LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Asta Zaicevaitė
Kačių išorinės ir vidurinės ausies ligos
The external and middle ear diseases in cats
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: doc. dr. Valdas Vaitkus
2 DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kačių išorinės ir vidurinės ausies ligos“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLIN-GUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3 TURINYS SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SUTRUMPINIMAI ... 7 ĮVADAS... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Kačių ausies anatomija ir fiziologija ... 10
1.2. Ausies kaušelio patologijos ... 13
1.2.1. Hematoma ... 13
1.2.2. Alopecija ... 14
1.2.3. Aktinė dermatozė ... 14
1.2.4. Ausies kaušelio chondritas ... 15
1.3. Išorinio ausies kanalo patologijos ... 15
1.3.1. Išorinio ausies kanalo uždegimas ... 16
1.3.2. Parazitiniai susirgimai ... 17
1.4. Vidurinės ausies patologijos ... 19
1.4.1. Uždegiminiai polipai ... 22
1.5. Navikai ... 25
1.5.1. Ragėjančių ląstelių karcinoma ... 26
1.5.2. ,,Bowen’’ liga ... 28
1.5.3. Sieros liaukų navikai ... 29
1.5.4. Vidurinės ausies navikai ... 29
2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI ... 31
2.1. Tyrimo atlikimo vieta, objektas, eiga ... 31
3. REZULTATAI ... 32
4
3.2. Proliferacinio pobūdžio susirgimų grupės rezultatų analizė ... 37
3.3. Eksudacinio pobūdžio susirgimų grupės rezultatų analizė ... 39
3.4. Trauminio pobūdžio susirgimų grupės rezultatų analizė ... 40
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 41
IŠVADOS ... 44
REKOMENDACIJOS KAČIŲ AUGINTOJAMS ... 45
PADĖKA ... 46
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 47 PRIEDAI
5 SANTRAUKA
Baigiamojo darbo tema - Kačių išorinės ir vidurinės ausies ligos. Darbo apimtis 60 lapų, juose 2 lentelės ir 22 paveikslai, 2 priedai, panaudoti 106 literatūros šaltiniai.
Baigiamojo darbo tikslas – nustatyti kačių sergamumą išorinės ir vidurinės ausies ligomis. Literatūros apžvalgoje aprašomos pasitaikančios kačių ausų ligos, jų etiologija, klinikiniai požymiai, diagnozavimo būdai, gydymas.
Tyrimas susideda iš dviejų skirtingose vietose gautų rezultatų. Retrospektyvinė duomenų ana-lizė atlikta remiantis 2011 m. vasario mėn. – 2014 m. rugsėjo mėn. „E. Diržinausko veterinarinės tarnybos“ kačių ausų susirgimais. Kiti duomenys apima 2014 m. liepos, rugpjūčio mėn. ,,R. Sinke-vičiaus veterinarijos ambulatorijoje” atliktus videootoskopavimo tyrimus visoms įmanomos katėms. Gauti rezultatai apjungti ir apdoroti apskaičiuojant procentinę išraišką. Statistinių duomenų apdoro-jimui naudotas Microsoft Exel programinis paketas.
Iš viso tyrime dalyvavo 143 katės. Ausų ligos diagnozuotos 18 (13%) gyvūnų. Analizuojant visus kačių ausų susirgimus, daugiausia nustatyta išorinio ausies kanalo patologijų 10 (56%), vidurinės ausies – 6 (33%), išorinės ir vidurinės ausies – 2 (11%) atvejai. Visos kačių ausų patologi-jos suskirstytos į 3 grupes: proliferacinio, eksudacinio ir trauminio pobūdžio susirgimus. Prolifera-ciniai susirgimai registruoti 11 (55%), eksudaProlifera-ciniai – 6 (30%) , o trauminiai 3 (15%) kačių ausų ligų atvejų.
Raktiniai žodžiai: ausų ligos, kačių ausų polipai, video otoskopas, išorinės ausies uždegimas, vidurinės ausies uždegimas.
6 SUMMARY
The final piece topic – The external and middle ear diseases in cats. The outcome is 60 pages, they include 2 tables and 22 images, 2 accessories and 106 literature sources.
The purpose of the final piece - diagnose the cats with external and middle ear diseases. The literature overview describes common cat ear diseases, their etiology, clinical signs, diagnose ways, treatment.
Research consists of 2 sets od results from differents places. Retrospective data base analysis carried out based on February 2011 - September 2014 ,,E. Diržinausko veterinarinė tarnyba“ cat ear diseases. Other data includes on July - September 2014 ,,R. Sinkevičiaus veterinarjos ambulatorija“ completed video otoscope investigation on all possible cats. The results were combined and pro-cessed into percentages. For the statistical data processing microsoft excel spreadsheet was used.
In the whole investigation 143 took part. Ear diseases were diagnosed to 18 (13%) animals. Analyzing all cat diseases, most were diagnosed with external ear channel pathology 10 (56%), middle ear 6 (33%), external and middle 2 (11%) cases. All cat ear pathologies were sepatated into 3 groups : proliferative, exudative and traumatic character diseases. With the proliferative disease there were 11 (55%) cats registered, exudative 6 (30%) and traumatic 3 (15%) cat ear disease cases.
7 SUTRUMPINIMAI
µ - mikro
autr. nuotr. – autoriaus nuotrauka
Ch. Blakei – Cheyletiella blakei D. felis – Demodex felis
D/a –dešinė ausis K/a – kairė ausis
KT – kompiuterinė tomografija kt. - kiti
LBO – lateralinė būgninės pūslės osteotomija (Lateral bulla osteotomy) lent. – lentelė
m. - metai mėn. - mėnesis mm – milimetrai
MR – magnetinis rezonansas
N. cati – Notoedres cati N. facialis – Nervus facialis O. cynotis –Otodectes cynotis
pav. – paveikslėlis raj. – rajonas
SPF – faktoriaus dydžio žymėjimas, nurodantis apsauginių kremų nuo saulės veiklumą
spp. – šeimos ir genties įvairios rūšys
TECA – visiškas ausies kanalo pašalinimas (Total ear canal ablation) VBO – ventralinė būgninės pūslės osteotomija (Ventral bulla osteotomy) β – beta
8 ĮVADAS
Ausis – itin svarbus sensorinis kačių organas. Dėka šios anatominės struktūros iš aplinkos su-renkamos garso bangų vibracijos ir transformuojamos nerviniais impulsais į smegenis. Tik tinkamai funkcionuojant išorinės, vidurinės ir vidinės ausies struktūroms, garsas pasiekia gyvūną ir padeda orientuotis aplinkoje.
Ausų ligų etiologija yra labai plati. Galime išskirti įtakojančius faktorius (siaura ausies landa, klimatas, neteisingas ausų valymas ir kt.), pirmines priežastis (parazitai, hiperjautrumo reakcija, atopija ir kt.), antrines priežastis (bakterijos, grybeliai) bei palaikomuosius faktorius, kurie trukdo gydymui (epidermio hiperplazija, kremzlės kalcifikacija, vidurinės ausies uždegimas ir kt.). Viduri-nės ausies patologijos dažniausiai sutinkamos kaip paseka išorinio ausies uždegimo. Rečiau proceso plėtojimasis prasideda vidurinėje ausyje, pvz.: uždegiminių polipų atveju. Navikai visada išlieka aktualia tema, jų pasireiškimo etiologija gana neaiški.
Klinikiniai simptomai varijuoja nuo ausies kaušelio paraudimo, nedidelės alopecijos iki vidu-rinės ausies uždegimo. Procesui pažengus galime kliniškai išvysti neurologinius požymius.
Ausų ligų diagnozavime svarbi apžiūra, otoskopavimas, citologija. Rečiau taikomi, bet labai informatyvūs yra tokie metodai, kaip biopsija, rentgenografija, magnetinis rezonansas, kompiuteri-nė tomografija. Dažniausiai naudojamas otoskopavimas, kurio metu galime įvertinti ausies kanalo būklę (sveikas ar stenozuotas), proliferacinius pokyčius, opas, eksudatą, pašalinius kūnus (jei tokių randame), parazitus, navikus, sieros sankaupas (Gotthelf, 2005). MR ir KT pagalba galime nustatyti tikslią navikų lokalizaciją, pobūdį, aplinkinių audinių būklę.
Gydant yra taikomi vietiniai ar sisteminiai medikamentiniai preparatai, tačiau tai dažnai yra sudėtinga dėl komplekso priežasčių. Neretai tenka taikyti chirurginį gydymą. Šis žingsnis priklauso nuo to, kurioje anatominėje vietoje ir koks patologinis procesas vystosi. Aktualu išmanyti veidinio nervo (n. facialis) anatominę lokalizaciją, kad išvengti galimų komplikacijų atliekant išorinio ausies kanalo pašalinimą ar būgninės pūslės atvėrimą.
Dėl kačių augintojų aplaidumo, dažnai delsiama diagnozuoti pirminius kačių ausų susirgimų simptomus. Vėliau susirgimai gali būti apėmę ir aplinkinius audinius. To pasekoje vystosi antriniai susirgimai, kurių sukelti pakitimai dažnai būna negrįžtami, pvz.: Hornerio sindromas ar klausos netekimas. Nereikėtų pamiršti, kad augintojams taip pat itin svarbi katės išvaizda. Dėl traumos, tam tikrų susirgimų, galimi ausies kaušelio pažeidimai. Laiku netaikant reikalingo gydymo, sukeliamos negrįžtamos deformacijos ir ausies kaušelio forma pakinta. To pasekoje katė atrodo neišvaizdžiai.
9 Veterinarijos gydytojui vertinant ausies ligas svarbu atsižvlegti į tai, kad pažeidimus galėjo sukelti alergija į maistą, hipotiroidizmas ar kt. sisteminiai faktoriai (Gotthelf, 2005). Taip pat sėk-mingas išorinio ausies uždegimo bei kitų katės ausies patologijų gydymas susideda iš priežasčių suradimo ir jų pašalinimo.
