LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDRA
Donata Skrodenytė/Mikalauskienė
Putliųjų ląstelių skaičius tam tikruose šunų navikuose
The amount of mast cells in a specific kinds of canine tumors
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
doc. dr. Nomeda Juodžiukynienė
2
DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOLBIOLOGIJOS PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Putliųjų ląstelių skaičius tam tikruose
šunų navikuose“
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(parašas)
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
TURINYS SANTRAUKA ... 4 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 8 1.2Putliosios ląstelės ... 8 1.2.1Istorija ... 8 1.2.2Reikšmė ... 8 1.2.3Kilmė ... 8 1.2.4Morfologija ... 9
1.2.5Vaidmuo navikiniuose susirgimuose ... 10
1.2 Navikas ... 11
1.3Melanoma ... 13
1.4Plokščialąstelinė karcinoma ... 14
1.5Pieno liaukų navikai. Pieno liaukų karcinomos... 16
1.5.1Pieno liaukų karcinomos ... 17
2.DARBO METODIKA ... 19 3.TYRIMO REZULTATAI ... 20 4.REZULTATŲ APIBENDRINIMAS ... 28 5.IŠVADOS ... 30 6.PASIŪLYMAI ... 31 7.PADĖKA ... 32 8.LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 33
4
PUTLIŲJŲ LĄSTELIŲ SKAIČIUS TAM TIKRUOSE
ŠUNŲ NAVIKUOSE
Donata Skrodenytė
Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Odos ir pieno liaukų navikai dažniausi šunų navikiniai susirgimai. Jų kancerogenezei įtakos turi įvairūs faktoriai, vienas iš jų - putliųjų ląstelių skaičius. Skirtinguose navikų tipuose putliosios ląstelės turi skirtingą reikšmę, tačiau kol kas yra nedaug duomenų apie šunų melanomas, plokščialąstlines karcinomas bei pieno liaukų karcinomas ir putliųjų ląstelių skaičiaus įtaką šių ligų tolimesnei prognozei. Darbo tikslas buvo palyginti putliųjų ląstelių skaičių šunų odos melanomose, plokščialąstelinėse karcinomose ir pieno liaukų karcinomose. Keliose skirtingose smulkiųjų gyvūnų klinikose operacijų metu buvo surinkti įvairūs šunų odos ir pieno liaukų navikų mėginiai ir informacija apie jais sirgusius šunis, imtis papildyta LSMU VA Patologijos centro archyvo mėginiais. Iš šių mėginių LSMU VA Patologijos centre buvo padaryti histologiniai preparatai. Preparatuose suskaičiuotos putliosios ląstelės ir lygintas jų skaičius tarp tirtų histologinių tipų navikų grupių ir pačiose grupėse. Buvo nustatyta jog konkrečiai šioje penkiolikos preparatų imtyje putliųjų ląstelių skaičius didžiausias buvo melanomų, kur vidutiniškai suskaičiuota 5,6vnt. putliųjų ląstelių matymo lauke, o mažiausias pieno liaukų karcinomų grupėje, čia vidutiniškai rasta 4,16vnt. putliųjų ląstelių matymo lauke, vidurinėje pozicijoje liko plokščialąstelinės karcinomos, jų grupėje vidutiniškai nustatyta 4,4vnt. putliųjų ląstelių matymo lauke. Šie rezultatai neatspindi populiacijos tendencijų (ANOVA Sig. >0,05). Taip pat pastebėta, kad putliosios ląstelės preparatuose išsidėsčiusios skirtingai, ir jų skaičius gali ženkliai skirtis net ir tarp tos pačios grupės navikų, didžiausias skirtumas tarp maksimalios ir minimalios reikšmės buvo 15vnt. putliųjų ląstelių matymo lauke, jis nustatytas plokščialąstelinės karcinomos grupėje.
Siekiant sužinoti tendencijas populiacijos mastu reikalingi tolimesni tyrimai su didesne imtimi, o norint įvertinti putliųjų ląstelių skaičių konkretaus individo ligos prognozei reikalingas ilgesnis laikas, per kurį būtų galima sekti tiriamų šunų išgyvenamumo laiką po naviko šalinimo operacijos.
Raktiniai žodžiai: melanoma, plokščialąstelinė karcinoma, pieno liaukų navikai, pieno liaukų
5
THE AMOUNT OF MAST CELLS IN A SPECIFIC KINDS OF CANINE
TUMORS
SUMMARY
Donata SkrodenytėMaster‘s Thesis
The most common neoplastic dogs diseases are skin and mammary glands‘ tumors. The number of mast cell is one of many factors that influences their cancerogenesis. Mast cells have different roles in specific types of tumors, nevertheless, there are few data on the impact to the further prognosis of these dogs diseases: melanomas, squamous cell carcinomas, and mammary gland carcinoma. The aim of the work is to compare the number of mast cells in these maladies: dogs‘ skin melanomas, squamous cell carcinomas and mammary gland carcinomas. Various samples and information about the dogs‘ skin and mammary glands tumors were collected during surgeries in a few different clinics of small breed animals, others were donated by the archives of LSMU VA patogoly centre. Histologic specimens were prepared from the samples provided by LSMU VA Patology centre. Mast cells were counted in these specimens and then each of them were compared with other types of tumor groups and within the groups. In these 15 specific specimens the highest number of mast cells were found in melonomas, average 5,6 mast cells in the field of research, and the lowest amount were found in mammary glands carcinomas group, average 4,16 mast cells in the field of research, and squamous cell carcinomas stayed in the middle position, average 4,4 mast cells in the field of research. These results does not reflect on population tendencies (ANOVA Sig. >0,05). Also, it was noticed that mast cells are differently divided in these specimens and their number may even significantly vary in the same tumor groups. The highest difference between maximal and minimal meaning was 15 pieces of mast cells in the researched field; it was determined in squamous cell carcinomas‘ group.
Further investigations are need to be conducted in order to decide on the tendencies in a population scale. Also, longer period of time is needed to evaluate the mast cell number in the predictions of an individual disease progress, during which it could be possible to observe the survival rate of the dogs that endured tumor excision.
Key words: melanoma, squamous cell carcinomas, mammary glands tumors, mammary glands
6
SANTRUMPOS
c-KIT -tirosino kinazės receptorius, SCF- citokinas, the stem cell factor . SVNU – steroidiniai vaistai nuo uždegimo
PPAR-γ- peroksisomų proliferatorių aktyvinami receptoriai p- patikimumas
7
ĮVADAS
Navikiniai susirgimai šunų tarpe yra dažniausia mirties priežastis.(1) (2) Dažniausiai šunys serga odos navikais.(3) Antroje vietoje pagal sergamumo dažnį kalėms yra pieno liaukų navikai, kurie
sudaro apie 50 proc. visų diagnozuojamų navikų (4) todėl tyrimui pasirinkti būtent odos ir pieno liaukų navikai, o konkrečiai išskirta odos plokščialąstelinė karcinoma ir melanoma bei pieno liaukų karcinoma.
Navikų atsiradime ir vystymesi dalyvauja daug faktorių. Mokslininkų įrodyta, kad organizmo putliosios ląstelės taip pat susijusios su navikiniu procesu. Jos dalyvauja ne tik organizmo uždegiminėse ir alerginėse reakcijose, o taip pat ir kancerogenezėje bei priešingai- jos inhibicijoje. Šių ląstelių išskiriami vazoaktyvūs uždegimo mediatoriai veikia navikines ląsteles ir skatina naviko angioneogenezę – naujų kraujagyslių formavimąsi naviko audiniuose ir aplink jį, tokiu būdu gerindami naviko mitybą ir galimybę metastazuoti. Arba priešingai - veikia organizmo naudai: lėtina naviko augimą, stimuliuoja imuninį atsaką, apoptozę ir mažina navikinių ląstelių mobilumą. (5) Putliųjų ląstelių svarba šiuolaikinėje onkologijoje yra nenuginčijama, tačiau vis dar miglota. Skirtingų navikinių susirgimų atveju, putliųjų ląstelių rolė taip pat skiriasi, todėl svarbu sukaupti kaip įmanoma daugiau atvejų pavyzdžių, norit susidaryti teisingą nuomonę šiuo, vis dar iki galo neatsakytu, klausimu. Tai aktualu tiek veterinarinėje, tiek ir žmonių medicinoje.
