LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Marius Mincė
Kačių akies obuolio priekinės dalies ligų analizė X
klinikoje
Feline eyeball anterior part disease analysis in X clinic
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Algis Noreika
2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kačių akies obuolio priekinės dalies ligų analizė X klinikoje“
.
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
(aprobacijos data) klinikos vedėjo
vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
ĮVADAS ... 5
SANTRAUKA ... 7
SUMMARY ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Kačių akių lyginamieji aspektai ... 9
1.2. Cheminiai procesai, vykstantys akyse ... 10
1.3. Dažniausiai pasitaikančios kačių akių ligos ... 11
1.3.1 Pirminis konjunktyvitas ... 11 1.3.2. Antrinis konjunktyvitas ... 12 1.3.3. Eozinofilinis konjunktyvitas ... 12 1.4. Keratitas ... 12 1.5. Tirpstanti opa ... 13 1.6. Ragenos sekvestras ... 14
1.7. Ragenos sąauga su konjunktyva ... 16
1.8. Priekinės kameros hemoragija ... 16
1.9. Rainelės dėmės ... 17
1.10. Ragenos distrofijos ir degeneracijos ... 17
1.11. Uveitas ... 18
1.12. Glaukoma ... 20
1.13. Dermoidas ... 21
1.14. Neoplazijos ... 22
1.14.1. Difuziškai išplitusi rainelės melanoma ... 22
4
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 24
2.1. Tyrimo atlikimo vieta, objektas, eiga ... 24
3. TYRIMO REZULTATAI ... 26
3.1. Dažniausiai nustatytos akies obuolio priekinės dalies ligos ... 26
3.2. Kačių akies obuolio priekinės dalies ligų priklausomybė nuo lyties ... 27
3.3. Kačių akies obuolio priekinės dalies ligų priklausomybė nuo veislės ... 28
3.4. Kačių akies obuolio priekinės dalies ligų priklausomybė nuo amžiaus ... 29
3.5. Gydymo efektyvumas ... 30
3.6. Negrynaveislių kačių akies obuolio priekinės dalies ligos ... 33
3.7. Konjunktyvitų analizė ... 34
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 35
IŠVADOS ... 37
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 38
5
ĮVADAS
Kačių regėjimas skiriasi nuo visų kitų gyvūnų. Tik keli gyvūnai prilygsta kačių sugebėjimui nustatyti ir sekti judančius taikinius, nesvarbu tai grobis ar žaislas. Todėl yra labai svarbu išlaikyti kačių akių sveikumą, nes tai yra gyvybiškai svarbus rodiklis jų kokybiškam gyvenimui (1). Regėjimas yra sudėtingas fenomenas, kurio metu šviesa atsispindinti nuo aplinkos objektų, yra sugaunama akies ir sutelkiama į tinklainės fotoreceptorius. Šiose ląstelėse atsirandantys elektriniai signalai perduodami per skirtingo tipo ląsteles tinklainėje ir visą centrinę nervų sistemą, kol pasiekia regos žievę, kur atsiranda regos pojūtis (2).
Akis yra jutimo ir regos organas, kurio funkcija yra perduoti šviesą ir sutelkti ją į kolbeles ir lazdeles esančias tinklainėje, tam kad būtų pradėtas regos procesas. Kad pasiekti tai, šviesos kelias kuriuo ji eina turi būti visiškai skaidrus. Kitaip tariant, ragena vandeningas skystis, lęšis ir stiklakūnis turi būti vientisi ir skaidrūs (3).
Įgimtos ir įgytos akių ligos yra daug rečiau diagnozuojamos katėms nei šunims. Taip pat skiriasi šitų rūšių gyvūnų akių ligų spektras (4). Yra nemažai akių ligų būdingų tik katėms – ragenos sekvestras, proliferuojantis eozinofilinis keratitas ar herpes viruso sukeltas keratokonjunktyvitas. Įprastos šunims akių problemos kaip pridėtinių akies struktūrų sutrikimai, akių sausumas ir katarakta pas kates yra sutinkama ženkliai rečiau. Infekciniai agentai kurie gali sukelti akių pažeidimus kaip herpes virusai ir Chlamydophila felis dažniausiai sutinkami pas jauniklius, ypač tuos iš prieglaudų ar veisyklų (5). Paveldimumo faktoriaus įtarimas dažniausiai remiasi mažais kiekiais sporadinių susirgimų, bet Persų, Birmos ir Siamo veislės katės yra minimos tarp tų kačių veislių, kurios siejamos su vienu ar daugiau akių sutrikimų (6).
Darbo tikslas: Išanalizuoti dažniausiai pasitaikančias kačių akių obuolio priekinės dalies ligas ir jų ryšį su įvairiais veiksniais.
Darbo uždaviniai:
1. Įsisavinti kačių regos organo tyrimą.
6 3. Išanalizuoti kačių akies obuolio priekinės dalies ligų priklausomybę nuo amžiaus ir veislės.
7
SANTRAUKA
Kačių akies obuolio priekinės dalies ligų analizė X klinikoje Marius Mincė
Magistro baigiamasis darbas
Duomenys rinkti smulkiųjų gyvūnų klinikoje X Kaune nuo 2017 metų rugpjūčio iki lapkričio mėnesio.
Darbo tikslas - išanalizuoti dažniausiai pasitaikančias kačių akies obuolio priekinės dalies ligas ir jų ryšį su įvairiais veiksniais.
Tirtos katės, kurių šeimininkai kreipėsi į kliniką dėl pokyčių, atsiradusių akies obuolio priekinėje dalyje arba kurioms buvo diagnozuota akių patologija apžiūros metu. Ištirtos 25 katės, turėjusios akies obuolio priekinės dalies įvairią patologiją. Visiems gyvūnams taikyta vienoda ligos diagnozavimo eiga: surenkami bendri gyvūno duomenys, gyvenimo ir ligos anamnezė, atliekamas gyvūno klinikinis tyrimas, nuosekliai įvertinamos akių struktūros bei tiriami tikrinami akies refleksai.
Tyrimo metu klinikoje X dažniausiai diagnozuota kačių akies obuolio priekinės dalies liga yra konjunktyvitas (44 proc.), rečiau diagnozuota priekinės kameros hemoragija (20 proc.) ir ragenos opa (16 proc.), rečiausiai diagnozuota katarakta, glaukoma, ragenos sukibimas su akies jungine, ragenos sekvestras ir ragenos erozija (po 4 proc.).
Akies obuolio priekinės dalies ligos dažniausiai diagnozuojamos jaunoms (iki 3 metų amžiaus) katėms (40 proc.) arba senoms (daugiau nei 9 metai) katėms (36 proc.). Dažniausiai akies obuolio priekinės dalies ligomis serga negrynaveislės katės (52 proc.).
Taikyti akies obuolio priekinės dalies ligų gydymo metodai yra efektyvūs, pasveiko 88 proc. gydytų pacientų, o gydymas dažniausiai truko daugiau nei 14 dienų (32 proc.), rečiau iki 7 dienų bei 7–14 dienų (po 28 proc.).
8
SUMMARY
Feline eyeball anterior part disease analysis in X clinic Marius Mincė
Master’s thesis
Data was gathered from X small animal clinic from 2017 August till November.
The aim of this study is to analyze most common feline eyeball anterior part diseases and their connection with various factors.
Participants of this study was cats, whose owners came to the veterinary clinic because of changes of the anterior part of the eye or those cats, who were diagnozed with ophthalmologic origin diseases during clinical examination. In total 25 cats were diagnozed with eyeball anterior part diseases. All animals were diagnozed following the same pattern: collection of general animal data, life and disease anamnesis, an animal clinical examintation was performed, consistently evaluated the structures of the eye, consistently evaluated structures of the eye and eye reflexes are checked.
During the research in X clinic of feline eyeball anterior part diseases most common was conjunctivitis (44%) , less common was corneal haemorrhage (20%) and corneal ulcer (16%), most least diagnozed was cataract, glaucoma, symblepharon, corneal sequestrum and corneal erosion (4%).
Eyeball anterior part diseases were most commonly diagnozed for young (up to 3 years old) cats (40%) or old (more than 9 years old) cats (36%). Most common breed for eyeball anterior part diseases were mixed breed cats (52%).
During the study, eyeball anterior part disease treatment methods used were effective, because 88% of treated patients healed, and treatment usually took more than 14 days (32%), less often less then 7 days or between 7 and 14 days (28%).
