GALIMŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ SĄSAJOS SU VAIKŲ ALERGINIŲ LIGŲ IŠSIVYSTYMU

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

VAIKŲ LIGŲ KLINIKA

KAMILĖ DONIELAITĖ

GALIMŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ SĄSAJOS SU VAIKŲ

ALERGINIŲ LIGŲ IŠSIVYSTYMU

Magistro vientisųjų studijų programos „Medicina“ baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

Doc. Jolanta Kudzytė

Kaunas 2016 - 2018 m.

TURINYS

1. SANTRAUKA ... 3

SUMMARY ... 4

2. PADĖKA ... 5

3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

5. SANTRUMPOS ... 6

6. SĄVOKOS ... 7

7. ĮVADAS ... 8

8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9

9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

9.1 Alerginių ligų samprata... 10

9.2 Prenatalinių veiksnių įtaka alerginių ligų išsivystymui ... 11

9.3 Antenatalinių veiksnių įtaka alerginių ligų išsivystymui ... 12

9.4 Postnatalinių veiksnių įtaka alerginių ligų išsivystymui ... 13

10. TYRIMO METODIKA... 15

10.1 Tiriamieji ir tyrimo metodai: ... 15

10.2 Statistiniai metodai: ... 15

11. REZULTATAI ... 17

11.1 Bendroji tiriamųjų charakteristika ... 17

11.2 Prenataliniai rizikos veiksniai ... 18

11.3 Antenataliniai rizikos veiksniai ... 23

11.4 Postnataliniai rizikos veiksniai ... 24

12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31

13. IŠVADOS ... 35

14. REKOMENDACIJOS ... 36

15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 37

1. SANTRAUKA

Kamilė Donielaitė

Galimų rizikos veiksnių sąsajos su vaikų alerginių ligų išsivystymu

Tyrimo tikslas: Nustatyti galimų rizikos veiksnių sąsajas su vaikų alerginių ligų išsivystymu.

Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti galimų prenatalinių rizikos veiksnių įtaką vaikų alerginių ligų

išsivystymui. 2. Išsiaiškinti galimų antenatalinių rizikos veiksnių įtaką vaikų alerginių ligų išsivystymui. 3. Išsiaiškinti galimų postnatalinių rizikos veiksnių įtaką vaikų alerginių ligų išsivystymui. 4. Palyginti rizikos veiksnius kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse.

Tyrimo metodai: Atliktas retrospektyvinis atvejo – kontrolės tyrimas. Tyrimo metu motinoms, kurių vaikai

sirgo alerginėmis ligomis, ir sveikų vaikų mamoms buvo pateikiamos anketos. Gauti duomenys susisteminti ir statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 23.0 statistikos programos paketą.

Tyrimo dalyviai: alerginėmis ligomis sergantys ir nesergantys vaikai.

Tyrimo rezultatai: 50% alergine BA ir 2 alerginėmis ligomis sirgusių vaikų motinos nėštumo metu sirgo

ŪVKTI, kontrolinės grupės-8,4%. 14,6% vaikų sirgusių AD ir 23,5%- 2 alerginėmis ligomis, motinos nėštumo metu vartojo daug pieno produktų, kontrolinės grupės-2,1%. Teigiama šeimos alerginė anamnezė buvo 58,3% AR, 70% alergine BA, 56,1% AD, 70,6% 2 alerginėmis ligomis sirgusių vaikų, kontrolinės grupės-27,4%. 60 % vaikų, kurie sirgo alergine BA gimė pavasarį, kontrolinės grupės- 25,3%. 30% vaikų, kurie sirgo alergine BA, pirmais gyvenimo metais sirgo pneumonija, kontrolinės grupės-7,4%. 57,3% vaikų, kurie sirgo alerginėmis ligomis, buvo pirmagimiai, kontrolinės grupės-42,1%. 63,4% vaikų, kurie sirgo AD neturėjo naminio gyvūno, kontrolinės grupės-44,2%. 60% vaikų, kurie sirgo alergine BA, turėjo šunį, kontrolinės grupės-28,4%.

Išvados: Statistiškai reikšmingi buvo šie prenataliniai rizikos veiksniai: pieno produktai didino riziką

susirgti AD ir 2 alerginėmis ligomis; ŪVKTI nėštumo metu didino alerginės BA ir 2 alerginių ligų riziką, teigiama šeimos alerginė anamnezė didino riziką susirgti AR, alergine BA, AD ir 2 alerginėmis ligomis. Antenataliniai rizikos veiksniai: pavasarį gimę vaikai dažniau sirgo alergine BA; mažas gimimo svoris didino nealerginės BA riziką. Postnataliniai rizikos veiksniai: pneumonija didino alerginės BA riziką, naminio gyvūnėlio neturėjimas namuose didino AD išsivystymo riziką, bet šuns auginimas didino alerginės BA išsivystymo riziką, pirmagimiai dažniau sirgo alerginėmis ligomis.

Rekomendacijos: Nėštumo metu motinos turėtų dirbti nekenksmingomis darbo sąlygomis, nerūkyti, vengti

gausaus pieno produktų vartojimo, vengti ŪVKTI. Esant galimybei gyventi mažesnio oro užterštumo zonose. Naminių gyvūnų geriau neįsigyti.

SUMMARY

Kamilė Donielaitė

Relationship between potential risk factors and the development of children allergic diseases

Aim of the study: To determine the relationship between potential risk factors and the development of

children’s allergic diseases.

Objective: 1. To find out the influence of prenatal risk factors on the development of children’s allergic

diseases. 2.To find out the influence of antenatal risk factors on the development of children’s allergic diseases. 3. To find out the influence of postnatal risk factors on the development of children’s allergic diseases. 4. To compare risk factors between control and study groups.

Methods: A retroscpective case-control study was performed. Questionnaires were delivered to allergic

children mothers and to healthy children mothers. The obtained data was systematized and statistical analysis was performed using SPSS 23.0 statistical software package.

Participants: children with diagnosed allergic diseases and children without diagnosed allergic diseases. Results: 50% of patients with allergic BA and 2 allergic diseases, mothers had URIS during pregnancy, in

control group- 8,4%. 14,6% of patients with AD and 23,5% with 2allergic diseases, mothers consumed lot of dairy products, in control group- 2,1%. 58.3% of patients with AR, 70%-ALL, 70.6%-2 allergic diseases, 56.1%-AD had positive family history of allergies, in control group-27.4%. 60% of patients with BA were born in spring, in control group-25,3%. 30% of patients with BA had pneumonia in the first year of life, in control group-7,4%. 57.3% of children with allergic diseases were first-born, in control group-42.1%. 63.4% of children with AD did not have any pets, in control group-44.2%. 60% of children with allergic BA had a dog, in control group-28.4%.

Conclusions: Statistically significant prenatal risk factors: dairy products increased AD and 2 allergic

diseases risk, URIS increased risk of allergic BA and 2 allergic diseases risk, positive family history increased risk of developing AR, allergic BA, AD and 2 allergic diseases. Antenatal risk factors: birthday in the spring increased risk of allergic BA; low birth weight increased risk of non-allergic BA. Postnatal risk factors: pneumonia in the first year of life increased risk of allergic diseases, lack of pets increased risk of AD, dog breeding increased risk of allergic BA, first-borns were more likely to develop allergic diseases.

Recommendations: Mothers during pregnancy should be treated under harmless working conditions, do

2. PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju mokslinio darbo vadovei Doc. Jolantai Kudzytei už pagalbą rengiant baigiamąjį mokslinį darbą.

3. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konfliktų nebuvo.

4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Leidimą tyrimui atlikti išdavė LSMU bioetikos centras, leidimo numeris: BEC-MF-187. Leidimas išduotas 2017 01 02.

5. SANTRUMPOS

AB – antibiotikai

AD – atopinis dermatitas

AKS – arterinis kraujo spaudimas AR – alerginis rinitas

BA – bronchinė astma

JAV – Jungtinės Amerikos valstijos K – kontrolinė grupė

KMI – kūno masės indeksas m. – metai mėn. – mėnuo mln. - milijonas n – atvejų skaičius p – statistinis reikšmingumas pav. – paveikslas proc. – procentai

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija ŠTI – šlapimo takų infekcija

ŪVKTI – ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija x2 _{– chi kvadrato kriterijus}

6. SĄVOKOS

Alergija – tai pakitęs organizmo imuninis atsakas į alergeną, pasireiškiantis specifinių antikūnių ir

įjautrintų limfocitų gamyba.

Alerginis rinitas (AR) - tai alergenų sukeltas ir specifinių IgE antikūnų lemiamas, dažniausiai lėtinis,

nosies gleivinės uždegimas, kurio dažniausi simptomai yra nosies užgulimas, niežulys, čiaudulys ir rinorėja.

Astma - tai heterogeninė, lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuriai būdinga kintanti kvėpavimo takų

obstrukcija ir padidėjęs bronchų jaudrumas, kliniškai pasireiškiantis švokštimo epizodais, kosuliu, dusuliu ir krūtinės veržimo pojūčiu arba vadinamąja epizodine grįžtama bronchų obstrukcija.

Atopinis dermatitas (AD) – lėtinė uždegiminė odos liga, pasireiškianti įvairiais bėrimo elementais,

lydima intensyvaus niežėjimo, turinti didelę įtaką sergamumui ir gyvenimo kokybei.

7. ĮVADAS

Vaikų sergamumas alerginėmis ligomis auga visame pasaulyje [1-7]. Alerginių ligų paplitimas priklauso nuo šalies ir regiono, tačiau apie 20-40% vaikų patiria šių ligų simptomus [8,9]. Vis daugiau vaikų serga daugiau nei viena alergine liga, apie 30% vaikų sergančių AD taip pat suserga AR ir/arba BA [7]. Alerginės ligos reikalauja didelių ekonominių išteklių ir sunkaus gydytojų darbo, ypač jei nėra tinkamai diagnozuotos ir gydomos [10].

Astma yra dažniausia vaikų lėtinė liga pasaulyje, kelianti daug problemų ja sergantiems vaikams ir jų tėvams [10]. Astma sukelia stiprių neigiamų emocijų, kurios gali pasireikšti socialiniais apribojimais, depresija, nemiga, afektiniais sutrikimais visai šeimai [11]. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis astma serga 235 mln. žmonių. Lietuvos higienos instituto duomenimis 2017 m. sergamumas alergine astma Lietuvoje buvo 20,2/1000 gyventojų, 37,9% sergančiųjų sudarė vaikai, daugiausia alergine astma sirgo 5-9 m. vaikai.

