1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS NEONATOLOGIJOS KLINIKA
Gabija Pancekauskaitė
MOTINOS BIOMEDICININIŲ IR NAUJAGIMIO VEIKSNIŲ ĮTAKA KŪDIKIO MAITINIMO MOTINOS PIENU TRUKMEI
Baigiamasis magistro darbas
Medicina
Darbo vadovė: prof. dr. Rasa Tamelienė
KAUNAS 2019
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY ... 4 3. PADĖKA ... 5 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 55. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
6. SANTRUMPOS ... 6
7. SĄVOKOS ... 7
8. ĮVADAS ... 8
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
10. 1. Motinos pieno nauda naujagimio ir vaiko sveikatai... 10
10. 2. Motinos pieno sudėtis ir sudedamųjų dalių poveikis naujagimio organizmui ... 11
10. 3. Žindymo nauda moters sveikatai ... 11
10. 4. Faktoriai, darantys įtaką žindymo trukmei ... 12
10. 5. Žindymo nutraukimo priežastys ... 14
11. TYRIMO METODIKA ... 16
12. REZULTATAI ... 18
12. 1. Tiriamųjų charakteristika ... 18
12. 2. Vidutinė maitinimo MP trukmė ir maitinimo MP nutraukimo priežastys ... 18
12. 3. Faktoriai, darantys įtaką maitinimo MP trukmei. ... 20
12. 4. Papildomo kūdikių maitinimo pradžia ir pirmieji maisto produktai. ... 25
13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 26
14. IŠVADOS ... 29
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 30
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 31
3
1. SANTRAUKA
Darbo autorius: Gabija Pancekauskaitė Darbo vadovė: Prof. Dr. Rasa Tamelienė
Darbo pavadinimas: Motinos biomedicininių ir naujagimio veiksnių įtaka maitinimo motinos pienu trukmei.
Tyrimo tikslas: Nustatyti motinos biomedicininius ir naujagimio veiksnius, darančius įtaką maitinimo motinos pienu (MP) trukmei.
Tyrimo uždaviniai: Nustatyti, kada ir kuo pradedamas kūdikių primaitinimas, maitinimo MP trukmę. Įvertinti motinos biomedicininių, naujagimio veiksnių, žinduko/buteliuko įtaką maitinimo MP trukmei. Metodika: Atliktas dviejų etapų anketinis tyrimas. Pirmame etape apklaustos 282 moterys, gimdžiusios LSMUL KK Akušerijos – ginekologijos klinikoje. Tiriamosios pasirinktos atsitiktine tvarka. Praėjus 12 mėn. po gimdymo, atlikta pakartotinė apklausa. Antrajame tyrimo etape dalyvavo 232 moterys ir 240 naujagimių. Atliekant statistinę duomenų analizę, naujagimiai suskirstyti į dvi grupes: 1 gr. – maitinti MP 12 mėn. (N = 115); 2 gr. – maitinti MP trumpiau nei 12 mėn – (N=125). Rezultatai: Bent 6 mėn. kūdikius maitino 68,75% tiriamųjų. Tiriamosios motinos kūdikius vidutiniškai maitino MP iki 7,76 ± 4,49 mėn. Dažniausia maitinimo MP nutraukimo priežastis – nebuvo/nepakako MP (50% N=62). Papildomas kūdikių maitinimas pradedamas 5,81±2,71 mėn. amžiaus, dažniausiai nuo daržovių. Nustatytos koreliacijos tarp planuojamos žindymo trukmės, žinduko davimo pradžios laiko ir maitinimo MP trukmės (atitinkamai – r = 0,388, p=0,000 ir r = 0,298, p=0,000). Naujagimių, maitintų iki 12 mėn., svorio vidurkis, APGAR balai ir gestacinis amžius (GA) – didesni, lyginant su trumpiau maitintais naujagimiais (atitinkamai - p=0,000; p=0,001; p=0,000). Motinos, maitinusios vyresnius vaikus bent iki 6 mėn., ilgiau maitino ir tiriamuosius naujagimius nei motinos, vyresnius vaikus maitinusiomis trumpiau (p=0,000). Pirmoje grupėje, oda-oda kontaktas, žindymas per pirmas 2 val., motinos ir naujagimio buvimas kartu – statistiškai reikšmingai dažnesni, o motinos sveikatos sutrikimai nėštumo metu, gimdymo nuskausminimas – retesni nei antroje grupėje (atitinkamai p=0,018; p=0,014; p=0,020; p=0,025; p=0,021).
Išvados: Kūdikiai maitinti MP vidutiniškai iki 7,76 ± 4,49 mėn. amžiaus, o papildomas kūdikių maitinimas dažniausiai pradėtas daržovėmis - 5,81±2,71 mėn. amžiaus. Didesnio svorio, APGAR balų ir GA naujagimiai maitinti ilgiau. Teigiamą įtaką maitinimo MP trukmei daro ilgesnė planuota žindymo trukmė, vyresnių vaikų maitinimas MP bent 6 mėn., bent 30 min. trukęs naujagimio oda-oda kontaktas su motina, pirmas maitinimas atliktas per pirmas 2 gyvenimo val., motinos ir naujagimio buvimas kartu ligoninėje. Neigiamą įtaką maitinimo MP trukmei turi gimdymo nuskausminimas, motinos sveikatos sutrikimai nėštumo metu, žindukas, duotas per pirmuosius 6 mėn. Rekomendacijos: reikalingas intensyvus besilaukiančiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimas žindymo naudos, technikos ir nepakankamos kūdikių mitybos klausimais.
4
2. SUMMARY
Author: Gabija Pancekauskaitė Scientific supervisor: Prof. Dr. Rasa Tamelienė
Title: Maternal biomedical and newborn factors‘ impact on mother‘s own milk feeding duration. Aim: To establish impact of maternal biomedical and newborn factors on mother‘s own milk (MOM) feeding duration.
Objectives: To evaluate when the additional baby feeding is usually started and establish which food products are used the most. To evaluate impact of maternal biomedical, newborn factors and pacifier/bottle on MOM feeding duration.
Methods: Two stage questionnaire research was performed. 282 mothers who gave birth in Obstetric department of LUHS Hospital Kaunas Clinics, were selected randomly and participated in the 1st stage
of research. Participants were interviewed again 12 mos. later. 232 mothers and 240 newborns participated in 2nd stage of research. Two groups were formed for statystical analysis: 1st – received
MOM for at least 12 mos. (N = 115), 2nd – for less than 12 mos. (N=125).
Results: 68,75% babies were fed with MOM for at least 6 mos. Participants fed their babies with MOM for 7,76 ± 4,49 mos. on average. The most frequent reason of discontinuing MOM feeding was the lack/abscence of MOM (50%; N= 62). The additional baby feeding was started at the age of 5,81±2,71 mos. on average, the most common food was vegetables. Significant correlations were established in planned time to feed, pacifier receival time and MOM feeding duration (respectively – r = 0,388, p=0,000 ir r = 0,298, p=0,000). Newborns in 1st group had higher weight, APGAR scores and longer gestational age (GA) (respectively - p=0,000; p=0,001; p=0,000). Mothers, who breastfed their older children for at least 6 mos., had fed participant babies longer, compared to mothers, who fed their older children for less than 6 mos (p=0,000). Skin to skin contact, first feed in 2 hrs., newborn kept together with a mother in the hospital – were significantly more frequent, while health issues during pregnancy and labor analgesia were significantly rarer in 1st group rather than 2nd one (respectively p=0,018; p=0,014; p=0,020; p=0,025; p=0,021).
Conclusions: Babies included in research were fed with MOM for 7,76 ± 4,49 mos., additional feeding was started at 5,81±2,71 mos., most commonly - with vegetables. Newborns with higher birth weight, APGAR scores and GA were fed with MOM longer. Longer planned feeding duration, breastfeeding older children for 6 mos., skin to skin contact for at least 30 min., first feed in two hrs. after birth, keeping newborn with a mother in hospital – had a positive impact, while labor analgesia, pregnancy health issues, pacifier in first 6 mos. – had a negative one on MOM feeding duration. Recommendations: intensive education among pregnant women and new mothers is needed. There is a lack of knowledge in benefits of mother‘s milk, breastfeeding techniques and babies‘ nutrition.
5
3. PADĖKA
Dėkoju šio darbo vadovei prof. dr. Rasai Tamelienei už bendradarbiavimą ir pagalbą rengiant šį mokslinį darbą, neonatologijos bei akušerijos-ginekologijos klinikos slaugytojoms, kurios padėjo išdalinti anketas naujagimių motinoms. Taip pat, dėkoju gydytojai Vilmai Ivanauskienei už patarimus ir palaikymą.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Baigiamasis magistro darbas atliktas gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimą Nr. BEC – MF – 146 (išdavimo data 2016 – 12 – 12).
6
6. SANTRUMPOS
1 grupė – tiriamieji naujagimiai, maitinti motinos pienu bent iki 12 mėn. amžiaus 2 grupė – tiriamieji naujagimiai, maitinti motinos pienu trumpiau nei 12 mėn.
APGAR (angl. activity, pulse, grimace, appearance, respiration) – aktyvumas, pulsas, refleksinis jautrumas, odos spalva, kvėpavimas.
GA – gestacinis amžius GA – gestational age
LSMUL KK – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Ligoninė Kauno Klinikos LUHS – Lithuanian University of Health sciences
MOM – mother’s own milk Mos - months
MP – motinos pienas
NEK – nekrozinis enterokolitas
PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija IL – interleukinas
TGF (angl. tumor growth factor) - naviko augimo faktorius Yrs – years
7
7. SĄVOKOS
APGAR – skalė, skirta įvertinti bendrą naujagimio būklę po gimimo. Naujagimis vertinamas po 1 ir po 5 minučių nuo gimimo laiko.
Išskirtinis maitinimas motinos pienu – mitybos režimas, kuomet kūdikis negauna jokio kito maisto, išskyrus motinos pieną.
Nekrozinis enterokolitas – polietiologinė naujagimių liga, pasireiškianti įvairios lokalizacijos žarnos išemija ir nekroze.
