AUGALINIŲ PREPARATŲ RACIONALAUS VARTOJIMO IR LAIKYMO NAMŲ SĄLYGOMIS ANALIZĖ

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA

JŪRATĖ ŠIMKIENĖ

AUGALINIŲ PREPARATŲ RACIONALAUS VARTOJIMO IR

LAIKYMO NAMŲ SĄLYGOMIS ANALIZĖ

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Doc., Dr. Zita Barsteigienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas V. Briedis ...

AUGALINIŲ PREPARATŲ RACIONALAUS VARTOJIMO IR

LAIKYMO NAMŲ SĄLYGOMIS ANALIZĖ

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc., Dr. Zita Barsteigienė ...

Recenzentas Darbą atliko

... Magistrantė ... Jūratė Šimkienė

...

Turinys

DARBO AKTUALUMAS IR NAUJUMAS ... 11

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 12

1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 13

1.1. Augalinių preparatų apibūdinimas ... 13

1.2. Vaistinė augalinė ţaliava ir reikalavimai jos paruošimui ir laikymui ... 15

1.3. Augalinių preparatų daţniausiai laikomų namų vaistinėlėse vartojimas ... 18

1.3.1. Augalinių preparatų vartojimas nėštumo metu ... 20

1.4. Vaistinių augalinių ţaliavų sukeliamas pašalinis poveikis ir nepageidaujamos reakcijos ... 22

2. TYRIMO METODIKA ... 25

2.1. Tyrimo metodai ... 25

2.2. Tyrimo eiga ir instrumentai ... 25

2.3. Tyrimo objektas ... 26

3. TYRIMO REZULTATAI ... 28

3.1. Vaistinių augalinių preparatų vartojimas... 28

3.3. Vaistinių preparatų laikymo sąlygos ... 39

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 42

IŠVADOS ... 46 REKOMENDACIJOS ... 47 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 48 PRIEDAI ... 52 1 priedas ... 53 2 priedas ... 55 3 priedas ... 57 4 priedas ... 58 5 priedas ... 59 6 priedas ... 60 7 priedas ... 61

SANTRUMPOS

df – laisvės laipsnių skaičius p – reikšmingumo lygmuo

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija r –koreliacijos koeficientas

sn – statistiškai nereikšmingas skirtumas

SPSS – Statistical Package for the Social Science χ2

- Chi kvadrato kriterijus n - daţnis

lls- laisvės laipsnių skaičius

V(SN) – vidurkis (standartinis nuokrypis) GGP - Geros gamybos praktika

SANTRAUKA

Magistrinio darbo tema: AUGALINIŲ PREPARATŲ RACIONALAUS VARTOJIMO IR LAIKYMO NAMŲ SĄLYGOMIS ANALIZĖ.

J. Šimkienės magistro baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė doc., dr. Zita Barsteigienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto farmokognozijos katedra. – Kaunas.

Tikslas – atlikti respondentų apklausą ir analizę siekiant išsiaiškinti augalinių preparatų racionalų vartojimą ir laikymą namų sąlygomis. Uţdaviniai:1. Išsiaiškinti vaistinių augalinių preparatų vartojimo aspektus tarp Šilutės rajono gyventojų.2.Ištirti ar augalinės kilmės vaistiniai preparatai vartojami prisilaikant nurodytų vartojimo sąlygų ir dozavimo.3.Nustatyti ar tinkamai namų sąlygomis laikomi augaliniai vaistiniai preparatai ir ţaliavos.

Tyrimo metodas. Tikslui pasiekti analizuotas augalinių preparatų racionalus vartojimas ir laikymas namų sąlygomis.Atlikta vaistinės klientų ir Šilutės rajono gyventojų kiekybinė anketinė apklausa(pateikta 21 klausimas). Apklausta 350 respondentų.Atlikta statistinė duomenų analizė.

Rezultatai. Respondentai savo vaistinėlėse laiko įvairių lašų, tabletes, liepų,ramunėlių, medetkų ţiedus, valerijonų šakniastiebius su šaknimis, arbatas nuo kosulio, mėtų lapus ir čiobrelių ţolę.74,0% respondentų augalinių preparatų pakuotės lapelį perskaito ir laiko kartu su preparatu.Ţino apie šių preparatų sukeliamą šalutinį poveikį daugiau 18-70 m. amţiaus respondentų, lyginant juos su >70 m. amţiaus respondentais.Vaistinę augalinę ţaliavą laiko spintelėje (32,3%), šaldytuve (1,2%), pastogėje (0,6%) medţiaginiuose (27,4%) arba popieriniuose maišeliuose (17,8%). Pasenusius augalinius vaistus dauguma respondentų (78,8%) išmeta.

Išvados. Savo namų vaistinėlėje augalinės kilmės vaistinių preparatų turi 91 proc. apklaustųjų respondentų;daugiau kaip 67 proc. apklaustųjų apie augalinių preparatų vartojimą konsultuojasi su gydytoju ar vaistininku, perskaito pakuotės lapelius (74 proc.), dauguma (92,5 proc.) apklaustų gyventojų laikosi nurodyto vartojimo būdo; virš 90% apklaustų gyventojų nurodė, kad prisilaiko nurodytų augalinių preparatų laikymo sąlygų. Vaistinės augalinės ţaliavos daţniausiai saugojamos tinkamai – medţiaginiuose ar popieriniuose maišeliuose.

Rekomendacijos.Atliekant farmacinės rūpybos paslaugą rekomenduojama: įspėti gyventojus nevartoti vaistinių augalinių preparatų pasibaigus jų tinkamumo laikui;gyventojams, perkantiems augalinius vaistinius preparatus ir vaistines arbatas, būtina priminti, kaip juos laikyti namų sąlygomis; informuoti gyventojusţodţiu ir raštu, kaip tinkamai dozuoti augalinius vaistinius preparatus.

SUMMARY

The theme of master‘s degree work: THE ANALYSIS OF RATIONAL USE OF HERBAL PREPARATIONS AND THEIR STORAGE AT HOME.

J. Šimkienė„s final master„s work/scientific leaderAssociate Professor Dr. Zita Barsteigienė;Lithuanian University of Health Sciences Faculty of Pharmacy, Department of Pharmacognosy.-Kaunas.

Purpose:To do respondents‟ survey and analysis in order to find out rational use of herbal preparations and their storage at home.

Aims: 1. To find out the aspects of use of medicinal herbal products among residents of Silute district. 2. To research if medicinal herbal products are used observing the conditions of use and dosage. 3. To ascertain if medicinal herbal products and herbal raw materials are stored in the appropriate conditions. The method for research.In order to achieve the aims it was analysed the rational use of herbal preparations and their storage at home. It was carried out the quantitative survey of customers of chemists and residents of Silute district (21 question was submited). 350 respondents were surveyed. It was done the statistical analysis of the data.

Results. The respondents store various herbal drops, pills, flowers of lime, chamomile, calendula, valerian rhizomes with roots,cough teas, mint leaves and thyme grass in their aid kits. 74, 0% of respondents read the leaflets of medicinal herbal products and keep them with preparations. The respondents aged 18-70 know more about the side effects caused by these drugs than respondents older than 70. Medicinal herbal raw materials are stored in cupboards (32, 3%), fridges (1, 2%), attics (0, 6%) and in textile (27,4%) or paper (17,8%) bags.Most of respondents (78, 8%) throw away out-dated herbal drugs.

Conclusions.91% of respondents keep medicinal herbal products in their aid kits; more than 67%of respondents care doctors‟ or chemists‟ recommendations, read the leaflets of packages (74 %), most of respondents (92,5 %) care the way of useandmore than 90% participants of survey stated that they care the instructions for storage of those products.Medicinal herbal products usually are kept in an appropriate way- safely in textile or paper bags.

Recomendations. Providing service of pharmaceutical care it is recommended to warn residents not to useout-dated herbal drugs; customers must be remindedabout storage of herbal products and herbal teas at home when buying them; people must be informed orally and in writing about an appropriate dosage of herbal products.

SĄVOKOS

Augalinės medţiagos – tai sveiki, susmulkinti ar supjaustyti augalai ar jų dalys, dumbliai, grybai, kerpės (neapdoroti, daţniausiai dţiovinti) bei tam tikri specialiai neapdoroti eksudatai. Augalinės medţiagos apibūdinamos pagal vartojamą augalo dalį ir botaninį pavadinimą pagal dvinarę sistemą (gentį, rūšį, veislę ir autorių) [22].

Augaliniai ruošiniai – tai ruošiniai, išgauti ekstrahuojant, distiliuojant, spaudţiant, frakcionuojant, gryninant, koncentruojant arba fermentuojant augalines medţiagas: sutrintos ar susmulkintos į miltelius augalinės medţiagos, tinktūros, ekstraktai, eteriniai aliejai, išspaustos sultys ir perdirbti eksudatai [22].

Augalinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veiklioji medţiaga (veikliosios medţiagos) yra viena ar kelios augalinės medţiagos, arba vienas ar keli augaliniai ruošiniai, arba vienos ar kelių augalinių medţiagų ir vieno ar kelių augalinių ruošinių derinys; [21].

Fitoterapija – tai ligų gydymas, vartojant augalų dalis ar jų preparatus. [18]. Išorinė pakuotė – pakuotė, į kurią įdėta vidinė pakuotė [21].

Klinikinis vaistinio preparato tyrimas – bet koks su ţmonėmis atliekamas biomedicininis tyrimas, skirtas nustatyti, patikrinti ir patvirtinti vieno arba kelių tiriamųjų vaistinių preparatų klinikinį, farmakologinį ir (ar) kitokį farmakodinaminį poveikį ir (ar) nustatyti nepageidaujamas reakcijas į vieną ar kelis tiriamuosius vaistinius preparatus, ir (ar) ištirti vieno ar kelių tiriamųjų preparatų rezorbciją, pasiskirstymą, metabolizmą ir išskyrimą, siekiant nustatyti tiriamojo vaistinio preparato saugumą ir (ar) veiksmingumą [21].

Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registras – teisinių, organizacinių, technologinių priemonių visuma, skirta vaistiniams preparatams registruoti ir jų registravimo duomenims tvarkyti. Į jį įrašomi vaistiniai preparatai, dėl kurių išduotas rinkodaros arba registracijos paţymėjimas [21].

Pakuotės lapelis – vartotojui informuoti skirtas lapelis, pateikiamas kartu su vaistiniu preparatu [21].

Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo [21].

Vaistinio preparato pavadinimas – vaistinio preparato įvardijimas sugalvotu (tokiu, kurio negalima supainioti su bendriniu) arba bendriniu ar moksliniu pavadinimu kartu nurodant rinkodaros teisės turėtojo prekės ţenklą arba pavadinimą [21].

Vaisto dozuotė – vaisto vienetas (tabletė, kapsulė, ampulė ir kt.), turintis nustatytą veikliosios vaistinės medţiagos kiekį [21].

Vidinė pakuotė – pakuotė ar kitokia talpyklė, tiesiogiai besiliečianti su vaistiniu preparatu [21].

ĮVADAS

Augaliniai vaistai vartojami visame pasaulyje, tačiau labiausiai paplitę Rytų šalyse, tai siejama su ilgalaikėmis tradicijomis, patirtis siekia tūkstančius metų. Europoje ir JAV augalinių vaistų vartojimas pagrįstas moksliniais tyrimais ir numatytos gairės tokių vaistų registravimui. [35, 45]. Lietuvoje informaciją apie vaistinių augalų gydomąsias savybes kaupė ir perdavė iš kartos į kartą K. Grybauskas, J. Pabrėţa, S. Daukantas, J. Jundzilas, S. Gorskis, J. Brizinas, E. Šimkūnaitė [10]. Ţinoma, jog vaistinių augalų preparatų poveikis ţmogaus organizmui yra švelnesnis, lyginant su cheminiais vaistais, daţnai turinčiais įvairių šalutinių poveikių. Lietuvoje vaistiniai augalai pradėti tyrinėti XVIII a. Domėtasi liaudies medicinos patirtimi, senomis vaistinių augalų vartojimo tradicijomis [26].

Dabar pasaulyje 35-40 proc. gydomųjų preparatų gaminama iš vaistinės augalinės ţaliavos. Vaistinė augalinė ţaliava ir jos preparatai pasiţymi farmakologinio veikimo įvairove ir turi maţiau šalutinių poveikių ţmogaus organizmui nei cheminiai vaistai [25]. Pasaulio sveikatos organizacijos PSO duomenimis, pasaulyje gydymo tikslais naudojama apie 35000 rūšių vaistinių augalų. Europos farmacijos pramonėje naudojama beveik 1200 rūšių vaistinių augalų ţaliava. Lietuvoje šiuolaikinėje ir liaudies medicinoje naudojama daugiau kaip 460 rūšių augalų. Aromatinių augalų Lietuvoje priskaičiuojama daugiau kaip 100 rūšių [27].

Lietuvoje yra uţregistruota ir notifikuota įvairių vaistų formų augalinės kilmės preparatų tai: įvairios vaistinių ţolelių arbatos, tabletės, kapsulės, aliejai, balzamai, geliai, tepalai, ţvakutės, ekstraktai, tinktūros, sirupai ir daugelis kitų [2,14].

Pastaraisiais metais augalinių vaistų ir papildų vartojimas Vakarų visuomenėje gerokai išaugo. Tai aiškinama tuo, kad augaliniai preparatai yra naturalūs ir todėl nekenksmingi, bet šis poţiūris yra netikslus ir klaidingas. Iš tiesų gaunama pranešimų apie augalinių preparatų sukeltą sunkų šalutinį poveikį [44].

Vaistinių preparatų paruošimas ir laikymas beireikalavimai ekologiškų produktų gamybai, gabenimuiperdirbimui, saugojimui, realizavimuiyra grieţtai reglamentuoti taisyklių ir įstatymų.Lietuvoje vaistinių augalų auginimo, rinkimo ir perdirbimo kontrolę vykdo VšĮ „Ekoagros“, Ekologinio ţemės ūkio taisyklės ir ES Tarybos reglamentai (EB) (komisijos reglamentas Nr. 834/2007 ir Nr. 889/2008)[15,16].

Ligų gydymas, vartojant augalų dalis ar jų preparatus, t.y. fitoterapija, siekia kelių tūkstančių metų ištakas. Mokslu įrodyta, kad augalų veikliosios medţiagos t.y. cheminiai junginiai turi gydomąjį poveikį. Gydymui ir preparatų ruošimui naudojamos tos augalo dalys, kuriose šių medţiagų daugiausia[18].

Augaliniai vaistai nuo cheminių preparatų skiriasi tuo, kad į jų sudėtį įeina nuo kelių iki keliasdešimt veikliųjų medţiagų, kurios gali veikti įvairias organizmo funkcijas. Jie veiksmingi, saugūs ir, palyginti, nebrangūs[40]. Vaistus ir augalinius vaistinius preparatus reikėtų vartoti skirtingu laiku. Būtina konsultuotis su gydytoju, negalima kaitalioti gydymo nei vaistais, nei vaistingais augalais[12].

Šiuo darbu siekta atlikti augalinių preparatų racionalaus vartojimo ir laikymo namų sąlygomis apklausą ir analizę. Darbo tikslui pasiekti išsikelti uţdaviniai: 1. Išsiaiškinti vaistinių augalinių preparatų vartojimo aspektus tarp Šilutės rajono gyventojų.2.Ištirti ar augalinės kilmės vaistiniai preparatai vartojami prisilaikant nurodytų vartojimo sąlygų ir dozavimo.3.Nustatyti ar tinkamai namų sąlygomis laikomi augaliniai vaistiniai preparatai ir ţaliavos. Baigiamajame darbe taikomi tyrimo metodai: 1. Teorinis mokslinės literatūros analizės metodas.Juo siekta teoriškai apţvelgti, išanalizuoti ir aprašyti mokslinius medicininius, farmacinius bei socialinius straipsnius mokslinius tyrimus, susijusius su šio magistrinio darbo tema. 2. Empirinis analizės metodas. Atlikta vaistinės klientų ir Šilutės rajono gyventojų kiekybinė anketinė apklausa ir anketų duomenų analizė, siekiant ištirti kaip Lietuvos gyventojai laikosi, augalinių preparatų racionalaus vartojimo ir laikymo namų sąlygomis, instrukcijų. 3. Statistinis tyrimo metodas.Atlikta statistinė analizė SPSS 22.0 programos paketu. Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos, tikrinamos statistinės hipotezės apie skirtumus tarp vidurkių daţnumų bei poţymių tarpusavio priklausomumo. Tikrinat statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Tyrimo objektas - augalinių preparatų racionalus vartojimas ir laikymas namų sąlygomis.

DARBO AKTUALUMAS IR NAUJUMAS

1. Tyrimu siekta išsiaiškinti ar vaistinius augalinius preparatus gyventojai vartoja prisilaikydami nurodytų rekomendacijų, ar nėra paţeidţiamas nurodytas dozavimas, vartojimo daţnis, laikas ir t.t.

2. Taip pat siekta nustatyti ar vaistiniai augaliniai preparatai ir ţaliavos namuose laikomi tinkamai, kadangi jų saugojimas namų sąlygomis nebuvo tirtas.

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas – atlikti respondentų apklausą ir analizę siekiant išsiaiškinti augalinių preparatų racionalų vartojimą ir laikymą namų sąlygomis.

Darbo uţdaviniai:

1. Išsiaiškinti vaistinių augalinių preparatų vartojimo aspektus tarp Šilutės rajono gyventojų.

2. Ištirti ar augalinės kilmės vaistiniai preparatai vartojami prisilaikant nurodytų vartojimo sąlygų ir dozavimo.

3. Nustatyti ar tinkamai namų sąlygomis laikomi augaliniai vaistiniai preparatai ir ţaliavos.

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Augalinių preparatų apibūdinimas

Augalinis vaistinis preparatas – tai vaistinis preparatas, kurio veiklioji medţiaga yra arba augalinė medţiaga, arba augalinis ruošinys, arba tokios augalinės medţiagos ir tokio augalinio ruošinio mišinys [21]. Augalinės medţiagos apibūdinamos pagal vartojamą augalo dalį ir botaninį pavadinimą pagal dvinarę sistemą (gentį, rūšį, veislę ir autorių);augaliniai ruošiniai – tai sutrintos ar susmulkintos į miltelius augalinės medţiagos, tinktūros, ekstraktai, eteriniai aliejai, išspaustos sultys ir perdirbti eksudatai [22]. Taigi augalinis vaistinis preparatas yra pagamintas iš vaistinės augalinės ţaliavos.

Vaistaţolės kaip vaistai pradėti vartoti prieš tūkstančius metų ir yra dokumentuoti istoriniuose šaltiniuose daugelyje senovės civilizacijų [44].Daugelio augalinių vaistų, kurie vartojami ir šiandien, istoriją galima atsekti iki Graikijos civilizacijos. Jie aprašyti senovės Egipto papirusuose (1500 m. pr.Kr.) tai: ricinos aliejus, opiumas, alyvuogės, anyţiai, pipirinė mėta, šafranas, drignė, akacija. Babiloniečių ir Asirų minimi augaliniai vaistai tokie kaip: kalendra, cinamonas, saldymedis ir kt. Jau 1100 m. pr.Kr. kinų gydytojas ChouKung aprašo augalinių vaistų naudojimą [31]

Augaliniai vaistai vartojami visame pasaulyje, tačiau labiausiai paplitę Rytų šalyse, tai siejama su ilgalaikėmis tradicijomis, patirtis siekia tūkstančius metų. Europoje ir JAV augalinių vaistų vartojimas pagrįstas moksliniais tyrimais ir numatytos gairės tokių vaistų registravimui. Tačiau išaugusiam augalinių maisto papildų vartojimui trūksta kontrolės ir mokslinių tyrimų [35, 45]. Lietuvoje informaciją apie vaistinių augalų gydomąsias savybes kaupė ir perdavė iš kartos į kartą K. Grybauskas, J. Pabrėţa, S. Daukantas, J. Jundzilas, S. Gorskis, J. Brizinas, E. Šimkūnaitė [10]. Ţinoma, jog vaistinių augalų preparatų poveikis ţmogaus organizmui yra švelnesnis, lyginant su cheminiais vaistais, daţnai turinčiais įvairių šalutinių poveikių. Lietuvoje vaistiniai augalai pradėti tyrinėti XVIII a. Domėtasi liaudies medicinos patirtimi, senomis vaistinių augalų vartojimo tradicijomis, tai sudarė sąlygas farmacininkui Naumui Taraseiskiui 1883 m. Švenčionyse įkurti vaistaţolių fabriką [26].