Alerginis rinitas yra lėtinė liga, todėl turi didelę įtaką vaiko gyvenimo kokybei. AR yra viršutinių kvėpavimo takų liga ir jei tinkamai nėra gydomas gali predisponuoti rinosinusito, vidurinio otito išsivystymą ir klausos praradimą bei neigiamai veikia vaiko pažangumą mokykloje [12]. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) AR serga apie 60 mln. žmonių, iš jų apie 40 % vaikai [13]. Vaikų sergamumas AR Lietuvoje per 10 m. padidėjo 3 kartus. Daugiausia AR serga 5-14 m. amžiaus vaikai, o nuo 14 m. ligotumas pradeda mažėti [7].

AD yra dažniausia lėtinė vaikų odos liga [14]. AD serga apie 25 % vaikų ir apie 2-3 % suaugusiųjų [15]. Lietuvos higienos instituto duomenimis 2017 m. sergamumas AD Lietuvoje buvo 8,7/1000 gyventojų, 76,8% sergančiųjų buvo vaikai.

Daug tyrimų yra atlikta siekiant išsiaiškinti alerginių ligų priežastis, paplitimą, rizikos veiksnius. Tačiau tyrimų duomenys labai skiriasi, dažnai net prieštaringi. Dažnai negalima palyginti skirtingose šalyse atliktų tyrimų dėl nepakankamo imčių dydžio, skirtingo tiriamųjų amžiaus ar skirtingų tyrimų metodikų [16]. Dėl atliktų tyrimų ribotumo tikrieji alerginių ligų rizikos veiksniai vis dar lieka neaiškūs. Nustačius alerginių ligų rizikos veiksnius, alerginių ligų būtų galima išvengti ir geriau jas kontroliuoti.

8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: Nustatyti galimų rizikos veiksnių sąsajas su vaikų alerginių ligų išsivystymu. Uždaviniai:

1. Išsiaiškinti galimų prenatalinių rizikos veiksnių įtaką vaikų alerginių ligų išsivystymui. 2. Išsiaiškinti galimų antenatalinių rizikos veiksnių įtaką vaikų alerginių ligų išsivystymui. 3. Išsiaiškinti galimų postnatalinių rizikos veiksnių įtaką vaikų alerginių ligų išsivystymui. 4. Palyginti rizikos veiksnius kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse.

9. LITERATŪROS APŽVALGA

Alergija tai sąvoka suprantama kaip nenormali organizmo reakcija į alergenus, tai veiksniai, kurie įprastai nebūna žalingi žmogaus organizmui. Alergenui pirmą kartą patekus į organizmą jis pateikiamas imuninės sistemos ląstelėms, pradedami gaminti specifiniai alergenui antikūnai ir aktyvuojami T limfocitai. Pakartotinai patekus alergenui į organizmą iš T limfocitų ir ląstelių (putliųjų ląstelių, eozinofilų, bazofilų), ant kurių jungiasi alergenas ir antikūnas, išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos (histaminas, prostaglandinai, proteazės, citokinai, leukotrienai ir kt.), dėl šių medžiagų poveikio audiniams pasireiškia klinikiniai alergijos požymiai [7,17]. Dažniausi aplinkos alergenai: piktžolių, žolių, medžių žiedadulkės, naminių gyvūnų epidermis ir seilės, namų dulkių erkutės, tarakonai, pelėsis [18]. Dažniausi maisto alergenai: kiaušiniai, karvės pienas, žemės riešutai, sojos pupelės, kviečiai, jūros gėrybės [19]. Dažniausios vaikų alerginės ligos yra astma, atopinis dermatitas, alerginis rinitas, rečiau būna alergija maistui, anafilaksinė reakcija, dilgėlinė, angioedema, alerginis konjunktyvitas, alerginis kontaktinis dermatitas, alergija vabzdžių įgėlimui, alergija vaistams.

AD yra dažniausia lėtinė uždegiminė vaikų odos liga visame pasaulyje, turinti didelę įtaką vaikų sergamumui ir gyvenimo kokybei [6]. „AD išsivysto dėl sudėtingos kelių veiksnių sąveikos- pradedant genais, susijusiais su odos apsauginio barjero sutrikimu ir sutrikusiu imuniniu atsaku, ir baigiant įvairiais aplinkoje esančiais dirgikliais“ [20]. AD dažniausiai prasideda ankstyvoje kūdikystėje ar vaikystėje (85%- iki 5 metų), bet gali išlikti ar prasidėti ir suaugusiųjų amžiuje [21]. AD tapo didžiule visuomenės sveikatos problema, dėl didėjančio sergamumo ir dėl vis daugėjančių įrodymų, kad AD yra susijęs su alerginio rinito, astmos, maisto alergijos išsivystymu ateityje [4]. Sergamumas AD siekia 7-30% vaikams ir 2-10% suaugusiems [22]. Per pastaruosius kelis dešimtmečius sergamumas AD išsivysčiusios šalyse padvigubėjo ar net patrigubėjo [14]. Lietuvos higienos instituto duomenimis sergamumas AD per pastaruosius 10 m. taip pat išaugo. 2007 m. Lietuvoje sergamumas AD buvo 6,6/1000 gyventojų, 70% sergančiųjų sudarė vaikai. 2017 m. sergamumas AD buvo 8,7/1000 gyventojų, 76,8% sergančiųjų buvo vaikai, kiek daugiau nei pusę (53,9%) visų sergančių asmenų sudarė vaikai iki šešerių metų. Berniukai (51,5%) nežymiai dažniau sirgo AD nei mergaitės. AD dažniau serga vaikai, gyvenantys mieste (90,2%) lyginant su kaime gyvenančiais vaikais.

Per pastaruosius tris dešimtmečius vaikų astma tapo didele sveikatos problema visame pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse [23]. Toks ryškus sergamumo astma padidėjimas gali būti siejamas su aplinkos

veiksnių ir gyvenimo būdo pasikeitimu. Nors sergamumas astma ypatingai auga išsivysčiusiose šalyse, tačiau astma negali būti siejama tik su tokiomis šalimis, nes ja sergama visame pasaulyje, o PSO duomenimis net 80% mirčių dėl astmos įvyksta neišsivysčiusiose šalyse. Astma taip pat turi didelę įtaką vaikų gyvenimo kokybei, jai įvertinti E.F. Juniper ir kiti sukūrė klausimyną „The Pediatric Asthma Quality

of Life Questionnaire” (PAQLQ), jis skirtas vaikams nuo 7 iki 17 metų. B.E. Chipps su bendraautoriais

atlikto tyrimo metu nustatė, kad dažni astmos paūmėjimai reikšmingai siejasi su mažesniais PAQLQ balais, kas nurodo blogesnę gyvenimo kokybę [24]. E. Vaitkaitienė su bendraautoriais atliktame anketiniame tyrime išsiaiškino, kad didžiausią reikšmę vaikų, sergančių astma, gyvenimo kokybei turi: „gyvenamoji vieta, būsto šildymo tipas, drėgnos vietos ir židinys namuose bei mamos rūkymas nėštumo metu” [25]. Lietuvos higienos instituto duomenimis sergamumas astma per pastaruosius 10 m. taip pat išaugo. 2007 m. Lietuvoje sergamumas astma buvo 12,7/1000 gyventojų, 38,3% sergančiųjų sudarė vaikai. 2017 m. sergamumas astma buvo 20,2/1000 gyventojų, 37,9% sergančiųjų buvo vaikai, berniukai (62,9%) nežymiai dažniau sirgo astma nei mergaitės.

AR- tai alergenų sukeltas ir specifinių IgE antikūnų lemiamas, dažniausiai lėtinis, nosies gleivinės uždegimas, kurio dažniausi simptomai yra nosies užgulimas, niežulys, čiaudulys ir rinorėja [26,27]. Sergamumas AR daugelyje šalių siekia 15-25%, daugiausia sergančiųjų yra vaikai, paaugliai ir jauni suaugę asmenys [27]. Lietuvos higienos instituto duomenimis sergamumas AR Lietuvoje per 10 m. išaugo dvigubai. 2007 m. Lietuvoje sergamumas AR buvo 5,6/1000gyventojų, 66,8% sergančiųjų sudarė vaikai. 2017 m. sergamumas AR buvo 12,5/1000gyventojų, 67,8% sergančiųjų buvo vaikai.

Visame pasaulyje sergamumas alerginėmis ligomis auga, todėl negalima jų išsivystymą sieti vien su genetiniais veiksniais. Alerginių ligų išsivystymą lemia ir genetiniai ir aplinkos veiksniai [5]. Manoma, kad geresnės higienos sąlygos, vakarietiška dieta, oro tarša, klimato kaita ir kiti veiksniai yra atsakingi už alerginių ligų vystymąsi, kadangi jie turi įtakos žmogaus mikrobiomui, kuris yra svarbus imuninės sistemos reguliacijai [28].

9.2 Prenatalinių veiksnių įtaka alerginių ligų išsivystymui

Genetinės predispozicijos reikšmė alerginių ligų išsivystymui yra neabejotina. S. Meng su bendraautoriais atlikto tyrimo metu išsiaiškino, kad teigiama motinos alerginė anamnezė yra reikšmingas veiksnys, lemiantis vaikų alerginių ligų išsivystymą [2]. F. Xu su kolegomis atliktame tyrime, kuriuo buvo siekiama įvertinti galimus AD rizikos veiksnius, išsiaiškino, kad teigiama šeiminė alerginė anamnezė didina AD išsivystymo riziką [29]. F. Cheng su bendraautoriais nustatė rs7927894 (11p13.5) lokuso sąsajas su AD

išsivystymu, taip suteikdami naujovišką supratimą apie AD genetinę patogenezę [30]. Vaikų, kurių abu tėvai turi atopiją, alerginių ligų išsivystymas labiau siejamas su paveldėjimu, o vaikų, kurių abu tėvai atopijos neturi, alerginių ligų išsivystymas labiau siejamas su aplinkos veiksniais [31]. Berniukai dažniau negu mergaitės vaikystėje serga BA ir AR, tačiau suaugusiųjų amžiuje alergijos dažniau pasireiškia moterims nei vyrams [32].

