LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARINöS MEDICINOS FAKULTETAS GYVŪNŲ VEISIMO KATEDRA
Paulius Gud÷nas
MASTITO SUKöLöJŲ IR SOMATINIŲ LĄSTELIŲ
KARVIŲ PIENE PRIKLAUSOMYBöS TYRIMAI
Magistro darbas
Darbo vadovas:
Prof. dr. Vida Juozaitien÷
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Mastito suk÷l÷jų ir somatinių ląstelių karvių piene priklausomyb÷s tyrimai“:
1. Yra atliktas mano pačio.
2. Nebuvo naudojamas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2013 Paulius Gud÷nas
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe 2013 Paulius Gud÷nas
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO ...Rekomenduoju Pauliaus Gud÷no darbą gynimui... 2013-01-23 prof. Vida Juozaitien÷
(data) (vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS GYVŪNŲ VEISIMO KATEDROJE
2013-01-23 (protokolo Nr. 14) prof. Vida Juozaitien÷
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretor÷s vardas, pavard÷) (parašas)
TURINYS
1. ĮVADAS ... 4
2. LITERATŪROS APŽVALGA ...6
2.1. Veiksniai, įtakojantys somatinių ląstelių skaičiaus padid÷jimą piene ... 6
2.2. Karvių mastitą sukeliančios bakterijos ir somatinių ląstelių skaičiaus pokytis.... 6
2.3. Mastito formos ir jų suk÷l÷jai... 8
2.3.1. Ūmus katarinis mastitas ... 8
2.3.2. L÷tinis katarinis mastitas ir galaktoforitas... 8
2.3.3. Ūmus piktybinis (fibrinis) mastitas ... 8
2.3.4. L÷tinis pūliuotas mastitas ... 9
2.3.5. Interticinis mastitas... 9
2.3.6. TBC sukeltas mastitas ... 9
2.3.7. Tešmens aktinomikoz÷ ... 9
2.3.8. Blastomikozinis mastitas ... 10
2.3.9. Snukio ir nagų ligos viruso sukeltas mastitas... 10
2.3.10. Streptokokų sukelti mastitai ... 10
2.3.11. Stafilokokų sukeltas mastitas... 11
2.3.12. Mastitas, sukeltas koaguliazei negatyvių stafilokokų (KNS) ir Corynebacterium bovis ... 12
2.3.13. Koliforminis mastitas, sukeltas E. coli, Klebsiella spp. ir Enterobacter aerogenes ... 12
2.3.14. Karvių slaptasis mastitas... 12
3. DARBO VIETA IR METODIKA... 14
3.1. Tyrimų laikas ir vieta... 14
3.2. Mastito suk÷l÷jų nustatymas ... 14
4. TYRIMŲ REZULTATAI ... 20
4.1. Somatinių ląstelių skaičiaus karvių piene tyrimai ... 20
4.2. Mastito suk÷l÷jai ir jų įtaka somatin÷ms ląstel÷ms piene... 23
5. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI... 26
6. SUMMARY ... 27
1. ĮVADAS
Pienas - vienas iš vertingiausių ir plačiausiai paplitusių vartojamų maisto produktų. Kokybiškus pieno produktus galima pagaminti tik iš gero žaliavinio pieno. (Skimundris V. 1993)
Karvių mastitas - pieno liaukos uždegimas paplitęs visame pasaulyje. Mastitu serga apie 2-50 proc. karvių. Priklausomai nuo klinikin÷s išraiškos, mastitas gali būti klinikinis – su aiškiais uždegimo požymiais, bei slaptasis – kai uždegimo požymiai neryškūs arba jų nematyti. (Aniulis E.2007, J. Rudejevien÷ 2007, V. Žilaitis 2007.)
Svarbus karvių mastito požymis – padid÷jęs somatinių ląstelių skaičius piene. Dažniausiai tešmens infekcija karv÷s suserga pirmaisiais trim laktacijos m÷nesiais ir 80 proc. atvejų jos serga visą laktacijos laikotarpį. D÷l kiekvienos infekcijos užsikr÷tusios karv÷s piene padaug÷ja somatinių ląstelių. Mastitu gali sirgti visų veislių galvijai. Sergant karvei mastitu, sumaž÷ja pieno 25 proc. per laktaciją. Vien tik d÷l vieno tešmens ketvirčio uždegimo pieno per laktaciją sumaž÷ja net iki 12 proc.. Mastitu persirgusių karvių produktyvumas ne visuomet atsikuria toks, koks buvo iki ligos, nes negrįžtamai pasikeičia alveolinis audinys, tad kai kurias karves tenka išbrokuoti. Sergančių karvių pieno sud÷tis ir kokyb÷ pakinta: sumaž÷ja kazeino, laktoz÷s, riebalų, baltymų; padid÷ja pieno elektros laidumas, kinta pH, albuminų, globulinų, chloro ir natrio kiekis, ypač pakinta baltymų frakcijos.
Tod÷l mastito kontrol÷s programose daug d÷mesio skiriama subklinikinių mastitų prevencijai ir gydymui. Ateityje tai taps ypač opia problema, nes ūkiuose, kuriuose vyrauja subklinikiniai mastitai ir yra padid÷jęs pieno somatinių ląstelių skaičius, bus mažinamos pieno supirkimo kainos. Europos sąjungoje leistinas somatinių ląstelių skaičius piene sumažintas iki 400*103/cm3 ląstelių viename pieno ml. (Apanavičien÷ D. 2003.)
Tešmens sveikata priklauso nuo metų laiko, laktacijos periodo, produktyvumo, gyvulio amžiaus, š÷rimo bei laikymo sąlygų, nuo melž÷jų kvalifikacijos, kruopštumo, melžimo higienos. Norint sumažinti SLS piene, profilaktikos priemones reikia taikyti ne tik karv÷ms užtrūkus, bet ir laktacijos metu. Tvarte turi būti įrengta veltiliacija. Čia netur÷tų būti skersv÷jų. Gyvulių guoliaviet÷s turi būti sausos. Pakilus aplinkos temperatūrai bei padid÷jus oro dr÷gmei, tvartuose susidaro palankios sąlygos bakterijoms daugintis. O padid÷jęs tvartuose bakterinis užterštumas dažnina tešmens uždegimus. Be to, šiuo metu karv÷s su÷da mažiau pašarų, sumaž÷ja produktyvumas ir tampa imlesn÷s infekcijoms (Lafi ir kt., 1998).
Ypač svarbu prieš melžimą tinkamai paruošti tešmenį. Naudoti tik individualias šluostes. Prieš uždedant melžiklius speniai turi būti švarūs ir sausi. Tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiu po melžimo spenius būtina dezinfekuoti. Antiseptin÷s priemon÷s turi būti su glicerinu, kad neišsaus÷tų speniai.
Glicerinas minkština spenių odą, daro ją elastingesnę. Po melžimo spenių sfinkteriai atviri būna dar 30 min., būtent tuo metu į pieno liauką patenka tešmens uždegimą sukeliančios bakterijos. Kartą per m÷nesį visas melžiamas karves tirti ekspres diagnostikos metodais, nustatant ar neserga karv÷ slaptuoju tešmens uždegimu. Kuo anksčiau nustatysite bei pašalinsime mastitą suk÷lusias priežastis, tuo greičiau gyvuliai pasveiks (Ekman, 1998).
Darbo tikslas
Nustatyti mastito suk÷l÷jų ir somatinių ląstelių priklausomybę karvių piene.
Darbo uždaviniai
1. Atlikti karvių pieno mastito suk÷l÷jų tyrimus.
2. Atlikti karvių somatinių ląstelių skaičiaus piene tyrimus. 3. Ištirti mastito suk÷l÷jų įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene.
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Veiksniai, įtakojantys somatinių ląstelių skaičiaus padid÷jimą piene
Svarbiausias veiksnys, turintis įtakos somatinių ląstelių skaičiui piene, yra pieno liaukos (tešmens) infekcija ir po jos sekantis tešmens uždegimas. Pieno liaukos uždegimą sukelia į ją patekę ir besidauginantys patogeniniai mikroorganizmai. Uždegimas – tai pakitimai, d÷l kurių sumaž÷ja liaukos pieno sintez÷s aktyvumas, pakinta pieno sud÷tis, padid÷ja somatinių ląstelių skaičius. Uždegimo dydis ir laikini pakitimai priklauso nuo karvių š÷rimo, kitų biologinių veiksnių ir uždegimą suk÷lusio patogeno. Padid÷jęs SLS rodo, kad yra pieno liaukos uždegimas, kurį reguliuoja uždegimo mediatoriai. (Aniulis E. 2001).