Dabar pasaulyje 35-40 proc. gydomųjų preparatų gaminama iš vaistinės augalinės ţaliavos. Vaistinė augalinė ţaliava ir jos preparatai pasiţymi farmakologinio veikimo įvairove ir turi maţiau šalutinių poveikių ţmogaus organizmui nei cheminiai vaistai [25]. Pasaulio sveikatos organizacijos PSO duomenimis, pasaulyje gydymo tikslais naudojama apie 35000 rūšių vaistinių augalų. Europos farmacijos pramonėje naudojama beveik 1200 rūšių vaistinių augalų ţaliava. Lietuvoje šiuolaikinėje ir liaudies medicinoje naudojama daugiau kaip 460 rūšių augalų. Aromatinių augalų Lietuvoje priskaičiuojama daugiau kaip 100 rūšių [27].

Augaliniai vaistai turi nemaţai privalumų. Jie gaminami iš švieţių ar dţiovintų vaistinių augalų ar jų dalių, sulčių, dervų ir kt. Jiems pagaminti retai vartojami konservantai ar kiti sintetiniai priedai. Vaistiniai augalai vartojami labai ilgai, todėl sukaupta nemaţai informacijos apie jų savybes, vartojimo indikacijas, apsinuodijimo jais pavojų [4].Kai ţmogaus sveikata yra nebloga, daţniausiai vaistaţolės veikia lėtai. Sveikatos problemai įveikti gali prireikti laiko tiek pat, per kiek ši problema išsivystė [19].

O. Ragaţinskienės (2011) nuomone, vaistinė ţaliava ir jos preparatai turi ne tik maţesnį šalutinį poveikį ţmogaus organizmui negu cheminiai vaistai, bet ir pasiţymi farmakologinio veikimo įvairove, todėl taip plačiai vartojami tradicinėje ir liaudies medicinoje. Vaistinių augalų auginimas, ţaliavos perdirbimas ir panaudojimas tampa pelningu verslu - vykdomi vaistinių augalų auginimo, išsaugojimo, genetinių išteklių moksliniai tyrimai ir įvairūs plėtros projektai, kurių metu nustatomi nauji biologiškai veiklieji junginiai, jų kaupimosi augaluose dėsningumai, antioksidacinis aktyvumas [25].

Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme nurodoma, jog tradiciniams augaliniams preparatams, atitinkantiems sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus, taikoma supaprastinta tradicinių augalinių preparatų registravimo procedūra. Kai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nusprendţia, kad toks preparatas atitinka vaistinio preparato registravimo kriterijus, tuomet jis registruojamas kaip augalinis vaistinis preparatas [21,22]. Augaliniai vaistai registruojami tik tuo atveju, jei pateikti dokumentai įrodo, kad preparatas yra kokybiškas, saugus ir veiksmingas. Jei, teikiant registruoti augalinį vaistą, prašoma patvirtinti indikaciją, nenurodytą minėtame sąraše arba Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos fitoterapijos mokslinės bendrijos monografijose, iš pareiškėjo reikalaujama pateikti išsamius ją patvirtinančius tyrimus. Tuomet turi būti pateikti išsamūs farmakologinių, toksikologinių ir klinikinių tyrimų duomenys [14]. Jei paaiškėja iki šiol neţinomas nepageidaujamas augalų poveikis, iš jų pagaminti preparatai uţdraudţiami vartoti ir išbraukiami iš Lietuvos Respublikos Valstybinio vaistų ir vaistinių medţiagų registro [14].

Lietuvoje yra uţregistruota įvairių vaistų formų augalinės kilmės preparatų tai: įvairios vaistinių ţolelių arbatos, tabletės, kapsulės, aliejai, balzamai, geliai, tepalai, ţvakutės, ekstraktai, tinktūros, sirupai ir daugelis kitų [2,14].

Pastaraisiais metais augalinių vaistų ir papildų vartojimas Vakarų visuomenėje gerokai išaugo. Tai aiškinama tuo, kad augaliniai preparatai yra naturalūs ir todėl nekenksmingi, bet šis poţiūris yra netikslus ir klaidingas. Iš tiesų gaunama pranešimų apie augalinių preparatų sukeltą sunkų šalutinį poveikį [44]. Taip pat nustatyta, jog dėl skurdo, ţinių stokos ir blogo šiuolaikinės medicinos prieinamumo, apie 65-80 proc. pasaulio gyventojų, PSO duomenimis, gyvenančių besivystančiose šalyse, augalinius preparatus renkasi pirminės sveikatos prieţiūrai [35].

1.2. Vaistinė augalinė ţaliava ir reikalavimai jos paruošimui ir laikymui

PSO 2002–2005 m. strategijoje vaistiniai augalai ir jų produktai priskiriami klasikinei medicinai. Medicinos progresas skatina didesnį augalinių vaistinių preparatų vartojimą pasaulyje, todėl didėja augalinės vaistinės ţaliavos poreikis[24]. Vaistaţolių auginimo, rinkimo, apdorojimo ir vartojimo tradicijos įvairiose šalyse skiriasi. Vaistiniais augalais ir ţoliniais preparatais Europos Sąjungos šalyse prekiaujama ne kaip vaistais, bet kaip maisto produktais ir papildais, todėl jų gamyba taip grieţtai nereglamentuojama. 2004 metais Europos Parlamento ir Europos Tarybos patvirtintoje direktyvoje Nr. 2004/24/EB nurodoma, kad vaistaţolės ir ţoliniai preparatai gali būti pateikiami į rinką tik įsigijus leidimą, kurį išduoda kiekvienos Europos šalies nacionalinės reguliavimo institucijos, įvertinusios šių produktų saugos lygį ir veiksmingumą, taip informuoja VšĮ „Ekoagros“ „Ekologinio ţemės ūkio sertifikavimas“ [17]. Remiantis šia direktyva, PSO ir Geros gamybos praktikos reikalavimais (GGP, 2006), vaistinių ir aromatinių augalų ţaliavos bei jų produktų kokybė turi atitikti saugumo, efektyvumo ir stabilumo rodiklius. Kadangi nėra vieningo vaistaţolininkystę Europos Sąjungoje reglamentuojančio dokumento, kiekviena šalis turi skirtingas šias funkcijas atliekančias institucijas[17,20,29].

Lietuvoje vaistinių augalų auginimo, rinkimo ir perdirbimo kontrolę vykdo ne viena institucija. Ekologiškų augalų sertifikavimą atlieka VšĮ „Ekoagros“. Nuo 2000 m. veikiančioje įmonėje ūkiai patys gali sertifikuoti gaminamą produkciją, jei ji atitinka ekologinės gamybos sistemos reikalavimus. Ekologinį ūkininkavimą reglamentuoja Ekologinio ţemės ūkio taisyklės ir ES Tarybos reglamentai (EB) (komisijos reglamentas Nr. 834/2007 ir Nr. 889/2008). Šiuose dokumentuose pateikiami reikalvimai ekologiškų produktų gamybai, gabenimuiperdirbimui, saugojimui, realizavimui [15,16]. Kaip teigia Balvočiūtė ir kt. (2010), „Toks sertifikavimas uţtikrina vaistaţolių, kaip ekologiškos produkcijos, kokybės, saugumo reikalavimus, tačiau veikliųjų medţiagų kiekio, farmakologinio veiksmingumo ir efektyvumo vertinimas šioje įstaigoje neatliekamas. Kiekviena vaistinė ţaliava turėtų būti standartizuojama pagal jos mikroskopines ir makroskopines savybes, nustatant biologiškai veiklių medţiagų kiekį ir kokybę. Nesant vieningo standarto, vaistaţolių augintojai, rinkėjai ir perdirbėjai turi galimybę pasitvirtinti savo ūkio ar įmonės standartą, remdamiesi turimomis ţiniomis ar pasitelkdami farmakologijos, botanikos ir kitų sričių konsultantus“ [Balvočiūtė ir kt. 2010, p. 186] [13].

Augalinės kilmės preparatai gali būti gaminami iš viso augalo ar iš jo dalies: ţievės, lapų, ţiedų, vaisių, sėklų, šaknų, šakniastiebių, svogūnų, gumbų, gumbasvogūnių [6]. Norint uţtikrinti augalinės ţaliavos kokybę, labai svarbus tinkamas auginimas, rinkimas, derliaus nuėmimas,

dţiovinimas, smulkinimas, laikymo sąlygos. Beveik visai vaistinei augalinei ţaliavai tinka šios sąlygos:

 ţaliava turi būti tinkamai susmulkinta;

 ją reikia laikyti tamsioje ir sausoje vietoje;

 vaistaţolės kaupia eterinius aliejus, todėljei ţaliavoje yra eterinio aliejaus ir jo yra daug, jos negalima laikyti plastmasinėse talpyklose [2].

Sudţiovinta ir paruošta vaistinė augalinė ţaliava turi būti saugoma nuo šviesos poveikio, garų ir vabzdţių. Tam geriausiai tinka rudi ar ţali stiklainiai [3,5,8,9]. Taip pat galima saugoti popieriniuose maišeliuose ar kartoninėse dėţėse [8,9].