Motinos amžius, nutukimas, vartojami vaistai, rūkymas, vitaminų vartojimas nėštumo metu yra svarbūs vaisiaus vystymuisi ir vaiko sveikatai ir gali būti susiję su vaikų alerginių ligų išsivystymu. U. Nurmatov su bendraautoriais, atlikę keturių didelių kohortinių tyrimų meta-analizę, išsiaiškino, kad didesnis vitamino D vartojimas nėštumo metu mažina švokštimo riziką ankstyvoje vaikystėje (2-5m.), tačiau neturi įtakos BA išsivystymui 5 metų amžiaus vaikams [33]. S. Bunyavanich su bendraautoriais ir J. Tuokkola su kolegomis atliktuose tyrimuose išsiaiškino, kad maisto produktų, kuriuose gausu vitamino D, vartojimas nėštumo metu mažina riziką vaikams susirgti alerginėmis ligomis, tačiau vitamino D vartojimas maisto papildų pavidalu šios rizikos nemažina [34,35]. Antibiotikų vartojimas nėštumo metu yra susijęs su vaikų BA išsivystymu, ypač penicilinų, sulfonamidų ir makrolidų grupių [36,37]. Paracetamolio vartojimas nėštumo metu taip pat didina vaikų BA išsivystymo riziką [38-41].

Motinos ligos nėštumo metu turi įtakos vaiko sveikatai. Iki nėštumo diagnozuota arterinė hipertenzija didina vaikų BA išsivystymo riziką [42] ŪVKTI nėštumo metu yra susijusi su vaikų AD ir BA išsivystymu [43]. Motinos šlapimo takų infekcija (ŠTI) nėštumo metu didina BA išsivystymo riziką. [44].

Plaučių vystymasis ir brendimas yra sudėtingas procesas nuo embriogenezės iki ankstyvosios paauglystės, tabako dūmų poveikis skirtingais laikotarpiais gali paveikti besivystančius plaučius kitokiu būdu, todėl ryšys tarp kiekvienos ekspozicijos laiko ir jo poveikio žmonių sveikatai yra svarbi sritis [45]. H. Burke su bendraautoriais atliktos meta analizės metu nustatė, kad motinos rūkymas nėštumo metu 40% didina vaikų švokštimo iki 2 metų riziką, o 5-17 metų amžiaus grupėje- 52% [46]. Motinos rūkymas, o taip pat ir pasyvus rūkymas, nėštumo metu didina alerginių ligų išsivystymo riziką [47]. E. Forno su bendraautoriais atliktos meta analizės metu išsiaiškino, kad motinos nutukimas ir didelis svorio prieaugis nėštumo metu didina BA išsivystymo riziką [48]. K. D. Karpa su kolegomis atlikto tyrimo metu nustatė, kad vyresnis motinos amžius nėštumo metu didina alergijos maistui riziką [49].

9.3 Antenatalinių veiksnių įtaka alerginių ligų išsivystymui

Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama mikrobų kolonizacijos vaidmeniui gimdymo metu, yra manoma, kad motinos makšties mikroflora yra svarbi vaiko mikrobiotos formavimuisi, taigi ir imuninės

sistemos vystymuisi, todėl manoma, kad vaikai gimę cezario pjūvio metu turi didesnę riziką alerginių ligų išsivystymui [3]. Įvertinti šias sąsajas yra atlikta daug tyrimų, tačiau tyrimų rezultatai skirtingi. D. Xu su bendraautoriais atliktame tyrime išsiaiškino, kad vaikai, gimę Cezario pjūvio operacijos metu, statistiškai reikšmingai dažniau serga BA lyginant su vaikais, gimusiais natūraliais gimdymo takais [1]. M. T. Lee su bendraautoriais ir E. X. L. Loo su kolegomis atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad nėra reikšmingo skirtumo tarp gimimo būdo ir alerginių ligų išsivystymo [31,50]. C. Almqvist ir bendraautorių manymu, sąsajos tarp gimimo būdo ir astmos išsivystymo yra susijusios ne su makšties mikroflora, o su indikacijomis, lėmusiomis cezario pjūvio operaciją [51].

J. J. K. Jaakkola su bendraautoriais sisteminės literatūros apžvalgos ir meta analizės tyrimo metu nustatė, kad priešlaikinis gimdymas BA išsivystymo riziką didina 7% [52]. A. M.M. Sonnenschein-van der Voort su bendraautoriais atliktoje meta analizėje, kurios metu buvo ištirta 147000 Europoje gyvenančių vaikų, taip pat nustatė, kad priešlaikinis gimdymas yra susijęs su BA išsivystymu, ypač didelė rizika, kai gestacinis amžius mažesnis nei 32 savaitės [53]. L. Belbasis su bendraautoriais sisteminės literatūros apžvalgos ir meta analizės tyrimo metu nustatė, kad mažesnis nei 2,5 kg gimimo svoris didina BA riziką [54]. Mažo gimimo svorio įtaką BA išsivystymui taip pat nustatė ir A. M. Sonnenschein-van der Voort su bendraautoriais, tačiau, jų manymu, tai labiau susiję su priešlaikiniu gimdymu, kuris sąlygojo ir mažą gimimo svorį [53].

9.4 Postnatalinių veiksnių įtaka alerginių ligų išsivystymui

Manoma, kad didesnė oro tarša yra susijusi su didesne astmos išsivystymo rizika. Yra atlikta daug tyrimų, siekiant išsiaiškinti oro taršos sąsajas su vaikų alerginių ligų išsivystymu, tačiau rezultatai yra skirtingi. S.J. Yi su bendraautoriais nustatė, kad vaikai, gyvenantys greta intensyvaus eismo kelių, turi didesnę riziką AD išsivystymui, tačiau astmos ir AR išsivystymui įtakos nėra [55]. K. J. Brunst su bendraautoriais išsiaiškino, kad tik ilgalaikė ir didelė automobilių tarša yra susijusi su astmos išsivystymu [56]. Namų aplinkoje esantys alergenai taip pat yra svarbūs alerginių ligų išsivystymui. G. Wagienka su kolegomis nustatė, kad vaikai, kurių namuose pirmus gyvenimo metus buvo auginamas šuo, turi mažesnę riziką AD [57]. T. G. Epstein su bendraautoriais atlikto kohortinio tyrimo metu išsiaiškino, kad šuns auginimas mažina AD riziką, o katės auginimas didina riziką AD išsivystymui [58]. J. D. Tacher su kolegomis atliktame tyrime nustatė, kad namuose esantis pelėsis didina BA ir AR išsivystymo riziką [59]. Vaikai, kurie turi vyresnius brolius ar seseris, dažniau serga infekcinėmis ligomis, kinta jų imuninė sistema, todėl tokie vaikai rečiau serga alerginėmis ligomis [66].

sutrikdyti vaiko imuninės sistemos vystymąsi ir sąlygoti alerginių ligų išsivystymą. A. G. Hirsch su bendraautoriais ilgalaikio atvejo ir kontrolės tyrimo metu išsiaiškino, kad antibiotikų vartojimas sąlygoja alerginių ligų išsivystymą, o dažniausias antibiotikas siejamas su vaikų alergijomis yra penicilinas [60]. K. Yamamoto-Hanada su kolegomis taip pat nustatė, kad antibiotikų vartojimas per pirmuosius du gyvenimo metus yra rizikos veiksnys vaikų astmos, AR ir AD išsivystymui [61]. E. Griška ir P. Piler su bendraautoriais atliktų tyrimo metu išsiaiškino, kad paracetamolio vartojimas pirmaisiais gyvenimo metais didina BA ir AD riziką [16,62].

Pastaraisiais metais labai išaugo susidomėjimas sąsajomis tarp vitamino D ir alerginių ligų išsivystymo, kadangi vitaminas D yra svarbus imuninei sistemai, todėl jo stoka yra siejama su alerginėmis ligomis [63]. Vitamino D trūkumas gali pakenkti epitelio barjero vientisumui, o dėl šios priežasties padidėja antigenų ekspozicija su gleivine ir padidėja jautrumo imuninės sistemos disbalansas, dėl kurio kyla pavojus imunologinei tolerancijai [64]. B. I. Nwaru su bendraautoriais atlikto atvejo ir kontrolės tyrimo metu išsiaiškino, kad vitamino D vartojimas gali sumažinti BA išsivystymo riziką [65].

Žindymas yra laikomas svarbiu veiksniu siekiant užkirsti kelią AD ir kitų alerginių ligų išsivystymui [67]. Literatūros duomenimis žindymas gali apsaugoti nuo atopinio dermatito išsivystymo, tačiau yra įrodymų, kad išskirtinis žindymas neturi įtakos ar net padidina AD riziką vaikams [68]. J. Wang su bendraautoriais atliktame kohortiniame tyrime, siekiančiame išsiaiškinti AD išsivystymo sąsajas su žindymu, buvo gauta išvada, kad nėra jokio ryšio tarp AD išsivystymo ir žindymo [69]. T. Robinson su kolegomis atliktame kohortiniame tyrime gauta išvada, kad žindymas nemažina rizikos AD išsivystymui, o atvirkščiai netgi didina [70]. PSO rekomenduoja visus kūdikius maitinti motinos pienu iki 6 mėnesių. N. J. Elbert ir kiti bendraautoriai, atlikę tyrimą, išsiaiškino, kad nei laikas, kada pradėtas papildomas maitinimas nei maisto produktai neturi įtakos alerginių ligų išsivystymui [71].

10.

TYRIMO METODIKA

Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikos (LSMU KK) Vaikų ligų klinikoje, gavus LSMU Bioetikos centro leidimą, Nr. BEC-MF-187

Vykdytas retrospektyvinis atvejo - kontrolės epidemiologinis tyrimas. Tyrimo metu buvo apklausta 100 motinų, kurių vaikai sirgo alerginėmis ligomis (atvejo grupė) ir 100 motinų, kurių vaikai neserga alerginėmis ligomis (kontrolinė grupė). Tirti 0–17 m. amžiaus vaikai, sergantys alerginėmis ligomis (alerginiu rinitu, astma, atopiniu dermatitu, dilgėline), kurie apsilankė ar buvo gydomi LSMUL KK Vaikų ligų klinikoje (Vaikų konsultacinėje poliklinikoje ir I vaikų ligų skyriuje) 2017 metais. Tyrimo dalyviai buvo parinkti atsitiktiniu būdu.

