Veronika Kumelan
V kursas, 8 grupė
LIETUVOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ SUPRATIMAS
APIE BURNOS ERTMĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪRĄ
NĖŠTUMO METU
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas:
Asist. Vilma Belickienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
LIETUVOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ SUPRATIMAS APIE BURNOS ERTMĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪRĄ NĖŠTUMO METU
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas ... (parašas) Darbo vadovas ... (parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė)
... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ...
(mėnuo, diena)
20....m. ...
(mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO
DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil .N r.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų
rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir
metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0
kriterijai?
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
ir pan.)? 0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0
21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5
balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
poskyrių pavadinimai? -0,2 balo
-0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
kokybė)? -0,2 balo
-0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos:
TURINYS
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... 9
ĮVADAS... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Gydytojų odontologų žinios apie nėščių moterų burnos ertmės gydymo saugumą ... 11
1.2. Burnos ertmės sveikatos problemos nėštumo metu ... 12
1.2.1. Dantų ėduonis ir erozija nėštumo metu ... 12
1.2.2. Periodonto ligos nėštumo metu ... 13
1.2.3. Nėščios moters padėtis odontologinėje kėdėje ... 14
1.3. Odontologinių procedūrų saugumas nėštumo metu ... 14
1.3.1. Profilaktinės odontologinės procedūros ... 15
1.3.2. Įprastinės odontologinės procedūros ... 15
1.3.3. Skubi pagalba ... 15
1.4. Medikamentų saugumas nėštumo metu ... 16
1.4.1. Vietinių anestetikų naudojimas nėštumo metu ... 17
1.4.2. Medikamentų nuo skausmo vartojimas nėštumo metu ... 17
1.4.3. Antibakterinių preparatų vartojimas nėštumo metu ... 18
1.5. Dantų rengenologinis tyrimas nėštumo metu ... 18
1.6. Dantų netekimo įtaka gyvenimo kokybei ir ortopedinio gydymo reikalingumas ... 19
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 20
2.1. Imties dydžio nustatymas ... 20
2.2. Tiriamųjų atranka... 20
2.3. Tyrimo metu naudoti statistiniai metodai ... 21
3. REZULTATAI ... 22 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32 IŠVADOS ... 35 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 36 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 38 PRIEDAI ... 41
8
LIETUVOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ SUPRATIMAS APIE BURNOS
ERTMĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪRĄ NĖŠTUMO METU
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Prasta nėščios moters burnos ertmės sveikata
gali turėti neigiamos įtakos ne tik jos, bet ir kūdikio sveikatai ir yra glaudžiai susijusi su gyvenimo kokybe. Moters burnos ertmės gydymas nėštumo metu yra būtinas, tačiau tyrimai rodo, kad gydytojai odontologai visame pasaulyje nemano turintys pakankamai žinių apie besilaukiančių moterų gydymo saugumą. Todėl šio tyrimo tikslas buvo įvertinti Lietuvos gydytojų odontologų žinias apie saugias burnos ertmės gydymo procedūras nėštumo metu ir sužinoti ar gydytojai odontologai taiko ortopedinį gydymą nėščiosioms.
Medžiaga ir metodai. Atlikta anoniminė anketinė Lietuvos gydytojų odontologų
apklausa. Tyrime dalyvavo 369 gydytojai odontologai ir gydytojai odontologai ortopedai. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 17.0“ programinę įrangą. „Chi – kvadrato“ (χ²) testas taikytas nustatant statistiškai reikšmingus rezultatų skirtumus.
Rezultatai. Tyrime dalyvavo 188 gydytojai odontologai, turintys 10 metų ir mažesnę
darbo patirtį ir 181, turintis didesnę nei 10 metų darbo patirtį. 77% apklaustųjų nesijaučia pakankamai žinantys apie nėščių moterų burnos ertmės priežiūrą, 23% gydytojų žinių trūkumas sukėlė sunkumų gydant nėščią pacientę. Ortopedinį gydymą nėščiajai taikė 22% apklaustųjų (81/369). 77,8% jį atliko dėl didelio danties vainiko defekto, 82,7% danties vainikui atstatyti rinkosi nuolatinius vainikėlius.
Išvados. Lietuvos gydytojų odontologų žinios apie nėščių moterų burnos ertmės
sveikatos priežiūrą nepakankamos. Gydytojai odontologai taiko ortopedinį gydymą nėščiosioms ir dažniausios to priežastys yra estetinės problemos, kramtymo funkcijos sutrikimai dėl didelių dantų vainikų defektų. Dantų vainikų defektams atstatyti gydytojai renkasi mažesnės apimties restauracijas. O dažniausiai iškylantys sunkumai nėščių moterų gydymo metu yra rentgenologinio tyrimo taikymo apribojimai ir pakitusi moters dantenų būklė bei kraujavimas.
9
THE PERCEPTION OF ORAL HEALTH CARE DURING PREGNANCY
AMONG LITHUANIAN DENTISTS
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. Besides being tightly connected to
quality of life, bad oral health for pregnant woman could be a factor negatively impacting not only health of a woman, but also of fetus. Even though oral care during pregnancy is mandatory, multiple researches show, that dentists all over the globe do not feel comfortable with their knowledge level required for providing safe oral care for pregnant women. Objective of this research is to evaluate knowledge on safe oral care procedures during pregnancy of Lithuanian dentists, and to find out whether dentists provide prosthodontic treatment for pregnant women.
Material and the methods. Data was gathered using anonymous questionnaire of
Lithuanian dentists. Overall 369 questionnaires were filled by general dentists and prosthodontists. Gathered data was statistically analyzed using “IBM SPSS Statistics 17.0” software. Statistical significance of results was evaluated using “chi square” (χ²) test.
Results. 188 dentists participated in questionnaire had professional work experience of
less than 10 years and 181 of dentists had professional work experience of 10 years or more. Research shows that 77% of respondents do not feel that they have enough information on oral care of pregnant women, 23% of respondents noted that they had complications while performing oral care of pregnant women. Prosthodontic treatment during pregnancy period of patient was performed by 22% of respondents (81/369). Out of performed prosthodontic treatment procedures, 77,8% were performed due to large defects of tooth crown, in 82,7% of such cases permanent crowns were chosen for restoration.
Conclusions. The knowledge of Lithuanian dentists in field of oral care of pregnant
women are not enough. Dentists provide prosthodontic treatment for pregnant women with aesthetical problem, chewing dysfunction and large tooth crown defects as main reasons for procedure. To treat teeth row defects, dentist choose smaller scale restoration. Limitations with X-ray treatment, changed condition of teeth gums and increased bleeding are noted as main complications occurring during oral care treatment of pregnant women.
10
ĮVADAS
Temos aktualumas. Nėštumas yra normali moters fiziologinė būklė, todėl moteriai
šiuo laikotarpiu turi būti suteiktos visos būtinos burnos ertmės priežiūros procedūros. Burnos ertmės būklė yra svarbi viso organizmo sveikatai. Atlikti tyrimai rodo, kad prasta burnos ertmės sveikata nėštumo metu gali sukelti perinatalines komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas ir mažas kūdikio gimimo svoris [1]. Tai reiškia, kad moters burnos ertmės sveikata nėštumo metu gali turėti neigiamos įtakos pačios moters ir jos kūdikio sveikatai, todėl burnos ertmės sveikatos priežiūros skatinimas, ligų profilaktika, ankstyva diagnostika ir savalaikis gydymas yra labai svarbūs nėštumo metu [2,3]. Amerikos Akušerių ir Ginekologų Kongresas bei Amerikos Periodontologijos ir Pediatrijos Akademijos dantų gydymą šiuo laikotarpiu laiko ne tik saugiu, bet ir privalomu [4,5,6]. Tačiau tyrimai rodo, kad gydytojai odontologai visame pasaulyje vis dar jaučia nepasitikėjimą savo žiniomis apie nėščių moterų burnos ertmės gydymą ir jaučia įtampą atlikdami procedūras [4,5,6,7]. Tai patvirtina Naujajame Pietų Velse, Ausralijoje, atlikta gydytojų odontologų apklausa, kurios tikslas buvo įvertinti jų žinias apie nėščių moterų burnos ertmės sveikatą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad gydytojai odontologai turi nepakankamai žinių apie sąsajas, kaip periodonto ligos nėštumo metu įtakoja gimdymo baigtį, taip pat gydytojai buvo labiau linkę atidėti odontologines procedūras nėštumo metu ir net 95,7% gydytojų išreiškė norą įgyti daugiau žinių apie saugų nėščių moterų dantų gydymą [8]. 2016 metais atliktoje apklausoje, iš 360 Prancūzijos gydytojų odontologų 302 taip pat išreiškė norą įgyti daugiau žinių apie nėščiųjų gydymą [9]. Per pastaruosius 10 metų tarp Lietuvoje publikuotų straipsnių panašia tema buvo rastas tik vienas straipsnis, kuris buvo atliktas Kauno mieste. Atsižvelgiant į tai, yra aktualu sužinoti Lietuvos gydytojų odontologų žinias.
Tyrimo hipotezė: Lietuvos gydytojų odontologų žinios apie nėščių moterų burnos
ertmės sveikatos priežiūrą nėra pakankamos.