Karvių sergamumui tešmens uždegimu (mastitu) turi įtakos šie veiksniai: 1. Aplinkos veiksniai:
• Pastatai,
• Stov÷jimo vietų išplanavimas, • Karvių laikymo sąlygos, • Š÷rimas,
• Melžimo įranga, • Melžimo higiena ir kt.
2. Karv÷s organizmo atsparumas nepalankiems veiksniams. Silpstant organizmui, silpsta visi organizmo barjerai, taip pat ir tešmens apsauginis barjeras. Nusilpus tešmens apsauginiam barjerui, per spenio sfinkterį lengvai patenka patogenai, ten dauginasi ir sukelia tešmens uždegimą;
3. Patogenų buvimas (egzistavimas) karves supančioje aplinkoje ir patogenų savyb÷s: • Patogenų rūšis,
• Jų kiekis,
• Virulentiškumas ir kt.
Apibendrinant karvių mastito priežastis, pastebima, kad uždegimas pasireikštų, būtinai turi saveikauti visi infekcin÷s grandin÷s elementai: karv÷, jos aplinka ir patogeniniai mikroorganizmai. (Aniulis E.ir kt., 2001, Sederevičius A., 2004).
2.2. Karvių mastitą sukeliančios bakterijos ir somatinių ląstelių skaičiaus pokytis
Mastitą sukeliančios bakterijos skirstomos į patogenines ir sąlyginai patogenines. Dažniausiai pasitaikantys patogeniniai mikroorganizmai yra S. aureus, S. agalactiae, enterobakterijos, kiti streptokokai ir aplinkoje esantys enterokokai. Pavienius ir sporadinius susirgimus gali sukelti
Pseudomonas spp., Actinomyces pyogenes, Serratia spp. Arba kiti neįprasti patogenai. Sergant patogeninių mikroorganizmų sukeltu mastitu, pieno sud÷tis ir somatinių ląstelių skaičius pakinta labiausiai. Toks mastitas sukelia didžiausius ekonominius nuostolius. Stafilokokai, duodantys neigiamą koaguliaz÷s reakciją (KNS) (S. hyicus, S. simulans, S. epidermidis ir kt.) ir Corynebacterium bovis laikomi sąlyginai patogeniniais mikroorganizmais. Šių mikroorganizmų infekcija sukelia tik vidutinio sunkumo uždegimą, kurio metu somatinių ląstelių būna du ar tris kartus daugiau nei neinfekuotos liaukos somatinių ląstelių. Sąlyginai patogeninių mikroorganizmų infekcijos retai sukelia klinikinį mastitą, d÷l kurio pakinta pieno sud÷tis ar labi sumaž÷ja pieno produkcija.
S. aureus ir S. agalalactiae yra kontaginiai mastitą sukeliantys patogenai, kurių didžiausias šaltinis yra užkr÷stas tešmuo. Infekcijos suk÷l÷jai į karvių tešmenį patenka per spenio lataką, kuris būna atviras melžimo metu ir pusę valandos po melžimo. Suk÷l÷jai plinta per melžimo įrangą, labai svarbu laikytis melžimo higienos, mastitu sergančias karves melžti ant galo ir atskiru melžimo aparatu. Mastitas dažniausiai yra l÷tinis ir slaptasis, bet su periodiniais klinikiniais epizodais.
Aplinkos patogenai yra enterobakterijos, aplinkoje esantys streptokokai ir enterokokai. Enterobakterijos – grup÷ gram – neigiamų mikroorganizmų: E. coli, Klebsiella spp., Enterobacter spp. ir Citrobacter spp., o S. dysgalactiae, S. uberis, S. bovis, Enterococcus faecium ir Enterococcus faecalis yra dažniausiai aptinkami aplinkos streptokokai ir enterokokai. Šių patogenų šaltinis yra aplinka, kurioje laikomos karv÷s. Nors v÷l užsikr÷sti aplinkos patogenais galima melžiant, tačiau dažniausiai užsikr÷čiama tarp melžimų. (Aniulis E., Japertas S. 2001)
2.3. Mastito formos ir jų suk÷l÷jai
2.3.1. Ūmus katarinis mastitas
Katarinis – pieno cisternos ir išvedamųjų latakų, bei alveolių katarinis uždegimas.
Ūmus katarinis mastitas ir galaktoforitas pasireiškia tešmens edema, pieno cisternos ir išvedamųjų takų latakų katariniu ir pūliniu uždegimu, dideliu somatinių ląstelių (leukocitų) skaičium išvedamuosiuose kanal÷liuose. Atlikus bakteriologinius tyrimus randami šie mastito suk÷l÷jai: Str. agalactiae, Str. dysgalactiae, Str. uberis, G., L., D. serologinių grupių streptokokai ir pasteurelos. (E. Aniulis, 2007)
2.3.2. L÷tinis katarinis mastitas ir galaktoforitas
L÷tiniui katariniui mastitui ir galaktoforitui yra būdingi šie simptomai: pieno cisternos ir išvedamųjų latakų proliferaciniu uždegimu, intersticinio audinio peraugimu jungiamuoju audiniu, sekrete gausu somatinių ląstelių, chloro ir katalaz÷s, kai kada kazeino krešulių priemaišų. Šį uždegimą sukelia stafilokokai: E. coli, Ps. aeruginosa, Bac. anthracis. (E. Aniulis, 2007)
2.3.3. Ūmus piktybinis (fibrinis) mastitas
Ūmus piktybinis mastitas pasireiškia edema, hemoraginiu uždegimu, audinių nekroze, trombų susidarymu, pieno cistermos ir išvedamųjų latakų katariniu uždegimu. Išmelžiamas sekretas su gausiu kiekiu pūlių, gleivių ir kraujo priemaiša, kuriame gausu pūlių ir fibrino, o bendra gyvulio
būkl÷ pablog÷jusi. Sukel÷jai: E. coli, E. aerogenes, Klebsiella pneumoniae, salmonel÷s, stafilokokai, C. pyogenes, Ps. aeruginosa, pasteurelos, Cl. perfringens, Bac. cereus, Bac. subtilis ir mišri miroflora. (Aniulis E., Japertas S. 2001)
2.3.4. L÷tinis pūliuotas mastitas
L÷tinis piktybinis mastitas, pasireiškia daugybiniais abscesais, kurie susiformuoja prasipl÷tusiuose išvedamuosiuose latakuose, poodiniame ir parenchiminiame audinyje. Pieno cisternos ir išvedamųjų latakų obliteracija, ar jų susiaur÷jimu. Išmelžiamas pūliuotas sekretas su mastitui būdingu pūlių kvapu. Sukel÷jai: C. pyogenes, stafilokokai, Str. dysgalactiae, Ps. aeroginosa, mišri mikroflora. (E. Aniulis 2007)
Mastito sukeliami nuostoliai tęsiasi, kai karves reikia gydyti ir pirkti vaistų. Jeigu karv÷s negydomos, jas reikia išbrokuoti, kad neužkr÷stų kitų. L÷tiniu mastitu sergančios karv÷s yra potencialios infekcijos nešiotojos ir gali užkr÷sti sveikąsias.
2.3.5. Interticinis mastitas
Šis mastitas pasireiškia mikroskopiškais somatinių ląstelių sankaupų elementais (limfocitais, histiocitais) intersticiniame tarpląsteliniame audinyje, vyksta tešmens induracija. Stebint makroskopiškai pienas atrodo nepakitęs. Sukelia Brucella abortus, Brucella suis, Brucella melitensis, Listeria monocitogenes. (E. Aniulis, 2007)
2.3.6. TBC sukeltas mastitas
Pasireiškia išplitusiais kazeoziniais mazgeliais tešmens parenchimoje, (tai milijardin÷ tuberkulioz÷s forma) dažniau randama užtraukintoms karv÷ms. Laktuojančių karvių sekretas dažniausiai nepakitęs, o ligai progresuojant – serozinis, gleiv÷tas, pilkai gelsvas, su krešulių priemaiša. Užsitęsus šiam mastitui vystosi difuzinis - kazeozinis uždegimas su edemos požymiais. Sukelia Mycobact. bovis, Mycobact. tuberculosis, saprofitin÷s bakterijos. (E. Aniulis, 2007)
2.3.7. Tešmens aktinomikoz÷
Aktinomikozinis mastitas – tai uždegimas lydimas granuliacinių židinių susidarymo, iš išor÷s apsuptų jungiamuoju audiniu, viduje pūliai, kuriuose gausu aktinomicetų drūzų. Sukelia
stafilokokai, Ps. aeruginosa, Nocardia asteroides, Actinomyces farcinicus, bei mišri mikroflora.
