ANTIBIOTIKŲ VARTOJIMO YPATUMAI, VISUOMENĖS ŽINIŲ BEI SAVIGYDOS ANALIZĖ

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA

GIEDRĖ ŽALAITĖ

ANTIBIOTIKŲ VARTOJIMO YPATUMAI, VISUOMENĖS ŽINIŲ BEI

SAVIGYDOS ANALIZĖ

BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS

Darbo vadovas: Jolanta Sauserienė

TURINYS

SANTRAUKA ... 3

SUMMARY ... 4

SANTRUMPOS ... 5

ĮVADAS ... 6

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 7

LITERATŪROS APŽVALGA IR ANALIZĖ ... 8

1.1. Antibiotikai ir jų vykimo mechanizmas ... 8

1.2. Antibiotikų skyrimo, sunaudojimo problema ... 8

1.3. Visuomenės nuomonė apie antibiotikų vartojimo naudą, žalą ir būtinybę ... 11

1.4. Antibiotikus vartojanti visuomenės dalis ... 12

2. TYRIMO METODIKA ... 14

2.1. Tyrimo metodai ... 14

2.2. Tyrimo instrumentas ... 14

2.3. Tyrimo procesas... 15

2.4. Statistiniai analizės metodai ... 15

3. REZULTATAI ... 16

3.1. Demografinės charakteristikos ... 16

3.2. Žinios apie antibiotikų vartojimo indikacijas ... 17

3.3. Respondentų elgesys vartojant antibiotikus ... 19

3.4. Pagrindiniai informacijos šaltiniai apie antibiotikus ... 21

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 24

IŠVADOS ... 27

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 28

LITERATŪRA ... 29

SANTRAUKA

Giedrės Žalaitės baigiamasis magistro darbas „Antibiotikų vartojimo ypatumai, visuomenės žinių bei savigydos analizė“, mokslinis vadovas Jolanta Sauserienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos fakulteto, Šeimos medicinos klinika-Kaunas.

Tyrimo tikslas. Įvertinti antibiotikų vartojimo ypatumus, visuomenės žinias apie šiuos vaistus bei elgesį juos vartojant.

Uždaviniai. 1. Nustatyti antibiotikų vartojimo ypatybes mūsų visuomenėje. 2. Įvertinti visuomenės žinias bei požiūrį į antibiotikus. 3. Įvertinti savigydą antibiotikais, simptomams pasireiškus.

Metodai. Tyrimas atliktas Vilniaus miesto privačioje „GK“ klinikoje, šeimos gydytojo kabinete. Iš viso tyrimo metu buvo apklausta 668 respondentai. Tiriamieji suskirstyti į dvi grupes:

T – vyresnieji amžiaus atstovai (40-59 ir vyresni), K– jaunesnio amžiaus atstovai (18-39). Duomenys buvo renkami naudojant anoniminę anketą sudarytą iš 16 klausimų.

Rezultatai. Tyrimo metu gautos 668 anketos su respondentų atsakymais. Tyrime dalyvavo įvairaus amžiaus ir įvairaus išsilavinimo respondentai. Vyresnio amžiaus respondentai reikšmingai dažniau žinojo, kad antibiotikai naikina bakterijas, lyginant su jaunesniojo amžiaus respondentų grupe (61,9 proc. ir 40,7 proc., p<0,006). Taip pat vyresniojo amžiaus atstovai beveik 2 kartus reikšmingiau dažniau žinojo, kad antibiotikų šalutinis poveikis – žarnyno mikrofloros pokyčiai, lyginant su jaunesniųjų respondentų grupe (73,6 proc. ir 41, o proc., p<0,001). Pagrindinis informacijos šaltinis, iš kurio respondentai gauna informaciją apie antibiotikų vartojimą, buvo sveikatos priežiūros specialistai. T grupėje pagrindiniu informacijos šaltiniu buvo nurodytas šeimos gydytojas (40 proc.) lyginant su jaunesniųjų respondentų grupe (25 proc.) p<0,05. Respondentai, kurie linkę savarankiškai gydytis namuose, dažniau laiko antibiotikų likučius namuose, lyginant su respondentais, kurie vartoja antibiotikus tik gydytojui paskyrus (57,3 proc. ir 18,8 proc.), p<0,05. K grupės respondentai 1,5 karto reikšmingai dažniau laikė antibiotikų likučius namuose, lyginant su T grupės respondentais (81,0 proc. ir 39,8 proc., p<0,042, (p<0,05).

Išvados. Visuomenės žinios apie antibiotikus vis dar nėra pakankamos. Savigyda antibiotikais taip pat yra gana plačiai naudojamas gydimosi būdas. Vyresnio amžiaus respondentai turi geresnes žinias apie antibiotikus bei jų vartojimą, vartodami šiuos preparatus yra atsakingesni, kreipia didelį dėmesį į sveikatos priežiūros specialistų konsultacijas, lyginant su jaunesniosios kartos atstovais.

SUMMARY

Giedrė Žalaitė Master Thesis "The Peculiarities of the Use of Antibiotics, and Analysis of Public Awareness and Self-Medication”, scientific leader Jolanta Sauserienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Clinic of Family Medicine, Kaunas.

The Objective To evaluate the peculiarities of the use of antibiotics and the public knowledge about these drugs and behaviour when using it.

Tasks 1. To identify the characteristics of the use of antibiotics in our society. 2. To evaluate the public knowledge and attitude towards antibiotics. 3. To evaluate self-medication using antibiotics, when symptoms occur.

Methods The study was conducted at the family doctor’s room in the private clinic “GK klinika” in Vilnius. The total amount of 668 respondents have been interviewed in total. The individuals under investigation were divided into two groups:

T - representatives of the senior age (40-59 and above), K representatives of a younger age (18-39). The data were collected using an anonymous questionnaire consisting of 17 questions.

Results The study returned 668 questionnaires with responses of the respondents. The study included respondents of all ages and all backgrounds. Respondents of senior age were significantly more aware that antibiotics kill bacteria, comparing with a group of respondents of a younger age (61.9 percent and 40.7 percent, P <0.006). Also, representatives of the senior age almost 2 times are significantly more aware that the side effects of antibiotics are changes of intestinal microflora, compared with a group of younger respondents (73.6 percent, and 41 percent and p <0.001). The main source of information from which respondents obtain information about the use of antibiotics was health care professionals. In T group the main source of information was the family doctor (40 percent) compared with a group of younger respondents (25 percent) p <0,05. Respondents who tend to self-administer treatment at home, more frequently keep residues of antibiotics at home, compared with respondents who take antibiotics only at the prescription of the doctor (57.3 percent, and 18.8 percent.), p <0.05. Respondents of group K 1.5 times more frequently kept residues of antibiotics at home, compared with respondents of group T (81.0 percent, and 39.8 percent., p <0.042 (p <0.05).

Conclusions Public awareness on antibiotics is still not sufficient. Self-medication with antibiotics is also a way of treatment that is quite widely used. Respondents of an older age have a better knowledge about antibiotics and their use, are more responsible when using these remedies, pay close attention to the advice of health care professionals, compared with the representatives of the younger generation.

SANTRUMPOS

AB – antibakteriniai vaistai (antibiotikai) BPG – bendrosios praktikos gydytojas PSO – pasaulinės sveikatos organizacija CNS – centrinė nervų sistema

AIDS – įgytasis imuninio nepakankamumo sindromas (angl. acquired immune deficiency syndrome) ŪVKTI - ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcija

RVV - racionalaus vaistų vartojimas

ECDC – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (angl. European Centre for Disease Prevention

and Control)

ESAC - Net – Europos antimikrobinių preparatų suvartojimo priežiūros duonbazės (angl. European

ĮVADAS

Šiuolaikinėje visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, jog antibiotikas, vaistas nuo visų ligų. Tačiau šių klaidingų pasvarstymų dėka, labai greitai mūsų visuomenės kova su infekcijomis taps beginklė.