Stikliniuose induose esantis oras prastina laikomos ţaliavos kokybę, todėl nusėmus dalį ţaliavos, tuščią erdvę patartina uţpildyti vata. Ant kiekvieno stiklainio reikėtų uţdėti etiketę su jame nurodytu ţaliavos pavadinimu ir rinkimo data. Nedera pasikliauti atmintimi – išdţiūvę augalai atrodo labai panašiai [3,5]. Tinkamai laikomus ţiedus, lapus, ţolę ir vaisius galima vartoti 2 metus, ţievę, šaknis, šakniastiebius – 3 metus [6,9]. Tačiau kiti šaltiniai teigia, kad geriausia augalus saugoti metus, nes laikant ilgiau, augalai praranda didţiąją dalį vertingų sąvybių. O ir prisirinkti jų galima kiekvienais metais[5,8]. Augalinių preparatų, pagamintų pramoniniu būdu, laikymo trukmę nurodo gamintojas ant pakuotės.Ruošiant vaistus pagal vaistaţolių receptus, mišinio sudedamųjų dalių svoris apskaičiuojamas taip: ţiedų, lapų, ţolės 1 valgomas šaukštas - 4 g, 1 desertinis šaukštas - 2,7 g, 1 arbatinis šaukštelis - 1,5 g. Ţievė, šaknys, šakniastiebiai sveria atitinkamai - 7,5 ir 3 g [9].

Vaistiniai augalai naudojami įvairiai, bet daţniausiai gaminama vandeniniaiuţpilai ar nuovirai.Užpilas daţniausiai ruošiamas santykiu 30 g švieţios ar 15 g dţiovintos ţaliavos ir 600 ml verdančio vandens, jei uţpilą ketiname gerti kaip arbatą, ir trigubai ar dvigubai didesnis ţaliavos kiekis – jei dėsime kompresus. Arbata geriama tik švieţia, ilgai nelaikoma. Nuoviras gaminamas imant vaistaţoles ir vandenį tokiu pat santykiu kaip ir uţpilui, tik ţaliava uţpilama šaltu vandeniu, uţvirinama ir kaitinama ant silpnos ugnies, kol skysčio sumaţėja trečdaliu. Gaminant nuovirą negalima naudoti aliuminių indų. Pagamintą nuovirą galima saugoti šaldytuve uţdengtą iki 3 parų. Jei tinktūra gaminama namų sąlygomis, tai jos gamybai naudojamas 70 procentų alkoholis, bet tinka ir dţinas, degtinė ar brendis. Vaistinė augalinė ţaliava, tiek švieţia, tiek dţiovinta, uţpilama alkoholiu tiek, kad apsemtų. Stiklainis sandariai uţdaromas ir pastatomas vėsioje vietoje ir laikomas dvi savaites kasdien supurtant. Po dviejų savaičių tinktūra perkošiama, supilstoma į tamsaus stiklo buteliukus, sandariai uţdaroma uţklijuojama etiketė su pavadinimu ir pagaminimo data. Laikoma tamsioje vėsioje vietoje iki 3 metų[5,1].

Gana daţnai iš vaistinių augalinių ţaliavų gaminama vaisto forma sirupas. Jis gaminamas iš cukraus ir vandens santykiu 450:250. Mišinys uţvirinamas, ataušinamas ir 3 dalys sirupo sumaišomos su 1 dalimi tinktūros. Sirupą galima pasigaminti ir iš bent 10 minučių laikyto vaistaţolių antpilo ar

maţdaug 1 valandą virinto nuoviro. Paparastai sirupas gaminamas iš 500 ml antpilo ar nuoviro ir 500 g medaus ar nerafinuoto cukraus. Pagamintas sirupas supilstomas į sterilizuotus stiklinius indus, uţkemšamas kamščiu, uţklijuojama etiketė su pavadinimu ir pagaminimo data. Laikomas šaldytuve iki 6 mėn [5,1].

Visus augalinius preparatus, pagamintus pramoniniu būdu, būtina laikyti gamintojo nurodytomis sąlygos, vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje. Tinktūrosturi būti laikomos ne aukštesnėje kaip 25 0_{C temperatūroje. Vidinę pakuotę laikyti išorinėje pakuotėje, sandariai,kad}

preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Laikant sirupus specialių laikymo sąlygų nereikia, kai kurie gamintojai nurodo: laikyti gamintojo pakuotėje, kad būtų apsaugotas nuo šviesos ir saulės spindulių poveikio. Priklausomai nuo produkto, kartais nurodomas tinkamumo laikas pirmą kartą atidarius vidinę pakuotę[30]. Ţemiau pateikiamas kai kurių vaistinių augalinių preparatų tinkamumo laikas, pirmą kartą atidarius pakuotę.

1lentelė. Tinkamumo laikas pirmą kartą atidarius vaistinio preparato vidinę pakuotę

Augalinio preparato pavadinimas

Veiklioji medţiaga Pirmą kartą atidariusvidinę pakuotę tinkamumo laikas: Prospan (nereceptinis vaistas) Gebenių lapų sausasis ekstraktas 3 mėnesiai

Hedelix (nereceptinis vaistas) Gebenių lapų tirštasis ekstraktas 6 mėnesiai Bronchicum (nereceptinis

vaistas)

Čiobrelių ţolės skystasis ekstraktas 6 mėnesiai Husticum (nereceptinis vaistas) Siauralapių gysločių skystasis

ekstraktas

3 mėnesiai

Pertusinas (nereceptinis vaistas) Čiobrelių ţolės skystasis ekstraktas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos Herbitusin (maisto papildas) Afrikinės palergonijos ekstraktas tinkamas vartoti iki paskutinės

nurodyto mėnesio dienos Organic sambucus for kids

(maisto papildas)

Standartizuotas šeivamedţių uogų ekstraktas

tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos Aflubin acute (medicininis

prietaisas)

Siauralapių gysločių, vaistinių čiobrelių,vaistinės svilaroţės šaknų, anyţinės oţiaţolės aliejus

3 mėnesiai

Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kiek laiko galima vartoti akių lašus pirmą kartą atidarius jų vidinę pakuotę. Kai kurių preparatų laikymo trukmė pateikta 2 lentelėje.

2 lentelė. Akių lašų tinkamumo laikas pirmą kartą atidarius vaistinio preparato pakuotę

Augalinio preparato pavadinimas, kiekis

Veiklioji medţiaga Pirmą kartą atidarius vidinę pakuotę tinkamumo laikas: Ocuval lašai, 15 ml Hamamelis, ramunėlė, rugiagėlė,

italinis šlamutis, pievinė akišvietė

15-20 dienų Oculen lašai, 10 ml Ramunėlė, paprastoji akišvietė,

hamamelis, rugiagėlė

30 dienų

Navivision lašai, 15 ml Medetka, hamamelis 90 dienų

Aprospin lašai, 0,5 ml N10 Mėlynė, erškėtuogė, alavijas, ramunėlė 12 valandų Oculocin propo lašai, 0,5 ml N10 Vaistinė ramunėlė, alavijas, propolis 24 valandas

Lietuvoje vaistinė ţaliava ruošiama pramoninėse plantacijose, natūraliose augimvietėse. Vytauto Didţiojo universitete nuo 1924 m. vykdomi ţaliavos cheminės sudėties moksliniai tyrimai, pagrindţiantys vaistinių augalų savybes, vaistinės ţaliavos kokybę, efektyvumą ir tinkamumą [24]. LR Farmacijos įstatyme (2006), vaistas (vaistinis preparatas), paruoštas vartoti privalo atitikti vieną iš šių kriterijų:

1) pasiţymėti savybėmis, kurių dėka vartojamas ligoms gydyti ir profilaktikai;

2) dėl farmakologinio, metabolinio, imuninio poveikio gali būti vartojamas ir skiriamas koreguoti, atkurti ar modifikuoti fiziologines funkcijas arba diagnozuoti ligas [21]

Taigi vaistinių preparatų paruošimas ir laikymas yra grieţtai reglamentuotas taisyklių ir įstatymų.

1.3. Augalinių preparatų daţniausiai laikomų namų vaistinėlėse vartojimas

Vaistaţolininkystė siejama su liaudies medicinos, etnofarmacijos, tam tikros liaudies kultūros palikimo dalimi, o vaistinių augalų vartojimas remiasi empirine patirtimi. Terminu etnofarmacija įvardijamos vietinių gyventojų ţinios apie vaistingųjų medţiagų naudojimą gydymo tikslais [23].Kai kurių augalų sudėtyje yra medţiagų, kurios gali būtų naudojamos ligoms gydyti. Iš šių medţiagų pagaminti vaistai vadinami augaliniais vaistais. Nors jie yra naturalūs, kai kurie iš šių produktų pacientams gali būti pavojingi[28].

Todėl jie reglamentuojami farmacijos srities teisės aktais, kuriais siekiama uţtikrinti vaistų saugumą, veiksmingumą bei kokybę ir taip apsaugoti visuomenės sveikatą. Tarp augalinių vaistų yra turinčių ilgą vartojimo tradiciją. Pagal Europos Sąjungos teisės aktus tradiciniais augaliniais vaistais laikomi tie augaliniai vaistai, kurie vartojami ne maţiau kaip 30 metų, įskaitant bent 15 metų ES, yra skirti vartoti be praktikuojančio gydytojo prieţiūros ir nėra švirkščiami [28].

Ligų gydymas, vartojant augalų dalis ar jų preparatus, vadinama fitoterapija. Fitoterapijos ištakos siekia kelis tūkstančius metų ir jos patirtis - pati seniausia. Mokslas įrodė, kad augalų veikliosios medţiagos t.y.cheminiai junginiai: alkaloidai, glikozidai, eteriniai aliejai, vitaminai, karčiosios, rauginės, mineralinės medţiagos ir kt. turi gydomąjį poveikį.Gydymui ir preparatų ruošimui naudojamos tos augalo dalys, kuriose šių medţiagų daugiausia. Išskiriamos dvi fitoterapijos rūšys: tradicinė – liaudies medicina ir racionalioji arba alopatinė - pagrįsta moksline medicina [18].

Vaistiniai augaliniai preparatai gali būti vartojami šiais būdais:

 per burną (tai tabletės, kapsulės, tinktūros, sirupai, įvarūs uţpilai ir nuovirai);

 injekcijos (leidţiami po oda, į raumenis, ar į veną);

 vietiškai (losjonai, aliejai ar kremai, kurių sudėtyje yra vaistinių augalų ir jų ekstraktų);

 į tiesiąją ţarną (ţvakutės ar klizmos);

 inhaliacijos (eteriniai aliejai, esantys vaistiniame augaliniame preparate yra inhaliuojami mišinyje su vandens garais);

 gydomosios vonios (dedami į vandens vonią) [46].