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kačių akių lyginamieji aspektai
Kačių ir žmonių akys turi daug struktūrinių ir funkcinių panašumų. Tačiau yra ir svarbių skirtumų. Kačių akys yra mažesnės: ties priekine-galine akies obuolio dienovidinio ašimi apimtis yra 21,3mm, ties akies obuolio ekvatoriumi – 20,6mm, ir turi ženkliai didesnį lęšį, kuris apima apie 10 proc. kačių akies obuolio. Kačių ragena ir priekinė akies kamera yra santykinai didesnė nei žmogaus, kadangi jos turi labiau sferišką rageną. Kitas skirtumas tarp žmogaus ir katės akių yra tas, kad katės akys turi plyšio formos vyzdį, kuriame sfinkterio raumenys kryžiuojasi, sukurdami veiksmą, panašų į žirklių, tuo metu, kai traukiasi vyzdys (7). Pas jaunus kačiukus priekinės kameros skysčio gamyba ir nutekėjimo sąlygos yra visiškai kitokios nei pas suaugusias kates. Pas jauniklius priekinė kamera yra suplokštėjusi. Po kelių pirmų mėnesių įvyksta plėtimosi procesas, priekinė akies kamera tampa gilesnė, su plačiai pasiskirsčiusiomis trabekulinėmis sijomis ir gerai išreikštu kraujagysliniu dangalu bei ragenos-odenos tinkleliu. Suaugusių kačių trabekulinis tinklelis randasi ilgame ir plačiame krumplyno plyšyje. Priekinė kamera yra gilesnė nei pas žmones ir rainelės-ragenos kampo atsidarymas yra daug platesnis (8). Dėl gilios priekinės akies kameros ir ragenos išlinkimo yra įmanoma įvertinti didelę dalį akies drenavimo kampo naudojant židininio apšvietimo tiesioginį stebėjimą ir priartinimą (9). Tačiau rainelės-ragenos kampas ir krumplyno plyšys tiksliau įvertinamas gonioskopiškai, naudojant biomikroskopą ir gonio lešį (8).
Kačių akys turi dvigubą tinklainę su lazdelių fotoreceptoriais, kurių yra ženkliai daugiau nei kūgelių. Priešingai nei žmonių tinklainėje, kuri turi dėmę – zoną, kur tik kūgeliai prisideda prie maksimalaus regėjimo aštrumo, kačių tinklainė turi kūgelių turtingas zonas, vadinamas centrine zona. Šitoje vietoje kūgelių pasiskirstymas yra būdingas - didelis kūgelių tankumo padidėjimas centre. Taip pat yra ilga ir ištęsta sritis palei nasotemporalinės ašies dugno centrą, vadinama regimuoju ruoželiu (10). Šis ruoželis apytikriai sutampa su centriniu ganglijų ląstelių tankumo padidėjimu. Lazdelių ir kūgelių santykis sumažėja iki 10 centrinėje zonoje, tačiau staigiai padidėja iš abiejų šio regiono pusių. Artimoje periferijoje šis santykis yra 65 ir padidėja iki 100 riboje tarp tinklainės ir krumplyno. Kūgeliai yra išsibarstę per lazdelių mozaiką ir yra išsidėstę ne taip tolygiai kaip lazdelės. Kačių regos ląstelių sluoksniai skiriasi storumu priklausomai nuo vietos tinklainėje –
10 nuo 9 iki 13 eilių centre ir iki 7-9 eilių periferijoje (11). Daugelis kačių turi šviesą atspindintį ląstelių sluoksnį už tinklainės pigmento epitelio ir tinklainės nervinės dalies. Šis sluoksnis vadinamas tapetu, yra daugmaž trikampio formos, dažniausiai ryškių spalvų regionas, randamas viršutinėje akies dugno dalyje ir jis sustiprina fotoreceptorių šviesos stimuliaciją. Tapeto zona būna skirtingų spalvų, nuo tamsiai mėlynos pas jaunus kačiukus iki žalios ar geltonos pas suaugusias kates. Dėl šios zonos kačių akys blizga, kai tamsoje į jas patenka šviesa. Skirtingai nuo žmonių akių, kurios dažniausiai turi labai tolygiai pigmentuotą tinklainės pigmento epitelį, šis epitelis pas kates dažniausiai yra nepigmentuotas tapeto dugne ir nepigmentuota dugno dalis turi daug melanino granulių tinklainės pigmento epitelyje (10).
1.2. Cheminiai procesai, vykstantys akyse
Šviesa, kuri patenka į akį, stimuliuoja biochemines reakcijas lazdelėse ir kolbelėse. Cheminės medžiagos lazdelėse ir kolbelėse suyra šviesos poveikyje. Cheminės medžiagos, esančios lazdelėse, vadinamos rodopsinu, o šviesai jautrios cheminės medžiagos, esančios kolbelėse, tik nežymiai skiriasi nuo rodopsino. Rodopsinas yra šviesai jautrus pigmentas, esantis išorinėje lazdelės dalyje ant pigmentuoto epitelio. Jis susideda iš retineno ir skotopsino. Skotopsinas yra lazdelių proteinas, o analogas kolbelėse yra fotopsinas (5). Rodopsinas šviesos energijos poveikyje iš karto pradeda skilti, skilimo metu susidaro daug nestabilių, trumpalaikių tarpinių produktų. Vienas jų - metarodopsinas II sukelia smarkiai sustiprintą vizualinį sužadinimą ir pasidalina į skotopsiną ir all-trans-retiną. Pastarasis cheminiu požiūriu yra tas pats kaip retinenas, bet turi skirtingą fizinę struktūrą – tai yra tiesi, o ne lenkta molekulė. Kad ji taptų retinenu, reikia tinklainės enzimo izomerazės. All-trans-retinas yra paverčiamas į retineną, kuris rekombinuodamas su skotopsinu suformuoja rodopsiną (12). Manoma, kad lazdelių stimuliacija atsiranda iš karto, kai rodopsino molekulė sužadinama šviesa. Stimuliacija, atsirandanti dėl staigaus šviesos blyksnio, tęsiasi nuo 0,05 iki 0,5 sekundės, priklausomai nuo šviesos intensyvumo. Greitai besikeičiantys blyksniai su kintančiu intensyvumu susijungia ir dėl to vaizdas atrodo nenutrūkstantis (5).
11 Egzistuoja ryšys tarp regos ir vitamino A. Esant šio vitamino trūkumui, atsiranda neadekvati rodopsino gamyba. Optimalus rodopsino kiekis yra būtinas, kad katės matytų naktį, o esant jo trūkumui dėl vitamino A deficito, vystosi “nakties aklumas“ (5).
1.3. Dažniausiai pasitaikančios kačių akių ligos
1.3.1 Pirminis konjunktyvitas
Infekcinis konjunktyvitas yra dažnas kačių susirgimas, kurį sukelia kačių herpes virusas 1,
Chlamydophila felis, kačių kalici virusas, Mycoplasma spp., Staphylococcus epidermidis,
beta-hemolitinis Streptococcus spp. ir ne beta-hemolitinis Streptococcus spp., kuris išskiriamas iš kačių, sergančių konjunktyvitu, kombinacijoje su kitais patogenais (13).
Kačių herpes viruso 1 infekcija dažnai serga jauni, 8-12 savaičių amžiaus kačiukai, nes sumažėja iš motinos gauti antikūnai. Virusas pažeidžia konjunktyvą, nosies ir ryklės epitelį, todėl sukelia viršutinių kvėpavimo takų ir konjunktyvito požymius. Herpes viruso 1 konjunktyvitas gali būti apsunkinamas oportunistinėmis bakterijų infekcijomis. Gydymas yra akies sekreto valymas, dirbtinų ašarų naudojimas ir konjunktyvos sukibimo prevencija bei antrinės bakterinės infekcijos gydymas antibiotikais. Jei nėra sunkios kvėpavimo takų infekcijos, antivirusiniai medikamentai nenaudojami (14).
Chlamydophila felis dažniausiai serga jaunesnės nei 1 metų amžiaus katės. Dažniausiai
vienpusis konjunktyvitas tampa abipusiu ir dar išsivysto konjunktyvos hiperemija, edema, blefarospazmai ir serozinės, o vėliau pūlių ir gleivių išskyros (13). Ši bakterija nepažeidžia kitų akies struktūrų be konjunktyvos. Katės gali būti besimptomės ligos platintojos. Diagnozuojama radus specifinį intarpą ar fluorescencinių antikūnų metodu. Gydoma antibiotikais vietiškai (15).
Kačių kalici viruso sukeltas konjunktyvitas gydomas simptomatiškai, valant išskyras iš akių ir gydant antrines bakterines infekcijas. Antivirusiniai preparatai nėra efektyvūs, kadangi jie sutrikdo tik DNR replikaciją, o neveikia RNR (16).
Mycoplasma felis, M. gatae ir M. Arginini gali sukelti kačių konjunktyvitą, nors sveikų
kačių konjunktyvos maišelyje jos irgi randamos.
Bordetella bronchiseptica yra zoonozinis patogenas, dėl to šeimininkams rekomenduojama
laikytis bendros higienos. Sergantys šunys gali jį perduoti katėms. Tiksliai sukėlėjas identifikuojamas atliekant polimerazinę grandininę reakciją. Bakterinės kilmės konjunktyvitai gydomi naudojant vietinius antibiotikus (13).
12 1.3.2. Antrinis konjunktyvitas
Antrinis bakterinis dalyvavimas nėra dažnas su herpes viruso 1, C. Felis ir kačių kalici viruso infekcijomis. Kokybinis ašarų deficitas buvo įrodytas kačių konjunktyvito atvejais, nes vyko greitesnis ašarų plėvelės skaidymas, lyginant su sveikomis katėmis. Nėra nustatyta, ar egzistuojantis ašarų plėvelės sutrikimas predisponuoja infekcinį kačių konjunktyvitą, ar jis išsivysto kaip antrinis simptomas, esant konjunktyvitui. Sisteminės ligos, kitos intraokulinės ligos gali įtraukti ir konjunktyvą (13).
