`
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA
ASTA KAVALIAUSKAITĖ
AUGALINIŲ VITAMININIŲ PREPARATŲ BEI
PREPARATŲ SU MINERALAIS ASORTIMENTO
POREIKIO TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Prof., habil. dr. V. Janulis
KAUNAS 2019
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė Prof.dr. Ramunė Morkūnienė
AUGALINIŲ VITAMININIŲ PREPARATŲ BEI
PREPARATŲ SU MINERALAIS ASORTIMENTO
POREIKIO TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Prof., habil. dr. V. Janulis
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantė
Asta Kavaliauskaitė
KAUNAS 2019
TURINYS
SANTRAUKA ... 4
SUMMARY ... 5
ĮVADAS ... 6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Vaistinės augalinės žaliavos kaupiančios vitaminus ... 9
1.1.1. Vaistinės augalinės žaliavos kaupiančios vitaminą C ... 9
1.1.2. Vitamino C poveikis ir panaudojimas medicinos praktikoje ... 11
1.2. Augalinės žaliavos kaupiančios vitaminą K ... 14
1.2.1. Vitamino K poveikis ir panaudojimas medicinos praktikoje ... 16
1.3. Vaistinės augalinės žaliavos kaupiančios karotinoidus ... 17
1.3.1. Karotinoidų poveikis ir panaudojimas medicinos praktikoje ... 20
1.4. Vaistinės augalinės žaliavos kaupiančios vitaminą P ... 21
1.4.1. Flavanoidai turintys P vitamininį poveikį ... 24
1.4.2. Vitamino P poveikis ir panaudojimas medicinos praktikoje ... 24
1.5. Mineralinių medžiagų poveikis žmogui ... 26
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 32
2.1. Tyrimo planavimas ... 32
2.2. Tyrimo objektas ... 32
2.3. Tiriamųjų imtis ir atranka ... 32
2.4. Tyrimo metodai ... 33
2.5. Duomenų analizės pateikimas ... 34
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 35
3.1. Respondentų socialinių demografinių charakteristikų analizė ... 35
3.2. Respondentų nuomonė apie augalinių preparatų vartojimo priežastis ... 36
3.3. Respondentų nuomonė apie preparatų vartojimo sezoniškumą ... 38
3.4. Respondentų nuomonė į vaistinės augalinių preparatų asortimentą ... 40
3.5. Veiksniai, vaistinėje įtakojantys augalinio preparato pasirinkimo svarbą ... 49
3.6. Informacijos šaltiniai, įtakojantys pasirinkti augalinės kilmės preparatus ... 51
IŠVADOS ... 54
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 55
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 56
SANTRAUKA
Astos Kavaliauskaitės magistro baigiamasis darbas „Augalinių vitamininių preparatų bei preparatų su mineralais asortimento poreikio tyrimas“ / mokslinis vadovas prof., habil. dr. V. Janulis. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Farmacijos fakultetas, Farmakognozijos katedra. – Kaunas.
Tikslas: Ištirti augalinių vitamininių preparatų bei preparatų su mineralais asortimento poreikį
Camelia tinklo vaistinėje esančioje Vilniaus g. 126, Raseiniai,kuri priklauso UAB „Nemuno vaistinė“
Uždaviniai: 1.Atlikti asortimento analizę augalinių vitamininių preparatų, maisto papildų ir preparatų
su mikroelementais. 2.Nustatyti respondentų nuomonę apie augalinių preparatų vartojimo priežastis. 3.Atlikti tyrimą nustatant respondentų nuomonę apie preparatų vartojimo sezoniškumą ir nuomonę apie augalinių vitamininių preparatų asortimentą. 4.Nustatyti veiksnius įtakojančius augalinių vitamininių preparatų ir preparatų su mineralais pasirinkimą ir informacijos šaltinius apsprendžiančius augalinės kilmės preparatų vartojimą.
Metodika: Tyrimo instrumentas – anketa. Anketą sudaro 21 klausimų, jų išdalinta 395, užpildytos ir
grąžintos atgal 240 anketos. Tyrimo rezultatams pateikti pasirinkti aprašomasis ir grafinis metodai. Apklausos duomenys apdoroti SPSS Statistics 17.0 ir Microsoft Office Excel 2007 programomis. Duomenims patikrinti taikytas statistinio reikšmingumo lygmuo p, kai p<0,05 duomenys statistiškai reikšmingi.
Rezultatai ir išvados: Augalinius preparatus gyventojai vartoja peršalimo ligų prevencijai (43,3
proc.), peršalimo ligų simptomams gydyti (10,3proc.), imunitetui stiprinti (14,7 proc.). Dalis jų vartoja nervų ligoms, nemigai įveikti, stresui malšinti. Respondentų nuomone, dažnai, ar visada (31,7 proc.) (didžiausią įtaką sveikatos pagerėjimui turi vaistingųjų arbatų vartojimas. Respondentai vartoja augalinius preparatus, turinčius vitaminą P, vitaminą C, vitaminą K, augalinius preparatus , kurių sudėtyje yra karotinoidai, vaistažolių arbatos, turinčios vitaminą P, ir vaistažolių ar vaistažolių mišinių arbatas, vartojamas, kaip vitaminų šaltinį. Vitamino P poveikį apsprendžiančius preparatus dažniausiai pasirenkama vaistinė augalinė žaliava – Juodoji arbata (taip nurodė 56,8 proc. respondentų), dažniausiai pasirenkamas vaistinis augalinis preparatas– Detralex 500 mg plėvele dengtos tabletės (39,3 proc.). Kaip vitamino C preparatą- Your life vitaminas C su ežiuolėmis(27,4 proc.),o vitamino K augalinis preparatas- Dilgėlių lapų arbata (76,7porc.). Karotinoidų šaltinis- Medetkų arbata (30,8proc). Cheminių mineralų ir vitaminų derinys dažniausiai- kalio ir magnio milteliai(37proc.), bei Vitaminai plius mineralai ir mikroelementai(14,4proc).
SUMMARY
Astos Kavaliauskaitės Master‘s thesis “Research of the assortment demand of vitamin preparations from herbs and preparations with mineral” / scientific supervisor prof. habil. dr. V. Janulis; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmacognosy. - Kaunas.
Aim of research: research the assortment demand of medicinal herbal raw materials, vitamin
preparations and preparations with minerals
Tasks: 1. Perform an analysis of assortment of herbal vitamin preparations, food supplements and preparations with microelements. 2. Determine the opinion of respondents about the reasons for use of herbal preparations. 3. Perform research to determine respondents’ opinion about seasonality of preparations use and opinion on the assortment of herbal vitamin preparations. 4. Determine the factors influencing the choice of herbal vitamin preparations and preparations with minerals and information sources determining the use of herbal preparations.
Methodology. Prepared survey instrument – questionnaire. The questionnaire consists of 21 questions,
distributed to 395 participants of which 240 questionnaires were completed and returned for analysis. Gathered data was processed using SPSS Statistics 17.0 and Microsoft Excel 2007 programs. The statistical significance level p was used to validate the data, when p <0.05 data was considered statistically significant.
Results and conclusions. Herbal preparations are used by the population to prevent colds (43.3%),
treat colds symptoms (10.3%), strengthen immunity (14.7%). Some respondents use these preparations for nerve disease, sleeplessness, stress relief treatment. According to the respondents use of medicinal tea often or always (31.7%) has the biggest influence on health improvement. Respondents use herbal preparations containing vitamin P, vitamin C, vitamin K, herbal preparations containing carotenoids, herbal teas containing vitamin P, and herbals or herbal tea mixes as a source of vitamins. The most often chosen herbal raw material for vitamin P containing preparations is black tea (56.8% of respondents), the most commonly used herbal preparation is Detralex 500 mg film-coated tablets (39.3%). For vitamin C containing preparations - Your Life Vitamin C with Echinacea (27.4%), vitamin K containing preparations - Nettle Leaf Tea (76.7porc.). Source of carotenoids - Calendula tea (30.8proc). Most often chosen chemical mineral and vitamin combination - potassium and magnesium powder (37%) and vitamins plus minerals and trace elements (14.4 percent).
ĮVADAS
Natūralios kilmės produktai dabartinėje visuomenėje ypač vertinami, o jų paklausa bei svarba vis didėja. Augaliniai vaistiniai preparatai daugeliu atvejų yra tinkamiausias pasirinkimas ligų gydymui ir prevencijai dėl geresnio organizmo toleravimo ir retesnio nepageidaujamo poveikio. Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre 2014m. Kovo 1 d. buvo 4876 vaistiniai preparatai, iš kurių 193 augalinės kilmės, todėl gyventojai dažniau vartoja augalinius maisto papildus, kurie yra ir notifikuoti ir įrašyti į maisto papildų sąrašą.
Remiantis PSO duomenimis galima teigti, kad apie 80 proc. žmonių pasaulyje vartoja augalinius vaistinius preparatus. Jau antikos laikais garsus Graikų gydytojas Hipokratas savo praktikoje naudojo vaistinius augalus. Jis aprašė gluosnio žievės gydomąsias savybes ir kaip ji gali būti naudojama karštligėms ir skausmui mažinti. Seniausi rašytiniai įrodymai apie vaistinių augalų naudojimą vaistinių preparatų gamybai buvo rasti Šumerų molio plokštėje iš Nagpuro, maždaug 5000 metų senumo. Tai sudarė 12 receptų vaistų preparatų, sudarytų iš daugiau kaip 250 skirtingų augalų.[37] Augaliniai vaistiniai preparatai vartojami jau tūkstančius metų ir nors šiuo metu yra daug sintetinių vaistinių preparatų, tačiau augaliniai vaistiniai preparatai išlieka populiarūs.
Remiantis PSO duomenimis, visame pasaulyje medicinoje naudojama 35-70 tūkst. augalų rūšių, o tai sudaro 14-28 proc. visų augalų rūšių skaičiaus, arba 35-70 proc. visų naudojamų augalų rūšių pasaulyje. Vaistinių preparatų yra gaminama iš vaistinės augalinės žaliavos 35-40 proc. Pasaulyje atlikta daug tyrimų, kuriais buvo siekiama nustatyti augalus, kuriuose yra biologiškai aktyvių junginių – flavonoidų[40].
