Justina Karalukaitė
V kursas, 11 grupėLSMU BURNOS PRIEŢIŪROS IR VAIKŲ
ODONTOLOGIJOS KLINIKOJE BESILANKANČIŲ
IKIMOKYKLINIO AMŢIAUS VAIKŲ DANTŲ BŪKLĖS
RYŠYS SU MOTINOS MITYBA IR SVEIKATA NĖŠTUMO
METU
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė:
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŢIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
LSMU BURNOS PRIEŢIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKOJE BESILANKANČIŲ IKIMOKYKLINIO AMŢIAUS VAIKŲ DANTŲ BŪKLĖS RYŠYS SU
MOTINOS MITYBA IR SVEIKATA NĖŠTUMO METU
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą
atliko magistrantė ... Darbo vadovė ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:... Recenzentas:...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil . Nr
.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1.
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2. Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3. Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0 4. Įvadas,
tikslas, uţdaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0 5. Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, hipotezė, tikslas ir uţdaviniai? 0,4 0,2 0 6. Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7.
Literatūros apţvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipaţinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8.
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9.
Ar apţvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10.
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11. Medţiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12.
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13.
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medţiagos ir priemonės (anketos, vaistai,
reagentai, įranga ir pan.)? 0,4 0,2 0
14.
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei,
15.
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į
iškeltą tikslą ir uţdavinius? 0,4 0,2 0 16. Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17. Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste
kartojasi informacija? 0 0,2 0,4
18. Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19. Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20.
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21.
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22. Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23.
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apţvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24.
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo
temą, iškeltus tikslus ir uţdavinius? 0,2 0,1 0 25. Ar išvados pagrįstos analizuojama medţiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0 26. Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0 27.
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0 28.
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29. Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30.
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne maţiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31. Priedai
Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32.
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės
rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių
33.
Bendri
reikalavimai Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15–20 psl. (–2 balai) <15 psl. (–5 balai)
34. Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? –2
balai –1 balas 35. Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo
darbo rengimo reikalavimus? –1 balas –2 balai 36. Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
–0,5
balo –1 balas 37. Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? –2
balai –1 balas 38.
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
–0,2 balo
–0,5 balo
39. Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.) 40.
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
–0,2 balo
–0,5 balo
41.
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
–0,2 balo
–0,5 balo 42. Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? –1 balas
43. Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? –0,2 balo –0,5 balo 44.
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medţiagos, įrišimo kokybė)?
–0,2 balo
–0,5 balo
* Viso (maksimumas 10 balų)
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų
Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _______________________ ______________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 10
ĮVADAS ... 12
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 13
1.1. Ankstyvojo vaikų dantų ėduonies rizikos veiksniai ... 13
1.2. Motinos mitybos ir sveikatos įtaka vaiko dantų vystymuisi ... 13
1.2.1. Motinos burnos būklė nėštumo metu ... 13
1.2.2. Motinos mityba nėštumo metu ... 14
1.2.3. Nėštumo metu vartoti preparatai ... 15
1.2.4. Bendra motinos sveikata nėštumo metu ... 15
1.3. Kiti faktoriai galintys paveikti vaikų dantų būklę ... 16
1.3.1. Motinos amţius ... 16
1.3.2. Rūkymas ... 16
1.4. Postnataliniai faktoriai, įtakojantys vaiko dantų būklę... 17
1.4.1. Maitinimo krūtimi įtaka vaiko dantų būklei ... 17
1.4.2. Vaiko dantų prieţiūra ir mityba išdygus dantims... 17
2. MEDŢIAGA IR METODAI ... 19
3. REZULTATAI ... 21
3.1. Klausimai apie motinos mitybą ir sveikatą nėštumo metu ... 22
3.1.1. Motinos mitybos ir sveikatos įtaka vaiko dantų būklei ... 24
3.2. Klausimai apie postnatalinius faktorius ... 25
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29
IŠVADOS ... 31
LITERATŪRA ... 32
SANTRUMPOS
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
kp indeksas (angl. dmf-t) – karieso intensyvumo indeksas n – atvejųskaičius
χ2– chi kvadratokriterijus p – reikšmingumolygmuo V – vidurkis
LSMU Burnos prieţiūros ir vaikų odontologijos klinikoje besilankančių ikimokyklinio amţiaus vaikų dantų būklės ryšys su motinos mityba ir sveikata nėštumo metu
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Siekiant sumaţinti ėduonies paplitimą
ikimokyklinio amţiaus vaikų tarpe, svarbu išsiaiškinti rizikos veiksnius, kuriepriklauso nuo vaiko motinos įpročių ir gyvenimo būdo nėštumo metu. Tyrimo tikslas – nustatyti vaikų ėduonies atsiradimo rizikos sąsajas su motinos mityba ir bendra sveikata nėštumo metu.
Medţiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 140 motinų ir ikimokyklinio amţiaus vaikų.
Motinos atsakė į 19 sudarytos anketos klausimų apie mitybą ir sveikatą nėštumo metu bei apie vaiko dantų prieţiūrą išdygus dantims. Taip pat buvo perţvelgiami pacientų ambulatorinių kortelių duomenys ir nustatytas ikimokyklinio amţiaus vaikų kp indeksas. Duomenims analizuoti naudotas Chi kvadrato (χ2) kriterijus, t–testas, tiesinė regresinė analizė.
Rezultatai. Vyresnių nei 30m. motinų vaikų kp indekso vidurkis buvo – 7,3, o jaunesnių
motinų vaikų maţesnis – 5. Motinų, kurios vartojo antibiotikus nėštumo metu, vaikų kp indekso vidurkis buvo –7,46, vartojusių vaistus nuo skausmo – 7,81, o nevartojusių jokių medikamentų – 5,35. Statistiškai reikšmingas ryšys nebuvo gautas tarp vaiko kp indekso intensyvumo ir maisto produktų bei preparatų, vartotų nėštumo metu (buvo gauta, tik kad vaikų, kurie neturėjo paţeistų dantų iki 3m. amţiaus, motinos statistiškai reikšmingai vartojo daugiau jogurto). Vertinant postnatalinius faktorius, buvo gauti rezultatai, kad kuo ilgiau motinos maitino vaiką krūtimi, tuo buvo aukštesnis vaiko kp indeksas. Vertinant vaiko dantų prieţiūrą (dantų valymo pradţią ir valymo būdą) buvo gauti rezultatai, kad valymo būdas įtakojo vaiko kp indekso intensyvumą: vaikų, kuriems dantis valė motinos, kp indekso vidurkis buvo – 4, o jei vaikas dantis išsivalo pats – 6,36.
Išvados. Vaiko dantų būklė yra susijusi su motinos amţiumi, vartotais medikamentais ir
jogurtu nėštumo metu, taip pat susijusi su tokiais postnataliniais faktoriais: maitinimu krūtimi, dantų valymo įpročiais, vartotais gėrimais ir pirmo vaiko vizito pas odontologą laiku.
Raktaţodţiai: prenataliniai faktoriai, ankstyvosios vaikystės ėduonis, sveika mityba,
Preschool–age children attending LUHS Clinic for preventive and pediatric dentistry oral status connection with mother’s nutritional habits and general health status during pregnancy
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. In order to reduce the prevalence of caries
in preschool–age children it is important to identify the risk factors that depend on the mother's habits and lifestyle during pregnancy. The purpose of this study was to determine the connection between the risk of child developing dental caries and oral status with maternal nutrition and general health status during pregnancy.
Material and methods. The study involved 140 mothers and preschool–age childrens.
Mothers answered 19 questions about maternal nutrition and general health during pregnancy and care of the child's teeth after birthalso dmft index was taken from the child patient case notes. To analyze the results Chi– square (χ2), t– test and linear regression were used.
Results. Mothers over 30 years child's dmf-t index average was – 7,3 when the younger
mothers childrenwas– 5. Child's dmf-t index average of children who mothers received antibiotics during pregnancy was – 7,46, who used medicine for pain – 7,81, who absence of any medications – 5,35. A statistically significant relationship was not obtained between the intensity of the child's dmf-t index and the food products also with supplements used during pregnancy (we found only that children’s who had no damaged teeth before age of 3 mothers had a statistically significant more consuming yoghurt). Evaluating postnatal factors results were obtained that child's dmf-t index was higher depending on time of breastfeeding. The results of the assessment of the child's dental care (starting of the teeth cleaning and the way of cleansing) were that the method of cleaning influenced the intensity of the child's dmf-t index: those children who mother’s cleaning their teeth – dmf-t index was 4, and if the child's cleared teeth themselves – 6.36.
