SERGANČIŲJŲ IŠEMINE ŠIRDIES LIGA SU SVEIKATA SUSIJUSI GYVENIMO KOKYBĖ IR JOS VEIKSNIAI

SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

JOLITA LANKEVIČIENĖ

SERGANČIŲJŲ IŠEMINE ŠIRDIES LIGA SU SVEIKATA SUSIJUSI

GYVENIMO KOKYBĖ IR JOS VEIKSNIAI

Magistrantūros studijų programos „(KLINIKINĖ SLAUGA)” baigiamasis darbas

Darbo vadovė

dr. Alina Vaškelytė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanė

Prof.dr., Jūratė Macijauskienė

2015 m. ... d.

SERGANČIŲJŲ IŠEMINE ŠIRDIES LIGA SU SVEIKATA SUSIJUSI

GYVENIMO KOKYBĖ IR JOS VEIKSNIAI

Magistrantūros studijų programos „(KLINIKINĖ SLAUGA)” baigiamasis darbas

Darbo vadovė dr. Alina Vaškelytė

2015 m. ...d.

Recenzentas Darbą atliko dr. Daiva Kriukelytė Magistrantė Jolita Lankevičienė 2015 m. ... d. 2015 m. gegužės 29 d.

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...14

1. LITERATŪROS APŽVALGA...15

1.1. Išeminės širdies ligos paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje...15

1.2. Sergančiųjų išemine širdies liga su sveikata susiję veiksniai ir sveikatos vertinimas...16

1.3. Siektini išeminės širdies ligos prevencijos tikslai...18

1.4. Gyvenimo kokybės samprata...20

1.5. Gyvenimo kokybės istorinė raida...23

1.6. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės konceptualūsmodeliai...25

1.7. Sergančiųjų išemine širdies liga su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimai Lietuvoje...27

1.8. Gyvenimo kokybės ir sveikatos sąsajos...28

1.9. Klausimynai, vertinantys sergančiųjų išemine širdies liga su sveikata susijusią gyvenimo kokybę...30

2. TYRIMO METODIKA...32

2.1. Tyrimo eiga ir organizavimas...32

2.2 Tyrimo etika ...35

2.3 Respondentų socialinės ir demografinės charakteristikos...36

2.4 Statistinė tyrimo duomenų analizė ...36

3. REZULTATAI...38

3.1. Sergančiųjų išemine širdies liga su sveikata susijusi gyvenimo kokybė atsižvelgiant į socialinius ir demografinius rodiklius...38

3.2. Sergančiųjų išemine širdies liga rizikos veiksnių sąsajos su sveikata susijusia gyvenimo kokybe...43

4. REZULTATŲ APTARIMAS...66 IŠVADOS...71 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...72 PUBLIKACIJOS...73 LITERATŪROS SĄRAŠAS...74 PRIEDAI...82

PRIEDŲ SĄRAŠAS

1 priedas. Bioetikos leidimas – 1 lapas;

2 priedas. SF – 36 klausimyno modelis – 1 lapas; 3 priedas. SF – 36 klausimynas – 4 lapai;

4 priedas. Rizikos veiksnių anketa – 2 lapai;

5 priedas. Ūminio miokardo infarkto: pasitenkinimas, pasitikėjimas ir informacijos lygmuo išeinant iš ligoninės/klinikos anketa – 3 lapai;

6 priedas. Ūminio miokardo infarkto: pasitenkinimas, pasitikėjimas ir informacijos lygmuo išeinant iš ligoninės/klinikos, anketos autoriaus Dirk Wiedenhöfer leidimas – 1 lapas;

7 priedas. Tiriamojo asmens sutikimo forma – 1 lapas; 8 priedas. Tiriamojo asmens informavimo forma – 1 lapas .

SANTRAUKA

Jolita Lankevičienė. Sergančiųjų išemine širdies liga su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ir jos veiksniai: klinikinės slaugos magistrantūros baigiamasis darbas / Mokslinė vadovė: dr. Alina Vaškelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2015 - 95 puslapiai.

Tyrimo tikslas - ištirti sergančiųjų išemine širdies liga su sveikata susijusią gyvenimo kokybę ir

jos veiksnius.

Eiga. Tyrimas buvo atliktas LSMUL KK, kur lankosi didžioji dalis sergančiųjų išemine širdies

liga, iš visos Lietuvos. Tiriamieji buvo apklausiami I kardiologijos skyriuje, kuriame yra trys sektoriai: Nestabilios krūtinės anginos, Ūmaus miokardo infarkto ir Išeminės širdies ligos. Tyrime dalyvavo 290 tiriamųjų: vyrų 72,8 proc. (n=211), moterų 25,9 proc. (n= 75) ir 4 proc. (n=1,4), kurie nenurodė lyties. Vyrų amžiaus vidurkis buvo – 64 (SN=11,31 ) metai, moterų – 65 (SN=11,38 ) metai.

Tyrimo rezultatai parodė, kad respondentų aukščiausias gyvenimo kokybės srities įvertinimo

balas buvo nustatytas – veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų (72,72 b.), o žemiausias balas – bendra sveikata (40,54 b.) srityse. Tai reiškia, kad respondentai gyvenimo kokybės sritį įvertino – veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų geriausiai, nors jų bendra sveikata buvo bloga. Vyresnių respondentų buvo statistiškai reikšmingai žemesni gyvenimo kokybės sričių įverčiai: veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų, socialinių funkcijų, bendro sveikatos vertinimo, veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų, fizinio aktyvumo. Pradinį, vidurinį arba aukštesnįjį išsimokslinimą turinčių respondentų, psichinė (emocinė būklė, socialinė funkcija, energingumas/gyvybingumas) ir fizinė sveikata – veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų yra blogesnė lyginant su kito išsimokslinimo grupių respondentais. Beveik pusės nedirbančių respondentų, gyvenimo kokybės sritys (veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų, energingumas/gyvybingumas, veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų) buvo vertinamos geriau, lyginanti su dirbančiais respondentais. Respondentų, sergančių IŠL, rizikos veiksniai neigiamai veikia su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimą (AKS, cholesterolio kiekis kraujyje, CD, KMI, žalingi įpročiai, ŠKL paveldimumo rizika, nervinė įtampa), o žinios apie ligą – teigiamai.

Išvados. Sergančiųjų išemine širdies liga su sveikata susijusią gyvenimo kokybę neigiamai

veikia vyresnis amžius, žemesnis išsimokslinimas, o teigiamai - darbinė padėtis ir moteriška lytis. Rizikos veiksniai labiau neigiamai, nei teigiamai, veikia su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Tyrimo dalyvių su sveikata susijusi gyvenimo kokybė reikšmingai priklauso nuo turimų žinių apie ligą, jos prevenciją bei rizikos veiksnius.

SUMMARY

Jolita Lankevičienė. Factors that Determine the Health-related Life Quality of Ischemic Heart

Disease Patients: Final Master Thesis on Clinical Health Care / Academic Advisor: Dr. Alina Vaškelytė.

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. – Kaunas, 2015 – 95 pages.

The aim of the thesis: To examine the factors that determine the health-related quality of life of ischemic heart disease patients.

The sequence of actions: The study was carried out in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences where the majority of ischemic heart disease patients from all over Lithuania are treated. The respondents were questioned in Cardiology Department I, which is constituted by three sectors: that of Unstable Angina Pectoris, Acute Myocardial Infarction and Ischemic Heart Disease. 290 respondents participated in the study: 72.8 per cent of men (n=211), 25.9 per cent of women (n=75) and 4 per cent of those who did not specify their gender (n=1.4). The average age of men equalled to 64 (SN=11.31) and the average age of women equalled to 65 (SN=11.38).

The results of the study showed that the highest determined score of the scope of life quality assessment of the respondents was that of the field of activity limitation due to physical ailments (72.72 b.) and the lowest score was that of the fields of general health state (40.54 b.). It indicates that the respondents assessed the field of life quality in terms of activity limitation due to physical ailments best despite their health’s being poor. The assessments of the following fields of life quality of older respondents were statistically considerably lower: activity limitation due to physical ailments, social functions, evaluation of general health state, activity limitation due to emotional ailments and physical activity. Both psychological (emotional state, social function, vitality) and physical health state (i.e. activity limitation due to physical ailments) of patients with primary, secondary or college-level education is worse as compared to the respondents with other kinds of education. The fields of life quality (activity limitation due to emotional ailments, vitality and activity limitation due to physical ailments) were assessed better by almost half of the unemployed respondents as compared to the employed respondents. The risk factors of the respondents with IHD have a negative impact on their assessment of health-related life quality (ABP, cholesterol amount in blood, DM, BMI, addictions, CVD, hereditary risk and nervous tension) and the knowledge of the disease has a positive impact.

Conclusions: The factors that influence the health-related life quality of ischemic heart disease patients in a negative way encompass older age and lower education, while it is positively affected by their working position and female gender. Risk factors have a negative rather than positive impact on their health-related life quality. The health-health-related life quality of the participants of the study is considerably dependent on their knowledge of the disease, its prevention and risk factors.

RAKTINIAI ŽODŽIAI

Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė, gyvenimo kokybė, žinios, išeminė širdies liga, rizikos veiksniai, prevencija.

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo mokslinio darbo vadovei gerb. dr. Alinai Vaškelytei už kompetentingą konsultaciją, pagalbą ir patarimus rašant šį mokslinį magistro darbą, bei ruošiant publikacijas. Nuoširdus ačiū – buvusiai darbo vadovei dr. Margaritai Staniūtei už šio darbo idėjos generavimą ir darbo eigos planavimą.