1.3.3. Eozinofilinis konjunktyvitas
Tai imuninio atsako sutrikimas, kurio metu eozinofilai infiltruoja konjunktyvą. Šis procesas gali progresuoti į rageną su ragenos infiltracija, opomis ar vaskuliarizacija. Dažniausiai pasireiškia baltu kremišku, sudarytu iš pūlių ir gleivių iki kazeoziniu eksudatu, apimančiu konjunktyvą, gali būti su erozija ar akies vokų depigmentacija, blefarospazmais ar konjunktyvos patinimu. Diagnozė patvirtinama infiltrato citologiniu tyrimu. Diagnozuojama radus eozinofilų, tačiau galima rasti ir laisvų eozinofilinių granulių, plazmos ląstelių ir neutrofilų. Įtariama, kad herpes viruso 1 infekcija sukelia šį susirgimą (5).
Gydoma naudojant vietinius kortikosteroidus ir ciklosporiną. Jei gydymas vietiškai neefektyvus, naudojami sisteminiai steroidai (13).
1.4. Keratitas
Ragenos išopėjimas yra antras pagal dažnumą ragenos susirgimas po konjunktyvito. Daugeliu ragenos ligų atveju būna ir konjunktyvitas (2). Išopėjimai atsiranda paplitus herpes virusui į ragenos epitelį, išopėjimams dažniausiai apsiribojant epitelio sluoksniu, nebent antrinė bakterinė infekcija progresuoja į stromą. Nors ankstyvi ragenos išopėjimai turi šakotą formą, jie greitai išsivysto į didesnes epitelio sunykimo sritis, padarydami paviršinius išopėjimus pačiu dažniausiu klinikiniu požymiu. Kačiukams, paveiktiems herpes viruso, dažnai išsivysto ne tik ragenos opos, bet ir konjunktyvitas, kuris padidina galimybę išsivystyti ragenos sukibimui su jungine (5). Keratitas katėms dažniausiai pasireiškia iki 4 metų amžiaus, kačių predisponuojančios veislės yra Siamo, Rusų mėlynosios, Persų bei ilgaplaukės ir trumpaplaukės negrynaveislės katės (17).
Antrinės kilmės ragenos išopėjimai dėl herpes viruso dažniausiai yra labai skausmingi, gali spontaniškai užgyti arba tapti lėtiniais išopėjimais net naudojant antivirusinę terapiją (18). Lėtiniai išopėjimai dažniausiai paskatina ragenos vaskuliarizacijos atsaką, paviršinį, bet labai
13 tankų kraujagyslių išaugimą nuo ragenos ir odenos ribos iki išopėjimo. Stromos keratitas yra antrinė imuninio atsako sukelta uždegiminė reakcija dėl epitelyje arba stromoje esančių virusų. Tai pasireiškia uždegiminių ląstelių infiltratu ir ragenos stromos drumstumu, dažnai kartu su gilia stromos vaskuliarizacija. Stromos keratitui atsirasti predisponuoja vietinių ir subkonjunktyvinių kortikosteroidų naudojimas. Katės, kurioms ne herpes viruso sukelti akių susirgimai gydomi kortikosteroidais, turi riziką ragenos išopėjimams išsivystyti dėl latentinio herpes viruso aktyvavimo. Net 50 procentų kliniškai sveikų kačių ragenoje turi herpes viruso 1 DNR. Ragenos sekvestrai parodo nekrozuotas ragenos stromos sritis, kurios gali išsivystyti į lėtinį ragenos išopėjimą dėl herpes virusų. Sekvestrai gali išsivystyti, jei išopėjimai neišgydomi per porą savaičių (13).
Retais atvejais išsivysto antrinės kilmės entropiumas, susijęs su ragenos išopėjimu ar konjunktyvitu. Entropiumas sustiprina skausmo atsaką, kai plaukai kontaktuoja su ragena, ir gali paspartinti ragenos sekvestro formavimąsi.
Gydymo pasikartojančiai herpes viruso akių ligai gali reikėti arba ne. Katės, patiriančios akių skausmą, kenčiančios nuo vidutinio iki sunkaus konjunktyvito ar ragenos opų dėl herpes viruso, turi būti gydomos konkrečiais antivirusiniais preparatais. Jaunoms katėms ankstyva ragenos sąauga su konjunktyva turi būti pašalinama. Tai gali būti atliekama naudojant vietinę anesteziją su medvilnės tamponais ir mažomis chirurginėmis žnyplėmis. Vietiniai antivirusiniai preparatai naudojami 4-8 kartus per dieną, kadangi jie veikia virostatiškai. Kačių ragenos išopėjimų dėl herpes viruso 1 gydymą sudaro pažeisto epitelio pašalinimas ir virusų sukėlėjų mažinimas, naudojant antivirusinius preparatus (5).
1.5. Tirpstanti opa
Ragenos išopėjimai yra viena dažniausiai pasitaikančių akių problemų ne tik katėms, bet ir šunims. Tirpstanti opa yra ragenos patologinė būklė, kai yra disbalansas tarp proteinazių ir proteinazės inhibitorių – komponentų, dalyvaujančių žaizdų gijime. Proteolitiniai enzimai kolagenazės yra gaminami kai kurių bakterijų, ypač Pseudomonas spp., grybelių ir neutrofilų bei pažeistų keratocitų (19). Tirpstančių opų sukėlėjai dažniausiai yra infekcinės kilmės, bet neinfekciniai agentai neturi būti atmetami. Predisponuojantys faktoriai yra ragenos traumos, mažas ragenos jautrumas, kokybiniai bei kiekybiniai ašarų plėvelės deficitai, akies vokų anomalijos (5). Proteolitiniai enzimai sukelia staigius ragenos struktūros pažeidimus. Taip pat akis reaguoja į infekciją ir yra išskiriami baltieji kraujo kūneliai, kurie per ašarų plėvelę padeda kovoti su infekcija. Tačiau ir šios ląstelės išskiria enzimus, kurie tik prisideda prie ragenos
14 destrukcijos. Tai vadinama tirpstančia opa, nes ragena tiesiog pradeda tirpti – enzimai rageną padaro minkšta ir ji pradeda tekėti nuo akies paviršiaus. Dėl tirpstančios opos ragena gali būti perforuojama per 24 valandas (20).
Kliniškai ji apibūdinama kaip pilka želatinos konsistencijos masė dėl edemos ir ląstelinio infiltrato kombinacijos kartu su ragenos pažeidimu. Ragena pasidaro drumsta ir dažnai viduje randama pūlių. Vėliau tirpstanti ragenos dalis pradeda tekėti (20).
Priklausomai nuo stromos pažeidimo gilumo gydymas gali būti medikamentinis ir chirurginis. Medikamentinis gydymas paremtas plataus spektro antibiotikų ir antiproteazių vartojimu. Tam, kad būtų sumažinami krumplyno raumens spazmai, kurie dažnai yra susiję su ragenos ligomis, rekomenduojama naudoti atropiną (19).
Jei tirpimas progresuoja nepaisant medikamentinio gydymo, chirurginis gydymas yra indikuotinas, kad išvengti ragenos perforacijos. Galima atlikti trečio voko, konjunktyvos atvartą (1 pav.), biologinius transplantus ar amniono membranos transplantus (19).
1 pav. Konjunktyvos atvarta (transplantas) po 2 savaičių atlikus tirpstančios opos šalinimo operaciją (35).
1.6. Ragenos sekvestras
Ragenos sekvestras, pajuodavusi ragena, ragenos nekrozė, ragenos mumifikacija – visi šie terminai nurodo blizgesį, juodai-rudą pigmentuotą zoną ar plokštelę amorfiškos, nekrotinės masės kačių ragenos paviršiniame sluoksnyje (21). Ragenos sekvestras yra dažnas kačių akių sutrikimas (5), kuris atsiranda dėl ūmaus plaukų dirginimo, dirginimo dėl nepakankamos ašarų sekrecijos ar
15 infekcinio kačių herpes viruso poveikio. Taip pat gali būti atvejų, kai visai nėra dirginimo faktorių, ir tai daugiausiai pasireiškia Siamo bei Persų veislės katėms. Tikėtina, kad retas vokų užsidarymas, iškilios akys ir paveldimi faktoriai nulemia per greitą ašarų plėvelės išnykimą (21).
Sekvestras prasideda nežymiu gintaro spalvos pakitimu ragenos stromoje, kuris daugeliu atvejų nesukelia diskomforto, vaskuliarizacijos ar opinio pažeidimo (21). Jis gali atsirasti po lėtinių ragenos opų ar keratito, kurį sukėlė herpes virusai, ar dėl ragenos sudirginimo dėl entropijos ar trichiazės. Ragenos sekvestrai charakterizuojami kaip gintaro arba nuo rudos iki juodos spalvos degeneruotas ragenos plotas. Pažeidime randami nektroniai keratocitai, suardytas kolagenas ir uždegiminės ląstelės (5). Sekvestrai progresuoja gana ilgai, nuo keleto dienų iki kelių mėnesių, iki didesnės ir gilesnės denatūruotos ragenos plokštelės, kurios vaskuliarizacija išryškėja ir dažnai yra susijusi su viršutinio epitelio praradimu ir akių skausmų požymiais. Dažniausiai šį sutrikimą turi vidutinio amžiaus arba senos katės, nors šis sutrikimas gali pasireikšti ir jaunoms, nuo 6 mėnesių amžiaus katėms (13). Sekvestrai gali būti įvairaus dydžio, nuo 1 mm diametro iki pusės ragenos dydžio, ir gali pažeisti tik paviršinę akies stromą arba tęstis iki descementinės membranos (5).