Conclusions. Child oral status is related to maternal age, use of medications and yoghurt
during pregnancy, also relates to postnatal factors such as breastfeeding, teeth cleaning habits, drinking and the first visit to a dentist.
Keywords: perinatal factors, early childhood caries, healthy nutrition, supplements in
ĮVADAS
Dantų ėduonis – rimta nuolatinė visuomenės sveikatos problema, nepaisant didelių pastangų ir pasiekimų burnos sveikatos srityje, išliekanti pagrindine vaikų sveikatos problema. Ši liga daţniausiai pasireiškia ankstyvojoje vaikystėje ir lemia sunkias komplikacijos, dėl kurių gali įvykti pieninių dantų netekimas. Ankstyvosios vaikystės ėduonis daţniausiai pasireiškia besivystančiose šalyse, kur nepakankama mityba vis dar yra problema [1,2,3].
Ėduonies procesą sąlygoja sąveika tarp įvairių rizikos veiksnių – socialinių, elgesio ir mikrobiologinių, taip pat įtakos turi prenataliniai veiksniai [2,3].
Pradinis danties formavimas ir mineralizacija prasideda vaisiaus vystymosi metu, todėl prenatalinė aplinka, įskaitant motinos mitybos būklę, atlieka svarbų vaidmenį dantų vystymuisi ir mineralizacijai [4]. Pastebima, kad per anksti gimusių ir turinčių maţą svorį vaikų dantų audiniai yra maţiau kalcifikuoti, tai sąlygoja emalio ir dentino defektus [3].
Ankstesniuose tyrimuose apie motinos mitybos būklės asociacijas su dantų ėduonimi, daugiausia dėmesio buvo skiriama nepakankamai mitybai ir buvo nustatyta, kad nevisavertė mityba veikia dantų vystymąsi ir dygimą, o vėliau padidėja dantų ėduonies rizika. Vis dėlto yra maţai ţinoma apie motinos nėštumo metu vartojamų produktų ir sveikatos įtaką vaikų dantų būklei [4].
Hipotezė– motinos mityba ir sveikata nėštumo metu įtakoja vaiko dantų vystymąsi ir būklę.
Tyrimo tikslas – nustatyti vaikų ėduonies atsiradimo rizikos sąsajas su motinos mityba ir
bendrąja sveikata nėštumo metu.
Uţdaviniai:
1. Išsiaiškinti nėštumo metu daţniausiai vartotus maisto produktus, vitaminus, maisto papildus bei suţinoti apie gretutines motinos ligas, vartotus vaistus.
2. Išsiaiškinti kūdikio maitinimo būdą prieš išdygstant dantims bei apie prieţiūrą dantims išdygus.
3. Nustatyti galimas sąsajas tarp motinos mitybos bei bendros sveikatos nėštumo metu ir vaiko dantų būklės (atsiţvelgiant į pacientų ambulatorinių kortelių kp indekso duomenis).
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Ankstyvosios vaikystės ėduonies rizikos veiksniai.
Ankstyvosios vaikystės ėduonis (angl. Early childhood caries (ECC)) iškelia rimtą grėsmę vaikų gerovei, vaikas kenčia skausmą, jam sunku valgyti ir kalbėti. Rizikos veiksniai išskiriami į prenatalinius ir postnatalinius. Prenatalinio dantų vystymosi metu paveikti ameloblastų funkciją ir sukelti emalio defektus gali tokie veiksniai, kaip motinos ligos ir mityba nėštumo metu, priešlaikinis gimdymas, maţas gimimo svoris ir kt [5,6].
Prenataliniai faktoriai taip pat gali padidinti Streptococcus mutans vertikalios transmisijos riziką [7]. Motinos gali perduoti šiuos mikroorganizmus vaikams, tai lemia vaiko burnos ertmės kolonizaciją S. mutans, o šis mikroorganizmas yra ankstyvosios vaikystės ėduonies rizikos veiksnys [8,9].
Emalio defektų atsiradimą pieniniuose dantyse taip pat įtakoja faktoriai po gimimo: socialiniai veiksniai, maisto medţiagos (daţnas fermentuojamų angliavandenių vartojimas), vaikystės infekcijos, maitinimas krūtimi ir kt. [5,6,8]. Ţinoma, kad emalio defektai gali atsirasti ir dėl maţai ţinomų neaiškių prieţasčių. Šie defektai padidina ėduonies riziką, sumaţindami išdygusių dantų atsparumą ėduoniui, dėl to vėliau vystosi emalio paţeidimai ir danties audinio irimas [8,10].
1.2. Motinos mitybos ir sveikatos įtaka vaiko dantų vystymuisi.
1.2.1. Motinos burnos būklė nėštumo metu.
Motinos burnos būklė atlieka svarbų vaidmenį jos vaiko burnos sveikatai. Motinos karioziniai dantys, periodonto ligos bei aukštas S. mutans lygis gali įtakoti ankstyvosios vaikystės ėduonies atsiradimą. Taigi, besilaukiančių motinų burnos sveikatos gerinimas, sumaţina patogeniškų mikroorganizmų kiekį jų burnose ir gali sumaţinti bakterijų perdavimo galimybę jų vaikams, todėl sumaţėja ankstyvo vaikystės ėduonies išsivystymo rizika [11,12].
Dantenų uţdegimas, susijęs su nėštumu gali prasidėti dėl apnašų ir sustiprėti dėl endogeninių steroidinių hormonų [13]. Nėsčiųjų gyvenimo kokybė lemia motinos sveikatą taip pat vaisiaus ir kūdikio sveikatą. Tyrimai parodė, kad dantų netekimas gali pakenkti tiek maistinių medţiagų įsisavinimui, tiek psichosocialiniam elgesiui [14].
Literatūroje pateikiama keletas būdų, kaip galima sėkmingai uţkirti kelią ankstyvosios vaikystės ėduoniui, vienas iš jų: dantų prieţiūra, teikiama motinai nėštumo metu. Išsamios dantų prieţiūros teikimas motinoms nėštumo metu sumaţina S. mutans koncentracijos lygį. Pagrindinė dantų prieţiūra apima apţiūrą, skausmo maţinimą, infekcijos kontrolę, profesionalią dantų higieną, ėduonies gydymą, dantų protezavimą ir ekstrakcijas [15].
Medeiros P. B. V. ir kiti bendraautoriai pateikė kūdikio burnos sveikatos programą (angl.
the baby oral health program (bOHP)), kurios metu 240 nėsčių moterų gavo būtiną dantų prieţiūrą
ir buvo supaţindinamos su sveika gyvensena ir mityba, kad sumaţintų ėduonies riziką sau ir būsimiems kūdikiams. Vizitų skaičius priklausė nuo gydymo poreikio, vėliau motinos sugrįţo, kai vaikai buvo 3 mėnesių amţiaus, apsilankymai tęsėsi kas 3 mėnesius iš naujo įvertinant vaiko burnos būklę.
Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: G1 – poros motinų ir kūdikių, kurie toliau dalyvavo tyrime po kūdikio gimimo ir lankėsi klinikoje bent vieną kartą per metus; G2–motinos, kurios nesugrįţo po vaiko gimimo ar atvyko tik vieną kartą. Vaikai G1 lankė programą vidutiniškai 2,8 kartus per metus. Analizės parodė, kad vaikams iš G1 grupės nebuvo ištrauktas nei vienas dantis dėl ėduonies komplikacijų ir nepasireiškė dantų skausmas. Tik 8 vaikai iš G1 grupės turėjo ėduonies paţeidimus, tuo tarpu iš G2 grupės – 73 vaikams buvo nustatyti ėduonies paţeisti dantys [16].
1.2.2. Motinos mityba nėštumo metu.
Kadangi pieninių dantų kalcifikacijos laikas yra trumpas ir prasideda per antrąjį nėštumo trimestrą, motinos mityba nėštumo metu turi didelę įtaką danties audinių formavimuisi [17].