2.3.8. Blastomikozinis mastitas
Blastomikozinis mastitas. Sunkų uždegimą sukelia Cryptococcus neoformans - pažeistame ketvirtyje kaupiasi klampus, pilkai gelsvas sekretas, kitos mielinių grybų gentys sukelia lengvos formos mastitus. Sukelia Cryptococus neoformans, Candida genties grybai. (E. Aniulis 2007)
2.3.9. Snukio ir nagų ligos viruso sukeltas mastitas
Snukio ir nagų ligos viruso sukeltas mastitas, kai kada spenių pagrinde susidaro opel÷s (aftos), iš jų virusas iš pažeisto spenio per jo kanalą patenka į pieno cisterną, ir gali nukeliauti iki alveolių, taip pat virusas gali plisti kraujo būdu. Sukelia katarinius, pūlinius uždegimus.
Pieno pokyčiai. Pienas išmelžtas iš pažeisto ketvirčio gali būti nepakitęs, jeigu pažeista parenchima, tai sumaž÷ja pieningumas, pienas gleiv÷tas, melsvo atspalvio, kuriame atsiranda kazeino, kartais fibrino dribsnių. Jeigu paliestas liaukinis audinys - produktyvumas neatsistato. Revencija ir ligos likvidavimas:
Reikia sustabdyti viruso plitimą galaktogeniniu ir hematogeniniu keliais, opeles gydyti bendrais žaizdų gydymo principais, sergančias SN liga karves rekomenduojama (kartais epidemiologų komisijos nutarimu) privaloma sunaikinti. (Aniulis E., Japertas S. 2001)
2.3.10. Streptokokų sukelti mastitai
Streptokokai, sukeliantys mastitą, skirstomi į dvi grupes: užkrečiamieji (S. agalactiae, G grup÷s streptokokai) ir aplinkos (S. uberis, S. Dysgalactiae).
1 lentel÷. Karvių mastitą sukeliančių streptokokų identifikavimas. (Šernien÷ L., 2004) Streptokokų rūšys CAMP
testas Eskulino hidroliz÷ Edvardo terp÷je Augimas ant Mac-Conkey agaro S. agalactiae + - - S. dysgalactiae - - - S. uberis - + - E. faecalis - + +
Streptococcus agalactiae nuo karv÷s karvei plinta per užkr÷stas tešmens pašluostes, melžiklius, užkr÷stas melž÷jų rankas, melžimo pašluostes. Vykstant uždegiminiam procesui,
tešmenyje intensyviai vystosi intersticinis audinys, tešmuo sukiet÷ja, persirgusios karv÷s ilgai būna streptokokų nešiotojos.
Norint išvengti Streptococcus agalactiae mastito plitimo, būtina: plauti ir šluostyti tešmenis atskiromis popierin÷mis servet÷l÷mis, dezinfekuoti spenius po melžimo, griežtai laikytis higienos melžimo metu, tirti pieno m÷ginius mikroorganizmų atžvilgiu. Streptokokai jautrūs penicilinams, kitiems beta laktaminiams antibiotikams, makrolidams. Tod÷l rekomenduojama gydyti sergančias karves penicilino grup÷s antibiotikais. Jei streptokokai atsparūs penicilinui, gydyti cefalosporinais, makrolidais. (Aniulis E., Japertas S. 2001)
2.3.11. Stafilokokų sukeltas mastitas
Stafilokokai gyvulininkystę pl÷tojančiose šalyse, sukelia 27–69 proc. karvių mastito. Tai plazmokoaguliaziškai teigiami (KTS) ir plazmokoaguliaziškai neigiami (KNS) stafilokokai – S. aureus, S. chromogenes, S. epidermidis, S. simulans, S. intermedius, S. warneri, S. haemolyticus, S. sciuri, S. xylosus S. delphini, S. lutrae, S. schleiferi subs. coagulans ir koaguliaziškai kintamas S. hyicus. Suk÷l÷jo rūšies nustatymas ir paplitimo mastas priklauso nuo diagnostikos metodų (Taponen et al., 2008). S. aureus yra patogeniškas žmon÷ms ir gyvūnams, tod÷l laikomas svarbiausiu KTS. Pieno ūkyje persistuojantis S. Aureus 3,2– 63,0 proc. gali būti subklinikinio mastito priežastis. Tyr÷jai nurodo, kad S. aureus sukelto mastito Europos šalyse maž÷ja, o svarbiais tampa kiti mastito suk÷l÷jai (Pitkälä et al. 2004, Bradley et al. 2007; Ericsson Unnerstad et al. 2009).
Ilgą laiką buvo manoma, kad kiti stafilokokai kaip tešmens patogenai nereikšmingi, ir jų sukelto mastito epidemiologija nebuvo detaliai studijuota. Buvo teigta, kad KNS yra spenio odos oportunistai, kurie paprastai gyvena ant tešmens odos. Tačiau pastaraisiais metais atlikti tyrimai požiūrį pakeit÷. S. Pyörälä ir S. Taponen (2009) nurodo, kad vien tik 16 KNS rūšių atstovų yra galvijų mastito priežastis, o anot T. L. Bannerman ir S. J. Peacock (2007), 30 KNS rūšių ir kai kurios iš jų yra pripažintos kaip potencialūs patogenai ir žmon÷ms, ir gyvūnams. D÷l tokios gausios rūšin÷s įvairov÷s ir jos kaitos reikalingi ne tik rutininiai laboratoriniai tyrimai atliekant gyvūnų ligų diagnostiką, bet ir nuolatiniai moksliniai tyrimai nustatant vyraujančius mastito etiologinius agentus, jų biologinių savybių kintamumą. Lietuvoje n÷ra tyrimų duomenų, kokią dalį karvių mastito sukelia kitos stafilokokų (be S. aureus) rūšys.
Stafilokokai, kurie dažniausiai sukelia ligas žmon÷ms, yra S. epidermidis, S. haemolyticus ir S. saprophyticus, o S. simulans, S. chromogenes ir S. epidermidis – labiau paplitę galvijų mastito suk÷l÷jai. Šių mikroorganizmų sukelto uždegimo metu somatinių ląstelių piene padaug÷ja 2–3
kartus. KNS sukeltas mastitas yra dažniau subklinikinis, o telyčios ir pirmaverš÷s karv÷s yra imlesn÷s KNS (Lüthje, Schwarz, 2006; Taponen et al., 2008).
2.3.12. Mastitas, sukeltas koaguliazei negatyvių stafilokokų (KNS) ir Corynebacterium bovis
Koaguliazei negatyvūs stafilokokai ir Corynebacterium bovis priklauso mažiau patogeninių mikrobų rūšiai. KNS grupei priklauso Staph. epidermidis, Staph. chromogenes, Staph. hyicus, Staph. warneri, Staph. xylosus, Staph. simulans ir Staph. sciuri. (Aniulis E. 2007)
Staph. Simulans ir Staph. epidermis mastitus sukelia 1 – 3 proc. Telyčių prieš ir po veršiavimosi. Min÷ti suk÷l÷jai gali sukelti uždegimus su padid÷jusiu somatinių ląstelių skaičiumi, kaip ir koaguliazei teigiami stafilokokai.
Corynebacterium bovis yra mažiau patogeninis mastitų suk÷l÷jas. Į tešmenį dažniausiai patenka per spenio kanalą, gali užsikr÷sti nuo sergančių karvių spenių paruošimo melžimui metu.
2.3.13. Koliforminis mastitas, sukeltas E. coli, Klebsiella spp. ir Enterobacter aerogenes
Infekcija, sukelta E. coli, Klebsiella spp. ir Enterobacter aerogenes sukelia ūmius ar l÷tinius katarinius uždegimus. Šie mastitų suk÷l÷jai priklauso Enterobactereacae šeimai, Escherichia ir Klebsiella giminei.(Aniulis E. 2007)
E. coli – pastovus žarnyno gyventojas. Šio mikrobo nustatymas piene, vandenyje rodo jų užterštumą fekalijomis. Sveikos karv÷s piene labai retai bakteriologinio tyrimo metu išskiriama E. Coli. Daugiausia koli bakterijos sukelia ūmius mastitus, sukeliančius pieno sekrecijos ir bendros gyvulio būkl÷s sutrikimus. Koli bakterijos pasižymi skirtingu patogeniškumu. E. coli nuo Klebsiella galima atskirti tik biocheminiais metodais. Koli antigenus galima išskirti angliutinacijos reakcijos pagalba. Esant Enterobacter aerogenes infekcijai, ždegimas įgauna ūmią katarinio uždegimo formą.