Antibiotikas – vaistinis preparatas, naikinantis bakterijas, slopinantis jų dauginimąsi bei augimą. Tai antimikrobinis vaistas veikiantis ne tik patogenus mūsų organizme, tačiau ir natūraliąją mikroflorą, kuri, kaip žinia, svarbi natūraliai organizmo terpei palaikyti [1]. Idealiu atveju antibiotikai turi būti skiriami tiksliai žinant infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą – tai specifinis skyrimo būdas. Tačiau galimas ir kitas – empirinis antibiotikų skyrimo būdas, kuomet antibiotikas pasirenkamas pagal nustatytą labiausiai tikėtiną, konkrečios bakterinės infekcijos sukėlėją.

Esant itin plačiam infekcinių susirgimų spektrui bei ribotoms galimybėms klinikinėje praktikoje, nustatyti tikslų ligos sukėlėją bei jo jautrumą antibiotikams, empirinis antibiotikų skyrimo būdas tampa vis dažniau naudojamu gydymo metodu, kuris, deja, virsta opiausia problema bei pagrindine priežastimi didėjant bakterijų atsparumui. Taip pat, kaip svarbiausi veiksniai darantys įtaką bakterijų rezistentiškumo antibiotikams vystymuisi, tai neadekvataus antibiotikų vartojimas, savigyda bei pirminės sveikatos priežiūros grandies nepagrįstumas juos skiriant [2].

Lietuvos gyventojai vieni daugiausiai Europoje įsigyjantys antibiotikų nepasitarę su šeimos gydytoju bei vartojantys antibiotikų likučius laikomus namuose. Mažiausiai žinių apie antibiotikų vartojimą turi asmenys iki 30 metų [2].

Peršalimo ligos ir antibiotikai kuo toliau, tuo labiau tampa neatsiejami vienas nuo kito [2; 3]. Sergant virusinėmis infekcijomis, tokiomis kaip peršalimas ar gripas, vartojami antibiotikai nepadės pasveikti, o tik pablogins sveikatą. Antibiotikai nėra vartotini esant šaltkrėčiui ar ūmiai kvėpavimo takų infekcijai, jie nemažina temperatūros ir nemalšina skausmo. Netinkamas antibiotikų vartojimas sudaro palankią terpę bakterijoms išgyventi, jos prisitaiko prie vaisto veikliosios medžiagos ir taip įgyjamas antimikrobinis rezistentiškumas [3].

Antibiotikai turi būti skiriami individualiai, skiriami pagal gydytojo receptą, suteikiant pacientui papildomos informacijos apie vaistą bei vartojimo taisykles.

Svarbiu siekiu turi tapti ne tik netinkamas antibiotikų vartojimo mažinimas, išvengiant bakterijų atsparumo didėjimo, bet ir infekcijų prevencijos stiprinimas (vakcinacija). Kiekvienas antibiotikus skiriantis gydytojas, strateguojanti ar reformas įgyvendinanti sveikatos priežiūros įstaiga, antibiotikus vartojantis gyventojas – turi prisiimti atsakomybę dėl šių vaistų efektyvumo išsaugojimo. Viena svarbiausių sveikatos stiprinimo grandžių, susijusi su ligų profilaktika, tinkamu vaistų vartojimu yra jaunosios visuomenės ugdymas [4; 5].

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – įvertinti antibiotikų vartojimo ypatumus, visuomenės žinias apie šiuos vaistus bei elgesį juos vartojant.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti antibiotikų vartojimo ypatybes mūsų visuomenėje. 2. Įvertinti visuomenės žinias bei požiūrį į antibiotikus.

LITERATŪROS APŽVALGA IR ANALIZĖ

1941 m. pirmą kartą buvo pavartotas žodis „antibiotikas“, tuomet jis buvo vartojamas apibūdinti mažą mikrobiologinę molekulę, kuri kovoja prieš bakterijų augimą bei dauginimąsi. Nuo 1945 m. prasidėjo antibiotikų, išskirtinai penicilino „aukso amžius“ [6]. Antibiotikų veikimas yra specifinis. Jie veikia bakteriocidiškai (poveikis į mikroorganizmo, šiuo atveju bakterijos peptidoglikaninę sienelę) sunaikina bakterijas iškart, arba bakteriostatiškai nuslopina jų dauginimąsi, t.y. sutrikdo vidinius bakterijų mechanizmus, gyvybines funkcijas [7].

Moksliškai yra skiriami plataus ir siauro veikimo spektro antibiotikai. Jie gali veikti vienos rūšies bakterijas siauro spektro, kelias ar daugiau bakterijų rūšių plataus spektro antibiotikai, jų skiriama, tais atvejais, kai nėra aiški, arba įtariama bakterija, kuri sukėlė infekciją. Svarbu tai, kad siauro veikimo spektro antibiotikai mažiau veikia natūralią žmogaus mikroflorą nei plataus veikimo antibiotikai. [8; 9].

Antimikrobinių medžiagos skirstomos pagal jų atskirus veikimo mechanizmus: ląstelių sienelių sintezei sutrikdymas (pvz., beta laktams ir glikopeptidams), baltymų sintezės slopinimas (makrolidai ir tetraciklinai), trukdymą nukleorūgščių sintezei (fluorochinolonai ir rifampinas), metabolinio kelio slopinimą (trimetoprimo-sulfametoksazolo), ir bakterijų membranos struktūros sutrikimas (polimiksinai ir daptomicinas) [9; 10].

1.2. Antibiotikų skyrimo, sunaudojimo problema

Antibiotikų atradimas – vienas didžiausių XX amžiaus medicinos mokslo pasiekimų. Antibiotikų vartojimas kasdieninėje medicinos praktikoje sumažino mirtingumą_{̨ nuo infekcinių ligų̨} šimtus kartų. Tačiau, didėjant antibiotikų vartojimui, jau XX amžiaus 6-ame dešimtmetyje atsirado bakterijų atsparumo penicilinui problema. Bakterijų atsparumą bandyta įveikti, atradus ir klinikinėje praktikoje pradėjus naudoti naujas antimikrobinių vaistų grupes: tetracikliną ir eritromiciną (1952– 1955 m.), fenoksimetilpeniciliną (1956 m.), polimiksinus, vankomiciną , meticiliną , cefalosporinus, imipenemus bei antibiotikų derinius su klavulano rū gštimi ir sulbaktamu (1950–1980 m.). Po 1980 m. nėra atrasta naujų antibiotikų grupių, kurias bū tų galima saugiai (nesukeliant reikšmingo nepageidaujamo vaistų poveikio) naudoti žmonių infekcijų gydymui [11]. Dauguma naujai atrastų antibiotikų yra arba toksiški, arba brangū s ir švirkščiami į veną, todėl naudojami sunkių infekcijų

gydymui ligoninėse. Dėl šios priežasties šeimos gydytojai savo pacientų gydymui bent jau artimiausią dešimtmetį skirs šiuo metu tablečių forma parduodamus antibiotikus [12].

Neracionalus antibiotikų vartojimas ir sparčiai besivystantis antimikrobinis rezistentiškumas yra rimtos visuomenės sveikatos problemos, kurios skatina vis didėjantį mirtingumą , sergamumą ir kartu didina sveikatos priežiūros išlaidas [13]. Neracionalų antibiotikų vartojimą lemia daugybė priežasčių. Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad neracionalus antibiotikų vartojimas yra glaudžiai susijęs su nepakankamomis visuomenės žiniomis apie šiuos vaistinius preparatus [14].

Kitas veiksnys, didinantis neracionalų antibiotikų vartojimą , yra savigyda antibiotikais, t.y. antimikrobinių vaistų įsigijimas be recepto ar jų vartojimas be gydytojo nurodymo [15]. Viena dažniausių neracionalaus antibiotikų vartojimo priežasčių yra virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Europoje savigydos antibiotikais paplitimas svyruoja nuo 5 iki 45 proc. [12; 16]. Lietuvoje atliktų studijų duomenimis nustatyta, kad savigyda antibiotikais šalyje gali siekti apie 30 proc. [17; 18].

