Smulkiųjų gyvūnų akių ligų analizė pasirinktoje klinikoje Small animals eye disease analysis in selected veterinary clinic

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas

Sandra Vanţodaitė

Smulkiųjų gyvūnų akių ligų analizė pasirinktoje

klinikoje

Small animals eye disease analysis in selected veterinary

clinic

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Doc. dr. Algis Noreika

2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Smulkiųjų gyvūnų akių ligų analizė pasirinktoje klinikoje“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

Turinys

1.1. Akies sandara ir funkcijos ... 8

1.1.1.Akies obuolys ... 8

1.1.2.Priediniai akies organai ... 10

1.2. Akių diagnostiniai tyrimai ... 11

1.3. Daţniausiai pasitaikančios akių ligos ... 12

1.3.1. Konjunktyvitas ... 12

1.3.2.Katarakta ... 14

1.3.3. Akies voko neoplazija ... 15

1.3.4.Trečio akies voko liaukos išsivertimas ir hiperplazija... 16

1.3.5.Voko uţdegimas ... 16

2. TYRIMO METODIKA ... 18

2.1. Tyrimo objektas ir eiga ... 18

2.2. Klinikinis tyrimas ... 18

2.3. Diagnostikos priemonės ... 18

2.4. Diagnostinių tyrimų atlikimas ... 18

2.5. Gydymas ... 19

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 20

3.1. Sergamumas akių ligomis ... 20

3.2. Veiksniai pridisponuojantys akių ligas ... 20

3.2.1. Gyvūnų rūšis ... 20

3.2.2. Gyvūnų lytis ... 21

3.2.3. Gyvūnų amţius ... 21

3.3. Daţniausiai nustatytos diagnozės ... 23

3.3.1. Kačių ligos ... 23

3.3.2. Šunų ligos ... 24

3.3.4. Šunų akių vokų ligos ... 24

3.4. Veiksniai pridisponuojantys konjunktyvitą ... 25

3.4.1. Rūšis ... 25

3.4.2. Lytis ... 25

3.4.3. Amţius ... 26

3.4.4. Metų laikas ... 26

4

4.5. Gydymas ... 27

4.5.1. Gydymo būdo pasirinkimas ... 28

4.5.2. Gydymo trukmė ... 28 4.5.3. Gydymo efektyvumas ... 29 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 30 IŠVADOS ... 32 PASIŪLYMAI: ... 33 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 34

5

SANTRAUKA

Smulkiųjų gyvūnų akių ligų analizė pasirinktoje klinikoje Sandra Vanţodaitė

Magistrinio baigiamasis darbas

Tyrimas atliktas 2015 m. lapkričio – 2016 m. spalio mėnesiais vienoje nedidelėje smulkiųjų gyvūnų klinikoje Kaune. Siekta nustatyti ir išanalizuoti daţniausiai diagnozuojamas kačių ir šunų akių ligas ir jomis sergančių gyvūnų gydymui naudotus metodus, jų patikimumą.

Nustatėme, jog nedidelėje klinikoje smulkūs gyvūnai su akių ligomis bendrame pacientų registre sudaro 2,5 proc., iš jų šunys 71 proc., katės 29 proc. Konjunktyvitas yra daţniausiai nustatoma akių ligos diagnozė, kurio daţniausia prieţastis katėms – Chlamydia spp. (75 proc.), šunims – Staphylococcus spp. (62,5 proc.); ligai kilti įtakos turi sezoniškumas (šaltesniu metų laiku: rudenį, ţiemą, ankstyvą pavasarį liga diagnozuojama daţniau).

Gydymo metodo pasirinkimui ir jo efektyvumui įtaką daro diagnozės tikslumas. Medikamentinis gydymas – daţniausiai (79 proc.) klinikoje taikomas metodas gyvūnui diagnozavus regos organo ligą, tačiau 18 proc. atvejų jis nepasiteisina, todėl nėra visiškai patikimas, o chirurginis gydymas pasiteisino 100 proc.

6

SUMMARY

Small animals eye disease analysis in selected veterinary clinic Sandra Vanţodaitė

Master thesis

Study was conducted from 2015 november to 2016 october in one minor small animal clinic in Kaunas city. Sought to identify and analyze what is the most diagnosed eye diseases for cats and dogs, and what treatment was used as a cure, also what reliability of the treatment is.

We established an opinion, that in minor clinic small animals with eye diseases in overal patient register were 2.5%, which 71% were dogs and 29% were cats. Conjuctivitis is the most common eye disease and the most common cause for cats - Chlamydia spp. (75%), and for dogs -

Staphylococcus spp. (62,5%); for disease to occur there is a season factor (in the colder season:

autumn, winter and early spring this disease is more common than warm season).

As a treatment method selection and its effectiveness there is a big part on indentification accuracy. The most common treatment is using drugs (79%), but in 18% cases its not effective and because of thats its not completely reliable. And surgical treatment was 100% successful.

7

ĮVADAS

Regos organas akis (lot. oculus) yra svarbus jutimo organas, kuris pateikia greitą, labai jautrų ir platų aplinkos erdvinį įvairaus nuotolio suvokimą. Jis iš organizmą supančios aplinkos priima iki 85 proc. visos informaijos. Akies adekvatus dirgiklis yra šviesos fotonai, kuriuos dioptrinis aparatas (ragena, akies kamerų skystis, lęšis ir stiklakūnis) fokusuoja į abiejų akių tinklainę, o kolbeliškieji ir lazdeliniai epiteliocitai juos paverčia nerviniai impulsais (16). Rega svarbi gyvūno aplinkos suvokimui ir kokybiškam gyvenimui, todėl svarbi ankstyva akių ligų diagnostika.

Gyvūnų akių problemos yra daţnas reiškinys, jos gali būti nuo švelnaus sudirginimo, audinių uţdegimo, navikų ar net akies netekimo. Daţniausiai pasitaiko trys akių ligos, tai ragenos opa, konjunktyvitas ir glaukoma.

Vienas iš svarbių dalykų yra ţinoti veiksnius, darančius įtaką rastis akių ligoms, kad būtų galima imtis profilaktinių priemonių ir jų išvengti. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į gyvūnų akių ligas, jų pradţią. Laiku pastebėjus ir pradėjus gydyti galima išvengti rimtesnių akių ar galvos patologijų. Išgydyti ligą su kuo maţiau arba be šalutinio poveikio, atlikti prevenciją prieš pasikartojimą.

Darbo aktualumas: Atliekami tyrimai ir eksperimentai su akimis, daţniausiai susiję su vienokia ar kitokia akių patologija, jos gydymo metodų taikymu ir efektyvumu. Kadangi apie akių ligų daţnumą ir situaciją eilinėse klinikose nebuvo duomenų, mums buvo įdomu kokia yra situacija įprastoje, eilinėje smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje ir kokios daţniausiai pasitaiko akių ligos.

Darbo tikslas: Nustatyti ir išanalizuoti daţniausiai diagnozuojamas smulkiųjų gyvūnų akių ligas nedidelėje klinikoje.

Uţdaviniai:

1) Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie daţniausiai pasitaikančias smulkiųjų gyvūnų akių ligas.

2) Įsisavinti oftalmologinio tyrimo techniką ir metodų taikymo eiliškumą.

3) Nustatyti tendenciją akių ligų, dėl kurių kreipiamasi į pasirinktą kliniką bendrai ir būdingas gyvūno rūšiai.

4) Išanalizuoti daţniausiai diagnozuotos akių ligos ryšį su pridisponuojančiais veiksniais. 5) Įsisavinti ir įvertinti taikytus gydymo metodus, nustatyti jų patikimumą.