Vaistinių žaliavų terapinį poveikį apsprendžia biologiškai aktyvios medžiagos, esančios augalinėse žaliavose[11]. Vaistiniai augalai yra tyrimo objektas, kuriame vienu metu sintezuojama šimtai ir gal tūkstančiai biologiškai aktyvių junginių. Nors vaistinių augalų kaupiančių vitaminus yra daug, tačiau farmacijos pramonėje naudojamos augalinės vaistinės žaliavos vitamininiams produktams gaminti, kaupiančios vitaminus C ir K.
Vaistinės augalinės žaliavos kaupiančios vitamino C stiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo visų ligų sukėlėjų, bakterijų, virusų, mikrobų ir ypač laisvųjų radikalų poveikio. Jo pagrindiniai augaliniai šaltiniai yra: erškėtrožių vaisiai, juodojo serbento vaisiai taip pat pavasarinės raktažolės lapai. Vitaminas K palaiko normalų kraujo krešėjimą, yra atsakingas už daugelio krešėjimo faktorių sintezę kepenyse, skatina žaizdų gijimą. Jo augaliniai šaltiniai yra paprastasis kukurūzas, trikertė žvaginė, paprastasis putinas, didžioji dilgėlė.
Vitaminai – biologiškai aktyvių organinių junginių grupė. Jie nepakeičiama mitybos dalis. Vitaminai daro įtaką maisto medžiagų pasisavinimui ir dalyvauja medžiagų apykaitos reguliavimo procesuose. Vitaminai - fermentų sudedamoji dalis, kurie lemia normalią organizmo veiklą ir
aktyvumą. Gali sutrikti medžiagų apykaitos procesai, kai trūksta vitaminų. Jeigu žmogus sveikas ir maitinasi subalansuotai, vitaminų stygiaus nebūna arba jis pasitaiko labai retai. Vitaminų poreikis padidėja moterims menstruacijų ir nėštumo metu, maitinant kūdikį, augant jaunam organizmui, taip pat esant stresinėms situacijoms bei sunkiai fiziškai dirbant.
Tyrimo aktualumas. Augalinės kilmės preparatai dabartinėje visuomenėje tampa vis
populiaresni ir labiau vertinami. Šiems, natūraliems preparatams būdingas platesnis fiziologinis poveikis bei žymiai mažesni šalutiniai poveikiai žmogaus organizmui nei sintetinių vaistų [22;39]. Į natūralios kilmės preparatus įeinančios augalinės kilmės medžiagos, apibūdinamos kaip labai vertingos gydomuoju poveikiu pasižyminčios sudėtinės dalys [39]. Remiantis PSO ir GGP reikalavimais bei direktyvomis augalinių preparatų efektyvumui bei saugumui keliami ypač griežti reikalavimai [45]. Norint išvengti neigiamo poveikio žmogaus sveikatai, sukelto šiuolaikinio gyvenimo būdo, spartaus gyvenimo tempo, įtampos bei streso, didelę reikšmę įgauna augaliniai maisto papildai. Augalinės kilmės maisto papildais domimasi vis labiau ir jų paklausa rinkoje auga kiekvienais metais. Svarbu ištirti augalinių vitamininių preparatų asortimentą vaistinėje, gyventoju aprūpinimą šias vitaminais, įvairių ligų gydymui ir profilaktikos tikslams.
Tyrimo naujumas. Tyrimų apie augalinių vitamininių preparatų bei preparatų su mineralais
asortimento poreikį Camelia tinklo vaistinėje esančioje Vilniaus g. 126, Raseiniai, kuri priklauso UAB „Nemuno vaistinė“dar nebuvo atlikta. Eksperimentinių tyrimų nebuvo ir iki šiol nėra vertinta šių preparatų poreikio tyrimas.
Tyrimo praktinė reikšmė. Lietuvoje kaip ir visoje Europoje savigyda tampa vis populiaresnė
ir turi didelę reikšmę medicinos dalyje, todėl šiuo tyrimu norima atskleisti kokius augalinius preparatus pasižyminčius vitaminu poveikiu, bei sintetinius mineralus ir vitaminus renkasi pacientai besilankantys Camelia tinklo vaistinėje esančioje Vilniaus g. 126, Raseiniai, kuri priklauso UAB „Nemuno vaistinė“ Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa ,tai tyrimo duomenų rinkimo būdas, kuris ganėtinai greitai ir patogiai leidžiantis surinkti tiriamųjų nuomonę nagrinėjama tema.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas
Ištirti augalinių vitamininių preparatų bei preparatų su mineralais asortimento poreikį Camelia tinklo vaistinėje esančioje Vilniaus g. 126, Raseiniai,kuri priklauso UAB „Nemuno vaistinė“
Darbo uždaviniai
1. Atlikti asortimento analizę augalinių vitamininių preparatų, maisto papildų ir preparatų su mikroelementais.
2. Nustatyti respondentų nuomonę apie augalinių preparatų vartojimo priežastis.
3. Atlikti tyrimą nustatant respondentų nuomonę apie preparatų vartojimo sezoniškumą ir nuomonę apie augalinių vitamininių preparatų asortimentą.
4. Nustatyti veiksnius įtakojančius augalinių vitamininių preparatų ir preparatų su mineralais pasirinkimą ir informacijos šaltinius apsprendžiančius augalinės kilmės preparatų vartojimą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vaistinės augalinės žaliavos kaupiančios vitaminus
Vitaminų atradimas – didelis XX a. laimėjimas, nes jis paskatino nustatyti tikrąsias daugelio ligų priežastis ir surasti priemones sėkmingai joms gydyti. Vitaminai - biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini organizmo normaliai medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai, organizmui jų reikia labai nedaug - paros norma nuo kelių mikrogramų iki keliolikos miligramų, tik vitamino C reikia keliasdešimt miligramų per parą. Vitaminas C svarbus pasisavinant kitas maisto medžiagas ir panaudojant jas energijai gauti bei kūno struktūrai formuoti. Jie dalyvauja sudėtinguose medžiagų apykaitos procesuose, palaiko ar padeda palaikyti normalias organizmo funkcijas. Vitaminai taip pat yra antioksidantai, kurie saugo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio.
Vaistiniai augalai – tai biologiškai veiklias medžiagas kaupiantys ir gydomosiomis savybėmis pasižymintys augalai. Jų eteriniai aliejai vartojami parfumerijos, kosmetikos, farmacijos pramonėje. Remiantis PSO duomenimis, pasaulyje gydymo tikslais naudojami apie 35 000 rūšių vaistiniai augalai, bet iš viso gali būti naudojami 75 000 rūšių augalai. Preparatų iš augalinių vaistinių žaliavų gydomosios savybės priklauso nuo to, kiek ir kokių veikliųjų medžiagų jie sukaupia. Svarbiausios veikliosios medžiagos yra alkaloidai, glikozidai, flavanoidai, raugai, eteriniai aliejai, vitaminai, pektinai, organinės rūgštys ir mineralinės medžiagos. Jos susikaupia arba visame augale, arba tik kai kuriose jo organuose: šaknyse, lapuose, žievėje, žieduose, vaisiuose, sėklose. Veikliųjų medžiagų kiekis ir kokybė priklauso nuo augalo rūšies, rinkimo laiko, augimvietės ,džiovinimo būdų bei laikymo sąlygų[57].
Šiuo metu tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje pastebima tendencija vėl sugrįžti prie gydymosi augaliniais vaistais. Žmonės vis daugiau dėmesio skiria sveikai mitybai ir savo sveikatai, kai kuriuos sveikatos sutrikimus stengiamasi gydyti augaliniais vaistais, jeigu tik yra galimybė. Manoma, kad augalinės kilmės vaistai yra pranašesni už sintetinius, jų veikimas lėtesnis ir silpnesnis, tačiau jie gali būti vartojami profilaktiškai, turi mažesnį šalutinį poveikį[57].
1.1.1. Vaistinės augalinės žaliavos kaupiančios vitaminą C
Vitaminas C yra svarbus mūsų imuninės sistemos veiklai. Žmogaus organizmas nesintetina vitamino C, todėl jis svarbus žmogaus organizmui ir turi jo gauti su maistu. Dėl vitamino C trūkumo žmonėms pasireiškia dantenų kraujavimas, kraujo bėgimas iš nosies ar kitos problemos. Būtina vitamino C gauti papildomai, jeigu jo neužtenka iš maisto raciono, tam gali būti naudojamos natūralios augalinės žaliavos arbatos, tokios kaip paprastosios žemuogės lapai, bei erškėčių vaisiai[12].
Raukšlėtalapis erškėtis- Rosa rugosa L. Erškėtinių šeima- Rosaceae. Tai nedidelis
daugiametis krūmas, kurio aukštis gali būti nuo 1 iki 2 metrų. Augalo šakos gausiai apaugusios įvairaus dydžio spygliais, kurie yra stori ir tiesūs bei aštrūs. Lapai susideda iš 5-7 ar 9 lapelių, kurie yra elipsės formos, gana ilgi ir dantyti. Lapai ryškiai žali ir stori, o paviršius raukšlėtas, viršutinė jų pusė lygi, o apatinė apaugusi pilkais plaukeliais. Raukšlėtalapio erškėčio žiedai pavieniai arba susitelkę po 3-6 į žiedynus, dideli bei ryškūs – tamsiai rožinės spalvos. Augalas subrandina didelius, rutuliškus vaisius, kurie yra šiek tiek suploti ir subręsta vasaros pabaigoje[12;63].
Vaistinė augalinė žaliava. Erškėčių vaisiai- Fructus Rosae. Nuo kultivuojamų arba natūraliai
augančių krūmų surinkti ir išdžiovinti visiškai subrendę - obuolėliai. Išdžiovinti erškėčio vaisiai gali būti apvalios, kiaušinio, ovalios arba labai ištįsusios verpstės formos, 0,7–3 cm ilgio ir 0,6–1,7 cm skersmens, nuo oranžinės-raudonos iki rudai raudonos spalvos. [12;63].