SANTRUMPOS

SSGK – su sveikata susijusi gyvenimo kokybė; GK – gyvenimo kokybė;

IŠL – išeminė širdies liga; MI – miokardo infarktas; KA – krūtinės angina;

ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos; CD – cukrinis diabetas

KMI – kūno masės indeksas AKS – arterinis kraujo spaudimas PSO – pasaulio sveikatos organizacija; PSPC – pirminės sveikatos priežiūros centras.

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Gyvenimo kokybė (GK) – Gyvenimo kokybė parodo individo atsaką į fizinius, psichinius ir socialinius kasdienio gyvenimo pokyčius, kuris lemia pasitenkinimo aplinkybėmis laipsnį. Tai ne tik adekvati fizinė gerovė, bet ir gerovės suvokimas bei bendras savo vertės jausmas (V. Milaševičiūtė, V. Pukelienė, E. Vilkas, 2006).

Išeminė širdies liga ( IŠL) – tai ūminė ar lėtinė miokardo disfunkcija dėl reliatyviai ar absoliučiai sumažėjusio miokardo aprūpinimo arteriniu krauju (Lietuvos gydytojo žurnalas, 2010).

Krūtinės angina (KA) – dažnai apibūdinamas kaip nemalonus jausmas už krūtinkaulio: gniaužiantis,

spaudžiantis, tempiantis. Priepuolio metu jaučiamas dusulys. Skausmas gali plisti į ranką, žandikaulį, viršutinę pilvo dalį bei nugarą (M. Biliukas, 2008).

Miokardo infarktas – miokardo (širdies raumens) tam tikro ploto nekrozė (žūtis) (Žiugžda, 1995).

Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė (SSGK) – apima šias kategorijas: gyvenimo trukmę, funkcinę būklę, sveikatos pablogėjimą, supratimą apie sveikatą ir galimybes (D. Jackowski, 2003). Šiame darbe su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra vertinama naudojant, vieną iš dažniausiai naudojamų bendrųjų klausimynų yra SF-36, tai trumpa sveikatos apklausos forma ( angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire) (J.Ware, 1998).

Sveikata – apima visapusišką asmens fizinę, socialinę, ir psichologinę gerovę, o ne tik ligos ir

negalios nebuvimą. Žmogaus sveikatą lemia daugybė veiksnių: individuali elgsena, genetika, sveikatos priežiūros kokybė, aplinka. Sveikas, kupinas jėgų, energingas žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą, patirti darbo ir kūrybos džiaugsmą (PSO - Tarpinstitucinis bendradarbiavimas 2012).

ĮVADAS

Sergančiųjų išemine širdies liga (IŠL), krūtinės angina (KA), miokardo infarktu (MI) pasaulyje kol kas nemažėja ir tai yra pripažinta didėjanti sveikatos problema [1]. Daugėjant IŠL susirgimų, daugėja besikreipiančiųjų pacientų, o kartu didėja gydytojų ir slaugytojų užimtumas. Todėl išryškėja slaugytojo, kaip prevencinės priežiūros teikėjo, vaidmuo. Slaugytojų tikslas – teikti asmenims ne tik fizinę priežiūrą, bet ir gebėti nustatyti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę lemiančius veiksnius, bei teikti naujausią informaciją apie, rizikos veiksnius, skatinti sveikatos priežiūros įgūdžius, sveikatos palaikymo ir ligų profilaktikos taikymą [2]. Nustatyta, kad daugelio širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) galima išvengti ir tuo pagerinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Svarbu laiku nustatyti sveikatą lemiančius veiksnius (biologinius, socialinius ir psichologinius), kurie įtakoja gyvenimo kokybę, kontroliuoti rizikos veiksnius, bei didelį dėmesį sutelkti į pacientų mokymą [3]. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), norint užtikrinti galimybę visiems žmonėms siekti geresnės su sveikata susijusios gyvenimo kokybės, turi būti teikiamos žinios apie sveikatą, naudingos tiek sveikiesiems, tiek turintiems sveikatos problemų ar sergantiems lėtinėmis ligomis. Turimos žinios padeda formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius, požiūrį į sveikatą, suprasti rizikos veiksnių įtaką, o vėliau keisti elgseną siekiant geresnės sveikatos [4,5].

Temos aktualumas – Išeminė širdies liga įtakoja sergančiųjų su sveikata susijusios gyvenimo

kokybės vertinimą, todėl labai svarbu ištirti lemiamų veiksnių sąsajas su sveikata susijusia gyvenimo kokybe. Šių sąsajų nustatymas įgalins sveikatos priežiūros specialistus, ieškoti būdų kaip pagerinti sergančiųjų IŠL su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, bei užkirsti kelią šiai ligai plisti. Taip pat padės numatyti kitus alternatyvius gydymo bei slaugos būdus.

Temos naujumas – Lietuvoje atlikta nemažai tyrimų, analizuojančių sergančiųjų išemine

širdies liga su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, tačiau sergančiųjų IŠL žinių apie ligą ir gyvenimo kokybės sąsajos yra mažai tyrinėta sritis. Šiame darbe analizuojami sergančiųjų IŠL su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, lemiantys veiksniai, naudojant „Ūminis miokardo infarktas: pasitenkinimas, pasitikėjimas ir informacijos lygmuo išeinant iš ligoninės / klinikos“ (Akuter Myokardinfarkt:

Zufriedenheit, Vertrauen und Informationsstand bei Entlassung) anketą, išverstą į Lietuvių kalbą. Šiame

darbe siekiama atskleisti sergančiųjų žinias apie ligą, rizikos veiksnius, bei nustatyti žinių bei veiksnių sąsajas su sveikata susijusia gyvenimo kokybe (SSGK).

Tyrimo praktinė reikšmė – sergančiųjų IŠL su sveikata susijusios gyvenimo kokybės

lemiančių veiksnių įvertinimas leis plačiau pažvelgti į daugelio veiksnių visumą, bei pacientų gyvenimo kokybę. Šis darbas galėtų būti naudingas slaugytojams, gydytojams, siekiant sukurti strategiją, kuri atvertų galimybes įdiegti mokymo programas ir įsteigti gydymo įstaigose ligų profilaktikos kabinetus, kuriuose dirbtų tam parengti slaugytojai. Tai pagerintų pacientams teikiamų paslaugų kokybę.

Tyrimo tikslas - išanalizuoti sergančiųjų išemine širdies liga su sveikata susijusią gyvenimo

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – išanalizuoti sergančiųjų išemine širdies liga su sveikata susijusią gyvenimo kokybę ir

jos veiksnius.

Uždaviniai :

 Ištirti sergančiųjų išemine širdies liga su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, atsižvelgiant į sergančiųjų sociodemografinius rodiklius.

 Nustatyti sergančiųjų išemine širdies liga rizikos veiksnių sąsajas su sveikata susijusia gyvenimo kokybe.

 Nustatyti sergančiųjų išemine širdies liga žinių apie ligą sąsajas su sveikata susijusia gyvenimo kokybe.

Hipotezės:

 Sergančiųjų išemine širdies liga turima informacija apie išeminę širdies ligą lemia su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Išeminės širdies ligos paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje

Išeminė širdies liga (IŠL) - tai ūminė ar lėtinė miokardo disfunkcija dėl reliatyviai ar absoliučiai sumažėjusio miokardo aprūpinimo arteriniu krauju. IŠL sinonimas yra koronarinė širdies liga. Šios ligos priežastis - aterosklerozinė koronarinių kraujagyslių stenozė ar spazmas, sukeliantys įvairios trukmės, laipsnio ir lokalizacijos miokardo išemiją. IŠL gali pasireikšti įvairiomis klinikinėmis būklėmis: staigia koronarine mirtimi, miokardo infarktu, krūtinės angina, miokardo išemija, širdies ritmo, laidumo sutrikimais ar širdies nepakankamumu [6, 7].

Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (2011) duomenimis, kraujotakos sistemos ligos Lietuvoje sudaro daugiau kaip pusę visų mirties priežasčių. Tai viena opiausių socialinių, ekonominių bei sveikatos priežiūros problemų, tačiau ne tik mūsų šalyje. Dėl širdies ir kraujagyslių ligų 53 Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono šalyse kasmet miršta 4,35 mln., o Europos Sąjungoje - 1,9 mln. žmonių. Daugiau nuo šių ligų miršta moterų (55 proc. visų mirčių) negu vyrų (43 proc. visų mirčių), didesnis mirštamumas nustatytas tarp žemesnio socialinio sluoksnio žmonių [1, 7]. Smith, H. Michielsen, A. Pelle, A. Schiffer, J. Winter ir kitų (2007) autorių teigimu, pacientams po persirgto ūminio miokardo infarkto, nestabiliosios krūtinės anginos epizodo, sergantiesiems stabiliąja krūtinės angina tolimesnis gydymo planas susideda iš gyvenimo būdo ir esamų rizikos veiksnių modifikavimo, adekvataus medikamentinio gydymo parinkimo [8].

Europos širdies sveikatos chartijoje yra išdėstyti rizikos veiksniai, kurie skatina išeminei širdies ligai atsirasti: rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas. Kiti rizikos veiksniai, turintys įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis, yra antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas [9]. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertais, yra apskaičiuota jog vidutinis arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažinimas, metimas rūkyti gali daugiau negu dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. O Aukščiausiojo lygio Europos Sąjungos dokumentuose (2007) yra nurodyta populiacinės ir individualios prevencijos svarba, ypač didelės rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis žmonėms [7].