Tyrimo tikslas: įvertinti Lietuvos gydytojų odontologų ir gydytojų odontologų
ortopedų žinias apie saugias burnos ertmės gydymo procedūras nėštumo metu bei sužinoti ar gydytojai odontologai taiko ortopedinį gydymą nėščioms moterims.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti ar Lietuvos gydytojų odontologų žinios apie burnos ertmės gydymo procedūrų saugumą nėštumo metu yra pakankamos.
2. Sužinoti ar Lietuvos gydytojai odontologai taiko ortopedinį gydymą nėščioms moterims, jei taiko, tai kokios yra dantų atstatatymo priežastys ir protezavimo būdai.
3. Sužinoti su kokiais sunkumais susiduria Lietuvos gydytojai odontologai nėščių moterų burnos ertmės gydymo metu.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Gydytojų odontologų žinios apie nėščių moterų burnos ertmės gydymo saugumą
Yra neabejojama, kad dantų gydymas nėštumo metu yra ne tik saugus, bet ir būtinas [5,29]. Daugumos nėščių moterų bendra organizmo sveikata yra gera, todėl tokioms pacientėms dantų gydymas turi būti taikomas neatžvelgiant į tai, kad moteris yra nėščia [17]. Nepaisant to, pasitaiko atvejų, kai nėščiosios, akušeriai ginekologai ir net patys gydytojai odontologai skeptiškai vertina dantų gydymą nėštumo metu, nes yra abejojama dėl gydymo saugumo [5,29].
2003 metais Vokietijoje atlikta anonimiška gydytojų odontologų apklausa parodė, kad 35,5% odontologų atidėjo dantų gydymą postnataliniu laikotarpiu ir tik 9,8% atliko visas reikalingas odontologines procedūras [36]. O 2010 metais Šiaurės Karolinoje (JAV) atliktoje odontologų apklausoje 48,3% gydytojų atliko išplėstines odontologines procedūras, kita dalis gydytojų dantų gydymą patarė atidėti po gimdymo [37]. 39% Bengalūro (Indija) gydytojų odontologų nurodė, kad jų žinios apie nėščių moterų dantų gydymą yra ribotos, o 30,5% respondentų nurodė, kad viena iš kliūčių, kodėl vengia gydyti nėščias moteris, yra teisinė atsakomybė, jeigu gydymas turės įtakos nepalankiai nėštumo baigčiai [38].
2010 metais atlikto tyrimo rezultatai Oregono valstijoje (JAV) parodė, kad gydytojai odontologai turi neteisingas žinias apie įprastas ir skubias odontologines procedūras nėštumo metu. Net 57% gydytojų pirmojo nėštumo trimestro metu neatliktų profesionalios burnos higienos ir dantenų kiuretažo neoperaciniu būdu. Tik 26,6% gydytojų odontologų leidžia vietinius anestetikus nėščiosioms prieš atlikdami procedūrą, kita dalis gydytojų mano, kad vietiniai anestetikai yra nesaugūs nėščiai moteriai ir tik 28,7% gydytojų odontologų atkuria danties vainiką tiesioginiu būdu [39].
2014 metais atliktos Pietų Nigerijos gydytojų odontologų apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad gydytojai skeptiškai vertina burnos ertmės priežiūros procedūrų saugumą nėštumo metu. Su teiginiu, kad dantų gydymas nėščiai pacientei gali būti atliekamas viso nėštumo laikotarpiu, sutiko 64,9% gydytojų odontologų, kita dalis respondentų odontologines procedūras atliktų postnataliniu laikotarpiu. Tik trečdalis (36,5%) šio tyrimo respondentų sutiko su teiginiu, kad vietiniai anestetikai su epinefrinu gali būti leidžiami nėščiai pacientei ir tik 37,8% sutiko, kad antibakteriniai preparatai, tokie kaip penicilinas ir amoksicilinas, gali būti skiriami nėščiajai [10].
Nepakankamas gydytojų odontologų žinias apie moters burnos ertmės sveikatos priežiūrą nėštumo metu taip pat atskleidžia 2016 metais Libane ir 2017 metais Karačyje (Pakistanas) atlikti tyrimai. Iš 195 apklaustų Libano gydytojų odontologų šiek tiek daugiau nei pusė (51,8%) buvo
12
įsitikinę, kad vietiniai anestetikai kelia riziką nėštumui, o 45% respondentų neatliktų nėščiai pacientei dantų rentgenologinio tyrimo net tuo atveju, jeigu jis būtų reikalingas [6]. Iš 215 Karačio (Pakistanas) gydytojų odontologų net 43% nesutinka, kad moters dantų gydymas gali būti atliekamas bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. 41,9% apklaustųjų teigė nežinantys, kokius antibakterinius preparatus reikėtų skirti nėščiai pacientei, jeigu jie būtų reikalingi. 46% mano, kad vietiniai anestetikai su vazokonstriktoriais nėra saugūs nėštumo metu arba jie nėra įsitikinę dėl jų saugumo [46].
Manoma, kad neigiamas požiūris į dantų gydymą nėštumo metu susiformavo dėl daugybės klaidingų prielaidų, padarytų dėl informacijos trūkumo [29]. Gydytojai odontologai vengia gydyti nėščias moteris, nes mano, kad nėra tinkamai tam pasirengę, jiems trūksta informacijos apie saugias procedūras ir bijo pakenkti tiek moteriai, tiek vaisiui [18].
1.2. Burnos ertmės sveikatos problemos nėštumo metu
1.2.1. Dantų ėduonis ir erozija nėštumo metu
Dantų ėduonis yra danties kietųjų audinių pažeidimas, kuris atsiranda dėl bakterijų išskiriamų rūgščių poveikio [11]. Nustatyta, kad nėščioms moterims dantų ėduonis pasitaiko dažniau dėl pakitusių mitybos įpročių, ypač dėl padidėjusio angliavandenių suvartojimo [1,29,43]. Dantų ėduonis nėštumo metu neretai gali sukelti skausmingas bei stresines situacijas ir neigiamai paveikti moters gyvenimo kokybę [13]. Brazilijoje atliktame tyrime, kurio tikslas buvo nustatyti burnos ertmės skausmo įtaką nėščios moters gyvenimo kokybei, iš 504 nėščiųjų 39% skausmas buvo susijęs su dantų problemomis. Moterys teigė, kad skausmas sutrikdė jų emocinę pusiausvyrą, mitybą bei individualią burnos higieną [14]. Taip pat nustatyta, kad moterų, kurios turi didelę dantų ėduonies riziką, kūdikiai taip pat yra labiau linkę į dantų ėduonį [12]. Motinų, sergančių dantų ėduonimi, seilėse yra aptinkami dideli Streptococcus mutans kiekiai, todėl jos yra pagrindinis kariesogeninių bakterijų šaltinis ir vertikalios transmisijos būdu perduoda jas savo kūdikiui. Šis ryšys buvo įrodytas ištyrus motinos ir kūdikio S. mutans bakterijas, kurios buvo fenotipiškai ir genotipiškai panašios [5,15]. Dėl šios priežasties dantų ėduonis nėštumo metu turi būti gydomas ne tik dėl motinos burnos ertmės sveikatos, bet ir siekiant sumažinti kūdikio ankstyvojo ėduonies atsiradimo riziką [16].
Dažnas vėmimas nėštumo metu ar rūgšti dieta sumažina burnos ertmės pH ir joje pradeda vyrauti rūgštinė terpė. To pasekoje vystosi dantų erozija, kuri yra neskausmingas ir lėtas danties kietųjų audinių praradimas, procese nedalyvaujant mikroorganizmams. Erozijos pažeisti dantys neretai tampa jautrūs ir labiau pažeidžiami ėduonies, todėl nėščioms moterims po vėmimo ar rūgštaus maisto rekomenduojama nedelsiant burną praskalauti vandeniu. Taip pat erozija veiksmingai
13
gali būti kontroliuojama naudojant tirpalus su natrio bikarbonatu, kuris neutralizuoja rūgštinę terpę burnos ertmėje [3,12].
1.2.2. Periodonto ligos nėštumo metu
Nėščios moters burnos ertmėje didžiausi pokyčiai vyksta periodonto audiniuose dėl galimos moters nepilnavertės mitybos, prastos burnos higienos ir padidėjusių lytinių hormonų kiekio kraujyje [2,17,18]. Pagrindinis estrogenų grupės hormonas, esantis kraujo plazmoje, yra estradiolis, kurį gamina kiaušidės ir placenta, o svarbiausias progestagenų grupės hormonas– progesteronas, jį gamina geltonkūnis, placenta ir antinkščių žievė [19]. Nėštumo metu abiejų šių hormonų koncentracija padidėja dėl nuolatinės jų gamybos ir trečiojo trimestro pabaigoje nustatoma didžiausia jų koncentracija kraujo plazmoje [20]. Progesteronas padidina kraujagyslių pralaidumą, sukelia dantenų edemą ir skatina uždegimo mediatoriaus prostaglandino gamybą [21]. Dėl šios priežasties moterims nėštumo metu dažnai nustatomos periodonto ligos. Pirmiausia procesas prasideda dantenose ir išsivysto dantenų uždegimas, kitaip dar vadinamas nėščiųjų gingivitu, kuris beveik visada pasireiškia pirmajame nėštumo trimestre [17,22]. Nėščiųjų gingivitas yra traktuojama kaip atskira liga ir yra įtraukta į Amerikos Periodontologijos Asociacijos periodonto ligų klasifikaciją ir apibūdinamas kaip lytinių hormonų paskatintas, apnašų sukeltas dantenų uždegimas [22]. Reikia pabrėžti, kad nėščiųjų gingivito atsiradimo etiologijoje svarbu ne tik lytinių hormonų koncentracijos padidėjimas, bet ir apnašų pagausėjimas bei imuninio atsako pokyčiai [23]. Dantenų uždegimo metu dantenos įgauna raudoną spalvą, yra edemiškos, padidėjusios, jautrios palpacijai ir lengvai kraujuoja prisilietus [17,20,22].