Staigios kūdikių mirties sindromas – staigi, netikėta kūdikio iki 12 mėnesių mirtis, dažniausiai įvykusi miego metu.
8
8. ĮVADAS
Naujagimių maitinimas motinos pienu yra pirmo pasirinkimo maitinimo būdas visais atvejais, kai nėra kontraindikacijų. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) apibūdina motinos pieną, kaip maistą, kuriam dėl visapusiškos naudos negali būti prilyginamas joks kitas maitinimo būdas. Motinos pienas suteikia visas naujagimiui augti ir vystytis reikalingas medžiagas. Dėl šios priežasties, PSO rekomenduoja pirmaisiais šešiais gyvenimo mėnesiais naujagimius ir kūdikius maitinti tik motinos pienu tam, kad būtų užtikrinamas optimalus naujagimio augimas, vystymasis ir sveikata. Nuo šešių mėnesių iki dviejų metų ir toliau, rekomenduojama tęsti maitinimą motinos pienu kartu su papildomu maitinimu [1]. Išskirtinis maitinimas motinos pienu iki šešių mėnesių amžiaus mažina naujagimių ir kūdikių sergamumą ir mirtingumą pirmaisiais gyvenimo metais. Ši dieta padeda sumažinti viduriavimo, pneumonijos, kitų infekcijų, alerginių ligų riziką. Taip pat, maitinimas motinos pienu mažina nutukimo ir arterinės hipertenzijos riziką vyresniame amžiuje. Laktacija turi teigiamą poveikį ir motinos sveikatai – mažina diabeto, krūties ir kiaušidžių vėžio riziką. Išskirtinis maitinimas motinos pienu naudingas valstybei ir ekonomine prasme – tai padeda sumažinti sveikatos apsaugos išlaidas, mažina naujagimiui reikalingų daiktų sąrašą, taip teigiamai veikdamas ir valstybės, ir šeimos biudžetą [2, 3].
Motinos sprendimas maitinti naujagimį ir maitinimo sėkmė priklauso nuo daugelio faktorių. Literatūroje pateikiami duomenys, teigiantys, jog maitinimo motinos pienu trukmę didina oda-oda kontaktas po gimimo, maitinimas krūtimi per pirmąją gyvenimo valandą, nėščiųjų kursai, partnerio emocinė parama, gimdymas natūraliais gimdymo takais, išankstinis nusiteikimas žindyti, buvusios žindymo patirtys ir kt. Tačiau yra duomenų, jog žindymo trukmę mažina papildomi skysčiai, duodami kūdikiui per pirmus šešis mėnesius, jaunas motinos amžius, rūkymas nėštumo metu, motinos sveikatos problemos, žindymo komplikacijos, cezario pjūvio operacija ir kt. [2–4]. Yra veiksnių, apie kuriuos pateikiami duomenys prieštaringi ir skiriasi įvairiuose tyrimuose, pvz.: motinos išsilavinimas, žinduko naudojimas [2, 3].
Nepaisant aiškios motinos pieno naudos, PSO atliktų apklausų duomenimis, pasaulyje tik apie 40% kūdikių yra maitinami išskirtinai motinos pienu iki 6 mėnesių amžiaus ir tik apie 2/3 kūdikių pradeda gauti papildomą maitinimą rekomenduojamu laiku. Lietuva savo duomenų nepateikė [5]. Šiuo metu Lietuvoje nėra pakankamai duomenų apie vidutinę maitinimo motinos pienu trukmę ir jai įtaką darančius veiksnius. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokie motinos biomedicininiai ir naujagimio veiksniai, turi didžiausią įtaką maitinimo motinos pienu trukmei ir taip išskirti rizikos grupes, kurioms priklausančioms motinoms reikėtų skirti didesnį dėmesį konsultuojant žindymo klausimais.
9
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: nustatyti motinos biomedicininius ir naujagimio veiksnius, darančius įtaką maitinimo motinos pienu trukmei.
Uždaviniai:
1. Įvertinti vidutinę maitinimo motinos pienu trukmę tarp motinų, gimdžiusių LSMUL KK. 2. Įvertinti motinos biomedicininių ir naujagimio veiksnių įtaką maitinimo motinos pienu trukmei. 3. Įvertinti žinduko/buteliuko naudojimo per pirmuosius 6 mėnesius įtaką maitinimo motinos pienu
trukmei.
10
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10. 1. Motinos pieno nauda naujagimio ir vaiko sveikatai
PSO parengtoje Pasaulinėje naujagimių, kūdikių ir mažų vaikų maitinimo strategijoje teigiama, jog motinos pienas yra pirmo pasirinkimo maistas, kuriam negali būti prilyginami jokie kiti maisto pakaitalai. Visi kūdikiai iki 6 mėnesių turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Sukakus 6 mėnesiams, maitinimas motinos pienu turėtų būti tęsiamas iki 2 metų, į kūdikio dietą pridedant tinkamus, sveikus ir saugius maisto produktus [1].
Literatūroje plačiai aprašoma motinos pieno nauda. Amerikos pediatrų akademijos rekomendacijose, buvo apibendrinti daugelio tyrimų duomenys, kur lyginti įvairių ligų paplitimai maitintų ir nemaitintų motinos pienu naujagimių grupėse [6]. Taip pat lygintos naujagimių grupės, kurios buvo maitintos motinos pienu skirtingą laiką. Tyrimuose nustatyta, jog maitintųjų arba ilgiau maitintų naujagimių grupėse sumažėjo vidurinės ausies uždegimo, kvėpavimo takų infekcijų [7,8], astmos [7], bronchiolito [9], nekrozinio enterokolito [10], atopinio dermatito [11], gastroenterito [7,12], uždegiminių žarnyno ligų [13], nutukimo [7], celiakijos [14], diabeto [15,16], leukemijos [17,18], staigios kūdikių mirties sindromo dažnis [7], lyginant su nemaitintais motinos pienu ar maitintais juo trumpiau.
Motinos pieno nauda išlieka įvairiuose gyvenimo etapuose. Naujagimystėje motinos pienas apsaugo nuo infekcinių ligų, gerina maisto toleranciją. Kūdikystėje motinos pienu maitintiems vaikams tenka mažiau hospitalizacijų, mažesni dažniausiai pasitaikančių infekcinių, alerginių ligų dažniai. Vyresniame amžiuje stebimi teigiami efektai raidai ir intelektui, mažėja ir lėtinių ligų, tokių kaip nutukimas, cukrinis diabetas, onkologinių ligų, pavyzdžiui leukemijos, rizika [6-18].
2008 metais Kramer su bendraautoriais atliko tyrimą, į kurį buvo įtraukta daugiau nei 17 tūkstančių sveikų naujagimių [19]. Tiriamieji dalyvavo antrame tyrimo etape po 6.5 metų, kur buvo vertintas jų intelekto koeficientas ir pažymiai mokykloje. Nustatyta, jog kūdikių, kurie buvo žindyti ilgiau, intelekto koeficientas buvo įvertintas aukštesniais balais nei tų, kurie buvo žindomi trumpiau. Taip pat pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pažymių mokykloje. Grupėje, kur kūdikiai buvo žindyti ilgiau, pažymiai buvo aukštesni. Koreliacija tarp ilgesnio žindymo ir aukštesnio intelekto koeficiento buvo pastebėta ir vyresniame amžiuje, Victora ir kitų tyrėjų atliktame tyrime, į kurį buvo įtraukta daugiau nei 5 tūkstančiai naujagimių [20]. Šiuo tyrimu nustatyta, jog žmonės, kurie kūdikystėje buvo žindomi 12 mėnesių ir ilgiau, pasiekė aukštesnius intelekto koeficiento įvertinimus, aukštesnį išsilavinimą ir didesnes mėnesio pajamas, lyginant su tais, kurie buvo žindyti mažiau nei vieną mėnesį.
11 10. 2. Motinos pieno sudėtis ir sudedamųjų dalių poveikis naujagimio organizmui
Motinos pienas nėra pastovios sudėties. Jis kinta priklausomai nuo gestacijos laiko, surinkimo būdo, taip pat jo sudėtis keičiasi bėgant laikui po gimdymo. Tokie pokyčiai yra būtini tam, kad motinos pienas atitiktų naujagimio ir kūdikio poreikius, tinkamai formuotų imuninę sistemą ir žarnyno mikroflorą, apsaugotų naujagimį tol, kol jo imuninė sistema gebės apsisaugoti pati. Priešpienyje, kuris išskiriamas per pirmąsias 24-48 valandas nuo gimdymo, gausu imunoglobulinų ir imuninių ląstelių. Pereinamasis pienas, išskiriamas 3-14 dienomis po gimdymo, praturtintas riebalais, laktoze ir vitaminais. Brandus motinos pienas pradeda skirtis praėjus dviems savaitėms po gimdymo. Jis yra mažiau koncentruotas ir toks išlieka pirmuosius metus po gimdymo. Motinų, pagimdžiusių neišnešiotus naujagimius, pienas turi daugiau baltymų, natrio, chloro, kalcio, cinko, vario ir folatų, ir energinės vertės, lyginant su motinų, pagimdžiusių išnešiotus naujagimius [21].
Literatūroje aprašomi tyrimai, kuriuose ištyrus deskvamavusias žarnų epitelio ląsteles naujagimių išmatose nustatyta, jog motinos pieno biologiškai aktyvios medžiagos keičia naujagimio žarnyno epitelio ląstelių genų ekspresiją, taip darydamos įtaką žarnyno ląstelių proliferacijai, diferenciacijai ir barjerinei funkcijai. Taip pat, motinos piene randama bioaktyvių medžiagų (acetilhidrolazė, antioksidantai, IL – 1, IL – 6, IL – 8, IL – 10, naviko augimo faktorius (TGF), antileukoproteinazė, defesinas-1), kurios gali stabdyti uždegimą, skatinti specifinių – antikūnų gamybą. Žmogaus pieno oligosacharidai yra kita, be galo svarbi, motinos pieno sudedamoji dalis. Tai medžiagos, kurios atlieka prebiotikų vaidmenį naujagimio žarnyne. Jie skatina tam tikrų bakterijų padermių augimą (pvz.: Bifidobacterium infantis), taip formuoja normalią naujagimio žarnyno mikroflorą ir apsaugo naujagimio žarnyną nuo patologinių bakterijų. Šios medžiagos efektyviai padeda apsaugoti naujagimį nuo viduriavimo ir kvėpavimo takų infekcijų [22].