Tyrimo metu buvo renkami duomenys apie galimų rizikos veiksnių poveikį vaikų alerginių ligų atsiradimui. Šiam tikslui buvo parengtas klausimynas (1 priedas). Klausimyną sudarė 34 klausimai, apimantys demografinius rodiklius (amžius, alerginė liga kuria serga, vaikų susirgimo amžius, lytis, gyvenamoji vieta), veiksnius, galimai darančius įtaką alerginių ligų išsivystymui (gimimo mėnuo, kelintas vaikas šeimoje, gestacijos amžius gimdymo metu, gimdymo būdas, gimimo svoris, žindymas ir jo trukmė, papildomo maitinimo laikas ir maisto produktai, motinos amžius nėštumo metu, rūkymas nėštumo metu, ligos nėštumo metu, karščiavimas nėštumo metu, lytinių takų infekcija nėštumo metu, motinos vartoti vaistai ir vitaminas D nėštumo metu, motinos svoris ir ūgis prieš nėštumą, AKS padidėjimas nėštumo metu, darbovietė nėštumo metu, motinos mityba nėštumo metu, vaistai vartoti vaiko pirmais gyvenimo metais, vaiko vitamino D vartojimas, ligos, kuriomis sirgo vaikas pirmais gyvenimo metais, vaiko ugdymo įstaigos lankymas, naminio gyvūno turėjimas, pelėsio namuose buvimas, šeiminė alerginė anamnezė).

Įtraukimo į tyrimą metu vaikų motinos buvo informuotos apie tyrimo tikslą ir eigą. Tiriamieji į vykdomą tyrimą buvo įtraukti tik gavus motinų raštišką sutikimą dalyvauti tyrime, raštiškas sutikimas buvo pateikiamas anketos pradžioje. Klausimynus pildė vaikų motinos. Trys anketos negrįžo, 6 anketos buvo užpildytos nepilnai, liko 191 anketa. Gauti duomenys buvo koduojami, surinkti naudojant Microsoft Excel ir SPSS kompiuterines programas.

10.2 Statistiniai metodai:

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS (Statistical

Kiekybiniams duomenims buvo apskaičiuojami vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai, o rangine ar nominaline skale išreikštiems kriterijams – dažniai procentais. Dalis kiekybinių kintamųjų buvo paversti į kiekybinius. Duomenys vizualiai pateikti naudojant diagramas, lenteles.

Hipotezėms patikrinti buvo naudojami šie statistiniai kriterijai:

1. Kokybinių kintamųjų ryšio hipotezėms tikrinti naudojome Pearson-o suderinamumo Chi kvadrato (χ2) kriterijų. 


2. Kokybinių kintamųjų ryšio hipotezėms esant mažoms imtims palyginimui pasirinktas Fisher test. 3. Kiekybinių duomenų, pasiskirsčiusių ne pagal normalųjį skirstinį, hipotezėms tikrintis pasirinktas

Mann- Whitney U kriterijus.

Tikrinant statistines hipotezes reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05, p<0,05 reikšmė buvo laikoma statistiškai reikšminga.

11.

REZULTATAI

Tyrime dalyvavo 191 vaikas, iš jų 95 (49,7%) berniukai ir 96 (50,3%) mergaitės.

Tiriamųjų amžiaus vidurkis 4,8 m. ± 0,3, amžiaus mediana 4, minimalus amžius 2 mėn., maksimalus 16 m. Alerginėmis ligomis sergančiųjų grupėje buvo- 96 (50,3%), o alerginėmis ligomis nesergančiųjų grupėje- 95 (49,7%). Atvejo grupėje buvo 47 (48,9%) mergaitės ir 49 (51,5%) berniukai, kontrolinėje grupėje buvo 49 (51,6%) mergaitės ir 46 (48,4%) berniukai

AR sirgo 12,5% (n=12) tiriamųjų, alergine BA -10,4% (n=10), nealergine BA –7,3% (n=7), dilgėline – 5,2% (n=5), AD – 42,7% (n=41), iš jų 51,6% (n=23) be alergijos maistui ir 43,9% (n=18) su alergija maistui. 2 alerginėmis ligomis sirgo 17,7% (n=17) tiriamųjų, iš jų: AR ir alergine BA- 4,2% (n=4), AR ir AD 9,3% (n=9), alerginė BA ir AD 4,2% (n=4). 3 alerginėmis ligomis (AR, AD ir alerginė BA) sirgo -4,2% (n=4) tiriamųjų (1 pav.). Nealergine BA sirgo 5 ikimokyklinio amžiaus vaikai ir 2 mokyklinio amžiaus (8 ir 9 m.) vaikai.

Vidutinis amžius, kada tiriamieji susirgo alergine liga, 2 m. ± 0,3, mediana- 1, minimalus amžius 0,1mėn., maksimalus-16m.

1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal sirgimą alerginėmis ligomis (n=96)

12 10 7 41 5 17 4 0 12,5 25 37,5 50 AR Alerginė BA Nealerginė BA AD Dilgėlinė

Dvi alerginės ligos

11.2 Prenataliniai rizikos veiksniai Motinos amžius nėštumo metu

Motinų amžiaus vidurkis nėštumo metu buvo 28m. ± 0,37, mediana 28, minimalus amžius 16, maksimalus 40 metų. Motinų, kurių vaikai sirgo alerginėmis ligomis, amžiaus vidurkis buvo 28,5 ± 5,1, motinų, kurių vaikai nesirgo alerginėmis ligomis amžiaus vidurkis buvo 27,5 ± 5,2. Mūsų tyrimo duomenimis nenustatyta statistiškai reikšmingo motinų amžiaus nėštumo metu skirtumo tarp tirtų grupių (p>0,05).

Kūno masės indeksas

Vidutinis tyrime dalyvavusių motinų kūno masės indeksas (KMI) prieš nėštumą buvo 22.8 kg/m2 ± 0,3, mediana-21,6, minimalus KMI 15,8, maksimalus 43,3kg/m2_{. Per mažo svorio buvo 21 (10,9%) motina,}

normalaus svorio buvo 120 (62,8%) motinų, antsvorio buvo 36 (18,8%) motinoms, nutukimas – 14 (7,5%). Palyginus mūsų tyrimo rezultatus nenustatyta statistiškai reikšmingo, motinų KMI prieš nėštumą skirtumo tarp tirtų grupių (p>0,05). (l lentelė).

1 lentelė. Alerginių ligų priklausomybė nuo motinos KMI, buvusio prieš nėštumą

KMI Alerginės ligos

<18,5 (per mažas svoris) 18,5-24,9 (normalus svoris) 25,0-29,9 (antsvoris) >30 (nutukimas) A n(%) K n(%) p A n(%) K n(%) p A n(%) K n(%) p A n(%) K n(%) p AR 1 (8,3) 10 (10,5) >0,05 7 (58,3) 60 (63,2) >0,05 4 (33,3) 16 (16,8) >0,05 0 (0) 9 (9,5) >0,05 Alerginė BA 1 ₍₁₀₎ 10 _(10,5) >0,05 8 ₍₈₀₎ 60 _(63,2) >0,05 1 ₍₁₀₎ 16 _(16,8) >0,05 0 ₍₀₎ 9 _(9,5) >0,05 Nealerginė BA 0 ₍₀₎ 10 _(10,5) >0,05 3 _(42,9) 60 _(63,2) >0,05 2 _(28,6) 16 _(16,8) >0,05 2 _(28,6) 9 _(9,5) >0,05 AD 7 _(17,1) 10 _(10,5) >0,05 26 _(63,4) 60 _(63,2) >0,05 8 _(19,5) 16 _(16,8) >0,05 0 ₍₀₎ 9 _(9,5) >0,05 Dilgėlinė 0 ₍₀₎ 10 _(10,5) >0,05 5 ₍₁₀₀₎ 60 _(63,2) >0,05 0 ₍₀₎ 16 _(16,8) >0,05 0 ₍₀₎ 9 _(9,5) >0,05 2 alerginės ligos 2 _(11,8) 10 _(10,5) >0,05 8 _(47,1) 60 _(63,2) >0,05 5 _(29,4) 16 _(16,8) >0,05 2 _(11,8) 9 _(9,5) >0,05 3 alerginės ligos 0 ₍₀₎ 10 _(10,5) >0,05 3 ₍₇₅₎ 60 _(63,2) >0,05 0 ₍₀₎ 16 _(16,8) >0,05 1 ₍₂₅₎ 9 _(9,5) >0,05 Sergantys alerginėmis ligomis 11 (11,5) 10 (10,5) >0,05 60 (63,1) 60 (63,2) >0,05 20 (21) 16 (16,8) >0,05 5 (5,2) 9 (9,5) >0,05

Rūkymas nėštumo metu

Septynios (3,7%) tyrime dalyvavusios motinos rūkė nėštumo metu, penkių (71,4%) iš jų vaikai susirgo alerginėmis ligomis. Po 1 pakelį cigarečių per savaitę rūkė 3 motinos, 1 mama rūkė 1 pakelį per

mėnesį, 3 motinos rūkė mažiau nei 1 pakelį cigarečių per mėnesį. Pastebėta, kad rūkančių motinų vaikai dažniau sirgo alerginėmis ligomis, bet statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta (p>0,05).

Motinos ligos nėštumo metu

Nėštumo metu ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija (ŪVKTI) sirgo 15,7 % (n=30) motinų, net 73,3% (n=22) jų vaikų susirgo alerginėmis ligomis, skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (x²=7,6; p<0,05). 50% alergine BA sirgusių vaikų motinos nėštumo metu sirgo ŪVKTI, kontrolinės grupės – 8,4%, skirtumas statistiškai reikšmingas (x²=9,4; p<0,0). 50% 2 alerginėmis ligomis sirgusių vaikų motinos nėštumo metu sirgo ŪVKTI, kontrolinės grupės – 8,4%, skirtumas statistiškai reikšmingas (x²=7,3; p<0,05). 28,6% nealergine BA sirgusių vaikų motinos sirgo anemija, kontrolinės grupės - 3,2%, skirtumas statistiškai reikšmingas (x²=7,9; p<0,05). Nėštumo metu lytinių takų infekcija buvo diagnozuota 24 motinoms (12,2%), 11 (45,8%) vaikų, kurių motinoms nėštumo metu buvo nustatyta lytinių takų infekcija, susirgo alerginėmis ligomis, tačiau rezultatas nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,05) (2 lentelė).

Arterinė hipertenzija nėštumo metu

Arterinis kraujo spaudimas (AKS) nėštumo metu buvo padidėjęs 35 (18.3%) motinoms, pusei (54,3%) jų vaikų buvo diagnozuotos alerginės ligos. Nerasta statistiškai reikšmingos padidėjusio AKS nėštumo metu įtakos vaikų alerginių ligų išsivystymui (p>0,05).