8

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Akies sandara ir funkcijos

Akys yra aktyvus organas, kuris pastoviai reguliuoja šviesos kiekį, fokusuoja toli ir arti esančius objektus. Taip priima nuolatinius atvaizdus kuriuos siunčia į smegenis.

Akis susideda iš akies obuolio, regos nervu sujungto su galvos smegenimis, ir apsauginių bei pagalbinių darinių - akies judinamųjų raumenų, vokų, junginės ir ašarų aparato. Akies obuolys yra rutulio formos. Jo siena susideda iš trijų dangalų: išorinio fibrozinio, vidurinio kraujagyslinio ir vidinio, arba tinklainės (20).

1.1.1.Akies obuolys

Susideda iš skaidriųjų terpių ir trijų jį supančių dangalų:

 Skaidulinio dangalo

 Kraujagyslinio dangalo

 Vidinio dangalo

Akies obuolio skaidulinis dangalas - tai baltas, neskaidrus sluoksnis, dengiantis akies paviršių. Akies priekyje jis pereina į skaidrią rageną.

Odena yra skaidulinis akies obuolio dangalas, kuris jį apsaugo ir sutvirtina. Odenos priekyje prisitvirtinę akies obuolio judinamieji raumenys. Šiame dangale yra daug smulkių angelių per kurias įeina kraujagyslės ir nervai.

Ragena – skaidrus priekinės akies dalies dangalas, lauţiantis šviesos spindulius. Ją sudaro keli sluoksniai. Padeda išlaikyti akies obuolio formą. Kraujagyslių neturi. Rageną maitina priekinės krumplyno arterijos, o įnervuoja krumplyno nervai.

Akies obuolio kraujagyslinis dangalas - tamsiai rudos spalvos. Jį sudaro gyslainė, krumplynas ir rainelė. Šiame dangale daug kraujagyslių ir pigmento. Jis gerai sugeria šviesos spindulius.

Rainelė – akies priekinės dalies raumeninė diafragma, reguliuojanti į akį patenkantį šviesos srautą. Rainelė pereina į krumplyną.

Krumplynas – laiko lęšį, keičia jo formą akomonduojantis akiai. Tai daro krumplyno raumuo, kurio skaidulos susitraukdamos gali keisti lęšio gaubtumą. Turi ataugų, kurios gamina skystį, uţpildantį akies obuolio ertmes. Krumplynas pereina į gyslainę.

9 Gyslainė tęsiasi iki regos nervo angos. Dėl to yra skiriama spalva, forma ir detalės.

Akies obuolio vidinis dangalas – tinklainė. Joje išsidėstę šviesos receptoriai (kūgeliai ir stiebeliai).

Geltonoji dėmė. Tai ovali gelsva sritis tinklainės centre su duobute viduryje, turinti tik kūgelių. Priklausomai nuo gyvūno, tai ryškiausia spalvinės regos vieta dienos šviesoje, naktį ir tarpiškai. Nes čia esantys kūgeliai evoliuciškai prisitaikę prie gyvūno, jautrūs stipriam signalui pagal gyvūno aktyvumo laiką. Kitu metu maţiau arba visai nejautrūs.

Akloji dėmė. Tai regos nervo išėjimo vieta. Ji neturi šviesos receptorių, todėl vaizdas, kuris projektuojamas į akląją dėmę nėra matomas.

Akies skaidriosios terpės: A. Lęšis

B. Stiklakūnis C. Akies kameros

A. Lęšis

Lęšis – akies obuolio išorę dengianti dvigubai išgaubtos formos struktūra, neturinti kraujagyslių ir nervų. Skaidrus, minkštos konsistencijos kūnas, leidţiantis šviesos spindulius į akis, juos suglaudţiantis ir dalyvaujantis akomodacijoje. Savo forma primena išgaubtą lęšį. Akyje lęšis yra uţ rainelės, galiniu paviršiumi atsirėmęs į stiklakūnio priekinėje dalyje esantį įdubimą. Labiausiai iškilę priekinio ir galinio lęšio paviršiaus taškai vadinami poliais. Abu polius jungia lęšio ašis, ekvatorius. Prie lęšio ties ekvatoriumi prisitvirtinęs lęšio pasaitėlis. Lęšis auga visą gyvenimą, nauji pluoštai apgaubia senąsias dalis, o senosios jo dalys centre susispaudţia, lęšis storėja, sunkėja, primena medţio kamieną. Nuo ţievės centro link yra vadinami suaugusiais, jaunais ir embrioniniais branduoliais. Su metais kinta lęšio spalva. Naujagimių lęšis skaidrus, vėliau įgauna gelsvą atspalvį. Lęšį maitina vandeningas skystis, esantis akies kamerose. Lęšis gali keisti išgaubtumą priklausomai nuo krumplyno raumenų įsitempimo. Taip reguliuojamas spindulių lauţimas ir prisitaikoma ryškiai matyti daiktus (8).

B. Stiklakūnis

Tai didţiausia vientisa struktūra akyje. Uţima iki 2/3 akies obuolio. Šunų vidutinis stiklakūnio tūris 1,7 ± 0,86 ml, vandeninga terpė jame sudaro 0,77 ± 0,24 ml. Tai yra vaiski, panaši į vandeningų drebučių masę, uţpildanti akies ertmę tarp tinklainės ir lęšio uţpakalinio paviršiaus. Drebučių konsistencija saugo tinklainę nuo sukrėtimų vartant akį. Pagrindinės funkcijos: praleidţia

10 ir maţai lauţia šviesos spindulius, palaiko akies formą ir normalią tinklainės padėtį (5). Suaugusio gyvūno akių stiklakūnis neregeneruoja.

C. Akies kameros

Išskiriamos priekinė ir uţpakalinė akies kameros. Priekinė kamera yra tarp uţpakalinio ragenos ir priekinio rainelės paviršiaus. Uţpakalinę kamerą priekyje riboja uţpakalinis rainelės paviršius, o uţpakalyje – priekinis lęšio paviršius, krumplynas ir jo raištis. Kameras uţpildo vandeningas skystis. Jį nuolat gamina rainelės ir krumplyno ataugų kapiliarai. Abi kameros susisiekia per vyzdį. Skystis iš uţpakalinės kameros per vyzdį patenka į priekinę, o iš šios per veninį odenos antį – į venas. Taip akies kamerose yra palaikomas vienodas spaudimas, svarbus normaliam regėjimui (18).

Regos nervas. Jungia tinklainę su smegenimis. Jį sudaro susitelkusios į krūvą tinklainės ganglijinių ląstelių nervinės skaidulos. Perduoda nervinius impulsus į smegenis.

1.1.2.Priediniai akies organai

Akies obuolio raumenis sudaro 7 akies obuolio judinamieji raumenys, akies voko keliamasis raumuo ir akiduobės raumuo. Akių obuolio raumenys (11):

Akies obuolio raumenys Musculi bulbi

Akiduobės raumuo M. orbitalis

Viršutinis tiesusis raumuo M. rectus dorsalis

Apatinis tiesusis raumuo M. rectus ventralis

Vidinis tiesusis raumuo M. rectus medialis

Šoninis tiesusis raumuo M. rectus lateralis

Viršutinis įstriţinis raumuo M. obliquus dorsalis

Apatinis įstriţinis raumuo M. obliquus ventralis

Viršutinio voko keliamasis raumuo M. levator palpebrae superioris

Obuolio įtraukiamasis raumuo M. retractor bulbi

Skiriami du akių vokai: viršutinis ir apatinis. Vokus sudaro plona švelni oda. Po ja yra puriojo poodinio ląstelyno sluoksnis, o giliau – raumeninės skaidulos. Kiekviename voke, po raumenimis, yra labai standaus audinio plokštelė – voko kremzlė. Vokų vidinį paviršių dengia junginė. Vokų vidiniuose kampuose yra ašarų taškeliai (18).