Budnikas V, Obelevičius (2015), Morkvėnienė D. (2003), Reader's Digest (2011) rekomenduoja namų sąlygomis pagamintus augalinius preparatus vartoti:

 Įprasta uţpilo dozė – po vieną arbatinį puodelį 3 kartus per dieną.

 Nuoviras vartojamas nuo valgomo šaukšto iki pusės arbatinio puodelio tris kartus dienoje.

 Tinktūros – po 5-15 lašų lašinant į nedidelį kiekį vandens ir geriama tris kartus dienoje.

 Sirupas geriamas po 10 ml suaugusiems ir po 5 ml vaikams tris kartus dienoje[1,2,5].

Pramoniniu būdu pagamintų augalinių preparatų vartojimas nurodomas pakuotės lapelyje ar ant pakuotės.

Augaliniai vaistai daţnai vartojami, kaip pirmo pasirinkimo vaistai, nes jie efektyvūs, saugūs, lėtina ligų, susijusių su amţiumi, progresavimą, pvz. kaip: atminties sutrikimas, osteoporozė, imuniteto susilpnėjimas ir t.t., kurių gydymas šiuolaikinės medicinos vaistais nėra toks efektyvus. Europoje ir JAV augaliniai vaistai šiuo metu yra parduodami kaip maisto papildai sveiko maisto parduotuvėse. Tarp 10 geriausiai parduodamų augalinių preparatų yra: eţiuolė ( Echinacea species), valgomasis česnakas (Allium sativum L.), kanadinė auksašaknė (Hydrastis canadensis L.), ţenšenis (Panax species

C.A. Mey.), dviskiautis ginkmedis (Ginko biloba L.), gulsčioji serenoja (Serenoa repens (Bartram) J.K. Small), tikrasis alavijas (Aloe barbadensis Mill.), Ephedra (Ephedra species), sibiro ţenšenis

(Eleutherococcus senticosus(Rupr. ex Maxim.) Maxim), stambiauogė spanguolė (Vaccinium

macrocarpon Aiton.). Jų apyvarta sudaro apie 50 proc. visų augalinių preparatų rinkos. Šie vaistai yra

gerai išanalizuoti, kai kuriems jų (eţiuolė, česnakas, ginkmedis, ţenšenis, serenoja) yra atlikti klinikiniai tyrimai, ištirtas jų veiksmingumas, saugumas, atlikta standartizacija[37].

Reikia nepamiršti, jog augalinai vaistai pirmiausiai yra vartojami kaip vandeniniai nuovirai ar etanolinės ištraukos. Švieţios augalų dalys, sultys ar neapdoroti milteliai vartojami retai ir tai daţniau yra išimtis nei taisyklė. Todėl vaistinių augalų dalys turėtų būti autentiškos, be kenksmingų medţiagų, tokių kaip pesticidai, sunkieji metalai, mikrobiologinio ar radioaktyviojo uţteršimo ir t.t. [37].

1.3.1. Augalinių preparatų vartojimas nėštumo metu

2002 metų Nacionalinių sveikatos tyrimų apklausos duomenimis 38 milijonai JAV gyventojų vartojo augalinius preparatus. Augalinių preparatų vartojimas tarp moterų yra didesnis nei tarp vyrų. Daţnai vaistaţolės vartojimos ir nėštumo metu. Ir nors vaistaţolės ir jų preparatai, lyginant su cheminiais vaistais, veikia švelniau, geriau toleruojami, pasiţymi maţesniu nepageidaujamu poveikiu, trūksta mokslinių tyrimų, kad įvertinti vaistaţolių vartojimo saugumą nėštumo metu. Todėl fitoterapija nėščiosioms turi būti individuali [4,33].

Augalų vartojimas nėštumo metu kelia susirūpinimą, nes daug vaistaţolių parduodama nėštumo sukeltiems simptomams slopinti, tokiems kaip pykinimas ir vėmimas, o dėl klinikinių tyrimų stokos apie augalinių vaistų saugumą ir efektyvumą, negalima įvertinti galimos ţalos ne tik nėščiai moteriai, bet ir vaisiui [33,34].

Daţniausiai vartojamos vaistaţolės nėštumo metu: vaistinė ramunė, paprastasis saldymedis, paprastasis pankuolis, vaistinis valerijonas, eţiuolė, saldţiųjų migdolų aliejus. Prieţastys: strijos, nerimas, miego sutrikimai, kapiliarų trapumas, skysčių susilaikymas ir vidurių uţkietėjimas [33].

Tiriant vaistinių ramunėlių ir paprastojo saldymedţio vartojimą nėštumo metu, negauta statistiškai reikšmingų rezultatų tarp vartojusių vaistaţoles ir nevartojusių, išskyrus tai, kad vartojusioms gimė naujagimiai maţesni pagal savo gestacinį amţių. Gilesnė duomenų analizė parodė, kad reguliarus vaistinės ramunėlės ir paprastojo saldymedţio vartojimas nėštumo pradţioje didina persileidimo ir priešlaikinio gimdymo tikimybę. Saldţiųjų migdolų aliejus nėštumo metu vartojamas strijų profilaktikai, tačiau jau yra duomenų, kad kasdienis jo vartojimas gali būti susijęs su priešlaikiniu gimdymu. Tai, kad saldţiųjų migdolų aliejus, kaip tirpiklis ir sudėtinė augalinių preparatų dalis, sėkmingai naudojamas Korėjoje dismenorėjos gydymui, rodo, kad jis efektyviai veikia gimdos raumenis. Įdomu tai, kad iš saldţiųjų migdolų išgautas aliejus kaupia didelį kiekį vitaminų C ir E. O profilaktinis šių vitaminų vartojimas nėštumo metu buvo susijęs su nepageidaujamomis nėštumo pasekmėmis kaip: priešlaikinis gimdymas, perinatalinis mirštamumas ir ankstyvas vaisiaus dangalų plyšimas. Be to šiame aliejuje yra didelis procentas oleino ir linolo rūgščių, ţinomų kaip prostaglandinų pirmtakai. Tokiu būdu, priklausomai nuo Omega-3 ir Omega-6 rūgščių kiekio ir pasisavinimo, migdolų aliejus gali skatinti arba slopinti gimdos susitraukimus [33].

Rytinio pykinimo ir vėmimo slopinimui nėštumo metu galima vartoti imbiero preparatus. Tačiau tyrimų rezultatai įspėja, kad imbieras gali stimuliuoti gimdos lygiuosius raumenis. Todėl siūloma, kad imbieras nėštumo metu tutėtų būti vartojamas nedidesnėmis nei 1 g per dieną dozėmis[32].

Taip pat yra maţai informacijos apie paprastojo ţenšenio vartojimo nėštumo metu saugumą, nors reikšmingų skirtumų nenustatyta tarp vartojusių ir nevartojusių, bet patikimų duomenų trūksta.

Įdomu paţymėti, kad tradicinėje Kinų medicinoje ţenšenis yra kontraindikuotinas tiek nėščioms, tiek ţindančioms moterims, iškyrus atvejus kai tai yra būtina [32].

Paprastųjų aviečių lapų preparatų (tablečių, arbatų, tinktūrų) vartojimas nėštumo metu buvo tirtas ir aprašytas ne viename tyrime. Tyrimuose nenustatyta aviečių lapų vartojimo įtaka motinos ir kūdikio saugumui. Tačiau yra aprašytas atvejis, kad aviečių lapai iššaukė priešlaikinį gimdymą pavartoti atrame nėštumo trimestre. Todėl Sveikatos apsaugos komisija (CHM) rekomenduoja vengti aviečių lapų vartojimo ankstyvuoju nėštumo periodu [32].

Vaistinio valerijonas vartojamas kaip raminanti ir slopinanti nerimą, miego sutrikimus gydanti priemonė. Tačiau, yra maţai mokslinių tyrimų apie valerijono vartojimą nėštumo metu, ir todėl jį vartoti nėščioms moterims nerekomenduojama [32].

Vaistų kontrolės tarnyba (dabar vaistų ir sveikatos prieţiūros produktų regialiavimo agentūra (MHRA)) 2002 metais savo ataskaitoje, dėl vaistaţolių vartojimo saugumo, nurodė augalus, kuriuos reikėtų vengti vartoti nėštumo metu. Buvo atkreiptas dėmesys į šias vaistaţoles:

1. Vaistaţolės, kurių sudėtyje yra eterinių aliejų, kurie dirgina lytinius ir šlapimo organų takus: šliauţiančioji tramaţolė (Glechoma hederacea L.), paprastasis kadagys (Juniperus communis

L.), sėjamoji petraţolė (Petroselium crispum (Mill.) Nyman ex A.W. Hill.), taškuotoji mėta (Mentha pulegium L.), vaistinis šalavijas (Salvia officinalisL.), kvapusis šalavijas (Salvia sclareaL.), paprastoji

bitkrėslė (Tanacetum vulgareL.) ir paprastoji kraujaţolė (Achillea millefoliumL.);

2. Vaistaţolės kurios pasiţymi gimdos raumenis stimuliuojančiu ir spazmolitiniu veikimu: stieblapis vingirinis (Caulophyllum thalictroides robustum(L.) Michx.), didţioji varnalėša (Arctium

lappa L.), vaistinė oţragė (Trigonella foenum-graecum L.), gudobelė (Crataegus species), kanadinė

auksašaknė (Hydrastiscanadensis L.), nuodingoji ţuvėţuda (Piscidia piscipula (L.) Sarg.), paprastoji sukatţolė (Leonurus cardiaca L.), didţioji dilgėlė (Urtica dioica L.), paprastoji avietė (Rubus idaeus

L.), vaistinė verbena (Verbena officinalis L.).