Utrechto universiteto (Olandija) mokslininkai apskaičiavo, kad 80 proc. visų sisteminiam vartojimui PSP gydytojų praktikoje skiriamų antibiotikų naudojama ū minių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) gydymui [14]. A. Stefanovič 2003 metais publikuotame darbe teigia, kad Lietuvoje dažniausios infekcijos, dėl kurių buvo kreiptasi į polikliniką, taip pat buvo kvėpavimo takų infekcijos – miestuose 89,2 proc., rajonuose – 90,2 proc. visų infekcijų. Tai visai natū ralu, nes ŪVKTI yra dažniausia liga, kuria serga žmonės ir dažniausia „neplanuoto“ pacientų apsilankymo pas šeimos gydytoją priežastis. Todėl ir antibiotikų ŪVKTI gydymui, lyginant su kitų lokalizacijų infekcijomis, ambulatorinėje praktikoje skiriama daugiausia. Įvairiose šalyse visų ŪVKTI atvejų gydymui antibiotikų skiriama nuo 30 iki 70 proc. (16; 17; 19; 20].

Dažniausiai (ne mažiau 90 proc. visų ŪVKTI) sukelia virusai, kurių antibiotikai neveikia, todėl daugelio pasaulio valstybių mokslininkai sutaria, kad antibiotikų ŪVKTI gydymui skiriama nemotyvuotai daug. Europos Są jungos valstybėse antibiotikų vartojimo dažnis svyruoja nuo 390 iki 1350 receptų antibiotikams/1000 gyventojų per metus [13]. S. Molstad (Jonkčiopingo universitetas, Švedija), įvertinęs bakterinių infekcijų dažnį bei šiuo metu priimtas antibiotikų vartojimo rekomendacijas, apskaičiavo, kad optimalus antibiotikų vartojimo dažnis ŪVKTI gydymui turėtų bū ti 200 receptų/1000 gyventojų per metus. Net pridėjus 50 proc. tiems atvejams, kai diferencinė bakterinių ir virusinių infekcijų diagnostika sunki ar yra didelė komplikacijų rizika (pvz., sunkios gretutinės ligos), antibiotikų vartojimo dažnis Europos šalyse šiuo metu dar toli nuo optimalaus [15; 21]. Nepagrįstas antibiotikų vartojimas pirminės sveikatos priežiū ros grandyje ne tik są lygoja atsparių antimikrobiniams vaistams bakterijų padermių vystymą si, bet ir didina nepageidaujamo vaistų poveikio dažnį bei išlaidų sveikatos priežiūrai kaštus [13; 17]. Nepaisant to, pastaruosius 10 metų

ambulatorinėje sveikatos priežiū ros grandyje pastebima brangesnių ir platesnio veikimo spektro antibiotikų vartojimo tendencija (13; 22].

Šiuo metu pasaulyje naudojama apie 200 antibiotikų žmonių infekcinėms ligoms gydyti. Antibiotikų infekcijų gydymui gali bū ti skiriama:

1. Etiotropiškai (kai nustatomas infekcinės ligos sukėlėjas ir jo jautrumas antibiotikams). 2. Empiriškai (antibiotikų skiriama, kai nustatyta infekcijos klinika, bet nėra žinomas

infekcijos sukėlėjas ir jo jautrumas antibiotikams).

3. Profilaktiškai (pvz., chirurgijoje, siekiant sumažinti chirurginių žaizdų infekcijų skaičių) arba po paciento kontakto su pavojinga infekcine liga (meningokokine infekcija, kokliušu) sergančiu ligoniu.

Daugėjant susirgimų infekcinėmis ligomis, daugėja ir neracionalaus vaistų vartojimo. Dažnas pacientas, vartodamas antibakterinius preparatus, nesilaiko bendrųjų racionalaus vaistų vartojimo principų (RVV), todėl didėja rezistentiškumas antimikrobiniams preparatams [16]. Jungtinėse Amerikos valstijose gydant infekcines ligas nustatyta, kad 50 proc. atvejų antibakterinis gydymas buvo skirtas neracionaliai.

Siekiant sustabdyti didelį rezistentiškumo plitimą , Pasaulinė Sveikatos Organizacija pateikė taisykles, kaip tinkamai vartoti antibiotikus. Norint racionaliai vartoti, turėtume išsiaiškinti, koks sukėlėjas ir koks jo jautrumas – tai vadinama specifiniu antibiotikų vartojimu, o numatant, koks galėtų bū ti sukėlėjas ir jo jautrumas – empiriniu antibiotikų vartojimu. Empirinių antibiotikų skyrimą są lygoja dažniausiai nustatomas atitinkamos ligos sukėlėjas, infekcijos atsiradimo vieta (visuomenėje įgyta ar ligoninėje), infekcijos vieta (šlapimo takai, kvėpavimo takai), ligonio amžius ir imuninės sistemos bū klė [16]. Todėl turėtume paimti infekuotos organizmo medžiagos mėginį bakteriologiniam tyrimui ir pagal gautus rezultatus parinkti tinkamą antibiotiką . Ne visada galima greitai paimti mėginį (geriausia po 2-3 parų), todėl antibiotikai skiriami empiriškai (tik nuspėjant galimą sukėlėją ). Šiuo atveju geriausiai laikytis empirinio racionalaus antibiotikų vartojimo taisyklių:

1. Antibiotikais gydomos tik bakterinės ligos. Ne visi bakteriniai susirgimai turi bū ti gydomi antibiotikais. Turėtume įvertinti epidemiologinę ir klinikinę situaciją ir nustatyti, ar infekcijos sukėlėjas yra ne virusas (pvz., sisteminės jungiamojo audinio ligos).

2. Tuoj pat skirti antibiotikus, tik įtarus sunkią ligonio bū klę, kurią galimai sukėlė sunki infekcija – pvz., meningitas, sepsis, endokarditas, sunki pneumonija, šlapimo ir kvėpavimo takų infekcijos. Prieš skiriant antibiotiką bū tina paimti pasėlį, kad vėliau bū tų galima skirti antibakterinį gydymą pagal nustatytą sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikai (AB) . Jei ligonio bū klė lengva ir vidutinė, rekomenduojama palaukti

pasėlio rezultatų ir tik tada pradėti antibakterinį gydymą . Numatomas dažniausias sukėlėjas ir jo atsparumas antimikrobiniams vaistams.

3. Įvertinama individualūs ligonio veiksniai, lemiantys antibiotiko pasirinkimą: genetiniai; imunodeficitinės bū klės – įgimtos, įgytos imunodeficitinės ligos (pvz., piktybinės kraujo, imuninio nepakankamumo sindromas (AIDS)); amžius – naujagimiai ir kū dikiai, vaikai, suaugę ir vyresni nei 65 m. žmonės; nėštumas ir žindymas - kai kurie vaistai neskiriami; inkstų, kepenų funkcija; alergija antibakteriniams vaistams.

4. Įvertinus visus veiksnius, rinktis siauresnio spektro antibiotiką. 5. Antibiotikas turi bū ti ekonomiškai racionalus.

6. Antimikrobinis vaistas turėtų veikti tik infekcijos židinyje esančius mikroorganizmus, kad susidarytų pakankama vaisto koncentracija (pvz., sepinis endokarditas, pū liniai, kaulų infekcijos, kilus centrinei nervų sistemos (CNS) infekcijai, antibiotikas turi pereiti hematoencefalinį barjerą ).

7. Koreguoti antibiotiko vartojimo bū dą, kursą, dozes. Dažniausiai esant sunkiai infekcijai AB skiriami parenteraliai, per burną , sergant vidutine ar lengva infekcijos forma, į raumenis – ilgo pusinės eliminacijos periodo antibakteriniai vaistai; dozės parinkimą lemia infekcijos sunkumas, įvairios gretutinės ligos, ligonio kū no masė, imunitetas. Galimas kombinuotas (2-3 antimikrobinių vaistų) gydymas, kai norime praplėsti poveikio spektrą , įtariant polimikrobinę infekciją , norint išvengti mikroorganizmų atsparumo, nustačius neuropeniją ir siekiant sinergistinio poveikio.