Junginė yra jungiamojo audinio plėvelė, dengianti vokų uţpakalinį paviršių ir akies obuolio priekinį paviršių iki ragenos krašto. Viršuje ir apačioje nuo akies obuolio junginė pareina ant vokų

11 ir sudaro du maišelius, viršutinį ir apatinį junginės skliautus. Junginė stipriai prigludusi prie voko, lengvai prie akies obuolio ir laisvai skliautuose. Vokams mirksint, junginė palengvina laisvus akies obuolio judesius ir suformuoja lygų akies obuolio paviršių. Taip pat junginė turi svarbią reikšmę, apsaugant akies obuolį nuo mikroorganizmų (12).

Ašarų aparatą sudaro struktūros, gaminančios ašaras ir ašarų nutekėjimo takai. Pagrindinę ir didţiąją dalį ašarų išskiria ašarų liauka, esanti orbitoje netoli lateralinio akies kampo virš akies obuolio dorsolateralinio paviršiaus, po skruostine kaktikaulio atauga. Ašaros nuteka tarp viršutinio akies voko ir junginės. Kitus 30 proc. ašarų kiekio išskiria trečiojo voko liauka, kurios pagamintos ašaros nuteka tarp apatinio voko ir junginės. Atlikę savo funkciją ašaros nuteka į ašarų eţerėlį ir išteka nosiniu ašarų lataku (8).

1.2. Akių diagnostiniai tyrimai

Oftalmologijos kaip ir kitų veterinarijos sričių esmė yra diagnostika, kuri savo ruoţtu priklauso nuo tinkamos apţiūros ir interpretacijų. Be tinkamos diagnozės vien taikant medikamentinį gydymą, jis retai būna sėkmingas. Taip uţlaikoma specifinės terapijos pradţia.

Atliekant akių apţiūrą galima kartu ir diagnozuoti. Nėra būtini papildomi laboratoriniai tyrimai ar papildomos diagnostinės priemonės (pvz., ultragarsinis tyrimas). Diagnostikoje svarbu ţinoti kaip atrodo sveikos akys ir atpaţinti sutrikimus. Tai priklauso nuo diagnozuojančio asmens patirties.

Akivaizdţiausias sutrikimas nebūtinai būna pirminis, gali būti ir kaip antrinis sutrikimas. Svarbiausia nustatyti pirminį sutrikimą. Tam reikia ištirti akį iki galo ir iš gautų duomenų nustatyti tikslią diagnozę (9).

Diagnostinė seka pagrindiniam akių patikrinimui: Istorija: anamnezė, lygiagrečios ligos, gydymas. Patikrinimas šviesoje.

Atstumo patikrinimas.

Gyvūno elgesio stebėsena ir judrumas (akies). Akių simetrija.

Akies obuolys (pozicija, dydis, judesiai). Apţiūra.

Akių nervinis testas: grėsmės atsakas, apakimas, akies refleksas, PLR(rainelės reakcija į šviesą), ragenos refleksas, VOR (akies išorinių dalių refleksai).

Širmerio testas, ragenos jautrumas.

Atidi akies obuolio ir priedinių dalių apţiūra. Apţiūra po anestezijos:

12 Tonometrija (akispūdţio nustatymas).

Apţiūra su lęšiu. Akies dugnas. Vyzdţio išplėtimas. Priekinės dalies apţiūra.

Stiklakūnio ir dugno apţiūra (5).

Papildomi diagnostiniai testai: ragenos ir junginės mikrobiologinis ir citologinis tyrimas; fluoresceino tyrimas (25); nosinio ašarų latako praeinamumas; rentgeno tyrimas; ultragarsinis tyrimas (5).

1.3. Daţniausiai pasitaikančios akių ligos

Konjunktyvitas – tai junginės uţdegimas. Junginė – gleivinė, dengianti vokų vidinį paviršių ir priekinę akies obuolio dalį, išskyrus rageną (24).

Sukelti gali infekcija, svetimkūnis akyje, alerginė reakcija, akies sausumas, akies įbrėţimas, netgi akių valymas. Gali būti kitų ligų simptomas (24).

Pirminis bakterinis konjunktyvitas yra neįprasta šunų liga. Dauguma atvejų, bakterinis konjunktyvitas vystosi šalutinis atsakas į akies voko sutrikimą ar KCS. Bakterinis konjunktyvitas yra sukeliamas Staphylococcus spp. ir kitų Gramteigiamų organizmų (5).

Katėms konjunktyvitas yra antra pagal daţnumą liga. Paprastai katėms būdingas infekcinis konjunktyvitas (8). Tikslias prieţastis daţniausiai yra sunku nustatyti, ypač esant lėtiniams procesui (5). Katėms būdingas virusinis konjunktyvitas arba bakterinis, daţniausiai sukeliamas Chlamydia

13 Konjunktyvito diagnostikos klinikinė schema (5)

Konjunktyvito gydymas

Jei konjunktyvito prieţastis yra infekcija, tada jo gydymui taikomi bakteriocidiniai arba fungiocidiniai tepalai arba tirpalai. Esant sunkiems atvejams naudojami geriamieji antibiotikai. Daţniausiai organizmas greitai reaguoja į gydymą, tačiau funkcijos gali atsistatyti tik po vienos ar

Junginės hiperemija, edema ar eksudatas

Širmerio testas Ţemiau normos (<

10 mm/min.)

Normos ribose arba auksčiau (=>20 mm/min.)

Įtariamas keratokonjunktyvitas (KCS) Ragenos paviršiaus daţymas fluoresceino tirpalu (susitelkia ragenoje, uţsilaiko junginėje ar susitelkimas ties nosiniu ašarų lataku) (16) Gydymas: dirbtinės ašaros,

antibiotikai, kortikosteroidai, ir ciklosporinas. Periodinis

patikrinimas

susitelkimas ties nosiniu

ašarų lataku nesusitelkia ties nosiniu ašarų lataku Išplaunama per nosinį

ašarų lataką Gydymas antibiotikais, kortikosteroidais. Diagnostikos kartojimas Įvertinkite akies voką: voko įsivertimas,

voko išsivertimas, netaisyklinga blakstienų padėtis ir kita.

Įvertinkite rageną ir vidinę akies dalį. Įvertina akius obuolio padėtį: įkritęs akies obuolys ir kita.

Įvertinti junginės paviršių ir eksudatą:

Išplitusi hiperemija: bakterinės ir virusinės prieţastys; Lokali hiperemija: svetimkūnio sukelta;

Pigmentacija: bet koks chroniškas uţdegimas;

KCS folikulai: chroniškas uţdegimas, alergiškės ir parazitinės prieţastys;

Serozinis: alergija, apribotas be bakterijų;

Gleivingas: ankstyvas keratokonjuktyvitas, bakterės kilmės; Mukopurulentinis: bakterinės kilmės;

Pūlingas: bakterinės kilmės. Citologinis junginės

tyrimas Pašalinti bet kokias prieţastis keliančias konjunktyvitą. Gydyti

nustatytą pirminį konjunktyvitą.

14 dviejų savaičių. Apskritai gydymas tęsiamas dar keletą dienų po to, kai akys atgauna savo įprastą išvaizdą. Pūlinis konjunktyvitas reikalauja veterinarinio patikrinimo ir gydymo. Labai svarbu

pašalinti gleives ir pūlius nuo akies, taip pat pūlius nuo sulipusių vokų. Medvilnės rutuliuką

suvilgyti su steriliu akies plovikliu ir atsargiai nuvalyti akį. Šiltas, drėgnas tamponėlis gali padėti atlipinti sulipimą. Pasikartojant ligai reikalinga tinkamai parinkti ir pritaikyti antibiotikus. Rekomenduojama tęsti antibiotikų terapiją dar kelias dienas po matomo pagijimo (24).