Kalcio suvartojimas nėštumo metu turi įtakos danties mineralizacijai ir padidina emalio atsparumą rūgštims [4].Chen ir kiti bendraautoriai skirtingose etninėse grupėse pastebėjo mikroelementų lygio skirtumus nėštumo laikotarpiu ir nustatė, kad tai gali būti svarbu vaiko ėduonies progresavimui. Moterų, kurios nėštumo metu vartojo daugiau jogurto ir sūrio, vaikai turėjo maţiau ėduonies paţeistų dantų [14].
Tanaka K. ir kiti bendraautoriai atliko tyrimą apie vaiko dantų ėduonies rizikos asociacijas su motinos nėštumo metu vartotais produktais ir kalciu. Tyrime dalyvavo 315 motinų ir jų vaikų, tyrimo metodai buvo anketa motinoms apie nėštumo metu vartotus maisto produktus, o vaikų burnos būklė buvo įvertinama nuo 41–51 mėnesių amţiaus. Buvo atlikta analizė, suţinoti ar asociacija tarp nėštumo metu suvartotų visų pieno produktų, jogurto, sūrio bei vaikų dantų ėduonies, galėjo būti priklausoma nuo produktuose buvusio kalcio kiekio. Buvo gauti rezultatai, kad sureguliavus motinoms paskiriamo kalcio kiekį ir vartojant daugiau sūrio, sumaţėjo vaikų dantų ėduonies rizika [4].
1.2.3. Nėštumo metu vartoti preparatai.
Kaip jau aptarėme anksčiau, kalcio vartojimas nėštumo metu yra svarbus dėl ėduonies prevencijos vaikams. Autorių ţiniomis, buvo atlikta keletas epidemiologinių tyrimų nustatyti asociacijai tarp kalcio preparatų vartojimo nėštumo metu ir vaiko dantų ėduonies. Vienas iš tyrimų parodė, kad karieso rizika 9–12 mėnesių amţiaus vaikams buvo maţesnė, kai nėštumo metu motinos vartojo kalcio papildus [4].
Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosforo lygį bei atlieka pagrindinį vaidmenį kaulų kalcifikacijoje, taip pat yra svarbus emalio, dentino ir veido kaulų formavimuisi. Ameloblastai ir odontoblastai yra 1,25–dihidroksivitamino D (aktyvi vitamino D forma) tikslinės ląstelės [17,18].
Schroth R. J. ir kiti bendraautoriai atliko tyrimą, skirtą nustatyti ryšiui tarp 1,25– dihidroksivitamino D koncentracijos nėštumo metu ir vaikų dantų ėduonies. Antrojo– trečiojo trimestro metu buvo nustatoma vitamino D koncentracija kraujo serume. Vaiko burnos būklė buvo įvertinama esant 1 metų amţiaus.Tyrime dalyvavo 207 motinų ir vaikų, 23% vaikų turėjo ankstyvosios vaikystės ėduonies paţeidimų. Kai buvo skaičiuojami stabilizuoti ėduonies paţeidimai, skaičius išaugo iki 36%.
Tyrimo metu buvo padarytos išvados, kad motinos, kurių vaikai sirgo ankstyvosios vaikystės ėduonimi, turėjo ţemesnius 1,25–dihidroksivitamino D lygmenis negu motinos, kurių vaikai neturėjo ėduonies paţeidimų [17].
Bergen N. E. ir kiti bendraautoriai nustatė, kad maţesnė folio rūgšties koncentracija nėštumo metu gali sutrikdyti DNR metilinimą, todėl padidėja homocisteino koncentracija ir padidėja seilių oksidacinės savybės. Tai gali prisidėti prie dantų ėduonies progresavimo motinoms, o vėliau ir jų vaikams [19].
Manoma, kad potencialiai gali egzistuoti atvirasis perdavimo periodas (angl. window
period), kurio metu folio rūgšties kiekis gali būti labai svarbus besivystančiai ėduonies apsauginei
sistemai formuotis [20].
Taigi, nepakankamas motinos plazmos folio rūgšties kiekis (<6 mg/ml), gali būti ankstyvosios vaikystės ėduonies rizikos veiksnys [20].
1.2.4. Bendra motinos sveikata nėštumo metu.
Kaip ir mitybos įpročiai, motinos ligos ir medikamentų vartojimas nėštumo metu taip pat sukelia ilgalaikius padarinius embriono/vaisiaus vystymuisi. Pagal rekomendacijas Šveicarijoje moterys, kurios nori pastoti, turi gauti informaciją apie sveiką mitybą, būti paskatinamos
normalizuoti svorį, instruktuojamos pakeisti teratogeninį vaistą į maţiau pavojingą vaisiui, liautis vartoti alkoholį ir rūkyti [21].
Motinos svorio padidėjimas nėštumo metu neigiamai veikia nėsčiųjų ir naujagimių sveikatos būklę. Padidėjęs svoris įtakoja tokias būkles – nėštumo diabetas, hipertenzija ir preeklampsija [14].
Pitiphat W. ir kiti bendraautoriai atliko tyrimą apie faktorius, lemiančius kandţių–krūminių dantų hipomineralizaciją. Tyrime dalyvavo 420 vaikų (geriamojo vandens fluoro koncentracija buvo 0,3 p.p.m.). Tyrimo rezultatai buvo tokie, kad kandţių –krūminių dantų hipomineralizacija priklauso nuo prenatalinių faktorių: alkoholio vartojimo nėštumo metu, motinos ligų per pirmąjį trimestrą ir medikamentų vartojimo [22].
Ghanim A. ir kiti atliko tyrimą, kuriame nustatė, kad kandţių–krūminių dantų hipomineralizacija susijusi su nėštumo ligomis: anemija, psichologiniu stresu, hipokalcemija, taip pat su ultragarso tyrimu per paskutinį nėštumo trimestrą, jei jis buvo atliktas daugiau nei tris kartus [23].
1.2. Kiti faktoriai galintys paveikti vaikų dantų būklę.
1.3.1. Motinos amžius.
Graham ir kitų bendraautorių atliktas tyrimas parodė, kad vyresnių motinų (≥ 34 metų) vaikai turi didesnę karieso riziką lyginant su motinomis, kurios pagimdė jaunesnės nei 34 metų. Vyresnio amţiaus motinos turi riziką pagimdyti maţo svorio kūdikį, o maţas svoris gimus daţnai yra dantų emalio defektų rizikos veiksnys[11].
1.3.2. Rūkymas.
Ankstyvasis vaikystės ėduonis gali būti susijęs su rūkymu nėštumo metu ir aplinkos dūmų poveikiu. Rūkančios motinos daţniausiai pasiţymi blogais burnos higienos įpročiais bei valgo maţai naudingų medţiagų turintį maistą [2].
Cigarečių rūkymas maţina seilių išsiskyrimą, o tai skatina burnos mikrofloros susidarymą (padidėja kariesogeninių mikrobų populiacija) ant dantų paviršių, todėl padidėja ėduonies rizika [24].
Lida ir kitų bendraautorių tyrimo rezultatai parodė, kad moterų, kurios rūkė nėštumo metu vaikai turi didesnę riziką į paţeistus paviršius pieniniuose dantyse lyginant su nerūkančių moterų vaikais [19].
1.4. Postnataliniai faktoriai, įtakojantys vaiko dantų būklę.
1.4.1. Maitinimo krūtimi įtaka vaiko dantų būklei.
Krūties pienas yra idealus maistas kūdikiams, aprūpinantis visomis maistinėmis medţiagomis ir perduodantis jiems reikalingus antikūnus [2]. Maitinimas krūtimi yra veiksmingiausias, kai vaikas negeria sulčių, ne motinos pieno, kitų saldţių gėrimų, išskyrus vaistus, vitaminus ir mineralus, skiriamus kūdikiui [2].
Tham ir kitų bendraautorių tyrimo metu daţnesnis matinimas krūtimi naktį (per pirmąsias 3 savaites) buvo nustatytas kaip karieso rizikos veiksnys. Tai paaiškinti galima taip, kad per pirmąsias 3 gyvenimo savaites maitinant krūtimi naktį, gali padidėti vertikali kariesogeninių bakterijų transmisija iš motinos vaikui prieš išdygstant dantims. Tai suteikia sąlygas biofilmui išlikti vėlesniame laikotarpyje ir padidinti vaiko jautrumą dantų ėduoniui [20].