2 pav. Ragenos centre esantis sekvestras. Persų veislės katė (5).
Galimas įvairus ragenos sekvestro gydymas. Priklausomai nuo atvejo, galima leisti sekvestrui sunykti pačiam. Tam naudojami antibiotikai ir dirbtinos ašaros. Tokiu būdu sumažinama antrinės infekcijos rizika ir padidinamas katės komforto lygis (13). Ekstruzija gali trukti mėnesius ar net metus, trūkumas - prailgintas akių skausmas. Kitais atvejais galimas sekvestro šalinimas atliekant keratoektomiją. Pagrindinis pranašumas - ženkliai trumpesnis gydymo periodas. Gilesni sekvestrai
16 šalinami atliekant keratoektomiją su konjunktyvos, ragenos transplanto ar heterologiškos membranos panaudojimu. Galimas sekvestro pasikartojimas, tačiau jis dažniau pasireiškia, kai nebūna atliekamas transplanto panaudojimas (21). Pasiekti geri rezultatai naudojant kiaulių plonųjų žarnų pogleivinės ir amniotinės membranos transplantus (22).
1.7. Ragenos sąauga su konjunktyva
Tai konjunktyvos sukibimas su kitomis konjunktyvos dalimis arba konjunktyvos sukibimas su ragena (13). Pagrindinė etiologija tiksliai nežinoma. Manoma, kad pagrindinė ragenos sukibimo su konjunktyva priežastis yra kačių herpes virusas, kuris paveikia rageną ir konjunktyvos audinius (23). Ypač dažnai pasitaiko jaunoms katėms kaip viršutinių kvėpavimo takų sutrikimo komplikacija. Pirminė virusų, mikoplazmų ar chlamidijų infekcija ir antrinė bakterinė infekcija sunaikina epitelio paviršinį sluoksnį. Kartu su gleivių išsiskyrimu tai predisponuoja, kad konjunktyvos sluoksniai sukimba vienas su kitu ir dėl to suauga. Dažnai būna suaugimai tarp lakrimalinio kanalėlio sienelių su trečio voko konjunktyva arba su kitomis konjunktyvos dalimis. Klinikiniai požymiai yra epifora, ašarų juostos formavimasis, pastovus trečio voko iškritimas ir blefarospazmai. Jeigu įtraukta ragena, gali atsirasti randinio audinio membranos išplitimai, kurie palaidai tvirtinasi prie ragenos (13).
Gydymas susideda iš sukibimų pašalinimų. Tai turi būti atliekama tik kai priežastinė infekcija yra išgydyta. Šalinant suaugimą su ragena, atpreparuotas audinys negali būti pašalinamas, o turi būti įsiuvamas atgal, kad būtų išvengiamas galimas ligos pasikartojimas dėl dviejų šalia esančių, epitelio neturinčių paviršių suaugimo. Didesni trūkumai turėtų būti šalinami naudojant konjunktyvoplastiką. Galimas suaugimas su ašarų latakais, kuriuos sunku atskirti, ir jie lengvai atsinaujina (24).
1.8. Priekinės kameros hemoragija
Tai kraujo raudonųjų kūnelių susikaupimas priekinėje akies kameroje ir yra kraujo-kraujagyslinio dangalo barjero sutrikimo ženklas. Ląsteliniai komponentai dažniausiai nusėda ventralinėje priekinės akies kameros dalyje kaip homogeniškas sluoksnis. Jei kraujavimas buvo stiprus ar ilgalaikis, gali užsipildyti visa priekinės akies kamera. Susisluoksniavimas gali rodyti besikartojantį kraujavimą. Kartais gali būti matomos rainelės hemoragijos. Dažniausiai hemoragija užima mažiau nei trečdalį kameros (13). Priekinės kameros hemoragija gali būti idiopatinė arba atsirasti dėl trauminio kraujagyslinio dangalo kraujagyslių pažeidimo, akies
17 kraujagyslių sienelių trapumo, krešėjimo sutrikimų, smarkiai vaskuliarizuotų navikų, sunkaus uveito ar sisteminių ligų. Rainelės paviršius turi fibroliziną, kuris neleidžia krešuliams susidaryti priekinėje kameroje. Dauguma priekinės kameros hemoragijų yra mažos ir rezorbuojasi spontaniškai per keletą dienų (18).
Priekinės kameros hemoragijos greitai išnyksta per trabekulinį tinklelį, kai pradedamas uždegiminio proceso gydymas (53). Gydoma naudojant kortikosteroidų akių lašus, saugoma nuo pakartotinio traumavimo ir intrakameriniai audinių plazmogenų aktyvatoriai gali būti naudojami kai kuriems pacientams. Chirurginis gydymas neefektyvus dėl pakartotinio kraujavimo (18).
1.9. Rainelės dėmės
Rainelės dėmės yra ne neoplazinės kilmės hiperpigmentacija, nepiktybinė melanozė arba pigmentinių ląstelių sankaupa. Gali būti naudojami terminai apibūdinti kaip gerybinę hiperplaziją arba padidėjusią normalių melanocitų pigmentaciją (2). Jos labiausiai paplitusios tarp kačių ir šunų. Dažnai pasitaiko jauniems gyvūnams. Jos susideda iš židininių hiperpigmentacijos zonų. Jas reikia diferencijuoti nuo neoplazijų, kurias reikia gydyti chirurgiškai. Šios dėmelės neiškyla virš rainelės paviršiaus ir neišdidėja (13) Dėmelės turi žemą supiktybėjimo potencialą ir rodo tik esančių ląstelių padidėjimą arba didesnį jų skaičių. Jos turi būti atidžiai stebimos, kad pastebėti pakitimus, nes yra tikimybė, kad jos transformuosis į ankstyvos stadijos piktybinę rainelės melanomą (2).
1.10. Ragenos distrofijos ir degeneracijos
Ragenos distrofijos apibūdinamos kaip pirminės, paveldimos ragenos ligos. Jos dažniausiai pasireiškia ankstyvame amžiuje, yra abipusės ir pirmiausiai paveikia centrinę ragenos dalį (18). Priekinės dalies stromos edema, kuri pastebima nuo 4 mėnesių amžiaus, yra susijusi su tynimu ir kolageno skaidulų irimu. Vėliau skysčių pūslelės formuojasi pačioje stromoje. Šis procesas yra laipsniškas ir jis vyks, kol bus apimta visa ragena. Antriniais laikomi epitelio pokyčiai, taip pat intraokulinė edema ir bazinių ląstelių atsiskyrimas nuo bazinės membranos (2).
Ragenos degeneracijos charakterizuojamos kaip lipidų ar kalcio atsidėjimas ragenos stromoje arba epitelyje. Viena pagrindinių ragenos degeneracijų yra lipidų sankaupos akies obuolio vidaus struktūrose – stromoje ir epitelyje (25). Nors lipidai yra svarbi organizmo sudedamoji dalis, per didelis jų kaupimasis audiniuose gali sukelti sutrikimus (5). Sisteminė hiperlipoproteinemia yra metabolinis sutrikimas, apibūdinamas kaip padidėjusi cholesterolio ir specifinių lipoproteinų koncentracija kraujo plazmoje, tai gali padidinti riziką formuotis jų
18 sankaupoms ragenos stromoje arba dar padidinti jų esamas sankaupas. Hiperlipoproteinemia gali būti antrinė liga dėl hipotiroidizmo, cukrinio diabeto, hiperadrenokorticizmo, pankreatito, inkstų ligų sindromo ar kepenų ligos (25).
Hiperkalcemija charakterizuojama kaip sutrikimas, kai gaminama per daug kalcio, gali sukelti riziką atsirasti kalcio sankaupoms ragenos stromoje, dėl kurios vystosi ragenos degeneracija. Pasitaiko rečiau nei lipidų sankaupos (25).
Ragenos drumstis yra pastebimas kačių akių sutrikimas dėl I ir IV tipo mukopolisacharidozės. Drumstumas atsiranda dėl pakitusios ragenos stromos struktūros – nenormalus pasiskirstymas, dydis ir kolageno skaidulų išsidėstymas (2).
Lipidų ir kalcio sankaupos, kurios pablogina regėjimą arba sukelia akies diskomfortą dėl grubaus paviršiaus ar ragenos epitelio pažeidimo ir išopėjimo, gali būti gydomos ragenos išskutimu arba paviršine keratektomija. Šias procedūras sektų tinkama medicininė priežiūra, kad sankaupos neatsinaujintų. Taip pat esant hiperlipoproteinemijai svarbu subalansuoti mažai riebalų turinčią dietą, siekiant stabdyti ligos progresą (25).