8. Stebimas antibiotiko saugumas ir veiksmingumas organizmui. Antibiotiko veiksmingumas sekamas 48-72 valandas, siekiant įvertinti, kaip organizmas reaguoja į vaistą . Po to atliekami laboratoriniai tyrimai ir saugumas vertinamas stebint toksinį ir biologinį antibiotikoterapinį poveikį.

9. Empiriškai vartojamo antibiotiko terapija koreguojama pagal tyrimo rezultatus: turėtume tikslingai įvertinti ne tik gautus tyrimo rezultatus ir gydyti pagal sukėlėją , bet ir atsižvelgti į indvidualias organizmo savybes [12; 17; 23].

1.3. Visuomenės nuomonė apie antibiotikų vartojimo naudą, žalą ir būtinybę

Tyrimais įrodyta, kad netinkamas antibiotikų vartojimas susijęs su nepakankamomis visuomenės žiniomis apie šiuos vaistinius preparatus. Visuomenė yra linkusi nesilaikyti gydytojų rekomendacijų ir gydytis savarankiškai. Silpnos žinios apie antibiotikus ir nesuvokimas, kad neracionalus jų vartojimas kelia grėsmę sveikatai, didina antimikrobinį rezistentiškumą ir skatina

dažnesnį nereikalingą antibiotikų vartojimą bei savigydą šiais vaistiniais preparatais. Visuomenės žinios dažniausiai susijusios su demografiniais faktoriais, iš kurių minėtina: lytis, rasė, amžius, išsilavinimo lygis, šeimos pajamos, gyvenamoji vieta, taip pat dažnesnis AB vartojimas [23]. Lyginamasis tyrimas Europoje atskleidė, kad pietinėse ir rytinėse Europos šalyse gyvenantys žmonės pasižymi nuostata vartoti antibiotikus esant nedideliems negalavimams (kosulys, peršalimas) ir mažiau tikslių žinių apie antibiotikų veiksmingumą naikinat bakterijas ir virusus, nei vakarų šalys. Daugiau nei pusė europiečių (60 proc.) nežino, kad antibiotikai neveiksmingi prieš virusus, o 47 proc. mano, kad šie vaistai padeda peršalus ar sergant gripu [13].

Lietuvos Higienos institutas 2012 – 2013 m. įvertino Lietuvos gyventojų žinias ir savigydos paplitimą antibakteriniais vaistais. Tyrimo rezultatai liudija, kad tik 32,5 proc. respondentų atsakė, jog antibiotikai neveiksmingi prieš virusus, 43,4 proc. buvo klaidingai įsitikinę, kad antibiotikai gydo peršalimą ir gripą. Tiriamieji iš Lietuvos žymiai mažiau nusimano apie antibiotikus ir racionalų jų vartojimą nei Švedijos, Belgijos, Austrijos ir Nyderlandų [15; 20].

Kaip vieną iš pagrindinių šios problemos sprendimo bū dų, Pasaulio sveikatos organizacija įvardija racionalų antibiotikų vartojimą. Tai procesas, apimantis atsakingą skyrimą ir išdavimą, bei teisingą naudojimą . Vaistininko veikla, kaip tik patenka į šioje strategijoje įvardintas dvi iš trijų veiklų, nes vaistininkas yra sveikatos priežiūros specialistų komandos narys [22;23] svarbus šio proceso dalyvis, kuris pratęsia gydytojo darbą ir išduodamas antibiotikus pacientams bei suteikdamas tinkamą informaciją pacientams, gali įtakoti teisingą antibiotikų vartojimą , bei gali užkirsti kelią neracionaliam antibiotikų vartojimui [14].

Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje vis tik galima antibiotikų įsigyti be recepto. 2014 metų rugsėjo – 2016 metų vasario mėnesiais K. Dubickaitė atliko anoniminę pacientų apklausą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Centrinėje konsultacinėje poliklinikoje. Gautas rezultatas – 21,3% respondentų antibiotikų įsigijo vaistinėje be recepto. Ir tai ne vienas atsitiktinis tyrimas, kuris rodo, kad vaistininkai neatsakingai atlieka savo darbą ir visuomenės vaistinės turėtų bū ti griežčiau kontroliuojamos [22;23].

1.4. Antibiotikus vartojanti visuomenės dalis

2011 m. spalį „Baltijos tyrimų“ Lietuvoje atliktos visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad vis daugiau žmonių vartoja antibiotikus: 40 proc. apklaustų suaugusiųjų atsakė vartoję šiuos vaistus per pastaruosius 12 mėn., o 2009 m. „Eurobarometro“ atliktoje apklausoje antibiotikus per pastaruosius 2 mėn. teigė vartoję 37 proc. apklaustųjų. Dažniau antibiotikus vartoja moterys, vidutinio ir vyresnio amžiaus Lietuvos piliečiai. 67 proc. teigė pirkę tik gydytojo išrašytus antibiotikus, 11 proc.

gavo jų ligoninėse (2009 m. – iš viso 86 proc.). Daugiau kaip 10 proc. apklaustųjų prisipažino vartoję namuose turėtus antibiotikus, kurių buvo įsigiję anksčiau (2009 m. – 5 proc.), 5 proc. (2009 m. – 8 proc.) nusipirko jų be recepto. 77 proc. lietuvių paprastai vartoja tik gydytojo išrašytus antibiotikus, 6 proc. patys nusprendžia juos vartoti, 4 proc. klauso giminaičių, draugų ir kitų patarimų. Nerimą kelia šis skaičius: vos 37 proc. visų suaugusiųjų atsakė, kad nevartotų antibiotikų nepasitarę su gydytoju – tai dažniausiai jaunesni nei 30 m. vyrai, didesnes pajamas gaunantys asmenys ir didesnių miestų gyventojai. Lietuviai, dažniausiai nepasitarę su gydytoju vartoja antibiotikus susirgę bronchitu, gripu, šlapimo takų infekcijomis, otitu, sinusitu, rinitu, karščiuodami, kai skauda gerklę arba vargina kosulys. Apibendrinus galime išskirti net tris geras są lygas mikroorganizmų atsparumui Lietuvoje vystytis sudarančius veiksnius:

1. antibiotikų pardavimas be recepto;

2. nepakankamas gyventojų informuotumas apie antibiotikus, jų vartojimo taisykles; 3. mikroorganizmų jautrumo mažėjimą ir su tuo susijusią savigydą [23].

Remiantis 2013 m. ECDC Europos antimikrobinių preparatų suvartojimo priežiūros duonbazės (angl. European Surveillance of Antimicrobial Consumption database) pateikta ataskaita, antibiotikų vartojimo lygis įvairiose Europos šalyse labai svyravo: nuo 10,8 VTD (Nyderlanduose) iki 32 VTD (Graikijoje). Lietuvoje šis rodiklis siekė 18,5 VTD. Tuo tarpu remiantis 2015 m. higienos instituto duomenimis bendras antibakterinių preparatų suvartojimas, vertinant VTD/1000-čiui gyventojų per dieną , skirtingose Europos šalyse jau svyravo nuo 38,3 (Graikijoje) iki 11,7 (Olandijoje). Lietuvoje šis rodiklis siekė apie 19,3 VTD. ESAC-Net (Europos antimtinklo duomenimis antibakterinių vaistinių preparatų vartojimas ambulatoriniame sektoriuje, vertinant VTD/1000-čiui gyventojų per dieną , skirtingose Europos šalyse svyravo nuo 36,1 (Graikijoje) iki 10,7 (Olandijoje) [12; 23].

2. TYRIMO METODIKA

Tyrimui atlikti pasirinkti šie metodai:

1. Teorinis analizės metodas. Atlikta mokslinės literatūros apžvalga MEDLINE, UpTo Date duonbazėse.

2. Empirinis analizės metodas. Sudarytas originalus anketinis klausimynas, atlikta kiekybinė respondentų apklausa, siekiant išsiaiškinti tiriamųjų socialinius-demografinius duomenis, įvertinti žinias apie antibiotikus, jų vartojimo ypatumus bei elgesį juos vartojant.