Karščiavimas nėštumo metu

Nėštumo metu karščiavo 16,2% (n=31) tyrime dalyvavusių motinų, daugiau nei pusės (n=18) karščiavusių motinų vaikai susirgo alerginėmis ligomis. Tyrimo rezultatais nenustatyta statistiškai reikšminga karščiavimo nėštumo metu įtaka vaikų alerginių ligų išsivystymui (p>0,05).

Motinos vaistų vartojimas nėštumo metu

Nėštumo metu dažniausiai vartojami vaistai buvo šie: antibiotikai, paracetamolis, ibuprofenas, geležies preparatai. AB vartojo 7,3% (n=14) tyrime dalyvavusių motinų, paracetamolį- 9,4% (n=18), ibuprofeną- 3,7% (n=7), geležies preparatus- 6,3% (n=12). 28,6% nealergine BA sirgusių vaikų motinos nėštumo metu vartojo9 geležies preparatus, kontrolinės grupės – 4,2%, skirtumas statistiškai reikšmingas. (x²=7,1; p<0,05). (3 lentelė)

2 lentelė. Alerginių ligų priklausomybė nuo ligų, kuriomis sirgo motina nėštumo metu

Liga Alerginės ligos

ŪVKTI Anemija ŠTI Lytinių takų inf.

A n(%) K n(%) p A n(%) K n(%) p A n(%) K n(%) p A n(%) K n(%) p AR 2 _(16,7) 8 _(8,4) >0,05 1 _(8,3) 3 _(3,2) >0,05 0 ₍₀₎ 2 _(2,1) >0,05 0 ₍₀₎ 6 _(6,3) >0,05 Alerginė BA 5 (50) 8 (8,4) <0,05 2 (20) 3 (3,2) >0,05 1 (10) 2 (2,1) >0,05 0 (0) 6 (6,3) >0,05 Nealerginė BA 1 _(14,3) 8 _(8,4) >0,05 2 (28,6) 3 (3,2) <0,05 1 (14,3) 2 (2,1) >0,05 1 (14,3) 6 (6,3) >0,05 AD (19,5) 8 _(8,4) >0,05 2 _(4,9) 3 _(3,2) >0,05 1 _(2,4) 2 _(2,1) >0,05 7 _(14,6) 6 _(6,3) >0,05 Dilgėlinė 8 ₍₂₀₎ 8 _(8,4) >0,05 0 ₍₀₎ 3 _(3,2) >0,05 0 ₍₀₎ 2 _(2,1) >0,05 0 ₍₀₎ 6 _(6,3) >0,05 2 alerginės ligos 3 _(17,6) 8 _(8,4) >0,05 0 ₍₀₎ 3 _(3,2) >0,05 0 ₍₀₎ 2 _(2,1) >0,05 1 _(5,9) 6 _(6,3) >0,05 3 alerginės ligos 2 (50) 8 (8,4) <0,05 0 (0) 3 (3,2) >0,05 0 (0) 2 (2,1) >0,05 1 (25) 6 (6,3) >0,05 Sergantys alerginėmis ligomis 22 (22,9) 8 (8,4) <0,05 7 (7,2) 3 (3,2) >0,05 3 (3,1) 2 (2,1) >0,05 11 (11,4) 6 (6,3) >0,05

3 lentelė. Alerginių ligų priklausomybė nuo motinos vartotų vaistų nėštumo metu

Vaistai Alerginės ligos

Antibiotikai Paracetamolis Ibuprofenas Geležies preparatai

A n(%) K n(%) p A n(%) K n(%) p A n(%) K n(%) p A n(%) K n(%) p AR 9 ₍₇₅₎ 6 _(6,3) >0,05 0 ₍₀₎ 8 _(8,4) >0,05 0 ₍₀₎ 3 _(3,2) >0,05 0 ₍₀₎ 4 _(4,2) >0,05 Alerginė BA 1 ₍₁₀₎ 6 _(6,3) >0,05 0 ₍₀₎ 8 _(8,4) >0,05 1 ₍₁₀₎ 3 _(3,2) >0,05 2 ₍₂₀₎ 4 _(4,2) >0,05 Nealerginė BA 1 _(14,3) 6 _(6,3) >0,05 0 ₍₀₎ 8 _(8,4) >0,05 1 _(14,3) 3 _(3,2) >0,05 2 (28,6) 4 (4,2) <0,05 AD 2 _(4,9) 6 _(6,3) >0,05 4 _(9,8) 8 _(8,4) >0,05 1 _(2,4) 3 _(3,2) >0,05 2 _(4,9) 4 _(4,2) >0,05 Dilgėlinė 0 ₍₀₎ 6 _(6,3) >0,05 2 ₍₄₀₎ 8 _(8,4) >0,05 0 ₍₀₎ 3 _(3,2) >0,05 1 ₍₂₀₎ 4 _(4,2) >0,05 2 alerginės ligos 2 _(11,8) 6 _(6,3) >0,05 3 _(17,6) 8 _(8,4) >0,05 1 _(5,9) 3 _(3,2) >0,05 1 _(5,9) 4 _(4,2) >0,05 3 alerginės ligos 0 ₍₀₎ 6 _(6,3) >0,05 1 ₍₂₅₎ 8 _(8,4) >0,05 0 ₍₀₎ 3 _(3,2) >0,05 0 ₍₀₎ 4 _(4,2) >0,05 Sergantys alerginėmis ligomis 8 (8,3) 6 _(6,3) >0,05 10 _(10,4) 8 _(8,4) >0,05 4 _(4,2) 3 _(3,2) >0,05 8 _(8,3) 4 _(4,2) >0,05

Vitamino D vartojimas nėštumo metu

Nėštumo metu vitaminą D vartojo 75 motinos (39,3%), pusė (n=38) vitaminą D vartojusių motinų vaikų susirgo alerginėmis ligomis. Išanalizavus tyrimo rezultatus nenustatyta statistiškai reikšminga vitamino D vartojimo nėštumo metu įtaka vaikų alerginių ligų išsivystymui (p>0,05).

Darbovietė nėštumo metu

Nėštumo metu nedirbo trečdalis (n=61) tyrime dalyvavusių motinų. Darželyje, mokykloje universitete dirbo 20,4% (n=39), sveikatos priežiūros įstaigoje- 5,2% (n=10), biure-19,4% (n=37), prekybos sferoje- 14,2% (n=27), kitose darbo vietose- 8,9% (n=28). 50% vaikų, kurie sirgo alergine BA motinos dirbo biure, kontrolinės grupės – 18,9%, rezultatų skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (x²=5,1; p<0,05) (4 lentelė).

4 lentelė. Alerginių ligų priklausomybė nuo motinos darbovietės nėštumo metu

Darbovietė Alerginės ligos

Darželyje, mokykloje,

universitete Sveikatos priežiūros įstaigoje Biure Parduotuvėje

A n(%) K n(%) p A n(%) K n(%) p A n(%) K n(%) p A n(%) K n(%) p AR 3 ₍₂₅₎ 19 ₍₂₀₎ >0,05 0 ₍₀₎ 6 _(6,3) >0,05 0 ₍₀₎ 18 _(18,9) >0,05 0 ₍₀₎ 12,6 _(12,6) >0,05 Alerginė BA 1 ₍₁₀₎ 19 ₍₂₀₎ >0,05 0 ₍₀₎ 6 _(6,3) >0,05 5 (50) 18 (18,9) <0,05 1 (10) 12,6 (12,6) >0,05 Nealerginė BA 1 _(14,3) 19 ₍₂₀₎ >0,05 0 ₍₀₎ 6 _(6,3) >0,05 0 ₍₀₎ 18 _(18,9) >0,05 1 _(14,3) 12,6 _(12,6) >0,05 AD 9 ₍₂₂₎ 19 ₍₂₀₎ >0,05 2 _(4,9) 6 _(6,3) >0,05 10 _(24,4) 18 _(18,9) >0,05 5 _(12,2) 12,6 _(12,6) >0,05 Dilgėlinė 0 ₍₀₎ 19 ₍₂₀₎ >0,05 1 ₍₂₀₎ 6 _(6,3) >0,05 2 ₍₄₀₎ 18 _(18,9) >0,05 0 ₍₀₎ 12,6 _(12,6) >0,05 2 alerginės ligos 3 _(17,6) 19 ₍₂₀₎ >0,05 1 _(5,9) 6 _(6,3) >0,05 2 _(11,8) 18 _(18,9) >0,05 4 _(29,4) 12,6 _(12,6) >0,05 3 alerginės ligos 2 ₍₂₅₎ 19 ₍₂₀₎ >0,05 0 ₍₀₎ 6 _(6,3) >0,05 0 ₍₀₎ 18 _(18,9) >0,05 1 ₍₂₅₎ 12,6 _(12,6) >0,05 Sergantys alerginėmis ligomis 18 (18,7) 19 (20) >0,05 4 (4,2) 6 (6,3) >0,05 19 (19,8) 18 (18,9) >0,05 6 (6,3) 12,6 (12,6) >0,05

Maisto produktų vartojimas nėštumo metu

Nėštumo metu įprastai maitinosi 55,7%(n=107) tyrime dalyvavusių motinų. Daug saldumynų valgė 9,1% (n=18) motinų, daug daržovių- 6,1% (n=12), daug vaisių- 21,8% (n=44), daug pieno produktų 7,3% (n=14). Dvylika (92,3%) vaikų, kurių motinos nėštumo metu vartojo daug pieno produktų, susirgo alerginėmis ligomis, taigi motinos gausus pieno produktų vartojimas nėštumo metu statistiškai reikšmingai didino vaikų sergamumą alerginėmis ligomis (x²=10,5; p<0,05). Mūsų tyrimo duomenimis 14,6% vaikų, sirgusių AD ir 23,5% sirgusių 2 alerginėmis ligomis, motinos nėštumo metu vartojo daug pieno produktų, o kontrolinės grupės – 2,1%, skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (x²=5,1; p<0,05; x²=8,2; p<0,05). Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikai, kurių motinos nėštumo metu vartojo daug vaisių statistiškai reikšmingai rečiau sirgo dviem alerginėmis ligomis (x²=4,3; p<0,05). (5 lentelė).