1.2. Sergančiųjų išemine širdies liga su sveikata susiję veiksniai ir sveikatos

vertinimas

IŠL atsirasti ir vystytis didele reikšmę turi ne tik netinkami gyvensenos įpročiai, kaip rūkymas, persivalgymas, mažas fizinis aktyvumas ir tradiciniai rizikos veiksniai (nutukimas, dislipidemija cukrinis diabetas, hipertenzija), bet ir netradiciniai: psichosocialinis stresas, asmenybės veiksniai [10]. Anot A. Juozulyno, E. Čeremnych, J.Kurtinaičio, K. Jankauskienės, R. Reklaitienės (2005) gyvenimo kokybę (GK) lemia daugybė veiksnių ir aplinkybių: būstas, užimtumas, pajamos ir materialinė gerovė, moralinės nuostatos, asmeninis ir šeiminis gyvenimas, socialinė parama, stresas ir krizės darbe, asmeniniame gyvenime ir socialinėje aplinkoje, sveikatos kokybė, sveikatos priežiūros galimybės, darbo sąlygos, mityba, išsilavinimo galimybės, santykiai su aplinka, ekologiniai veiksniai ir kita [11, 33]. Pasak Profesorės Ž. Petrulionienės, D. A. Apanavičienės (2010), C. Alm-Roijer, B. Fridlund, M. Stagmo, L. Erhardt (2006), rizikos veiksnių įtaka širdies ligos atsiradimui įrodyta seniai. Terminas “rizika” kilęs iš prancūziško žodžio risque , o “rizikos veiksnys, arba rizikos faktorius“ rodo neigiamą asmeninį ir aplinkos poveikį, paskatinantį aterosklerozę ir sukeliantį išeminę širdies ligą. Rizikos veiksniai nustatomi įvairiais moksliniais tyrimais: epidemiologiniais, laboratoriniais, genetiniais. Jie gali rodyti žmogaus paveldimuosius, gyvensenos, biocheminius, fiziologinius ypatumus. Minėti autoriai nurodo, jog yra išskiriami trys pagrindiniai rizikos veiksniai - kraujo riebalų arba lipidų perteklius (dislipidemija), padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) ir rūkymas. Kai kuriuos rizikos veiksnius autorių V. Castanho, L. Oliveira, H. Pinheiro, H. Oliveira ir kt.( 2001) teigimu, galima valdyti, o kai kurių – ne [12, 13, 14].

I. Rizikos veiksniai, kuriuos galima valdyti (pakeisti):  rūkymas;

 padidėjęs kraujospūdis;

 padidėjęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje;

 cukrinis diabetas; sutrikusi gliukozės apykaita;

 gausi riebalų ir cholesterolio mityba;

 nutukimas;

 mažas fizinis aktyvumas;

 stresas ir depresija;

II. Rizikos veiksniai, kurių negalima pakeisti:  amžius (vyrams per 45 m., moterims – per 55 m.);

 vyriška lytis;

 paveldimumas: anksti pasireiškusios širdies ir kraujagyslių ligos artimiesiems – tėvams, broliams, seserims (širdies infarktai, insultai ar staigios mirtys vyrams iki 55 metų, moterims – iki 65 m.);

 jau nustatyta aterosklerozinės kilmės kraujagyslių liga (širdies, galvos smegenų, kojų kraujagyslių ir kt.)[ 12, 13, 14].

Dauguma pirmos grupės rizikos veiksnių susiję su neteisinga gyvensena: tai rūkymas, riebus, saldus, kaloringas maistas, per didelė kūno masė, mažas fizinis aktyvumas arba iš vis jo nebuvimas, pastovi nervinė įtampa, nemokėjimas atsipalaiduoti. Kiti šios grupės veiksniai nustatomi laboratoriniais ar instrumentiniais metodais: padidėjęs kraujospūdis, kraujo riebalai, diabetas, krešėjimo faktoriai. Su visais pirmos grupės rizikos veiksniais galima kovoti. Kai kuriems veiksniams nugalėti pakanka tik paciento pastangų, kitiems (diabetui, hipertenzijai, cholesteroliui) skiriama specialių vaistų. Taigi nuo susirgimo galima apsisaugoti, sureguliavus kontroliuojamus rizikos veiksnius (mažinant kraujo riebalus, kraujospūdį, viršsvorį, daug judant ir t. t.) ir tvarkingai vartojant paskirtus vaistus. Antros grupės rizikos veiksnių (amžiaus, lyties, paveldimumo) deja, tačiau paveikti negalime [7, 12, 14]. Įvairiose šaltiniuose yra teigiama, kad išemine širdies liga dažniau suserga vyresnio amžiaus žmonės. Širdies ligų rizikos veiksniai, išeminę širdies ligą, skatina abiejų lyčių ir visose amžiaus grupėse, tačiau ne vienodai. Rizika vyrams sparčiai didėja nuo 45-erių metų, moterims – nuo 55-erių metų arba po menopauzės. Moterys, sulaukusios 55 metų, rizika atitinka 45 metų vyro riziką. Tačiau pastaruoju metu stebima ir kita tendencija: “jaunėjimas” – vis dažniau širdies infarktu suserga jaunesni nei 45 metų vyrai bei moterys iki menopauzės. Jų rizika susirgti padidėja, jei kartu yra keli rizikos faktoriai ( kraujo riebalų perteklius, padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, cukrinis diabetas, kai kurių vaistų vartojimas, artimųjų giminių ankstyvos širdies ligos atvejai). Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, nustatomi jau vaikystėje, kurie gali nulemti IŠL vystymąsi vyresniame amžiuje [3, 15, 7]. Ž. Petrulionienė ir bendraautorė (2010) teigia, kad IŠL lemia ir lytis: 45-55 metų vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis serga žymiai dažniau, nei to paties amžiaus moterys. Moterys pradeda sirgti dešimčia metų vėliau, tačiau po menopauzės (išnykus mėnesinėms) sergamumo skirtumas ženkliai sumažėja, o vyresniame amžiuje (virš 65 metų) moterys prisiveja vyrus. Tai aiškinama moteriškųjų hormonų estrogenų apsaugos kraujagyslėms išnykimu. Išeminė širdies ligos kilmė yra daugialypė. Būtina įvertinti bendrąją paciento riziką. Rizikos veiksniai tarpusavyje susiję ir stiprina vienas kito poveikį. Jeigu rizika susirgti yra didelė, tuomet reikia ją mažinti, o sergantiesiems išemine širdies liga neleisti ligai plėstis [12].

Remiantis Lietuvos Sveikatos programa (1997–2010) sveikatos apsaugos plėtros dokumentuose didelis dėmesys skiriamas gyventojų požiūriui į savo sveikatą ir subjektyvų sveikatos vertinimą [16]. D. Bailis, A. Segall, M. Mahon, J. Chipperfield, M. Dunn, mokslininkų teigimu (2001), subjektyvus sveikatos vertinimas yra daugiareikšmė sąvoka, turinti sąsajų su asmens socialiniais bei demografiniais rodikliais, su sveikata susijusiais veiksniais bei sveikatos būkle. Pagrindiniai socialiniai ir demografiniai rodikliai, turintys įtakos subjektyviam sveikatos vertinimui, yra amžius, lytis, profesija, pajamos, išsimokslinimas. Labai svarbūs su sveikata susiję veiksniai, dažnai lemiantys ligų pasireiškimą, yra arterinis kraujospūdis, nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, cholesterolio koncentracija kraujo serume, rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas [5.] K. Manderbacka, O. Lundberg, P. Martikainen (1999) yra pasakiusios, kad yra nustatyta, jog lemiamos reikšmės subjektyvios sveikatos vertinimui, tyrimo metu turi asmens fizinė ir psichinė sveikatos būklė: lėtinės ligos, ribotas aktyvumas, kuris gali būti invalidumo pasekmė, depresija, psichikos sutrikimai, rizikos veiksniai ir elgsenos ypatybės nėra pagrindiniai veiksniai, nulemiantys subjektyvios sveikatos vertinimą [17].

1.3. Siektini išeminės širdies ligos prevencijos tikslai

Pasak ekspertų (2009) naujausią susitarimą, kardiologijoje yra nurodyta, kad gydant širdies ir kraujagyslių ligas (ŠKL) svarbu ne tik pašalinti simptomus, mokyti sveikos gyvensenos, bei suteikti žinių apie ligą, pagerinti paciento savijautą ir gyvenimo kokybę, bet ir sumažinti ŠKL riziką [18, 7]. Mokslinėje literatūroje yra rašoma, kad pacientų žinios apie jų ligą gali susidėti iš jų supratimo apie bendrą patofiziologiją, rizikos veiksnius, simptomus, prevenciją, ir gydymą, susijusį su esama paciento būkle. Žinios apie širdies ligas gali įtakoti simptomų pažinimą, nuorodas gydytojo ištyrimui, požiūrį į ligą, ir motyvuoti asmens elgesio pakeitimus [19, 18]. Anot NK. Wenger (1975), neadekvatus ligos supratimas gali sukelti nepateisinamą emocinį distresą, netinkamą susidorojimą su liga elgesį, medikų patarimų nesilaikymą, ir nereikalingą ligos progresavimą [20]. C. Alm-Roijer, B. Fridlund, M. Stagmo, L. Erhardt, G. Uden (2004) bei kitų atorių atliktuose moksliniuose tyrimuose yra nustatyta reikšmingi santykiai tarp bendrų žinių apie IŠL rizikos veiksnius ir sutikimą į gyvensenos pakeitimus, tokius kaip svorio valdymas, dieta, fizinė veikla, lipidų lygmens pasiekimas, ir vaistų vartojimo laikymąsis su IŠL sergančiais pacientais [13, 21]. A Cooper, G. Lloyd, J. Weinman, G. Jackson, KJ. Petrie, J. Weinman, N. Sharpe, J. Buckley (1999) ir kitų autorių teigimu, ligos suvokimas ir įsitikinimai dėl priežasčių, simptomų ir IŠL gydymo visada priklauso nuo asmens žinių apie ligą. Ligos suvokimas gali turėti įtakos antrinės prevencijos paslaugų naudojimui arba padaryti būtinus gyvensenos pakeitimus po kardiologinio

įvykio. Tuo metu, kai šios žinios nėra reikiamai perkeliamos į atitinkamą riziką mažinančią elgseną bendrai populiacijai ar patiems pacientams, žinių ir supratimo trūkumas apie ligą gali trukdyti galimiems elgsenos pokyčiams bei sveikatai. Vadinasi, būtina įvertinti pacientų, sergančiųjų šia liga, žinių lygį [22, 23, 24, 25].

