis in Latvian domestic dogs, 2016–2019. Ticks and Tick-borne Diseases. 2020 Sep 1;11(5):101459.
6. Pantchev N, Pluta S, Huisinga E, Nather S, Scheufelen M, Vrhovec MG, et al. Tick-borne Diseases (Borreliosis, Anaplasmosis, Babesiosis) in German and Austrian Dogs: Status quo and Review of Distribution, Transmission, Clinical Findings, Diagnostics and Prophylaxis. Parasitol Res. 2015 Aug 1;114(1):19–54.
7. Solano-Gallego L, Sainz Á, Roura X, Estrada-Peña A, Miró G. A review of canine babesiosis: the European perspective. Parasit Vectors [Internet]. 2016 Jun 11 [cited 2020 Oct 30];9. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4902949/
8. Halos L, Lebert I, Abrial D, Danlois F, Garzik K, Rodes D, et al. Questionnaire-based survey on the distribution and incidence of canine babesiosis in countries of Western Europe. Parasite [Internet]. 2014 [cited 2020 Dec 1];21.
Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3952654/
9. Paulauskas A, Radzijevskaja J, Karvelienė B, Grigonis A, Aleksandravičienė A, Zamokas G, et al. Detection and molecular characterization of canine babesiosis causative agent Babesia canis in the naturally infected dog in Lithuania. Veterinary Parasitology. 2014 Oct 15;205(3):702–6.
10. Vannier EG, Diuk-Wasser MA, Ben Mamoun C, Krause PJ. Babesiosis. Infect Dis Clin North Am. 2015 Jun;29(2):357–70.
11. Homer MJ, Aguilar-Delfin I, Telford SR, Krause PJ, Persing DH. Babesiosis. Clinical Microbiology Reviews. 2000 Jul 1;13(3):451–69.
13. Schnittger L, Rodriguez AE, Florin-Christensen M, Morrison DA. Babesia: A world emerging. Infection, Genetics and Evolution. 2012 Dec 1;12(8):1788–809.
14. Irwin PJ. Canine babesiosis: from molecular taxonomy to control. Parasit Vectors. 2009 Mar 26;2(Suppl 1):S4.
15. Bilić P, Kuleš J, Rafaj R, Mrljak V. Canine Babesiosis: Where Do We Stand? Acta Veterinaria. 2018 Jun 1;68:127–60.
16. Laha R, Das M, Sen A. Morphology, epidemiology, and phylogeny of Babesia: An overview. Trop Parasitol. 2015;5(2):94–100.
17. Matijatko V, Torti M, Schetters TP. Canine babesiosis in Europe: how many diseases? Trends in Parasitology. 2012 Mar 1;28(3):99–105.
18. Irwin PJ. Canine Babesiosis. Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice. 2010 Nov 1;40(6):1141–56.
19. Esch KJ, Petersen CA. Transmission and Epidemiology of Zoonotic Protozoal Diseases of Companion Animals. Clinical Microbiology Reviews. 2013;26(1):28.
20. Checa R, Fidalgo LE, Montoya A, López AM, Barrera JP, Gálvez R, et al. The role of healthy dog carriers of Babesia microti-like piroplasms. Parasites & Vectors. 2019 Mar 26;12(1):127. 21. Jalovecka M, Sojka D, Ascencio M, Schnittger L. Babesia Life Cycle – When Phylogeny
Meets Biology. Trends in Parasitology. 2019 May 1;35(5):356–68.
22. Namina A, Capligina V, Seleznova M, Krumins R, Aleinikova D, Kivrane A, et al. Tick-borne pathogens in ticks collected from dogs, Latvia, 2011–2016. BMC Vet Res [Internet]. 2019 Nov 6 [cited 2020 Nov 2];15.
Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6836430/
23. Paulauskas A, Galdikas M, Galdikaitė-Brazienė E, Stanko M, Kahl O, Karbowiak G, et al. Microsatellite-based genetic diversity of Dermacentor reticulatus in Europe. Infection, Genetics and Evolution. 2018 Dec 1;66:200–9.
24. Geurden T, Becskei C, Six RH, Maeder S, Latrofa MS, Otranto D, et al. Detection of tick-borne pathogens in ticks from dogs and cats in different European countries. Ticks and Tick-borne Diseases. 2018 Sep 1;9(6):1431–6.
25. Livanova NN, Fomenko NV, Akimov IA, Ivanov MJ, Tikunova NV, Armstrong R, et al. Dog survey in Russian veterinary hospitals: tick identification and molecular detection of tick-borne pathogens. Parasit Vectors. 2018 Nov 14;11(1):591.