5 lentelė. Alerginių ligų priklausomybė nuo motinos mitybos nėštumo metu

Maistas Alerginės ligos

Įprastas maistas Daug daržovių Daug vaisių Daug saldumynų Daug pieno _produktų

A% K% p A% K% p A% K% p A% K% p A% K% p AR 58,3 56,8 >0,05 16,7 8,4 >0,05 8,3 24,2 >0,05 16,7 8,4 >0,05 0 2,1 >0,05 Alerginė BA 30 56,8 >0,05 0 8,4 >0,05 50 24,2 >0,05 10 8,4 >0,05 10 2,1 >0,05 Nealerginė BA 57,1 56,8 >0,05 0 8,4 >0,05 28,6 24,2 >0,05 14,3 8,4 >0,05 0 2,1 >0,05 AD 56,1 56,8 >0,05 2,4 8,4 >0,05 19,5 24,2 >0,05 7,3 8,4 >0,05 14,6 2,1 <0,05 Dilgėlinė 40 56,8 >0,05 0 8,4 >0,05 60 24,2 >0,05 0 8,4 >0,05 0 2,1 >0,05 2 alerginės ligos 10 56,8 >0,05 5,9 8,4 >0,05 0 24,2 <0,05 11,8 8,4 >0,05 23,5 2,1 <0,05 3 alerginės ligos 25 56,8 >0,05 0 8,4 >0,05 50 24,2 >0,05 0 8,4 >0,05 25 2,1 >0,05 Sergantys alerginėmis ligomis 50,9 56,8 >0,05 7,3 8,4 >0,05 17,7 24,2 >0,05 10,4 8,4 >0,05 13,7 2,1 <0,05

Alerginė šeimos anamnezė

84 (44%) tyrime dalyvavusių vaikų šeimos alerginė anamnezė buvo teigiama, iš jų taip pat daugiau nei pusė (69%) vaikų sirgo alerginėmis ligomis (x²= 21,2; p<0,05). Mūsų tyrimo duomenimis nustatyta, kad vaikai, kurių šeiminė alerginė anamnezė teigiama, statistiškai reikšmingai dažniau sirgo AR (x²= 4,8; p<0,05), alergine BA (x²= 7,6; p<0,05), AD (x²= 10,3; p<0,05) dviem alerginėmis ligomis (x²= 5,3; p<0,05). Ryšys tarp vaikų alerginių ligų ir šeimos alerginės anamnezės pavaizduotas 2 paveiksle.

2 pav. Alerginių ligų priklausomybė nuo teigiamos šeimos alerginės anamnezės (proc.) 58.3% 70.0% 42.9% 56.1% 60.0% 70.6% 75.0% 27.4% 27.4% _{27.4% 27.4%} 27.40% 27.4% 27.4% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

AR* Alerginė BA* Nealerginė BA AD* Dilgėlinė 2 alerginės

ligos* 3 alerginės ligos

Atvejo Kontrolės

Lytis

47 tyrime dalyvavusios mergaitės ir 49 berniukai sirgo alerginėmis ligomis. Mergaitės dažniau nei berniukai sirgo alergine BA ir dilgėline, berniukai dažniau sirgo nealergine BA, AD, taip pat dažniau jiems pasireiškė daugiau nei viena alerginė liga, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyčių nerasta (p>0,05).

11.3 Antenataliniai rizikos veiksniai Gimimo mėnuo

Daugiausia -25 tyrime dalyvavusių vaikų gimė balandžio mėn., mažiausiai gimė vasarį - 10. Lyginant sergamumą alerginėmis ligomis, priklausomai nuo vaiko gimimo mėnesio, gauti rezultatai parodė, 42,9% vaikų sirgusių nealergine BA ir 33,3% sirgusių AR gimė balandžio mėnesį, o kontrolinės grupės 9,5 % vaikų gimė balandį, skirtumas statistiškai reikšmingas. (x²=5,3; p<0,05; x²=5,6; p<0,05).

Pacientus suskirsčius į 4 grupes - gimusius pavasarį, vasarį, rudenį ir žiemą- rezultatai parodė, kad 60 % vaikų, kurie sirgo alergine BA gimė pavasarį, kontrolinės grupės- 25,3%, skirtumas statistiškai reikšmingas (x²=6,2; p<0,05).

Gimdymo būdas

Natūraliais gimdymo takais gimė dauguma tiriamųjų - 81,1% (n=155), 18,9% (n=36) cezario pjūvio operacijos metu. Natūraliais gimdymo takais gimė 80,2% (n=77) alerginėmis ligomis sergančių vaikų, o cezario pjūvio operacijos metu 19,8% (n=19). Tačiau tyrimo duomenimis nenustatyta statistiškai reikšminga gimdymo būdo įtaka alerginių ligų išsivystymui (p>0,05) (3 pav.).

3 pav. Alerginių ligų priklausomybė nuo gimdymo būdo (proc.)

80.20% 82.10% 19.80% 17.90% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Atvejo Kontrolės

Gestacijos savaitė

Vidutinis tiriamųjų gestacinis amžius gimimo metu buvo 38,9 sav ± 0,2, mediana 40 sav., minimalus gestacinis amžius 24 sav, maksimalus 42 sav. Trisdešimt (15,7%) vaikų gimė <37 gestacijos savaičių, laiku gimė 152 (79,6%) vaikai, pernešioti buvo 9 (4,7%) vaikai. Mūsų tyrimo duomenimis 4,9 % vaikų, kurie sirgo AD, gimė neišnešioti, o kontrolinės grupės-20%, taigi neišnešioti gimę vaikai statistiškai reikšmingai rečiau sirgo AD (x²=5,0; p<0,05).

Gimimo svoris

Tyrime dalyvavusių vaikų gimimo svorio vidurkis buvo 3,5kg ± 0,1, mediana - 3,5, minimalus gimimo svoris - 600g, maksimalus - 5kg. Tiriamieji, kurių gimimo svoris buvo <2,5 kg statistiškai reikšmingai dažniau sirgo nealergine BA nei didesnio gimimo svorio vaikai (x²=6,9; p<0,05).

11.4 Postnataliniai rizikos veiksniai Žindymas

Iš tyrime dalyvavusių motinų dauguma - 163 (82,7%)- žindė savo vaikus. Išanalizavus tyrimo rezultatus pastebėta, kad vaikai, kurie buvo žindomi, rečiau sirgo AR, AD, dilgėline, 2 alerginėmis ligomis, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo negauta (p>0,05). Vidutiniškai vaikai buvo žindomi 6,8 mėn. Šešis ir mažiau mėnesių buvo žindomi 52,7 % (n=86) vaikų, 7 - 12 mėnesių- 27,7 % (n=45) vaikų, ilgiau nei metus- 19,6 % (n=32). Palyginus tyrimo rezultatus nenustatyta statistiškai reikšmingos žindymo trukmės įtakos vaikų alerginių ligų atsiradimui (p>0,05).

Papildomas maitinimas

Tiriamųjų amžiaus vidurkis, kada buvo pradėtas papildomas maitinimas, buvo 5,7mėn. ± 0,1, amžiaus mediana- 6 mėn., minimalus amžius 4 mėn., maksimalus 12 mėn. Maisto produktai, kuriais buvo pradėtas papildomas maitinimas, pavaizduoti 4 paveiksle. Septyni tiriamieji dar buvo maitinami tik motinos pienu. Mūsų tyrimo duomenimis nei papildomų produktų davimo laikas, nei patys papildomi produktai neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos vaikų alerginių ligų atsiradimui (4 pav.).

4 pav. Papildomo maitinimo produktai (proc.) Vaikų persirgtos ligos pirmais gyvenimo metais

Tiriamieji pirmais gyvenimo metais sirgo šiomis ligomis: ŪVKTI (25%), bronchitu(5,2%), pneumonija (4,1%), šlapimo takų infekcija (ŠTI) (6,7%), Rota virusine žarnyno infekcija (2,1%). Mūsų tyrimo duomenimis 30% vaikų, kurie sirgo alergine BA, pirmais gyvenimo metais sirgo pneumonija, kontrolinės grupės – 7,4%, skirtumas statistiškai reikšmingas (x²=5,7; p<0,05). 20% vaikų, kurie sirgo dilgėline, pirmais gyvenimo metais sirgo Rota žarnyno infekcija, kontrolinės grupės – 3,2%, taigi vaikai, sirgę Rota žarnyno infekcija, statistiškai reikšmingai dažniau sirgo dilgėline (x²=14,2; p<0,05). Alerginių ligų priklausomybė nuo vaiko ligų pirmais gyvenimo metais pavaizduota 6 lentelėje.

Vaikų vartoti vaistai

Tyrime dalyvavę vaikai dažniausiai vartodavo šiuos vaistus: antibiotikus 55 %, paracetamolį 19,4% (n=37), ibuprofeną 4,2% (n= 8), mukolitikus 16,2% (n=31). 18 vaikų (17,2%) antibiotikus vartojo po gimimo, 36 (34,3%) pirmais gyvenimo mėnesiais, 51 (48,5%) vėlesniame iki vienerių metų laikotarpyje. Palyginus rezultatus pastebėta, kad vaikai kurie vartojo AB, dažniau sirgo alerginėmis ligomis, bet statistiškai reikšmingo skirtumo negauta (p>0,05). Ibuprofeną vartojo 8,4% kontrolinės grupės ir 0% alerginėmis ligomis sirgusių vaikų, skirtumas statistiškai reikšmingas (x²=8,4; p<0,05). Mukolitikus vartojo 9,4% alerginėmis ligomis sirgusių vaikų ir 20% kontrolinės grupės vaikų, skirtumas statistiškai reikšmingas (x²=6,6; p<0,05). (7 lentelė)

6 lentelė. Alerginių ligų priklausomybė nuo vaiko persirgtų ligų pirmais gyvenimo metais

Ligos Alerginės ligos

ŪVKTI Bronchitas Pneumonija Rota žarnyno _infekcija ŠTI

A% K% p A% K% p A% K% p A% K% p A% K% p AR _33,3 37,9 >0,05 8,3 7,4 >0,05 8,3 7,4 >0,05 8,3 3,2 >0,05 0 8,4 >0,05 Alerginė BA 10 37,9 >0,05 20 7,4 >0,05 30 7,4 <0,05 0 3,2 >0,05 0 8,4 >0,05 Nealerginė BA 28,6 37,9 >0,05 14,3 7,4 >0,05 14,3 7,4 >0,05 0 3,2 >0,05 0 8,4 >0,05 AD 29,3 37,9 >0,05 7,3 7,4 >0,05 2,4 7,4 >0,05 2,4 3,2 >0,05 12,2 8,4 >0,05 Dilgėlinė 40 37,9 >0,05 0 7,4 >0,05 0 7,4 >0,05 20 3,2 <0,05 0 8,4 >0,05 2 alerginės ligos 17,6 37,9 >0,05 11,8 7,4 >0,05 17,6 7,4 >0,05 11,8 3,2 >0,05 0 8,4 >0,05 3 alerginės ligos 25 37,9 >0,05 25 7,4 >0,05 0 7,4 >0,05 0 3,2 >0,05 0 8,4 >0,05 Sergantys alerginėmis ligomis 34,3 37,9 >0,05 13,5 7,4 >0,05 10,4 7,4 >0,05 6,3 3,2 >0,05 5,2 8,4 >0,05