Negydytas dantenų uždegimas plinta į gilesnius periodonto audinius ir sąlygoja periodontito išsivystymą. Jam progesuojant yra pažeidžiamos kietosios, dantį palaikančios, struktūros. Kaulas pradeda nykti, dantys nebetenka atramos ir tampa paslankūs [2]. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo, kad periodontitas nėštumo metu yra susijusęs su nepageidaujama nėštumo baigtimi. Negydytas periodontitas gali įtakoti mažą kūdikio gimimo svorį ar priešlaikinį gimdymą [17,24,25,44]. Manoma, kad burnos ertmėje esančios bakterijos patenka į kraujotaką, vėliau į amniono skystį ir sukelia chorioamnionitą [26]. Chorioamnionitas - tai nėštumo metu prasidėjusi infekcinė liga, kuri patvirtinama radus mikroorganizmų ir (arba) leukocitų vaisiaus vandenyse ar amniono dangaluose. Infekcija dažniausiai sukelia subklinikinį chorioamnionitą, priešlaikinį vaisiaus vandenų nutekėjimą ir priešlaikinį gimdymą [27]. Kita hipotezė teigia, kad dantenų ligos skatina citokinų gamybą, kurie gali iššaukti priešlaikinį gimdymą [26].
14
išsivysto 5% nėščiųjų pirmojo trimestro pabaigoje. Tai yra lokalus, raudonas, minkštas, gerai vaskuliarizuotas bei greitai augantis darinys, dažniausiai matomas ant dantenų. Piogeninės granuliomos atsiradimą sąlygoja padidėjęs estrogeno kiekis kraujo plazmoje, kartu veikiant vietiniams dirgikliams ir bakterijoms. Po gimdymo piogeninė granulioma dažniausiai išnyksta, tačiau kartais gali būi reikalingas ir chirurginis jos pašalinimas [12,26].
Nors yra diskutuojama apie periodonto ligų gydymo veiksmingumą norint išvengti nepageidaujamų gimdymo pasėkmių, yra žinoma, kad burnos ertmės gydymas nėštumo metu yra saugus ir pagerina moters burnos sveikatą [16]. Sidnėjuje (Australija) atliktoje nėščių moterų apklausoje apie jų burnos sveikatą nėštumo metu ir apsilankymus pas gydytoją odontologą paaiškėjo, kad iš 241 nėščiosios 130 skundėsi dantenų uždegimu ir kraujuojančiomis dantenomis, tačiau daugiau nei pusė šių pacienčių nesikeipė į gydytoją odontologą [16]. Panašūs rezultatai gauti ir 2014 metais atliktame nėščiųjų tyrime Brazilijoje. Iš 315 nėščiųjų 246 moterims nustatytas dantenų kraujavimas ir 220 moterų buvo matomos dantų apnašos, tačiau tik trečdalis nėščiųjų nusprendė, kad gydymas yra reikalingas [28]. Tokie tyrimų rezultatai rodo, kad moterys nėštumo metu nėra linkusios kreiptis į gydytoją odontologą ir to priežastis dažniausiai yra informacijos trūkumas apie burnos ertmės sveikatos priežiūrą nėštumo metu. Kiekvienai nėščiai moteriai yra rekomenduojama apsilankyti gydytojo odontologo kabinete tam, kad gydytojas įvertintų pacientės individualią burnos higieną, paaiškintų jos reikšmę ir supažindintų su priemonėmis, galinčiomis ją pagerinti. Taip pat atsižvelgdamas į moters burnos ertmės sveikatą, gydytojas odontologas turi paskirti atitinkamą gydymą [12].
1.2.3. Nėščios moters padėtis odontologinėje kėdėje
Dantų gydymo metu taip pat labai svarbu įsitikinti, ar nėščia pacientė sėdi patogioje ir teisingoje padėtyje [3]. Trečiajame nėštumo trimestre moteriai gulint, padidėjusi gimda gali spausti apatinę tuščiąją veną ir trukdyti veniniam kraujui grįžti į širdį, o tai gali sukelti hipotenzinį sindromą ir sąmonės netekimą [24,29,44]. Hipotenzinis sindromas pasireiškia staigiu kraujospūdžio kritimu, pykinimu, galvos svaigimu [5]. Siekiant dantų gydymo metu to išvengti, moteris trečiajame nėštumo trimestre (29-40 savaitę) turi būti sodinama, bet ne guldoma odontologinėje kėdėje. Be to, kai kuriais atvejais reikalinga padėti pagalvėlę po nėščiosios dešiniuoju klubu [3,29].
1.3. Odontologinių procedūrų saugumas nėštumo metu
15
skonis ir kvapas gali sukelti pykinimą ar net vėmimą. Perkaitimas ir hipoglikemija gali iššaukti apalpimą, todėl nėščiai moteriai prieš procedūrą patariama būti pavalgiusiai, gerti daug skysčių,o procedūra turėtų būti kaip įmanoma trumpesnė [17,24].
1.3.1. Profilaktinės odontologinės procedūros
Nuo pat nėštumo pradžios moteris turi kreiptis į gydytoją odontologą. Pirmojo apsilankymo metu turi būti surenkama išsami pacientės anamnezė ir kruopšti burnos ertmės apžiūra. Taip pat paaiškinama individualios burnos higienos ir mitybos svarba bei ypatumai, norint išlaikyti burnos ertmės sveikatą [5]. Tokios procedūros kaip profesionali burnos higiena, dantų poliravimas ir dantenų kiuretažas neoperaciniu būdu gali būti saugiai atliekamos bet kuriuo nėštumo laikotarpiu [3,17].
1.3.2. Įprastinės odontologinės procedūros
Įprastines odontologines procedūras, tokias kaip dantų ėduonies gydymas, dantų šaknų kanalų gydymas ar dantų šalinimas, geriau atidėti iki antrojo arba trečiojo nėštumo trimestro, jeigu tai neturi būti atlikta nedelsiant, nes iki pirmojo trimestro pabaigos vyksta vaisiaus organogenezė ir šis laikotarpis yra labai jautrus išorinės aplinkos poveikiui [3,5,17,24]. Plačios ir ilgai trunkančios odontologinės procedūros gali išvarginti moterį, o dėl padidėjusio gimdos tūrio jai gali būti nepatogu odontolginėje kėdėje. Todėl didelės apimties ortopedinį gydymą rekomenduojama atidėti po gimdymo. Vis dėlto teigiama, kad idealiausias laikas dantų gydymui yra antrasis nėštumo trimestras (13 – 28 savaitės), nes šiuo laikotarpiu nėra teratogenezės rizikos, tačiau įrodymų, kad dantų gydymas pirmajame nėštumo trimestre sukeltų komplikacijas, nėra [5,17,24,29]. Piogeninė granulioma nėštumo metu dažniausiai gydoma konservatyviai, todėl ji gali būti gydoma bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Skiriama nepriekaištinga burnos higiena, skalavimai 0,2% chlorheksidino tirpalu ir stebėjimas [12,24]. Chlorheksidinas pagal FDA klasifikaciją yra prikiriamas B kategorijai, todėl jo naudojimas nėštumo metu yra saugus [3]. Chirurginis piogeninės granuliomos pašalinimas dažniausiai atliekamas po gimdymo, jeigu ji neišnyksta, trukdo kramtymui ir kraujuoja [12,24].
1.3.3. Skubi pagalba
Skubi pagalba turi būti suteikta bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, nes ūmus skausmas ir nerimas gali sukelti raumenų susitraukimus bei kraujavimą [5,17,24,29,43]. Esant pulpitui, ūmiam
16
abscesui, perikoronaritui, pulpos atsidegimui dėl traumos, periodontitui skubi pagalba negali būti atidedama ir turi būti suteikiama nedelsiant. Todėl dantų šaknų kanalų gydymas ar danties šalinimas, esant tokiai situacijai, gali būti atliekamas, neatsižvelgiant į nėštumo laikotarpį. Jei diagnozės patikslinimui reikalingas dantų retgenologinis tyrimas, naudojant visas apsaugos priemones, jis taip pat gali būti atliekamas bet kuriuo nėštumo laikotarpiu [3,5,12,29]. Skausmo malšinimui šiose situacijose idealus vietinis anestetikas yra 2% lidokainas su 1:100 000 epinefrinu (dvi karpulės– 3,6 ml), kuris turi būti leidžiamas lėtai. Jeigu šiuo būdu skausmas nenumalšinamas, atliekama intrapulparinė nejautra [5,30].