Olatosi ir kitų bendraautorių tyrime apie ankstyvosios vaikystės ėduonies asociacijas su maitinimu krūtimi, dalyvavo 302 vaikai. Ankstyvojo vaikystės ėduonies paplitimas ţenkliai padidėja, kai yra ilgai maitinima krūtimi. Buvo gauti rezultatai, kad tų moterų, kuriuos maitino krūtimi iki 12 mėnesių ar maţiau, vaikų ėduonies paplitimas buvo 7–25 %, o tų, kurios maitino krūtimi ilgiau nei 13 mėnesių – 57 % [25].
1.4.2. Vaiko dantų priežiūra ir mityba išdygus dantims.
Amerikos odontologų asociacija (angl. American Dental Association), Amerikos vaikų odontologų akademija (angl. American Academy of Pediatric Dentistry), Amerikos pediatrų akademija (angl. American Academy of Pediatrics), Bendrosios praktikos odontologijos akademija (angl. Academy of General Dentistry) ir Amerikos visuomenės sveikatos odontologijos asociacija (angl. American Association of Public Health Dentistry) rekomenduoja, kad vaiko pirmasis vizitas pas odontologą turėtų būti iki 1 metų amţiaus arba per šešis mėnesius nuo pirmo danties išdygimo [11].
O štai Vokietijoje pirmasis vaiko apsilankymas pas odontologą rekomenduojamas nuo 30 iki 42 mėnesių amţiaus. Skirtingai nei odontologai, pediatrai daugelį vaikų per pirmuosius gyvenimo metus mato periodiškai ir gali paskatinti tėvus rūpintis jų vaikų burnos sveikata [26].
Hoare ir kt. tyrime apie faktorius lemiančius motinų pasirinkimą, kokius gėrimus duoti vaikams, dauguma 6–12 mėn. vaikų motinų tvirtino, kad jų vaikai įprastai kasdien geria vandenį. Daţniausia tokio pasirinkimo prieţastis buvo nurodoma, kad vanduo – naudingas vaiko sveikatai. Tik keletas teigė, kad jų vaikai gėrė vandenį, nes tai buvo naudinga jų dantims [27].
Kalifornijos universitetas ir Porto etikos komitetas ir sveikatos mokslų universitetas (angl.
Ethics committees at the Federal University of Health Sciences of Porto Alegre (UFCSPA)) pateikė
10 vaiko mitybos rekomendacijų, kaip išvengti ankstyvosios vaikytės ėduonies. Keletas rekomendacijų: maitinti krūtimi iki 6 mėn. amţiaus; galima tęsti maitinimą krūtimi į 2m. amţiaus laipsniškai pradedant papildantį maitinimą; 6 mėn, pradėti papildantį maitinimą (grūdai, mėsa, vaisiai) 3 kartus per dieną, tęsiant maitinimą krūtimi; cukraus, saldumynų, saldţių gėrimų, sūrių uţkandţių, greito maisto vengimas; atsiţvelgimas į gerų higienos įpročių formavimą; tinkamas maitinimas sergant [28].
Darbo tema pasirinkta siekiant išsiaiškinti ėduonies atisiradimo prieţastis ir vaiko bendros burnos būklės sąsajas su motinos mityba ir sveikata nėštumo metu. Norėta suţinoti ar vaikų dantų vystymąsi įtakoja prenataliniai veiksniai.
2. MEDŢIAGA IR METODAI
Tyrimas buvo atliktas 2017 m. spalio – 2018 m. sausio mėn. Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Burnos prieţiūros ir vaikų odontologijos klinikoje. Tiriamųjų kontingentas buvo klinikoje apsilankiusios ikimokyklinio amţiaus vaikų motinos (ir jų vaikai). Imtis buvo apskaičiuota pasinaudojus statistikos duomenimis apie 2016–09–01 – 2017–01– 01 apsilankiusiųjų klinikoje ikimokyklinio amţiaus vaikų motinų skaičių.
Imtis sudaryta naudojantis Paniotto formule:
n= 1/(Δ
2+1/N)
n – imties dydis ∆2–imties paklaida N –generalinė visuma
Imtis, kad ji būtų reprezentatyvi, apskaičiavus pagal Paniottto formulę (paklaida–0,08, N– 6 5 0 ) turėjo būti 122 respondentai. Šio tyrimo imtis n–140 yra pakankama.
Tiriamųjų atrankos – įtraukimo kriterijai:
1. LSMU Burnos prieţiūros ir vaikų odontologijos klinikoje apsilankiusios ikimokyklinio amţiaus vaikų motinos, kad būtų įvertinama jų mityba ir sveikata nėštumo metu bei vaiko dantų prieţiūra.
2. Ikimokyklinio amţiaus vaikai, kad būtų įvertinama jų dantų būklė (kp indeksas) ir galimas ėduonies atsiradimo ryšys su prenataliniais faktoriais.
Tyrimo pagrindinis įrankis buvo motinoms skirta anketa, parengta remiantis uţsienio autorių (Tanaka K. ir kt.) tyrimo anketa [4] ir aptarta šiai temai aktualia literatūra [14,16,17,20,22,25].
Anketą sudaro 19 klausimų, iš jų 2 yra apie amţių, 1– skirtas patikrinti motinos ţinias, 9 – apie motinos mitybą, dantų būklę ir bendrą sveikatą, 7– apie vaiko dantų prieţiūrą ir mitybą. Visi klausimai, išskyrus (7,8,11,19), atsakomi pasirenkant vieną apsakymo variantą, 2 ir 16 klausimai yra atviri (priedas Nr. 1). 145 anketos buvo išdalintos motinoms, kol jų vaikų dantų būklę apţiūrėdavo gydytojas rezidentas. Tuo metu būdavo uţsirašomas vaiko kp indeksas iš paciento ambulatorinės kortelės.
Buvo gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas atlikti tyrimą (LSMU Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC – OF – 42 išduotas 2017m. spalio 31 d. (priedasNr.2)). Gauti leidimai iš Kauno klinikų.
garantuotas jų atsakymų anonimiškumas, duomenų panaudojimas tik tyrimo tikslui (priedas Nr. 3, priedas Nr. 4). Dalyvavimas tyrime buvo neprivalomas, leista atsisakyti dalyvauti.
Surinktos visos atsakytos anketos (n–140), suvesti respondenčių atsakymai į „Microsoft Excel“ programą. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės paketą SPSS 13.0 (Statistical Package for Social Science for Windows). Analizuojant rezultatus anketos klausimai buvo suskirstyti į dvi temas:
1. Klausimai apie motinos mitybą ir sveikatą nėštumo metu. 2. Klausimai apie vaiko dantų prieţiūrą ir mitybą.
Naudoti testai rezultatų analizei: Mann–Whitney testas, Kruskal Wallis testas, t–testas, Chi– Square (χ2) testas, atlikta tiesinė regresinė analizė.
3. REZULTATAI
Tyrimo metu buvo atsakyta 140 anketų (iš 145 išdalintų). Atsako daţnis–96.55%. Respondenčių ir jų vaikų amţiaus pasiskirstymas pavaizduotas lentelėse Nr.1 ir Nr.2.
Lentelė Nr. 1 LentelėNr.2 Motinos amţius n (%) ≤30m. 74 (52,9) > 30m. 66 (47,1) Viso 140 n– respondenčių skaičius n– vaikų skaičius
Remiantis pacientų ambulatorinių kortelių duomenimis ir įvertinus kp indekso intensyvumą, indekso ribos svyravo nuo 0 iki 19. 12 vaikų kp=0 (8,6%), aukščiausias kp indeksas (19) buvo nustatytas vienam vaikui. Daugiausiai vaikų turėjo kp nuo 2 iki 7 (1 pav.)
1 pav. Vaikų kp indekso pasiskirstymas.
Vaikų nepavyko išskirti į dvi grupes pagal amţių (0–3m. ir 4–6m.), nes grupės buvo nelygintinos, dėl to pasirinkta vertinti bendrą kp indekso intensyvumą.
8,60% 58,60% 28,60% 4,30% kp 0 kp 2-7 kp 8-13 kp 14-19
↓
Vaiko amţius n (%) 1m. 7 (5) 2m. 10 (7,1) 3m. 25 (17,9) 4m. 48 (34,3) 5m. 19 (13,6) 6m. 31 (22,1) Viso 1403.1. Klausimai apie motinos mitybą ir sveikatą nėštumo metu.
