Putliųjų ląstelių ir kraujo kapiliarų kiekis dviejų tipų kačių navikuose Quantity of Mast Cells and blood capillaries in two types of feline tumors

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Greta Bartkevičiūtė

Putliųjų ląstelių ir kraujo kapiliarų kiekis dviejų tipų

kačių navikuose

Quantity of Mast Cells and blood capillaries in two

types of feline tumors

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: Doc. Dr. Nomeda Juodžiukynienė

2 DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Putliųjų ląstelių ir kraujo kapiliarų kiekis dviejų tipų kačių navikuose“:

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Odos anatominė, histologinė sandara ... 9

1.2. Odos funkcijos ... 10

1.3. Kačių odos navikai ... 11

1.3.1. Odos ir epiteliniai navikai... 11

1.3.2. Odos mezenchiminiai navikai ... 12

1.4. Fibrosarkomos ... 12

1.5. Kačių vakcinos vietos sarkomos... 13

1.5.1. Vakcinos vietos sarkomų etiologija ... 13

1.5.2. Vakcinos vietos sarkomų sandara ... 14

1.5.3. Vakcinos vietos sarkomų jautrumas radiaciniam gydymui ... 15

1.6. Kačių fibrosarkomos ... 15

1.6.1. Kačių fibrosarkomų diagnozavimas ir jų susidarymo priežastys ... 16

1.6.2. Kačių fibrosarkomų sandara ... 17

1.7. Putliosios ląstelės ... 18 2. DARBO METODIKA ... 20 3. TYRIMO REZULTATAI ... 22 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33 5. IŠVADOS ... 35 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 36

4

SANTRAUKA

Putliųjų ląstelių ir kraujo kapiliarų kiekis dviejų tipų kačių navikuose Greta Bartkevičiūtė

Magistro baigiamasis darbas

Darbo apimtis - 39 lapai, darbe pavaizduota 18 paveikslų.

Tyrimo tikslas buvo įvertinti kraujo kapiliarų ir putliųjų ląstelių kiekio ryšį kačių fibrosarkomose ir vakcinos vietos fibrosarkomose.

Tyrimo uždaviniai buvo nustatyti putliųjų ląstelių ir kraujo kapiliarų kiekį kačių vakcinos vietos sarkomose ir kačių fibrosarkomose bei nustatyti priklausomybę tarp putliųjų ląstelių ir kraujo kapiliarų minėtuose dviejų tipų kačių navikuose.

Kačių vakcinos vietos navikai ir fibrosarkomos buvo rinkti X klinikose Vilniuje ir Kauno rajone. Taip pat naudoti Lietuvos sveikatos Mokslų universiteto, Veterinarijos akademijos, patologijos centro archyvo mėginai. Viso ištirta 20 mėginių, kurie buvo dažyti „Giemsa“ dažymo būdu. Mėginiuose skaičiuoti kraujo kapiliarų ir putliųjų ląstelių kiekiai, o gauti rezultatai palyginti. Kačių vakcinos vietos sarkomose buvo apskaičiuota nestipri koreliacija tarp kapiliarų ir putliųjų ląstelių, tačiau duomenys nebuvo statistiškai reikšmingi. Fibrosarkomose koreliacija tarp putliųjų ląstelių ir kraujo kapiliarų buvo vidutinio stiprumo, tačiau, taip pat, statistiškai nereikšminga. Skaičiuojant skirtinguose matymo laukuose esančius kapiliarų ir putliųjų ląstelių kiekius fibrosarkomose buvo nustatytas silpnas, statistiškai reikšmingas, teigiamas ryšys. Kapiliarų kiekiui padidėjus 1 vienetu, putliųjų ląstelių padidėja 0,4 vieneto. Putliosioms ląstelėms padidėjus 1 vienetu, kapiliarų kiekis padidėja 0,15 vieneto. Tiriant vakcinos vietos sarkomos kapiliarų ir putliųjų ląstelių priklausomybę nustatytas silpnas, statistiškai nereikšmingas teigiamas ryšys. Kapiliarams padidėjus vienetu, putliųjų ląstelių vidutiniškai padidės 0,27 vieneto, o putliosioms ląstelėms padidėjus vienetu, kapiliarų kiekis padidės 0,09 vieneto.

Skaičiavimai parodė kapiliarų ir putliųjų ląstelių priklausomybę navikiniuose dariniuose, tačiau išvadų populiacijai taikyti negalime, dėl žemo statistinio patikimumo.

Raktažodžiai: kačių vakcinos vietos sarkomos, fibrosarkomos, putliosios ląstelės, kraujo kapiliarai, navikas.

5

SUMMARY

Quantity of Mast Cells and blood capillaries in two types of feline tumors Greta Bartkevičiūtė

Master‘s thesis

Work consists of 39 pages, it includes 18 figures.

The aim of the work was to evaluate the relationships between the amounts of capillaries of blood and mast cells in feline vaccine site fibrosarcomas and fibrosarcomas.

Tasks of the study were to determine the amounts of mast cells and blood capillaries in the feline vaccine site sarcomas and feline fibrosarcomas and to determine the relationship between those two types of feline tumors.

Feline vaccine site tumors and fibrosarcomas were collected in X clinics in Vilnius and Kaunas district. Materials from Lithuanian University of Health Sciences, Centre of Veterinary pathobiology archives were also used for this study. 20 samples in total were dyed by „Giemsa“ method. Those samples were used to count blood capilliaries and quantities of mast cells and results were compared.

A mild correlation between mast cells and blood capillaries was calculated in feline vaccine site sarcomas, but the data was not statistically significant. The correlation between mast cells and capillaries was moderate in cases of fibrosarcomas, but statistically insignificant also. A weak, statistically significant, positive relationship was found between the number of capillary and mast cells in different fields of vision in fibrosarcomas. When the amount of capillaries increases by 1 unit, the number of mast cells increases by 0.4 units. When the number of mast cells increases by 1 unit, the amount of capillaries increases by 0.15 units. A weak, statistically insignificant, positive relationship was found between the blood capillaries and mast cells in vaccine site sarcomas. As capillaries increase by one unit, mast cells increases by an average of 0.27 units. While the number of mast cells increases by one unit, the amount of blood capillaries increases by 0.09 units.

Calculations have shown capillary and mast cell dependence on tumors, but it cannot be applied for the population because of the low statistical reliability.

6

SANTRUMPOS

Gy – tarptautinės SI vienetų sistemos jonizuojančiojo spinduliavimo sugertosios dozės vienetas. UV – ultravioletiniai spinduliai

FeLv – kačių leukopenijos virusas FPV – kačių panleukopenijos virusas NK ląstelės – ląstelės natūralios žudikės

7

ĮVADAS

Skiepijimas atlieka svarbų vaidmenį tiek individų, tiek visos kačių populiacijos sveikatos kontrolei. Kai kurie vakcinos antigenai taip pat naudojami siekiant sumažinti zoonozinio ligos plitimo potencialą (pvz., pasiutligės antigenai). Įprastų ir plačiai paplitusių vakcinacijų nauda yra aiški: labai patogeniškų organizmų, pvz., kačių FPV sukelta rimta liga, gali būti mažinama populiacijose, kuriose plačiai paplitusi vakcinacija (1).

Kačių injekcijos vietos sarkomos (FISS) žinomos nuo pat dešimtojo dešimtmečio pradžios. Po pirminės koreliacijos su pasiutligės ir kačių leukemijos viruso skiepijimu, tolesni tyrimai parodė, kad dėl fibrosarkomos susidarymo atsakinga kačių audinių reakcija į vakciną (2). Kai kurie fibrosarkomų atvejai vadinami šeivinių ląstelių fibrosarkomomis dėl gausaus verpstės formos ląstelių kiekio darinyje (3).

Mokslininkai seniai pastebėjo, kad įvairiose organizmo reakcijose dalyvauja putliosios ląstelės (4). Šios ląstelės yra kilusios iš kaulų čiulpų ir yra aptinkamos jose, tačiau niekad neaptinkamos kraujo audinyje (5). Navikiniai dariniai joms nėra išimtis, tačiau kokia konkrečiai šių ląstelių paskirtis – nėra aišku, nes mokslininkų teigimu, vienuose navikuose šios ląstelės augimą skatina, o kituose slopina (6). Mokslininkų teigimu, kai kuriuose navikuose putliųjų ląstelių biologiškai aktyvios medžiagos skatina naviko angiogenezę – naujų kraujagyslių susidarymą, siekiant aprūpinti naviką augimui reikalingomis medžiagomis bei metastazę – vėžinių ląstelių plitimą į kitas kūno vietas (5).

Vienų mokslinių šaltinių teigimu putliųjų ląstelių daugiausiai randama naujų kapiliarų susidarymo vietose ir tai įrodo, kad putliosios ląstelės susijusios su naujai susiformavusia mikrocirkuliacija. Kiti mokslininkai teigia, kad putliųjų ląstelių ir angiogenezės ryšys nėra iki galo išaiškintas, nes šios ląstelės taip pat aptinkamos ir kitų audinių atsinaujinimo vietose, uždegimo vietose ar navikiniuose dariniuose (7).

Tyrimų, vertinančių putliųjų ląstelių ir kraujo kapiliarų ryšį kačių vakcinos vietos fibrosarkomose ir kačių fibrosarkomose dar nebuvo atlikta. Kadangi navikiniai susirgimai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių gyvūnų mirties priežasčių, tokie tyrimai galėtų padėti kuriant vaistus ar kitaip stengiantis sumažinti gyvūnų mirčių skaičių dėl navikinių susirgimų ir taip prailginti jų gyvenimą.