7 lentelė. Alerginių ligų priklausomybė nuo vaikų vartotų vaistų pirmais gyvenimo metais

Vaistai Alerginės ligos

Antibiotikai Paracetamolis Ibuprofenas Mukolitikai

A n(%) K n(%) p A n(%) K n(%) p A n(%) K n(%) p A n(%) K n(%) p AR 9 ₍₇₅₎ 50 _(50,5) >0,05 3 ₍₂₅₎ 15 _(15,8) >0,05 0 ₍₀₎ 8 _(8,4) >0,05 0 ₍₀₎ 19 ₍₂₀₎ >0,05 Alerginė BA 7 ₍₇₀₎ 50 _(50,5) >0,05 1 ₍₁₀₎ 15 _(15,8) >0,05 0 ₍₀₎ 8 _(8,4) >0,05 0 ₍₀₎ 19 ₍₂₀₎ >0,05 Nealerginė BA 5 _(71,4) 50 _(50,5) >0,05 1 _(14,3) 15 _(15,8) >0,05 0 ₍₀₎ 8 _(8,4) >0,05 0 ₍₀₎ 19 ₍₂₀₎ >0,05 AD 20 _(48,8) 50 _(50,5) >0,05 2 _(4,9) 15 _(15,8) >0,05 0 ₍₀₎ 8 _(8,4) >0,05 7 _(17,1) 19 ₍₂₀₎ >0,05 Dilgėlinė 3 ₍₆₀₎ 50 _(50,5) >0,05 2 ₍₄₀₎ 15 _(15,8) >0,05 0 ₍₀₎ 8 _(8,4) >0,05 0 ₍₀₎ 19 ₍₂₀₎ >0,05 2 alerginės ligos 11 _(64,7) 50 _(50,5) >0,05 4 _(23,5) 15 _(15,8) >0,05 0 ₍₀₎ 8 _(8,4) >0,05 0 ₍₀₎ 19 ₍₂₀₎ >0,05 3 alerginės ligos 2 ₍₅₀₎ 50 _(50,5) >0,05 1 ₍₂₅₎ 15 _(15,8) >0,05 0 ₍₀₎ 8 _(8,4) >0,05 0 ₍₀₎ 19 ₍₂₀₎ >0,05 Sergantys alerginėmis ligomis 39 (40,6) 50 (50,5) >0,05 17 (17,7) 15 (15,8) >0,05 0 (0) 8 (8,4) <0,05 9 (9,4) 19 (20) <0,05

Vitamino D vartojimas

179 (93,7%) tiriamieji vartojo vitaminą D, 118 (65,9%) - iki vienerių metų, 61 (34,1%) - ilgiau nei vienerius metus. Vaikai, kurie vitaminą D vartojo ilgiau nei metus, dažniau sirgo AR, alergine BA, nealergine BA, AD, dilgėline, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,05). Vaikai, kurie vitaminą D vartojo ilgiau nei metus, statistiškai reikšmingai dažniau sirgo alerginėmis ligomis nei vaikai, kurie vit. D vartojo trumpiau (x²=4,8; p<0,05). (5 pav.)

5 pav. Alerginių ligų priklausomybė nuo vitamino D vartojimo (proc.) Kelintas vaikas šeimoje yra tiriamasis?

95 (49,7%) tiriamieji buvo pirmagimiai, iš jų 55 vaikai (57,9%) sirgo alerginėmis ligomis. 57,3% vaikų, kurie sirgo alerginėmis ligomis, buvo pirmagimiai, kontrolinės grupės – 42,1%. Pirmagimiai statistiškai reikšmingai dažniau sirgo alerginėmis ligomis nei vyresnius brolius ar seseris turintys vaikai (x²=4,4; p<0,05). (6 pav.)

6 pav. Alerginių ligų priklausomybė nuo to, ar tiriamasis yra pirmas vaikas šeimoje (proc.) 91.6% 80.0% 100.0% 95.1% 100.0% 100.0% 100.0% 92.6% 92.6% _{92.6% 92.6%} 92.60% 92.6% 92.6% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

AR Alerginė BA Nealerginė BA AD Dilgėlinė 2 alerginės ligos* 3 alerginės ligos

Atvejo Kontrolės * - p<0,05 57.30% 42.10% 42.70% 57.90% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Atvejo Kontrolės Pirmagimis Nepirmagimis

Darželio ar mokyklos lankymas

132 (69,1%) tiriamieji lankė darželį arba mokyklą, iš jų 63 (47,7%) sirgo alerginėmis ligomis. Išanalizavus tyrimo rezulatus, nustatyta, kad 46,3% AD sirgusių vaikų lankė darželį arba mokyklą, o kontrolinės grupės 76,2%. Taigi, vaikai kurie lankė ugdymo įstaigą statistiškai reikšmingai rečiau sirgo AD (x²=12,7; p<0,05). (7 pav.)

7 pav. Alerginių ligų priklausomybė nuo tiriamojo darželio/mokyklos lankymo (proc.) Gyvenamoji vieta

Mieste gyveno 120 (62.9%) tyrime dalyvavusių vaikų. Mieste gyveno 67 (69.8%), miestelyje - 31 (16.2%), o kaime - 40 (20.9%) tyrime dalyvavusių vaikų. Išanalizavus tyrimo rezultatus pastebėta, kad vaikai, gyvenę mieste, dažniau sirgo alerginėmis ligomis nei miestelyje ar kaime gyvenantys vaikai, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nėra (p>0,05) (8 lentelė).

Kaune gyveno 56 tyrime dalyvavę vaikai, iš jų 41 (91.1%) sirgo alerginėmis ligomis. Dainavos mikrorajone gyveno 9 vaikai, Eigulių mikrorajone- 8, Vilijampolės mikrorajone-11, Auštųjų Šančių mikrorajone 4, Šilainių mikrorajone- 7, Žaliakalnio mikrorajone 3, kituose mikrorajone 14. Vaikų sergamumas alerginėmis ligomis priklausomai nuo Kauno mikrorajonų pavaizduotas 8 paveiksle. Palyginus rezultatus nenustatyta statistiškai reikšminga Kauno mikrorajono, kuriame gyveno tiriamieji, įtaka vaikų alerginių ligų išsivystymui (p>0,05).

66.7% 80.0% 57.1% 46.3% 100.0% 80.2% 100.0% 72.6% 72.6% _{72.6% 72.6%} 72.60% 72.6% 72.6% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

AR Alerginė BA Nealerginė BA AD* Dilgėlinė 2 alerginės ligos 3 alerginės ligos

Atvejo Kontrolės

8 lentelė. Alerginių ligų priklausomybė nuo gyvenamosios vietos

Gyvenamoji vieta Alerginės ligos

Mieste Miestelyje Kaime

A n(%) K n(%) p A n(%) K n(%) p A n(%) K n(%) p AR 9 ₍₇₅₎ 53 _(55,8) >0,05 2 _(16,7) 18 _(18,9) >0,05 1 _(8,3) 24 _(25,3) >0,05 Alerginė BA 6 ₍₆₀₎ 53 _(55,8) >0,05 2 ₍₂₀₎ 18 _(18,9) >0,05 2 ₍₂₀₎ 24 _(25,3) >0,05 Nealerginė BA 4 _(57,1) 53 _(55,8) >0,05 1 _(14,3) 18 _(18,9) >0,05 2 _(28,6) 24 _(25,3) >0,05 AD 27 _(65,9) 53 _(55,8) >0,05 6 _(14,6) 18 _(18,9) >0,05 8 _(19,5) 24 _(25,3) >0,05 Dilgėlinė 5 ₍₁₀₀₎ 53 _(55,8) >0,05 0 ₍₀₎ 18 _(18,9) >0,05 0 ₍₀₎ 24 _(25,3) >0,05 2 alerginės ligos 11 _(64,7) 53 _(55,8) >0,05 3 _(17,6) 18 _(18,9) >0,05 3 _(17,6) 24 _(25,3) >0,05 3 alerginės ligos 4 ₍₁₀₀₎ 53 _(55,8) >0,05 0 ₍₀₎ 18 _(18,9) >0,05 0 ₍₀₎ 24 _(25,3) >0,05 Sergantys alerginėmis ligomis 66 (68,7) 53 (55,8) >0,05 14 (14,7) 18 (18,9) >0,05 16 (16,6) 24 (25,3) >0,05

8 pav. Alerginių ligų priklausomybė nuo Kauno mikrorajono, kuriame gyveno tiriamasis (proc.) Pelėsis namuose

15.2% (n=29) tiriamųjų namuose buvo pelėsio, 65.5% (n=19) iš jų sirgo alerginėmis ligomis. 80,2%(n=77) vaikų sirgo alerginėmis ligomis, nors jų namuose pelėsio nebuvo. Tyrimo rezultatai nerodė pelėsio buvimo namuose statistiškai reikšmingos įtakos vaikų alerginių ligų išsivystymui (p>0,05) (9pav.).

12.2% 17.1% 19.5% _9.8% 4.9% 34.0% 26.7% 6.7% 20.0% 20.0% 6.7% 20.0% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

Dainavos Eigulių Vilijampolės Šilainių Žaliakalnio Kiti

Atvejo Kontrolės

9 pav. Alerginių ligų priklausomybė nuo pelėsio buvimo namuose (proc.) Naminio gyvūno buvimas namuose

50,3% (n=96) tiriamųjų namuose turėjo augintinį, iš jų: tik šunį- 51%(n=49), tik katę 28,2% (n=27) ir šunį, ir katę 13,5%(n=13), kitą augintinį 7,3%(n=7) (žiurkėnas, kanarėlė, vėžlys, jūrų kiaulytė, triušis). AD sirgo 26 vaikai, kurie namuose neturėjo augintinio, tai sudarė 63,4% visų AD sergančių tiriamųjų, skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (x²=3,9; p<0,05). Tačiau palyginus rezultatus nustatyta, kad 60% vaikų, kurie sirgo alergine BA, namuose turėjo šunį, o kontrolinės grupės – 28,4%, skirtumas statistiškai reikšmingas. Alerginių ligų priklausomybė nuo naminio gyvūno buvimo namuose pavaizduota 9 lentelėje.