1.3.2.Katarakta

Tai lęšio drumstis, trikdanti regą. Tai yra daţniausia šunų aklumo prieţastis. Kai kurioms veislėms pastebėtas paveldimumas: Amerikos kokerspanieliams, Bostono terjerams, Česapiko retriveriams, Vokiečių aviganiams, Auksiniams retriveriams, Labradorams, Miniatiūriniams šnauceriams, Norvegų buhundams, Bobteilams, Šnauceriams, Sibiro haskiams, Stafordšyro bulterjerams, Pudeliams, Valų springerspanieliams, Vakarų škotijos baltiesiems terjerams. Taip pat kataraktos prieţastimi gali būti diabetas, suţeidimai, netinkama dieta, senatvė.

Pašalinus drumstą lešį, į akį vėl gali įeiti šviesa. Paprastai lęšis keičiamas į dirbtinį – plastikinį. Ši operacija nesukelia didelio šoko organizmui. Sudėtingiausias pirmų kelių savaičių pooperacinis laikotarpis, tuomet gyvūnas patiria didţiausią stresą. Privalu dėti gaubtą ir skirti vaistus. (27)

Kataraktos diagnostika

Visų pirma reikia nustatyti ar nėra apsunkintas gyvūno vaikčiojimas, orientavimasis aplinkoje. Reikia apţiūrėti ar nėra akių pakitimų, ar nėra svetimkūnių, atliekamas gyvūno regėjimo sutelkimas į objektą. Taip pat atliekami specialieji testai: Širmerio testas, akispūdţio nustatymas, tyrimas oftalmoskopu, ultragarsinis tyrimas, lęšio išplėtimas (27),

Gydymas

Medikamentinei lęšio drumsties terapijai gali būti naudojamas atropinas 2–3 kartus per savaitę vietiškai vyzdţio išplėtimo palaikymui, kad aplink drumsties centrą išliktų matymas (14). Tyrimai rodo, kad šunims su nebrandţia katarakta regėjimą gali pagerinti vietinis N-acetil karnozino, glutationo ir kitų antioksidantų naudojimas tris kartus per parą (17). ARI apima struktūriškai skirtingus junginius, tokius kaip augalų ekstraktai, gyvūnų audiniai ar specifinės maţos molekulės. Naudojant augalinius flavonoidus sulėtėja kataraktos formavimasis (15).

Chirurginis kataraktos gydymo būdas

Veterinarinėje oftalmologijoje yra keletas skirtingų lęšius galinčių pašalinti metodų. Chirurginis metodas pasirenkamas pagal labiausiai atitinkantį kriterijų. Pagal daţnumą skirstomi į: 1) fakoemulsifikacijos per lęšio kapsules ar kapsulinį maišelį; 2) ekstrakapsulinis ištraukimas; 3)

15 lęšio kataraktos įpjovimas ir išėmimas. Intrakapsulinė ištraukimo technika retai naudojama kataraktai gydyti, tačiau naudojama esant lęšio išnirimo atveju (9)

Ragenos opos ir erozija

Ragena skaidri akies dalis esanti priekyje rainelės ir lęšio (16). Ragenos ligos gali būti skirstytos į uţdegiminio ir neuţdegiminio pobūdţio ligas. Uţdegiminio pobūdţio ragenos sutrikimas gali būti toliau klasifikuotas į opinį ir neopinį keratitą (8). Ragenos opa, tai ją dengiančio viršutinio sluoksnio paţeidimas (28).

Ragenos opos diagnostika

Atliekama išsami bendroji akių diagnostika (28). Ragena apţiūrima su lupa naudojant sufokusuotą šviesos šaltinį (ţibintuvėlį) ir lupą, apţiūrima iš šono apšviečiant akies opą. Akis taip pat daţoma fluorescenciniais daţais ir atidţiai apţiūrima, esant ragenos paţeidimui daţai susitelkia paţeidimo vietoje (12). Atliekami papildomi kraujo tyrimai nustatyti ar ragenos opa nėra virusinės ligos pasekmė (28). Atliekami ir mikrobiologiniai tyrimai diferencijuoti nuo konjunktyvito (16).

Gydymas

Gydymas priklauso nuo ragenos opos prieţasties. Jei opos yra giliai, yra reikalingas chirurginis gydymo būdas. Po operacijos sudirgusioms gyvūno akims jos turi būti apsaugotos nuo akių kasymo. Jei erozija yra paviršutinė – taikomas konservatyvus gydymas, nuvalant mechaniškai ragenos paviršių. Bet kokiu atveju nustačius ragenos opą būtina iškart pradėti gydymą.

Antibiotikai ir kiti vaistai taikomi lokaliai ant akies. Uţdegimui maţinti skiriami

nesteroidiniai vaistai nuo uţdegimo (16). Skiriant antibiotikus geriau skirti lašus, nei tepalus, nes

tepalai gali sukelti ragenos perforaciją, taip erozija progresuoja (28). 1.3.3. Akies voko neoplazija

Akių vokų navikai yra įprastas dalykas visoms naminėms gyvūnų rūšims. Šunims daţniausiai pasitaiko: adenoma, papiloma, histiocitoma, melanoma. Tuo tarpu katėms karcinoma (8). Šunų akies voko neoplazija yra lokalizuotas reiškinys, ko pasekoje labai efektyvus chirurginis gydymo būdas. Apie metastazes atsiradusias dėl akių vokų auglių nėra jokios informacijos (6). Tai nėra siejama su genetiškai paveldimomis ligomis, tačiau pastebėta, jog daţniausiai atsiranda šunims, vyresniems nei 10 metų (5).

Gydymas

Akies voko neoplazija gydoma chirurgiškai šalinant arba naudojant šalčio terapiją. Kai kuriais atvejais galima abiejų būdų kombinacija. Dauguma veterinarijos gydytojų teikia pirmenybę ir praktikoje taiko chirurginį gydymą. Atlikti šias procedūras geriausia anksti, kol auglys dar nedidelis. Tokiu atveju operacija yra paprastesnė, gydymas lengvesnis. Kitu atveju gali atsirasti

16 daugiau antrinių akies patologijų, kurios apsunkins gydymo procesus, pati operacija gali būti sudėtingesnė dėl auglio dydţio (5). Yra keli chirurginio gydymo metodai (6):

 Pleišto išpjovimas, esant maţoms akies voko riboms.

 Keturių kraštų išpjovimas, esant akies voko riboms iki ¼ krašto.

 Keturių kraštų pjūvis sujungiant su išoriniu akies kraštu, esant iki 1/3 akies voko ribos.

 H formos arba slystantis odos sujungimas, esant iki ½ voko ribos.

 Z formos plastika, apimantiems šoninį kraštą, tiek apatinį tiek viršutinį voką.

 Viso akies voko transplantacija.

 Auglio pagrindo nuo odos šalinimas, gali nuo skruosto ar veido.

Po operacijos gali būti taikomas laikinas arba nuolatinis akies vokų susiuvimas (6). 1.3.4.Trečio akies voko liaukos išsivertimas ir hiperplazija

Trečio akies voko liaukos iškritimas, tai rausvo išsipūtusio vidurinio krašto iškritimas dar vadinamo „Vyšninia akimi“ (9). Šis sutrikimas daţniausiai pasitaiko šunims, tačiau retkarčiais gali pasitaikyti ir katėms. Trečiojo voko liaukos iškritimą pridisponuoja limfoidinė hiperplazija ir silpna akies voko palaikomoji sistema (8).