Nors yra literatūros apie IŠL sergančiųjų žinių supratimo lygį bendram gyventojų skaičiui, tačiau tyrimų atlikta nedaug, nagrinėjančių žinių lygmenį su kardiologiniais pacientais [26]. Buvo manyta, kad sociodemografiniai faktoriai kaip moteriška lytis, jaunas amžius, didesnės pajamos, aukštesnis išsilavinimas ir vyraujančios etnokultūrinės tradicijos yra labai susiję su bendro gyventojų skaičiaus geresniu žinių lygiu [27, 28, 29] ir žinių lygiu tarp sergančiųjų IŠL [26, 30, 31]. L. Mosca, H. Mochari, A. Christian, K. Berra, K. Taubert, Mills mokslinis tyrimas (2006) parodė, kad širdies ligos buvo pagrindinė moterų mirties priežastimi, dėl ko, tikėtina jos gali pradėti didinti fizinį aktyvumą ir mažinti kūno svorį [32]. Šis atradimas patvirtino kitų mokslinių tyrimų rezultatus, kad daugiau sportuojantys ir nerūkantys žmonės turėjo daugiau žinių apie širdies ligos rizikos faktorius [26, 27]. Tuo pačiu yra tikimybė, kad ligos sunkumas ar širdies operacijos, kaip šuntavimas, gali paskatinti siekti žinių apie IŠL, asmeninį pavojaus supratimą ir elgsenos, susijusios su liga, kitimą.

Pagal Europos kardiovaskulinių ligų prevencijos nuorodas (2007) siekiami šie tikslai:

1. Asmenims su maža kardiovaskuline rizika padėti išlaikyti ją visą gyvenimą, o tiems, kurių rizika padidėjusi, padėti ją sumažinti ir išvengti kardiovaskulinio sergamumo bei mirtingumo.

2. Bendrosios rizikos mažinimo komponentai: a. Nerūkyti

b. Sveiko maisto pasirinkimas

c. Fizinio aktyvumo padidinimas iki 30 min. kasdien d. Kūno masės indeksas < 25 kg/m2 ir nutukimo vengimas e. Arterinis kraujospūdis < 140/90 mmHg

f. Bendrasis cholesterolis < 5 mmol/l g. MTL cholesterolis <3 mmol/l

h. Gera glikemijos kontrolė sergantiems cukriniu diabetu

3. Didelės rizikos asmenims (sergantiems kardiologine liga ar cukriniu diabetu) taikytini griežtesni lipidų ir kraujospūdžio tikslai:

a. Arterinis kraujospūdis < 130/80 mmHg

b. Bendrasis cholesterolis < 4.5 mmo/l (iki 4.0 mmo/l, jei įmanoma) c. MTL cholesterolis <2.5 mmol/l (iki 2.0 mmol/l, jei įmanoma) d. Alkio gliukozė <6.0 mmol/l, HbA1c<6.5 % sergantiems diabetu

4. Profilaktinių medikamentų parinkimas tam tikroms pacientų grupėms, ypač nustačius aterosklerozinę kardiovaskulinę ligą [7].

Daugelis tyrėjų teigia, kad pacientų sveikata priklauso nuo daugybės veiksnių – sveikatos determinantų. Ją sąlygoja socialinės ir ekonominės sąlygos (neturtas, nedarbas, netinkamas būstas, stresinės ar pavojingos darbo sąlygos, užterštumas, socialinės paramos stygius), elgsenos ir gyvensenos ypatumai (rūkymas, mityba, fizinis aktyvumas).

Kitaip tariant didžiausią įtaką sveikatai turi: genetiniai ir biologiniai veiksniai (20 proc.), gyvensena ir elgsena (50 proc.) aplinka (20 proc.) sveikatos priežiūra (10 proc.). Todėl vis daugiau dėmesio skiriama pacientų sveikatos ugdymui ir lėtinių ligų rizikos veiksnių kontrolei [34, 35, 32, 36]. Ž. Milašauskienė, D. Zagurskienė, (2003) mokslinėje literatūroje nurodo, kad žinios apie sveikatą naudingos tiek sveikiesiems, tiek ir turintiems sveikatos problemų ar sergantiems lėtinėmis ligomis [37]. Žinios padeda formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius ir požiūrį į sveikatą, sąmoningai suprasti rizikos veiksnių įtaką, elgsenos ypatumus siekiant išsaugoti sveikatą [38]. O Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rūpindamasi žmonių sveikata, siekia užtikrinti geresnės gyvenimo kokybės galimybę [39].

Apibendrinant , galima teigti kad sergant išemine širdies liga būtina imtis visų būtiniausių priemonių (mokyti sveikos gyvensenos bei suteikti žinių apie ligą ) užkirsti kelią ligai plisti, sumažinti sergamumą, mirtingumą. O tam reikia siekti sumažinti, pašalinti kontroliuojamus rizikos veiksnius (mesti rūkyti, sveikai maitintis, padidinti fizinį aktyvumą, svorio, arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio kontrolė, vengti stresinių situacijų).

Todėl sveikatos priežiūros specialistai, tame tarpe ir slaugytojai turi didelį dėmesį skirti sergančiųjų sveikatos ugdymui, nes žinios apie ligą ir jos rizikos veiksnius gali pakeisti sergančiųjų išemine širdies liga elgesį- požiūrį į savo sveikatą, ir pagerinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.

1.4. Gyvenimo kokybės samprata

Remiantis literatūros šaltiniais, gyvenimo kokybės apibrėžtys aprašomos skirtingai (lentelė 1). Anot J. Ruževičiaus (2013), gyvenimo kokybė (angl. Quality of life; pranc.Qualité de vie; vok. –

Qualität des Lebens) yra plati sąvoka ir glaudžiai susijusi su bendra visuomenės gerove. Gyvenimo

kokybės (GK) matavimo ir vertinimo sisteminiai tyrimai pradėti palyginti neseniai – praėjusio šimtmečio viduryje, tačiau jau ir ankščiau GK sąvoka buvo vartojama, tik naudojant kitus apibūdinimus, kaip pasitenkinimas gyvenimu, laimė, gerovė, ir panašiai. Gyvenimo kokybės tyrimai prasidėjo nuo siekio suprasti asmeninę ir visuomeninę gerovę [40]. M. Rapley (2008) teigia, jog gyvenimo kokybei apibrėžti

vartojama aibė (paralelinių, susijusių, papildančių ar patikslinančių) terminų: laimė; pasitenkinimas gyvenimu; savęs realizacija; objektyvus funkcionavimas; balansas, pusiausvyra; tikras džiaugsmas; psichologinė gerovė; materialinė gerovė; aukštas bendras vidaus produktas; mėgavimasis, džiaugsmas; visavertė ir prasminga egzistencija ir kiti [41].

B. Beham ir S. Drobnič teigia (2006), kad gyvenimo kokybė - svarbi sąvoka daugelyje mokslo sričių – sociologijoje, politologijoje, filosofijoje, marketinge, aplinkos studijose, medicinoje ir kt. Tačiau kiekviena akademinė disciplina vysto skirtingas perspektyvas, kuriose ir nagrinėja „gyvenimo kokybės“ sampratą [42]. Gyvenimo kokybės sampratų įvairovė, kurioje galima matyti, kaip gyvenimo kokybė ir jos interpretavimas keitėsi įvairių autorių darbuose pateikiama 1 lentelėje.

1 lentelė. Gyvenimo kokybės samprata skirtingais laikotarpiais

Metai Autorius Gyvenimo kokybės samprata

1995 D. Felce,

J. Perry [43]

Gyvenimo kokybę sudaro objektyvūs faktoriai ir subjektyvūs vertinimai apie fizinę, socialinę ir emocinę gerovę, kuri siejasi su asmens savikūra,tobulėjimu ir tikslo siekimu tam tikroje veikloje, o kartu atskleidžia asmens

iškeliamas vertybes.

1997 R.Veenhoven [44] Tai visokeriopos sąlygos, reikalingos užtikrinti sėkmingą

gyvenimą.

1999 Whoqol- Bref [45]

Gyvenimo kokybė (GK) plati sąvoka apimanti fizinę žmogaus sveikatą, psichologinę būseną, nepriklausomybę, socialinius santykius, asmenines pažiūras, aplinką ir tikėjimą.

2000 H. H . Nollo [46]

Gyvenimo kokybė yra sudedamoji

gerovės koncepcijos dalis arba gali būti suprantama kaip jos variantas, o gerovės variantai tarpusavyje skiriasi gero gyvenimo supratimu ir savo komponentais.

2001 T.Furmonavičius

[47]

Gyvenimo kokybė yra įvairiapusis kiekvieno žmogaus esamų gyvenimo

aplinkybių įvertinimas kultūros, kuriai jis priklauso, ir jo vertybių sistemos požiūriu. Tai pirmiausia subjektyvus gerovės suvokimas, apimantis fizinį, psichologinį, socialinį ir dvasinį lygmenis.

2002 Perri [48]

Gyvenimo kokybė – tai, ką žmonės pripažįsta: sutarimas su kitais, tikslų pasiekimas, gyvenimo prasmės matymas, dalyvavimas socialinėje veikloje.

2003 S. Nagen,

H. Alexander [49]

Gyvenimo kokybė – tai kiekvieno individo subjektyvus savęs suvokimas kultūros ir kitų vertybių sistemoje, kurioje jis gyvena, turėdamas tikslų, rūpesčių, lūkesčių ir vadovaudamasis

gyvenimo standartais.