3. Vaistaţolės kurios pasiţymi vidurius laisvinančiu poveikiu, nes gali iššaukti gimdos lygiųjų raumenų susitraukimus: velniapupė siauralapė - sena (Cassia angustifolia-Senna Vahl.), paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus Mill.), amerikinis šaltekšnis (Rhamnus purshiana DC) [32].

Nėštumo metu reikėtų vengti vartoti vaistaţoles, kurios gali turėti toksinį poveikį embrionui, abortinį poveikį ar įtakoti kraujo krešėjimą: paprastasis raudonėlis (Origanum vulgaris L.), didţioji ugniaţolė (Chelidonium majus L.), medėjantis alavijas (Aloe arborescens Mill.), paprastasis amalas

(Viscum album L.), paprastasis raugerškis (Berberis vulgaris L.), vaistinė ţvirbliarūtė (Fumaria officinalis L.), kartusis kietis (pelynas) (Artemisia vulgaris L.), taškuotoji mėta (Mentha pulegium L.)

Net prieskoninius augalus, tokius kaip šalavijas, česnakas, ciberţolė gali būti rizikinga vartoti nėštumo metu, jei jie vartojami didelėmis dozėmis ar koncentruotomis formomis. Todėl nėštumo metu, prieš vartojant augalinius preparatus patartina:

 vengti nėštumo metu vartoti augalinius preparatus, nebent tai yra būtina;

 prieš pradedant vartoti vaistaţoles, pasitarti su sveikatos prieţiūros specialistu (gydytoju, vaistininku). Tačiau jei jau vartojami augaliniai preparatai, tai būtina apie tai informuoti gydytoją;

 jei vartojamos vaistaţolės, produktus rinktis iš patikimų šaltinių ir prisilaikyti gamintojo vartojimo nurodymų, ypač dozavimo rekomendacijų;

 prisiminti: kad dauguma augalinių preparatų neturi atliktų klinikinių tyrimų, todėl gali būti maţai arba visai nieko neţinoma apie jų poveikį nėštumo metu. Todėl svarbu pasakyti gydytojui, jei buvo pastebėtas nepageidaujamas poveikis, juos vartojant;

 augaliniuose preparatuose gali būti teršalų, pavyzdţiui, pesticidų, sunkiųjų metalų, kurie gali būti kenksmingi dar negimusiam kūdikiui;

 be to, augaliniai preparatai gali sąveikauti su jau vartojamais vaistais [32].

Apibendrinant aukščiau pateiktą medţiagą, galima teigti, kad augalinių vaistinių preparatų vartojimas yra botanikos, farmakognozijos, farmakologijos, farmacijos sričių prerogatyva. Domėjimasis ir gydymas vaistiniais augaliniais preparatais tapo mokslinio tyrinėjimo objektu, kuris priklauso nuo teisinio reglamentavimo, mokslinio ištyrimo ir pagrįstumo. Farmacinės veiklos su farmacijos produktais kontrolę vykdo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR sveikatos apsaugos ministerijos. Ţolelių arbatų ir maisto papildų, kurie priskiriami maisto produktams, kontrolę vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Augalinių vaistų vartojimas nėštumo metu gali sukelti ir nepageidaujamų reakcijų.

1.4. Vaistinių augalinių ţaliavų sukeliamas pašalinis poveikis ir nepageidaujamos

reakcijos

Vis didėjantis vaistaţolių ir augalinių maisto papildų populiarumas siejamas su tikėjimu, kad augaliniai vaistai natūralūs ir todėl saugūs. Tačiau šis įsitikinimas yra klaidingas. Vaistaţolės gali veikti toksiškai, sąveikauti su cheminiais vaistais. Kai kuriais atvejais nepakankamai reglamentuojama vaistaţolių kokybė, jos gali būti uţterštos ar sumaišytos ir taip kelti pavojų vartojimo saugumui [42].

Vaistinė ramunė (Chamomilla recutita (L.) Rauschert) daţnai naudojamas ir gerai ţinomas vaistinis augalas. Tačiau ji gali sukelti alergines reakcijas, ypač asmenims alergiškiems astrinių (Asteraceae) šeimos augalams. Gali pasireikšti pilvo spazmai, lieţuvio ir gerklų paburkimas, lūpų, gerklės ir akių patinimas, viso kūno nieţėjimas, dilgėlinė ir net galima uţdusti. Netinka vartoti esant padidėjusiam kraujo spaudimui, išryškėjus veido kraujagyslėms. Ilgai ir didelėmis dozėmis vartojant uţpilą, nuovirą, eterinį aliejų gali pasireikšti galvos skausmai, bendras silpnumas. Ramunę atsargiai vartoti, jei vartojami antikoaguliantai, tokie kaip varfarinas. Nerekomenduojama vartoti nuolat, nes sutrinka geleţies pasisavinimas, gali išsivystyti anemija [6,7,41,43].

Eţiuolė (Echinaceaspecies)taip pat gali sukelti alergines reakcijas, todėl vengti vartoti, jei pasireiškė alergija astrinių (Asteraceae) šeimos augalams. Gali pasireikšti pilvo spazmai, pykinimas, galvos svaigimas, astmos paūmėjimas. Nevartojama nėštumo metu, sergant tuberkulioze, išsėtine skleroze, AIDS. Eţiuolė gali sukelti kepenų paţeidimus. Todėl negalima vartoti kartu su vaistais, kurie gali turėti pašalinį poveikį kepenims, tokiais kaip ketakonazolis, leflunomidas, methotreksatas, isoniazidas, itrakonazolis, lovastatinas [6,41,39].

Paprastoji jonaţolė (Hypericum perforatum L.) savo sudėtyje turi daugiau kaip 10 veikliųjų medţiagų, kurios gali sukelti įvairias šalutines reakcijas. Be to, šių medţiagų santykis labai priklauso ir nuo auginimo sąlygų, ir nuo gamybos procesų. Daţniausiai pasitaikantis šalutinis poveikis fotosensibilizacija, todėl vartojant jonaţolės preparatus, būtina vengti tiesioginių saulės spindulių dėl galimų uţdegiminių odos reakcijų. Taip pat reikėtų vengti vartoti kartu su vaistais, kurie gali padidinti jautrumą saulei: tetraciklinas, piroksikamas. Jonaţolė gali sukelti galvos skausmus, svaigulį, prakaitavimą, jos negalima vartoti kartu su selektyviais seratonino reabsorbcijos inhibitoriais, tokiais kaip fluoksetinas, paroksetinas, dėl galimo seratonino sindromo pasireiškimo. Nepatartina vartoti dirbant radiologijos laboratorijose, kai darbo vietoje temperatūta aukėtesnė nei 25 °C, sergant hipertonija, vartojant digoksiną, ciklosporiną, teofiliną, nėštumo metu [6,7,12,41].

Valgomasis česnakas (Allium sativum L.) gali sukelti alergines reakcijas, skrandţio veiklos sutrikimus, odos uţdegimines reakcijas. Nevartojamas sergant kepenų ligomis. Česnakas gali maţinti kraujo krešumą, todėl būtina perspėti pacientus vartojančius varfariną. Česnakas vengtinas padidėjus kraujo spaudimui, susikaupus organizme skysčiams, taip pat nėštumo metu [6,12,41].

Vaistinis skaistenis (Tanacetum parthenium L.). Vartojant galimos alerginės reakcijos, ypač asmenims, kurie alergiški ramunei ar paprastajai kraujaţolei. Nesteroidiniai vaistai nuo uţdegimo, tokie kaip, ibuprofenas, naproksenas gali sumaţinti skaistenio poveikį. Ilgai vartojant skaistenio preparatus vartojimą reikia nutraukti palaipsniui, nes gali pasireikėti nutaukimo sindromas, kuriam būdingas galvos skausmas, stiprūs raumenų ir sąnarių skausmai, jų sustingimas, nervingumas, nemiga, nuovargis. Skaistenis gali pakenkti normaliam kraujo krešumui, todėl reikėtų vengti skirti pacientams, vartojantiems antikoaguliantus, o ypač varfariną [41].

Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba L.) gali sukelti skrandţio veikos sutrikimus, galvos skausmą. Ginkmedis pasiţymi kraują skystinančiu poveikiu, todėl nerekomenduojama vartoti kartu su aspirinu, nesteroidiniais vaistais nuo uţdegimo ar antikoaguliantais. Ginkmedţio turėtų vengti pacientai sergantys epilepsija ir vartojantys fenitoiną, karbamazepiną ir fenobarbitalį. Viršijus terapines dozes ar ilgai vartojant ginkmedţio preparatus, gali sutrikti miegas, širdies ritmas, padidėti arterinis kraujo spaudimas [6,41].

Kininis ţenšenis (Panax ginseng C. A. Mey.) gali sukelti galvos skausmą, vėmimą, nemigą, išbėrimus, viduriavimą, kraujavimą iš nosies ir makšties, hipertenziją.Vartojant ţenšenį, gali būti iškreipti kraujo tyrimai pacientams, vartojantiems digoksiną. Negalima vartoti kartu su aspirinu, nesteroidiniais vaistais nuo uţdegimo, antikoaguliantais, nes įtakoja kraujo krešumą. Gali sąveikauti su kofenu ir sukelti hipertenziją. Taip pat vartojimo turėtų vengti asmenys: vartojantys monoamino oksidazės inhibitorių fenelziną, nes galimi manijos simptomai; sergantys psichoze, depresija, ūminiais uţdegimais, nėštumo metu [6,38,41].

Tikrasis imbieras (Zingiber officinale Rosc.) gali sukelti lengvus virškinimo trakto negalavimus tokius kaip: rėmuo, viduriavimas, burnos dirginimas. Imbierą patartina atsargiai vartoti kartu su anikoaguliantais, nes gali turėti įtakos vaistų aktyvumui. Jei vartojamas varfarinas ir pradedamas vartoti imbieras, būtina stebėti krešumo rodiklius. Nors apie toksišką imbiero poveikį duomenų nėra, tačiau turi būti atlikta daugiau mokslinių tyrimų, siekiant geriau įvertinti galimas sąveikas ir pašalinį poveikį [41,47].

Paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra L.) nevartojamas sergant cholestatiniu kepenų sutrikimu, kepenų ciroze, kai padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Saldymedis iš organizmo šalina kalį, todėl jo preparatus reikėtų derinti su kalio preparatais. Vartojant ilgai ir didelėmis dozėmis (4-6 sav, 100 mg per parą) gali sutrikti natrio ir skysčių apykaita. Nepatartina vartoti kartu su benzofluazidu, hidrochlorotiazidu ir kitais diuretikais, nes didina hipertenzijos ir hipokalemijos riziką [6,11,36].

Vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis L.) nevartojamas susilpnėjus skydliaukės funkcijai, padidėjus smegenų ţievės slopinimui, sumaţėjus jautrumui įvairiems dirgikliams, sumaţėjus arteriniam kraujospūdţiui, susilpnėjus raumenų tonusui. Nepatartina vartoti ilgai ir didesnėmis negu terapinės dozėmis, nes gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, per daug slopinti centrinę nervų sistemą, sumaţinti darbingumą, sutrikdyti virškinimo trakto veiklą [6,12].

Visų šių nesuderinamumų neįmanoma išvardyti, todėl būtina pasakyti gydytojui, kokiais vaistiniais augalais ketinama gydytis. Vaistus ir augalus reikėtų vartoti skirtingu laiku. Nepasikonsultavus su gydytoju, negalima kaitalioti gydymo nei vaistais, nei vaistingais augalais.[12].

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo metodai

Baigiamajame darbe taikomi tyrimo metodai:

1. Teorinis mokslinės literatūros analizės metodas. Teoriškai apţvelgti, išanalizuoti ir aprašyti moksliniai medicininiai, farmaciniai bei socialiniai straipsniai, moksliniai tyrimai, susiję su šio magistrinio darbo tema.

2. Empirinis analizės metodas. Darbe taikytas anketinės apklausos metodas. Atlikta vaistinės klientų ir Šilutės rajono gyventojų kiekybinė apklausa ir atlikta anketų duomenų analizė, siekiant ištirti kaip Lietuvos gyventojai laikosi, augalinių preparatų racionalaus vartojimo ir laikymo namų sąlygomis, instrukcijų.

3. Statistinis tyrimo metodas.Statistinė analizė atlikta SPSS 22.0 programos paketu. Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos, tikrinamos statistinės hipotezės apie skirtumus tarp vidurkių daţnumų bei poţymių tarpusavio priklausomumo. Tikrinat statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05.Kiekybinio kintamojo (augalinių preparatų pavadinimų skaičius) skirstinys įvertintas naudojant Kolmogorov-Smirnov testą. Kadangi šio kintamojo skirstinys netenkino normalumo sąlygos, skirtumai tarp dviejų tiriamųjų grupių palyginti taikytas Stjudento t testas ir neparametrinės analizės Mann-Whitney testas. Daugiau nei dviejų grupių palyginimui taikyta parametrinė ir neparametrinė dispersinė analizė (ANOVA ir Kruskal-Walils testas). Kategorinių kintamųjų palyginimas atliktas naudojant chi kvadrato (χ2_{) testą (suderinamumo ir nepriklausomumo). Ryšiui tarp poţymių nustatyti buvo vertinami}

koreliacijos koeficientai (Spearman arba Kendall). Prognozei taikyta binarinė logistinė regresinė analizė.

2.2. Tyrimo eiga ir instrumentai

Tyrimui atlikti taikoma anketinė respondentų apklausa. Tyrimas buvo atliekamas penkis mėnesius (nuo 2016-06 mėn. iki 2016-10 mėn.),apklausos vykdytos Šilutės rajone ir Šilutės rajono vaistinėje.

Tyrimo instrumentas – anketa. Anketą sudaro 21 klausimas, iš kurių uţdarojo tipo – 10 klausimų, mišraus tipo (pusiau uţdari) – 8 klausimai, ir 3 atvirojo tipo klausimai (ţiūrėti 1 priedą).Anketa suskirstyta į keturias dalis. Pirmoji anketos dalis skirta nustatyti,ar respondentai turi

ir ar vartoja vaistinius augalinius preparatus (1, 2, 5, 6, 17 klausimai), antrosios dalies klausimai skirti išsiaiškinti respodentų augalinių vaistinių preparatų vartojimo ypatumus (3, 4, 7,8, 9, 13, 14, 16), trečiosios – siekiant nustatyti respondentų turimų vaistinių preparatų laikymo sąlygas (10, 11, 12, 15). Ketvirtoji dalis (18-21 klausimai) skirta nustatyti respondentų socialines/demografines charakteristikas, t.y. amţius, lytis, išsilavinimas, gyvenamoji vieta.

2.3. Tyrimo objektas

Paruošta anketa pateikta LSMU bioetikos centrui ir UAB „Nemuno vaistinė” vadovams. LSMU Bioetikos centro leidimas buvo gautas tik po to, kai buvo gautas vaistinės vadovo leidimas. Gavus LSMU Bioetikos centro leidimą pradėta gyventojų apklausa (ţiūrėti 7 priedą)

Apklausos vykdytos Šilutės rajone ir Šilutės rajono vaistinėje. Siekiant, kad apklausos rezultatai būtų kaip galima patikimesni, respondentai pasirinkti atsitiktinai. Iš viso tyrime dalyvavo 350 respondentų. 3 lentelėje pateikiame jų socialinių charakteristikų pasiskirstymą.

3 lentelė. Respondentų socialinių charakteristikų pasiskirstymas

Charakteristika n (%) Amţius (metai): 18-30 31-50 51-70 >70 50(14,3) 143(40,9) 118(33,7) 39(11,1) Lytis: moterys vyrai 289(82,6) 61(17,4) Išsilavinimas: nebaigtas vidurinis vidurinis profesinis aukštasis neuniversitetinis aukštasis universitetinis 41(11,7) 70(20,0) 72(20,6) 75(21,4) 92(26,3) Gyvenamoji vieta: miestas kaimas 200(57,1) 150(42,9) n - respondentų skaičius

55,2% tiriamųjų buvo ≤50 metų, tiriamųjų amţius atsiţvelgiant į jų lytį reikšmingai nesiskyrė. 52,3% jų turėjo ţemesnį nebaigtą vidurinį arba vidurinį, arba profesinį išsilavinimą. Reikšmingai (p<0,05) daugiau vyrų nei moterų turėjo profesinį išsilavinimą (atitinkamai: 22(36,1%) ir 50(17,3%)).

Kitų išsilavinimo grupių pasiskirstymas, atsiţvelgiant į lytį reikšmingai nesiskyrė. Išsilavinimo grupės neigiamai, reikšmingai susijusios su tiriamųjų amţiaus grupėmis: 18-50 metų 103(53,4%) tiriamųjų ir >50 metų 64(40,8%) turėjo aukštąjį neuniversitetinį arba universitetinį išsilavinimą.

Negavome reikšmingos sąsajos, lygindami respondentų lyties pasiskirstymą kaimo ir miesto vietovėse. Atsiţvelgiant į gyvenamąją vietą reikšmingai (p<0,05) skyrėsi tik >70 metų respondentų pasiskirstymas: 14(7,0%) jų buvo iš miesto ir 25(16,7%) iš kaimo.

Taip pat reikšmingai skyrėsi apklaustųjų išsilavinimas, atsiţvelgiant į gyvenamąją vietą (χ2_{=32,771, lls=4, p<0,001): kaime reikšmingai (p<0,05) daugiau gyveno respondentų su nebaigtu}

viduriniu išsilavinimu (32(21,3%)) nei mieste (9(4,5%) ir atvirkščiai – mieste reikšmingai (p<0,05) daugiau su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu (68(34,0%)) nei kaime (24(16,0%)).

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Vaistinių augalinių preparatų vartojimas

Siekiant išsiaiškinti, ar apklausoje dalyvavę respondentai vartoja vaistinius augalinius preparatus, pateiktas pirmas anketos klausimas. Tyrimu nustatyta, jog tik 28(8,0%) apklaustųjų nurodė, kad augalinių vaistinių preparatų nevartoja (1 pav.).

1 pav. Respondentų augalinių vaistinių preparatų vartojimo procentinis pasiskirstymas

Šių preparatų vartojimas reikšmingai skyrėsi tik atsiţvelgiant į tiriamųjų amţiaus grupes (χ2

=8,806, lls=3, p=0,032): 18-30 m. nevartojo 8(16,0%), 31-50 m. – 14(9,8%), 51-70 m. – 5(4,2%), >70 m. – 1(2,6%). Kitos socialinės charakteristikos su atsakymu į šį klausimą neturėjo reikšmingų sąsajų. Iš šių skaičių matosi, kad vyresnio amţiaus ţmonės daţniau vartoja augalinės kilmės preparatus.

Tyrimu siekta suţinoti, kas rekomendavo vartoti augalinius vaistinius preparatus. Šiam tikslui įgyvendinti pateiktas antras anketos klausimas. 2 pav. matome, kad 137(42,5%) atsakinėjusiųjų nurodė, jog augalinius vaistinius preparatus vartoti rekomendavo gydytojas, vaistininkas arba gydytojas ir vaistininkas. 185(57,5%) vartoja, nes n=163 iš jų nusprendė patys, n=20 rekomendavo kiti asmenys ir n=2 rėmėsi knygomis. Prieţasčių, kodėl vartoja šiuos preparatus, pasiskirstymas reikšmingai nesiskyrė, atsiţvelgiant į tiriamųjų socialines charakteristikas.

2 pav. Respondentų apsisprendimo vartoti augalinius vaistinius preparatus priežasčių procentinis pasiskirstymas

Tyrime dalyvavę respondentai nurodė, jog 318 (91,1%) savo vaistinėlėje turi augalinės kilmės preparatų ir 31 (8,9%) neturi. Vienas respondentas šio klausimo atsakymo nepaţymėjo (3 pav.).