Darbo tikslas: palyginti putliųjų ląstelių skaičių šunų odos melanomose, plokščialąstelinėse
karcinomose ir pieno liaukų karcinomose.
Darbo uždaviniai:
1. įvertinti putliųjų ląstelių skaičių šunų odos melanomose, plokščialąstelinėse karcinomose ir pieno liaukų karcinomose;
8
1.LITERATŪROS APŽVALGA
1.1Putliosios ląstelės
1.1.1Istorija
Putliosios ląstelės pirmą kartą aprašytos Paul Ehrlich 1878m. kaip alergijos mechanizmo dalis. (6) 1937m. Holmgren ir Willander atrado putliųjų ląstelių ryšį su heparino išskyrimu audiniuose, o 1952m. Riley ir West nustatė histaminą putliosiose ląstelėse ir Rocha e Silva 1947m. įrodė, kad anafilaksinio šoko metu putliosios ląstelės išskiria histaminą kartu su heparinu. Vėlesni (1970m.) Ishizaka atlikti tyrimai padėjo prieiti prie išvados jog putliosios ląstelės taip pat dalyvauja pirmo tipo alerginės reakcijos mechanizme. (7) Per pastaruosius du dešimtmečius buvo išaiškinta dar daugiau putliųjų ląstelių funkcijų, bei jų ryšys su kitais patologiniais ir fiziologiniais procesais.
1.1.2Reikšmė
Šiandien putliosios ląstelės laikomos daugiafunkcinėmis ląstelėmis. Vis daugėja įrodymų apie putliųjų ląstelių gebėjimą reaguoti į organizmo mikroklimatą ir duoti atsaką įvairiems dirgikliams per savo išskiriamus mediatorius. Taip pat putliųjų ląstelių paplitimas įvairiuose audiniuose ir jų universalumas suteikia joms galimybę ne tik tiesiogiai atsakyti į dirgiklius, bet ir komunikuoti su kitomis ląstelėmis, todėl jos dalyvauja ir audinių atstatymo, gijimo, angiogenezės procesuose ir yra svarbios ne tik imuninio atsako bet ir imuninės tolerancijos veikimui. (7) Putliosios ląstelės yra tarsi tarpininkas tarp organizmo ir jį supančios aplinkos.
1.1.3Kilmė
Putliosios ląstelės priskiriamos leukocitams, jos kilusios iš hemopoetinių ląstelių kaulų čiulpuose. Jaunos ląstelės cirkuliuoja kraujotakoje ir migruoja į gerai vaskuliarizuotus audinius (pavyzdžiui odą, gleivines (8)) kur galutinai subręsta. (9) Atliktų tyrimų su žmonėmis ir pelėmis duomenimis putliųjų ląstelių kiekis odoje didėja organizmui senstant, t.y. jauni individai turi mažiau odos putliųjų ląstelių už subrendusius. (10,11)
Bręstančios ląstelės gali būti skirstomos į tris stadijas pagal jų dydį ir granulių skaičių (pavaizduota Pav.Nr.1). (7)
9 1 pav. Pagrindiniai putliųjų ląstelių diferenciacijos etapai (12)
1.1.4Morfologija
Putlioji ląstelė sudaryta iš citoplazmos kurioje yra apie 1000 mikrogranulių užpildytų bioaktyviomis medžiagomis. Citoplazmą supa sienelė, kurioje yra ilgų ir trumpų mikroskopinių gaurelių ir mikroskopinių porų pro kurias išskiriamas granulių turinys. Taip pat yra visi būtini ląstelės organoidai (organelės): branduolys, mitrochondrijos, Goldžio aparatas, centriolės, laisvosios ribosomos, vakuolės ir mikrofibrilės. (13)
10
1.1.5Vaidmuo navikiniuose susirgimuose
Funkcinis ryšys tarp chroniško uždegimo ir vėžio, jau atrastas, pavyzdžiui gydyme SVNU, nes šie vaistai mažindami uždegimą taip pat mažina kai kurių vėžio formų riziką. Didžiojoje dalyje navikų yra įvairių uždegiminių ląstelių, įskaitant putliąsias. (15) Ryšys tarp putliųjų ląstelių, uždegimo ir naviko yra dvejopas, putliosios ląstelės gali veikti ir kaip naviko augimo promotorius ir atvirkščiai, stabdyti šį procesą. (16) Pagrindiniai mechanizmai, kuriais putliosios ląstelės gali prisidėti prie kancerogenezės, yra teigiama įtaka angiogenezei, (histaminas ir heparinas stimuliuoja endotelio ląstelių proliferaciją, bei naujų kraujagyslių formavimąsi (17)), ir hemostazės bei kraujotakos reguliavimas. Kiti putliųjų ląstelių kaip navikų augimo promotoriaus mechanizmai yra mažiau išaiškinti, tačiau yra atliktų tyrimų su įvairiais navikų tipais ir skirtingomis gyvūnų rūšimis, bei žmonėmis. Šių tyrimų metu buvo nustatyta ir daugiau putliųjų ląstelių kaip auglių promotoriaus funkcijų, pavyzdžiui: putliųjų ląstelių išskiriama 5-lipoksigenazė aktyviai veikia kaip augimo faktorius gaubtinės žarnos ir vėžio atveju. Taip pat putliųjų ląstelių išskiriami uždegimo mediatoriai, remiantis su pelėmis atliktų tyrimų duomenimis esant chroniškam uždegimui ilgainiui pažeidžia gleivinę ir predisponuoja organizmą gaubtinės žarnos, skrandžio ir pieno liaukų vėžio atvejais. (16) Putliosios ląstelės prisideda prie intraląstelinio matrikso skilimo, o tai yra svarbu naviko plitimui. (18) Susisteminus 2018 metų turimus duomenis žmonių onkologijoje padidėjęs putliųjų ląstelių skaičius koreliuoja su vėžinių ląstelių augimu šiuose navikuose:
• Tiesiosios žarnos vėžio
• Melanomos
• Plokščialąstelinės karcinomos
• Daugybinės mielomos
• Hodžkino limfomos
• Folikulinės limfomos (neįskaitant difuzinės B ląstelių limfomos)
• Endometriumo vėžio
• Kasos vėžio
• Skydliaukės vėžio
• Skrandžio vėžio (19)
Visgi putliosios ląstelės gali atlikti ir kancerogenezės inhibitoriaus vaidmenį, tiesiogiai lėtindamos naviko augimą, stimuliuodamos imunitetą ir apoptozę, bei mažindamos ląstelių mobilumą.(5) Pavyzdžiui tyrimuose su žmogaus gaubtinės - tiesiosios žarnų vėžiu, putliųjų ląstelių išskiriamos triptazės aktyvuoja aktyvuoja peroksisomų proliferatorių receptorių γ, tai asocijuojama
11 su geresniu klinikiniu pasveikimo procentu. (16) Iki šiol nustatyti šie žmonių vėžio tipai, kuriuose putliųjų ląstelių skaičius koreliuoja su geresne pasveikimo prognoze:
• Krūties vėžio
• Kiaušidžių vėžio
• Prostatos vėžio (19)
Taigi reziumuojant šiai dienai prieinamas mokslininkų išvadas, kai kuriuose vėžio tipuose putliosios ląstelės gali būti blogos prognozės indikatoriumi, tačiau kituose tipuose atvirkščiai - koreliuoti su geresne prognoze arba tiesiog neturėti reikšmingos įtakos. Putliųjų ląstelių skaičiaus reikšmė varijuoja, priklausomai nuo konkretaus vėžio tipo. (20)
Gilesnis putliųjų ląstelių vaidmens, vėžiniuose susirgimuose, analizavimas galėtų prisidėti prie tikslesnių prognozių onkologijoje ir netgi naujų gydymo metodų kūrimo, kurių taikiniu taptų putliosios ląstelės.(5) Būtent putliosios ląstelės išsiskiria iš kitų uždegiminių ląstelių savo reliatyviai aukštu radiorezistentiškumu, todėl jos galėtų būti tinkamos kandidatės kombinuotiems gydymo metodams.(21) Šiuolaikiniam mokslui atsiveria vis daugiau galimybių tyrinėjant putliąsias ląsteles, bet taip pat iškyla ir vis daugiau neatsakytų klausimų.