2004

Glossary of Terms for

Community Health Care and Services for Older Persons [50]

Gyvenimo kokybė yra individo suvokiama pozicija savo gyvenimo atžvilgiu tų kultūros ir vertybių sistemų kontekste, kuriose jis / ji gyvena ir siekia savo tikslų“.

2005 M. Gilhooly, K.

Gilhooly, A. Bowling [51]

Gyvenimo kokybę sudaro hedonistinė laimė (malonumas pats savaime) ir tai, kas gali būti laikoma svarbiais eudaimonijos elementais: kontrolė, asmens autonomija ir – tai pagrindinė eudaimonijos sąvoka –savirealizacija“.

2006 V.Milaševičiūtė, V.

Pukelienė, E. Vilkas [52]

Gyvenimo kokybė parodo individo atsaką į fizinius, psichinius ir socialinius kasdienio gyvenimo pokyčius, kuris lemia

pasitenkinimo aplinkybėmis laipsnį. Tai ne tik adekvati fizinė gerovė, bet ir gerovės suvokimas bei bendras savo vertės jausmas.

2007 A. Bagdonas [53]

Gyvenimo kokybė – tai „suvokimas ir vertinimas to, kaip žmogus gyvena, ką jis turi ir ko jam trūksta, įsigijimai ir praradimai, ribojimai ir laisvės, klimatas ir santykiai,

vaidmenys ir statusas“.

2008 G. Merkys,

R. Brazienė, G. Kondrotaitė [54]

„Gyvenimo kokybė“ yra tas teorinis konstruktas, kuris susieja skirtingus socialinės gerovės faktiško realizavimo lygmenis. Tai: a) makrolygmuo (bendros socialinės sąlygos ir prielaidos); b)bendruomenės (municipalinis) lygmuo (konkrečios galimybės, paslaugų infrastruktūra ir kokybė); c) individo lygmuo (faktiškas pasinaudojimas socialiniais ištekliais, taip pat subjektyvus galimybių, pasitenkinimo vertinimas iš individualios patirties perspektyvos)“.

2009 E. Diener [55]

Bendras gyvenimo kokybės įvertinimas: kognityvinis gero gyvenimo įvertinimas (pasitenkinimas gyvenimu); teigiamų emocijų

išgyvenimas; neigiamų emocijų santykinai mažas išgyvenimas.

2010 D. Butvilas, A.

Kriščiūnas, M. Endzinienė, [56]

Gyvenimo kokybė yra tapatinama su laime (buvimas laimingam kaip emociškai išgyvenamas pasitenkinimu (ang.: happiness), su gerove kaip visišku ir nuolatiniu pasitenkinimu gyvenimo visuma (ang.: life quality) ar gerove kaip materialiai aprūpintu gyvenimu (ang.: welfare).

2011 A. Juozulynas, M.

Butikis,

A. Venalis [57]

Gyvenimo kokybė, tai tam tikras socialinis konstruktas, susidedantis iš savitų socialinių

dimensijų.

2012

S.Krutulienė [58]

Gyvenimo kokybė – ekonominė, socialinė, kultūrinė, politinė, fizinė ir kt. gyvenimo

sritys.

2013

Wikipedia [59]

Gyvenimo kokybė – tai ekonomikos, sociologijos ir politologijos sąvoka, apimanti žmogaus dvasinę (emocinę), socialinę ir fizinę gerovę.

1.5. Gyvenimo kokybės sąvokos istorinė raida

Šis skyrius, nagrinėjamas kiek detaliau, panaudojant įvairius mokslinius šaltinius, tam kad leistų pajusti, kaip kito gyvenimo kokybės sąvoka įvairiais laikotarpiais.

M. Rapley (2008) yra pasakęs, kad sąvoka „gyvenimo kokybė“ istoriškai vystėsi įgydama daug įvairiausių prasmių. Šis terminas pirmąsyk buvo paminėtas Aristotelio (384–322 m. pr. Kr.) darbuose, o apie 1960-uosius metus gyvenimo kokybės tyrimai įsitvirtino kaip savarankiška tyrimų sritis ir sudarė prielaidas ieškoti tinkamų būdų gyvenimo kokybei tirti. Iki 1970 m. gyvenimo kokybė buvo tiriama sudarant socialinius indeksus. Šio laikmečio mokslinėje literatūroje ir taikomuosiuose tyrimuose daugiausia dėmesio buvo skiriama su materialinių išteklių paskirstymu susijusiai gerovės sampratai: po Antrojo pasaulinio karo manyta, kad ekonominis augimas, pagrįstas pajamų didinimu, yra pagrindinė priemonė gyvenimo kokybei gerinti. XX a. antrojoje pusėje pastebėta tendencija - išplėsti gyvenimo

kokybės apibrėžimą, siekiant įvertinti kiekvieno asmens pasirinkimo galimybes ir gebėjimus, teisingą išteklių paskirstymą ir jų naudą kiekvienam visuomenės nariui. Autorius M. Rapley (2008) teigia, kad apie 1960-uosius metus sąvoka „gyvenimo kokybė“ buvo įsitvirtinusi kaip viešojo politinio diskurso terminas ir buvo vartojama politinėje retorikoje teigiant, jog svarbu ne „kiek daug, o kaip gerai“ [41]. Socialinės politikos srities specialistams buvo parankūs makrolygmens gyvenimo kokybės tyrimai, o jų rezultatai tapdavo svariu argumentu priimant politinius sprendimus visuomenės socialinėms, ekonominėms problemoms spręsti.

Plėtojant gyvenimo kokybės tyrimus pradėta diskutuoti, kaip identifikuoti tikslines arba prioritetines grupes, kurių gyvenimo kokybę verta tirti, kokie tyrimo metodai suteiktų patikimus ir vertingus duomenis [42]. G. Janušauskaitė (2008) ir kiti autoriai teigia, kad gyvenimo kokybės terminas, nors ir turi ilgą raidos istoriją, 1968 m. išleistoje Tarptautinėje socialinių mokslų enciklopedijoje dar nebuvo įrašytas. O tik apie 1980-uosius pastebimas vis didesnis susidomėjimas gyvenimo kokybe, kaip individo lygmens konstruotu [41, 60]. Naujasis požiūrio taškas tapo opozicija „gyvenimo kokybei“, kuri buvo apibūdinama skirtingais socialiniais indeksais.

1996-aisiais tyrėjų Felce ir Rerry pateiktas gyvenimo kokybės apibrėžimas yra vienas iš plačiausiai taikomų šiuolaikinių šios sąvokos apibrėžimų: „gyvenimo kokybė yra apibrėžiama kaip visa apimanti gerovė (ang. well-being), kuri apima objektyvius deskriptorius ir subjektyvius fizinės, materialinės, socialinės ir emocinės gerovės vertinimus, taip pat – asmeninį vystymąsi ir tikslingą veiklą, viskam vykstant asmeniniame vertybių sistemos kontekste“ (Rapley, 2008) [41, 43]. Senovės graikų filosofai ieškojo gyvenimo gairių ir prasmės, kurios padėtų žmonėms pasiekti aukštesnį egzistencijos lygį. Jų samprata apie gyvenimo kokybę skyrėsi: Platonas savo veikaluose teigė, kad gyvenimo vertybe, tai logika pagrįsta mąstymu, pranokstantį žmoniškuosius jausmus. O Aristotelis yra pasakęs, - kad gyvenimas, nepasinėręs į jausmus, net jei tai susiję su rizika, yra bevertis. Platono aiškinimai daugiau atitinka šiuolaikinius gyvenimo kokybės kriterijus, o Aristotelio manymu gyvenimo kokybė – laimingumo nuostatas, kurios gali ir nepriklausyti nuo ekonominių ir socialinių gyvenimo sąlygų [40]. Gyvenimo kokybės tyrimų pradžioje gyvenimo kokybė buvo tampriai siejama su asmens sveikata, tačiau dabar yra plačiai pripažįstama, kad toks susietumas yra per siauras. Tad gyvenimo kokybė nėra susijusi tik su asmens psichine ar fizine asmens sveikata [41]. Autorius J.Ruževičius (2013) yra pasakęs, kad praėjusio amžiaus pradžioje į gyvenimo kokybės sampratą buvo įtraukiama ir materialinė gerovė bei pinigai. Vėliau, keičiantis gyvenimo prasmės suvokimo ir vertybių turiniui, keitėsi ir gyvenimo kokybės samprata bei jos sudedamosios dalys. Šiuo laikotarpiu kalbant apie gyvenimo kokybę vis dažniau minimos tokios sąvokos kaip asmens vertybės, pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais ir pan.. Gyvenimo kokybė taip pat suprantama kaip fizinių, psichologinių, socialinių, santykių, materialinių

poreikių patenkinimas bei kaip asmeninis jausmas, kylantis dėl pasitenkinimo ar nepasitenkinimo gyvenimu. Kita vertus, gyvenimo kokybės kriterijai gali ir turi keistis atsižvelgiant į bendrą pasaulio gyvenimo raidą ekonominiu, politiniu, socialiniu ir kitais požiūriais [40]. Taigi, galima pastebėti kad gyvenimo kokybės vertinimas vis dažniau pastaruoju metu tampa populiaresnis įvairiose medicinos srityse, ir ne tik. Tačiau, teorinis su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąvokos pagrindimas literatūroje aptinkamas retai.

1.6. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės konceptualūs modeliai

Literatūroje gyvenimo kokybė aiškinama remiantis skirtingais teoriniais modeliais, tačiau sergančiųjų išemine širdies liga su sveikata susijusią gyvenimo kokybę ir jos veiksnius, geriausiai nusako I. Wilson ir P. Cleary (1995) Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės konceptualus modelis (1 pav.), bei J.R Curčio (1997) funkcinės būklės, gyvenimo kokybės ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės teorinis modelis (2 pav.) [61,63]. Remiantis Wilson ir Cleary modeliu, autoriai S.Hofer, W. Benzer, H. Alber, E. Ruttmann, M.Kopp, G. Shussler ir S. Doering (2005) tyrė sergančiųjų IŠL su sveikata susijusią gyvenimo kokybę įtakojančius veiksnius.