3. Statistinis tyrimo metodas. Atlikta duomenų analizė, naudojant SPSS (v.21,0), Excel 2010 in WinPEPI (v. 1.55).

2.2. Tyrimo instrumentas

Tyrimui atlikti buvo sudarytas originalus klausimynas iš 16 anketinių klausimų (priedas Nr.1). Anketa pasirinkta anoniminė, siekiant didesnio respondentų atvirumo. Klausimai buvo sudaryti paprasti, trumpi bei aiškūs, naudojant nesudėtingus žodžius. Klausimyno pradžioje respondentai buvo supažindinami su tyrimo tikslu. Klausimyną sudarė trys pagrindinės dalys. Pirma klausimyno dalimi siekta išsiaiškinti tiriamųjų socialinius-demografinius duomenis (lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą). Antrosios dalies klausimai buvo skirti įvertinti respondentų žinias apie antibiotikus, jų sukeliamas nepageidaujamas reakcijas. („Antibiotikų poveikis mūsų organizmui?” „Antibiotikų šalutinis poveikis mūsų organizmui“.) Trečioje dalyje respondentams buvo pateikiami klausimai susiję su elgesiu vartojant antibiotikus ir savigyda jais. („Ar sutinkate su teiginius, kad antibiotikus galime įsigyti tik su receptu?“). Siekiant nustatyti respondentų informacijos šaltinius, ar gaunama informacija gali sąlygoti jų požiūrį į vaisto vartojimą išskyrėme ketvirtąją dalį (Iš kokių šaltinių semiatės informacijos apie antibiotikų vartojimą?“, „Ar šeimos gydytojas suteikia pakankamai informacijos apie antibiotikų vartojimą?“).

2.3. Tyrimo procesas

Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr.BEC-MF-163, 2018-12-10 (priedas Nr. 2). Apklausa buvo vykdoma Vilniaus miesto privačioje „GK klinikoje“, šeimos gydytojo kabinete. Buvo sudarytos dvi tiriamųjų grupės: vyresnio amžiaus respondentai (39-69 m.) ir jaunesnio amžiaus respondentai (18-39 m.). Į tyrimą buvo įtraukti asmenys, kurie sutiko dalyvauti tyrime, susipažino su informacija, pateikta klausimyno pradžioje. Anketos buvo pildomos ir iš karto surenkamos. Tiriamųjų konfidencialumas buvo užtikrintas, dalijant anonimines anketas, kuriose tiriamojo vardo, pavardės nebuvo klausiama, tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti.

Įtraukimo į tyrimą kriterijai: įvairaus amžiaus respondentai, ne jaunesni nei 18 metų asmenys, kurie tiriamuoju laikotarpiu lankėsi pas šeimos gydytoją, sutiko dalyvauti tyrime bei tinkamai užpildė anketą.

Atmetimo kriterijai: jaunesni nei 18 metų asmenys, dėl sveikatos būklės negebantys užpildyti anketos asmenys, netinkamai užpildyta anketa.

2.4. Statistiniai analizės metodai

Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant SPSS (v.21,0), Excel 2010 in WinPEPI (v. 1.55). Aprašomosios statistikos metodas buvo apskaičiuotos skaitinės charakteristikos: stebėtojų skaičius ir atsakymų pasiskirstymas absoliučiaisiais skaičiais ir procentas. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05, rezultatai buvo vertinami kaip statistikai reikšmingi, kai p≤0,05.

3. REZULTATAI

Apklaustieji pagal amžių buvo suskirstyti į šešias grupes (nuo 18-29 metų respondentų, 30-39, 40-49, 50-59, 60-69, iki ≥70 metų respondentų). Tuomet išskirtos dvi pagrindinės tiriamosios grupės ir tiriamieji suskirstyti į T grupė – vyresnieji amžiaus atstovai (40-59 ir vyresni), K grupė– jaunesnio amžiaus atstovai (18-39). Taigi, vertinant demografinės charakteristikos duomenis T-grupėje daugiausia tiriamųjų buvo 40-49 metų respondentai (149, 22,3 proc.) bei 50-59 metų respondentai (133; 19,9 proc.) , o K-grupėje jaunesni nei 40 metų respondentai: 30-39 (129, 19,3 proc. bei 18-29 metų respondentai (150, 22,4 proc.). Didesnę dalį tiriamųjų sudarė moterys (454, 68,8 proc.), (101 jaunesnieji atstovai, 353 vyresnieji atstovai). Tyrime taip pat dalyvavo įvairaus išsilavinimo respondentai. Vidurinįjį bei žemesnį išsilavinimą turėjo (130 19,4 proc. ), T- grupėje 111, 21,6 proc. respondentų, K- grupėje 19, 12,3 proc. Aukštąjį išsilavinimą T grupėje buvo įgiję daugiau nei pusė respondentų 310 43,3 proc., 278, 53,9 proc. vyresniųjų respondentų ir 31, 20,2 proc. jaunesniųjų respondentų (1 lentelė).

1 lentelė Demografinės charakteristikos

Charakteristika Grupė Tiriamieji n=669

Amžius 18-29 30-39 40-49 50-59 60-69 ≥70 150 (22,4 proc.) 129 (19,3 proc.) 149 (22,3 proc.) 133 (19,9 proc.) 79 (11,8 proc.) 29 (4,3 proc.) Lytis Moterys Vyrai 454 (68,8 proc.) 214 (31,2 proc.)

Gyvenamoji vieta Miestas

Kaimas

550 (82,2 proc.) 118 (17,7 proc.)

Išsilavinimas Vidurinis ir žemesnis

Aukštesnysis Aukštasis

129 (19,4 proc.) 230 (34,3 proc.) 309 (43,3 proc.)

3.2. Žinios apie antibiotikų vartojimo indikacijas

Vyresnio amžiaus respondentai reikšmingai dažniau žinojo, kad antibiotikai naikina bakterijas, lyginant su jaunesniojo amžiaus respondentų grupe (61,9 proc. ir 40,7 proc. p<0,05). Taip pat vyresnieji amžiaus atstovai beveik 2 kartus reikšmingiau dažniau žinojo, kad antibiotikų šalutinis poveikis – žarnyno mikrofloros pokyčiai, lyginant su jaunesniųjų respondentų grupe (73,6 proc. ir 41, o proc., p<0,05).

Taip pat nustatyta, kad vyresniojo amžiaus atstovai reikšmingai dažniau žinojo, kad antibiotikai sukelia šalutinį poveikį organizmui, lyginant su jaunesniąją respondentų grupe ( 2,2 proc. ir 10,1 proc., p<0,05). T grupės – vyresniojo amžiaus atstovai reikšmingiau dažniau žinojo, kad antibiotikų šalutinis poveikis yra viduriavimas, lyginant su K grupės atstovais ( 58,1 proc. ir 40,6 proc., p<0,05). Taip pat T grupės atstovai reikšmingai dažniau pasisako už tai, jog vartojant antibiotikus vystosi atsparumas bakterijoms, lyginant su K grupės atstovais (52,4 proc. ir 30,4proc., p<0,05). Statistikai reikšmingai daugiau T grupės atstovų klaidingai rečiau manė, jog antibiotikai lengvina gripo sukeliamus simptomus, lyginant su K grupės atstovais (20,1 ir 59,9 proc., p<0,05). Analizuojant duomenis pagal kitus teiginius apie antibiotikus reikšmingų skirtumų nenustatyta (2 lentelė).

2 lentelė Respondentų žinios apie antibiotikų vartojimo indikacijas lyginant pagal amžiaus grupes, p<0,05

Teiginys T grupė (proc)

40-49 50-59 m. ir vyresni K grupė (proc) 18-29 29-39 m. P

Antibiotikai naikina bakterijas infekcijas

61,9 40,7 <0,006

Antibiotikai naikina virusines infekcijas

41,3 49,4 (sn)

Antibiotikai palengvina gripo sukeltus simptomus

20,1 59,9 <0,001

Antibiotikai nesukelia šalutinio poveikio

2 lentelės tęsinys

Teiginys T grupė (proc)

40-49 50-59 m. ir vyresni K grupė (proc) 18-29 29-39 m. P

Vartojant antibiotikus kinta žarnyno mikroflora

74,6 41,0 <0,001

Vartojant antibiotikus kaip šalutinė r-ja atsiranda viduriavimas 58,1 40.6 <0,003 Vartojant antibiotikus vystosi atsparumas antibiotikams 52,4 30,4 <0,002 3 lentelė

Tiriamųjų žinios apie antibiotikų vartojimo indikacijas, p<0,05

Teiginys T grupė (proc)

40-49 50-59 m. ir vyresni K grupė (proc) 18-29 29-39 m. P

Antibiotikų nauda Sutinka 66.66

Nesutinka 33,34

Sutinka 60.90

Nesutinka 39,1

p=0,06 (>0,05).