1.2 Navikas
Navikiniai susirgimai pasireiškia dėl genomo pokyčių ir atsiranda, kuomet DNR pakeičia reguliuojančių genų struktūrą ar funkciją. Žala ląstelių genomui ar genų raiškos pakitimai yra visų navikinių susirgimų bendra savybė. Visi daugialąsčiai organizmai turi beveik garantuotą, tikimybę navikų atsiradimui todėl, kad DNR replikacijoje yra tam tikras būdingas klaidų skaičius. Visgi ne visi organizmai išgyvena pakankamai ilgai, kad navikiniai susirgimai spėtų pasireikšti. (22) Navikas arba dar kitaip auglys - nenormali audinio masė, atsirandanti dėl nereguliuojamo ar nepilnai reguliuojamo, progresuojančio nuosavų pakitusių ląstelių gausėjimo.
12
3 pav. Kancerogenezeė. 1- normali ląstelė, 2- vėžinė ląstelė, 3 - variantai,4 - heterogeninė ląstelių populiacija, 5 - metastazė(22)
Net 15-30 proc. šunų mirties priežasčių sudaro vėžiniai susirgimai.(1) Dažniausios šunų navikų lokalizacijos - oda ir patelių pieno liaukų. (1,4) Veislinė predispozicija šiems susirgimams ryškiausia bokseriams, tačiau skirtinguose šaltiniuose išskiriamos ir tokios veislės kaip: Berno kalnų šunys, lygiaplaukiai retriveriai, didieji šnauceriai, anglų kokerspanieliai, rotveileriai, anglų seteriai.(1) Tačiau sirgti gali bet kokios veislės (ir neveisliniai), lyties ir amžiaus šunys.
Naviko histologinis tipas yra svarbus indikatorius prognozuojant ligos eigą, kaip žinoma gerybiniai navikai nekelia grėsmės gyvūno gyvybei, bet su laiku gali supiktybėti, o piktybiniai laiku negydant, ar net pritaikius chirurginį gydymą dažniausiai baigiasi letaliai. Prognozės atžvilgiu svarbus konkretaus naviko histologinis tipas.
Dažniausiai pasitaikančių šunų vėžio tipų išgyvenamumo prognozė. Vidutinis išgyvenimo laikas po naviko šalinimo operacijos (jei tokia galima) netaikant chemoterapijos pavaizduota 1 lentelėje. 3 1 2 4 5 M etas taz in ės Re ik alau jan čio s m až iau au gim o fa kto rių L etalio s m u tac ij o s In va zin ės Ne a nti ge nišk os
13 1 lentelė. Šunų sergančių skirtingais navikais išgyvenimo trukmė
Navikai Išgyvenimo trukmė
Hemangiosarkomos 3-6mėn Hemangiopericitomos 2,5-9mėn Osteosarkomos 7-8mėn Melanomos 3-16mėn Fibrosarkomos 11-18mėn Limfomos 6-30mėn Mastocitomos 7-30mėn
Pieno liaukų karcinomos 4-34mėn
Plokščialąstelinės karcinomos 15-26mėn (11,23–31)
1.3Melanoma
Piktybinė melanoma atsiranda iš epidermio melanocitų.(32) Šunų melanomos dažniausios lokalizacijos: burnos ertmė, oda, akys ir pirštai.(33) Dažniausiai melanoma serga vidutinio amžiaus šunys (vidurkis 9 metai), lytinė predispozicija nenustatyta. Nors melanoma atsirasti gali visiems šunims, bet veislės taip pat galimai turi įtakos, nes dažniau serga grynakraujai: erdelterjerai, Bostono terjerai, bokseriai, chihuahua, čiau čiau , kokerspanieliai, dobermanai, anglų springer spanieliai, auksaspalviai retriveriai, airių seteriai, miniatiūriniai ir vidutiniai šnauceriai, škotų terjerai, pudeliai, boseronai, rotveileriai ir labradoro retriveriai. Galimi melanomos atsiradimą skatinantys faktoriai: saulės spinduliuotė, paveldimumas, traumos, cheminių medžiagų dirginimas ir hormonai. (33) Burnos ertmės melanoma laikoma dažniausiu burnos ertmės vėžiniu susirgimu šunims. (34) Melanomos itin agresyvūs navikai, dažnai pažeidžiantys kaulinį audinį, apimantys limfinius mazgus ir linkę metastazuoti. Burnos ir lūpų melanomos lyginant su odos ir akių yra siejamos su blogiausia prognoze. Taip pat šunims labai pavojinga ir pirštų melanoma, dažniausiai pažeidžianti kaulinį audinį ir net amputavus pažeistus pirštus išgyvenamumas dažniausiai siekia iki vienerių metų. Chirurginis gydymo metodas yra populiariausias sprendimas, susidūrus su šunų melanoma, tačiau dažnai tai itin invazyvios operacijos, kurių metu šalinamas ne tik pats navikas, bet ir regioninis limfinis mazgas ir jei reikalinga - pažeistas kaulinis audinys.(33) Pagrindiniai šunų melanomų požymiai tai - didelis mitozinis aktyvumas, aneuploidiją ir tolimosios metastazės.
14 Tyrimo, atlikto su žmonėmis duomenimis, putliųjų ląstelių skaičius siekė iki iki 0,6%/vol(35), kito tyrimo (taip pat atlikto su žmonėmis) duomenimis putliųjų ląstelių suskaičiuota nuo 8 iki 20 matymo laukuose (6 – 8250 x)(36)
Didesnis putliųjų ląstelių ir kraujagyslių skaičius melanomose koreliuoja su bloga išgyvenamumo prognoze žmonėms.(36) Melanomos atveju putliosios ląstelės prisideda prie naviko augimo per SCF/c-kit sistemą, kuomet aktyvuojami limfocitai ir sukeliama uždegiminė reakcija arba per angiogenezės faktorių sekreciją. (37)
4 pav. Melanoma. Dažymas hematoksilinas-eozinas. Nuotrauka autorės
1.4Plokščialąstelinė karcinoma
Plokščialąstelinė karcinoma yra dažnas navikas šunims.(38) Plokščialąstelinė karcinoma susiformuoja iš diferencijuotų epitelio keratinocitų. (9) Dažniausiai pasitaikančios plokščialąstelinės karcinomos lokacijos katėms ir šunims yra oda, dantenos, liežuvis, tonzilės, žandai ir lūpos, plaučiai, pirštai. Tačiau pasitaiko ir ragenos, plaučių, stemplės, šlapimo pūslės plokščialąstelinės karcinomos atvejų. Lyginant dažniausių plokščialąstelinės karcinomos tipų letalumą - odos ir burnos gleivinės; odos tipu sergančių pacientų (žmonių populiacijoje) prognozė kur kas geresnė. (18) Plokščialąstelinės
15 karcinomos atsiradimui įtakos gali tūrėti įvairūs faktoriai, vienas svarbiausių- gyvūno amžius (šunims dažniausiai 8-10 metų). UV šviesa dar vienas potencialus kancerogenezės inhibitorius, ypač odos formos plokščialąstelinei karcinomai. Šviesaus kailio šunys dažniau serga odos, o tamsiakailiai pirštų plokščialąsteline karcinoma. Didesnė dalis sergančių šunų yra didelių veislių. (39) Chroniškas uždegimas dar vienas svarbus faktorius odos plokščialąstelinei karcinomai atsirasti.
Klinikiniai plokščialąstelinės karcinomos požymiai: lėtai gyjančios žaizdos, gilios opos, kalafioro formos auglys. Histologiškai matoma pleomorfinė suragėjusių plokščių ląstelių su branduoliais populiacija turinti piktybiškumo požymius. Pagrindinis taikomas gydymo metodas yra chirurginė operacija. (38)
Žmonių ryklės plokščialąstelinėse karcinomose nustatyta putliųjų ląstelių mediana 18, mažiausiai suskaičiuota 3, o daugiausiai – 49 putliosios ląstelės. (40) Kitame tyrime su žmonių plokščialąsteline burnos karcinoma vidutiniškai suskaičiuota 15,38 lastelės/mm2. (41)
Tiriant žmonių onkologinius atvejus nustatyta koreliacija tarp putliųjų ląstelių ir kapiliarų tankio burnos gleivinės plokčialąstelinės karcinomose, tačiau pastebėta, kad esant didesniam putliųjų ląstelių skaičiui, gerėja ir vaskuliarizacija. (42) Taip pat nustatyta jog burnos ir odos formų plokščialąstelinės karcinomos atsiradimui ir invaziškumui įtakos turi putliųjų ląstelių kiekis, tačiau jis nėra reikšmingas ląstelių diferencijacijai. Lyginant odos ir burnos plokščialąstelines karcinomas, burnoje mažesnė putliųjų ląstelių koncentracija, išskyrus atvejus kai navikas yra ant lūpos. (18) Nors kol kas atlikta nedaug tyrimų su šunimis, remiantis žmonių onkologijos žiniomis galima tikėtis jog ir šunų ploksčialąstelinės karcinomos atvejais putliosios ląstelės turės savo rolę.