Minėti autoriai teigia, kad Wilson ir Cleary teoriniame modelyje atsispindi ryšiai tarp biologinių ir psichologinių veiksnių ir sveikatos nulemtos gyvenimo kokybės ir yra svarbūs biologiniai, psichologiniai ir emociniai veiksniai. Taip pat reikėtų suprasti ryšį tarp veiksnių, nes tai yra labai svarbu diagnozuojant, skiriant gydymą, numatant kitus alternatyvius gydymo bei slaugos būdus [62].

1 pav. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės konceptualus modelis pagal I. Wilson ir P. Cleary,

1995

Tai J.R Curčio (1997) funkcinės būklės, gyvenimo kokybės ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės teorinis modelis (2 pav.). Kiekvienas modelio komponentas yra vienas su kitu susijęs. Literatūroje su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ir sveikatos būkles sąvokos dažnai vartojamos pakaitomis. R. Curtis nurodo, kad gyvenimo kokybė - tai holistinis subjektyvus pasitenkinimo svarbiais individui dalykais įvertinimas. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė - tai gyvenimo kokybės dalis, kuriai įtakos turi sveikata ar sveikatos priežiūra. Funkcinė būklė apima asmens fizinį pajėgumą, gebėjimą bendrauti ir emocinę būseną. Ji rodo pajėgumą atlikti kasdienius uždavinius, o su sveikata susijusi gyvenimo kokybę apibūdina subjektyvų pojūtį, kaip sveikatos būklė veikia gyvenimo kokybę. Na o kita sąvoka - Sveikatos būklė, tai žmogaus sveikatos poveikis gebėjimui atlikti kasdienės veiklos uždavinius ir jausti pasitenkinimą, juos atlikus. Ši sąvoka yra platesnė ir apima funkcinę būklę bei su sveikata susijusią gyvenimo kokybę [63].

2 pav. J.R Curtis (1997) sveikatos būklės, funkcinės būklės, gyvenimo kokybės ir su sveikata

susijusios gyvenimo kokybės modelis

Tad galima teigti, jog sveikatos nulemta gyvenimo kokybė yra svarbus komponentas, kuris leidžia įvertinanti tiek objektyvius, tiek subjektyvius veiksnius, kurie visi suteikia svarbios informacijos apie paciento gyvenimą, bei būseną.

1.7. Sergančiųjų išemine širdies liga su sveikata susijusios gyvenimo kokybės

tyrimai Lietuvoje

Lietuvoje gyvenimo kokybės tyrinėjimai aptikti 1980-aisiais ir tęsiasi iki šių dienų. Daugybė yra atliktų mokslinių darbų įvairių autorių [61-73, 3, 15]. Tačiau sergančiųjų išemine širdies liga su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimai pradėti ne taip jau senai ir jos apraiškas nagrinėję autoriai yra šie:

M. Staniūtė, J. Brožaitienė 2008 m. Sergančiųjų depresija su sveikata susijusios gyvenimo kokybės ypatumai ir jos palyginimas su sergančiųjų išemine širdies liga bei bendros populiacijos asmenų su sveikata susijusią gyvenimo kokybę [64].

Nerimo ir depresijos įtaka sergančiųjų išemine širdies liga su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei tyrė M. Staniūtė, G. Varoneckas (2007) [65].

SVEIKATOS BŪKLĖ SU SVEIKATA SUSIJUSI GYVENIMO KOKYBĖ GYVENIMO KOKYBĖ FUNKCINĖ BŪKLĖ

Sergančiųjų Išemine širdies liga su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ir jos pokyčiai ilgalaikio stebėjimo metu nagrinėjo, M. Staniūtė (2007) [3].

V. Klimašauskienė ištyrė sergančiųjų cukriniu diabetu, širdies ir plaučių ligomis su sveikata susijusios gyvenimo kokybės ypatybes, (2009) [66].

Išeminės širdies ligos rizikos veiksnių reikšmė su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimui analizę atliko V. Raškelienė, (2009) [15].

Arterinės hipertenzijos trukmės ir gydymo įtaka su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei analizavo - V. Raškelienė, M. R. Babarskienė, J. Macijauskienė, A. Šeškevičius, (2009) [67].

S. Jokubauskienė 2010 metais tyrė: Vyrų ir moterų, sergančių krūtinės angina, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės ir skausmo rodiklių sąsajas [68].

J. Andruškienė, G. Varoneckas, 2010 metais analizavo - Sergančiųjų išemine širdies liga miegas, depresija ir gyvenimo kokybė: simptomai, paplitimas ir prevencija [69].

A. Mikaliūkštienė, A. Sukackienė, D. Kalibatienė nagrinėjo - sergančiųjų koronarine širdies liga psichoemocinę būseną ir miego kokybę, (2013) [70].

G. Čėsnaitė, S. Kušleikienė analizavo neigiamų emocijų ryšį su IŠL klinikine išraiška bei pacientų, sergančių IŠL, gyvenimo kokybe, (2012) [71].

K. Kraskauskaitė ištyrė Reabilitacijos ligoninėje po širdies ir kraujagyslių ligų gydomų pacientų subjektyvios sveikatos sąsajas su gyvenimo prasme ir socialiniu palaikymu, (2014) [72]. Lietuvoje gyvenimo kokybės tyrimų tradicija yra aktyviai vystoma įvairiose srityse, o sergančiųjų išemine širdies liga su sveikata susijusi gyvenimo kokybės tyrimai dar tik įgauna pagreitį šioje plotmėje, kadangi dar ne viskas yra ištirta žmogaus gerovei.

1.8. Gyvenimo kokybės ir sveikatos sąsajos

Pasak D. Jackowski (2003), su sveikata susijusi gyvenimo kokybė apima šias kategorijas: gyvenimo trukmę, funkcinę būklę, sveikatos pablogėjimą, supratimą apie sveikatą ir galimybes [93]. M. Hack (1999) teigė, jog žmogaus gyvenimą ir jo gyvenimo kokybę lemia daugelis veiksnių. Svarbiausia jų yra sveikata, materialinė gerovė, kuri sudaro sąlygas patenkinti būtinus gyvenimo poreikius ir užtikrinti sveikatą, paslaugas ir santykius su aplinka, kuri turi įtakos sveikatai. Sveikata – tai normalus organizmo būvis esant optimaliai suderintai organų veiklai ir pusiausvyrai tarp jų funkcijų ir išorinės aplinkos [73]. V. Gudžinskienė, J. Česnavičienė (2007) sveikatą apibūdina kaip visumą, susidedanti iš viena nuo kitos priklausančių sričių: emocinės, fizinės, protinės, socialinės, asmeninės, dvasinės ir

profesinės. Liga pasireiškia sutrikus vieno ar kito organo funkcijai, jų fiziologinei sistemai, kai sutrinka ryšys tarp atskirų organų ir pagaliau – pusiausvyra tarp organizmo ir jį supančios aplinkos [74]. O R. Kalėdienė, J. Petrauskienė ir kt. (1999) tyrėjų nuomonė – sąvoka „sveikata“ir „gyvenimo kokybė“ yra labai artimos. Sveikata ir žmogaus funkcinė būklė – tai tik du gyvenimo kokybės kriterijai. Sveikatos būklė veikia gyvenimo kokybę, bet jos nelemia [75]. Pagal PSO (2012) apibrėžimą, sveikata apima visapusišką asmens fizinę, socialinę, ir psichologinę gerovę, o ne tik ligos ir negalios nebuvimą. Žmogaus sveikatą lemia daugybė veiksnių: individuali elgsena, genetika, sveikatos priežiūros kokybė, aplinka. Sveikas, kupinas jėgų, energingas žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą, patirti darbo ir kūrybos džiaugsmą [4]. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – tai ta jos dalis, kuriai daro įtaką sveikata ir sveikatos priežiūra. Jai vertinti gali būti pasiūlytos pojūčių skalės, apibūdinančios sveikatą nuo pozityvios iki negatyvios, atskiriančios ligą ir sveikatą. D. Jackowski (2003) teigė, kad sąvoka su sveikata susijusi gyvenimo kokybė apima šias kategorijas: gyvenimo trukmę, funkcinę būklę, sveikatos pablogėjimą, supratimą apie sveikatą ir galimybes [93]. Remiantis įvairių mokslininkų A. Juozulyno, A. Jurgelėno, A. Venalio (2012) tyrimais, yra įrodyta kad sergamumo reikšmė gyvenimo kokybei yra didelė ir kad sveikata yra viena iš pagrindinių GK sudėtinių dalių [57]. Anot vieno iš su sveikata susijusi gyvenimo kokybės tyrėjo J. Ware, su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – tai gyvenimo kokybės dalis, kurią įtakoja sveikata ar sveikatos priežiūra. Tiriant su sveikata susijusią GK, siekiama dvejopos informacijos: apie paciento funkcinę būklę ir jo paties vertinimo kaip sveikata įtakoja jo gyvenimo kokybę [94]. Pagal PSO rekomendacijas yra parengta gyvenimo kokybės vertinimo ir gerinimo programa (2001-2004). Joje nurodoma, jog, įdiegus gyvenimo kokybės nuolatinės stebėsenos ir analizės sistemą, galima bus kompleksiškai vertinti visuomenės sveikatą ir efektyviau planuoti jos stiprinimo priemones [76]. Su sveikata susijusi GK yra vertinama naudojant įvairius klausimynus. Vienas iš dažniausiai naudojamų bendrųjų klausimynų yra SF-36, tai trumpa sveikatos apklausos forma (angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire) [94].