Antibiotikai saugūs, juos vartojant Sutinka 32,34 Nesutinka 67,66 Sutinka 39,05 Nesutinka 60,9 p=0,04

Naudos > žalos Sutinka 25,22 Nesutinka 74,78

Sutinka 60,80 Nesutinka 39,20

p=0,047 (p<0,05)

užklupus ligai) Nesutinka 77,8 Nesutinka 31,3 (p<0,05)

T grupės respondentai statistikai reikšmingai rečiau pasisakė už tai, kad antibiotikai teikia daugiau naudos nei žalos, lyginant su K grupės respondentais, kurie mano, jog antibiotikų vartojimas teikia daugiau naudos nei žalos (25,22 proc. ir 60,80 proc., (<0,05). Taip pat statistikai reikšmingai rečiau T grupės vyresniųjų grupės atstovai pasisakė už būtinumą vartoti antibiotikus, vos užklumpa liga, lyginant su K grupės atstovais, kurie pasisakė už būtinumą vartoti antibiotikus užklupus ligai (22,15 proc. ir 68,71 proc., (<0,05). Analizuojant duomenis pagal kitus teiginius apie antibiotikus reikšmingų skirtumų nenustatyta (3 lentelė).

3.3. Respondentų elgesys vartojant antibiotikus

Statistiškai reikšmingai daugiau T grupės respondentų antibiotikus vartoja tik tuomet, kai pasikonsultuoja su gydytoju, lyginant su K grupės atstovais (p<0,001). Nepaisant šio skirtumo, T grupės atstovais elgiasi drausmingiau vartodami antibiotikus, nes lyginant su K grupės atstovais, statistikai reikšmingai daugiau T grupės atstovų klaidingai rečiau vartojo antibiotikus savo nuožiūra, nei pastaroji grupė (p<0,001), taigi savigyda T grupės atstovai užsiima daugiau. Taip pat nuomonės išsiskyrė dėl antibiotikų vartojimo, T grupės atstovai statistiškai reikšmingai daugiau pasisakė už tai, jog stengiasi antibiotikų nevartoti, lyginant su K grupės respondentais (p<0,001). Analizuojant duomenis pagal kitus teiginius apie antibiotikus reikšmingų skirtumų nenustatyta (4 lentelė).

4 lentelė

Respondentų elgesys vartojant antibiotikus, p<0,05

Teiginys T grupė (proc)

40-49 50-59 m. ir vyresni K grupė (proc) 18-29 29-39 m. P

Antibiotikus vartoju vos tik pasijaučiu blogai

69 (17,69) 103 (36,2) 0,074

karščiavimo požymiai

4 lentelės tęsinys

Teiginys T grupė (proc)

40-49 50-59 m. ir vyresni K grupė (proc) 18-29 29-39 m. P

Tik tuomet, kai

pasikonsultuoju su gydytoju

142 (36,4) 78 (28,0) <0,001

Antibiotikus vartoju savo nuožiūra

90 (23,07) 170 (60,9) <0,001

Stengiuosi antibiotikų nevartoti

141 (36,1) 98 (37,8) <0,001

Analizuojant tyrimo duomenis, nustatyta, kokiais ligų atvejais respondentai vartoja antibiotikus. K grupės respondentai, antibiotikus renkasi vartoti esant peršalimui, slogai bei kosuliui (30proc.). Abiejose grupėse didžiausia procentinę dalį užėmė antibiotikų vartojimas esant karščiavimui virš 38°C. Duomenys pateikti (1pav.) ir (2pav.). Į klausimą ar respondentai sutinka su teiginiu, kad antibiotikus būtų galima įsigyti tik su receptu, teigiamai atsakė 61 proc. T grupės atstovų ir 44 proc. K grupės respondentų.

1 pav. T grupės respondentų atsakymų pasiskirstymas, į klausimą kokiais atvejais jie vartoja antibiotikus

2 pav. K grupės respondentų atsakymų pasiskirstymas, į klausimą kokiais atvejais jie vartoja antibiotikus

3.4. Pagrindiniai informacijos šaltiniai apie antibiotikus

Pagrindinis informacijos šaltinis iš kurio respondentai gauna informaciją apie antibiotikų vartojimą buvo sveikatos priežiūros specialistai (1pav.). T grupėje pagrindiniu informacijos šaltiniu buvo nurodytas šeimos gydytojas (40 proc.) lyginant su jaunesniųjų respondentų grupe (25proc.) p<0,05.

Nustatyta, kad žiniasklaida, t.y. internetu dažniau pasitiki K grupės respondentai, nei T grupės respondentai ( 22proc. ir 11proc.) p<0,05. Į klausimą ar pakankamai informacijos apie antibiotikų vartojimą suteikia šeimos gydytojas, respondentai į klausimą TAIP atsakė apie 60 proc. respondentų ( T grupės respondentai 56,1 proc., K grupės respondentai 33,9 proc.).

3 pav. Pagrindiniai informacijos šaltiniai – T grupė

4 pav. Pagrindiniai informacijos šaltiniai – K grupė

Analizuojant tyrimo duomenis susijusius su antibiotikų likučių laikymu namuose, statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tarp respondentų, kurie savarankiškai gydosi antibiotikais ir tarp respondentų dėl gydymo antibiotikais besikreipiantys į gydytoją (p<0,05). Respondentai, kurie linkę savarankiškai gydytis namuose, dažniau laiko antibiotikų likučius namuose, lyginant su respondentais, kurie vartoja antibiotikus tik gydytojui paskyrus (57,3 proc. ir 18,8 proc.), p<0,05. K grupės respondentai 1,5 karto reikšmingai dažniau laikė antibiotikų likučius namuose, lyginant su T grupės respondentais ( 81,0 proc. ir 39,8 proc., p<0,042, (p<0,05)).

5 pav. Atsakymų pasiskirstymas (proc.) į klausimą apie antibiotikų likučius namuose bei savarankišką gydymąsi jais

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Neteisingas antibiotikų vartojimas yra pagrindinė antibakterinio atsparumo priežastis. Tai pastebima įvairiuose visuomenės lygmenyse, pradedant nuo gyventojų savigydos, neracionalaus skyrimo pirmajame lygyje iki ligoninių vidinių nuostatų apie antibiotikų profilaktinę naudą. Tai sąlygoja įvairūs veiksniai, tokie kaip antibiotikų vartojimo politika, ekonomika, gyventojų žinios bei požiūris.

Atliktu tyrimu buvo siekiama įvertinti visuomenės ypatumus vartojant antibiotikus, žinias apie antibiotikus, elgesį juos vartojant. Visuomenės žinios dažniausiai yra susijusios su demografiniais faktoriais, iš kurių minėtina: lytis, rasė, amžius, išsilavinimo lygis. Atliktame tyrime išskirtos dvi grupes pagal amžių: T-grupei priskirti vyresniojo amžiaus atstovai, K- grupei-jaunesniojo amžiaus atstovai. Tyrime daugiausia dalyvavo moteriškos lyties respondentai (454 (68,8 proc.), taip pat pagal išsilavinimą dauguma respondentų turėjo aukštąjį išsilavinimą (310 (43,3 proc.).