Darbo tikslas: Įvertinti kraujo kapiliarų ir putliųjų ląstelių kiekio ryšį kačių fibrosarkomose ir vakcinos vietos fibrosarkomose.

8 Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti putliųjų ląstelių kiekį kačių vakcinos vietos sarkomose. 2. Nustatyti kapiliarų kiekį kačių vakcinos vietos sarkomose. 3. Nustatyti putliųjų ląstelių kiekį kačių fibrosarkomose. 4. Nustatyti kapiliarų kiekį kačių fibrosarkomose.

5. Nustatyti priklausomybę tarp kraujo kapiliarų ir putliųjų ląstelių kiekio abiejų tipų minėtuose navikuose.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Odos anatominė, histologinė sandara

Oda yra didžiausias kūno organas. Tai sudėtingas ektodermos ir mezenchimos audinys, apimantis įvairias struktūras, įeinančias į epidermio (Epidermis), tikrosios odos (Dermis) ir poodžio (Tela subcutanea) sandarą. Iš ektodermos formuojasi daugiasluoksnis plokščiasis ragėjantysis epitelis, o iš mezenchimos tikroji oda ir poodis (8).

1 pav. Žinduolio odos ir poodžio sandara (9)

1 – Plauko šerdis, 2 – Plauko žievė, 3 – Plauko kutikulė, 4 – Plaukai, 5 – Epidermis, 6 – Spenelinis sluoksnis, 7- Tinklinis sluoksnis, 8 – Poodis, 9 – Tikroji oda, 10 – Laisvosios nervinės galūnėlės, 11 – Prakaitolatako pora, 12 – Nervai, 13 – Arterija, 14 – Vena, 15 – Merokrininė prakaito liauka, 16 – Plokštelinis kūnelis, 17 – Spenelis, 18 – matrica, 19 – apokrininė liauka, 20 – vidinis žiedinis sluoksnis, 21 – išorinis išilginis sluoksnis, 22 – tikrosios

odos Šaknies makštis, 23 - Plauko šiaušiamasis raumuo, 24 – Riebalų liauka, 25 – Pamatinis sluoksnis, 26 – Dygliuotasis sluoksnis, 27 – Grūdėtasis sluoksnis, 28 – Skaidrusis sluoksnis, 29 – Raginis sluoksnis, 30 – Makrofagocitas, 31 – Lytėjimo epiteliocitas, 32 – Melanocitas, 33 – Lytėjimo kūnelis

10 Giliausias odos sluoksnis yra poodinis riebalų sluoksnis. Virš jo – tikroji oda, kurioje yra fibroblastų, gaminančių kolageną ir elastinius pluoštus. Joje lokalizuotos specializuotos organelės, įskaitant riebalines liaukas, prakaito liaukas bei plaukų folikulus. Nervai ir kraujagyslės taip pat lokalizuojami šiame odos sluoksnyje. Tikroji oda sudaryta iš paviršinio spenelinio sluoksnio ir giliojo tinklinio sluoksnio. Riba tarp epidermio ir tikrosios odos nėra lygi. Spenelinio sluoksnio jungiamojo audinio speneliai įsiterpia į epitelį, tokiu būdu jis yra geriau maitinamas, nes speneliuose esantis kapiliarų tinklas priartėja prie paviršinių epidermio sluoksnių (9,10,11).

Išorinis odos sluoksnis vadinamas epidermiu. Jis sudarytas iš keleto sluoksnių. Giliausias epidermio sluoksnis vadinamas pamatiniu sluoksniu (Stratum basale), kuris guli ant pamatinės membranos. Dygliuotasis sluoksnis (Stratum spinosum) sudarytas iš dygliuotų ląstelių, kurios turi ataugėles ir jomis gali susijungti su greta esančiomis ląstelėmis. Tuo tarpu Grūdėtasis sluoksnis (Stratum granulosum) sudarytas iš keleto sluoksnių plokščiųjų epiteliocitų. Išorinis epitelio sluoksnis – Raginis (Stratum corneum) sudarytas iš keratinocitų, bei suragėjusių, negyvų plokščiųjų epiteliocitų (11).

1.2. Odos funkcijos

Oda, dengianti kūną, yra tarpininkas tarp organizmo vidinės terpės ir aplinkos. Šis organas turi daugybę svarbių funkcijų. Pagrindinė odos funkcija – sukurti barjerą tarp kūno ir išorinės aplinkos. Organizmas turi ne vieną barjerinę funkciją, tačiau oda turi unikalią struktūrą, kuri užtikrina apsaugos efektyvumą (pavyzdžiui raginio sluoksnio sandaros ypatumai neleidžia organizmui netekti vandens ir elektrolitų, taip apsaugo organizmą nuo toksiškų junginių patekimo) (10). Oda gali apsaugoti giliau esančius audinius ir organus nuo mechaninių pažeidimų, cheminių veiksnių ar kitokio aplinkos neigiamo poveikio, o epidermio makrofagocitai padeda vykdyti imuninę apsaugą (9,11). Šis organas taip pat turi juslinius ir autonominius nervus ir keletą tipų jutimo receptorių, kurie aptinka įeinančius prisilietimo, vibracijos, slėgio, temperatūros pokyčių (šilumos ir šalčio), skausmo (įskaitant karščio skausmą) ir niežėjimo indikatorius. Laisvosios ir kapsulėtosios nervinės galūnėlės išorės mechaninius, cheminius ar terminius dirgiklius paverčia nerviniais signalais. Jiems eferentinėmis skaidulomis pasiekus smegenis sukeliami jutimai. Oda taip pat atlieka sekrecijos funkciją, kuomet iš pieno liaukų išskiriamas pienas bei ekskrecijos funkciją, kuomet per odą iš organizmo pašalinamos įvairios medžiagos, pavyzdžiui riebalai, kvapiosios medžiagos, vanduo. Kaip ir daugeliui žinduolių, katėms oda atlieka svarbų vaidmenį socialiniu požiūriu bendraujant, susipažįstant su kitais individais (11,12,13).

11

1.3. Kačių odos navikai

Oda yra didžiausias ir lengviausiai stebimas organas organizme, todėl nenuostabu, kad oda yra įprasta navikų diagnostikos vieta katėms. Remiantis vienu dideliu tyrimu, odos augliai sudarė 9,6% kačių citologijos ar biopsijos egzempliorių (14-17).

1.3.1. Odos ir epiteliniai navikai

Odos papilomatozė yra virusinė liga, kuri šunims būna retai, o katėms pasitaiko dar rečiau, bet papilomos virusai gali būti susiję ir su kačių odos karcinomomis. Papilomos virusai yra specifiniai gyvūnų rūšiai, nors, pvz. Galvijų papilomos virusas gali sukelti papilomų vystymąsi katėms (14-17).

Trichoepitelioma (seniau vadinta bazinių ląstelių naviku) sudaro 26 proc. visų kačių odos navikų ir dažniausiai pasireiškia vidutinio ar vyresnio amžiaus katėms. Šio tipo augliams būdinga būti pavieniams, su gerai išreikštomis darinio ribomis. Dažniausiai 0,5 – 2 cm dydžio, tačiau literatūroje aprašomi atvejai kai naviko dydis siekė ir 10 cm skermenį. Kai kuriuose trichoepiteliomose aptinkama melanino, todėl jas galima supainioti su melanomomis. Šiems navikams taip pat būdingos cistos ir išopėjimai (14,15,18,19).

Kačių plokščialąstelinė karcinoma dažniausiai pasireiškia galvos srityje, paveikiant ausis, akių vokus, nosį (14). Plokščialąstelinė odos karcinoma - dažniausiai pasireiškiantis navikas katėms (15 – 50 proc.) lyginant su kitomis odos neoplazmomis (14,16). Navikas kilęs iš odos plokščiojo ragėjančiojo epitelio (15). Paprastai jis pasireiškia vyresnio amžiaus katėms ir nors veislės predispozija nėra pastebėta, tačiau statistiškai šis susirgimas dažniau pasireiškia baltą kailį turinčioms katėms (14-16).

Plokščialąstelinė ausies karcinoma vystosi iš ausies kaušelio ragėjančiojo epitelio, pasitaiko, kad darinys išplinta į ausies kanalą. Būdingesnė daug saulėje būnantiems ir šviesų kailį turintiems gyvūnams.

Plokščialąstė nosies veidrodėlio karcinoma retai metastazuojantis navikas, kurio susidarymui įtaką daro pigmento trūkumas organizme, ilgas buvimas UV spinduliuose.

Plokščialąstelinė pirštų karcinoma yra piktybinis navikas kilęs iš nago guolio epitelio. Katėms šis susirgimas pasitaiko retai. Pasitaiko, kad navikas išopėja ir pažeidžia kelis pirštus. Taip pat gali metastazuoti į limfinius mazgus ir plaučius, tačiau tai yra retas reiškinys (15).

Melanomos palyginti reti kačių odos augliai, kurie sudaro vos 2 proc. visų kačių odos navikų. Nepastebėtas naviko ryšys su gyvūno lytimi ar veisle, tačiau susirgimas dažniau pasireiškia vyresnėm (8m. ir daugiau) katėms (14).

12 1.3.2. Odos mezenchiminiai navikai

Minkštųjų audinių sarkomos susidaro iš mezenchiminio jungiamojo audinio. Gerybiniai minkštųjų audinių navikai yra retai pasitaikantys katėms, tačiau piktybiniai – sarkomos, sudaro 7-10 proc. visų kačių navikų, o fibrosarkoma yra viena dažniausių diagnozių tiriant odos darinius katėms (14).