2.3.14. Karvių slaptasis mastitas
Sumaž÷jęs pieno primilžis yra vienas iš aiškiausių slaptojo mastito simptomų. Ar produktyvumas sumaž÷s, priklauso nuo uždegimo laipsnio, kurį galima nustatyti pagal SLS piene. Jei SLS yra 100 tūkst./ml, pieno kiekis pradeda maž÷ti proporcingai SLS did÷jimui. Remiantis tyrimų rezultatais, karvių produktyvumas d÷l šios ligos iš vieno tešmens ketvirčio per dieną maž÷ja 25 – 35proc., iš karv÷s per laktaciją 10 – 15 proc., iš karvių bandos per laktaciją 5 – 10 proc.
Pagrindinių sudedamųjų dalių kiekis pino sausosiose medžiagose sumaž÷ja nuo 5 iki 15 procentų. Riebalų sumaž÷ja apie 10 proc. Labai pasikeičia jų sud÷tis, padaug÷ja nesočiųjų, didel÷s molekulin÷s mas÷s riebalų rūgščių. Šie pokyčiai skatina lipolizę ( riebalų skaidymą). D÷l to suprast÷ja pieno produktų kokyb÷. Mastitiniame piene net 11 – 25 proc. mažiau bendrojo kazeino, o išrūginių baltymų daugiau negu įprasta. Did÷jant SLS piene, 10 proc. sumaž÷ja laktoz÷s. D÷l to sutrinka osmosin÷ pieno ir kraujo pusiausvyra. Kad ji būtų išlaikyta , natrio ir chlorido jonai patenka iš kraujo į pieną. Jų kiekis gali padid÷ti dešimtis kartų, lyginant su normaliu lygiu. Karvei susirgus mastitu, piene pasikeičia mineralų ir mikroelementų kiekis. Tai ypač lemia pieno perdirbimo savybes ir maistinę vertę. Biocheminiai ir fiziniai pokyčiai neigiamai veikia pieno perdirbimo kokybę. Iš mastitinio pieno kokybiškų ir saugių produktų neįmanoma pagaminti visų pirma d÷l to, kad jame yra mažiau sausųjų medžiagų, blogai koaguliuoja kazeinas, mažesnis pieno stabilumas aukštoje temperatūroje. (Vaitlokas L., 2005)
Slaptasis karvių mastitas paplitęs ir mūsų šalyje. Lietuvoje slaptuoju mastitu serga apie 50 proc. karvių. Jei jos nesirgtų, kiekviena Lietuvos karv÷ per laktaciją duotų vidutiniškai 650 kg pieno daugiau. (Japertien÷ R., Japertas S. 2003)
Slaptasis mastitas gali atsirasti d÷l pašarų, klimato, laikymo sąlygų, melžimo aparatų ir higienos, genetikos ir bakterijų. Patariama prieš pradedant karves gydyti nuo mastito išsiaiškinti, ar tikrai jį suk÷l÷ bakterijos ir ar gydymui reikia naudoti antibiotikus.
3. DARBO VIETA IR METODIKA
3.1. Tyrimų laikas, vieta, apimtis ir statistin÷s analiz÷s metodai
Tiriamasis darbas buvo atliktas 2011 – 2013 metais VĮ „Pieno tyrimai“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų veisimo katedros, Gyvūnų veislin÷s vert÷s tyrimų ir selekcijos laboratorijoje, „ X“ pieninių galvijų bandoje, kurioje mastitų atžvilgiu buvo ištirtos 40 karvių 1-3 laktacijos 2-6 m÷nesio.
Somatinių ląstelių skaičius karvių piene ir mastito suk÷l÷jai buvo nustatyti VĮ „Pieno tyrimai“. Tyrimų duomenys buvo išanalizuoti statistiškai SPSS paketu (licenzija Nr. 9900457, versija 15, SPSS Inc., JAV).
Buvo paskaičiuoti aprašomosios statistikos rodikliai (n – imties narių skaičius, M- požymių aritmetinis vidurkis, Sd – vidutinis kvadratinis nuokrypi, mx – aritmetinio vidurkio paklaida).
Rezultatai laikyti patikimais , kai p<0,05.
3.2. Mastito suk÷l÷jų nustatymas
Mastito suk÷jų nustatymui tiriamieji pieno m÷giniai buvo koncervuojami VĮ „Pieno tyrimai“ naudojamu koncervantu, kurio pagrindą sudaro boro rūgštis. Į 30 ml tiriamojo pieno m÷ginį įpilama 0,4 ml koncervanto.
Norint tiksliai nustatyti mastito suk÷l÷ją imamas pieno m÷ginys iš kiekvieno tešmens ketvirčio. Kad nepakistų pieno savyb÷s ir nesidaugintų bakterijos pieno m÷ginys iškart koncervuojamas. Prieš imant m÷ginį speniai turi būti švariai nuplaunami, dezinfekuojama servet÷le, kuri sudr÷kinta dezinfekavimo tirpalu. Į atskirą indelį numelžiamos pirmosios pieno čiurkšl÷s (2 – 3), tada į mastito suk÷l÷jų nustatymo tyrimui skirtą m÷gintuv÷lį su koncervantu įmelžiama 4 -5 pieno čiurkšl÷s. Šie m÷giniai iki tyrimo gali būti laikomi iki 3 parų, 4°C ±2ºC temperatūroje. Suk÷l÷jai išskiriami ir diferencijuojami pagal 2 paveiksle nurodytą schemą.
10 µl mikrobiologine kilpele pieno m÷ginys pas÷jamas į Petri l÷kštelę ant kraujo agaro su eskulinu, gerai išsklaidoma, kad išaugtų pavien÷s kolonijos. Pas÷lis inkubuojamas termostate, 24 val. -72 val. 37°C ±1ºC temperatūroje.
Išaugusios kolonijos įvertinamos plika akimi. Įvertinama kolonijų išvaizda, dydis, spalva bei hemoliz÷s zonos. Hemoliz÷ gali būti skaidri (β), žalsva (α) arba gali visai jos nebūti (γ). Jeigu pas÷toje terp÷je išauga daugiau kaip 2 rūšių kolonijos, tyrimą reikia nutraukti.
Dažniausiai pasitaikantys mastito sukel÷jai yra stafilokokai ir streptokokai. Stafilokokų kolonijos dažniausiai gelsvos, gali būti ir pilkai baltos, vidutinio dydžio. Patogenin÷s stafilokokų
paderm÷s pasižymi beta (β) hemolizino gamyba, kai kurie šios rūšies mikroorganizmai gamina ir alfa (α) lizinus arba juos abu. Tuomet aplink koloniją susidaro dviguba hemoliz÷s zona, kurią sudaro plati beta ir siaura alfa zonos. Kai kada skaidrioji zona esti itin siaura, tod÷l sunkiai pastebima, gali jos ir visai nebūti. Tam, kad būtų lengviau diagnozuoti šie mikroorganizmai grupuojami į dvi grupes: S. aureus (kuris gamina koagulaz÷s fermentą) ir koagulazes negaminantys stafilokokai (KNS ).
Streptokokų kolonijos išaugintos ant kraujo agaro panašios į stafilokokų, bet būdingos streptokokams kolonijos yra mažesn÷s (<1 mm) ir permatomos. Hemoliz÷s zona gali būti skaidri (β), žalsva (α), gali jos ir nebūti (γ). Beta (β) hemoliz÷s zona, palyginant su kolonijų dydžiu, dažniausiai būna didesn÷.
Bakterijų ląstelių dažymas pagal Gramą įgalina apibūdinti bakterijų morfologinius požymius, taip pat pagal dažant susidariusią spalvą suklasifikuoti į gramteigiamas ir gramneigiamas . nusidažymą skirtingomis spalvomis lemia mikroorganizmo sienel÷s struktūra. Gram- bakterijų sienel÷je esantis peptidoglikanas – mureinas, kuris sudaro vos 10 – 20 proc. sienel÷s, kai tuo tarpu gram+ netgi 60 – 90 proc. Pirmas dažymas atliekamas genciano violetu, tada nusidažo abiejų grupių bakterijos. Dažant įd÷jus jodo, gaunasi netirpūs kristalo violeto – jodo kompleksai, kurių iš gramteigiamų bakterijų neįmanoma išplauti, o iš gram- paprastai išsiplauna etanoliu. Gramneigiamos bakterijos įsig÷rusios etanolio v÷l tampa bespalv÷mis, norint matyti jas per mikroskopą, reikia jas antrą kartą dažyti safraninu arba baziniu fuksinu.