Cheminė sudėtis. Vaisiuose nustatyta askorbo rūgštis. Nustatyti karotinoidai (β-karotinas ir
kt); tokoferoliai (vitaminas E); 4% flavonoidų (rutinas, kemferolis, antocianai); 2–4% organinių rūgščių (citrinų, obuolių); cukrų – 24%; iki 14% pektinų medžiagų, rauginių medžiagų, riebalinio aliejaus, amino rūgščių[12;63].
Panaudojimas medicinos praktikoje. Vaisiai yra vitamininių ir polivitamininių arbatų
sudėtyje. Iš vaisių gaminami nuovirai. Naudojami kaip augalinis C vitamino šaltinis. Vitaminas C didina organizmo atsparumą po operacijų, nervinio išsekimo. Naudojamas vitamino C hipovitaminozei šalinti. Vaisių aliejinės ištraukos ar ekstraktai, kurių sudėtyje veikliosios medžiagos – karotinoidai, naudojami išoriškai ir į vidų. Karotinoidų aliejiniai ekstraktai naudojami egzemoms, gleivinėms, nudegimams, dermatitams, žaizdoms gydyti. Aliejiniai tirpalai naudojami skrandžio opaligei gydyti. Karotinoidai apsprendžia priešuždegiminį poveikį. Iš paprastojo erškėčio vaisių gaminamas tirštas ekstraktas, kuris naudojamas tulžies sekrecijai skatinti[12].
Juodasis serbentas - Ribes nigrum L. Šeima- Saxifragaceae. 1-2 m aukščio krūmas. Stiebai
tamsiai rudi, metūgliai gelsvai žalsvi, plaukuoti. Pražanginiai lapai su 3-5 skiautėmis, stambiai dantyti, nežymiai plaukuoti. Gelsvi arba žalsvi žiedai susitelkę po 5-10 svyrančiose, plaukuotose, 3-5 cm ilgio kekėse. Uogos prisirpsta liepos rugpjūčio mėn. Auga paupiuose, drėgnuose miškuose ir krūmynuose[12].
Vaistinė augalinė žaliava. Juodųjų serbentų vaisiai- Fructus Ribis nigri. Juodojo serbento
krūmo surinkti ir išdžiovinti vaisiai. Vaisiai yra uogos, apvalios formos, raukšlėtos, 4–10 mm skersmens, nesulipusios į gumulėlius[63].
Cheminė sudėtis. Nustatyta vaisiuose iki 570 mg askorbo rūgšties, B grupės vitaminų,
karotinoidų, flavonoidų, antocianų, cukrų iki 10%; 2–4% organinių rūgščių (obuolių, citrinų), pektininių medžiagų, rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, mikroelementų. Lapuose nustatyta 0,5%
flavonoidų (kemferolio ir kvercetino dariniai), eterinio aliejaus pėdsakai, diterpenų, taninų, vitamino C – 250 mg[12;63].
Panaudojimas medicinos praktikoje. Vaisiai vartojami užpilams, nuovirams gaminti. Vaisiai –
polivitamininių arbatų sudedamoji dalis. Hipo- ir avitaminozių, anemijos atvejais, kaip diurezę skatinamoji priemonė vartojami nuovirai. Vitaminų kompleksas, pektininės medžiagos ir fenoliniai junginiai apsprendžia poveikį. Lapų nuoviras naudojas, kaip diurezės skatinimui, turi uždegimą slopinamųjų savybių, kurias apsprendžia lapuose esantis eterinis aliejus. Lapų užpilai pasižymi sutraukiamuoju poveikiu (rauginės medžiagos)[12;63].
Paprastoji žemuogė - Fragaria vesca L. Šeima erškėtinių – Rosaceae. Daugiametis žolinis
augalas, užaugantis iki 20 cm aukščio. Turi horizontalų šakniastiebį. Skroteliniai lapai kotuoti, trilapiai. Žiedynkočiai 30 cm aukščio. Stiebo lapai bekočiai, pailgo rombo formos. Lapo kraštas pjūkliškai karpytas. Iš lapų pažastų vystosi ilgi šliaužiantys, įsišaknijantys ūgliai. Žiedai penkianariai, vainiklapiai balti. Žydi gegužės birželio mėn. Augalas paplitęs retuose miškuose ir krūmuose[12;63].
Vaistinė augalinė žaliava. Žemuogių lapai - Folium Fragariae. Natūraliai augančio daugiamečio žolinio augalo surinkti ir išdžiovinti lapai. Lapai sudėtiniai. Lapai sudaryti iš apvalaus rombo formos 3 lapelių. Viršutinė lapo pusė padengta retais plaukeliais, apatinė – gausiai plaukuota. Lapai renkami žydėjimo metu su koteliais . Taip pat renkami ir džiovinami paprastosios žemuogės vaisiai. Tai uogos[12;63].
Cheminė sudėtis. Lapuose yra 120–200 mg askorbo rūgšties,kumarinų, karotinoidų, rauginių
medžiagų, nedidelis kiekis eterinio aliejaus, flavonoidų (kvercetinas, rutinas ir kt.). Vaisiuose nustatyta 1,3–1,6% organinių rūgščių (obuolių, citrinų, chino), askorbo rūgšties, karotinoidų, 15% cukrų, pektininių medžiagų, flavonoidų (kvercetinas, rutinas ir kt.), antocianų, katechinų, rauginių medžiagų, geležies druskų, sėklose – riebalinio aliejaus[5].
Panaudojimas medicinos praktikoje. Flavonoidai ir rauginės medžiagos lemia sutraukiamąjį
priešuždegiminį veikimą. Šlapimo išsiskyrimą skatinamasis veikimas. Vaisiai – vitamininė žaliava[12].
1.1.2. Vitamino C poveikis ir panaudojimas medicinos praktikoje
L-askorbo rūgštis ,C6H8O6 - yra trivialus vitamino C pavadinimas. Cheminis pavadinimas yra
2–okso-L-treo-heksono-1,4-laktono-2,3-enidolis. L-askorbinė ir dehidroaskorbo rūgštis yra pagrindinė vitamino C forma.[30] Vitaminas C yra vienas iš svarbiausių vandenyje tirpių vitaminų. Jis svarbus kolageno, karnitino ir neuromediatorių biosintezei. Dauguma augalų ir gyvūnų sintezuoja askorbo rūgštį pagal organizmo poreikius, tačiau beždžionės ir žmonės negali sintetinti askorbo rūgšties dėl fermento gulonolaktono oksidazės trūkumo. Taigi, askorbo rūgšties atsargas reikia papildyti vartojant
vaisius, daržovės ar maisto papildus skirtus šio vitamino trūkumui atstatyti. JAV rekomenduoja vitamino C paros dozė svyruoja tarp 100-120 mg suaugusiems.
Askorbo rūgštis žmogaus organizme dalyvauja daugelyje organizme vykstančių oksidacijos ir redukcijos procesų, ir užtikrina fiziologines funkcijas. L-askorbo rūgštis yra hidroksilazių ir monoksigenazių fermentų, dalyvaujančių kolageno, karintino ir neuromediatorių sintezėje pagrindinis dalyvis[27]. Askorbo rūgštis pagreitina hidroksilinimo reakcijas, palaikydama aktyvių metalo jonų centrą, kuris optimaliai veikia fermentų hidroksilazę ir oksigeną.
Askorbo rūgštis atlieka svarbų vaidmenį veikiant kolageną, kuris sudaro apie trečdalį viso kūno baltymų. Tai yra pagrindinis odos, kaulų, dantų, kremzlių, sausgyslių, kraujagyslių, širdies vožtuvų, tarpslankstelinių diskų, ragenos ir akių lęšių baltymas. Askorbo rūgštis yra būtina fermento prolino ir lizino hidroksilazei aktyviai palaikyti. Dėl askorbo rūgšties trūkumo sumažėja prolinio ir lizino hidroksilinimas, todėl jis veikia kolageno sintezę. Taip pat askorbo rūgštis yra būtina raumenų karintino(β-hidroksirūgšties) sintezei [18]. Karnitinas reikalingas riebalų rūgščių transportavimui ir perdavimui į mitochondrijas, kuriuose jis gali būti naudojamas energijos gamybai.
Askorbo rūgštis taip pat reikalinga cholesterolio ir tulžies rūgščių transformavimui, nes ji moduliuoja mikrosominį 7α-hidrosilinimą- cholesterolio katabolizmo greitį ribojančią reakciją kepenyse. Dėl askorbo rūgšties trūkumo ši reakcija tampa sulėtėjusi, todėl susidaro cholesterolio kaupimasis kepenyse, hipercholesterolemija, tulžies pūslės akmenų susidarymas [14].
Askorbo rūgštis padidina geležies absorbciją iš natūralesnių geležies šaltinių [19]. Nustatyta, kad askorbo rūgšties papildai palengvina geležies absorbciją maiste. Askorbo rūgštis verčia trivalentę geležį į dvivalentę, didina jos tirpumą ir gerina absorbciją.
Labiausiai žinomas vitamino C poveikis yra peršalimo prevencijai arba jo palengvinimui. Paulingas[38]. teigė, kad 1-2 g askorbo rūgšties suvartojus veiksmingai užkertamas kelias peršalimui. Įrodyta, kad askorbo rūgštis stimuliuoja imuninę sistemą, padidindama T ląstelių proliferaciją atsakant į infekciją. Šios ląstelės gali pašalinti užkrėstus audinius gamindamos didelius citokinų kiekius ir padėdamos β ląstelėms sintetinti imunoglobulinus, kad kontroliuotų uždegimines reakcijas. Be to, buvo įrodyta, kad askorbo rūgštis blokuoja ląsteles, kurios sukelia T-ląstelių apoptozę ir taip stimuliuoja arba palaiko T ląstelių proliferaciją, kad užkirstų kelią infekcijai. Šis mechanizmas buvo sukurtas siekiant sustiprinti imuninį atsaką po vitamino C vartojimo šaltuoju infekcijos metu [3].