Gydymas

Prieš pradedant operacinį gydymą svarbu įsitikinti jog trečiojo voko liaukos išsivertimo nepaskatino akių vokų neoplazija arba akių trečiojo voko kremzlės pasislinkimas. Geriausias gydymas atstatyti trečiojo voko liauką į vietą, o ne pašalinti ją. Retkarčiais ankstyvoje stadijoje galima ją atstatyti į vietą be operacijos, tačiau ligos pasikartojimas praktiškai neišvengiamas. Praktikoje naudojamas chirurginis akies trečiojo voko liaukos graţinimas į vietą. Jei liauka yra apimta uţdegimo arba yra antrinis junginės uţdegimas, kelias dienas skiriami antibiotikai, vaistai nuo uţdegimo. Tačiau tai nėra rezultato siektinas gydymo metodas. Operaciniu būdu trečiojo akies voko liaukos grąţinamas į vietą kišenės metodu (Morgano metodu) arba fiksuojant prie antkaulio arba kremzlės (8).

1.3.5.Voko uţdegimas

Blefaritas - šios ligos prieţastimi gali tapti mechaniniai suţeidimai, traumos, įvairios infekcijos arba avitaminozė. Neteisinga kepenų ar kasos veikla taip pat gali sukelti šią ligą. Simptomai pasireiškia vokų paraudimu, ašarojimu, dėl vokų patinimo susiaurėja vokų plyšys (5). Gyvūnai bando krapštyti akis, kas pablogina situaciją. Būdinga susikaupusios išskyros gyvūnų akių

17 kampučiuose. Blefaritas gali sukelti antrinį konjunktyvitą, kuris gali būti ir ne infekcinis, bei ragenos epitelio eroziją (14).

Gydymas

Taikomas vietiškas gydymas, naikinant pleiskanas ir riebalines išskyras, veikiantis bakterinę voko krašto infekciją ir ašarų nepakankamumą. Gydymą sudaro:

 Vokų higiena. Pleiskanos bei riebalinės išskyros valomos vata ir šiltu vandeniu (23).

 Antibiotikai. Vietiniai antibiotikų tepalai (chloramfenikolis) prie voko krašto limpa geriau nei akių lašai. Gali būti naudojami ir sisteminiai antibiotikai (tetraciklinas, doksiciklinas).

 Dirbtinės ašaros (23).

 Esant ryškiai išreikštiems simptomams taikomas gydymas vaistais nuo uţdegimo, kortikosteroidai (9).

18

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo objektas ir eiga

Tyrimo duomenys rinkti nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. spalio mėnesio. Tyrimui pasirinkta atsitiktinė maţa klinika, esanti Kaune. Tyrime dalyvavo 38 gyvūnai, kurių šeimininkai kreipėsi į kliniką dėl pastebėtų akių sutrikimų. Tyrime kreiptas dėmesys į gyvūno rūšį, veislę, lytį, amţių.

Tyrimai buvo atliekami laikantis: Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 („Valstybės ţinios“, 1997 11 28, Nr. 108); Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. 11-2271 („Valstybės ţinios“, 2012 10 22, Nr. 122-6126).

Tyrimų rezultatai ir statistiniai skaičiavimai atlikti kompiuterine programa „Microsoft Exel 2010“, apskaičiuojant gautų duomenų aritmetinius vidurkius (X), vidurkių skirtumų patikimumo koeficientą (p). Aritmetinių vidurkių skirtumas bus laikomas patikimu, kai p<0,05.

2.2. Klinikinis tyrimas

Gyvūnams akių tyrimai buvo atliekama šeimininkui kreipusis į veterinarijos gydytoją. Pirmiausia buvo renkama anamnezė apie gyvūną, atliekami bendrieji klinikiniai tyrimai, tuomet specialūs akių tyrimai. Tyrimo metu buvo kreipiamas dėmesys rūšį, amţių, lytį, ligos daţnumą.

2.3. Diagnostikos priemonės

Diagnostikos priemonės, kurias naudojome tyrimo metu – tai sufokusuotos šviesos šaltinis (ţibintuvėlis), vata, chirurginis pincetas, lupa, Širmerio testas, ultragarsinio tyrimo aparatas, transportinės mėginių terpės.

2.4. Diagnostinių tyrimų atlikimas

Tiriami akių judesiai, jų simetriškumas. Įvertinami ragenos refleksai. Atliekamas dengimo testas, kartu tiriant ir akių judesius, keičiant ţvilgsnio kryptį.

Apţiūrima išorinė akis. Naudojamas šviesos šaltinis, apţiūra vykdoma anatominių akies obuolio struktūrų išsidėstymo seka: vokai, junginė, ragena. Pagrindiniai poţymiai:

 Bet kokio uţdegimo buvimas ir jo išplitimas;

 Išskyros;

19

 Ragenos išopėjimas. Papildomi tyrimai:

 Širmerio testas

 Bakteriologinis tyrimas

 Ultragarsinis tyrimas. Yra atliekamas įtariant kataraktą.

2.5. Gydymas

Priklausomai nuo diagnozuotos ligos yra pasirenkamas atitinkamas gydymo metodas. Visų pirma taikomas konservatyvus gydymo metodas, nepasiteisinus arba esant reikalui taikomas chirurginis gydymo metodai.

Konservatyviam gydymui naudoti vietiškai veikiantys antibiotikai:

1) Gentamicin 0,3 proc. akių lašai, tirpalas 3mg/ml 5ml. Naudota gentamicinui jautrių bakterijų sukeltų akies ir priedinių organų paviršinių infekcinių ligų gydymui (32). 2) Tobrex akių lašai, suspensija 5 ml. Priklauso antibiotikų grupei veikiančiai daugelį

mikroorganizmų sukeliančių akių infekcines ligas (33).

3) Oftaquix 5mg/ml akių lašai, tirpalas. Naudotas vietiškai veikiantis antibiotikas gydyti kai kurias akių ligas (34).

4) Ciloxan (CIPROFLOXACINUM), lašai, tirpalas 3mg/ml 5 ml, Alcon. Naudotas ragenos opoms gydyti (35).

5) Tobrin 0,3 proc. akių lašai, tirpalas 5 ml. Naudoti kaip vietiškai veikiantys antibiotikai, gydyti paviršinias akių ligas (36).

Akių valymui naudotos priemonės:

1) Physio eye cleaner - tirpalas akių valymui 125 ml.

2) Iryplus – paakių valiklis 50ml.

20

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Sergamumas akių ligomis

Per metus į pasirinktą kliniką kreipėsi 1492 pacientų šeimininkai, iš jų 38 pacientų šeimininkai kreipėsi dėl pastebėtų akių sutrikimų (1 pav.).

1 pav. Pacientų, kurių šeimininkai kreipiasi į veterinarijos gydytoją dėl akių sutrikimų ir kitų atvejų

pasiskirstymas (N=1492)

Iš pateiktų duomenų matyti, kad dėl gyvūnų akių sutrikimo į veterinarijos kliniką kreipėsi 2,5 proc. Iš to galima spręsti, kad dėl akių ligų kreipiamasi retai. Šeimininkai kreipiasi tik dėl 1 iš 40 gyvūnų. (p<0.01)

3.2. Veiksniai pridisponuojantys akių ligas

Tyrimo metu į kliniką kreipėsi šunų ir kačių šeimininkai su gyvūnų akių sutrikimais. Daugiausia tyrime dalyvavo šunų (71 proc.), maţiau kačių (29 proc.) (p<0.01) (2 pav.)