Atlikus tyrimą, nustatyta, kad 1,2 karto daugiau vyresniojo amžiaus respondentų t.y. T grupės tiriamųjų, dažniau teisingai žinojo, kad antibiotikais gydomos ne virusinės infekcijos, o bakterinės, lyginant su K grupės respondentais (61,9 proc. ir 40,7 proc. p<0,05). Taip pat vyresnieji amžiaus atstovai beveik 2 kartus reikšmingiau dažniau žinojo, kad antibiotikų šalutinis poveikis- žarnyno mikrofloros pokyčiai, lyginant su jaunesniųjų respondentų grupe (73,6 proc. ir 41, o proc., p<0,05). Panašūs rezultatai gauti atlikus tyrimus užsienio šalyse, aprašyti populiacijos įsitikinimai bei požiūris. Neteisingas antibiotikų vartojimas, klaidinagas supratimas apie juos aprašytas viename kokybiniame tyrime. Interviu metu apklausus Naujosios Zelandijos gyventojus, jie nežinojo, kad gydant virusisnes infekcijas antibiotikai išgyti nepadės. Šiaurės Europoje, Skandinavijos šalyse šiek tiek mažiau nei pusė, atsakė, jog antibiotikai skirti gydyti gerklės skausmui bei gripui [24;25].

Deja lyginant mūsų tyrime dalyvavusių respondentų grupes tarpusavyje statistiškai reikšmingai išsiskyrė tiriamųjų nuomonės dėl antibiotikų šalutinio poveikio. Vyresnieji amžiaus atstovai beveik 2

kartus reikšmingiau dažniau žinojo, kad antibiotikų šalutinis poveikis – žarnyno mikrofloros pokyčiai, lyginant su jaunesniųjų respondentų grupe (73,6 proc. ir 41, o proc., p<0,05). Taigi svarbiu aspektu tampa tai, jog mažesnės respondentų žinios apie nepageidaujamus poveikius, lemia savigydą. Žmonės žinodami vaistų pavadinimus, girdėję ar patyrę greitą ir teigiamą efektą, dažnai neturi nuovokos apie nekontroliuojamą, pernelyg didelio vaisto vartojimo žalą.

Taip pat nustatyta, kad vyresniojo amžiaus atstovai reikšmingai dažniau žinojo, kad antibiotikai sukelia šalutinį poveikį organizmui, lyginant su jaunesniąją respondentų grupe (2,2 proc. ir 10,1 proc., p<0,05). T grupės – vyresniojo amžiaus atstovai reikšmingiau dažniau žinojo, kad antibiotikų šalutinis poveikis yra viduriavimas, lyginant su K grupės atstovais (58,1 proc. ir 40,6 proc., p<0,05).

Tiriamųjų žinios apie antibiotikų vartojimo indikacijas taip pat išsiskyrė. T grupės respondentai statistikai reikšmingai rečiau pasisakė už tai, kad antibiotikai teikia daugiau naudos nei žalos, lyginant tu K grupės respondentais, kurie mano, jog antibiotikų vartojimas teikia daugiau naudos nei žalos (25,22 proc. ir 60,80 proc., (<0,05). Taip pat statistikai reikšmingai rečiau T grupės vyresniųjų grupės atstovai pasisakė už būtinumą vartoti antibiotikus, vos užklumpa liga, lyginant su K grupės atstovais, kurie pasisakė už būtinumą vartoti antibiotikus užklupus ligai (22,15 proc. ir 68,71 proc., (<0,05). Lietuvoje žmonės yra mažiau linkę kreiptis į gydytoją dėl susirgimo. Vakarų valstybėse, kaip pavyzdžiui Olandijoje, Belgijoje, priešingai, pacientai savo sveikatos negalavimą laiko rimtesniu ir yra linkę konsultuotis su BPG [26]. Statistiškai reikšmingai daugiau T grupės respondentų antibiotikus vartoja tik tuomet, kai pasikonsultuoja su gydytoju, lyginant su K grupės atstovais (p<0,001), taip pat kaip pagrindinį informacijos šaltinį T grupės atstovai nurodo šeimos gydytoją (40proc.). bei vaistininką (27proc.). Taigi net 67 proc. respondentų iš T grupės renkasi sveikatos priežiūros specialistų, kaip pagrindinį informacijos šaltinį. Vertinant savigydą, išsiskyrė jauni žmonės, K grupės atstovai, ir tai rodo jų požiūrį į antibiotikų vartojimą. Šie rezultatai gali atspindėti jaunesniųjų respondentų gyvenimo būdo ypatybes, darbus, studijas, vertinant šiuolaikinės visuomenės laiko stygių, esant reikalui gydėsi patys, todėl parankesnis būdas tampa savarankiškai

suvartoti vaistinį preparatą negu laukti gydytojo konsultacijos. Be gydytojo konsultacijos antibiotikus vartojo (57, 3proc.) K grupės respondentų ir (39,8 proc.).

Svarbiausia tampa tai, kad sprendimus dėl savo sveikatos priimantys asmenys, suvoktų, jog antibakterinis atsparus su laiku gali tapti pasauline problema. Reikšmingas tampa gyventojų požiūrio, suvokimo formavimas, gydytojų mokymas, diagnostikos vystymas, gydymo rekomendacijų ir taisyklių laikymasis skiriant antibakterinius vaistus– visa tai pirmieji žingsniai ir tvirtas pamatas sėkmingo antibiotikų vartojimo.

IŠVADOS

1. Antibiotikai yra vis dar plačiai vartojami vaistiniai preparatai, tačiau visuomenės supratimas apie juos yra gana prieštaringas ir yra susijęs su amžiumi. Jaunesnieji visuomenės atstovai nuo 18-29 ir nuo 29-39 metų kelis kartus mažiau turi žinių apie antibiotikus, jų vartojimą bei elgesį juos vartojant.

2. Kaip pagrindinį informacijos šaltinį jauniausios grupės atstovai nurodo ne sveikatos priežiūros atstovą, tačiau žiniasklaidos priemones (internetas), kurios nemaža procentų dalimi konkuruoja su šeimos gydytoju, lyginant su vyresniosios grupės atstovais.

3. Savigyda antibiotikais 1,5 karto plačiau vartojama tarp jauniasniųjų atstovų, kurie pagal gautus rezultatus linkę dažniau gydytis užklupusia Tai be jokios abejonės gali nulemti grėsmę pacientų saugumui.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Šio darbo praktinės rekomendacijos orientuotos į jaunesniuosius visuomenės atstovus. Siekiant mažinti neracionalų antibiotikų vartojimą, būtina skirti dėmesnio visuomenės švietimui, laiko konsultuojant pacientus, mokant tinkamo elgesio vartojant vaistinius preparatus.

1. Labai svarbiu aspektu tampa švietimo programos, kuriomis galima siekti didinti visuomenės žinias, suvokimą apie antibiotikų vartojimą, pagerinti antibiotikų racionalų vartojimą, gerinti žmonių sveikatą bei sveikatos kokybę.

2. Svarbia dalimi tampa komunikacija su visuomene, pacientu. Šeimos gydytojai, vaistininkai turėtų skirti didesnį dėmesį pacientų mokymui bei informacijos skleidimui, konsultuojant juos.

3. Vaistinės turėtų pradėti vykdyti programas, kuriomis skatintų žmones nelaikyti antibiotikų likučių namuose, o nešti juos į artimiausias vaistines.

4. Visų svarbiausia dalimi tampa jaunimas, kurį būtiniausiomis priemonėmis reikėtų įtraukti bei sudominti programomis, veiklomis susijusiomis su vaistinių preparatų, antibiotikų vartotojiškumu, formuoti suvokimą, kas yra antibakterinis gydymas.

LITERATŪRA

1. Antibiotics – The Common Knowledge [Internet]. Hygiene Institute Health Information Center; [viewed October 2015]. Available from: http://www.hi.lt/en/antibiotikai-bendros-zinios.html 2. Antimicrobial resistance. Belgium: Special Eurobarometer 407; 2013.