1.4. Medikamentų saugumas nėštumo metu
Įvairių medikamentų skyrimas nėštumo metu taip pat kelia didelį susirūpinimą tiek nėščiosioms, tiek gydytojams odontologams, nes dauguma vaistų lengvai pereina placentos barjerą ir gali sukelti teratogeninį poveikį vaisiui [17,29,31]. Nėštumo metu vykstantys fiziologiniai pokyčiai turi įtakos farmakologiniam vaistų poveikiui: didėja lipofilinių vaistų pasiskistymo tūris, sutrumpėja pusinės eliminacijos greitis, todėl nėščioms moterims nerekomenduojama vartoti medikamentų, ypatingai pirmojo trimestro metu, jeigu jie nėra būtini [3,5].
Siekiant palengvinti vaistų skyrimą nėščiosioms JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA – Food and Drug Administation) suskirstė medikamentus į penkias kategorijas, atsižvelgiant į jų vartojimo saugumą nėštumo metu [17,9,31].
A kategorija – remiantis gerai kontroliuojamais tyrimais, vartojant šios grupės medikamentus rizika vaisiui pirmajame nėštumo trimestre nėra nustatyta. Vėlesniuose nėštumo trimestruose žala taip pat nenustatyta.
B kategorija – remiantis atliktais bandymais su laboratoriniais gyvūnais, šios kategorijos vaistai nesukelia šalutinio poveikio vaisiui, tačiau nėra atlikta gerai kontroliuojamų tyrimų skiriant šiuos vaistus nėščioms moterims.
C kategorija – remiantis atliktais bandymais su laboratoriniais gyvūnais, buvo nustatytas šios vaistų kategorijos šalutinis poveikis vaisiui. Gerai kontroliuojamų tyrimų su žmonėmis atlikta nebuvo.
D kategorija – remiantis atliktais tyrimais su žmonėmis arba šalutinio poveikio atsiradimo duomenimis, šios kategorijos medikamentai yra rizikingi vaisiui.
X kategorija – remiantis atliktais tyrimais su laboratoriniais gyvūnais arba žmonėmis, nustatyta žala vaisiui ir šie medikamentai yra draudžiami nėštumo metu.
17 1.4.1. Vietinių anestetikų naudojimas nėštumo metu
Visi vietiniai anestetikai pereina placentos barjerą, tačiau jų naudojimas odontologinių procedūrų metu yra pakankamai saugus nėščioms moterims, jeigu tai daroma teisingai. Vietinių anestetikų poveikis vaisiui priklauso nuo jų patenkančio kiekio, todėl dozė turi būti minimali ir būtinai atliekamas aspiracinis mėginys [44]. Lidokainas, editokainas ir prilokainas pagal FDA klasifikaciją yra priskiriami B kategorijai, tačiau nėščiajai naudojama dozė turėtų būti kur kas mažesnė nei nustatyta maksimali [3,17,29]. Tinkamiausias ir saugiausias vietinis anestetikas nėštumo metu yra 2% lidokainas su vazokonstriktoriais arba be jų, o maksimali dozė 7mg/kg kūno svorio [5,44]. Prilokainas placentos barjerą pereina greičiau nei lidokainas dėl to, kad jo molekulė yra mažesnė. Per didelis šio anestetiko kiekis gali sukelti methemoglobinemiją [5]. Buvo manyta, kad vazokonstriktoriai turi poveikį gimdos raumenims, tačiau įrodymų taip ir neatsirado [29]. Nors epinefrinas priskiriamas C kategorijai pagal FDA klasifikaciją, bet 1:100 000 koncentracijos, minimaliomis dozėmis sveikoms nėščiosioms jis yra saugus [3,17,44]. Vazokonstriktoriai prailgina anestezijos trukmę ir sumažina anestetiko pasiskirstymą bei toksiškumą, todėl lidokainas gali būti naudojamas kartu su epinefrinu [5,32,44].
Mepivakainas, artikainas ir bupivakainas priskiriami C kategorijai [3]. Bupivakainas ir mepivakainas kontraindikuoti nėštumo metu, nes gali sukelti vaisiaus bradikardiją [5,45]. Dažniausiai gydytojai odontologai anestezijai renkasi 3% mepivakainą be vazokostriktorių, tačiau pagal FDA klasifikacija mepivakainas kaip ir artikainas yra priskiriami C kategorijai, tai reiškia, kad šie vietiniai anestetikai turėtų būti naudojami atsargiai [29].
1.4.2. Medikamentų nuo skausmo vartojimas nėštumo metu
Esant skausmui, svarbiausia yra pašalinti jo priežastį, tačiau ne ką mažiau svarbūs yra ir skausmą malšinantys medikamentai. Jie nėštumo metu turi būti vartojami tik tada, kai tikėtina jų nauda yra didesnė už galimą riziką vaisiui ir jeigu yra įmanoma, pirmajame nėštumo trimestre jų reikėtų vengti dėl vaisiaus organogenezės. Saugiausias analgetikas vartojamas nėštumo metu yra acetominofenas (paracetamolis), kadangi jis priskiriamas B kategorijai pagal FDA klasifikaciją ir nėra teratogeniškas [3,5,17,29,45]. Ibuprofenas taip pat yra priskiriamas B kategorijai pirmajame ir antrajame nėštumo trimestre, tačiau trečiajame jis priskiriamas D kategorijai, nes manoma, kad yra susijęs su vaisiaus vandenų sumažejimu ir ankstyvu arterinio latako užsidarymu, todėl šis vaistas turi būti skiriamas tik pasikonsultavus su gydančiu gydytoju ginekologu [3,17]. Dauguma autorių nerekomenduoja aspirino, kuris yra priskiriamas C kategorijai [3,5,12,29]. Aspirinas slopina
18
adenozino fosfato atsipalaidavimą ir gali prailginti nėštumo laiką. Be to, aspirinas yra antikoaguliantas, kuris gali įtakoti didesnį kraujavimą procedūrų metu [5].
1.4.3. Antibakterinių preparatų vartojimas nėštumo metu
Burnos ertmės infekcija turi didelį potencialą sukelti bakteremiją ar septicemiją, o tai gali paveikti vaisiaus vystymasį, todėl infekcijos atveju antibakterinis gydymas nėščiosioms yra būtinas [5]. Dauguma odontologų skiriamų antibakterinių preparatų priklauso B kategorijai pagal FDA klasifikaciją, išskyrus tetracikliną, kuris priskiriamas D kategorijai, nes turi neigiama poveikį dantų ir kaulų vystymuisi [5,17]. Metronidazolis taip pat priskiriamas B kategorijai, nors kai kurie autoriai vertina jo vartojimą kritiškai pirmajame nėštumo trimestre dėl galimos žalos vaisiui [17]. Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad metronidazolis neturi teratogeninio poveikio [33]. Saugiausi ir labiausiai paplitę antibakteriniai preparatai yra penicilinas V ir amoksicilinas [3,5,12,29]. Jeigu nėščia moteris yra alergiška penicilinui, tuomet yra skiriamas eritromicinas arba klindamicinas, o esant sunkioms infekcijoms gali būti skiriamas amoksicilinas su klavulano rūgštmi [5]. Profilaktiškai antibakteriniai preparatai gali būti skiriami tik esant infekcinio endokardito rizikai [29].
1.5. Dantų rengenologinis tyrimas nėštumo metu
Dantų rentgenologinis tyrimas yra saugus nėščioms moterims su sąlyga, jeigu yra naudojamos apsaugos priemonės, tokios kaip švino prijuostė ir skydliaukės apykaklė [3,17]. Vienos periapikalinės nuotraukos metu žmogus gauna 0,005 mSv jonizuojančios spinduliuotės kiekį, panoraminės – 0,010 mSv, viršutinio ir apatinio žandikaulių kompiuterinės tomografijos – 2,1 mSv [34]. Galima tyrimo žala motinai ir kūdikiui yra labai maža, nes apšvitos dozė yra minimali. Amerikos Ginekologų ir Akušerių Kongresas taip pat pripažino, kad ribotas rentgeno spindulių poveikis diagnostikos tikslais nekelia pavojaus vaisiui [5].
Esant bendrai 50 – 100 mSv radiacijai jokių įgimtų anomalijų ar vaisiaus augimo suletėjimo nėra nustatyta dėl rentgeno spindulių poveikio nėštumo metu [3,17]. Naujesni tyrimai rodo, kad spindulių dozė, mažsenė nei 50 mSv (5rad), nepadidina apsigimimų rizikos, nesukelia augimo suletėjimo ar persileidimo. Dėl šios priežasties dantų rentgenogramos laikomos saugiomis viso nėštumo laikotarpiu, jei gydytojai odontologai imasi visų apsaugos priemonių [6,29]. Nepaisant to, kitų autorių nuomone pirmojo nėštumo trimestro metu rentgenologinio tyrimo reikėtų vengti, jei jo atlikti nėra būtina [5,35]. Didesnė nei 100 mSv radiacija yra laikoma pavojinga ir gali prisidėti prie vaisiaus protinio atsilikimo [5,29].