1.11. Uveitas
Uveitas yra akies kraujagyslinio dangalo struktūrų uždegimas. Uždegimas gali būti lokalizuotas rainelėje, krumplyne, arba gyslainėje, tačiau dėl visų šių struktūrų anatominio artumo, naudojami terminai priekinės dalies ir galinės dalies uveitas. Pacientams, kuriems yra stiprus priekinės ir galinės dalies uveitas, kitų struktūrų įtraukimas yra neišvengiamas. Taip pat šis terminas gali būti naudojamas pacientams su nekontroliuojamu ir labai skausmingu akių uždegimu, dažniausiai dėl infekcinės kilmės. Terminas panoftalmitas naudojamas, kai uždegiminis procesas apima visas akies vidines struktūras ir odeną (26).
Priekinės dalies uveitas yra dažnai susijęs su svarbiomis sisteminėmis ligomis. Pirminiai ir antriniai priekinės dalies uveito poveikiai gali turėti dideles pasėkmes regos išsaugojime. Katės su rimtomis sisteminėmis ligomis gali būti su oftalmologiniais akies priekinės dalies uveito požymiais. Tiriant šiuos pacientus, reikia patikrinti ligos ir vakcinavimo istorijas, atlikti klinikinę apžiūrą, kraujo morfologinius ir biocheminius tyrimus (5).
Egzistuoja daug priekinės dalies uveito klinikinių simptomų: suprastėjusi rega, blefarospazmai, konjunktyvos hiperemija, trečio voko išsivertimas, ragenos edemos, vaskuliarizacija apie ragenos ir odenos ribą, fibrino, hemoragijų atsidėjimas, rainelės hiperemija, rainelės spalvos pasikeitimas, sumažėjęs intraokulinis spaudimas, ląsteliniai infiltratai. Lėtiniais
19 atvejais gali pasireikšti užpakalinės sinechijos, katarakta, lęšio dalinis ar pilnas išnirimas, antrinė glaukoma (26).
Galimi priekinės dalies uveito sukėlėjai pateikiami 1 lentelėje.
1 lentelė. Potencialūs kačių akies priekinės dalies uveito sukėlėjai (13).
Trauma Trauma neaštriu objektu
Kiauryminė žaizda
Infekciniai sukėlėjai
Kačių imunodeficito virusas (FIV) Kačių infekcinis peritonitas (FIP) Kačių leukemijos virusas (FeLV)
Toxoplasma gondii Cryptococcus neoformans Histoplasma capsulatum Coccidioides immitis Blastomyces dermatitidis Bartonella spp. Leishmania infantum Neoplazmos
Difuzinė rainelės melanoma Pirminė akies sarkoma
Pirminė krumplyno adenoma ir adenokarcinoma Limfosarkoma
Metastatinė kraujagyslinio dangalo neoplazma
Lęšis
Katarakta Lęšio išnirimas
Septinis lęšio implantacijos sindromas
Įvairūs Periarteritas
Oftalmomijozė
Kačių akies priekinės dalies uveito nespecifinę terapiją apima midriatikai, vietiniai ir kartais sisteminiai kortikosteroidai bei nesteroidiniai vaistai. Sisteminiai kortikosteroidai ir nesteroidiniai preparatai negali būti naudojami kartu. Kaip midriatikas naudojamas atropino tepalas, kuris sukelia mažesnį seilėtekį nei tirpalas. Sukeliama vyzdžio diliatacija, sumažinamas akių skausmas ir
20 sumažinama galinės dalies sinechijų rizika. Jei yra rizika atsirasti antrinei glaukomai, naudojami ciklopleginiai vaistai (13).
1.12. Glaukoma
Glaukoma yra grupė susirgimų, charakterizuojamų regos praradimu dėl optinio nervo ir tinklainės pažeidimų (27). Dažniausiai pagrindinis rizikos faktorius glaukomos išsivystymui yra padidėjęs intraokulinis spaudimas. Dienos eigoje intraokulinis spaudimas keičiasi tam tikru ritmu. Didžiausias akispūdis būna nuo 9 valandos vakaro iki vidurnakčio, o žemiausias – nuo 9 ryto iki 6 valandos vakaro. Vidutinis intraokulinis spaudimas pas kates yra 18 mmHg, o ribos yra nuo 9 iki 31 mmHg (63). Daugeliu atvejų neadekvatus vandeningo skysčio nutekėjimas per trabekulinį tinklelį priveda prie padidėjusio intraokulinio spaudimo, dėl kurio pažeidžiamas regos nervas, vyksta jo skaidulų degeneracija ir tinklainės ląstelių apoptozė. Nors glaukoma dažniau pasitaiko vyresniems gyvūnams, tačiau tai dažna regos praradimo priežastis ir jauniems gyvūnams (29).
Katės dažniausiai pristatomos labai vėlyvose glaukomos stadijose, kai akis jau yra akla. Antrinė glaukoma dėl kito, pagrindinio, akies pažeidimo yra labiausiai paplitusi glaukomos forma kačių tarpe ir dažnai yra siejama su lėtiniu priekinės dalies uveitu arba intraokulinė neoplazma (5). Katėms pirminė glaukoma taip pat galima, tik pasitaiko labai retai. Veislės predispoziciją sirgti glaukoma turi Siamo, Persų, Europos trumpaplaukės bei Birmos veislės katės (30).
Lėtinės glaukomos stadijos yra charakterizuojamos akies spaudimo padidėjimu, priekinės dalies lęšio išnirimu ir keratito poveikyje padidėjusiu akies obuoliu. Oftalmologiniai požymiai tinklainės degeneracijos dėl glaukomos pastebimi tik labai vėlyvose stadijose (31). Katėms glaukoma pasitaiko ženkliai rečiau nei šunims ir dažniausiai būna antrinės kilmės dėl priekinės dalies uveito (2). Taip pat gali išsivystyti dėl kačių infekcinio peritonito, rainelės melanomos, kačių leukemijos viruso sukeltos limfosarkomos, traumos ar lęšio sukelto uveito. Įgimtos glaukomos gali būti vienpusės arba abipusės ir gali atsirasti dėl vandeningo skysčio nutekėjimo sutrikimų. Priekinės dalies uveitas gali sukelti glaukomą dėl uždegiminių ląstelių atsiradimo rainelės-ragenos kampe ir krumplyno plyšyje, dėl formavimosi periferinių priekinės dalies sinechijų ar použdegiminių fibrovaskulinių membranų, kurios blokuoja rainelės-ragenos kampą ir krumplyno plyšį. Intraokulinės neoplazijos yra kita vyraujanti kačių antrinės glaukomos priežastis. Nors intraokulinės neoplazmos gali sukelti antrinę glaukomą, tačiau difuzinė rainelės melanoma turi didesnę riziką. Antra pagal dažnumą glaukomą sukelianti neoplazma yra limfosarkoma (5).
21 Priekinės dalies uveitas sukelia antrinę glaukomą užblokuodamas vandeninio skysčio nutekėjimą. Kadangi kačių priekinės akies kameros gylis yra didesnis nei šunų, antrinė glaukoma dėl priekinės lęšio dalies išnirimo yra daug dažnesnė nei šunims (2). Lęšio išnirimas arba dalinis išnirimas gali atsirasti katėms su lėtine glaukoma arba dėl padidėjusio akies obuolio. Akies obuolio padidėjimas gali turėti įtakos tinklainės atsiskyrimui nuo krumplyno ir lęšio nestabilumui dėl jo išnirimo į priekinę akies kamerą (5).
Klinikiniai požymiai, diagnozuojant kačių glaukomą, yra tokie patys kaip ir kitiems gyvūnams, tačiau dažnai yra labiau užslėpti ir sunkiai aptinkami. Dažnai klinikiniai požymiai egzistuoja ilgą laiką, iki kol gyvūnas tampa aklas. Dažniausi požymiai yra katarakta, ragenos edema, vyzdžio išsiplėtimas, akies obuolių išdidėjimas, neskaidrios akys ir aklumas. Akies obuolio padidėjimas, keratitas su vaskuliarizacija ir lęšio išnirimas yra dažniausios lėtinės intraokulinės hipertenzijos pasekmės. Akies obuolio padidėjimas sunkiai aptinkamas katėms, nes akies orbita ir akies vokai labai gerai užmaskuoja padidėjusį akies obuolį (32).
Glaukoma sergančių kačių gydymas dažniausiai paremtas pirminės priežasties pašalinimu, siekimu išlaikyti akį neskausminga ir normaliame intraokulinio spaudimo diapazone. Tačiau, dauguma antiglaukominių vaistų, tinkančių žmonėms ir šunims, yra nelabai kačių toleruojami ir todėl rekomenduojamų vaistų parinkimas katėms yra labai ribotas (31).
1.13. Dermoidas
Dermoidas yra lokalizuotas normalaus audinio plotas, kuris atsiranda neįprastoje vietoje. Dermoido sudėtis gali būti labai įvairi, nes jis gali būti sudarytas iš epidermio, dermos ląstelių, riebalinių liaukų audinio, plaukų folikulų arba plaukų (33). Dermoidai dažniausiai atsiranda akies krašte tarp ragenos ir konjunktyvos ir retais atvejais gali tęstis ant akies voko odos. Nors dermoidai yra vystimosi, audinių sklaidos sutrikimas, tačiau gali likti neidentifikuoti, kol nesukelia antrinių pažeidimų. Nėra nustatyta, ar dermoido atsiradimui turi įtakos paveldėjimo faktorius (18). Embriologiškai dermoidai atsiranda iš paviršiaus ektodermos, kaip ir ragenos epitelis. Tačiau nėra žinoma, kodėl ląstelės šitoje srityje nesidiferencijuoja į ragenos arba konjunktyvos epitelį (5). Iš dermoido augantys plaukai beveik visada būna atsisukę į ragenos centrą. Kuo ilgesni jie užauga, tuo labiau dirginama ragena. Dėl to atsiranda link centro progresuojanti edemos zona, o vėliau –
22 ragenos pigmentacija. Taip pat atsiranda epifora, mažo laipsnio blefarospazmai ir nežymi konjunktyvos hiperemija (33).