Tikslas – nustatyti kačių sergamumą išorinės ir vidurinės ausies ligomis. Uždaviniai:
1. Surinkti duomenis literatūroje apie kačių išorinės ir vidurinės ausies ligas. 2. Palyginti išorinės ir vidurinės ausies patologijų pasireiškimo dažnumą. 3. Palyginti dažniausiai taikomus diagnozavimo metodus.
10 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kačių ausies anatomija ir fiziologija
Pagrindiniai katės ausies anatominiai komponentai yra: išorinė ausis (auris externa), vidurinė ausis (auris media) ir vidinė ausis (auris interna). Išorinę ausį sudaro ausies kaušelis (auricula) ir išorinis ausies kanalas (meatus acusticus externus).
Ausies kaušelis sudarytas iš plonos elastinės kremzlės plokštelės, ją iš abiejų pusių dengia o-da, suaugusi su antkremzliu. Odoje yra plaukų folikulų, riebalų ir prakaito liaukų. Ausies kaušelio elastinės kremzlės plokštelės kanalai išraizgyti kraujagyslių (Padaiga ir kt., 2006; Daugnora ir kt. 2013). Dėka ausies kaušelio veiklą palaikančių raumenų, yra surenkamas iš aplinkos sklindantis garsas ir nukreipiamas į išorinį ausies kanalą.
Anatomiškai išskiriamos dvi išorinio ausies kanalo dalys - horizontalioji ir vertikalioji. Ka-tėms būdinga tai, kad šios dalys tarpusavyje jungiasi maždaug 90° kampu, o išorinėje ausies landoje nėra plaukų, tad vyksta gera ventiliacija. Ausies kaušelis juda dėka VII kranialinio nervo įnervuo-jamų ausies raumenų komplekso veiklos (Gotthelf, 2005; Ettinger, Feldman, 2010).
Ausies išorinė landa sudaryta iš kremzlinės ir kaulinės dalių. Landos vidus išklotas oda, ne-paslankiai suaugusia su antkremzliu arba antkauliu. Tikrojoje odoje yra mažų plaukų folikulų, rie-balų ir stambių apokrininių ausies sierą gaminančių liaukų. Jų daugiau yra landos apatiniame trečdalyje. Sieros ir riebalų liaukų sekretas kartu su baigusiomis gyvenimo ciklą ir nusilpusiomis epidermio ląstelėmis sudaro ausų sierą. Histologiškai ausies landą dengia daugiasluoksnis plokščia-sis ragėjantis epitelis (Padaiga ir kt., 2006).
Riebalų liaukos, esančios ausies išorinio kanalo paviršiniame dermos sluoksnyje, išskiria neutralius lipidus, kurie dalyvauja keratinizacijos procese, surenka ir padeda pašalinti išskyrų liku-čius, bei mažina ausies kanalo drėgmę. Mukopolisacharidai ir fosfolipidai yra svarbiausi dariniai sekretuojami sieros liaukų, esančių gyliau dermos sluoksnyje (Ettinger, Feldman, 2010).
Liaukinė sekrecija padeda palaikyti ausies kanale deramą drėgmę ir pH bei normalią bakterijų ir mielių mikroflorą (Crespo et al., 2002). Prakaito, riebalų liaukų ir plaukų folikulų kiekis mažėja iš proksimalinės į distalinę ausies kanalo dalį, to pasekoje, susidaro daugiau vandeningo sieros liaukų sekreto giliai kanale (Ettinger, Feldman, 2010).
11
12 Vidurinė ir vidinė ausis lokalizuojasi smilkinkaulio piramidės uolinėje dalyje (pars petrosa) (Greene, 2006). Vidurinei ausiai priskiriamas ausies būgnelis (membrana tympani), būgninė ertmė (cavum tympani), klausomieji kauliukai (ossicula auditus) ir Eustachijaus vamzdis arba trimitas (tuba auditiva) (Greene, 2006; Daugnora ir kt., 2013). Ausies būgnelį sudaro dvi dalys: viena plo-nesnė įtemptoji dalis (pars tensa), kuri jungiasi su plaktuko (maleus) rankena (manubrium) ir sto-resnė kabančioji dalis (pars flaccida) (Ettinger, Feldman, 2006; Daugnora ir kt., 2013). Klausomieji ausies kauliukai plaktukėlis (malleus), priekalėlis (incus), kilpelė (stapes) jungia ausies būgnelį su vidinės ausies apvaliuoju langeliu (sacculus) (Greene, 2006).
Kačių vidurinės ausies anatomija išsiskiria tuo, kad būgninė pūslė padalinta į dvi ertmes: ventromedialinę ir dorsolateralinę. Vieną nuo kitos atskiria pertvara (septum bullae). Mažesnėje dorsolateralinėje ertmėje išsidėstę klausomieji kauliukai, atsiveria Eustachijaus vamzdzio anga ir yra ausies būgnelis. Ventromedialinė dalis yra pripildyta oro ir išklota modifikuotu kvėpajamuoju epiteliu, kuris gali būti kubinis arba ragėjantis, paviršiuje gali būti blakstienėlių. Ventromedialinė ir dorsolateralinė anga tarpusavyje nėra visiškai atskirtos pertvaros, jos komunikuojasi per mažą pert-varos tarpelį, kuris yra dorsaliau nuo sraigės langelio. Vidurinės ausies pertvara gali būti perforuo-jama, siekiant pagerinti vidurinės ausies drenažą (Gotthelf, 2005; Ettinger, Feldman, 2006).
Ausies būgnelis sudarytas iš dviejų sluoksnių išorinio – odos (stratum cutaneum) ir vidinio – gleivinės (stratum mucosum). Odos sluoksnis sudarytas iš daugiasluoksnio plokščiojo ragėjančio epitelio, išorinio spindulinio ir vidinio žiedinio sluoksnių. Būgnelio gleivinės sluoksnis padengtas vienasluoksnio plokščiojo epitelio (Padaiga ir kt., 2006).
Graudžiai su vidurine ausimi yra susijęs kranialinis VII arba veidinis nervas (n. facialis), sim-patinė akies inervacija ir parasimsim-patinė ašarų liaukų inervacija (Ettinger, Feldman, 2006). Katėms postganglinis simpatinis nervas eina pogleivine šalia vidurinės ausies pertvaros, dėl šios anatominės lokalizacijos reikalinga atkreipti dėmesį taikant chirurgines intervencijas (Gotthelf, 2005). Už išori-nio ausies kanalo sensorinę inervaciją atsakingas trišakis, klajoklinis, liežuvinis-ryklės nervai, o motorinę palaiko veidinis nervas (Venker-van Haagen, 2005).
13 1.2. Ausies kaušelio patologijos
Ausies kaušelis itin svarbus ne tik nustatant garso bangų kilmę bei ir kaip neverbalios komu-nikacijos įrankis tarp kačių, kitų gyvūnų ir žmonių. Daugelio kačių veislių ausys yra stačios. Ausų pozicijos, išraiškų pokyčiai leidžia suprasti gyvūno emocijas.
1.2.1. Hematoma
Katėms ausies kaušelio hematomos pasitaiko dažniausiai kaip antrinis pažeidimas, kai kratant galvą kraujas susikaupia tarp odos ir kremzlės arba kremzlėje (Constantinescu, 2002; Ettinger, Feldman, 2010). Diagnozavus šį pakitimą, labai svarbu atlikti išsamų vertinimą ir išorinės ausies gydymą, nes dėl galvos judesių hematoma gali atsinaujinti (Ettinger, Feldman, 2010).
Pagrindinis predisponuojantis ausies hematomų faktorius yra traumos, pvz.: kačių tarpusavio kovos ir imuninės ligos (Langley-Hobbs et al., 2013).
Kliniškai pasireiškia įvairaus dydžio fliuktuojančiu patinimu. Per pirmąsias dienas patinimas karštas, paviršinė oda hiperemiška. Pirmosiomis valandomis, hematomą sudarantis skystis yra sero-zinis – hemoraginis, kuriame paprastai yra daug fibrino (Gotthelf, 2005).
Mažoms hematomos gydymas dažnai nereikalingas. Jei chirurginis gydymas atliekamas ne-tinkamai, galimos ausies kaušelio deformacijos (Ettinger, Feldman, 2010). Galima takyti konserva-tyvų gydymą, naudojant drenus, aspiracines adatas ir spaudžiamuosius tvarsčius, tačiau sudėtinga limfos drenavimąsi palaikyti 2-3 sav. (Hoad, 2006). Gydymas gali apimti kortikosteroidų injekciją, skysčių pašalinimą, drenažą (Swaim, Bradley, 1996). Chirurginis pjūvis, išvalymas, kiuretažas ir matracinių siūlių naudojimas yra geriausias pasirinkimas, nes nesudaromos sąlygos toliau kauptis skysčiams. Siūlės išimamos po 21 dienos, tad tęstųsi pakankamas kremzlės gijimas. (Ettinger, Feldman, 2010). Naudojant kortikosteroidus į raumenis ir į hematomos ertmę rizika susirgti hi-peradrenokorticizmu ir hipoadrenokorticizmu yra labai didelė (Hoad, 2006). Tuo pačiu metu esan-čio išorinio ausies uždegimo gydymas yra svarbus faktorius pasikartojimo profilaktikai (Ettinger, Feldman, 2010). Negydant ausies kaušelio hematomos sukeliamas ausies kremzlės iškrypimas bei nepageidaujamas kosmetinis defektas, taip pat dėl pakitusios mikrofloros padidėja rizika sirgti išo-rinės ausies uždegimu (Hoad, 2006).
14 1.2.2. Alopecija
Kačių simetrinė alopecija yra skirstoma į idiopatinę ir sukeltą aplinkos veiksnių, tokių kaip alergija ar psichogeninės priežastys. Idiopatinei būdinga folikulų atrofija, telogenizacija. Alerginė alopecija pasižymi švelnia epidermio hiperplazija, psichogeninė – nepažeidžia odos (Bardagi et al., 2004).