1.9. Klausimynai, naudojami vertinant sergančiųjų išemine širdies liga su sveikata

susijusią gyvenimo kokybę

Lietuvoje dažniausiai naudojami ir vertinantys su sveikata susijusią gyvenimo kokybę klausimynai yra bendrieji ir specifiniai [77].

Bendrieji:

 SF -36 gyvenimo kokybės klausimynas (Short Form 36 MedicalOutcomes Study Questionnaire) susideda iš 36 klausimų, atspindinčių aštuonias gyvenimo kokybės sritis: fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų, veiklos apribojimą dėl emocinių sutrikimų, socialinę funkciją, emocinę būseną, gyvybingumą/energingumą, bendrąją sveikatą ir skausmą. Šiuo klausimynu yra vertinama pastarųjų keturių savaičių savijauta, klausimyną pildo pats pacientas arba artimieji. Kiekvienai sričiai vertinti naudojami klausimai, o atsakymai į juos vertinami balais, kurių suma gali svyruoti nuo 0 iki 100 balų. Kuo didesnis balų skaičius, tuo gyvenimo kokybė geresnė [77].

 Notingemo sveikatos anketa (Nottingham Health Profile) susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje yra prašoma atsakyti taip arba ne į 38 pateiktus klausimus, kurie apjungiami į šešias sritis: judrumas, skausmas, energija, miegas, emocinės reakcijos ir socialinė izoliacija. Antrojoje dalyje yra klausiama apie sveikatos poveikį septynioms kasdieninio gyvenimo sritims: darbui, namų ruošai, socialiniam gyvenimui, šeimos gyvenimui, seksualiniam gyvenimui, pomėgiams bei atostogoms. Notingemo sveikatos anketa yra trumpa ir dėl riboto atsakymų variantų kiekio (taip arba ne) yra labai greitai užpildoma [78].

 Ligos įtakos klausimynas (Sickness Impact Profile) susideda iš 136 klausimų, atspindinčių 12 sveikatos sričių: judrumas, vaikščiojimas, šeimyniniai, socialiniai ryšiai, elgsena, komunikacija, rekreacija, valgymas, darbas, miegas, emocijos ir savirūpa. Šis klausimynas yra plačiai pritaikomas vertinant sergančiųjų įvairiomis lėtinėmis ligomis su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, jis išsamiai leidžia įvertinti tiriamųjų gerovę, tačiau pagrindinis šio klausimyno trūkumas yra jo ilgumas. Klausimyną gali pildyti pats tiriamasis asmuo arba apklausiantysis asmuo [79].

Specifiniai:

Specifiniai klausimynai dažniausiai yra naudojami klinikiniuose tyrimuose, kuriuose tiriamas naujų medikamentų ar gydymo būdų veiksmingumas [77].

 Sietlo krūtinės anginos klausimynas (Seattle Angina Questionnaire) vertina sergančiųjų krūtinės angina funkcinę būklę. Jis susideda iš 19 klausimų, kurie įvertina penkias kliniškai svarbias sritis: fizinį

apribojimą, krūtinės anginos stabilumą, krūtinės anginos dažnumą, pasitenkinimą gydymu ir ligos suvokimą/gyvenimo kokybę [80].

 Gyvenimo kokybė persirgusiųjų miokardo infarktu (MI) (Quality of life after Myocardial

Infarction), dažniausiai yra žinomas kaip , kuris susideda iš 27 klausimų, vertinančių emocinę, fizinę ir

socialinę gerovę. Šis klausimynas sukurtas vertinti pacientų, persirgusių MI, su sveikata susijusią gyvenimo kokybę [81].

 Minesotos klausimynas (Minnesota Living with Heart Failure questionnaire) yra dažniausiai naudojamas sergančiųjų širdies nepakankamumu gyvenimo kokybės vertinimui. Klausimynas susideda iš 21 klausimo, atspindinčio tipinius širdies nepakankamumo simptomus, fizinį aktyvumą, socialinius ryšius, seksualinį aktyvumą, darbą ir emocijas [82].

Apibendrinant, galima teigti kad yra ne vienas klausimynas vertinantis su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Tačiau yra vienas iš didžiausių sunkumų kokį klausimyną pasirinkti: bendrąjį ar specifinį.

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo eiga ir organizavimas

Tyrimo vieta. Tyrimas buvo vykdomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno

klinikų I kardiologijos skyriuje, kuriame yra trys sektoriai: Nestabilios krūtinės anginos, Ūmaus miokardo infarkto ir Išeminės širdies ligos.

Tyrimo trukmė. Tyrimas vyko nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio iki 2014 metų liepos mėnesio. Per šį

laikotarpį buvo išdalinta 353 anketos respondentams, kurie tuo metu buvo gydomi I kardiologijos skyriuje. Tyrimo vykdymo schema pateikta 3 pav.

3 pav. Tyrimo vykdymo schema

Mokslinės literatūros paieška, problemos ir hipotezės formulavimas, literatūros analizavimas

Tyrimo įrankio vertimas ir pritaikymas – Ūminis miokardo infarktas: pasitenkinimas, pasitikėjimas ir informacijos lygmuo išeinant iš ligoninės /

klinikos.

Rizikos veiksnių nustatymo tyrimo įrankio parengimas

2013-09-25 Atliktas žvalgomasis tyrimas su dviem tyrimo įrankiais - Ūminis miokardo infarktas: pasitenkinim as, pasitikėjimas ir informacijos lygmuo išeinant iš ligoninės / klinikos. Rizikos veiksnių nustatymo. Išdalinti 8 tyrimo įrankiai, žvalgomojo tyrimo dalyviams. Žvalgomojo tyrimo vykdymas

Apklausos vykdymas

Duomenų rinkimas: I kardiologijos skyriaus, trijose sektoriuose: Nestabilios krūtinės anginos, Ūmaus miokardo infarkto ir Išeminės širdies

ligos.

Statistinė duomenų analizė

Rezultatų pateikimas ir aptarimas su kitų autorių atliktų tyrimų rezultatais Išvados ir rekomendacijos Anketa buvo išversta naudojant „Vice versa“met odą [83].

Tyrimo tipas – kiekybinis. Tyrimo metodas – anketinė apklausa. Tiriamoji grupė.

Tyrimo populiacija – pacientai, sergantys nestabilia krūtinės angina, miokardo infarktu ir lėtine išeminės širdies liga bei gydomi I kardiologijos skyriuje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos statistikos skyriaus duomenimis 2009 metais I kardiologijos skyriuje per metus buvo gydoma daugiau nei 3000 pacientų [84]. Šiame skyriuje yra trys sektoriai: Nestabiliosios krūtinės anginos, Miokardo infarkto ir Lėtinės išeminės širdies ligos. Nestabiliosios krūtinės anginos ir Miokardo infarkto sektoriuose gydomi sergantieji ūminiais širdies išeminiais sindromais – nestabiliąja krūtinės angina (per metus apie 900 ligonių) ir miokardo infarktu (apie 800 ligonių per metus), Lėtinės išeminės ligos sektoriuje buvo gydomi 875 pacientai.

Tiriamųjų imties reprezentatyvumui užtikrinti, imties dydis buvo nustatytas taikant Pianotto formulę [85].

n = 1/ (Δ² + 1/N),

n – respondentų skaičius,

Δ – paklaidos dydis, rezultatus vertinant su 5 proc. (0,05) paklaida;

N – generalinė aibė, tai vidutiniškai gydomų sergančiųjų išemine širdies liga skaičius per metus.

Atlikus skaičiavimus buvo nustatyta, kad reprezentatyvumui užtikrinti reikia apklausti 353 I kardiologijos skyriuje gydomus pacientus.

Respondentų įtraukimo į tyrimą kriterijai

Dalyvauti tyrime buvo pakviesti visi pacientai, kurie tiriamuoju laikotarpiu buvo gydomi I kardiologijos skyriuje ir atitiko šiuos kriterijus:

 Pacientai, gydomi dėl ūmaus miokardo infarkto ar dėl nestabilios krūtinės anginos;

 Stabiliąja krūtinės angina ir lėtinės išeminės ligos klinikiniais simptomais besiskundžiantys pacientai;

 Pacientai, suprantantys lietuvių kalbą ir galintys lietuviškai skaityti ir rašyti;

 Pacientai, kurie sutiko dalyvauti tyrime ir pasirašė „Informuoto asmens sutikimo formą“ (8 priedas).

Atrankos kriterijus atitiko ir į tyrimą buvo pakviesti 353 respondentai. Iš visų pakviestųjų 7 - nesutiko dalyvauti, buvo išdalintos 346 anketos, sugrįžo – 336. Tolimesnei analizei buvo naudojama 290 anketų, nes iš sugrįžusių anketų buvo nepilnai užpildytos – 46. Respondentų atsako dažnis – 97 proc.

Pirmo susitikimo su respondentais metu tyrėja suteikė informaciją apie tyrimą, atsakė į kilusius klausimus, pateikė pasirašyti „Tiriamojo asmens sutikimo formą“, įteikė „Tiriamojo asmens informavimo formą“ ir paprašė užpildyti tyrimo įrankį.

Tyrimo įrankis pacientams skyriuje buvo dalinami du kartus per mėnesį, pirmą ir trečią mėnesio savaitę, siekiant surinkti reikiamą tiriamųjų imtį. Užpildyti tyrimo įrankiai buvo dedami į jiems skirtą aplanką, iš kurio išimami du kartus per mėnesį.