Paklaustos ar ţino, kada pradeda vystytis pieniniai vaisiaus dantys, 38,6% respondenčių atsakė, kad 5 sav., 15,7% atsakė, kad pieniniai dantys pradeda vystytis 3sav., o 45,7% atsakė, kad 8 sav.
Jaunesnių motinų tarpe daugiausiai nurodė, kad pas odontologą nėštumo metu lankėsi vieną kartą, o daugiausiai vyresnių – kad lankėsi du kartus. Buvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp skirtingų amţiaus grupių motinų, apsilankiusių vieną kartą (2 pav.).
2 pav. Motinų apsilankymai nėštumo metu pas odontologą. (*
p<0,001)
Į klausimą „Ar nėštumo metu sirgote dantenų uţdegimu?“ teigiamai atsakė 23,6% respondenčių, o kad nesirgo – 76,4%. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp sirgusių ir nesirgusių dantenų uţdegimu bei vaiko kp indekso intensyvumo nebuvo.
Paklautos, kiek kartų per savaitę nėštumo metu valgė pieno produktus, 33% respondenčių atsakė, kad valgė kiekvieną dieną ryte, 52% – kelis kartus per dieną, 55% – kartą per savaitę ir rečiau.
Atsakant į klausimą “Kokius iš pateiktų produktų valgėte nėštumo metu?” 17,9% respondenčių nurodė, kad valgė visus produktus (sūrį, kiaušinius, jogurtą, duoną, ţuvį, viso grūdo kruopas). Daugiausiai respondenčių (19,3%) nurodė, kad valgė visus produktus, išskyrus viso grūdo kruopas.
Į klausimą „Ar vartojote šiuos preparatus nėštumo metu?“ daugiausiai respondenčių (26,4%) nurodė, kad vartojo folio rūgštį. Visus preparatus (kalcį, geleţį, vitaminą B, vitaminą D, folio rūgštį, ţuvų taukus) vartojo 10,7% respondenčių. Kompleksinius vitaminus nėsčiosioms nurodė, kad vartojo 4,3% respondenčių. Bendri suvartotų preparatų ir maisto produktų kiekiai pateikti 3 pav.
3 pav.Nėštumo metu vartoti preparatai ir maisto produktai.
Analizuojant respondenčių atsakymus į klausimą “Ar turėjote sveikatos sutrikimų nėštumo metu?” 8,6% atsakė, kad turėjo, o 91,4% – ne. Buvo paminėtos tokios persirgtos ligos nėštumo metu – maţakraujystė, epilepsija, gimdos kaklelio patologija, gripas, galvos skausmas bei dehidratacija, šlapimo takų infekcija, preeklampsija, kraujavimas iš stemplės, kepenų fermentų koncentracijos sutrikimas. Visos šios ligos statistiškai reikšmingo skirtumo neturėjo, nes respondentės sirgę jomis, buvo pavienės.
98,6% respondenčių nurodė, kad nesirgo nėštumo toksikoze ir tik 1,4% motinų paţymėjo, kad sirgo. 2,9% respondenčių nurodė, kad rūkė nėštumo metu.
Paklaustos ar teko vartoti vaistus nėštumo metu, 62,9% respondenčių nurodė, kad nevartojo nei vieno iš nurodytų (antibiotikai ir vaistai nuo skausmo). Vaistus nuo skausmo vartojo 7,9% respondenčių, antibiotikus – 15,7%. Iš kitų vaistų buvo nurodyti antacidiniai vaistai, magnio sulfatas, acetilsalicilo rūgštis, ranitidinas, metoclopramido hidrochloridas ir vaistai nuo slogos.
0 20 40 60 80 100 Sūris Jogurtas Kruopos Duona Kiaušiniai Žuvis Kalcis Geležis Vitaminas B Vitaminas D Folio rūgštis Žuvų taukai Vartojo Nevartojo
3.1.1. Motinos mitybos ir sveikatos įtaka vaiko dantų būklei.
Analizuojant rezultatus buvo nustatyta, kad motinos amţius įtakoja vaiko kp intensyvumą. Vyresnių nei 30m. motinų vaikų kp vidurkis buvo didesnis, nei jaunesnių (4 pav).
4 pav. Vaikų kp intensyvumo pasiskirstymas, atsiţvelgiant į motinų amţių.(*p<0,001)
Buvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp motinos suvartoto jogurto nėštumo metu ir vaikų dantų būklės iki 3 m. amţiaus (lentelė Nr. 3).
Lentelė Nr.3. Vaikų paţeistų dantų iki 3m. ryšys su motinos vartotu jogurtu nėštumo metu.
Ar vaikas turėjo bent vieną paţeistą dantį iki 3m. amţiaus? Valgė jogurtą n (%) Nevalgė jogurto n (%) p Turėjo 32 (68,1) 15 (31,9) χ2 =4,621, df=1, *p=0,32 Neturėjo 78 (83,9) * 15 (16,1) *
Analizuojant rezultatus buvo gauti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp vartojusių / nevartojusių antibiotikus ir vaistus nuo skausmo bei vaiko kp indekso intensyvumo (lentelė Nr. 4).
Lentelė Nr. 4. Vaikų kp intensyvumo priklausomybė nuo vartotų vaistų nėštumo metu.
Vaistai n V SN p
Antibiotikai nevartojo 116 5,81 3,804 0,35*
vartojo 24 7,46 3,501
Nuo skausmo nevartojo 113 5,68 3,623 0,19*
vartojo 27 7,81 4,067
Nevartojo jokių 88 5,35 3,729 0,002*
n – respondenčių skaičius, V – kp vidurkis, SN – standartinis nuokrypis, * – reikšmingumo lygmuo p<0,05
3.2.Klausimai apie postnatalinius faktorius.
Maitinimo krūtimi laiką respondentės nurodė taip: 60,71% respondenčių maitino iki 8mėn., 10% maitino iki 1m., 29,29% maitino po 1m. Į klausimą „Kada savo vaikui pradėjote valyti dantis?“ 63,6% respondenčių atsakė, kad pradėjo valyti, kai išdygo pirmasis dantis. 19,3% respondenčių paţymėjo, kad pradėjo valyti, kai išdygo visi priekiniai dantys, 13,6% – kai išdygo visi dantys ir 2,1% – nevalo iki šiol.
Į klausimą „Kaip Jūsų vaikas valosi dantis?“ daugiausiai (37,1%) respondenčių atsakė, kad dantis mokosi valyti kartu, 35% – kad dantis valo motina, 17,9% – motina priţiūri, kol vaikas išsivalys dantis ir 10% – vaikas pats išsivalo. Analizuojant rezultatus atsakant į klausimą „ Ar Jūsų vaikas turėjo bent vieną sugedusį dantį iki 3m.?” 33,6% paţymėjo, kad turėjo, o 66,4% – kad neturėjo.
Į klausimą „Kada pirmą kartą nuvedėte vaiką pas odontologą?“ tik 12,1% respondenčių atsakė, kad nuvedė vaiką, kai išdygo pirmasis dantis. Daugiausiai respondenčių nurodė, kad nuvedė vaiką pas odontologą, kai pastebėjo paţeistus dantis.
Analizuojant klausimo „Ką daţniausiai geria Jūsų vaikas?“ rezultatus, 122 respondentai paţymėjo, kad jų vaikai geria vandenį, 29 – sultis, 6 – gaiviuosius gėrimus, prie kitų gėrimų buvo nurodyti pienas (17) ir arbata (13).
3.2.1. Postnatalinių faktorių įtaka vaiko dantų būklei.
Analizuojant atsakymus apie daţniausiai vartotus vaiko gėrimus, randomizuotu atsitikinės atrankos būdu buvo atrinkta 17 respondenčių vaikų ir gauta, kad vaikų, vartojusių gaiviuosius gėrimus kp intensyvumo vidurkis – 9,33 buvo reikšmingai didesnis negu nevartojusių – 5,95 (p<0,005).
Buvo pastebėta, kad vaikų, kurie turėjo sugedusių dantų iki 3m. amţiaus kp indekso vidurkis buvo statistiškai reikšmingai didesnis negu tų, kurie neturėjo (p<0,05).
Maitinimo krūtimi laiką lyginant su kp indekso vidurkiu, buvo gauti rezultatai, kad maitinusių iki 8mėn. motinų vaikų kp vidurkis buvo reikšmingai maţesnis negu maitinusių po 1 metų (lentelė Nr. 5).