21 2 pav. Skirtingų gyvūnų rūšių šeimininkų kreipimasis į veterinarijos kliniką (N=38)

3.2.2. Gyvūnų lytis

3 pav. Skirtingos lyties gyvūnų sergamumas akių ligomis

Vertinant gyvūnų sergamumą pagal rūšį, kačių tarpe buvo daugiau patelių 7, o šunų patinų 16. Tyrime dalyvavusių šunų ir kačių lytis neturėjo įtakos akių ligoms (p>0,05) (3pav.),

3.2.3. Gyvūnų amţius

Visi tirti gyvūnai buvo suskirstyti į tam tikras amţiaus grupes: a) Iki 2 metų;

b) 3–7 metų;

22 Daugiausia kreipėsi jaunų gyvūnų šeimininkai, iki 2 metų amţiaus tyrime dalyvavo 15 (39 proc.) gyvūnų, maţiausiai buvo nuo 3 iki 7 metų amţiaus gyvūnų 11 (29 proc.) ir 8 ir daugiau metų buvo 12 (32 proc.). Bendras gyvūnų amţius nedaro įtakos akių sutrikimų pasireiškimui (p>0,05) (4 pav.).

4pav. Akių ligų pasireiškimo dažnis skirtingose amžiaus grupėse (N=38)

Pastebėtos tam tikrų ligų tendencijos. Iki 2 metų amţiaus gyvūnams pasireiškė trečio voko liaukos išsivertimas (3 atvejai), konjunktyvitas (6 atvejai), blefaritas (3 atvejai). Nuo 3 iki 7 metų amţiaus gyvūnams pasireiškė konjunktyvitas (5 atvejai), katarakta (2 atvejai). 8 ir daugiau metų amţiaus gyvūnams pasireiškė akies voko neoplazija (3 atvejai), konjunktyvitas (5 atvejai), ragenos opa (3 atvejai).

Atlikus tyrimą ir susisteminus duomenis, pastebėta, kad sergančių šunų pasiskirstymas amţiaus grupėse tolygus. Neţymiai daugiau kreipėsi 8 ir daugiau metų šeimininkų 10 (37,04 proc.), nuo 3 iki 7 metų amţiaus kreipėsi 8 (29,63 proc.) ir iki 2 metų amţiaus 9 (33,33 proc.) gyvūnų šeimininkai. Tuo tarpu dėl kačių kreiptasi daugiausia iki 2 metų amţiaus grupėje, t.y. 6 (54,55 proc.) katės. Amţiaus grupėje nuo 3 iki 7 metų sirgo 3 (27,27 proc.) katės, o 8 ir daugiau 2 (18,18 proc.) (p<0.01) (5 pav.).

23 5 pav. Akių ligų pasireiškimo dažnis skirtingose amžiaus grupėse priklausomai nuo rūšies

3.3. Daţniausiai nustatytos diagnozės

Iš tirtų 11 kačių daţniausiai buvo nustatytas konjunktyvitas 8 (73 proc.), taip pat buvo kreiptasi dėl kitų akių sutrikimų 3 (27 proc.) (p<0.01) (6pav.).

24 3.3.2. Šunų ligos

Atliekant tyrimą daugiausia šunims kaip ir katinams pasireiškė konjunktyvitai 8 (30 proc.), akies vokų ligos 6 (22 proc.) atvejai, trečiojo voko liaukos išsivertimas 5 (18 proc.) atvejai, kiti akių sutrikimų pasitaikė 8 (30 proc.) (p>0.05) (7 pav.).

7 pav. Šunų diagnozuotų ligų pasiskirstymas ir dažnumas (N=27)

3.3.4. Šunų akių vokų ligos

Į kliniką pristatytiems šunims nustatėme 50 proc.(3 atvejai) akių vokų neoplazijų, 33 proc. (2 atvejai) blefarito ir 17 proc. (1 atvejis) trichiazės atvejus (p<0.01) (8 pav.).

25

3.4. Veiksniai pridisponuojantys konjunktyvitą

3.4.1. Rūšis

Tyrime dalyvavusių 16 gyvūnų nustatytas konjunktyvitas. Pasiskirstymas pagal rūšį yra vienodas po 8 (50 proc.) atvejų. Gyvūnų rūšis konjunktyvito pasireiškimui statistiškai įtakos neturi (p>0,05). (p>0.05) (9 pav.)

9 pav. Skirtingos rūšies gyvūnų sergamumas konjunktyvitu (N=16) 3.4.2. Lytis

Šunims konjunktyvitas pasireiškė daugiau patinams 6 (75 proc.), patelėms 2 (25 proc.). O katėms atvirkščiai: patelėms 6 (75 proc.), patinams 2 (25 proc.) (p<0.01) (10 pav.).

26 3.4.3. Amţius

Tyrimo metu daugiausia jauniems katinams iki 1 metų amţiaus buvo nustatytas konjunktyvitas, t.y. 4 (50 proc.), jauniems šunims nustatyti 2 (25 proc.) atvejai. Daugiausia šunų konjunktyvito atvejų nustatyta 5 metų ir vyresniems šunims 4 (50 proc.), tuo tarpu katinams 1 (12,5 proc.) atvejis. Nuo 2 iki 4 metų amţiaus šunims nustatyta 2 (25 proc.) atvejų, katėms 3 (37,5 proc.) (p<0.01)(11 pav.)

11 pav. Skirtingų amžiaus grupių sergamumas konjunktyvitu priklausomai nuo rūšies

3.4.4. Metų laikas

Pastebėta, kad konjunktyvitui įtakos turi metų laikas. Daugiau atvejų nustatyta vėsesniu metų laiku, t.y. rudenį 6 (38 proc.), ţiemą 5 (31 proc.) ir pavasarį 4 (25 proc.).(p<0.01) (12 pav.)

27 3.4.5. Bakteriologiniai tyrimai

Atlikus bakteriologinį tyrimą, kačių tarpe daugiausia nustatyta Chlamydia spp. 75 proc., atliekant šunų bakteriologinį tyrimą daugiausia nustatyta Staphylococcus spp. 62,5 proc.(p<0.01) (13 pav.)

13 pav. Bakterijų padermės, išskirtos iš bakteriologinių ėminių

4.5. Gydymas

Infekcinis konjunktyvitas buvo gydomas skiriant akių plovimą dirbtinėmis ašaromis, uţ 10– 15 minučių vietiškai lašinami antibiotikai 3–4 kartus per dieną.

Blefarito gydymui skiriama akių vokų higiena (traiškanų mirkymas ir valymas), akių plovimas dirbtinėmis ašaromis, uţ 10–15 minučių vietiškai lašinami antibiotikai 3–4 kartus per dieną.

Ragenos opa gydyta vietiniais antibiotikais, skirtas plovimas dirbtinėmis ašaromis. Chirurginis gydymas

Trečiojo voko liaukos išsivertimo atvejais visų pirma buvo taikytas konservatyvus gydymas, skirti vaistai nuo uţdegimo, bandyta atstatyti į vietą. Nepasiteisinus konservatyviam gydymui ir nepavykus grąţinti trečiojo voko liaukos į vietą buvo taikytas chirurginis gydymo metodas. Visų pirma liauka buvo bandoma atstatyti į pirminę anatominę padėtį. Nepavykus to padaryti arba liaukai tuojau pat vėl išvirtus buvo rinktasis chirurginis liaukos atstatymo metodas. Liaukai atsatyti buvo pasirinktas vadinamasis kišenės metodas, kitaip ţinomas Morgano metodu. Liauka buvo dengiama šalia esančiais audiniais sudaranti kišenę.

Akies voko neoplazijai gydyti, buvo pasirinktas chirurginis šalinimo būdas. Pasirinktas keturių kraštų chirurginis šalinimo būdas.

28 Nustačius kataraktą buvo rekomenduotas chirurginis gydymas, pacientai nukreipiami į specializuotą veterinarijos kliniką.

4.5.1. Gydymo būdo pasirinkimas

Klinikoje tyrimo metu daţniau buvo taikomas konservatyvus gydymo metodas buvo taikytas 31 (78 proc.) atvejų, tik 7 (22 proc.) atvejais buvo taikytas chirurginis gydymo metodas. Atlikti sudėtingesnes chirurgines operacijas klinika nėra pritaikyta ir neturi pakankamai kvalifikuoto veterinarijos gydytojo. (p<0.01) (14 pav.)