Įgimta hipotrichozė būdinga Birmos, Burmos, „Devon rex“, Siamos veislės katėms. Suaugu-sioms Siamo veislės katėms būdinga periodinė alopecija, pasireiškianti plaukų slinkimu. Ji gali a-pimti ausies kaušelį arba ausies kaušelio šonus, taip pat išsidėstyti fragmentiškai. Oda būna šiurkšti, tačiau aiški patofiziologija nėra žinoma. Netaikant gydymo plaukai atauga per kelias dienas. (Ettin-ger, Feldman, 2000).
Alopecija gali apimti ausies kaušelį, smilkinkaulio sritį, kaudalinės ausies kaušelio pusės dorsalinę ir ventralinę dalį. Jos priežastimi gali būti Notoedres cati. Sukeliamas niežėjimas, subrai-žymai rostralinėje ausies dalyje bei galvoje. Gydymui naudojama kalkinė siera, amitrazės tirpalai. Ivermektinas skirtas po oda 2 – 3 kartus taip pat duoda efektyvų gydymą Alopecija diagnozuojama atliekant odos biopsiją. Parazitinis susirgimas diagnozuojama mikrospokuojant skutenas (Ettinger, Feldman, 2000).
1.2.3. Aktinė dermatozė
Aktinė dermatozė – susirgimas, kurio metu paveikiamas ausies kaušelis, nyksta ausies galiu-kas, pasidaro blizgus odos paviršius, pasireiškia alopecija bei paraudimas (Ettinger, Feldman, 2000) Vėliau gali vystytis erozijos, hemoragijos, kurių pasekoje galiausiai atsiranda vėžinių ląstelių (Ettinger, Feldman, 2000; Foil, 1995).
Atlikus histopatologinį tyrimą nustatoma edema, dermos sklerozė ir uždegimas (Almeida et al., 2008). Pastebimi displastiniai epidermio ląstelių pokyčiai, parakeratozė, hiperkeratozė pavirši-niame epidermio sluoksnyje ir uždegiminės zonos sudarytos iš mononuklearinių ląstelių (Demirutku et al., 2012).
Aktinio dermatito gydymas apima saulės šviesos apribojimą nuo 10 val. ryto iki 16 val. vaka-ro, esant reikalui, taikytina SPF 15 apsauga, oraliai skiriamas β-karotenas, kantaksantinas, retinolio rūgštis (Ettinger, Feldman, 2000). Taip pat skiriama Stroncio terapija, tačiau nelaiku pradėtas medi-kamentinis gydymas priveda prie chirurginio gydymo, taikant pinektomiją (Ettinger, Feldman, 2010).
15 Aktinės keratozės atsiradimą įtakoja saulėtas klimatas, sausringa aplinka, gyvenimas geogra-finėje aukštumoje, pasireiškia baltoms katėms. Tokie pat įtakojantys faktoriai būdingi ragėjančių ląstelių karcinomai. Aktinė dermatozė katėms pasireiškia esant vidutinio amžiaus, pažeidimais ant išorinės ausies kaušelio.
Esant aktinei keratozei prognozė yra įvairi. Nors ligos eiga ir gana ilga, ankstyvas susirgimo diagnozavimas, aktyvus monitoringas, gali padėti išgydyti. Taikomas chirurginis gydymas.
1.2.4. Ausies kaušelio chondritas
Katėms būdingas recidyvuojantis polichondritas. Tai - ausų kremzlės uždegimas ir sunai-kinimas. Šis susirgimas priskiriamas imuninės kilmės patologijos, tačiau galima daugelio faktorių įtaka (Scott et al., 2001).
Galima abipusė ausų alopecija, patinimas, kremzlės deformacijos, paraudimai. Siekiant pagrįsti diagnozę patariama laikytis šešių klinikinių požymių: abipusis ausų chondritas, uždegiminis poliartritas, nosies chondritas, akių uždegimas, kvėpavimo trakto chondritas, judėjimo sutrikimas (Baba et al., 2008).
Iš literatūroje aprašytų 11 kačių polichondrito atvejų, visoms buvo pažeistos ausų kremzlės, tačiau recidyvas nepasireiškė (Baba et al., 2008). Histologiškai stebimas kremzlės išplo-nėjimas, plyšimai, neutrofilų infiltracijos aplink ausies kremzlę, o pastarieji apsupti granuliacinio audinio (Bugne et al., 1992; Delmage, Kelly, 2001; Gerber et al., 2002).
Diagnozė yra grindžiama biopsijos rezultatais. Jei jokių reikšmingų sisteminių reakcijų nėra, taikomas tik minimalus gydymas, . Kačių gydymas naudojant kortikosteroidus nėra sėkmin-gas, o dapsono terapija gali sukelti proceso remisiją (Scott et al., 2001). Gliukokortikoidai neveiks-mingi, dapsonas sukelia kai kurių klinikinių simptomų gerėjimą, tačiau jo veikimo mechanizmas neigiamai veikia imuninę sistemą ir slopina lizosominius fermentus (Gerbel et al., 2002).
1.3. Išorinio ausies kanalo patologijos
Ausų ligos skirstomos į uždegimines ir neuždegimines. Otitas ir navikai yra diagnozuojami dažniausiai (Garosi et al., 2003).
Tyrėjai M. S. Triver ir D. J. Brockman (2009) katėms, turėjusioms potrauminį išorinio ausies kanalo atsiskyrimą, taikė otoskopavimo, rentgenologinį, kanalografijos tyrimus nustatyti galutinei diagnozei, nors Trover et al. (1998) teigia, kad pastarais labiau tinkamas nustatyti ausies būgnelio plyšimams. Iš anksčiau praneštų atvejų apie ausų kanalo pašalinimą, pagrindine priežastimi
nuro-16 domas išorinio ausies kanalo uždegimas ir šeimininkų delsimas atlikti operaciją. Kanalografiją ir kompiuterinę tomografiją patariama naudoti, kai galutinė diagnozė yra neaiški. Visiškas ausies ka-nalo pašalinimas ir lateralinė būgninės pūslės osteotomija yra siejama su klausos netekimu. Reko-menduoja atlikti ausies kanalo pažeistos dalies pašalinimą pjaunant tarp žiedinės ir ausies kaušelio kremzlių, taip sukeliama mažiau žalos ir yra išsaugoma klausa.
Po išorinio ausies kanalo pašalinimo aprašomas dažnas neurologinių komplikacijų atsiradi-mas. Kaip priežastis įvardinama n.facialis ventrokaudalinė padėtis prie pat horizontaliosios išorinės ausies kanalo dalies (Bacon et al., 2003).
1.3.1. Išorinio ausies kanalo uždegimas
Otitis externa – išorinio ausies kanalo uždegimas. Dauguma išorinio ausies kanalo infekcijų
yra antrinės kilmės, išsivysto kaip pasekmė pirminių ausies pažeidimų, kurie pažeidžia natūralią mikroflorą. Pasitaiko atvejų, kai nustatomas pagrindinis susirgimas, taip pat randami mikroorga-nizmai, kurie pagrindiniam susirgimui neturi jokios įtakos (Greene, 2006).
Kačių sergamumas išorinės ausies uždegimu yra 2-6,6 % (Ettinger, Feldman, 2000). Išorinės ausies uždegimas katėms pasitaiko retai ir dažniausiai yra siejamas su alergija, ausų erkučių invazi-ja, uždegiminiais polipais, išorinio ausies kanalo navikais (Rosser, 2004; Hill et al., 2006; Vidémont, Pin, 2010). Predisponuojantys faktoriai yra traumos, imuniniai faktoriai, endokrininės patologijos, aplinka (Greene, 2006). Išorinės ausies uždegimas yra trečia pagal dažnumą pasitaikan-ti kačių dermatologinė problema (Langley-Hobbs et la., 2013). 50% visų šios lokalizacijos uždegi-mo atvejų pagrindinė priežastis yra ektoparazitai, kurie būdingesni 1-2 metų amžiaus katėms.
Sergant Otitis externa, katėms pasireiškia niežulys, jos purto galvą, trina pažeistas vietas į grindis ar kitus aplinkos daiktus. Pasireiškia alopecija apie ausies kaušelio pagrindą, stebimi mati-niai, pažeisti aplinkiniai plaukai, nusidraskymai. Išorinė klausos landa būna paraudusi ir ištinusi. Kai susirgimas komplikuojamas antrine infekcija jaučiamas nemalonus kvapas. Uždegimas tampa sunkus, kai pats gyvūnas akivaizdžiai sužeidžia uždegiminę vietą. Kai kurie gyvūnai tampa vangūs, kitiems skausmas sukeliamas tik palapuojant ausį (Greene, 2006).
Ausų eksudato citologinis tyrimas yra paprastas, praktiškas, ir pigus diagnostinis testas, duo-dantis greitus rezultatus, siekiant padėti nustatyti pirminę priežastį. Mėginiai turi būti imami iš abie-jų ausų horizontaliojo kanalo (Langley-Hobbs et al., 2013). Normali ausies sieros spalva yra gelto-na. Išorinės ausies išskyrų citologiniu tyrimu tarp suragėjusių epidermio ląstelių galima rasti
17 kaip natūrali mikloflora buvo randami mieliagrybiai, 71% gram+ kokai, 38% suragėjusios ląstelės. Anot tyrėjų, 23% ir 83% sveikų kačių ausyse randama Malassezia spp. (Tater et al., 2003). Teigia-ma, jog matymo lauke (x40 padidinimu) esant daugiau nei 12 vienetų Malassezia spp. patogenų, laikoma patologija (Ginel et al., 2003).
Galutinė diagnozė nustatoma naudojant švarų ir sterilų otoskopą. Nustatomas kanalo diamet-ras, eksudato tipas, pašaliniai kūnai, augliai, parazitai, būgninės membranos padėtis, epitelio vienti-sumas. Tikslesnis tyrimas gali būti atliekas naudojant pilną anesteziją ar sedaciją. Atliekant citolo-ginį tyrimą svarbu įvertinti susidariusio eksudato tipą, bei nustatyti galimą priežastį. Nustatomas tikslus skaičius leukocitų, navikinių ląstelių, bakterijų, grybelių (Greene, 2006).