19 1.6. Dantų netekimo įtaka gyvenimo kokybei ir ortopedinio gydymo reikalingumas
Burnos ertmės sveikata yra glaudžiai susijusi su žmogaus gyvenimo kokybe. Netekus vieno ar kelių dantų, pacientas jaučia diskomfortą dėl to, kad negali pilnavertiškai kramtyti, artikuliuoti, jo netenkina estetinis vaizdas, dėl to gali atsirasti įvairios psichologinės problemos. [40,41]. Neišimtis ir nėščiosios moterys, kurioms, kaip ir kitiems pacientams, gali būti reikalingas ortopedinis dantų gydymas nėštumo metu. 2016 metais Brazilijoje atliktos nėščių moterų apklausos, kurios tikslas buvo įvertinti santykį tarp burnos ertmės sveikatos būklės ir gyvenimo kokybės, rezultatai parodė, kad daugiau nei pusei (59,7%) nėščiųjų yra reikalingas ortopedinis gydymas. Taip pat šio tyrimo rezultatai parodė, kad burnos ertmės sveikatos problemos gali sukelti reikšmingą poveikį fizinei, socialinei ir psichologinei gerovei nėštumo metu [50]. Padidėjusi hormonų koncentracija gali sukelti kintančius depresinius simptomus nėštumo laikotarpiu, pavyzdžiui, nėščiųjų hormono kortizolio koncentracija yra tokia pat didelė kaip ir sergančiųjų depresija, todėl estetinės problemos, kramtymo sutrikimai dėl dantų netekimo gali dar labiau paveikti nėščios moters psichologinę sveikatą [42].
20
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Imties dydžio nustatymas
Norint atlikti anketinės apklausos tyrimą, reikia nustatyti mažiausią tiriamųjų skaičių tam kad iš gautų rezultatų galėtume suformuoti statistiškai reikšmingas išvadas. Dominančių požymių pasiskirstymas generalinėje aibėje (populiacijoje) yra nežinomas ir norint jį nustatyti reikėtų ištirti visus generalinės aibės elementus, o tai padaryti yra sudėtinga ar net neįmanoma.
Tiriant empiriškai svarbu atlikti išankstinę atranką. Ji vykdoma, kai yra neįmanoma ištirti visos populiacijos. Pasirenkama atsitiktinė generalinės aibės elementų dalis, ištiriamas nagrinėjamo požymio pasiskirstymas, o apie jį sprendžiama apie pasiskistymo paplitimą visoje populiacijoje. Atsistiktinai parinkti elementai vadinami imtimi [52]. Atliekant šį tyrimą, imtis buvo nustatyta remiantis Paniotto formule.
𝑛 = 1
∆2+ 1 𝑁
kur :
n – imties dydis;
Δ- imties paklaidos dydis; N – generalinis visumos dydis.
Fiksuojant atrankos tyrimo tikslumą, Δ=5%, N= 4732 (4387 gydytojai odontologai ir 345 gydytojai odontologai ortopedai), rekomenduojamas tyrimo imties dydis lygus:
𝑛 = 1 ∆2+ 1 𝑁 = 1 0,052+ 1 4732 ≈ 368
Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad rekomenduojama tyrimo imtis turi būti nemažesnė nei 368 respondentai.
2.2. Tiriamųjų atranka
Tyrimui vykdyti buvo gautas leidimas iš LSMU Bioetikos centro (Nr. BEC – OF – 09) (1 priedas). Apklausa buvo vykdoma nuo 2018 metų lapkričio mėnesio iki 2019 metų vasario mėnesio. Anketos buvo dalinamos gydytojų odontologų konferencijose, taip pat platinamos internetu.
21
Apklausoje buvo kviečiami dalyvauti gydytojai odontologai ir gydytojai odontologai ortopedai. Tyrimo metu buvo išdalintos 625 popierinės anketos (2 priedas) ir išsiųsta 250 elektroninių anketų internetu nėštumo metu atliekamų odontologinių procedūrų tematika. Prieš pildydami popierinę anketą respondentai sutikimą dalyvauti tyrime raštiškai patvirtino parašu tiriamojo asmens sutikimo formoje (3 priedas), kuri buvo įteikiama asmeniškai. Pildant anketą internete, respondentams buvo pateikta tiriamojo asmens informavimo forma (4 priedas). Anoniminė anketa sudaryta iš 14 klausimų ir suskirstyta į tris dalis. Pirmoje dalyje buvo klausiama bendroji informacija apie respondentą. Antroji anketos dalis sudaryta iš specialiojo klausimyno, kuriame klausiama gydytojų odontologų apie saugias odontologines procedūras, skiriamus medikamentus, dantų rentgenologinį tyrimą nėštumo metu ir su kokiais sunkumais gydytojai odontologai susidūrė gydydami nėščias moteris. Trečiojoje dalyje klausiama ar gydytojai odontologai taiko ortopedinį gydymą nėščioms moterims, dėl kokių priežasčių ir kokiomis restauracijomis protezuoja.
Tyrimo metu buvo gauti duomenys iš 378 gydytojų odontologų, iš kurių tinkamos ir analizei panaudotos 369.
2.3. Tyrimo metu naudoti statistiniai metodai
Naudojant duomenų kaupimo analizės IBM SPSS (Statistical Package for Social Sciences) 17.0 paketą buvo suvesti respondentų atsakymai ir atlikta statistinė duomenų analizė. Pasirinktas surinktų duomenų vaizdavimo būdas – lentelės ir diagramos. Rangine ir nominaline skale buvo apskaičiuoti dažniai (%). Nustatant statistiškai reikšmingus rezultatų skirtumus buvo taikytas „chi – kvadrato“ (χ²) testas. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo p= 0,05 (statistiškai reikšmingais laikome skirtumus ar ryšius, kurių reikšmingumas didesnis nei 95%, t.y., kai p<0,05) [52].
22
3. REZULTATAI
Atliekant tyrimą iš viso buvo išdalinta ir išplatinta internetu 875 anketos, iš kurių grąžintos ir analizei tinkamos 369 anketos (42%). Apklausoje dalyvavo gydytojai odontologai ir gydytojai odontologai ortopedai.
Lentelė Nr. 1. Apklausoje dalyvavusių gydytojų odontologų specializacija ir darbo patirtis
Specializacija
Klinikinės praktikos trukmė
Viso: Iki 5 metų Nuo 5 iki 10 metų Daugiau nei 10 metų
Gydytojai odontologai 126 45 156 327
Gydytojai odontologai ortopedai
7 10 25 42
Viso: 133 55 181 369
Didžioji dalis apklaustųjų turėjo gydytojo odontologo licenciją (88,6%) ir beveik 50% turėjo ilgesnę nei 10 metų klinikinę darbo patirtį. Respondentų pasiskirstymas, atsižvelgiant į darbo vietą pateiktas 1 paveiksle.
1 pav. Gydytojų odontologų pasiskirstymas pagal darbo vietą 55,0%
21,7% 23,3%
Privatus sektorius Viešasis sektorius
23
Gydytojams odontologams buvo pateiktas klausimas, siekiant išsiaiškinti, kokias, jų nuomone, odontologines procedūras galima atlikti moterims nėštumo metu. Beveik visi (98,4%) apklausti gydytojai odontologai pasirinko nėščios moters burnos ertmės apžiūrą, daugiau nei 80% mano, kad profesionalią burnos higieną ir dantų ėduonies gydymą taip pat saugu atlikti nėštumo metu. Apie pusę apklaustų gydytojų (49,3%) pasirinko dantų šaknų kanalų gydymą, o 30,9% mano, kad dantų ar šaknų šalinimas taip pat yra saugus nėščiai moteriai. Ortopedinį gydymą kaip saugią procedūrą nėštumo metu pasirinko 36,3% gydytojų. Kaip pasiskirstė gydytojų odontologų ir gydytojų odontologų ortopedų nuomonė apie ortopedinio gydymo saugumą galime matyti 2 paveiksle. Visų atsakymų pasiskirstymą galite matyti 5 priede. Tarp gydytojo specializacijos, darbo patirties, darbo vietos ir pasirinktos saugios odontologinės procedūros statistiškai reikšmingo skirtumo nėra (p>0,05).
2 pav. Gydytojų nuomonė apie ortopedinio gydymo saugumą nėštumo metu
3 paveiksle galime matyti, kaip pasiskirstė gydytojų atsakymai į klausimą „Kaip manote, kuriuo nėštumo laikotarpiu saugu atlikti dantų rentgenologinį tyrimą?“. Į klausimą beveik pusė (48%) apklausoje dalyvavusių gydytojų odontologų mano, kad dantų rentgenologinis tyrimas iš vis negali būti atliekamas nėštumo laikotarpiu. Nei vienas gydytojas odontologas nepasirinko pirmojo nėštumo trimestro ir tik nedidelė dalis gydytojų (1,4%) atsakė nežinantys, kuris laikotarpis yra
115 19 212 23 0 50 100 150 200 250
Gydytojai odontologai Gydytojai odontologai ortopedai
G ydyt o jų ska ič ius Saugu Nesaugu
24
saugus. Tarp gydytojo specializacijos, darbo patirties, darbo vietos ir žinių apie rentgenologinio tyrimo atlikimo galimybę statistiškai reikšmingo skirtumo nėra (p>0,05).