3 pav. Respondentų turėjimo savo vaistinėlėje augalinės kilmės preparatų procentinis pasiskirstymas

Atsakymai į šį klausimą reikšmingai (χ2_{=15,545, lls=3, p<0,001) skyrėsi, atsiţvelgiant į}

131(91,6%), 51-70 m. – 113(96,6%) ir >70 m. – 36(92,3%). Kad turi šių preparatų >50 m. amţiaus grupės respondentų atsakė, 149(95,5%), o 18-50 m. – 169(87,6%) (p=0,009).

Galime prognozuoti, kad atsakymo, jog turi savo vaistinėlėje augalinės kilmės preparatų šansų santykis didesnis 3,023[1,266-7,217], jei respondento amţius>50 m. Kiti socialiniai veiksniai (lytis, išsilavinimas, gyvenamoji vieta) šio klausimo atsakymams reikšmingos įtakos neturėjo.

Gavome tiesioginę ir reikšmingą (r=0,55, p<0,001) sąsają tarp tų tiriamųjų, kurie augalinius preparatus vartoja ir, kurie atsakė, jog savo namų vaistinėlėje turi šių preparatų. Tie, kurie atsakė, jog turivartoja 308(96,9%), o, kurie atsakė, jog neturi, vartoja tik 14(45,2%) (p<0,001), t.y., šansų santykis didesnis, kad atsakys, jog turi 37,4[14,506-96,424], jei augalinius preparatus vartoja.

Respondentai, kurie atsakė, jog savo vaistinėlėje turi augalinės kilmės preparatų, vidutiniškai jų turi V(SN) (vidurkis(standartinis nuokrypis) 4,1(3,3) (min – 1, max – 30, mediana 3). Reikšmingai (p<0,05) daugiau jų turi moterys ir turintieji aukštesnį išsilavinimą (4 lentelė).

4 lentelė. Respondentų augalinių preparatų laikomų vaistinėlėje vidurkio pasiskirstymas, atsižvelgiant į jų lytį bei išsilavinimą

Charakteristika V(SN) (min-max, mediana) Patikimumo lygmuo Lytis: moterys (n=236) vyrai (n=46) 4,3(3,5) (1-30, 3,0) 3,0(1,5) (1-7, 3,0) * p=0,016 Išsilavinimas: nebaigtas vidurinis (n=33) vidurinis (n=53) profesinis (n=55) aukštasis neuniversitetinis (n=63) aukštasis universitetinis (n=78) 4,0(3,3) (1-20, 3) 3,2(2,0) (1-10, 3)+,++,++++ 3,6(2,4) (1-12, 3) +++ 4,4(2,5) (1-10,4) + 4,8(4,7) (1-30, 3) ++,+++,++++ **_χ2 =10,349, lls=4, p=0,035; +,++,+++,++++ p<0,05

V(SN) – vidurkis(standartinis nuokrypis), n – respondentų skaičius, lls- laisvės laipsnių skaičius, p reikšmingumo lygmuo, remiantis neparametriniu Mann-Whitney testu dviem nepriklausomoms imtims; **χ2- remiantis neparametriniu Kruskal-Wallis testu.

Respondentai, kurių išsilavinimas nebaigtas vidurinis, vidurinis, ar profesinis (3,6(2,5)) augalinių preparatų savo vaistinėlėje turi reikšmingai (p=0,008) maţiau nei tie, kurių išsilavinimas neuniversitetinis arba universitetinis aukštasis (4,6(3,9).

Kokie augaliniai preparatai laikomi vaistinėlėje suskirstyti pagal vaisto formą.Iš geriamųjų augalinių lašų daugiausiai namų vaistinėlėse laikomi širdies lašai (53), gudobelių lašai (24), valerijonų lašai (20) ir vidurių lašai (15); iš tablečių – Carsil tabletės (18) ir ginkmedţio ekstrakto tabletės (12). Iš vaistinių augalinių ţaliavų ir arbatų daugiausiai namų vaistinėlėse laiko liepų ţiedus (63), ramunėlių ţiedus (38), medetkų ţiedus (28), valerijonų šakniastiebius su šaknimis (23), karčiųjų kiečių ţolę (17), arbatas nuo kosulio (16), mėtų lapus (15) ir čiobrelių ţolę (15). Tiksliau ir išsamiau, kokie konkrečiai augaliniai vaistiniai preparatai laikomi respondentų vaistinėlėse, pateikta 2 priede.

3.2. Vaistinių augalinių preparatų vartojimo ypatumai

Tyrimu norėta išsiaiškinti, ar respondentai konsultuojasi, kaip reikia vartoti augalinius vaistinius preparatus. 256(79,5%) respondentai, iš tų, kurie vartoja augalinius vaistinius preparatus, atsakė, kad jie konsultuojasi kaip vartoti augalinius vaistinius preparatus (3 pav.).

3 pav. Respondentų konsultavimosi kaip vartoti augalinius vaistinius preparatus procentinis pasiskirstymas

18-30 m. amţiaus grupėje nurodė, kad konsultuojasi 33(78,6%), 31-50 m. – 105(81,4%)*, 51-70 m. – 94(83,2%)** ir >70 m. – 24(63,2)*,**(*,**p<0,05). Atsiţvelgiant į kitas socialines charakteristikas atsakymai į šį klausimą reikšmingai nesiskyrė.

Tyrimu gauta reikšminga sąsaja tarp konsultavimosi kaip vartoti augalinius preparatus ir kas juos rekomendavo vartoti (4 pav.). 128(93,4%) tiriamųjų, kuriems rekomendavo gydytojas, vaistininkas arba gydytojas ir vaistininkas konsultavosi kaip vartoti augalinius vaistinius preparatus ir reikšmingai maţiau (p<0,001), t.y., 128(69,2%), kurie nusprendė patys, rekomendavo kiti asmenys arba rėmėsi knygomis. Remdamiesi binarine logistine regresine analize galime prognozuoti, kad ŠS[95% PI] (šansų santykis[95% pasikliautinasis intervalas] didesni 6,33[3,008-13,334], kad respondentai, kurie nuspręs vartoti augalinius preparatus patys, rekomenduos kiti asmenys arba remsis knygomis, nesikonsultuos kaip juos vartoti (ţiūrėti 3 priedą).

χ2_{=31,384, lls=3, p<0,001}

4 pav. Respondentų apsisprendimo vartoti augalinius vaistinius preparatus priežasčių procentinis pasiskirstymas

5 paveiksle matome, kad reikšmingai daugiau asmenų konsultavosi kaip vartoti augalinius vaistinius preparatus su vaistininkais (χ2

=75,708, lls=5, p<0,001, remiantis chi kvadrato suderinamumo testu).

5 pav. Respondentų konsultavimosi šaltinių procentinis pasiskirstymas

Pasirinkimas asmenų ar šaltinių, kuriais rėmėsi tiriamieji reikšmingai skyrėsi, atsiţvelgiant į jų amţių bei išsilavinimą (5 lentelė).

69,2

85,7

96

100 patys nusprendė/rekomendavo kiti asmenys/

rekomendavo gydytojas

rekomendavo vaistininkas

rekomendavo gydytojas ir vaistininkas

0 20 40 60 80 100

Konsultavosi kaip vartoti vaistinius preparatus, % Vartoti augalinius vaistinius preparatus:

5 lentelė. Respondentų konsultavimosi šaltinių apie augalinių vaistinių preparatų vartojimąpasiskirstymas Charakteristika Konsultavosi su gydytoju Konsultavosi su vaistininku Konsultavosi su kitais asmenimis Rado informaciją internete Konsultavosi su gydytoju ir vaistininku Rėmėsi daugeliu šaltinių n (%) Amţius (metai): 18-30 31-50 51-70 >70 3(8,8)* 12(11,4) ** 19(20,2) *** 10(41,7) *,**,*** 12(35,3) 37(35,2) 35(37,2) 9(37,5) 8(23,5)+,++ 4(3,8) + 12(12,8) 1(4,2) ++ 3(8,8) 12(11,4) 12(12,8) 1(4,2) 4(11,8) 23(21,9) +++ 7(7,4) +++ 2(8,3) 4(11,8) 17(16,2) 9(9,6) 1(4,2) χ2 =37,399, lls=15, p=0,001; *,**,***, +,++,+++p<0,05 Išsilavinimas: nebaigtas vidurinis profesinis aukštasis neuniversitetinis aukštasis universitetinis 8(27,6) * 8(15,4) 11(21,2) ** 12(21,8) *** 5(7,2) *,**,***,^ 11(37,9) 23(44,2) + 19(36,5) 24(43,6) ++ 16(23,2) +,++,^^ 3(10,3) 3(5,8) 8(15,4) 2(3,6) 9(13,0) ^^^ 2(6,9) 7(13,5) 7(13,5) 6(10,6) 6(8,7) ^^^^ 3(10,3) 6(11,5) 6(11,5) 9(16,4) 12(17,4) 2(6,9) 5(9,6) 1(1,9) 2(3,6) 21(30,4)^,^^,^ ^^,^^^^ χ2 =48,288, lls=20, p=0,001; *,**,***, +,++,^,^^,^^^,^^^^p<0,05

n- respondentų skaičius, χ2 – chi kvadrato kriterijus, lls- laisvės laipsnių skaičius, p – reikšmingumo lygmuo

Vyresni nei 50 m. amţiaus grupės tiriamieji reikšmingai (p<0,05) daţniau konsultavosi su gydytoju (29(24,6%)) nei tie, kurių amţius 18-50 m. (15(10,8%)) ir atvirkščiai: su gydytoju ir vaistininku reikšmingai (p<0,05) daţniau konsultavosi 18-50 m. nei >50 m. amţiaus tiriamieji (27(19,4%) ir 9(7,6%)) (ţiūrėti 4 priedą).Tiriamieji, kurių išsilavinimas neuniversitetinis arba universitetinis aukštasis reikšmingai (p<0,05) daţniau konsultavosi su daugeliu šaltiniu, nei tie, kurių išsilavinimas ţemesnis (23(18,5%) ir 8(6,0%) (ţiūrėti 5 priedą).

Kitos socialinės tiriamųjų charakteristikos šiam pasirinkimui reikšmingos įtakos neturėjo.

6 pav. Respondentų augalinių preparatų pakuotės lapelio perskaitymo ir saugojimo procentinis pasiskirstymas