Gydymui taikomi sisteminiai ir vietiniai gliukokortikoidai, sisteminiai antibiotikai, priešgry-beliniai, antihistamininiai preparatai, sisteminiai ciklosporinai, palaikoma ausies higiena (Ordeix et al., 2007).
1.3.2. Parazitiniai susirgimai
Parazitiniai susirgimai, pažeidžiantys kačių ausis, pasitaiko gana dažnai. Literatūroje dažniausiai minimos katėms pasitaikančios ausų niežinės erkutės – Otodectes cynotis.
Be šių parazitų, taip pat žinomos rečiau katėms sutinkamos Notoedres cati, Demodex felis niežinės erkutės. N. cati sutinkamos ant kačių ausų kaušelio, snukio, kaklo srityje. Sukelia plaukų slinkimą, susiformuoja šašai bei didėja tikimybė atsirasti antrinei infekcijai. Chleyletiella blakei katėms sukelia alopeciją, pleiskanų susidarymą, niežėjimą, parazituoja ant ausies kaušelio ir kitose vietose. Taip pat ausies pažeidimai galimi dėl mašalų įkandimų, tačiau dėl jų sukeltos patologijos greitai susiformuoja juodai raudoni šašai (Venker-van Haagen, 2005).
N. cati, D. felis, Ch. blakei esant didelei invazijai gali išplisti į vidinę ausies kaušelio pusę,
apimti ausies pagrindą.
1.3.2.1. Otodectes cynotis niežinės erkutės
Vienas dažniausių sutinkamų susirgimų katėms - Otodectes cynotis sukeliama patologija (2 pav.). Šios ausų erkutės priklauso Psoroptidae šeimai. Erkutės lokalizuojasi tiek vertikaliosios, tiek ir horizontaliosios ausies klausomojo kanalo dalių odos paviršiuje (Roy et al., 2011). O. cynotis er-kutės laikomos labai užkrečiamos ir sukelia daugiau nei 50% kačių ausų uždegimo atvejų (Beck,
18 2010; Roy et al., 2011). O. cynotis erkutės maitinasi epidermio liekanomis ir audinių skysčiais (Roy et al., 2011). Plinta tiesioginio kontakto metu (Gothelf, 2005).
J. U. Roy et al. (2011) teigia, kad katėms užsikrėtus erkutėmis pasireiškia ausies kanalo pa-raudimas bei formuojasi tamsiai rudos spalvos sieros liaukų eksudatas, sukeliamas niežėjimas, for-muojasi papulės. Anot jo, jautriausi šiems parazitams yra jauni kačiukai, o vyresnio amžiaus katės gali įgyti imunitetą. Gyvūnas purto galvą, gali būti pastebimas jos pakreipimas, kartais sukasi ratu, didėja hematomos tikimybė (Gotthelf, 2005). Niežulys pasireiškia 41,5%, fiziologiškai nenormalios išskyros iš ausų 85,4% atvejų (Sotiraki et al., 2001). Pažeidžiama normali išorinio ausies kanalo mikroflora, ko pasekoje didėja tikimybė pasireikšti ausies uždegimui. Esant O. Cynotis dažniausiai išskirti Staphylococcus spp. ir Malassezia spp. mikroorganizmai (Roy et al., 2011). Įrodyta, jog ka-tėms O. cynotis gali sukelti padidėjusio jautrumo reakciją (Roy et al., 2011).
Diagnozuojama otoskopuojant ar mikroskopuojant ausies kanalo apnašas. Dažnai diagnoza-vimą apsunkina lėtinė sieros liaukų hiperplazija (Gothelf, 2005).
Ododektozė gali būti gydoma įvairiais akaricidiniais preparatais. Vieni lašinami į ausis, kiti - keteros srityje ant odos. Taip pat galima juos skirti sisteminiam naudojimui. Gydymui naudojamas ivermektinas, lašinant preparatą į kačių ausis (Curtis, 2001) arba suleidžiant po oda (Baggot, 2001), taip pat galima naudoti 10 % imidakloprido ir 1 % moksidektino lašinamuosius tirpalus į ausis 2 pav. Naudojant videootoskopą išoriniame ausies kanale nustatytos O. Cynotis niežinės erkutės. Katė, 1,5 m., mišrūnė (autr. nuotr.)
19 (Davis et al., 2007). Atlikus tyrimus, šių preparatų veiksmingumas 92,5 % po pirmojo gydymo, o po antrojo 98,1 % (Davis et al., 2007). Kiti mokslininkai atliko tyrimus naudojant kompleksinį 1 % permetrino tepalą (Roy et al., 2011). Pasak C. F. Curtis (2001), fipronilis otodektozei gydyti naudo-jamas lašinant jį ant odos ir į ausis. Selamektinas efektyvus naudojant katėms 6mg/kg ant odos ar lašinant į užkrėstas erkutėmis ausis (Curtis, 2004; Beck, 2010). Naudojant 1 % ivermektiną skiestą su propilenglikoliu 32 atvejais, nė vienam gyvūnui nebuvo pasireiškusi nepageidaujama reakcija (Roy et al., 2011). Blot et al. (2003) studijavo selamektino veiksmingumą ir įrodė, kad po 3 dienų gydymo išnykus O.cynotis, klinikiniai požymiai tokie kaip paraudimas, įbrėžimai išsilaikė dar 2 savaites, nors ausų erkučių jau nebebuvo aptinkama. Tad teigiama, kad reikalinga naudoti antibioti-kus ar priešgrybelinius vaistus. Roy et al. (2012) lygino selamektino užlašinamojo tirpalo Revolu-tion® ir priešuždegiminio, priešgrybelinio, akaricidinio, antibiotiko Oridermyl® tepalo efektyvumą. Teigiama, jog klinikiniai požymiai mažėjo abiejose gydomų kačių grupėse, tik naudojant Orider-myl® tepalą, mažėjimas buvo greitesnis. Taip pat svarbu šalinti ne tik priežastį, bet ir įvairaus pobūdžio otitą.
Mokslininskai teigia, kad kačių sergamumas otodektoze yra 31% (Salib, Baraka, 2011). Irane - sieka 22,95%, o Graikijoje 14,02-25,5% (Lefkaditis et al., 2009; Mosallanejad et al., 2011). Tei-giama, kad Lietuvoje atlikus otodektozės tyrimus kačių sergamumas yra 30% (Karpovaitė ir kt., 2013).
1.4. Vidurinės ausies patologijos
Vidurinės ausies uždegimą katėms paprastai sąlygoja išorinės ausies pažeidimai (Greene, 2006). Kačių sergamumas vidurinės ausies ligomis yra 1,7% (Schlicksup et al., 2009).
Infekcija dažniau gali plisti iš vidurinės ausies per Eustachijaus vamzdį į burnos ertmę, nei at-virkščiai (Greene. 2006). Įgimti gomurio defektai taipogi yra siejami su vidurinės ausies uždegimo atsiradimu (Gregory, 2000). Cholestetoma glaudžiai siejasi su vidurinės ausies uždegimu ir lėtiniu išorinės ausies uždegimu, galimas užkrato kelias patekęs per kraują (Ettinger, Feldman, 2010).
Vidurinės ausies uždegimo klinikiniai požymiai yra labai panašūs į išorinės ausies uždegimo. Ausies kaušelio hiperestezija, galvos kratymas, purtymas, intensyvus ausies kasymas, jaučiamas diskomfortas ausies kaušelyje, klausomajame vamzdyje ar snukio srityje. Esant pažeidimui vienoje iš ausų gali būti sutrikusi klausa. O jei pažeidimas lokalizuojasi abiejose ausyse – klausa visada sut-rinka visapusiškai. Jei infekcija išplinta per Eustachijaus vamzdį, esant lėtinėms viršutinių kvėpa-vimo takų ligoms ar įgimtiems gomurio defektams, tokiu atveju klinikiniai požymiai nepasireiškia. Esant vidurinės ausies uždegimui, išorinis klausos kanalas pripildomas uždegiminiu eksudatu,
audi-20 nių irimo produktais, jie taip pat uždengia ausies būgnelį. Jei įmanoma apžiūrėti ausies būgnelį, jis dažniausiai būna pakeitęs spalvą, iškilęs į išorę (Greene, 2006).
Galimos skysčio sankaupos vidurinėje ausyje, nors katė neturi jokių ausies ligos klinikinių požymių (Langley-Hobbs et al., 2013). Skystis nustatomas esant gomurio defektui (Gregory, 2000; Woodbridge et al., 2012), nosiaryklinei limfomai ar sinusitui (Detweiler et al., 2006) bei Eustachi-jaus vamzdzio disfunkcijai (Langley-Hobbs et al., 2013). Tyrimo rezultatų duomenimis, 53/59 (90%) katės neturėjo jokiu išorinės, vidurinės ir vidinės ausies klinikinių požymių tačiau nustatyti pažeidimai vidurinėje ausyje (Schlicksup et al., 2009).
Esant lėtiniams susirgimams, tikimybė, kad sukėlėjas iš vidurinės ausies plis į vidinę ausį, di-dėja. Tokiais atvejais, padidėja pusiausvyros sutrikimų tikimybė. Kliniškai pasireiškia galvos pak-reipimas į pažeistą pusę, horizontalus nistagmas, asimetrinė ataksija, pažeistos pusės trynimas į ap-linkinius daiktus. Jei nėra pastebimas išorinės ausies uždegimas, o tik ryškus pusiausvyros sutriki-mai, tikėtina, kad to priežastis yra idiopatinės pusiausvyros ligos ar infekcija išplitusi iš gerklės (Greene, 2006).