Motinos pieno sudėtis dar nėra iki galo ištirta, tačiau akivaizdu, jog naujagimiui tai yra gyvybiškai svarbus maistas, kuris padeda jam apsisaugoti nuo infekcinių ir kitų ligų, kol jo kūnas sugebės tą atlikti savarankiškai.
10. 3. Žindymo nauda moters sveikatai
Žindymas yra naudingas ne tik naujagimio, bet ir moters sveikatai. Visų pirma, tai yra pradžia naujagimio ir motinos ryšiui. Pirmojo oda-oda kontakto metu naujagimis ieško krūties, bando žįsti, stimuliuojami motinos ir naujagimio taktiliniai jutimai, užsimezga motinos ir naujagimio ryšys, kuris padeda jiems bendrauti ir tolimesniuose vystymosi etapuose [23].
12 Lopez-Olmedo ir kitų bendraautorių taip pat nustatyta, jog ilgesnis žindymas padeda motinoms prarasti daugiau svorio, priaugto per nėštumą [24]. Motinos, kurios kūdikius maitino tik savo pienu iki 3 mėnesių, prarado net 4,1 kg. svorio daugiau nei motinos, kurios nemaitino krūtimi ar maitino trumpiau. Fizinio aktyvumo ir maisto suvartojimo įtaka šiame tyrime buvo eliminuota.
Žindymo nauda mažinant kiaušidžių vėžio riziką taip pat įrodyta moksliniais tyrimais. 2007 metais Danforth ir kiti tyrėjai, nustatė, jog kiaušidžių vėžio rizikos sumažėjimas stebimas žindžiusių moterų grupėje, lyginant su niekada gyvenime nežindžiusiomis moterimis, tačiau šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. Nepaisant to, autoriai nustatė statistiškai reikšmingą epitelinio kiaušidžių vėžio rizikos sumažėjimą toje moterų grupėje, kurios žindė savo naujagimius bent 18 mėnesių [25]. Tokie duomenys patvirtinti ir didesnės apimties tyrimų. Li ir kitų autorių atliktoje metanalizėje, įtraukusioje 40 epidemiologinių tyrimų, taip pat stebėtas reikšmingas kiaušidžių vėžio paplitimo sumažėjimas žindžiusių moterų populiacijoje. Be to, nustatyta, jog kuo ilgiau moteris žindo, tuo stipresnį protekcinį efektą kiaušidžių vėžio atžvilgiu turi žindymas [26].
2017 metais Jeong ir bendraautorių atliktame tyrime dar kartą parvirtinti daugelio studijų [27] duomenys, jog žindymas reikšmingai mažina krūties vėžio riziką. Jeong ir kiti tyrėjai įrodė, jog kuo daugiau vaikų motina gimdė, ir kuo ilgiau juos maitino krūtimi, tuo labiau sumažėjo jos rizika susirgti krūties vėžiu. Tyrimu buvo nustatyta, kad motinos, kurios gimdė 2 ir daugiau kartų ir žindė bent 13 mėnesių, sumažino savo riziką susirgti krūties vėžiu net 50% [28].
Be to, žindymas mažina II tipo cukrinio diabeto [29,30], metabolinio sindromo [31], hipertenzijos [32], hiperlipidemijos, kardiovaskulinių ligų riziką [30,33]. Schwarz ir bendraautoriai atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti žindymo ir kardiovaskulinių ligų sąsajas. Tyrėjai nustatė, jog moterys, kurios bent kartą gyvenime žindė 12 mėnesių ir ilgiau, turėjo mažesnę riziką susirgti antro tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ir dislipidemijai išsivystyti nei moterys, kurios visai nežindė. Moterys, kurios žindė bent 7 mėnesius, turėjo mažesnę bendrą kardiovaskulinę riziką nei visai nežindžiusios tiriamosios [30].
Taigi, literatūros duomenys visapusiškai patvirtina žindymo naudą ir motinai, ir vaikui. Nepaisant akivaizdžios naudos sveikatai, moterų apsisprendimą žindyti ir tęsti žindymą lemia ir kiti socialiniai, medicininiai bei aplinkos veiksniai.
10. 4. Faktoriai, darantys įtaką žindymo trukmei
Motinos apsprendimas žindyti ir sėkmingas tolimesnis žindymas priklauso nuo daugelio veiksnių. Literatūros duomenimis, ankstyvas motinos ir naujagimio odos kontaktas [34], motinų ir
13 medicinos personalo švietimas, naujagimiui palankios ligoninės aplinka [35], gali teigiamai veikti laktacijos pradžią ir tolimesnį sėkmingą žindymą. Tačiau yra daug veiksnių, kurie priklauso nuo pačių motinų, naujagimių, jų sveikatos būklių ir su tuo susijusių aplinkybių. Neigiamai veikti žindymo trukmę gali komplikacijos, susijusios su krūtimi [36], gretutinės motinos ligos, Cezario pjūvio operacija ar kitos pagalbinės priemonės gimdymo metu [2], pieno kiekio trūkumas pradedant žindymą, motinos ir naujagimio buvimas atskirai [37].
2010-aisiais Indrė Aželienė atliko baigiamąjį magistro darbą, kuriame analizavo žindymo trukmei įtaką darančius veiksnius Lietuvos populiacijoje. Nustatyta, jog motinos, jaunesnės nei 20 metų statistiškai reiškmingai trumpiau žindo savo naujagimius nei vyresnės moterys. Neigiamą įtaką žindymui taip pat turėjo žemesnis motinos išsilavinimas, gyvenimas ne santuokoje ar buvimas vieniša mama, neplanuotas nėštumas, nežindymas nakties metu, žindymas pagal nustatytas valandas, papildomi skysčiai tarp maitinimų, žindukas, komplikacijos, susijusios su žindymu: pieno sąstovis krūtyse, spenelių įtrūkimai, mastitas. Šis tyrimas nenustatė statistiškai reikšmingo ryšio tarp gimdymų skaičiaus, nėščiųjų kursų, motinos sveikatos sutrikimų iki nėštumo ir jo metu, gimdymo būdo ir žindymo trukmės [36].
2018 metais Irane Maharlouei ir bendraautoriai atliko tyrimą, siekdami išsiaiškinti veiksnius, darančius įtaką žindymo trukmei Irano populiacijoje. Autoriai nustatė, jog savo naujagimius reikšmingai ilgiau žindė tos motinos, kurios turėjo žemesnį išsilavinimą, neturėjo darbo, gimdė natūraliais gimdymo takais, anamnezėje neturėjo cezario pjūvio operacijų. Taip pat ilgesnis žindymas pastebėtas tarp motinų, kurios gimdė gimdymo namuose (lyginant su bendrosiomis ligoninėmis), pagimdė vieną naujagimį (lyginant su daugiavaisiais nėštumais) ir kurioms nebuvo taikytas joks anestezijos tipas [2].
Panašų tyrimą Graikijoje 2013 metais atliko Bouras ir kiti. Tik 23,4% motinų savo naujagimius maitino išskirtinai motinos pienu iki 6 mėnesių. Teigiamą įtaką žindymo trukmei darė nėščiųjų kursai, motinos nusiteikimas žindyti ilgą laiką. Neigiami faktoriai, nustatyti šiuo tyrimu – motinos rūkymas, cezario pjūvio operacija [3].
Turkijoje atliktame tyrime Yüzügüllü su kolegomis nustatė, jog moterys, kurios turėjo aukštesnį išsilavinimą, buvo mokomos žindymo, turėjo galimybę žindyti iš karto po gimdymo ir neprivalėjo grįžti į darbą, dažniau maitino savo naujagimius išskritinai tik motinos pienu iki 6 mėnesių. Rūkančios motinos, taip pat gyvenančios vienuose namuose su bent vienu vyresnės kartos atstovu, turinčios dirbti, savo naujagimius žindė trumpiausiai [38].
Wagner ir kiti tyrėjai nustatė, jog Prancūzijoje ilgiau žindo moterys, kurios pačios buvo žindytos ir tos, kurios žindė visus savo vyresnius vaikus. Moterys, gimdžiusios pirmą kartą rečiau
14 inicijuodavo ir palaikydavo sėkmingą žindymą nei tos, kurios sėkmingai žindė visus savo vyresnius vaikus, tačiau lyginant su gimdžiusiomis moterimis, kurios nežindė vyresnių vaikų, pirmą kartą gimdžiusios dažniau inicijavo žindymą ir sėkmingai jį palaikė. Tai patvirtina ir aukščiau aprašytų tyrimų rezultatą, teigiantį, jog žindymo trukmei yra labai svarbus motinos nusiteikimas, noras ir pastangos [39].
Taigi, apsisprendimui žindyti ir tolimesniam žindymui daug įtakos turi kultūriniai, socialiniai, aplinkos, biomedicininiai motinos ir naujagimio veiksniai. Labai svarbu juos identifikuoti tam, kad būtų galima atkreipti dėmesį į motinas, kurios turi rizikos veiksnių nežindymui ar trumpesniam nei rekomenduojama žindymui. Identifikavus rizikos grupes, personalas galėtų imtis tam tikrų priemonių, mokyti, užtikrinti visas sąlygas, kad moteris kuo ilgiau žindytų ir gautų visą žindymo naudą sau ir savo naujagimiui.