14 pav. Gydymo būdo pasirinkimas (N=36)

4.5.2. Gydymo trukmė

Gydymo trukmė priklauso nuo ligos, jos sudėtingumo, laikotarpio nuo ligos pradţios, grįţtamų ir negrįţtamų procesų.

50 proc. visų sutrikimų buvo gydyta iki 7 d., tai buvo konjunktyvitas, trečio voko liaukos išsivertimas, blefaritas ir kitos ligos. 37 proc. atvejų buvo gydyti iki 14 d., tai buvo konjunktyvitas, blefaritas, neoplazija ir kitos ligos. 13 proc. atvejų buvo gydyta ilgiau nei 14 d., tai buvo ragenos opos ir kitos ligos. (15 pav.)

29 15 pav. Akių sutrikimų turinčių gyvūnų gydymo trukmė priklausomai nuo ligos (N=38)

4.5.3. Gydymo efektyvumas

Gydymo paskyrimas kaip ir gydymo efektyvumas priklauso nuo ligos paţengimo laipsnio, sudėtingumo ir grįţtamų bei negrįţtamų procesų. Tyrimo metu atitinkamai buvo pastebėta, kad po gydymo daliai gyvūnų liko šalutinių padarinių 21 proc., 79 proc. atvejų šalutinių padarinių nepastebėta. (p<0.01) (16 pav.)

30

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Iš literatūros duomenų ţinoma (1), kad šunims akių sutrikimai pasitaiko daţniausiai, rečiau katėms, o kitiems pasitaiko labai retai. Tą patvirtino ir mūsų atlikto tyrimo duomenys: daugiausia buvo kreiptasi dėl šunų, ţenkliai maţiau dėl kačių regos organo patologijos.

Įvairiuose šaltiniuose minimos tam tikros įprastos, daţniau pasikartojančios ligos. Šunims, tai būtų ragenos opa, konjunktyvitas, glaukoma, keratokonjunktyvitas, akių vokų išsivertimas arba įsivertimas, trečio voko liaukos išvirtimas, tinklainės atrofija, katarakta, traumos, alergijos (21). Katėms daţniau minimas konjunktyvitas, ragenos opa, glaukoma, katarakta, padidėjęs akispūdis (22).

Tyrimo metu daţniausiai diagnozuotos akių ligos sutapo su minimomis. Šunims, tai buvo konjunktyvitas, trečio voko liaukos išsivertimas, ragenos opos, akių vokų neoplazija, o katėms – konjunktyvitas.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad daţniau kreipiamasi dėl jaunų (39 proc.) arba vyresnių gyvūnų (32 proc.). Amerikoje atliktais tyrimais nustatyta, kad akies vokų neoplazija yra būdinga vyresniems gyvūnams daţna liga šunims, šiek tiek retesnė katėms (4). Kas buvo nustatyta ir praktikos metu. Tuo tarpu praktikoje jauniems gyvūnams pasitaikė daugiau trečiojo voko liaukos išvirtimas. Italijoje atlikto tyrimo metu, buvo trečiojo voko liaukos išvirtimas daţniausiai buvo nustatytas šunims iki 2 metų amţiaus (2).

Apibendrinant galime pastebėti, kad akių ligos būdingos gyvūnams pagal rūšį, taip pat kai kurios priklauso nuo amţiaus, o kitos pasitaiko įvairaus amţiaus gyvūnams.

Mūsų atlikto tyrimo metu daţniausiai pasitaikė konjunktyvitas. Išanalizavus konjunktyvito pasitaikymo duomenis galima juos sieti su metų laiku, daţniau ši patologija diagnozuota vėsesniu metų laiku, rudenį, ţiemą, pavasarį.

Nustačius infekcinį konjunktyvitą išskirta chlamidia rūšis. Šis mikroorganizmas būdingas katėms, daţnai eina su kitom akių patologijomis, traumomis (6). Atliekant tyrimą dviem trečdaliams kačių buvo nustatyta būtent šis mikroorganizmas, kas sutampa su literatūros duomenimis. Tuo tarpu šunų tarpe vyrauja Staphylococcus spp., tiek literatūroje aprašomas kaip daţniausias sukėlėjas (7), tiek nustatytas mūsų tyrimu.

Tam tikros ligos gydomos atitinkamais gydymo metodais. Literatūroje aprašomas trečiojo voko liaukos išsivertimo konservatyvusis ir chirurginis gydymas. Tačiau teigiama, kad konservatyvusis gydymas ne visuomet pasiteisina, yra galimybė ligai atsinaujinti. Praktikoje jauniems gyvūnams buvo taikytas chirurginis kišenės metodas. Teoriškai šis metodas yra 100 proc. efektyvus (8), o šio tyrimo eigos metu su ligos atsinaujinimo ar komplikacijų neregistravome.

31 Diagnozavus akies voko neoplaziją taip pat rekomenduojamas chirurginis gydymo metodas, nes šiuo atveju konservatyvus gydymas neefektyvus. Praktikoje atliekant chirurginį gydymą buvo pasirinkta keturių kampų technika, teoriškai šis būdas vienas iš maţiausiai keliančių komplikacijų, tinka tik esant nedideliam akies voko teritorijos uţimtumui iki ¼ (5).

Gyvūnų, sergančių konjunktyvitu, gydymas aprašomas priklausomai nuo rūšies. Esant infekciniam konjunktyvitui literatūroje rekomenduojama vykdyti akių higieną, valyti traiškanas aplink akis, skirti vietiškai naudojamą antibiotiką (geriausiai tinkantį nustatytam sukėlėjui), esant reikalui naudoti priešuţdegiminius vaistus (6).

Klinikoje, kur buvo vykdomas tyrimas, buvo nustatomi patogeniniai mikroorganizmai ir skiriami atitinkami vietiškai veikiantys antibiotikai, kartu buvo skirta akių plovimas, traiškanų valymas. Gyvūnams, kurių šeimininkai sąţiningiausiai atliko procedūras rezultatas pasireiškė greičiau, ir tie gyvūnai pasveiko greičiau.

Gydymo efektyvumas priklauso nuo ligos, jos tikslios diagnozės ir gydymo. Kai kuriais atvejais konservatyvaus gydymo neuţtenka (esant trečio voko liaukos išvirtimui ir hiperplazijai), kai kuriais atvejais uţtenka tik konservatyvaus (konjunktyvito atveju), esant tiksliai nustatytai diagnozei.

32

IŠVADOS

1. Kaune esančioje maţoje smulkiųjų gyvūnų klinikos bendrame pacientų registre regos organo patologija negaluojantys pacientai sudaro 2,5 proc., dominuojant šunims (71 proc.), vyraujant konjunktyvitui (katėms 73 proc.), (šunims 30 proc.), vokų ligoms (šunims 22 proc.), trečiojo voko liaukos išsivertimui (šunims 18 proc.).

2. Katėms daţniausiai diagnozuotą konjunktyvitą pridisponuoja infekcijos sukėlėjas

Chlamydia spp. (75 proc.), nepatikimą įtaką turi katės amţius (iki metų – 50 proc.).

Šunims daţniausia konjunktyvito prieţastis – Staphylococcus spp. (62,5 proc.). Šunims ir katėms sirgti konjunktyvitu įtakos turi sezoniškumas (šaltesniu metų laiku - rudenį, ţiemą, ankstyvą pavasarį liga diagnozuojama daţniau).

3. Akies liga sergančio gyvūno gydymas klinikoje trunka vidutiniškai 14 dienų. Gydymo metodo pasirinkimui ir jo efektyvumui įtaką daro diagnozės tikslumas. Medikamentinis gydymas – daţniausiai (79 proc.) klinikoje taikomas metodas gyvūnui diagnozavus regos organo ligą, tačiau 18 proc. atvejų jis nepasiteisina, todėl nėra visiškai patikimas.