Riebalinio audinio navikams priskiriamos lipomos ir liposarkomos. Lipoma – tai pavienis ar dauginis, poodyje esantis, judrus darinys. Statistiškai lipoma katėms sudaro 6 proc. odos navikų. Auga lėtai, gali pasiekti didelį dydį. Liposarkomos katėms sudaro 0,5 proc. odos navikų, dažniausiai pasitaiko pavieniai, pilvo apačioje (15).

Jungiamojo audinio navikams priskiriamos: melanomos, fibromos, fibrosarkomos, vakcinos sukeltos sarkomos, piktybinės fibrozinės histiocitomos, miksomos, miksosarkomos (15,20).

Melanomos palyginti reti kačių odos augliai, kurie sudaro vos 2 proc. visų kačių odos navikų. Nepastebėtas naviko ryšys su gyvūno lytimi ar veisle, tačiau susirgimas dažniau pasireiškia vyresnėm (8m. ir daugiau) katėms (14).

Fibroma – navikinis darinys sudarytas iš subrendusių fibrocitų dažniausiai tai aiškias ribas turintis darinys. Jo lokalizacijos vietoje įprastai plaukų nebūna (14,21).

Piktybinė fibrozinė histiocitoma yra reta minkštųjų audinių sarkoma, katėms sudaranti 3 proc. visų odos navikų. Šios sarkomos taip pat vadinamos gigantnių ląstelių naviku. Katėms šis susirgimas pasitaiko retai. Darinys gali metastazuoti į kitus organus.

Miksoma – retas navikas gaminantis į gleives panašias medžiagas, kuris sudaro mažiau nei 1 proc. odos navikų. Dariniai yra minkšti, fliuktuojantys. Metastazuoja retai. Miksosarkomos pasitaiko dar rečiau nei miksomos (15).

1.4. Fibrosarkomos

Fibrosarkoma yra labiausiai paplitęs mezenchiminis kačių navikas. Egzistuoja trys pagrindinės jų formos: virusų indukuotos, pavienės fibrosarkomos senoms katėms ir povakcininės. Virusų indukuotos sarkomos yra retos. Kačių sarkomos virusas yra daugiacentrinės fibrosarkomos priežastis, o juo dažniausiai suserga katės iki 5 metų amžiaus. Šis virusas yra nereplikuojantsi retrovirusas, kuriam reikia kačių leukemijos viruso kaip pagalbininko. Genetinė šių dviejų virusų kombinacija sukelia ūmiai besitransformuojantį virusą, kuris indukuoja daugybines greitai augančias fibrosarkomas po trumpo inkubacijos periodo. Kačių sarkomos viruso indukuotos fibrosarkomos paprastai yra lokaliai invazyvios ir gali metastazuoti į plaučius arba kitas vietas. Pavienės senų kačių fibrosarkomos yra daug dažniau pasitaikančios nei virusų indukuotos. Jos

13 išauga odoje arba poodyje. Poodinės tokio tipo fibrosarkomos dažniausiai atsiranda ant liemens arba galūnių. Antodinės dažnai atsiranda ausies kaušelyje (17,20,21).

Buvo atrasta, kad egzistuoja ryšis tarp kačių vakcinavimo ir fibrosarkomų. Todėl tokie navikai buvo pavadinti povakcininėmis fibrosarkomomis. Įprastas naviko išsivystymo laikotarpis yra nuo 3 mėnesių iki 3,5 metų. Naviko vystymosi mechanizmas nėra gerai žinomas, tačiau manoma, kad jo vystymasis susijęs su nuolatiniu uždegimu vakcinos vietoje, kuris iššaukia sutrikusį skaidulinio jungiamojo audinio atsinaujinimo atsaką (21).

1.5. Kačių vakcinos vietos sarkomos

Kačių injekcijos vietos sarkomos (FISS) pirmą kartą buvo aprašytos mokslininkų Hendrick ir Goldschmidt, kurie pastebėjo sarkomų padidėjimą tose anatominėse kačių kūno vietose, kuriose dažniausiai leidžiami skiepai (3).

2 pav. Katės vakcinos vietos sarkoma (2) 1.5.1. Vakcinos vietos sarkomų etiologija

Susidariusios sarkomos siejamos su skiepais nuo kačių pasiutligės bei kačių panleukopenijos viruso. Tolimesni tyrimai parodė, kad sarkomos taip pat atsiranda ir esant kitų neadjuvantinių vakcinų įtakai bei ilgalaikio veikimo antibiotikų, steroidų, lufenerono injekcijų ar netgi kačių ženklinimo identifikavimo mikroschemomis bei netirpių siūlų naudojimo vietose. Sarkomos, kurios susidaro ne dėl vakcinavimo, o dėl kitų vaistų aplikavimo ar ženklinimo mikroschemomis - priskiriamos injekcijos vietos sarkomoms (22-26).

Nepaisant išsamių tyrimų, šio neoplazminio proceso pagrindinė patogenezė nebuvo išaiškinta. Labiausiai priimtina hipotezė sako, kad lėtinė uždegiminė reakcija, vakcinos injekcijos vietoje, sukelia vėlesnę piktybinę transformaciją (22,27). Po daugiau nei dviejų dešimtmečių trukusių mokslinių diskusijų vakcinos vietos sarkomos etiologija dar nenustatyta (21,27). Manoma, kad liga

14 yra susijusi su lėtiniu uždegimu. Taip pat navikinio darinio priežastis gali būti susijusi su individualiais veiksniais, pvz., genetiniais pokyčiais ar nutukimu (28). R. Nande ir kt. (3) aprašė, kad atlikus epidemiologinę analizę buvo pastebėta koreliacija tarp fibrosarkomų ir vietų, kuriose buvo leista katėms skirta vakcina nuo leukozės. Yra teigiama, kad šis susirgimas pasitaiko dažniau pasiutligės ir FeLV vakcinų leidimo vietoje. Taip pat yra nustatytas ryšys tarp adjuvantinių vakcinų ir kačių vakcinos vietos sarkomų.

Masačiusetso molekulinės onkologijos tyrimų centre atliktos studijos parodė, kad tiriant vakcinos vietos sarkomas kai kuriose ląstelėse aptinkama pakitimų. Makrofaguose ir gigantinėse ląstelėse aptinkama nekrozinių centrų. Į tokių ląstelių citoplazmą įsiskverbę svetimkūniai buvo identifikuojami kaip aliuminis. Daugelio vakcinų sudėtyje galima rasti aliuminio hidroksido, kuris naudojamas kaip adjuvantas. Atsižvelgiant į kitų tyrimų duomenis buvo įrodyta, kad uždegimas prie kancerogenezės gali prisidėti per daugelį įvairių mechanizmų. Mokslininkai naudodami skirtingas technikas, tokias kaip elektroninė mikroskopija ir aliuminio dažymas, rentgeninė spektroskopija ir kt. nustatė, kad aliuminio patekimas į organizmą gali būti susirgimo priežastimi. Taip pat buvo atlikti tyrimai, kaip aliuminio hidroksidas, aptinkamas vakcinose, veikia kačių odos ląsteles, atliekant tyrimus in vitro. Buvo nustatyta, kad dalį odos ląstelių ši medžiaga veikia citotoksiškai, tačiau fibroblastai lieka nepažeisti. Be to mokslininkai pastebėjo, kad aliuminis stimuliavo šių ląstelių augimą ir jų kiekis didėjo (29).

Autoriai (3) teigia, kad dažniausiai pasitaikantys atvejai yra susiję su vakcinavimu, tačiau kartais, tokio tipo naviko atsiradimą gali lemti genetiniai pokyčiai, tokie kaip alelinio geno praradimas, taškinės mutacijos ir translokacijos pirmoje kačių chromosomų poroje.

1.5.2. Vakcinos vietos sarkomų sandara

Kačių vakcinos vietos sarkomos yra agresyvios mezenchimos ir lokaliai invazinės neoplazmos. Jos daro poveikį poodiniui ir raumeniniams audiniams po traumų ar injekcijų. Nepaisant mažo metastazavimo potencialo, naviko tendencijos išsivystyti į aplinkinius audinius, pranešta ir apie darinio atsinaujinimo atvejus. Išdiferencijavus atvejus histologiškai, vakcinos vietos sarkomos buvo suskirstytos į fibrosarkomas, miofibroblastines sarkomas, miksosarkomas, nediferencijuotas sarkomas, piktybines fibrozines histiocitomas, rabdomiosarkomas, osteosarkomas ir chondrosarkomas. Šiems atvejams buvo būdingos didelės nekrozės sritys ir pastebima uždegiminė / limfocitinė reakcija (23,27). Kačių vakcinos vietos sarkomų histologija buvo plačiai ištirta ir kitų mokslininkų. Paprastai buvo aprašytas periferinis uždegiminis infiltratas, susidedantis iš limfocitų ir makrofagų, granuliacinio audinio ir daugiabranduolių gigantinių ląstelių. Šiuose

15 navikuose dažniausiai pasireiškė piktybiniai citologiniai požymiai, tokie kaip didelio mitozinio indekso ir ląstelių pleomorfizmas lyginant su sarkomomis, nesusijusiomis su injekcijomis (23).

1.5.3. Vakcinos vietos sarkomų jautrumas radiaciniam gydymui

Planuojant kačių vakcinos vietos sarkomos šalinimą, esant galimybei, rekomenduojami kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimai, nes navikas gali būti didesnis, nei numanoma atlikus apčiuopą (2). M. K. Daly ir kt. (23) aprašė fibrosarkomos atvejį, kurio priežastis buvo gyvūno ženklinimo mikroschema. Buvo tiriama 14 metų sterilizuota naminė trumpaplaukė katė. Darinį įvertinus, nustatytas 2x2 cm kietos masės plotas. Biopsija parodė, kad tai fibrosarkoma. Gyvūnui buvo paskirta radioterapija, kurios metu katė gavo 48 Gy. Po jos atlikus kompiuterinę tomografiją, nustatyta, kad po radioterapijos navikas sumažėjo iki 1,4cm skersmens. Tuomet darinys buvo pašalintas sveikų audinių ribose ir ištirtas histopatologiškai.