Askorbo rūgštis atlieka svarbų vaidmenį žaizdų gijimo-regeneravimo procese, nes ji stimuliuoja kolageno sintezę. Normaliam gijimo procesui, ypač po operacijos sergantiems pacientams, reikalingos pakankamos askorbo rūgšties ištekliai. Askorbo rūgštis skiriama skatinti kolageno sintezei, siekiant pagreitinti žaizdų ar nudegimų gijimą pooperaciniu laikotarpiu . Todėl gydymo procesui paspartinti rekomenduojama vartoti nuo 500 mg iki 1,0 g / per dieną.[20].
Buvo atlikta daugybė epidemiologinių tyrimų, siekiant nustatyti askorbo rūgšties poveikį ir įvairių rūšių vėžio, tarp jų krūties, stemplės, plaučių, skrandžio, kasos, storosios žarnos, prostatos, gimdos kaklelio ir kiaušidžių vėžio, asociaciją. Gauti rezultatų duomenys buvo nepatikimi, dauguma rūšių vėžio, išskyrus skrandžio vėžį. Viena iš nuosekliausių epidemiologinių duomenų apie vitaminą C yra susijusi su dideliu askorbino rūgšties ar vitamino C turinčių maisto produktų suvartojimu ir sumažėjusiu skrandžio vėžio rizika. Biocheminiai ir fiziologiniai duomenys rodo, kad askorbo rūgštis veikia kaip antioksidantas ir slopina potencialiai kancerogeninių N-nitrozo junginių susidarymą iš nitratų, nitritų skrandyje ir taip apsaugo nuo skrandžio vėžio [6].
Vitaminas C yra svarbus antioksidantas, kuris ženkliai sumažina neigiamas reaktyviąsias rūšis, tokias kaip reaktyvios deguonies ir azoto rūšis, kurios gali sukelti oksidacinį pavojų makromolekulėms, tokioms kaip lipidai, DNR ir baltymai, kurie yra susiję su lėtinėmis ligomis, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, insultą, vėžys, neurodegeneracinės ligas. Askorbo rūgštis yra vienas svarbiausių vitaminų žmogaus sveikatai. Jis reikalingas daugeliui žmogaus biologinių ir fiziologinių funkcijų. Švieži vaisiai, daržovės, augaliniai vaistiniai preparatai bei maisto papildai papildo organizmą reikalingu askorbo rūgšties kiekiu[26].
1 lentelė. Augalinių vitamino C preparatų asortimentas vaistinėje
Pavadinimas Forma Kiekis
pakuotėje Sudėtis Gamintojas Rosavit extra šermukšnių ir erškėčių sirupas Sirupas 250ml 15 ml sudėtis: fruktozė 12,66 g,
erškėtrožių ir šermukšnių uogų ekstraktas 8,33 g,
vitaminas C 36,8 mg ,vitaminas PP (niacinas) 6,08 ,vitaminas E 5 mg,vitaminas B6 0,81 mg , biotinas 51,75 mikrogramai
Ekzon
Your life vitaminas C
su ežiuolėmis Tabletės
60 tab Vienoje Your Life vitamino C tabletėje yra: Vitaminas C (askorbo rūgštis, paprastųjų erškėčių (Rosa Canina) vaisių milteliai), 500 mg Rausvažiedžių ežiuolių (Echinacea purpurea) ir siauralapių
ežiuolių (Echinacea angustifolia) žolės ir šaknų milteliai, 100 mg
Leiner Health Products
Farmax vitaminas C Kapsulės 60 caps Vienoje Farmax vitamino C kapsulėje yra: Vitaminas C 500mg, Erškėčių vaisių ekstraktas 30mg.
SVUS Pharma -
Farmax ImumoMoss + C Mikstūra 250ml 15ml mikstūros yra: Sausasis juodųjų serbentų
Ribes nigrum uogų ekstraktas 45mg, Sausasis tikrųjų imbierų Zingiber officinale šakniastiebių ekstraktas 45mg, Sausasis rutulinių eukaliptų Eucalyptus globulus lapų ekstraktas 30mg, Sausasis rausvažiedžių ežiuolių Echinacea purpura žolių ekstraktas 30mg, Vitaminas C (L - askorbo rūgštis) 75mg, Islandinių kerpenų Cetraria islandica gniužulų vandeninis- glicerolinis tirpalas 2 :1, 23mg, Spirulinų Arthrospira platensis milteliai 17mg, Sausasis greipfrutinių citrinmedžių Citrus paradisi vaisių sėklų ekstraktas15mg, Propolis (bičių pikis), ištirpintas 30% spirito tirpale 15mg.
UAB „Innovative
Pharma Baltics“
Livol extra C cold Kramtomo sios tabletės
60 tab. Vienoje Livol extra C cold yra: Vitaminas C 60mg, Erškėtuogių ekstraktas 33mg, Juoduogių šeivamedžių žiedų ekstraktas 29mg, Sausai spaustų rausvažiedžių ežiuolių sultys 8,4 mg
Axellus A/S, Danija
Lentelėje Nr.1 pateikti preparatai į kurių sudėti įeina augalinis vitaminas C. Augalinio vitamino C preparatų asortimentą sudaro 5 maisto papildai. Pagrindinės jų sudedamosios dalys: juodųjų serbentų vaisiai (Fructus Ribis nigri) ir erškėčių vaisiai (Fructus Rosae). Farmacinės formos yra įvairios, tai kramtomosios tabletės, sirupai, mikstūros, kapsulės, tabletės. Gaminančių šiuos preparatus įmonių Lietuvoje nėra, visi preparatai yra gaminami kitose šalyse.
1.2. Augalinės žaliavos kaupiančios vitaminą K
Vitamino K gali trūkti sergant žarnyno, kepenų ligomis, vartojant daug vaistų, ypač antibiotikų, kurie naikina žarnyno mikroflorą, taip pat, dėl mechaninio tulžies takų nepraeinamumo, sutrikus riebalų rezorbcijai. Trūkstant vitamino K, sunkiau kreša kraujas, gali kraujuoti dantenos, pasirodyti kraujo šlapime, sustiprėti kraujavimas mėnesinių metu ar kartotis kraujavimas iš nosies[58]. Augalinių vitamino K šaltiniai:
Paprastasis kukurūzas – Zea mays L. Šeima varpinių – Gramineae. Vienametis kultūrinis
1-3 m aukščio augalas. Šaknys yra kuokštinės, antžeminės atraminės šaknys yra stiebo pagrindine. Stačias stiebas, ryškiai bambliuotas, ties pagrindu sumedėjęs, 2-3 cm skersmens. Lapai yra lancetiškai linijiški, šviesiai žali. Žiedai vienalyčiai, be apyžiedžio. Vaisius – stambus, plikas, apvalus, suspaustas arba inksto formos, baltas, gelsvas, rausvas, rudas arba beveik juodas grūdas. Žydi liepos spalio mėn. Vaisiai subręsta rugsėjo spalio mėn[12;63].
Vaistinė augalinė žaliava. Kukurūzų liemenėliai su purkomis - Styli cum stigmatis Zeae maydis – nuo vienamečio kultivuojamo žolinio augalo brendimo metu surinkti ir išdžiovinti burbuolių
liemenėliai, turintys purkas. Kukurūzų liemenėliai su purkomis surenkami vaškinės fazės metu[63].
Cheminė sudėtis. Žaliavoje nustatyta: vitaminas K, karotinoidai, flavonoidai, kartumynų,
riebalinio aliejaus 3%, pėdsakai alkaloidų, 0,1% eterinio aliejaus, amino rūgštys, taninai, dervos, fitosteroliai (sitosterolis, stigmsterolis), pigmentai, sakai[12].
Panaudojimas medicinos praktikoje. Naudojami, kaip preparatai turintis diuretinį, inkstų
akmenis tirpdomąjį poveikį. Naudojimas medicinos praktikoje: uretritams, cistitams, prostatitui, ypač – lėtiniams ir ūminiams šlapimo takų sistemos uždegimams gydyti. Preparatai taip pat pasižymi tulžies išsiskyrimą skatinamuoju poveikiu. Skystas ekstraktas padidina tulžies pūslės sekreciją. Naudojami kaip kraujavimą stabdantys preparatai[12;63].
Trikertė žvaginė – Capsella bursa pastoris (L). Šeima kryžmažiedžių – Cruciferae.
Vienametis ar dvimetis augalas. Stačias stiebas, šakotas, plikas arba ties pagrindu apaugęs paprastais ir šakotais plaukeliais. Lapai skroteliniai kotuoti, lancetiški, dantyti arba net plunksniškai suskaldyti į
trikampiškas, smailias skiautes. Stiebo lapų nedaug, jie bekočiai, lancetiški, apaugę stiebą. Lapai visi tamsiai žali, paprastais arba žvaigždiškais apaugę plaukeliais. Žiedai balti, smulkūs. Vaisius – trikampiškai atvirkščiai širdiška ankštarėlė. Žydi nuo balandžio mėn. iki vėlyvo rudens. Auga pakelėse, daržuose, šiukšlynuose, laukuose, soduose[12].
Vaistinė augalinė žaliava. Trikerčių žvaginių žolė – Herba Bursae pastoris. Žaliava lapuoti,
šakoti ar paprasti, briaunoto paviršiaus, vos plaukuoti ar pliki, turintys žiedus ir nesubrendusius vaisius stiebai. Lapai skroteliniai lancetiškai pailgi, susiaurėjantys į kotelius, skiautėtai dantyti ar plunksniškai suskaldyti. Smulkūs žiedai, balkšvos spalvos, susitelkę kekės formos žiedyne. Taisyklingas žiedas, sudarytas iš 4 taurėlapių ir 4 vainiklapių. Vaisiai – suspaustos šonuose ankštarėlės trikampio širdies arba atvirkščio trikampio formos. Stiebai, lapai ir vaisiai žalios spalvos, žiedai – gelsvai baltos spalvos. Renkama žolė žydėjimo, vaisių brendimo metu, raunama, šaknys nupjaunamos[12].
Cheminė sudėtis. Nustatyta vitamino K, vitamino C, saponinų ir alkaloidų pėdsakai, rauginių
medžiagų, flavonoidų (hesperidinas, rutinas), organinių rūgštių, amino rūgščių[12].