Lentelė Nr. 5. Vaikų kp indekso intensyvumo priklausomybė nuo maitinimo krūtimi. Maitinimo laikas n V SN p Iki 8mėn. 85 5,3* 3,3 χ2 =7,672; df=2; p=0,022; * p=0,011 Iki 8–12 mėn. 14 6,6 3,7 >12 mėn. 41 7,5* 4,4
n – respondenčių skaičius;χ2 = Chi–Square testas; V – kp vidurkis; SN – standartinis nuokrypis; * – reikšmingumo lygmuo p<0,05
Respondenčių atsakymų į klausimus “Kada savo vaikui pradėjote valyti dantis?” ir “Kaip Jūsų vaikas valosi dantis” rezultatų priklausomybė su kp paplitimu pavaizduota lentelėje Nr. 6. Rezultatai rodo, kad vaiko geresnės dantų būklės neįtakojo valymo pradţia, tačiau pastebėta, kad sveikų dantų grupėje (kp=0), visiems vaikams dantis valė motinos.
Lentelė Nr. 6. Dantų ėduonies paplitimo priklausomybė nuo dantų valymo pradţios ir valymo įpročių. Kada vaikui pradėjote valyti dantis? Kai išdygo pirmasis dantis n % Kai išdygo priekiniai dantys n % Kai išdygo visi dantys n % Iki šiol nevalo n % p kp=0 5,6 7,4 15,8 66,7 χ2 =15,01; df=3; *p=0,02 kp=1 ir daugiau 94,4* 92,6* 84,2* 33,3* Kaip vaikas valosi dantis? Dantis mokosi valyti kartu n% Valo motina n% Priţiūri, kol vaikas išsivalys n% Pats išsivalo n% p kp=0 – 24,5 – – χ2=24,38; df=3; *p=0,00 kp=1 ir daugiau 100* 77,5* 100* 100*
n – respondenčių skaičius; χ2 = Chi–Square testas; * – reikšmingumo lygmuo p<0,05
Taip pat buvo pastebėta, kad vaikų, kuriems motinos valo dantis kp intensyvumas buvo statistiškai reikšmingai maţesnis, negu kitų grupių vaikų (lentelė Nr. 7).
Lentelė Nr. 7. Dantų valymo būdo įtaka vaiko kp indenso intensyvumui.
n – respondenčių skaičius, V – kp vidurkis, SN – standartinis nuokrypis, χ2 = Chi–Square testas, * – reikšmingumo lygmuo p<0,05
Analizuojant vaiko kp indekso intensyvumo priklausomybę nuo pirmo vizito pas odontologą buvo gauta, kad vaikų, kuriuos motinos nuvedė pas odontologą, kai pastebėjo paţeistus dantis, kp
Kaip vaikas valosi dantis? n V SN p Mokosi valyti kartu 52 7,23* 3,584
χ2 =24,708; df=3; p=0,000; * p=0,000 (a–b; b–c) * p=0,03 (b–d) Valo mama 49 4* 3,272
Priţiūri, kol išvalys 25 7,68* 4,210
vidurkis buvo dvigubai didesnis, nei tų, kurios nuvedė, kai išdygo pirmasis dantis ar visi dantys (lentelė nr. 8).
Lentelė Nr. 8. Pirmo vizito pas odontologą įtaka vaiko kp indenso intensyvumui. Kada nuvedėte vaiką pas
odontologą?
n V SN p
Kai išdygo pirmasis dantis 17 4,82* 2,721 χ2=18,912; df=2; p=0,000; * p=0,032 (a–c) *p=0,000 (b– c)
Kai išdygo visi dantys 38 4,24* 2,861
Kai pastebėjote paţeistus dantis
85 7,18* 3,965
n – respondenčių skaičius, V – kp vidurkis, SN – standartinis nuokrypis, χ2 = Chi–Square testas, * – reikšmingumo lygmuo p<0,05
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Atliktame tyrime įvertinta ar motinos mityba ir bendra sveikata nėštumo metu įtakoja vaiko dantų būklę. Rezultatai rodo, kad vaiko dantų būklė priklauso nuo tokių prenatalinių veiksnių, kaip motinos amţius ir vartoti medikamentai. Vyresnių nei 30m. motinų vaikų kp indekso vidurkis buvo – 7,3, o jaunesnių motinų vaikų kp indekso vidurkis buvo maţesnis – 5. Tokia priklausomybė nuo motinos amţiaus buvo gauta ir Graham ir kt. [11] tyrime. Motinų, kurios vartojo antibiotikus nėštumo metu, vaikų kp indekso vidurkis buvo –7,46, vartojusių vaistus nuo skausmo – 7,81, o nevartojusių jokių medikamentų kp indekso intensyvumas buvo daug maţenis –5,35. Pitiphat ir kt. Tyrime [22] taip pat buvo gauti rezultatai, kad vaikų dantų būklę lemia motinos nėštumo metu vartoti medikamentai.
Skirtingai nei Chen ir kt. [14], Tanaka ir kt. [4] tyrimuose,mūsų tyrimo metu statistiškai reikšmingas ryšys tarp motinos nėštumo metu vartotų maisto produktų (sūrio, kiaušinių, jogurto, duonos, ţuvies, viso grūdo kruopų), ir vaiko kp indekso intensyvumo nebuvo gautas. Buvo gauta, tik kad vaikų, kurie neturėjo paţeistų dantų iki 3m. amţiaus motinos statistiškai reikšmingai vartojo daugiau jogurto.
Statistiškai reikšmingas ryšys taip pat nebuvo gautas tarp motinos nėštumo metu vartotų papildų (kalcio, geleţies, vitamino B, vitamino D, folio rūgšties, ţuvies taukų) ir vaiko kp indekso intensyvumo. Kituose tyrimuose buvo gauta, kad vaiko dantų būklė priklauso nuo nėštumo metu vartoto kalcio, vitamino D ir folio rūgšties [4, 17, 20].
Tyrimo metu motinoms buvo uţduodami klausimai ir apie vaiko dantų prieţiūrą po gimimo, siekiant palyginti, kurie veiksniai– prenataliniai ar postnataliniai, labiau įtakoja vaiko dantų būklę. Buvo pastebėtas statistiškai reikšmingas ryšys tarp vaiko kp indekso intensyvumo/paplitimo ir tarp tokių postnatalinių faktorių: maitinimo krūtimi laiko, dantų valymo pradţios ir įpročių, pirmo vaiko vizito pas odontologą ir vartotų gėrimų. Vaiko dantų būklės priklausomybė nuo maitinimo krūtimi buvo gauta ir Tham ir kt. [20] ir Olatosi ir kt. [25] tyrimuose. Mūsų tyrime buvo gauti rezultatai, kad maitinusių iki 8mėn. motinų vaikų kp vidurkis buvo 5,3, maitinusių iki 12mėn.–6,6, o maitinusių vaiką po 1m. kp vidurkis buvo – 7,5, tai rodo, kad kuo ilgiau motinos maitino vaiką krūtimi, tuo buvo aukštesnis vaiko kp indeksas. Vertinant vaiko dantų prieţiūrą (dantų valymo pradţią ir valymo būdą) buvo gauti rezultatai, kad geresnė dantų būklė nuo valymo pradţios nepriklausė, o štai valymo būdas įtakojo vaiko kp indekso intensyvumą: vaikų, kuriems dantis valė motinos, kp indekso vidurkis buvo – 4, o jei vaikas dantis išsivalo pats – 6,36, tai rodo, kad nuvalymo kokybė ir vaiko dantų būklė yra geresnė, kai vaiko dantis išvalo motinos. Vertinant
pirmo vaiko vizito pas odontologą ir vaiko dantų būklės sąsajas, buvo gauta, kad vaikų, kuriuos motinos nuvedė pas odontologą, kai jiems išdygo visi dantys kp vidurkis buvo – 4,24, o jei nuvedė tik tada, kai pastebėjo paţeistus dantis – 7,18. Vertinant motinų atsakymus apie vaiko daţniausiai vartojamus gėrimus ir jų sąsajas su kp indeksu, buvo gauti rezultatai, kad vaiko kp indeksas buvo daug aukštesnis, kai vaikas gėrė gaiviuosius gėrimus.