3 pav. Gydytojų odontologų nuomonių pasiskirstymas apie dantų rentgenologinio tyrimo saugumą
Gydytojų taip pat buvo klausiama, kokius vietinius anestetikus jie naudotų nėščiai pacientei. Gauti duomenys buvo palyginti tarp skirtingą darbo patirtį turinčių gydytojų ir matomi 4 paveiksle. Daugiausia gydytojai odontologai rinkosi mepivakainą - net 45% visų apklaustųjų, neatsižvelgiant į darbo patirtį, taip pat 2% lidokainą be vazokonstriktorių (32,8% visų apklaustųjų, neatsižvelgiant į darbo patirtį). Kaip matome, gydytojai, turintys 5 metų ir mažesnę darbo patirtį, rečiau renkasi 2% lidokainą su epinefrinu nei ilgiau dirbantys gydytojai. Taip pat tie gydytojai, kurie dirba mažiau nei 10 metų, dažniau renkasi mepivakainą. Palyginus gydytojų darbo patirtį ir 2% lidokaino su epinefrinu bei mepivakaino pasirinkimą, gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (χ2 = 15,919; p = 0,001), kituose pasirinkimo variantuose duomenys nėra statistiškai reikšmingi (p>0,05).
0,0% 22,2% 10,6% 48,0% 17,9% 1,4% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% I nėštumo trimestras II nėštumo trimestras III nėštumo trimestras Nesaugus visas nėštumo laikotarpis Saugus visas nėštumo laikotarpis Nežinau
25 4 pav. Gydytojų odontologų vietinių anestetikų pasirinkimas, atsižvelgiant į darbo patirtį
Į klausimą apie antibakterinių preparatų saugumą nėštumo metu, daugiau nei pusė (56,1%) visų apklaustų gydytojų atsakė, kad tai yra nesaugu ir jie savo pacientėms jų neskirtų, tačiau vis dėlto 38,2% mano, kad nėštumui tai nepakenks ir esant reikalui savo pacientėms juos paskirtų, o 5,7% gydytojų teigia nežinantys apie šių preparatų saugumą nėštumo metu. 5 paveiksle galime matyti, kad gydytojai, turintys didesnę nei 10 metų darbo patirtį, labiau linkę manyti, kad antibakteriniai preparatai yra nesaugūs. Gauti rezultatai yra statistiškai reikšmingi (χ2 = 17,643; p = 0,001). Palyginus gydytojų specializaciją, darbo vietą ir antibakterinių preparatų pasirinkimą, nebuvo gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (p>0,05).
7,5% 32,3% 8,0% 25,6% 53,4% 6,0% 14,3% 3,8% 25,5% 36,4% 3,6% 20,0% 49,1% 10,9% 10,9% 23,8% 32,0% 22,7% 37,6% 2,8% 15,5% 2,2% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 2% lidokainas su epinefrinu 2% lidokainas be vazokonstriktorių Prilokainas Editokainas Artikainas Mepivakainas Bupivakainas Nenaudoju vietinių anestetikų Nežinau
26 5 pav. Gydytojų odontologų nuomonių pasiskirstymas apie antibakterinių preparatų
saugumą, atsižvelgiant į darbo patirtį
Iš 141 (38,2%) atsakiusių, kad antibakteriniai preparatai nėštumo metu yra saugūs, daugiau nei pusė gydytojų pasirinko amoksiciliną ir peniciliną (atitinkamai 73,3% ir 54,1%). Kitus antibakterinius preparatus, kaip matome 6 paveiksle, gydytojai odontologai rinkosi rečiau. Tarp gydytojo specializacijos, darbo patirties, darbo vietos ir antibakterinių preparatų pasirinkimo nebuvo gauta statistiškai reikšmingų rezultatų (p>0,05).
6 pav. Gydytojų odontologų antibakterinių preparatų pasirinkimas 41,4% 47,4% 11,3% 45,5% 54,5% 0,0% 33,7% 63,0% 3,3% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0%
Saugu Nesaugu Nežinau
Iki 5 metų Nuo 5 iki 10 metų Daugiau nei 10 metų
54,1% 74,3% 4,1% 2,0% 1,4% 7,4% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% Penicilinas Amoksicilinas Klindamicinas Metronidazolis Cefalosporinai Kita
27
Į klausimą „Kokį preparatą nuo skausmo saugiausia skirti nėščiai moteriai?“ iš visų 369 apklaustų gydytojų odontologų šiek tiek daugiau nei pusė (51,8%) mano, kad nėščiai pacientei saugiausias yra acetaminofenas, beveik trečdalis (31,2%) mano, kad ibuprofenas, o 16,5% gydytojų mano, kad preparatai nuo skausmo nėštumo metu iš viso nėra saugūs. Kitus preparatus nuo skausmo gydytojai rinkosi rečiau. Visų atsakymų pasiskirstymą galite matyti 6 priede.
7 paveikslas rodo preparatų nuo skausmo pasirinkimo pasiskirstymą pagal gydytojų darbo patirtį. Rezultatai rodo, kad acetaminofeną ir ibuprofeną, kaip saugų preparatą nuo skausmo, dažniau renkasi gydytojai odontologai, kurių klinikinės praktikos trukmė nuo 5 iki 10 metų. Gauti duomenys statistiškai reikšmingi (χ2 = 23,624; p = 0,001 ; χ2 = 19,451; p = 0,001). Taip pat gydytojai odontologai, kurių darbo patirtis didesnė nei 10 metų, yra labiau linkę manyti, kad preparatai nuo skausmo nėščioms moterims yra nesaugūs nei gydytojai, turintys mažesnę darbo patirtį. Gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (χ2 = 19,207; p = 0,001).
7 pav. Gydytojų odontologų preparatų nuo skausmo pasirinkimas, atsižvelgiant į darbo patirtį
Dauguma gydytojų (72,6%) nurodė, kad trečiajame nėštumo trimestre moters padėtis odontologinėje kėdėje turi būti sėdimoji, tačiau 16,8% pasirinko gulimąją padėtį, o 10,6% gydytojų odontologų nežino, kokia padėtis turėtų būti. Kaip matome 8 paveiksle, gydytojai, dirbantys ilgiau
54,9% 6,0% 3,8% 21,8% 6,0% 10,5% 14,3% 3,8% 78,2% 3,6% 7,3% 54,5% 10,9% 3,6% 3,6% 41,4% 1,1% 1,1% 30,9% 4,4% 24,9% 9,4% 7,2% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% Acetaminofenas (Paracetamolis)
Metamizolio natris (Analginas) Acetilsalicilo rūgštis (Aspirinas) Ibuprofenas Diklofenakas Neskiriu/Manau, kad nesaugu Nežinau Kita
28
nei 10 metų, nėščią pacientę guldo dažniau odontologinėje kėdėje nei gydytojai, turintys mažesnę darbo patirtį. Gauti rezultatai statistiškai reikšmingi (χ2 = 29,996; p = 0,001).
8 pav. Gydytojų odontologų nuomonių pasiskirstymas apie nėščios moters padėtį trečiajame nėštumo trimestre, atsižvelgiant į darbo patirtį
Į klausimą „Ar jums užtenka žinių apie nėščių moterų burnos ertmės sveikatos priežiūrą?“ gydytojų odontologų atsakymų pasiskirstymą galime matyti 9 paveiksle. Gydytojai, turintys 5 metų ir mažesnę darbo patirtį, yra linkę skeptiškiau vertinti savo žinias. Palyginus atsakymų pasiskistymą tarp skirtingą patirtį turinčių gydytojų, gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (χ2 = 59,222; p = 0,001).
9 pav. Gydytojų odontologų atsakymų pasiskirstymas apie jų žinių pakankamumą 86,5% 7,5% 6,0% 80,0% 16,4% 3,6% 60,2% 23,8% 16,0% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% 100,0%
Sėdimoji Gulimoji Nežinau
iki 5 metų nuo 5 iki 10 metų daugiau nei 10 metų
23,0% 55,0% 22,0% Taip Ne Nežinau
29
92,1% apklaustų gydytojų odontologų savo praktikoje teko gydyti nėščią moterį, tuo tarpu 7,9% neteko susidurti su nėščia paciente. Gydytojų odontologų atsakymų pasiskirstymą apie sunkumus, iškilusius gydymo metu, galime matyti 10 paveiksle. Žinių apie nėščių moterų saugią burnos ertmės sveikatos priežiūrą trūkumas daugiausia sunkumų sukėlė gydytojams, turintiems 5 metų ir mažesnę darbo patirtį (47/133). Gauti duomenys yra statistiškai reikšmingi (χ2 = 17,853; p = 0,001).
10 pav. Gydytojų odontologų atsakymų pasiskirstymas apie gydymo sunkumus
Iš 369 gydytojų odontologų oropedinį gydymą nėščioms moterims taikė 81 (22%). Gydytojams odontologams ortopedams dažniau teko protezuoti nėščias moteris, gauti rezultatai yra statistiškai reikšmingi (χ2 = 49,578; p = 0,001). Tarp gydytojo darbo patirties ir ortopedinio gydymo taikymo nebuvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (p>0,05).