10. 5. Žindymo nutraukimo priežastys
Priežastys, kodėl motinos nutraukia žindymą anksčiau nei rekomenduojama, yra įvairios. Atlikta daug tyrimų, analizuojančių žindymo nutraukimo priežastis, tačiau daugumoje jų, priežastys kartojasi ir pasiskirsto panašiai. Viena priežasčių grupė – sociodemografinės, pavyzdžiui – žemos šeimos pajamos ir poreikis grįžti į darbą. Taip pat dažnos biofizinės priežastys – neteisingi žindymo įpročiai, nepakankamas pieno kiekis. Psichosocialinėms priežastims priskiriamas moters nepasitikėjimas savimi, pogimdyvinė depresija, nerimas, paramos iš šeimos narių ar aplinkos trūkumas [40]. Svarbu nepamiršti ir motinų, kurios nutraukia žindymą labai anksti ar jo visai nepradeda. Šiuo atveju dažniausios priežastys yra skausmingumas spenelių srityje, nepakankamas pieno kiekis (subjektyviu mamos vertinimu), naujagimio nepasitenkinimas mamos pienu (subjektyviu mamos vertinimu) [41].
Vieną iš tyrimų atliko Li ir bendraautoriai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tyrėjai aiškinosi žindymo nutraukimo priežastis per pirmuosius metus po naujagimio gimimo. Dažniausios priežastys per pirmuosius du mėnesius buvo mamos nepasitikėjimas savimi ir savo žiniomis, maitinimosi problemos (nepakankamas pieno kiekis, nepakankamas svorio augimas motinos ar sveikatos priežiūros specialisto manymu), motinos manymas, jog naujagimiui nepatinka jos pienas. Pradedant trečiuoju mėnesiu, dažniausios priežastys buvo kūdikiai, pradėję kandžioti spenelius maitinimo metu, praradę susidomėjimą krūtimi, motinos manymas jog kūdikiui nebeužtenka tik jos pieno [41].
15 Remiantis 2013 metais Bouras ir kitų autorių atliktu tyrimu, Graikijos populiacijoje pagrindinė žindymo nutraukimo priežastis buvo nepakankamas pieno kiekis subjektyviu motinos manymu. Kitos, retesnės priežastys – skausmas žindant, nuovargis, grįžimas į darbą [3].
Australijoje žindymo nutraukimo priežastys panašios – naujagimystėje – spenelių skausmas, problemos žindant. Dažniausia maitinimo MP nutraukimo priežastis iki 6 mėnesių amžiaus – motinos manymas, jog ji neturi pakankamai pieno, vyresniame amžiuje – kūdikis prarado susidomėjimą krūtimi. Newby ir kiti bendraautoriai šio tyrimo metu atidžiau paanalizavo moteris, kurios manė, jog jų pieno kiekis yra nepakankamas. Jų buvo paklausta, ar kūdikis nepriauga pakankamai svorio. Tik ~12% moterų į šį klausimą atsakė teigiamai, vadinasi kitos šitą prielaidą padarė pačios, nors jų kūdikių svoris augo normaliai. Tyrėjai padarė išvadas, jog sveikatos priežiūros specialistai turėtų dažniau mokyti naujagimių motinas, kaip atpažinti alkio ir nepakankamos mitybos ženklus ir paskatinti jas pačioms nenutraukti maitinimo motinos pienu, pirma nepasikonsultavus su žindymo specialistu ar šeimos gydytoju [42].
Panašūs duomenys demonstruojami ir tyrimuose, atliktuose Kanadoje [43] bei Kinijoje [40]. Šiose šalyse dažniausiomis žindymo nutraukimo priežastimis taip pat yra nepakankamas pieno kiekis mamos manymu, žindymo problemos (spenelių skausmas, nuovargis, mastitas), sugrįžimas į darbą.
16
11. TYRIMO METODIKA
LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje buvo atliktas dviejų etapų prospektyvinis anketinis tyrimas. Visos į tyrimą įtrauktos moterys pagimdė naujagimį/-ius LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2017 metų sausio-birželio mėnesių laikotarpiu. Tiriamosios buvo parinktos atsitiktine tvarka, neįtraukimo kriterijai nebuvo taikyti, taigi tyrime dalyvavo ir sveikų, ir sergančių naujagimių motinos. Įstaiga, kurioje buvo atliktas tyrimas yra tretinio lygio ligoninė, perinatalinis šalies centras, taip pat ligoninė turi naujagimiui palankios ligoninės statusą. Maitinimas nutrauktu motinos pienu ir žindymas tyrime neišskirti.
Pirmuoju tyrimo etapu moterys buvo aplankytos palatoje, jos buvo informuotos apie tyrimą. Sutikusių ir pasirašiusių informuoto sutikimo formą moterų, buvo paprašyta užpildyti anketą (Priedas Nr 1.) ir užrašyti savo elektroninio pašto adresą. Tiriamosioms paaiškinta, jog po vienerių metų su jomis bus susisiekta elektroniniu paštu. Pirmajame tyrimo etape dalyvavo 282 moterys ir 292 naujagimiai. Antrasis tyrimo etapas pradėtas 2018 metų sausį, baigtas 2018 metų birželį. Praėjus vieneriems metams po gimdymo, su tiriamosiomis buvo susisiekta elektroniniu paštu ir jų paprašyta užpildyti antrą anketą (Priedas Nr. 2). Antrajame tyrimo etape dalyvavo 232 moterys ir 240 naujagimių (skaičius skiriasi dėl daugiavaisių nėštumų). Kadangi dvynių žindymas gali skirtis, net ir esant tai pačiai mamai, duomenys buvo apdorojami kiekvieną naujagimį laikant atskiru tiriamuoju (n=240). Motinos, su kuriomis nebuvo galima susisiekti (n=50), ir jų naujagimiai (n=52), į tolimesnį tyrimą neįtraukti. Tiriant kai kuriuos požymius, dariusius įtaką kūdikio maitinimo MP trukmei, naujagimiai suskirstyti į dvi grupes: 1 grupė – maitinti MP bent iki 12 mėn. amžiaus (n=115), 2 grupė – maitinti MP trumpiau nei 12 mėn. (n=125).
1 pav. Tiriamųjų įtraukimas į tyrimą ir pasiskirstymas pagal maitinimo MP trukmę
282 motinos ir 292 naujagimiai
232 motinų ir 240 naujagimių
1 grupė. Naujagimiai, maitinti MP bent iki 12
mėn. amžiaus (n=115)
2 grupė. Naujagimiai, maitinti MP trumpiau nei
iki 12 mėn. amžiaus (n=125) 50 motinų ir 52 naujagimiai Į tolimesnį tyrimą neįtraukti
17 Surinkti duomenys buvo apdoroti naudojant programą Microsoft Office Excell 2016 ir statistinį programų paketą IBM SPSS 22.0. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Kiekybiniai duomenys pateikiami, kaip aritmetiniai vidurkiai (m) su standartiniu nuokrypiu (SN).
Tikrinant, ar kiekybinių kintamųjų reikšmės pasiskirsčiusios pagal normalųjį (Gauso) skirstinį, naudotas Kolmogorovo – Smirnovo testas. Kadangi visų kiekybinių kintamųjų reikšmės pasiskirstė pagal normalųjį skirstinį, požymių ryšio stiprumui vertinti skaičiuotas Pearson koreliacijos koeficientas (r). Jei 0,2<|r|≤0,5, dydžiai silpnai priklausomi, jei 0,5<|r|≤0,7, vidutiniškai priklausomi, jei 0,7<|r|≤1, stipriai priklausomi. Koreliacijos koeficientas bus teigiamas, kai vienam dydžiui didėjant, didės ir kitas, neigiamas – kai vienam dydžiui didėjant, kitas mažės. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu. Lyginant dviejų nepriklausomų grupių vidurkius, naudotas Stjudento t kriterijus, taikomas neprikausomoms imtims. Lyginant požymių homogeniškumą ir jų pasiskirstymą dviejose naujagimių grupėse (1 ir 2), sudarytos porinių dažnių lentelės, ir apskaičiuotas chi kvadrato homogeniškumo kriterijus. Statistiškai reikšmingu rezultatu laikomas skirtumas, kurio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezultatai pateikiami diagramose ir lentelėse.
18
12. REZULTATAI
12. 1. Tiriamųjų charakteristika
Pirmajame tyrimo etape dalyvavo 282 pacientės, pagimdžiusios naujagimius LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2017 metų sausio – birželio laikotarpiu. Dalyvavimą tyrime pilnai užbaigė 232 pacientės ir 240 naujagimių.
1 ir 2 lentelėse pateikiamos tirtų motinų ir naujagimių charakteristikos pagal įvairius
požymius. Nurodyti įvairių kiekybinių reikšmių vidurkiai su standartiniais nuokrypiais įr procentiniai kokybinių reikšmių pasiskirstymai.
1 lentelė. Kiekybinių požymių vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai
Požymis Vidurkis ir SN
Motinos amžius (metai) 29,6 ± 5,73
Gestacinis amžius (savaitės) 37,67 ± 3,69
Naujagimio svoris (gramai) 3114, 39 ± 890,81 Vidutinis kūdikio amžius pradedant papildomą maitinimą (mėnesiai) 5,81 ± 2,71
12. 2. Vidutinė maitinimo MP trukmė ir maitinimo MP nutraukimo priežastys
Tyrime dalyvavusios motinos kūdikius maitino savo pienu vidutiniškai 7,76 ± 4,49 mėnesio, tačiau jų planuojama vidutinė žindymo trukmė buvo ilgesnė - 11,69 ± 5,02 mėnesio, be to 9,58% (23) motinų atsakė, jog žindys kūdikius tol, kol turės pieno. Taigi, motinos maitino kūdikius savo pienu kur kas trumpiau negu planavo.
Bent 3 mėnesius kūdikius maitino 83,33% (200) motinų, atitinkamai bent 6 mėnesius – 68,75% (165), bent 9 mėnesius – 57,08% (137) ir 12 mėnesių kūdikius maitino - 47,92% (115) tiriamųjų.
Buvo analizuojamos likusių 125 tiriamųjų, kurios kūdikių nemaitino iki 12 mėnesių, maitinimo MP nutraukimo priežastys. Priežasčių grupės ir jų pasiskirstymas pateikiami 2 pav.