Dažymui reikia paruošti tepin÷lį: ant objektinio stiklelio užlašinti nedidelį lašą vandens. Nuo l÷kštel÷, pasirinkę būdingiausiai atrodančią koloniją (inkubuotą 18-24 val.) kilpele paimama nedidelis kiekis bakterijų, kilpele kelis kartus paliečiamas lašelis, tada lašelis kuris tolygiai išsklaidomas ant stiklelio paviršiaus, tam kad susidarytų plonas tepin÷lis. Sekančiame etape reikia tepin÷lį išdžiovinti ore ir tam, kad užfiksuoti kelis kartus perbraukiame virš liepsnos (spiritin÷s lempel÷s). Norint nesukelti artefaktų nereikia per ilgai kaitinti, nes per aukšta temperatūra gali pakeisti mikroorganizmus, to pas÷koje, gali įvykti atvirkštinis variantas ir gramteigiami mikroorganizmai gali nusidažyti kaip gramneigiami. Laikant rankose stiklelis turi būti šiltas bet ne karštas. Toks tepin÷lis dažomas Gramo būdu. Ant tiriamojo stiklelio užpylus genciano violetinio tirpalo, reikia palikti 1 minutei, per tiek laiko įvyksta reakcija. Po to stiklelį turime plauti kelias sekundes po silpna vandens srovele ir nuožulniai laikant silpna užpilti Liugolio tirpalu ir palaukti 1 min.,po to vel reikia plauti po silpna vandens srove, laikant jį nuožulniai. Toliau iš l÷to ir nepertraukiant ant palenkto stiklelio užpilamas etanolis kol neišsiskirs violetin÷ spalva. Kad pašalinti etanolį palenkus stiklelį jis švelniai nuplaunamas po vandeniu. Stiklelis užpilamas 1 minutei safranino tirpalu,dar kartą nuplauti vandens srovele ir išdžiovinti.
Tepin÷lis mikroskopuojamas imersiniu objektyvu. Jeigu matomos bakterijos yra m÷lynos arba violetin÷s, tai - gramteigiamos (Gram +), o jeigu bakterijos - tamsiai rožin÷s, raudonos spalvos, tuomet gramneigiamos (Gram -).
Gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas diferencijuoti galima naudojantis KOH testu. Kalio hidroksidas sunaikina gram- bakterijų sieneles ir sureaguoja su atsiradusiu ląstelių turiniu.
Bakterijų ir šarmo mišinys pasidaro tąsus. Gramteigiamų mikroorganizmų sienelių KOH taip nepaveikia ir tiriamasis mišinys išlieka nepakitęs, netįsta. Atliekant testą naudojamas 3 proc. KOH tirpalas, kurį reikia užlašinti ant objektinio stikliuko, į jį d÷ti nuo terp÷s nuimtą koloniją ir sumaišyti su tirpalu. Pagal mišionio tąsumą sprendžiama kokios bakterijos yra, jeigu tįsta tai tokios bakterijos gramneigiamos, o jei mišinio tąsumo n÷ra – gramteigiamos.
Streptokokai ir stafilokokai yra gramteigiamos rutulin÷s bakterijos, nes nusidažo m÷lyna arba violetine spalva.jeigu tiriamajame tepin÷lyje yra streptokokai, tai matome mikroorganizmus, kurie išsid÷stę pavieniui ar grandin÷l÷mis. Stafilokokai tepin÷lyje išsid÷sto pavieniui arba krūvel÷mis, panašiomis į vynuogių kekę.
Streptokokai nuo stafilokokų atskiriami katalaz÷s testu. Tikrinamą koloniją mikrobiologine kilpele (jokiu būdu ne metaline) nuimama nuo terp÷s ir paskleidžiama ant objektinio stikliuko. Po 30 sekundžių užlašinamas lašas 3 proc. vandenilio peroksido. Jei reakcija teigiama, tai mišinys intensyviai putoja nes bakterijos gamina katalazę, kuri suskaldo vandenilio peroksidą į vandenį ir dujinį deguonį. Streptokokų katalaz÷s reakcija – neigiama, o stafilokokų – teigiama.
Koagulaz÷s m÷ginys padeda nustatyti ar stafilokokas gamina koagulaz÷s fermentą. Teigiama reakcija kai 24 val. laikotarpiu išauga 1 - 2 kolonijos jaunos bakterijos kultūros koaguliuoja atskiestą triušio kraujo plazmą 37°C temperatūroje. Koagulaz÷s reakcija tiriamąjame m÷gintuv÷lyje nustatoma ekstra ląstelin÷ stafilokoagulaz÷, dar vadinamą laisva koagulaz÷, kuri aktyvuoja protrombiną, sudarydama plazmos krešulius. Naudojant koaguliaz÷s reakciją ant plokštel÷s taipogi galima nustatyti agliutinavimo faktorių t.y. surištą koagulazę, kuri reaguodama su lašu avies eritrocitų, padengtų fibrinogenu, sudaro organizmų agregatus, kurie iškrenta dribsnių pavidalu. Tai klampumo m÷ginys. Dauguma (97 proc.) Staphylococcus aureus padermių turi stafilokoagulazę ir agliutinavimo faktorių. Apie 95 proc. Staphylococcus aureus padermių išskiria baltymą - A, kuris yra labai panašus į dalį imunoglobulino G (IgG).
Staphylococcus aureus buvo nustatomas naudojant latekso testus. Šių testų sud÷tyje yra polistireno latekso dalelių, padengtų fibrinogenu ir IgG. Sumaišius Staphylococcus aureus organizmus su latekso testų suspensija, sureaguoja stafilokoko agliutinavimo faktorius ir baltymas A su testo latekso dalel÷mis (fibrinogenu ir IgG) ir galiausiai iškrinta nuos÷dos.
Didžioji dalis Staphylococcus aureus padermių fermentuoja manitą. Tai patikrinama auginant Staphylococcus aureus ant manito druskos agaro, kurie ant šios terp÷s išauga geltonų kolonijų pavidalu, o kiti stafilokokai esti balti arba geltoni. Tai selektyvi terp÷ stafilokokų nustatymui. D÷l didel÷s druskos koncentracijos esančios šioje terp÷je daugumos kitų mikroorganizmų augimas yra slopinamas. Retais atvejais KNS stafilokokai taip pat gali fermentuoti manitą, d÷l to sp÷jamas Staphylococcus aureus kolonijas reikalinga patvirtinti kitais metodais.
Dauguma Staphylococcus aureus koagulazei+ atmainų gamina DN- azę, hidrolizuojančią DNR molekulę iki mononukleotidų ir polinukleotidų mišinio, yra nustatyta priklausomyb÷ tarp koagulaz÷s aktyvumo ir DN-az÷s gamybos, kurios aktyvumą galima patikrinti auginant įtariamą Staphylococcus aureus ant DN-az÷s agaro terp÷s (Deoxyribonuclease test agar). Šioje terp÷je išaugintų įtariamo Auksinio stafilokoko kolonijų užpilama 1N HCL. Tai nusodina DNR terp÷je. Tie organizmai, kurie gamina DN-azę yra apsupti skaidrios zonos, nes į fragmentus suardytos DNR 1N druskos rūgštis nenusodina, tod÷l aplink koloniją terp÷ lieka skaidri, nusodinta DNR sudrumsčia terpę. Jeigu tiriamieji stafilokokai fermentuoja manitą, gamina DN-azę, bei koagulazę, tai galime sakyti, kad tai Staphylococcus aureus.
Staphylococcus aureus gali būti diferencijuojamas kitų stafilokokų CAMP testo pagalba. Min÷tas testas atliekamas naudojantis žinomu Streptococcus agalactiae kamienu.
Atliekant testą ant kraujo agaro per l÷kštel÷s vidurį reikia pas÷ti Streptococcus agalaktiae kultūrą, iš šonų statmenai ir 5 mm nuo Streptococcus agalaktiae pas÷jimo linijos s÷jama tiriamoji kultūra. Tiriamąjį stafilokoką galima priskirti Staphylococcus aureus rūšiai jeigu pas÷lių susidūrimo riboje atsiranda kastuv÷lio arba pjautuvo pavidalo skaidri hemoliz÷s zona.
Streptokokai patikrinami pagal jų savybę hidrolizuoti eskuliną. Aplink kultūras hidrolizuojančias eskuliną, ultravioletinių spindulių šviesoje (366 nm) matomos tamsios zonos, o kitur eskulinas švyti neonine šviesele. Eskuliną hidrolizuojančių streptokokų tarpe labiausiai pasitaiko Streptococcus uberis ir enterokokai (Enterococcus faecalis ir Enterococcus faecium). Streptococcus uberis nuo enterokokų galima atskirti naudojantis PYR-testu. Testo esmę sudaro greita spalvin÷ reakcija, kuri nustato streptokokų piraz÷s aktyvumą. Streptococcus uberis - PYR (-), o enterokokų – PYR(+). Viena kolonija iš testuojamos kultūros, kuri yra 0,5 mm diametro, gali ir didesn÷ būti, uždedama ant kortel÷s testo zonos, užlašinamas 1 lašas buferio ID0100M, palaikoma 5 min. kambario temperatūroje ir užlašinamas 1 lašas ID0200M. Violetin÷ spalva išryšk÷ja po 20 sekundžių iš to sprendžiama, kad piraz÷ teigiama.