16 5 pav. Plokščialąstelinė karcinoma. Dažymas hematoksilinas-eozinas. Nuotrauka autorės
1.5 Pieno liaukų navikai. Pieno liaukų karcinomos.
Tarp kalių pieno liaukų navikai yra dažniausi navikiniai susirgimai ir sudaro nuo 50 proc. iki 70 proc. visų šunų navikinių susirgimų. Šie augliai dažniau pasitaiko nekastruotoms kalėms.(43) Tačiau
gali sirgti ir kastruotos patelės bei patinai (jiems dažniau pasitaiko gerybiniai pieno liaukų navikai).(44)
Pagrindiniai pieno liaukų navikų atsiradimą lemiantys faktoriai tai - amžius (dažniausiai serga 5–10 metų
amžiaus kalės (45)). Hormoninis poveikis (iki pirmos rujos kastruotoms kalėms rizika sirgti pieno liaukų navikais siekia vos 0,5 proc. su kiekviena ruja šis procentas auga ir galiausiai 4 metų ir vyresnių kalių ovariohisterektomija apsauginės funkcijos nebeatlieka, taip pat įtakos turi ir egzogeninių hormonų (progestinų ir estrogenų) naudojimas) ir veislė, genetika (dažniau serga grynaveisliai mažų veislių šunys:
pudeliai, chihuahua, taksai, Jorkšyro terjerai, iš stambesnių veislių šunų pieno liaukių navikai dažniau
pasitaiko: anglų springerspanieliams, anglų seteriams, Bretonės spanieliams, vokiečių aviganiams, bokseriams ir dobermanams).(43) Taip pat reikšmės gali turėti nesubalansuota mityba ir antsvoris (dėl to
padidėja estrogenų koncentracija ir yra skatinama kancerogenezė).(46) Pusė (50 proc.) kalių pieno liaukų
navikų histologiškai nustatomi piktybiškais. (47) LSMU Veterinarijos akademijoje 2011m. atlikto tyrimo
duomenimis dažniausios šunų pieno liaukų navikų rūšys buvo karcinoma (46 proc.), karcinomos
17 ir uždegiminė karcinoma (7 proc.). (45) Pagrindinis taikomas gydymo metodas yra mastektomija, dažniausiai unilateralinė. Jei pažeistos 1, 2 ar 3 pieno liaukos dažniausiai kartu šalinami ir regioniniai limfiniai mazgai dėl metastazių tikimybės. Siekiant kuo tikslesnės prognozės prieš operaciją svarbu atlikti rentgenogramą ir įvertinti tolimesnių metastazių riziką plaučiuose. (46)
Putliųjų ląstelių skaičius, tyrime atliktame su kalių pieno liaukų karcinomomis, skaičiuojant vienetais matymo lauke (400x padidinimu) svyravo nuo 8,28 iki 4,46 (p>0,05). (48) Nenustatytas reikšmingas skirtumas lyginant putliųjų ląstelių ir kraujagyslių kiekį tarp piktybinių ir gerybinių pieno liaukų navikų. (49) Tačiau buvo nustatyta teigiama koreliacija tarp putliųjų ląstelių skaičiaus ir vaskuliarizacijos piktybiniuose kalių pieno liaukų navikuose. Todėl galima daryti prielaidą jog putliosios ląstelės prisideda prie kancerogenezės stimuliuodamos angiogenezę, panašūs duomenys užfiksuoti ir žmonių onkologijoje krūties vėžio atvejais.(50)
1.5.1Pieno liaukų karcinomos
Karcinomos yra dažniausi piktybiniai pieno liaukų navikai šunims. (2,45) Apie 30 proc. karcinomų metastazuoja, daugiausia limfagyslėmis į regioninius limfinius mazgus ir plaučius. (51)
Karcinomų klasifikacija:
• Karcinoma–in situ (navikinis audinys sudarytas iš mazgelių kurie nepereina pro bazalinę membraną į aplinkinius pieno liaukų audinius. Ląstelės išsidėsčiusios tankiai, formuodamos netaisyklingos formos kanalėlius;
• Paprastoji karcinoma (sudaryta tik iš vieno tipo ląstelių, dažniausiai tai šviesiosios epitelio arba mioepitelinės ląstelės) skirstoma į:
a. Tubulinę (dažnas pieno liaukų navikas šunims, ląstelių išsidėstymas formuoja kanalėlius);
b. Tubulopapilinę (kaip ir tubulinės karcinomos atveju ląstelės sudaro kanalėlius, tačiau formuoja ir spenelius);
c. Cistinė-papilinę („speneliai“ įsiterpia į cistinius (išsiplėtusius) kanalėlių spindžius);
d. Kribriforminę (Retai pasitaikantis karcinomos tipas, navikinės epitelio ląstelės išsidėsčiusios „sieteliu“.);
• Mikropapilinė invazinė karcinoma (navikinės ląstelės tarp kanalėlių sudaro agregatus bei „spenelius“, o aplink juos susidaro tuščios ertmės);
• Solidinė karcinoma (retesnės nei tubulinės karcinomos. Navikinės ląstelės sudaro tankų sluoksnį, ruožą ar masę be ertmių);
• Komedokarcinoma (išsiskiria tuo jog, navikinių ląstelių agregato centre yra nekrotinė masė);
• Anaplastinė karcinoma (piktybiškiausia karcinoma, navikinės ląstelės išsidėsto individualiai arba
formuoja mažus „lizdus“);
18 • Karcinomos kompleksas (epitelinis naviko komponentas piktybinis, o mioepitelinis
gerybinis);
• Karcinoma ir piktybinė mioepitelioma (ir epitelinis, ir mioepitelinis naviko komponentai yra piktybiniai);
• Karcinomos mišrus tipas (epitelinis naviko komponentas piktybinis, o mioepitelinis gerybinis, o mezenchimos komponentą sudaro kremzlinis ar kaulinis audinys);
• Latakinė karcinoma (sudaryta iš piktybinės latakų adenomos, intralatakinės papilinės karcinomos ir piktybinės intralatakinės adenomos) (52)
6 pav. Pieno liaukų karcinoma. Komedo karcinoma. Dažymas hematoksilinas-eozinas. Nuotrauka autorės
19
2.DARBO METODIKA
Tyrimui buvo renkami įvairūs šunų odos, gleivinių ir pieno liaukų navikai. Surinkti mėginiai pirmiausia buvo tiriami histopatologiškai, LSMU VA Patologijos centre. Visi mėginiai buvo fiksuoti 10 proc. buferiniu formalino tirpalu. Tuomet buvo paruošti parafininiai blokai automatiniu audinių procesoriumi „Shandon pathcentre“ bei įlieti „TES 99 Medite Medizintechnik“ aparatu. Sekantis žingsnis blokelius supjaustyti 4 mikronų storio pjūviais. Tam buvo naudojamas pusiau automatinis rotacinis mikrototomas „Sakura ACCu-Cut SRM“. Galiausiai pjūviai nudažyti gimzos dažais, dengti ir mikroskopuoti šviesiniu ir poliarizaciniu mikroskopu Olympus BX63. Histologinių preparatų dažymo technikos etapai pateikti lentelėje Nr.:1
2 lentelė. Dažymo gimzos dažais etapai
Eilės Nr. Medžiaga Trukmė (min.)
1 Ksilenas I 5-6 2 Ksilenas II 5-6 3 Spiritas 96˚ I 2 4 Spiritas 96˚ II 2 5 Vanduo 3 6 Gimzos tirpalas 60
7 Vanduo ir 3 – 4 lašai ledinės acto rūgšties ±0,05
8 Spiritas 96˚ I 2
9 Spiritas 96˚ II 2
10 Ksilenas I 1
11 Ksilenas II 1
Paruoštuose histologiniuose preparatuose mikroskopu x400 padidinimu buvo suskaičiuotos putliosios ląstelės. Skaičiuojant dešimtyje matymo laukų ir išvedant matematinį vidurkį. Gauti rezultatai susisteminti naudojant „Microsoft Office Excel 2016“ programą, o statistinė analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics (Statistical Package for the Social Sciences) 23 versijos programą.