19
2 lentelė. Kokybinių požymių pasiskirstymas
Požymis Proc. (N)
Naujagimio lytis Vyriška 52,08 (125)
Moteriška 47,92 (115)
Gimimo būdas Natūralus 71,25 (171)
Cezario pjūvio operacija 28,75 (69)
Kelintas vaikas šeimoje Pirmas 52,08 (125)
Ne pirmas 47,92 (115)
Motina žindė vyresnius vaikus Taip 99,13 (114)
Ne 0,87 (1)
Vyresni vaikai buvo žindomi bent 6 mėn. Taip 60,53 (69)
Ne 39,47 (45)
Vyresni vaikai buvo žindomi bent 12 mėn. Taip 33,33 (38)
Ne 66,67 (76)
Sveikatos sutrikimai nėštumo metu Buvo 35,00 (84)
Nebuvo 65,00 (156)
Gimdymo metu nuskausminimas Taikytas 52,08 (125)
Netaikytas 47,92 (115)
Sveikatos sutrikimai gimdymo metu Buvo 33,75 (81)
Nebuvo 66,25 (129)
Oda- oda kontaktas (bent 30 min. po gimdymo)
Buvo 72,92 (175)
Nebuvo 27,08 (65)
Naujagimis žindytas per pirmasias 2 val. po gimimo
Buvo 62,50 (150)
Nebuvo 37,50 (90)
Žindymo sutrikimai, atsiradę per laiką, praleistą ligoninėje
Buvo 32,08 (77)
Nebuvo 67,92 (163)
Mama ir naujagimis buvo kartu visą laiką ligoninėje
Taip 70,83 (170)
20
2 pav. Maitinimo motinos pienu nutraukimo priežastys (n; proc.).
12. 3. Faktoriai, darantys įtaką maitinimo MP trukmei.
Koreliacijai tarp kiekybinių dydžių (naujagimio svorio, gestacinio amžiaus, naujagimio APGAR balų, planuojamos žindymo trukmės ir žinduko davimo pradžios laiko) ir maitinimo MP trukmės išsiaiškinti, buvo apskaičiuotas Pearson koreliacijos koeficientas. Statistiškai reikšmingos teigiamos silpnos koreliacijos gautos tik tarp planuojamos žindymo trukmės ir žinduko davimo pradžios laiko. Vadinasi, kuo ilgiau motina planuoja maitinti kūdikį savo pienu, tuo ilgesnė reali jos maitinimo trukmė. Taip pat, kuo vėliau kūdikiui duodamas žindukas, tuo ilgiau jis yra maitinamas motinos pienu. Koreliacijos koeficientai ir p reikšmės pateikiami 3 lentelėje.
3 lentelė. Pearson koreliacijos koeficientas tarp kiekybinių kintamųjų ir maitinimo MP trukmės.
Kintamasis Koreliacijos koeficientas (r) p
Naujagimio svoris 0,066 0,308
Gestacinis amžius 0,084 0,193
Naujagimio APGAR balai 0,054 0,405
Planuojama maitinimo MP trukmė 0,298 0,000
Žinduko davimo pradžios laikas 0,388 0,000
62; 50% 2; 2% 0; 0% 14; 11% 26; 21% 7; 5% 13; 10% 1; 1%
MP nutraukimo priežasčių pasiskirstymas
Nebuvo/nepakako MP Turėjo išeiti dirbti/mokytis Nepritarė aplinkiniai Buvo nepatogu Medicininės priežastys Kūdikis atsisakė/neėmė krūties Motinos sprendimas, jog MP pakanka Kita
21 MP maitinimo trukmei darantiems įtaką faktoriams identifikuoti toliau buvo naudojamas Stjudento t kriterijus, taikomas nepriklausomoms imtims. Pirmiausia lyginta kūdikių maitinimo MP trukmė pagal tai, ar kūdikiui per pirmuosius 6 mėnesius buvo duotas žindukas ir kiek ilgai motina maitino vyresnius savo vaikus. Naujagimiai, kuriems buvo duotas žindukas per pirmuosius 6 mėnesius, maitinti MP trumpiau nei tie, kuriems žindukas neduotas, atitinkamai (6,399±4,406 mėn. ir 10,978±2,588 mėn., p=0,000), taigi žinduko įtaka maitinimo MP trukmei yra neigiama. Tarp motinų, kurios maitino ir nemaitino MP savo vyresnius vaikus, kudikių žindymo trukmės statistiškai reikšmingo skirtumo nestebėta, tačiau motinos, kurios maitinio MP savo vyresnius vaikus bent 6 ir bent 12 mėn, statistiškai reikšmingai ilgiau maitino MP ir tiriamiuosius kūdikius (4 lentelė).
4 lentelė. Tiriamųjų kūdikių maitinimo MP trukmės palyginimas pagal vyresnių motinos vaikų maitinimo MP trukmę. Požymis Tiriamųjų maitinimo MP trukmės vidurkis ir SN (mėn.) p Ar motina maitino vyresnius vaikus savo
pienu?
Taip 8,930±4,195
0,244
Ne 4,827±2,315
Ar vyresni vaikai buvo maitinti MP bent 6
mėnesius?
Taip 10,768±2,650
0,000
Ne 6,065±4,528
Ar vyresni vaikai buvo maitinti MP bent 12
mėnesių?
Taip 11,474±1,736
0,000
Ne 7,610±4,475
Toliau, visi tiriamieji naujagimiai buvo suskirstyti į dvi grupes – maitinti MP iki 12 mėn. amžiaus ir tie, kuriems maitinimas MP nutrauktas anksčiau. Šios naujagimių grupės vėl buvo lygintos pagal kiekybinius požymius - gimimo svorį, gestacinį amžių, APGAR balus po 1 minutės, planuojamą žindymo trukmę, ir žinduko davimo pradžios amžių (jei žindukas duotas).
Naujagimių, kurie buvo maitinti iki 12 mėnesių amžiaus, svorio vidurkis buvo 3325,82±721,54 g., o nemaitintų iki 12 mėnesių amžiaus – 2919,87±985,52 g. Taigi, didesnio gimimo svorio naujagimiai buvo maitinami motinos pienu ilgiau (3 pav.). Šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p=0,000).
22
3 pav. Naujagimio svorio ir maitinimo MP trukmės ryšys (p=0,000)
Naujagimiai, kurie buvo maitinti iki 12 mėnesių amžiaus taip pat buvo gimę didesnio gestacinio amžiaus (38,36±2,89 sav. vidutiniškai), įvertinti geresniais APGAR balais po 1 min. (9,00±1,01 vidutiniškai) ir jiems vėliau buvo pradėtas duoti žindukas (2,08±2,02 mėn. vidutiniškai), lyginant su naujagimiais, kuriems maitinimas MP nutrauktas anksčiau (atitinkamai GA – 37,04±4,22 sav., APGAR - 8,53±1,383, žinduko davimo pradžia – 1,35±1,65 mėn.). Grafiškai duomenys pavaizduoti 4, 5, 6 pav. Visi šie skirtumai buvo statistiškai reikšmingi (atitinkamai – p=0,000; p=0,001; p=0,040).
4 pav.. Naujagimio gestacinio amžiaus ir maitinimo MP trukmės ryšys (p=0,000).
0 1 000 2 000 3 000 4 000 5 000 6 000 Taip Ne Na ujag im io svorio vidurkis
Ar naujagimis maitintas MP iki 12 mėn. amžiaus?
35 35 36 36 37 37 38 38 39 39 40 Taip Ne Ge stac ini s amž ius (vidur kis)
23
5 pav. Naujagimio APGAR balų po 1 min. ir maitinimo MP trukmės ryšys (p=0,001).
6 pav. Žinduko davimo pradžios amžiaus ir maitinimo MP trukmės ryšys (p=0,040).
Toliau, siekiant išsiaiškinti ar 1 ir 2 grupėse skyrėsi kokybinių požymių pasiskirstymas, buvo naudotos porinių dažnių lentelės ir chi kvadrato homogeniškumo kriterijus. Duomenys pateikiami 5 lentelėje. Motinos, kurioms gimdymo metu buvo taikytas nuskausminimas, turėjusios sveikatos sutrikimų nėštumo metu, neturėjusios bent 30 minučių trukusio oda-oda kontakto su naujagimiu po gimdymo, nežindžiusios naujagimio per pirmąsias dvi valandas po gimimo ir ligoninėje buvusios atskirai nuo naujagimio, kūdikius žindė statistiškai reikšmingai trumpiau. Gimimo būdas, naujagimio
0 2 4 6 8 10 12 Taip Ne Na ujag im io
APGAR (po 1 min.) vidurkis
Ar naujagimis maitintas MP iki 12 mėn amžiaus?
0,0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0 Taip Ne Ž induko da vim o pra dž ios amž iaus vidurkis (mė n.)
24 lytis, sveikatos sutrikimai gimdymo metu ir žindymo sutrikimai, statistiškai reikšmingo skirtumo maitinimo MP trukmei nenulėmė.
5 lentelė. Kokybinių požymių pasiskirstymas pirmoje ir antroje tiriamųjų kūdikių grupėse.
Požymis 1 gr. (proc.) 2 gr. (proc.) p
Gimimo būdas • CPO
• Natūraliais gimdymo takais
27,8 72,2 28,8 71,2 0,867 Lytis • Berniukas • Mergaitė 52,2 47,8 52,0 48,0 0,979
Motinos sveikatos sutrikimai nėštumo metu • Buvo • Nebuvo 27,8 72,2 41,6 58,4 0,025
Gimdymo metu taikytas nuskausminimas • Taip • Ne 44,3 55,7 59,2 40,8 0,021
Motinos sveikatos sutrikimai gimdymo metu • Buvo • Nebuvo 35,7 64,3 32,0 68,0 0,550
Oda-oda kontaktas su naujagimiu po gimimo bent 30 min. • Buvo • Nebuvo 80,0 20,0 66,4 33,6 0,018
Naujagimis žindytas per pirmąsias 2 valandas po gimimo • Buvo • Nebuvo 71,1 28,9 55,6 44,4 0,014
Žindymo sutrikimai per laiką, praleistą ligoninėje • Taip • Ne 28,7 71,3 36,1 63,9 0,226
Motina ir naujagimis visa laiką ligoninėje buvo kartu • Taip • Ne 79,1 20,9 63,2 36,0 0,020
25 12. 4. Papildomo kūdikių maitinimo pradžia ir pirmieji maisto produktai.