26. Dermacentor reticulatus - current known distribution: July 2019 [Internet]. European Centre for Disease Prevention and Control. 2019 [cited 2020 Nov 11].
Available from: https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/dermacentor-reticulatus-current-known-distribution-july-2019
27. Rhipicephalus sanguineus - current known distribution: July 2019 [Internet]. European Centre for Disease Prevention and Control. 2019 [cited 2020 Nov 11].
28. Gray J, Dantas-Torres F, Estrada-Peña A, Levin M. Systematics and ecology of the brown dog tick, Rhipicephalus sanguineus. Ticks and Tick-borne Diseases. 2013 Apr 1;4(3):171–80. 29. Esteve-Gassent MD, Castro-Arellano I, Feria-Arroyo TP, Patino R, Li AY, Medina RF, et al.
Translating ecology, physiology, biochemistry and population genetics research to meet the challenge of tick and tick-borne diseases in North America. Arch Insect Biochem Physiol. 2016 May;92(1):38–64.
30. Buczek AM, Buczek W, Buczek A, Bartosik K. The Potential Role of Migratory Birds in the Rapid Spread of Ticks and Tick-Borne Pathogens in the Changing Climatic and Environmental Conditions in Europe. Int J Environ Res Public Health [Internet]. 2020 Mar [cited 2020 Nov 13];17(6).
Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7142536/
31. Global and European temperatures — European Environment Agency [Internet]. [cited 2020 Nov 13]. Available from: https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/indicators/global-and-european-temperature-10/assessment
32. Solano-Gallego L, Baneth G. Babesiosis in dogs and cats—Expanding parasitological and clinical spectra. Veterinary Parasitology. 2011 Sep 8;181(1):48–60.
33. Dantas-Torres F, Otranto D. Best Practices for Preventing Vector-Borne Diseases in Dogs and Humans. Trends in Parasitology. 2016 Jan 1;32(1):43–55.
34. Fourie JJ, Stanneck D, Jongejan F. Prevention of transmission of Babesia canis by Dermacentor reticulatus ticks to dogs treated with an imidacloprid/flumethrin collar. Veterinary Parasitology. 2013 Feb 18;192(1):273–8.
35. Taenzler J, Liebenberg J, Roepke RKA, Heckeroth AR. Prevention of transmission of Babesia canis by Dermacentor reticulatus ticks to dogs after topical administration of fluralaner spot-on solution. Parasites & Vectors. 2016 May 31;9(1):234.
36. Taenzler J, Liebenberg J, Roepke RKA, Heckeroth AR. Prevention of transmission of Babesia canis by Dermacentor reticulatus ticks to dogs treated orally with fluralaner chewable tablets (BravectoTM). Parasites & Vectors. 2015 Jun 4;8(1):305.
37. Dumont P, Fourie J, Soll M, Beugnet F. Repellency, prevention of attachment and acaricidal efficacy of a new combination of fipronil and permethrin against the main vector of canine babesiosis in Europe, Dermacentor reticulatus ticks. Parasites & vectors. 2015 Jan 27;8:50. 38. Europe: dog population, by country 2018 [Internet]. Statista. [cited 2020 Dec 1].
Available from: https://www.statista.com/statistics/414956/dog-population-european-union-eu-by-country/
39. Šimkevičiūtė L, Butkus A, Dumčiene V, Eigirdas M, Kuliešis A, Vižlenskas D. Lietuvos Miškų Ūkio Statistika [Internet]. Statista. 2017.
Available from: https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=35942
PRIEDAI
1 priedas
Apklausos klausimynas
1. Kiek turėjote pacientų su babeziozei tinkančiais simptomais, kurie kreipėsi į jūsų gydymo įstaigą per praėjusius 2019 metus laikotarpyje nuo sausio 1d. iki gruodžio 31d.?
2. Kokiam procentui iš besikreipusiųjų diagnozavote ir patvirtinote užsikrėtimą babezioze? 3. Išrinkite 4 mėnesius metuose, kuomet tokių pacientų sulaukiate daugiausiai?
Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis
4. Galbūt šią žiemą (2019-2020 m.) diagnozavote bent vieną babeziozės atvejį? Jei taip, nurodykite tokių pacientų skaičių.
5. Kiek iš visų, per 2019 metus sirgusiųjų erkių pernešamomis ligomis, pacientų nenaudojo prevencinių priemonių, proc.?
6. Kokios populiariausios naudojamos prevencinės priemonės nuo ektoparazitų tarp jūsų gydymo įstaigos pacientų?
Tabletės Lašiukai Antkakliai Negaliu atsakyti