Daugiausia (77,8%) gydytojų odontologų ortopedinį gydymą nėščioms pacientėms atliko dėl didelio danties vainiko defekto, taip pat daugiau nei pusė (53,1%) dėl prastos pacientės dantų estetikos. Visų gydytojų odontologų atsakymų pasiskirstymą galima matyti 11 paveiksle.
65,3% 35,5% 34,1% 40,9% 52,0% 23,0% 33,3% 8,9% 7,9% 0,0% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% Rentgenologinio tyrimo apribojimas Vietinės nejautros apribojimas
Moteriai nepatogi padėtis Pakitusi dantenų būklė
Dantenų kraujavimas Gydytojo žinių trūkumas Gydytojo įtampa ir stresas Jokių sunkumų nebuvo Neteko gydyti
30 11 pav. Gydytojų odontologų atsakymų pasiskirstymas apie ortopedinio gydymo priežastis
Atsakymų dažnis apie gydytojams iškylančius sunkumus ortopedinio gydymo metu yra panašus. Daugiau nei pusei protezavusių gydytojų odontologų (63,3%) sunkumų sukėlė pacientės dantenų kraujavimas, o iš 2,5% apklaustųjų, pasirinkusių atsakymo variantą „kita“ teigė, kad dažniausiai jiems sunkumų sukelia pačios nėščiosios įtampa ir baimė dėl odontologinės procedūros. Visų gydytojų odontologų atsakymų pasiskirstymą galima matyti 12 paveiksle.
12 pav. Gydytojų odontologų atsakymų pasiskirstymas apie ortopedinio gydymo sunkumus 53,1% 63,0% 77,8% 16,0% 4,9% 8,6% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% Prastas estetinis vaizdas
Sutrikusi kramtymo funkcija Didelis danties vainiko defektas Senos nekokybiškos restauracijos Dėl galimos dantų migracijos Sąkandžio aukščio atstatymui
44,30% 35,40% 39,20% 49,40% 63,30% 30,40% 40,50% 19% 2,50% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00% Retgenologinio tyrimo apribojimas
Vietinės nejautros apribojimas Moteriai nepatogi padėtis Pakitusi dantenų būklė Dantenų kraujavimas Gydytojo žinų trūkumas Gydytojo įtampa ir stresas Jokių sunkumų nebuvo Kita
31
Dažniau gydytojams odontologams ortopedinį gydymą nėščioms pacientėms teko atlikti pavienių dantų defektų atstatymui nei dantų eilių, nes 67 (82,7%) gydytojai nėščiąsias protezavo nuolatiniais pavieniais vainikėliais ir beveik pusė (49,4%) gydytojų taikė mikroprotezavimą: jie dantų defektus atstatinėjo įklotais arba užklotais. Visų gydytojų odontologų atsakymų pasiskirstymą galima matyti 13 paveiksle.
13 pav. Gydytojų odontologų restauracijų pasirinkimas 49,4% 16,0% 82,7% 14,8% 4,9% 6,2% 65,4% 12,3% 6,2% 2,5% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% Įklotai/užklotai Laminatės Nuolatiniai vainikėliai Nuolatiniai tiltiniai protezai Protezai ant implantų Daliniai išimami protezai Laikini vainikėliai Laikini tiltiniai protezai Laikini išimami protezai Kita
32
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Šio tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos gydytojai odontologai turi teisingą požiūrį į nėščios moters burnos sveikatos palaikymą, nes daugiau nei 80% Lietuvos gydytojų odontologų mano, kad profesionali burnos higiena ir dantų ėduonies gydymas nėštumo metu gali būti atliekamas bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Lyginant su kitų autorių tyrimais, yra stebimi panašūs rezultatai: Šiaurės Karolinoje (JAV) iš 495 gydytojų odontologų 90,2% nurodė, kad savo nėščiai pacientei visada arba kartais atlieka profesionalią burnos higieną [37]. Ra‘ed Al – Sadhan su bedraautoriais ir Agnes O. Umoh su bendraautoriais atliktuose tyrimuose taip pat daugiau nei pusė gydytojų odontologų mano, kad profesionali burnos higiena gali būti atliekama viso nėštumo laikotarpiu [47,48]. Tačiau dantų ar šaknų šalinimą viso nėštumo laikotarpiu saugiu laiko tik 30,9% Lietuvos gydytojų odontologų. Kaip rodo kitų autorių atlikti tyrimai, kitų šalių gydytojai odontologai dantų ar šaknų šalinimą nelaiko kontraindikuotina procedūra nėštumo metu. Ohajyje (JAV) Katherine E. Strafford su bendraautoriais atliktame tyrime 79% gydytojų odontologų į klausimą, ar dantų šalinimas nėštumo laikotarpiu yra saugus, atsakė teigiamai [49]. Taip pat daugiau nei pusė (55%) Rijado (Saudo Arabija) gydytojų odontologų mano, kad dantų šalinimas nėštumo metu yra saugus [47].
Dantų retgenologinis tyrimas Lietuvos gydytojams odontologams taip pat atrodo kontraindikuotinas nėštumo metu. Beveik pusė (48%) gydytojų odontologų nurodė, kad dantų rentgenologinis tyrimas nėštumo laikotarpiu yra nesaugus, tuo tarpu tik trečdalis (32,8%) žinojo, kad šį tyrimą galima atlikti antrajame ir trečiajame nėštumo trimestre ir 17,9% gydytojų odontologų jį atliktų bet kuriame nėštumo laikotarpyje, naudojant visas apsaugos priemones. Visgi kitų šalių gydytojai odontologai šiuo aspektu turi geresnes žinias: iš 495 Šiaurės Karolinos (JAV) gydytojų odontologų tik 18,4% nurodė, kad šis tyrimas yra nesaugus, panašūs rezultatai gauti ir Katherine E. Srafford su bendraautoriais atliktame tyrime Ohajyje (JAV) bei Ajesh George su bendraautoriais atliktame tyrime Sidnėjuje (Australija) [8,37,49].
Siekiant išsiaiškinti, kokius vietinius anestetikus nėščiai pacientei renkasi Lietuvos gydytojai odontologai, pateiktoje anketinėje apklausoje galima buvo pasirinkti kelis atsakymo variantus. Gauti rezultatai parodė, kad šiuo klausimu gydytojai odontologai neturi pakankamai žinių. Dažniausiai naudojamas vietinis anestetikas yra mepivakainas, jį pasirinko beveik pusė gydytojų odontologų, turint omenyje, kad mepivaikaino reikėtų vengti nėštumo metu. 14,4% respondentų nurodė, kad vietinė anestezija iš viso nėra saugi ir jie nenaudoja vietinių anestetikų savo nėščiai pacientei. Nėštumo metu tinkmiausią vietinį anestetką- lidokainą be vazokonstriktoriaus arba su juo, pasirinko šiek tiek daugiau nei 50% Lietuvos gydytojų odontologų. Tuo tarpu, kad lidokainas yra saugiausias vietinis anestetikas, įvardino net 84% Ohajo (JAV) gydytojų odontologų [49]. Tyrimų,
33
kuriuose būtų siekiama išsiaiškinti, kokia dalis kitų šalių gydytojų odontologų renkasi mepivakainą, nebuvo rasta, todėl rezultatų negalima palyginti.
Atlikus šį tyrimą taip pat galime teigti, kad Lietuvos gydytojų odontologų požiūris į vaistinių preparatų skyrimą nėštumo metu yra skeptiškas. Daugiau nei pusė respondentų mano, kad antibakteriniai preparatai nėščiai pacientei negali būti skiriami, o 16,5% neskirtų preparatų nuo skausmo. Katherine E. Strafford su bendraautoriais Ohajyje (JAV) atliktame tyrime gydytojų odontologų žinios šiuo klausimu buvo geresnės: iš 331 gydytojų odontologų daugiau nei 70% mano, kad vis dėlto antibakteriniai preparatai nėštumo metu yra saugūs ir juos galima skirti [49]. Kaip pirmo pasirinkimo antibakterinį preparatą Lietuvos gydytojai odontologai daugiausia rinkosi amoksiciliną ir peniciliną, kurie pagal FDA klasifikaciją yra priskiriami B kategorijai ir gali būti skiriami nėščiai pacientei. Ra‘ed Al – Sadhan su bendraautoriais ir Sandya Patil su bendraautoriais atliktuose tyrimuose gydytojai odontologai taip pat kaip pirmo pasirinkimo antibakterinį preparatą rinkosi amoksiciliną ir peniciliną [38,47]. 1,5% Rijado (Saudo Arabija) gydytojų odontologų pasirinko tetracikliną, kaip galimą vartoti nėštumo metu, o 10,5% pietinės Nigerijos dalies gydytojų odontologų nėra visiškai tikri dėl jo skyrimo saugumo nėščiai pacientei [47,48]. Šiame tyrime nei vienas gydytojas odontologas nepasirinko tetraciklino, tai reiškia, kad Lietuvos gydytojai odontologai turi pakankamai žinių apie jo galimą poveikį vaisiui.