Vidutiniškai tiriamosios motinos pradėjo papildomą kūdikių maitinimą jiems esant 5,81±2,71 mėnesio amžiaus. Iki 6 mėnesių papildomai maitinti buvo pradėti 88,3 % kūdikių. Dauguma motinų papildomą maitinimą pradėjo nuo daržovių ir vaisių. Pirmųjų maisto produktų pasiskirstymas grafiškai pavaizduotas 7 pav.
7 pav. Maisto produktų, nuo kurių pradedamas papildomas kūdikių maitinimas, pasiskirstymas (n; proc.). 170; 71% 26; 11% 2; 1% 38; 16% 4; 1%
Pirmųjų maisto produktų papildomam maitinimui
pasiskirstymas
Daržovės Grūdiniai produktai Mėsa Vaisiai Kiaušinis26
13. REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikta duomenų analizė turi keletą metodologinių trūkumų. Visų pirma, LSMUL KK yra trečio lygio ligoninė ir šalies perinatalinis centras. Į šią gydymo įstaigą gimdyti atvyksta ne tik fiziologinio nėštumo gimdyvės, tačiau ir moterys, turinčios gretutinių ligų, įtariant ar patvirtinus nėštumo patologiją, vaisiaus sklaidos ydas. Tai galėtų iškreipti tyrimo rezultatus, kadangi šioje gydymo įstaigoje sergančių moterų ir naujagimių yra sąlyginai daugiau nei kitose ligoninėse. Kita vertus, LSMUL KK turi naujagimiui palankios ligoninės statusą, taigi gimdyvės čia kryptingai skatinamos žindyti, tai galėtų lemti ilgesnę maitinimo MP trukmę nei kitose ligoninėse. Taip pat, ne visos moterys, dalyvavusios pirmąjame tyrimo etape, atsakė į užduotus praėjus 12 mėnesių nuo gimdymo. Norint užtikrinti dar tikslesnius duomenis, reikėtų užtikrinti tęstinį pacienčių dalyvavimą tyrime. Nepaisant šių trūkumų, galima daryti išvadas apie motinas, kurios yra rizikos grupėse nutraukti maitinimą MP anksčiau nei rekomenduojama, ir skirti joms didesnį medicinos personalo dėmesį nėštumo metu, po gimdymo ligoninėje, lankantis šeimos gydytojo kabinete, siekiant to išvengti. Socialinių veiksnių įtaka maitinimo MP trukmei šiame tyrime vertinta nebuvo, šie veiksniai galėtų būti medžiaga tolimesniems tyrimams.
PSO duomenimis, gautais iš UNICEF duomenų bazių, išskirtinio maitinimo MP iki 6 mėnesių amžiaus trukmė yra skirtinga įvairiose šalyse – nuo 22 iki 56%, tačiau iš didžiosios dallies Europos šalių duomenys nebuvo gauti. Pasaulinis vidurkis PSO duomenimis – 41% [5]. Remiantis atliktu tyrimu, net 68,75% Lietuvoje moterų maitina kūdikius savo pienu bent iki 6 mėnesių, o tai yra kur kas daugiau nei vidurkis pasaulyje.
Dažniausios priežastys, kodėl moterys nutraukė maitinimą savo pienu buvo nepakankamas pieno kiekis jų manymu, medicininės priežastys, maitinimo nepatogumai ir subjektyvi motinos nuomonė, jog motinos pieno kūdikiui jau nebereikia. Išanalizavus literatūrą, daugelyje tyrimų stebėtos panašios maitinimo MP nutraukimo priežastys. Jungtinėse Amerikos Valstyjose atliktame tyrime dažniausios priežastys buvo motinos nepasitikėjimas savimi, maitinimosi problemos (nepakankamas pieno kiekis, nepakankamas svorio augimas motinos ar sveikatos priežiūros specialisto manymu), motinos manymas, jog naujagimiui nepatinka jos pienas, kūdikiai, praradę susidomėjimą krūtimi [41]. Remiantis Bourgas ir kitų atliktu tyrimu, dažniausia maitinimo MP nutraukimo priežastis Graikijoje – motinos subjektyvus manymas, jog kūdikiui nepakanka jos pieno [3]. Priežasčių pasiskirstymas panašus ir kitose išsivysčiusiose šalyse – Kinijoje [40], Australijoje [42], Kanadoje [43]. Tuo tarpu neišsivysčiusiose šalyse dažniausios MP nutraukimo priežastys yra visiškai kitokios. Rahman ir kiti analizavo motinų, maitinančių savo kūdikius adaptuotais mišiniais motyvus Bangladešo populiacijoje [44]. Nustatyta, jog moterys neturi žinių apie motinos pieno naudą ir adaptuotų mišinių trūkumus. Be
27 to, vyrauja labai stipri aplinkinių nuomonės įtaka moters sprendimui – kaimynų, draugų, vyresnių šeimos narių patarimai maitinti kūdikį adaptuotu mišiniu, dažnai nulemia klaidingą moters pasirinkimą. Įtakos turi ir socioekonominiai aspektai. Bangladešo visuomenėje kūdikio maitinimas adaptuotu mišiniu rodo gerą šeimos finansinį statusą, o moterys, kurios maitina kūdikius MP, laikomos neturtingomis, negalinčiomis nupirkti kūdikiui adaptuoto mišinio. Mgongo ir bendraautoriai atliko maitinimo MP nutraukimo priežasčių analizę Tanzanijoje [45]. Šiuo tyrimu nustatyta, jog Tanzanijos moterys turėjo pakankamai geras žinias apie išskirtinio maitinimo MP naudą, dauguma jų žinojo, kiek laiko ir kodėl kūdikis turėtų būti maitinamas tik MP, tačiau šių žinių netaikė praktikoje. Dažniausiomis nemaitinimo MP priežastimis buvo įvardintos prasta motinų mityba, dėl kurios mažėjo pieno kiekis, poreikis grįžti į darbą ir nepalankus darbo pobūdis (darbas toli nuo namų, ilgos darbo valandos, nėra galimybės grįžti pamaitinti kūdikį), vyresnių giminaičių nuomonė ir patarimai (šalyje laikomasi taisyklės duoti kūdikiui kitą maistą vietoj MP nuo 3 savaičių amžiaus, tam, kad jo skrandis iš anksto būtų paruoštas įprastiems maisto produktams).
Atlikus statistinę duomenų analizę, išryškėjo ir tam tikri faktoriai, kurie gali daryti neigiamą ar teigiamą įtaką maitinimo MP trukmei. Gauta statistiškai reikšminga teigiama koreliacija tarp planuojamos žindymo trukmės ir realios maitinimo MP trukmės. Kuo ilgiau motinos planuoja maitinti savo kūdikius, tuo ilgiau jos tą atlieka ir po gimdymo. Panaši koreliacija gauta ir lyginant laiką, kai kūdikiui pradėta duoti žinduką – kuo vėliau kūdikis gauna žinduką, tuo ilgiau jis yra maitinamas MP. Taip pat, pastebėta, jog kūdikiai, apskritai negavę žinduko, turi didesnę tikimybę būti maitinami MP ilgiau, lyginant su gavusiais. Kitas faktorius, kuris didina ilgesnio maitinimo MP tikimybę – vyresnių vaikų maitinimas bent 6 mėnesius. Taip pat, tyrimo metu gauti duomenys rodo, jog motinos, kurios neturėjo sveikatos sutrikimų nėštumo metu, kurioms gimdymo metu nebuvo taikytas joks nuskausminimas, turėjusios bent 30 minučių oda-oda kontaktą su naujagimiu po gimdymo, žindžiusios per pirmąsias 2 valandas po naujagimio gimimo ir ligoninėje visą laiką praleidusios kartu su naujagimiu, statistiškai reikšmingai dažniau maitino kūdikius MP iki 12 mėnesių. Literatūroje duomenys apie faktorius, kurie daro įtaką žindymo trukmei, yra įvairūs. Pavyzdžiui, Maharlouei ir bendraautorių [2] bei Bouras ir kitų [3] atliktuose tyrimuose nustatyta, jog savo naujagimius reikšmingai ilgiau žindė tos motinos, kurios gimdė natūraliais gimdymo takais, tačiau mūsų tyrimo duomenimis, gimdymo būdas reikšmingos įtakos žindymo trukmei nedaro. Nepaisant to, Maharlouei ir kitų atliktame tyrime [2], ilgesnis žindymas pastebėtas tarp motinų, kurioms nebuvo taikytas joks anestezijos tipas. Ši koreliacija buvo stebima ir mūsų atliktoje duomenų analizėje – moterys, kurioms buvo taikytas gimdymo nuskausminimas, kūdikius žindė trumpiau nei tos, kurių gimdymo metu analgezija netaikyta. Bouras ir kitų [3] atliktame tyrime, kuriame tirtos Graikijos moterys, taip pat pastebėta, jog teigiamą įtaką žindymo trukmei darė motinos nusiteikimas žindyti ilgą laiką. Šis statistinis ryšys buvo patvirtintas ir mūsų tyrime. 2010-aisiais Indrės Aželienės baigiamąjame magistro
28 darbe [36], nustatyta, jog neigiamą įtaką maitinimo MP trukmei darė duodamas žindukas, komplikacijos, susijusios su žindymu: pieno sąstovis krūtyse, spenelių įtrūkimai, mastitas. Mūsų atlikta statistinė duomenų analizė taip pat parodė neigiamą žinduko įtaką maitinimo motinos pienu trukmei, tačiau nestebėta ryšio su maitinimo motinos pienu trukme ir komplikacijomis, susijusiomis su žindymu. Kita vertus, I. Aželienės tyrimas nenustatė statistiškai reikšmingo ryšio tarp motinos sveikatos sutrikimų nėštumo metu ir maitinimo MP trukmės. Toks statistiškai reikšmingas ryšys buvo nustatytas mūsų atliktame tyrime.