Ragenos dermoidai retai pasitaiko katėms, nors atsiradę jie sukelia žymų diskomfortą ir antrinius pažeidimus, dėl to chirurginis pašalinimas yra rekomenduotinas siekiant pilnai atstatyti regėjimo funkciją. Ragenos dermoidai aprašyti trumpaplaukėms naminėms katėms, Burmos ir Birmos veislės katėms (13).
1.14. Neoplazijos
1.14.1. Difuziškai išplitusi rainelės melanoma
Kačių akyse atsirandančios melanomos dažniausiai apima priekinę dalį kraujagyslinio dangalo (rainelės ir krumplyno) ir labai retai pasitaiko gyslainėje. Gali būti kelios melanomos formos – melanotinė, amelanotinė, židininė arba išplitusi, taip pat atipinės formos. Katės, kurios turi difuziškai išplitusią melanomą, dažniausiai yra vidutinio amžiaus, kurių amžiaus vidurkis yra 9,4 metų. Liga dažniausiai yra vienpusė ir progresuojanti (34). Kačių difuziškai išplitusi rainelės melanoma turi specifines savybes, pagal kurias galima jas diferencijuoti nuo kitų priekinio kraujagyslinio dangalo navikų (2). Navikas dažniausiai labai lėtai progresuojantis, atsirandantis iš pigmentuotos priekinės rainelės dalies ir galiausiai apimantis rainelės-ragenos kampą, sukeldamas antrinę glaukomą. Nors ši navikų rūšis yra potencialiai piktybinė, rizika, kad jis metastazuos yra gana žema. Tačiau kai kurioms katėms šis navikas labai greitai progresuoja ir sukelia metastazes. Pažeidimai pirmiausia pasireiškia kaip sritinis pigmento pasikeitimas priekiniame rainelės paviršiuje, kuriam progresuojant, jis didėja dėl naujų ląstelių skaičiaus arba dėl jų didėjimo, arba veikia abu faktoriai. Kartais galima pastebėti, kad tuo pat metu progresuoja keletas zonų, sudarančių aksominės spalvos dėmeles pigmentuotose rainelės vietose. Progresavimas į gilesnes rainelės struktūras vyksta tuo pat metu, bet tik iki tol, kol sukeliami antriniai efektai (34). Katės su šiuo sutrikimu turi būti reguliariai pristatomos oftalmologo apžiūrai, kad galima būtų tiksliai nustatyti, ar ir kada reikės šalinti akį. Vertinimo kriterijus, ar katei reikės šalinti akį su progresuojančiais hiperpigmentuotais rainelės pažeidimais – tai, ar yra pastebimas rainelės sustorėjimas su vyzdžio deformacija arba judrumo sumažėjimu, ar įtrauktas kraujagyslinis dangalas, ar tęsiasi į odeną, ar yra antrinė glaukoma bei ar yra sunkus uveitas (2).
23 1.14.2. Ragenos neoplazijos
Neoplazmos, kurios apima kačių rageną ir odeną, yra retos. Šios neoplazijos potencialiai gali apimti skaidulinį akies dangalą, bet dažniausiai apima orbitą. Ragenos ir odenos krašto melanomos yra dažniausiai sutinkami pirminės kilmės navikai (8). Navikai, atsirandantys odenos paviršiuje, yra lėtai augantys ir minimaliai invazyvūs, ir gali būti gydomi su labai maža chirurgine intervencija. Tačiau yra šansų, kad navikas atsinaujins kaip piktybinė melanoma (5).
24
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo atlikimo vieta, objektas, eiga
Darbas atliktas 2017 metų rugpjūčio-lapkričio mėnesiais vienoje smulkiųjų gyvūnų gydykloje, esančioje Kaune. Tirtos katės, kurių šeimininkai kreipėsi į kliniką dėl pokyčių, atsiradusių akies obuolio priekinėje dalyje, arba kurioms buvo diagnozuotos akių ligos apžiūros metu.
Tyrimo eiga:
1. Surenkami bendri duomenys apie gyvūną. 2. Surenkama gyvenimo ir ligos anamnezė. 3. Atliekamas klinikinis tyrimas.
4. Nuosekliai įvertinamos akių struktūros: akių vokai, ašarų aparatas, junginė, odena, ragena, priekinė akies kamera, rainelė, vyzdys, krumplynas, lęšis, stiklakūnis.
5. Tikrinami akies refleksai.
Jei yra poreikis, atliekami papildomi tyrimai: 1. Širmerio testas,
2. Bakteriologinis tyrimas,
3. Naudojami midriatikai ir žiūrima į akies dugną.
Tyrimo metu kreiptas dėmesys į veislę, lytį, amžių. Gydymo eigos pabaigoje vertinamas gydymo efektyvumas.
Tyrimo metu visos katės, kurioms nustatytos akies obuolio priekinės dalies ligos, buvo suskirstytos į amžiaus grupes, 3 metų intervalais. Pirmą intervalą sudarė katės, kurioms buvo mažiau nei 3 metai, antrą intervalą sudarė katės, kurioms buvo nuo 3 iki 6 metų, trečią – katės, kurioms buvo nuo 6 iki 9 metų ir ketvirtą – 9 ir daugiau metų turinčios katės.
Visoms katėms, kurioms diagnozuotas konjunktyvitas, buvo atlikti ekspress tyrimai siekiant atmesti kačių imunodeficito ir kačių liaukemijos virusus kaip ligos sukėlėjus. Jei gaunami neigiami rezultatai, atliekami bakteriologiniai tyrimai nuo akies konjunktyvos.
Visi tyrimai buvo atlikti laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu 2011 m. liepos 1 d. (Nr. XI-1189, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7563) ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu 2012 m. spalio 3 d. Nr.
25 XI-2271 (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2000, Nr. 61-1808; 2001, Nr. 99-3521; 2003, Nr. 74-3418; 2004, Nr. 25-753).
Tyrimai buvo atliekami gavus šeimininko raštišką sutikimą. Gydymui buvo naudojami tik legalūs, pagal teisės aktus reglamentuoti ir registruoti vaistai.
Visi pacientai, išskyrus vieną, gydyti naudojant konservatyvų – medikamentinį gydymą. Naudoti vietiškai veikiantys antimikrobiniai vaistai:
Tobrex 3 mg/1 mg/ml akių lašai, suspensija (tobramicinas) – naudotas tobramicinui jautrių bakterijų sukeltų akies ir jos priedinių organų paviršinių infekcinių ligų gydymui.
Soligental, 3000 TV/ml akių lašai (gentamicinas) – naudotas bakteriniu konjunktyvitu ir keratokonjunktyvitu, sukeltu gentamicinui jautrių bakterijų gydymui.
Ciloxan 0,3 proc. akių lašai (ciprofloksacinas) – naudoti ciprofloksacinui jautrių bakterijų rūšių sukeltų akies paviršinių bakterinių infekcinių ligų (ragenos opos) gydymui.
Naudoti vaistai nuo uždegimo:
Loxicom injekcinė suspensija 0,5 mg/ml (meloksikamas);
Rapidexon 2 mg/ml injekcinis tirpalas (deksametazonas). Naudoti akių valikliai:
Physio eye cleaner (salicilo rūgštis, boro rūgštis, natrio druska, ramunėlių ir rugiagėlių žiedų ekstraktai) - skiriamas kačių akims ir akių vokams valyti, svetimkūniams pašalinti.
Oculvet Drops® N15 (Vanduo, metilo ciklodekstrinas, glicerinas; polivinilo alkoholis, dinatrio fosfatas, kalio citratas, natrio hialuronatas, natrio fosfatas, palmitamidinas MEA, natrio chloridas, citrinų rūgštis) – skiriamas apsaugoti akies paviršių esant akių sausumui, junginės hiperreaktyvumui ar esant šalutiniam poveikiui dėl akispūdį mažinančių vaistų.
Taip pat naudotas Corneregel 50 mg/g akių gelis (dekspantenolis), Atropino sulfato 0,1 proc. injekcinė suspensija, Synulox RTU injekcinė suspensija (amoksicilinas, klavulano rūgštis), Izokappa injekcinis tirpalas (vitaminas K).
Tyrimų rezultatai ir statistiniai skaičiavimai atlikti kompiuterine programa „Microsoft Exel 2010“, apskaičiuojant gautų duomenų aritmetinius vidurkius (X), vidurkių skirtumų patikimumo koeficientą (p), standartinį imties nuokrypį bei koreliacijos koeficientą. Aritmetinių vidurkių skirtumas laikomas patikimu, kai p<0,05.