Streptokokai kurie eskulino nehidrolizuoja įvertinamami atsižvelgiant į hemolizę. Aiškias α hemoliz÷s zonas suformuoja Streptococcus dysgalactiae, kuris patvirtinamas C grup÷s streptokokų latekso agliutinacijos testu.
Eskulino nehidrolizuojantiems ir β hemoliz÷s zonas formuojantiems streptokokams priklauso dažniausiai mastitą sukeliantys Streptcoccus pyogenes (patvirtinamas A grup÷s streptokokų latekso agliutinacijos testu) ir Streptococcus agalactiae (patvirtinamas B grup÷s streptokokų latekso agliutinacijos testu).
Remiantis Lancefield, dauguma streptokokų turi specifinius karbohidratinius antigenus, pagal kuriuos streptokokus galima suskirstyti į grupes.
Šie streptokokų grupiniai antigenai yra išskirti iš ląstelių, sugeba agliutinuoti specifiniais antikūniais padengtas latekso daleles. Lateksin÷s dalel÷s yra padengtos individualiai sujaudrintais triušio antikūniais, kurie specifiški vienai iš streptokokų karbohidratų grupių. Šios latekso dalel÷s agliutinuoja kai ekstrakte yra homologinio antigeno, o jei jo n÷ra, latekso suspensija išlieka vienalyt÷. Tuo remiantis yra pagaminti lateksiniai testai norint nustatyti streptokokų grupes pagal Lancefield. Streptokokų kolonijas paimtas nuo kultūros l÷kštel÷je reikia inkubuoti enzimų tirpale antigeno išekstahavimui. Gatavas antigeno ekstraktas testuojamas ant reakcijos kortel÷s naudojant šešias suspensijas su lateksin÷mis dalel÷mis, kurios padengtos atitinkamais antikūniais, kurių kiekvienas yra specifiškas vienai iš A, B, C, D, F arba G grupių. Tiriamajame objekte esant atitinkamam vienam iš lateksinių antigenų, įvyksta plika akim gerai matoma agliutinacijos reakcija. Jei vyksta agliutinacija su vienu testo reagentu arba, jei reakcija su vienu reagentu yra daug stipresn÷ negu su kitais tai rezultatas teigiamas. Testas neigiamas, jeigu agliutinacija neįvyksta.
Gramneigiamos bakterijos testuojamos greituoju E. coli testu, naudojantis chromokulto agaro terpe. Metodas paremtas tuo, kad koliforminių bakterijų būdingas fermentas β-D-galaktozidaz÷ skaido Salmon-GAL substratą, ir koliforminių bakterijų kolonijos nusidažo raudona spalva. Escherichia coli bakterijoms būdingas fermentas β-D-gliukuronidaz÷, kuris skaido substratus X-gliukuronidą ir Salmon-GAL, tod÷l Escherichia coli kolonijos nusidažo tamsiai m÷lyna ar violetine spalva. Visi kiti gram- mikroorganizmai yra bespalv÷s kolonijos. Testuojama bakterija nuo kraujo agaro su eskulinu pers÷jama ant chromokulto agaro ir auginama 24 val 37°C ±1°C temperatūroje. E. coli ant šios terp÷s užauga violetin÷s arba tamsiai m÷lynos spalvos, kiti koliformai – raudonos spalvos.
Galiausiai tamsiai m÷lynos ar violetin÷s kolonijos patikrinamos užlašinus ant jų po lašą Kovačo reagento. Jei po kelių sekundžių reagentas nusidažo vyšnine spalva – reakcija teigiama, kolonija yra tikrai E. coli.
Proteus atpažįstama pagal kolonijų išvaizdą, greitai augančios bakterijos, dažniausiai per parą jos išsiplečia per visą l÷kštel÷s terp÷s paviršių, turi specifinį nemalonų kvapą.
4. TYRIMŲ REZULTATAI
4.1. Somatinių ląstelių skaičiaus karvių piene tyrimai
Somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) piene kiekis yra svarbus karvių pieno kokyb÷s ir tešmens sveikatingumo rodiklis. Nustatyta, kad SLS yra paveldimas. Jo paveldimumas (h2) priklauso nuo laktacijos skaičiaus, t.y. trečioje laktacijoje SLS paveldimumo koeficientas yra aukštesnis nei pirmoje laktacijoje. Vidutiniškai SLS koeficientas siekia apie 0,12, o Vokietijos specialistai teigia, kad SLS paveldimumo koeficientas vidutiniškai siekia net 0,17. Toks pakankamai aukštas paveldimumo koeficientas rodo, kad s÷klinant karves ar telyčias buliais, turinčiais aukštą SLS įvertinimą, gimusios dukterys pasižym÷s žemesniu SLS piene (Ekman, 1998)
Somatinių ląstelių skaičius piene rodo karvių bandos sveikatingumą. Sutrikus karv÷s virškinimo sistemai, net ir nesant užkrato tešmenyje, padid÷ja SLS kiekis piene. Somatinių ląstelių skaičius nulemia pieno kokybę, tai įtakoja ir superkamo pieno kainą. Lietuvoje galioja nustatytas standartinis SLS – ne daugiau 400 tūkst./ml. Tik turint sveiką bandą galima užtikrinti aukštą pieno kokybę.
Analizuojant gyvulių produktyvumo kontrolei atliekamus somatinių ląstelių skaičiaus tyrimus piene, rezultatai vertinami:
Gerai, jei daugiau kaip 85 proc. bandos karvių pieno SLS yra mažesnis kaip 200 tūkst./ml. Šios bandos karvių tešmenys neužkr÷sti kontaginiais mastito suk÷l÷jais.
Blogai, jei bandoje yra 15–30 proc. karvių, kurių bendrame pieno kiekyje SLS yra didesnis kaip 200 tūkst./ml. Tai parodo, kad kai kurių karvių tešmens ket-virčiai yra užkr÷sti. Ligą gal÷jo sukelti kontaginiai mastito suk÷l÷jai (auksinis stafilokokas ir kt.) arba kontaginiai aplinkos mikroorganizmai.
Labai blogai, jei bandoje yra daugiau, kaip 30 proc. karvių, kurių bendroje pieno talpoje SLS yra didesnis kaip 200 tūkst./ml. Tai rodo, kad karvių tešmens uždegimus suk÷l÷ kontaginiai mastito suk÷l÷jai. Tokie rezultatai rodo, kad liga tęsiasi daug m÷nesių ir yra sukelta auksinių stafilokokų. ( http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=2101&z=94)
2lentel÷. Somatinių ląstelių skaičiaus karvių piene tyrimai Statistiniai rodikliai SLS M 875,28 mx 114,11 Sd 721,69 n 40 Pasikliautinas intervalas(95,0%) 230,81
Buvo ištirta tyrimo imtis iš 40 karvių. Visų ištirtų karvių piene buvo nustatytas padid÷jęs somatinių ląstelių skaičius. Somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis 875,28±114,11 tūkst./ml. - rodo, kad tirtų karvių grup÷je dauguma karvių serga stipriu tešmens uždegimu.
Kaip 2 lentel÷je pateiktuose duomenyse matome, kad daugiausiai somatinių ląstelių aptinkama dešiniame užpakaliniame tešmens ketvirtyje – tai pasireišk÷ 13 karvių iš 40, sudaro 32,5 proc. iš visos tiriamosios imties ir somatin÷s ląstel÷s, išvedus aritmetinį vidurkį, siek÷ 1109 tūkst./ml. - tai rodo itin stiptų mastitą.
Dešiniame priekiniame tešmens ketvirtyje somatinių ląstelių padaug÷jimas nustatytas 6 karv÷ms, sudaro 15 procentų visos imties, somatinių ląstelių aritmetinis vidurkis siek÷ 618 tūkst./ml.
Kairiajame priekiniame tešmens ketvirtyje mastitas nustatytas 5 karv÷ms, somatinių ląstelių aritmetinis vidurkis - 1085 tūkst./ml. Sudaro 12,5 tiriamų karvių.