Kobayashi ir kt. (30) aprašė tyrimą, kurio metu katės, turinčios vakcinos vietos sarkomas buvo gydomos radioterapija, o vėliau – chirurgiškai. Tyrimo metu nebuvo pastebėta ryškaus, žalingo radiacinio poveikio katei. Jei tiriamo gyvūno spinduliuotės lauke buvo plaučiai, buvo nuolat stebima radiografinio pneumonito požymiai, tačiau nebuvo pastebėti jokie klinikinių sutrikimų požymiai. Rossi ir kt. (31) taip pat įrodė teigiamą radioterapijos naudą katėms, kurios turi vakcinos vietos sarkomas. Katėms, kurios jau buvo operuotos ir navikas atsinaujino, nauda nebuvo tokia akivaizdi kaip toms, kurioms vakcinos vietos sarkoma nebuvo operuota.

1.6. Kačių fibrosarkomos

Tirtuose fibrosarkomų mėginiuose buvo matyti nemažas šeivinių ląstelių kiekis. Fibrosarkomos, turinčios labai didelį kiekį šeivinės formos ląstelių vadinamos šeivinių ląstelių fibrosarkomomis (14).

Šeivinių ląstelių navikai pasižymi tuo, kad turi šeivinės formos ląsteles. Stebint šias ląsteles per mikroskopą, galima pamatyti, kad jos yra pailgos ir liaunos. Šeivinių ląstelių navikai skirstomi į sarkomas ir karcinomas. Fibrosarkomos sudaro 6-12 proc. kačių navikų. Tai yra piktybinis mesenchiminės kilmės navikas, kilęs iš skaidulinio jungiamojo audinio kartu su nediferencijuotais besidauginančiais fibroblastais kolageno matricoje, kurie paprastai vystosi minkštuosiuose audiniuose. Pagal ląstelių formą fibrosarkomos skirtstomos į 3 grupes: šeivines, apskritaląstes ir įvairialąstes (3). Fibrosarkomos dažnai yra painiojamos su kitais navikais. Praktiškai kiekviena anaplastinė daugialąstelinė šeivinių ląstelių sarkoma, turinti kolageno, yra diagnozuojama kaip fibrosarkoma, kai nėra matoma tikslesnė histogenezė. Tobulėjant technologijoms

16 imonoshistocheminės analizės tapo įprasta technika daugumoje diagnostinių laboratorijų, fibrosarkomas tapo lengviau atskirti nuo kitų šeivinių ląstelių navikų: nervinio dangalo navikų, lejomiosarkomų, rabdomiosarkomų, amelanotinių piktybinių melanomų, šeivinių ląstelių sarkomų ir kitų (21).

3 pav. Fibrosarkoma, turinti susipynusius šeivinių ląstelių pluoštus su nežymiai išreikštu ląstelių pleomorfizmu (32)

1.6.1. Kačiųfibrosarkomų diagnozavimas ir jų susidarymo priežastys

Šeivinių ląstelių navikai yra nevienalytė odos neoplazmų grupė. Epidermio, melanocitiniai, raumenų arba fibrohistocitiniai navikai gali būti kaip šeivinės formos ląstelės odoje, žiūrint mikroskopu (33). Kaip bebūtų, kartais šeivinės ląstelės lieka nenustatytos dėl jų panašumo su grūdėtojo sluoksnio ląstelėmis. Daugeliu atvejų vertinant diagnozę tinkamas tik histopatologinis vertinimas, tačiau kartais reikalingi imunohistocheminiai preparatai, norint labiau apibrėžti tokius pakitimus. Kai kuriais atvejais, nepaisant geriausių diagnozavimo priemonių, negalima nustatyti galutinės diagnozės, o navikas gali būti klasifikuojamas tik kaip šeivinių ląstelių navikas be papildomų specifikacijų (34).

A. Vatanserver ir A. Akko (35) aprašė atvejį, kai vienerių metų amžiaus katei mišrūnei buvo nustatyta fibrosarkoma ausies kaušelyje. Šie mokslininkai teigia, kad dažniausiai fibrosarkomos nustatomos suaugusioms katėms, tačiau tokie navikai kartais nustatomi ir katėms iki 6 mėnesių amžiaus.

17 A. Carminato ir kt. (33) aprašė atvejį, kai kastruotas naminis trumpaplaukis katinas turėjo 2x1,5 cm ploto kietą poodinę masę, kaklo apatiniame, kairiajame šone. Katinas buvo vakcinuotas dėl kalicivirozės, herpes viruso, parvovirusinio enterito ir pasiutligės. Šeimininkas kietą darinį pastebėjo du mėnesius prieš veterinaro patikrinimą ir kreipėsi į specialistus, kai susirūpino dėl to, kad darinys didėja. Pašalinus kietą masę kartu su 2 centimetrų sveikų audinių riba, navike buvo rasta gyvūno ženklinimo mikroschema. Histologiškai ištyrus buvo pastebėta prastai atskirta gumbuota poodinė masė. Mazgelis buvo sudarytas iš prastai atskirtų šeivinės formos neoplastinių ląstelių, supančių centrinę nekrozės vietą. A. Carminato ir kt. (33) teigia, kad fibrosarkomą galėjo sukelti nuolatinis uždegimas dėl kontakto su svetimkūniu, kuris, šiuo atveju, buvo gyvūno ženklinimo mikroschema.

1.6.2. Kačių fibrosarkomų sandara

M. J. Hendrick ir kt. (32) aprašė 46 kačių po vakcinavimo atsiradusių sarkomų atvejus. Pusę šių atvejų sudarė fibrosarkomos. Kitus atvejus sudarė 13 histiocitomų, 7 osteosarkomos ir kitų tipų sarkomos. Dauguma povakcininių navikų turėjo šeivines ląsteles, daugiabranduolines gigantines ląsteles ir skirtingą kiekį pleomorfinių daugiakampių arba histiocitoidinių ląstelių su švelniu arba smarkiai išreikštu atipiškumu. Kaip teigia autorius, pagal šį apibūdinimą skirtingi specialistai galėtų identifikuoti skirtingas sarkomas, tačiau šiame moksliniame straipsnyje fibrosarkomomis buvo pavadinti tie atvejai, kai navike vyravo šeivinės ląstelės, išdėstytos ilgais pluoštais. A. Carminato ir kt. (33) tiriamuose mėginiuose fibrosarkomų masė buvo infiltratyvi, neinkapsuliuota ir sudaryta iš atipinių šeivinės formos ląstelių, išsidėsčiusių sūkūriniais pluoštais, taip pat buvo matoma daugiažidininė nekrozė. A. Vatanserver ir A. Akkoc (35) nurodo, kad stebint tiriamus navikus mikroskopu, buvo nustatyta, kad kieta darinio masė sudaryta iš šeivinių ląstelių ir kiaušinio formos fibrocitų ir fibroblastų.

Finrosarkomos, kuriose dominuoja šeivinės ląstelės, yra nereguliarios. Dažnai tai būna daugiaskiltelinės neoplazmos, apimančios poodinį sluoksnį ar pačią odą arba odą ir poodį kartu. Šie navikai gali būti apriboti ir iš dalies inkapsuliuoti, tačiau dažniausiai jie turi neryškiai apibrėžtas, infiltratyvias ribas. Šias fibrosarkomas sudaro didelės šeivinės formos ląstelės, daugiausiai išdėstytos susipinančiais skirtingo dydžio pluoštais. Atskiri pluoštai dažniausiai yra gana platūs, o susikirtimo kampai yra skirtingi. Kartais gali pasitaikyti banguotas arba sūkurinis šeivinių ląstelių išsidėstymas. Įprastai aprašomas V formos arba eglutės formos išsidėstymas tarp atskirų pluoštų (36).

18

1.7. Putliosios ląstelės

Putliosios ląstelės mokslinėje literatūroje pirmą kartą buvo aprašytos Paul Ehrlich, kuris teigė, kad putliosios ląstelės dalyvauja alerginėse reakcijose. Prireikė kone dviejų dešimtmečių, kad būtų įrodyta, jog šios ląstelės dalyvauja ir daugelyje kitų fiziologinių bei patologinių procesų (1,2).

Subrendusios putliosios ląstelės pastebimos įvairiuose kūno audiniuose. Daugiau jų aptinkama ten, kur galimas kontaktas su aplinkos veiksniais pavyzdžiui odoje, virškinamajame trakte. Putliosios ląstelės turi tankiai išsidėsčiusių granulių savo citoplazmoje. Minėtose granulėse aptinkami mediatoriai, kurie dalyvauja įvairiose organizmo reakcijose. Pagrindiniai mediatoriai pastebimi putliųjų ląstelių citoplazmoje yra: histaminas, heparinas ir chondroitino sulfatai, chimazė, triptazė, daugelis rūgščių hidrolizių, katepsinas G, karboksipeptidazė A. Ląstelei gavus impulsą paskleidžiami mediatoriai. Gali būti paskleisti atitinkami arba visi mediatoriai vienu metu (37,38).