Panaudojimas. Pasižymi kraujavimą stabdomuoju poveikiu žolės preparatai[12].
Paprastasis putinas – Viburnum opulus L. Šeima šeivamedinių – Caprifoliaceae. Krūmas ar
medis. Jaunos šakos gelsvai rudos spalvos. Lapai plačiai kiaušiniški, priešiniai su skiautėmis, stambiai dantyti. Žiedai skėtelių formos žiedynuose. Vaisius – uoga. Auga drėgnuose miškuose. Atsparus šalčiams. Anksti pavasarį žievė lupama, kai lengvai atsiskiria nuo medienos. Lupama juostelėmis. Džiovinama ore arba džiovyklose 40-45 C. Juostelės 10-20 cm ilgio 2-0,5 mm storio, rusvai pilkos spalvos, iš vidaus gelsvos, kartoko skonio, silpno kvapo[12;63].
Vaistinė augalinė žaliava. Putinų žievė – Cortex Viburni. Balandžio gegužės mėnesiais yra
ruošiama žievė. Išdžiovinti žievės gabaliukai plokšti, latakėlio ar vamzdelio formos. Žievės išorinis paviršius raukšlėtas, žalsvai pilkos arba rusvai pilkos spalvos,brūkšniuotas smulkiai. Vidinis žievės paviršius lygus, šviesiai geltonos arba rusvai geltonos spalvos su smulkiomis rausvomis dėmelėmis ir juostelėmis. Žievės lūžis smulkiai grūdėtas[12].
Cheminė sudėtis. Nustatyta žievėje: askorbo rūgšties 70-80 mg/, vitaminas K, karotinoidų,
iridoidų, triterpeninių saponinų, rauginių medžiagų. Vaisiuose nustatyta cukrų 30%, rauginių medžiagų, organinių rūgščių – 3%, vitamino C, karotinoidų, pektininių medžiagų[12].
Panaudojimas. Žievės nuovirai veikia sutraukiamai, stabdo kraujavimą. Skystas ekstraktas –
priešuždegiminė bei kraujavimui stabdyti priemonė. Nuovirai ir ekstraktai naudotini hemorojaus, virškinamojo trakto ligų atvejais, priešuždegiminė priemonė. Vaisiai skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina žarnyno darbą, skatina prakaitavimą, veikia dezinfekuojamai[12;63].
Didžioji dilgėlė – Urtica dioica L. Šeima dilgėlinių – Urticaceae. Daugiametis žolinis
augalas, su šakniastiebiu, apaugęs paprastais ir dilginamaisiais plaukeliais. Stiebas stačias, keturbriaunis. Lapai pailgai kiaušiniški, priešiniai, beveik trikampiški. Žali, neryškūs, žiedai
vienalyčiai susitelkę į šluoteles viršūninių lapų pažastyse. Kuokelinių žiedynų šakelės stačios, piestelinių vėliau nusvyra. Dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais. Žydi liepos spalio mėn. Auga patvoriuose, miškuose, krūmuose, šiukšlynuose[12;63].
Vaistinė augalinė žaliava. Dilgėlių lapai – Folium Urticae. Kiaušinio arba pailgo kiaušinio
formos lapai. Stambiai, aštriai dantytas lapo kraštas. Lapo paviršius apaugęs matomais plaukeliais. Labai stambūs plaukeliai yra apatinėje lapo pusėje ant gyslų. Lapai renkami žydėjimo metu[12].
Cheminė sudėtis. Lapuose nustatyta vitamino K1 200 mg%, askorbo rūgštis 270mg%;
karotinoidai, flavonoidai (kemferolis, izoramnetinas, kvercetinas, jų 3-rutinozidai), fenolkarboksi rūgštys (kofeino jos esteriai (iki l,6%), chlorogeno), iki 20% mineralinių medžiagų (kalcio, kalio ir silicio druskos). Lapų dilginamuosiuose plaukeliuose yra acetilcholino, histamino, serotonino ir nedidelis kiekis leukotrienų, B grupės vitaminų[12;63].
Panaudojimas medicinos praktikoje. Lapų preparatai vartojami reumatui gydyti, o taip pat
šlapimo takų uždegimams gydyti.Suaugusiems: 3-5 gramai žaliavos užpilui iki 3 kartų per dieną; 10-15 ml šviežių sulčių iki trijų kartų per dieną dozės. Polivitamininė žaliava naudojami pavasarį, trūkstant vitaminų. Padidina organizmo atsparumą įvairioms ligoms, gerina medžiagų apykaitą. Priemonė kraujavimui stabdyti. Iš lapų gaminamos arbatos, skirtos šlapimo išsiskyrimui skatinti. Naudojami užpilai plaukams stiprinti. 100 g lapų užpilama 0,5 l vandens. Succus Urticae – medžiagų apykaitos sutrikimai, mikroelementų stoka[12].
1.2.1. Vitamino K poveikis ir panaudojimas medicinos praktikoje
Vitaminas K yra riebaluose tirpus vitaminas, reikalingas baltymų, kraujo krešėjimui ir kalcio surišimui kauluose. Skiriamos dvi vitamino K grupės. K1 – filochinonai sintetinami augaluose. Jų
molekulę sudaro: 2-metil-1,4-naftochinonas ir šoninė, izoprenoidinė grandinė. K2 – menachinonai,
kuriuos sudaro 2-metil-1,4-naftochinonas ir šoninė grandinė – izopreno liekanos. Vitaminą K2 sintetina
žarnyno bakterijos. Vitaminas K1 pirmą kartą buvo išskirtas iš liucernos. Abu vitaminai netirpsta
vandenyje, bet tirpsta riebaluose ir organiniuose tirpikliuose bei nepatvarūs šarminėje aplinkoje, tačiau patvarūs neutralioje terpėje, nesuyra net virinami. Vitamino K rezorbcijai būtinos tulžies rūgštys, kaip ir kitiems riebaluose tirpiems vitaminams. Rezorbuotas vitaminas pernešamas į chilomikronų sudėtį, ir kaupiamas daugiausiai kepenyse. K1, patekę į organizmą su maistu, arba K2, sintetinti žarnyno
bakterijų, kepenyse virsta biologiškai aktyvia forma – dihidrochinonu. Vitamino K aktyvi forma – dihidrochinonas reguliuoja kraujo krešėjimą[7].
Vitaminas K svarbus palaikant normalų kraujo krešėjimą, dalyvauja krešėjimo faktorių sintezėje kepenyse bei skatina žaizdų gijimą. Nustatyta, kad menachinonas svarbus palaikant kraujagyslių elastingumą, saugant jas nuo aterosklerozinių pokyčių. 2004 m. atlikus Nyderlandų Roterdamo tyrimą nustatyta, kad yra ryšys tarp vitamino K2 vartojimo ir sumažėjusios širdies ir
kraujagyslių sistemos ligų rizikos . Lyginant didžiausią paros dozę (> 33 μg) su mažiausiu (<22 μg) vitaminu K2, didesnė suvartojamų vaistų koncentracija buvo susijusi su 41% sumažėjusia širdies ligos diagnozės rizika 57 proc. sumažina mirties nuo širdies ligų riziką ir sumažina mirtingumo riziką 26 proc. Vitaminas K svarbus osteokalcino sintezėje, nes kartu su vitaminu D skatina kalcio patekimą į kaulus ir slopina kaulų retėjimą. Vitaminas K išlieka svarbus ne tik kraujo krešėjimo reguliacijai, bet ir osteoporozės prevencijai[47].
2 lentelė. Vitamino K vaistažolių arbatos
Pavadinimas Gamintojas
Arbata „Dilgėlių lapai“ Acorus Calamus,UAB, Lietuva Vaistažolių arbata "Paprastųjų kukurūzų
liemenėliai su purkomis"
Acorus Calamus UAB, Lietuva Arbata „Trikerčių žvaginių žolė“ Acorus Calamus UAB, Lietuva
Lentelėje Nr.2 pateiktas augalinio vitamino K asortimentas vaistinėje. Iš augalinės žaliavos pagamintų vitamino K preparatų nėra. Vaistinėje yra tik trys vitamino K vaistažolių arbatų, kurios gaminamos Lietuvoje.
1.3. Vaistinės augalinės žaliavos kaupiančios karotinoidus
Karotinoidai - oranžinės, geltonos ir rudos spalvos pigmentai, kurie randami daugumoje augalų ir gyvūnų organizmuose. Augalų lapuose esantys karotinoidai sudaro apie 0,07 – 0,2 % jų sausosios masės, kai kurių augalų organuose šių pigmentų koncentracija būna didesnė. Daug karotinoidų yra batato šakniagumbiuose, vaisiuose, žiedų vainiklapiuose,dulkinėse ir žiedadulkėse ir morkų šakniavaisiuose. Dabar žinoma apie 400 įvairių karotinoidų. Karotinoidai atsižvelgiant į cheminę sudėtį, skirstomi į dvi grupes. Vienai iš grupes priklauso tie, į kurių sudėtį neįeina deguonis, o kitai grupei priskiriami deguonies turintys karotinoidai. Iš deguonies atomų neturinčių karotinoidų gamtoje itin paplitę likopinas ir karotinas.
Likopinas (C40H56) – nesotusis atviros anglies grandinės angliavandenis. Likopinas raudonos spalvos, randamas bakterijose, grybuose, dumbliuose, pomidorų, bruknių uogose, erškėčių, arbūzų vaisiuose. 1831 m. išskirtas iš morkų šakniavaisių (Daucus carota) oranžinės spalvos pigmentas – karotinas. Praėjus beveik šimtui metų, chromatografinės analizės metodu buvo nustatyta, kad yra keli karotino izomerai, iš kurių ypač paplitę α, β ir γ. Jų visų cheminė sudėtis yra tokia pati kaip ir likopino, skiriasi tik struktūra[58].