9 lentelė. Alerginių ligų priklausomybė nuo naminio gyvūno buvimo namuose

Naminiai gyvūnai Alerginės ligos

Neturi naminio gyvūno Šuo Katė Šuo ir katė

A n(%) K n(%) p A n(%) K n(%) p A n(%) K n(%) p A n(%) K n(%) p AR 8 _(66,7) 42 _(44,2) >0,05 2 _(16,7) 27 _(28,4) >0,05 1 _(8,3) 17 _(17,9) >0,05 0 ₍₀₎ 8 _(8,4) >0,05 Alerginė BA 2 ₍₂₀₎ 42 _(44,2) >0,05 6 ₍₆₀₎ 27 _(28,4) >0,05 2 ₍₂₀₎ 17 _(17,9) >0,05 0 ₍₀₎ 8 _(8,4) >0,05 Nealerginė BA 4 _(57,1) 42 _(44,2) >0,05 2 _(28,6) 27 _(28,4) >0,05 0 ₍₀₎ 17 _(17,9) >0,05 1 _(14,3) 8 _(8,4) >0,05 AD 26 (63,4) 42 (44,2) <0,05 8 (19,5) 27 (28,4) >0,05 5 (12,2) 17 (17,9) >0,05 1 (2,4) 8 (8,4) >0,05 Dilgėlinė 2 ₍₄₀₎ 42 _(44,2) >0,05 1 ₍₂₀₎ 27 _(28,4) >0,05 1 ₍₂₀₎ 17 _(17,9) >0,05 1 ₍₂₀₎ 8 _(8,4) >0,05 2 alerginės ligos 8 _(47,1) 42 _(44,2) >0,05 3 _(17,6) 27 _(28,4) >0,05 1 _(5,9) 17 _(17,9) >0,05 2 _(11,8) 8 _(8,4) >0,05 3 alerginės ligos 3 ₍₇₅₎ 42 _(44,2) >0,05 0 ₍₀₎ 27 _(28,4) >0,05 0 ₍₀₎ 17 _(17,9) >0,05 0 ₍₀₎ 8 _(8,4) >0,05 Sergantys alerginėmis ligomis 53 (55,2) 42 (44,2) >0,05 22 (22,9) 27 (28,4) >0,05 10 (10,4) 17 (17,9) >0,05 5 (5,2) 8 (8,4) >0,05 25.0% 30.0% 28.6% 14.6% 20.0% 17.6% 25.0% 10.5% 10.5% _{10.5% 10.5%} 10.50% 10.5% 10.5% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

AR Alerginė BA Nealerginė BA AD Dilgėlinė 2 alerginės ligos 3 alerginės ligos

Atvejo Kontrolės

12.

REZULTATŲ APTARIMAS

Motinos amžius nėštumo metu gali turėti įtakos vaikų alerginių ligų išsivystymui dėl tokių veiksnių, kaip laikas nuo menarche iki nėštumo, nėštumų ir gimdymų skaičiaus [72]. Vyresnis motinos amžius siejamas su vyresnių brolių ar seserų turėjimu, o tai siejama su dažnesnėmis infekcijomis, bei mažesniu įsijautrinimu alergenams. Vyresnis motinos amžius nėštumo metu taip pat siejamas su didesne nėštumo ir gimdymo rizika. Mūsų tyrimo duomenimis motinų amžiaus vidurkis nėštumo metu buvo 28m. ± 0,37, statistiškai reikšmingos motinos amžiaus nėštumo metu įtakos vaikų sergamumui alerginėmis ligomis nenustatyta. Panašius rezultatus gavo ir J. Gerlich su bendraautoriais savo atlikto tyrimo metu [3]. Motinos nutukimas nėštumo metu turi įtakos vaisiaus vystymuisi, o taip pat yra svarbus naujagimystės laikotarpiu ir vaiko vystymuisi. Mūsų tyrimo rezultatais nebuvo nustatyta statistiškai reikšminga motinos KMI prieš nėštumą, įtaka vaikų alerginių ligų išsivystymui. E. Forno ir bendraautoriai atlikto tyrimo metu nustatė, kad motinos nutukimas ir didelis svorio prieaugis nėštumo metu didina BA išsivystymo riziką [48].

Rūkymas sąlygoja neigiamus sveikatos padarinius ne tik patiems rūkantiesiems, bet ir jų aplinkoje esantiems asmenims, o rūkymas nėštumo metu daro žalą rūkančių motinų palikuoniams. A. J. Burbank su bendraautoriais nustatė, kad motinos rūkymas nėštumo metu didina alerginių ligų išsivystymo riziką [47]. Mūsų atlikto tyrimo metu buvo pastebėta, kad rūkančių mamų vaikai dažniau serga alerginėmis ligomis, bet statistiškai reikšmingas skirtumas negautas, to priežastis gali būti, kad tyrime dalyvavo tik 7 rūkančios motinos.

Yra žinoma, kad motinos ligos nėštumo metu turi įtakos vaiko sveikatai. Mūsų tyrimo duomenimis vaikai, kurių motinos nėštumo metu sirgo ŪVKTI, statistiškai reikšmingai dažniau sirgo alergine BA ir 3 alerginėmis ligomis. Panašius rezultatus gavo ir T. Zhu su bendraautoriais savo atlikto tyrimo metu [43]. Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad vaikai, kurių motinos nėštumo metu sirgo anemija, statistiškai reikšmingai dažniau sirgo nealergine BA. P. Wu su bendraautoriais nustatė, kad motinos ŠTI nėštumo metu didina BA išsivystymo riziką [44]. Mūsų atlikto tyrimo metu statistiškai reikšmingas skirtumas negautas. Mūsų tyrimo duomenimis nenustatyta statistiškai reikšmingos nėštumo metu padidėjusio AKS, karščiavimo ir lytinių takų infekcijos įtakos vaikų alerginių ligų išsivystymui. S.O. Shaheen nustatė, kad iki nėštumo diagnozuota arterinė hipertenzija didina vaikų BA išsivystymo riziką [42]. Mūsų tyrimo duomenimis motinų, kurios nėštumo metu dirbo biure, vaikai statistiškai reikšmingai dažniau sirgo alergine BA.

Paracetamolis yra labai plačiai vartojamas net ir nėštumo bei žindymo metu dėl analgetinio ir antipiretinio poveikio. Ilgą laiką buvo laikomas visiškai saugiu vaistu nėštumo metu, tačiau pastaruoju metu dažnai yra siejamas su vis didėjančiu sergamumu astma [38]. A.K. Örtqvist, B. Mulder, M. Cheelo ir kitų autorių atliktų tyrimų metu nustatyta, kad AB ir paracetamolio vartojimas nėštumo metu yra susijęs su vaikų

BA išsivystymu [36-41]. Mūsų tyrimo duomenimis nenustatyta statistiškai reikšminga paracetamolio ir AB įtaka vaikų alerginių ligų išsivystymui. Tačiau mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad vaikai, kurių motinos nėštumo metu vartojo geležies preparatus, statistiškai reikšmingai dažniau sirgo nealergine BA.

Yra žinoma, kad vitaminas D yra svarbus plaučių ir imuninės sistemos vystymuisi, todėl jis gali turėti įtakos alerginių ligų išsivystymui, eigai ir sunkumui. Vitamino D trūkumas yra paplitęs visame pasaulyje ir iš dalies gali paaiškinti, kodėl sergamumas astma ir kitomis alerginėmis ligomis yra išaugęs [64]. C.L. Parr su bendraautoriais savo atlikto tyrimo metu nustatė, kad vitamino D vartojimas nėštumo metu mažina mokyklinio amžiaus vaikų astmos riziką [74]. S. Bunyavanich su bendraautoriais ir J. Tuokkola su bendraautoriais atliktuose tyrimuose išsiaiškino, kad maisto produktų, kuriuose gausu vitamino D, vartojimas nėštumo metu mažina riziką vaikams susirgti alerginėmis ligomis, tačiau vitaminas D vartojamas maisto papildų pavidalų šios rizikos nemažina [34,35]. Mūsų atlikto tyrimo metu taip pat nenustatytos statistiškai reikšmingos vitamino D įtakos alerginių ligų išsivystymui.

Vitamino A gausi dieta, tai yra mėsos, žuvies ir pieno produktų vartojimas, didina astmos išsivystymo riziką [74]. Mūsų tyrimo duomenimis tiriamieji, kurių motinos nėštumo metu vartojo daug vaisių, statistiškai reikšmingai rečiau sirgo 2 alerginėmis ligomis. Vaikai, kurių motinos nėštumo metu vartojo daug pieno produktų, dažniau sirgo dviem alerginėmis ligomis ir AD lyginant su kitų maisto produktų vartojimu.

Paveldėjimas yra labai svarbus veiksnys alerginių ligų atsiradimui. Tiriamieji, kurių teigiama šeiminė alerginė anamnezė statistiškai reikšmingai dažniau sirgo AR, alergine BA, AD ir 2 alerginėmis ligomis. S. Meng su bendraautoriais nustatė, kad teigiama motinos alerginė anamnezė yra reikšmingas veiksnys, lemiantis vaikų alerginių ligų išsivystymą [2]. M. Frohlich su bendraautoriais teigia, kad berniukai dažniau negu mergaitės vaikystėje serga BA ir AR [32]. Tačiau mūsų atlikto tyrimo rezultatai neparodė statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyčių.

Gimdymo metu ir iškart po gimdymo mikroorganizmai iš motinos ir aplinkos kolonizuoja naujagimio virškinamąjį traktą, o tai svarbu normaliam vaiko mikrobiotos ir imuninės sistemos formavimuisi, todėl gimdymo būdas gali turėti įtakos alerginių ligų išsivystymui [73]. D. Xu su bendraautoriais atliktame tyrime išsiaiškino, kad vaikai gimę Cezario pjūvio operacijos metu statistiškai reikšmingai dažniau serga BA lyginant su vaikais gimusiais natūraliais gimdymo takais [1]. Mūsų atlikto tyrimo metu nenustatyta statistiškai reikšminga gimdymo būdo įtaka alerginių ligų išsivystymui. Tokius rezultatus taip pat gavo ir M. T. Lee su bendraautoriais ir E. X. L. Loo su bendraautoriais atliktų tyrimų metu [31,50].

Mūsų tyrimo metu lyginant vaikų sergamumą alerginėmis ligomis, atsižvelgiant į gimimo mėnesį, gauti rezultatai parodė, kad balandžio mėnesį gimę tiriamieji statistiškai reikšmingai dažniau sirgo