Kairyje užpakaliniame ketvirtyje mastitas pasireišk÷ 9 karv÷ms, somatinių ląstelių vidurkis - 788 tūkst./ml. Sudaro 22,5 procentus iš visos imties.
Buvo nustatyta ir dviejų tešmens ketvirčių mastitas (išplitęs), dešin÷s pus÷s priekinio ir dešin÷s užpakalinio tešmens ketvirčių uždegimas nustatytas 1 karvei, somatinių ląstelių vidurkis siek÷ 1010 tūkst./ml. Taip pat pasireišk÷ 1 mastito atvejis kairyje ir dešiniajame užpakaliniuose ketvirčiuose, somatinių ląstelių aritmetinis vidurkis siek÷ 1245 tūkst./ml. Šie du atvejai sudaro 5 procentus tiriamųjų karvių susirgimų mastitu.
Kair÷s pus÷s priekinio ir dešin÷s užpakalinio ketvirčių mastitas nustatytas 4 karv÷ms, 10proc. tiriamųjų karvių. Somatinių ląstelių vidurkis - 428 tūkst./ml. Tai rodo vidutinio sunkumo mastitą.
Kair÷s pus÷s priekinio ir dešin÷s užpakalinio tešmens ketvirčių mastitas pasireišk÷ 1 karvei, somatinių ląstelių vidurkis siek÷ 398 tūkst./ml.
Apibendrinant pirmosios lentel÷s duomenis matome, kad daugiausiai somatinių ląstelių 1245 tūkst./ml nustatyta dviejų ketvirčių mastite, kairiajame priekiniame ir dešiniajame užpakaliniame
tešmens ketvirčiuose. Daugiausiai mastito atvejų pasitaik÷ dešiniajame užpakalinyje tešmens ketvirtyje, net 13 karvių, somatinių ląstelių vidurkis 1109 tūkst./ml. Tai itin parodo, kad somatinių ląstelių padid÷jimas parodo karv÷s sveikatingumą, ypatingai mastito atveju. Susirgus karvei mastitu padaug÷ja ir somatinių ląstelių.
3 lentel÷. Somatin÷s ląstel÷s pagal tešmens ketvirčius (tūkst./ml)
Ketvirčiai n M Sd Proc. B DP DU 1 1010 - 2,5 B KU DU 1 1245 - 2,5 DP 6 618 195 15 DU 13 1109 1013 32,5 KP 5 1085 626 12,5 KU 9 788 676 22,5 KP DU 4 428 47,8 10 KU DU 1 398 - 2,5
n – narių skaičius, M - aritmetinis vidurkis, Sd –vidutinis kvadratinis nuokrypis, n = 40.
3 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus pagal tešmens ketvirčius grafin÷ analiz÷.
Pagal 3 paveiksl÷lyje pateiktus duomenis matome, kad ląstelių yra padaug÷ję somatinių ląstelių yra dešin÷s ir kair÷s pus÷s užpakaliniuose ketvirčiuose.
KU DU KU KP DU KP DU DP B KU DU B DP DU 4000 3000 2000 1000 0 Ketvirtis S L S
4.2. Mastito suk÷l÷jai ir jų įtaka somatin÷ms ląstel÷ms piene
Pagal 4 paveiksl÷lyje pateiktą diagramą matome, kad didžiausiąją dalį (net 45 proc.) iš visų nustatytų mastito suk÷l÷jų sudaro Auksinis stafilokokas – Staphylococcus aureus. Streptococcus spp. užima antą vietą pagal gausumą, sudaro 20 procentų iš visų suk÷l÷jų.
Trečiąją vietą užima Staphylococcus spp. sudaro 10 proc. visų suk÷l÷jų, o mieliagrybių sukelti mastitai sudaro 7,5 proc. visų atvejų. Gramteigiamos lazdel÷s, Escherichia coli, Streptococcus agalactiae - šie mokroorganizmai sudaro po 5 procentus visų tirtų atvejų.
Mažiausiai nustatyta Enterococcus spp. bakterijų, jos sudar÷ tik 2,5 proc. visų atvejų.
4 pav. Mastito suk÷l÷jai (procentais).
2,50% 5,00% 5,00% 7,50% 45,00% 10,00% 5,00% 20,00% Enterococcus spp. Escherichiacoli Gramteigiamoslazdel÷s Mieliagrybiai Staplaureus Slaplspp. STREPagalactiae STREPspp.
4 lentel÷. Mastito suk÷l÷jų pasiskirstymas tešmens ketvirčiuose.
Išplitusių mastito atvejų, kai suk÷l÷jai randami ne viename ketvirtyje nustatyta 7 atvejai. Dešiniajame priekiniame ir dešin÷s užpakaliniame ketvirčiuose mastitas pasireišk÷ vienam tiriamam atvejui, rasti mieliagrybiai.
Kair÷s pus÷s užpakaliniame ir dešin÷s užpakaliniame ketvirčiuose mastito suk÷l÷jai nustatyta dvejoms karv÷ms, tai Enterococcus spp. ir Streptococcus spp., šie suk÷l÷jai sudar÷ po vieną atvejį.
Kair÷s pus÷s priekinio dešin÷s užpakalinio ketvirčiuose mastito suk÷l÷jai nustatyti 5 karv÷ms, rasta 1 atvejis mieliagrybių, 2 karv÷ms S. aureus, ir po 1 atvejį Streptococcus spp. ir Enterococcus spp.
5 lentel÷. Mastito suk÷l÷jų ir somatinių ląstelių priklausomyb÷.
Pagal 3 ir 4 lentelių duomenis matome, kad labiausiai paplitęs mastito suk÷l÷jas yra Mastito suk÷l÷jas Karvių skaičius n Somatinių ląstelių (tūkst./ml.) M Sd Enterococcus spp. 1 1766 - Escherichia coli 2 456 330 Gramteigiamos lazdel÷s 2 1135 697 Mieliagrybiai 3 569 385 Staphylococcus aureus 18 833 507 Staphylococcus spp. 4 586 776 Sreptococcus agalactiae 2 3107 1344 Streptococcus 8 300 300 Tešmens ketvirčiai Enteroc occus spp. E. coli Gram+ lazdel÷s Mieliagry-biai S. aureus S. spp. Srept. agalactiae Strept. spp. DP DU 1 KU DU 1 1 KP DU 1 2 1 DP 1 3 1 1 DU 1 6 2 1 3 KP 1 1 2 1 KU 1 1 4 1 2 Viso: 1 2 2 3 18 4 2 8 Procentin÷ dalis 2,50 5,00 5,00 7,50 45,00 10,00 5,00 20,00
Staphylococcus aureus, bet didžiausias somatinių ląstelių kiekis – 3107 tūkst./ml. aptiktas tiriant mastitą, kurio suk÷l÷jas Streptococcus agalaciae. Antroje vietoje pagal somatinių ląstelių padid÷jimą yra Enterococcus spp., nustatyta 1766 tūkst/ml. somatinių ląstelių. Gramteigiamos lazdel÷s – 1135 tūkst./ml., tačiau šie suk÷l÷jai pasireišk÷ tik 3 karv÷ms, bet suk÷l÷ sunkios formos mastitą.
Staphylococcus aureus - tai labiausiai paplitęs, kontaginis mastito suk÷l÷jas, plintantis melžimo būdu, atsparus gydymui ir sukeliantis daug žalos pieno ūkiuose, atsparus antibiotikams, tod÷l nepagydomas, karv÷ lieka nešiotoja ir platina suk÷l÷ją sveikoms karv÷ms. Auksinis stafilokokas pasireišk÷ net 18 iš 40 atvejų. Šio suk÷l÷jo somatinių ląstelių vidurkis 833 tūkst./ml.
Streptococcus spp. bakterijų sukeltas mastitas pasižymi nežymiu somatinių ląstelių padid÷jimu, aritmetinis vidurkis siekia 300 tūkst./ml., palyginus su kitais mastito suk÷l÷jais, jis nustatytas 8 karv÷ms, somatinių ląstelių nepadaug÷jo nei leidžiama maksimali norma (400 tūkst./ml.) tai aplinkoje esantis mastito suk÷l÷jas, gali sukelti l÷tinius arba lengvos formos mastitus, tačiau esant stresin÷ms situacijoms arba nusilpus karv÷s imunitetui gali pereiti į sunkesnę ligos formą.
5. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
1. Viso ištirta 40 karvių, visų ištirtų karvių piene buvo nustatytas padid÷jęs somatinių ląstelių skaičius. Somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis 875,28±114,11 tūkst./ml. - rodo, kad tirtų karvių grup÷je dauguma karvių serga stipriu tešmens uždegimu.