Visi šie rezultatai rodo, kad postnataliniai veiksniai ir kasdieninė dantų prieţiūra yra svarbi gerai vaiko burnos būklei. Taigi, mūsų tyrimo hipotezė, kad vaiko dantų būklę lemia motinos mityba ir sveikata nėštumo metu, pasitvirtino tik iš dalies. Vis dėlto buvo gauta, kad vaiko dantų būklę daugiausiai lemia postnataliniai faktoriai.
Dėl tinkamos imties (n–140), galima teigti, kad tyrimo rezultatai buvo reprezentatyvūs. Tyrimo trūkumai – norint įvertinti mitybos ir vartotų papildų nėštumo metu įtaką vaiko dantų būklei, reikėtų suţinoti detalesnius duomenis apie visus vartotus produktus ir jų sudedamąsias dalis– medţiagų koncentracijos kraujo serume sekimas skirtingais nėštumo trimestrais, bei reikėtų stebėti vaiko dantų būklę kelis kartus per metus. Taip pat motinos gali neprisiminti, kokius tiksliai
produktus ir preparatus vartojo, dėl to rezultatai galėjo būti nevisiškai tikslūs. Dar vienas iš trūkumų buvo tai, kad nepavyko išskirti vaikų į dvi grupes pagal amţių, nes grupės buvo nelygintinos.
Interesų konfliktas
IŠVADOS
1. Daţniausiai motinų vartoti maisto produktai buvo:kiaušiniai (80,7%) ir jogurtas (78,6%), maţiausiai (50,7%) valgė viso grūdo kruopas; iš pateiktų maisto papildų daugiausiai motinų (79,3%) vartojo folio rūgštį, o maţiausiai (15%)– vitaminą B, kalcį varotojo 38,6% ikimokyklinio amţiaus vaikų motinų. Sveikatos sutrikimų turėjo 8,6% respondenčių. Nėštumo toksikoze sirgo 1,4% respondenčių. Vaistus nuo skausmo vartojo 7,9% respondenčių, antibiotikus – 15,7% respondenčių.
2. Daugiausiai motinų (60,71%) krūtimi maitino iki 8mėn., po 1m. maitino – 29,29% motinų. 63,6% respondenčių nurodė, kad pradėjo valyti vaiko dantis, kai išdygo pirmasis dantis, o 13,6% – kai išdygo visi dantys. 37,1% atsakė, kad dantis mokosi valyti kartu, 35% – kad vaiko dantis valo motina, tačiau 10% nurodė, kad vaikas pats išsivalo dantis. Daugiausiai respondenčių nurodė, kad nuvedė vaiką pas odontologą, kai pastebėjo paţeistus dantis ir kad jų vaikai daţniausiai geria vandenį.
3. Buvo gauti rezultatai, kad vaiko dantų būklė yra susijusi su motinos amţiumi(vyresnių nei 30m. motinų vaikų kp indekso vidurkis buvo –7,3, o jaunesnių motinų vaikų – 5) ir vartotais
medikamentais nėštumo metu (motinų, kurios vartojo antibiotikus, vaikų kp indekso vidurkis buvo –7,46, vartojusių vaistus nuo skausmo – 7,81, o nevartojusių jokių medikamentų –5,35), bei buvo gauta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp jogurto, vartoto nėštumo metu ir vaikų dantų būklės iki 3 m. amţiaus. Vaiko dantų būklė taip pat susijusi su maitinimu krūtimi
(maitinusių iki 8mėn. motinų vaikų kp vidurkis buvo 5,3, o maitinusių po 1m. vaikų kp vidurkis buvo – 7,5), dantų valymo įpročiais (vaikų, kuriems dantis valė motinos, kp indekso vidurkis buvo – 4, o jei vaikas dantis išsivalo pats – 6,36), vartotais gėrimais ir pirmu vaiko vizitu pas odontologą.
LITERATŪRA
1. Cabral M B B S, Mota E L A, Cangussu M C T, Vianna M I P, Floriano F R. Risk factors for caries–free time: longitudinal study in early childhood. Rev. Saude Publica 2017; 51:118. URL: https://doi.org/10.11606/S1518–8787.2017051006558
2. Majorana A, Cagetti M G, Bardellini E, Amadori F, Conti G, Strohmenger L, Campus G. Feeding and smoking habits as cumulative risk factors for early childhood caries in toddlers, afte r adjustment forseveral behavioral determinants: a retrospective study. BMC Pediatr 2014; 14:45. URL: http://www.biomedcentral.com/1471–2431/14/45
3. Junior V S, Brasileiro R, Oliveira C M, Junior A A, Rosenblatt A. Early childhood caries and its relationship with perinatal, socioeconomic and nutritional risks: a cross–sectional study. BMC Oral Health 2014; 14:47.URL: http://www.biomedcentral.com/1472–6831/14/47
4. Tanaka K, Miyake Y, Sasaki S, Hirota Y. Dairy products and calcium intake during pregnancy and dentel caries in childrens. Nutr Jour 2012; 11:33.
URL: http://www.nutritionj.com/content/11/1/33
5. Correa–Faria P, Martins–Junior P A, Vieira–Andrade R G, Oliveira–Ferreira F, Marques L S, Rjorge M L.Developmental defects of enamel in primary teeth:prevalence and associated factors. Int J Paediatr Dent 2013; 23: 3, 173–179. DOI: 10.1111/j.1365–263X.2012.01241.x
6. Bullappa D, Puranik P M, Sowmya K R, Nagarathnamma T. Association of Feeding Methods and Streptococcus mutans Count with Early Childhood Caries: A Cross–
sectional Study. Int. J Clin Pediatr Dent 2017; 10(2): 119–125. DOI: 10.5005/jp–journals– 10005–1420
7. Leong P M, Gussy M G, Barrow L, Sanigorovski A, Waters E. A systematic review of risk factors during first year of life for early childhood caries. Int J of Paediatr Dent 2013; 23:235– 250. DOI: 10.1111/j.1365–263X.2012.01260.x
8. Gomez R, Francisco Gansky J A, Featherstone J D, Santo W, Beristain R. Mother and youth access (MAYA) maternal chlorhexidine, counselling and paediatric fluoride varnish randomized clinical trial to prevent early childhood caries. Int J Paediatr Dent 2012; 22:169–179. DOI: 10.1111/j.1365–263X.2011.01188.x
9. Hill A J, Cairnduff V, McCance D R.
Nutritional and clinical associations of food cravings in pregnancy. J Hum Nutr Diet 2016; 29, 281–289. DOI: 10.1111/jhn.12333
10. Alkhtib A, Ghanim A, Temple Smith M, Messer L B, Pirotta M, Morgan M.
Prevalence of early cchildhood caries and enamel defects in four and fiveyear old Qatari prescho ol children. BMC Oral Health 2016; 16:73. DOI 10.1186/s12903–016–0267–z
11. Gomez R , Francisco J, Crystal Y O, Ng M W, Crall J J, Featherstone J D.
Pediatric dental care: prevention and management protocols based on caries risk assessment. J Calif Dent Assoc 2012; 38 (10) 746–761.
12. Sham S Bhat, Sundeep Hegde, Vidya Bhat, Ramya KM, Praveen Jodalli. Assessment of
maternal risk factors and its relationship with early childhood caries among preschool children in Mangaluru city. J Ind Soc Pedod and Prevent Dent 2018; 193.219.163.8.
DOI:10.4103/JISPPD.JISPPD_187_16
13. Wu M, Chen S W, Jiang S Y. Relationship between gingival inflammation and pregnancy. Mediators Inflamm 2015; 623427. URL: http://dx.doi.org/10.1155/2015/623427
14. Moimaz S A, Rocha N B, Garbin A J, Garbin C A, Saliba O. Influence of oral health on quality of life in pregnant women. Acta Odontol Latinoam 2016; 29(2): 186–193.
15. Broughton J R, Maipi J T, Person M, Thomson W M, Morgaine K C, Tiakiwai S J, Kilgour J, Berryman K, Lawrence H P, Jamieson L M. Reducing disease burden and health
inequalities arising from chronic disease among indigenous children: anearly childhood caries int ervention in Aotearoa/New Zealand. BMC Public Health 2013; 13:1177.