Dygliuotasis šaltalankis - Hippophae rhamnoides L. Šeima žilakrūminių – Elaeagnaceae.
raukšlėtas. Jauni ūgliai apaugę baltais sidabriškai, šakotais žvaigždiškai žvyneliais ir plaukeliais. Pražanginiai lapai, linijiškai lancetiški, lygiakraščiai. Žiedai vienalyčiai. Kuokeliniai žiedai yra trumpose varpose. Žiedai piesteliniai trumpais žiedkočiais, grupėmis po 3-11 susitelkę lapelių pažastyse. Apyžiedis vamzdiškas, dviskiautis, gelsva vidine puse. Liemenėlis vienas. Mezginė viršutinė, viena lizdė. Vaisius truputį oranžinis arba rusvas, sultingas, aromatingas, uogos pavidalo kaulavaisis. Kauliukas lygus, su išilgine vagele. Vaisiai prinoksta rugpjūčio rugsėjo mėn. ir ant medžio gali išsilaikyti iki pavasario[12].
Vaistinė augalinė žaliava. Šaltalankių vaisiai – Fructus Hippophaes. Šaltalankio vaisiai – tai
rutulio formos, nuo geltonos iki tamsiai oranžinės spalvos raukšlėtu paviršiumi kaulavaisiai. Jų dydis labai įvairus. [12;63].
Cheminė sudėtis. Vaisių apyvaisyje yra nustatyta riebaluose tirpstančių vitaminų
(karotinoidai, tokoferoliai); vandenyje tirpstančių vitaminų (B1, B2, B9, C); P-vitamininiu aktyvumu
pasižyminčių junginių (katechinai, flavonoidai: rutinas, kvercetinas); fenolkarboninių rūgščių (chlorogeno, kofeino); cukrų 7%; rauginių medžiagų; triterpeninių rūgščių. Riebalinis aliejus vaisių sėklose esantis, sudarytas iš palmitinės ir oleininės rūgščių trigliceridų[12].
Panaudojimas medicinos praktikoje. Aliejus skatina žaizdų gijimą (veikliosios medžiagos –
sterinai). Gerina odos epiteliaciją. Ginekologijos akušerijos praktikoje (gimdos uždegiminiams procesams gydyti). Skrandžio ir 12-tės žarnos opoms gydyti. Pasižymi skausmą mažinamuoju poveikiu. Naudojama žaizdoms, nudegimams, spindulinei ligai gydyti. Vaisiai – polivitamininė žaliava[12;63].
Šaltalankių aliejus naudojamas sergantiesiems dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opomis, pasižymi regeneracinėmis savybėmis bei padeda užgydyti žaizdas. Šaltalankių aliejus gali būti naudojamas gydant nudegimus nuo saulės, ar tam tikrus odos bėrimus bei įsipjovimus[52].
Paprastasis šermukšnis – Sorbus aucuparia L. Šeima erškėtinių – Rosaceae. Tai 4-20 m
aukščio medis arba krūmas. Ūgliai iš pradžių su pilkais pūkais, vėliau pliki, pilkai rudi. Pumpurai 0,8-1,5 cm ilgio, plaukuoti, nelipnūs, tamsiai violetiniai. Lapai sudėtiniai, ne poromis plunksniški, 10-20 cm ilgio. Žiedai susitelkę gausiažiedėse skėtiškose šluotelėse, kurios išsidėsčiusios šakučių viršūnėse. Žiedynų šakelės plaukuotos, retkarčiais – plikos. Iš pradžių plaukuoti, vėliau pliki, apaugę liaukinėmis blakstienėlėmis taurėlapiai. Vainiklapiai balti. Vaisiai rutuliški, 9-10 mm skersmens. Sėklos dažniausiai trys, šviesiai rudos arba rausvos. Žydi gegužės birželio mėn. Vaisiai prinoksta rugpjūčio rugsėjo mėn[63].
Vaistinė augalinė žaliava. Šermukšnių vaisiai – Fructus Sorbi. Vaisiai renkame vėlų rudenį.
Vaisius – obuolėlis. Vaisiaus minkštime yra sėklos išlenktos, pailgos, smailiomis viršūnėmis, turinčios lygų paviršių ir raudonai rudos spalvos. Šermukšnio vaisių spalva gali būti rausvai oranžinė, rusvai
raudona arba gelsvai oranžinė. Kvapas silpnas, savitas. Skonis rūgščiai kartus. Vaisiai renkami jiems prinokus, rugsėjo mėn., iki šalnų[12].
Cheminė sudėtis. Nustatyta vaisiuose karotinoidų; vitaminas P ir E, flavonoidų – antocianai,
askorbo rūgštis iki 200 mg; organinių rūgščių tokių kaip obuolių, vyno, citrinos 4%, rauginių medžiagų, kartumynų[12].
Panaudojimas medicinos praktikoje. Naudoja, kaip polivitamininė žaliava. Vartojami užpilai.
Įeina į vitamininių ir polivitamininių arbatų sudėtį, avitaminozėms gydyti[12;63].
Vaistinė medetka – Calendula officinalis L. Šeima graižažiedžių – Asteraceae. Vienmetis,
30-50 cm aukščio augalas. Šaknis liemeninė, šakota. Stačias stiebas, briaunotas, beveik nuo pagrindo šakotas, šiukščiais apaugęs, į viršūnę liaukiniais plaukeliais. Pražanginiai lapai, beveik lygiakraščiai, apatiniai – kastuviški, į lapkotį susiaurėję, iki 13 cm ilgio, o viršutiniai yra bekočiai, pailgi arba lancetiški. Žiedai - graižuose; kraštiniai graižo žiedai liežuvio formos, oranžiniai, vidiniai žiedai vamzdiški, tamsiai geltoni. Vaisius – karūnuota, pjautuvo formos dėžutė. Žydi nuo birželio mėn. iki vėlyvo rudens. Vaistinė medetka savaime neauga, tai kultivuojamas augalas. Ji dažnai auginama daržuose, darželiuose ir gėlynuose[12].
Vaistinė augalinė žaliava. Medetkų žiedai – Flos Calendulae. Žaliava sudaryta iš ištisinių
graižų. Žiedsostis plikas, vos iškilus. Žiedai kraštiniai – liežuviški, turi išlenktą, apaugusį gausiais trumpais plaukeliais vamzdelį ir tridantę atbrailą. Jie yra rausvai oranžinės arba šviesiai geltonos spalvos. Piestelė turi apatinę išlenktą vienalizdę mezginę, plonu liemenėliu ir dviskiautę purką. Augalai žydi ilgai, todėl žiedai renkami daug kartų – nuo žydėjimo pradžios iki šalnų[12;63].
Cheminė sudėtis. Nustatyta žieduose karotinoidų ir flavonoidų apie 3%, eterinio aliejaus,
rauginių medžiagų, vitamino C, gleivių, organinių rūgščių, kartumynų ir polisacharidų[12].
Panaudojimas medicinos praktikoje. Naudojamas tiek vidiniam tiek ir išoriniam vartojimui.
Medetkų žiedų preparatai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu bei skatina odos epitelio granuliaciją ir žaizdų gijimą, naudojant vietiškai. Tinktūros, užpilai, bei kremai naudojami odos ir gleivinių uždegimams: dermatitams, faringitams, sumušimams. Vartojami skysti ekstraktai, tinktūros, aliejiniai ekstraktai. Užpilai, nuovirai, aliejus – išoriškai sunkiai gyjančioms, pūliuojančioms žaizdoms, nudegimams gydyti. Karotenai apsprendžia priešuždegiminį poveikį gydant dermatitus, egzemas, trofinės žaizdas. Žiedai yra kremų sudedamoji dalis[12;63].
Flavonoidai esantis medetkų žiedų preparatuose pasižymi spazmolitiniu poveikiu, skatina tulžies sekreciją. Žiedų ekstraktas išvalytas naudojamas, kaip priešuždegiminė priemonė gastritams, skrandžio ir 12-tės žarnos opoms, hepatitams gydyti. Preparatai pasižymi antiseptiniu, antibakteriniu, antigrybeliniu, antivirusiniu ir antiparazitiniu poveikiu. Aliejinis medetkos žiedų ekstraktas naudojamas egzemų, odos nudegimų gydymui[12].
1.3.1. Karotinoidų poveikis ir panaudojimas medicinos praktikoje
Biologiškai svarbiausias β-karotinas. Jo molekulėje visos 11 dvigubų jungčių yra konjuguotos, iš jų dvi įeina į β-jono žiedus, esančius molekulės galuose. Dėl to β-karotino 3 molekulė yra visiškai simetriška ir optiškai neaktyvi. Grybuose, dumbliuose, žiedadulkėse, bakterijų ląstelėse ir augalų lapuose β-karotino yra daugiau negu kitų izomerų. β-karotino molekulei skylant pusiau per centrinę dvigubą jungtį, susidaro dvi A vitamino molekulės. Tokia jo hidrolizė vyksta gyvūnų ir žmogaus organizmuose.
Eksperimentiniais tyrimais nustatyta, kad likopenas turi antioksidacinių savybių. Likopenas greičiau suriša deguonies laisvuosius radikalus nei kiti antioksidatoriai. Jis apsaugo žmogaus ląsteles nuo laisvųjų radikalų neigiamo poveikio. Laisvieji radikalai sukelia daugelį ligų ir neigiamai veikia sveikatą. Likopenas stiprina imuninę sistemą, spartina ląstelių atsinaujinimą, didina organizmo fermentinių sistemų aktyvumą, slopina kancerogeninių medžiagų veikimą, skatina kancerogenų šalinimą iš organizmo. Nustatyta, kad likopenas didina kitų antioksidantų veikimą, todėl yra unikalus širdies ligų profilaktikai. Epidemiologinių studijų duomenimis, vartojamas likopeno susijęs su mažesne prostatos onkologinių susirgimų rizika. Antioksidacinis aktyvumas likopeno yra du kartus didesnis už efektyvaus antikancerogeno ß– karotino aktyvumą. Likopenas sudaro apie pusę žmogaus kraujyje esančių karotinoidų, tačiau organizmas pats jo nesintetina, todėl pakankamas jo kiekis turi būti gaunamas su maistu. Jis gerai tirpsta riebaluose.