Studijos su graužikais įrodė, kad putliosios ląstelės susidaro kaulų čiulpuose, tačiau kraujo cirkuliacijoje nedalyvauja, o natūraliai aptinkamos ir jungiamajame audinyje. Buvo nustatyta jog putliosios ląstelės graužikų audiniuose išgyvena savaites ar net mėnesius (37,39).

Moksliniai tyrimai įrodo, jog šios ląstelės puikiai bendradarbiauja su kitomis organizmo ląstelėmis įvairių organizmo procesų metu. Tiksli putliųjų ląstelių paskirtis navikiniuose dariniuose kolkas nėra pilnai išaiškinta, nes mokslininkų teigimu vienuose dariniuose šios ląstelės naviko augimą skatina, o kituose – slopina (1,2).

Su graužikais, o vėliau ir žmonių medicinoje atliktos studijos teigia, kad putliųjų ląstelių kiekis navike turi sąsajų su naviko piktybiškumu. Kuo navikinis darinys buvo piktybiškesnis, tuo daugiau putliųjų ląstelių jame buvo rasta (39).

Yra daugybė pavyzdžių kaip putliosios ląstelės padeda apsaugoti organizmą nuo aplinkos veiksnių, bakterijų, virusų, alerginių reakcijų ir kt. Atsižvelgiant į tai buvo iškelta hipotezė, kad būtų naudinga į vakcinų adjuvantus įdėti medžiagų, kurios priverstų putliąsias ląsteles reaguoti į vakciną. Tokių atveju būtų sukuriama stipresnė imuninė reakcija ir padėtų sukurti stipresnį organizmo imunitetą (37).

A. Rigoni ir kt. (40) tirdami putliųjų ląstelių veikimą navikuose nustatė, kad netgi to pačio tipo naviką šios ląstelės gali veikti skirtingai. Tiriant prostatos adenokarcinomas buvo pastebėta, kad putliosioms ląstelėms išskiriant proteazes yra skatinama angiogenezė ir naviko augimas. Nepaisant to, tiriant tokio tipo navikų biopsijas buvo įrodyta, kad putliosios ląstelės gali daryti ir neigiamą įtaką angiogenezei ir naviko augimui. Manoma, jog tam įtakos gali turėti kitos organizmo ląstelės, esančios naviko vietoje. Taip pat įtaką putliųjų ląstelių veiklai gali turėti ir skirtingi naviko

19 vystimosi periodai ar kiti aspektai veikiantys aplinkinius audinius, jų augimą, angiogenezę, naviko invaziškumą. Putliųjų ląstelių granulių išskiriamos cheminės medžiagos daro įtaką imunitetui. Navikuose išskiriami mediatoriai mažina T-limfocitų bei NK ląstelių kiekį, kurios padeda kovoti su naviku (41,42). Išaiškinti visas putliųjų ląstelių funkcijas ir galimas įtakas navikams yra itin svarbu siekiant palengvinti ir patobulinti vėžinių susirgimų gydimui, tiek veterinarijoje tiek žmonių gydyme (42).

20

2. DARBO METODIKA

Kačių navikiniai dariniai surinkti 2016 - 2018 iš X veterinarijos klinikų Kauno rajone bei Vilniuje. Taip pat buvo naudota Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Veterinarinės Patobiologijos centro archyvinė medžiaga. Tyrimai atlikti, lyginant 20 mėginių. Tyrimai buvo atlikti Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete, Veterinarijos Akademijoje, Veterinarinės Patobiologijos centre.

Dariniai šalinami sveikų audinių ribose. Paimti mėginiai buvo konservuojami naudojant 10% buferinį formalino tirpalą ir laikomi jame 3-5 paras. Naudojamo fiksatoriaus tūris bent 15 kartų didesnis nei tiriamojo objekto. Fiksuotas objektas yra žymiai standesnis, tačiau ne tiek, kad iš jo būtų galima daryti plonus, permatomus pjūvius. Siekiant, kad objektas būtų pakankamai kietas, jis standinamas ir užpilamas pusiau kieta medžiaga.

Toliau audinių gabaliukai plaunami tekančio vandens srovėje, kad iš jų būtų pašalintas fiksatorius. Po to jie dehidratuojami, merkiant į didėjančios koncentracijos etilo alkoholį (600

, 800, 960) ir į izopropanolio tirpalą, kad audiniai nesideformuotų. Kiekviename indelyje su spiritu patologinė medžiaga laikoma 2 val. Audinių įmirkymo pocesorius - „Shandon Pathcentre“, JAV. Pašalinus vandenį, t.y. dehidratavus mėginius, jie infiltruojami tokia medžiaga, kuri taip sustandina, kad galima atpjauti pakankamai plonus pjūvius - infiltruojama parafinu.

Iš etilo alkoholio audinių gabaliukai perkeliami į chloroformą, iš jo į chloroformo - parafino mišinį ir galiausiai į gryną parafiną, kuriame gali būti 5 bičių vaško, kad jis būtų plastiškesnis. Gabaliuko laikymas medžiagose priklauso nuo objekto pobūdžio ir svyruoja nuo kelių valandų iki paros. Naudojama „Tess 99 Medite Medizintechnik“, JAV įranga. Po to parafinas su tiriamuoju objektu supilamas į plastikines kasetes , o mėginių tvirtumui išgauti jie dedami ant šaldomojo stalelio ir atvėsinami iki -9º C.Tokiu būdu gaunamas parafininis blokas, kurį galima laikyti neribotą laiką. Viskas atliekama pakankamai greitai, galima gauti plonus (4-6 m) pjūvius, lengva gaminti serijinius pjūvius, patogu juos apdoroti ant objektinių stiklelių; tačiau viskas atliekama aukštoje temperatūroje ir audiniai šiek tiek susitraukia, o prieš dažymą pjūvius reikia deparafinuoti.

Pjūviai atliekami specialiu pietaisu – mikrotomu. LSMU Veterinarijos Akademijoje, Veterinarinės Patobiologijos centre naudojamas r rotacinis mikrotomas „Sacura Accu-Cut SRM“, Japonija. Rotaciniais mikrotomais daromi serijiniai pjūviai. Dirbant šiuo mikrotomu gaunami 4 -6

m storio pjūviai. Pjūvių kokybė labai priklauso nuo mikrotominio peilio aštrumo, todėl naudojami specialūs daugkartinio naudojimo peiliai pagaminti iš specialaus plieno. Supjaustytų mėginių

21 pjūviai perkeliami į 37º C termostatinę vonelę, kurioje ištiesinami ir uždedami ant objektinio stiklelio.

Paskutinis etapas - tai pjūvių dažymas. Pirmiausiai iš pjūvių turi būti pašalinamas parafinas. Tam stikleliai su pjūviais merkiami į parafiną tirpdančius skysčius: pirmiausiai merkiame į Ksileną ir palaikome 5 min. Po to nusausiname sausu filtriniu popieriumi; Tuomet mėginį merkiame į Spiritą (96°) , jame taip pat laikome 5 min.. Po to nusausiname sausu filtriniu popieriumi; Galiausiai įmerkiame į Vandentiekio vandenį ir jame palaikome taip pat 5 min. Po to nusausiname neliečiant pjūvio. Deparafinavus mėginius jie dažomi. Dažoma „Giemsa“ dažais, kurie užlašinami ant pjūvio ir laikomi 1 val. Stebima kad neišdžiūtų, pakartotinai vis užlašinama dažų. Po dažymo, dažų perteklius nupilamas į Petri lėkštelę. Tuomet visas stiklelis merkiamas į parūgštintą vandenį, ten laikomas kelias sekundes. Pjūviai nusausinama neliečiant jų. Galiausiai stikleliai veikiami spiritu 70° ir 96°, spiritas užlašinamas, palaikomas 3-4 sek. ir nupilama į lėkštelę. Nusausinamas stiklelis ir pjūvis.

Galiausiai stikline lazdele uždėjus lašą Kanados balzamo, pjūvis uždengiamas dengiamuoju stikleliu, adatėle prispaudžiamas, kad po juo neliktų oro burbulų.

Putliosios ląstelės nusidažė mėlynai purpurine spalva. Jos buvo skaičiuojamos dešimtyje, atsitiktine tvarka pasirinktų matymo laukų. Kraujo kapiliaru laikoma kraujagyslė, kurios spindyje telpa ne daugiau 12-os eritrocitų (11). Tokio spindžio kraujagyslės skaičiuotos atsitiktine tvarka parinktuose matymo laukuose. Naudotas mikroskopo ,,Olympus BX41“ 40-ies kartų padidinimas.

22

3. TYRIMO REZULTATAI

Kačių vakcinos vietos sarkomų ir fibrosarkomų mėginiai tirti Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete, Veterinarijos Akademijoje, Veterinarinės Patobiologijos centre. Surinkti 3 kačių vakcinos vietos sarkomos mėginiai. Tyrimui taip pat naudota Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto, Veterinarinės Patobiologijos centro archyvinė medžiaga 2014 - 2018m. Iš viso ištirta 20 mėginių, iš kurių 10 kačių vakcinos vietos sarkomų ir 10 fibrosarkomų.

Statistinė duomenų analizė atlikta „Microsoft Office Excel 2017“ programa. Duomenų apdorojimui taip pat naudota „Statistical Package for the Social Sciences“ programa. Atliekant tyrimą, buvo apskaičiuotas vidutinis kapiliarų skaičius ir vidutinis putliųjų ląstelių skaičius kiekviename mėginyje ir skirtinguose navikuose, apskaičiuoti dažnių skirstiniai. Kapiliarų skaičiaus ir putliųjų ląstelių skaičiaus skirtumai navikuose įvertinti palyginus jų vidutinį skaičių „Stjudento“ testu ir palyginus jų skirstinius neparametriniais testais. Ryšys tarp kapiliarų skaičiaus ir putliųjų ląstelių skaičiaus įvertintas apskaičiavus koreliacijos koeficientus.