URL: http://www.biomedcentral.com/1471–2458/13/1177
16. Madeiros P B V, Otero A M, Frencken E, Ewald M. Effectiveness of an oral health program for mothers and their infants. Int J Paediatr Dent 2015; 25: 29–34. DOI: 10.1111/ipd.12094
17. Schroth R J, Lavelle C, Tate R, Bruce S, Billings R J, Moffatt M E.
Prenatal vitamin D and dental caries in infants. Pediatrics 2014; 133:e1127. DOI: 10.1542/peds.2013–2215
18. Schroth R J, Levi J A, Sellers E A, Friel J, Kliewer E, Moffatt M E K. Vitamin D status of children with severe early childhood caries: a case–control study. BMC Pediatr 2013; 13:174. URL: http://www.biomedcentral.com/1471–2431/13/174
19. Bergen N E, Jaddoe V W, Timmermans S, Hofman A, Lindemans J, Russcher H, Raat H, Steegers, Theunissen R P, Steegers E A. Homocysteine and folate concentrations in
early pregnancy and the risk of adverse pregnancy outcomes: the Generation R Study. BJOG 2012; 119(6) 739–751. DOI: 10.1111/j.1471–0528.2012.03321.x
20. UnLam C, Khin L W, Kalhan A C, Yee R, Lee Y S, Chong M F, Kwek K, Saw S M, Godfrey K, Chong Y S, Hsu C Y.
21. Bornhauser C, Quack Katharina C, Seifert B, Simões A P. Diet, medication use and drug intake during pregnancy: data from the consecutive Swiss Health Surveys of 2007 and 2012. Swiss Med Weekl 2017; 147:w14572. DOI:10.4414/smw.2017.14572
22. Pitiphat W, Luangchaichaweng S, Pungchanchaikul P, Angwaravong O, Chansamak N. Factors associated with molar incisor hypomineralization in Thai children. Eur J Oral Sci 2014; 122: 265–270. DOI: 10.1111/eos.12136
23. Ghanim A, Manton D, Bailey D, Martin R, Morgan M. Risk factors in the occurrence of molar– incisor hypomineralization amongst a group of Iraqi children. Int J Paediatr Dent 2012. DOI: 10.1111/j.1365–263X.2012.01244.x
24. Kellesarian S V, Malignaggi V R, deFreitas P, Ahmed H B, Javed F.
Association between prenatal maternal cigarette smoking and early childhood caries. A systematic review. J Clin Exp Dent 2017, 9(9) e1141. DOI:10.4317/jced.54064
25. Olatosi O O, Inem V, Sofola O O, Prakash P, Sote E O. The prevalence of early childhood caries and its associated risk factors among preschool children referred to a tertiary care institution. Nig J Clinic Pract 2015; 193.219.163.8. DOI: 10.4103/1119–3077.156887
26. Wagner Y, Weltzien R H. Pediatricians’ oral health recommendations for 0– to 3–year–old children: results of a survey in Thuringia, Germany. BMC Oral Health 2014; 14:44. URL: http://www.biomedcentral.com/1472–6831/14/44
27. Hoare A, Virgo–Milton M, Boak R, Gold L, Waters E, Gussy M, Calache H, Smith M, Silva A. A qualitative study of the factors that influence mothers when choosing drinks for their young children. BMC Res Notes 2014; 7:430. URL: http://www.biomedcentral.com/1756–0500/7/430 28. Chaffee B W, Feldens C A, Vítolo M R. Cluster–randomized Trial of Infant Nutrition Training
for Caries Prevention. JDR Clinical R esearch Supplement 2013; 29s–36s. DOI: 10.1177/0022034513484331
PRIEDAI
Priedas Nr. 1 ANKETA 1. Koks Jūsų amţius? a) Iki 20m. b) 21–30m. c) 31–40m. d) 40 ir daugiau2. Kiek Jūsų vaikui metų?
(Įrašykite)………...
3. Ar ţinote, kurią nėštumo savaitę pradeda vystytis pieniniai vaisiaus dantys?
a) Trečiąją sav. b) Penktąją sav. c) Aštuntąją sav.
4. Kiek kartų nėštumo metu lankėtės pas odontologą?
a) 1 kartą b) 2 kartus c) 3 kartus
d) Lankiausi reguliariai, dėl dantenų problemų
5. Ar nėštumo metu sirgote dantenų uţdegimu?
a) Taip b) Ne
6. Kiek kartų per savaitę nėštumo metu valgėte pieno produktus?
a) Kiekvieną dieną ryte b) Kelis kartus per dieną c) Kartą per savaitę d) Nevalgiau
7. Kokius iš pateiktų produktų valgėte nėštumo metu?
a) Sūris b) Jogurtas
c) Viso grūdo kruopos d) Duona
e) Kiaušiniai f) Ţuvis
g) Nevalgiau nei vieno iš paminėtų
8. Ar vartojote šiuos preparatus nėštumo metu?
a) Kalcio preparatai b) Geleţis c) Vitaminas B d) Vitaminas D e) Folio rūgštis f) Ţuvų taukai g) Kita (įrašykite)………...
9. Ar turėjote sveikatos sutrikimų nėštumo metu?
a) Taip (įrašykite)………... b) Ne
10. Ar sirgote nėštumo toksikoze?
a) Taip b) Ne
11. Ar teko vartoti šiuos vaistus nėštumo metu?
a) Antibiotikai (įrašykite)... b) Vaistai nuo skausmo
c) Kiti vaistai (įrašykite)... d) Nevartojau nei vieno iš nurodytų vaistų
12. Ar rūkėte nėštumo metu?
a) Taip b) Ne
13. Iki kada maitinote kūdykį krūtimi?
a) Iki 8 mėn. b) Iki 1 metų c) Po 1 metų
14. Kada savo vaikui pradėjote valyti dantis?
a) Kai išdygo pirmasis dantis b) Kai išdygo visi priekiniai dantis c) Kai išdygo visi dantys
d) Iki šiol nevalote
15. Kaip Jūsų vaikas valosi dantis?
a) Dantis mokotės valyti kartu b) Vaiko dantis valote Jūs
c) Priţiūrite, kol vaikas išsivalys dantis d) Vaikas pats išssivalo dantis
16. Nuo kelių metų Jūsų vaikui pradėjo gesti dantys?
(Įrašykite)…………...………...
17. Ar vaikas turėjo bent vieną sugedusį dantį iki 3 metų amţiaus?
a) Taip b) Ne
18. Kada pirmą kartą nuvedėte vaiką pas odontologą?
a) Kai išdygo pirmasis dantis b) Kai išdygo visi dantys
c) Kai pastebėjote paţeistus dantis
19. Ką daţniausiai geria Jūsų vaikas?
a) Vandenį b) Sultis
c) Gaiviuosius gėrimus
Priedas Nr. 3
TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos fakulteto studentė magistrinio darbo rengimo metu atliks tyrimą, skirtą nustatyti vaikų ėduonies atsiradimo rizikos ir bendros burnos būklės sąsajas su motinos mityba ir bendra sveikata nėštumo metu. Tyrimo dalyviai – ikimokyklinio amţiaus vaikų motinos.
Tyrimo metodai: anketinė apklausa.
Bus apklausiamos LSMU Burnos prieţiūros ir vaikų odontologijos klinikoje besilankančių ikimokyklinio amţiaus vaikų motinos, sutinkančios dalyvauti tyrime.
Taikant anketinę apklausą rizikos bei ţalos tiriamieji nepatirs arba ji bus pateisinamai minimali. Pacientų apklausa gali sukelti tik maţus nepatogumus, susijusius su sugaištu laiku.
Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis: “Burnos prieţiūros ir vaikų odontologijos klinika”, J. Lukšos–Daumanto g. 6. Taip pat gali susisiekti su tyrimo vykdytoja: Justina Karalukaitė, Tel.: 869471259, el.paštas: justina.karalukaite@gmail.com
Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.
Tiriamojo vardas, pavardė _____________ (Parašas) Tyrėjas Justina Karalukaitė
Priedas Nr. 4
TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA
Aš, ( ), sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos fakulteto studentės Justinos Karalukaitės atliekamoje apklausoje, skirtoje nustatyti „LSMU Burnos prieţiūros ir vaikų odontologijos klinikoje besilankančių
ikimokyklinio amţiaus vaikų dantų būklės ryšį su motinos mityba ir sveikata nėštumo metu“.