Karotinas yra vitamino A provitaminas. Manoma, kad žmonių organizme 50 procentų karotino paverčiama į vitaminą A[52]. ß–karotinas veikia kaip antioksidantas – saugo žmogaus organizmą nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio, apsaugo odą nuo saulės spindulių, padeda išlaikyti odos elastingumą, lėtina kataraktos vystymąsi, stiprina imunitetą. Norint, kad karotiną organizmas pasisavintų geriau, reikalingi riebalai, todėl ruošiant daržoves, turinčias karotino, reikia kartu naudoti ir augalinį aliejų. Žmogaus organizmui ß–karotinas būtinas norint išlaikyti puikų regėjimą. Nuo karotino priklauso ir gera odos būklė. Karotinas didina organizmo atsparumą infekcijoms, saugo nuo pasyvaus rūkymo bei oro užterštumo poveikio. Karotino trūkumo požymiai – lūžinėjantys plaukai ir nagai, padidėjęs odos ir visų gleivinių sausumas. Kasdienę mityba, praturtinta antioksidantais, gali ne tik sulėtinti senėjimo procesus, bet ir padėti išvengti arba sumažinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis bei išlaikyti ląstelių vientisumą ir jų funkcijas. ß–karotino, kuris naudojamas,kaip tiesioginis antioksidantų poveikis kancerogenui ar jo aktyviam metabolitui, fermentų sistemos, aktyvinančios kancerogenezę, veiklos sutrikdymui, nuo onkologinių ir kitų ligų, gauname su maistu: valgydami daržoves ir vaisius. Turtingiausi šaltiniai – pomidorai, morkos, kopūstai, brokoliai,
moliūgai, mango vaisiai. Augalinės žaliavos: medetkų žiedai, šermukšnių vaisiai, šaltalankių vaisiai[48].
3 lentelė. Augalinių karotinoidų preparatų asortimentas vaistinėje
Arbata Gamintojas
„Dilgėlių lapai“ Acorus Calamus,UAB,Lietuva
„Šaltalankių vaisiai“ Acorus Calamus,UAB,Lietuva
“ Medetkų žiedai“ Acorus Calamus,UAB,Lietuva
“Šermukšnių vaisiai“ Acorus Calamus,UAB,Lietuva
Maisto papildai
Šaltalankių aliejus Plus West-Pharma-East
Rosavit extra šermukšnių ir erškėčių sirupas Ekzon
Lentelėje Nr.3 pateikti augalinių karotinoidų preparatų asortimentas vaistinėje. Keturios vaistažolių arbatos yra gaminamos Lietuvoje.
1.4. Vaistinės augalinės žaliavos kaupiančios vitaminą P
Flаvоnоidаi – esаnti dаugelyje dаržоvių, vaisių ir аrbаtžоlių yra didelė pоlifenоlinių antiоksidаntų grupė [50]. Šių junginių pаvаdinimаs kilęs nuо lоtyniškо žodžio flavus – geltonаs. Tаi аntriniаi аugаlų metаbоlitаi[16]. Flаvоnоidаi sudаrо vieną iš didžiаusių аugаlinių fenоlinių junginių grupių [50]. Yrа priskаičiuоtа dаugiаu kаip 6,5 tūkstаnčių skirtingоs struktūrоs flаvоnоidų. Tаi grupė biоlоgiškаi аktyvių junginių, kurių аglikоnо struktūrоs pаgrindą sudаrо flаvаnаs -(2-fenil-benzeno-γ-pirono žiedas).
Pasaulyje atlikta daug tyrimų, kuriais buvo siekiama nustatyti augalus, kuriuose yra biologiškai aktyvių junginių – [40].
Japoninė sofora (Sophora japonica L.). Šeima pupinių (Fabaceae).
Vaistinė augalinė žaliava. Japoninių soforų žiedai - Flos Sophora japonica.
Cheminė sudėtis. Žieduos sukaupia virš 20% rutino. 2015 metais Kinijoje atlikti tyrimai su
japoninės soforos šaknimis. Juose nustatyta daug biologiškai aktyvių junginių, tarp kurių buvo flavonoidai (flavonai, izoflavonai ir kt.), alkaloidai, terpenoidai bei kiti junginiai [37; 38; 39]. Iš Japoninių soforų žiedų gaminamos vaistažolių arbatos. Jos pasižymi priešuždegiminiu, antioksidaciniu, antimikrobiniu, antitrombocitiniu poveikiu taip pat poveikiu į širdies ir kraujagyslių sistemą – sumažina širdies raumens kontraktiliškumą, reguliuoja širdies plakimo ritmą, stabilizuoja kapiliarų vientisumą, sumažina kapiliarų pralaidumą [31].
Sėjamasis grikis (Fagopyrum esculentum Moench.). Šeima rūgtinių (Polygonaceae).
Vienmetis augalas. Šaknis – liemeninė, labai šakota, stiebas status, rausvas, tuščiaviduris, viršūnėje išsišakojęs.
Vaistinė augalinė žaliava. Fagopyri herba - sudžiovinta sėjamųjų grikių žolė su lapais ir
žiedais
Sėjamųjų grikių žolėje yra trys pagrindinės flavonoidų grupės: flavonoliai, antocianinai ir flavonai. Flavonoidai esantis sėjamųjų grikių žolėje – rutinas, kvercetinas, orientinas, viteksinas ir kt. [41]. 1842 m. rutinas buvo identifikuotas vaistinėse augalinėse žaliavose. Sėjamųjų grikių žolė yra didžiausias natūralus rutino šaltinis, grikio lapuose rutino galima rasti daugiau nei 15% [42].
Rutinas pasižymi, kaip kraujagyslių trapumą mažinančiu ir kapiliarų sieneles stiprinančiu poveikiu. Rutino poveikis kraujagyslių sutrikimams gydyti, tokiems kaip trapūs kapiliarai, sumažėjęs kapiliarų pralaidumas, sumažina kraujagyslių ligų komplikacijų riziką[42]. Rutinas mažina lipidų peroksidazę ir mažina laisvųjų radikalų kiekį, sumažindamas trombocitų aktyvumą ir inhibuodamas trombocitų agregaciją [54]. Sėjamųjų grikių arbata yra naudinga gydant pacientus, sergančius lėtiniu venų nepakankamumu. Nustatyta, kad vartojant sėjamųjų grikių arbatą jau po trijų mėnesių pastebimi teigiami pokyčiai – sumažėja kojų edema, lėtinio venų nepakankamumo požymiai, pagerėja kapiliarų pralaidumas [55].
Juodavaisė aronija (Aronia melanocarpa (Michx.) Elliott. Šeima – erškėtiniai (Rosaceae).
Juodavaisė aronija – daugiametis 0,5-2,5 m aukščio krūmas.
Vaistinė augalinė žaliava. Juodavaisės aronijos vaisiai – Fructus Aronia melanocarpa
Cheminė sudėtis. Vaisiuose nustatyta antocianidinų, kurie pasižymi stipriu antioksidaciniu
poveikiu [59]. Įrodyta, kad juodavaisų aronijų vaisiuose esantys biologiškai aktyvūs junginiai turi stipru antioksidacinį poveikį Daugiausiai kvercetin-3-galaktozidų, kvercetino-3-gliukozidų, cianidin-3-arabinozidų, cyanidin-3- galaktozidų, cyanidin-3-ksiloksidų nustatyti juodavaisių aronijų vaisiuose [31].
Kininių arbatmedžių (Camellia sinensis L.). Šeima - arbatmedinių (Theaceae), sinonimas –
Thea sinensis L. Kininis arbatmedis – visžalis krūmas arba medelis, kurio aukštis gali siekti iki 10 m,
lapai pražanginiai, paprastieji, 4-15 cm ilgio ir 2-5 cm pločio. Žiedai gelsvai balti 2,5-4 cm su 7-8 vainiklapiais.
Vaistinė augalinė žaliava – švieži lapai. Lapai žali, ovalios formos, dantytais kraštais ir su
nedideliais koteliais[62]. Iš arbatmedžio sėklų gaminamas aliejus[8].
Cheminė sudėtis. Šviežiuose kininių arbatmedžių lapuose nustatyta nuo 13 iki 32 proc.
fenolinių junginių, apie 25 proc. karbohidratų, 15 proc. proteinų, 6,5 proc. lignino, 4 proc. aminorūgščių, organinių rūgščių, chlorofilo. Fenoliniai junginiai sudaro didžiają dalį arbatos lapuose esančių visų komponentų. Katechinai sudaro 80 proc. visų fenolinių junginių. Arbatmedžio
preparatuose nustatyta kofeino, teobromino, makroelementų, kalcio, kalio, magnio ir mikroelementų aliuminio, fluoro, mangano[2; 53; 4].
Nustayta kininių arbatmedžių lapuose amino rūgštys, eteriniai aliejai, mineralinės medžiagos – kalcis, magnis, varis, cinkas, selenas, kalis bei rauginių medžiagų. Kininių arbatmedžių lapuose taip pat nustatyta vitaminų C, E, P, bei B grupės vitamiani[2; 4; 9; 49
Polifenoliniai junginiai esantys kininių arbatmedžių lapuose pasižymi stipriu priešuždegiminiu, antioksidantiniu[53]. Flavonoidai, esantys šiuose lapuose gali padėti sumažinti kraujo koaguliaciją, padidinti fibrinolizę ir taip padėti išvengti trombocitų adhezijos [34].
Teigiama, kad 50 proc. visų su maistu suvartojamų flavonoidų kiekio yra gaunama iš arbatos, pagamintos iš kininio arbatmedžio lapų [13].
Tikrųjų citrinmedžių (Citrus limon L.) apyvaisis. Šeima rūtiniai – (Rutaceae Juss). Tai
medis, kurio aukštis siekia 2 m, lapai ryškiai žali, kieti, iki 16 cm ilgio. Žydi ir nokina vaisius ištisus metus.
Vaistinė augalinė žaliava. Tikrųjų citrinų žievelė (apyvaisis). Tikrosios citrinos elipsės arba
ovalios formos, gali būti su sėklomis arba besėklės, dydis 6-7 cm, spalva gali kisti nuo žalios iki ryškiai geltonos spalvos. Žievelė būna stora arba labai plona ir lengva, nelygi [15].