Vertinant vidurinės ausies uždegimą svarbi kruopšti išorinė būgninės pūslės palpacija, padėtis abiejose pusėse, bei vaizdas burnoje (Ettinger, Feldman, 2010). Diagnozuojant vidurinės ausies li-gas naudojama kompiuterinė tomografija, kadangi geriau matomos kaulinės struktūros, o magneti-nio rezonanso tyrimas labiau tinkamas diagnozuojant vidinės ausies ligas ir stebėti smegenų kamie-ną (Cook et al., 2003). I. Allgoewer et al. (2000) tyrime diagnozuojant kačių ausų ligas naudojo magnetinį rezonansą, tyrėjų teigimu, jis padeda diagnozuoti ankstyvesnes susirgimų stadijas. Vent-rodorsalinis ar dorsoventralinis rentgenologinis vaizdas leidžia įvertinti išorinio ausies kanalo kalci-fikaciją bei būgninės pūslės oringumą (Ettinger, Feldman, 2010).
H. Seifert et al. (2012) rekomenduoja naudoti geriau µ-kompiuterinę tomografiją nei klinikinį kompiuterinį tomografiją. Ištyrus kačių vidurinę ir vidinę ausis, pastebimas tikslesnės kaulinės struktūros: būgninės pūslės spindis, sienelė, klausomieji kauliukai, smilkinkaulio kaulo dalys. Ta-čiau ausies būgnelis ne visada matomas. Per µ-kompiuterinę tomografiją matomos anatominės struktūros yra mažiau sulietos, o naudojant standartinę kompiuterinę tomografiją dėl mažesnės erd-vinės rezoliucijos nesimato kas itin svarbu diagnostikoje ir tyrimuose (3 pav.).
Visiškas ausies kanalo pašalinimas ir lateralinė būgninės pūslės osteotomija atliekama esant išorinės ausies uždegimui dėl vidurinės ausies uždegimo. Jei išorinės ausies kanalas nėra pažei-džiamas, gali būti atliekamas tik būgninės pūslės pašalinimas. Tai suteikia sąlygas nesikaupti eksu-datui ir suformuoti drenažą, bei išvengti lėtinių ir pasikartojančių ligų sergamumo (Ettinger, Feldman, 2010).
21 Priklausomai nuo klinikinių požymių ir galimo diagnozavimo būdo, svarbu tinkamai parinkti katei gydymą. Chroninio vidurinio ausies uždegimo metu yra rizikinga taikyti vieną antimikrobinę medžiagą. Daug kačių, sergančių vidurinės ir vidinės ausies uždegimu, taip pat serga chroniniu išo-rinės ausies uždegimu. Tokiais atvejai taikoma miringotomija ar ventralinė būgninės pūslės osteo-tomija. Kai kuriems gyvūnams po miringotomijos greitai pasireiškia vidinės ausies klinikiniai požymiais. Tai siejama su tuo, kad padidėja kaulinio labirinto spaudimas. Katės, kurioms jau daug kartų pasireiškė lėtiniai susirgimai, bei rentgenografiškai nustatytas osteomielitas, vienintelė išeitis yra būgninės pūslės osteotomija. Jos metu pašalinami proliferavę audiniai, ertmę drenuojant (Gree-ne, 2006).
Prieš taikant miringotomiją reikalinga kruopščiai išvalyti išorinį ausies kanalą, kad išvengti vidurinės ausies užteršimo. Adata vedama kaudoventraliai per pars tensa ausies būgnelio dalį. Paimti mėginiai surenkami ir atliekami kultūros auginimo ir jautrumo antibiotikams nustatymo ty-rimai. Šis metodas yra žymiai naudingesnis ir tikslesnis, nei citologinis. Nes citologinis tyrimas dažnai duoda neigiamus rezultataus ir kultūra esanti išoriniame ausies kanale neatspindi vidurinės ausies patogenų (Ettinger, Feldman, 2010).
3 pav. Skersinis vidurinės ausies vaizdas. Kairėje naudojant klinikinį kompiuterinį tomografą, dežinėje taikant µ-kompiuterinę tomografiją. 1- Būgninė ertmė 2- Išorinis klausomasis vazdis 3- Scala tympani pradžia 4- Vidurinė ausis su semikuliarinių kanalų pradžia (juoda rodyklė), apvalusis sraigės langelis (balta rodyklė) (Seifert et al., 2012)
22 Mikroorganizmai, išskirti iš horizontaliojo ausies kanalo, identiškai sutapo tik su 10,5 % rastų vidurinėje ausyje (Greene, 2006). Galutinė terapija turi būti taikoma pagrindžiant kultūros ir jaut-rumo testų rezultatais.
Didžiausias pavojus esant, vidinės ir vidurinės ausies uždegimui, yra infekcijos išplitimas. Gali būti sukeliamas meningitas, lydimas centrinės nervų sistemos galvinių nervų pažeidimų. Pavo-jaus paprastai galima išvengti, jei laiku ir tinkamai gydoma (Greene, 2006).
1.4.1. Uždegiminiai polipai
Uždegiminiai polipai – tai nenavikiniai dariniai iš epitelinių ir uždegiminių ląstelių, katėms susidarantys būgninėje pūslėje (Bulla tympanica). Polipai gali dislokuotis per klausomąjį vamzdį į nosiaryklę bei į išorinės ausies landą (4 pav.). Histopatologinių tyrimų rezultatai rodo, kad juos su-daro makrofagai, neutrofilai, limfocitai, plazminės, epitelio, uždegiminės ląstelės (Ettinger, Feldman, 2010). Polipai išoriškai padengti sluoksniniu ragėjančiu epiteliu (Esterline et al., 2005).
4 pav. Katės uždegiminių polipų susidarymo vietos. DL – dorsolateralinė ertmė, VM – vent-romedialinė ertmė (http://www.vetsurgerycentral.com/oral_nasopharyngeal_polyp.html prieiga per internetą 2014-11-10)
23 Etiologija yra nežinoma, tačiau manoma, kad jiems susidaryti įtakos turi viršutinių kvėpavimo takų infekcija, įgimtos priežastys ir lėtinis uždegimas (Benson, 1998). Taip pat manoma, jog sutri-kus Eustachijaus vamzdžio funkcijai, pažeidžiama vidurinės ausies ventiliacija, to pasekoje formuo-jasi uždegiminiai polypai (Reed, Gunn-Moore, 2012). Atliktas tyrimas, siekiant nustatyti kačių her-pes viruso-1, kalici viruso, Bardonella spp., Mycoplasma spp. bei Chlamydophila felis priklauso-mybę uždegiminių polipų atsiradimui, tačiau nukleininės rūgštys polipų audiniuose nebuvo rastos (Klose et al., 2010).
Polipai diagnozuojami katėms nuo keleto mėnesių amžiaus iki 15 metų, tačiau dažniausiai pasireiškia jaunesnėms katėms (1-5 m.) (Trevor, Martin, 1993; Allen, Noone, 1999; Veir et al., 2002; Ettinger, Feldman, 2010). Dažniausiai uždegiminiai polipai nustatomi trumpaplaukėms, Ab-sinijos, Persų, Himalajų, Siamo, Meino meškėno veislės katėms (Cook et al., 2003). Yra žinomas vienas atvejis, kuomet polipas išaugęs katei iš vidurinės ausies pro Eustachijaus vamzdį toliau augo į stemplės kranialią dalį, nustatytas 7 cm. ilgio darinys (Byron et al., 2010).
Paparastai uždegiminiai polipai yra nuo rožinės iki raudonos spalvos puraus audinio masė su-apvalintos formos, turi stiebelį (5 pav.).
5 pav. Ausies polipas, pašalintas iš katės ausies ištraukimo būdu. Dydis lyginamas su 1€ mon-eta (Colcus et al., 2010)
24 Simptomai priklauso nuo uždegiminio polipo lokalizacijos ir yra panašūs į būdingus išorinės ausies uždegimui. Tačiau esant nosiarykliniams polipams būdinga kvėpavimo takų obstrukcija, dis-pnėja, rijimo sutrikimai (Ettinger, Feldman, 2010). Ausyje stebimos tamsiai rudos spalvos apnašos, aukšta temperatūra, padidėję pažandiniai limfiniai mazgai, n.facialis paralyžius, Hornerio sindro-mas (Cook et al., 2003).
Būdingi morfologiniai kraujo pokyčiai: limfopenija, hipoalbuminemija, hiperglobulinemija (Esterline et al., 2005).
Netipiniai požymiai gali būti siejami su antrine infekcija ir meningoencefalitu (Cooket al., 2003). Taip pat pasireiškia kvėpavimo takų obstrukcija su hipertenzija (MacPhail et al., 2007). E-sant nasofaringiniui polipui, gali pasireikšti stemplės išsiplėtimas (Byron et al., 2010). Vienos au-sies otitas gali būti susijęs su uždegiminių polipų atsiradimu ar su auau-sies navikų formavimusi (Rosser, 2004).
Uždegiminiai polipai diagnozuojami atlikus otoskopiją ir apžiūrėjus ryklę. Daugeliu atvejų, katėms otofaringiniai polypai neperžengia horizontaliojo kanalo ribos (Langley-Hobbs et al., 2013). Taikomas rentgenologinis būgninės pūslės, nosies ertmės ir ryklės tyrimas, o magnetinis rezonansas ir kompiuterinė tomografija padeda nustatyti tikslią uždegiminio polipo vietą (Allgoeweret al., 2000; Cook et al., 2003; Seitzet al., 2005).
Gydymas susideda iš polipo iškirpimo ir ištraukimo arba chirurginio išpjovimo per būgninę pūslę (Faulkner, Budsberg, 1990; Kapatkin et al., 1990). Taikoma polipo su jo koteliu ekstakcija (Diel, 2008). Polipo iškirpimas ir ištraukimas taikomas tada, kai nėra pažeidimų būgninėje pūslėje (Muilenburg, Fry, 2002). Po tokio gydymo 50 % kačių uždegiminiai polipai atauga (Faulkner, Budsberg, 1990); iš 14 kačių polipo ataugimas pasireiškė tik 5 (Veir et al., 2002). O taikant gydymą prednilozonu pasikartojimai pasireiškia tik 11% kačių (Anderson et al., 2000). O anot N. J. Bacon et al. (2003), ištraukus uždegiminį polipą ir taikant gydymą prednizolonu 59% kačių klinikiniai požy-miai nepasikartoja. Daugeliu atvejų stebimas recidyvas, nes uždegiminių ląstelių likučiai lieka būg-ninėje pūslėje, to pasekoje didėja tikimybė vidurinės ausies mikroklimatui metaplazuoti (Colcuc et al., 2010).