20
3.TYRIMO REZULTATAI
Nuo 2016 iki 2018 metų rinkti įvairūs šunų odos ir pieno liaukų navikai (iš viso surinkti 32 navikai). LSMU VA patologijos centre nustatyti navikų histologiniai tipai, atrinkti tyrimui tinkami mėginiai ir ši imtis papildyta archyvo preparatais. Gautų duomenų statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „Microsoft Office Excel 2016“ir IBM SPSS 23 versija programas. Gauti rezultatai pateikti grafikuose ir lentelėse.
Pagrindinis darbo tikslas buvo palyginti putliųjų ląstelių skaičių trijose navikų grupėse: melanomos, ploščialąstelinėse karcinomose ir pieno liaukų karcinomose. Kiekvieną iš šių grupių sudarė po 5 preparatus. Kiekviename preparate buvo skaičiuojamos putliosios ląstelės dešimtyje matymo laukų (400x padidinimu) ir išvestas aritmetinis vidurkis. Taip pat apskaičiuota moda ir mediana, santykinis nuokrypis bei paklaida. Skaičiavimų duomenys patekti 3 lentelėje ir 7 pav.
3 lentelė. Vidutinis putliųjų ląstelių skaičius matymo lauke
Naviko Tipas Preparato Nr. Vidurkis
I II III IV V
Melanomos 6,3 6 4,7 6,1 4,1 5,44
Plokščialąstelinės karcinomos 5,8 3,4 2,5 4,4 5,9 4,4
Pieno liaukų karcinomos 6,3 1,5 2,7 4,9 4,9 4,16
7 pav. Vidutinis putliųjų ląstelių skaičius tirtose navikų grupėse
0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5 5 5.5 6 6.5 7
Melanomos Plokščialąstelinės karcinomos Pieno liaukos karcinomos
Vidutinis putliųjų ląstelių skaičius
Vidurkis Moda Mediana
P utlių jų ląs teli ų sk aičiu s vien etais m a ty m o lau k e
21 Melanomų grupėje vidutiniškai suskaičiuota 5,44vnt. (standartiniu nuokrypiu 3,45vnt., paklaida ±1,15vnt?) putliųjų ląstelių matymo lauke, tai aukščiausias vidurkis lyginant šias grupes. Plokščialąstelinių melanomų grupėje vidutinis putliųjų ląstelių skaičius buvo 4,4vnt. (standartiniu nuokrypiu 3,18vnt., paklaida ±1,06) matymo lauke. Pieno liaukų karcinomų grupėje vidutinis putliųjų ląstelių skaičius buvo mažiausias iš lygintų grupių - 4,16vnt. (standartiniu nuokrypiu 3,22vnt., paklaida ±1,07) matymo lauke. Dažniausiai pasitaikęs putliųjų ląstelių skaičius (Moda) matymo lauke melanomų grupėje buvo 4vnt., o vidurinė skaičių aibės reikšmė (Mediana) 4,5vnt. putliųjų ląstelių matymo lauke. Situacija panaši ir plokščialąstelinės karcinomos atveju, kur Moda yra taip pat 4vnt., o Mediana 4vnt. Labiau išsiskyrė pieno liaukų karcinomų grupė kur Moda 1vnt. yra labiau nutolusi nuo Medianos 3vnt. ir paties vidurkio.
4 lentelė. Aprašomoji statistika. Putliųjų ląstelių skaičius lyginamose navikų grupėse
N Vidurkis Standartinis nuokrypis Standartinė paklaida 95% pasikliautinis vidurkių intervalas Mažiausia reikšmė Didžiausia reikšmė Žemutinė reikšmė Viršutinė reikšmė Melanomos 5 5.4400 .97877 .43772 4.2247 6.6553 4.10 6.30 Plokščialąstelinės karcinomos 5 4.4000 1.48492 .66408 2.5562 6.2438 2.50 5.90
Pieno liaukų karcinomos 5 4.1600 1.99198 .89084 1.6866 6.6334 1.50 6.30
Iš viso 15 4.6667 1.53886 .39733 3.8145 5.5189 1.50 6.30
5 lentelė. Dispersinė analizė.
Kvadratų suma Laisvųjų narių sk. Vidurkio kvadratas F Reikšmingumas Tarp grupių 4.629 2 2.315 .974 .406 Grupėse 28.524 12 2.377 Iš viso 33.153 14
Lyginant putliųjų ląstelių skaičių tarp melanomų, plokščialąstelinių karcinomų ir pieno liaukų karcinomų, rezultatai neatitinka reikšmingumo kriterijaus 0,406>0,05.
Taip pat buvo atlikti analogiški skaičiavimai tirtų navikų grupėse, siekiant palyginti putliųjų ląstelių pasiskirstymą to paties tipo navikuose. Lyginami buvo kiekvieno preparato vidurkiai, apskaičiuota moda, mediana, santykinis nuokrypis ir paklaida. Rezultatai pateikti lentelėse: 6;7;8 ir Paveikslėliuose: 8;10;12.
22 6 lentelė. Putliųjų ląstelių skaičius melanomos preparatuose
Matymo laukai Preparato Nr.
I II III IV V 1 4 4 1 3 4 2 4 11 3 4 1 3 5 1 3 5 6 4 6 7 5 4 2 5 2 3 12 3 10 6 2 3 5 4 5 7 15 5 7 14 3 8 9 6 2 11 4 9 8 7 7 8 4 10 8 13 2 5 2 Vidurkis 6.3 6 4.7 6.1 4.1 Moda 4 7 3 4 4 Mediana 5.5 5.5 4 4.5 4 Standartinis nuokrypis 3.917199 3.711843 3.301515 3.725289 2.558211 Paklaida 1.305733 1.237281 1.100505 1.241763 0.852737
8 pav. Putliųjų ląstelių pasiskirstymas melanomų preparatuose
Lyginant tiriamuosius mėginius grupėje, melanomos imtyje didžiausias putliųjų ląstelių skaičius buvo pirmajame preparate 6,3vnt. matymo lauke, o mažiausias penktajame 4,1vnt. matymo lauke, skirtumas tarp šių labiausiai nutolusių rodiklių 1,9vnt. putliųjų ląstelių matymo lauke.
0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5 5 5.5 6 6.5 7 7.5 8 1 2 3 4 5
Melanomos
vidurkis moda mediana
P utlių jų ląs teli ų sk aičiu s vien etais m a ty m o lau k e I II III IV V Preparatų numeriai
23 9 pav. Putliosios ląstelės melanomoje. Dažymas Gimza dažais
7 lentelė Putliųjų ląstelių skaičius plokščialąstelinės karcinomos preparatuose
Matymo laukai Preparato Nr.
I II III IV V 1 9 6 2 8 5 2 3 1 1 2 3 3 12 3 4 6 2 4 9 2 3 1 2 5 2 4 2 1 1 6 7 4 3 4 4 7 5 2 3 6 16 8 2 4 4 6 4 9 5 4 2 5 12 10 4 4 1 5 10 Vidurkis 5.8 3.4 2.5 4.4 5.9 Moda 9 4 2 6 2 Mediana 5 4 2.5 5 4 Standartinis nuokrypis 3.35989 1.42984 1.08012 2.36643 5.02107 Paklaida 1.11996 0.47661 0.36004 0.78881 1.67369
24 10 pav. Putliųjų ląstelių pasiskirstymas plokščialąstelinių karcinomų preparatuose
Plokščialąstelinės karcinomos grupėje didžiausias putliųjų ląstelių skaičius buvo V preparate (patelė, 2 metų, mišrūnė) 5,9vnt. matymo lauke, o mažiausias III preparate: 2,5vnt. matymo lauke, skirtumas tarp šių labiausiai nutolusių rodiklių 3,4vnt. putliųjų ląstelių matymo lauke.