23 5 Pav. Kraujo kapiliarų ir putliųjų ląstelių pasiskirstymas dviejų tipų kačių navikuose Kapiliarų ir putliųjų ląstelių skaičius nebuvo pasiskirstęs normaliai, todėl rezultatai apibendrinti, apskaičiavus vidurkius (6 ir 7 pav.) ir pateikiant jų skirstinius bei struktūrinius vidurkius (5 pav.). 50 proc. fibrosarkomų mėginiuose vidutinis kraujo kapiliarų skaičius buvo mažesnis už 2,5, o likusiuose 50 proc. - didesnis. 50 proc. kačių vakcinos vietos fibrosarkomų mėginiuose vidutinis kraujo kapiliarų skaičius buvo mažesnis už 2, kituose 50 proc. - didesnis.

50 proc. fibrosarkomų mėginiuose vidutinis putliųjų ląstelių skaičius buvo mažesnis už 6,5, o likusiuose 50 proc. - didesnis. 50 proc. kačių vakcinos vietos fibrosarkomų mėginiuose vidutinis putliųjų ląstelių skaičius buvo mažesnis už 5, kituose 50 proc. – didesnis.

Mikroskopu tiriant mėginius, buvo pasirenkami atsitiktiniai matymo laukai ir skaičiuojami putliųjų ląstelių ir kapiliarų kiekiai juose. Mažiausias putliųjų ląstelių kiekis matymo lauke buvo 1. Tokių matymo laukų fibrosarkomose buvo 2, o kačių vakcinos vietos fibrosarkomose – 7 matymo laukai skirtinguose mėginiuose. Didžiausias kiekis putliųjų ląstelių matymo lauke buvo 23 putliosios ląstelės. Matymo laukas su tokiu kiekiu minimų ląstelių buvo tik vienas – kačių vakcinos

24 vietos fibrosarkomose. Fibrosarkomose putliųjų ląstelių viename matymo lauke daugiausiai suskaičiuota 15. Toks skaičius putliųjų ląstelių minėtoje navikų grupėje buvo dviejuose matymo laukuose.

Tiriant kapiliarų kiekį dviejų tipų kačių navikuose, didžiausias jų kiekis viename matymo lauke buvo suskaičiuotas kačių vakcinos vietos sarkomose – 13 kapiliarų. Fibrosarkomose viename matymo lauke daugiausiai buvo 12 kapiliarų, mažiausiai – nei vieno. Atsitiktinai matymo laukai su putliosiomis ląstelėmis, bet be kapiliarų buvo 8. Kačių vakcinos vietos sarkomose nebuvo matymo laukų be kraujo kapiliarų. Šiuose navikuose mažiausias kapiliarų kiekis viename matymo lauke buvo 1 kraujo kapiliaras. Tokių laukų suskaičiuota 41.

6 Pav. Vidutinis kraujo kapiliarų kiekis matymo lauke, dviejų tipų kačių navikuose Vidutinis kraujo kapiliarų kiekis viename matymo lauke, žiūrint 40 kartų padidintą vaizdą, fibrosarkomose buvo 1,08 karto didesnis nei vakcinos vietos fibrosarkomose.

2,4 2,6 2,3 2,35 2,4 2,45 2,5 2,55 2,6 2,65

Vakcinos vietos fibrosarkomose Fibrosarkomose

Kr au jo ka p ili arų ki eki s

25 7 Pav. Vidutinis putliųjų ląstelių skaičius matymo lauke, dviejų tipų kačių navikuose Vidutinis putliųjų ląstelių kiekis viename matymo lauke, žiūrint 40 kartų padidintą vaizdą, fibrosarkomose buvo 1,14 karto didesnis nei vakcinos vietos fibrosarkomose.

Reikšmingo skirtumo, lyginant kapiliarų ir putliųjų ląstelių skaičių dviejų tipų navikuose, nenustatyta nei lyginant vidurkius parametrine analize, nei lyginant skirstinius neparametrine analize.

Ieškant ryšio tarp vidutinio kraujo kapiliarų skaičiaus ir vidutinio putliųjų ląstelių skaičiaus, mėginiuose buvo nustatyti vidutinio stiprumo ryšiai (koreliacijos koeficientas svyruoja apie 0,4), bet statistiškai nereikšmingi. Teigiami statistiniai ryšiai rodė, kad didėjant vidutiniam kraujo kapiliarų skaičiui didėja ir vidutinis putliųjų ląstelių skaičius.

5,8 6,6 5,4 5,6 5,8 6 6,2 6,4 6,6 6,8

Vakcinos vietos fibrosarkomose Fibrosarkomose

P ut liųjų lą st eli ų ki ekis

26 8 Pav. Ryšys tarp vidutinio kraujo kapiliarų ir putliųjų ląstelių skaičiaus dviejų tipų kačių

navikuose

Grafiškai ryšį tarp vidutinio kraujo kapiliarų skaičiaus ir vidutinio putliųjų ląstelių skaičiaus mėginiuose vaizduoja tiesinė regresija (8 pav.). Fibrasarkomose vidutiniam kapiliarų skaičiui padidėjus vienetu, putliųjų ląstelių skaičius vidutiniškai padidėja 0,76, o vakcinos vietos fibrosarkomose – 1,06 karto.

9 Pav. Kraujo kapiliaras fibrosarkomoje (pažymėtas rodykle) (nuotraukos autorė G.Bartkevičiūtė)

y = 0,7619x + 4,619 R² = 0,1604 y = 1,0625x + 3,25 R² = 0,1348 0 2 4 6 8 10 12 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 P ut liųjų lą st eli ų s kai či us Kapiliarų kiekis

Ryšiai tarp vidutinių putliųjų ląstelių ir kapiliarų

kiekių

Fibrosarkomos Vakcinos vietos fibrosarkomos Linear (Fibrosarkomos) Linear (Vakcinos vietos fibrosarkomos)

27 10 Pav. Vidutinis putliųjų ląstelių ir kraujo kapiliarų kiekis fibrosarkomose

Apskaičiuotas koreliacijos koeficientas (0,4) tarp kapiliarų skaičiaus ir putliųjų ląstelių skaičiaus rodo vidutinio stiprumo, tačiau statistiškai nereikšmingą (p=0,25) šių kintamųjų tarpusavio priklausomybę fibrosarkomose.

11 Pav. Vidutinis putliųjų ląstelių ir kraujo kapiliarų kiekis vakcinos vietos fibrosarkomose 1 2 2 2 2 3 3 3 4 4 4 7 7 9 5 7 6 5 10 6 0 2 4 6 8 10 12 14 16 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Kiekis m at ymo la uke Mėginiai

Vidutinis putliųjų ląstelių ir kraujo kapiliarų

kiekis fibrosarmokose

Putliųjų ląstelių kiekis Kapiliarų kiekis 1 2 2 2 2 2 3 3 3 4 3 6 5 5 5 4 9 10 8 3 0 2 4 6 8 10 12 14 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Vid ut in is kieki s m at ymo la uke Mėginiai

Vidutinis putliųjų ląstelių ir kraujo kapiliarų

kiekis kačių vakcinos vietos fibrosarmokose

Putliųjų ląstelių kiekis Kapiliarų kiekis

28 Apskaičiuotas koreliacijos koeficientas (0,37) tarp kapiliarų skaičiaus ir putliųjų ląstelių skaičiaus rodo nestiprią ir statistiškai nereikšmingą (p=0,29) šių kintamųjų tarpusavio priklausomybę fibrosarkomose.

Atliekant tyrimą buvo suskaičiuotos kraujo kapiliarų ir putliųjų ląstelių priklausomybės dviejų tipų kačių navikuose. Tyrimo rezultatai pateikiami grafikuose, tačiau jie atspindi tik tyrime dalyvavusių mėginių situaciją. Rezultatų taikyti populiacijai negalime, nes ryšiai nebuvo statistiškai reikšmingi.

Norint tiksliau įvertinti ryšį tarp kraujo kapiliarų ir putliųjų ląstelių skaičiaus buvo atlikta koreliacinė ir regresinė analizė visų duomenų matymo laukuose. Regresinės analizė parodė silpnesnius ryšius, nei skaičiuojant iš vidutinio kapiliarų ir putliųjų ląstelių skaičiaus mėginiuose.

12 Pav. Putliųjų ląstelių priklausomybė nuo kraujo kapiliarų fibrosarkomose

Tarp kraujo kapiliarų kiekio ir putliųjų ląstelių skaičiaus fibrosarkomose buvo nustatytas silpnas statistiškai reikšmingas teigiamas ryšys (r=0,25, p<0,05). Regresinė analizė parodė, kad jei kapiliarų kiekis padidės vienetu, tai putliųjų ląstelių vidutiniškai padidės 0,4 vieneto.

y = 0,4026x + 5,46 R² = 0,061 0 2 4 6 8 10 12 14 16 0 2 4 6 8 10 12 14 P u tl ių jų lą st eli ų s ka ič iu s

Kraujo kapiliarų skaičius

Kaip nuo kapiliarų kiekio fibrosarkomose

priklauso putliųjų ląstelių kiekis

29 13 Pav. Kraujo kapiliarų priklausomybė nuo putliųjų ląstelių fibrosarkomose

Atvirkščias regresinis ryšys parodė, kad putliųjų ląstelių kiekiui padidėjus vienetu, kapiliarų kiekis padidėja 0,15 vieneto.