M. Colcuc et al. (2010) ir V. Greci et al. (2013) teigia, jog technika naudojant videootoskopą ir endoskopinius įrankius yra veiksmingesnė technika gydyti kačių išorinio ausies kanalo polipus. V. Greci et al. (2013) įrodė, jog tik 8% kačių pasireiškė Hornerio sindromas, o paprastai atliekant polipo ištraukimą 43%, ventralinę būgninės pūslės osteotomiją 57%-81%; 13,5% pasireiškė polipų ataugimas, panašiai kaip ir po ventralinės būgninės pūslės osteotomijos, bei gerokai mažiau nei išt-raukiant (57%).
25 Taip pat polipai šalinami atliekant ventralinę būgninės pūslės osteotomiją arba visišką išori-nio ausies kanalo pašalinimą kartu su lateraline būgninės pūslės osteotomija (Esterline et al., 2005). Kiti autoriai teigia, kad ar atlikti būgninės pūslės osteotomija yra operuojančio vet. gydytojo pasi-rinkimas (Trevor; Martin, 1999; Anderson et al., 2000; Muilenburg; Fry, 2002; Harvey et al., 2003; Anders et al., 2008; MacPhail, 2008). Atliekant būgninės pūslės osteotomija, pastebima geriausia ligos baigtis, nes nėra pasikartojimo rizikos (Anders et al., 2008). Atlikus ventralinę būgninės pūs-lės osteotomiją klausa katėms neatsistato, bet klinikiniai požymiai mažėja, nepaisant to, kad 65% kačių pasireiškia Hornerio sindromas (Kapatkin et al., 1990, Anders et al., 2008) Vėliau jis dažniau-siai išnyksta (Anders et al., 2008). Veidinio nervo deficitas katėms vidutiniškai trunka 4 savaites (Spivack et al., 2013).
Ausų uždegiminiai polipai vis dažniau diagnozuojami nei anksčiau, tai gali būti susiję su pa-didėjusiu antibiotikų vartojimu dėl infekcinių viršutinių kvėpavimo takų ligų ir didėjančiu aktualių ausų preparatų taikymu (Colcuc et al., 2010).
1.5. Navikai
Navikai vidurinėje ausyje pasitaiko retai, dažniau – ant ausies kaušelio ir išoriniame ausies kanale (Gotthelf, 2005; Ettinger, Feldman, 2010). Lėtinis išorinės ausies uždegimas gali būti viena iš priežasčių dėl kurių atsiranda navikai, taip pat bet kurios ausies dalies uždegimas gali tapti pre-disponuojančiu faktoriumi (Ettinger, Feldman, 2010). Daugelis odos navikų gali lokalizuotis ant ausies kaušelio (Fossum, 2007). Ausies kanalo navikai gali susiformuoti iš visų ausies kanalo odos struktūrų (Gotthelf, 2005). Išorinio ausies kanalo navikai pasireiškia 1-2% nuo visų navikų būdingų katėms (London et al., 1996).
Katėms žymiai dažniau diagnozuojami piktybiniai navikai: ausies sierą gaminančių liaukų a-denokarcinoma, riebalų liaukų aa-denokarcinoma, bei ragėjančių ląstelių karcinoma. Piktybiniai navi-kai šalinami atliekant išorinio ausies kanalo šalinimą ar lateralinę būgninės pūslės osteotomiją. Ne-piktybiniai navikai: uždegiminiai polipai, sieros liaukų adenoma, riebalų liaukų cistos, bazinių ląste-lių navikai, fibromos, hemangiomos, melanocitomos, papilomos. Navikų nepatartina vertinti pagal jų išvaizdą, tačiau gerybinių navikų išvaizda paprastai sudaro mazginę struktūrą. Opos atsiranda dėl antrinio otito, susijusio su pažeidimo didėjimu. Piktybiniai navikai išopėja dažniau, nei nepiktybi-niai (Ettinger, Feldman, 2010). Kačių išgyvenamumas esant piktybiniams navikams siekia 11,7 mėn. (London et al., 1996). Nepiktybiniai ausies kanalo navikai katėms yra 85% atvejų (London et al., 1996).
26 6 pav. Ragėjančių ląstelių karcinomai būdingas abipusis išopėjimas, 8 m., patelė, mišrūnė (Demirutku et al., 2012)
Esant ausies kaušelio navikams, ausies būgnelis pažeidžiamas 25% atvejų, o neurologiniai reiškiniai katėms pasireiškia 25% atvejų (Vail, Withrow, 1996). 86 % kačių, kurioms atliktas išo-rinio ausies kanalo pašalinimas, nustatyta diagnozė neoplazija, tačiau metastazės nebuvo aptiktos (Bacon et al., 2003). L. N. Gotthelf (2005) teigia, kad esant navikams išoriniame ausies kanale, me-tastazės pasitaiko retai. Iš 56 kačių, kurioms buvo nustatytos įvairios karcinomos ausies kanale, 5 rastos metastazės limfiniuose mazguose, o atlikus patologinį tyrimą, 1 katei nustatytos metastazės plaučiuose (London et al., 1996).
1.5.1. Ragėjančių ląstelių karcinoma
Tai dažniausiai pasitaikantis odos navikinis susirgimas katėms (Fossum, 2007; Cucha et al., 2010). Ragėjančios ląstelių karcinomos pasireiškimas kačių tarpe sudaro 50% visų odos navikų (Dobson et al., 2011). Dažniausia nustatoma vyresniame amžiuje (vidurkis 12,8 m.) (Ettinger, Feldman, 2010). Katėms susirgimas nustatomas dažniau nei katinams (Chuna et al., 2010).
Pagrindinis sukeliantis faktorius - tiesioginiai saulės spinduliai (Scott et al., 2001). Taip pat gali sukelti ir virusai (Ettinger, Feldman, 2010). Susirgimo atsiradimą įtakoja aktininis dermatitas, vazdžių įkandimai, imuninės ligos (Harvey et al., 2001; Marignac, 2005; Fossum, 2007). Atlikus
27 tyrimą paaiškėjo, kad 24% kačių užsikrėtusių imunodeficito virusu, buvo nustatyta ragėjančių ląstelių karcinoma, tačiau neaišku ar egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys ar pagrindinė sąlyga yra šviesos poveikis (Hutsonet et al., 1991). Ligos pasireiškimas labai priklauso nuo gamtinių faktorių: ultravioletinių spindulių intensyvumo, klimato sąlygų. Didesnė rizika susirgti yra balto kailio katėms (13 kartų), nei kitos kailio spalvos (Dobson et al., 2011). Taip pat balto kailio su mėlynomis akimis (Harvey et al., 2001; Matousek, 2004).
Pirmieji pažeidimai prasideda somatinėse ląstelėse, išsivysto erozinis ar opinis pažeidimas, kuris dėl tiesioginio saulės spindulių poveikio dažniausiai lokalizuojasi nepigmentuotose odos vietose: ausies kaušelio, vokų bei lūpų (Ettinger, Feldman, 2010). Dažniausiai pažeidimai atsiranda ant ausies kaušelio (Harvey et al., 2001; Cunha et al., 2010), tačiau gali būti pažeidžiama nosis, vokai, išorinės ausies kanalas bei vidurinė ausis (Fossum, 2007; Cunha et al., 2010) (6, 7 pav.). Iš pradžių odos pažeidimai atrodo panašūs į alopecijos kartu su šiek tiek pasisluokniavusiu odos paviršiumi (Hoad, 2006). Mišrūs pažeidimai pasireiškia maždaug 45% kačių (Clarke, 1991). Metastazės pasitaiko retai (Cunha et al. 2010; Ettinger, Feldman, 2010). Abiejų ausies kaušelių susirgimas būdingas 50% sergančiųjų (Kristensen et al., 1996). Vietinis nepakankamumas bei metastazės yra labiausiai paplitusi mirties priežastis pacientams sergantiems ragėjančių ląstelių kar-cinoma (Dobson et al., 2011). Tyrimo metu iš 11 ragėjančių ląstelių karcinomos atvejų 9 atvejais buvo pastebėtas didesnis estradiolio kiekis kraujyje, nei įprastai (Demirutku et al., 2012).
7 pav. Tipiniai ragėjančių ląstelių karcinomos požymiai: eroziniai ir opiniai pažeidimai. Ankstyvoji stadija (Langley-Hobbs et al., 2013)
28 Histologiškai stebima epidermio hiperkeratozė, piktybinės ragėjančios ląstelės, kurios turėjo vezikulinį branduolį, nedidelį kiekį citoplazmos, bei formavo spenelinius išsikišimus epidermyje. Taip pat pastebėtos piktybinių ląstelių sankaupos mažų salelių pavidalu poodyje. Pastebėta uždegi-minė infiltracija išplitusi tam tikrose srityse poodyje, sudaryta iš mononuklearinių ląstelių (Demiru-tku et al., 2012).
Ragėjančių ląstelių karcinomos baigtis labai įvairi. Efektyviausias vietinis gydymo būdas chi-rurginis pašalinimas, nes dažnai galimas naviko atsinaujinimas (Vail, Withrow, 2007). Gydymo sėkmingumas priklauso nuo to, ar visas pažeidimas bus pašalintas. Patariama taikyti pinektomiją su vertikaliojo klausomojo kanalo šalinimu (Fossum, 2007). Tokiu atveju sumažėja recidyvo rizika. Histologiškai svarbu nustatyti ligos pažengimo laipsnį ir tai sieti su ligos prognoze. Jei netinkamai diagnozuojama, sutrumpėja išgyvenimo laikas (vidurkis 3 mėn.), jei nustatoma tiksli diagnozė, gali gyventi 4-6 mėn. ar >1 metus, nuo teisingo naviko diagnozavimo (London et al., 1996; Dobson et al., 2011).