11 pav. Putliosios ląstelės plokščialąstelinėje karcinomoje. Dažymas Gimza dažais
0 0.51 1.52 2.53 3.54 4.55 5.56 6.57 7.58 8.59 9.5 1 2 3 4 5
Plokščialąstelinės karcinomos
vidurkis moda Mediana Preparatų numeriai
P utlių jų ląstelių s kaičiu s vien etais m aty m o lau ke
25 8 lentelė Putliųjų ląstelių skaičius pieno liaukų karcinomos preparatuose
Matymo laukai Preparato Nr.
I II III IV V 1 4 2 1 5 1 2 6 1 1 3 11 3 7 1 1 2 4 4 5 1 1 2 2 5 8 2 6 3 2 6 7 3 2 9 7 7 4 1 10 9 13 8 8 1 3 8 6 9 8 1 1 5 2 10 6 2 1 8 1 Vidurkis 6.3 1.5 2.7 5.4 4.9 Moda 8 1 1 5 2 Mediana 6.5 1 1 5 3 Standartinis nuokrypis 1.56702 0.70711 3.0203 2.87518 4.28045 Paklaida 0.52234 0.2357 1.00677 0.95839 1.42682
12 pav. putliųjų ląstelių pasiskirstymas pieno liaukų karcinomų preparatuose
0 0.51 1.52 2.53 3.54 4.55 5.56 6.57 7.58 8.5 1 2 3 4 5
Pieno liaukos karcinomos
vidurkis moda Mediana Preparatų numeriai
P utlių jų ląstelių s kaičiu s vien etais m aty m o lau ke
26 Pieno liaukų karcinomos grupėje didžiausias putliųjų ląstelių skaičius buvo I preparate 6,3vnt. matymo lauke, o mažiausias II preparate 1,5vnt. matymo lauke, skirtumas tarp šių labiausiai nutolusių rodiklių 4,8vnt. putliųjų ląstelių matymo lauke.
13 pav. Putliosios ląstelės pieno liaukų karcinomoje. Dažymas Gimzos dažais
Siekiant palyginti putliųjų ląstelių skaičiaus svyravimus visoje imtyje, buvo atlikti skaičiavimai su visais penkiolika preparatų. Gauti rezultatai pavaizduoti grafiškai Pav. 8.
27 14 pav. Vidutinio putliųjų ląstelių skaičiaus matymo lauke palyginimas tarp visų tirtų preparatų
Tarpusavyje lyginant visų penkiolikos preparatų vidutinį putliųjų ląstelių skaičių matymo lauke didžiausia reikšme išsiskiria I pieno liaukų karcinomos preparatas ir I melanomos preparatas, juose vidutiniškai suskaičiuota 6,3vnt. putliųjų ląstelių matymo lauke, mažiausias visoje imtyje vidurkis priklauso pieno liaukų karcinomos grupei, preparatas II, vidutiniškai matymo lauke rasta 1,5vnt. putliųjų ląstelių. Šioje bendroje imtyje išsiskiria ir plokščialąstelinė karcinoma I, kurios preparate dažniausiai pasitaikęs putliųjų ląstelių skaičius (Moda) matymo lauke buvo 9, jis gerokai skiriasi nuo vidurkio - 5,8vnt. ir šio preparato skaičių aibės vidurio (Mediana) 5vnt. matymo lauke. Didžiausiu skirtumu tarp preparatų vidurkių vienoje grupėje išsiskiria pieno liaukų navikai, kur skirtumas tarp labiausiai nutolusių vidurkių siekia 4,8vnt. Labiausiai aplink vidurkį išsibarstę duomenys buvo plokščialąstelinės karcinomos V preparate, kurio duomenų standartinis nuokrypis siekia 5,02vnt., paklaida 1,67vnt?. šiame preparate putliosios ląstelės pasiskirsčiusios itin netolygiai, mažiausiai matymo lauke rasta vos 1 putlioji ląstelė, o daugiausia net 16 putliųjų ląstelių t.y. skirtumas tarp labiausiai nutolusių rezultatų net 15 putliųjų ląstelių matymo lauke.
0 0.51 1.52 2.53 3.54 4.55 5.56 6.57 7.58 8.59 9.5
Visų preparatų palyginimas
vidurkis moda mediana
P utlių jų ląstelių s kaičiu s vien etais m aty m o lau ke Preparatų numeriai
28
4.REZULTATŲ APIBENDRINIMAS
Šio tyrimo, konkreti imtis buvo sudaryta iš 15 preparatų, paimtų iš 15 skirtingų šunų melanomų, plokščialąstelinių karcinomų ir pieno liaukų karcinomų.
Tarpusavyje lyginant trijų tirtų tipų navikus, melanomose buvo suskaičiuota vidutiniškai daugiausia putliųjų ląstelių matymo lauke (5,4), o pieno liaukų karcinomose mažiausiai (4,16), tačiau ANOVA (dispersinė analizė) parodė, jog toks lyginimas nėra statistiškai reikšmingas (0,406>0,05), ir negalima daryti išvados jog melanomose randama daugiausiai putliųjų ląstelių.
Šiame tyrime gautus duomenis palyginti su literatūroje pateiktų tyrimų duomenimis yra sudėtinga, dėl skirtingų mato vienetų. Taip pat šie duomenys gauti iš tyrimų atliktų su žmonėmis, o ne šunimis. Remiantis literatūros šaltinais, viename iš tyrimų su žmonių melanomomis nustatyta iki 0,6%/Vol putliųjų ląstelių, kitame 6-8250 x laukuose suskaičiuota nuo 8 iki 20 putliųjų ląstelių, kai tuo tarpu šiuo tyrimu vidutiniškai suskaičiuotos 5,4 putliosios ląstelės matymo lauke (400x padidinimu). Remiantis literatūros šaltiniuose pateiktais duomenimis, apie žmonių ryklės plokščialąstelinę karcinomą, nustatyta putliųjų ląstelių mediana 18, mažiausiai suskaičiuota 3, o daugiausiai – 49 putliosios ląstelės. Kitame tyrime su žmonių plokščialąsteline burnos karcinoma vidutiniškai suskaičiuota 15,38 lastelės/mm2. Šuo tyrimu, šunų plokščialąstelinės karcinomos
grupėje, nustatyta putliųjų ląstelių mediana: 4 putliosios ląstelės matymo lauke. Mažiausiai suskaičiuota 2,5, o daugiausiai 5,9 putliosios ląstelės matymo lauke. Vidutiniškai rasta 4,4 putliųjų ląstelių matymo lauke. Palyginimas objektyvesnis tik analizuojant putliųjų ląstelių skaičių pieno liaukų karcinomų grupėje. Kaip minėta literatūros apžvalgoje, putliųjų ląstelių skaičius, kito LSMU Veterinarinės patobiologijos katedroje atlikto tyrimo su šunų pieno liaukų karcinomomis, duomenimis svyravo nuo 8,28 iki 4,46 (p>0,05) putliųjų ląstelių matymo lauke (400x padidinimu). Šuo tyrimu nustatyta nuo 6,3 iki 1,5 putliųjų ląstelių matymo lauke (400 x padidinimu). Tai yra, šiame tyrime putliųjų ląstelių buvo rasta mažiau. Tačiau toks skirtumas negali būti laikomas esminiu, nes tyrimai atlikti su skirtingo dydžio imtimis ir abiejų tyrimų duomenys nėra statistiškai patikimi.
Lyginant visus preparatus daugiausia putliųjų ląstelių suskaičiuota I pieno liaukų karcinomos preparate vidutiniškai 6,3vnt. ir I melanomos preparate taip pat 6,3vnt, o mažiausiai pieno liaukų karcinomos grupės, preparate II, kur vidutiniškai matymo lauke rasta 1,5vnt. putliųjų ląstelių. Iš imties duomenų išsiskiria ir plokščialąstelinė karcinoma I, kurios preparate dažniausiai pasitaikęs putliųjų ląstelių skaičius (Moda) matymo lauke buvo 9, jis gerokai skiriasi nuo vidurkio - 5,8vnt. ir šio preparato skaičių aibės vidurio (Mediana) 5vnt. matymo lauke. Taip pat pastebėtas duomenų išsibarstymas. Didžiausiu skirtumu tarp preparatų vidurkių vienoje grupėje išsiskiria pieno liaukų navikai, kur skirtumas tarp labiausiai nutolusių vidurkių siekia 4,8vnt. Plokščialąstelinės karcinomos
29 V preparate putliosios ląstelės pasiskirsčiusios netolygiausiai- skirtumas tarp labiausiai nutolusių skaičiavimo rezultatų 15 putliųjų ląstelių matymo lauke.