Cheminė sudėtis. Citrusiniuose vaisiuose nustatytos biologiškai aktyvių junginių grupės –
flavononai (hesperidinas, eriocitrinas ir kt.), flavonai (rutinas, diosminas ir kt.), flavonoliai, antocianinai, antocianai [36]. Polimetoksilinti flavonai – sinensetinas, nobiletinas[35]. Nustatyta, kad citrusinių vaisių apyvaisiuose yra, β-pineno, α-pineno, α-limoneno ir γ-terpenų [26]. Apyvaisiuose nustatyta mineralinių medžiagų – natrio, kalcio, vario, geležies, magnio, cinko, baltymų, skaidulų bei riebalų [23].
Epidemiologiniai tyrimai bei tyrimai su gyvūnais parodė, kad flavonoidai turi teigiamą poveikį esant širdies ir kraujagyslių sutrikimams ir tam tikroms onkologinėms ligoms. Tikslus veikimo mechanizmas nėra atskleistas [36].
Citrusinių vaisių apyvaisiuose esatys flavonoidai kvercetinas ir kiti pasižymi antiproliferaciniu poveikiu į suragėjusių ląstelių karcinomą, gaubtinės žarnos vėžio ląsteles. Flavonas diosminas – venotonikas, pasižymi poveikiu į gaubtinės žarnos vėžines ląsteles, tačiau mažiau nei kvercetinas [36].
Diosmino veikimas susijas su prostaglandinų formavimosi slopinimu. Prostaglandinai sukelia karštį, skausmą [93]. Epidemiologiniai tyrimais nustatyta, kad reguliarus citrusinių vaisių vartojimas yra susijas su sumažėjusia rizika susirgti vainikinių širdies kraujagyslių ligomis, uždegiminėmis ligomis, sumažėjusiu vėžio progresavimu [36].
1.4.1. Flavanoidai turintys P vitamininį poveikį
Flavanoidai biologiškai aktyvių junginių grupė. Didelė klasė – flavonai, kurių pagrindinis biologiškai aktyvus junginys – flavonoidas diosmetinas, išskiriamas iš tikrųjų citrinmedžių (Citrus
limon L.) apyvaisio, pasižymi antioksidaciniu poveikiu [44]. Flavononai taip pat svarbi flavonoidų
grupė, kurioje esantys biologiškai aktyvūs junginiai pasižymi P vitaminininiu poveikiu –hesperidinas. Jis taip pat išgaunami iš citrusinių vaisių apyvaisio[44].
Nustatyta atlikus tyrimus, kad kvercetinas reikšmingai mažina kraujo spaudimą. Atlikto dvigubai aklo, kontroliuojamo placebu tyrimo metu nustatyta, kad vartojant 730 mg kvercetino per parą sistolinis kraujo spaudimas sumažėjo 7 mm Hg, o diastolinis – 5 mm Hg [28].
Katechinai aptinkami kininių arbatmedžių lapuose. Jiems būdingos stiprios antioksidacinės savybės. Atliktas tyrimas, kuriuo metu 12 savaičių laikotarpyje, kuriame dalyvavo 55 pacientai, jų kojų opos buvo gydomos 1000 mg rutozidu ir placebu. 52% pacientų, vartojusių rutozidą pajuto pagerėjimą, tuo tarpu pacientai, vartoję placebą, pagerėjimą pajuto tik 28% [44]. Rutinas stiprina kraujagyslių sieneles, mažina kapiliarų pralaidumą, turi antioksidacinį poveikį, saugo nuo uždegimo.
1.4.2. Vitamino P poveikis ir panaudojimas medicinos praktikoje
Flаvоnоidаi dėl sаvо biоlоginių ir fаrmаkоlоginių sаvybių yrа nаudojami medicinos praktikoje. [50]. Pasižymi priešuždegiminiu - diosmetinas[17], аntiоksidаntiniu - katechinas[21], antibakteriniu poveikiu – kvercetinas.
Antiuždegiminis pоveikis. Flаvоnоidаi slоpinа uždegimą sukeliаnčių fermentų аktyvumą [9]. Pаgrindinis mechаnizmаs – uždegimо mediоtоrių – histаminо, prоstаglаndinų ir leukоtrienų аtpаlаidаvimо bei sintezės slоpinimаs [21].
Ląstelėse kultivuоtоse in vitro, flаvоnоidаi pаsižymėjо аntivėžiniu pоveikiu, inhibаvo vėžinių ląstelių аugimą, sukeldаmi jų аpоptоzę . Dėl gebėjimо surišti lаisvuоsius rаdikаlus užkertаmаs keliаs ląstelių dаuginimuisi bei mutаcijоms. Sustаbdžius аngiоgenezę, nebesusifоrmuоjа nаujоs krаujagyslės, nаvikаs nebegаli аpsirūpinti krаuju, tоdėl prаdedа nykti [34].
Flаvоnоidаi teigiаmаi veikiа širdies ir krаujаgyslių sistemą slopindami uždegimą ir laisvųjų radikalų susidarymą [51]. Flavanoidai slоpinа A2 trоmbоksаno sintezę, tоdėl slоpinаmа kartu ir trоmbоcitų аgregаcijа. Flаvоnоidаi sumаžinа аterоsklerоtinių plоkštelių susidаrymą, аpsаugodamas krаujаgyslių endоtelį, slоpindamas mаžо tаnkiо chоlesterоliо оksidаciją[16]. Sumаžėjа venų trаpumаs, tоdėl flаvоnоidаi tinkа venų nepаkаnkаmumо simptomams gydyti. Lietuvоs vаistinių prepаrаtų registre yra registruоtаs vаistinis nereceptinis prepаrаtаs ,,Detrаlex‘‘[25]. Tаi mikrоnizuоtоs ir išgrynintos flаvоnоidų frаkcijоs tаbletės, kurių veikliоsiоs medžiаgоs kiekis аpskаičiuоtаs pаgаl hesperidiną. Vаrtоjаmаs kоjų venų nepаkаnkаmumо simptоmų lengvinimui ir hemоrоjаus pаūmėjimо
prоfilаktikаi. Flаvоnоidаi pаsižymi аntiоksidаciniu pоveikiu [21]. Flаvоnоidаi stаbdo krаujаvimą [51]. Didinа kаulų minerаlinį tаnkį [34] .
Flаvоnоidаi gali slоpinti bаkterijų dаuginimąsi. Antibаkterinio pоveikio mechаnizmаs: nukleоrūgščių sintezės slоpinimаs - stipriаusiаi nukleоrūgščių sintezę slоpinа kvercetinо grupės flаvоnоliаi[5]. Vykdomas citоplаzminės membrаnоs prаlаidumо sutrikdymаs bei energijоs metаbоlizmо infibаvimаs. Bаkteriоstаtinis pоveikis būdingаs ir dėl mikrооrgаnizmų metаbоlizmо slоpinimо.
Flavanoidams priskiriama rаudоnаi mėlynų pigmentų grupė - antоciаninаi [10]. Antocianinams būdingаs platus fаrmаkоlоginis аktyvumаs. Nustаtytа, kаd jie slоpinа uždegimus, sаugо nuо virusų ir mikrоbų , veikiа kаip аntiоksidаntаi [24]. Antоciаninų - ciаnidinо ir delfinidinо dаriniаi, nаudоjаmi аkių ligų gydymui bei regėjimo gerinimui. [21]. Antоciаninаi аpsаugо krаujаgysles, mаžinа sienelių pаburkimą, slоpinа trоmbоcitų susidаrymą, veikiа kаip аntiоksidаntаi, kurie apsaugo ląsteles nuо žаlingо lаisvųjų rаdikаlų pоveikiо [29]. Augalinės žaliavos kaupiančios vitaminą P svarbios, nes naudojamos kraujagyslių sutrikimams gydyti, tokiems kaip sumažėjęs kapiliarų pralaidumas, sumažina kraujagyslių ligų komplikacijų riziką.
4 lentelė. Vaistiniai preparatai, pasižymintys P vitamininiu poveikiu
Arbatos Gamintojas Sudėtis
Žalioji arbata (Camellia sinensis L.) UAB „Švenčionių vaistažolės“, Lietuva
Kininių arbatmedžių lapai Japoninių soforų (Sophora flavescens
Ait.) vaisiai
Soik, Rusija Japoninių soforų vaisiai Juodoji arbata (Camellia sinensis L.) UAB „Švenčionių vaistažolės“,
Lietuva
Kininių arbatmedžių lapai Juodavaisių aronijų (Aronia melanocarpa
(Michx.) Elliott) vaisiai
UAB „Jadvygos žolės“, Lietuva Juodavaisių aronijų vaisiai Nereceptiniai vaistai
Detralex 500 mg plėvele dengtos tabletės Les Laboratoires Servier, Prancūzija Mikronizuota ir išgryninta flavonoidų frakcija 500 mg
Legilait 500 mg plėvele dengtos tabletės SIA Ingen Pharma, Latvija Diosminas 500 mg Venoruton 1000 mg šnypščiosios tabletės GlaxoSmithKline Consumer
Healthcare (UK) Trading Limited, Jungtinė Karalystė
O-(beta-hidroksietil)-rutozidai, 1000 mg
Troxevasin 300 mg kietosios kapsulės Actavis Group PTC ehf, Islandija Trokserutinas 300 mg Maisto papildai
Cantalin micro, tabletės Medochemie Ltd., Kipras 50 mg mikronizuoto hespiridino, 450 mg mikronizuoto diosmino Diosminol micronized, tabletės Teva Pharma B.V., Nyderlandai Diosminas 450mg, paprastųjų kaštonų
sėklų ekstrakto, (standartizuoto 1% eskulozido) 162mg, hesperidinas 50mg Venocaps forte, kapsulės SIA „Silvanols“, Latvija Kaštonų sėklų sausojo ekstrakto 80mg,
ginkmedžių sausojo ekstrakto 30mg, žaliosios arbatos sausojo ekstrakto 30mg, kvercetino 20mg, pušų žievės sausojo ekstrakto 10mg