Be jau minėtos pinektomijos dar taikoma krioterapija, fotodinaminė terapija, stroncio-90 plesioterapija, imuno terapija, radioterapija, chemoterapija, elektrochemoterapija, brachiterapija ir chirurginis naviko pašalinimas (Ettinger, Feldman, 2010; Dobson et al., 2011; Demirutku et al., 2012). Radioterapija taikoma siekiant pasiekti maksimalų estetinį vaizdą ir tinkama mažiems pažei-dimams (Fossum, 2007). Sisteminės chemoterapijos teigiamas vaidmuo nėra įrodytas, o vietiškai naudoti chemoterapines priemones neleistina, nes veikia kates toksiškai (Dobson et al., 2011). Minėti gydymo metodai efektyvūs, kai pažeidimai mažesni nei 5 mm., maži pažeidimai išgydomi per 1 metus, o daugumai kačių ilgalaikė kontrolė sėkminga (10-60%). Gydymas ilgesnis esant didesniems nei 5 mm. pažeidimams, sėkmingai kontroliuojamas apie 2 metus (Clarke, 1991; Lana et al., 1997; Theonet al., 1995; Lucroyet al., 2000; Theonet al., 1996; Hammondat al., 2007; Buchholzet al., 2007; Stellet al., 2001). Kiti autoriai teigia, kad nors ir yra didelis gydymo metodų pasirinkimas, tačiau pakankamai efektyvus nėra nė vienas (Lanz, Wood, 2004).
1.5.2. ,,Bowen’’ liga
Kai navikinė infiltracija apima tik epidermio sluoksnį, tai vadinama “Bowen” liga, kitaip kačių išplitusi ragėjančių ląstelių karcinoma (Ettinger, Feldman, 2010). Skirtingai nei ragėjančių ląstelių karcinoma, šis pažeidimas lokalizuojasi plaukuotoje, pigmentuotoje odoje, taip pat jį gali sukelti papilomos virusas (Nespecaet al., 2006). Pažeidžiama galva, kaklas, krūtinė, pilvas ir galūnės (Ettinger, Feldman, 2010).
29 Gydoma chirurgiškai ir stroncio-90 plesioterapija (Ettinger, Feldman, 2010). Taip pat naudojami retinoidai (Zauggat al., 2005). Naudojant imikvimodus pastebėtas imuninės sistemos neigiamas atsakas ir ,,Bowen“ ligos regresija (Gillat al., 2008).
1.5.3. Sieros liaukų navikai
Sieros liaukų navikai yra kilę iš išorinės ausies kanalo prakaito liaukų. Dažniausiai sutinkama sieros liaukų adenoma ir karcinoma vyresnio amžiaus katinams (Gotthelf, 2005). Lėtinis otitas gali būti predisponuojančiu faktoriumi (London et al., 1996). Sergančių kačių amžiaus vidurkis yra 12 metų (Paterson, Tobias, 2012). Anot autorių D. J. Marino et al. (1994) ir P. G. Moisan, G. L. Watson (1996) sieros liaukų adenokarcinoma yra dažniausiai sutinkamas kačių išorinio ausies kanalo navikinis susirgimas.
Būdingi požymiai yra masės išvešėjimas, apnašos, ausies kaušelio padėties pakitimas, specifinis kvapas, niežulys, skausmas, neurologiniai požymiai, Hornerio sindromas, vestibulinio aparato sutrikimai, antrinė bakterinė infekcija (Ettinger, Feldman, 2010; Gotthelf, 2005). Adeno-karcinomai būdingas infekcijos pasikartojimas, nereagavimas į vietinius ir sisteminius vaistus, pa-žeistas kanalas dažniausiai rožinės spalvos, nevientisas, būdinga apatinio žandikaulio limfadenopa-tija. Sieros liaukų adenoma pasitaiko pavienėmis, dauginėmis išaugomis (Paterson, Tobias, 2012).
Histologiškai pradžioje susirgimo pastebimas lėtinis išorinio ausies kanalo uždegimas, kurio pasekoje hiperplazuojasi sieros liaukos, o kaip komplikacija išsivysto neoplazija (Bacon et al., 2003). Anot autorių D. D. Lorenzi et al. (2005) citologinis tyrimas nustato 86% sieraus liaukos a-denokarcinomos atvejus.
Taikomas chirurginis gydymas. Po atlikto visiško ausies kanalo šalinimo ir būgninės pūslės osteotomijos 16 kačių pasireiškė skirtingi rezultatai: 25% atvejų liga recidyvavo, 75% išgyveno ilgiau, nei 1 metus; vidutinė remisija 42 mėn. Tuo tarpu 6 katėms atlikus išorinio ausies kanalo rezekciją, ligos sugrįžimas pasireiškė vidutiniškai po 10 mėn., išgyvenamumas iki 1 metų siekė tik 33%, o 4 katėms pasireiškė pasikartojimas (Marinoet al., 1994). Radioterapijos taikymas yra sėkmingas siekiant užkirsti sieros liaukų adenomos pasikartojimą (Gotthelf, 2005).
1.5.4. Vidurinės ausies navikai
Navikai vidurinėje ausyje pasitaiko retai, sutinkami tokie kaip karcinoma, adenokarcinoma, ragėjančių ląstelių karcinoma, fibrosarkoma, limfoma (Goothelf, 2005). C. A. London et al. (1996) teigia, kad literatūroje aprašyti 15 kačių vidurinės ausies piktybinių navikų, kurie sudaro 31% iš
30 visų 56 aprašytų ausų navikų atvejų. Vidurinės ausies navikai diagnozuoti katėms, kurių amžiaus vidurkis 10,25 m. (Trevor, Martin, 1993). Dažniausiai nustatoma ragėjančių ląstelių karcinoma, o metastazės pasitaiko retai (Langley-Hobbs et al., 2013).
Etiologija ir klinikiniai simptomai yra panašūs į lėtinį vidurinės ausies uždegimą, tad diagnostikos metodika analogiška ir seka ta pati. Dariniui progresuojant, sukeliama smilkinkaulio destrukcija. Kliniškai dažniausiai pastebima VII ir VIII nervo disfunkcija (Venker-van Haagen, 2005). Taip pat gali pasireikšti gerklų paralyžius, Hornerio sindromas, sausasis keratokonjuktyvitas, keratitas (Langley-Hobbs et al., 2013).
Diagnozavimui taikoma kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas (Widmer, 2002). Kompiuterinės tomografijos pagalba gali būti sunku nustatyti navikus vidurinėje ausyje (Lucroy et al., 2004).
Tiriant rentgenologiškai diferencijuoti sunku. Aukštos raiškos vaizdo gavimas naudojant kompiuterinę tomografiją ir magnetinį rezonansą leidžia diagnozuoti tiksliai. KT atskleidžia tikslenę kaulinių audinių stuktūrą ir tai suteikia didžiausią diagnostinę svarbą, o MR gali įžvelgti mikštųjų audinių sudedamąsias dalis, tokias kaip membraninis labirintas ir su juo susiję neuroanatominiai elementai (Garosi et al., 2003).
Virtuali otoskopija naudojama siekiant gauti aukštos raiškos kompiuterinės tomografijos duomenis. Aiškiau ir tiksliau matoma membraninė pūslė, eustachijaus vamzdis, klausos kauliukai. Tačiau mažos struktūros tokios kaip priekalėlis ir kilpelė nevisada gali būti vertinami tiksliai. Virtualios otoskopijos privalumas tame, kad geriau suvokiama ausies anatominė sandara (Namsoo, Kichang, 2008).
Nei rentgenologija nei echoskopija negali būti naudojama patikimai nustatant vidurinės ir vidinės ausies pažeidimus, labiau tinkama KT ir MR (Kidong et al., 2008). Nesiimant būtiniausių priemonių navikas gali išplisti link labirintų ir ilgainiui pažeisti smegenų dangalus ir smegenis (Venker-van Haagen, 2005).
Gydant taikoma būgninės pūslės osteotomija (Lucroy et al., 2004). Svarbus visiškas naviko chirurginis pašalinimas. Tačiau gydymas paprastai nėra sėkmingas ir žala audiniams yra neišvengiama (Venker-van Haagen, 2005).
31 2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI
2.1. Tyrimo atlikimo vieta, objektas, eiga
Tyrimas buvo atliekamas 2014 m. liepos ir rugpjūčio mėn. ,,R. Sinkevičiaus veterinarijos am-bulatorijoje” įsikūrusioje Telšių raj. Šio laikotarpio metu, naudojant UBCam videootoskopą (8 pav.) buvo ištirtos 27 kačių ausys (1 priedas). Katės buvo tiriamos esant galimybei, nepriklausomai nuo vizito tikslo. Atliekant tyrimą, vaizdas per USB 2.0 jungtį buvo stebimas stacionaraus kompiuterio ekrane. Visais atvejais buvo padarytos kairės ir dešinės ausies išorinio ausies kanalo arba būgnelio nuotraukos. Priklausomai nuo situacijos tam tikri atvejai buvo filmuojami, kad vėliau būtų galima detaliau išanalizuoti pokyčius. Tyrimas atliktas prisilaikant gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių reikalavimų.
Retrospektyvinė duomenų analizė atlikta remiantis 2011 m. vasario mėn. – 2014 m. rugsėjo mėn. „E. Diržinausko veterinarinės tarnybos“ įsikūrusios Kauno rajone, pacientų registracijos žur-nalo duomenimis. Minėtame laikotarpyje, iš 116 pristatytų apžiūrai kačių nustatyti 12 ausų ligų at-vejai (2 priedas).