Lyginant šiame tyrime gautus duomenis, su lygiagrečiai atlikto tyrimo su šunų mezenchiminės kilmės navikais - hemangiopericitomomis ir fibrosarkomomis duomenimis, daugiausia putliųjų ląstelių buvo rasta fibrosarkomose (9,45vnt.), antroje vietoje (9vnt.) hemangiopericitomos, toliau rikiuojasi melanomos (5,44vnt.), plokščialąstelinės karcinomos 4,4vnt, ir mažiausiai suskaičiuota pieno liaukų karcinomose (4,16vnt.). Taigi palyginus šių dviejų tyrimų duomenis putliųjų ląstelių daugiau nustatyta šunų mezenchiminės kilmės navikuose, nei šunų epitelinės kilmės navikuose. Pagal literatūroje pateikiamus duomenis trumpiausia išgyvenimo trukmė, lyginant abiejuose tyrimuose aptartus navikus, priskiriama hemangiopericitomoms, o ilgiausia - pieno liaukos karcinomoms ir plokščialąstelinėms karcinomoms t.y. navikai rikiuojasi panašiai ir pagal putliųjų ląstelių skaičių mažėjimo tvarka. Tikslesniam putliųjų ląstelių skaičiaus palyginimui tarp epitelinės kilmės navikų, tirtų šiame darbe ir mezenchiminės kilmės navikų, tirtų kitame magistro baigiamąjame darbe, reikalingos didesnės ir vienodos imtys. Nors lyginant šiuos tyrimus duomenų negalima laikyti lygiaverčiais, visgi toks navikų išsidėstymas pagal putliųjų ląstelių skaičių gali kelti hipotezę tolimesniam tyrimui, kurio tikslas būtų nustatyti ar putliųjų ląstelių skaičius koreliuoja su navikų piktybiškumu ir gyvūno išgyvenimo prognoze.
Reziumuojant atlikto tyrimo rezultatus, surinkta informacija yra aprašomojo pobūdžio ir tinkama analizuoti tik konkretiems imtyje esantiems atvejams ir negali atspindėti visos populiacijos. Kaip ir minėta literatūros apžvalgoje putliųjų ląstelių skaičius gali koreliuoti su konkrečių pacientų ligos prognoze, priklausomai nuo naviko histologinio tipo, tačiau konkrečių duomenų šunų populiacijoje tiriant melanomas, plokščialąstelines karcinomas ir pieno liaukų karcinomas šiuo metu nėra, todėl atlikti prognozes konkretiems atvejams kol kas yra neįmanoma.
30
5.IŠVADOS
1. Palyginus putliųjų ląstelių daugiausia suskaičiuota melanomose (vidutiniškai 5,3vnt. matymo lauke), o mažiausiai pieno liaukų karcinomose (4,16vnt. matymo lauke), tačiau skaičiavimo duomenys nėra statistiškai reikšmingi (ANOVA 0,406>0,05)
2. Tirtų putliosios ląstelės pasiskirsčiusios labai nevienodai, net ir tarp tos pačios grupės navikų, galimai dėl mažos tyrimo imties. Didžiausiu skirtumu tarp preparatų vidurkių vienoje grupėje išsiskiria pieno liaukų navikai, kur skirtumas tarp labiausiai nutolusių vidurkių siekia 4,8vnt. Vertinant duomenų išsibarstymą didžiausias skirtumas tarp maksimalios ir minimalios reikšmės buvo 15vnt. putliųjų ląstelių matymo lauke, jis nustatytas plokščialąstelinės karcinomos grupėje, V preparate.
3. Norint tinkamai įvertinti putliųjų ląstelių skaičių tirtose navikų grupėse reikalinga atlikti tolimesnius tyrimus su didesne imtimi.
31
6.PASIŪLYMAI
1)Siekiant geriau išsiaiškinti putliųjų ląstelių skaičiaus įtaką ligos prognozei veterinarinėje onkologijoje, būtų labai naudinga žinoti apie tirto gyvūno išgyvenimo trukmę po diagnozės nustatymo. Tokius duomenis būtų galima pritaikyti ne tik objektyvesniam putliųjų ląstelių skaičiaus įtakos išgyvenamumui vertinimui bet ir kituose tyrimuose.
2) Būtų naudinga visus, tiek esamus teik būsimus veterinarijos gydytojus skatinti, kaip įmanoma dažniau siųsti įvairius navikus histopatologiniam tyrimui, net tik siekiant kuo tikslesnės diagnozės bet ir mokslo pažangos labui bei studentų mokymui.
32
7.PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos Akademijos, Veterinarinės patobiologijos katedros, veterinarijos gydytojui – prozektoriui Tomui Gudui už pagalbą ruošiant preparatus tyrimui.
Už gautus mėginius nuoširdžiai dėkoju prisidėjusiosms veterinarijos klinikoms, ypač veterinarijos klinikai UAB „Viverus“ Kėdainių veterinarija, bei Medicinos Akademijos, Histologijos embriologijos katedros asistentei, Ramintai Diržiuvienei.
33
8.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Bronden LB, Nielsen SS, Toft N, Kristensen AT. Data from the Danish Veterinary Cancer Registry on the occurrence and distribution of neoplasms in dogs in Denmark. Veterinary Record. 2010 m. gegužės 8 d.;166(19):586–90.
2. Dobson JM, Samuel S, Milstein H, Rogers K, Wood JLN. Canine neoplasia in the UK: estimates of incidence rates from a population of insured dogs. Journal of Small Animal Practice. 2002 m. birželio;43(6):240–6.
3. Chikweto A, McNeil P, Bhaiyat MI, Stone D, Sharma RN. Neoplastic and Nonneoplastic Cutaneous Tumors of Dogs in Grenada, West Indies. ISRN Veterinary Science. 2011 m.;2011:1–6.
4. Vascellari M, Baioni E, Ru G, Carminato A, Mutinelli F. Animal tumour registry of two provinces in northern Italy: incidence of spontaneous tumours in dogs and cats. BMC Veterinary Research. 2009 m.;5(1):39.
5. Dyduch G, Kaczmarczyk K, Okoń K. Mast cells and cancer: enemies or allies? Polish journal of pathology: official journal of the Polish Society of Pathologists 2012m. kovo; 63(1):1-7. 6. Metcalfe DD. Mast cells and mastocytosis. Blood. 2008 m. gegužės 13 d.;112(4):946–56. 7. da Silva EZM, Jamur MC, Oliver C. Mast Cell Function: A New Vision of an Old Cell. Journal
of Histochemistry & Cytochemistry. 2014 m. spalio;62(10):698–738.
8. Heib V, Becker M, Taube C, Stassen M. Advances in the understanding of mast cell function. British Journal of Haematology. 2008 m. rugsėjo;142(5):683–94.
9. Urb M, Sheppard DC. The Role of Mast Cells in the Defence against Pathogens. Heitman J, sudarytojas. PLoS Pathogens. 2012 m. balandžio 26 d.;8(4):e1002619.
10. P. H. Hart, M. A. Grimbaldeston, E. K. Hosszu, G. J. Swift, F. P. Noonan, J. J. Finlay‐Jones, Age‐related changes in dermal mast cell prevalence in BALB/c mice: functional importance and correlation with dermal mast cell expression of Kit. Immunology Journal, 2001m. gruodžui 25d December: 352-356.
11. Gunin AG, Kornilova NK, Vasilieva OV, Petrov VV. Age-Related Changes in Proliferation, the Numbers of Mast Cells, Eosinophils, and cd45-Positive Cells in Human Dermis. The Journals of Gerontology Series A: Biological Sciences and Medical Sciences. 2011 m. balandžio 1 d.;66A(4):385–92.
12. Arock M. Mast cell differentiation: still open questions? Blood. 2016 m. sausio 28 d.;127(4):373–4.
13. Yong LCJ. The mast cell: origin, morphology, distribution, and function. Experimental and Toxicologic Pathology. 1997 m. gruodžio;49(6):409–24.
14. Mast Cell EM [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018 m. spalio 21 d.]. Adresas: http://medcell.med.yale.edu/histology/connective_tissue_lab/mast_cell_em.php
34 15. Kalesnikoff J, Galli SJ. New developments in mast cell biology. Nature Immunology. 2008 m.
lapkričio;9(11):1215–23.