Papildomas kūdikių maitinimas, mūsų tyrimo duomenimis, pradedamas vidutiniškai 5,81±2,71 mėnesio amžiaus. Dažniausiai jis pradedamas nuo daržovių, vaisių ir grūdinės kilmės produktų. PSO rekomenduoja papildomą kūdikių maitinimą pradėti tik jam sulaukius 6 mėnesių. Remiantis PSO surinktais pasauliniais duomenimis, tik 2/3 kūdikių papildomą maitinimą pradeda gauti laiku, net 1/3 kūdikių gauna pavėluotą papildomą maitinimą [5]. Taigi, galima daryti išvadą, jog Lietuvoje dauguma kūdikių papildomą maitinimą gauna laiku, vidutiniškai - dar iki 6 mėnesių amžiaus. Mūsų atliktame tyrime nustatyta, jog iki 6 mėn. papildomą maitinimą pradeda gauti 88,3% kūdikių, likusieji pradėti maitinti papildomais maisto produktais vėliau. Literatūros duomenimis, kitose išsivysčiusiose šalyse šiek tiek didesnė dalis kūdikių pradedama maitinti papildomai iki 6 mėnesių amžiaus - 94% kūdikių Kinijoje [46], 99,4% kūdikių Airijoje [47]. Norvegijoje statistika panaši - 86% kūdikių pradedami maitinti papildomai iki 5,5 mėnesio [48].
Pagal Jungtinės Karalystės Sveikatos Departamento rekomendacijas, perėjimas nuo motinos pieno ar adaptuoto mišinio prie minkšto, pusiau kieto ar kieto maisto, turėtų būti palaipsnis, pradedant nuo grūdinės kilmės produktų, vaisių arba daržovių, vėliau pridedant baltymais prisotintą maistą [49]. Dauguma motinų, dalyvavusių šiame tyrime, pradėjo papildomą kūdikių maitinimą būtent šiais produktais.
29
14. IŠVADOS
1. Tyrime dalyvavusios motinos kūdikius savo pienu maitino vidutiniškai 7,76 ± 4,49 mėnesio. 68,75% tiriamųjų kūdikius maitino iki 6 mėn. amžiaus ir ilgiau.
2. Teigiamą įtaką maitinimo motinos pienu trukei daro ilgesnė planuojama žindymo trukmė (p=0,000), vyresnių vaikų maitinimas motinos pienu bent 6 mėnesius (p=0,000), bent 30 minučių trunkantis naujagimio oda-oda kontaktas su motina iš karto po gimdymo (p=0,018), naujagimis žindytas per pirmas 2 valandas po gimimo (p=0,014), motinos ir naujagimio buvimas kartu ligoninėje (p=0,020). Naujagimio veiksniai, darantys teigiamą įtaką, maitinimo MP trukmei – didesnis naujagimio svoris (p=0,000), didesni APGAR balai (p=0,001), didesnis gestacijos amžius (p=0,000).
3. Neigiamą įtaką maitinimo motinos pienu trukmei turi nuskausminimas, taikomas gimdymo metu (p=0,021), motinos sveikatos sutrikimai nėštumo metu (p=0,025).
4. Žindukas, duotas kūdikiui per pirmuosius 6 mėnesius, turi neigiamą įtaką maitinimo motinos pienu trukmei (p=0,040). Taip pat, kuo anksčiau kūdikiui duodamas žindukas, tuo mažesnė jo maitinimo motinos pienu trukmė (p=0,000).
5. Vidutiniškai papildomas kūdikių maitinimas buvo pradėtas kūdikiams esant 5,81±2,71 mėnesio amžiaus. Iki 6 mėn. amžiaus papildomas maitinimas pradėtas 88,3 % kūdikių. Dauguma motinų papildomą maitinimą pradėjo nuo daržovių.
30
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Reikalingas besilaukiančių moterų ir jų artimųjų švietimas. Net 14% tiriamųjų žindymą nutraukė dėl to, jog buvo nepatogu. Galima nuspėti, jog moterys, žinodamos visapusę žindymo naudą ir suprasdamos jo svarbą, žindytų ilgiau.
2. Moterų, auginančių kūdikius švietimas. Reikėtų mokyti motinas atpažinti nepakankamos mitybos požymius, nenaudoti žinduko. Dauguma jų nepagrįstai nusprendžia, jog neturi pakankamai pieno ir dėl to nutraukia žindymą.
3. Motinoms, kurioms gimdymo metu taikytas nuskausminimas, turėjusioms sveikatos sutrikimų nėštumo metu, nemaitinusioms MP vyresnių vaikų bent 6 mėnesius, ligoninėje buvusioms atskirai nuo naujagimio, reikėtų skirti ypatingą dėmesį ir atidžiai konsultuoti jas žindymo klausimais po gimdymo ir vėliau auginant kūdikį.
31
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Global strategy for infant and young child feeding. Geneva: World Health Organization; 2003. 2. Maharlouei N, Pourhaghighi A, Raeisi Shahraki H, Zohoori D, Lankarani KB. Factors Affecting
Exclusive Breastfeeding, Using Adaptive LASSO Regression. International Journal of Community Based Nursing and Midwifery. 2018;6(3):260–271.
3. Bouras G, Mexi-Bourna P, Bournas N, Christodoulou C, Daskalaki A, Tasiopoulou I et al. Mothers’ expectations and other factors affecting breastfeeding at six months in Greece. Journal of Child Health Care. 2013;17(4):387-396.
4. Lau Y, Tha P, Ho-Lim S, Wong L, Lim P, Citra Nurfarah B et al. An analysis of the effects of intrapartum factors, neonatal characteristics, and skin-to-skin contact on early breastfeeding initiation. Maternal & Child Nutrition. 2017;14(1):e12492.
5. Infant and young child feeding - UNICEF DATA [Internet]. UNICEF DATA. 2019 [cited 19 April 2019]. Available from: https://data.unicef.org/topic/nutrition/infant-and-young-child-feeding/.
6. Breastfeeding and the Use of Human Milk. PEDIATRICS. 2012;129(3):e827-e841.
7. Ip S, Chung M, Raman G, Chew P, Magula N, DeVine D, Trikalinos T, Lau J. Breastfeeding and Maternal and Infant Health Outcomes in Developed Countries. Evidence Report/Technology Assessment. 2007.
8. Raheem R, Binns C, Chih H. Protective effects of breastfeeding against acute respiratory tract infections and diarrhoea: Findings of a cohort study. Journal of Paediatrics and Child Health. 2017;53(3):271-276.
9. Nishimura T, Suzue J, Kaji H. Breastfeeding reduces the severity of respiratory syncytial virus infection among young infants: A multi-center prospective study. Pediatrics International. 2009;51(6):812-816.
10. Sullivan S, Schanler R, Kim J, Patel A, Trawöger R, Kiechl-Kohlendorfer U et al. An Exclusively Human Milk-Based Diet Is Associated with a Lower Rate of Necrotizing Enterocolitis than a Diet of Human Milk and Bovine Milk-Based Products. The Journal of Pediatrics. 2010;156(4):562-567.e1.
11. Fotopoulou M, Iordanidou M, Vasileiou E, Trypsianis G, Chatzimichael A, Paraskakis E. A short period of breastfeeding in infancy, excessive house cleaning, absence of older sibling, and
32 passive smoking are related to more severe atopic dermatitis in children. European Journal of Dermatology. 2018;28(1):56-63.
12. Ip S, Chung M, Raman G, Trikalinos T, Lau J. A Summary of the Agency for Healthcare Research and Quality's Evidence Report on Breastfeeding in Developed Countries. Breastfeeding Medicine. 2009;4(s1):S-17-S-30.
13. Barclay A, Russell R, Wilson M, Gilmour W, Satsangi J, Wilson D. Systematic Review: The Role of Breastfeeding in the Development of Pediatric Inflammatory Bowel Disease. The Journal of Pediatrics. 2009;155(3):421-426.
14. Kemppainen K, Lynch K, Liu E, Lönnrot M, Simell V, Briese T et al. Factors That Increase Risk of Celiac Disease Autoimmunity After a Gastrointestinal Infection in Early Life. Clinical Gastroenterology and Hepatology. 2017;15(5):694-702.e5.
15. Güngör D, Nadaud P, LaPergola C, Dreibelbis C, Wong Y, Terry N et al. Infant milk-feeding practices and diabetes outcomes in offspring: a systematic review. The American Journal of Clinical Nutrition. 2019;109(Supplement_7):817S-837S.
16. Lund-Blix N, Dydensborg Sander S, Størdal K, Nybo Andersen A, Rønningen K, Joner G et al. Infant Feeding and Risk of Type 1 Diabetes in Two Large Scandinavian Birth Cohorts. Diabetes Care. 2017;40(7):920-927.
17. Rudant J, Orsi L, Menegaux F, Petit A, Baruchel A, Bertrand Y et al. Childhood Acute Leukemia, Early Common Infections, and Allergy: The ESCALE Study. American Journal of Epidemiology. 2010;172(9):1015-1027.
18. Güngör D, Nadaud P, Dreibelbis C, LaPergola C, Wong Y, Terry N et al. Infant milk-feeding practices and childhood leukemia: a systematic review. The American Journal of Clinical Nutrition. 2019;109(Supplement_7):757S-771S.
19. Kramer M. Breastfeeding and Child Cognitive Development. Archives of General Psychiatry. 2008;65(5):578.
20. Victora C, Horta B, de Mola C, Quevedo L, Pinheiro R, Gigante D et al. Association between breastfeeding and intelligence, educational attainment, and income at 30 years of age: a prospective birth cohort study from Brazil. The Lancet Global Health. 2015;3(4):e199-e205. 21. Tudehope D. Human Milk and the Nutritional Needs of Preterm Infants. The Journal of
Pediatrics. 2013;162(3):S17-S25.