Tyrimo instrumentai

Tyrimo metu buvo naudoti trys tyrimo instrumentai:

 Standartizuotas klausimynas SF-36 (Short Form 36 MedicalOutcomes Study Questionnair), plačiai naudojamas Lietuvoje gyvenimo kokybei tirti. SF -36 gyvenimo kokybės klausimynas susideda iš 36 klausimų, atspindinčių aštuonias gyvenimo sritis: aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų, veiklos apribojimą dėl emocinių sutrikimų, socialinius ryšius, emocinę būseną, gyvybingumą, bendrąją sveikatą ir skausmą. Šiuo klausimynu yra vertinama pacientų pastarųjų keturių savaičių savijauta, klausimyną pildo pats pacientas arba artimieji. Kiekvienai sričiai vertinti pateikiami klausimai, o atsakymai į juos vertinami balais, kurių suma gali svyruoti nuo 0 iki 100 balų (100 balų rodo geriausią įvertinimą). Kuo didesnis balų skaičius, tuo gyvenimo kokybė geresnė. Šio klausimyno rezultatais nustatytos sąsajos, kurios iškeltos visuose trijuose uždaviniuose: su sveikata susijusią gyvenimo kokybę atsižvelgiant į sociodemografinius rodiklius, sąsają tarp rizikos veiksnių ir žinių apie ligą.

 Standartizuota anketa - vokiečių autoriaus Dirk Wiedenhöfer sukurtas instrumentas - Ūminis miokardo infarktas: pasitenkinimas, pasitikėjimas ir informacijos lygmuo išeinant iš ligoninės / klinikos (Akuter Myokardinfarkt:Zufriedenheit, Vertrauen und Informationsstand bei Entlassung), kuris buvo panaudotas atliekant tyrimą Vokietijoje. Ulrich Frick, Wolfgang Wiedermann, Florian S. Gutzwiller apskaičiavo anketos Cronbach's α koeficientą – 0,66. Tai parodė pakankamą vidinį anketos homogeniškumą. Lietuvoje ši anketa naudojama pirmą kartą. Instrumentui pritaikyti ir naudoti buvo gautas autoriaus raštiškas leidimas (priedas 6). Instrumentui išversti į Lietuvių kalbą buvo naudojamas „Vice versa, back translation ‘‘ metodas [83]. Pirmą kartą išverstas instrumento tekstas iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą ir pateiktas antrojo vertėjo peržiūrai bei pataisymams. Trečiąjam vertėjui pateikta įvertinti vertimą su pataisomis. Ketvirtasis vertėjas atliko teksto vice versa vertimą (į vokiečių kalbą). Buvo nusiųsta anketos autoriui, palyginimui. Reikšmingų skirtumų tarp originalios anketos ir adaptuotos Lietuvoje anketos autorius nepastebėjo. Galutinis vertimas į lietuvių kalbą patikrintas žvalgomojo tyrimo metu. Skalės vidiniam suderinamumui įvertinti buvo apskaičiuotas Cronbach α koeficientas, kuris parodė įrankio pakankamą vidinį klausimų homogeniškumą klausimyne – 0,627. Taip pat buvo paskaičiuotos poskalių Cronbach α koeficiento reikšmės: pasitenkinimas gydymu, skausmo valdymas parodė žemą homogeniškumą – 0,33. Žinios/informacija apie ligą ir jos tolimesnį gydymą pakankamą

vidinį homogeniškumą – 0,637. Ūminio miokardo infarkto: pasitenkinimas, pasitikėjimas ir informacijos lygmuo išeinant iš ligoninės / klinikos, ši anketa susideda iš 15 klausimų atspindinčių respondentų, pasitenkinimą, pasitikėjimą ir informacijos lygmenį išeinant iš ligoninės / klinikos.

Naudojant šią anketą, buvo siekiama sužinoti: apie pacientų pasitenkinimą gydymu (1,3 kl.), žinias/informaciją apie, ligą ir jos tolimesnį gydymą, vaistus ir jų šalutinį poveikį, tolimesnį veiksmų planą pasikartojus tokiam pačiam skausmui, tinkamą elgesį ateityje, informacija artimiesiems (2,4,5,6,7,8,9,10,11 kl.). Šių klausimų rezultatai, atliepia trečiąjį uždavinį. Kiti šio instrumento klausimai skirti sociodemografiniams rodikliams nustatyti, kuriais remiantis atsakytas pirmasis uždavinys.

 Atsakyti į antrąjį uždavinį buvo naudojama autorės sukurta - rizikos veiksnių nustatymo anketa. Anketa buvo sudaryta remiantis moksline literatūra [6, 15, 64, 66, 67,68, 69,]. Anketa susideda iš 22 klausimų, kurių pagalba buvo siekiama sužinoti: apie žalingus įpročius: rūkymą, alkoholizmą – (3-8 kl.), sveiką gyvenseną – (9-13 kl.), kitus rizikos veiksnius, kurie gali sukelti išeminę širdies ligą: cukrinį diabetą, patiriamą nervinę įtampą, paveldimumą – (16,19,20 kl), informaciją apie vykdomas širdies ir kraujagyslių ligų nemokamas prevencines programas – (17, 18 kl.), ir pacientų fizinę būklę (1, 2, 14,15).

Žvalgomasis tyrimas. Žvalgomasis tyrimas buvo atliekamas 2013-09-25, anketos klausimų

suprantamumui ir aiškumui įvertinti. Respondentams iškilusius klausimus ar komentarus buvo prašoma parašyti prie teiginių. Atlikus žvalgomąjį tyrimą naudojant Ūminio miokardo infarkto: pasitenkinimas, pasitikėjimas ir informacijos lygmuo išeinant iš ligoninės / klinikos ir Rizikos veiksnių nustatymo anketą, žvalgomojo tyrimo dalyviai esminių pastebėjimų teiginių aiškumui ir suprantamumui nepažymėjo. Rugsėjo mėnesį buvo pradėti rinkti pagrindiniai tyrimo duomenys.

2.2. Tyrimo etika

Tyrimui atlikti 2013-06-21 gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-KS(M) - 397 (1 priedas).

Tyrimo metu respondentams buvo garantuotas konfidencialumas ir anonimiškumas. Buvo paaiškinta, jog tyrimo metu gauti duomenys bus naudojami apibendrinti magistro baigiamojo darbo metu. O asmeniniai tyrimo dalyvių duomenys nebus naudojami ar aptariami. Jiems buvo pateikta pasirašyti „Informuoto asmens sutikimo forma“(8 priedas) ir „Informacija tiriamajam“ (7 priedas).

2.3. Respondentų socialinės ir demografinės charakteristikos

Tiriamųjų grupėje buvo 290 respondentų , kurie tuo metu gydėsi Kauno klinikų I kardiologijos skyriuje. Tiriamųjų socialinės ir demografinės charakteristikos pateikiamos 2 lentelėje.

2 lentelė. Tiriamųjų socialinės ir demografinės charakteristikos

Lytis Vyrai – 72,8 proc. (n=211), Moterys – 25,9 proc. (n= 75). 4 proc.

(n=1,4) – nenurodyta lytis.

Amžiaus vidurkis Vyrų – 64 (SN=11,31) metai. Moterų – 65 (SN=11,38) metai.

Tiriamųjų

išsimokslinimas pagal lytį

Pradinį išsimokslinimą nurodė – 24,6 proc. (n=52) vyrų.

Pradinį išsimokslinimą nurodė – 4 proc. (n=3) moterų.

Vidurinį arba aukštesnįjį išsimokslinimą nurodė – 47,9 proc. (n=101) vyrų.

Vidurinį arba aukštesnįjį išsimokslinimą nurodė – 54,7 proc. (n=41) moterų. Aukštąjį išsimokslinimą nurodė

– 27,5 proc. (n=58) vyrų.

Aukštąjį išsimokslinimą nurodė – 41,3 proc. (n=31) moterų.

Socialinė padėtis pagal lytį

Dirbantys vyrai – 46,9 proc. (n=99) ir 53,1 proc. (n=112) nedirbantys.

Dirbančios moterys – 32 proc. (n=24) ir 68 proc. (n=51) nedirbančios.

2.4 Statistinė tyrimo duomenų analizė

Duomenų įvedimo, redagavimo, saugojimo ir grafiniam tyrimo rezultatų vaizdavimui naudota (Excel 2003 programa). Statistinei duomenų analizei buvo naudojama SPSS/PC (angl. Statistical Package for Social Science) 17.0 versija. Analizės rezultatai pateikti lentelėse ir grafikuose. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliučių (n) ir procentinių (proc.) dažnių pasiskirstymas. Kiekybiniai duomenys pateikti kaip aritmetiniai vidurkiai (V) su standartiniu nuokrypiu (SN). Hipotezė apie dviejų nepriklausomų imčių skirstinių vienodumą buvo tikrinama naudojant Mano-Vitnio kriterijų, o daugiau nei dviems nepriklausomoms imtims taikytas Kruskalio-Volison kriterijus [90].

Hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo lygus 0,05. Hipotezės apie lygybę buvo atmetamos (skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, patikimais), kai paketo apskaičiuotoji p reikšmė neviršijo 0,05. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Ryšio stiprumas tarp ranginių kintamųjų buvo tiriamas naudojant Spearmen koreliacijos koeficientą (r), kartu tikrinant hipotezę apie jo lygybę nuliui. Ryšys tarp dviejų požymių buvo laikomas labai silpnu kai koreliacijos koeficiento (k) reikšmė neviršijo 0,1, silpnu – kai koeficiento reikšmė patenka į intervalą 0,1-0,4, vidutiniu – kai koeficiento reikšmė patenka į intervalą 0,4-0,6, stipriu – kai koeficiento reikšmė patenka į intervalą 0,6-0,8, labai stipriu kai koeficiento reikšmė viršija 0,8 [90].

Instrumento patikimumo vertinimui buvo taikomas Cronbach alfa koeficientas. Cronbach's Alpha iki 0,6 reiškia, kad skalės patikimumas yra žemas, skalės naudoti nerekomenduojama. Nuo 0,6 Cronbach's Alpha iki 0,7 – patikimumas patenkinamas, o nuo 0,7 Cronbach's Alpha iki 0,9 – patikimumas geras.