Tyrimo metu dėmesys kreiptas į kačių išoriniame ausies kanale esantį eksudatą, apnašas, išo-rinio ausies kanalo struktūrą. Taip pat vertintas ausies būgnelio vientisumas ir išvaizda. Tyrimo me-tu buvo siekiama teisingai atlikti otoskopavimą, nustatyti kačių sergamumą ausų ligomis, jei reikia – dalyvauti paskiriant ir atliekant gydymą. Tyrimų duomenys apjungti ir statistiškai apdoroti aps-kaičiuojant procentinę išraišką.
8 pav. Tyrimo metu naudotas videootoskopas UBCam, bei 5 skirtingo dydžio plastikiniai antgaliai (autr. nuotr.)
32 3. REZULTATAI
3.1. Bendra rezultatų analizė
Iš viso tyrime dalyvavo 143 katės iš ,,R. Sinkevičiaus veterinarijos ambulatorijos” ir ,,E. Diržinausko veterinarinės tarnybos”. Kiekvienas klinikinis atvejis užregistruotas, nurodant katės atvykimo datą į kliniką, šeimininko duomenis, vizito tikslą, veislę, lytį, amžių, klinikinius požy-mius, ankstesnius ausų susirgimus, jei tokie buvo, taikytą gydymą, jei buvo paskirtas (1, 2 Priedas). Iš 143 kačių, 18 (13%) nustatyti nustatyti ausų pažeidimai, 125 (87%) atvejais nenustatyti jok-ie pakitimai ausyse (9 pav.). Iš 18 nustatytų kačių ausų patologijų, 10 (56%) sudarė išorinės ausjok-ies patologijos (10 pav.), 6 (33%) - vidurinės ausies ir 2 (11%) - išorinės ir vidurinės ausies,
Nustatyta ausų patologija 13% Nenustatyta ausų patologija 87%
9 pav. Kačių sergamumas ausų ligomis (n=143)
Išorinės ausies patologijos 50% Vidurinės ausies patologijos 39% Išorinės ir vidurinės ausies patologijos 11%
33 Analizuojant priežastis, dėl kurių buvo kreiptasi į Veterinarijos kliniką, nustatyta, kad dėl ausų problemų kreipėsi 13 (33%) kačių savaininkų, dėl kitų priežasčių - 130 (67%) (11 pav. )
Iš analizuojamų kačių ausų ligų atvejų, daugiausia jų nustatyta mišrūnams: patinams – 5 (28%) ir patelėms 4 (22%); Sfinkso veislės patinams – 2 (11%), patelei – 1 (5,7%); Meino meškėnų patinams – 2 (11%), patelei 1 (5,7%); Egzotų veislės 2 patelėms (11%); Persų veislės – 1 patinui (5,7%) (12 pav.).
Ausų problemos 9%
Kitos priežastys 91%
11 pav. Kačių skaičiaus procentinis pasiskirstymas pagal šeimininkų vizito tikslą (n=143)
12 pav. Kačių, sergančių ausų ligomis, skaičius pagal veislę ir lytį (n=18) 13 pav. Kačių procentinis pasiskirstymas pagal taikytą gydymą
0
1
2
3
4
5
6
Mišrūnas
Sfinksas
Meino
meškėnas
Egzotas
Persas
K ač ių s k č.Patinas
Patelė
34 Remiantis gydymo duomenimis katėms, kurioms nustatytos ausų patologijos, chirurginis gy-dymas taikytas (55%) atvejų, medikamentinis - (30%), kita (15%) (13 pav.) Analizuojant kačių ausų pažeidimų eigą ir klinikinius požymius, jie suskirstyit į 3 grupes: eksudacinius, proliferacinius ir trauminius. Rezultatai pateikiami reminaitis tuo, jog viena katė gali turėti daugiau nei 1 susirgimo pobūdį. Daugiausia nustatyta proliferacinių pažeidmų 11 (55%) , kiek mažiau - eksudacinių 6 (30%), dar mažiau - trauminių – 3 (15%) (14 pav.)
55% 30% 15% Chirurginis gydymas Medikamentinis gydymas Kita
14 pav. Kačių skaičiaus procentinis pasiskirstymas, skirtingo pobūdžio susirgimo grupėse 13 pav. Kačių skaičiaus procentinis pasiskirstymas, pagal šeimininkų vizito tisklą (n=143)
35
Analizuojant skirtingas susirgimo pobūdžio grupes, vertinant pasiskirstymą pagal veislę ir lytį, gauti tokie duomenys: proliferaciniai pažeidimai buvo būdingi 7 patinams, 4 patelėms; eksudaciniai susirgimai nustatyti 3 patinams bei 3 patelėms. Trauminio pobūdžio susirgimai - 2 patinams ir 1 patelei (15 pav.).
Proliferacinių susirgimų grupę sudaro 4 mišrūnai ir 7 veisliniai gyvūnai, eksudacinių - 5 miš-rūnai, bei 1 veislinis, trauminę grupę - 2 mišrūnai ir 1 veislinis gyvūnas (16 pav.).
15 pav. Susirgimo pobūdžio grupių analizė, atsižvelgiant į lytį
16 pav. Susirgimo pobūdžio grupių analizė, atsižvelgiant į veislę
0 1 2 3 4 5 6 7 8 Eksudacinis Proliferacinis Trauminis Atvejų skč. S us ir gi m o pob ūd is Patinas Patelė 0 1 2 3 4 5 6 7 8 Eksudacinis Proliferacinis Trauminis Atvejų skč. S us ir gi m o pob ūd is Mišrūnas Veislinis
36 Susirgimo pobūdis Amžiaus vidurkis (m.)
Trauminis 4,3
Proliferacinis 5,7
Eksudacinis 3,6
Bendras vidurkis 4,5
Siekiant nustatyti vyraujantį kačių amžių atskirose grupėse, išvestas aritmetinis kiekvienos grupės atvejų vidurkis. Gauti tokie rezultatai: amžiaus vidurkis eksudacinių susirgimų grupėje – 3,6 m., trauminių 4,3 m., o proliferacinio tipo susirgimuose – 5,7 m. Bendras ausų ligomis sergančių kačių amžiaus vidurkis - 4,5 m. (1 lent.).
Anksčiau minėtos susirgimo pobūdžio grupės išanalizuotos pagal pažeidimo kilmę. Nustatyta jog piminės kilmės trauminis susirgimas nustatytas 1, antrinės kilmės – 2. Proliferacinių pirminės kilmės atvejų - 11, antrinės kilmės - 0. Eksudaciniai pirminės kilmės susirgimai rasti 5, antrinės kilmės – 1 atveju (17 pav.).
1 lent. Kačių amžiaus pasiskirstymas susirgimo pobūdžio grupėse
17 pav. Kačių ausų ligų atvejų analizė pobūdžio grupėse priklausomai nuo kilmės
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 Pirminiai Antriniai 1 2 0 11 5 1 K ač ių s k č. Kilmė Trauminiai Proliferaciniai Eksudaciniai
37 3.2. Proliferacinio pobūdžio susirgimų grupės rezultatų analizė
Iš visų proliferacinio pobūdžio kačių ligų atvejų 8 (72,73%) nustatyti vidurinės ausies polipai, 3 (27,27%) - kiti dariniai (18 pav.).
Analizuojant proliferacinių susirgimų grupę, pastebėta, jog dažniausiai tokiais atvejais buvo būtinas chirurginės intervencijos taikymas – 9 (82%) atvejais, 2 (18%) – taikyta eutanazija (19 pav.).
18 pav. Proliferacinio pobūdžio diagnozių paplitimas (n=11)
8 3
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Proliferaciniai
Polipai Kiti dariniai
82%
18%
Chirurginės intervencijos Eutanazija
38
Diagnozė Veislė Lytis Amžius
Ausies polipas Meino meškėnas Patinas 11 m.
Ausies polipas k/a Mišrūnas Patelė 2,7 m.
Ausies polipas d/a Sfinksas Patinas 3,5 m.
Ausies polipas Egzotas Patelė 2,7 m.
Ausies polipo ataugimas Egzotas Patelė 4 m.
Ausies polipas d/a Meino meškėnas Patelė 3,3 m.
Ausies polipas Meino meškėnas Patinas 4,7 m.
Ausies polipas k/a, otodektozė Mišrūnas Patelė 2,3 m.
Ausų polipų susidarymas nustatytas 3 (37,5%) Meino meškėno veislės atstovams, 2 (25%) Egzotams, 2 (25%) mišrūnams, 1 Sfinksui (12,5%). Atsižvelgiant į lytį: patinų 3 (37,5%), patelių 5 (62,5%). Vidutinis kačių, kurioms diagnozuoti polipai, amžius - 4,3 m.(2 lent.).
Iš visų 8 atvejų, kuomet katėms buvo diagnozuoti ausies polipai, 7 (87,5%) taikytas visiškas ausies kanalo pašalinimas, 1 (12,5%) ekstrakcija (20 pav.).
87% 13%
Visiškas ausies kanalo pašalinimas
Polipo ekstrakcija
20 pav. Polipų chirurginis gydymas (n=8)
39 3.3. Eksudacinio pobūdžio susirgimų grupės rezultatų analizė
Eksudacinio pobūdžio susirgimų grupėje iš viso priskirti 6 tyrimo metu nustatyti atvejai. Šioje grupėje daugiausia buvo diagnozuotas parazitinės kilmės susirgimas (Otodektozė) – 4 (66%) atve-jais, kiti susirgimai - 2 (33%) (21 pav.).
4 2
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Eksudaciniai
Ototdektozė Kiti susirgimai
40 3.4. Trauminio pobūdžio susirgimų grupės rezultatų analizė
Trauminio pobūdžio susirgimai diagnozuoti 3 klinikiniai atvejais. Iš jų 2 (66,66%) pristatyti į kliniką dėl ausų problemų, trečiasis atvejis (33,33%) - dėl kitų priežasčių, nustatyti k/a būgnelio randai (22 pav.). Pastarasis pažeidimas priskirtas prie ankstesnių susirgimų padarinių, nes nebuvo stebima jokių ausies ligų klinikinių požymių.
22 pav. Trauminių susirgimų pobūdžio grupės procentinė pažeidimų išraiška (n=3)
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Trauminiai