16. Khazaie K, Blatner NR, Khan MW, Gounari F, Gounaris E, Dennis K, ir kt. The significant role of mast cells in cancer. Cancer and Metastasis Reviews. 2011 m. kovo;30(1):45–60.
17. Ribatti D, Vacca A, Nico B, Crivellato E, Roncali L, Dammacco F. The role of mast cells in tumour angiogenesis. British Journal of Haematology. 2001 m. gruodžio;115(3):514–21. 18. Parizi ACG, Barbosa RL, Parizi JLS, Nai GA. Comparação entre a concentração de mastócitos
em carcinomas espinocelulares da pele e da cavidade oral. Anais Brasileiros de Dermatologia. 2010 m. gruodžio;85(6):811–8.
19. The Multifaceted Role of Mast Cells in Cancer [Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2018 m. spalio 21 d.]. Adresas: https://www.naturalmedicinejournal.com/print/459
20. Galinsky DST, Nechushtan H. Mast cells and cancer—No longer just basic science. Critical Reviews in Oncology/Hematology. 2008 m. lapkričio;68(2):115–30.
21. Oldford SA, Haidl ID, Howatt MA, Leiva CA, Johnston B, Marshall JS. A Critical Role for Mast Cells and Mast Cell-Derived IL-6 in TLR2-Mediated Inhibition of Tumor Growth. The Journal of Immunology. 2010 m. gruodžio 1 d.;185(11):7067–76.
22. Meuten DJ, sudarytojas. Tumors in domestic animals. Fifth edition. Ames, Iowa: Wiley/Blackwell; 2017. 989 p.
23. Patnaik AK, Ehler WJ, MacEwen EG. Canine Cutaneous Mast Cell Tumor: Morphologic Grading and Survival Time in 83 Dogs. Veterinary Pathology. 1984 m. rugsėjo;21(5):469–74. 24. Mauldin GN, Withrow SJ. Treatment by Amputation Versus Amputation and Adjuvant
Chemotherapy Using Doxorubicin and Cisplatin. Internal Medicine. :4.
25. Santos SV, Torres LN. Canine hemangiopericytomas: cell proliferation and apoptosis in the perivascular, storiform and epithelioid histological subtypes and their significance for prognosis. 2009 m.;6.
26. Bostock DE. Prognosis after Surgical Excision of Canine Melanomas. Veterinary Pathology. 1979 m. sausio;16(1):32–40.
27. Bostock DE, Dye MT. Prognosis after Surgical Excision of Canine Fibrous Connective Tissue Sarcomas. Veterinary Pathology. 1980 m. rugsėjo;17(5):581–8.
28. Bostock DE. The prognosis following the surgical excision of canine mammary neoplasms. European Journal of Cancer (1965). 1975 m. birželio;11(6):389–96.
29. Bostock DE. The prognosis following surgical removal of mastocytomas in dogs. Journal of Small Animal Practice. 1973 m. sausio;14(1):27–40.
30. Olie RA. De openbare verdediging zal plaatsvinden op woensdag 13 december 1995 om 13.45 uur. :156.
31. Ponce F, Magnol J-P, Ledieu D, Marchal T, Turinelli V, Chalvet-Monfray K, ir kt. Prognostic significance of morphological subtypes in canine malignant lymphomas during chemotherapy. The Veterinary Journal. 2004 m. kovo;167(2):158–66.
35 32. Ch’ng S, Wallis RA, Yuan L, Davis PF, Tan ST. Mast cells and cutaneous malignancies.
Modern Pathology. 2006 m. sausio;19(1):149–59.
33. Nishiya A, Massoco C, Felizzola C, Perlmann E, Batschinski K, Tedardi M, ir kt. Comparative Aspects of Canine Melanoma. Veterinary Sciences. 2016 m. vasario 19 d.;3(1):7.
34. Bergman PJ. Canine Oral Melanoma. Clinical Techniques in Small Animal Practice. 2007 m. gegužės;22(2):55–60.
35. Duncan LM, Richards LA, Mihm MC. Increased mast cell density in invasive melanoma. Journal of Cutaneous Pathology. 1998 m. sausio;25(1):11–5.
36. Ribatti D, Ennas MG, Vacca A, Ferreli F, Nico B, Orru S, ir kt. Tumor vascularity and tryptase-positive mast cells correlate with a poor prognosis in melanoma. European Journal of Clinical Investigation. 2003 m. gegužės;33(5):420–5.
37. Duncan LM, Richards LA, Mihm MC. Increased mast cell density in invasive melanoma. Journal of Cutaneous Pathology. 1998 m. sausio;25(1):11–5.
38. Julie L. Webb, Rachel E. Burns, Holly M. Brown, Bruce E. LeRoy, Carrie E. Kosarek, Squamous Cell Carcinoma, Compendium: Continuing Education for Veterinarians, 2009m. kovas: 133-142.
39. Belluco S, Brisebard E, Watrelot D, Pillet E, Marchal T, Ponce F. Digital Squamous Cell Carcinoma in Dogs: Epidemiological, Histological, and Imunohistochemical Study. Veterinary Pathology. 2013 m. lapkričio;50(6):1078–82.
40. Elpek GO, Gelen T, Aksoy NH, Erdogan A, Dertsiz L, Demircan A, ir kt. The prognostic relevance of angiogenesis and mast cells in squamous cell carcinoma of the oesophagus. Journal of Clinical Pathology. 2001 m. gruodžio 1 d.;54(12):940–4.
41. Iamaroon A, Pongsiriwet S, Jittidecharaks S, Pattanaporn K, Prapayasatok S, Wanachantararak S. Increase of mast cells and tumor angiogenesis in oral squamous cell carcinoma: Mast cells and angiogenesis in oral cancer. Journal of Oral Pathology & Medicine. 2003 m.
balandžio;32(4):195–9.
42. Iamaroon A, Pongsiriwet S, Jittidecharaks S, Pattanaporn K, Prapayasatok S, Wanachantararak S. Increase of mast cells and tumor angiogenesis in oral squamous cell carcinoma: Mast cells and angiogenesis in oral cancer. Journal of Oral Pathology & Medicine. 2003 m.
balandžio;32(4):195–9.
43. David M. Vail, Stephen J. Withrow, Small Animal Clinical Oncology, 2012m. Lapkričio13d.: 259-269
44. Bearss JJ, Schulman FY, Carter D. Histologic, Immunohistochemical, and Clinical Features of 27 Mammary Tumors in 18 Male Dogs. Veterinary Pathology. 2012 m. liepos;49(4):602–7. 45. A. Ežerskytė, G. Zamokas, A. Grigonis, N. Juodžiukynienė, The Retrospective Analysis Of
Mammary Tumors In Dogs, Veterinarija ir zootechnika. T. 53 (75). 2011
46. Sleeckx N, de Rooster H, Veldhuis Kroeze E, Van Ginneken C, Van Brantegem L. Canine Mammary Tumours, an Overview: Canine Mammary Tumours. Reproduction in Domestic Animals. 2011 m. gruodžio;46(6):1112–31.
36 47. Klopfleisch R, von Euler H, Sarli G, Pinho SS, Gärtner F, Gruber AD. Molecular
Carcinogenesis of Canine Mammary Tumors: News From an Old Disease. Veterinary Pathology. 2011 m. sausio;48(1):98–116.
48. M.Čepulis, N.Juodžiukynienė, Mast cell count in canine mammary gland tumors and relation withAngioneogenesis, http://repository.lsmuni.lt/handle/1/31944, 2016: 35.
49. Lavalle G., Bertagnolli A., Tavares WL., Ferreira MAN., Cassali G. Mast cells and angiogenesis in canine mammary tumor. Arquivo Brasileiro de Medicina Veterinária e Zootecnia. 2010 m. gruodžio;62(6):1348–51.
50. Queiroga FL, Raposo T, Carvalho MI, Prada J, Pires I. Canine Mammary Tumours as a Model to Study Human Breast Cancer: Most Recent Findings. in vivo. 2011 m.;11.
51. Hellmén E. Complex mammary tumours in the female dog: a review. Journal of Dairy Research. 2005 m. liepos 14 d.;72(S1):90.
52. Goldschmidt M, Peña L, Rasotto R, Zappulli V. Classification and Grading of Canine Mammary Tumors. Veterinary Pathology. 2011 m. sausio;48(1):117–31.