14 Pav. Kačių fibrosarkoma (nuotraukos autorė G.Bartkevičiūtė)

y = 0,1516x + 1,3414 R² = 0,061 0 2 4 6 8 10 12 14 0 2 4 6 8 10 12 14 16 Kr au jo kap ilia rų skai či us

Putliųjų ląstelių skaičius

Kaip nuo putliųjų ląstelių kiekio fibrosarkomose

priklauso kapiliarų kiekis

30 15 Pav. Putliųjų ląstelių priklausomybė nuo kraujo kapiliarų vakcinos vietos fibrosarkomose

Tarp kraujo kapiliarų kiekio ir putliųjų ląstelių skaičiaus vakcinos vietos fibrosarkomose buvo nustatytas silpnas statistiškai nereikšmingas teigiamas ryšys (r=0,16, p>0,05). Regresinė analizė parodė, kad jei kapiliarų kiekis padidės vienetu, tai putliųjų ląstelių vidutiniškai padidės 0,27 vieneto.

16 Pav. Kačių vakcinos vietos fibrosarkoma (nuotraukos autorė G.Bartkevičiūtė) y = 0,273x + 5,0202 R² = 0,0243 0 5 10 15 20 25 0 2 4 6 8 10 12 14 P u tl ių jų lą st eli ų s ka ič iu s

Kraujo kapiliarų skaičius

Kaip nuo kapiliarų kiekio vakcinos vietos

sarkomose priklauso putliųjų ląstelių kiekis

31 17 Pav. Kraujo kapiliarų kiekio priklausomybė nuo putliųjų ląstelių vakcinos vietos fibrosarkomose

Atvirkščias regresinis ryšys parodė, kad putliųjų ląstelių kiekiui padidėjus vienetu, kapiliarų kiekis padidėja 0,09 vieneto.

18 Pav. Putlioji ląstelė (pažymėta rodykle) odos epitelyje (nuotraukos autorė G.Bartkevičiūtė) y = 0,089x + 1,8754 R² = 0,0243 0 2 4 6 8 10 12 14 0 5 10 15 20 25 Kr au jo kap ilia rų skai či us

Putliųjų ląstelių skaičius

Kaip nuo putliųjų ląstelių kiekio vakcinos vietos

sarkomose priklauso kapiliarų kiekis

32 Putliosios ląstelės aptinkamos ne tik navikuose, tačiau ir įvairiuose organizmo audiniuose. Tyrinėjant kačių vakcinos vietos sarkomas, sveikų audinių ribose taip pat buvo pastebėta putliųjų ląstelių. Sveikoje dermoje putliųjų ląstelių vidutiniškai randama keturi vienetai matymo lauke (43).

33

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo metu išanalizuotas putliųjų ląstelių ir kraujo kapiliarų ryšys dviejų tipų kačių navikuose. Kaip teigia D. Ribatti (44), putliosios ląstelės turi įtakos naviko augimui. Iš putliųjų ląstelių granulių išskiriamos bioaktyvios molekulės, kurios skatina angiogenezę. Atsirandant naujoms kraujagyslėms navikas geriau aprūpinamas augimui reikalingomis medžiagomis ir gali sparčiau didėti. Naujai susidarę kapliarai neleidžia nekrozuoti naviko audiniams, jį aprūpindami deguonimi ir kitomis medžiagomis (45).

Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete, Veterinarijos akademijos, Patologijos centre buvo tiriami kačių vakcinos vietos sarkomos ir kačių fibrosarkomų mėginiai. Nors koreliacija tarp putliųjų ląstelių ir kraujo kapiliarų abiejų tipų navikuose buvo vidutinio stiprumo – duomenų populiacijai taikyti negalime, nes jie buvo statistiškai nepatikimi.

Tyrimai parodė, jog putliųjų ląstelių kiekis uždegiminiuose audiniuose bei navikiniuose dariniuose gali būti kelis kartus didesnis nei sveikuose audiniuose (32,33,43). Tiek kapiliarų, tiek putliųjų ląstelių kiekis fibrosarkomose buvo didesnis nei kačių vakcinos vietos sarkomose. Mokslininkai teigia, kad skirtinguose navikuose putliųjų ląstelių pasiskirstymas yra skirtingas (7). Navikiniuose dariniuose putliosios ląstelės gali tiek skatinti, tiek slopinti darinio augimą bei naujų kraujo kapiliarų susidarymą (40).

Statistiškai 50-yje proc. kačių fibrosarkomų mėginių putliųjų ląstelių skaičius buvo mažesnis nei 6,5, o 50-yje proc. vakcinos vietos sarkomų – mažesnis už 5 (5 pav.). Fibrosarkomos atveju maksimalus nustatytas putliųjų ląstelių kiekis viename matymo lauke buvo 23, o vakcinos vietos fibrosarkomose tik 15. Didžiausias kapiliarų kiekis abiejų tipų navikuose buvo panašus. Atitinkamai 12 kapiliarų viename matymo lauke fibrosarkomose ir 13 kapiliarų viename matymo lauke - vakcinos vietos sarkomose. Buvo nustatyta, jog per dieną kraujo kapiliaras vidutitiniškai paauga 0,2mm. (45). Fibrosarkomų mėginiai pasižymėjo tuo, kad viename matymo lauke turėjo 1,08 karto daugiau kapiliarų ir 1,14 karto daugiau putliųjų ląstelių nei vakcinos vietos sarkomų mėginiai.

Atlikta statistinė analizė parodė, kad ryšys tarp vidutinio kraujo kapiliarų skaičiaus ir vidutinio putliųjų ląstelių skaičiaus yra vidutinio stiprumo, tačiau nereikšmingas. Nagrinėjant nevidurkinius visų mėginių rezultatus, ryšys tarp kapiliarų ir putliųjų ląstelių skaičiaus fibrosarkomose buvo silpnas, tačiau statistiškai reikšmingas. Remiantis šiuo ryšiu, galima teigti, kad kapiliarų kiekiui padidėjus vienetu, putliųjų ląstelių skaičius padidėja 0,4 vieneto. Vakcinos vietų fibrosarkomų atveju šis ryšys buvo silpnas ir statistiškai nereikšmingas.

34 Atliekant putliųjų ląstelių skaičių navikiniuose dariniuose tyrimą gali klaidinti tai, kad putliosisos ląstelės organizme yra natūraliai, o ne vien dėl naviko įtakos (46). Informacijos apie tyrimą, kurio metu būtų palyginami kačių fibrosarkomų ir vakcinos vietos fibrosarkomų kapiliarų ir putliųjų ląstelių kiekiai - nėra, toks tyrimas nebuvo atliktas. Palyginimui panaudoti kitų navikų putliųjų ląstelių ir kraujo kapiliarų kiekius nagrinėjantys tyrimai, kuriuos atliko LSMU Veterinarijos akademijos studentai.

Šiais metais LSMU Veterinarijos akademijos patologijos centre buvo atliekama daugiau tyrimų, kurių metu buvo skaičiuoti putliųjų ląstelių ir kraujo kapiliarų kiekiai. Šunų hemangiopericitomose putliųjų ląstelių viename matymo lauke vidutiniškai buvo 9, o fibrosarkomose – 9,4 tuo tarpu kačių fibrosarkomose – 6,6, o kačių vakcinos vietos sarkomose – 5,8. Tiriant šunų odos navikus putliųjų ląstelių vidutinis skaičius matymo lauke buvo mažesnis nei kačių odos navikuose. Pieno liaukos karcinomose putliųjų ląstelių vidurkis buvo 4,16 viename matymo lauke. Plokščialąstelinių karcinomų grupėje – 4,4, o melanomų grupėje 5,44. Minėtose navikų grupėse vidutinis putliųjų ląstelių kiekis matymo lauke taip pat buvo mažesnis nei kačių fibrosarkomose ir vakcinos vietos sarkomose. D. Ribatti (47) teigia, kad putliosios ląstelės yra greta kraujagyslių. Minėtos ląstelės yra žaizdų gijimo, audinių rekonstrukcijos, fibrozės ir angiogenezės veikėjos. Literatūroje teigiama, kad putliosios ląstelės yra lokalizuotos arterijų perivaskulinėse erdvėse, kuriuose jos sintezuoja vasoaktyvias medžiagas ir augimo faktorius, dalyvauja arterijos rekonstrukcijoje (48).

Vidutinis kraujo kapiliarų kiekis viename matymo lauke kačių vakcinos vietos sarkomose buvo 2,4, o kačių fibrosarkomose – 2,6. Tuo tarpu fibrosarkomose viename matymo lauke kapiliarų vidutiniškai matyta 4,8, o šunų hemangiopericitomose – 5,18. Pieno liaukos karcinomose, plokščialąstelinių karcinomų grupėje bei melanomų grupėje kraujo kapiliarų kiekis matymo lauke nebuvo skaičiuojamas. Palyginus kraujo kapiliarus skirtingų tipų navikuose matyti, jog vidutiniškai matymo lauke kraujo kapiliarų šunų odos navikuose buvo daugiau nei kačių fibrosarkomose ir vakcinos vietos sarkomose.

35

5. IŠVADOS

1. Vakcinos vietos sarkomose koreliacija tarp kraujo kapiliarų ir putliųjų ląstelių vidutinio skaičiaus matymo lauke rasta 0,37 koreliacija, (p=0,29).

2. Fibrosarkomose koreliacija tarp vidutinio kapiliarų skaičiaus ir putliųjų ląstelių skaičiaus yra vidutinio stiprumo - 0,4, (p=0,25).