2. Visoms karv÷ms nustatytas tešmens uždegimas, taip pat iš visų tirtų karvių pieno išskirti mastito suk÷l÷jai.
3. Atlikti tyrimai parod÷, kad somatinių ląstelių skaičiaus padid÷jimas turi stiprų ryšį su mastitu ir yra svarbiausias mastito požymis.
4. Atlikus mastito suk÷l÷jų nustatymo tyrimus pasteb÷ta, kad labiausiai paplitęs yra Staphylococcus aureus – pasireišk÷ 18 karvių, šio suk÷l÷jo somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis - 833 tūkst./ ml. Norint išvengti Staphylococcus aureus sukelto mastito plitimo, būtina karves melžti švariai, naudoti atskiras pašluostes plovimui ir nusausinimui, dezinfekuoti spenius po melžimo, užkr÷stas karves melžti paskutines, gydyti užtrūkusias, išbrokuoti l÷tiniu mastitu sergančias karves.
5. Didžiausias somatinių ląstelių skaičius 3017 tūkst./ ml. nustatytas karv÷ms, kurioms išskirtas Streptococcus agalactiae mastito suk÷l÷jas, o mažiausias Streptococcus spp. sukeltame mastite vidutiniškai 300 tūkst./ ml. (p<0,05).
6. Norint išvengti ar bent sumažinti karvių piene somatinių ląstelių skaičių ir mastitinius susirgimus reikia laikytis melžimo higienos. Tam, kad neplatinti kontaginių mastito suk÷l÷jų, sergančias karves reikia atskirti nuo sveikų, bei melžti atskiru aparatu arba bent po to kai pamelžiamos sveikosios. Taip pat reikia laikytis melžimo bei darbuotojų asmenin÷s higienos, gerinti karvių š÷rimo ir laikymo sąlygas. Svarbiausia yra dažnai tikrinti somatinių ląstelių skaičių, naudojantis ekspres metodais, Kalifornijos mastito testu. Aptikus mastitą nedelsiant imtis gydymo ir prevencijos priemonių.
6. SUMMARY
Agents of mastitis and somatics cells in cows milk analysis of dependence
The aim of the final paper - establish the agents of a mastitis and somatics cells in cows milk.
Tasks:
1. To carry out agents of mastitis of cows milk dependence. 2. To carry out numbers of somatic cells of milk dependence.
3. to research influence agents of mastitis somatic sells numbers of milk.
Research work was carry out 2011 – 2013 years VĮ „Pieno tyrimai“, laboratory of Lithuanian University of health sciences Animals breeding department Animals species value analysis and selection.
Was researchig 40 cows, in allresearching cows milk was diagnozed to big numbers of somatic cells. For all cows was diagnozed inflammation of the udder, from milk of all researching cows separates agents of a mastitis.
Analysis have shown, that numbers of somatics cells increase has strong connection with mastitis and there is the most important symphtom of mastitis.
The numbers of somatic cells average – 875,28 thousand at mililitre – shown, that in research group of cows, more cows are ill inflammation of the udder.
To carry out agents of mastitis establish, that Staphylococcus aureus – is most diffused – be displayed to 18 cows, that agents of somatic cells average – 833 thousand of mililitre. To avoid or to try to decrease numbers of somatic cells milch-cows and mastitis falling ill need to be followed hygiene of milch-cows. In order to distribute spredas through contact agents of mastitis, sick cows need to be separated from healthy‘s, milch-cows separates aparatus or milch-cows after healty‘s. To be followed milch-cows and workers personality hygiene too, improve cows feeding and keeping condicions. The most important thing is to check numbers of somatic cells, to make use of express methods, California‘s test of mastitis. Find out mastitis – to take medical immediately and means of prevention.
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Aniulis E. „Patelių pieno liaukos ligos“, Kaunas, 2007. P 53-113. 2. Aniulis E., Japertas S. Karvių mastitas. Kaunas, 2001. P. 8-104.
3. Aniulis E., Klimait÷ J., Japertas S. ,,Slaptojo karvių mastito suk÷l÷jai ir jų kitimas nuo gydomųjų ir antimastitinių preparatų‘‘, Veterinarija ir zootechnika, 2001. T 12 (34). P 5-8. 4. Aniulis E., Znaidauskas B. Miliauskas L., Malakauskas V. Veterinarin÷ akušerija ir
ginekologija, 2007.
5. Bannerman T. L., Peacock S. J. Staphylococcus, Micrococcus, and Other catalase-Positive Cocci In: Murray, P.R., Jo Baron, E., Jorgensen, J.H., Landry, M.L., Pfaller, M.A. (Ed.) Manual of Clinical Microbiology. Washington, DC: ASM Press. 2007. P. 390–411.
6. Bradley A. J., Leach K. A., Breen J. E., Green L. E., Green M. J. Survey of the incidence and aetiology of mastitis on dairy farms in England and Wales. The Veterinary Record. 2007. N. 160 (8). P. 253–257.
7. Ekman T. A study of dairy herds with constantly low or constantly high bulk milk somatic cell count,- with special emphasis management// Doctoral thesis, Uppsala, Sweden, 1998, p. 9-169.
8. Ericsson Unnerstad H., Lindberg A., Persson Waller K., et al. Microbial aetiology of acute clinical mastitis and agentspecific risk factors. Vet microbiol. 2009. Vol. 137. P. 90–97. 9. Lafi S. Q., Hailat N. Q. Bovine and oline mastitis in Dhueit Valley of Jordan// Vet. Archiv,
1998, 68 (2). P. 51-57.
10. Lüthje A., Schwarz S. Antimicrobial resistance of coagulase-negative staphylococci from bovine subclinical mastitis with particular reference to macrolide-lincosamide resistance phenotypes and genotypes. J antimicrob chemoth. 2006. N. 57(5). P. 966–969.
11. Pitkälä A., Haveri M., Pyorala S., Myllys V., Honkanen-Buzalski T. Bovine mastitis in Finland 2001-prevalence, distribution of bacteria, and antimicrobial resistance. J Dairy Sci. 2004. N. 87 (8). P. 2433–2441.
12. Pyöräla S., Taponen S. Coagulase-negative staphylococci-Emerging mastitis pathogens. Vetmicrobiol. 2009. Vol. 134, Issues 1–2. P. 3–8.
13. Rudejevien÷ J. Karvių slaptasis mastitas. Kaunas. 2007. P. 11–45.
14. Sederevičius A., LVA. Patarimai pieno gamintojams. Kaunas, 2004. P. 22-48. 15. Skimundris V. Pieninikyst÷. Vilnius, 1993. P. 5-244.
16. Šernien÷ L., Šiugždait÷ J., Tušas S. „Pieno ir jo produktų kokyb÷s ir saugos žmonių sveikatingumui įvertinimas“, 2004. P. 33-43.
17. Taponen S., Bjorkroth J., Pyorala S. Coagulasenegative staphylococci isolated from bovine extramammary sites and intramammary infections in a single dairy herd. J. Dairy Res. 2008. N. 75 (4). P. 422–429.
18. Vaitlokas L. Mastito profilaktika, Lietuvos žem÷s ūkio konsultavimo tarnyba, 2005. P. 9-43.
Interneto šaltiniai:
19. [žiūr÷ta 2013-01-10]. “Somatin÷s ląstel÷s piene” Mano ūkis 2010/01. Prieiga per internetą: http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=2078&z=93
20. [žiūr÷ta 2013-01-10]. “Pieno rodiklių kaita leidžia diagnozuoti ligas” 2010/10. Prieiga per internetą: http://www.drg.lt/index.php/lietuviskas-ukis/3945-pieno-rodikli-kaita-leidia-diagnozuoti-ligas.html
21. [žiūr÷ta 2013-01-15]. “Somatin÷s ląstel÷s piene” Prieiga per internetą: http://www.litgenas.lt/page.php?sk=8&id=1
22. [žiūr÷ta 2013-01-15]. “2011 – pieno kokyb÷s metai. Ką lemia somatin÷s ląstel÷s?” 2011/11. Prieiga per internetą: http://telsietis.balsas.lt/naujienos_/naujienos/-2011---pieno-kokybes-metai.-ka-lemia-somatines-lasteles/
23. [žiūr÷ta 2013-01- 20]. „Mastito detektorius 4QMast“ Prieiga per internetą: http://www.avena.lt/mastitoproc.20detektorius
24. [žiūr÷ta 2013-01-20]. „Geram pienui būtinos investicijos“ 2011/12. Prieiga per internetą: http://www.litera.lt/daugiau/2623
25. [žiūr÷ta 2013-01-20]. „Profilaktika – pats efektyviausias mastito gydymo būdas“ 2010/2. Prieiga per internetą: http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=2101&z=94