3. Antibiotic resistance [Internet]. WHO; [viewed 2015 April; cited November 2015]. Available from: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs194/en/

4. Antimicrobial resistance: global report on surveillance. [Internet] WHO, [viewed 2015 April; cited November 2015]. Available from: http://www.who.int/drugresistance/en/

5. Kovos su atsparumo antimikrobinėms madžiagoms keliamomis grėsmėmis veiksmų planas. Europos komisija, 2011. KOM (2011) 748. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/health/antimicrobial_resistance/policy/index_en.htm

6. Curr Biol. 2009 Jun 9; 19(11): R437–R441.doi: 10.1016/j.cub.2009.04.001

7. Hauser AR, editor. Cell envelope. Antibiotic Basic for Clinicians. 2nd ed. New Delhi: Wolters Kluwer (India) Pvt. Ltd; 2015. pp. 3–5. [Google Scholar].

8. Am J Med. 2006 Jun;119(6 Suppl 1):S3-10; discussion S62-70.

9. Antibiotics - The Common Knowledge [Internet]. Hygiene Institute Health Information Center; [viewed October 2015]. Available through: http://www.hi.lt/en/antibiotikai-bendros-zinios.html 10. Antibiotic resistance [Internet]. WHO; [Updated 2015 April; cited November 2015]. Available

from: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs194/en/

11. Gerber, H. T. (2018). 10 THINGS YOU NEED TO KNOW ABOUT ANTIBIOTICS RIGHT NOW. Prevention, 70(20, 60-67.Katzir, I., Cokol, M., Aldridge, B. B., Alon, U. (2019). Prediction of ultra-high-order antibiotic combinations based on pairwise interactions. PLoS Computation Biology, 15(1), 1-15.

12. Harper, K. D., Quinn, C., Eccles, J., Ramsey, F., Rehman, S. (2018). Administration of intravenous antibiotics in patients with open fractures is dependent on emergency room triaging. PLoS ONE, 13(8), 1-10.

13. Heller, A. A., Spence, D. M. (2019). A rapid method for post-antibiotic bacterial susceptibility testing. PLoS ONE, 14(1), 1-13.

14. Swied, A., Sharaf, S. M., Al-Qalawah, A. B., Al-Haniny, R., J., Al-Dabee, D. M., Madoun, D. H., Al-Kahmous, H. S., Abdu, M. S., Al-Basha, R. M., Abu-Sheikha, S. H. (2018). Public Knowledge, Attitude, Practice, Antibiotics, Riyadh,KSA. Egyptian Journal of Hospital Medicine, 73(10), 7768-7777.

15. Alemkere, G., Tenna, A., Engidawork, E. (2019). Antibiotic use practice and predictors of hospital outcome among patients with systemic bacterial infection: Identifying targets for antibiotic and health care resource stewardship. PLoS ONE, 14(2), 1-16.

16. Kosakowski, J., Verma, P., Sengupta, S., Higgs, P. G. (2018). The evolution of antibiotic production rate in a spatial model of bacterial competition. PLoS ONE, 13(10), 1-18.

17. Koleva, Y., Georgieva. S. (2018). PREDICTION OF THE PROBABLE BEHAVIOUR OF SOME BETA-LACTAM ANTIBIOTICS ON HUMAN HEALTH AND ENVIRONMENT. Oxidation Communications, 41(4), 507-516.

18. Keziah, V. S., Priya, J. (2018). A systematic review on the overprescription of antibiotics causing antibiotic resistance. Drug Invention Today, 10(11), 2159-2161.

19. Yakoob, R., Gopalkrishna, B. (2018). Comparision of Direct Antibiotic Susceptibility Testing with Standard Testing in Blood Culture. Journal of Pure & Applied Microbiology, 12(4), 2289-2296.

20. Vimalakshan, I., Kabilan, A., Kumar, M. P. S. (2018). Self-medication with antibiotics among dental undergraduate students. Drug Invention Today, 10(8), 1335-1339.

21. Rezaei, N. J., Bazzazi, A. M., Naseri, A. S. A. (2018). Neurotoxicity of the antibiotics: A comprehensive study. Neurology India, 66(6), 1732-1740.

22. Muzayyanah, B., Didik, H., Nuraida, W. (2018). ANALYSIS OF PROPHYLACTIC ANTIBIOTICS USAGE IN CAESAREAN SECTION DELIVERY. Folia Medica Indonesiana, 54(3), 161-166.

23. Jurkevièienë, A., Valintëlienë, R., Beržanskytë, A., Rudaitis, K. (2012). Antibiotikų suvartojimas ir ją lemiantys veiksniai Lietuvos ligoninėse. Visuomenės sveikata, 1(56), 41-48.

24. Curry M, Sung L, Arroll B, Goodyear-Smith F, Kerse N, Norris P. Public views and use of antibiotics for the common cold before and after an education campaign in New Zealand. N Z Med J 2006; 119(1233): U1957.

25. Curry M, Sung L, Arroll B, Goodyear-Smith F, Kerse N, Norris P. Public views and use of antibiotics for the common cold before and after an education campaign in New Zealand. N Z Med J 2006; 119(1233): U1957.

26. 26.Van Duijn HJ, Kuyvenhoven MM, Butler CC, Coenen S, Verheij TJ. Variation in outpatient antibiotic use in three European countries: exploration of possible determinants. Eur J Gen Pract 2005; 11(3-4): 139-40.

PRIEDAI

1 priedas

Gerb. Respondentai (-ės),

Esu Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto VI kurso studentė Giedrė Žalaitė. Šeimos medicinos katedroje atlieku baigiamąjį magistrinį darbą tema: Antibiotikų vartojimo ypatumai, visuomenės žinių bei savigydos analizė.

Kviečiu Jus dalyvauti apklausoje, kurios tikslas – įvertinti antibiotikų vartojimo ypatumus, visuomenės žinias apie šiuos vaistus bei elgesį juos vartojant. Tiriamųjų konfidencialumas yra užtikrinamas, anketa yra anoniminė, tiriamojo vardo, pavardės, adresų nebus klausiama. Tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti. Prašau atsakyti į žemiau pateiktus anketos klausimus, tinkamiausią Jums variantą pabraukite.

1. Jūsų lytis: a) moteris b) vyras 2. Jūsų amžius (įrašykite): 3.Jūsų gyvenamoji vieta: a) miestas b) miestelis c) kaimas d) vienkiemis 4.Jūsų išsilavinimas: a) vidurinysis b) aukštesnysis c) aukštasis

5. Ar galite apibūdinti antibiotikų poveikį Mūsų organizmui? Naikina bakterijas TAIP NE

Naikina virusus TAIP NE

Antibiotikai palengvina gripo sukeltus simptomu TAIP NE

6. Ar žinote, kokias šalutines reakcijas sukelia antibiotikų poveikis? Kinta žarnyno mikroflora TAIP NE

Viduriavimas TAIP NE

Atsparumas antibiotikams TAIP NE

Antibiotikai nesukelia šalutinio poveikio TAIP NE

7. Kada vartojate antibiotikus?

Vos tik pasirodo pirmieji karščiavimo požymiai TAIP NE Antibiotikus vartoju vos tik pasijaučiu blogai TAIP NE Tik tuomet, kai pasikonsultuoju su gydytoju TAIP NE Antibiotikus vartoju savo nuožiūra TAIP NE

Stengiuosi antibiotikų nevartoti TAIP NE

8. Ar tikite antibiotikų nauda?

a) SUTINKU

b) NESUTINKU

9. Ar antibiotikai yra saugūs vartoti?

a) SUTINKU

b) NESUTINKU

10. Ar antibiotikai teikia daugiau naudos nei žalos?

a) SUTINKU

b) NESUTINKU

11. Ar antibiotikų vartojimas yra būtinas vos tik „užklumpa” liga?

a) SUTINKU

12. Iš kokių šaltinių semiatės informacijos apie antibiotikų vartojimą? a) šeimos medicinos gydytojas

b) farmacininkas c) informacinis lapelis d) internetas

e) artimieji

13. Ar šeimos medicinos gydytojas suteikia pakankamai informacijos apie antibiotikų vartojimą?

a) TAIP

b) NE

14. Ar sutinkate su teiginiu, kad antibiotikus galime įsigyti tik su receptu?

a) TAIP

b) NE

15. Ar laikote antibiotikų likučius namuose?

a) TAIP

b) NE

16. Kaip vartojate antibiotikus/jų likučius namuose? a) savarankiškai