26
3. TYRIMO REZULTATAI
Tyrimo laikotarpiu į kliniką kreipėsi 1388 pacientai, iš kurių 597 buvo katės. Iš bendro skaičiaus besikreipusių kačių savininkų akies obuolio priekinės dalies ligos buvo nustatytos 25 katėms. Tai sudaro 4 proc. visų pacientų, kurios buvo katės, o tai rodo, kad kačių akies obuolio priekinės dalies ligos nėra dažnas susirgimas, dėl kurio būtų kreipiamasi į veterinarijos gydytojus (3 pav.).
3 pav. Kačių sergamumas akių ligomis.
3.1. Dažniausiai nustatytos akies obuolio priekinės dalies ligos
Tyrimo metu dažniausiai diagnozuota konjunktyvito atvejų, mažiau – ragenos opų bei priekinės kameros hemoragijos, o tik po vieną atvejį buvo kataraktos, ragenos sekvestro, glaukomos, ragenos erozijos ir ragenos sukibimo su konjunktyva (4 pav.).
27 4 pav. Dažniausiai pasireiškusios kačių akies obuolio priekinės dalies ligos.
3.2. Kačių akies obuolio priekinės dalies ligų priklausomybė nuo lyties
Tyrimo metu iš visų 25 kačių, kurioms nustatytos akies obuolio priekinės dalies ligos, 14 iš jų buvo patelės, o 11 – patinų. Tai rodo, kad akies obuolio priekinės dalies ligomis dažniau serga patelės (tačiau tai nėra statistiškai patikima, nes p>0,05) (5 pav.).
28 Detaliau analizuojant ligų priklausomybę nuo lyties matome, kad dažniausiai pasireiškiančiu konjunktyvitu beveik du kartus dažniau užfiksuojama patelių susirgimų, ragenos opų bei priekinės kameros hemoragijų atvejais – taip pat dažniau šios ligos pasireiškia patelėms. Retai pasitaikančių ligų atvejais nėra priklausomybės, ar ta liga serga patinai, ar patelės (6 pav.).
6 pav. Lyties įtaka kačių akies obuolio priekinės dalies ligoms rastis.
3.3. Kačių akies obuolio priekinės dalies ligų priklausomybė nuo veislės
Iš visų analizuotų kačių, 13 buvo negrynaveislės, 4 – britų trumpaplaukės, po 2 – rusų mėlynosios bei persų/egzotų veislės katės. Po vieną – škotų nulėpausę, sfinksą, bengalų ir siamo katę (7 pav.) Nors daugiausiai akies obuolio priekinės dalies ligų pasireiškė negrynaveislėms katėms, bet reikia atsižvelgti į tai, jog jos sudaro žymiai didesnį procentą Lietuvoje auginamų kačių negu grynaveislės katės, p>0,05.
29 7 pav. Kačių akies obuolio priekinės dalies ligų priklausomybė nuo veislės.
3.4. Kačių akies obuolio priekinės dalies ligų priklausomybė nuo amžiaus
Tyrimo metu visos 25 katės, kurioms nustatytos akies obuolio priekinės dalies ligos, buvo suskirstytos į amžiaus grupes 3 metų intervalais. Pagal gautus duomenis dažniausiai akies obuolio priekinės dalies ligomis sirgo katės iki 3 metų amžiaus – 10, rečiau sirgo katės, kurioms buvo 9 arba daugiau metų – 9 atvejai. Ženkliai rečiau sirgo katės, kurios buvo 6-9 metų amžiaus – 4 atvejai, o rečiausiai sirgo 3-6 metų amžiaus katės – 2 atvejai (tačiau tai nėra statistiškai patikima, nes p>0,05) (8 pav.). Tyrime jauniausia tirta katė buvo 3 mėnesių amžiaus, vyriausia – 12 metų. Vidutinis tirtų kačių amžiaus vidurkis – 5,4 metų. Kačių amžiaus standartinis nuokrypis – 4,28.
30
3.5. Gydymo efektyvumas
Iš visų 25 tyrime dalyvavusių kačių, 22 katės išgijo, 2 kačių, kurios sirgo glaukoma ir ragenos sekvestru, šeimininkai atsisakė gydymo. O viena katė, serganti katarakta, tyrimo metu neišgijo (9 pav.). Visos katės, išskyrus vieną, buvo gydytos medikamentiškai. Chirurgiškai gydyta katė, kuri sirgo ragenos suaugimu su konjunktyva.
31 10 pav. Keratokonjunktyvitas sergant rinotracheitu (aut. nuotrauka).
Tyrimo metu pasveiko 23 katės. Pagal išgijimo trukmę, jos buvo suskirstytos į 3 intervalus – katės, kurios pasveiko greičiau nei per 7 dienas, katės, kurios pasveiko per 7-14 dienų ir paskutinį intervalą sudarė katės, kurios pasveiko per 14 ar daugiau dienų. Dažniausiai katės pasveikdavo per 14 ar daugiau dienų, rečiau – per trumpiau nei 7 dienas ir 7-14 dienų (11 pav.) Vidutiniškai užtrukdavo 11,13 dienų, kad būtų išgydomas susirgimas. Kačių gydymo trukmės standartinis nuokrypis – 5,40 dienų.
32 11 pav. Gydymo trukmės intervalai.
Analizuota vidutinė patinų ir patelių gydymo trukmė (12 pav.). Gauti labai panašūs rezultatai, kas rodo, jog lytis neturi reikšmės kačių akies obuolio priekinės dalies ligų gydymo trukmei. Vidutinės gydymo trukmės standartinis nuokrypis – 0,24 dienų.
12 pav. Vidutinės gydymo trukmės palyginimas pagal lytį.
Analizuota gydymo trukmės priklausomybė nuo gyvūno amžiaus (13 pav.). Gauta labai silpna koreliacija (statistiškai patikima, p<0,05).
33 13 pav. Gydymo trukmės koreliacija su gyvūno amžiumi.
3.6. Negrynaveislių kačių akies obuolio priekinės dalies ligos
Viso tirta 13 negrynaveislių kačių. Dažniausias susirgimas buvo konjunktyvitas, kuris diagnozuotas 4 patelėms ir 3 patinams, priekinės kameros hemoragija nustatyta 2 patelėms ir 1 patinui. Ragenos opa diagnozuota patinui ir patelei, o glaukoma – tik vienai patelei, p>0,05 (14 pav.).
34
3.7. Konjunktyvitų analizė
Konjunktyvitai dažniau pasireiškė patelėms nei patinams ir dažniau sirgo jaunos, iki 3 metų arba senos, daugiau nei 9 metų katės, p>0,05 (15 pav.). Amžiaus vidurkis 5,18 metų, amžiaus standartinis nuokrypis – 4,25 metų.
15 pav. Konjunktyvito pasireiškimo ryšys su amžiumi ir lytimi.
Tyrimo metu katėms, kurioms buvo diagnozuotas konjunktyvitas, buvo siekta nustatyti šį susirgimą sukėlusį patogeną. Nustatyta, kad dažniausiai konjunktyvitą sukėlė Chlamydia spp. bakterijos, rečiau – virusinės kilmės sukėlėjai. Po vieną atvejį – Staphylococcus spp. bakterija ir kai nepavyko išskirti sukėlėjo (16 pav.).
35
4.
REZULTATŲ APTARIMAS
Išanalizavus klinikoje X 2017 metų rugpjūčio-lapkričio mėnesiais surinktus duomenis, nustatyta, kad iš 592 kačių šeimininkų, besikreipusių į kliniką, tik 25 jų katės (15 patelių ir 10 patinų) turėjo akies obuolio priekinės dalies įvairaus pobūdžio patologiją, kas sudaro labai mažą procentą visų besikreipusių pacientų. Katės akių ligomis serga ženkliai rečiau nei šunys (6). Yra nemažai akių ligų, kurios būdingos tik katėms, kaip ragenos sekvestras, eozinofilinis proliferuojantis keratitas ir herpes viruso sukeltas keratokonjunktyvitas (13). Šunys perneša infekcijas sukeliančius patogenus, kurie dažnai sutinkami pas jaunas kates (Chlamydophilia spp. ir herpes virusai) (24). Kačių herpes virusas yra dažniausiais patogenas, sukeliantis naminių kačių keratitą ir konjunktyvitą (38).
Kačių akių infekcijos yra gana dažnos ir gali būti sukeliamos virusų, bakterijų, grybelių ar netgi parazitų. Kai kuriais atvejais, be raudonumo, patinimo, išskyrų iš akių, trynimo ar prisimerkimo, taip pat būna čiaudulys ir išskyros iš nosies. Tyrimo metu buvo identifikuoti bakterinės kilmės (chlamidijos, stafilokokai), bei virusinės kilmės akies infekcijų sukelėjai (5,18).
Katės yra labai pakančios skausmui, kas sukelia problemas diagnozuojant akių ligas, kadangi šeimininkai į kliniką pristato gyvūnus su stipriai išreikštais patologiniais simptomais (8). Tyrime glaukoma sirgusi negrynaveislė katė buvo pristatyta į kliniką su labai stipriai išreikštais klinikiniais simptomais ir vienintelis likęs gydymo būdas buvo atlikti akies enukliaaciją (13). R. Bouhenni teigia, kad Europos trumpaplaukės katės turi genetinį polinkį sirgti glaukoma (30).