Taip pat gauti rezultatai rodo, kad pirmo pasirinkimo preparatas nuo skausmo Lietuvos gydytojams odontologams yra acetaminofenas (paracetamolis). Kitų autorių tyrimuose rezultatai taip pat rodo, jog gydytojai odontologai turi pakankamai žinių, kad acetominofenas yra geriausias pasirinkimas malšinant skausmą nėščiai pacientei [38,47,48]. Šiek tiek daugiau nei 30% šiame tyrime dalyvavusių gydytojų odontologų mano, kad ibuprofenas yra saugus viso nėštumo laikotarpiu, o 3% vis dėlto skirtų aspiriną. Tačiau lyginant mūsų tyrimo rezultatus su kitų autorių tyrimais, Lietuvos gydytojai odontolgai turi geresnes žinias apie nesteroidinių preparatų nuo skausmo kontraindikacijas nėštumo metu, nes 2015 metais Nigerijoje atliktame tyrime rezultatai rodo, kad nemaža dalis gydytojų renkasi ibuprofeną ir aspiriną, atitinkamai 32,6% ir 14% [51].
Šios apklausos metu buvo nustatyta, kad Lietuvos gydytojai odontologai, ypatingai tie, kurie turi didesnę nei 10 metų darbo patirtį, nežino apie galimas komplikacijas guldant nėščią pacientę odontologinėje kėdėje trečiojo trimestro metu. 72,6% gydytojų odontologų nurodė, kad šiuo laikotarpiu jų nėščia pacientė odontologinėje kėdėje būtų sėdimojoje padėtyje, tačiau likusi dalis vis dėlto guldytų moterį arba teigė nežinantys teisingos padėties. Kitų autorių darbų, kuriuose būtų vertinamos gydytojų odontologų žinios apie galimas komplikacijas, guldant nėščią moterį odontologinėje kėdėje trečiojo trimestro metu, nebuvo rasta, todėl rezultatų negalima palyginti.
34
ortopedinis gydymas yra saugus ir jį galima atlikti nėštumo metu. Norint palyginti kitų šalių gydytojų odontologų požiūrį į ortopedinio gydymo saugumą nėštumo metu, buvo rastas tik vienas 2008 metais Ra‘ed Al – Sadhan su bendraautoriais atliktas tyrimas. Jo rezultatai parodė, kad du trečdaliai Rijado (Saudo Arabija) gydytojų odontologų, taip pat kaip ir Lietuvos, netaikytų ortopedinio gydymo nėštumo metu [47]. Mūsų apklausos duomenimis šį gydymą nėščiai pacientei taikė tik 22% apklausoje dalyvavusių gydytojų odontologų. Dėl kokių priežasčių buvo taikytas šis gydymas, respondentai atsakymus pasirinko iš anketoje pateiktų variantų. Dažniausiai ortopedinį gydymą gydytojai odontologai atliko dėl didelio danties vainiko defekto, sutrikus kramtymo funkcijai ir norint atsatyti estetinį vaizdą. Šiems defektams atstatyti gydytojai odontologai renkasi nedidelės apimties restauracijas, tokias kaip pavieniai vainikėliai, arba taiko mikroprotezavimą, atsižvelgiant į tai, kad nėščiai pacientei nerekomeduojamos ilgos ir varginančios procedūros. Kitų autorių panašių tyrimų nebuvo rasta, todėl negalima palyginti kitų šalių gydytojų odontologų, taikiusių ortopedinį gydymą nėščioms pacientėms, skaičių, ortopedinio gydymo priežastis bei restauracijas.
92,1% tyrime dalyvavusiems Lietuvos gydytojams odontologams savo klinikinėje praktikoje teko susidurti su nėščia paciente. 77% gydytojų odontologų teigė, kad jie neturi pakankamai žinių apie moterų burnos ertmės sveikatos priežiūrą nėštumo metu arba jie nėra dėl to tikri. Ajesh George su bendraautoriais 2017 metais atliktame tyrime gauti panašūs rezultatai: iš 185 apklaustų gydytojų odontologų net 95,7% išreiškė norą gauti daugiau žinių [8]. Tačiau tik 23% Lietuvos gydytojų odontologų nurodė, kad atliekant burnos ertmės gydymą nėščiai pacientei žinių trūkumas apie procedūrų saugumą sukėlė sunkumų. Kitose šalyse atliktuose tyrimuose gauti rezultatai skiriasi. Net 77% gydytojų odontologų 2017 metais Sidnėjuje, Australijoje, atliktame tyrime nurodė, kad didžiausia problema gydant nėščią pacientę iškilo dėl žinių trūkumo. Sandya Patil su bendraautoriais atliktame tyrime 39% gydytojų odontologų atsakė, kad visada, o 44,4% nurodė, kad kartais žinių trūkumas jiems sukelia sunkumų gydant nėščią moterį. 37,4% Šiaurės Karolinos gydytojų odontologų taip pat nurodė, kad didžiausia kliūtis buvo žinių trūkumas apie saugią burnos ertmės priežiūrą nėštumo metu [8,37,38].
35
IŠVADOS
1. Lietuvos gydytojų odontologų žinios apie saugias burnos ertmės gydymo procedūras nėštumo metu nėra pakankamos. 77% respondentų nurodė, kad jiems neužtenka žinių apie nėščių moterų burnos ertmės sveikatos priežiūrą arba jie nėra dėl to tikri.
2. Lietuvos gydytojai odontologai taiko ortopedinį gydymą nėščioms pacientėms. Dažniausios dantų atsatymo priežastys yra estetinės problemos, kramtymo funkcijos sutrikimai dėl didelių dantų vainikų defektų, kurie dažniausiai protezuojami nedidelės apimties restauracijomis. 3. Dažniausiai iškylantys sunkumai nėščių moterų burnos ertmės gydymo metu buvo
rentgenologinio tyrimo atlikimo apribojimai ir nėščios pacientės pakitusi dantenų būklė bei kraujavimas.
36
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos gydytojų odotologų žinios, apie nėščių moterų burnos ertmės sveikatos priežiūrą, nėra pakankamos, todėl reikia siekti jas sustiprinti. Siekinat, kad gydytojai odontologai turėtų pakankamas ir teisingas žinias, viena iš priemonių gali būti papildomas modulis odontologijos studijų programoje apie burnos ertmės sveikatos priežiūrą nėštumo metu, taip pat ši tema galėtų būti įtraukta į gydytojų odontologų tobulinimosi temų sąrašą.
37
PADĖKA
Dėkoju baigiamojo magistrinio darbo vadovei asist. Vilmai Belickienei už pagalbą atliekant tyrimą ir gydytojams odontologams, kurie sutiko jame dalyvauti.
INTERESŲ KONFLIKTAS
38
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Yvonne Wagner and Roswitha Heinrich – Weltzien. Mindwives‘oral health recommendations for pregnant women, infants and young children: results of a nationwide survey in Germany. BMC Oral Health. 2016; 16:36.
2. Erin Hartnett, Judith Haber, Barbara Krainovich-Miller, Abigail Bella, Anna Vasilyeva and Julia Lange Kessler. Oral Health in Pregnancy. JOGNN. 2016; 45(4):565-73.
3. Mustafa Naseem, Zohaib Khurshid, Hammad Ali Khan, Fayez Niazi, Sana Zohaib,
Muhammad Sohail Zafar. Oral health challenges in pregnant women: Recommendations for dental care professionals. The Saudi J. for Dent. Research. 2016; 7(2):138-46.
4. Camilla Silva de Araujo Figueiredo, Cíntia Gonçalves Carvalho Rosalem, Andre Luis Costa Contanhede, Érika Bárbara Abreu Fonseca Thomaz and Maria Carmen Fontoura Nogueira da Cruz. Systemic alterations and their oral manifestations in pregnant women. J. Obstet
Gynaecol Res 2017; 43(1):16-22.
5. Thalita Guarda Fagoni, Rafaela Andrade de Vasconcelos, Paula Elaine Cardoso, Ana Paula Martins Gomes, Carlos Henrique Ribeiro Camargo, Simone Helena Ferreira Concalves. Dental treatment for the pregnant patient. Brazil Dent Science. 2014; 17(3):3-10.
6. ABI AAD Lamia and Dany Joseph Daou. Pregnancy and Dental Treatment. Otolaryngol (Sunnyvale). 2016; 6(5):268.
7. Aisha Wali, Talha M. Siddiqui, Anum Sarwar, Anum Anjum, Hina Rao. Perception and Understanding of Dental Practitioners in Provision of Dental Treatment to Pregnant Women in Karachi. Pakistan. Indian J. of Dent Sciences. 2016; 8(4):199-204.
8. A. George, S. Ajwani, S. Bhole, H.G Dahlen, J. Reath, A. Korda, H. Ng Chok, C. Miranda, A. Villarosa, M. Johnson. Knowledge, attitude and practises of dentists towards oral health care during pregnancy: A cross sectional survey in New South Wales, Australia. Aust Dent J. 2017; 62(3):301-10.
9. Boutigny H., de Moegen M.L., Egea L., Badran Z., Boschin F., Delcourt-Debruyne E., Soueidan a. Oral Infections and Pregnancy: Knowledge of Gynecologists/Obstetricians, Midwives and Dentists. Oral Health Prev Dent. 2016; 14(1):41-7.
10. Omoigberai Bashiru Braimoh, Nzube Anthony Ilochonwu. Knowledge of dental practitioners on the management of oral conditions in pregnancy in South Nigeria. Europ J. of General Dent. 2014; 3(2):150-4.