3. Skirtinguose matymo laukuose esantys kapiliarų ir putliųjų ląstelių kiekių fibrosarkomose ryšys yra 0,25, (p<0,05). Kapiliarų kiekiui padidėjus 1 vienetu putliųjų ląstelių padidėja 0,4 vieneto. Putliosioms ląstelėms padidėjus 1vienetu kapiliarų kiekis padidėja 0,15 vieneto. 4. Vakcinos vietos sarkomose kapiliarų ir putliųjų ląstelių priklausomybės ryšys yra 0,16,

(p>0,05). Kapiliarams padidėjus vienetu, putliųjų ląstelių vidutiniškai padidės 0,27 vieneto, putliosioms ląstelėms padidėjus vienetu, kapiliarų kiekis padidės 0,09 vieneto.

5. Fibrosarkomose kraujo kapiliarų buvo aptikta 1,08 karto daugiau nei vakcinos vietos sarkomose.

6. Fibrosarkomose putliųjų ląstelių buvo aptikta 1,14 karto daugiau nei vakcinos vietos sarkomose.

36

LITERATŪROS SĄRAŠAS

(1) Scherk MA, Ford RB, Gaskell RM, Hartmann K, Hurley KF, Lappin MR, et al. 2013 AAFP feline vaccination advisory panel report. Journal of feline medicine and surgery 2013;15(9):785-808.

(2) Martano M, Morello E, Buracco P. Feline injection-site sarcoma: past, present and future perspectives. The Veterinary Journal 2011;188(2):136-141.

(3) Nande R, Di Benedetto A, Aimola P, De Carlo F, Carper M, Claudio CD, et al. Targeting a newly established spontaneous feline fibrosarcoma cell line by gene transfer. PloS one 2012;7(5):e37743.

(4) Olivera A, Beaven MA, Metcalfe DD. Mast cells signal their importance in health and disease. Journal of Allergy and Clinical Immunology 2018;142(2):381-393.

(5) Faustino-Rocha AI, Gama A, Neuparth MJ, Oliveira PA, Ferreira R, Ginja M. Mast Cells in Mammary Carcinogenesis: Host or Tumor Supporters? Anticancer Res 2017;37(3):1013-1021. (6) Ribatti D, Tamma R, Crivellato E. The dual role of mast cells in tumor fate. Cancer Letters 2018;433:252-258

(7) Hiromatsu Y, Toda S. Mast cells and angiogenesis. Microsc Res Tech 2003;60(1):64-69.

(8) Lai-Cheong JE, McGrath JA. Structure and function of skin, hair and nails. Medicine 2017;45(6):347-351.

(9) Eurell JA, Frappier BL. Dellmann's textbook of veterinary histology. : John Wiley & Sons; 2013 (10) Feingold KR. No title. The importance of lipids in cutaneous function 2007.

(11) Padaiga A, Lasys V, Sederevičius A. Naminių gyvūnų mikroskopinė anatomija. Kaunas: Naujasis lankas; 2006.

(12) Archer CB. Functions of the skin. Rook's Textbook of Dermatology 2010;1:1-11. (13) Montagna W. The structure and function of skin. : Elsevier; 2012.

(14) Dobson JM, Demetriou JL. Chapter 20 - Skin tumors. Feline Soft Tissue and General Surgery 2014:209-217.

(15) Juodžiukynienė N. Citologinis tyrimas. Šunų ir kačių navikų citologija. Kaunas: VŠĮ „Terra Publica“; 2013:52-67

(16) Goldschmidt MH, Hendrick MJ. Tumors of the skin and soft tissues. Tumors in domestic animals 2002:45-117.

(17) Hauck ML. Tumors of the skin and subcutaneous tissues. Small Animal Clinical Oncology.5th edn.Edited by Withrow V, Page.St.Louis, MI: Elsevier Saunders 2013:305-320.

37 (18) Epstein EH. Basal cell carcinomas: attack of the hedgehog. Nature Reviews Cancer 2008;8(10):743.

(19) Simeonov R, Simeonova G. Nucleomorphometric analysis of feline basal cell carcinomas. Res Vet Sci 2008;84(3):440-443.

(20) MacNeill AL. Cytology of Canine and Feline Cutaneous and Subcutaneous Lesions and Lymph Nodes. Topics in Companion Animal Medicine 2011;26(2):62-76.

(21) Jubb, Kennedy, and Palmer's pathology of domestic animals. 6th ed. ed. St. Louis (Mo.): Elsevier; 2016.

(22) Graf R, Guscetti F, Welle M, Meier D, Pospischil A. Feline Injection Site Sarcomas: Data from Switzerland 2009–2014. Journal of Comparative Pathology 2018;163:1-5.

(23) Daly MK, Saba CF, Crochik SS, Howerth EW, Kosarek CE, Cornell KK, et al. Fibrosarcoma adjacent to the site of microchip implantation in a cat. Journal of feline medicine and surgery 2008;10(2):202-205.

(24) Kass PH, Spangler WL, Hendrick MJ, McGill LD, Esplin DG, Lester S, et al. Multicenter case-control study of risk factors associated with development of vaccine-associated sarcomas in cats. J Am Vet Med Assoc 2003;223(9):1283-1292.

(25) Buracco P, Martano M, Morello E, Ratto A. Vaccine-associated-like fibrosarcoma at the site of a deep nonabsorbable suture in a cat. The Veterinary Journal 2002;163(1):105-107.

(26) Travetti O, di Giancamillo M, Stefanello D, Ferrari R, Giudice C, Grieco V, et al. Computed tomography characteristics of fibrosarcoma—a histological subtype of feline injection-site sarcoma. Journal of feline medicine and surgery 2013;15(6):488-493.

(27) Hartmann K, Day MJ, Thiry E, Lloret A, Frymus T, Addie D, et al. Feline injection-site sarcoma: ABCD guidelines on prevention and management. Journal of feline medicine and surgery 2015;17(7):606-613.

(28) Carneiro CS, de Queiroz GF, Pinto AC, Dagli ML, Matera JM. Feline injection site sarcoma: immunohistochemical characteristics. Journal of feline medicine and surgery 2018:1098612X18774709.

(29) AbdelMageed MA, Foltopoulou P, McNiel EA. Feline vaccine‐associated sarcomagenesis: Is there an inflammation‐independent role for aluminium? Veterinary and comparative oncology 2018;16(1):E143.

(30) Kobayashi T, Hauck ML, Dodge R, Page RL, Price GS, Williams LE, et al. Preoperative radiotherapy for vaccine associated sarcoma in 92 cats. Veterinary Radiology & Ultrasound 2002;43(5):473-479.

38 (31) Rossi F, Marconato L, Sabattini S, Cancedda S, Laganga P, Leone VF, et al. Comparison of definitive-intent finely fractionated and palliative-intent coarsely fractionated radiotherapy as adjuvant treatment of feline microscopic injection-site sarcoma. Journal of feline medicine and surgery 2018:1098612X18758883.

(32) Hendrick MJ, Brooks JJ. Postvaccinal sarcomas in the cat: histology and immunohistochemistry. Vet Pathol 1994;31(1):126-129.

(33) Carminato A, Vascellari M, Marchioro W, Melchiotti E, Mutinelli F. Microchip‐associated fibrosarcoma in a cat. Vet Dermatol 2011;22(6):565-569.

(34) Huether MJ, Zitelli JA, Brodland DG. Mohs micrographic surgery for the treatment of spindle cell tumors of the skin. J Am Acad Dermatol 2001;44(4):656-659.

(35) Vatansever A, Akkoc A. A Case of Fibrosarcoma of the Pinna in A 1-Year-Old Cat. J Comp Pathol 2012;1(146):92.

(36) Gross TL, Ihrke PJ, Walder EJ, Affolter VK. Skin diseases of the dog and cat: clinical and histopathologic diagnosis. : John Wiley & Sons; 2008.

(37) Abraham SN, John ALS. Mast cell-orchestrated immunity to pathogens. Nature Reviews Immunology 2010;10(6):440.

(38) Boyce J, Fanning L. 23 - Mast Cells, Basophils, and Mastocytosis. Clinical Immunology (Fifth Edition) 2019:347.e1.

(39) Wasiuk A, De Vries VC, Hartmann K, Roers A, Noelle RJ. Mast cells as regulators of adaptive immunity to tumours. Clinical & Experimental Immunology 2009;155(2):140-146.

(40) Rigoni A, Colombo MP, Pucillo C. Mast cells, basophils and eosinophils: From allergy to cancer. Seminars in Immunology 2018;35:29-34.

(41) Huang B, Lei Z, Zhang G, Li D, Song C, Li B, et al. SCF-mediated mast cell infiltration and activation exacerbate the inflammation and immunosuppression in tumor microenvironment. Blood 2008;112(4):1269-1279.

(42) Maciel TT, Moura IC, Hermine O. The role of mast cells in cancers. F1000prime reports 2015;7.

(43) Rimkevičius A, Mackiewicz Z. Mast cells in the inflammatory connective tissue diseases. Acta Medica Lituanica 2006;13(2).

(44) Ribatti D, Crivellato E. Mast cells, angiogenesis, and tumour growth. Biochimica et Biophysica Acta (BBA) - Molecular Basis of Disease 2012;1822(1):2-8.

39 (46) Blackwood L, Murphy S, Buracco P, De Vos JP, De Fornel‐Thibaud P, Hirschberger J, et al. European consensus document on mast cell tumours in dogs and cats. Veterinary and Comparative Oncology 2012;10(3):e29.

(47) Ribatti D. A new role of mast cells in arteriogenesis. Microvascular Research 2018;118:57-60. (48) Crivellato E, Nico B, Ribatti D. Mast cells and tumour angiogenesis: new insight from experimental carcinogenesis. Cancer Lett 2008;269(1):1-6.