Atliktas tyrimas pagrindžia autorių I. Allgoewer ir B. Holmberg teiginius, kad dažniausiai diagnozuojama kačių akies obuolio priekinės dalies liga yra konjunktyvitas. Dažniausiai jis diagnozuojamas jaunoms katėms. Konjunktyvitą sukelia bakterijos (Chlamydophila,
Mycoplasma, Staphylococcus spp.) ir virusai (FeLV, FIV), o mažos katės serga ypač dažnai,
kadangi jų imunitetas nėra pakankamai susiformavęs, o iš motinos gautų antikūnų lieka labai mažai. Taipogi gana dažnai serga vyresnio amžiaus katės, kadangi jos irgi patenka į padidintos rizikos grupes (36,37).
Pasak autoriaus T. Kern, kačių akių traumos tokios, kaip ragenos mechaniniai sužeidimai yra dažnos, tačiau tyrimo metu tokių pacientų nepasitaikė (37).
Bendras kačių, sergančių akies obuolio priekinės dalies ligomis amžiaus vidurkis yra 5,4 metai. Jauniausias pristatytas pacientas buvo 3 mėn., vyriausias 12 metų. Tačiau vidutinio
36 amžiaus pacientų buvo mažiausiai, pagrindą sudarė jaunos (40proc.) arba vyresnio amžiaus (36proc.) katės (13,23).
Gydymo efektyvumas priklauso nuo tikslios ligos diagnozės, savalaikio šeimininkų kreipimosi į veterinarijos gydytojus ir tinkamo gydymo. Jei liga labai pažengusi, tokiais atvejais konservatyvaus medikamentinio gydymo neužtenka (glaukoma, tekanti opa, ragenos sekvestras). Jei nustatyta tiksli diagnozė, kai kuriais atvejais užtenka tik konservatyvaus gydymo (daugeliu konjunktyvitų atveju) (13,37).
37
IŠVADOS
1. Akies junginės uždegimas, priekinės akies kameros hemoragija ir ragenos opa yra dažniausiai diagnozuojamos kačių akies obuolio priekinės dalies ligos.
2. Akies obuolio priekinės dalies ligos dažniausiai diagnozuojamos jaunoms, iki 3 metų amžiaus katėms arba senoms, daugiau nei 9 metai negrynaveislėms katėms (p>0,05).
3. Konservatyvus (medikamentinis) gydymas yra geras ir efektyvus metodas gydant kates, kurioms diagnozuota akies obuolio priekinės dalies įvairi patologija, kadangi pasveiksta didžioji dauguma kačių. Vidutinė gydymo trukmė 11,13 dienų.
38
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. PANZARELLA, Giano. Understanding Your Cat’s Vision. 2007.
2. MAGGS, David; MILLER, Paul; OFRI, Ron. Slatter's fundamentals of veterinary ophthalmology, 2008.
3. MITCHELL, Natasha. Examination of the feline eye—functional anatomy. Veterinary Nursing Journal, 2010, 25.1: 17-18.
4. GLAZE, Mary B. Congenital and hereditary ocular abnormalities in cats. Clinical techniques in small animal practice, 2005, 20.2: 74-82.
5. GELATT, Kirk N., GILGER, Brian C., KERN, Thomas J. Veterinary Ophthalmology: Two Volume Set 5th Edition. 2013.
6. NARFSTRÖM, K1. Hereditary and congenital ocular disease in the cat. Journal of Feline Medicine and Surgery, 1999, 1.3: 135-141..
7. SAMUELSON, DA. Ophthalmic anatomy. In Veterinary Ophthalmology, GELATT, Kirk N. Ames, IA: Blackwell, 2007, 46–47.
8. MCLELLAN, Gillian J.; MILLER, Paul E. Feline glaucoma—a comprehensive review. Veterinary ophthalmology, 2011, 14.s1: 15-29.
9. BARNETT, Keith C., et al. Feline ophthalmology: an atlas and text. WB Saunders Company Ltd., 1998.
10. NARFSTRÖM, Kristina; DECKMAN, Koren Holland; MENOTTI-RAYMOND, Marilyn. Cats: a gold mine for ophthalmology. Annu. Rev. Anim. Biosci., 2013, 1.1: 157-177.
11. GEKELER, Florian, et al. Assessment of the posterior segment of the cat eye by optical coherence tomography (OCT). Veterinary ophthalmology, 2007, 10.3: 173-178.
12. ALTENBACH, Christian, et al. Structure and function in rhodopsin: Mapping light-dependent changes in distance between residue 316 in helix 8 and residues in the sequence 60− 75, covering the cytoplasmic end of helices TM1 and TM2 and their connection loop CL1. Biochemistry, 2001, 40.51: 15493-15500.
13. KIRK N. Gelatt. Essentials of Veterinary Ophthalmology, 3rd edition. Wiley Blackwell. Ames, Iowa, USA. 2014.
14. GOULD David Gould, MCLELLAN Gillian. BSAVA Manual of Canine and Feline Ophthalmology, 3rd Edition. 2015
39 15. HARTLEY, J. C., et al. Conjunctivitis due to Chlamydophila felis (Chlamydia psittaci feline pneumonitis agent) acquired from a cat: case report with molecular characterization of isolates from the patient and cat. Journal of Infection, 2001, 43.1: 7-11.
16. CAI, Yan, et al. An etiological investigation of domestic cats with conjunctivitis and upper respiratory tract disease in Japan. Journal of Veterinary Medical Science, 2002, 64.3: 215-219.
17. KETRING , Kerry L., GLAZE, Mary Belle. Atlas of Feline Ophthalmology, 2nd Edition. 2012
18. STADES, Frans C.,l. Ophthalmology for the veterinary practitioner. Schlütersche, 2010. 19. ION, Lia; IONASCU, Iuliana; BIRTOIU, Alin. Melting keratitis in dogs and cats.
Agriculture and Agricultural Science Procedia, 2015, 6: 342-349.
20. Melting Ulcers. [Elektroninis išteklius] [žiūrėta 2017 m. gruodžio 20d.]. Prieiga per internetą: http://pertheyevet.com/wp-content/uploads/2014/02/Melting-Ulcers-Final.pdf. 21. LAGUNA, Fernando, et al. Corneal grafting for the treatment of feline corneal
sequestrum: a retrospective study of 18 eyes (13 cats). Veterinary ophthalmology, 2015, 18.4: 291-296.
22. GOULLE, F. Use of porcine small intestinal submucosa for corneal reconstruction in dogs and cats: 106 cases. Journal of Small Animal Practice, 2012, 53.1: 34-43.
23. JACOBI, Susan; DUBIELZIG, Richard R. Feline early life ocular disease. Veterinary ophthalmology, 2008, 11.3: 166-169.
24. GOULD, David. Feline herpesvirus-1: ocular manifestations, diagnosis and treatment options. Journal of Feline Medicine & Surgery, 2011, 13.5: 333-346.
25. Degeneration of the Cornea in Cats. [Elektroninis išteklius] [žiūrėta 2017 m. gruodžio
20d.]. Prieiga per internetą:
https://www.petmd.com/cat/conditions/eyes/c_ct_corneal_degenerations_infiltrations?pa ge=show#.
26. TOWNSEND, Wendy M. Canine and feline uveitis. Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice, 2008, 38.2: 323-346.
27. QUIGLEY, Harry A.; BROMAN, Aimee T. The number of people with glaucoma worldwide in 2010 and 2020. British journal of ophthalmology, 2006, 90.3: 262-267. 28. RUTZ-MENDICINO, Michelle M., et al. Removal of potentially confounding
40 medicine, 2011, 61.3: 251-257.
29. RUTZ-MENDICINO, Michelle M., et al. Removal of potentially confounding phenotypes from a Siamese-derived feline glaucoma breeding colony. Comparative medicine, 2011, 61.3: 251-257.
30. BOUHENNI, Rachida, et al. Animal models of glaucoma. BioMed Research International, 2012.
31. DIETRICH, Ursula. Feline glaucomas. Clinical Techniques in Small Animal Practice, 2005, 20.2: 108-116.
32. BARNETT, Keith C. Diagnostic Atlas of Veterinary Ophthalmology, 2nd Edition. 2006. 33. LOPINTO, Alexander J., et al. Dorsally located corneal dermoid in a cat. Journal of
Feline Medicine and Surgery Open Reports, 2016, 2.1: 2055116916641970.
34. GENT, Georgina. Feline diffuse iris melanoma. Companion Animal, 2013, 18.2: 46-49. 35. Conjunctival pedicle grafting of the cornea [Elektroninis išteklius] [žiūrėta 2017 m.
gruodžio 20d.]. Prieiga per internetą:
https://www.ndsr.co.uk/en-GB/specialist-referral-service/pet-health-information/ophthalmology/conjunctival-pedicle-grafting
36. Conjunctivitis. KERN, Thomas, [Elektroninis išteklius] [žiūrėta 2017 m. gruodžio 20d.].
Prieiga per internetą:
http://www.vet.cornell.edu/fhc/Health_Information/conjunctivitis.cfm
37. ALLGOEWER, Ingrid, et al. Feline eosinophilic conjunctivitis. Veterinary ophthalmology, 2001, 4.1: 69-74.
41
PRIEDAI
17 pav. Priekinės kameros hemoragija (aut. nuotrauka).
18 pav. Ragenos sekvestras (aut. nuotrauka).