33

PASIŪLYMAI:

1. Svarbu , kad gydytojas atlikdamas bendrąją apţiūrą atkreiptų dėmesį ir į gyvūno akis, pastebėjęs pakitimus, suteiktų informaciją apie pakitimus gyvūno savininkui.

2. Klinikai atliekant oftalmologinius tyrimus svarbu tinkama būtiniausia technika, klinika turėtų įsigyti dar trūkstamą įrangą: oftalmoskopą, biomikroskopą, tonometrą.

3. Skiriant gydymą antrinėms ligoms svarbu pašalinti arba kartu gydyti ir pirminę prieţastį. 4. Antimikrobines medţiagas reikėtų skirti atsiţvelgiant į išskirtą mikroorganizmą ir

34

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Michael E. Paulsen* and Philip H. Kass†. Traumatic corneal laceration with associated lens capsule disruption: a retrospective study of 77 clinical cases from 1999 to 2009. Veterinary Ophthalmology; 2012.

2. Multari D, Perazzi A, Contiero B, Mattia GD, Iacopetti I. Pocket technique or pocket technique combined with modified orbital rim anchorage for the replacement of a prolapsed gland of the third eyelid in dogs: 353 dogs. . Veterinary Ophthalmology; 2015.

3. Ion L, Ionascu I, Birtoiu A. Melting Keratitis in Dogs and Cats. . Agriculture and

Agricultural Science Procedia; 2015.

4. Aquino SM. . Management of Eyelid Neoplasms in the Dog and Cat. Clinical

Techniques in Small Animal Practice; 2007.

5. Gelatt N. Kirk . Essentials of Veterinary ophthalmology, 3 ed. Elsvier ; 2014. P 103 – 247, 379 – 395.

6. Gelatt N. Kirk . Veterinary ophthalmology, 4 ed. Elsvier ; 2007.

7. Gelatt N. Kirk . Veterinary ophthalmology surgery, Elsvier; 2011. P. 245 – 280. 8. Maggs D. Miller P. Slatter‘s Fundamentals of Veterinary Ophthalmology , 5 ed. Elsvier ; 2013. P. 79 – 164, 184 – 210.

9. Petersen J. Simon Crispin Sheila . BSAVA Manual of Small animal Ophthalmology, 2 ed. British Small Animal Veterinary Association; 2002. P 124 – 150.

10. Grahn H. Bruce Cullen L. Cheryl Peiffer L. Robert . Veterinary Ophthalmology

Essentials, 2 ed. Butterworth-Heinemann; 2004. 376 psl.

11. Martin L. Charles . Ophthalmic disease in Veterinary Medicine, 2 ed. : CRC Press; 2009.

12. Turner M. Sally . Small animal ophthalmology, 2 ed. Saunders elsevier; 2005. 13. Crispin Sheila . Notes on Veterinary Ophthalmology. Agris; 2005.

14. Batterbury Mark Bowling Brad Murphy Connor. Ophthalmology, 3 ed. Churchill Livingstone; 2009.

15. Bagdonienė. R. Sirtautienė: “Akių ligų atlasas” (“Atlas of eye diseases”- in

Lithuanian), Vol. 1-2, Vilnius, 2001, p.28-554.

35

17. Akies anatomija ir fiziologija [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2016 spalio 17d.] Prieiga per internetą http://www.avevitaklinika.lt/lt/seimos-klinika/zinynas/bendra-informacija/anatomija-ir-fiziologija---.html

18. Daţniausiai pasitaikančios kačių akių ligos [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2016 spalio

14d.] Prieiga per internetą http://pets.webmd.com/cats/6-most-common-cat-health-problems?page=2

19. Šunų akių praplovimas [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2016 spalio 14d.] Prieiga per

internetą http://www.baltosuodegos.lt/kaip-isplauti-suniui-akis

20. Gyvūnų akių anatomija ir funkcijos [elektroninis išteklius][ţiūrėta 2016 lapkročio

25d.] Prieiga per internetą http://www.peteducation.com/article.cfm?c=2+2083&aid=1596

21. Šunų akių ligos [elektroninis išteklius][ţiūrėta 2016 lapkročio 25d.] Prieiga per

internetą http://www.fidosavvy.com/dog-eye-problems.html

22. Kačių akių ligos [elektroninis išteklius][ţiūrėta 2016 lapkročio 28d.]

https://www.vetinfo.com/symptoms-common-cat-eye-problems.html

23. Blefaritas [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2016 spalio 14d.] Prieiga per internetą http://www.akiugydytojai.lt/blefaritas-issamiai

24. Konjuktyvitas [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2016 lapkričio 25d.] Prieiga per

internetą http://www.peteducation.com/article.cfm?c=2+2092&aid=251.

25. Sausos akys [elektroninis išteklius][ţiūrėta 2016 lapkročio 25d.] Prieiga per internetą

http://www.emedicina.lt/site/files/oftalmologija/2005_01/Sausos_akys.pdf

26. Akių vokų sutrikimai [elektroninis išteklius][ţiūrėta 2016 lapkročio 22d.] Prieiga per

internetą http://www.petmd.com/dog/conditions/eyes/c_dg_trichiasis_distichiasis_ectopic_cilia

27. Kataraktos diagnostika [elektroninis išteklius][ţiūrėta 2016 lapkročio 25d.] Prieiga per

internetą https://www.vetinfo.com/canine-cataract-diagnosis.html

28. Ragenos opa [elektroninis išteklius][ţiūrėta 2016 lapkročio 24d.] Prieiga per internetą

http://www.sarikas.lt/straipsnis/ragenos-opa-ar-tai-pavojinga-jusu-augintiniui

29. Ragenos opos [elektroninis išteklius][ţiūrėta 2016 lapkročio 28d.] Prieiga per

internetą http://www.spodan.com/lt/2078.html

30. Trauminis ragenos paţeidimas [elektroninis išteklius][ţiūrėta 2016 lapkročio 25d.]

Prieiga per internetą

http://onlinelibrary.wiley.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/doi/10.1111/j.1463-5224.2011.00990.x/epdf

31. Akių vokų chirurgija [elektroninis išteklius][ţiūrėta 2016 lapkročio 25d.] Prieiga per

36

32. Gentamicin sulfas 0.3% [elektroninis išteklius][ţiūrėta 2016 lapkročio 28d.] Prieiga

per internetą http://www.infomed.lt/lt/com:vaistai,tag,,id,10000080413

33. Tobrex akių lašai [elektroninis išteklius][ţiūrėta 2016 lapkročio 25d.] Prieiga per

internetą http://www.infomed.lt/lt/com:vaistai,tag,,id,10000024005

34. Oftaquix akių lašai [elektroninis išteklius][ţiūrėta 2016 lapkročio 24d.] Prieiga per

internetą http://ligos.sveikas.lt/lt/vaistai/akims/oftaquix/

35. Ciloxan tirpalas [elektroninis išteklius][ţiūrėta 2016 lapkročio 25d.] Prieiga per

internetą http://www.manosveikata.lt/lt/vaistai/receptiniai-vaistai-pagal-abc/c/ciloxan-ciprofloxacinum-lasai-tirpalas-3mg-ml-5ml-alcon

36. Tobrin akių lašai [elektroninis išteklius][ţiūrėta 2016 lapkročio 28d.] Prieiga per

internetą http://www.vaistai.lt/receptinis-vaistas/jutimo-organus-veikiantys-vaistai/vaistai-aki%C5%B3-ligoms-gydyti/tobrin-0-3-aki%C5%B3-la%C5%A1ai-tirpalas-5ml.html?Itemid=351