33 composition and bioactivity. Early Human Development. 2015;91(11):629-635.
23. Dumas L, Lepage M, Bystrova K, Matthiesen A, Welles-Nyström B, Widström A. Influence of Skin-to-Skin Contact and Rooming-In on Early Mother–Infant Interaction. Clinical Nursing Research. 2013;22(3):310-336.
24. López-Olmedo N, Hernández-Cordero S, Neufeld L, García-Guerra A, Mejía-Rodríguez F, Méndez Gómez-Humarán I. The Associations of Maternal Weight Change with Breastfeeding, Diet and Physical Activity During the Postpartum Period. Maternal and Child Health Journal. 2015;20(2):270-280.
25. Danforth K, Tworoger S, Hecht J, Rosner B, Colditz G, Hankinson S. Breastfeeding and risk of ovarian cancer in two prospective cohorts. Cancer Causes & Control. 2007;18(5):517-523. 26. Li D, Du C, Zhang Z, Li G, Yu Z, Wang X et al. Breastfeeding and Ovarian Cancer Risk: a
Systematic Review and Meta-analysis of 40 Epidemiological Studies. Asian Pacific Journal of Cancer Prevention. 2014;15(12):4829-4837.
27. Breast Cancer and Breastfeeding: Collaborative Reanalysis of Individual Data from 47 Epidemiological Studies in 30 Countries, Including 50 302 Women With Breast Cancer and 96 973 Women Without the Disease. Obstetrical & Gynecological Survey. 2003;58(2):94-95. 28. Jeong S, An Y, Choi J, Park B, Kang D, Lee M et al. Risk Reduction of Breast Cancer by
Childbirth,Breastfeeding, and Their Interaction in Korean Women: Heterogeneous Effects Across Menopausal Status, Hormone Receptor Status, and Pathological Subtypes. Journal of Preventive Medicine and Public Health. 2017;50(6):401-410.
29. Villegas R, Gao Y, Yang G, Li H, Elasy T, Zheng W et al. Duration of breast-feeding and the incidence of type 2 diabetes mellitus in the Shanghai Women’s Health Study. Diabetologia. 2007;51(2):258-266.
30. Schwarz E, Ray R, Stuebe A, Allison M, Ness R, Freiberg M et al. Duration of Lactation and Risk Factors for Maternal Cardiovascular Disease. Obstetric Anesthesia Digest. 2010;30(2):106-107.
31. Kim H, Kim H. Differences in Prevalence of Metabolic Syndrome by Breastfeeding Experience of Women in Their 30s and 40s. Asian Nursing Research. 2016;10(2):136-142.
32. Lee S, Kim M, Jee S, Yang H. Does long-term lactation protect premenopausal women against hypertension risk? a Korean women's cohort study. Preventive Medicine. 2005;41(2):433-438. 33. Gunderson E, Lewis C, Wei G, Whitmer R, Quesenberry C, Sidney S. Lactation and Changes in
34 Maternal Metabolic Risk Factors. Obstetrics & Gynecology. 2007;109(3):729-738.
34. Conde-Agudelo A, Díaz-Rossello J. Kangaroo mother care to reduce morbidity and mortality in low birthweight infants. Cochrane Database of Systematic Reviews. 2016.
35. Renfrew M, Craig D, Dyson L, McCormick F, Rice S, King S et al. Breastfeeding promotion for infants in neonatal units: a systematic review and economic analysis. Health Technology Assessment. 2009;13(40).
36. Aželienė, I. Žindymo trukmę įtakojantys veiksniai, bei maitinimo būdo įtaka kūdikio išsivystymui ir sveikatai: magistro darbas. Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas. Kaunas. Prieiga per ELABa – Nacionalinė Lietuvos Akademinė Elektroninė Biblioteka, 2010.
37. Bystrova K, Matthiesen A, Widström A, Ransjö-Arvidson A, Welles-Nyström B, Vorontsov I et al. The effect of Russian Maternity Home routines on breastfeeding and neonatal weight loss with special reference to swaddling. Early Human Development. 2007;83(1):29-39.
38. Ata Yüzügüllü D, Aytaç N, Akbaba M. Investigation of the factors affecting mother’s exclusive breastfeeding for six months. Turk Pediatr Arsivi. 2018;53(2):96-104.
39. Wagner S, Kersuzan C, Gojard S, Tichit C, Nicklaus S, Thierry X et al. Breastfeeding initiation and duration in France: The importance of intergenerational and previous maternal breastfeeding experiences — results from the nationwide ELFE study. Midwifery. 2019;69:67-75.
40. Sun K, Chen M, Yin Y, Wu L, Gao L. Why Chinese mothers stop breastfeeding: Mothers’ self-reported reasons for stopping during the first six months. Journal of Child Health Care. 2017;21(3):353-363.
41. Li R, Fein S, Chen J, Grummer-Strawn L. Why Mothers Stop Breastfeeding: Mothers' Self-reported Reasons for Stopping During the First Year. Pediatrics. 2008;122(Supplement 2):S69-S76.
42. Newby R, Davies P. Why do women stop breast-feeding? Results from a contemporary prospective study in a cohort of Australian women. European Journal of Clinical Nutrition. 2016;70(12):1428-1432.
43. Brown C, Dodds L, Legge A, Bryanton J, Semenic S. Factors influencing the reasons why mothers stop breastfeeding. Canadian Journal of Public Health. 2014;105(3):e179-e185.
35 44. Rahman A, Akter F. Reasons for formula feeding among rural Bangladeshi mothers: A
qualitative exploration. PLOS ONE. 2019;14(2):e0211761.
45. Mgongo M, Hussein T, Stray-Pedersen B, Vangen S, Msuya S, Wandel M. “We give water or porridge, but we don’t really know what the child wants:” a qualitative study on women’s perceptions and practises regarding exclusive breastfeeding in Kilimanjaro region, Tanzania. BMC Pregnancy and Childbirth. 2018;18(1).
46. Yu C, Binns C, Lee A. The Early Introduction of Complementary (Solid) Foods: A Prospective Cohort Study of Infants in Chengdu, China. Nutrients. 2019;11(4):760.
47. Tarrant R, Younger K, Sheridan-Pereira M, White M, Kearney J. Factors associated with weaning practices in term infants: a prospective observational study in Ireland. British Journal of Nutrition. 2010;104(10):1544-1554.
48. Helle C, Hillesund E, Øverby N. Timing of complementary feeding and associations with maternal and infant characteristics: A Norwegian cross-sectional study. PLOS ONE. 2018;13(6):e0199455.
49. García AL, Raza S, Parrett A, Wright CM. Nutritional content of infant commercial weaning foods in the UK. Archives of Disease in Childhood. 2013;98(10):793-797.
36
17. PRIEDAI
Priedas Nr. 1. Tyrimo anketa
Nr.: _____________ Data: _____________
Elektroninio pašto adresas, kuriuo galėsime siųsti pakartotines anketas:
__________________________________________________________________________________ Naujagimio duomenys (jei nesate tikra, praleiskite):
1. Gimimo svoris ………….
2. Įvertinimas pagal APGAR …./….
3. Gimimo būdas a) Natūraliai gimdymo takais b) Per Cezario pjūvį 4. Lytis ………..
5. Gestacinis amžius ... Motinos duomenys:
1. Ar tai pirmas Jūsų vaikas? • Taip
• Ne Kiek mėnesių maitinote vyresnius vaikus (rašykite nuo vyriausiojo)?
▪ ... ▪ ... ▪ ... 2. Ar šio nėštumo metu jums buvo su nėštumu susijusių sveikatos sutrikimų?
•Taip (detalizuokite)
... ... •Ne
3. Ar jums buvo taikytas nuskausminimas gimdymo metu? (Jei taip, pabraukite koks) •Taip – epidurinis, spinalinis, bendrinė nejautra
•Ne
4. Ar po gimdymo buvo su gimdymu susijusių sveikatos sutrikimų (karščiavote, buvo perpiltas kraujas, atliktas tarpvietės kirpimas ar kt.)
•Taip (detalizuokite)
... ... •Ne
5. Ar laikotarpiu, kurį praleidote ligoninėje, atsirado komplikacijų, susijusių su krūtimi/žindymu? (Jei taip, pabraukite kokių)
•Taip - spenelių sutrūkimas, spenelių skausmas, pieno stazė, kita
•Ne
7. Ar po gimdymo turėjote ne trumpesnį kaip 30 minučių oda-oda kontaktą su naujagimiu (ar naujagimis po gimimo paguldytas Jums ant krūtinės)?
•Taip •Ne
8. Ar kūdikis per pirmas dvi valandas po gimimo bent kartą žindo krūtį:
• Taip • Ne
9. Ar naujagimis buvimo ligoninėje metu visą laiką praleido su jumis:
• Taip • Ne
10. Kiek mėnesių planuojate maitinti šį vaiką?……… ………... ………...
37 Priedas Nr. 2. Pakartotinė anketa, siunčiama tiriamosioms elektroniniu paštu
1. Ar vis dar maitinate kūdikį? a) taip
b) ne
2. Jei į klausimą Nr. 1 atsakėte "Ne", kiek
laiko maitinote kūdikį?
...
3. Kokios žindymo nutraukimo priežastys? a) nepakako pieno iš krūties
b) turėjau išeiti į darbą/mokslus c) tam nepritarė aplinkiniai d) buvo nepatogu
e) medicininės priežastys
f) kūdikis atsisakė/nebeėmė krūties
g) nusprendžiau, jog motinos pieno jam pakanka ir žindymą reikia nutraukti
h) kita
4. Ar duodate kūdikiui žinduką: a) Taip
b) Ne
5. Jei į klausimą Nr. 4 atsakėte "Taip", kokio amžiaus kūdikiui esant pradėjote duoti žinduką?... ... ...
6. Kada pradėjote papildomą kūdikio maitinimą?……… ……….
7. Nuo kokių maisto produktų pradėjote papildomą kūdikio maitinimą?
a) Daržovių
b) Grūdinių produktų c) Mėsos
d) Vaisių e) Kiaušinių
